#THE UNBOUND BIBLE (www.unboundbible.org) #name Lithuanian #filetype Mapped-BCVS #copyright #abbreviation #language lit #note #columns nrsva_book_index nrsva_chapter nrsva_verse orig_book_index orig_chapter orig_verse orig_subverse order_by text 01O 1 1 01O 1 1 10 Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. 01O 1 2 01O 1 2 20 Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų. 01O 1 3 01O 1 3 30 Dievas tarė: ‘‘Teatsiranda šviesa!’‘ Ir atsirado šviesa. 01O 1 4 01O 1 4 40 Dievas matė šviesą ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. 01O 1 5 01O 1 5 50 Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi. Tai buvo vakaras ir rytas­ pirmoji diena. 01O 1 6 01O 1 6 60 Dievas tarė: ‘‘Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!’‘ 01O 1 7 01O 1 7 70 Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Ir taip įvyko. 01O 1 8 01O 1 8 80 Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Tai buvo vakaras ir rytas­antroji diena. 01O 1 9 01O 1 9 90 Dievas tarė: ‘‘Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!’‘ Ir taip įvyko. 01O 1 10 01O 1 10 100 Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį­jūromis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. 01O 1 11 01O 1 11 110 Dievas tarė: ‘‘Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!’‘ Ir taip įvyko. 01O 1 12 01O 1 12 120 Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. 01O 1 13 01O 1 13 130 Tai buvo vakaras ir rytas­ trečioji diena. 01O 1 14 01O 1 14 140 Dievas tarė: ‘‘Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus. 01O 1 15 01O 1 15 150 Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!’‘ Ir taip įvyko. 01O 1 16 01O 1 16 160 Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją­ dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes. 01O 1 17 01O 1 17 170 Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei, 01O 1 18 01O 1 18 180 valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. 01O 1 19 01O 1 19 190 Tai buvo vakaras ir rytas­ ketvirtoji diena. 01O 1 20 01O 1 20 200 Dievas tarė: ‘‘Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnais ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!’‘ 01O 1 21 01O 1 21 210 Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. 01O 1 22 01O 1 22 220 Dievas juos palaimino, tardamas: ‘‘Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tepripildo žemę!’‘ 01O 1 23 01O 1 23 230 Tai buvo vakaras ir rytas­ penktoji diena. 01O 1 24 01O 1 24 240 Dievas tarė: ‘‘Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, roplius ir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!’‘ Ir taip įvyko. 01O 1 25 01O 1 25 250 Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. 01O 1 26 01O 1 26 260 Dievas tarė: ‘‘Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!’‘ 01O 1 27 01O 1 27 270 Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis. 01O 1 28 01O 1 28 280 Dievas juos palaimino ir tarė: ‘‘Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!’‘ 01O 1 29 01O 1 29 290 Dievas tarė: ‘‘Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas. 01O 1 30 01O 1 30 300 Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę, daviau visus žaliuojančius augalus maistui’‘. Ir taip įvyko. 01O 1 31 01O 1 31 310 Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas­ šeštoji diena. 01O 2 1 01O 2 1 320 Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai. 01O 2 2 01O 2 2 330 Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko. 01O 2 3 01O 2 3 340 Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė. 01O 2 4 01O 2 4 350 Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų, 01O 2 5 01O 2 5 360 ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti. 01O 2 6 01O 2 6 370 Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių. 01O 2 7 01O 2 7 380 Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela. 01O 2 8 01O 2 8 390 Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs. 01O 2 9 01O 2 9 400 Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo. 01O 2 10 01O 2 10 410 Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes. 01O 2 11 01O 2 11 420 Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas. 01O 2 12 01O 2 12 430 Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį. 01O 2 13 01O 2 13 440 Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį. 01O 2 14 01O 2 14 450 Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas. 01O 2 15 01O 2 15 460 Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų. 01O 2 16 01O 2 16 470 Viešpats Dievas įsakė žmogui: ‘‘Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti, 01O 2 17 01O 2 17 480 bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi’‘. 01O 2 18 01O 2 18 490 Viešpats Dievas tarė: ‘‘Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją’‘. 01O 2 19 01O 2 19 500 Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas. 01O 2 20 01O 2 20 510 Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui. 01O 2 21 01O 2 21 520 Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu. 01O 2 22 01O 2 22 530 Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų. 01O 2 23 01O 2 23 540 Tada Adomas tarė: ‘‘Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta’‘. 01O 2 24 01O 2 24 550 Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu. 01O 2 25 01O 2 25 560 Jie abu­žmogus ir jo žmona­buvo nuogi, tačiau nesigėdijo. 01O 3 1 01O 3 1 570 Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: ‘‘Ar tikrai Dievas pasakė: ‘Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?’‘ 01O 3 2 01O 3 2 580 Moteris atsakė gyvatei: ‘‘Mums leista valgyti sodo medžių vaisius, 01O 3 3 01O 3 3 590 išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: ‘Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte’ ‘‘. 01O 3 4 01O 3 4 600 Gyvatė atsakė: ‘‘Nemirsite! 01O 3 5 01O 3 5 610 Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga’‘. 01O 3 6 01O 3 6 620 Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė. 01O 3 7 01O 3 7 630 Tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi; juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes. 01O 3 8 01O 3 8 640 Dienai atvėsus, išgirdę Viešpaties Dievo, vaikščiojančio sode, balsą, Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių. 01O 3 9 01O 3 9 650 Viešpats Dievas pašaukė Adomą: ‘‘Kur tu esi?’‘ 01O 3 10 01O 3 10 660 O tas atsiliepė: ‘‘Išgirdau Tavo balsą ir, išsigandęs, kad esu nuogas, pasislėpiau’‘. 01O 3 11 01O 3 11 670 Dievas tarė: ‘‘Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Gal valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?’‘ 01O 3 12 01O 3 12 680 Žmogus atsakė: ‘‘Moteris, kurią Tu man davei, davė man nuo to medžio, ir aš valgiau’‘. 01O 3 13 01O 3 13 690 Tada Viešpats Dievas tarė moteriai: ‘‘Kodėl tu taip padarei?’‘ Moteris atsakė: ‘‘Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau’‘. 01O 3 14 01O 3 14 700 Tada Viešpats Dievas tarė gyvatei: ‘‘Kadangi taip padarei, esi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu slinksi pilvu ir dulkes ėsi per visą savo gyvenimą! 01O 3 15 01O 3 15 710 Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį’‘. 01O 3 16 01O 3 16 720 Moteriai Jis tarė: ‘‘Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus’‘. 01O 3 17 01O 3 17 730 O Adomui Jis tarė: ‘‘Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’,­prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą. 01O 3 18 01O 3 18 740 Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus. 01O 3 19 01O 3 19 750 Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi’‘. 01O 3 20 01O 3 20 760 Adomas pavadino savo žmoną Ieva, nes ji tapo visų gyvųjų motina. 01O 3 21 01O 3 21 770 Viešpats Dievas padarė Adomui ir jo žmonai kailinius rūbus ir jais apvilko juos. 01O 3 22 01O 3 22 780 Tada Viešpats Dievas tarė: ‘‘Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gera ir bloga; ir dabar, kad jis, ištiesęs savo ranką, neskintų nuo gyvybės medžio ir nevalgytų, ir negyventų per amžius’‘. 01O 3 23 01O 3 23 790 Todėl Viešpats Dievas išvarė jį iš Edeno sodo dirbti žemę, iš kurios jis buvo paimtas. 01O 3 24 01O 3 24 800 Išvaręs žmogų, į rytus nuo Edeno sodo Viešpats pastatė cherubus su švytruojančiu ugniniu kardu saugoti kelią prie gyvybės medžio. 01O 4 1 01O 4 1 810 Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia. Ji pagimdė Kainą ir tarė: ‘‘Įsigijau sūnų Viešpaties pagalba’‘. 01O 4 2 01O 4 2 820 Ji dar pagimdė jo brolį Abelį. Abelis buvo avių piemuo, o Kainas­žemdirbys. 01O 4 3 01O 4 3 830 Kuriam laikui praėjus, Kainas aukojo Viešpačiui iš žemės vaisių. 01O 4 4 01O 4 4 840 Taip pat ir Abelis aukojo iš savo bandos riebiausių pirmagimių. Viešpats pažvelgė į Abelį ir jo auką, 01O 4 5 01O 4 5 850 tačiau į Kainą ir jo auką Jis nepažvelgė. Todėl Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro. 01O 4 6 01O 4 6 860 Viešpats tarė Kainui: ‘‘Kodėl tu supykai ir tavo veidas paniuro? 01O 4 7 01O 4 7 870 Darydamas gera, argi nebūsi priimtas? O jei gera nedarai, nuodėmė tyko prie durų. Ji traukia tave, tačiau tu turi viešpatauti jai’‘. 01O 4 8 01O 4 8 880 Kainas kalbėjo savo broliui Abeliui. Jiems esant laukuose, Kainas užpuolė savo brolį Abelį ir jį užmušė. 01O 4 9 01O 4 9 890 Tada Viešpats paklausė Kaino: ‘‘Kur yra tavo brolis Abelis?’‘ O jis atsakė: ‘‘Nežinau. Argi aš esu savo brolio sargas?’‘ 01O 4 10 01O 4 10 900 Tada Viešpats tarė: ‘‘Ką padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs nuo žemės. 01O 4 11 01O 4 11 910 Taigi dabar esi prakeiktas ant žemės, kuri atsivėrė ir priėmė iš tavo rankos tavo brolio kraują. 01O 4 12 01O 4 12 920 Kai tu ją dirbsi, ji nebeduos tau derliaus. Tu būsi klajūnas ir benamis žemėje’‘. 01O 4 13 01O 4 13 930 Tada Kainas tarė Viešpačiui: ‘‘Mano bausmė yra per didelė, kad galėčiau ją pakelti. 01O 4 14 01O 4 14 940 Tu šiandien mane išvarai iš žemės. Aš turėsiu slėptis nuo Tavęs ir būsiu klajūnas ir benamis žemėje. Kas mane sutiks, užmuš’‘. 01O 4 15 01O 4 15 950 Viešpats jam atsakė: ‘‘Kas užmuš Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta!’‘ Viešpats paženklino Kainą žyme, kad nė vienas, sutikęs jį, jo nenužudytų. 01O 4 16 01O 4 16 960 Kainas pasitraukė iš Viešpaties akivaizdos ir apsigyveno Nodo šalyje, į rytus nuo Edeno. 01O 4 17 01O 4 17 970 Kainas pažino savo žmoną, ji pastojo ir pagimdė Henochą. Kainas pastatė miestą ir tą miestą pavadino savo sūnaus vardu­Henochas. 01O 4 18 01O 4 18 980 Henocho sūnus buvo Iradas, Irado sūnus­Mehujaelis, Mehujaelio­Metušaelis, Metušaelio­ Lamechas. 01O 4 19 01O 4 19 990 Lamechas vedė dvi žmonas. Pirmosios vardas buvo Ada, antrosios­Cila. 01O 4 20 01O 4 20 1000 Ada pagimdė Jabalą; jis buvo tėvas tų, kurie gyvena palapinėse ir laiko gyvulius. 01O 4 21 01O 4 21 1010 Jo brolis, vardu Jubalas, buvo arfininkų ir vamzdininkų tėvas. 01O 4 22 01O 4 22 1020 Cila pagimdė Tubal Kainą, kuris gamino visokius įrankius iš vario ir geležies. Tubal Kaino sesuo buvo Naama. 01O 4 23 01O 4 23 1030 Lamechas tarė savo žmonoms: ‘‘Ada ir Cila, klausykite! Jūs, Lamecho žmonos, įsidėmėkite, ką sakau: aš užmušiau vyrą už man padarytą žaizdą, jaunuolį už randą! 01O 4 24 01O 4 24 1040 Jei už Kainą bus atkeršyta septyneriopai, tai už Lamechą­septyniasdešimt septynis kartus!’‘ 01O 4 25 01O 4 25 1050 Adomas vėl pažino savo žmoną, ir ji pagimdė sūnų, vardu Setas, sakydama: ‘‘Dievas man davė kitą sūnų vietoje Abelio, kurį Kainas užmušė’‘. 01O 4 26 01O 4 26 1060 Taip pat ir Setas turėjo sūnų, vardu Enas. Tuomet žmonės pradėjo šauktis Viešpaties vardo. 01O 5 1 01O 5 1 1070 Šita yra Adomo palikuonių knyga. Kai Dievas sutvėrė žmogų, Jis padarė jį panašų į Dievą. 01O 5 2 01O 5 2 1080 Jis sutvėrė vyrą ir moterį, palaimino juos ir pavadino juos Adomu tą dieną, kai jie buvo sutverti. 01O 5 3 01O 5 3 1090 Kai Adomas buvo šimto trisdešimties metų, jam gimė sūnus pagal jo panašumą ir atvaizdą, kurį pavadino Setu. 01O 5 4 01O 5 4 1100 Po Seto gimimo Adomas dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 5 5 01O 5 5 1110 Taigi Adomo amžius buvo devyni šimtai trisdešimt metų, ir jis mirė. 01O 5 6 01O 5 6 1120 Setas, būdamas šimto penkerių metų, susilaukė Eno. 01O 5 7 01O 5 7 1130 Setas, gimus Enui, dar gyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 5 8 01O 5 8 1140 Taigi Seto amžius buvo devyni šimtai dvylika metų, ir jis mirė. 01O 5 9 01O 5 9 1150 Enas, būdamas devyniasdešimties metų, susilaukė Kainamo. 01O 5 10 01O 5 10 1160 Enas, gimus Kainamui, dar gyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 5 11 01O 5 11 1170 Taigi Eno amžius buvo devyni šimtai penkeri metai, ir jis mirė. 01O 5 12 01O 5 12 1180 Kainamas, būdamas septyniasdešimties metų, susilaukė Malaleelio. 01O 5 13 01O 5 13 1190 Kainamas, gimus Malaleeliui, dar gyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 5 14 01O 5 14 1200 Taigi Kainamo amžius buvo devyni šimtai dešimt metų, ir jis mirė. 01O 5 15 01O 5 15 1210 Malaleelis, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Jareto. 01O 5 16 01O 5 16 1220 Malaleelis, gimus Jaretui, dar gyveno aštuonis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 5 17 01O 5 17 1230 Taigi Malaleelio amžius buvo aštuoni šimtai devyniasdešimt penkeri metai, ir jis mirė. 01O 5 18 01O 5 18 1240 Jaretas, būdamas šimto šešiasdešimt dvejų metų, susilaukė Henocho. 01O 5 19 01O 5 19 1250 Jaretas, gimus Henochui, dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 5 20 01O 5 20 1260 Taigi Jareto amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt dveji metai, ir jis mirė. 01O 5 21 01O 5 21 1270 Henochas, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Matūzalio. 01O 5 22 01O 5 22 1280 Henochas, gimus Matūzaliui, vaikščiojo su Dievu tris šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 5 23 01O 5 23 1290 Taigi Henocho amžius buvo trys šimtai šešiasdešimt penkeri metai. 01O 5 24 01O 5 24 1300 Henochas vaikščiojo su Dievu, ir jo nebeliko, nes Dievas jį pasiėmė. 01O 5 25 01O 5 25 1310 Matūzalis, būdamas šimto aštuoniasdešimt septynerių metų, susilaukė Lamecho. 01O 5 26 01O 5 26 1320 Matūzalis, gimus Lamechui, dar gyveno septynis šimtus aštuoniasdešimt dvejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 5 27 01O 5 27 1330 Taigi Matūzalio amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt devyneri metai, ir jis mirė. 01O 5 28 01O 5 28 1340 Lamechas, būdamas šimto aštuoniasdešimt dvejų metų, susilaukė sūnaus, 01O 5 29 01O 5 29 1350 kurį jis pavadino Nojumi, sakydamas: ‘‘Šitas mus paguos mūsų darbuose ir mūsų rankų triūse žemėje, kurią Viešpats prakeikė’‘. 01O 5 30 01O 5 30 1360 Lamechas, gimus Nojui, dar gyveno penkis šimtus devyniasdešimt penkerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 5 31 01O 5 31 1370 Taigi Lamecho amžius buvo septyni šimtai septyniasdešimt septyneri metai, ir jis mirė. 01O 5 32 01O 5 32 1380 Nojus, būdamas penkių šimtų metų, susilaukė Semo, Chamo ir Jafeto. 01O 6 1 01O 6 1 1390 Kai žmonių padaugėjo žemėje ir jiems gimė dukterų, 01O 6 2 01O 6 2 1400 Dievo sūnūs matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas. 01O 6 3 01O 6 3 1410 Tada Viešpats tarė: ‘‘Mano dvasia nekovos su žmonėmis amžinai, nes jie tėra kūnas; jų dienos bus šimtas dvidešimt metų!’‘ 01O 6 4 01O 6 4 1420 Anomis dienomis žemėje buvo milžinų. Kai Dievo sūnūs vesdavo žmonių dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie būdavo galiūnais, senovėje garsiais vyrais. 01O 6 5 01O 6 5 1430 Viešpats, matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti, 01O 6 6 01O 6 6 1440 gailėjosi, kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje. 01O 6 7 01O 6 7 1450 Ir Dievas tarė: ‘‘Aš išnaikinsiu žmones, kuriuos sutvėriau, nuo žemės paviršiaus; tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius, nes Aš gailiuosi, kad juos padariau’‘. 01O 6 8 01O 6 8 1460 Tačiau Nojus rado malonę Viešpaties akyse. 01O 6 9 01O 6 9 1470 Tokia yra Nojaus giminės istorija. Nojus buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu. 01O 6 10 01O 6 10 1480 Nojus turėjo tris sūnus: Semą, Chamą ir Jafetą. 01O 6 11 01O 6 11 1490 Dievo akivaizdoje žemė buvo sugedusi ir pilna nusikaltimų. 01O 6 12 01O 6 12 1500 Dievas pažiūrėjo į žemę ir matė, kad ji sugedusi, nes kiekvienas kūnas žemėje iškreipė savo kelius. 01O 6 13 01O 6 13 1510 Ir Dievas tarė Nojui: ‘‘Aš nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui, nes per juos žemė pasidarė pilna nusikaltimų. Aš išnaikinsiu juos nuo žemės paviršiaus. 01O 6 14 01O 6 14 1520 Pasidaryk arką iš sakuoto medžio, arkoje padaryk pertvaras ir ištepk ją derva iš vidaus ir iš lauko. 01O 6 15 01O 6 15 1530 Arka turi būti trijų šimtų uolekčių ilgio, penkiasdešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio. 01O 6 16 01O 6 16 1540 Padaryk arkai langą uolektis nuo viršaus; arkos duris padaryk jos šone; įrenk joje apatinį, vidurinį ir viršutinį aukštus. 01O 6 17 01O 6 17 1550 Aš užtvindysiu žemę vandenimis, kad išnaikinčiau kiekvieną kūną, kuriame yra gyvybė. Visa, kas yra žemėje, pražus. 01O 6 18 01O 6 18 1560 Bet Aš padarysiu sandorą su tavimi. Į arką įeisite tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos su tavimi. 01O 6 19 01O 6 19 1570 Į arką įsivesk po du kiekvienos rūšies gyvius­patiną ir patelę, kad išliktų gyvi su tavimi. 01O 6 20 01O 6 20 1580 Iš paukščių, iš gyvulių ir iš visų žemės roplių pagal jų rūšį teįeina pas tave po du, kad išliktų gyvi. 01O 6 21 01O 6 21 1590 Pasiimk visokio maisto ir susikrauk į arką, ir tai tebūna maistas tau ir jiems!’‘ 01O 6 22 01O 6 22 1600 Nojus padarė viską, ką Dievas jam įsakė. 01O 7 1 01O 7 1 1610 Viešpats tarė Nojui: ‘‘Eik į arką tu ir visi tavo artimieji, nes tave radau teisų šioje kartoje. 01O 7 2 01O 7 2 1620 Pasiimk iš visų švarių gyvulių po septynetą patinų ir patelių, o iš visų nešvarių gyvulių­po patiną ir patelę, 01O 7 3 01O 7 3 1630 taip pat ir iš padangių paukščių po septynetą patinų ir patelių, kad išlaikytum jų rūšį visos žemės paviršiuje. 01O 7 4 01O 7 4 1640 Po septynių dienų Aš užleisiu lietų ant žemės keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir išnaikinsiu žemės paviršiuje visas gyvas būtybes, kurias esu padaręs’‘. 01O 7 5 01O 7 5 1650 Ir Nojus padarė viską, ką Viešpats jam įsakė. 01O 7 6 01O 7 6 1660 Nojus buvo šešių šimtų metų, kai tvanas prasidėjo. 01O 7 7 01O 7 7 1670 Tuomet Nojus, jo sūnūs, jo žmona ir sūnų žmonos suėjo su juo į arką, gelbėdamiesi nuo tvano. 01O 7 8 01O 7 8 1680 Švarių ir nešvarių gyvulių, paukščių ir roplių 01O 7 9 01O 7 9 1690 poros suėjo į Nojaus arką, kaip Dievas buvo įsakęs Nojui. 01O 7 10 01O 7 10 1700 Septynioms dienoms praėjus, tvano vandenys užplūdo žemę. 01O 7 11 01O 7 11 1710 Nojui sulaukus šešių šimtų metų, antro mėnesio septynioliktą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai ir dangaus langai atsidarė. 01O 7 12 01O 7 12 1720 Lijo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų. 01O 7 13 01O 7 13 1730 Tą pačią dieną į arką įėjo Nojus ir jo sūnūs: Semas, Chamas ir Jafetas, Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos. 01O 7 14 01O 7 14 1740 Jie ir visi žvėrys, galvijai, ropliai ir visi paukščiai pagal savo rūšis 01O 7 15 01O 7 15 1750 suėjo į Nojaus arką, po du visų kūnų, turinčių gyvybės kvapą. 01O 7 16 01O 7 16 1760 Įėjusieji buvo patinas ir patelė kiekvieno kūno, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Tuomet Viešpats uždarė arką iš lauko pusės. 01O 7 17 01O 7 17 1770 Lietus tęsėsi keturiasdešimt dienų, vandens daugėjo ir jis pakėlė arką aukštyn nuo žemės. 01O 7 18 01O 7 18 1780 Vanduo kilo ir užplūdo žemę, o arka plūduriavo vandens paviršiuje. 01O 7 19 01O 7 19 1790 Vanduo pakilo taip aukštai, kad apsėmė visus aukštuosius kalnus, kurie stūksojo po dangumi. 01O 7 20 01O 7 20 1800 Vanduo pakilo penkiolika uolekčių virš kalnų ir juos apdengė. 01O 7 21 01O 7 21 1810 Ir žuvo kiekvienas kūnas, kuris judėjo ant žemės: paukščiai, galvijai, žvėrys, ropliai ir visi žmonės. 01O 7 22 01O 7 22 1820 Visa, kas buvo gyva ir gyveno sausumoje, išmirė. 01O 7 23 01O 7 23 1830 Taip Dievas išnaikino visas gyvas būtybes, kurios buvo žemės paviršiuje, tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius. Išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje. 01O 7 24 01O 7 24 1840 Vanduo laikėsi žemėje šimtą penkiasdešimt dienų. 01O 8 1 01O 8 1 1850 Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti. 01O 8 2 01O 8 2 1860 Užsidarė gelmės šaltiniai bei dangaus langai, ir lietus liovėsi. 01O 8 3 01O 8 3 1870 Tada vandenys pamažu seko žemėje. Šimtui penkiasdešimčiai dienų praėjus, vandens ėmė mažėti. 01O 8 4 01O 8 4 1880 Septinto mėnesio septynioliktą dieną arka sustojo Ararato kalnuose. 01O 8 5 01O 8 5 1890 O vandenys nuolat seko iki dešimtojo mėnesio. Dešimtojo mėnesio pirmąją dieną pasirodė kalnų viršūnės. 01O 8 6 01O 8 6 1900 Praėjus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įstatęs, 01O 8 7 01O 8 7 1910 ir išleido varną. Tas skraidė šen ir ten, kol vandenys nuseko ant žemės. 01O 8 8 01O 8 8 1920 Po to jis išleido balandį, norėdamas sužinoti, ar vandenys jau nusekę žemės paviršiuje. 01O 8 9 01O 8 9 1930 Balandis nerado vietos, kur nutūpęs galėtų pailsėti, ir sugrįžo, nes vanduo tebebuvo apsėmęs visą žemės paviršių. Nojus ištiesė ranką ir paėmė jį į arką. 01O 8 10 01O 8 10 1940 Palaukęs dar septynias dienas, jis vėl išleido iš arkos balandį. 01O 8 11 01O 8 11 1950 Vakare balandis sugrįžo, laikydamas snape šviežiai nuskintą alyvmedžio lapą. Taip Nojus sužinojo, kad vandenys nusekę ant žemės. 01O 8 12 01O 8 12 1960 Palaukęs dar kitas septynias dienas, jis vėl išleido balandį, kuris daugiau nebesugrįžo. 01O 8 13 01O 8 13 1970 Šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmojo mėnesio pirmąją dieną vanduo visai nuseko ant žemės. Tada Nojus nuėmė arkos dangtį ir pasižiūrėjo; ir štai žemės paviršius buvo nudžiūvęs. 01O 8 14 01O 8 14 1980 Antrojo mėnesio dvidešimt septintąją dieną žemė buvo sausa. 01O 8 15 01O 8 15 1990 Tada Dievas tarė Nojui: 01O 8 16 01O 8 16 2000 ‘‘Išeik iš arkos tu, tavo žmona, sūnūs ir sūnų žmonos. 01O 8 17 01O 8 17 2010 Visus gyvūnus, kurie su tavimi: paukščius, gyvulius ir roplius, išsivesk, kad jie paplistų žemėje, veistųsi ir daugėtų’‘. 01O 8 18 01O 8 18 2020 Ir išėjo Nojus, su juo jo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos. 01O 8 19 01O 8 19 2030 Visi žvėrys, ropliai ir paukščiai, visa, kas kruta žemėje, kiekvienas pagal savo rūšį, išėjo iš arkos. 01O 8 20 01O 8 20 2040 Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, paėmęs iš visų švarių gyvulių ir paukščių, aukojo deginamąsias aukas. 01O 8 21 01O 8 21 2050 Viešpats, užuodęs malonų kvapą, tarė savo širdyje: ‘‘Aš daugiau nebeprakeiksiu žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdis palinkusi į pikta nuo pat jo jaunystės, ir daugiau nebeišnaikinsiu viso to, kas gyva, kaip esu padaręs. 01O 8 22 01O 8 22 2060 Kol žemė bus, nenustos sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis!’‘ 01O 9 1 01O 9 1 2070 Dievas laimino Nojų bei jo sūnus ir tarė: ‘‘Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę. 01O 9 2 01O 9 2 2080 Tesibijo jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa tai atiduota į jūsų rankas. 01O 9 3 01O 9 3 2090 Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus. 01O 9 4 01O 9 4 2100 Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite. 01O 9 5 01O 9 5 2110 Iš tiesų už jūsų gyvybės kraują Aš pareikalausiu iš kiekvieno žvėries ir žmogaus, kuris pralietų savo brolio kraują. 01O 9 6 01O 9 6 2120 Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą. 01O 9 7 01O 9 7 2130 Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!’‘ 01O 9 8 01O 9 8 2140 Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo: 01O 9 9 01O 9 9 2150 ‘‘Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų, 01O 9 10 01O 9 10 2160 ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos. 01O 9 11 01O 9 11 2170 Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės’‘. 01O 9 12 01O 9 12 2180 Ir Dievas tarė: ‘‘Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas 01O 9 13 01O 9 13 2190 bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės. 01O 9 14 01O 9 14 2200 Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse, 01O 9 15 01O 9 15 2210 atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje. 01O 9 16 01O 9 16 2220 Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės’‘. 01O 9 17 01O 9 17 2230 Dievas tarė Nojui: ‘‘Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje’‘. 01O 9 18 01O 9 18 2240 Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Semas, Chamas ir Jafetas; Chamas buvo Kanaano tėvas. 01O 9 19 01O 9 19 2250 Šie trys yra Nojaus sūnūs ir iš jų atsirado visi žemės gyventojai. 01O 9 20 01O 9 20 2260 Nojus pradėjo dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną. 01O 9 21 01O 9 21 2270 Išgėręs vyno, pasigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo palapinėje. 01O 9 22 01O 9 22 2280 Chamas, Kanaano tėvas, pamatęs savo tėvo nuogumą, pasakė broliams, kurie buvo lauke. 01O 9 23 01O 9 23 2290 Semas ir Jafetas paėmė apsiaustą ir abu, užsimetę ant pečių, priėjo atbuli, ir apdengė savo tėvo nuogumą; jų veidai buvo nukreipti į priešingą pusę ir jie nematė savo tėvo nuogumo. 01O 9 24 01O 9 24 2300 Nojus, išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jam padarė jaunesnysis sūnus, 01O 9 25 01O 9 25 2310 tarė: ‘‘Tebūna prakeiktas Kanaanas! Vergų vergas tebūna jis savo broliams! 01O 9 26 01O 9 26 2320 Palaimintas Viešpats, Semo Dievas, o Kanaanas bus jo vergas! 01O 9 27 01O 9 27 2330 Teišplečia Dievas Jafetą, ir tegu jis gyvena Semo palapinėse, o Kanaanas bus jo vergas!’‘ 01O 9 28 01O 9 28 2340 Tvanui praėjus, Nojus dar gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų. 01O 9 29 01O 9 29 2350 Taigi Nojaus amžius buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų, ir jis mirė. 01O 10 1 01O 10 1 2360 Tai yra Nojaus sūnų Semo, Chamo ir Jafeto palikuonys. Tvanui praėjus, jie susilaukė sūnų. 01O 10 2 01O 10 2 2370 Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras. 01O 10 3 01O 10 3 2380 Gomero sūnūs: Aškenazas, Rifatas ir Togarma. 01O 10 4 01O 10 4 2390 Javano sūnūs: Eliša, Taršišas, Kitimas ir Dodanimas. 01O 10 5 01O 10 5 2400 Iš šitų atsirado tautų grupės, gyvenančios savo žemėse, kiekviena su savo kalba ir pagal savo giminę savo tautose. 01O 10 6 01O 10 6 2410 Chamo sūnūs: Kušas, Mizraimas, Putas ir Kanaanas. 01O 10 7 01O 10 7 2420 Kušo sūnūs: Seba, Havila, Sabta, Rama ir Sabtecha. Ramos sūnūs: Šeba ir Dedanas. 01O 10 8 01O 10 8 2430 Kušui gimė ir Nimrodas, kuris tapo galingas žemėje. 01O 10 9 01O 10 9 2440 Jis buvo smarkus medžiotojas Viešpaties akyse. Todėl sakoma: ‘‘Smarkus medžiotojas kaip Nimrodas Viešpaties akyse’‘. 01O 10 10 01O 10 10 2450 Jo karalystės pradžia buvo Babelė, Erechas, Akadas ir Kalnė Šinaro šalyje. 01O 10 11 01O 10 11 2460 Iš čia jis išvyko į Asūrą ir pasistatė Ninevę, Rehobot Irą, Kelachą 01O 10 12 01O 10 12 2470 ir Reseną tarp Ninevės ir Kelacho; tai yra didysis miestas. 01O 10 13 01O 10 13 2480 Mizraimo sūnūs: Ludas, Anamimas, Lehabas, Naftuchimas, 01O 10 14 01O 10 14 2490 Patrusimas, Kasluhas, iš kurio kilo filistinai, ir Kaftoras. 01O 10 15 01O 10 15 2500 Kanaano palikuonys: pirmagimis Sidonas, Hetas, 01O 10 16 01O 10 16 2510 jebusiečiai, amoritai, girgašai, 01O 10 17 01O 10 17 2520 hivai, arkai, sinai, 01O 10 18 01O 10 18 2530 arvadiečiai, cemarai ir hematiečiai. Taip kanaaniečių giminės išsiplėtė. 01O 10 19 01O 10 19 2540 Kanaaniečių ribos tęsėsi nuo Sidono link Geraro iki Gazos, link Sodomos, Gomoros, Admos bei Ceboimų iki Lešos. 01O 10 20 01O 10 20 2550 Tai Chamo palikuonys pagal jų gentis, kalbas, šalis bei tautas. 01O 10 21 01O 10 21 2560 Semas, visų Ebero sūnų tėvas, vyresnysis Jafeto brolis, taip pat turėjo sūnų. 01O 10 22 01O 10 22 2570 Semo sūnūs: Elamas, Asūras, Arfaksadas, Ludas ir Aramas. 01O 10 23 01O 10 23 2580 Aramo sūnūs: Ucas, Hulas, Geteras ir Mašas. 01O 10 24 01O 10 24 2590 Arfaksado sūnus­Sala, o Salos­Eberas. 01O 10 25 01O 10 25 2600 Eberas turėjo du sūnus: vienas vardu Falekas, nes jo dienomis buvo padalinta žemė, antrasis­Joktanas. 01O 10 26 01O 10 26 2610 Joktano sūnūs: Almodadas, Šelefas, Hacarmavetas, Jerachas, 01O 10 27 01O 10 27 2620 Hadoramas, Uzalas, Dikla, 01O 10 28 01O 10 28 2630 Obalas, Abimaelis, Šeba, 01O 10 29 01O 10 29 2640 Ofyras, Havila ir Jobabas; visi jie yra Joktano sūnūs. 01O 10 30 01O 10 30 2650 Jie gyveno nuo Mešos iki Sefaro kalno rytuose. 01O 10 31 01O 10 31 2660 Šitie yra Semo palikuonys pagal jų gimines, kalbas, šalis bei tautas. 01O 10 32 01O 10 32 2670 Šitos yra Nojaus sūnų giminės pagal jų palikuonis ir tautas; iš jų atsirado tautos žemėje po tvano. 01O 11 1 01O 11 1 2680 Visi žemės gyventojai kal bėjo viena kalba. 01O 11 2 01O 11 2 2690 Besikeldami toliau į rytus, jie rado lygumą Šinaro krašte ir ten apsigyveno. 01O 11 3 01O 11 3 2700 Jie kalbėjosi: ‘‘Pasidirbinkime plytų ir gerai jas išdekime’‘. Plytas jie naudojo vietoje akmenų, o dervą­vietoje kalkių. 01O 11 4 01O 11 4 2710 Jie tarėsi: ‘‘Pasistatykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą prieš išsiskirstydami į visus kraštus!’‘ 01O 11 5 01O 11 5 2720 Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė, 01O 11 6 01O 11 6 2730 ir tarė: ‘‘Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia. 01O 11 7 01O 11 7 2740 Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!’‘ 01O 11 8 01O 11 8 2750 Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą. 01O 11 9 01O 11 9 2760 Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus. 01O 11 10 01O 11 10 2770 Šitie yra Semo palikuonys: Semas, būdamas šimto metų, dvejiems metams praėjus po tvano, susilaukė sūnaus Arfaksado. 01O 11 11 01O 11 11 2780 Semas, gimus Arfaksadui, dar gyveno penkis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 11 12 01O 11 12 2790 Kai Arfaksadui buvo trisdešimt penkeri metai, gimė sūnus Sala. 01O 11 13 01O 11 13 2800 Po to Arfaksadas dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 11 14 01O 11 14 2810 Kai Salai buvo trisdešimt metų, gimė Eberas. 01O 11 15 01O 11 15 2820 Po to Sala dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 11 16 01O 11 16 2830 Kai Eberui buvo trisdešimt ketveri metai, gimė Falekas. 01O 11 17 01O 11 17 2840 Po to Eberas dar gyveno keturis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 11 18 01O 11 18 2850 Kai Falekui buvo trisdešimt metų, gimė Ragaujas. 01O 11 19 01O 11 19 2860 Po to Falekas dar gyveno du šimtus devynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 11 20 01O 11 20 2870 Kai Ragaujui buvo trisdešimt dveji metai, gimė Seruchas. 01O 11 21 01O 11 21 2880 Po to Ragaujas dar gyveno du šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 11 22 01O 11 22 2890 Kai Seruchui buvo trisdešimt metų, gimė Nachoras. 01O 11 23 01O 11 23 2900 Po to Seruchas dar gyveno du šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 11 24 01O 11 24 2910 Kai Nachorui buvo dvidešimt devyneri metai, gimė Tara. 01O 11 25 01O 11 25 2920 Po to Nachoras dar gyveno šimtą devyniolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. 01O 11 26 01O 11 26 2930 Kai Tarai buvo septyniasdešimt metų, gimė Abromas, Nahoras ir Haranas. 01O 11 27 01O 11 27 2940 Šitie yra Taros palikuonys: Abromas, Nahoras ir Haranas, o Harano sūnus­Lotas. 01O 11 28 01O 11 28 2950 Haranas mirė, jo tėvui Tarai dar gyvam tebeesant, savo gimtoje šalyje, Chaldėjos Ūre. 01O 11 29 01O 11 29 2960 Abromas ir Nahoras vedė. Abromo žmonos vardas buvo Saraja, o Nahoro­Milka; ji buvo duktė Harano, Milkos ir Iskos tėvo. 01O 11 30 01O 11 30 2970 Saraja buvo nevaisinga: ji neturėjo vaikų. 01O 11 31 01O 11 31 2980 Tara ėmė savo sūnų Abromą ir savo sūnaus Harano sūnų Lotą, marčią Sarają, sūnaus Abromo žmoną, ir jie iškeliavo iš Chaldėjos Ūro į Kanaano šalį. Atėję ligi Charano, jie ten įsikūrė. 01O 11 32 01O 11 32 2990 Taros amžius buvo du šimtai penkeri metai, ir jis mirė Charane. 01O 12 1 01O 12 1 3000 Viešpats tarė Abromui: ‘‘Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu. 01O 12 2 01O 12 2 3010 Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu. 01O 12 3 01O 12 3 3020 Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės’‘. 01O 12 4 01O 12 4 3030 Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Charano. 01O 12 5 01O 12 5 3040 Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Charane, ir išėjo į Kanaano šalį. Atėjęs į tą kraštą, 01O 12 6 01O 12 6 3050 Abromas pasiekė Sichemo vietovę, Morės slėnį. Tuo laiku toje šalyje gyveno kanaaniečiai. 01O 12 7 01O 12 7 3060 Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: ‘‘Tavo palikuonims duosiu šitą šalį’‘. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė. 01O 12 8 01O 12 8 3070 Iš ten jis keliavo į rytus nuo Betelio ir pasistatė palapinę. Betelis buvo vakaruose, Ajas­rytuose. Ten jis pastatė aukurą Viešpačiui ir šaukėsi Viešpaties vardo. 01O 12 9 01O 12 9 3080 Abromas keliavo vis toliau į pietus. 01O 12 10 01O 12 10 3090 Kilus badui toje šalyje, Abromas nuvyko pagyventi į Egiptą, nes šalyje buvo didelis badas. 01O 12 11 01O 12 11 3100 Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: ‘‘Aš žinau, kad tu esi graži moteris 01O 12 12 01O 12 12 3110 ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys. 01O 12 13 01O 12 13 3120 Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka’‘. 01O 12 14 01O 12 14 3130 Atsitiko, kad, kai tik Abromas įėjo į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži. 01O 12 15 01O 12 15 3140 Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus, 01O 12 16 01O 12 16 3150 o su Abromu jis gerai elgėsi dėl jos: jis turėjo avių, galvijų, asilų, tarnų, tarnaičių, asilių ir kupranugarių. 01O 12 17 01O 12 17 3160 Viešpats baudė faraoną ir jo namus dėl Sarajos, Abromo žmonos. 01O 12 18 01O 12 18 3170 Faraonas tada pasišaukė Abromą ir tarė: ‘‘Ką tu man padarei? Kodėl man nesakei, kad ji tavo žmona? 01O 12 19 01O 12 19 3180 Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo? Aš norėjau paimti ją sau už žmoną. Taigi štai tavo žmona, imk ją ir keliauk savo keliais’‘. 01O 12 20 01O 12 20 3190 Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, jo žmoną ir visa, ką jis turėjo. 01O 13 1 01O 13 1 3200 Abromas su žmona ir viskuo, ką jis turėjo, išėjo iš Egipto į pietų šalį. Su jais iškeliavo ir Lotas. 01O 13 2 01O 13 2 3210 Abromas buvo labai turtingas: turėjo daug gyvulių, sidabro ir aukso. 01O 13 3 01O 13 3 3220 Jis keliavo atgal tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėjęs, Betelio link iki tos vietos, kur pradžioje tarp Betelio ir Ajo buvo pasistatęs palapinę, 01O 13 4 01O 13 4 3230 iki tos vietos, kur buvo anksčiau pasidaręs aukurą. Čia Abromas šaukėsi Viešpaties vardo. 01O 13 5 01O 13 5 3240 Lotas, kuris keliavo su Abromu, taip pat turėjo avių, galvijų ir palapinių. 01O 13 6 01O 13 6 3250 Kraštas negalėjo sutalpinti jų ir išmaitinti jų gyvulių, nes jų bandos buvo per didelės. 01O 13 7 01O 13 7 3260 Kilo vaidas tarp Abromo ir Loto piemenų. Tada tebegyveno tame krašte kanaaniečiai ir perizai. 01O 13 8 01O 13 8 3270 Abromas tarė Lotui: ‘‘Tenebūna vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame broliai! 01O 13 9 01O 13 9 3280 Ar ne visa šalis tau atvira? Skirkis nuo manęs! Jei eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, o jei tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę’‘. 01O 13 10 01O 13 10 3290 Lotas pakėlė akis ir pamatė, kad visa Jordano apylinkė­prieš Viešpačiui sunaikinant Sodomą ir Gomorą­Coaro link buvo gerai drėkinama kaip Viešpaties sodas, kaip Egipto šalis. 01O 13 11 01O 13 11 3300 Lotas pasirinko Jordano lygumą ir patraukė į rytus. Taip juodu išsiskyrė. 01O 13 12 01O 13 12 3310 Abromas gyveno Kanaano šalyje, o Lotas­lygumos miestuose: Sodomos link statėsi palapines. 01O 13 13 01O 13 13 3320 Sodomos žmonės buvo nedori ir labai nusidėję Viešpačiui. 01O 13 14 01O 13 14 3330 Viešpats tarė Abromui, kai Lotas nuo jo atsiskyrė: ‘‘Pakelk akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus! 01O 13 15 01O 13 15 3340 Visą žemę, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui. 01O 13 16 01O 13 16 3350 Padarysiu tavo palikuonių tiek daug, kiek dulkių ant žemės. Jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, tai ir tavo palikuonis galėtų suskaičiuoti. 01O 13 17 01O 13 17 3360 Kelkis, pereik žemę išilgai ir skersai, nes Aš tau ją duosiu!’‘ 01O 13 18 01O 13 18 3370 Abromas susivyniojo palapinę ir nuėjo iki Mamrės ąžuolų Hebrone. Ten jis pastatė Viešpačiui aukurą. 01O 14 1 01O 14 1 3380 Anomis dienomis karalius Amrafelis iš Šinaro, karalius Arjochas iš Elasaro, Elamo karalius Kedorlaomeras ir Goimo karalius Tidalas 01O 14 2 01O 14 2 3390 pradėjo karą su Sodomos karaliumi Bera, Gomoros karaliumi Birša, Admos karaliumi Šinabu, Ceboimo karaliumi Šemeberu ir karaliumi Belos, dar vadinamo Coaru. 01O 14 3 01O 14 3 3400 Visi šitie, sudarę sąjungą, ėjo į Sidimo slėnį, kur dabar yra Druskos jūra. 01O 14 4 01O 14 4 3410 Dvylika metų jie tarnavo Kedorlaomeriui, o tryliktaisiais metais sukilo. 01O 14 5 01O 14 5 3420 Keturioliktaisiais metais atėjo Kedorlaomeris ir jo sąjungininkai. Jie sumušė refajus Aštarot Karnaime, zūzus Hame, emus Šave Kirjataimo lygumoje 01O 14 6 01O 14 6 3430 ir horus Seyro kalne iki El Parano, kuris siekia dykumą. 01O 14 7 01O 14 7 3440 Paskui jie atėjo į En Mišpatą, tai yra Kadešą, ir nusiaubė visą amalekiečių kraštą ir amoritus, kurie gyveno Hacecon Tamaroje. 01O 14 8 01O 14 8 3450 Tada išėjo Sodomos, Gomoros, Admos, Ceboimo ir Belos karaliai ir išsirikiavo kovai Sidimo slėnyje: 01O 14 9 01O 14 9 3460 prieš Elamo karalių Kedorlaomerį, Goimo karalių Tidalą, Šinaro karalių Amrafelį ir Elasaro karalių Arjochą­keturi karaliai prieš penkis. 01O 14 10 01O 14 10 3470 Sidimo slėnis buvo pilnas dervos duobių. Bėgdami Sodomos ir Gomoros karaliai įkrito į jas, o likusieji pabėgo į kalnus. 01O 14 11 01O 14 11 3480 Laimėtojai, pasigrobę visą Sodomos bei Gomoros turtą ir visas atsargas, nuėjo. 01O 14 12 01O 14 12 3490 Jie taip pat paėmė Abromo brolio sūnų Lotą, kuris gyveno Sodomoje, ir jo turtą. 01O 14 13 01O 14 13 3500 Vienas iš pabėgusiųjų atėjęs pranešė tai Abromui, hebrajui, gyvenančiam amorito Mamrės ąžuolyne; Mamrė ir jo broliai Eškolas ir Aneras buvo Abromo sąjungininkai. 01O 14 14 01O 14 14 3510 Abromas išgirdęs, kad jo brolio sūnus buvo išvestas į nelaisvę, apginklavo tris šimtus aštuoniolika savo išlavintų tarnų, gimusių jo namuose, ir vijosi priešą iki Dano. 01O 14 15 01O 14 15 3520 Jis, padalinęs savo būrį, užpuolė juos nakčia, sumušė ir vijosi juos ligi Hobos, kuri yra į kairę nuo Damasko, 01O 14 16 01O 14 16 3530 ir atsiėmė jų pagrobtą turtą, Lotą ir jo turtą, moteris ir žmones. 01O 14 17 01O 14 17 3540 Kai Abromas sugrįžo, nugalėjęs Kedorlaomerį ir karalius, kurie buvo su juo, Sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės slėnį­Karaliaus slėnį. 01O 14 18 01O 14 18 3550 Melchizedekas, Salemo karalius, atnešė duonos ir vyno. Jis buvo aukščiausiojo Dievo kunigas. 01O 14 19 01O 14 19 3560 Jis laimino jį, sakydamas: ‘‘Tebūna Abromas palaimintas aukščiausiojo Dievo, dangaus ir žemės valdovo! 01O 14 20 01O 14 20 3570 Tebūna šlovinamas aukščiausiasis Dievas, kuris atidavė tavo priešus į tavo rankas!’‘ Ir Abromas davė jam dešimtinę nuo visko. 01O 14 21 01O 14 21 3580 Sodomos karalius tarė Abromui: ‘‘Atiduok man žmones, o turtą pasilaikyk!’‘ 01O 14 22 01O 14 22 3590 Bet Abromas tarė Sodomos karaliui: ‘‘Aš, pakėlęs ranką, prisiekiu aukščiausiuoju Dievu, dangaus ir žemės valdovu: 01O 14 23 01O 14 23 3600 nei siūlo galo, nei kurpių dirželio, nei ko nors kito, kas tau priklauso, aš neimsiu, kad nesakytum: ‘Aš padariau Abromą turtingą!’ 01O 14 24 01O 14 24 3610 Aš nieko neimsiu, išskyrus tai, ką suvalgė jaunuoliai ir kas priklauso vyrams: Anerui, Eškolui ir Mamrei, kurie ėjo su manimi. Jie tepasiima savo dalį’‘. 01O 15 1 01O 15 1 3620 Po šių įvykių Viešpats prabilo į Abromą regėjime: ‘‘Nebijok, Abromai! Aš esu tavo skydas ir labai didelis atlygis!’‘ 01O 15 2 01O 15 2 3630 Abromas tarė: ‘‘Viešpatie Dieve! Ką Tu man duosi? Aš neturiu vaikų, mano namų paveldėtojas bus damaskietis Eliezeras. 01O 15 3 01O 15 3 3640 Man nedavei vaikų, ir štai tarnas, gimęs mano namuose, yra mano įpėdinis’‘. 01O 15 4 01O 15 4 3650 Viešpats atsakė jam: ‘‘Ne šitas bus tavo paveldėtojas, bet tas, kuris gims iš tavęs’‘. 01O 15 5 01O 15 5 3660 Ir, išvedęs jį laukan, tarė: ‘‘Pažvelk į dangų ir, jei gali, suskaičiuok žvaigždes! Tiek bus tavo palikuonių!’‘ 01O 15 6 01O 15 6 3670 Abromas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu. 01O 15 7 01O 15 7 3680 Dievas kalbėjo: ‘‘Aš esu Viešpats, kuris tave išvedžiau iš Chaldėjos miesto Ūro, kad tu paveldėtum šitą šalį’‘. 01O 15 8 01O 15 8 3690 Abromas tarė: ‘‘Viešpatie Dieve! Iš kur galiu žinoti, kad ją paveldėsiu?’‘ 01O 15 9 01O 15 9 3700 Tada Jis tarė jam: ‘‘Atvesk man trejų metų karvę, trejų metų ožką, trejų metų aviną, balandį ir jauną karvelį’‘. 01O 15 10 01O 15 10 3710 Abromas, atvedęs visus gyvulius, padalino pusiau ir padėjo kiekvieną gabalą vienas prieš kitą, tačiau paukščių nedalino. 01O 15 11 01O 15 11 3720 Plėšrieji paukščiai atskrido prie mėsos, bet Abromas juos nubaidė. 01O 15 12 01O 15 12 3730 Saulei leidžiantis, gilus miegas apėmė Abromą, siaubas ir didelė tamsa jį apėmė. 01O 15 13 01O 15 13 3740 Tada Viešpats tarė Abromui: ‘‘Žinok, kad tavo palikuonys bus ateiviai svetimame krašte, jie vergaus ir bus spaudžiami keturis šimtus metų. 01O 15 14 01O 15 14 3750 Tautą, kuriai jie vergaus, Aš teisiu, ir tada jie iš ten išeis su dideliu turtu. 01O 15 15 01O 15 15 3760 O tu ramybėje nueisi pas savo tėvus ir būsi palaidotas, sulaukęs žilos senatvės. 01O 15 16 01O 15 16 3770 Ketvirtoji karta sugrįš čia, nes amoritų nusikaltimų saikas dar nėra pilnas’‘. 01O 15 17 01O 15 17 3780 Nusileidus saulei ir sutemus, štai pasirodė rūkstanti krosnis ir liepsnojantis deglas ir praėjo tarp tų mėsos gabalų. 01O 15 18 01O 15 18 3790 Tą dieną Viešpats padarė su Abromu sandorą, sakydamas: ‘‘Tavo palikuonims atidaviau visą žemę nuo Egipto upės iki didžiosios Eufrato upės: 01O 15 19 01O 15 19 3800 kenitus, kenazus, kadmonitus, 01O 15 20 01O 15 20 3810 hetitus, perizus, refajus, 01O 15 21 01O 15 21 3820 amoritus, kanaaniečius, girgašus ir jebusiečius’‘. 01O 16 1 01O 16 1 3830 Abromo žmona Saraja ne turėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara. 01O 16 2 01O 16 2 3840 Saraja tarė Abromui: ‘‘Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų’‘. Abromas paklausė Sarajos. 01O 16 3 01O 16 3 3850 Abromui išgyvenus dešimt metų Kanaano šalyje, Saraja, Abromo žmona, savo tarnaitę egiptietę Hagarą davė savo vyrui Abromui už žmoną. 01O 16 4 01O 16 4 3860 Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. Hagara pastojusi su panieka ėmė žiūrėti į savo valdovę. 01O 16 5 01O 16 5 3870 Tada Saraja tarė Abromui: ‘‘Širdgėla, kurią turiu, tegula ant tavęs! Aš pati daviau savo tarnaitę tau į glėbį, tačiau ji, pasijutusi nėščia, su panieka ėmė žiūrėti į mane. Viešpats tebūna teisėjas tarp manęs ir tavęs’‘. 01O 16 6 01O 16 6 3880 Abromas tarė Sarajai: ‘‘Tavo tarnaitė yra tavo rankose. Elkis su ja, kaip tau patinka’‘. Kai Saraja ėmė ją spausti, ta pabėgo. 01O 16 7 01O 16 7 3890 Viešpaties angelas, radęs ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie kelio į Šūrą, 01O 16 8 01O 16 8 3900 tarė: ‘‘Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur atėjai ir kur eini?’‘ Ji atsakė: ‘‘Bėgu nuo savo valdovės Sarajos’‘. 01O 16 9 01O 16 9 3910 Viešpaties angelas jai tarė: ‘‘Sugrįžk pas savo valdovę ir nusižemink prieš ją. 01O 16 10 01O 16 10 3920 Aš taip padauginsiu tavo palikuonis, kad jų net suskaičiuoti nebus galima. 01O 16 11 01O 16 11 3930 Štai tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų. Tu jį pavadinsi Izmaeliu, nes Viešpats išgirdo apie tavo priespaudą. 01O 16 12 01O 16 12 3940 Tavo sūnus gyvens kaip laukinis asilas: jis bus prieš visus ir visi prieš jį, jis gyvens šalia savo brolių’‘. 01O 16 13 01O 16 13 3950 Ir Viešpatį, kuris su ja kalbėjo, Hagara pavadino: ‘‘Tu esi Dievas, kuris mane matai’‘. Nes ji sakė: ‘‘Aš tikrai mačiau Dievą, kuris mato mane’‘. 01O 16 14 01O 16 14 3960 Todėl tą šulinį pavadino Lahai Roiju. Jis yra tarp Kadešo ir Beredo. 01O 16 15 01O 16 15 3970 Hagara pagimdė Abromui sūnų. Abromas pavadino jį vardu Izmaelis. 01O 16 16 01O 16 16 3980 Abromui buvo aštuoniasdešimt šešeri metai, kai Hagara pagimdė jam sūnų. 01O 17 1 01O 17 1 3990 Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: ‘‘Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas. 01O 17 2 01O 17 2 4000 Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis’‘. 01O 17 3 01O 17 3 4010 Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo: 01O 17 4 01O 17 4 4020 ‘‘Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu, 01O 17 5 01O 17 5 4030 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu. 01O 17 6 01O 17 6 4040 Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai. 01O 17 7 01O 17 7 4050 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs. 01O 17 8 01O 17 8 4060 Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas’‘. 01O 17 9 01O 17 9 4070 Toliau Dievas sakė Abraomui: ‘‘Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas. 01O 17 10 01O 17 10 4080 Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas! 01O 17 11 01O 17 11 4090 Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas. 01O 17 12 01O 17 12 4100 Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių. 01O 17 13 01O 17 13 4110 Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora. 01O 17 14 01O 17 14 4120 O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą’‘. 01O 17 15 01O 17 15 4130 Dievas toliau sakė Abraomui: ‘‘Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas. 01O 17 16 01O 17 16 4140 Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai’‘. 01O 17 17 01O 17 17 4150 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: ‘‘Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?’‘ 01O 17 18 01O 17 18 4160 Abraomas tarė Dievui: ‘‘Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!’‘ 01O 17 19 01O 17 19 4170 Bet Dievas atsakė: ‘‘Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis. 01O 17 20 01O 17 20 4180 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą. 01O 17 21 01O 17 21 4190 Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais’‘. 01O 17 22 01O 17 22 4200 Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino. 01O 17 23 01O 17 23 4210 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs. 01O 17 24 01O 17 24 4220 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų, 01O 17 25 01O 17 25 4230 o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų. 01O 17 26 01O 17 26 4240 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis. 01O 17 27 01O 17 27 4250 Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo. 01O 18 1 01O 18 1 4260 Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, kai jis sėdėjo palapinės prieangyje pačioje dienos kaitroje. 01O 18 2 01O 18 2 4270 Jis, pakėlęs akis, pamatė tris vyrus, stovinčius prieš jį. Jis išbėgo iš palapinės ir, nusilenkęs iki žemės, 01O 18 3 01O 18 3 4280 tarė: ‘‘Mano Viešpatie, jei radau malonę Tavo akyse, prašau, neaplenk savo tarno! 01O 18 4 01O 18 4 4290 Leiskite atnešti kiek vandens nusiplauti kojoms, pailsėkite po medžiu, 01O 18 5 01O 18 5 4300 kol atnešiu duonos kąsnį jums pasistiprinti. Po to galėsite toliau keliauti, nes tam juk atėjote pas savo tarną’‘. Jie tarė: ‘‘Daryk taip, kaip sakei!’‘ 01O 18 6 01O 18 6 4310 Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir tarė: ‘‘Skubiai įmaišyk tris saikus geriausių miltų ir iškepk papločių’‘. 01O 18 7 01O 18 7 4320 Abraomas nubėgo pas gyvulius ir, paėmęs rinktinį veršiuką, padavė tarnui, o tas skubėjo jį paruošti. 01O 18 8 01O 18 8 4330 Jis ėmė sviesto, pieno ir veršiuką, kurį buvo paruošęs, ir patiekė jiems. O jis pats, jiems valgant, stovėjo prie jų po medžiu. 01O 18 9 01O 18 9 4340 Jie paklausė jį: ‘‘Kur yra tavo žmona Sara?’‘ Jis atsakė: ‘‘Palapinėje’‘. 01O 18 10 01O 18 10 4350 Vienas iš jų tarė: ‘‘Aš tikrai sugrįšiu pas tave kitais metais šiuo laiku, ir tavo žmona Sara turės sūnų!’‘ Tuo metu Sara klausėsi palapinės prieangyje, kuris buvo už jų. 01O 18 11 01O 18 11 4360 Abraomas ir Sara buvo seni, sulaukę žilos senatvės. Sarai nebebūdavo to, kas būna moterims. 01O 18 12 01O 18 12 4370 Todėl Sara savyje juokėsi: ‘‘Būdama pasenusi ir mano viešpačiui esant senam, argi dar turėsiu malonumą?’‘ 01O 18 13 01O 18 13 4380 Viešpats tarė Abraomui: ‘‘Kodėl Sara juokėsi, sakydama: ‘Ar aš iš tikrųjų gimdysiu, būdama pasenusi?’ 01O 18 14 01O 18 14 4390 Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma? Kitais metais, numatytu laiku, Aš sugrįšiu pas tave, ir Sara turės sūnų!’‘ 01O 18 15 01O 18 15 4400 Sara gynėsi, sakydama: ‘‘Aš nesijuokiau’‘, nes išsigando. O Jis tarė: ‘‘Ne! Tu juokeisi!’‘ 01O 18 16 01O 18 16 4410 Po to tie vyrai pakilo ir ėjo Sodomos link, o Abraomas ėjo su jais, norėdamas juos palydėti. 01O 18 17 01O 18 17 4420 Viešpats tarė: ‘‘Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? 01O 18 18 01O 18 18 4430 Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos. 01O 18 19 01O 18 19 4440 Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį’‘. 01O 18 20 01O 18 20 4450 Viešpats tarė: ‘‘Sodomos ir Gomoros šauksmas yra garsus, o jų nuodėmė­labai sunki. 01O 18 21 01O 18 21 4460 Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu’‘. 01O 18 22 01O 18 22 4470 Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje. 01O 18 23 01O 18 23 4480 Abraomas priartėjęs tarė: ‘‘Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu? 01O 18 24 01O 18 24 4490 Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste. Ar tikrai sunaikinsi ir neatleisi tai vietovei dėl penkių dešimčių teisiųjų? 01O 18 25 01O 18 25 4500 Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?’‘ 01O 18 26 01O 18 26 4510 Viešpats tarė: ‘‘Jei Sodomos mieste rasiu penkiasdešimt teisiųjų, tai pasigailėsiu visos vietovės’‘. 01O 18 27 01O 18 27 4520 Abraomas atsakė: ‘‘Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai. 01O 18 28 01O 18 28 4530 Galbūt iki penkiasdešimt teisiųjų trūks penkių. Ar dėl keturiasdešimt penkių sunaikinsi visą miestą?’‘ Jis tarė: ‘‘Nesunaikinsiu, jei ten rasiu keturiasdešimt penkis’‘. 01O 18 29 01O 18 29 4540 Abraomas toliau kalbėjo: ‘‘Galbūt ten atsiras tik keturiasdešimt?’‘ Jis atsakė: ‘‘Dėl keturiasdešimties nesunaikinsiu’‘. 01O 18 30 01O 18 30 4550 Tada jis tarė: ‘‘Nesirūstink, Viešpatie, kad drįstu kalbėti. Galbūt ten atsiras tik trisdešimt’‘. O Jis atsakė: ‘‘Nieko nedarysiu, jei ten rasiu trisdešimt’‘. 01O 18 31 01O 18 31 4560 Tada jis tarė: ‘‘Štai išdrįsau kalbėti Viešpačiui. Galbūt ten atsiras dvidešimt!’‘ O Jis tarė: ‘‘Nesunaikinsiu ir dėl dvidešimties’‘. 01O 18 32 01O 18 32 4570 Tada jis tarė: ‘‘Nesirūstink, Viešpatie, jei išdrįsiu dar kartą kalbėti. Galbūt ten atsiras dešimt?’‘ O Jis atsakė: ‘‘Nesunaikinsiu ir dėl dešimties’‘. 01O 18 33 01O 18 33 4580 Viešpats, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo, o Abraomas sugrįžo į savo vietą. 01O 19 1 01O 19 1 4590 Kai du angelai vakare atė jo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės. 01O 19 2 01O 19 2 4600 Jis tarė: ‘‘Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu’‘. Bet jie atsakė: ‘‘Ne, mes nakvosime gatvėje’‘. 01O 19 3 01O 19 3 4610 Jis taip maldavo juos, kad jie užsuko pas jį ir įėjo į jo namus. Jis paruošė jiems vaišes, iškepė neraugintos duonos, ir jie valgė. 01O 19 4 01O 19 4 4620 Jiems dar neatsigulus, visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus. 01O 19 5 01O 19 5 4630 Jie pašaukė Lotą ir tarė: ‘‘Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume’‘. 01O 19 6 01O 19 6 4640 Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris, 01O 19 7 01O 19 7 4650 tarė: ‘‘Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai! 01O 19 8 01O 19 8 4660 Aš turiu dvi dukteris, kurios dar nepažino vyro. Leiskite man jas išvesti pas jus ir darykite su jomis, kaip jums patinka. Tik tiems vyrams nieko nedarykite, nes jie atėjo po mano stogu’‘. 01O 19 9 01O 19 9 4670 Bet jie tarė: ‘‘Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais’‘. Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris. 01O 19 10 01O 19 10 4680 Tačiau vyrai savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris. 01O 19 11 01O 19 11 4690 O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų. 01O 19 12 01O 19 12 4700 Lotui juodu tarė: ‘‘Ar turi čia ką nors iš savųjų: žentus, sūnus, dukteris? Išvesk juos iš šios vietos! 01O 19 13 01O 19 13 4710 Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti’‘. 01O 19 14 01O 19 14 4720 Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: ‘‘Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą’‘. Bet žentams atrodė, kad jis juokauja. 01O 19 15 01O 19 15 4730 Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: ‘‘Imk žmoną ir abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti dėl miesto kaltės’‘. 01O 19 16 01O 19 16 4740 Kadangi jis delsė, tai tie vyrai nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto ribų. 01O 19 17 01O 19 17 4750 Išvedę juos, tarė: ‘‘Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!’‘ 01O 19 18 01O 19 18 4760 Lotas jiems atsakė: ‘‘O ne, mano Viešpatie! 01O 19 19 01O 19 19 4770 Aš, Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau. 01O 19 20 01O 19 20 4780 Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgti­jis yra mažas, ir aš jame išsigelbėsiu’‘. 01O 19 21 01O 19 21 4790 Jis tarė jam: ‘‘Štai išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto, apie kurį kalbėjai. 01O 19 22 01O 19 22 4800 Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten’‘. Todėl tą miestą pavadino Coaru. 01O 19 23 01O 19 23 4810 Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą. 01O 19 24 01O 19 24 4820 Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų. 01O 19 25 01O 19 25 4830 Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus. 01O 19 26 01O 19 26 4840 Bet Loto žmona pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu. 01O 19 27 01O 19 27 4850 Anksti rytą Abraomas atėjo į tą vietą, kur jis stovėjo Viešpaties akivaizdoje, 01O 19 28 01O 19 28 4860 ir pažvelgė Sodomos ir Gomoros link ir į visą jų apylinkę; jis matė kylančius nuo žemės dūmus kaip iš krosnies. 01O 19 29 01O 19 29 4870 Dievas, sunaikindamas tos apylinkės miestus, atsiminė Abraomą ir išvedė Lotą iš pražūties, kai sugriovė miestus, kuriuose Lotas gyveno. 01O 19 30 01O 19 30 4880 Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno oloje, jis ir abi jo dukterys. 01O 19 31 01O 19 31 4890 Tada vyresnioji tarė jaunesniajai: ‘‘Mūsų tėvas senas, ir žemėje nebeliko vyro, kuris galėtų įeiti pas mus, kaip priimta visoje žemėje. 01O 19 32 01O 19 32 4900 Eime, nugirdysime vynu savo tėvą ir atsigulsime prie jo, kad iš tėvo susilauktume palikuonių!’‘ 01O 19 33 01O 19 33 4910 Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė. 01O 19 34 01O 19 34 4920 Kitą dieną vyresnioji tarė jaunesniajai: ‘‘Aš praėjusią naktį gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šiąnakt. Po to eik, atsigulk prie jo, kad iš savo tėvo susilauktum palikuonio!’‘ 01O 19 35 01O 19 35 4930 Taigi jos ir kitą naktį nugirdė vynu tėvą. Paskui jaunesnioji įėjo ir gulėjo su juo, o jis nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė. 01O 19 36 01O 19 36 4940 Taip abi Loto dukterys pastojo nuo savo tėvo. 01O 19 37 01O 19 37 4950 Vyresnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Moabu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių moabitų tėvas. 01O 19 38 01O 19 38 4960 Jaunesnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Amonu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių amonitų tėvas. 01O 20 1 01O 20 1 4970 Iš ten Abraomas traukė toliau į pietų šalį ir apsigyveno Gerare tarp Kadešo ir Šūro. 01O 20 2 01O 20 2 4980 Abraomas sakė apie savo žmoną Sarą: ‘‘Ji yra mano sesuo’‘. Tada Abimelechas, Geraro karalius, paėmė Sarą. 01O 20 3 01O 20 3 4990 Bet Dievas sapne pasirodė Abimelechui ir tarė: ‘‘Tu mirsi dėl moters, kurią paėmei, nes ji turi vyrą’‘. 01O 20 4 01O 20 4 5000 Abimelechas dar nebuvo jos palietęs. Jis tarė: ‘‘Viešpatie, ar žudysi niekuo nekaltą tautą? 01O 20 5 01O 20 5 5010 Argi Abraomas man nesakė: ‘Ji yra mano sesuo’? Ir ar ji pati nesakė: ‘Jis yra mano brolis’? Nekalta širdimi ir tyromis rankomis tai padariau’‘. 01O 20 6 01O 20 6 5020 Dievas tarė jam sapne: ‘‘Aš žinau, kad tai darei nekalta širdimi, todėl tave sulaikiau, kad man nenusidėtum ir jos nepaliestum. 01O 20 7 01O 20 7 5030 Taigi dabar sugrąžink vyrui žmoną, nes jis yra pranašas. Jis melsis už tave, ir tu išliksi gyvas. O jei nesugrąžinsi, tai žinok, kad tikrai mirsi su visais savaisiais!’‘ 01O 20 8 01O 20 8 5040 Abimelechas, atsikėlęs anksti rytą, sušaukė visus savo tarnus ir papasakojo jiems sapną. Žmonės labai nusigando. 01O 20 9 01O 20 9 5050 Abimelechas pasikvietė Abraomą ir jam tarė: ‘‘Ką mums padarei? Ir kuo aš tau nusidėjau, kad užtraukei man ir mano karalystei tokią didelę nuodėmę? Tu neturėjai pasielgti su manimi taip, kaip pasielgei’‘. 01O 20 10 01O 20 10 5060 Abimelechas tęsė toliau: ‘‘Ką galvojai taip darydamas?’‘ 01O 20 11 01O 20 11 5070 Abraomas atsakė: ‘‘Aš galvojau, kad šioje šalyje nėra Dievo baimės ir dėl mano žmonos jie užmuš mane. 01O 20 12 01O 20 12 5080 Bet ji iš tikrųjų yra mano sesuo: mano tėvo duktė, tik ne mano motinos, ir ji tapo mano žmona. 01O 20 13 01O 20 13 5090 Kai Dievas mane išvedė iš mano tėvo namų, aš jai tariau: ‘‘Padaryk man tą malonę­visur, kur nueisime, sakyk apie mane: ‘Jis yra mano brolis’ ‘‘. 01O 20 14 01O 20 14 5100 Abimelechas davė Abraomui avių, galvijų, tarnų bei tarnaičių ir sugrąžino jam jo žmoną Sarą. 01O 20 15 01O 20 15 5110 Abimelechas tarė: ‘‘Štai mano kraštas tau atviras, įsikurk, kur tau patinka!’‘ 01O 20 16 01O 20 16 5120 O Sarai jis pasakė: ‘‘Aš daviau tavo broliui tūkstantį sidabrinių. Tebūna tai įrodymas visiems, kurie yra su tavimi, ir kitiems, kad esi nekalta’‘. 01O 20 17 01O 20 17 5130 Abraomas meldė Dievą, ir Jis pagydė Abimelechą, jo žmoną ir tarnaites, kad jos gimdytų. 01O 20 18 01O 20 18 5140 Nes Viešpats buvo padaręs nevaisingomis visas moteris Abimelecho namuose dėl Abraomo žmonos Saros. 01O 21 1 01O 21 1 5150 Viešpats aplankė Sarą ir įvykdė, ką jai buvo pažadėjęs. 01O 21 2 01O 21 2 5160 Sara pastojo ir sulaukusiam senatvės Abraomui pagimdė sūnų tuo metu, kurį Dievas buvo jam nurodęs. 01O 21 3 01O 21 3 5170 Abraomas pavadino iš Saros gimusį sūnų Izaoku. 01O 21 4 01O 21 4 5180 Izaokas pagal Dievo įsakymą aštuntą dieną buvo apipjaustytas. 01O 21 5 01O 21 5 5190 Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas. 01O 21 6 01O 21 6 5200 Sara tarė: ‘‘Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi. 01O 21 7 01O 21 7 5210 Kas būtų pasakęs Abraomui, kad Sara maitins kūdikį? Aš pagimdžiau jam sūnų jo senatvėje’‘. 01O 21 8 01O 21 8 5220 Kai vaikas paaugo ir buvo nujunkytas, Abraomas tą dieną iškėlė didelį pokylį. 01O 21 9 01O 21 9 5230 Sara pamatė egiptietės Hagaros sūnų, kurį ta pagimdė Abraomui, besišaipantį iš Izaoko, 01O 21 10 01O 21 10 5240 ir tarė Abraomui: ‘‘Išvaryk šitą vergę ir jos sūnų! Jis nebus paveldėtojas drauge su mano sūnumi Izaoku’‘. 01O 21 11 01O 21 11 5250 Tai labai nepatiko Abraomui dėl jo sūnaus. 01O 21 12 01O 21 12 5260 Tačiau Dievas tarė Abraomui: ‘‘Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos! Nes iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys. 01O 21 13 01O 21 13 5270 Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes jis yra tavo palikuonis’‘. 01O 21 14 01O 21 14 5280 Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Ji išėjusi klaidžiojo Beer Šebos dykumoje. 01O 21 15 01O 21 15 5290 Išsibaigus vandeniui odinėje, ji paliko vaiką po vienu krūmokšniu. 01O 21 16 01O 21 16 5300 Paėjusi atsisėdo priešais jį lanko šūvio atstumu. Ji sakė: ‘‘Negaliu matyti mirštančio vaiko’‘. Ir graudžiai verkė. 01O 21 17 01O 21 17 5310 Dievas išgirdo berniuko balsą, ir Dievo angelas iš dangaus tarė Hagarai: ‘‘Kas tau, Hagara? Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą. 01O 21 18 01O 21 18 5320 Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes Aš jį padarysiu didele tauta!’‘ 01O 21 19 01O 21 19 5330 Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką. 01O 21 20 01O 21 20 5340 Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu. 01O 21 21 01O 21 21 5350 Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies. 01O 21 22 01O 21 22 5360 Anuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas kalbėjo Abraomui: ‘‘Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai. 01O 21 23 01O 21 23 5370 Dabar tad prisiek Dievu, kad nekenksi nei man, nei mano vaikams, nei jų palikuonims, bet kaip aš maloningai su tavimi elgiausi, taip ir tu elgsiesi su manimi ir mano kraštu, kuriame gyveni kaip ateivis!’‘ 01O 21 24 01O 21 24 5380 Abraomas atsakė: ‘‘Prisiekiu’‘. 01O 21 25 01O 21 25 5390 Tačiau Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo pasigrobę. 01O 21 26 01O 21 26 5400 Abimelechas atsakė: ‘‘Aš nežinau, kas tai padarė. Tu man nieko nesakei, aš nieko apie tai negirdėjau iki šios dienos’‘. 01O 21 27 01O 21 27 5410 Abraomas davė Abimelechui avių ir jaučių, ir juodu sudarė sandorą. 01O 21 28 01O 21 28 5420 Abraomas atskyrė septynis ėriukus. 01O 21 29 01O 21 29 5430 Abimelechas klausė Abraomo: ‘‘Ką gi reiškia šie septyni ėriukai, kuriuos tu atskyrei?’‘ 01O 21 30 01O 21 30 5440 Jis atsakė: ‘‘Tuos septynis ėriukus turi priimti iš manęs kaip įrodymą, kad aš iškasiau šitą šulinį’‘. 01O 21 31 01O 21 31 5450 Ta vieta buvo pavadinta Beer Šeba, nes ten jie abu prisiekė. 01O 21 32 01O 21 32 5460 Taip juodu padarė sutartį Beer Šeboje. Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas sugrįžo į filistinų kraštą. 01O 21 33 01O 21 33 5470 Abraomas pasodino giraitę Beer Šeboje ir ten šaukėsi Viešpaties, amžinojo Dievo, vardo. 01O 21 34 01O 21 34 5480 Abraomas gyveno ilgą laiką kaip ateivis filistinų krašte. 01O 22 1 01O 22 1 5490 Po šių įvykių Dievas mėgi no Abraomą. Jis tarė jam: ‘‘Abraomai!’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia!’‘ 01O 22 2 01O 22 2 5500 Tada Jis tarė: ‘‘Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu!’‘ 01O 22 3 01O 22 3 5510 Abraomas atsikėlė anksti rytą, pasibalnojo asilą, pasiėmė jaunuolius ir Izaoką, savo sūnų, prisiskaldė malkų deginamajai aukai ir išėjo į vietą, kurią jam Dievas buvo nurodęs. 01O 22 4 01O 22 4 5520 Trečią dieną Abraomas iš tolo pamatė tą vietą. 01O 22 5 01O 22 5 5530 Abraomas tarė savo jaunuoliams: ‘‘Pasilikite čia su asilu, o mes su sūnumi nueisime ten ir pagarbinę sugrįšime pas jus’‘. 01O 22 6 01O 22 6 5540 Abraomas, paėmęs malkas deginamajai aukai, uždėjo ant savo sūnaus Izaoko pečių, o pats pasiėmė ugnies ir peilį. Jiems beeinant, 01O 22 7 01O 22 7 5550 Izaokas tarė savo tėvui: ‘‘Mano tėve!’‘ O tas atsiliepė: ‘‘Aš čia, sūnau!’‘ Jis klausė: ‘‘Štai ugnis ir malkos! Bet kur yra ėriukas deginamajai aukai?’‘ 01O 22 8 01O 22 8 5560 Abraomas atsakė: ‘‘Dievas parūpins sau ėriuką deginamajai aukai, mano sūnau!’‘ Taip juodu ėjo toliau. 01O 22 9 01O 22 9 5570 Jiems atėjus į vietą, kurią Dievas buvo nurodęs, Abraomas pastatė aukurą, uždėjo ant jo malkas, surišo savo sūnų Izaoką ir jį uždėjo ant aukuro. 01O 22 10 01O 22 10 5580 Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų. 01O 22 11 01O 22 11 5590 Viešpaties angelas pašaukė jį iš dangaus: ‘‘Abraomai! Abraomai!’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš čia!’‘ 01O 22 12 01O 22 12 5600 ‘‘Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus’‘. 01O 22 13 01O 22 13 5610 Abraomas, pakėlęs akis, pamatė netoliese aviną, įstrigusį ragais į tankų krūmokšnį. Jis paėmė jį ir aukojo deginamąją auką savo sūnaus vietoje. 01O 22 14 01O 22 14 5620 Abraomas pavadino tą vietą ‘‘Viešpats mato’‘. Ir šiandien dar sakoma: ‘‘Ant kalno, kur Viešpats mato’‘. 01O 22 15 01O 22 15 5630 Viešpaties angelas antrą kartą pašaukė Abraomą iš dangaus 01O 22 16 01O 22 16 5640 ir tarė: ‘‘Savimi prisiekiu,­sako Viešpats,­kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus, 01O 22 17 01O 22 17 5650 Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus, 01O 22 18 01O 22 18 5660 ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso’‘. 01O 22 19 01O 22 19 5670 Abraomas sugrįžo pas jaunuolius, ir jie nuėjo į Beer Šebą; ir Abraomas gyveno Beer Šeboje. 01O 22 20 01O 22 20 5680 Po šių įvykių Abraomui buvo pranešta: ‘‘Milka pagimdė sūnų tavo broliui Nahorui: 01O 22 21 01O 22 21 5690 pirmagimį Ucą ir Būzą, jo brolį, ir Kemuelį, Aramo tėvą, 01O 22 22 01O 22 22 5700 Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį’‘. 01O 22 23 01O 22 23 5710 Betuelio duktė buvo Rebeka. Šituos aštuonis Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui. 01O 22 24 01O 22 24 5720 Be to, jo sugulovė Reuma pagimdė Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką. 01O 23 1 01O 23 1 5730 Sara gyveno šimtą dvidešimt septynerius metus. 01O 23 2 01O 23 2 5740 Ji mirė Kirjat Arboje, tai yra Hebrone, Kanaano krašte. Ir Abraomas atėjo Saros apraudoti ir apverkti. 01O 23 3 01O 23 3 5750 Abraomas paliko mirusiąją ir kalbėjo Heto vaikams: 01O 23 4 01O 23 4 5760 ‘‘Aš esu ateivis ir svečias tarp jūsų. Duokite man nuosavybėn žemės kapui palaidoti mirusiąją’‘. 01O 23 5 01O 23 5 5770 Heto vaikai atsakė Abraomui: 01O 23 6 01O 23 6 5780 ‘‘Paklausyk mūsų, viešpatie! Tu esi Dievo kunigaikštis tarp mūsų. Laidok savo mirusiąją geriausiame mūsų kape! Nė vienas iš mūsų tau neatsakys kapo, kad galėtum palaidoti mirusiąją’‘. 01O 23 7 01O 23 7 5790 Abraomas atsistojęs nusilenkė hetitams, to krašto žmonėms, 01O 23 8 01O 23 8 5800 ir toliau kalbėjo: ‘‘Jei sutinkate, kad palaidočiau savo mirusiąją, tai paklausykite manęs ir prašykite už mane Efroną, Coharo sūnų, 01O 23 9 01O 23 9 5810 kad jis man parduotų Machpelos olą, kuri jam priklauso ir yra jo lauko gale! Už tiek, kiek ji verta, jis man ją teparduoda nuosavybėn kapinėms’‘. 01O 23 10 01O 23 10 5820 Tuo metu Efronas sėdėjo tarp Heto vaikų. Hetitas Efronas, girdint hetitams, atėjusiems prie miesto vartų, kalbėjo: 01O 23 11 01O 23 11 5830 ‘‘Ne, mano viešpatie, paklausyk manęs! Žemę aš tau dovanoju ir olą, kuri yra joje. Savo tautiečių akyse aš tau ją dovanoju. Laidok savo mirusiąją’‘. 01O 23 12 01O 23 12 5840 Abraomas nusilenkė to krašto žmonėms 01O 23 13 01O 23 13 5850 ir, jiems girdint, kalbėjo Efronui: ‘‘Malonėk paklausyti manęs! Aš duosiu tau pinigus už lauką. Paimk juos iš manęs, kad galėčiau ten palaidoti savo mirusiąją’‘. 01O 23 14 01O 23 14 5860 Efronas atsakė Abraomui: 01O 23 15 01O 23 15 5870 ‘‘Paklausyk manęs, viešpatie! Tas žemės sklypas vertas keturių šimtų šekelių sidabro. Ką tai reiškia man ar tau? Palaidok savo mirusiąją’‘. 01O 23 16 01O 23 16 5880 Abraomas sutiko su Efronu. Pirklių naudojamais pinigais jis atsvėrė Efronui keturis šimtus šekelių sidabro, kurį šis, hetitams girdint, minėjo. 01O 23 17 01O 23 17 5890 Taip Efrono sklypas su ola, kuris buvo Machpeloje, ties Mamre, visi medžiai lauke, kurie augo aplinkui, tapo 01O 23 18 01O 23 18 5900 Abraomo nuosavybe, matant hetitams, kurie buvo ten. 01O 23 19 01O 23 19 5910 Abraomas palaidojo savo žmoną Sarą Machpelos lauko oloje, esančioje ties Mamre, Hebrone, Kanaano šalyje. 01O 23 20 01O 23 20 5920 Taip sklypas ir ola, kuri buvo jame, iš hetitų perėjo Abraomo nuosavybėn kapinėms. 01O 24 1 01O 24 1 5930 Abraomas paseno ir sulaukė žilos senatvės. Viešpats viskuo jį laimino. 01O 24 2 01O 24 2 5940 Abraomas tarė savo namų vyriausiajam tarnui, kuris prižiūrėjo visa, kas jam priklausė: ‘‘Dėk savo ranką po mano šlaunimi, 01O 24 3 01O 24 3 5950 kad prisaikdinčiau tave Viešpaties, žemės ir dangaus Dievo vardu, kad neimsi žmonos mano sūnui iš kanaaniečių dukterų, tarp kurių gyvenu, 01O 24 4 01O 24 4 5960 bet vyksi į mano kraštą, pas mano gimines, ir ten paimsi žmoną mano sūnui Izaokui’‘. 01O 24 5 01O 24 5 5970 Tarnas jam atsakė: ‘‘O gal ta moteris nenorės eiti su manimi į šitą kraštą? Ar tuomet turėsiu sugrąžinti tavo sūnų į tą kraštą, iš kurio išvykai?’‘ 01O 24 6 01O 24 6 5980 Abraomas jam tarė: ‘‘Saugokis, kad negrąžintum mano sūnaus tenai! 01O 24 7 01O 24 7 5990 Viešpats, dangaus Dievas, kuris mane išvedė iš mano tėvo namų, iš mano gimtojo krašto, man kalbėjo ir prisiekė: ‘Tavo palikuonims duosiu šį kraštą’. Jis siųs savo angelą pirma tavęs, ir tu iš ten paimsi žmoną mano sūnui. 01O 24 8 01O 24 8 6000 O jei ta moteris nenorės eiti su tavimi, būsi laisvas nuo šito įpareigojimo. Tik mano sūnaus nesugrąžink tenai!’‘ 01O 24 9 01O 24 9 6010 Tada tarnas padėjo savo ranką po savo valdovo Abraomo šlaunimi ir jam prisiekė. 01O 24 10 01O 24 10 6020 Tarnas ėmė dešimt savo valdovo kupranugarių, geriausių bei brangiausių dovanų ir išvyko į Mesopotamiją, į Nahoro miestą. 01O 24 11 01O 24 11 6030 Vakare leido kupranugariams pailsėti už miesto, prie vandens šulinio, tuo metu, kai moterys eina semti vandens. 01O 24 12 01O 24 12 6040 Jis meldėsi: ‘‘Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, duok man sėkmę šiandien ir tuo parodyk savo malonę mano valdovui Abraomui! 01O 24 13 01O 24 13 6050 Štai stoviu prie šulinio, o miesto gyventojų dukterys ateis semti vandens. 01O 24 14 01O 24 14 6060 Jei mergaitė, kuriai sakysiu: ‘Prašau, palenk savo ąsotį ir leisk man atsigerti’, atsakys: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, ji bus ta, kurią paskyrei savo tarnui Izaokui. Iš to suprasiu, kad parodei malonę mano valdovui’‘. 01O 24 15 01O 24 15 6070 Jam dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka, Abraomo brolio Nahoro žmonos Milkos sūnaus Betuelio duktė, nešina ąsočiu ant peties. 01O 24 16 01O 24 16 6080 Mergina buvo labai graži, mergaitė, kurios joks vyras nebuvo pažinęs. Ji, nusileidusi prie šulinio ir pasisėmusi vandens, lipo aukštyn. 01O 24 17 01O 24 17 6090 Tarnas nuskubėjo jos pasitikti ir tarė: ‘‘Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio!’‘ 01O 24 18 01O 24 18 6100 Ji atsakė: ‘‘Gerk, mano viešpatie!’‘ Skubiai nuleidusi ąsotį sau ant rankos, davė jam gerti. 01O 24 19 01O 24 19 6110 Jam atsigėrus, ji tarė: ‘‘Ir tavo kupranugarius pagirdysiu’‘. 01O 24 20 01O 24 20 6120 Skubiai išpylusi savo ąsotį į lovį, vėl nubėgo prie šulinio. Taip ji pagirdė visus jo kupranugarius. 01O 24 21 01O 24 21 6130 Tuo metu jis tylomis ją stebėjo, norėdamas patirti, ar Viešpats padarė jo kelionę sėkmingą, ar ne. 01O 24 22 01O 24 22 6140 Kupranugariams atsigėrus, jis išėmė auksinę sagtį kaktai, sveriančią pusę šekelio, ir dvi apyrankes, sveriančias dešimt šekelių aukso, 01O 24 23 01O 24 23 6150 ir klausė: ‘‘Kieno duktė esi? Ar yra tavo tėvo namuose mums vietos pernakvoti?’‘ 01O 24 24 01O 24 24 6160 Ji atsakė: ‘‘Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui’‘. 01O 24 25 01O 24 25 6170 Ji tęsė: ‘‘Šiaudų ir pašaro pas mus daug, taip pat ir vietos nakvynei’‘. 01O 24 26 01O 24 26 6180 Vyras nusilenkė ir pagarbino Viešpatį: 01O 24 27 01O 24 27 6190 ‘‘Tebūna palaimintas Viešpats, mano valdovo Abraomo Dievas, kuris buvo malonus ir teisingas mano valdovui ir atvedė mane teisingu keliu į mano valdovo brolio namus!’‘ 01O 24 28 01O 24 28 6200 Mergaitė, nubėgusi namo, pranešė visiems, kas atsitiko. 01O 24 29 01O 24 29 6210 Rebeka turėjo brolį, vardu Labaną. Ir Labanas išbėgo pas vyrą prie šulinio. 01O 24 30 01O 24 30 6220 Pamatęs sagtį ir apyrankes ant sesers rankų ir išgirdęs sesers Rebekos žodžius: ‘‘Taip kalbėjo tas vyras’‘, atėjo jis pas tą vyrą, kuris stovėjo šalia kupranugarių prie šulinio, 01O 24 31 01O 24 31 6230 ir jam tarė: ‘‘Ateik pas mus, Viešpaties palaimintasis! Ko stovi lauke? Aš paruošiau namą ir vietą kupranugariams’‘. 01O 24 32 01O 24 32 6240 Taip jis tą vyrą parsivedė į savo namus, nubalnojo kupranugarius, padavė šiaudų bei pašaro jiems ir vandens jam ir su juo buvusiems vyrams kojoms nuplauti. 01O 24 33 01O 24 33 6250 Ir jam buvo paduota maisto, bet jis tarė: ‘‘Aš nevalgysiu, kol nepasakysiu, dėl ko esu siųstas’‘. Labanas tarė: ‘‘Kalbėk!’‘ 01O 24 34 01O 24 34 6260 Jis tarė: ‘‘Aš esu Abraomo tarnas. 01O 24 35 01O 24 35 6270 Viešpats labai palaimino mano valdovą: jis tapo didžiu ir Jis jam davė avių ir galvijų, sidabro ir aukso, tarnų ir tarnaičių, kupranugarių ir asilų. 01O 24 36 01O 24 36 6280 Mano valdovo žmona Sara senatvėje pagimdė sūnų mano valdovui, kuriam jis atidavė viską, ką turėjo. 01O 24 37 01O 24 37 6290 Mano valdovas mane prisaikdino: ‘Neimk mano sūnui žmonos iš kanaaniečių dukterų, kurių šalyje gyvenu, 01O 24 38 01O 24 38 6300 bet keliauk į mano tėvo namus, pas mano gimines, ir ten surask mano sūnui žmoną’. 01O 24 39 01O 24 39 6310 Tada atsakiau savo valdovui: ‘O gal ta moteris nesutiks keliauti su manimi?’ 01O 24 40 01O 24 40 6320 Bet jis man tarė: ‘Viešpats, kurio akivaizdoje vaikščioju, siųs su tavimi angelą ir padarys tavo kelionę sėkmingą, ir tu paimsi mano sūnui žmoną iš mano giminės ir iš mano tėvo namų. 01O 24 41 01O 24 41 6330 Jeigu, tau atvykus pas mano gimines, jie tau jos neduos, būsi laisvas nuo priesaikos’. 01O 24 42 01O 24 42 6340 Šiandien, atėjęs prie šulinio, tariau: ‘Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, jei darai mano kelionę sėkmingą, 01O 24 43 01O 24 43 6350 tai aš dabar atsistosiu prie šito vandens šulinio. Ta mergaitė, kuriai atėjus semti vandens tarsiu: ‘Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio’, 01O 24 44 01O 24 44 6360 o ji atsakys: ‘Gerk, ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, bus moteris, kurią Viešpats paskyrė mano valdovo sūnui’. 01O 24 45 01O 24 45 6370 Man dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka su ąsočiu ant peties ir, nusileidusi prie šulinio, sėmė. Tada jai tariau: ‘Duok man gerti!’ 01O 24 46 01O 24 46 6380 Ji, skubiai nuleidusi ąsotį nuo peties, tarė: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu!’ Aš gėriau, o ji pagirdė ir kupranugarius. 01O 24 47 01O 24 47 6390 Po to paklausiau: ‘Kieno tu duktė?’ Ji atsakė: ‘Esu duktė Betuelio, Nahoro sūnaus, kurį Milka jam pagimdė’. Tada užkabinau sagtį ant jos kaktos ir uždėjau apyrankes jai ant rankų. 01O 24 48 01O 24 48 6400 Nusilenkęs pagarbinau Viešpatį ir palaiminau mano valdovo Abraomo Viešpatį Dievą, kuris mane atvedė teisingu keliu, kad imčiau mano valdovo brolio dukterį jo sūnui. 01O 24 49 01O 24 49 6410 Taigi dabar, jei norite parodyti mano valdovui malonę ir ištikimybę, sakykite, o jei ne, tai pasakykite man, kad galėčiau pasukti į dešinę ar į kairę’‘. 01O 24 50 01O 24 50 6420 Tada Labanas ir Betuelis atsakė: ‘‘Tai Viešpaties padaryta. Negalime nei prieštarauti, nei pritarti. 01O 24 51 01O 24 51 6430 Štai Rebeka yra tavo akivaizdoje. Imk ją ir eik, tebūna ji tavo valdovo sūnaus žmona, kaip Viešpats kalbėjo’‘. 01O 24 52 01O 24 52 6440 Išgirdęs jų žodžius, Abraomo tarnas pagarbino Viešpatį, nusilenkdamas iki žemės. 01O 24 53 01O 24 53 6450 Tarnas, išėmęs sidabrinių ir auksinių indų bei drabužių, juos dovanojo Rebekai; be to, jis dovanojo vertingų daiktų jos broliui ir motinai. 01O 24 54 01O 24 54 6460 Jie valgė, gėrė ir pasiliko tenai per naktį. Rytą, jiems atsikėlus, jis tarė: ‘‘Leiskite man keliauti pas mano valdovą’‘. 01O 24 55 01O 24 55 6470 Jos brolis ir motina prašė: ‘‘Tepasilieka mergina pas mus kurį laiką, nors dešimt dienų, po to išleisime’‘. 01O 24 56 01O 24 56 6480 Jis atsakė: ‘‘Netrukdykite manęs, nes Viešpats padarė mano kelionę sėkmingą. Leiskite man grįžti pas savo valdovą’‘. 01O 24 57 01O 24 57 6490 Jie tarė: ‘‘Pašaukime mergaitę ir jos paklauskime’‘. 01O 24 58 01O 24 58 6500 Pašaukę Rebeką, klausė: ‘‘Ar keliausi su šiuo vyru?’‘ Ji atsakė: ‘‘Taip, keliausiu’‘. 01O 24 59 01O 24 59 6510 Tada jie išlydėjo Rebeką, jos auklę, Abraomo tarną ir jo vyrus. 01O 24 60 01O 24 60 6520 Atsisveikindami jie laimino ją: ‘‘Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!’‘ 01O 24 61 01O 24 61 6530 Tada Rebeka ir jos tarnaitės išjojo ant kupranugarių, sekdamos tą vyrą. 01O 24 62 01O 24 62 6540 Tuo metu Izaokas ėjo keliu nuo Lahai Roijo šulinio, nes jis gyveno pietų krašte. 01O 24 63 01O 24 63 6550 Pavakary Izaokas buvo išėjęs į lauką pamąstyti. Pakėlęs akis, jis pamatė ateinančius kupranugarius. 01O 24 64 01O 24 64 6560 Rebeka, pamačiusi Izaoką, nulipo nuo kupranugario 01O 24 65 01O 24 65 6570 ir klausė tarną: ‘‘Kas tas vyras, kuris eina mums priešais per lauką?’‘ Tarnas atsakė: ‘‘Jis yra mano valdovas!’‘ Tada ji apsigaubė šydu. 01O 24 66 01O 24 66 6580 Tarnas papasakojo Izaokui viską, ką buvo padaręs. 01O 24 67 01O 24 67 6590 Izaokas įsivedė mergaitę į savo motinos palapinę. Jis paėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona, ir jis pamilo ją. Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties. 01O 25 1 01O 25 1 6600 Abraomas dar vedė kitą žmoną, vardu Ketūra. 01O 25 2 01O 25 2 6610 Ji pagimdė Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną, Išbaką ir Šuachą. 01O 25 3 01O 25 3 6620 Jokšanas turėjo du sūnus: Šebą ir Dedaną. Dedano sūnūs buvo: Ašūras, Letušas ir Leumas. 01O 25 4 01O 25 4 6630 Midjano sūnūs buvo: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Visi šitie yra Ketūros vaikai. 01O 25 5 01O 25 5 6640 Abraomas atidavė Izaokui visa, ką turėjo. 01O 25 6 01O 25 6 6650 O sugulovių sūnums Abraomas davė dovanų ir, dar gyvas būdamas, juos išsiuntė į rytų šalį, toliau nuo Izaoko. 01O 25 7 01O 25 7 6660 Abraomas išgyveno šimtą septyniasdešimt penkerius metus. 01O 25 8 01O 25 8 6670 Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta. 01O 25 9 01O 25 9 6680 Jį palaidojo jo sūnūs Izaokas ir Izmaelis Machpelos oloje, Coharo sūnaus hetito Efrono lauke, kuris buvo ties Mamre. 01O 25 10 01O 25 10 6690 Tą lauką Abraomas buvo pirkęs iš hetitų. Ten yra palaidoti Abraomas ir jo žmona Sara. 01O 25 11 01O 25 11 6700 Abraomui mirus, Dievas laimino jo sūnų Izaoką, kuris gyveno prie Lahai Roijo šulinio. 01O 25 12 01O 25 12 6710 Šitie yra palikuonys Izmaelio, Abraomo sūnaus, kurį egiptietė Hagara, Saros tarnaitė, pagimdė Abraomui. 01O 25 13 01O 25 13 6720 Šitie yra jų vardai, kaip jie buvo vadinami savo giminėse: Izmaelio pirmagimis Nebajotas ir Kedaras, Adbeelis, Mibsamas, 01O 25 14 01O 25 14 6730 Mišma, Dūma, Masa, 01O 25 15 01O 25 15 6740 Hadaras, Tema, Jetūras, Nafišas ir Kedma. 01O 25 16 01O 25 16 6750 Šitie yra Izmaelio sūnūs ir jų vardai pagal jų miestus ir gyvenvietes. Dvylika kunigaikščių savo giminėse. 01O 25 17 01O 25 17 6760 Izmaelis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. Jis mirė ir susijungė su savo tauta. 01O 25 18 01O 25 18 6770 Izmaelio palikuonys gyveno nuo Havilos iki Šūro, priešais Egiptą, Ašūro link. Jis mirė visų savo brolių akivaizdoje. 01O 25 19 01O 25 19 6780 Šita yra Abraomo sūnaus Izaoko giminė. Abraomas turėjo sūnų Izaoką. 01O 25 20 01O 25 20 6790 Izaokas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė Rebeką, Betuelio iš Mesopotamijos dukterį, Labano seserį. 01O 25 21 01O 25 21 6800 Izaokas meldėsi už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga. Viešpats išklausė jo maldą, ir jo žmona Rebeka pastojo. 01O 25 22 01O 25 22 6810 Kūdikiai kovojo tarpusavyje jos įsčiose, ir ji tarė: ‘‘Jei taip yra, tai kodėl man taip?’‘ Ji nuėjo pasiklausti Viešpaties. 01O 25 23 01O 25 23 6820 Viešpats jai tarė: ‘‘Dvi tautos yra tavo įsčiose, dvi giminės gims iš tavęs ir persiskirs. Viena giminė bus galingesnė už kitą, vyresnysis tarnaus jaunesniajam’‘. 01O 25 24 01O 25 24 6830 Atėjus metui gimdyti, gimė dvynukai. 01O 25 25 01O 25 25 6840 Pirmasis buvo visas plaukuotas; jie pavadino jį Ezavu. 01O 25 26 01O 25 26 6850 Jo brolis gimdamas laikėsi Ezavo kulnies; jį pavadino Jokūbu. Tuo laiku Izaokui buvo šešiasdešimt metų. 01O 25 27 01O 25 27 6860 Berniukams užaugus, Ezavas tapo geru medžiotoju, laukų žmogumi, o Jokūbas buvo ramus ir mėgo gyventi palapinėse. 01O 25 28 01O 25 28 6870 Izaokas mylėjo Ezavą, nes mėgo jo sumedžiotą žvėrieną, bet Rebeka labiau mylėjo Jokūbą. 01O 25 29 01O 25 29 6880 Kartą Jokūbas išsivirė viralą, o Ezavas parėjo iš lauko nuvargęs. 01O 25 30 01O 25 30 6890 Ezavas tarė Jokūbui: ‘‘Duok man savo raudonojo viralo, nes aš esu nuvargęs!’‘ Todėl jį praminė Edomu. 01O 25 31 01O 25 31 6900 O Jokūbas pasakė: ‘‘Parduok man savo pirmagimio teisę’‘. 01O 25 32 01O 25 32 6910 Ezavas tarė: ‘‘Aš mirštu, ką gi man padės pirmagimystė?’‘ 01O 25 33 01O 25 33 6920 Jokūbas pasakė: ‘‘Prisiek man!’‘ Taip jis prisiekė ir pardavė Jokūbui savo pirmagimio teisę. 01O 25 34 01O 25 34 6930 Tada Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo. Jis valgė, gėrė ir pavalgęs išėjo. Taip Ezavas paniekino savo pirmagimystę. 01O 26 1 01O 26 1 6940 Šalyje vėl kilo badas kaip anksčiau Abraomo laikais. Izaokas nuėjo pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą. 01O 26 2 01O 26 2 6950 Jam pasirodė Viešpats ir tarė: ‘‘Neik į Egiptą. Gyvenk žemėje, kurią tau nurodysiu. 01O 26 3 01O 26 3 6960 Būk kaip ateivis šitoje šalyje. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave, nes tau ir tavo palikuonims duosiu visas šias žemes ir ištesėsiu priesaiką, kurią daviau tavo tėvui Abraomui. 01O 26 4 01O 26 4 6970 Aš padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus tiek, kiek danguje žvaigždžių, ir duosiu jiems visas šias žemes. Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės, 01O 26 5 01O 26 5 6980 nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų’‘. 01O 26 6 01O 26 6 6990 Izaokas pasiliko Gerare. 01O 26 7 01O 26 7 7000 Tos vietos vyrams, teiraujantis apie jo žmoną, jis sakė: ‘‘Ji mano sesuo’‘, nes jis bijojo sakyti: ‘‘Ji mano žmona’‘, kad tos vietos vyrai neužmuštų jo dėl Rebekos, nes ji buvo graži. 01O 26 8 01O 26 8 7010 Pagyvenus ten ilgesnį laiką, pasitaikė, kad filistinų karalius Abimelechas, žiūrėdamas pro langą, pamatė Izaoką, glamonėjantį savo žmoną Rebeką. 01O 26 9 01O 26 9 7020 Abimelechas pasišaukė Izaoką ir tarė: ‘‘Man aišku, kad ji tavo žmona! Kodėl sakei: ‘Ji mano sesuo’?’‘ Izaokas jam atsakė: ‘‘Bijojau, kad nereikėtų dėl jos mirti’‘. 01O 26 10 01O 26 10 7030 Tada Abimelechas tarė: ‘‘Kodėl mums taip padarei? Juk kas nors galėjo sugulti su tavo žmona, ir tu būtum apkaltinęs mus!’‘ 01O 26 11 01O 26 11 7040 Abimelechas įspėjo visą tautą: ‘‘Kas palies šitą vyrą ar jo žmoną, bus baudžiamas mirtimi’‘. 01O 26 12 01O 26 12 7050 Izaokas įdirbo žemę ir gavo tais metais šimteriopą derlių, nes Viešpats jį laimino. 01O 26 13 01O 26 13 7060 Ir jis tapo didis žmogus, ir toliau augo, ir plėtėsi, kol tapo labai didis. 01O 26 14 01O 26 14 7070 Jis turėjo daug gyvulių ir avių, ir didelį skaičių tarnų, todėl jam pavydėjo filistinai. 01O 26 15 01O 26 15 7080 Visus šulinius, kuriuos jo tėvo tarnai buvo iškasę Abraomo dienomis, filistinai užvertė žemėmis. 01O 26 16 01O 26 16 7090 Abimelechas tarė Izaokui: ‘‘Pasitrauk nuo mūsų, nes tu pasidarei daug galingesnis už mus!’‘ 01O 26 17 01O 26 17 7100 Izaokas pasitraukė iš ten, pasistatė palapinę Geraros slėnyje ir ten gyveno. 01O 26 18 01O 26 18 7110 Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos pavadino tais pačiais vardais, kuriais jo tėvas juos buvo pavadinęs. 01O 26 19 01O 26 19 7120 Izaoko tarnai kasė šulinį slėnyje ir rado vandens versmę. 01O 26 20 01O 26 20 7130 Geraro piemenys ginčijosi su Izaoko piemenimis: ‘‘Mums priklauso vanduo!’‘ Jis pavadino tą šulinį Eseku, nes jie ginčijosi su juo. 01O 26 21 01O 26 21 7140 Po to jis iškasė kitą šulinį, bet jie ir dėl to susiginčijo. Jis jį pavadino Sitna. 01O 26 22 01O 26 22 7150 Iš ten jis kėlėsi toliau ir vėl iškasė šulinį. Dėl šito jie nebesiginčijo. Jis jį pavadino Rehobotu ir tarė: ‘‘Dabar mums Viešpats suteikė daug vietos, galėsime plėstis šalyje’‘. 01O 26 23 01O 26 23 7160 Iš ten jis persikėlė į Beer Šebą. 01O 26 24 01O 26 24 7170 Tą naktį pasirodė jam Viešpats ir tarė: ‘‘Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas. Nebijok! Aš esu su tavimi ir dėl mano tarno Abraomo laiminsiu tave bei padauginsiu tavo palikuonis’‘. 01O 26 25 01O 26 25 7180 Izaokas čia pastatė aukurą ir šaukėsi Viešpaties vardo, ir čia jis ištiesė savo palapinę. Jo tarnai toje vietoje iškasė šulinį. 01O 26 26 01O 26 26 7190 Abimelechas iš Geraro atvyko pas jį su savo draugu Achuzatu ir kariuomenės vadu Picholu. 01O 26 27 01O 26 27 7200 Izaokas paklausė: ‘‘Ko atėjote? Juk jūs nekenčiate manęs ir mane išvarėte!’‘ 01O 26 28 01O 26 28 7210 Jie atsakė: ‘‘Mes aiškiai matome, kad Viešpats yra su tavimi, todėl sakome: ‘Tarkimės, sudarykime sandorą!’ 01O 26 29 01O 26 29 7220 Nesielk su mumis piktai, juk ir mes tavęs neskriaudėme, gerai elgėmės su tavimi ir išleidome ramybėje. Tu esi Viešpaties palaimintasis!’‘ 01O 26 30 01O 26 30 7230 Izaokas iškėlė jiems pokylį, jie valgė ir gėrė. 01O 26 31 01O 26 31 7240 Atsikėlę anksti rytą, jie sudarė sandorą. Po to Izaokas juos išleido, ir jie iškeliavo ramybėje. 01O 26 32 01O 26 32 7250 Tą pačią dieną Izaoko tarnai atėję pranešė jam apie naujai iškastą šulinį, sakydami: ‘‘Mes radome vandens’‘. 01O 26 33 01O 26 33 7260 Ir jis pavadino jį Šiba, todėl tas miestas ligi šios dienos tebevadinamas Beer Šeba. 01O 26 34 01O 26 34 7270 Ezavas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė hetito Beerio dukterį Juditą ir hetito Elono dukterį Basmatą. 01O 26 35 01O 26 35 7280 Jos apkartino Izaoko ir Rebekos gyvenimą. 01O 27 1 01O 27 1 7290 Izaokas paseno, ir jo akys taip aptemo, kad jis nebegalėjo matyti. Jis pasišaukė savo vyresnįjį sūnų Ezavą ir tarė jam: ‘‘Mano sūnau’‘. Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia’‘. 01O 27 2 01O 27 2 7300 Jis tarė: ‘‘Aš jau pasenau, nežinau savo mirties dienos. 01O 27 3 01O 27 3 7310 Imk savo medžioklės įrankius, strėlinę ir lanką, ir, išėjęs į lauką, sumedžiok ką nors. 01O 27 4 01O 27 4 7320 Paruošk man valgį, kokį mėgstu, atnešk jį man, kad valgyčiau ir mano siela tave palaimintų, prieš man numirštant’‘. 01O 27 5 01O 27 5 7330 Rebeka girdėjo Izaoką kalbant savo sūnui Ezavui. Kai Ezavas išėjo į lauką medžioti, 01O 27 6 01O 27 6 7340 Rebeka tarė savo sūnui Jokūbui: ‘‘Aš girdėjau tėvą kalbant tavo broliui Ezavui: 01O 27 7 01O 27 7 7350 ‘Sumedžiojęs ką, paruošk man skanų valgį, kad pavalgęs galėčiau tave palaiminti Viešpaties akivaizdoje prieš savo mirtį’. 01O 27 8 01O 27 8 7360 Taigi dabar, sūnau, klausyk mano patarimo, ką tau sakysiu. 01O 27 9 01O 27 9 7370 Eik ir išrink iš kaimenės du geriausius ožiukus ir atnešk, kad paruoščiau iš jų tėvo mėgstamą valgį. 01O 27 10 01O 27 10 7380 Tu jį įneši tėvui, kad jis valgytų ir tave palaimintų prieš savo mirtį’‘. 01O 27 11 01O 27 11 7390 Bet Jokūbas atsakė savo motinai Rebekai: ‘‘Mano brolio Ezavo kūnas apaugęs plaukais, o aš žmogus neplaukuotas. 01O 27 12 01O 27 12 7400 Jei mano tėvas mane palytės, tada pasirodysiu kaip apgavikas. Taip užsitrauksiu prakeikimą­ne palaiminimą’‘. 01O 27 13 01O 27 13 7410 Tačiau motina jam atsakė: ‘‘Sūnau, tas prakeikimas tekrinta ant manęs! Tik klausyk manęs ir nuėjęs atnešk, ką sakiau!’‘ 01O 27 14 01O 27 14 7420 Taigi jis nuėjęs atnešė motinai ožiukus, o ji pagamino skanų valgį, kurį mėgo tėvas. 01O 27 15 01O 27 15 7430 Tada Rebeka, paėmusi savo vyriausiojo sūnaus Ezavo geriausius drabužius, kurie buvo namie, apvilko jais jaunesnįjį sūnų Jokūbą, 01O 27 16 01O 27 16 7440 o ožiukų kailiais apvyniojo jo neplaukuotas rankas ir kaklą. 01O 27 17 01O 27 17 7450 Tada ji padavė paruoštą valgį ir duonos savo sūnui Jokūbui. 01O 27 18 01O 27 18 7460 Jokūbas, įėjęs pas savo tėvą, tarė: ‘‘Mano tėve!’‘ O tas atsiliepė: ‘‘Aš čia. Kas tu esi, mano sūnau?’‘ 01O 27 19 01O 27 19 7470 Jokūbas atsakė: ‘‘Aš esu Ezavas, tavo pirmagimis. Padariau, kaip man liepei. Kelkis, sėsk ir valgyk, ką sumedžiojau, kad tavo siela palaimintų mane’‘. 01O 27 20 01O 27 20 7480 Izaokas paklausė: ‘‘Kaipgi, mano sūnau, taip greitai suradai?’‘ Tas atsakė: ‘‘Viešpats, tavo Dievas, suteikė man laimės’‘. 01O 27 21 01O 27 21 7490 Izaokas tarė Jokūbui: ‘‘Prieik, kad galėčiau paliesti tave, mano sūnau, ir įsitikinčiau, ar tu tikrai esi mano sūnus Ezavas’‘. 01O 27 22 01O 27 22 7500 Jokūbas priėjo prie savo tėvo. Tas, jį palietęs, tarė: ‘‘Balsas Jokūbo, bet rankos Ezavo’‘. 01O 27 23 01O 27 23 7510 Jis neatpažino jo, nes rankos buvo plaukuotos kaip jo brolio Ezavo; taip Izaokas palaimino Jokūbą. 01O 27 24 01O 27 24 7520 Tėvas paklausė: ‘‘Ar tu tikrai esi mano sūnus Ezavas?’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Taip, esu’‘. 01O 27 25 01O 27 25 7530 Izaokas tarė: ‘‘Atnešk, ką sumedžiojai, kad mano siela galėtų tave palaiminti’‘. Jokūbas atnešė jam, ir šis valgė, ir jis atnešė jam vyno, ir šis gėrė. 01O 27 26 01O 27 26 7540 Tada jo tėvas Izaokas jam tarė: ‘‘Prieik ir pabučiuok mane, sūnau!’‘ 01O 27 27 01O 27 27 7550 Šis priėjęs pabučiavo jį, o tėvas, užuodęs Ezavo drabužių kvapą, laimindamas jį tarė: ‘‘Mano sūnaus kvapas, kaip kvapas laukų, kuriuos palaimino Viešpats. 01O 27 28 01O 27 28 7560 Tau Dievas teduoda dangaus rasos, derlingos žemės ir apsčiai javų bei vyno! 01O 27 29 01O 27 29 7570 Tetarnauja tau tautos ir tenusilenkia prieš tave giminės! Viešpatauk savo broliams, ir tesilenkia prieš tave tavo motinos sūnūs! Kas tave keiktų, tebūna prakeiktas, o kas tave laimintų, tebūna palaimintas!’‘ 01O 27 30 01O 27 30 7580 Izaokui baigus laiminti Jokūbą ir jam tik išėjus iš savo tėvo Izaoko, jo brolis Ezavas grįžo iš medžioklės. 01O 27 31 01O 27 31 7590 Jis irgi paruošė skanų valgį ir, atnešęs tėvui, tarė: ‘‘Kelkis, tėve, ir valgyk savo sūnaus medžioklės laimikio, kad tavo siela mane palaimintų!’‘ 01O 27 32 01O 27 32 7600 Bet Izaokas klausė: ‘‘Kas tu esi?’‘ Šis atsakė: ‘‘Aš esu tavo sūnus, tavo pirmagimis Ezavas’‘. 01O 27 33 01O 27 33 7610 Tada Izaokas išsigando ir drebėdamas tarė: ‘‘Kas gi buvo tas, kuris anksčiau sumedžiojo ir man atnešė valgį? Aš, prieš tau pareinant, valgiau ir jį palaiminau. Jis ir bus palaimintas!’‘ 01O 27 34 01O 27 34 7620 Ezavas, išgirdęs savo tėvo žodžius, pradėjo labai garsiai ir graudžiai verkti, sakydamas tėvui: ‘‘Mano tėve, palaimink ir mane!’‘ 01O 27 35 01O 27 35 7630 Bet tėvas atsakė: ‘‘Tavo brolis klasta gavo tavo palaiminimą’‘. 01O 27 36 01O 27 36 7640 Ezavas tarė: ‘‘Teisingai jį pavadino Jokūbu. Juk jis jau du kartus apgavo mane: paėmė mano pirmagimio teisę ir štai dabar­tavo palaiminimą. Nejaugi tu man nepalikai palaiminimo?’‘ 01O 27 37 01O 27 37 7650 Izaokas atsakė Ezavui: ‘‘Aš jį padariau tavo valdovu ir visus jo brolius atidaviau jam tarnais, javais ir vynu jį aprūpinau. Ką gi galiu padaryti dėl tavęs, mano sūnau?’‘ 01O 27 38 01O 27 38 7660 Ezavas tarė tėvui: ‘‘Tėve, ar tik vieną turi palaiminimą? Palaimink ir mane!’‘ Ir Ezavas balsu verkė. 01O 27 39 01O 27 39 7670 Jo tėvas Izaokas atsakė: ‘‘Tu neturėsi derlingos žemės savo gyvenvietėje ir dangaus rasos. 01O 27 40 01O 27 40 7680 Savo kardu tu maitinsies ir savo broliui tarnausi. Bet ateis laikas, kada pasipriešinsi ir nusimesi jo jungą’‘. 01O 27 41 01O 27 41 7690 Ezavas nekentė Jokūbo dėl tėvo palaiminimo. Ir Ezavas sakė savo širdyje: ‘‘Artėja gedulo dienos dėl tėvo, tada užmušiu savo brolį Jokūbą!’‘ 01O 27 42 01O 27 42 7700 Rebekai buvo perduoti jos vyresniojo sūnaus žodžiai. Ji tada pasišaukė savo jaunesnįjį sūnų Jokūbą ir tarė: ‘‘Tavo brolis Ezavas rengiasi atkeršyti tau ir nori užmušti tave. 01O 27 43 01O 27 43 7710 Taigi dabar, mano sūnau, klausyk manęs! Bėk pas mano brolį Labaną į Charaną 01O 27 44 01O 27 44 7720 ir gyvenk pas jį, kol paliaus tavo brolio rūstybė, 01O 27 45 01O 27 45 7730 kol tavo brolio pyktis atsileis ir jis pamirš, ką jam padarei! Po to aš nusiųsiu ką nors, kad tave pargabentų. Kodėl turėčiau jūsų abiejų netekti vieną dieną?’‘ 01O 27 46 01O 27 46 7740 Rebeka tarė Izaokui: ‘‘Man įgriso mano gyvenimas dėl hetitų dukterų. Jei dar ir Jokūbas ves hetitę, tai kam man begyventi?’‘ 01O 28 1 01O 28 1 7750 Izaokas pasišaukė Jokūbą, palaimino jį ir jam įsakė: ‘‘Neimk žmonos iš kanaaniečių giminės. 01O 28 2 01O 28 2 7760 Keliauk į Mesopotamiją, į tavo motinos tėvo Betuelio namus, ir iš tavo motinos brolio Labano dukterų pasirink žmoną, 01O 28 3 01O 28 3 7770 o visagalis Dievas telaimina tave ir tepadaro tave vaisingą, ir tepadaugina tave, kad iš tavęs kiltų daugybė tautų! 01O 28 4 01O 28 4 7780 Jis tesuteikia tau ir tavo palikuonims Abraomo palaiminimą, kad paveldėtum žemę, kurioje esi svetimšalis, kurią Dievas atidavė Abraomui’‘. 01O 28 5 01O 28 5 7790 Izaokas išleido Jokūbą. Tas išėjo į Mesopotamiją pas Labaną, siro Betuelio sūnų, Jokūbo ir Ezavo motinos Rebekos brolį. 01O 28 6 01O 28 6 7800 Ezavas pamatė, kad Izaokas palaimino Jokūbą ir jį išsiuntė į Mesopotamiją žmonos pasirinkti ir, laimindamas jį, įsakė: ‘‘Neimk žmonos iš kanaaniečių dukterų’‘. 01O 28 7 01O 28 7 7810 Jokūbas paklausė savo tėvo ir iškeliavo į Mesopotamiją. 01O 28 8 01O 28 8 7820 Ezavas įsitikino, kad kanaanietės nepatinka jo tėvui Izaokui. 01O 28 9 01O 28 9 7830 Tada Ezavas, nuėjęs pas Izmaelį, be savo turimųjų žmonų dar vedė Mahalatą, Abraomo sūnaus Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį. 01O 28 10 01O 28 10 7840 Jokūbas, išvykęs iš Beer Šebos, keliavo į Charaną. 01O 28 11 01O 28 11 7850 Jis, pasiekęs vieną vietovę, ten pasiliko nakvoti, nes saulė jau buvo nusileidusi. Paėmęs vieną iš ten gulinčių akmenų, pasidėjo priegalviu ir atsigulė. 01O 28 12 01O 28 12 7860 Jis sapnavo kopėčias, pastatytas ant žemės, kurių viršus siekė dangų, o Dievo angelai jomis laipiojo aukštyn ir žemyn. 01O 28 13 01O 28 13 7870 Kopėčių viršuje stovėjo Viešpats ir tarė: ‘‘Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas. Tą žemę, ant kurios guli, atiduosiu tau ir tavo palikuonims. 01O 28 14 01O 28 14 7880 O tavo palikuonių bus kaip žemės dulkių; tu išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus; tavyje ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės! 01O 28 15 01O 28 15 7890 Aš būsiu su tavimi ir tave saugosiu, ir lydėsiu visur, ir vėl tave parvesiu į šitą žemę; nepaliksiu tavęs, kol įvykdysiu tai, ką esu pažadėjęs’‘. 01O 28 16 01O 28 16 7900 Jokūbas, pabudęs iš miego, tarė: ‘‘Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje, o aš to nežinojau!’‘ 01O 28 17 01O 28 17 7910 Jis nusigandęs tarė: ‘‘Kokia baisi šita vieta! Čia ne kas kita, kaip Dievo namai, dangaus vartai!’‘ 01O 28 18 01O 28 18 7920 Jokūbas, atsikėlęs anksti rytą, paėmė akmenį, kurį buvo pasidėjęs priegalviu, pastatė jį paminklu ir užpylė aliejaus ant jo. 01O 28 19 01O 28 19 7930 Jis pavadino tą vietą Beteliu; anksčiau tas miestas vadinosi Lūzas. 01O 28 20 01O 28 20 7940 Jokūbas padarė įžadą: ‘‘Jei Viešpats Dievas bus su manimi, mane saugos šitame kely ir duos man duonos valgyti ir drabužių apsivilkti, 01O 28 21 01O 28 21 7950 jei ramybėje sugrįšiu į savo tėvo namus, tada Viešpats bus mano Dievas. 01O 28 22 01O 28 22 7960 Ir šitas akmuo, kurį pastačiau paminklu, bus Dievo namai. Ir iš visko, ką man suteiksi, atiduosiu Tau dešimtąją dalį’‘. 01O 29 1 01O 29 1 7970 Jokūbas keliaudamas atėjo į rytų šalį. 01O 29 2 01O 29 2 7980 Jis pamatė šulinį ir prie jo sugulusias tris avių bandas; iš to šulinio girdydavo bandas. Ant šulinio angos buvo užristas didelis akmuo. 01O 29 3 01O 29 3 7990 Suvarius visas bandas, atrisdavo tą akmenį nuo šulinio angos ir pagirdydavo avis, po to vėl užrisdavo tą akmenį. 01O 29 4 01O 29 4 8000 Jokūbas klausė: ‘‘Broliai, iš kur jūs esate?’‘ Tie atsakė: ‘‘Iš Charano’‘. 01O 29 5 01O 29 5 8010 Jis vėl klausė: ‘‘Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?’‘ Jie atsakė: ‘‘Pažįstame’‘. 01O 29 6 01O 29 6 8020 Jis klausė: ‘‘Kaip jam sekasi?’‘ Tie atsakė: ‘‘Gerai. Štai jo duktė Rachelė ateina su avimis!’‘ 01O 29 7 01O 29 7 8030 Jokūbas tarė: ‘‘Dar anksti, ne laikas suvaryti gyvulius. Pagirdykite avis ir ganykite!’‘ 01O 29 8 01O 29 8 8040 Bet jie atsakė: ‘‘Negalime, kol suvarys visas bandas ir nuris tą akmenį nuo šulinio angos. Tik tada pagirdysime avis’‘. 01O 29 9 01O 29 9 8050 Jam bekalbant su jais, Rachelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė. 01O 29 10 01O 29 10 8060 Jokūbas, pamatęs Rachelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis. 01O 29 11 01O 29 11 8070 Po to Jokūbas pabučiavo Rachelę ir balsu pravirko. 01O 29 12 01O 29 12 8080 Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, Rebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui. 01O 29 13 01O 29 13 8090 Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui. 01O 29 14 01O 29 14 8100 Labanas jam tarė: ‘‘Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!’‘ Jis gyveno pas jį visą mėnesį. 01O 29 15 01O 29 15 8110 Ir Labanas tarė Jokūbui: ‘‘Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?’‘ 01O 29 16 01O 29 16 8120 Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesnioji­Rachelė. 01O 29 17 01O 29 17 8130 Lėjos akys buvo silpnos, o Rachelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos. 01O 29 18 01O 29 18 8140 Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: ‘‘Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę’‘. 01O 29 19 01O 29 19 8150 Labanas atsakė: ‘‘Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!’‘ 01O 29 20 01O 29 20 8160 Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos. 01O 29 21 01O 29 21 8170 Po to Jokūbas tarė Labanui: ‘‘Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!’‘ 01O 29 22 01O 29 22 8180 Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą. 01O 29 23 01O 29 23 8190 Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją. 01O 29 24 01O 29 24 8200 Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą. 01O 29 25 01O 29 25 8210 Rytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: ‘‘Ką man padarei! Ar ne už Rachelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?’‘ 01O 29 26 01O 29 26 8220 Labanas atsakė: ‘‘Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją. 01O 29 27 01O 29 27 8230 Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau Rachelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!’‘ 01O 29 28 01O 29 28 8240 Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną. 01O 29 29 01O 29 29 8250 Labanas davė savo dukteriai Rachelei tarnaitę Bilhą. 01O 29 30 01O 29 30 8260 Jis įėjo ir pas Rachelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus. 01O 29 31 01O 29 31 8270 Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o Rachelę­nevaisingą. 01O 29 32 01O 29 32 8280 Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Rubenu, nes ji sakė: ‘‘Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras’‘. 01O 29 33 01O 29 33 8290 Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: ‘‘Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą’‘. Ji pavadino jį Simeonu. 01O 29 34 01O 29 34 8300 Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: ‘‘Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus’‘. Todėl ji pavadino jį Leviu. 01O 29 35 01O 29 35 8310 Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: ‘‘Dabar šlovinsiu Viešpatį’‘. Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi. 01O 30 1 01O 30 1 8320 Rachelė matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: ‘‘Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!’‘ 01O 30 2 01O 30 2 8330 Jokūbas, supykęs ant Rachelės, tarė: ‘‘Ar aš Dievas, kuris tau vaikų neduoda?’‘ 01O 30 3 01O 30 3 8340 Tada ji tarė: ‘‘Štai mano tarnaitė Bilha. Įeik pas ją, kad ji pagimdytų ant mano kelių ir aš galėčiau turėti vaikų iš jos’‘. 01O 30 4 01O 30 4 8350 Ji davė jam už žmoną savo tarnaitę Bilhą, ir Jokūbas įėjo pas ją. 01O 30 5 01O 30 5 8360 Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui sūnų. 01O 30 6 01O 30 6 8370 Tada Rachelė tarė: ‘‘Dievas teisingai nusprendė dėl manęs, išklausydamas mano balsą ir davė man sūnų’‘. Todėl ji pavadino jį Danu. 01O 30 7 01O 30 7 8380 Rachelės tarnaitė Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui antrą sūnų. 01O 30 8 01O 30 8 8390 Tada Rachelė tarė: ‘‘Didžiose grumtynėse grūmiausi su savo seserimi ir nugalėjau’‘. Ir ji pavadino jį Neftaliu. 01O 30 9 01O 30 9 8400 Lėja matydama, kad nebegali daugiau gimdyti, davė Jokūbui savo tarnaitę Zilpą už žmoną. 01O 30 10 01O 30 10 8410 Zilpa, Lijos tarnaitė, pagimdė Jokūbui sūnų. 01O 30 11 01O 30 11 8420 Tada Lėja tarė: ‘‘Laimingai!’‘ Ir ji pavadino jį Gadu. 01O 30 12 01O 30 12 8430 Vėliau Zilpa pagimdė Jokūbui antrą sūnų. 01O 30 13 01O 30 13 8440 Tada Lėja tarė: ‘‘Aš laimingoji! Nes moterys vadins mane palaiminta’‘. Ir ji pavadino jį Ašeru. 01O 30 14 01O 30 14 8450 Kviečių pjūties metu Rubenas išėjęs rado mandragorų ir juos parnešė savo motinai Lėjai. Tada Rachelė tarė Lėjai: ‘‘Duok man savo sūnaus mandragorų’‘. 01O 30 15 01O 30 15 8460 Bet ji atsakė: ‘‘Ar negana tau, kad turi mano vyrą, ar nori atimti ir mano sūnaus mandragorus?’‘ Rachelė tarė: ‘‘Tegul jis šią naktį praleidžia su tavimi už tavo sūnaus mandragorus!’‘ 01O 30 16 01O 30 16 8470 Jokūbui pareinant vakare iš lauko, Lėja išėjo jo pasitikti ir tarė: ‘‘Tu eisi pas mane, nes aš tave pasamdžiau už mano sūnaus mandragorus’‘. Taip jis praleido su ja tą naktį. 01O 30 17 01O 30 17 8480 Dievas išklausė Lėją; ji pagimdė Jokūbui penktąjį sūnų. 01O 30 18 01O 30 18 8490 Tada Lėja tarė: ‘‘Dievas man atlygino, nes aš daviau savo tarnaitę savo vyrui’‘. Ji pavadino jį Isacharu. 01O 30 19 01O 30 19 8500 Lėja vėl pastojo ir pagimdė Jokūbui šeštąjį sūnų. 01O 30 20 01O 30 20 8510 Tada Lėja tarė: ‘‘Dievas apdovanojo mane gera dovana; dabar mano vyras gyvens su manimi, nes aš jam pagimdžiau šešis sūnus’‘. Ir ji praminė jį Zabulonu. 01O 30 21 01O 30 21 8520 Po to ji pagimdė dukterį ir ją pavadino Dina. 01O 30 22 01O 30 22 8530 Dievas atsiminė Rachelę, išklausė ją ir padarė vaisingą. 01O 30 23 01O 30 23 8540 Ji pagimdė sūnų ir tarė: ‘‘Dievas pašalino mano gėdą’‘. 01O 30 24 01O 30 24 8550 Ji pavadino jį Juozapu, sakydama: ‘‘Viešpats duos man dar kitą sūnų!’‘ 01O 30 25 01O 30 25 8560 Rachelei pagimdžius Juozapą, Jokūbas tarė Labanui: ‘‘Paleisk mane, grįšiu į tėvynę, į savo šalį! 01O 30 26 01O 30 26 8570 Duok man mano žmonas ir mano vaikus, už kuriuos tau tarnavau, ir leisk man eiti. Tu juk žinai, kaip aš tau tarnavau!’‘ 01O 30 27 01O 30 27 8580 Labanas jam tarė: ‘‘O kad aš rasčiau malonę tavo akyse! Aš patyriau, kad Viešpats laimino mane dėl tavęs. 01O 30 28 01O 30 28 8590 Nustatyk tu pats sau užmokestį, ir aš tau jį duosiu!’‘ 01O 30 29 01O 30 29 8600 Jokūbas atsakė: ‘‘Tu pats žinai, kaip tau tarnavau ir kokia tapo tavo banda mano priežiūroje. 01O 30 30 01O 30 30 8610 Tu mažai turėjai prieš man atvykstant, bet dabar tai smarkiai padaugėjo, nes Viešpats tave laimino, kai aš atėjau. O dabar ar ne laikas man pasirūpinti savo namais?’‘ 01O 30 31 01O 30 31 8620 Labanas tarė: ‘‘Ką turiu tau duoti?’‘ Jokūbas atsakė: ‘‘Nieko man neduok! Jei sutiksi su mano reikalavimu, aš vėl ganysiu ir saugosiu tavo kaimenę: 01O 30 32 01O 30 32 8630 šiandien pereisiu visas avių bandas, išskirdamas iš jų kiekvieną dėmėtą bei lopiniuotą avį ir kiekvieną juodą avį, ir visas lopiniuotas bei dėmėtas ožkas. Tai bus mano atlyginimas. 01O 30 33 01O 30 33 8640 Mano sąžiningumas kalbės už mane, kai ateis laikas man atsiimti užmokestį tavo akivaizdoje. Visa, kas nebus dėmėta bei lopiniuota tarp ožkų ir avių, tebūna kaip mano pavogta!’‘ 01O 30 34 01O 30 34 8650 Labanas atsakė: ‘‘Sutinku. Tebūna kaip sakai!’‘ 01O 30 35 01O 30 35 8660 Ir jis atskyrė tą dieną ožkas ir avis, ožius ir avinus­lopiniuotus ir dėmėtus; visus vienos spalvos gyvulius atidavė savo sūnums. 01O 30 36 01O 30 36 8670 Labanas nustatė, kad tarp jo ir Jokūbo būtų trijų dienų atstumas. Jokūbas ganė likusią Labano kaimenę. 01O 30 37 01O 30 37 8680 Jokūbas, paėmęs žalias drebulių, migdolų ir liepų lazdeles, išlupinėjo jose dryžius, kad tose vietose, kur buvo žievė, būtų balta. 01O 30 38 01O 30 38 8690 Jis tas išpjaustytas lazdeles sudėjo į lovius, į kuriuos pilamas vanduo, prie kurių bandos ateidavo gerti, ir atėję gerti imdavo poruotis. 01O 30 39 01O 30 39 8700 Ir avys poruodavosi, žiūrėdamos į lazdeles; ir jos vesdavo dryžuotus, dėmėtus ir lopiniuotus ėriukus. 01O 30 40 01O 30 40 8710 Jokūbas perskyrė savo bandą. Jis sudėjo lazdeles taip, kad jo avys ir Labano avys matytų jas. Jis laikė savo bandas atskirai ir nesuleisdavo jų su Labano bandomis. 01O 30 41 01O 30 41 8720 Kai poravosi stipresnieji gyvuliai, Jokūbas įdėdavo lazdeles į lovius taip, kad gyvuliai matytų jas ir poruotųsi. 01O 30 42 01O 30 42 8730 Silpnesniems gyvuliams poruojantis, jis neįdėdavo tų lazdelių. Taigi silpnesnieji teko Labanui, o stipresnieji Jokūbui. 01O 30 43 01O 30 43 8740 Taip šis žmogus nepaprastai pralobo. Jis turėjo daug tarnų ir tarnaičių, galvijų, avių, kupranugarių ir asilų. 01O 31 1 01O 31 1 8750 Jokūbas girdėjo Labano sūnus kalbant: ‘‘Jokūbas pasiglemžė visa, kas priklausė mūsų tėvui. Iš mūsų tėvo jis įsigijo visą šitą turtą’‘. 01O 31 2 01O 31 2 8760 Be to, Jokūbas pastebėjo, kad Labanas jo atžvilgiu nebuvo toks pat kaip anksčiau. 01O 31 3 01O 31 3 8770 Viešpats tarė Jokūbui: ‘‘Grįžk į tėvų šalį pas savo gimines. Aš būsiu su tavimi!’‘ 01O 31 4 01O 31 4 8780 Jokūbas pasišaukė Rachelę ir Lėją į lauką prie savo bandos 01O 31 5 01O 31 5 8790 ir joms tarė: ‘‘Aš matau, kad jūsų tėvas mano atžvilgiu nebėra toks kaip anksčiau. Bet mano tėvo Dievas buvo su manimi. 01O 31 6 01O 31 6 8800 Jūs pačios žinote, kaip visomis jėgomis tarnavau jūsų tėvui. 01O 31 7 01O 31 7 8810 Jūsų tėvas apgaudinėjo mane ir dešimt kartų keitė mano atlyginimą. Tačiau Dievas neleido jam manęs skriausti. 01O 31 8 01O 31 8 8820 Jei jis sakė: ‘Dėmėtieji tebūna tavo atlyginimas’, visos ožkos ir avys vedė dėmėtus. O jei jis sakė: ‘Dryžuotieji tebūna tavo atlyginimas’, visos avys ir ožkos vedė dryžuotus. 01O 31 9 01O 31 9 8830 Taip Dievas atėmė jūsų tėvo gyvulius ir man atidavė. 01O 31 10 01O 31 10 8840 Gyvulių poravimosi metu sapne mačiau, kad dryžuotieji, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių. 01O 31 11 01O 31 11 8850 Tada Dievo angelas sapne man tarė: ‘Jokūbai!’ Aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’ 01O 31 12 01O 31 12 8860 Jis tarė: ‘Žiūrėk, visi dryžuoti, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių! Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė. 01O 31 13 01O 31 13 8870 Aš esu Betelio Dievas, kur tu patepei akmens paminklą ir davei įžadą. Išeik iš šitos šalies ir sugrįžk į savo gimtinę!’ ‘‘ 01O 31 14 01O 31 14 8880 Tada Rachelė ir Lėja kalbėjo: ‘‘Ar mums dar yra dalis tėvo namuose? 01O 31 15 01O 31 15 8890 Argi mes nelaikomos svetimomis? Juk jis pardavė mus ir gautus pinigus už mus naudojo sau. 01O 31 16 01O 31 16 8900 Iš tikrųjų visi turtai, kuriuos Dievas atėmė iš mūsų tėvo, priklauso mums ir mūsų vaikams. Taigi dabar daryk visa, ką Dievas tau įsakė’‘. 01O 31 17 01O 31 17 8910 Jokūbas užsodino ant kupranugarių savo vaikus ir žmonas, 01O 31 18 01O 31 18 8920 išsivarė visus savo gyvulius ir pasiėmė visą savo mantą, kurią jis buvo įsigijęs Mesopotamijoje, kad eitų pas savo tėvą Izaoką į Kanaano šalį. 01O 31 19 01O 31 19 8930 Labanas tuo metu kirpo avis. Tada Rachelė pavogė dievukus, kurie priklausė jos tėvui. 01O 31 20 01O 31 20 8940 Jokūbas apgavo sirą Labaną, nes pabėgo, nieko nesakęs. 01O 31 21 01O 31 21 8950 Jis pasiėmė viską, kas jam priklausė; persikėlęs per upę, pasuko į Gileado kalnyną. 01O 31 22 01O 31 22 8960 Trečią dieną Labanui pranešė, kad Jokūbas pabėgo. 01O 31 23 01O 31 23 8970 Tada Labanas, pasiėmęs savo brolius, vijosi jį septynias dienas ir pasivijo Gileado kalnyne. 01O 31 24 01O 31 24 8980 Dievas sapne atėjo pas sirą Labaną ir tarė: ‘‘Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai!’‘ 01O 31 25 01O 31 25 8990 Jokūbas jau buvo pasistatęs palapinę kalnyne, kai Labanas jį pasivijo. Labanas su savo broliais taip pat pasistatė palapinę Gileado kalnyne 01O 31 26 01O 31 26 9000 ir tarė Jokūbui: ‘‘Kodėl taip pasielgei ir iškeliavai nieko man nesakęs, slaptai išsivarydamas mano dukteris kaip karo belaisves? 01O 31 27 01O 31 27 9010 Kodėl slapčia pabėgai ir pasislėpei nuo manęs? Jei būtum man pasisakęs, būčiau išlydėjęs tave iškilmingai, su dainomis, būgnais ir arfomis. 01O 31 28 01O 31 28 9020 Tu neleidai man pabučiuoti vaikaičių ir dukterų. Tu pasielgei neprotingai. 01O 31 29 01O 31 29 9030 Aš galėčiau tau pakenkti, bet tavo tėvo Dievas sapne pasakė man: ‘Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai’. 01O 31 30 01O 31 30 9040 Žinau, tu išsiilgai savo tėvo namų ir todėl iškeliavai, bet kodėl pavogei mano dievukus?’‘ 01O 31 31 01O 31 31 9050 Jokūbas atsakė Labanui: ‘‘Pabėgau bijodamas, kad prievarta neatimtum iš manęs savo dukterų. 01O 31 32 01O 31 32 9060 O dėl vagystės, tai tas, pas kurį rasi savo dievukus, temiršta! Mūsų akivaizdoje ieškok ir pasiimk, kas tavo’‘. Jokūbas nežinojo, kad Rachelė buvo pavogusi dievukus. 01O 31 33 01O 31 33 9070 Labanas patikrino Jokūbo, Lėjos ir abiejų tarnaičių palapines, bet nieko nerado. Tada jis, išėjęs iš Lėjos palapinės, įėjo į Rachelės palapinę. 01O 31 34 01O 31 34 9080 Bet Rachelė dievukus buvo paslėpusi kupranugario balne ir atsisėdusi ant jų. Labanas iškrėtė visą palapinę, bet nerado. 01O 31 35 01O 31 35 9090 Ji tarė savo tėvui: ‘‘Nepyk, mano viešpatie, kad negaliu atsikelti, nes su manimi vyksta tai, kas darosi moteriškėms’‘. Jis ieškojo, bet dievukų nerado. 01O 31 36 01O 31 36 9100 Jokūbas supyko ir barė Labaną: ‘‘Kuo nusikaltau, kuo nusidėjau, kad su tokiu užsidegimu mane vijaisi 01O 31 37 01O 31 37 9110 ir iškrėtei visus mano daiktus? Ką radai iš savo turtų? Pavesk tą reikalą mano ir savo giminaičiams, tegul jie išsprendžia mudviejų bylą! 01O 31 38 01O 31 38 9120 Dvidešimt metų aš pas tave tarnavau. Tavo avys ir ožkos nebuvo bergždžios, ir tavo bandos avinų aš nevalgiau. 01O 31 39 01O 31 39 9130 Kas žvėrių sudraskyta, nenešiau tau. Aš pats turėjau atlyginti nuostolį. Iš manęs reikalavai atlyginti, kas pavogta dieną ar naktį. 01O 31 40 01O 31 40 9140 Aš dieną kenčiau kaitrą, naktį­šaltį, ir miegas bėgo nuo mano akių. 01O 31 41 01O 31 41 9150 Taip dvidešimt metų tarnavau tavo namuose: keturiolika metų už dukteris ir šešerius metus už bandą. Tu dešimt kartų keitei mano atlyginimą! 01O 31 42 01O 31 42 9160 Jei mano tėvo Dievas, Abraomo Dievas, kurio bijojosi Izaokas, nebūtų buvęs su manimi, tikrai dabar būtum mane išleidęs tuščiomis rankomis. Mano priespaudą ir vargą matė Dievas ir praėjusią naktį sudraudė tave’‘. 01O 31 43 01O 31 43 9170 Labanas atsakė Jokūbui: ‘‘Dukterys yra mano dukterys, vaikaičiai­mano vaikaičiai, banda­ mano banda, ir visa, ką matai, man priklauso. O ką galiu šiandien daryti savo dukterims ir jų vaikams? 01O 31 44 01O 31 44 9180 Todėl ateik ir padarykime sandorą­aš ir tu. Ir tai tebūna liudijimas tarp manęs ir tavęs!’‘ 01O 31 45 01O 31 45 9190 Tada Jokūbas, suradęs akmenį, pastatė paminklą. 01O 31 46 01O 31 46 9200 Po to Jokūbas liepė savo giminaičiams: ‘‘Pririnkite akmenų!’‘ Tie pririnkę sukrovė juos, ir ant tos krūvos jie valgė. 01O 31 47 01O 31 47 9210 Labanas tuos akmenis pavadino Jegar Sahaduta, o Jokūbas­ Galedu. 01O 31 48 01O 31 48 9220 Labanas tarė: ‘‘Šita akmenų krūva yra liudytoja tarp manęs ir tavęs’‘. Todėl ji vadinama Galedu 01O 31 49 01O 31 49 9230 ir Micpa, nes jis sakė: ‘‘Viešpats tegu stebi mane ir tave, kai būsime vienas nuo kito atsiskyrę! 01O 31 50 01O 31 50 9240 Jeigu tu skriausi mano dukteris ar vesi dar daugiau žmonų, nors nėra žmonių tarp mūsų, bet Dievas yra mūsų liudytojas’‘. 01O 31 51 01O 31 51 9250 Labanas toliau kalbėjo Jokūbui: ‘‘Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų. 01O 31 52 01O 31 52 9260 Ši krūva bus liudytojas ir paminklas bus liudytojas, kad aš neisiu pas tave pro šitą akmenų krūvą, nė tu eisi pas mane pro šitą akmenų krūvą ir šitą paminklą su piktu kėslu! 01O 31 53 01O 31 53 9270 Abraomo ir Nahoro Dievas, jų tėvų Dievas, tebūna teisėjas tarp mudviejų!’‘ Jokūbas tada prisiekė Tuo, kurio bijojo jo tėvas Izaokas. 01O 31 54 01O 31 54 9280 Tada Jokūbas aukojo kalne ir pasikvietė savo giminaičius valgyti. Jie valgė ir pasiliko ant kalno visą naktį. 01O 31 55 01O 31 55 9290 Labanas, atsikėlęs anksti rytą, pabučiavo savo vaikaičius bei dukteris ir juos palaimino. Jis atsiskyrė nuo jų ir sugrįžo į savo vietovę. 01O 32 1 01O 32 1 9300 Jokūbui keliaujant toliau, jį pasitiko Dievo angelai. 01O 32 2 01O 32 2 9310 Jis, išvydęs juos, tarė: ‘‘Tai Dievo stovykla!’‘ Ir pavadino tą vietą Mahanaimu. 01O 32 3 01O 32 3 9320 Jokūbas siuntė pirma savęs pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seyro žemę, Edomo kraštan. 01O 32 4 01O 32 4 9330 Jis įsakė jiems: ‘‘Taip kalbėsite mano valdovui Ezavui: ‘Taip sako tavo tarnas Jokūbas: ‘Viešėjau pas Labaną ir ten užtrukau iki šios dienos. 01O 32 5 01O 32 5 9340 Turiu jaučių, asilų, avių, tarnų bei tarnaičių ir siunčiu pranešti savo valdovui, kad surasčiau malonę jo akyse’ ‘‘. 01O 32 6 01O 32 6 9350 Pasiuntiniai, sugrįžę pas Jokūbą, pranešė: ‘‘Buvome nuėję pas tavo brolį Ezavą, jis ateina tavęs pasitikti su keturiais šimtais vyrų!’‘ 01O 32 7 01O 32 7 9360 Jokūbas labai išsigando ir susirūpino. Jis padalino žmones, avis, galvijus bei kupranugarius į du būrius 01O 32 8 01O 32 8 9370 ir tarė: ‘‘Jei Ezavas užpuls vieną būrį ir jį sumuš, tai bent likęs išsigelbės’‘. 01O 32 9 01O 32 9 9380 Jokūbas meldėsi: ‘‘Mano tėvo Abraomo ir mano tėvo Izaoko Dieve, Viešpatie, kuris man sakei: ‘Grįžk į savo šalį pas savo gimines, ir Aš tau gera darysiu’. 01O 32 10 01O 32 10 9390 Aš nevertas net mažiausios Tavo malonės ir ištikimybės, kurią parodei savo tarnui. Aš tik su lazda perėjau Jordaną, o dabar turiu du būrius. 01O 32 11 01O 32 11 9400 Išgelbėk mane iš mano brolio Ezavo rankos, nes aš jo bijau, kad atėjęs nenužudytų manęs ir motinų su vaikais. 01O 32 12 01O 32 12 9410 Tu juk sakei: ‘Aš tikrai darysiu tau gera ir padauginsiu tavo palikuonis, kad jie bus kaip jūros smiltys ir jų neįmanoma bus suskaičiuoti dėl gausybės’ ‘‘. 01O 32 13 01O 32 13 9420 Jokūbas tą naktį nakvojo toje vietoje. Rytą jis parinko dovanų savo broliui Ezavui iš to, ką turėjo: 01O 32 14 01O 32 14 9430 du šimtus ožkų ir dvidešimt ožių, du šimtus avių ir dvidešimt avinų, 01O 32 15 01O 32 15 9440 trisdešimt kupranugarių su kumeliukais, keturiasdešimt karvių ir dešimt jaučių, dvidešimt asilių ir dešimt asilų. 01O 32 16 01O 32 16 9450 Jis juos atidavė tarnams ir išsiuntė po būrį atskirai, sakydamas: ‘‘Eikite pirma manęs, palikdami tarpus tarp bandų!’‘ 01O 32 17 01O 32 17 9460 Jis įsakė pirmajam: ‘‘Kai tave sutiks mano brolis Ezavas, klausdamas: ‘Kam tu priklausai? Kur eini? Kam priklauso šita banda?’, 01O 32 18 01O 32 18 9470 tai atsakyk: ‘Tavo tarnui Jokūbui. Tai dovana, siunčiama mano valdovui Ezavui; štai ir jis pats ateina paskui mus’ ‘‘. 01O 32 19 01O 32 19 9480 Jis taip įsakė antrajam, trečiajam ir visiems, kurie ginė bandas: ‘‘Kalbėkite šitais žodžiais Ezavui, kai jį sutiksite, 01O 32 20 01O 32 20 9490 ir pridurkite: ‘Tavo tarnas Jokūbas taip pat ateina paskui mus’ ‘‘. Jokūbas galvojo: ‘‘Aš jį permaldausiu dovanomis, kurias siunčiu pirma savęs, paskui sutiksiu jį patį. Gal jis mane draugiškai sutiks?’‘ 01O 32 21 01O 32 21 9500 Pasiųstos dovanos išėjo pirma jo, o jis pats tą naktį nakvojo stovykloje. 01O 32 22 01O 32 22 9510 Tą pačią naktį atsikėlęs jis paėmė abi žmonas, abi tarnaites ir vienuolika sūnų ir perbrido Jaboko brastą. 01O 32 23 01O 32 23 9520 Jis perkėlė per upelį juos ir visa, ką turėjo. 01O 32 24 01O 32 24 9530 Jokūbas pasiliko vienas. Ten jis grūmėsi su vienu vyru iki aušros. 01O 32 25 01O 32 25 9540 Matydamas, kad neįstengia jo įveikti, tas vyras smogė Jokūbui į šlaunį ir išnarino Jokūbo šlaunies sąnarį. 01O 32 26 01O 32 26 9550 Tada tas vyras tarė: ‘‘Paleisk mane, nes jau aušta!’‘ Jokūbas atsakė: ‘‘Nepaleisiu tavęs, jei manęs nepalaiminsi!’‘ 01O 32 27 01O 32 27 9560 Tas klausė: ‘‘Kuo tu vardu?’‘ Jis atsakė: ‘‘Jokūbas’‘. 01O 32 28 01O 32 28 9570 Tada jis tarė: ‘‘Tu nebebūsi vadinamas Jokūbu, bet Izraeliu, nes tu kovojai su Dievu ir su žmonėmis ir nugalėjai’‘. 01O 32 29 01O 32 29 9580 Jokūbas klausė: ‘‘Pasakyk man savo vardą’‘. Bet tas atsakė: ‘‘Kam gi klausi mano vardo?’‘ Ir jis ten jį palaimino. 01O 32 30 01O 32 30 9590 Jokūbas pavadino tą vietą Penieliu: ‘‘Aš regėjau Dievą veidas į veidą ir išlikau gyvas’‘. 01O 32 31 01O 32 31 9600 Kai jis perėjo Penielį, patekėjo saulė, ir jis šlubavo viena koja. 01O 32 32 01O 32 32 9610 Todėl iki šios dienos Izraelio vaikai nevalgo šlaunies raumenų, nes Jokūbo šlaunis buvo sužeista. 01O 33 1 01O 33 1 9620 Jokūbas, pakėlęs akis, pamatė ateinantį Ezavą su keturiais šimtais vyrų. Jis paskirstė vaikus tarp Lėjos, Rachelės ir abiejų tarnaičių: 01O 33 2 01O 33 2 9630 sustatė tarnaites ir jų vaikus pirmoje eilėje, Lėją ir jos vaikus už jų, o Rachelę ir Juozapą paskutinėje eilėje. 01O 33 3 01O 33 3 9640 Jis pats nuėjo pirma jų ir septynis kartus nusilenkė iki žemės, kol susitiko su broliu. 01O 33 4 01O 33 4 9650 Ezavas bėgo prie jo, apkabino jį ir bučiavo, puolęs jam ant kaklo, ir jie abu verkė. 01O 33 5 01O 33 5 9660 Pamatęs žmonas ir vaikus, jis klausė: ‘‘Kas šitie?’‘ Tas atsakė: ‘‘Vaikai, kuriais Dievas apdovanojo tavo tarną’‘. 01O 33 6 01O 33 6 9670 Tada priartėjusios tarnaitės su savo vaikais nusilenkė. 01O 33 7 01O 33 7 9680 Paskui priartėjo Lėja ir jos vaikai ir nusilenkė. Pagaliau priartėjo Juozapas ir Rachelė ir taip pat nusilenkė. 01O 33 8 01O 33 8 9690 Ezavas toliau klausė: ‘‘Kam tie būriai, kuriuos sutikau?’‘ Jis atsakė: ‘‘Kad rasčiau malonę savo valdovo akyse!’‘ 01O 33 9 01O 33 9 9700 Ezavas atsakė: ‘‘Mano broli, aš turiu užtektinai, pasilaikyk, ką turi!’‘ 01O 33 10 01O 33 10 9710 Jokūbas tarė: ‘‘O ne! Jei radau malonę tavo akyse, tai priimk iš manęs šią dovaną. Aš matau tavo veidą, tarsi matyčiau Dievo veidą, ir tu esi man malonus. 01O 33 11 01O 33 11 9720 Prašau, priimk palaiminimą, kurį tau atnešiau. Nes Dievas buvo man maloningas, ir aš visko turiu’‘. Jokūbui prašant, brolis priėmė dovaną. 01O 33 12 01O 33 12 9730 Tada Ezavas tarė: ‘‘Dabar keliaukime­aš eisiu tavo priešakyje!’‘ 01O 33 13 01O 33 13 9740 Bet Jokūbas atsakė: ‘‘Mano valdovas žino, kad vaikai gležni ir kad dalis avių bei galvijų yra jaunikliai; jei juos per greitai varysime nors vieną dieną, jie išgaiš. 01O 33 14 01O 33 14 9750 Mano valdove, eik pirma savo tarno, o aš pamažu toliau judėsiu, kaip įstengia eiti gyvuliai ir vaikai, kol nueisiu pas savo valdovą į Seyrą’‘. 01O 33 15 01O 33 15 9760 Tada Ezavas sakė: ‘‘Leisk man palikti su tavimi dalį savo žmonių!’‘ Bet tas atsakė: ‘‘Kam to reikia? Kad tik surasčiau malonę savo valdovo akyse!’‘ 01O 33 16 01O 33 16 9770 Ezavas tą dieną sugrįžo į Seyrą, 01O 33 17 01O 33 17 9780 o Jokūbas judėjo toliau į Sukotą. Ten jis pasistatė namus, o gyvuliams­ pastoges. Todėl pavadino tą vietą Sukotu. 01O 33 18 01O 33 18 9790 Jokūbas, keliaudamas iš Mesopotamijos, laimingai atvyko į Sichemą, kuris yra Kanaano krašte, ir apsistojo šalia miesto. 01O 33 19 01O 33 19 9800 Sklypą, kuriame pasistatė palapinę, jis nusipirko iš Sichemo tėvo Hamoro sūnų už šimtą monetų. 01O 33 20 01O 33 20 9810 Jis ten pastatė aukurą ir jį pavadino: ‘‘Izraelio Dievo galybė’‘. 01O 34 1 01O 34 1 9820 Kartą Lėjos duktė Dina išėjo pasižiūrėti tos šalies dukterų. 01O 34 2 01O 34 2 9830 Šalies kunigaikščio hivo Hamoro sūnus Sichemas, ją pamatęs, nutvėrė ir išprievartavo. 01O 34 3 01O 34 3 9840 Jo siela prisirišo prie Jokūbo dukters Dinos. Jis pamilo mergaitę ir meiliai kalbėjo su ja. 01O 34 4 01O 34 4 9850 Sichemas prašė savo tėv o Hamoro: ‘‘Leisk man vesti šią mergaitę!’‘ 01O 34 5 01O 34 5 9860 Jokūbas sužinojo, kad Sichemas išprievartavo jo dukterį Diną; kadangi jo sūnūs buvo prie gyvulių laukuose, Jokūbas tylėjo, kol jie pareis. 01O 34 6 01O 34 6 9870 Sichemo tėvas Hamoras atėjo pas Jokūbą, norėdamas su juo pasikalbėti. 01O 34 7 01O 34 7 9880 Jokūbo sūnūs, tai išgirdę, parėjo iš laukų. Jie įsižeidė ir labai supyko, nes Sichemas padarė gėdą Izraeliui, gulėdamas su Jokūbo dukterimi, nors nederėjo taip daryti. 01O 34 8 01O 34 8 9890 Hamoras kalbėjosi su jais: ‘‘Mano sūnaus Sichemo siela ilgisi jūsų dukters. Prašau, leiskite mano sūnui ją vesti. 01O 34 9 01O 34 9 9900 Susigiminiuokime: duokite mums savo dukteris, o mūsų dukteris veskite! 01O 34 10 01O 34 10 9910 Gyvenkite pas mus. Kraštas jums yra atviras. Pasilikite ir laisvai jame gyvenkite ir įsigykite čia nuosavybę’‘. 01O 34 11 01O 34 11 9920 Ir Sichemas kalbėjo Dinos tėvui ir broliams: ‘‘O kad rasčiau malonę jūsų akyse! Ko tik iš manęs paprašysite, duosiu. 01O 34 12 01O 34 12 9930 Prašykite pačio didžiausio kraičio ir dovanos; aš viską duosiu, ko paprašysite, tik leiskite man vesti mergaitę!’‘ 01O 34 13 01O 34 13 9940 Jokūbo sūnūs klastingai kalbėjo su Sichemu ir jo tėvu Hamoru, nes Sichemas buvo išprievartavęs jų seserį Diną. 01O 34 14 01O 34 14 9950 Jie sakė jiems: ‘‘Mes negalime to padaryti­išleisti savo seserį už vyro, kuris yra neapipjaustytas, nes tai būtų mums negarbė ir gėda. 01O 34 15 01O 34 15 9960 Sutiksime su jumis tik su sąlyga, jei jūs tapsite kaip mes ir kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas. 01O 34 16 01O 34 16 9970 Tada mes leisime jums vesti savo dukteris ir vesime jūsų; liksime pas jus gyventi ir tapsime viena tauta. 01O 34 17 01O 34 17 9980 Bet jei mūsų nepaklausysite ir neapsipjaustysite, pasiimsime savo dukterį ir išeisime’‘. 01O 34 18 01O 34 18 9990 Jų žodžiai patiko Hamorui ir jo sūnui Sichemui. 01O 34 19 01O 34 19 10000 Jaunuolis nedelsė įvykdyti pasiūlymo, nes jis buvo įsimylėjęs Jokūbo dukterį. O jis buvo žymiausias savo tėvo namuose. 01O 34 20 01O 34 20 10010 Hamoras ir jo sūnus Sichemas atėjo prie miesto vartų ir kalbėjo savo miesto vyrams: 01O 34 21 01O 34 21 10020 ‘‘Šitie žmonės yra taikingi mūsų atžvilgiu. Jie telieka gyventi ir laisvai verstis mūsų krašte. Kraštas juk platus! Jų dukteris vesime, o savo dukteris leisime tekėti už jų. 01O 34 22 01O 34 22 10030 Tie žmonės sutinka gyventi pas mus ir tapti viena tauta tik su šita sąlyga, jei kiekvienas mūsų vyras apsipjaustys, kaip jie yra apipjaustyti. 01O 34 23 01O 34 23 10040 Jų galvijai, jų manta ir visi gyvuliai priklausys mums. Sutikime su jais, ir jie liks pas mus gyventi!’‘ 01O 34 24 01O 34 24 10050 Visi miesto vyrai paklausė Hamoro ir jo sūnaus Sichemo ir buvo apipjaustyti. 01O 34 25 01O 34 25 10060 Trečią dieną, kai jiems labai skaudėjo, du Jokūbo sūnūs, Simeonas ir Levis, Dinos broliai, pasiėmė savo kardus ir, drąsiai atėję į miestą, išžudė visus vyrus. 01O 34 26 01O 34 26 10070 Jie taip pat nužudė Hamorą ir jo sūnų Sichemą, paėmė Diną iš Sichemo namų ir išėjo. 01O 34 27 01O 34 27 10080 Jokūbo sūnūs atėjo prie nužudytųjų ir apiplėšė miestą, keršydami už sesers išniekinimą. 01O 34 28 01O 34 28 10090 Pasiėmė jų avis, galvijus, asilus ir visa, kas buvo mieste ir laukuose. 01O 34 29 01O 34 29 10100 Pagrobė visą jų turtą, vaikus ir žmonas išsivedė į nelaisvę ir išplėšė viską, kas buvo namuose. 01O 34 30 01O 34 30 10110 Jokūbas tarė Simeonui ir Leviui: ‘‘Jūs pridarėte man bėdos, padarydami mane nekenčiamą tarp šios šalies gyventojų, tarp kanaaniečių ir perizų. Mūsų labai mažai; jie susirinks prieš mane ir nužudys mane. Taip aš ir mano namai bus sunaikinti’‘. 01O 34 31 01O 34 31 10120 Sūnūs atsakė: ‘‘Argi jam buvo leista pasielgti su mūsų seserimi kaip su paleistuve?’‘ 01O 35 1 01O 35 1 10130 Dievas tarė Jokūbui: ‘‘Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo’‘. 01O 35 2 01O 35 2 10140 Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: ‘‘Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius! 01O 35 3 01O 35 3 10150 Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!’‘ 01O 35 4 01O 35 4 10160 Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo. 01O 35 5 01O 35 5 10170 Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų. 01O 35 6 01O 35 6 10180 Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje. 01O 35 7 01O 35 7 10190 Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido. 01O 35 8 01O 35 8 10200 Ten mirė Debora, Rebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino Raudos ąžuolu. 01O 35 9 01O 35 9 10210 Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino. 01O 35 10 01O 35 10 10220 Ir Dievas tarė jam: ‘‘Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis! 01O 35 11 01O 35 11 10230 Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų! 01O 35 12 01O 35 12 10240 Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims’‘. 01O 35 13 01O 35 13 10250 Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo. 01O 35 14 01O 35 14 10260 Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus. 01O 35 15 01O 35 15 10270 Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu. 01O 35 16 01O 35 16 10280 Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus. 01O 35 17 01O 35 17 10290 Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: ‘‘Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų’‘. 01O 35 18 01O 35 18 10300 Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu. 01O 35 19 01O 35 19 10310 Ir Rachelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų. 01O 35 20 01O 35 20 10320 Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas Rachelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos. 01O 35 21 01O 35 21 10330 Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto. 01O 35 22 01O 35 22 10340 Izraeliui gyvenant anoje šalyje, Rubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika. 01O 35 23 01O 35 23 10350 Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas. 01O 35 24 01O 35 24 10360 Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas. 01O 35 25 01O 35 25 10370 Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis. 01O 35 26 01O 35 26 10380 Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje. 01O 35 27 01O 35 27 10390 Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai. 01O 35 28 01O 35 28 10400 Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų. 01O 35 29 01O 35 29 10410 Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas. 01O 36 1 01O 36 1 10420 Šitie yra Ezavo, kuris yra Edomas, palikuonys. 01O 36 2 01O 36 2 10430 Ezavas vedė žmonas kanaanietes: hetito Elono dukterį Adą, hivo Cibeono sūnaus Anos dukterį Oholibamą 01O 36 3 01O 36 3 10440 ir Basmatą, Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį. 01O 36 4 01O 36 4 10450 Ados sūnus­Elifazas. Basmatos sūnus­Reuelis. 01O 36 5 01O 36 5 10460 Oholibamos sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas. Šitie yra Ezavo sūnūs, gimę jam Kanaano žemėje. 01O 36 6 01O 36 6 10470 Ezavas pasiėmė savo žmonas, sūnus, dukteris, visus savo žmones, gyvulių bandas ir visą nuosavybę, kurią buvo įsigijęs Kanaano krašte, ir išvyko į kitą šalį, pasitraukdamas nuo savo brolio Jokūbo. 01O 36 7 01O 36 7 10480 Jų turtai buvo per dideli, kad jie galėtų gyventi kartu, o žemė, kurioje jie buvo ateiviai, nebegalėjo išmaitinti jų gyvulių. 01O 36 8 01O 36 8 10490 Ezavas apsigyveno Seyro kalnyne. Ezavas yra Edomas. 01O 36 9 01O 36 9 10500 Šitie yra Ezavo, edomitų tėvo palikuonys Seyro kalnyne. 01O 36 10 01O 36 10 10510 Ezavo sūnų vardai: Ezavo žmonos Ados sūnus­Elifazas, Ezavo žmonos Basmatos sūnus­Reuelis. 01O 36 11 01O 36 11 10520 Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefojas, Gatamas ir Kenazas. 01O 36 12 01O 36 12 10530 Timna buvo Ezavo sūnaus Elifazo sugulovė ir pagimdė Elifazui Amaleką. Šitie yra Ezavo žmonos Ados sūnūs. 01O 36 13 01O 36 13 10540 Reuelio sūnūs: Nahatas ir Zerachas, Šama ir Miza. Jie yra Ezavo žmonos Basmatos sūnūs. 01O 36 14 01O 36 14 10550 Ezavo žmonos Oholibamos, Cibeono sūnaus Anos dukters, sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas. 01O 36 15 01O 36 15 10560 Šie yra Ezavo sūnų kunigaikščiai—Ezavo pirmagimio Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefojas, Kenazas, 01O 36 16 01O 36 16 10570 Korachas, Gatamas, Amalekas­iš Elifazo kilę kunigaikščiai Edomo krašte. Jie yra Ados sūnūs. 01O 36 17 01O 36 17 10580 Ezavo sūnaus Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama, Miza­iš Reuelio kilę kunigaikščiai Edomo krašte. Jie Ezavo žmonos Basmatos sūnūs. 01O 36 18 01O 36 18 10590 Ezavo žmonos Oholibamos sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas. Tai iš Anos dukters Oholibamos, Ezavo žmonos, kilę kunigaikščiai. 01O 36 19 01O 36 19 10600 Jie yra Ezavo, tai yra Edomo sūnūs­tos šalies kunigaikščiai. 01O 36 20 01O 36 20 10610 Horo Seyro sūnūs, gyvenę krašte: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana, 01O 36 21 01O 36 21 10620 Dišonas, Eceras, Dišanas. Jie horų, Seyro sūnų, kunigaikščiai Edomo krašte. 01O 36 22 01O 36 22 10630 Lotano vaikai: Horis, Hemamas ir Lotano sesuo Timna. 01O 36 23 01O 36 23 10640 Sobalio sūnūs: Alvanas, Manahatas, Ebalas, Šefojas ir Onamas. 01O 36 24 01O 36 24 10650 Cibeono sūnūs: Aja ir Ana. Ana, beganydamas savo tėvo Cibeono asilus, dykumoje rado šiltąsias versmes. 01O 36 25 01O 36 25 10660 Anos vaikai: Dišonas ir duktė Oholibama. 01O 36 26 01O 36 26 10670 Dišono sūnūs: Hemdanas, Ešbanas, Itranas ir Keranas. 01O 36 27 01O 36 27 10680 Ecero sūnūs: Bilhanas, Zaavanas ir Akanas. 01O 36 28 01O 36 28 10690 Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas. 01O 36 29 01O 36 29 10700 Horai: Lotanas, Šobalas, Zibeonas, Anas, 01O 36 30 01O 36 30 10710 Dišonas, Eceras ir Dišanas­horų kunigaikščiai Seyro krašte. 01O 36 31 01O 36 31 10720 Šitie karaliai valdė Edomo kraštą, kai izraelitai dar neturėjo savo kilmės karaliaus. 01O 36 32 01O 36 32 10730 Edome karaliumi buvo Beoro sūnus Bela: jo miestas vadinosi Dinhaba. 01O 36 33 01O 36 33 10740 Belai mirus, jo vietą užėmė Jobabas, Zeracho iš Bocros sūnus. 01O 36 34 01O 36 34 10750 Jobabui mirus, jo vietoje karaliavo Hušamas iš Temano šalies. 01O 36 35 01O 36 35 10760 Hušamui mirus, sostą paėmė Bedado sūnus Hadadas, kuris sumušė Midjaną Moabo laukuose ir kurio miestas vadinosi Avitas. 01O 36 36 01O 36 36 10770 Hadadui mirus, jo vietą užėmė Samla iš Masrekos. 01O 36 37 01O 36 37 10780 Samlai mirus, karaliavo Saulius iš Rehoboto. 01O 36 38 01O 36 38 10790 Sauliui mirus, sostas atiteko Achboro sūnui Baal Hananui. 01O 36 39 01O 36 39 10800 Achboro sūnui Baal Hananui mirus, jo vietą užėmė Hadaras. Jo miestas vadinosi Pavas. Jo žmona buvo vardu Mehetabelė; ji buvo Me Zahabo dukters Matredos duktė. 01O 36 40 01O 36 40 10810 Ezavo kunigaikščių vardai pagal jų kilmę ir vietos pavadinimą: Timna, Alva, Jetetas, 01O 36 41 01O 36 41 10820 Oholibama, Ela, Pinonas, 01O 36 42 01O 36 42 10830 Kenazas, Temanas, Mibcaras, 01O 36 43 01O 36 43 10840 Magdielis, Iramas. Šitie Edomo kunigaikščiai gyveno jų nuosavame krašte. Ezavas­edomitų protėvis. 01O 37 1 01O 37 1 10850 Jokūbas apsigyveno Kanaano šalyje, kur jo tėvas buvo ateivis. 01O 37 2 01O 37 2 10860 Tokia yra Jokūbo istorija. Juozapas, būdamas septyniolikos metų, ganė su savo broliais avis; vaikinas gyveno su savo tėvo žmonų Bilhos ir Zilpos sūnumis. Juozapas pranešdavo tėvui, kai jie ką pikta kalbėdavo. 01O 37 3 01O 37 3 10870 Izraelis mylėjo Juozapą labiau už kitus savo sūnus, nes jis gimė jam sulaukus žilos senatvės. Tėvas jam padarė margą apdarą. 01O 37 4 01O 37 4 10880 Jo broliai, pastebėję, kad jų tėvas Juozapą myli labiau už visus brolius, neapkentė jo ir nesugyveno su juo. 01O 37 5 01O 37 5 10890 Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti. 01O 37 6 01O 37 6 10900 Jis jiems tarė: ‘‘Pasiklausykite mano sapno: 01O 37 7 01O 37 7 10910 štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą’‘. 01O 37 8 01O 37 8 10920 Broliai jam atsakė: ‘‘Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?’‘ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų. 01O 37 9 01O 37 9 10930 Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: ‘‘Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane’‘. 01O 37 10 01O 37 10 10940 Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: ‘‘Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?’‘ 01O 37 11 01O 37 11 10950 Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius. 01O 37 12 01O 37 12 10960 Kartą jo broliai ganė tėvo avis prie Sichemo. 01O 37 13 01O 37 13 10970 Tėvas tarė Juozapui: ‘‘Ar tavo broliai negano prie Sichemo? Eikš, aš tave pasiųsiu pas juos!’‘ Jis atsiliepė: ‘‘Aš čia!’‘ 01O 37 14 01O 37 14 10980 ‘‘Eik, pažiūrėk, kaip tavo broliams ten sekasi, ir parėjęs pranešk man’‘. Taigi tėvas išsiuntė Juozapą iš Hebrono slėnio į Sichemą. 01O 37 15 01O 37 15 10990 Vienas vyras sutiko Juozapą beklaidžiojantį lauke ir paklausė: ‘‘Ko ieškai?’‘ 01O 37 16 01O 37 16 11000 Jis atsakė: ‘‘Ieškau savo brolių. Pasakyk man, kur jie gano?’‘ 01O 37 17 01O 37 17 11010 Tas vyras atsakė: ‘‘Jie išėjo iš čia. Nugirdau juos kalbant: ‘Eikime į Dotaną’ ‘‘. Juozapas ėjo paskui savo brolius ir rado juos Dotane. 01O 37 18 01O 37 18 11020 Jie, iš tolo pamatę jį ateinant, slapta susimokė jį nužudyti. 01O 37 19 01O 37 19 11030 Jie sakė vienas kitam: ‘‘Štai ateina sapnuotojas! 01O 37 20 01O 37 20 11040 Dabar užmuškime jį, įmeskime į duobę ir sakykime: ‘Plėšrus žvėris jį suėdė’; tada pamatysime, kas bus iš jo sapnų!’‘ 01O 37 21 01O 37 21 11050 Bet Rubenas, tai išgirdęs, išgelbėjo jį iš jų rankų, sakydamas: ‘‘Nežudykime jo. 01O 37 22 01O 37 22 11060 Nepraliekite kraujo! Įmeskite jį į šitą dykumoje esančią duobę, bet nesutepkite savo rankų!’‘ Jis taip kalbėjo, norėdamas jį išgelbėti iš jų rankų ir sugrąžinti tėvui. 01O 37 23 01O 37 23 11070 Juozapui atėjus pas brolius, jie nutraukė nuo jo margąjį apdarą, kuriuo jis vilkėjo, 01O 37 24 01O 37 24 11080 ir, sugriebę jį, įmetė į duobę, kurioje nebuvo vandens. 01O 37 25 01O 37 25 11090 Tada jie susėdo valgyti. Staiga jie pamatė izmaelitų karavaną, ateinantį iš Gileado, ir jų kupranugarius, nešančius kvepalų, balzamo ir miros. Jie traukė į Egiptą. 01O 37 26 01O 37 26 11100 Judas tarė savo broliams: ‘‘Ką laimėsime, užmušę savo brolį ir nuslėpę jo kraują? 01O 37 27 01O 37 27 11110 Parduokime jį izmaelitams ir nesutepkime savo rankų. Juk jis mūsų brolis, mūsų kūnas!’‘ Broliai paklausė jo. 01O 37 28 01O 37 28 11120 Einant pro šalį Midjano pirkliams, jie, ištraukę Juozapą iš duobės, pardavė izmaelitams už dvidešimt sidabrinių; tie nusivedė Juozapą į Egiptą. 01O 37 29 01O 37 29 11130 Rubenas, sugrįžęs prie duobės ir pamatęs, kad Juozapo nebėra, perplėšė savo drabužius. 01O 37 30 01O 37 30 11140 Sugrįžęs pas brolius, tarė: ‘‘Vaiko nebėra! Kur aš eisiu!’‘ 01O 37 31 01O 37 31 11150 Jie paėmė Juozapo apdarą ir, papjovę ožį, tą apdarą pamirkė jo kraujyje 01O 37 32 01O 37 32 11160 ir pasiuntė jį tėvui, sakydami: ‘‘Štai ką radome. Pažiūrėk, ar tai ne tavo sūnaus apdaras?’‘ 01O 37 33 01O 37 33 11170 Pažinęs jį, tėvas tarė: ‘‘Tai mano sūnaus apdaras! Plėšrus žvėris jį suėdė! Juozapas tikrai sudraskytas!’‘ 01O 37 34 01O 37 34 11180 Jokūbas persiplėšė drabužius, užsivilko ašutinę ir daugelį dienų gedėjo savo sūnaus. 01O 37 35 01O 37 35 11190 Visi jo sūnūs ir dukterys guodė jį, tačiau jis nesidavė guodžiamas ir tarė: ‘‘Aš gedėdamas nueisiu į mirusiųjų buveinę pas savo sūnų’‘. Taip jį apraudojo jo tėvas. 01O 37 36 01O 37 36 11200 Tuo metu midjaniečiai Egipte pardavė jį Potifarui, faraono rūmų valdininkui, sargybos viršininkui. 01O 38 1 01O 38 1 11210 Judas pasitraukė nuo savo brolių ir apsigyveno pas vieną adulamietį, vardu Hyras. 01O 38 2 01O 38 2 11220 Ten Judas pamatė kanaaniečio Šūvos dukterį ir paėmė ją, ir įėjo pas ją. 01O 38 3 01O 38 3 11230 Ji pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Eru. 01O 38 4 01O 38 4 11240 Ji pastojo dar kartą ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Onanu. 01O 38 5 01O 38 5 11250 Ir dar kartą ji pastojo, ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Šela. Judas tada gyveno Kezibe. 01O 38 6 01O 38 6 11260 Judas paėmė savo pirmagimiui Erui žmoną, vardu Tamara. 01O 38 7 01O 38 7 11270 Eras, Judo pirmagimis, buvo nedoras Viešpaties akyse, ir Viešpats jį numarino. 01O 38 8 01O 38 8 11280 Tada Judas tarė sūnui Onanui: ‘‘Įeik pas savo brolio žmoną ir vesk ją, ir atgaivink savo brolio palikuonis’‘. 01O 38 9 01O 38 9 11290 Onanas žinojo, kad palikuonys nepriklausys jam. Todėl įeidamas pas savo brolio žmoną išliejo sėklą žemėn, kad neduotų broliui palikuonių. 01O 38 10 01O 38 10 11300 Viešpačiui nepatiko jo elgesys, todėl ir jį numarino. 01O 38 11 01O 38 11 11310 Judas tarė savo marčiai Tamarai: ‘‘Gyvenk kaip našlė savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela’‘. Nes jis bijojo, kad ir tas nemirtų kaip jo broliai. Tamara nuėjo gyventi į savo tėvo namus. 01O 38 12 01O 38 12 11320 Po kurio laiko mirė Judo žmona, Šūvos duktė. Gedulo laikui praėjus, Judas su savo draugu adulamiečiu Hyru ėjo į Timną pas savo avių kirpėjus. 01O 38 13 01O 38 13 11330 Tamarai buvo pranešta: ‘‘Štai tavo uošvis eina į Timną avių kirpti’‘. 01O 38 14 01O 38 14 11340 Ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu ir atsisėdo prie Enaimo vartų, kurie yra pakelėje į Timną. Ji žinojo, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo jam duota į žmonas. 01O 38 15 01O 38 15 11350 Judas ją palaikė paleistuve, nes ji buvo uždengusi savo veidą. 01O 38 16 01O 38 16 11360 Jis pasuko prie jos ir tarė: ‘‘Leisk man įeiti pas tave’‘. Jis nežinojo, kad tai buvo jo marti, o ji klausė: ‘‘Ką man duosi?’‘ 01O 38 17 01O 38 17 11370 Jis atsakė: ‘‘Aš tau atsiųsiu ožiuką iš savo bandos’‘. Ji paklausė: ‘‘Ar duosi man užstatą, kol jį atsiųsi?’‘ 01O 38 18 01O 38 18 11380 Jis paklausė: ‘‘Ko nori užstatu?’‘ Ji atsakė: ‘‘Tavo antspaudo, virvės ir lazdos, kuri yra tavo rankoje’‘. Jis davė jai tai, įėjo pas ją, ir ji pastojo. 01O 38 19 01O 38 19 11390 Jam išėjus, ji nusiėmė šydą, persirengė našlės drabužiais ir grįžo namo. 01O 38 20 01O 38 20 11400 Kai Judo draugas adulamietis nuvedė ožiuką, kad atsiimtų užstatą iš moteriškės, jos nerado. 01O 38 21 01O 38 21 11410 Jis klausinėjo vietos žmonių: ‘‘Kur yra paleistuvė, kuri buvo Enaime prie kelio?’‘ Jie atsakė: ‘‘Čia nebuvo jokios paleistuvės’‘. 01O 38 22 01O 38 22 11420 Jis tada sugrįžo pas Judą ir pasakė: ‘‘Aš jos neradau, ir tos vietos žmonės sakėsi nieko nežiną apie jokią paleistuvę’‘. 01O 38 23 01O 38 23 11430 Judas tarė: ‘‘Tegul pasilaiko mano užstatą, kad neapsijuoktume. Aš jai siunčiau ožiuką, bet tu negalėjai jos surasti’‘. 01O 38 24 01O 38 24 11440 Po trijų mėnesių Judui buvo pranešta: ‘‘Tavo marti Tamara paleistuvavo ir pastojo’‘. Judas liepė: ‘‘Atveskite ją, kad ji būtų sudeginta’‘. 01O 38 25 01O 38 25 11450 Kai ją išvedė, ji pasiuntė žinią savo uošviui: ‘‘Aš pastojau nuo vyro, kuriam priklauso šitie daiktai. Ištirk, kam priklauso šitas antspaudas, virvė ir lazda’‘. 01O 38 26 01O 38 26 11460 Judas atpažinęs tarė: ‘‘Ji yra teisesnė už mane, nes aš jos nedaviau savo sūnui Šelai’‘. Ir daugiau jis jos nepažino. 01O 38 27 01O 38 27 11470 Gimdymo metu paaiškėjo, kad dvyniai yra jos įsčiose. 01O 38 28 01O 38 28 11480 Jai begimdant, vienas iškišo ranką. Pribuvėja paėmė ir užrišo ant jo rankos raudoną siūlą, sakydama: ‘‘Šitas pirmas išėjo’‘. 01O 38 29 01O 38 29 11490 Bet jis įtraukė ranką atgal, ir štai išėjo jo brolis. Ji tarė: ‘‘Štai kaip tu prasiveržei’‘. Jį tad pavadino Perecu. 01O 38 30 01O 38 30 11500 Paskui gimė jo brolis, ant kurio rankos buvo raudonas siūlas; jį pavadino Zerachu. 01O 39 1 01O 39 1 11510 Juozapą nuvedė į Egiptą, ir egiptietis Potifaras, faraono rūmų valdininkas, sargybos viršininkas, jį nupirko iš izmaelitų. 01O 39 2 01O 39 2 11520 Ir Viešpats buvo su Juozapu, ir jam viskas sekėsi. Jis gyveno savo valdovo, egiptiečio, namuose. 01O 39 3 01O 39 3 11530 Jo valdovas pastebėjo, kad Viešpats buvo su juo ir kad visa, ką jis darė, Viešpats laimino. 01O 39 4 01O 39 4 11540 Juozapas rado Potifaro akyse malonę; jis tarnavo jam, ir tas paskyrė jį savo namų prievaizdu, ir visa pavedė jam tvarkyti. 01O 39 5 01O 39 5 11550 Nuo to laiko, kai jis paskyrė Juozapą prievaizdu savo namuose, Viešpats laimino egiptiečio namus dėl Juozapo; Viešpaties palaima buvo ant visko, ką jis turėjo namuose ir laukuose. 01O 39 6 01O 39 6 11560 Jis visa, ką turėjo, pavedė Juozapui; pats niekuo nesirūpino, tik maistu, kurį valgė. Juozapas buvo dailus ir gražaus veido. 01O 39 7 01O 39 7 11570 Po kurio laiko jo valdovo žmona atkreipė dėmesį į Juozapą ir tarė: ‘‘Sugulk su manimi’‘. 01O 39 8 01O 39 8 11580 Bet jis jai atsakė: ‘‘Mano valdovas niekuo nesirūpina ir visa, ką jis turi, atidavė į mano rankas. 01O 39 9 01O 39 9 11590 Šiuose namuose nėra didesnio už mane, ir jis nieko man nedraudžia išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaip tad galėčiau padaryti tokią piktadarystę ir nusidėti prieš Dievą?’‘ 01O 39 10 01O 39 10 11600 Ji kiekvieną dieną kalbino Juozapą, tačiau jis nesutiko sugulti ir būti su ja. 01O 39 11 01O 39 11 11610 Vieną dieną Juozapas atėjo į namus savo reikalais ir nieko daugiau tuo metu namuose nebuvo. 01O 39 12 01O 39 12 11620 Ji nutvėrė jį už jo drabužio ir sakė: ‘‘Sugulk su manimi’‘. Bet jis, išsinėręs iš drabužio, ištrūko ir išbėgo laukan. 01O 39 13 01O 39 13 11630 Pamačiusi, kad jis paliko savo drabužį jos rankoje ir išbėgo laukan, 01O 39 14 01O 39 14 11640 ji pasišaukė namiškius ir jiems tarė: ‘‘Žiūrėkite! Jis atvedė mums vyrą, hebrają, kad tas tyčiotųsi iš mūsų. Jis atėjo pas mane, norėdamas sugulti su manimi, bet aš ėmiau garsiai šaukti. 01O 39 15 01O 39 15 11650 Kai jis išgirdo mane šaukiant, paliko drabužį pas mane ir išbėgo’‘. 01O 39 16 01O 39 16 11660 Ji pasilaikė jo drabužį, kol grįžo valdovas. 01O 39 17 01O 39 17 11670 Tada ji tais pačiais žodžiais kalbėjo jam: ‘‘Pas mane atėjo tas vergas, hebrajas, kurį mums atvedei, kad pasityčiotų iš manęs. 01O 39 18 01O 39 18 11680 Bet kai aš pradėjau garsiai šaukti, jis paliko savo drabužį pas mane ir išbėgo’‘. 01O 39 19 01O 39 19 11690 Valdovas, išgirdęs žmonos žodžius, kuriais ji kalbėjo: ‘‘Taip tavo vergas pasielgė su manimi’‘, užsidegė pykčiu. 01O 39 20 01O 39 20 11700 Ir Juozapo valdovas paėmė jį, ir atidavė į kalėjimą, kur kalėjo karaliaus kaliniai. 01O 39 21 01O 39 21 11710 Bet Viešpats buvo su Juozapu ir parodė jam savo gailestingumą, ir davė jam rasti malonę kalėjimo viršininko akyse. 01O 39 22 01O 39 22 11720 Šis pavedė Juozapui rūpintis visais kaliniais ir visi darbai buvo jo priežiūroje. 01O 39 23 01O 39 23 11730 Kalėjimo viršininkas niekuo nesidomėjo, kas buvo Juozapui pavesta, nes Viešpats buvo su juo ir visuose darbuose jam duodavo sėkmę. 01O 40 1 01O 40 1 11740 Po kurio laiko nusikalto Egipto karaliui jo vyno pilstytojas ir duonkepys. 01O 40 2 01O 40 2 11750 Faraonas supyko ant abiejų savo valdininkų: ant vyno pilstytojų viršininko ir duonkepių viršininko. 01O 40 3 01O 40 3 11760 Jis įsakė juos uždaryti sargybos viršininko kalėjime, kur kalėjo Juozapas. 01O 40 4 01O 40 4 11770 Sargybos viršininkas pavedė Juozapui juos prižiūrėti ir jiems patarnauti. Jie ten sėdėjo ilgesnį laiką. 01O 40 5 01O 40 5 11780 Egipto karaliaus vyno pilstytojas ir duonkepys tą pačią naktį sapnavo sapną, ir kiekvieno sapnas turėjo savo reikšmę. 01O 40 6 01O 40 6 11790 Juozapas, įėjęs pas juos rytą, pastebėjo juos esant prislėgtus. 01O 40 7 01O 40 7 11800 Jis paklausė jų: ‘‘Kodėl šiandien jūsų veidai tokie paniurę?’‘ 01O 40 8 01O 40 8 11810 Jie atsakė: ‘‘Sapnavome sapną, bet nėra, kas jį išaiškintų’‘. Juozapas jiems tarė: ‘‘Argi ne iš Dievo ateina išaiškinimas? Papasakokite juos man’‘. 01O 40 9 01O 40 9 11820 Tuomet vyno pilstytojų viršininkas papasakojo savo sapną Juozapui: ‘‘Aš sapnavau, kad pasirodė vynmedis prieš mane. 01O 40 10 01O 40 10 11830 Jis turėjo tris šakeles, išleido pumpurus, išskleidė žiedus ir subrandino vynuoges ant kekių. 01O 40 11 01O 40 11 11840 Faraono taurę laikiau savo rankoje. Paėmiau vynuogių, išspaudžiau jas į faraono taurę ir padaviau taurę faraonui’‘. 01O 40 12 01O 40 12 11850 Juozapas jam atsakė: ‘‘Štai sapno išaiškinimas: trys šakelės yra trys dienos. 01O 40 13 01O 40 13 11860 Po trijų dienų faraonas sugrąžins tave tarnybon, ir tu padavinėsi faraonui taurę į jo ranką, kaip pirma darydavai, kai buvai jo vyno pilstytojas. 01O 40 14 01O 40 14 11870 Atsimink mane, kai tau bus gerai, ir pasigailėk manęs, paminėk mane faraonui ir padėk man išeiti iš šitų namų. 01O 40 15 01O 40 15 11880 Aš esu pavogtas iš hebrajų krašto ir čia nesu nusikaltimo padaręs, už kurį mane laikytų kalėjime’‘. 01O 40 16 01O 40 16 11890 Kepėjų viršininkas girdėdamas, kad jis gerai išaiškino, tarė Juozapui: ‘‘O aš sapnuodamas mačiau tris pintines ant savo galvos. 01O 40 17 01O 40 17 11900 Viršutinėje pintinėje buvo įvairių keptų valgių faraonui, ir paukščiai lesė iš tos pintinės’‘. 01O 40 18 01O 40 18 11910 Juozapas atsakė: ‘‘Štai sapno išaiškinimas: trys pintinės yra trys dienos. 01O 40 19 01O 40 19 11920 Po trijų dienų faraonas nukirs tavo galvą, tave pakabins ant medžio, ir paukščiai les tavo kūną’‘. 01O 40 20 01O 40 20 11930 Trečiąją dieną buvo faraono gimtadienis ir jis iškėlė puotą visiems savo tarnams. Jis atsiminė savo vyriausiąjį vyno pilstytoją ir vyriausiąjį duonkepį. 01O 40 21 01O 40 21 11940 Faraonas sugrąžino vyriausiąjį vyno pilstytoją į jo tarnybą, ir jis vėl padavinėjo taurę faraonui. 01O 40 22 01O 40 22 11950 O kepėjų viršininką jis įsakė pakarti, kaip Juozapas buvo jiems išaiškinęs. 01O 40 23 01O 40 23 11960 Tačiau vyno pilstytojų viršininkas neatsiminė Juozapo ir pamiršo jį. 01O 41 1 01O 41 1 11970 Dvejiems metams praėjus, faraonas sapnavo: jis stovėjo prie upės, 01O 41 2 01O 41 2 11980 ir iš jos išlipo septynios karvės, gražios ir riebios, ir jos ganėsi lankoje. 01O 41 3 01O 41 3 11990 O po jų išlipo iš upės kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos, ir atėjo prie tų karvių upės pakrantėje. 01O 41 4 01O 41 4 12000 Liesosios karvės surijo anas septynias gražiąsias ir riebiąsias karves. Ir faraonas pabudo. 01O 41 5 01O 41 5 12010 Vėl užmigęs sapnavo antrą kartą: septynios varpos išaugo iš vieno stiebo, pilnos ir gražios. 01O 41 6 01O 41 6 12020 O po jų išdygo septynios tuščios ir rytų vėjo išdžiovintos varpos. 01O 41 7 01O 41 7 12030 Tuščiosios varpos prarijo septynias pilnąsias ir gražiąsias varpas. Faraonas pabudo ir suprato, kad tai sapnas. 01O 41 8 01O 41 8 12040 Tą rytą faraonas buvo neramus. Jis pasikvietė visus Egipto žynius ir išminčius ir papasakojo jiems savo sapnus, bet nebuvo nė vieno, kuris galėtų juos išaiškinti. 01O 41 9 01O 41 9 12050 Tada vyno pilstytojų viršininkas kalbėjo faraonui: ‘‘Aš šiandien prisimenu savo nusikaltimus. 01O 41 10 01O 41 10 12060 Faraonas buvo užsirūstinęs ant savo tarnų ir atidavė mane ir vyriausiąjį duonkepį uždaryti į sargybos viršininko kalėjimą. 01O 41 11 01O 41 11 12070 Ir mudu sapnavome sapną tą pačią naktį, ir kiekvieno sapnas turėjo savo reikšmę. 01O 41 12 01O 41 12 12080 Su mumis buvo jaunuolis hebrajas, sargybos viršininko vergas. Mes jam papasakojome savo sapnus, ir jis mums išaiškino mūsų sapnų reikšmę. 01O 41 13 01O 41 13 12090 Kaip jis išaiškino, taip ir įvyko: mane sugrąžino į mano tarnybą, o aną pakorė’‘. 01O 41 14 01O 41 14 12100 Tada faraonas pasiuntė pakviesti Juozapą, ir jie skubiai jį išleido iš kalėjimo. Jis, nusiskutęs ir pakeitęs drabužius, atėjo pas faraoną. 01O 41 15 01O 41 15 12110 Faraonas tarė Juozapui: ‘‘Sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį išaiškinti. Aš girdėjau, kad tu gerai aiškini sapnus’‘. 01O 41 16 01O 41 16 12120 Juozapas atsakė faraonui: ‘‘Ne aš, o Dievas duos faraonui palankų aiškinimą’‘. 01O 41 17 01O 41 17 12130 Faraonas pasakojo Juozapui: ‘‘Sapnavau stovįs ant upės kranto. 01O 41 18 01O 41 18 12140 Iš upės išlipo septynios karvės, riebios ir gražios, ir jos ganėsi lankoje. 01O 41 19 01O 41 19 12150 Po jų išlipo kitos septynios karvės, menkos, labai bjaurios ir liesos. Aš nesu matęs tokių bjaurių karvių visoje Egipto šalyje. 01O 41 20 01O 41 20 12160 Liesosios ir bjauriosios karvės surijo anas septynias riebiąsias karves. 01O 41 21 01O 41 21 12170 Tačiau nebuvo žymu, kad jos būtų ką prarijusios; jos tebebuvo liesos kaip pradžioje. Po to aš pabudau. 01O 41 22 01O 41 22 12180 Sapne aš dar regėjau: septynios varpos išaugo iš vieno stiebo, pilnos ir gražios. 01O 41 23 01O 41 23 12190 Po jų išdygo septynios tuščios, plonos ir rytų vėjo išdžiovintos varpos. 01O 41 24 01O 41 24 12200 Plonosios varpos prarijo septynias gražiąsias varpas. Aš tai papasakojau žyniams, bet nė vienas negalėjo išaiškinti’‘. 01O 41 25 01O 41 25 12210 Juozapas atsakė faraonui: ‘‘Faraono sapnai reiškia vieną ir tą patį. Dievas parodė faraonui, ką Jis ketina daryti. 01O 41 26 01O 41 26 12220 Septynios gražiosios karvės yra septyneri metai ir septynios gražiosios varpos yra septyneri metai. Sapnas reiškia vieną ir tą patį. 01O 41 27 01O 41 27 12230 O septynios plonosios ir bjauriosios karvės ir septynios tuščiosios, rytų vėjo išdžiovintos varpos yra septyneri ateinančio bado metai. 01O 41 28 01O 41 28 12240 Todėl aš sakiau faraonui, kad Dievas parodė jam, ką Jis ketina daryti. 01O 41 29 01O 41 29 12250 Ateina septyneri didelio pertekliaus metai visoje Egipto šalyje. 01O 41 30 01O 41 30 12260 Bet po jų seks septyneri bado metai, per kuriuos pasimirš buvusi gausa; badas sunaikins šalį. 01O 41 31 01O 41 31 12270 Buvęs perteklius bus užmirštas šalyje dėl bado, nes jis bus labai baisus. 01O 41 32 01O 41 32 12280 Du kartus pasikartojęs faraono sapnas reiškia, jog tai yra tikrai Dievo nustatyta ir greitai įvyks. 01O 41 33 01O 41 33 12290 Dabar faraonas tegul parenka protingą ir sumanų vyrą ir paskiria jį Egipto šalies valdytoju. 01O 41 34 01O 41 34 12300 Tegul įsako faraonas paskirti prievaizdus visoje šalyje, kurie surinks penktąją Egipto šalies derliaus dalį per septynerius derlingus metus. 01O 41 35 01O 41 35 12310 Visą šitą būsimųjų gerų metų derlių tegul supila į aruodus, esančius faraono valdomuose miestuose, ir tegul saugoja jį maistui. 01O 41 36 01O 41 36 12320 Tas maistas bus atsarga septyneriems bado metams, kurie vargins Egipto šalį, kad kraštas nepražūtų bado metu’‘. 01O 41 37 01O 41 37 12330 Tas patarimas patiko faraonui ir visiems jo tarnams, 01O 41 38 01O 41 38 12340 ir jis tarė: ‘‘Ar rasime tokį vyrą kaip šis, kuriame būtų Dievo Dvasia?’‘ 01O 41 39 01O 41 39 12350 Faraonas kalbėjo Juozapui: ‘‘Kadangi Dievas tau visa tai apreiškė, tai nėra nė vieno, kuris būtų toks protingas ir sumanus kaip tu. 01O 41 40 01O 41 40 12360 Tu būsi mano namų valdytoju, ir tavo žodžio klausys visi žmonės. Tik sostu aš būsiu aukščiau tavęs’‘. 01O 41 41 01O 41 41 12370 Toliau faraonas tarė Juozapui: ‘‘Aš tave skiriu visos Egipto šalies valdytoju’‘. 01O 41 42 01O 41 42 12380 Faraonas numovė nuo savo piršto žiedą ir jį užmovė Juozapui; ir aprengė jį ploniausios drobės drabužiais, ir užkabino jam ant kaklo auksinę grandinę. 01O 41 43 01O 41 43 12390 Ir liepė jį vežti savo antruoju vežimu, ir priešakyje jo šaukti: ‘‘Klaupkitės!’‘ Tuo būdu jis tapo visos Egipto šalies valdytoju. 01O 41 44 01O 41 44 12400 Be to, faraonas tarė Juozapui: ‘‘Aš faraonas, ir be tavo žinios niekas nepakels nei rankos, nei kojos visoje Egipto šalyje!’‘ 01O 41 45 01O 41 45 12410 Faraonas pavadino Juozapą Cafnat Paneachu ir jam davė žmoną Asenatą, Ono kunigo Potiferos dukterį. Ir Juozapas keliavo po visą Egipto šalį. 01O 41 46 01O 41 46 12420 Juozapas buvo trisdešimties metų amžiaus, kai jis stovėjo faraono, Egipto karaliaus, akivaizdoje ir išėjęs iš faraono apkeliavo visą Egipto žemę. 01O 41 47 01O 41 47 12430 Per septynerius pertekliaus metus šalyje viskas gausiai užderėjo. 01O 41 48 01O 41 48 12440 Jis surinko visą septynerių metų maistą ir sukrovė jį miestų sandėliuose. Aplink kiekvieną miestą esančių laukų derlių jis sukrovė tame mieste. 01O 41 49 01O 41 49 12450 Juozapas pripildė aruodus javų kaip jūros smilčių, tiek daug, kad jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti. 01O 41 50 01O 41 50 12460 Prieš užeinant bado metams, Juozapui gimė du sūnūs iš Asenatos, Ono kunigo Potiferos dukters. 01O 41 51 01O 41 51 12470 Juozapas pirmąjį pavadino Manasu: ‘‘Dievas leido man pamiršti visą mano vargą ir mano tėvo namus’‘. 01O 41 52 01O 41 52 12480 Antrąjį jis pavadino Efraimu: ‘‘Dievas padarė mane vaisingą mano vargo šalyje’‘. 01O 41 53 01O 41 53 12490 Pasibaigė septyneri pertekliaus metai Egipto šalyje. 01O 41 54 01O 41 54 12500 Prasidėjo septyneri bado metai, kaip Juozapas buvo sakęs. Badas siautė visose šalyse, tačiau Egipte buvo duonos. 01O 41 55 01O 41 55 12510 Badui prasidėjus visoje Egipto šalyje, žmonės kreipėsi į faraoną, prašydami duonos. Faraonas sakė: ‘‘Eikite pas Juozapą! Ką jis jums sakys, darykite’‘. 01O 41 56 01O 41 56 12520 Badas išsiplėtė visoje žemėje. Juozapas atidarė javų sandėlius ir pardavinėjo javus egiptiečiams, nes kilo baisus badas Egipto šalyje. 01O 41 57 01O 41 57 12530 Iš įvairių kraštų žmonės ėjo į Egiptą pas Juozapą pirkti javų, nes buvo baisus badas visose šalyse. 01O 42 1 01O 42 1 12540 Jokūbas, išgirdęs, kad javai parduodami Egipte, tarė savo sūnums: ‘‘Ko žiūrite vienas į kitą? 01O 42 2 01O 42 2 12550 Girdėjau, kad javai parduodami Egipte. Vykite tenai ir nupirkite javų, kad gyventume ir nemirtume’‘. 01O 42 3 01O 42 3 12560 Dešimt Juozapo brolių iškeliavo pirkti javų į Egiptą. 01O 42 4 01O 42 4 12570 Tačiau Jokūbas neleido Juozapo brolio Benjamino eiti su broliais, nes bijojo, kad jam neatsitiktų nelaimė. 01O 42 5 01O 42 5 12580 Izraelio sūnūs kartu su kitais atėjo pirkti javų, nes badas siautė Kanaano šalyje. 01O 42 6 01O 42 6 12590 Juozapas buvo Egipto šalies valdytojas. Jis pardavinėjo javus visoms žemės tautoms. Atėję Juozapo broliai nusilenkė prieš jį iki žemės. 01O 42 7 01O 42 7 12600 Juozapas, pamatęs savo brolius, atpažino juos, bet jis elgėsi su jais tarsi su svetimais. Šiurkščiai su jais kalbėdamas, klausė: ‘‘Iš kur atvykote?’‘ Jie atsakė: ‘‘Iš Kanaano šalies maisto pirkti’‘. 01O 42 8 01O 42 8 12610 Juozapas atpažino savo brolius, tačiau jie neatpažino jo. 01O 42 9 01O 42 9 12620 Juozapas atsiminė sapnus, kuriuos jis sapnavo apie juos, ir jiems tarė: ‘‘Jūs esate žvalgai! Atvykote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų’‘. 01O 42 10 01O 42 10 12630 Jie atsakė jam: ‘‘Ne, mūsų viešpatie! Tavo tarnai atėjo nusipirkti maisto. 01O 42 11 01O 42 11 12640 Mes visi esame vieno vyro sūnūs, dori žmonės. Tavo tarnai nėra žvalgai’‘. 01O 42 12 01O 42 12 12650 Tačiau jis jiems tarė: ‘‘Ne! Jūs atėjote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų!’‘ 01O 42 13 01O 42 13 12660 Jie atsakė: ‘‘Tavo tarnų yra dvylika brolių, vieno tėvo sūnų, Kanaano šalyje. Jauniausias liko pas tėvą namuose, o vieno jau nebėra’‘. 01O 42 14 01O 42 14 12670 Bet Juozapas jiems atsakė: ‘‘Yra taip, kaip jums sakiau. Jūs esate žvalgai! 01O 42 15 01O 42 15 12680 Taip jūs būsite ištirti. Prisiekiu, kaip gyvas faraonas, jūs neišeisite iš čia, kol atvyks jūsų jaunesnysis brolis! 01O 42 16 01O 42 16 12690 Pasiųskite vieną iš jūsų atvesti jūsų brolį! Jūs būsite suimti, kol bus ištirti jūsų žodžiai, ar tiesą sakote, ar meluojate. Jei ne, kaip gyvas faraonas, jūs esate žvalgai!’‘ 01O 42 17 01O 42 17 12700 Tris dienas jis išlaikė juos suimtus. 01O 42 18 01O 42 18 12710 Trečią dieną Juozapas jiems tarė: ‘‘Išliksite gyvi su viena sąlyga, nes aš bijau Dievo. 01O 42 19 01O 42 19 12720 Jei jūs esate dori, vienas iš jūsų telieka suimtas, o kiti keliaukite, pargabenkite javų savo šeimoms nuo bado apsiginti. 01O 42 20 01O 42 20 12730 Bet atveskite pas mane savo jauniausiąjį brolį, kad jūsų žodžiai pasirodytų tikri ir nemirtumėte!’‘ 01O 42 21 01O 42 21 12740 Jie kalbėjosi: ‘‘Iš tikrųjų esame nusikaltę savo broliui: mes matėme jo sielvartą, kai jis mus maldavo, bet neklausėme. Todėl šita bėda užklupo mus’‘. 01O 42 22 01O 42 22 12750 Rubenas sakė jiems: ‘‘Ar aš jums nesakiau: ‘Nenusikalskite prieš vaiką!’ Bet jūs neklausėte. Todėl štai išieškomas jo kraujas’‘. 01O 42 23 01O 42 23 12760 Jie nežinojo, kad Juozapas suprato jų kalbą, nes jis su jais kalbėjo per vertėją. 01O 42 24 01O 42 24 12770 Pasitraukęs nuo jų, jis verkė. Tada sugrįžęs pas juos, kalbėjo toliau. Jis paėmė iš jų Simeoną ir jį surišo jų akyse. 01O 42 25 01O 42 25 12780 Juozapas įsakė pripildyti jų maišus javais, kiekvieno pinigus įdėti atgal į maišą ir jiems duoti davinį kelionei. Tarnai taip ir padarė. 01O 42 26 01O 42 26 12790 Susikrovę savo javų maišus ant asilų, jie iškeliavo. 01O 42 27 01O 42 27 12800 Vienas atrišo savo maišą užeigoje, norėdamas pašerti asilą, ir pamatė pinigus. Jie buvo maišo viršuje. 01O 42 28 01O 42 28 12810 Jis sušuko broliams: ‘‘Mano pinigai grąžinti man. Štai jie maiše!’‘ Jų širdys nusiminė, ir jie drebėdami žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: ‘‘Ką Dievas mums padarė?’‘ 01O 42 29 01O 42 29 12820 Parėję pas savo tėvą Jokūbą į Kanaano šalį, jie papasakojo jam visa, kas jiems nutiko: 01O 42 30 01O 42 30 12830 ‘‘Vyras, tos šalies valdovas, šiurkščiai kalbėjo su mumis ir mus palaikė žvalgais. 01O 42 31 01O 42 31 12840 Mes jam sakėme: ‘Esame dori žmonės, o ne žvalgai. 01O 42 32 01O 42 32 12850 Mes esame dvylika brolių, vieno tėvo sūnūs. Vieno nebėra, o jauniausias yra pas mūsų tėvą Kanaano šalyje’. 01O 42 33 01O 42 33 12860 Tas vyras, šalies valdovas, mums atsakė: ‘Patikrinsiu, ar esate dori. Vieną jūsų brolį palikite pas mane, paimkite, ko reikia jūsų šeimoms nuo bado apsiginti, keliaukite 01O 42 34 01O 42 34 12870 ir atsiveskite savo jauniausiąjį brolį, kad įsitikinčiau, jog nesate žvalgai. Tada aš jums atiduosiu jūsų brolį ir galėsite laisvai keliauti!’ ‘‘ 01O 42 35 01O 42 35 12880 Išpylę maišus, kiekvienas rado įrištus savo pinigus. Jie ir jų tėvas, pamatę pinigus, nusigando. 01O 42 36 01O 42 36 12890 Jų tėvas Jokūbas kalbėjo: ‘‘Jūs padarėte, kad netekau vaikų! Juozapo nebėra, Simeono nebėra, ir Benjaminą norite paimti. Viskas atsisuko prieš mane’‘. 01O 42 37 01O 42 37 12900 Rubenas atsakė savo tėvui: ‘‘Nužudyk mano du sūnus, jei aš jo neparvesiu! Patikėk jį man ir aš tau jį sugrąžinsiu’‘. 01O 42 38 01O 42 38 12910 Tėvas tarė: ‘‘Mano sūnus nekeliaus su jumis, nes jo brolis yra miręs ir jis likęs man vienas. Jei kelyje atsitiks jam nelaimė, tai jūs nuvarysite mano žilus plaukus su sielvartu į kapus’‘. 01O 43 1 01O 43 1 12920 Badas sunkiai slėgė šalį. 01O 43 2 01O 43 2 12930 Kai jie sunaudojo javus, atsigabentus iš Egipto, jų tėvas sakė jiems: ‘‘Vėl keliaukite ir nupirkite mums maisto’‘. 01O 43 3 01O 43 3 12940 Judas jam atsakė: ‘‘Tas vyras mus griežtai įspėjo nepasirodyti jam be jauniausiojo brolio. 01O 43 4 01O 43 4 12950 Jei leisi su mumis mūsų brolį, keliausime ir nupirksime maisto. 01O 43 5 01O 43 5 12960 Bet jeigu neleisi, neisime, nes tas vyras mums pasakė: ‘Nematysite mano veido, jei jūsų brolio nebus su jumis!’ ‘‘ 01O 43 6 01O 43 6 12970 Izraelis atsakė: ‘‘Kodėl jūs man padarėte tokį skausmą, sakydami tam vyrui turį dar vieną brolį?’‘ 01O 43 7 01O 43 7 12980 Jie atsakė: ‘‘Tas vyras nuodugniai klausinėjo apie mus ir mūsų giminę: ‘Ar jūsų tėvas gyvas? Ar dar turite kokį brolį?’ Mes jam atsakėme į šituos klausimus. Argi galėjome žinoti, kad jis lieps atvesti mūsų brolį?’‘ 01O 43 8 01O 43 8 12990 Judas kalbėjo savo tėvui Izraeliui: ‘‘Leisk berniuką su manimi, kad galėtume vykti ir nemirtume badu mes, tu ir mūsų vaikai. 01O 43 9 01O 43 9 13000 Aš laiduoju už jį! Iš mano rankos jo pareikalausi. Jei aš jo neparvesiu, būsiu tau nusikaltęs visą amžių. 01O 43 10 01O 43 10 13010 Jei nebūtume delsę, būtume jau antrą kartą sugrįžę’‘. 01O 43 11 01O 43 11 13020 Tada jų tėvas Izraelis tarė: ‘‘Jei taip, darykite! Pasiimkite į savo maišus geriausių šio krašto vaisių ir nugabenkite tam vyrui dovanų: truputį balzamo, medaus, kvepiančių žolių, miros, riešutų ir migdolų. 01O 43 12 01O 43 12 13030 Dvigubai tiek pinigų pasiimkite su savimi ir pinigus, kurie buvo jūsų maišuose, grąžinkite iš savo rankų. Gal buvo kokia klaida? 01O 43 13 01O 43 13 13040 Imkite taip pat savo brolį ir keliaukite pas tą vyrą. 01O 43 14 01O 43 14 13050 O visagalis Dievas tesuteikia jums malonę to vyro akivaizdoje, kad jis paleistų jums jūsų brolį ir Benjaminą! O jei aš tapsiu bevaikis, tai ir būsiu bevaikis’‘. 01O 43 15 01O 43 15 13060 Vyrai pasiėmė dovanų, dvigubai tiek pinigų ir Benjaminą ir, nukeliavę į Egiptą, prisistatė Juozapui. 01O 43 16 01O 43 16 13070 Juozapas, pamatęs Benjaminą su jais, tarė savo namų prievaizdui: ‘‘Įvesk tuos vyrus į namus, papjauk gyvulį ir paruošk maisto, nes jie pietaus su manimi!’‘ 01O 43 17 01O 43 17 13080 Jis padarė, kaip Juozapas buvo įsakęs, ir įvedė juos į jo namus. 01O 43 18 01O 43 18 13090 Jie nusigando, kai juos įvedė į Juozapo namus, ir vienas kitam kalbėjo: ‘‘Mus veda dėl pinigų, kuriuos radome savo maišuose, kad apkaltintų, suimtų, padarytų mus vergais ir paimtų mūsų asilus’‘. 01O 43 19 01O 43 19 13100 Todėl jie kreipėsi į Juozapo namų prievaizdą, užkalbindami jį prieangyje: 01O 43 20 01O 43 20 13110 ‘‘Valdove, paklausyk mūsų! Kai atvykome pirmą kartą pirkti maisto, 01O 43 21 01O 43 21 13120 tai grįždami užeigoje atrišome maišus ir kiekvieno mūsų visi pinigai buvo maišuose; mes atnešėme juos atgal. 01O 43 22 01O 43 22 13130 Be to, atsinešėme su savimi dar kitų pinigų maistui pirkti. Mes nežinome, kas įdėjo mums pinigus į maišus’‘. 01O 43 23 01O 43 23 13140 Jis atsakė: ‘‘Būkite ramūs! Nebijokite! Jūsų ir jūsų tėvo Dievas įdėjo jums lobį į maišus. Aš gavau jūsų pinigus’‘. Ir jis atvedė Simeoną pas juos. 01O 43 24 01O 43 24 13150 Po to jis įvedė juos į Juozapo namus ir padavė vandens nusiplauti kojoms; jis pašėrė ir jų asilus. 01O 43 25 01O 43 25 13160 Ir jie paruošė dovaną, laukdami Juozapo ateinant vidudienį, nes jie girdėjo, kad ten valgys pietus. 01O 43 26 01O 43 26 13170 Juozapui parėjus namo, jie atnešė jam dovaną, kurią turėjo su savimi, ir nusilenkė jam iki žemės. 01O 43 27 01O 43 27 13180 Jis klausinėjo, kaip jiems sekasi: ‘‘Ar sveikas jūsų senasis tėvas, apie kurį pasakojote? Ar jis dar gyvas?’‘ 01O 43 28 01O 43 28 13190 Jie atsakė: ‘‘Tavo tarnas, mūsų tėvas, yra sveikas ir gyvas’‘. Jie vėl žemai nusilenkė. 01O 43 29 01O 43 29 13200 Pamatęs savo brolį Benjaminą, savo motinos sūnų, klausė: ‘‘Ar šitas yra jūsų jauniausiasis brolis, apie kurį pasakojote?’‘ Ir tarė jam: ‘‘Dievas tebūna tau malonus, mano sūnau!’‘ 01O 43 30 01O 43 30 13210 Juozapas išskubėjo, nes jis susijaudino dėl brolio ir ieškojo vietos išsiverkti. Ir įėjo į savo kambarį, ir ten verkė. 01O 43 31 01O 43 31 13220 Jis nusiprausė veidą, išėjo ir susitvardęs tarė: ‘‘Paduokite valgį!’‘ 01O 43 32 01O 43 32 13230 Jie padėjo Juozapui atskirai, broliams atskirai, su juo valgiusiems egiptiečiams taip pat atskirai. Mat egiptiečiai negali valgyti drauge su hebrajais, nes tai jiems yra pasibjaurėjimas. 01O 43 33 01O 43 33 13240 Jie susėdo prieš jį, pirmagimis pagal savo pirmagimystę, o jauniausias pagal savo jaunumą. Ir jie žvilgčiojo vienas į kitą nustebę. 01O 43 34 01O 43 34 13250 Valgiai jiems buvo nešami iš Juozapui skirtų patiekalų, bet Benjaminas gavo penkis kartus daugiau negu kiti. Jie gėrė vyną ir linksminosi su juo. 01O 44 1 01O 44 1 13260 Juozapas įsakė savo namų prievaizdui: ‘‘Pripilk tų vyrų maišus, kiek tik jie pajėgia panešti, ir įdėk kiekvieno pinigus į jo maišą. 01O 44 2 01O 44 2 13270 O mano sidabrinę taurę įdėk į jauniausiojo maišą kartu su pinigais už javus’‘. Jis padarė, kaip Juozapas buvo įsakęs. 01O 44 3 01O 44 3 13280 Rytui išaušus, išleido juos su jų asilais. 01O 44 4 01O 44 4 13290 Vos tik jiems išėjus iš miesto, Juozapas tarė namų prievaizdui: ‘‘Vykis tuos vyrus ir, juos pasivijęs, sakyk: ‘Kodėl jūs atsilyginote piktu už gera? 01O 44 5 01O 44 5 13300 Kodėl pavogėte mano valdovo sidabrinę taurę? Ar ne iš jos geria mano valdovas ir ar ne su ja jis buria? Jūs blogai pasielgėte’ ‘‘. 01O 44 6 01O 44 6 13310 Prievaizdas, juos pasivijęs, kalbėjo tuos žodžius. 01O 44 7 01O 44 7 13320 Jie atsakė jam: ‘‘Kodėl mūsų viešpats taip kalba? Gink Dieve, kad tavo tarnai taip pasielgtų! 01O 44 8 01O 44 8 13330 Pinigus, kuriuos radome maišuose, atnešėme atgal iš Kanaano šalies. Kaip tad mes vogsime iš tavo valdovo namų sidabrą ar auksą? 01O 44 9 01O 44 9 13340 Pas kurį iš mūsų ją rasi, tas temiršta, o mes visi tapsime tavo valdovo vergais’‘. 01O 44 10 01O 44 10 13350 Jis atsakė: ‘‘Tebūna, kaip sakote! Pas kurį rasiu taurę, taps vergu, o visi kiti būsite nekalti’‘. 01O 44 11 01O 44 11 13360 Tada kiekvienas jų skubiai pastatė savo maišą ant žemės ir atrišo jį. 01O 44 12 01O 44 12 13370 Jis ėmė ieškoti, pradėjo nuo vyriausiojo ir baigė jauniausiuoju. Ir rado taurę Benjamino maiše. 01O 44 13 01O 44 13 13380 Jie persiplėšė drabužius, uždėjo maišus ant savo asilų ir sugrįžo į miestą. 01O 44 14 01O 44 14 13390 Judas ir jo broliai atėjo į Juozapo namus, nes jis dar buvo ten. Jie puolė prieš jį ant žemės. 01O 44 15 01O 44 15 13400 Juozapas tarė jiems: ‘‘Ką padarėte! Argi nežinojote, kad toks vyras kaip aš tikrai moku burti?’‘ 01O 44 16 01O 44 16 13410 Judas atsakė: ‘‘Ką besakysime mūsų valdovui? Kaip bekalbėsime? Ir kuo pasiteisinsime? Dievas rado tavo tarnų kaltę. Mes esame mūsų valdovo vergai, taip pat ir tas, pas kurį rasta taurė’‘. 01O 44 17 01O 44 17 13420 Juozapas atsakė: ‘‘Gink Dieve, kad taip padaryčiau! Tik tas vyras, pas kurį rasta taurė, bus mano vergas, o jūs laisvi keliaukite pas savo tėvą!’‘ 01O 44 18 01O 44 18 13430 Tada priartėjo prie jo Judas ir tarė: ‘‘Mano valdove, prašau, leisk savo tarnui pasiaiškinti ir nesupyk ant savo tarno, nes esi kaip faraonas. 01O 44 19 01O 44 19 13440 Mano valdove, tu klausei savo tarnų: ‘Ar jūs turite tėvą ar brolį?’ 01O 44 20 01O 44 20 13450 Mes atsakėme: ‘Turime seną tėvą ir jauną brolį, gimusį jam senatvėje. Jo brolis yra miręs, ir jis yra vienintelis likęs iš savo motinos; tad tėvas jį myli’. 01O 44 21 01O 44 21 13460 Tada liepei: ‘Atveskite, kad jį pamatyčiau savo akimis!’ 01O 44 22 01O 44 22 13470 Mes atsakėme: ‘Berniukas negali palikti savo tėvo, nes tėvas mirs, jei paliks!’ 01O 44 23 01O 44 23 13480 Tada, valdove, pasakei savo tarnams: ‘Jei jūsų jauniausias brolis neateis su jumis, nepasirodykite mano akyse!’ 01O 44 24 01O 44 24 13490 Kai parėjome pas tavo tarną, mūsų tėvą, jam pranešėme tavo, valdove, žodžius. 01O 44 25 01O 44 25 13500 Ir mūsų tėvas tarė: ‘Vėl nukeliavę nupirkite kiek maisto’. 01O 44 26 01O 44 26 13510 Mes atsakėme: ‘Negalime keliauti! Tik jei leisi jauniausią brolį su mumis, keliausime. Mes negalime pasirodyti tam žmogui be mūsų jauniausiojo brolio’. 01O 44 27 01O 44 27 13520 Tavo tarnas, mūsų tėvas, atsakė: ‘Jūs patys žinote, kad mano žmona man pagimdė du sūnus. 01O 44 28 01O 44 28 13530 Vienas išėjo, ir aš pasakiau: ‘Jį sudraskė žvėris’. Ir aš jo daugiau nebemačiau. 01O 44 29 01O 44 29 13540 Jei ir šitą paimsite iš manęs ir jam atsitiks nelaimė, nuvarysite mano žilus plaukus su sielvartu į kapus’. 01O 44 30 01O 44 30 13550 Taigi, jei dabar pareisiu pas tavo tarną, mano tėvą, ir su mumis nebus berniuko, prie kurio tėvas labai prisirišęs, 01O 44 31 01O 44 31 13560 jis numirs, matydamas, kad jo nėra su mumis. Ir tavo tarnai nuvarys tavo tarno, mūsų tėvo, žilus plaukus su sielvartu į kapus. 01O 44 32 01O 44 32 13570 Tavo tarnas laidavo už berniuką savo tėvui, sakydamas: ‘Jei aš jo neparvesiu, būsiu nusikaltęs tau visą amžių’, 01O 44 33 01O 44 33 13580 todėl prašau, valdove, palik mane berniuko vietoje tau vergauti, o berniukas tegrįžta su broliais! 01O 44 34 01O 44 34 13590 Kaip galėčiau grįžti pas savo tėvą be jauniausiojo brolio ir matyti nelaimę, kuri ištiks mano tėvą’‘. 01O 45 1 01O 45 1 13600 Juozapas nebegalėjo susivaldyti ir sušuko esantiems su juo: ‘‘Išeikite iš čia!’‘ Nieko nebuvo prie jo, kai Juozapas prisipažino savo broliams. 01O 45 2 01O 45 2 13610 Jis taip garsiai verkė, kad išgirdo egiptiečiai ir faraono namai. 01O 45 3 01O 45 3 13620 Juozapas tarė savo broliams: ‘‘Aš esu Juozapas. Ar mano tėvas dar gyvas?’‘ Jo broliai išsigandę negalėjo nė žodžio ištarti. 01O 45 4 01O 45 4 13630 Juozapas tarė savo broliams: ‘‘Prieikite prie manęs!’‘ Jiems priėjus, jis kalbėjo: ‘‘Aš esu Juozapas, jūsų brolis, kurį pardavėte į Egiptą. 01O 45 5 01O 45 5 13640 Nesisielokite ir nebijokite, kad mane pardavėte. Jūsų gyvybei išlaikyti Dievas mane siuntė pirma jūsų! 01O 45 6 01O 45 6 13650 Tik dveji metai, kai badas žemėje; jis dar tęsis penkerius metus, kuriais nebus nei ariama, nei pjaunama. 01O 45 7 01O 45 7 13660 Dievas atsiuntė mane pirma jūsų, kad išsaugotų jūsų palikuonis ir išgelbėtų jūsų gyvybes dideliu išgelbėjimu. 01O 45 8 01O 45 8 13670 Taigi ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas. Jis mane padarė tėvu faraonui, visų jo namų tvarkytoju ir Egipto šalies valdytoju. 01O 45 9 01O 45 9 13680 Skubiai keliaukite pas mano tėvą ir jam sakykite: ‘Taip sako Juozapas: ‘Dievas mane padarė viso Egipto viešpačiu. Atvyk pas mane, negaišk! 01O 45 10 01O 45 10 13690 Gyvensi Gošeno krašte ir būsi arti manęs tu, tavo sūnūs ir vaikaičiai, tavo avys, galvijai ir visa, kas tau priklauso. 01O 45 11 01O 45 11 13700 Aš tave viskuo aprūpinsiu dar penkerius bado metus, kad tu nenuskurstum su savo šeima’. 01O 45 12 01O 45 12 13710 Jūs ir mano brolis Benjaminas mato, kad aš jums kalbu. 01O 45 13 01O 45 13 13720 Praneškite mano tėvui apie visą mano garbę Egipte ir apie visa, ką matote, ir skubiai atgabenkite čia mano tėvą!’‘ 01O 45 14 01O 45 14 13730 Tada jis puolė savo broliui Benjaminui ant kaklo ir abu verkė. 01O 45 15 01O 45 15 13740 Jis bučiavo visus savo brolius verkdamas. Po to jo broliai kalbėjosi su juo. 01O 45 16 01O 45 16 13750 Faraono namuose pasklido žinia: ‘‘Atvyko Juozapo broliai’‘. Tai patiko faraonui ir jo tarnams. 01O 45 17 01O 45 17 13760 Faraonas tarė Juozapui: ‘‘Sakyk savo broliams: ‘Apkraukite savo gyvulius ir, sugrįžę į Kanaano šalį, 01O 45 18 01O 45 18 13770 pasiimkite savo tėvą bei šeimas, ir ateikite pas mane. Aš jums duosiu Egipto geriausią dalį, kad maitintumėtės žemės gėrybėmis’. 01O 45 19 01O 45 19 13780 Be to, jiems sakyk: ‘Pasiimkite iš Egipto šalies vežimų savo vaikams bei žmonoms ir, paėmę savo tėvą, ateikite. 01O 45 20 01O 45 20 13790 Negailėkite savo daiktų palikti, nes geriausia, ką Egipto šalis turi, priklausys jums’ ‘‘. 01O 45 21 01O 45 21 13800 Izraelio sūnūs taip ir padarė. Juozapas jiems davė vežimus, kaip faraonas įsakė, ir maisto kelionei. 01O 45 22 01O 45 22 13810 Jis davė kiekvienam jų po vieną naują drabužį, o Benjaminui­tris šimtus sidabrinių ir penkis naujus drabužius. 01O 45 23 01O 45 23 13820 Savo tėvui jis pasiuntė dešimt asilų, nešančių Egipto gėrybes, ir dešimt asilių, apkrautų javais bei maistu kelionei. 01O 45 24 01O 45 24 13830 Jis išleido savo brolius ir, jiems išvykstant, tarė: ‘‘Nesibarkite kelionėje!’‘ 01O 45 25 01O 45 25 13840 Ir jie išėjo iš Egipto, ir atėjo į Kanaano žemę pas savo tėvą Jokūbą. 01O 45 26 01O 45 26 13850 Ir pranešė jam: ‘‘Juozapas gyvas ir yra visos Egipto šalies valdytojas’‘. Jokūbo širdis apmirė, nes jis netikėjo jais. 01O 45 27 01O 45 27 13860 Ir jie persakė jam visus Juozapo žodžius, kuriuos jis jiems kalbėjo. Kai pamatė vežimus, kuriuos atsiuntė Juozapas, kad jį parvežtų, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo. 01O 45 28 01O 45 28 13870 Ir Izraelis pasakė: ‘‘Užtenka! Mano sūnus Juozapas dar gyvas. Eisiu ir pamatysiu jį prieš numirdamas’‘. 01O 46 1 01O 46 1 13880 Izraelis išsirengė su viskuo, ką turėjo, ir, atėjęs į Beer Šebą, aukojo aukas savo tėvo Izaoko Dievui. 01O 46 2 01O 46 2 13890 Dievas kalbėjo Izraeliui nakties regėjime: ‘‘Jokūbai, Jokūbai!’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia’‘. 01O 46 3 01O 46 3 13900 Jis kalbėjo: ‘‘Aš esu tavo tėvo Dievas, nebijok eiti į Egiptą; ten padarysiu iš tavęs didelę tautą! 01O 46 4 01O 46 4 13910 Aš lydėsiu tave į Egiptą ir parvesiu atgal, o Juozapas savo ranka užspaus tavo akis’‘. 01O 46 5 01O 46 5 13920 Tada Jokūbas išėjo iš Beer Šebos. Izraelio sūnūs vežė tėvą Jokūbą, savo vaikus ir žmonas vežimuose, kuriuos faraonas atsiuntė jiems. 01O 46 6 01O 46 6 13930 Jie pasiėmė gyvulius ir visą savo turtą, kurį buvo įsigiję Kanaano šalyje, ir atėjo į Egiptą; Jokūbas ir su juo visi jo palikuonys: 01O 46 7 01O 46 7 13940 sūnūs, vaikaičiai, dukterys bei jo sūnų dukterys. Visus savo palikuonis jis atsivedė į Egiptą. 01O 46 8 01O 46 8 13950 Šitie yra vardai Izraelio vaikų, atėjusių į Egiptą. Jokūbas, jo pirmagimis­Rubenas. 01O 46 9 01O 46 9 13960 Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis. 01O 46 10 01O 46 10 13970 Simeono sūnūs: Jemuelis, Jaminas, Ohadas, Jachinas, Coharas ir kanaanietės sūnus Saulius. 01O 46 11 01O 46 11 13980 Levio sūnūs: Geršonas, Kehatas ir Meraris. 01O 46 12 01O 46 12 13990 Judo sūnūs: Eras, Onanas, Šela, Perecas ir Zerachas. Tačiau Eras ir Onanas mirė Kanaano šalyje. Faro sūnūs: Esromas ir Hamulas. 01O 46 13 01O 46 13 14000 Isacharo sūnūs: Tola, Pūva, Jobas ir Šimronas. 01O 46 14 01O 46 14 14010 Zabulono sūnūs: Seredas, Elonas ir Jachleelis. 01O 46 15 01O 46 15 14020 Šitie yra Lėjos sūnūs, kuriuos ji pagimdė Jokūbui Mesopotamijoje, ir duktė Dina; iš viso sūnų bei dukterų buvo trisdešimt trys asmenys. 01O 46 16 01O 46 16 14030 Gado sūnūs: Cifjonas, Hagis, Šūnis, Ecbonas, Eris, Arodis ir Arelis. 01O 46 17 01O 46 17 14040 Ašero vaikai: Imna, Išva, Išvis, Berija ir jų sesuo Seracha. Berijos sūnūs: Heberas ir Malkielis. 01O 46 18 01O 46 18 14050 Šitie yra vaikai Zilpos, kurią Labanas davė savo dukteriai Lėjai; jų buvo šešiolika asmenų. 01O 46 19 01O 46 19 14060 Jokūbo žmonos Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas. 01O 46 20 01O 46 20 14070 Juozapas susilaukė Egipto šalyje dviejų sūnų­Manaso ir Efraimo, kuriuos jam pagimdė Ono kunigo Potiferos duktė Asenata. 01O 46 21 01O 46 21 14080 Benjamino sūnūs: Bela, Becheras, Ašbelis, Gera, Naamanas, Ehis, Rošas, Mupimas, Hupimas ir Ardas. 01O 46 22 01O 46 22 14090 Šitie yra Rachelės ir Jokūbo vaikai­keturiolika asmenų. 01O 46 23 01O 46 23 14100 Dano sūnus­Hušimas. 01O 46 24 01O 46 24 14110 Neftalio sūnūs: Jachceelis, Gūnis, Jeceras ir Šilemas. 01O 46 25 01O 46 25 14120 Šitie yra sūnūs Bilhos, kurią Labanas davė savo dukteriai Rachelei, iš viso septyni asmenys. 01O 46 26 01O 46 26 14130 Asmenų, kurie atvyko su Jokūbu į Egiptą, kilusių iš jo, neskaičiuojant Jokūbo sūnų žmonų, iš viso buvo šešiasdešimt šeši asmenys. 01O 46 27 01O 46 27 14140 Juozapo sūnūs, gimę Egipte, buvo du. Iš viso Jokūbo namams priklausančių asmenų, atvykusių į Egiptą, buvo septyniasdešimt. 01O 46 28 01O 46 28 14150 Jokūbas pasiuntė pas Juozapą pirma savęs Judą, kad nuvestų jį į Gošeną. Jie atėjo į Gošeno kraštą. 01O 46 29 01O 46 29 14160 Juozapas savo vežimu važiavo į Gošeną pasitikti savo tėvo Izraelio. Jį pamatęs, puolė jam ant kaklo ir apsikabinęs ilgai verkė. 01O 46 30 01O 46 30 14170 Izraelis tarė Juozapui: ‘‘Dabar galiu mirti, nes pamačiau tavo veidą, kad tu esi gyvas’‘. 01O 46 31 01O 46 31 14180 Juozapas sakė savo broliams ir visiems atvykusiems: ‘‘Eisiu pas faraoną ir pranešiu jam: ‘Mano broliai ir visi mano tėvo namiškiai, kurie gyveno Kanaano šalyje, atėjo pas mane. 01O 46 32 01O 46 32 14190 Jie augina gyvulius ir atsigabeno avis, galvijus ir visa, ką turėjo’. 01O 46 33 01O 46 33 14200 Kai faraonas jus pasišauks ir klaus: ‘Koks jūsų užsiėmimas?’, 01O 46 34 01O 46 34 14210 atsakykite: ‘Tavo tarnai yra gyvulių augintojai nuo pat jaunystės iki dabar; tokie buvo ir mūsų tėvai’, kad galėtumėte gyventi Gošeno krašte, nes egiptiečiai bjaurisi gyvulių augintojais’‘. 01O 47 1 01O 47 1 14220 Juozapas atėjo ir pranešė faraonui: ‘‘Mano tėvas ir broliai su avimis, galvijais ir visu, ką jie turėjo, atėjo iš Kanaano krašto, ir dabar jie yra Gošeno krašte’‘. 01O 47 2 01O 47 2 14230 Jis pasiėmė su savimi penkis savo brolius ir pristatė faraonui. 01O 47 3 01O 47 3 14240 Faraonas paklausė jų: ‘‘Koks jūsų užsiėmimas?’‘ Jie atsakė: ‘‘Tavo tarnai yra gyvulių augintojai, tokie buvo ir mūsų tėvai. 01O 47 4 01O 47 4 14250 Mes atvykome kurį laiką pagyventi šioje šalyje, nes tavo tarnai neturi ganyklos savo avims­badas siaučia Kanaano krašte. Prašome, leisk savo tarnams apsigyventi Gošeno krašte’‘. 01O 47 5 01O 47 5 14260 Faraonas sakė Juozapui: ‘‘Tavo tėvas ir broliai atėjo pas tave. 01O 47 6 01O 47 6 14270 Egipto šalis yra tavo žinioje. Geriausioje šalies dalyje apgyvendink juos! Jie tegyvena Gošeno krašte! Ir jei žinai iš jų sumanių vyrų, paskirk juos mano bandų prižiūrėtojais’‘. 01O 47 7 01O 47 7 14280 Po to Juozapas nuvedė savo tėvą Jokūbą pas faraoną. Ir Jokūbas palaimino faraoną. 01O 47 8 01O 47 8 14290 Faraonas paklausė Jokūbą: ‘‘Kiek tau metų?’‘ 01O 47 9 01O 47 9 14300 Jokūbas atsakė faraonui: ‘‘Šios žemės kelionėje esu šimtą trisdešimt metų. Negausios ir sunkios buvo mano gyvenimo dienos, nepasiekiau savo tėvų amžiaus’‘. 01O 47 10 01O 47 10 14310 Jokūbas palaimino faraoną ir išėjo. 01O 47 11 01O 47 11 14320 Juozapas apgyvendino savo tėvą bei brolius ir davė jiems geriausios žemės Egipte, Ramzio krašte, kaip faraonas įsakė. 01O 47 12 01O 47 12 14330 Juozapas aprūpino maistu savo tėvą, brolius ir visus namiškius, kiek kuriai šeimai reikėjo. 01O 47 13 01O 47 13 14340 Visoje šalyje trūko maisto, nes badas buvo baisus; Egipto ir Kanaano šalys buvo išsekintos bado. 01O 47 14 01O 47 14 14350 Juozapas surinko iš Egipto šalies ir Kanaano šalies visus pinigus, parduodamas javus, ir juos atgabeno į faraono iždą. 01O 47 15 01O 47 15 14360 Kai Egipto žemėje ir Kanaano žemėje pasibaigė pinigai, egiptiečiai atėjo pas Juozapą ir tarė: ‘‘Duok mums duonos! Kodėl mes turime mirti tavo akivaizdoje dėl pinigų stokos?’‘ 01O 47 16 01O 47 16 14370 Juozapas atsakė: ‘‘Jei nebeturite pinigų, atveskite gyvulius, ir aš jums duosiu duonos už juos’‘. 01O 47 17 01O 47 17 14380 Jie atvedė savo gyvulius, o Juozapas davė jiems duonos už arklius, avis, galvijus bei asilus. Taip jis metus maitino juos už jų gyvulius. 01O 47 18 01O 47 18 14390 Metams praėjus, jie vėl atėjo pas jį ir sakė: ‘‘Neslėpsime nuo mūsų valdovo, kad nebeturime nei pinigų, nei gyvulių. Mums liko tik mūsų kūnai ir žemė. 01O 47 19 01O 47 19 14400 Kodėl turime mirti tavo akivaizdoje? Pirk mus ir mūsų žemę už duoną, kad su savo žeme priklausytume faraonui. Duok mums sėklos, kad išliktume gyvi, o žemė nepavirstų dykyne’‘. 01O 47 20 01O 47 20 14410 Taip Juozapas nupirko faraonui visą Egipto žemę, nes visi egiptiečiai pardavė savo laukus, kadangi juos labai kankino badas. Tuo būdu kraštas atiteko faraonui. 01O 47 21 01O 47 21 14420 Ir jis perkėlė žmones į miestus nuo vieno Egipto pakraščio iki kito. 01O 47 22 01O 47 22 14430 Tik kunigų žemės jis nenupirko, nes kunigai gaudavo išlaikymą iš faraono, todėl jie ir nepardavė savo žemės. 01O 47 23 01O 47 23 14440 Juozapas sakė žmonėms: ‘‘Šiandien aš nupirkau jus ir jūsų žemę faraonui. Štai jums sėkla, apsėkite laukus. 01O 47 24 01O 47 24 14450 Penktąją derliaus dalį atiduokite faraonui, o keturias dalis pasilaikykite laukui apsėti ir maistui jūsų šeimoms ir vaikams’‘. 01O 47 25 01O 47 25 14460 Jie atsakė: ‘‘Tu išgelbėjai mums gyvybes. Teatrasime mes malonę savo valdovo akyse ir mes būsime faraono tarnais’‘. 01O 47 26 01O 47 26 14470 Ir Juozapas įvedė įstatymą visame Egipto krašte, kuris galioja iki šios dienos, kad faraonui atiduodama viso derliaus penktoji dalis. Išimtį sudaro tik kunigų žemė, kuri nepriklauso faraonui. 01O 47 27 01O 47 27 14480 Izraelis liko gyventi Egipto šalyje, Gošeno krašte; jie turėjo ten nuosavybę, išsiplėtė ir labai padaugėjo. 01O 47 28 01O 47 28 14490 Jokūbas gyveno Egipto šalyje septyniolika metų. Jo amžius buvo šimtas keturiasdešimt septyneri metai. 01O 47 29 01O 47 29 14500 Izraelis, nujausdamas artėjančią mirtį, pasišaukė savo sūnų Juozapą ir jam tarė: ‘‘Jei radau malonę tavo akyse, padėk savo ranką po mano šlaunimi ir elkis su manimi maloningai ir teisingai; pažadėk nepalaidoti manęs Egipte. 01O 47 30 01O 47 30 14510 Aš norėčiau atsigulti šalia savo tėvų. Tad išgabenk mane iš Egipto ir palaidok jų kapinėse’‘. Juozapas atsakė: ‘‘Padarysiu, kaip prašai’‘. 01O 47 31 01O 47 31 14520 Tėvas tarė: ‘‘Prisiek man!’‘ Ir jis prisiekė. Tada Izraelis nusilenkė ant lovos galo. 01O 48 1 01O 48 1 14530 Po tų įvykių Juozapas sužinojo, kad jo tėvas serga. Jis pasiėmė su savimi abu sūnus­Manasą ir Efraimą. 01O 48 2 01O 48 2 14540 Jokūbui buvo pranešta, kad ateina Juozapas, ir Izraelis sukaupė savo jėgas, ir atsisėdo lovoje. 01O 48 3 01O 48 3 14550 Jokūbas tarė Juozapui: ‘‘Visagalis Dievas man pasirodė Lūzoje, Kanaano šalyje, ir palaimino mane, 01O 48 4 01O 48 4 14560 ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą ir padauginsiu, padarysiu iš tavęs daugybę tautų ir šitą kraštą duosiu tavo palikuonims amžinon nuosavybėn’. 01O 48 5 01O 48 5 14570 Abu tavo sūnūs, gimę Egipte pirmiau, negu aš atvykau pas tave, man priklauso. Efraimas ir Manasas priklausys man taip, kaip ir Rubenas su Simeonu. 01O 48 6 01O 48 6 14580 O tavo vaikai, kurie gims po jų, tau priklausys. Jie bus vadinami pagal brolius savo paveldėtose dalyse. 01O 48 7 01O 48 7 14590 Man keliaujant iš Mesopotamijos, kelyje mirė Rachelė; ją palaidojau pakeliui į Efratą, kuri yra Betliejus’‘. 01O 48 8 01O 48 8 14600 Izraelis, pamatęs Juozapo sūnus, klausė: ‘‘Kas šitie?’‘ 01O 48 9 01O 48 9 14610 Juozapas atsakė tėvui: ‘‘Jie yra mano sūnūs, kuriuos Dievas man čia davė’‘. Jis sakė: ‘‘Atvesk juos prie manęs, kad juos palaiminčiau!’‘ 01O 48 10 01O 48 10 14620 Izraelio akys buvo aptemusios dėl senatvės, jis vos matė. Privedus juos prie jo, jis apkabinęs juos pabučiavo 01O 48 11 01O 48 11 14630 ir tarė Juozapui: ‘‘Aš nesitikėjau pamatyti tave, o dabar štai Dievas man parodė net ir tavo vaikus!’‘ 01O 48 12 01O 48 12 14640 Tada Juozapas atitraukė sūnus nuo jo kelių ir nusilenkė iki žemės. 01O 48 13 01O 48 13 14650 Po to Juozapas paėmė savo dešine Efraimą ties Izraelio kaire ir savo kairiąja Manasą ties Izraelio dešine ir juos privedė prie jo. 01O 48 14 01O 48 14 14660 Izraelis, ištiesęs savo dešinę, uždėjo ant Efraimo galvos, nors jis buvo jaunesnysis, ir savo kairę ant pirmagimio Manaso galvos, taip padarydamas sąmoningai. 01O 48 15 01O 48 15 14670 Ir jis laimino Juozapą: ‘‘Dievas, kurio akivaizdoje vaikščiojo mano tėvai Abraomas ir Izaokas, Dievas, kuris vedė mane per visą mano gyvenimą iki pat šios dienos, 01O 48 16 01O 48 16 14680 angelas, kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!’‘ 01O 48 17 01O 48 17 14690 Juozapas, pamatęs tėvą laikant dešinę ranką ant Efraimo galvos, buvo nepatenkintas. Jis paėmė savo tėvo ranką, norėdamas ją perkelti nuo Efraimo galvos ant Manaso galvos, 01O 48 18 01O 48 18 14700 ir tarė: ‘‘Ne taip, tėve! Šitas pirmagimis! Padėk savo dešinę ant jo galvos’‘. 01O 48 19 01O 48 19 14710 Bet jo tėvas nesutiko ir sakė: ‘‘Aš žinau, mano sūnau, aš žinau. Jis irgi taps tauta ir bus didis. Tačiau jo jaunesnysis brolis bus didesnis už jį ir jo palikuonys taps daugybe tautų’‘. 01O 48 20 01O 48 20 14720 Jis juos laimino: ‘‘Tavo vardu bus laiminama Izraelyje, kur sakys: ‘Dievas tepadaro tave kaip Efraimą ir Manasą’ ‘‘. Taip jis pastatė Efraimą pirma Manaso. 01O 48 21 01O 48 21 14730 Izraelis tarė Juozapui: ‘‘Aš mirsiu, bet Dievas bus su jumis ir jus parves atgal į jūsų tėvų šalį. 01O 48 22 01O 48 22 14740 Be to, aš daviau tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, kurią atėmiau iš amoritų savo kardu ir savo lanku’‘. 01O 49 1 01O 49 1 14750 Jokūbas, pasišaukęs savo sūnus, kalbėjo: ‘‘Susirinkite! Paskelbsiu jums, kas įvyks su jumis ateityje. 01O 49 2 01O 49 2 14760 Susirinkite ir klausykite, Jokūbo sūnūs! Pasiklausykite Izraelio, savo tėvo! 01O 49 3 01O 49 3 14770 Rubenai, tu esi mano pirmagimis, mano tvirtybė, mano pajėgumo pradžia, pirmas orumu ir galybe. 01O 49 4 01O 49 4 14780 Neramus kaip vanduo! Tu neįsigalėsi, nes įlipai į savo tėvo lovą ir atsiguldamas sutepei mano patalą. 01O 49 5 01O 49 5 14790 Simeonas ir Levis­broliai; smurto įrankiai jų namuose. 01O 49 6 01O 49 6 14800 Mano siela, neik į jų pasitarimus, nesijunk į jų būrį, mano garbe. Užsirūstinę jie nužudė žmogų ir savivaliaudami sužalojo jaučius. 01O 49 7 01O 49 7 14810 Prakeiktas tebūna jų nuožmus įtūžimas ir žiaurus pyktis! Aš juos padalinsiu Jokūbe ir išsklaidysiu Izraelyje. 01O 49 8 01O 49 8 14820 Judai, tu susilauksi savo brolių pagarbos, tavo ranka bus ant tavo priešų sprando; tavo tėvo vaikai nusilenks prieš tave. 01O 49 9 01O 49 9 14830 Judas­jaunas liūtas. Mano sūnus, kyląs nuo grobio. Jis sustojo, atsigulė kaip liūtas ar kaip liūtė. Kas jį prikels! 01O 49 10 01O 49 10 14840 Iš Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos. 01O 49 11 01O 49 11 14850 Jis riša prie vynmedžio savo asilaitį ir prie geriausio vynmedžio savo asilės jauniklį; jis plauna vyne savo drabužį ir vynuogių sultyse­apsiaustą. 01O 49 12 01O 49 12 14860 Jo akys spindės nuo vyno ir dantys bus balti nuo pieno. 01O 49 13 01O 49 13 14870 Zabulonas gyvens prie jūros kranto, kur priplaukia laivai; jo žemių ribos sieks Sidoną. 01O 49 14 01O 49 14 14880 Isacharas yra stiprus asilas, gulįs tarp dviejų nešulių. 01O 49 15 01O 49 15 14890 Matydamas, kad poilsis geras ir šalis tokia miela, jis palenkė savo petį, kad neštų, ir tapo samdomu bernu. 01O 49 16 01O 49 16 14900 Danas teis savo tautą, kaip viena iš Izraelio giminių. 01O 49 17 01O 49 17 14910 Danas bus gyvatė šalia kelio, angis ant tako, gelianti žirgui į kulnis taip, kad jo raitelis nuvirstų atbulas. 01O 49 18 01O 49 18 14920 Viešpatie, aš laukiu Tavo išgelbėjimo! 01O 49 19 01O 49 19 14930 Gadas bus užpultas priešų, bet jis vysis juos įkandin, lips jiems ant kulnų. 01O 49 20 01O 49 20 14940 Ašero duona bus soti; jis tieks maistą net karaliams. 01O 49 21 01O 49 21 14950 Neftalis­laisvas briedis, jis gražbylys. 01O 49 22 01O 49 22 14960 Juozapas­jaunas vaismedis prie versmės, jo šakos nusvirusios per mūrą. 01O 49 23 01O 49 23 14970 Šauliai erzino jį, šaudė ir nekentė jo. 01O 49 24 01O 49 24 14980 Jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos. Iš ten ganytojas ir Izraelio uola. 01O 49 25 01O 49 25 14990 Tavo tėvo Dievas padės tau, Visagalis laimins tave dangaus palaiminimais iš aukštybių, gelmių palaiminimais, esančiais žemai, krūtų ir įsčių palaiminimais. 01O 49 26 01O 49 26 15000 Tavo tėvo palaiminimai pranoko mano protėvių palaiminimus iki amžinųjų kalvų tolimiausių ribų; jie bus ant Juozapo galvos ir ant galvos vainiko to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių. 01O 49 27 01O 49 27 15010 Benjaminas­plėšrus vilkas; rytą jis draskys grobį, o vakare padalins jį’‘. 01O 49 28 01O 49 28 15020 Tai yra dvylika Izraelio giminių, ir tai jiems kalbėjo tėvas, ir palaimino juos. Kiekvieną palaimino atskiru palaiminimu. 01O 49 29 01O 49 29 15030 Po to jis jiems tarė: ‘‘Aš susijungsiu su savo tauta. Palaidokite mane prie mano tėvų oloje, kuri yra hetito Efrono lauke, 01O 49 30 01O 49 30 15040 Machpelos lauko oloje, ties Mamre, Kanaano šalyje. Tą lauką Abraomas nupirko iš hetito Efrono nuosavoms kapinėms. 01O 49 31 01O 49 31 15050 Ten palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara, Izaokas ir jo žmona Rebeka, ten aš palaidojau ir Lėją. 01O 49 32 01O 49 32 15060 Tai laukas ir ola, kurie buvo nupirkti iš Heto vaikų’‘. 01O 49 33 01O 49 33 15070 Jokūbas, baigęs duoti nurodymus savo sūnums, įkėlė kojas į lovą, atidavė dvasią ir susijungė su savo tauta. 01O 50 1 01O 50 1 15080 Juozapas puolė prie savo mirusio tėvo, verkė ir jį bučiavo. 01O 50 2 01O 50 2 15090 Jis paliepė savo tarnams gydytojams išbalzamuoti tėvą. Ir gydytojai išbalzamavo Izraelį. 01O 50 3 01O 50 3 15100 Praėjo keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko užtrunka balzamavimas. Egiptiečiai jį apraudojo septyniasdešimt dienų. 01O 50 4 01O 50 4 15110 Pasibaigus apraudojimo laikui, Juozapas kalbėjo faraono namiškiams: ‘‘Jeigu radau jūsų akyse malonę, pasakykite faraonui, 01O 50 5 01O 50 5 15120 kad mano tėvas mane prisaikdino palaidoti jį jo kape, kurį jis išsikasė Kanaano žemėje. Teišleidžia mane eiti ir palaidoti savo tėvą, o po to sugrįšiu’‘. 01O 50 6 01O 50 6 15130 Faraonas atsakė: ‘‘Eik ir palaidok savo tėvą, kaip esi prisaikdintas’‘. 01O 50 7 01O 50 7 15140 Juozapas išėjo laidoti savo tėvo; su juo keliavo visi faraono tarnai, jo namų prievaizdai, visi Egipto šalies vyresnieji, 01O 50 8 01O 50 8 15150 visi Juozapo namiškiai, jo broliai ir visi jo tėvo namiškiai. Tik jų vaikai, avys ir galvijai liko Gošeno krašte. 01O 50 9 01O 50 9 15160 Be to, su juo traukė vežimai ir raiteliai; taip susidarė labai didelis būrys. 01O 50 10 01O 50 10 15170 Atėję prie Goren Haatado klojimo anapus Jordano, jie garsiai ir graudžiai raudojo; jie raudojo dėl tėvo septynias dienas. 01O 50 11 01O 50 11 15180 Tos šalies gyventojai kanaaniečiai, matydami tokias raudas prie Goren Haatado klojimo, sakė: ‘‘Tai yra didelis gedulas egiptiečiams’‘. Todėl tą vietą jie praminė Abelmizraimu, kuris yra anapus Jordano. 01O 50 12 01O 50 12 15190 Jo sūnūs padarė taip, kaip tėvas jiems buvo įsakęs. 01O 50 13 01O 50 13 15200 Jie jį nugabeno į Kanaano šalį ir palaidojo Machpelos lauko oloje.Tą lauką, esantį ties Mamre, Abraomas nupirko iš hetito Efrono kapinėms. 01O 50 14 01O 50 14 15210 Palaidojęs tėvą, Juozapas sugrįžo į Egiptą su broliais ir visais, kurie buvo nukeliavę su juo tėvo laidoti. 01O 50 15 01O 50 15 15220 Jokūbui mirus, Juozapo broliai bijojo ir kalbėjosi: ‘‘Galbūt Juozapas pradės neapkęsti mūsų ir atkeršys mums už visas piktadarystes, kurias jam padarėme’‘. 01O 50 16 01O 50 16 15230 Jie nusiuntė jam tokią žinią: ‘‘Tavo tėvas prieš mirdamas liepė mums, 01O 50 17 01O 50 17 15240 kad sakytume tau: ‘Atleisk savo broliams jų nusikaltimą ir nuodėmę, nes jie piktai su tavimi pasielgė!’ Taigi dabar prašome: atleisk tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą’‘. Juozapas verkė girdėdamas šiuos žodžius. 01O 50 18 01O 50 18 15250 Po to jie nuėjo pas jį ir, parpuolę prieš jį, sakė: ‘‘Mes esame tavo vergai!’‘ 01O 50 19 01O 50 19 15260 Juozapas jiems atsakė: ‘‘Nebijokite! Argi aš užimu Dievo vietą? 01O 50 20 01O 50 20 15270 Nors jūs man norėjote blogo, Dievas tai pavertė į gera, norėdamas įvykdyti, ką šiandien matome­išgelbėti daugybę žmonių. 01O 50 21 01O 50 21 15280 Todėl dabar nebijokite! Aš maitinsiu jus ir jūsų vaikus’‘. Taip jis guodė ir ramino juos. 01O 50 22 01O 50 22 15290 Juozapas ir jo tėvo namiškiai liko gyventi Egipte. Juozapas gyveno šimtą dešimt metų. 01O 50 23 01O 50 23 15300 Jis matė Efraimo vaikus iki trečios kartos. Taip pat ir Manaso sūnaus Machyro sūnūs buvo padėti Juozapui ant kelių. 01O 50 24 01O 50 24 15310 Juozapas sakė savo broliams: ‘‘Aš mirštu. Dievas tikrai aplankys jus ir išves iš šitos žemės į kraštą, kurį Jis prisiekdamas pažadėjo Abraomui, Izaokui ir Jokūbui’‘. 01O 50 25 01O 50 25 15320 Po to Juozapas prisaikdino Izraelio vaikus: ‘‘Tikrai Dievas aplankys jus ir jūs išnešite iš čia mano kaulus’‘. 01O 50 26 01O 50 26 15330 Juozapas mirė, sulaukęs šimto dešimties metų. Jie išbalzamavo jį ir paguldė į karstą Egipte. 02O 1 1 02O 1 1 15340 Šitie yra vardai Izraelio sūnų, kurie atėjo į Egiptą kartu su Jokūbu, kiekvienas su savo šeimomis: 02O 1 2 02O 1 2 15350 Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, 02O 1 3 02O 1 3 15360 Isacharas, Zabulonas, Benjaminas, 02O 1 4 02O 1 4 15370 Danas, Neftalis, Gadas ir Ašeras. 02O 1 5 02O 1 5 15380 Iš Jokūbo kilusių buvo septyniasdešimt sielų. Juozapas jau buvo Egipte. 02O 1 6 02O 1 6 15390 Ir numirė Juozapas, visi jo broliai ir visa ta karta. 02O 1 7 02O 1 7 15400 Izraelitai buvo vaisingi, labai pagausėjo, išsiplėtė ir tapo galingi; jie pripildė visą kraštą. 02O 1 8 02O 1 8 15410 Egiptą pradėjo valdyti naujas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą. 02O 1 9 02O 1 9 15420 Jis kalbėjo savo tautai: ‘‘Žiūrėkite, izraelitų tauta yra gausesnė ir galingesnė už mus. 02O 1 10 02O 1 10 15430 Pasielkime išmintingai su jais, kad jie nebesiplėstų. Jei kiltų karas, kad jie neprisijungtų prie mūsų priešų, nekariautų prieš mus ir nepasitrauktų iš šalies’‘. 02O 1 11 02O 1 11 15440 Egiptiečiai paskyrė jiems prižiūrėtojus, kad juos prislėgtų sunkiais darbais. Jie pastatė faraonui sandėlių miestus Pitomą ir Ramzį. 02O 1 12 02O 1 12 15450 Bet kuo labiau egiptiečiai spaudė juos, tuo labiau jie gausėjo ir plito taip, kad egiptiečiai pradėjo bijoti izraelitų. 02O 1 13 02O 1 13 15460 Egiptiečiai vertė izraelitus tarnauti be gailesčio, 02O 1 14 02O 1 14 15470 apkartino jų gyvenimą sunkia vergyste prie molio, plytų bei visokių ūkio darbų ir juos negailestingai spaudė. 02O 1 15 02O 1 15 15480 Egipto karalius įsakė hebrajų pribuvėjoms, kurių viena vadinosi Šifra ir kita­Pūva: 02O 1 16 02O 1 16 15490 ‘‘Pašauktos prie hebrajų moterų gimdymo, žiūrėkite, kas gims: jei sūnus, nužudykite jį, bet jei duktė­tegyvena!’‘ 02O 1 17 02O 1 17 15500 Tačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir nevykdė Egipto karaliaus įsakymo, bet palikdavo berniukus gyvus. 02O 1 18 02O 1 18 15510 Egipto karalius, tai sužinojęs, pasišaukė pribuvėjas ir joms tarė: ‘‘Kodėl jūs nevykdote įsakymo ir paliekate berniukus gyvus?’‘ 02O 1 19 02O 1 19 15520 Pribuvėjos atsakė faraonui: ‘‘Hebrajų moterys ne tokios kaip egiptietės, jos stiprios ir pagimdo prieš pribuvėjai ateinant’‘. 02O 1 20 02O 1 20 15530 Todėl Dievas darė gera pribuvėjoms. Tauta gausėjo ir pasidarė labai galinga. 02O 1 21 02O 1 21 15540 Kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, Jis suteikė joms palikuonių. 02O 1 22 02O 1 22 15550 Faraonas įsakė visai tautai: ‘‘Kiekvieną berniuką, gimusį hebrajams, meskite į upę, o mergaites palikite gyvas!’‘ 02O 2 1 02O 2 1 15560 Vienas Levio giminės vyras pasirinko ir vedė tos pačios giminės mergaitę. 02O 2 2 02O 2 2 15570 Moteris pastojo ir pagimdė sūnų. Kai ji pamatė, koks jis buvo gražus, slėpė jį tris mėnesius. 02O 2 3 02O 2 3 15580 Negalėdama ilgiau jo slėpti, ji paėmė iš papiruso nendrių nupintą krepšį, ištepė jį derva ir sakais, įdėjo į jį kūdikį ir nunešusi padėjo nendryne prie upės kranto. 02O 2 4 02O 2 4 15590 Jo sesuo atsistojo kiek toliau, norėdama pamatyti, kas atsitiks. 02O 2 5 02O 2 5 15600 Faraono duktė atėjo prie upės praustis. Jos tarnaitės vaikščiojo upės pakraščiu. Ji pamatė nendryne pintinę ir pasiuntė tarnaitę ją atnešti. 02O 2 6 02O 2 6 15610 Atidarius ją, rado verkiantį berniuką. Jai pagailo jo ir ji tarė: ‘‘Šitas yra vienas iš hebrajų kūdikių!’‘ 02O 2 7 02O 2 7 15620 Jo sesuo tarė faraono dukteriai: ‘‘Ar norėtum, kad surasčiau hebrajų moterį, kuri maitintų kūdikį?’‘ 02O 2 8 02O 2 8 15630 Faraono duktė jai atsakė: ‘‘Eik’‘. Mergaitė nuėjus pakvietė kūdikio motiną. 02O 2 9 02O 2 9 15640 Tada Faraono duktė tarė jai: ‘‘Imk šitą kūdikį ir maitink jį! Aš mokėsiu tau už tai’‘. Moteris paėmė kūdikį ir maitino jį. 02O 2 10 02O 2 10 15650 Berniukui paaugus, ji nunešė jį faraono dukteriai. Ji įsūnijo berniuką ir pavadino Moze, sakydama: ‘‘Aš jį ištraukiau iš vandens!’‘ 02O 2 11 02O 2 11 15660 Kartą Mozė, jau užaugęs, išėjo pas savo brolius ir pamatė jų naštas. Ir jis pamatė egiptietį bemušantį hebrają, vieną iš jo brolių. 02O 2 12 02O 2 12 15670 Apsidairęs ir nieko nematydamas, jis užmušė tą egiptietį ir užkasė jį smėlyje. 02O 2 13 02O 2 13 15680 Išėjęs kitą dieną, pamatė besivaidijančius du hebrajus ir klausė kaltininko: ‘‘Kodėl muši savo artimą?’‘ 02O 2 14 02O 2 14 15690 Tas atsakė: ‘‘Kas tave paskyrė mūsų kunigaikščiu ir teisėju? Bene nori ir mane užmušti, kaip užmušei egiptietį?’‘ Mozė nusigando ir sakė: ‘‘Iš tiesų tai tapo žinoma!’‘ 02O 2 15 02O 2 15 15700 Faraonas, išgirdęs apie tą įvykį, norėjo Mozę nužudyti. Bet Mozė pabėgo nuo faraono ir apsigyveno Midjano šalyje. Vieną dieną, sėdint jam prie šulinio, 02O 2 16 02O 2 16 15710 midjaniečių kunigo septynios dukterys atėjusios sėmė vandenį ir pylė į lovius, norėdamos pagirdyti savo tėvo avis. 02O 2 17 02O 2 17 15720 Atėję piemenys jas nuvarė. Tada Mozė atsistojo, apgynė mergaites ir pagirdė jų avis. 02O 2 18 02O 2 18 15730 Joms sugrįžus pas savo tėvą Reuelį, jis paklausė: ‘‘Kodėl šiandien taip anksti parėjote?’‘ 02O 2 19 02O 2 19 15740 Jos atsakė: ‘‘Vienas egiptietis mus apgynė nuo piemenų. Be to, jis sėmė vandenį ir pagirdė avis. 02O 2 20 02O 2 20 15750 Tėvas tarė savo dukterims: ‘‘Kur jis yra? Kodėl palikote tą vyrą? Pakvieskite jį valgyti su mumis’‘. 02O 2 21 02O 2 21 15760 Mozė sutiko gyventi pas Reuelį ir vedė jo dukterį Ciporą. 02O 2 22 02O 2 22 15770 Ji pagimdė sūnų, kurį Mozė pavadino Geršomu, sakydamas: ‘‘Tapau ateivis svetimoje šalyje’‘. 02O 2 23 02O 2 23 15780 Praėjus daug laiko, mirė Egipto karalius. Izraelio vaikai vaitojo dėl vergystės ir šaukė, ir jų šauksmas pasiekė Dievą. 02O 2 24 02O 2 24 15790 Dievas išgirdo jų vaitojimą ir atsiminė savo sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. 02O 2 25 02O 2 25 15800 Ir Dievas pažvelgė į Izraelio vaikus, ir ėmė jais rūpintis. 02O 3 1 02O 3 1 15810 Mozė ganė savo uošvio, midjaniečių kunigo Jetro, avis. Kartą jis buvo nusivaręs avis už dykumos, prie Dievo kalno Horebo. 02O 3 2 02O 3 2 15820 Jam pasirodė Viešpaties angelas ugnies liepsnoje, kylančioje iš krūmo vidurio. Jis matė krūmą degantį, tačiau nesudegantį. 02O 3 3 02O 3 3 15830 Mozė pasakė: ‘‘Eisiu ir pažiūrėsiu į šį didingą reginį. Kodėl nesudega tas krūmas?’‘ 02O 3 4 02O 3 4 15840 Viešpats pamatė jį artėjant ir pašaukė iš krūmo: ‘‘Moze! Moze!’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia!’‘ 02O 3 5 02O 3 5 15850 Jis sakė: ‘‘Nesiartink prie šios vietos! Nusiauk nuo kojų apavą, nes vieta, ant kurios stovi, yra šventa žemė! 02O 3 6 02O 3 6 15860 Aš esu tavo tėvo Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’‘. Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą. 02O 3 7 02O 3 7 15870 Viešpats tarė: ‘‘Aš pamačiau savo tautos vargą Egipte ir išgirdau jos šauksmą dėl jų prižiūrėtojų. Aš žinau jos sielvartą. 02O 3 8 02O 3 8 15880 Aš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankos ir išvesti jos iš tos šalies į gerą ir plačią šalį, plūstančią pienu ir medumi: į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę. 02O 3 9 02O 3 9 15890 Izraelio vaikų šauksmas pasiekė mane. Aš mačiau jų priespaudą, kaip egiptiečiai juos engė. 02O 3 10 02O 3 10 15900 Taigi dabar eik. Aš siunčiu tave pas faraoną, kad išvestum iš Egipto mano tautą, Izraelio vaikus!’‘ 02O 3 11 02O 3 11 15910 Mozė atsakė Dievui: ‘‘Kas aš, kad eičiau pas faraoną ir išvesčiau iš Egipto izraelitus?’‘ 02O 3 12 02O 3 12 15920 Dievas atsakė: ‘‘Aš būsiu su tavimi! Štai ženklas, kad Aš tave siunčiu: kai išvesi tautą iš Egipto, jūs tarnausite Dievui ant šito kalno’‘. 02O 3 13 02O 3 13 15930 Mozė klausė Dievo: ‘‘Kai aš ateisiu pas izraelitus ir jiems sakysiu: ‘Jūsų tėvų Dievas mane siuntė pas jus’, jie manęs klaus: ‘Koks yra Jo vardas?’ Ką turiu jiems atsakyti?’‘ 02O 3 14 02O 3 14 15940 Dievas tarė Mozei: ‘‘AŠ ESU, KURIS ESU. Sakyk izraelitams: ‘AŠ ESU mane siuntė pas jus’ ‘‘. 02O 3 15 02O 3 15 15950 Dievas dar kalbėjo Mozei: ‘‘Šitaip sakyk izraelitams: ‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, mane siuntė pas jus’. Toks mano vardas per amžius ir taip mane vadinsite per kartų kartas. 02O 3 16 02O 3 16 15960 Eik, surink Izraelio vyresniuosius ir jiems sakyk: ‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, man pasirodė ir kalbėjo: ‘Aš aplankiau jus ir mačiau, kas jums buvo padaryta Egipte. 02O 3 17 02O 3 17 15970 Aš išvesiu jus iš Egipto vargo į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę, plūstančią pienu ir medumi’. 02O 3 18 02O 3 18 15980 Jie klausys tavo balso. Tu su Izraelio vyresniaisiais nueisite pas Egipto karalių ir jam sakysite: ‘Viešpats, hebrajų Dievas, mus pašaukė, ir dabar prašome: leisk mums tris dienas keliauti į dykumą, aukoti Viešpačiui, savo Dievui’. 02O 3 19 02O 3 19 15990 Aš žinau, kad Egipto karalius neišleis jūsų, jei nebus priverstas galingos rankos. 02O 3 20 02O 3 20 16000 Aš ištiesiu savo ranką ir ištiksiu Egiptą visais savo stebuklais, kuriuos darysiu jų tarpe. Po to jis išleis jus. 02O 3 21 02O 3 21 16010 Ir suteiksiu šiai tautai malonę egiptiečių akyse, kad jūs neišeisite tuščiomis rankomis. 02O 3 22 02O 3 22 16020 Kiekviena moteris paprašys savo kaimynės ir savo įnamės sidabrinių bei auksinių indų ir drabužių; juos uždėsite ant savo sūnų ir dukterų ir taip išsinešite egiptiečių turtus’‘. 02O 4 1 02O 4 1 16030 Mozė sakė: ‘‘O jeigu jie netikės manimi ir neklausys mano balso, sakydami: ‘Tau nepasirodė Viešpats’ ‘‘. 02O 4 2 02O 4 2 16040 Tuomet Viešpats paklausė jį: ‘‘Ką laikai rankoje?’‘ Jis atsakė: ‘‘Lazdą’‘. 02O 4 3 02O 4 3 16050 ‘‘Mesk žemėn!’‘­tarė Dievas. Jis numetė ją ir ji pavirto gyvate; Mozė ėmė bėgti nuo jos. 02O 4 4 02O 4 4 16060 Viešpats pasakė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką ir nutverk ją už uodegos!’‘ Jis ištiesė savo ranką, nutvėrė ją ir ji pavirto lazda. 02O 4 5 02O 4 5 16070 ‘‘Tai daryk, kad jie tikėtų, jog tau pasirodė Viešpats, jų tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’‘. 02O 4 6 02O 4 6 16080 Viešpats kalbėjo toliau ir liepė jam įkišti ranką į savo užantį. Jis įkišo, ir kai ištraukė ją, ranka buvo balta nuo raupsų kaip sniegas. 02O 4 7 02O 4 7 16090 ‘‘Vėl įkišk savo ranką į užantį!’‘­tarė Dievas. Jis padarė, kaip buvo liepta. Kai jis ištraukė ją, ji buvo sveika. 02O 4 8 02O 4 8 16100 ‘‘Jeigu jie netikės tavimi ir nekreips dėmesio į pirmojo ženklo balsą, tai jie patikės kito ženklo balsu. 02O 4 9 02O 4 9 16110 O jeigu jie netikės šiais dviem ženklais ir neklausys tavo balso, tai pasemk upės vandens ir išliek ant žemės! Tada vanduo, kurį pasemsi iš upės ir išliesi ant žemės, pavirs krauju’‘. 02O 4 10 02O 4 10 16120 Mozė tarė Viešpačiui: ‘‘Viešpatie, aš nesu iškalbingas: nebuvau toks anksčiau nei dabar, kai Tu prabilai į savo tarną. Man sunku kalbėti ir mano liežuvis pinasi’‘. 02O 4 11 02O 4 11 16130 Viešpats jam atsakė: ‘‘Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, matantį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats? 02O 4 12 02O 4 12 16140 Taigi dabar eik, o Aš būsiu su tavo lūpomis ir tave pamokysiu, ką kalbėti’‘. 02O 4 13 02O 4 13 16150 Jis atsakė: ‘‘Prašau, Viešpatie, siųsk ką nors kitą!’‘ 02O 4 14 02O 4 14 16160 Tada Viešpats supykęs tarė: ‘‘Žinau, kad tavo brolis Aaronas, levitas, yra iškalbus ir jis pasitiks tave. Tave pamatęs, jis džiaugsis savo širdyje. 02O 4 15 02O 4 15 16170 Tu kalbėsi jam ir įdėsi žodžius į jo lūpas. Aš būsiu su tavo ir jo lūpomis ir jus pamokysiu, ką turite daryti. 02O 4 16 02O 4 16 16180 Jis kalbės už tave tautai. Jis bus tavo lūpomis, o tu būsi jam vietoje Dievo. 02O 4 17 02O 4 17 16190 Pasiimk šitą lazdą, su kuria darysi ženklus’‘. 02O 4 18 02O 4 18 16200 Mozė sugrįžo pas savo uošvį Jetrą ir tarė jam: ‘‘Prašau, leisk man sugrįžti į Egiptą pas savo brolius ir pasižiūrėti, ar jie tebėra gyvi’‘. Jetras atsakė: ‘‘Eik ramybėje!’‘ 02O 4 19 02O 4 19 16210 Viešpats tarė Mozei Midjane: ‘‘Sugrįžk į Egiptą! Nes visi, kurie ieškojo tavo gyvybės, yra mirę’‘. 02O 4 20 02O 4 20 16220 Mozė pasiėmė žmoną ir sūnus, užsodino juos ant asilo ir grįžo į Egiptą; ir Dievo lazdą jis pasiėmė į savo ranką. 02O 4 21 02O 4 21 16230 Viešpats pasakė Mozei: ‘‘Kai sugrįši į Egiptą, žiūrėk, kad padarytum faraono akivaizdoje visus stebuklus, kuriuos įdėjau į tavo ranką. Bet Aš užkietinsiu jo širdį, ir jis neišleis tautos. 02O 4 22 02O 4 22 16240 Sakyk faraonui: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Izraelis yra mano pirmagimis sūnus. 02O 4 23 02O 4 23 16250 Aš tau sakau: išleisk mano sūnų, kad jis man tarnautų; jei neišleisi jo, nužudysiu tavo pirmagimį sūnų’ ‘‘. 02O 4 24 02O 4 24 16260 Pakeliui, nakvynės namuose, sutiko jį Viešpats ir norėjo nužudyti. 02O 4 25 02O 4 25 16270 Tada Cipora, paėmusi aštrų akmenį, apipjaustė sūnų, numetė odelę prie Mozės kojų ir tarė: ‘‘Tu esi mano kruvinas vyras!’‘ 02O 4 26 02O 4 26 16280 Ir Viešpats leido jam eiti. Tada ji pasakė: ‘‘Kruvinas vyras dėl apipjaustymo’‘. 02O 4 27 02O 4 27 16290 Viešpats tarė Aaronui: ‘‘Eik į dykumą pasitikti Mozės’‘. Jis ėjo ir, sutikęs jį prie Dievo kalno, pabučiavo. 02O 4 28 02O 4 28 16300 Mozė papasakojo Aaronui visus Viešpaties, kuris jį siuntė, žodžius ir apie visus ženklus, kuriuos Jis jam įsakė daryti. 02O 4 29 02O 4 29 16310 Mozė ir Aaronas nuėję surinko visus izraelitų vyresniuosius. 02O 4 30 02O 4 30 16320 Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos Viešpats buvo kalbėjęs Mozei, ir padarė ženklus tautos akyse. 02O 4 31 02O 4 31 16330 Tauta patikėjo. Išgirdę, kad Viešpats aplankė izraelitus ir pamatė jų priespaudą, jie žemai nusilenkė ir pagarbino Jį. 02O 5 1 02O 5 1 16340 Mozė ir Aaronas atėję tarė faraonui: ‘‘Taip sako Viešpats Izraelio Dievas: ‘Išleisk mano tautą, kad jie aukotų man dykumoje’ ‘‘. 02O 5 2 02O 5 2 16350 Faraonas atsakė: ‘‘Kas yra jūsų Viešpats, kad klausyčiau Jo balso ir išleisčiau Izraelį? Aš nepažįstu Viešpaties ir neišleisiu Izraelio’‘. 02O 5 3 02O 5 3 16360 Jie sakė: ‘‘Hebrajų Dievas mus pašaukė. Prašome, leisk mums keliauti tris dienas į dykumą ir ten aukoti Viešpačiui, mūsų Dievui, kad Jis nebaustų mūsų maru ar kardu’‘. 02O 5 4 02O 5 4 16370 Egipto karalius jiems atsakė: ‘‘Moze ir Aaronai, kodėl atitraukiate žmones nuo jų darbų? Eikite savo darbų dirbti! 02O 5 5 02O 5 5 16380 Matote, kiek daug žmonių yra krašte, o jūs atitraukiate juos nuo darbų’‘. 02O 5 6 02O 5 6 16390 Tą pačią dieną faraonas įsakė darbų prievaizdams ir vadovams: 02O 5 7 02O 5 7 16400 ‘‘Nebeduokite, kaip iki šiol, žmonėms šiaudų plytoms gaminti: jie patys tegul eina ir prisirenka šiaudų. 02O 5 8 02O 5 8 16410 Tačiau reikalaukite iš jų tokio pat plytų skaičiaus, kokį jie lig šiol pagamindavo, jo nesumažinkite, nes jie dykinėja ir todėl šaukia: ‘Išleisk mus aukoti savo Dievui!’ 02O 5 9 02O 5 9 16420 Duokite jiems daugiau darbo; tegul dirba ir nepaiso tuščių kalbų’‘. 02O 5 10 02O 5 10 16430 Darbų prievaizdai ir vadovai išėję kalbėjo: ‘‘Taip sako faraonas: ‘Aš nebeduosiu jums šiaudų. 02O 5 11 02O 5 11 16440 Eikite ir rinkite, kur rasite! Tačiau turėsite padaryti tiek, kiek ir anksčiau’ ‘‘. 02O 5 12 02O 5 12 16450 Žmonės išsisklaidė po visą Egipto šalį rinkti ražienų vietoje šiaudų. 02O 5 13 02O 5 13 16460 Prievaizdai spaudė juos, sakydami: ‘‘Atlikite dienai skirtą darbą, kaip anksčiau, kai gaudavote šiaudų’‘. 02O 5 14 02O 5 14 16470 Ir izraelitus, kuriuos faraono prievaizdai buvo paskyrę darbų prižiūrėtojais, mušė, sakydami: ‘‘Kodėl vakar ir šiandien nepagaminote nustatyto plytų kiekio kaip anksčiau?’‘ 02O 5 15 02O 5 15 16480 Izraelitų prižiūrėtojai atėjo verkdami ir skundėsi faraonui: ‘‘Kodėl taip elgiesi su savo tarnais? 02O 5 16 02O 5 16 16490 Šiaudų nebeduoda, o mums liepia gaminti plytas. Be to, tavo tarnai dar mušami, nors kalti dėl to yra tavo žmonės’‘. 02O 5 17 02O 5 17 16500 Jis atsakė: ‘‘Jūs vien tik dykinėjate. Todėl sakote: ‘Išleisk mus aukoti Viešpačiui!’ 02O 5 18 02O 5 18 16510 Taigi dabar eikite, dirbkite! Šiaudų jums neduos, tačiau nustatytą plytų kiekį privalote padaryti’‘. 02O 5 19 02O 5 19 16520 Izraelitų prižiūrėtojai matė esą patekę į sunkią padėtį, nes jiems buvo pasakyta: ‘‘Nemažinkite dienai skirto plytų kiekio’‘. 02O 5 20 02O 5 20 16530 Išėję iš faraono, jie susitiko Mozę ir Aaroną, kurie jų laukė, 02O 5 21 02O 5 21 16540 ir tarė jiems: ‘‘Viešpats tepažvelgia ir tegul teisia! Jūs sukėlėte faraono bei jo tarnų neapykantą mums, įduodami kardą į jų ranką, kad mus išžudytų’‘. 02O 5 22 02O 5 22 16550 Mozė kreipėsi į Viešpatį: ‘‘Viešpatie, kodėl taip piktai pasielgei su šitais žmonėmis? Kodėl siuntei mane? 02O 5 23 02O 5 23 16560 Nuo to laiko, kai nuėjau pas faraoną kalbėti Tavo vardu, jis dar blogiau elgiasi su mano tauta. Tu neišvadavai savo tautos’‘. 02O 6 1 02O 6 1 16570 Viešpats atsakė Mozei:’‘Tu matysi, ką Aš padarysiu faraonui. Stiprios rankos priverstas, jis išleis juos; stiprios rankos priverstas, jis išvarys juos iš savo šalies’‘. 02O 6 2 02O 6 2 16580 Dievas kalbėjo Mozei: ‘‘Aš esu Viešpats. 02O 6 3 02O 6 3 16590 Aš pasirodžiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui kaip Dievas Visagalis, tačiau savo vardu Viešpats jiems neapsireiškiau. 02O 6 4 02O 6 4 16600 Aš įtvirtinau su jais sandorą, norėdamas jiems duoti Kanaano šalį, kurioje jie buvo ateiviai. 02O 6 5 02O 6 5 16610 Ir Aš išgirdau Izraelio vaikų, kuriuos yra pavergę egiptiečiai, vaitojimą, ir atsiminiau savo sandorą. 02O 6 6 02O 6 6 16620 Todėl sakyk izraelitams, kad Aš esu Viešpats; Aš jus išvesiu iš egiptiečių priespaudos, išlaisvinsiu iš vergystės ir išgelbėsiu jus savo ištiesta ranka ir dideliais teismais. 02O 6 7 02O 6 7 16630 Aš jus priimsiu, kad būtumėte mano tauta, ir Aš būsiu jūsų Dievas, kad žinotumėte, jog esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedė iš egiptiečių vergijos. 02O 6 8 02O 6 8 16640 Aš nuvesiu jus į šalį, kurią pažadėjau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui; ją duosiu jums paveldėti, nes Aš esu Viešpats!’‘ 02O 6 9 02O 6 9 16650 Mozė taip kalbėjo izraelitams, bet jie neklausė jo dėl dvasios suspaudimo ir žiaurios vergystės. 02O 6 10 02O 6 10 16660 Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 6 11 02O 6 11 16670 ‘‘Eik, sakyk Egipto faraonui, kad jis išleistų izraelitus iš savo šalies!’‘ 02O 6 12 02O 6 12 16680 Mozė atsakė Viešpačiui: ‘‘Izraelitai manęs neklauso, tai kaipgi manęs klausys faraonas? Mano lūpos neapipjaustytos’‘. 02O 6 13 02O 6 13 16690 Ir Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui, ir davė jiems įsakymą Izraelio vaikams ir faraonui, Egipto karaliui, kad išvestų Izraelio vaikus iš Egipto šalies. 02O 6 14 02O 6 14 16700 Šitie yra vyresnieji savo tėvų namuose. Izraelio pirmagimio Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis. Tai yra Rubeno giminės šeimos. 02O 6 15 02O 6 15 16710 Simeono sūnūs: Jemuelis, Jaminas, Ohadas, Jachinas, Coharas ir kanaanietės sūnus Saulius. Tai yra Simeono giminės šeimos. 02O 6 16 02O 6 16 16720 Šitie yra Levio sūnų vardai: Geršonas, Kehatas ir Meraris. Levis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. 02O 6 17 02O 6 17 16730 Geršono sūnūs: Libnis ir Šimis. 02O 6 18 02O 6 18 16740 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis. Kehatas gyveno šimtą trisdešimt trejus metus. 02O 6 19 02O 6 19 16750 Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Tai yra Levio giminė pagal savo šeimas. 02O 6 20 02O 6 20 16760 Amramas vedė savo tetą Jochebedą. Ji pagimdė Aaroną ir Mozę. Amramas gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. 02O 6 21 02O 6 21 16770 Iccharo sūnūs: Korachas, Nefegas ir Zichris. 02O 6 22 02O 6 22 16780 Uzielio sūnūs: Mišaelis, Elicafanas ir Sitris. 02O 6 23 02O 6 23 16790 Aaronas vedė Elišebą, Aminadabo dukterį, Naasono seserį. Ji pagimdė Nadabą, Abihuvą, Eleazarą ir Itamarą. 02O 6 24 02O 6 24 16800 Koracho sūnūs: Asiras, Elkana ir Abiasafas. Tai yra korachų šeimos. 02O 6 25 02O 6 25 16810 Aarono sūnus Eleazaras vedė vieną iš Putielio dukterų. Ji pagimdė Finehasą. Šitie yra Levio giminės šeimų vyresnieji. 02O 6 26 02O 6 26 16820 Aaronas ir Mozė yra tie, kuriems Viešpats įsakė išvesti izraelitus iš Egipto šalies. 02O 6 27 02O 6 27 16830 Jie yra tie, kurie kalbėjo faraonui, Egipto karaliui, kad išvestų izraelitus iš Egipto. 02O 6 28 02O 6 28 16840 Viešpats kalbėjo Mozei Egipto šalyje, 02O 6 29 02O 6 29 16850 sakydamas: ‘‘Aš esu Viešpats! Pasakyk faraonui, Egipto karaliui, visa, ką tau kalbu’‘. 02O 6 30 02O 6 30 16860 Bet Mozė sakė Viešpaties akivaizdoje: ‘‘Aš esu neapipjaustytomis lūpomis, kaip manęs klausys faraonas?’‘ 02O 7 1 02O 7 1 16870 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Aš tave padariau dievu faraonui; tavo brolis Aaronas bus tavo pranašas. 02O 7 2 02O 7 2 16880 Tu sakysi visa, ką tau įsakau, o tavo brolis Aaronas kalbės faraonui, kad jis išleistų izraelitus iš savo šalies. 02O 7 3 02O 7 3 16890 Bet Aš užkietinsiu faraono širdį ir padarysiu daug ženklų bei stebuklų Egipto šalyje. 02O 7 4 02O 7 4 16900 Tačiau faraonas jūsų neklausys, kad galėčiau uždėti savo ranką ant Egipto ir dideliais teismais išvesti savo pulkus­savo tautą, Izraelio vaikus­iš Egipto žemės. 02O 7 5 02O 7 5 16910 Tada egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai ištiesiu savo ranką virš Egipto ir išvesiu izraelitus iš jų žemės’‘. 02O 7 6 02O 7 6 16920 Mozė ir Aaronas padarė, kaip Viešpats jiems įsakė. 02O 7 7 02O 7 7 16930 Mozė buvo aštuoniasdešimties metų, o Aaronas aštuoniasdešimt trejų metų amžiaus, kai jie kalbėjo faraonui. 02O 7 8 02O 7 8 16940 Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: 02O 7 9 02O 7 9 16950 ‘‘Kai faraonas jums sakys: ‘Padarykite stebuklą patvirtinimui’, tai sakyk Aaronui: ‘Imk lazdą ir mesk ją prieš faraoną!’ Tada ji pavirs gyvate’‘. 02O 7 10 02O 7 10 16960 Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir padarė taip, kaip Viešpats įsakė: Aaronas metė savo lazdą prieš faraoną ir jo tarnus, ir ji pavirto gyvate. 02O 7 11 02O 7 11 16970 Faraonas pasišaukė išminčių ir burtininkų. Ir tie Egipto žyniai savo kerais padarė tą patį: 02O 7 12 02O 7 12 16980 kiekvienas jų numetė savo lazdą, ir jos pavirto gyvatėmis. Tačiau Aarono lazda prarijo jų lazdas. 02O 7 13 02O 7 13 16990 Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis jų neklausė, kaip Viešpats ir buvo kalbėjęs. 02O 7 14 02O 7 14 17000 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Faraono širdis tebėra užkietėjusi, jis nesutinka išleisti tautos. 02O 7 15 02O 7 15 17010 Rytoj anksti rytą nueik prie upės, kai faraonas eis prie vandens, ir lauk jo ten. Pasiimk tą lazdą, kuri buvo pavirtusi gyvate. 02O 7 16 02O 7 16 17020 Jam atėjus, sakyk: ‘Viešpats, hebrajų Dievas, mane siuntė pas tave, sakydamas: ‘Išleisk mano tautą, kad ji man tarnautų dykumoje’. Tačiau tu ligi šiol nenorėjai klausyti. 02O 7 17 02O 7 17 17030 Todėl taip sako Viešpats: ‘Iš to pažinsi, kad Aš esu Viešpats. Štai suduosiu mano rankoje esančia lazda į upės vandenį, ir jis pavirs krauju. 02O 7 18 02O 7 18 17040 Upėje plaukiojančios žuvys išgaiš, ir upė pradės taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalės gerti jos vandens’ ‘‘. 02O 7 19 02O 7 19 17050 Viešpats toliau kalbėjo Mozei: ‘‘Sakyk Aaronui: ‘Imk lazdą ir ištiesk savo ranką virš egiptiečių vandenų, upių, perkasų, balų, vandens tvenkinių. Vanduo pavirs krauju visoje Egipto šalyje, net mediniuose ir akmeniniuose induose!’ ‘‘ 02O 7 20 02O 7 20 17060 Mozė ir Aaronas taip padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs. Jis pakėlė lazdą ir sudavė į upės vandenį, faraonui ir jo tarnams matant. Visas vanduo upėje pavirto krauju. 02O 7 21 02O 7 21 17070 Upėje plaukiojančios žuvys išgaišo. Vanduo ėmė taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalėjo gerti vandens iš upės. Kraujas buvo visoje Egipto žemėje. 02O 7 22 02O 7 22 17080 Tą patį padarė ir egiptiečių žyniai savo kerais. Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs. 02O 7 23 02O 7 23 17090 Faraonas nusigręžė ir nuėjo į savo namą. Jis viso to neėmė į širdį. 02O 7 24 02O 7 24 17100 Egiptiečiai kasė upės pakraščiuose šulinius, ieškodami geriamojo vandens, nes jie nebegalėjo upės vandens gerti. 02O 7 25 02O 7 25 17110 Praėjo septynios dienos, kai Viešpats buvo ištikęs upę. 02O 8 1 02O 8 1 17120 Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų. 02O 8 2 02O 8 2 17130 Jei nesutiksi jų išleisti, užleisiu visą tavo kraštą varlėmis. 02O 8 3 02O 8 3 17140 Upė knibždės varlėmis. Jos iš upės atrėplios į tavo namus, į tavo miegamąjį ir į tavo lovą, taip pat į tavo tarnų ir tarnaičių namus, į tavo krosnis ir į duonkubilius. 02O 8 4 02O 8 4 17150 Per tave, tavo žmones ir visus tavo tarnus rėplios varlės’. 02O 8 5 02O 8 5 17160 Sakyk Aaronui: ‘Ištiesk savo ranką su lazda ant upių, perkasų, balų ir padaryk, kad varlės užplūstų Egipto šalį!’ ‘‘ 02O 8 6 02O 8 6 17170 Aaronas ištiesė ranką ant Egipto vandenų, ir varlės išrėpliojo ir užpildė Egipto kraštą. 02O 8 7 02O 8 7 17180 Tą patį padarė žyniai savo kerais ir iššaukė varles Egipto šalyje. 02O 8 8 02O 8 8 17190 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: ‘‘Melskite Viešpatį, kad Jis pašalintų varles nuo manęs ir mano žmonių; tada išleisiu izraelitus aukoti Viešpačiui’‘. 02O 8 9 02O 8 9 17200 Mozė atsakė faraonui: ‘‘Paskirk laiką, kada melsti už tave, tavo tarnus ir tautą, kad varlės būtų pašalintos nuo tavęs, iš tavo namų ir kad jos tik upėje tepasiliktų’‘. 02O 8 10 02O 8 10 17210 Jis atsakė: ‘‘Rytoj’‘. Mozė tarė: ‘‘Tebūna, kaip sakai, kad žinotum, jog nėra lygaus Viešpačiui, mūsų Dievui! 02O 8 11 02O 8 11 17220 Varlės pasišalins nuo tavęs, iš tavo namų, nuo tavo tarnų ir tarnaičių, jos tik upėje tepasiliks!’‘ 02O 8 12 02O 8 12 17230 Mozė ir Aaronas, grįžę iš faraono, meldė Viešpatį pašalinti varles, kurias Jis buvo užleidęs faraonui. 02O 8 13 02O 8 13 17240 Viešpats padarė, kaip Mozė prašė: varlės išgaišo namuose, kiemuose ir laukuose. 02O 8 14 02O 8 14 17250 Jie suvertė jas į krūvas. Visa šalis dvokė. 02O 8 15 02O 8 15 17260 Faraonas, matydamas, kad atėjo ramybė, užkietino savo širdį ir neklausė, kaip Viešpats ir buvo sakęs. 02O 8 16 02O 8 16 17270 Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Liepk Aaronui ištiesti lazdą ir suduoti į žemės dulkes, kad jos pavirstų mašalais visoje Egipto šalyje!’‘ 02O 8 17 02O 8 17 17280 Aaronas ištiesė ranką su lazda ir sudavė į žemę. Tuoj mašalai apniko žmones ir gyvulius. Visos žemės dulkės virto mašalais Egipto krašte. 02O 8 18 02O 8 18 17290 Žyniai bandė tą patį padaryti savo kerais, bet negalėjo. Mašalai apniko žmones ir gyvulius. 02O 8 19 02O 8 19 17300 Tada žyniai tarė faraonui: ‘‘Tai Dievo pirštas!’‘ Bet faraono širdis buvo užkietinta ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs. 02O 8 20 02O 8 20 17310 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Atsikelk anksti rytą, prieik prie faraono, kai jis eis prie vandens, ir pasakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų! 02O 8 21 02O 8 21 17320 Jei neišleisi mano tautos, užleisiu musių ant tavęs, tavo tarnų, tavo žmonių ir ant tavo namų taip, kad egiptiečių namai ir visa žemė bus pilna musių. 02O 8 22 02O 8 22 17330 Bet tą dieną Aš atskirsiu Gošeno kraštą, kuriame gyvena mano tauta. Ten nebus musių, kad žinotum, jog Aš esu visos žemės Viešpats. 02O 8 23 02O 8 23 17340 Taip Aš atskirsiu savo ir tavo tautą. Rytoj įvyks šitas ženklas’ ‘‘. 02O 8 24 02O 8 24 17350 Viešpats taip ir padarė. Dideli musių spiečiai apniko faraono ir jo tarnų namus ir visą Egipto šalį. Musės vargino kraštą. 02O 8 25 02O 8 25 17360 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems tarė: ‘‘Eikite, aukokite savo Dievui šioje šalyje!’‘ 02O 8 26 02O 8 26 17370 Mozė atsakė: ‘‘Netinka taip daryti. Egiptiečiai bjaurisi tuo, ką aukosime Viešpačiui, savo Dievui. Jei aukosime, kas egiptiečiams bjauru, argi jie mūsų neužmuš akmenimis? 02O 8 27 02O 8 27 17380 Tris dienas keliausime į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis mums įsakė’‘. 02O 8 28 02O 8 28 17390 Faraonas atsakė: ‘‘Aš išleisiu jus į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui. Tik nenueikite labai toli! Melskitės už mane!’‘ 02O 8 29 02O 8 29 17400 Mozė atsakė: ‘‘Iš tavęs išėjęs, melsiu Viešpatį, kad muses pašalintų nuo tavęs, nuo tavo tarnų ir tarnaičių. Tik kad vėl faraonas neapgautų, neišleisdamas tautos Viešpačiui aukoti!’‘ 02O 8 30 02O 8 30 17410 Mozė išėjo iš faraono ir meldė Viešpatį. 02O 8 31 02O 8 31 17420 Viešpats padarė, kaip Mozė prašė. Jis pašalino muses nuo faraono, nuo jo tarnų ir žmonių taip, kad nė vienos nebeliko. 02O 8 32 02O 8 32 17430 Bet ir šįkart faraonas užkietino savo širdį ir neišleido tautos. 02O 9 1 02O 9 1 17440 Viešpats sakė Mozei: ‘‘Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų! 02O 9 2 02O 9 2 17450 Jei jų neišleisi ir nepaliausi jų laikęs, 02O 9 3 02O 9 3 17460 Viešpaties ranka bus ant tavo lauke besiganančių gyvulių: arklių, asilų, kupranugarių, avių ir galvijų­bus labai sunkus maras. 02O 9 4 02O 9 4 17470 Viešpats atskirs izraelitų ir egiptiečių gyvulius; niekas nežus, kas priklauso izraelitams’ ‘‘. 02O 9 5 02O 9 5 17480 Ir Viešpats paskyrė laiką, sakydamas: ‘‘Rytoj Viešpats įvykdys šitą dalyką krašte!’‘ 02O 9 6 02O 9 6 17490 Kitą rytą Viešpats įvykdė tai: visi egiptiečių gyvuliai nugaišo, bet iš izraelitų gyvulių nepražuvo nė vienas. 02O 9 7 02O 9 7 17500 Faraonas pasiuntė pasižiūrėti. Pasirodė, kad izraelitų gyvulių nė vienas nebuvo nugaišęs. Tačiau faraono širdis liko kieta ir jis neišleido tautos. 02O 9 8 02O 9 8 17510 Tada Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: ‘‘Imkite pilnas saujas pelenų iš krosnies ir Mozė teberia juos į orą faraono akivaizdoje. 02O 9 9 02O 9 9 17520 Jie taps dulkėmis visoje Egipto šalyje, ir ant žmonių bei gyvulių iškils votys su pūslėmis’‘. 02O 9 10 02O 9 10 17530 Jie pasiėmė pelenų iš krosnies ir, atsistoję prieš faraoną, išbėrė juos į orą. Ir atsirado votys ant žmonių ir gyvulių. 02O 9 11 02O 9 11 17540 Žyniai negalėjo pasirodyti Mozei, nes votys buvo ant jų ir visų egiptiečių. 02O 9 12 02O 9 12 17550 Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei. 02O 9 13 02O 9 13 17560 Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Atsikelk anksti rytą, nueik pas faraoną ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano tautą man tarnauti. 02O 9 14 02O 9 14 17570 Nes šį kartą Aš siųsiu įvairias negalias ir vargus tau, tavo tarnams ir tavo žmonėms, kad žinotum, jog nėra man lygaus visoje žemėje. 02O 9 15 02O 9 15 17580 Aš galėjau ištiesti savo ranką ir ištikti tave ir tavo tautą maru, kad būtumėte visi pranykę nuo žemės paviršiaus. 02O 9 16 02O 9 16 17590 Bet Aš tam išaukštinau tave, kad parodyčiau savo galią ir mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje. 02O 9 17 02O 9 17 17600 Tu vis dar didžiuojiesi prieš mano tautą ir neišleidi jos. 02O 9 18 02O 9 18 17610 Rytoj apie šitą laiką kris labai smarki kruša, kokios nėra buvę Egipte nuo jo įsikūrimo dienos. 02O 9 19 02O 9 19 17620 Taigi dabar siųsk žmones surinkti iš lauko gyvulius ir visa, kas tau priklauso. Visi žmonės ir gyvuliai, kurie bus lauke ir nebus parvesti namo, krušai krintant, pražus’ ‘‘. 02O 9 20 02O 9 20 17630 Faraono tarnai, kurie bijojo Viešpaties, sugabeno į namus savo tarnus ir gyvulius. 02O 9 21 02O 9 21 17640 O kas nekreipė dėmesio į Viešpaties žodį, paliko savo tarnus ir gyvulius lauke. 02O 9 22 02O 9 22 17650 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką, kad kristų kruša visoje Egipto šalyje: ant žmonių, gyvulių ir visos laukų augmenijos’‘. 02O 9 23 02O 9 23 17660 Mozė ištiesė lazdą, ir Viešpats pasiuntė perkūniją, krušą ir žaibus. Viešpats siuntė krušą į visą Egipto žemę. 02O 9 24 02O 9 24 17670 Kruša susimaišė su žaibais ir buvo tokia smarki, kokios Egipto šalis nebuvo mačiusi. 02O 9 25 02O 9 25 17680 Kruša išmušė Egipto šalyje visa, kas buvo lauke: žmones, gyvulius, augalus ir medžius. 02O 9 26 02O 9 26 17690 Tik Gošeno krašte, kur gyveno izraelitai, nebuvo krušos. 02O 9 27 02O 9 27 17700 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems kalbėjo: ‘‘Aš nusidėjau! Viešpats yra teisus, o aš ir mano tauta esame nusikaltę. 02O 9 28 02O 9 28 17710 Melskite Viešpatį, kad liautųsi stipri perkūnija ir kruša! Aš jus išleisiu ir daugiau nebesulaikysiu’‘. 02O 9 29 02O 9 29 17720 Mozė jam atsakė: ‘‘Kai tik išeisiu iš miesto, pakelsiu rankas į Viešpatį. Tada perkūnija ir kruša liausis, kad žinotum, jog Viešpačiui priklauso visa žemė. 02O 9 30 02O 9 30 17730 Bet aš žinau, kad nei tu, nei tavo tarnai dar nesibijote Viešpaties Dievo’‘. 02O 9 31 02O 9 31 17740 Linus ir miežius kruša išmušė, nes miežiai buvo išplaukę ir linai jau žydėjo. 02O 9 32 02O 9 32 17750 Bet kviečių ir rugių neišmušė, nes jie vėliau pribręsta. 02O 9 33 02O 9 33 17760 Mozė išėjo nuo faraono iš miesto ir iškėlė rankas į Viešpatį: perkūnija ir kruša liovėsi, lietus nustojo lijęs. 02O 9 34 02O 9 34 17770 Bet faraonas, matydamas, kad liovėsi lietus, kruša ir perkūnija, vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį kartu su savo tarnais. 02O 9 35 02O 9 35 17780 Faraono širdis pasiliko užkietėjusi, ir jis neišleido Izraelio vaikų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei. 02O 10 1 02O 10 1 17790 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Eik pas faraoną, nes Aš užkietinau jo ir jo tarnų širdis, kad padaryčiau šituos ženklus jų tarpe 02O 10 2 02O 10 2 17800 ir kad galėtum papasakoti savo vaikams ir vaikų vaikams, ką Aš padariau Egipte ir kokius ženklus parodžiau jų tarpe, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats’‘. 02O 10 3 02O 10 3 17810 Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir jam kalbėjo: ‘‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Ar ilgai dar tu nenusižeminsi prieš mane? Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų! 02O 10 4 02O 10 4 17820 Jei neišleisi mano tautos, rytoj užleisiu skėrius ant tavo krašto. 02O 10 5 02O 10 5 17830 Jie taip apdengs šalį, kad nesimatys žemės; jie nuės išlikusį nuo krušos derlių, nugrauš kiekvieną žaliuojantį medį; 02O 10 6 02O 10 6 17840 jų bus pilni tavo namai, tavo tarnų namai ir visų egiptiečių namai, kaip to dar nėra matę tavo tėvai ir seneliai per visą savo amžių’ ‘‘. Po to Mozė apsisuko ir išėjo iš faraono namų. 02O 10 7 02O 10 7 17850 Tada faraono tarnai kalbėjo savo valdovui: ‘‘Ar ilgai mes kentėsime? Išleisk tuos žmones, kad jie tarnautų Viešpačiui, savo Dievui! Ar dar nematai, kad Egiptas žūva?’‘ 02O 10 8 02O 10 8 17860 Mozė ir Aaronas buvo pašaukti pas faraoną. Jis tarė jiems: ‘‘Eikite, tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui! Bet kas yra tie, kurie eis?’‘ 02O 10 9 02O 10 9 17870 Mozė atsakė: ‘‘Eisime visi: jaunimas ir seneliai, sūnūs ir dukterys, avys ir galvijai. Mes švęsime šventę Viešpačiui’‘. 02O 10 10 02O 10 10 17880 Jis atsakė jiems: ‘‘Tebūna Viešpats su jumis! Kaip galiu išleisti jus ir jūsų vaikus? Žiūrėkite, nes jūs sumanėte pikta! 02O 10 11 02O 10 11 17890 Taip nebus. Eikite vieni vyrai ir aukokite Viešpačiui, nes to juk jūs ir prašėte!’‘ Ir juos išvarė iš faraono akivaizdos. 02O 10 12 02O 10 12 17900 Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką ant Egipto šalies, kad skėriai apniktų ir nugraužtų visus šalies augalus ir visa, kas dar liko nuo krušos!’‘ 02O 10 13 02O 10 13 17910 Mozė ištiesė lazdą. Viešpats leido rytų vėjui pūsti visą dieną ir naktį. Rytmečiui išaušus, rytų vėjas atnešė skėrius. 02O 10 14 02O 10 14 17920 Skėriai nusileido visoje Egipto šalyje. Jų buvo tiek, kiek niekad nėra buvę ir jų tiek nebus ateityje. 02O 10 15 02O 10 15 17930 Jie taip užplūdo visą kraštą, kad apdengė visą žemę. Jie nugraužė visus augalus ir medžių vaisius, išlikusius nuo krušos, kad nieko žaliuojančio nebeliko visoje Egipto šalyje. 02O 10 16 02O 10 16 17940 Tada faraonas skubiai pasišaukė Mozę ir Aaroną ir tarė: ‘‘Nusidėjau Viešpačiui, jūsų Dievui, ir jums! 02O 10 17 02O 10 17 17950 Prašau, atleiskite man dar kartą mano nusikaltimą ir melskite Viešpatį, savo Dievą, kad Jis pašalintų nuo manęs šitą mirtį’‘. 02O 10 18 02O 10 18 17960 Mozė išėjo iš faraono ir meldė Viešpatį. 02O 10 19 02O 10 19 17970 Viešpats sukėlė labai smarkų vakarų vėją, kuris skėrius nupūtė į Raudonąją jūrą; nė vieno skėrio nebeliko visoje Egipto šalyje. 02O 10 20 02O 10 20 17980 Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neišleido izraelitų. 02O 10 21 02O 10 21 17990 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką, kad tamsa apgaubtų visą Egipto šalį, tamsa, kurią galima būtų pajusti’‘. 02O 10 22 02O 10 22 18000 Mozė ištiesė savo ranką, ir tirščiausia tamsa tris dienas buvo visame Egipto krašte. 02O 10 23 02O 10 23 18010 Tris dienas žmonės negalėjo matyti vienas kito ir pajudėti iš vietos. Tačiau izraelitų namuose buvo šviesu. 02O 10 24 02O 10 24 18020 Tada faraonas, pasišaukęs Mozę, tarė: ‘‘Eikite, tarnaukite Viešpačiui! Tik jūsų avys ir galvijai tepasilieka! O jūsų vaikai teeina su jumis!’‘ 02O 10 25 02O 10 25 18030 Mozė atsakė: ‘‘Privalai mums duoti atnašas ir deginamąsias aukas, kad mes galėtume aukoti Viešpačiui, mūsų Dievui. 02O 10 26 02O 10 26 18040 Mūsų visi gyvuliai eis su mumis; nepaliksime nė kanopos. Nes iš jų privalome imti auką Viešpačiui, savo Dievui. Mes net nežinome, ko mums reikės Viešpaties aukai, kol ten nenuėjome’‘. 02O 10 27 02O 10 27 18050 Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis nesutiko jų išleisti. 02O 10 28 02O 10 28 18060 Ir faraonas tarė: ‘‘Šalin nuo manęs! Saugokis! Nebepasirodyk daugiau mano akyse, nes tą dieną, kurią pasirodysi, mirsi!’‘ 02O 10 29 02O 10 29 18070 Mozė atsakė: ‘‘Tebūna, kaip pasakei! Daugiau nebepasirodysiu’‘. 02O 11 1 02O 11 1 18080 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Dar vieną bausmę užleisiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus, netgi varyte išvarys! 02O 11 2 02O 11 2 18090 Kalbėk žmonėms, kad kiekvienas vyras iš savo kaimyno ir kiekviena moteris iš savo kaimynės paprašytų sidabrinių ir auksinių daiktų’‘. 02O 11 3 02O 11 3 18100 Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius. Be to, Mozė buvo labai žymus vyras Egipto šalyje, faraono tarnų ir tautos akyse. 02O 11 4 02O 11 4 18110 Tada Mozė kalbėjo: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Apie vidurnaktį Aš pereisiu Egiptą. 02O 11 5 02O 11 5 18120 Tada mirs visi pirmagimiai, pradedant faraono, sėdinčio soste, pirmagimiu, ir baigiant pirmagimiu vergės, esančios prie girnų, ir visi gyvulių pirmagimiai. 02O 11 6 02O 11 6 18130 Visoje Egipto šalyje kils verksmas, kokio nėra buvę ir kokio daugiau nebus. 02O 11 7 02O 11 7 18140 Bet prieš nė vieną izraelitą, ar jo gyvulį nė šuo nesulos, kad žinotumėte, jog Viešpats daro skirtumą tarp egiptiečių ir izraelitų’. 02O 11 8 02O 11 8 18150 Tada tavo tarnai ateis ir, nusilenkę prieš mane, sakys: ‘Išeik tu ir visi tavo žinioje esantys žmonės!’ Ir tada aš išeisiu’‘. Mozė išėjo iš faraono degdamas pykčiu. 02O 11 9 02O 11 9 18160 Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Faraonas jūsų neklausys, kad Aš galėčiau padaryti daugiau stebuklų Egipte’‘. 02O 11 10 02O 11 10 18170 Mozė ir Aaronas padarė visus šituos stebuklus faraonui matant. Tačiau Viešpats taip užkietino faraono širdį, kad jis neišleido izraelitų iš savo šalies. 02O 12 1 02O 12 1 18180 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui Egipto šalyje: 02O 12 2 02O 12 2 18190 ‘‘Šitas mėnuo tebūna jums pirmasis metų mėnuo. 02O 12 3 02O 12 3 18200 Pasakykite visiems izraelitams, kad šito mėnesio dešimtąją dieną jie paimtų po avinėlį savo tėvų namams, po vieną avinėlį kiekvienai šeimai. 02O 12 4 02O 12 4 18210 O jei šeima yra per maža avinėlį suvalgyti, tepaima kartu su savo artimiausiu kaimynu, kad susidarytų tiek asmenų, kiek gali suvalgyti avinėlį. 02O 12 5 02O 12 5 18220 Avinėlis privalo būti be trūkumų, metinis patinėlis; paimsite jį iš avių ar ožkų. 02O 12 6 02O 12 6 18230 Laikykite jį iki šio mėnesio keturioliktos dienos; kiekviena Izraelio tautos šeima turi jį papjauti tos dienos vakare. 02O 12 7 02O 12 7 18240 Jo krauju patepkite abi durų staktas ir skersinį tų namų, kuriuose valgysite avinėlį. 02O 12 8 02O 12 8 18250 Tą naktį valgykite mėsą, keptą ant ugnies, su nerauginta duona ir karčiomis žolėmis. 02O 12 9 02O 12 9 18260 Jūs neturite jos valgyti žalios ar išvirtos vandenyje, tik keptą ugnyje, taip pat galvą, kojas ir vidurius. 02O 12 10 02O 12 10 18270 Nieko iš jo nepalikite iki ryto. O kas paliks ligi ryto, tą sudeginkite. 02O 12 11 02O 12 11 18280 Valgykite jį paskubomis, susijuosę strėnas, apsiavę, laikydami lazdą rankoje; tai Viešpaties Pascha. 02O 12 12 02O 12 12 18290 Tą naktį pereisiu visą Egipto šalį ir išžudysiu visus pirmagimius, žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą. Aš­Viešpats! 02O 12 13 02O 12 13 18300 O kraujas ant namų bus ženklas, kur jūs gyvenate. Pamatęs kraują, aplenksiu jus, kad Egipto šalies bausmė nepaliestų jūsų. 02O 12 14 02O 12 14 18310 Ta diena tebūna jums atmintina diena; jūs privalote ją švęsti kaip šventę Viešpačiui per kartų kartas. 02O 12 15 02O 12 15 18320 Septynias dienas valgysite neraugintą duoną. Jau pirmąją dieną pašalinkite raugą iš savo namų, nes kiekvienas, kuris valgys raugintą maistą nuo pirmosios iki septintosios dienos, bus išnaikintas iš Izraelio. 02O 12 16 02O 12 16 18330 Pirmąją dieną susirinkite šventei, taip pat ir septintąją. Jokio darbo nevalia dirbti tomis dienomis, išskyrus tai, ko reikia kiekvieno žmogaus maistui. 02O 12 17 02O 12 17 18340 Jūs švęsite Neraugintos duonos šventę per kartų kartas, nes tą dieną Aš išvedžiau jūsų pulkus iš Egipto šalies. 02O 12 18 02O 12 18 18350 Pirmojo mėnesio keturioliktos dienos vakare pradėsite valgyti neraugintą duoną ir valgysite iki dvidešimt pirmosios dienos vakaro. 02O 12 19 02O 12 19 18360 Septynias dienas nebus raugo jūsų namuose, nes kiekvienas, kuris valgys ką nors rauginto, bus išnaikintas iš Izraelio, ar jis būtų ateivis, ar vietinis gyventojas. 02O 12 20 02O 12 20 18370 Nieko rauginto jūs nevalgysite. Savo namuose valgysite neraugintą duoną’‘. 02O 12 21 02O 12 21 18380 Tada Mozė sušaukė visus Izraelio vyresniuosius ir jiems tarė: ‘‘Eikite, imkite avinėlį savo šeimoms ir pjaukite jį Paschai. 02O 12 22 02O 12 22 18390 Po to imkite yzopo ryšulėlį ir, pamirkę dubenyje su krauju, patepkite juo abi durų staktas ir skersinį; nė vienas jūsų teneišeina iki ryto iš savo namų! 02O 12 23 02O 12 23 18400 Nes Viešpats pereis, žudydamas egiptiečius; pamatęs kraują ant abiejų durų staktų ir skersinio, aplenks ir neleis žudytojui įeiti į jūsų namus. 02O 12 24 02O 12 24 18410 Tai bus įstatas jums ir jūsų vaikams per amžius. 02O 12 25 02O 12 25 18420 Kai atvyksite į šalį, kurią Viešpats jums duos, kaip Jis pažadėjo, laikykitės šitų nuostatų. 02O 12 26 02O 12 26 18430 Kai jūsų vaikai klaus: ‘Ką reiškia šitos apeigos?’, 02O 12 27 02O 12 27 18440 atsakykite: ‘Tai yra Paschos auka Viešpačiui, kuris aplenkė izraelitų namus Egipte, kai Jis išžudė egiptiečius ir išlaisvino mūsų namus’ ‘‘. Tada žmonės nusilenkė ir pagarbino Viešpatį. 02O 12 28 02O 12 28 18450 Izraelitai ėjo ir padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui. 02O 12 29 02O 12 29 18460 Vidurnaktį Viešpats išžudė visus pirmagimius Egipto šalyje, pradedant faraono, kuris sėdėjo soste, pirmagimiu, baigiant pirmagimiu kalinio, sėdinčio kalėjime, ir visus gyvulių pirmagimius. 02O 12 30 02O 12 30 18470 Naktį atsikėlė faraonas, jo tarnai ir visi egiptiečiai. Ir kilo didelis verksmas Egipte, nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų mirusio. 02O 12 31 02O 12 31 18480 Tą naktį faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: ‘‘Išeikite iš mano krašto, jūs ir izraelitai! Eikite, tarnaukite Viešpačiui, kaip sakėte. 02O 12 32 02O 12 32 18490 Pasiimkite avis ir galvijus, kaip sakėte! Eikite ir palaiminkite mane taip pat!’‘ 02O 12 33 02O 12 33 18500 Egiptiečiai ragino tautą skubiai išeiti iš jų šalies, sakydami: ‘‘Mes visi išmirsime!’‘ 02O 12 34 02O 12 34 18510 Žmonės ėmė ant pečių dar neįrūgusią tešlą duonkubiliuose, įvyniotą į apsiaustus. 02O 12 35 02O 12 35 18520 Ir izraelitai padarė, kaip Mozė buvo sakęs; jie paprašė iš egiptiečių sidabrinių bei auksinių daiktų ir drabužių. 02O 12 36 02O 12 36 18530 Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius, kurie patenkino jų prašymą. Taip jie apiplėšė egiptiečius. 02O 12 37 02O 12 37 18540 Apie šeši šimtai tūkstančių vyrų iš Izraelio sūnų, neskaičiuojant vaikų, išėjo iš Ramzio į Sukotą. 02O 12 38 02O 12 38 18550 Taip pat daugybė kitų žmonių ėjo su jais ir didelės kaimenės avių bei galvijų. 02O 12 39 02O 12 39 18560 Jie kepė iš tešlos, kurią išsinešė iš Egipto, neraugintus papločius. Ji dar nebuvo įrūgusi, nes jie buvo skubiai išvaryti iš Egipto ir nespėjo pasigaminti maisto kelionei. 02O 12 40 02O 12 40 18570 Izraelitai pragyveno Egipte keturis šimtus trisdešimt metų. 02O 12 41 02O 12 41 18580 Praėjus keturiems šimtams trisdešimčiai metų, vieną dieną visi Viešpaties pulkai iškeliavo iš Egipto. 02O 12 42 02O 12 42 18590 Ta naktis, kurią juos išvedė iš Egipto krašto, yra Viešpaties šventė. Izraelitai privalo tą naktį švęsti per kartų kartas. 02O 12 43 02O 12 43 18600 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: ‘‘Šitas yra Paschos įstatymas: jokiam svetimšaliui nevalia Paschos valgyti. 02O 12 44 02O 12 44 18610 Tačiau pirktas vergas turi teisę ją valgyti tada, kai jį apipjaustai. 02O 12 45 02O 12 45 18620 Svetimšaliui ir samdiniui negalima jos valgyti. 02O 12 46 02O 12 46 18630 Ji turi būti valgoma namuose. Nevalia mėsos išnešti iš namų ir neleidžiama sulaužyti jokio kaulo. 02O 12 47 02O 12 47 18640 Visa Izraelio tauta privalo ją švęsti. 02O 12 48 02O 12 48 18650 Jei ateivis apsistotų pas tave ir norėtų švęsti Paschą, tai visi jo vyrai privalo būti apipjaustyti. Tuo atveju leidžiama jam švęsti Paschą, ir jis bus tarsi vietinis šalies gyventojas. Bet niekam neapipjaustytam neleistina jos valgyti. 02O 12 49 02O 12 49 18660 Tas pats įstatymas galioja ir pas jus gimusiam, ir ateiviui, apsigyvenusiam tarp jūsų’‘. 02O 12 50 02O 12 50 18670 Izraelitai darė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui. 02O 12 51 02O 12 51 18680 Tą dieną Viešpats išvedė izraelitų pulkus iš Egipto šalies. 02O 13 1 02O 13 1 18690 Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 13 2 02O 13 2 18700 ‘‘Pašvęsk man visus pirmagimius: ar jie būtų žmonių, ar gyvulių. Jie­mano’‘. 02O 13 3 02O 13 3 18710 Mozė kalbėjo tautai: ‘‘Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė, todėl nevalgykite nieko rauginto. 02O 13 4 02O 13 4 18720 Šiandien, Abibo mėnesį, jūs išėjote. 02O 13 5 02O 13 5 18730 Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių, hetitų, amoritų, hivų ir jebusiečių šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią tau duoti Jis prisiekė tavo tėvams, tu privalai švęsti tą šventę šį mėnesį. 02O 13 6 02O 13 6 18740 Septynias dienas valgysi neraugintą duoną, septintą dieną bus šventė Viešpačiui. 02O 13 7 02O 13 7 18750 Neraugintą duoną privalai valgyti septynias dienas, ir nei pas tave, nei tavo gyvenamose vietose nebus raugintos duonos. 02O 13 8 02O 13 8 18760 Tą dieną tu sakysi savo sūnui: ‘Tai daroma dėl to, ką Viešpats padarė išvesdamas mane iš Egipto’. 02O 13 9 02O 13 9 18770 Tai bus kaip ženklas tau ant rankos ir prisiminimas ant kaktos, kad Viešpaties įstatymas būtų tavo lūpose. Juk galinga ranka Viešpats tave išvedė iš Egipto. 02O 13 10 02O 13 10 18780 Vykdyk šitą nurodymą kasmet skirtu laiku. 02O 13 11 02O 13 11 18790 Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių šalį, kaip Jis prisiekė tau ir tavo tėvams, ir ją tau atiduos, 02O 13 12 02O 13 12 18800 tai kiekvieną savo pirmagimį atskirsi Viešpačiui ir kiekvieną gyvulių pirmagimį. Vyriškos lyties pirmagimiai priklauso Viešpačiui. 02O 13 13 02O 13 13 18810 Kiekvieną pirmagimį asilaitį privalai išpirkti ėriuku, bet jei neišpirksi, užmušk jį. Kiekvieną savo žmonių pirmagimį sūnų privalai išpirkti. 02O 13 14 02O 13 14 18820 Kai ateityje tavo sūnus paklaus: ‘Ką tai reiškia?’, jam atsakyk: ‘Galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto, iš vergijos namų. 02O 13 15 02O 13 15 18830 Kai faraonas užsikietino ir nenorėjo mūsų išleisti, Viešpats nužudė visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmonių, tiek gyvulių pirmagimius. Todėl aukoju Viešpačiui kiekvieną pirmagimį vyriškos lyties, o kiekvieną pirmagimį savo vaikų išperku’. 02O 13 16 02O 13 16 18840 Tai bus kaip ženklas ant tavo rankos ir prisiminimas ant tavo kaktos, nes savo galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto’‘. 02O 13 17 02O 13 17 18850 Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: ‘‘Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą’‘. 02O 13 18 02O 13 18 18860 Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę. 02O 13 19 02O 13 19 18870 Mozė paėmė su savimi Juozapo kaulus, nes jis buvo prisaikdinęs izraelitus, sakydamas: ‘‘Dievas tikrai jus aplankys, ir jūs išnešite iš čia mano kaulus’‘. 02O 13 20 02O 13 20 18880 Jie keliavo iš Sukoto ir pasistatė stovyklą Etame, dykumos pakraštyje. 02O 13 21 02O 13 21 18890 Viešpats ėjo pirma jų dieną debesies stulpe, rodydamas kelią, o naktį ugnies stulpe, šviesdamas jiems, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį. 02O 13 22 02O 13 22 18900 Jis nepatraukė nuo jų debesies stulpo dieną nė ugnies stulpo naktį. 02O 14 1 02O 14 1 18910 Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 14 2 02O 14 2 18920 ‘‘Sakyk izraelitams, kad jie apsistotų ties Pi Hahirotu, tarp Migdolo ir jūros. Priešais Baal Cefoną pasistatykite stovyklą prie jūros. 02O 14 3 02O 14 3 18930 Tada faraonas sakys apie jus: ‘Jie pasiklydo krašte, dykumos juos sulaiko!’ 02O 14 4 02O 14 4 18940 Aš užkietinsiu faraono širdį, ir jis jus vysis, kad būčiau pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę ir egiptiečiai žinotų, jog Aš esu Viešpats’‘. Jie taip ir padarė. 02O 14 5 02O 14 5 18950 Egipto karaliui pranešė, kad tauta pabėgo. Tada faraono ir jo tarnų širdys atsisuko prieš šitą tautą ir jie kalbėjo: ‘‘Ką padarėme, išleisdami Izraelį, kad mums nebetarnautų?’‘ 02O 14 6 02O 14 6 18960 Jis paruošė savo vežimą ir pasiėmė savo žmones su savimi. 02O 14 7 02O 14 7 18970 Jis pasiėmė šešis šimtus rinktinių kovos vežimų ir paskyrė viršininkus jiems. 02O 14 8 02O 14 8 18980 Viešpats užkietino faraono, Egipto karaliaus, širdį, ir jis persekiojo Izraelio vaikus. Bet Izraelio vaikus išvedė galinga ranka. 02O 14 9 02O 14 9 18990 Faraono žirgai, vežimai, raiteliai ir visa jo kariuomenė pasivijo juos, apsistojusius prie jūros, ties Pi Hahirotu, priešais Baal Cefoną. 02O 14 10 02O 14 10 19000 Kai faraonas priartėjo, Izraelio vaikai pakėlė akis ir pamatė atžygiuojančius iš paskos egiptiečius. Jie labai išsigando ir šaukėsi Viešpaties. 02O 14 11 02O 14 11 19010 Jie sakė Mozei: ‘‘Nejaugi Egipte nebuvo kapų, kad mus išvedei mirti dykumoje? Ką mums padarei, išvesdamas iš Egipto? 02O 14 12 02O 14 12 19020 Argi mes tau nesakėme, būdami Egipte: ‘Palik mus tarnauti egiptiečiams’. Mums juk būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje’‘. 02O 14 13 02O 14 13 19030 Mozė atsakė: ‘‘Nebijokite, stovėkite ramiai ir stebėkite Viešpaties išgelbėjimą, kurį Jis šiandien įvykdys. Egiptiečių, kuriuos šiandien matote, niekados daugiau nebematysite. 02O 14 14 02O 14 14 19040 Viešpats kariaus už jus, o jūs būkite ramūs!’‘ 02O 14 15 02O 14 15 19050 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ko šauki? Sakyk izraelitams, kad eitų pirmyn. 02O 14 16 02O 14 16 19060 O tu pakelk lazdą, ištiesk ranką link jūros ir perskirk ją. Izraelitai sausuma pereis per jūrą. 02O 14 17 02O 14 17 19070 Aš užkietinsiu egiptiečių širdis, ir jie vysis jus, ir Aš būsiu pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę, kovos vežimus ir raitelius. 02O 14 18 02O 14 18 19080 Egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai būsiu pašlovintas per faraoną, jo vežimus ir raitelius’‘. 02O 14 19 02O 14 19 19090 Tada Dievo angelas, kuris ėjo Izraelio pulkų priekyje, pasitraukė už jų. Debesies stulpas iš jų priekio atsistojo užpakalyje jų. 02O 14 20 02O 14 20 19100 Jis buvo tarp egiptiečių stovyklos ir Izraelio stovyklos; tamsus debesis dengė egiptiečius, o izraelitams buvo šviesu. Taip jie per naktį nepriartėjo vieni prie kitų. 02O 14 21 02O 14 21 19110 Mozė ištiesė ranką link jūros. Viešpats smarkiu rytų vėju, kuris pūtė per naktį, išdžiovino jūrą, ir vandenys persiskyrė. 02O 14 22 02O 14 22 19120 Izraelitai ėjo sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės. 02O 14 23 02O 14 23 19130 Egiptiečiai, juos vydamiesi, sekė jūros dugnu su kovos vežimais ir raiteliais. 02O 14 24 02O 14 24 19140 Rytui auštant, Viešpats iš ugnies ir debesies stulpo pažvelgė į egiptiečių kariuomenę ir sukėlė sąmyšį jų tarpe. 02O 14 25 02O 14 25 19150 Jis numovė vežimų ratus, ir tie sunkiai begalėjo judėti. Egiptiečiai sakė: ‘‘Bėkime nuo izraelitų, nes Viešpats kovoja už juos prieš egiptiečius’‘. 02O 14 26 02O 14 26 19160 Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk ranką link jūros, kad vanduo užlietų egiptiečius, jų vežimus ir raitelius!’‘ 02O 14 27 02O 14 27 19170 Mozė ištiesė ranką, ir, rytui brėkštant, jūra sugrįžo į pirmykštę vietą; bėgančius egiptiečius užliejo vanduo. Taip Viešpats sunaikino egiptiečius jūroje. 02O 14 28 02O 14 28 19180 Vanduo sugrįžo ir užliejo visą faraono kariuomenę, karo vežimus ir raitelius. Nė vienas jų neišliko. 02O 14 29 02O 14 29 19190 O izraelitai perėjo sausu jūros dugnu, vanduo jiems buvo siena dešinėje ir kairėje. 02O 14 30 02O 14 30 19200 Taip Viešpats išgelbėjo izraelitus iš egiptiečių; jie matė negyvus egiptiečius ant jūros kranto. 02O 14 31 02O 14 31 19210 Izraelis matė galingą darbą, kurį Viešpats padarė egiptiečiams. Tauta bijojo Viešpaties. Jie tikėjo Viešpačiu ir Jo tarnu Moze. 02O 15 1 02O 15 1 19220 Tada Mozė ir izraelitai giedojo Viešpačiui šią giesmę: ‘‘Giedosiu Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo! Jis žirgą ir raitelį įmetė į jūrą. 02O 15 2 02O 15 2 19230 Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis tapo mano išgelbėjimu. Jis yra mano Dievas, aš Jį šlovinsiu. Jis mano tėvų Dievas, aš Jį aukštinsiu. 02O 15 3 02O 15 3 19240 Viešpats yra karžygys, Jahvė yra Jo vardas. 02O 15 4 02O 15 4 19250 Faraono kovos vežimus ir jo kariuomenę Jis įmetė į jūrą, jo rinktinius karo vadus paskandino Raudonojoje jūroje. 02O 15 5 02O 15 5 19260 Gelmės apdengė juos, jie nugrimzdo į dugną kaip akmuo. 02O 15 6 02O 15 6 19270 Tavo dešinė, Viešpatie, pasirodė šlovinga savo jėga! Tavo dešinė, Viešpatie, sutriuškino priešą. 02O 15 7 02O 15 7 19280 Savo šlovės didybe Tu parbloškei tuos, kurie kėlėsi prieš Tave. Tu siuntei savo rūstybę, kuri suėdė juos kaip ražienas. 02O 15 8 02O 15 8 19290 Tau papūtus, sujudo vandenys, sustojo kaip siena ir gelmės sustingo jūros širdyje. 02O 15 9 02O 15 9 19300 Priešas tarė: ‘Vysiuos, sugausiu, pasidalinsiu grobį, pasitenkins mano aistra! Ištrauksiu kardą­juos sunaikins mano ranka!’ 02O 15 10 02O 15 10 19310 Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse! 02O 15 11 02O 15 11 19320 Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais? 02O 15 12 02O 15 12 19330 Tu ištiesei savo dešinę­juos prarijo žemė. 02O 15 13 02O 15 13 19340 Tu, būdamas gailestingas, vedei tautą, kurią atpirkai. Savo galia vedei ją į savo šventąją buveinę. 02O 15 14 02O 15 14 19350 Išgirs tautos ir sudrebės, baimė apims filistinus. 02O 15 15 02O 15 15 19360 Nusigąs ir Edomo kunigaikščiai. Moabo galinguosius apims drebulys. Neteks jėgų visi Kanaano gyventojai. 02O 15 16 02O 15 16 19370 Juos apims siaubas ir išgąstis. Dėl Tavo rankos galybės jie sustings kaip akmuo, kol pereis Tavo tauta, Viešpatie, kurią įsigijai. 02O 15 17 02O 15 17 19380 Tu įvesi juos ir pasodinsi savo paveldėjimo kalne, į vietą, kurią Tu, Viešpatie, pasirinkai, kad gyventum, į šventyklą, kurią padarė Tavo rankos. 02O 15 18 02O 15 18 19390 Viešpats karaliaus per amžius!’‘ 02O 15 19 02O 15 19 19400 Faraono žirgams, kovos vežimams ir raiteliams įėjus į jūrą, Viešpats užliejo juos vandenimis, o izraelitai perėjo sausu jūros dugnu. 02O 15 20 02O 15 20 19410 Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė būgną, ir visos moterys, eidamos paskui ją su būgnais, šoko. 02O 15 21 02O 15 21 19420 Mirjama pritardama giedojo: ‘‘Giedokite Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo. Žirgą ir raitelį Jis įmetė į jūrą’‘. 02O 15 22 02O 15 22 19430 Mozė vedė Izraelį nuo Raudonosios jūros, ir jie įėjo į Šūro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens. 02O 15 23 02O 15 23 19440 Atėję į Marą, jie negalėjo gerti Maros vandens, nes jis buvo kartus. Todėl ta vieta vadinama Mara. 02O 15 24 02O 15 24 19450 Tauta pradėjo murmėti prieš Mozę sakydami: ‘‘Ką gersime?’‘ 02O 15 25 02O 15 25 19460 Jis šaukėsi Viešpaties. Viešpats parodė jam medį, kurį įmetus į vandenį, vanduo tapo saldus. Čia Jis davė jiems įstatymą ir nuostatus, ir čia Jis išbandė juos. 02O 15 26 02O 15 26 19470 Jis sakė: ‘‘Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, ir darysi, kas teisu Jo akyse, kreipsi dėmesį į Jo įsakymus ir laikysiesi visų Jo nuostatų, tai ant tavęs neužleisiu nė vienos tų nelaimių, kurias užleidau ant egiptiečių, nes Aš esu Viešpats, tavo gydytojas’‘. 02O 15 27 02O 15 27 19480 Jie atėjo į Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių; ten pasistatė stovyklą. 02O 16 1 02O 16 1 19490 Antrojo mėnesio penkioliktą dieną po to, kai jie paliko Egiptą, visi izraelitai išėjo iš Elimo ir atėjo į Sino dykumą, esančią tarp Elimo ir Sinajaus. 02O 16 2 02O 16 2 19500 Visa Izraelio vaikų tauta murmėjo prieš Mozę ir Aaroną dykumoje. 02O 16 3 02O 16 3 19510 Jie sakė: ‘‘Geriau mes būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipto šalyje, kai sėdėjome prie mėsos puodų ir valgėme duonos sočiai! Jūs mus atvedėte į šią dykumą, kad numarintumėte visus badu’‘. 02O 16 4 02O 16 4 19520 Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Aš jums duosiu duonos iš dangaus. Žmonės teišeina ir tesusirenka dienos davinį, kad išbandyčiau juos, ar jie laikysis mano įstatymo, ar ne. 02O 16 5 02O 16 5 19530 O šeštą dieną teprisirenka dvigubai tiek, kiek kasdien prisirinkdavo’‘. 02O 16 6 02O 16 6 19540 Tada Mozė ir Aaronas tarė visiems izraelitams: ‘‘Šį vakarą žinosite, kad Viešpats jus išvedė iš Egipto. 02O 16 7 02O 16 7 19550 Ir rytą išvysite Viešpaties šlovę; Jis išgirdo jūsų murmėjimą prieš Jį. O kas esame mudu, kad murmate prieš mus? 02O 16 8 02O 16 8 19560 Viešpats duos jums vakare mėsos, o rytą­duonos sočiai. Viešpats išgirdo, kad murmėjote prieš Jį. O kas mudu esame? Ne prieš mus jūs murmate, bet prieš Viešpatį’‘. 02O 16 9 02O 16 9 19570 Tada Mozė tarė Aaronui: ‘‘Sakyk visiems izraelitams: ‘Priartėkite prie Viešpaties, nes Jis išgirdo jūsų murmėjimą’ ‘‘. 02O 16 10 02O 16 10 19580 Aaronui tebekalbant izraelitams, jie pažvelgė į dykumas ir pamatė Viešpaties šlovę debesyje. 02O 16 11 02O 16 11 19590 Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 16 12 02O 16 12 19600 ‘‘Aš girdėjau Izraelio vaikų murmėjimą. Sakyk jiems: ‘Vakare jūs gausite mėsos, o rytą pasisotinsite duona. Ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’ ‘‘. 02O 16 13 02O 16 13 19610 Vakare atskrido putpelės ir apdengė stovyklą, o rytą aplink stovyklą buvo rasa. 02O 16 14 02O 16 14 19620 Rasai pranykus, dykumoje pasirodė kažkas, tarsi šerkšnas ant žemės. 02O 16 15 02O 16 15 19630 Tai pamatę, izraelitai klausė vienas kito: ‘‘Kas čia?’‘ Nė vienas nežinojo, kas tai yra. Tada Mozė jiems tarė: ‘‘Tai duona, kurią Viešpats jums davė maistui. 02O 16 16 02O 16 16 19640 Štai ką Viešpats įsakė: ‘Kiekvienas teprisirenka tiek, kiek jis suvalgo; teparsineša po omerą kiekvienam žmogui, atsižvelgdamas į asmenų skaičių savo palapinėje’ ‘‘. 02O 16 17 02O 16 17 19650 Izraelitai darė, kaip buvo įsakyta, ir prisirinko vieni daugiau, kiti mažiau. 02O 16 18 02O 16 18 19660 Ir kai jie seikėjo omeru, kas buvo prisirinkęs daug, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, tam nestigo. Kiekvienas turėjo tiek, kiek galėjo suvalgyti. 02O 16 19 02O 16 19 19670 Mozė jiems sakė: ‘‘Nė vienas tenepalieka nieko rytojui’‘. 02O 16 20 02O 16 20 19680 Bet jie nepaklausė Mozės. Kai kurie paliko dalį maisto kitai dienai, tačiau atsirado kirmėlių ir jis pradėjo dvokti. Mozė užsirūstino ant jų. 02O 16 21 02O 16 21 19690 Kiekvienas kas rytą rinkdavosi, kiek jis galėjo suvalgyti. O saulei kaitinant, tie grūdeliai laukuose sutirpdavo. 02O 16 22 02O 16 22 19700 Šeštą dieną jie prisirinko dvigubai tiek: po du omerus kiekvienam. Izraelio vyresnieji apie tai pranešė Mozei. 02O 16 23 02O 16 23 19710 Jis sakė jiems: ‘‘Taip Viešpats liepė: ‘Rytoj yra sabatas, šventa poilsio diena, skirta Viešpačiui. Ką norite kepti, iškepkite, ir ką norite virti, išvirkite, o kas lieka, atidėkite į šalį ir palaikykite rytojui’ ‘‘. 02O 16 24 02O 16 24 19720 Jie pasidėjo rytojui, kaip Mozė buvo įsakęs. Ir tai nesugedo ir neatsirado kirmėlių. 02O 16 25 02O 16 25 19730 Po to Mozė tarė: ‘‘Valgykite tai! Nes šiandien yra Viešpaties sabatas, nieko laukuose nerasite. 02O 16 26 02O 16 26 19740 Šešias dienas rinksite, o septintoji diena yra sabatas; joje nieko nerasite’‘. 02O 16 27 02O 16 27 19750 Vis dėlto septintąją dieną kai kurie išėjo rinkti, bet nieko nerado. 02O 16 28 02O 16 28 19760 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ar ilgai nesilaikysite mano įstatymų ir įsakymų? 02O 16 29 02O 16 29 19770 Viešpats jums įsakė švęsti sabatą. Todėl šeštąją dieną Jis duoda jums duonos dviem dienom. Kiekvienas pasilikite savo vietoje. Nė vienas neišeikite iš savo namų septintąją dieną’‘. 02O 16 30 02O 16 30 19780 Taip tauta ilsėjosi septintąją dieną. 02O 16 31 02O 16 31 19790 Dievo duotą maistą izraelitai praminė mana. Ji buvo tarsi balti kalendros grūdeliai, o jos skonis kaip papločio su medumi. 02O 16 32 02O 16 32 19800 Mozė paskelbė Viešpaties įsakymą: ‘‘Prisipilkite omerą manos, kad būsimos kartos žinotų, kokia duona jus maitinau dykumoje, kai išvedžiau iš Egipto’‘. 02O 16 33 02O 16 33 19810 Mozė sakė Aaronui: ‘‘Paimk indą, supilk į jį vieną omerą manos ir jį padėk Viešpaties akivaizdoje, kad išliktų būsimoms kartoms’‘. 02O 16 34 02O 16 34 19820 Kaip Viešpats įsakė Mozei, taip Aaronas padėjo indą palapinės švenčiausioje vietoje. 02O 16 35 02O 16 35 19830 Izraelitai valgė maną keturiasdešimt metų, kol atėjo į gyvenamas žemes. Jie valgė maną, kol atėjo prie Kanaano šalies ribų. 02O 16 36 02O 16 36 19840 Omeras yra dešimtoji efos dalis. 02O 17 1 02O 17 1 19850 Visi izraelitai keliavo toliau iš Sino dykumos sustodami, kai Viešpats įsakydavo. Jie pasistatė stovyklą Refidime. Čia jie nerado geriamo vandens 02O 17 2 02O 17 2 19860 ir priekaištavo Mozei, sakydami: ‘‘Duok mums vandens atsigerti!’‘ Mozė jiems atsakė: ‘‘Ko burnojate prieš mane? Kodėl gundote Viešpatį?’‘ 02O 17 3 02O 17 3 19870 Žmonės, ištroškę vandens, murmėjo prieš Mozę: ‘‘Kodėl mus išvedei iš Egipto, kad mus, mūsų vaikus ir gyvulius numarintum troškuliu?’‘ 02O 17 4 02O 17 4 19880 Tada Mozė šaukėsi Viešpaties: ‘‘Ką man daryti su šita tauta? Nedaug trūksta, kad jie užmuštų mane akmenimis’‘. 02O 17 5 02O 17 5 19890 Viešpats atsakė Mozei: ‘‘Išeik prieš tautą kartu su Izraelio vyresniaisiais; laikyk rankoje lazdą, kuria sudavei į upę, ir eik. 02O 17 6 02O 17 6 19900 Aš stovėsiu prieš tave ant uolos Horebe. Tu suduosi lazda į uolą, iš jos ištekės vanduo ir žmonės galės atsigerti’‘. Mozė taip ir padarė Izraelio vyresniųjų akyse. 02O 17 7 02O 17 7 19910 Jis praminė tą vietą Masa ir Meriba dėl to, kad izraelitai priekaištavo ir gundė Viešpatį, sakydami: ‘‘Ar yra Viešpats tarp mūsų?’‘ 02O 17 8 02O 17 8 19920 Tada atėjo amalekiečiai ir kariavo su Izraeliu Refidime. 02O 17 9 02O 17 9 19930 Mozė įsakė Jozuei: ‘‘Pasirink vyrų ir eik kariauti prieš amalekiečius! Rytoj aš atsistosiu ant kalvos viršūnės ir laikysiu Dievo lazdą rankoje’‘. 02O 17 10 02O 17 10 19940 Jozuė padarė, kaip jam Mozė buvo įsakęs, ir kovojo prieš amalekiečius. Mozė, Aaronas ir Hūras užlipo ant kalvos viršūnės. 02O 17 11 02O 17 11 19950 Kol Mozė laikydavo pakėlęs savo rankas, laimėdavo izraelitai; kai tik jas nuleisdavo, laimėdavo amalekiečiai. 02O 17 12 02O 17 12 19960 Mozės rankos pavargo; jie tad paėmė akmenį, ir jis atsisėdo ant jo. Aaronas ir Hūras laikė jo rankas, vienas iš vienos, kitas iš kitos pusės; taip jo rankos buvo pakeltos iki saulės nusileidimo. 02O 17 13 02O 17 13 19970 Tuo būdu Jozuė nugalėjo Amaleką ir jo tautą savo kardu. 02O 17 14 02O 17 14 19980 Viešpats liepė Mozei: ‘‘Įrašyk tai į knygą atminimui ir perskaityk Jozuei girdint, kad Aš išnaikinsiu atminimą apie amalekiečius iš po dangaus’‘. 02O 17 15 02O 17 15 19990 Mozė pastatė aukurą ir jį pavadino ‘‘Viešpats yra mano vėliava’‘. 02O 17 16 02O 17 16 20000 Nes jis sakė: ‘‘Viešpats prisiekė ir Jis kariaus prieš amalekiečius per kartų kartas’‘. 02O 18 1 02O 18 1 20010 Jetras, Midjano kunigas, Mozės uošvis, išgirdo visa, ką Dievas padarė Mozei ir savo tautai Izraeliui, ir kad Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto. 02O 18 2 02O 18 2 20020 Tai sužinojęs, Jetras, Mozės uošvis, paėmė Ciporą, Mozės žmoną, kurią Mozė buvo parsiuntęs atgal, 02O 18 3 02O 18 3 20030 ir jos abu sūnus, kurių vieno vardas buvo Geršomas, nes jis sakė: ‘‘Buvau ateivis svetimoje šalyje’‘, 02O 18 4 02O 18 4 20040 o kito Eliezeras, nes sakė: ‘‘Mano tėvo Dievas buvo mano pagalba ir mane išgelbėjo nuo faraono kardo’‘. 02O 18 5 02O 18 5 20050 Ir Jetras, Mozės uošvis, atėjo su jo sūnumis ir žmona pas Mozę į dykumą, kur jis stovyklavo prie Dievo kalno. 02O 18 6 02O 18 6 20060 Jetras pranešė Mozei: ‘‘Štai aš, tavo uošvis Jetras, su tavo žmona ir abiem sūnumis einame pas tave!’‘ 02O 18 7 02O 18 7 20070 Tada Mozė, išėjęs pasitikti uošvio, nusilenkė jam ir jį pabučiavo. Paklausę vienas kito, kaip sekasi, įėjo į palapinę. 02O 18 8 02O 18 8 20080 Mozė papasakojo savo uošviui visa, ką Viešpats padarė faraonui ir egiptiečiams dėl Izraelio, ir visą vargą kelyje, ir kaip Viešpats juos išgelbėjo. 02O 18 9 02O 18 9 20090 Jetras džiaugėsi visu tuo, ką Viešpats padarė Izraeliui išgelbėdamas jį iš egiptiečių, 02O 18 10 02O 18 10 20100 ir tarė: ‘‘Tebūna palaimintas Viešpats, kuris jus išgelbėjo iš egiptiečių ir faraono, kuris išgelbėjo tautą iš Egipto vergovės. 02O 18 11 02O 18 11 20110 Dabar žinau, kad Viešpats yra aukščiau visų kitų dievų, nes pranoko juos tuo, kuo jie didžiavosi’‘. 02O 18 12 02O 18 12 20120 Po to Jetras, Mozės uošvis, aukojo Dievui deginamąją auką ir atnašas. Tada Aaronas ir visi Izraelio vyresnieji drauge su Mozės uošviu valgė Dievo akivaizdoje. 02O 18 13 02O 18 13 20130 Kitą dieną Mozė atsisėdo žmonių teisti, ir žmonės stovėjo prie jo nuo ryto iki vakaro. 02O 18 14 02O 18 14 20140 Mozės uošvis, pamatęs visa, ką jis darė žmonėms, klausė: ‘‘Ką tu čia darai? Kodėl tu sėdi vienas, o visi žmonės stovi nuo ryto iki vakaro?’‘ 02O 18 15 02O 18 15 20150 Mozė atsakė: ‘‘Žmonės ateina pas mane pasiklausti Dievo patarimų. 02O 18 16 02O 18 16 20160 Kai jie nesutaria, ateina pas mane, kad būčiau jų teisėju ir paskelbčiau Dievo nuostatus ir įstatymus’‘. 02O 18 17 02O 18 17 20170 Mozės uošvis atsakė: ‘‘Negerai darai! 02O 18 18 02O 18 18 20180 Tu pats ir šitie žmonės, kurie yra su tavimi, visiškai nuvargsite, nes tau tai per sunku; tu negali vienas atlikti to darbo. 02O 18 19 02O 18 19 20190 Dabar paklausyk mano balso. Aš tau patarsiu, ir Dievas bus su tavimi! Būk tarpininkas tarp tautos ir Dievo ir pranešk jų reikalus Dievui. 02O 18 20 02O 18 20 20200 Mokyk juos įstatymų bei nuostatų, parodyk jiems kelią, kuriuo jie turi eiti, ir darbus, kuriuos turi daryti. 02O 18 21 02O 18 21 20210 Be to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais, 02O 18 22 02O 18 22 20220 ir tegu jie teisia žmones. Kiekvieną didelę bylą jie perduos tau, o mažas bylas spręs patys. Tau bus lengviau, ir jie pasidalins naštą su tavimi. 02O 18 23 02O 18 23 20230 Jeigu taip darysi ir Dievas įsakys tau, pats ištversi ir visi žmonės grįš į savo namus ramybėje’‘. 02O 18 24 02O 18 24 20240 Mozė paklausė savo uošvio patarimo. 02O 18 25 02O 18 25 20250 Jis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais. 02O 18 26 02O 18 26 20260 Ir jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo Mozei, bet mažas sprendė patys. 02O 18 27 02O 18 27 20270 Po to Mozės uošvis iškeliavo į savo šalį. 02O 19 1 02O 19 1 20280 Trečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą. 02O 19 2 02O 19 2 20290 Nes jie buvo išėję iš Refidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu, 02O 19 3 02O 19 3 20300 ir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: ‘‘Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams: 02O 19 4 02O 19 4 20310 ‘Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs. 02O 19 5 02O 19 5 20320 Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė. 02O 19 6 02O 19 6 20330 Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams’‘. 02O 19 7 02O 19 7 20340 Sugrįžęs Mozė sušaukė tautos vyresniuosius ir jiems pranešė viską, ką Viešpats įsakė. 02O 19 8 02O 19 8 20350 Tada visa tauta atsakė: ‘‘Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime’‘. Mozė perdavė tautos atsakymą Viešpačiui. 02O 19 9 02O 19 9 20360 Viešpats sakė Mozei: ‘‘Aš ateisiu pas tave tirštame debesyje, kad, man kalbant su tavimi, tauta girdėtų ir tavimi tikėtų per amžius’‘. Mozė pranešė tautos žodžius Viešpačiui, 02O 19 10 02O 19 10 20370 o Jis tarė Mozei: ‘‘Eik pas žmones ir pašventink juos šiandien ir rytoj. Teišsiskalbia jie drabužius 02O 19 11 02O 19 11 20380 ir tepasirengia trečiajai dienai. Trečią dieną Aš nužengsiu ant Sinajaus kalno visai tautai matant. 02O 19 12 02O 19 12 20390 Nužymėk ribas aplink kalną ir įsakyk žmonėms, kad nedrįstų lipti į kalną ar paliesti jo kraštą, nes kiekvienas, kuris palies kalną, numirs. 02O 19 13 02O 19 13 20400 Kas palies, tas bus užmuštas akmenimis arba pervertas strėle; nei žmogus, nei gyvulys neišliks gyvas. Išgirdę ilgą trimito garsą, jie tepriartėja prie kalno’‘. 02O 19 14 02O 19 14 20410 Mozė, grįžęs nuo kalno, pašventino žmones. Ir jie išsiplovė drabužius. 02O 19 15 02O 19 15 20420 Jis jiems tarė: ‘‘Būkite pasiruošę trečiajai dienai; nė vienas tenesiartina prie savo žmonos!’‘ 02O 19 16 02O 19 16 20430 Trečiąją dieną, rytui išaušus griaudėjo perkūnija ir žaibavo, tamsūs debesys apdengė kalną ir pasigirdo labai stiprus trimito garsas. Visi žmonės stovykloje pradėjo drebėti. 02O 19 17 02O 19 17 20440 Mozė išvedė tautą iš stovyklos susitikti su Dievu. Jie sustojo kalno papėdėje. 02O 19 18 02O 19 18 20450 Visas Sinajaus kalnas buvo apgaubtas dūmų, nes Viešpats nužengė ugnyje ant jo. Dūmai kilo tarsi iš krosnies, visas kalnas smarkiai drebėjo. 02O 19 19 02O 19 19 20460 Trimito garsas vis stiprėjo. Mozė kalbėjo, o Dievas jam atsakinėjo balsu. 02O 19 20 02O 19 20 20470 Viešpats nužengė ant Sinajaus kalno viršūnės ir, pasišaukęs Mozę ant kalno, 02O 19 21 02O 19 21 20480 jam tarė: ‘‘Nulipk žemyn, įspėk žmones, kad nesiveržtų, norėdami išvysti Viešpatį, ir daugelis jų nežūtų. 02O 19 22 02O 19 22 20490 Taip pat ir kunigai, kurie artinasi prie Viešpaties, tegul pasišventina, kad Viešpats jų neištiktų’‘. 02O 19 23 02O 19 23 20500 Mozė sakė Viešpačiui: ‘‘Žmonės negali užlipti į Sinajaus kalną. Tu mus įspėjai nužymėti ribą aplink kalną ir pašventinti jį’‘. 02O 19 24 02O 19 24 20510 Viešpats jam atsakė: ‘‘Nusileisk ir grįžk su Aaronu. Tačiau kunigai ir tauta tegul nesiveržia prie Viešpaties, kad Jis jų nesunaikintų’‘. 02O 19 25 02O 19 25 20520 Mozė grįžo pas tautą ir kalbėjo jiems. 02O 20 1 02O 20 1 20530 Dievas kalbėjo visus šiuos žodžius: 02O 20 2 02O 20 2 20540 ‘‘Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų. 02O 20 3 02O 20 3 20550 Neturėk kitų dievų šalia manęs. 02O 20 4 02O 20 4 20560 Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. 02O 20 5 02O 20 5 20570 Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, 02O 20 6 02O 20 6 20580 bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų. 02O 20 7 02O 20 7 20590 Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo mini Jo vardą. 02O 20 8 02O 20 8 20600 Atsimink sabato dieną, kad ją švęstum. 02O 20 9 02O 20 9 20610 Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus, 02O 20 10 02O 20 10 20620 o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose, 02O 20 11 02O 20 11 20630 nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino sabatą ir pašventino jį. 02O 20 12 02O 20 12 20640 Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duoda. 02O 20 13 02O 20 13 20650 Nežudyk. 02O 20 14 02O 20 14 20660 Nesvetimauk. 02O 20 15 02O 20 15 20670 Nevok. 02O 20 16 02O 20 16 20680 Neliudyk neteisingai prieš savo artimą. 02O 20 17 02O 20 17 20690 Negeisk savo artimo namų, negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo—nieko, kas yra tavo artimo’‘. 02O 20 18 02O 20 18 20700 Visi žmonės girdėjo griaustinį ir trimito garsą, matė žaibus ir rūkstantį kalną. Matydami tai žmonės atsitraukė ir stovėjo atokiai. 02O 20 19 02O 20 19 20710 Jie sakė Mozei: ‘‘Tu kalbėk su mumis! Mes klausysime. Tačiau tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume!’‘ 02O 20 20 02O 20 20 20720 Mozė atsakė žmonėms: ‘‘Nebijokite! Dievas atėjo tam, kad jus išmėgintų, ir kad Jo baimė būtų prieš jus ir jūs nenusidėtumėte’‘. 02O 20 21 02O 20 21 20730 Žmonės stovėjo toli, o Mozė priartėjo prie tamsaus debesies, kur buvo Dievas. 02O 20 22 02O 20 22 20740 Viešpats liepė Mozei pasakyti izraelitams: ‘‘Jūs patys girdėjote, kad Aš iš dangaus kalbėjau su jumis. 02O 20 23 02O 20 23 20750 Nedarykite šalia manęs sau sidabrinių ar auksinių dievų. 02O 20 24 02O 20 24 20760 Padaryk man iš žemės aukurą ir aukok ant jo deginamąsias ir padėkos aukas, savo avis ir galvijus. Kiekvienoje vietoje, kurioje bus minimas mano vardas, Aš ateisiu ir laiminsiu tave. 02O 20 25 02O 20 25 20770 O jei man statysi akmeninį aukurą, nestatyk jo iš tašytų akmenų, nes, naudodamas įrankį, suterši jį. 02O 20 26 02O 20 26 20780 Taip pat nelipk laiptais prie mano aukuro, kad nebūtų atidengtas tavo nuogumas’‘. 02O 21 1 02O 21 1 20790 ‘‘Tai nuostatai, kuriuos jiems pateiksi. 02O 21 2 02O 21 2 20800 Jei pirksi vergą hebrają, jis tau tarnaus šešerius metus, o septintaisiais paleisi jį be išpirkimo. 02O 21 3 02O 21 3 20810 Jei jis atėjo vienas, vienas teišeina. Jei atėjo vedęs, jo žmona teišeina su juo. 02O 21 4 02O 21 4 20820 Jei jo šeimininkas davė jam žmoną ir ji pagimdė sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai lieka šeimininkui, o jis vienas teišeina. 02O 21 5 02O 21 5 20830 Bet jei vergas aiškiai pasakys: ‘Aš myliu savo šeimininką, žmoną bei vaikus ir atsisakau laisvės’, 02O 21 6 02O 21 6 20840 tai jo šeimininkas atves jį pas teisėjus, prives jį prie durų arba prie durų staktos ir perdurs yla jo ausį; ir jis liks jam tarnauti visą gyvenimą. 02O 21 7 02O 21 7 20850 Jei kas parduoda savo dukterį vergijon, ji neišeis, kaip išeina vergai. 02O 21 8 02O 21 8 20860 Jei ji nepatinka šeimininkui, kuris su ja susižadėjo, jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturi teisės parduoti jos svetimšaliams, nes apgavo ją. 02O 21 9 02O 21 9 20870 O jei jis sužadėjo ją su savo sūnumi, privalo elgtis su ja kaip su dukterimi. 02O 21 10 02O 21 10 20880 Jei jis paims jam kitą, jis neturi teisės sumažinti jai maisto, rūbų ir santuokinių teisių. 02O 21 11 02O 21 11 20890 Jei jis neatlieka jai šitų trijų dalykų, ji išeis be išpirkimo mokesčio. 02O 21 12 02O 21 12 20900 Kas sumuša žmogų taip, kad jis miršta, tas baudžiamas mirtimi. 02O 21 13 02O 21 13 20910 O jei žmogus negalvojo žudyti, bet Dievas atidavė jį į jo rankas, tai Aš paskirsiu vietą, kur jis galėtų pabėgti. 02O 21 14 02O 21 14 20920 Jei kas savo artimą tyčiomis nužudo panaudodamas klastą, tą paimk ir nuo mano aukuro, kad jis mirtų. 02O 21 15 02O 21 15 20930 Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi. 02O 21 16 02O 21 16 20940 Kas pavagia žmogų ir parduoda jį, ar jis surandamas pas jį, baudžiamas mirtimi. 02O 21 17 02O 21 17 20950 Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi. 02O 21 18 02O 21 18 20960 Jei vyrams susivaidijus, vienas taip sumuša kitą akmeniu ar kumščiu, kad tas nemiršta, bet atsigula į lovą, 02O 21 19 02O 21 19 20970 ir jeigu jis atsikelia ir pasiremdamas lazda gali vaikščioti, sumušėjas nebaudžiamas, tik privalo atlyginti už sugaištą laiką ir sumokėti visas gydymo išlaidas. 02O 21 20 02O 21 20 20980 Jei kas taip sumuša vergą ar vergę lazda, kad tas tuojau miršta,­bus nubaustas. 02O 21 21 02O 21 21 20990 O jei jis išgyvena vieną ar dvi dienas, jis nebaudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė. 02O 21 22 02O 21 22 21000 Jei vyrai vaidijasi ir užgauna nėščią moterį ir ji persileidžia, bet jos pačios nesužaloja, tada užgavėjas baudžiamas pinigine bauda, kokią jam paskiria tos moters vyras, teisėjams tarpininkaujant. 02O 21 23 02O 21 23 21010 Bet jei sužaloja­gyvybė už gyvybę, 02O 21 24 02O 21 24 21020 akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją, 02O 21 25 02O 21 25 21030 nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą. 02O 21 26 02O 21 26 21040 Jei kas išmuša savo vergui ar vergei akį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn. 02O 21 27 02O 21 27 21050 Jei jis išmuša savo vergui ar vergei dantį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn. 02O 21 28 02O 21 28 21060 Jei jautis taip subado vyrą ar moterį, kad tas miršta, jautį užmuškite akmenimis ir nevalgykite jo mėsos. Tačiau jaučio savininkas yra nekaltas. 02O 21 29 02O 21 29 21070 Bet jeigu jautis jau anksčiau badydavo ir jo savininkas buvo įspėtas, tačiau jo neuždarė, ir jei jis mirtinai subadė vyrą ar moterį, jautį užmuškite akmenimis, o jo savininką taip pat bauskite mirtimi. 02O 21 30 02O 21 30 21080 O jei jam bus leista išsipirkti, jis mokės išpirką už savo gyvybę tiek, kiek jam bus paskirta. 02O 21 31 02O 21 31 21090 Jei jautis subado sūnų ar dukterį, laikykitės tos pačios taisyklės. 02O 21 32 02O 21 32 21100 Jei jautis subado vergę ar vergą, tai savininkas sumokės vergo šeimininkui trisdešimt šekelių sidabro, o jautį užmuškite akmenimis. 02O 21 33 02O 21 33 21110 Jei kas atidengia duobę arba jei kas iškasa duobę, bet jos neuždengia, ir į ją įkrinta jautis ar asilas, 02O 21 34 02O 21 34 21120 duobės savininkas atlygins nuostolį, sumokėdamas pinigus gyvulio savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam. 02O 21 35 02O 21 35 21130 Jei kieno jautis taip sužaloja kito jautį, kad tas nugaišta, tai jie parduos gyvąjį jautį ir pasidalins už jį gautus pinigus. Taip pat jie pasidalins ir nugaišusį gyvulį. 02O 21 36 02O 21 36 21140 O jei buvo žinoma, kad jautis jau anksčiau badydavo ir savininkas jo neuždarė, tai jis atiduos jautį už jautį, o nugaišęs priklausys jam’‘. 02O 22 1 02O 22 1 21150 ‘‘Jei kas pavagia jautį ar avį ir jį papjauna ar parduoda, jis sugrąžins penkis jaučius už jautį ir keturias avis už avį. 02O 22 2 02O 22 2 21160 Jei kas užklumpa vagį besilaužiantį ir suduoda jam taip, kad tas numiršta, jis nebaudžiamas už pralietą kraują. 02O 22 3 02O 22 3 21170 Jei jis tai padarytų dienos metu, jis kaltinamas už pralietą kraują. Vagis privalo viską atlyginti. Jei jis nieko neturi, jį parduosite už vagystę. 02O 22 4 02O 22 4 21180 Jei pas jį randamas dar gyvas pavogtas jautis ar avis, jis atlygins dvigubai. 02O 22 5 02O 22 5 21190 Jei kas nugano lauką ar vynuogyną ir leidžia savo gyvulius ganytis svetimame lauke, tas privalo atlyginti geriausiu, kas yra jo paties lauke ar vynuogyne. 02O 22 6 02O 22 6 21200 Jei ugnis išsiplečia ir apima erškėčius, ir sudega sustatyti pėdai ar tebeaugantys javai lauke, tai tas, kuris užkūrė ugnį, atlygina visą nuostolį. 02O 22 7 02O 22 7 21210 Jei kas paveda savo artimui saugoti pinigus ar kitokius daiktus ir jie pavagiami iš jo namų, tai, suradus vagį, jis privalo dvigubai atlyginti. 02O 22 8 02O 22 8 21220 Jei vagies nesuranda, namų savininką atvesite pas teisėjus, kad ištirtų, ar jis nepridėjo rankos prie savo artimo nuosavybės. 02O 22 9 02O 22 9 21230 Kai kyla ginčas dėl nuosavybės: jaučio, asilo, avies, apsiausto ar dėl bet kokio kito pamesto daikto, apie kurį kitas tvirtina, kad tai jo,­abu privalo ateiti pas teisėjus. Kuris kaltas, privalo dvigubai atlyginti savo artimui. 02O 22 10 02O 22 10 21240 Jei kas paveda savo artimui saugoti asilą, jautį, avį ar bet kokį gyvulį ir tas, niekam nematant, pastimpa, susižeidžia ar nuvaromas, 02O 22 11 02O 22 11 21250 tas, kuris saugojo, turi prisiekti prieš Viešpatį, kad nepridėjo rankos prie artimo nuosavybės. Tada savininkas privalo sutikti su tuo ir jis neturės atlyginti nuostolio. 02O 22 12 02O 22 12 21260 O jei bus pavogta iš jo, jis atlygins savininkui. 02O 22 13 02O 22 13 21270 Jei gyvulį sudrasko žvėrys, jis privalo liekanas atgabenti įrodymui ir jam nereikės atlyginti už tai, kas sudraskyta. 02O 22 14 02O 22 14 21280 Jei kas pasiskolina iš savo artimo ir tai sugadinama ar pastimpa, kai savininko nėra šalia, tai jis privalo atlyginti nuostolį. 02O 22 15 02O 22 15 21290 Jei savininkas buvo šalia, atlyginti nereikia. Jei buvo išnuomota, reikia sumokėti tik už nuomą. 02O 22 16 02O 22 16 21300 Jei kas suvedžioja mergaitę dar nesužadėtą, jis privalo ją vesti ir duoti jai kraitį. 02O 22 17 02O 22 17 21310 Jei jos tėvas nesutinka jos išleisti už jo, tai jis sumokės tiek pinigų, kiek mokama kraičiui mergaitei. 02O 22 18 02O 22 18 21320 Būrėjams neleisi gyviems išlikti. 02O 22 19 02O 22 19 21330 Kas santykiauja su gyvuliu, turi būti baudžiamas mirtimi. 02O 22 20 02O 22 20 21340 Kas aukoja kitiems dievams, o ne Viešpačiui, turi būti sunaikintas. 02O 22 21 02O 22 21 21350 Ateivio neskriausi ir nespausi, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto šalyje. 02O 22 22 02O 22 22 21360 Neskriauskite našlės ar našlaičio. 02O 22 23 02O 22 23 21370 Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos, Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą. 02O 22 24 02O 22 24 21380 Tada savo rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks našlėmis ir vaikai našlaičiais. 02O 22 25 02O 22 25 21390 Jei paskolinsi pinigų mano tautos beturčiui, gyvenančiam šalia tavęs, nepasidaryk lupikas ir neapkrauk jo palūkanomis. 02O 22 26 02O 22 26 21400 Jei paimsi kaip užstatą savo artimo apsiaustą, privalai jam grąžinti jį iki saulės laidos. 02O 22 27 02O 22 27 21410 Nes tai yra jo vienintelis apsiaustas kūnui pridengti. Kuo kitu jis apsidengs miegodamas? Ir kai jis šauksis manęs, išklausysiu, nes esu gailestingas. 02O 22 28 02O 22 28 21420 Nekalbėk pikta prieš tautos teisėjus ir nekeik tautos vadovo. 02O 22 29 02O 22 29 21430 Savo javų ir vaisių pirmienų nedelsk pristatyti. Pirmagimį savo sūnų atiduosi man. 02O 22 30 02O 22 30 21440 Taip pat pasielgsi su savo jaučiais ir avimis. Septynias dienas jis pasiliks prie savo motinos, aštuntąją dieną atiduosi jį man. 02O 22 31 02O 22 31 21450 Jūs būsite šventi žmonės man, ir žvėries sudraskyto gyvulio nevalgysite; šuniui jį numeskite’‘. 02O 23 1 02O 23 1 21460 ‘‘Nepatikėk melagingu skundu ir neprisidėk prie piktadario neteisingai liudyti. 02O 23 2 02O 23 2 21470 Nesek paskui minią daryti pikta ir neprisidėk teisme prie daugumos iškreipti teisingumo. 02O 23 3 02O 23 3 21480 Nepataikauk beturčiui jo byloje. 02O 23 4 02O 23 4 21490 Jei sutinki beklaidžiojantį savo priešo jautį ar asilą, privalai jį nuvesti jam. 02O 23 5 02O 23 5 21500 Jei matai tavęs nekenčiančio žmogaus asilą, parkritusį po našta, nepraeik, bet padėk jį pakelti. 02O 23 6 02O 23 6 21510 Neiškraipyk teisingumo beturčio byloje. 02O 23 7 02O 23 7 21520 Šalinkis neteisybės, nekalto bei teisaus nežudyk, nes Aš neišteisinsiu piktadario. 02O 23 8 02O 23 8 21530 Kyšių nepriimk, nes kyšiai apakina net išmintinguosius ir iškraipo teisiųjų žodžius. 02O 23 9 02O 23 9 21540 Neskriausk ateivio. Jūs žinote, kaip jaučiasi ateivis, nes buvote ateiviai Egipto šalyje. 02O 23 10 02O 23 10 21550 Šešerius metus sėsi savo žemėje ir surinksi jos vaisius, 02O 23 11 02O 23 11 21560 o septintaisiais metais leisi jai pailsėti, paliksi ją neapsėtą, kad tavo tautos beturčiai iš jos maitintųsi, ir tai, ką jie paliks, ėstų laukiniai žvėrys. Taip pat pasielgsi su savo vynuogynu ir alyvmedžiais. 02O 23 12 02O 23 12 21570 Šešias dienas dirbk savo darbą, o septintąją dieną ilsėkis, kad pailsėtų tavo jautis bei asilas ir atsikvėptų vergės sūnus bei ateivis. 02O 23 13 02O 23 13 21580 Laikykitės viso, ką jums įsakiau. Neminėkite kitų dievų vardo, tenesigirdi to iš jūsų lūpų. 02O 23 14 02O 23 14 21590 Tris kartus per metus švęsi man šventes. 02O 23 15 02O 23 15 21600 Švęsk Neraugintos duonos šventę. Septynias dienas valgyk neraugintą duoną, kaip įsakiau nustatytu laiku, Abibo mėnesį, nes jį išėjai iš Egipto. Nepasirodyk mano akyse tuščiomis rankomis. 02O 23 16 02O 23 16 21610 Švęsk Pirmųjų vaisių derliaus šventę ir metų pabaigoje, kai nuimsi laukų derlių, Derliaus nuėmimo šventę. 02O 23 17 02O 23 17 21620 Tris sykius per metus kiekvienas vyras tepasirodo Viešpaties akivaizdoje. 02O 23 18 02O 23 18 21630 Neaukok mano aukos kraujo drauge su rauginta duona ir nelaikyk iki ryto mano aukos riebalų. 02O 23 19 02O 23 19 21640 Pirmuosius savo dirvos vaisius atgabenk į Viešpaties, tavo Dievo, namus. Nevirk ožiuko jo motinos piene. 02O 23 20 02O 23 20 21650 Aš siunčiu angelą pirma tavęs, kad saugotų tave kelyje ir nuvestų į vietą, kurią tau paruošiau. 02O 23 21 02O 23 21 21660 Saugokis jo ir klausyk jo balso, nesipriešink jam, nes jis neatleis jūsų nusižengimų, kadangi jame yra mano vardas. 02O 23 22 02O 23 22 21670 Bet jei tu iš tiesų paklusi jo balsui ir vykdysi visa, ką kalbu, tai Aš būsiu priešas tavo priešams ir prispaudėjas tavo prispaudėjams. 02O 23 23 02O 23 23 21680 Mano angelas eis pirma tavęs ir tave nuves pas amoritus, hetitus, perizus, kanaaniečius, hivus ir jebusiečius, ir Aš juos sunaikinsiu. 02O 23 24 02O 23 24 21690 Nesilenk prieš jų dievus ir netarnauk jiems. Nesielk, kaip jie elgiasi, bet visiškai sunaikink juos ir sudaužyk jų atvaizdus. 02O 23 25 02O 23 25 21700 Jūs tarnausite Viešpačiui, savo Dievui, ir Jis laimins tavo duoną bei vandenį; ir Aš pašalinsiu jų ligas. 02O 23 26 02O 23 26 21710 Nebus nelaiku gimdančios ir nevaisingos tavo šalyje, ir išpildysiu tavo dienų skaičių. 02O 23 27 02O 23 27 21720 Sukelsiu baimę tarp tavo priešų ir sąmyšį tautoje, su kuria kariausi, ir priversiu visus tavo priešus bėgti. 02O 23 28 02O 23 28 21730 Aš siųsiu pirma tavęs širšes, kad jos nuvytų nuo tavęs hivus, kanaaniečius ir hetitus. 02O 23 29 02O 23 29 21740 Aš nenuvarysiu jų nuo tavo veido per vienerius metus, kad žemė netaptų dykuma ir nepadaugėtų laukinių žvėrių. 02O 23 30 02O 23 30 21750 Pamažu juos išvarysiu iš krašto, kol tu išsiplėsi ir užvaldysi žemę. 02O 23 31 02O 23 31 21760 Aš nustatysiu tavo krašto ribas nuo Raudonosios jūros iki filistinų jūros ir nuo dykumos iki upės. Atiduosiu tos šalies gyventojus į tavo rankas, ir tu juos išvarysi iš krašto. 02O 23 32 02O 23 32 21770 Nedaryk sandoros nei su jais, nei su jų dievais. 02O 23 33 02O 23 33 21780 Jie neturi gyventi tavo šalyje, kad tavęs nesugundytų nusidėti prieš mane. Jei tarnausi jų dievams, tai taps tau spąstais’‘. 02O 24 1 02O 24 1 21790 Viešpats sakė Mozei: ‘‘Tu, Aaronas, Nadabas ir Abi-huvas bei septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų užlipkite ant kalno ir pagarbinkite mane iš tolo. 02O 24 2 02O 24 2 21800 Mozė vienas priartės prie Viešpaties, o jie tegul nesiartina, ir tauta tegu neina su juo’‘. 02O 24 3 02O 24 3 21810 Mozė atėjo ir pranešė tautai visus Viešpaties žodžius ir nuostatus. Tada visa tauta atsakė vienu balsu: ‘‘Visus žodžius, kuriuos Viešpats kalbėjo, vykdysime’‘. 02O 24 4 02O 24 4 21820 Mozė surašė visus Viešpaties žodžius. Anksti rytą atsikėlęs, jis pastatė aukurą kalno papėdėje ir dvylika stulpų pagal dvylika Izraelio giminių. 02O 24 5 02O 24 5 21830 Ir jis pasiuntė jaunus vyrus iš Izraelio vaikų, kurie aukojo deginamąsias aukas ir jaučius kaip padėkos auką Viešpačiui. 02O 24 6 02O 24 6 21840 Mozė ėmė pusę aukojamųjų gyvulių kraujo ir supylė į dubenis, o kitą pusę iššlakstė ant aukuro. 02O 24 7 02O 24 7 21850 Po to jis, paėmęs sandoros knygą, tautai girdint, perskaitė. Jie sakė: ‘‘Visa, ką Viešpats įsakė, vykdysime ir būsime klusnūs’‘. 02O 24 8 02O 24 8 21860 Tada Mozė ėmė kraujo ir, šlakstydamas jį ant tautos, tarė: ‘‘Štai kraujas sandoros, kurią Viešpats padarė su jumis šiais žodžiais’‘. 02O 24 9 02O 24 9 21870 Tada užkopė Mozė, Aaronas, Nadabas, Abihuvas ir septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų. 02O 24 10 02O 24 10 21880 Ir jie matė Izraelio Dievą: po Jo kojomis buvo tarsi grindinys iš safyro akmens, tarsi skaidrus dangus. 02O 24 11 02O 24 11 21890 Ir Jis nekėlė savo rankos prieš Izraelio vaikų vyresniuosius. Jie matė Dievą, valgė ir gėrė. 02O 24 12 02O 24 12 21900 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Užkopk pas mane ant kalno ir būk čia. Aš duosiu tau akmenines plokštes, įstatymą ir įsakymus, kuriuos surašiau, kad galėtum juos pamokyti’‘. 02O 24 13 02O 24 13 21910 Tai pakilo Mozė ir jo tarnas Jozuė, ir Mozė užlipo į Dievo kalną. 02O 24 14 02O 24 14 21920 Mozė tarė vyresniesiems: ‘‘Palaukite čia mūsų, kol sugrįšime. Aaronas ir Hūras yra su jumis; kas turi kokią bylą, kreipkitės į juos’‘. 02O 24 15 02O 24 15 21930 Mozė užkopė į kalną, ir debesis apdengė kalną. 02O 24 16 02O 24 16 21940 Viešpaties šlovė nusileido ant Sinajaus kalno ir pasiliko šešias dienas. Septintą dieną Jis pašaukė Mozę iš debesies. 02O 24 17 02O 24 17 21950 Viešpaties šlovė atrodė izraelitams lyg deganti ugnis kalno viršūnėje. 02O 24 18 02O 24 18 21960 Mozė įėjo į debesį ir užlipo į kalną. Jis pasiliko kalne keturiasdešimt parų. 02O 25 1 02O 25 1 21970 Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 25 2 02O 25 2 21980 ‘‘Sakyk Izraelio vaikams, kad jie atneštų man auką. Priimkite auką iš kiekvieno, kuris duoda laisva valia. 02O 25 3 02O 25 3 21990 Štai kokias aukas imsite iš jų: auksą, sidabrą, varį, 02O 25 4 02O 25 4 22000 mėlynus, violetinius ir raudonus siūlus, ploną drobę, ožkų vilną, 02O 25 5 02O 25 5 22010 raudonai dažytus avinų kailius, opšrų kailius, akacijos medį, 02O 25 6 02O 25 6 22020 aliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams, 02O 25 7 02O 25 7 22030 onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui. 02O 25 8 02O 25 8 22040 Padarykite man šventyklą, kad galėčiau gyventi tarp jūsų. 02O 25 9 02O 25 9 22050 Tau parodysiu palapinės ir visų daiktų, kurie turės būti joje, pavyzdį; viską privalote taip padaryti. 02O 25 10 02O 25 10 22060 Padarykite skrynią iš akacijos medžio, pustrečios uolekties ilgio, pusantros pločio ir pusantros aukščio. 02O 25 11 02O 25 11 22070 Aptraukite ją iš vidaus ir iš išorės grynu auksu ir jos viršuje padarykite auksinį apvadą. 02O 25 12 02O 25 12 22080 Nuliekite keturias auksines grandis ir jas pritvirtinkite prie keturių kampų­dvi grandis iš vienos pusės ir dvi iš kitos. 02O 25 13 02O 25 13 22090 Be to, padarykite kartis iš akacijos medžio ir jas aptraukite auksu. 02O 25 14 02O 25 14 22100 Įkiškite kartis į grandis skrynios šonuose, kad galėtumėte nešioti skrynią. 02O 25 15 02O 25 15 22110 Kartys telieka skrynios grandyse­ neištraukite jų. 02O 25 16 02O 25 16 22120 Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu. 02O 25 17 02O 25 17 22130 Padarysi dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros pločio. 02O 25 18 02O 25 18 22140 Iš gryno aukso padarysi du cherubus, nukalsi juos abiejuose dangčio galuose: 02O 25 19 02O 25 19 22150 vieną cherubą viename gale, o kitą kitame. Ant dangčio padarykite cherubus abiejuose jo galuose. 02O 25 20 02O 25 20 22160 Cherubų sparnai bus išskėsti, jie gaubs dangtį savo sparnais. Jų veidai bus nukreipti vienas į kitą ir į dangtį. 02O 25 21 02O 25 21 22170 Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu, ir užvoši dangčiu. 02O 25 22 02O 25 22 22180 Ten Aš susitiksiu su tavimi ir Aš kalbėsiu su tavimi nuo dangčio viršaus tarp abiejų cherubų, kurie yra ant Liudijimo skrynios, ir duosiu tau įsakymus Izraelio vaikams. 02O 25 23 02O 25 23 22190 Padarysi stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio. 02O 25 24 02O 25 24 22200 Jį aptrauksi grynu auksu, pakraščiu aplinkui pritaisysi auksinį apvadą. 02O 25 25 02O 25 25 22210 Aplinkui padarysi briauną plaštakos platumo ir ant jos auksinį apvadą. 02O 25 26 02O 25 26 22220 Padarysi keturias auksines grandis ir jas pritvirtinsi prie keturių kampų, prie kiekvienos kojos. 02O 25 27 02O 25 27 22230 Grandys kartims įkišti bus prie pat briaunos, kad stalą galima būtų nešti. 02O 25 28 02O 25 28 22240 Padarysi kartis iš akacijos medžio ir jas aptrauksi auksu, kad jomis galima būtų nešti stalą. 02O 25 29 02O 25 29 22250 Iš gryno aukso padarysi dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius, kuriais bus liejami skysčiai. 02O 25 30 02O 25 30 22260 Padėtinę duoną nuolat laikysi padėjęs ant stalo mano akivaizdoje. 02O 25 31 02O 25 31 22270 Padarysi žvakidę iš gryno aukso; žvakidė turi būti nukalta iš vieno gabalo: jos šakos, kotas, taurelės, buoželės ir žiedai. 02O 25 32 02O 25 32 22280 Šešios šakos eis iš jos šonų: trys šakos iš vienos ir trys iš kitos pusės. 02O 25 33 02O 25 33 22290 Trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas bus ant vienos šakos; trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas ant kitos šakos, taip visoms šakoms, išeinančioms iš žvakidės. 02O 25 34 02O 25 34 22300 O prie pačios žvakidės koto bus keturios riešuto pavidalo taurelės, buoželės ir žiedai. 02O 25 35 02O 25 35 22310 Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po likusiom dviem šakom, išeinančiom iš žvakidės. 02O 25 36 02O 25 36 22320 Jų buoželės ir šakos turi būti iš vieno gabalo; visa žvakidė turi būti nukalta iš gryno aukso. 02O 25 37 02O 25 37 22330 Padarysi septynis žibintus ir juos pastatysi ant žvakidės. 02O 25 38 02O 25 38 22340 Gnybtuvus ir indą nuognaibom padarysi iš gryno aukso. 02O 25 39 02O 25 39 22350 Visa tai pagaminsi iš vieno talento gryno aukso. 02O 25 40 02O 25 40 22360 Žiūrėk, kad viską padarytum pagal pavyzdį, kurį tau parodžiau kalne’‘. 02O 26 1 02O 26 1 22370 ‘‘Padarysi palapinei dešimt uždangalų iš suktų plonų siūlų drobės su mėlynų, violetinių bei raudonų siūlų su išsiuvinėtais cherubais. 02O 26 2 02O 26 2 22380 Vieno uždangalo ilgis bus dvidešimt aštuonios uolektys, plotis­keturios. Visi uždangalai vienodo dydžio. 02O 26 3 02O 26 3 22390 Penkis uždangalus susegsi vieną su kitu, kitus penkis taip pat susegsi vieną su kitu. 02O 26 4 02O 26 4 22400 Padarysi mėlynos spalvos kilpas prie abiejų uždangalų šonų. 02O 26 5 02O 26 5 22410 Penkiasdešimt kilpų įtaisysi viename uždangale ir penkiasdešimt kitame taip, kad iš abiejų šonų kilpos būtų viena prieš kitą ir jas būtų galima sukabinti vieną su kita. 02O 26 6 02O 26 6 22420 Padarysi taip pat penkiasdešimt auksinių kabių, kuriomis abiejų uždangalų šonus sukabinsi, kad būtų viena palapinė. 02O 26 7 02O 26 7 22430 Padarysi iš ožkų vilnos vienuolika uždangalų palapinei apdengti iš viršaus. 02O 26 8 02O 26 8 22440 Uždangalo ilgis bus trisdešimt uolekčių, plotis keturios uolektys. Visi uždangalai vienodo dydžio. 02O 26 9 02O 26 9 22450 Penkis iš jų sujungsi atskirai ir kitus šešis taip pat. Šeštąjį uždangalą sudėsi dvilinką ant palapinės priekio. 02O 26 10 02O 26 10 22460 Padarysi penkiasdešimt kilpų prie vieno uždangalo šono ir penkiasdešimt kilpų prie kito uždangalo šono, kad galėtum juos sukabinti. 02O 26 11 02O 26 11 22470 Padarysi penkiasdešimt varinių kabių, kuriomis bus sukabinamos kilpos, kad pasidarytų vienas uždangalas. 02O 26 12 02O 26 12 22480 Atliekančia nuo stogo uždengimo dalimi, tai yra vieno uždangalo likusia puse, pridengsi palapinės galą. 02O 26 13 02O 26 13 22490 Tai, kas liks nuo palapinės uždengimo, po uolektį uždangalo iš abiejų pusių, tedengia palapinės šonus. 02O 26 14 02O 26 14 22500 Palapinei pridengti padirbsi dar vieną uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių ir virš tos­iš mėlynai dažytų opšrų kailių. 02O 26 15 02O 26 15 22510 Padirbdinsi palapinei lentų iš akacijos medžio, kurias reikės pastatyti stačias. 02O 26 16 02O 26 16 22520 Kiekvienos iš jų ilgis bus dešimt uolekčių, o plotis­pusantros uolekties. 02O 26 17 02O 26 17 22530 Lentos turi turėti šonuose po du išsikišimus, kuriais viena su kita bus sukabinamos; taip padarysi visas lentas. 02O 26 18 02O 26 18 22540 Dvidešimt lentų padarysi palapinės pietiniam šonui. 02O 26 19 02O 26 19 22550 Nuliesi keturiasdešimt sidabrinių pakojų dvidešimčiai lentų, kad po kiekvienos lentos kampu būtų pakištas pakojis. 02O 26 20 02O 26 20 22560 Taip pat kitam palapinės šonui, kuris atgręžtas į šiaurę, padarysi dvidešimt lentų 02O 26 21 02O 26 21 22570 ir keturiasdešimt sidabrinių pakojų padėti po du kiekvienos lentos apačioje. 02O 26 22 02O 26 22 22580 O palapinės šonui, atgręžtam į vakarus, padirbdinsi šešias lentas 02O 26 23 02O 26 23 22590 ir dvi lentas padarysi palapinės kampams iš abiejų pusių. 02O 26 24 02O 26 24 22600 Jos turi būti sujungtos apačioje ir viršuje, kad sudarytų vieną sunėrimą. Taip padarysi abiejuose kampuose. 02O 26 25 02O 26 25 22610 Iš viso bus aštuonios lentos, o jų sidabrinių pakojų­šešiolika, po du pakojus kiekvienai lentai. 02O 26 26 02O 26 26 22620 Iš akacijos medžio padirbsi užkaiščius. Penkis vienos palapinės pusės lentoms 02O 26 27 02O 26 27 22630 ir penkis kitos palapinės pusės lentoms, taip pat penkis palapinės galui vakarų pusėje. 02O 26 28 02O 26 28 22640 Padarysi vidinį užkaištį, kad eitų per lentas nuo vieno galo iki kito. 02O 26 29 02O 26 29 22650 Pačias lentas aptrauksi auksu; nuliesi auksines grandis užkaiščiams ir užkaiščius aptrauksi auksu. 02O 26 30 02O 26 30 22660 Pastatysi palapinę pagal pavyzdį, kuris tau buvo parodytas kalne. 02O 26 31 02O 26 31 22670 Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus. 02O 26 32 02O 26 32 22680 Ją pakabinsi ant keturių akacijos medžio stulpų, aptrauktų auksu, jiems padirbdinsi auksinius kablius bei sidabrinius pakojus. 02O 26 33 02O 26 33 22690 Uždangą prikabinsi kabėmis. Už uždangos pastatysi Liudijimo skrynią. Ta uždanga skirs šventąją dalį nuo Švenčiausiosios. 02O 26 34 02O 26 34 22700 Uždėsi dangtį ant Liudijimo skrynios Švenčiausiojoje. 02O 26 35 02O 26 35 22710 Stalą pastatysi šiapus uždangos, o žvakidę­priešais stalą pietiniame palapinės šone. 02O 26 36 02O 26 36 22720 Padirbdinsi palapinės įėjimui užuolaidą iš mėlynų, violetinių ir raudonų siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą. 02O 26 37 02O 26 37 22730 Aptrauksi auksu penkis akacijos medžio stulpus, ant kurių bus kabinama užuolaida; stulpų kabliai bus auksiniai, o pakojai­variniai’‘. 02O 27 1 02O 27 1 22740 ‘‘Padirbdinsi iš akacijos medžio keturkampį aukurą, penkių uolekčių ilgio, tiek pat pločio ir trijų uolekčių aukščio. 02O 27 2 02O 27 2 22750 Keturiuose kampuose padarysi ragus ir visa tai aptrauksi variu. 02O 27 3 02O 27 3 22760 Padarysi aukurui puodus pelenams supilti, semtuvėlius, dubenis, šakutes ir indus anglims; visus šiuos indus pagaminsi iš vario. 02O 27 4 02O 27 4 22770 Padirbdinsi iš vario nupintas groteles, prie kurių keturiuose kampuose bus keturios varinės grandys. 02O 27 5 02O 27 5 22780 Jas pritvirtinsi aplinkui aukurą, kad grotelės siektų nuo apačios iki pusės. 02O 27 6 02O 27 6 22790 Padirbdinsi iš akacijos medžio aukurui kartis, kurias aptrauksi variu; 02O 27 7 02O 27 7 22800 jas įkiši į grandis, kurios bus abiejuose šonuose aukurui nešti. 02O 27 8 02O 27 8 22810 Aukurą padarysi tuščiavidurį, kaip tau buvo parodyta kalne. 02O 27 9 02O 27 9 22820 Ir padarysi palapinei kiemą. Pietų pusėje bus užkabos iš plonos suktų siūlų drobės, kurių ilgis bus šimtas uolekčių. 02O 27 10 02O 27 10 22830 Padarysi dvidešimt stulpų ir tiek pat varinių pakojų. Stulpai turės sidabrinius kablius ir skersinius. 02O 27 11 02O 27 11 22840 Taip pat ir šiaurės pusėje bus užkabos šimto uolekčių ilgio, dvidešimt stulpų ir tiek pat varinių pakojų. Stulpai turės sidabrinius kablius ir skersinius. 02O 27 12 02O 27 12 22850 Kiemo vakarinės pusės užkabos bus penkiasdešimties uolekčių ilgio, dešimt stulpų ir tiek pat pakojų. 02O 27 13 02O 27 13 22860 Kiemo plotis rytų pusėje bus penkiasdešimt uolekčių. 02O 27 14 02O 27 14 22870 Viename įėjimo šone bus užkaba penkiolikos uolekčių ilgio su trimis stulpais ir tiek pat pakojų. 02O 27 15 02O 27 15 22880 Taip pat kitame šone bus užkaba penkiolikos uolekčių, trys stulpai ir tiek pat pakojų. 02O 27 16 02O 27 16 22890 Kiemo įėjimą dengs dvidešimties uolekčių išsiuvinėta užkaba iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų siūlų. Jame bus keturi stulpai su tiek pat pakojų. 02O 27 17 02O 27 17 22900 Visi kiemo stulpai bus aptraukti variu, turės sidabrinius kablius ir varinius pakojus. 02O 27 18 02O 27 18 22910 Kiemo ilgis bus šimtas uolekčių, plotis penkiasdešimt uolekčių ir aukštis penkios uolektys. Jo užkabas padarysi iš plonos suktų siūlų drobės, o pakojus­iš vario. 02O 27 19 02O 27 19 22920 Visus palapinės indus įvairiems reikalams ir visus kuolelius palapinei bei kiemui padarysi iš vario. 02O 27 20 02O 27 20 22930 Įsakyk Izraelio vaikams, kad atneštų tyriausio alyvmedžių aliejaus, išspausto piestoje, kad lempa visada degtų 02O 27 21 02O 27 21 22940 Susitikimo palapinėje šiapus uždangos, kuri pakabinta prieš Švenčiausiąją. Aaronas ir jo sūnūs ją prižiūrės, kad ji degtų per naktį ligi ryto Viešpaties akivaizdoje. Tai yra amžina Izraelio vaikų pareiga kartų kartoms’‘. 02O 28 1 02O 28 1 22950 ‘‘Tegul Aaronas ir jo sūnūs Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras eina kunigų tarnystę. 02O 28 2 02O 28 2 22960 Savo broliui Aaronui padarysi šventus drabužius, kad jis atrodytų iškilmingai ir gražiai. 02O 28 3 02O 28 3 22970 Kalbėk visiems išmintingiesiems, kuriuos Aš pripildžiau išminties dvasios, kad jie padarytų Aaronui drabužius ir jis būtų įšventintas tarnauti kunigu mano akivaizdoje. 02O 28 4 02O 28 4 22980 Jie turi padaryti šiuos drabužius: krūtinės skydelį, efodą, tuniką, siaurą drobinę jupą, mitrą ir juostą. Jie padarys šventus drabužius tavo broliui Aaronui ir jo sūnums, kurie eis kunigų tarnystę. 02O 28 5 02O 28 5 22990 Rūbams imk auksą, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų lininių siūlų. 02O 28 6 02O 28 6 23000 Efodą padarysi iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų, meniškai juos išausdamas. 02O 28 7 02O 28 7 23010 Ant jo bus dvi petnešos, sujungtos savo kraštais, ir taip jis bus sujungtas. 02O 28 8 02O 28 8 23020 Juostą efodui padarysi taip pat kaip efodą: iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir suktų lininių siūlų. 02O 28 9 02O 28 9 23030 Imsi du onikso akmenėlius ir juose įrėši Izraelio sūnų vardus: 02O 28 10 02O 28 10 23040 šešis vardus viename akmenėlyje ir šešis antrame jų gimimo eile. 02O 28 11 02O 28 11 23050 Kaip auksakaliai ir brangių akmenų raižytojai daro, taip įrėši juose Izraelio sūnų vardus ir įstatysi akmenėlius į auksinius įdėklus. 02O 28 12 02O 28 12 23060 Pritvirtinsi juos ant abiejų efodo pečių kaip atminimo ženklą Izraelio sūnums. Ir Aaronas nešios jų vardus Viešpaties akivaizdoje ant abiejų pečių atminimui. 02O 28 13 02O 28 13 23070 Padarysi iš aukso taip pat dvi sagtis 02O 28 14 02O 28 14 23080 ir iš tyriausio aukso dvi grandinėles, sukabinėtas nareliais, kurias įversi į sagtis. 02O 28 15 02O 28 15 23090 Padirbdinsi teismo krūtinės skydelį taip pat meniškai kaip efodą: iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų padarysi jį. 02O 28 16 02O 28 16 23100 Jis bus keturkampis ir dvilinkas; plotis ir ilgis vieno sprindžio. 02O 28 17 02O 28 17 23110 Jį papuoši keturiomis brangakmenių eilėmis. Pirmoje eilėje bus sardis, topazas ir smaragdas; 02O 28 18 02O 28 18 23120 antroje­rubinas, safyras ir jaspis; 02O 28 19 02O 28 19 23130 trečioje­hiacintas, agatas ir ametistas; 02O 28 20 02O 28 20 23140 ketvirtoje­chrizolitas, oniksas ir berilis. Jie bus aukse įrėminti. 02O 28 21 02O 28 21 23150 Juose bus įrėžti dvylikos Izraelio sūnų vardai. Kiekviename brangakmenyje vardas vienos iš dvylikos giminių. 02O 28 22 02O 28 22 23160 Krūtinės skydeliui padarysi iš gryno aukso grandinėles, 02O 28 23 02O 28 23 23170 taip pat du auksinius žiedus, kuriuos pritaisysi prie dviejų krūtinės skydelio kampų. 02O 28 24 02O 28 24 23180 Auksines grandinėles įversi į žiedus, esančius kampuose; 02O 28 25 02O 28 25 23190 prie tų grandinėlių galų pritvirtinsi sagtis ir prisegsi jas prie efodo petnešų ties krūtinės skydeliu. 02O 28 26 02O 28 26 23200 Padirbdinsi du auksinius žiedus, kuriuos pritaisysi prie apatinių krūtinės skydelio kampų iš apačios toje pusėje, kuri siekia efodą. 02O 28 27 02O 28 27 23210 Du kitus auksinius žiedus pritaisysi prie abiejų efodo šonų žemai, kur apatinis sujungimas, kad krūtinės skydelis galėtų būti sukabintas su efodu. 02O 28 28 02O 28 28 23220 Efodo žiedai bus surišti mėlyna juosta su krūtinės skydelio žiedais, kad krūtinės skydelis tvirtai prigultų ir negalėtų būti atskirtas nuo efodo. 02O 28 29 02O 28 29 23230 Aaronas nešios Izraelio sūnų vardus teismo krūtinės skydelyje kaip amžiną atminimo ženklą Viešpaties akivaizdoje, eidamas į šventyklą. 02O 28 30 02O 28 30 23240 Į teismo krūtinės skydelį įdėsi Urimą ir Tumimą, jie bus ant Aarono širdies, kai jis pasirodys Viešpaties akivaizdoje. Jis visuomet nešios ant savo širdies Viešpaties teismą Izraelio sūnums. 02O 28 31 02O 28 31 23250 Padarysi efodui mėlyną tuniką, 02O 28 32 02O 28 32 23260 kurios viršuje per vidurį bus skylė galvai įkišti, apvesta auksiniu apvadu, kad nesuplyštų. 02O 28 33 02O 28 33 23270 Tunikos apačioje padarysi aplinkui iš mėlynų, violetinių ir raudonų siūlų granato vaisius, o tarp jų­auksinius varpelius, 02O 28 34 02O 28 34 23280 taip, kad pakaitomis būtų auksinis varpelis ir granato vaisius aplink visą tuniką. 02O 28 35 02O 28 35 23290 Jį dėvės Aaronas, eidamas tarnystę, kad girdėtųsi skambėjimas, jam einant į šventyklą Viešpaties akivaizdon ir išeinant, kad jis nemirtų. 02O 28 36 02O 28 36 23300 Padarysi iš gryno aukso plokštelę, kurioje įrėši auksakalio darbu: ‘Pašvęstas Viešpačiui’. 02O 28 37 02O 28 37 23310 Ją pririši mėlynu raiščiu ant mitros, kad būtų mitros priekyje. 02O 28 38 02O 28 38 23320 Ji bus ant Aarono kaktos, kad Aaronas galėtų nešti visus trūkumus šventų dalykų, kuriuos Izraelio sūnūs aukoja kaip šventas dovanas. Ji nuolat bus ant jo kaktos, kad jie galėtų būti priimtini Viešpačiui. 02O 28 39 02O 28 39 23330 Padarysi siaurą jupą iš baltos plonos drobės, mitrą iš tokios pat drobės ir juostą, margai išsiuvinėtą. 02O 28 40 02O 28 40 23340 Aarono sūnums padarysi drobines jupas, juostas ir kunigiškus gobtuvus, kad atrodytų iškilmingai ir gražiai. 02O 28 41 02O 28 41 23350 Šitais apdarais apvilksi savo brolį Aaroną ir jo sūnus. Patepsi juos, pašventinsi ir įšventinsi, kad jie galėtų būti mano kunigais. 02O 28 42 02O 28 42 23360 Padarysi jiems trumpas drobines kelnes, kad pridengtų jų kūno nuogumą. Jos bus nuo strėnų iki šlaunų. 02O 28 43 02O 28 43 23370 Jas dėvės Aaronas ir jo sūnūs, eidami į Susitikimo palapinę arba prie aukuro tarnauti šventykloje, kad nenusikalstų ir nemirtų. Tas nuostatas bus amžinas Aaronui ir jo palikuonims’‘. 02O 29 1 02O 29 1 23380 ‘‘Tai darysi, kad įšventintum juos būti mano kunigais. Imk iš bandos veršį ir du avinus be trūkumų, 02O 29 2 02O 29 2 23390 neraugintos duonos ir nerauginto ragaišio, suvilgyto aliejumi, taip pat neraugintų papločių, apipiltų aliejumi. Visa tai pagaminsi iš kvietinių miltų. 02O 29 3 02O 29 3 23400 Sudėjęs juos į pintinę, atneši pintinėje kartu su veršiu ir dviem avinais. 02O 29 4 02O 29 4 23410 Aaroną ir jo sūnus pastatysi prie Susitikimo palapinės įėjimo ir apiplausi juos vandeniu. 02O 29 5 02O 29 5 23420 Paimsi drabužius ir apvilksi Aaroną drobine jupa, tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta. 02O 29 6 02O 29 6 23430 Jam ant galvos uždėsi kunigišką mitrą, o ant jos šventąją plokštelę, 02O 29 7 02O 29 7 23440 tada paimsi patepimo aliejų ir išpilsi ant jo galvos, jį patepdamas. 02O 29 8 02O 29 8 23450 Pakvietęs Aarono sūnus, apvilksi juos drobinėmis jupomis, 02O 29 9 02O 29 9 23460 apjuosi juostomis, uždėsi kunigiškus gobtuvus, ir jie tarnaus man kunigais per amžius. Ir tu pašventinsi Aaroną ir jo sūnus. 02O 29 10 02O 29 10 23470 Atvesi veršį ties Susitikimo palapine, Aaronas ir jo sūnūs uždės jam ant galvos rankas. 02O 29 11 02O 29 11 23480 Jį papjausi Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo. 02O 29 12 02O 29 12 23490 Ėmęs veršio kraujo, patepsi savo pirštu aukuro ragus, likusį kraują išliesi prie jo papėdės. 02O 29 13 02O 29 13 23500 Imsi visus vidurių taukus, kepenų tinklelį, abu inkstus, jų taukus ir sudeginsi juos ant aukuro. 02O 29 14 02O 29 14 23510 Veršio mėsą, odą ir mėšlus sudeginsi lauke už stovyklos, nes tai yra auka už nuodėmę. 02O 29 15 02O 29 15 23520 Imsi taip pat aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas. 02O 29 16 02O 29 16 23530 Jį papjovęs, jo kraują šlakstysi aplink aukurą. 02O 29 17 02O 29 17 23540 Patį aviną sukaposi į gabalus, apiplausi jo vidurius ir kojas ir uždėsi kartu su mėsos gabalais ir galva ant aukuro. 02O 29 18 02O 29 18 23550 Sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas Viešpačiui. 02O 29 19 02O 29 19 23560 Imsi ir kitą aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas. 02O 29 20 02O 29 20 23570 Jį papjovęs, jo krauju patepsi Aarono ir jo sūnų dešinę ausį, dešinės rankos nykštį ir didįjį dešinės kojos pirštą, likusį kraują šlakstysi aplink aukurą. 02O 29 21 02O 29 21 23580 Krauju nuo aukuro ir patepimo aliejumi apšlakstysi Aaroną ir jo rūbus, sūnus ir jų rūbus; ir bus pašventintas jis, jo drabužiai, jo sūnūs ir sūnų drabužiai. 02O 29 22 02O 29 22 23590 Tada imsi avino taukus, uodegą, taukus, dengiančius vidurius, kepenų tinklelį, abu inkstus su jų taukais ir dešinį petį, nes tai yra įšventinimo avinas, 02O 29 23 02O 29 23 23600 vieną duonos kepalą, aliejumi apšlakstytą ragaišį, paplotį iš neraugintos duonos pintinės, padėtos Viešpaties akivaizdoje, 02O 29 24 02O 29 24 23610 ir viską padėjęs ant Aarono ir jo sūnų rankų pašventinsi, siūbuodamas Viešpaties akivaizdoje. 02O 29 25 02O 29 25 23620 Visa tai paimsi iš jų rankų ir sudeginsi ant aukuro kaip malonaus kvapo deginamąją auką Viešpačiui. 02O 29 26 02O 29 26 23630 Iš avino, kuriuo bus įšventintas Aaronas, paimsi krūtinę ir ją pasiūbuosi Viešpaties akivaizdoje; tai bus tavo dalis. 02O 29 27 02O 29 27 23640 Pašventinsi aukos krūtinę ir petį, kuriuos atskyrei iš avino Aaronui ir jo sūnums. 02O 29 28 02O 29 28 23650 Tai bus Aarono ir jo sūnų amžinoji dalis iš izraelitų, nes tai yra padėkos aukos, kurias Izraelio sūnūs atneša Viešpačiui. 02O 29 29 02O 29 29 23660 Šventą apdarą, kuriuo naudosis Aaronas, paveldės jo sūnūs, kad jame būtų įšventinti ir patepti. 02O 29 30 02O 29 30 23670 Septynias dienas juo vilkės tas jo sūnus, kuris jo vieton bus paskirtas kunigu, kuris eis į Susitikimo palapinę tarnauti šventykloje. 02O 29 31 02O 29 31 23680 Įšventinimo avino mėsą išvirsi šventoje vietoje. 02O 29 32 02O 29 32 23690 Aaronas ir jo sūnūs valgys ją ir pintinėje esančią duoną Susitikimo palapinės kieme. 02O 29 33 02O 29 33 23700 Ir jie valgys tai, kad būtų atliktas sutaikinimas, kad jie būtų pašvęsti ir įšventinti. Niekas kitas negali to valgyti, nes tai šventa. 02O 29 34 02O 29 34 23710 O jei liktų pašvęstos mėsos ar duonos ligi ryto, liekanas sudeginsi; jų valgyti negalima, nes jos šventos. 02O 29 35 02O 29 35 23720 Visa, ką tau įsakiau, padarysi Aaronui ir jo sūnums. Septynias dienas šventinsi juos 02O 29 36 02O 29 36 23730 ir už nuodėmę kasdien aukosi veršį. Paaukojęs sutaikinimo auką, apvalysi aukurą, patepsi jį ir vėl pašventinsi. 02O 29 37 02O 29 37 23740 Septynias dienas aukosi sutaikinimo auką ir šventinsi aukurą. Jis bus labai šventas aukuras. Kiekvienas, prie jo prisilietęs, taps šventas. 02O 29 38 02O 29 38 23750 Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius­ 02O 29 39 02O 29 39 23760 vieną avinėlį rytą, antrą vakare. 02O 29 40 02O 29 40 23770 Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai. 02O 29 41 02O 29 41 23780 Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui. 02O 29 42 02O 29 42 23790 Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau. 02O 29 43 02O 29 43 23800 Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove. 02O 29 44 02O 29 44 23810 Pašventinsiu Susitikimo palapinę, aukurą ir Aaroną su jo sūnumis, kad jie būtų man kunigais. 02O 29 45 02O 29 45 23820 Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas. 02O 29 46 02O 29 46 23830 Jie žinos, kad Aš­Viešpats, jų Dievas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, kad gyvenčiau tarp jų. Aš Viešpats, jų Dievas’‘. 02O 30 1 02O 30 1 23840 ‘‘Padirbdinsi iš akacijos medžio aukurą smilkalams deginti, 02O 30 2 02O 30 2 23850 uolekties ilgio, uolekties pločio, keturkampį ir dviejų uolekčių aukščio. Ant jo bus ragai. 02O 30 3 02O 30 3 23860 Aptrauksi jo viršų, šonus ir ragus grynu auksu. Padarysi jam auksinį apvadą aplinkui 02O 30 4 02O 30 4 23870 ir auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti. 02O 30 5 02O 30 5 23880 Kartis padarysi iš akacijos medžio ir aptrauksi jas auksu. 02O 30 6 02O 30 6 23890 Pastatysi aukurą prie uždangos, pakabintos prieš Liudijimo skrynią, ties dangčiu, kuris dengia liudijimą. 02O 30 7 02O 30 7 23900 Kiekvieną rytą Aaronas degins ant jo maloniai kvepiančius smilkalus. Paruošęs lempas, jis degins smilkalus ant šio aukuro. 02O 30 8 02O 30 8 23910 Ir vakare, uždegdamas lempas, jis degins smilkalus ant aukuro. Tai nuolatinis smilkymas Viešpaties akivaizdoje per visas jūsų kartas. 02O 30 9 02O 30 9 23920 Neaukosite ant jo svetimų smilkalų nei deginamųjų aukų, nei valgio aukų ir neliesite geriamųjų aukų. 02O 30 10 02O 30 10 23930 Vieną kartą per metus Aaronas ant aukuro ragų atliks sutaikinimą, aukos už nuodėmes krauju. Tai bus daroma per visas jūsų kartas, nes tai labai šventa Viešpačiui’‘. 02O 30 11 02O 30 11 23940 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 30 12 02O 30 12 23950 ‘‘Kada skaičiuosi izraelitus, paskirk kiekvienam išpirką Viešpačiui, kad jų nepaliestų nelaimės. 02O 30 13 02O 30 13 23960 Kiekvienas turės duoti po pusę šekelio, pagal šventyklos šekelį. Šekelis turi dvidešimt gerų. Pusė šekelio bus jų auka Viešpačiui. 02O 30 14 02O 30 14 23970 Visi, sulaukę dvidešimties ar daugiau metų amžiaus, duos auką Viešpačiui. 02O 30 15 02O 30 15 23980 Turtingas nemokės daugiau ir beturtis nemokės mažiau­pusę šekelio jie duos kaip auką Viešpačiui, kad jų sielos būtų sutaikintos. 02O 30 16 02O 30 16 23990 Izraelitų sutaikinimo pinigus atiduosi Susitikimo palapinės reikalams’‘. 02O 30 17 02O 30 17 24000 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 30 18 02O 30 18 24010 ‘‘Padirbdinsi varinę praustuvę su stovu ir ją pastatysi tarp Susitikimo palapinės ir aukuro. 02O 30 19 02O 30 19 24020 Aaronas ir jo sūnūs mazgos joje savo rankas ir kojas. 02O 30 20 02O 30 20 24030 Eidami į Susitikimo palapinę, jie nusimazgos vandeniu, kad nenumirtų, taip pat eidami prie aukuro aukoti deginamosios aukos Viešpačiui. 02O 30 21 02O 30 21 24040 Jie mazgos savo rankas ir kojas, kad nemirtų. Tai yra amžinas nuostatas Aaronui ir jo palikuonims per visas kartas’‘. 02O 30 22 02O 30 22 24050 Ir dar Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 30 23 02O 30 23 24060 ‘‘Imk geriausių kvepalų: penkis šimtus šekelių miros ir pusę tiek cinamono, tai yra du šimtus penkiasdešimt šekelių, ir kvepiančių nendrių du šimtus penkiasdešimt šekelių, 02O 30 24 02O 30 24 24070 kasijos penkis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį ir vieną hiną alyvmedžių aliejaus. 02O 30 25 02O 30 25 24080 Padarysi šventojo patepimo aliejų, sumaišydamas visa tai vaistininkų būdu; tai bus šventas patepimo aliejus. 02O 30 26 02O 30 26 24090 Juo patepsi Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią, 02O 30 27 02O 30 27 24100 stalą su jo priedais, žvakidę su jos priedais, smilkymo aukurą, 02O 30 28 02O 30 28 24110 deginamųjų aukų aukurą ir praustuvę. 02O 30 29 02O 30 29 24120 Tu pašventinsi visa, ir tai bus labai šventa; kas prie jų prisilies, taps šventas. 02O 30 30 02O 30 30 24130 Patepsi Aaroną bei jo sūnus ir juos įšventinsi būti mano kunigais. 02O 30 31 02O 30 31 24140 Izraelitams sakysi, kad toks patepimo aliejus bus šventas visoms jūsų kartoms. 02O 30 32 02O 30 32 24150 Žmogaus kūnas juo nebus tepamas; jokio kito tos sudėties tepalo nedarysite, nes jis yra šventas ir bus jums šventas. 02O 30 33 02O 30 33 24160 Kas tokį pat padarytų ar juo pateptų pašalietį, bus išnaikintas iš savo tautos’‘. 02O 30 34 02O 30 34 24170 Ir Viešpats tarė Mozei: ‘‘Imk kvepalų: stakto, miros, balzamo, galbano ir skaidrių sakų visų vienodą svorį. 02O 30 35 02O 30 35 24180 Padarysi iš jų smilkalus, sumaišydamas vaistininkų būdu, grynus ir šventus. 02O 30 36 02O 30 36 24190 Sutrinsi tai smulkiai ir padėsi ties Susitikimo palapine, kurioje su tavimi susitiksiu. Tie smilkalai bus jums labai šventi. 02O 30 37 02O 30 37 24200 Tokio mišinio nedarysite savo reikalams, nes jis bus šventas Viešpačiui. 02O 30 38 02O 30 38 24210 Kiekvienas, kuris sau pasidarytų tokį pat mišinį ir juo naudotųsi, bus išnaikintas iš savo tautos’‘. 02O 31 1 02O 31 1 24220 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 31 2 02O 31 2 24230 ‘‘Aš pašaukiau vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės 02O 31 3 02O 31 3 24240 ir jį pripildžiau Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo, 02O 31 4 02O 31 4 24250 kad sugebėtų viską padaryti iš aukso, sidabro, vario, 02O 31 5 02O 31 5 24260 brangių akmenų ir medžio. 02O 31 6 02O 31 6 24270 Daviau jam padėjėją Ahisamako sūnų Oholiabą iš Dano giminės; kiekvienam daviau išmintį padaryti viską, apie ką tau kalbėjau. 02O 31 7 02O 31 7 24280 Jie padarys Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią, jos dangtį ir visus palapinės reikmenis: 02O 31 8 02O 31 8 24290 stalą su jo priedais, gryno aukso žvakidę su jos priedais, aukurus smilkymui 02O 31 9 02O 31 9 24300 ir deginamosioms aukoms bei visus jų reikmenis, praustuvę su jos stovu, 02O 31 10 02O 31 10 24310 tarnavimo apdarus ir šventus drabužius kunigui Aaronui ir jo sūnums, kad būtų man kunigais, 02O 31 11 02O 31 11 24320 patepimo aliejų, kvepiančius smilkalus šventyklai­viską, ką tau įsakiau, jie padarys’‘. 02O 31 12 02O 31 12 24330 Viešpats toliau kalbėjo Mozei: 02O 31 13 02O 31 13 24340 ‘‘Kalbėk izraelitams: ‘Privalote laikytis sabato, nes tai yra ženklas tarp manęs ir jūsų kartų kartoms, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, kuris jus pašventinu. 02O 31 14 02O 31 14 24350 Laikykitės sabato, nes jis šventas; kas jį suterš, turi mirti. Kas dirbs tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos. 02O 31 15 02O 31 15 24360 Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra sabatas­poilsis, pašvęstas Viešpačiui. Kiekvienas, kuris dirbs sabato dieną, turi mirti. 02O 31 16 02O 31 16 24370 Izraelitai privalo laikytis sabato per visas savo kartas kaip amžinos sandoros 02O 31 17 02O 31 17 24380 tarp manęs ir Izraelio vaikų. Nes Viešpats per šešias dienas sukūrė dangų ir žemę, o septintąją dieną ilsėjosi ir atsigaivino’ ‘‘. 02O 31 18 02O 31 18 24390 Baigęs kalbėti, Viešpats davė Mozei ant Sinajaus kalno dvi akmenines liudijimo plokštes, parašytas Dievo pirštu. 02O 32 1 02O 32 1 24400 Tauta, nesulaukdama Mozės grįžtant, susirinko apie Aaroną ir sakė jam: ‘‘Padaryk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės’‘. 02O 32 2 02O 32 2 24410 Aaronas jiems atsakė: ‘‘Imkite iš savo žmonų, sūnų ir dukterų auksinius auskarus ir atneškite man’‘. 02O 32 3 02O 32 3 24420 Visi žmonės išsiėmė auksinius auskarus iš savo ausų ir atnešė juos Aaronui. 02O 32 4 02O 32 4 24430 Tas juos išlydė ir nuliedino veršį. Žmonės tarė: ‘‘Izraeli, štai tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto žemės’‘. 02O 32 5 02O 32 5 24440 Aaronas, matydamas tai, pastatė aukurą ir paskelbė: ‘‘Rytoj Viešpaties šventė!’‘ 02O 32 6 02O 32 6 24450 Atsikėlę anksti rytą, jie aukojo deginamąsias ir padėkos aukas, sėdo valgyti ir gerti, ir kėlėsi žaisti. 02O 32 7 02O 32 7 24460 Ir Viešpats pasakė Mozei: ‘‘Eik, nusileisk žemyn, nes tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto žemės, nusidėjo. 02O 32 8 02O 32 8 24470 Jie greitai nuklydo nuo kelio, kurį jiems nurodžiau. Nusiliedinę veršį, jį garbina, jam aukoja aukas ir sako: ‘Šitas yra tavo dievas, Izraeli, kuris tave išvedė iš Egipto žemės’. 02O 32 9 02O 32 9 24480 Matau, kad tai kietasprandė tauta. 02O 32 10 02O 32 10 24490 Palik mane, kad mano rūstybė užsidegtų prieš juos ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padarysiu didelę tautą’‘. 02O 32 11 02O 32 11 24500 Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, sakydamas: ‘‘Kodėl, Viešpatie, Tavo rūstybė užsidega prieš Tavo tautą, kurią išvedei iš Egipto žemės didžia jėga ir galinga ranka? 02O 32 12 02O 32 12 24510 Kodėl egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Išvedė juos į pražūtį, kad nužudytų kalnuose ir išnaikintų nuo žemės paviršiaus’. Liaukis rūstavęs ir nesielk piktai su šia tauta. 02O 32 13 02O 32 13 24520 Atsimink savo tarnus: Abraomą, Izaoką ir Izraelį, kuriems prisiekei: ‘Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šitą žemę, apie kurią kalbėjau, duosiu jūsų palikuonims, kad jie paveldėtų ją amžiams’ ‘‘. 02O 32 14 02O 32 14 24530 Ir Viešpats nepasielgė piktai su savo tauta, kaip buvo sumanęs. 02O 32 15 02O 32 15 24540 Mozė sugrįžo nuo kalno, nešdamas rankoje dvi liudijimo plokštes, abiejose pusėse prirašytas. 02O 32 16 02O 32 16 24550 Plokštės ir jose įrėžtas raštas buvo Dievo darbas. 02O 32 17 02O 32 17 24560 Jozuė, išgirdęs šūkaujančios tautos triukšmą, tarė Mozei: ‘‘Karo šauksmas girdisi stovykloje’‘. 02O 32 18 02O 32 18 24570 O Mozė atsakė: ‘‘Tai ne nugalėtojų šauksmas ir ne pralaimėjusiųjų balsai, bet dainuojančių balsus aš girdžiu’‘. 02O 32 19 02O 32 19 24580 Prisiartinęs prie stovyklos, jis išvydo veršį ir šokius. Mozė užsidegė pykčiu ir išmetė iš rankų abi plokštes, ir jas sudaužė kalno papėdėje. 02O 32 20 02O 32 20 24590 Paėmęs veršį, kurį jie buvo pasidarę, sudegino jį ir sutrynė į dulkes; jas subėrė į vandenį ir davė gerti Izraelio vaikams. 02O 32 21 02O 32 21 24600 Mozė klausė Aaroną: ‘‘Ką tau padarė šita tauta, kad užtraukei jiems tokią didelę nuodėmę?’‘ 02O 32 22 02O 32 22 24610 Aaronas atsakė: ‘‘Tenesirūstina mano valdovas. Tu žinai šitą tautą, kad jie greit nusikalsta. 02O 32 23 02O 32 23 24620 Nes jie man sakė: ‘Padirbk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės’. 02O 32 24 02O 32 24 24630 Aš jiems sakiau: ‘Kas iš jūsų turi aukso, suneškite!’ Jie atidavė man auksą, aš įmečiau jį į ugnį ir išėjo šitas veršis’‘. 02O 32 25 02O 32 25 24640 Mozė matė, kad tauta yra apnuoginta, nes Aaronas buvo ją apnuoginęs ir pastatęs priešų pajuokai. 02O 32 26 02O 32 26 24650 Tada Mozė, stovėdamas stovyklos vartuose, sakė: ‘‘Kas esate Viešpaties, susirinkite prie manęs!’‘ Prie jo susirinko visi Levio sūnūs. 02O 32 27 02O 32 27 24660 Jis tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Kiekvienas prisijuoskite kardą prie juosmens. Eikite per stovyklą išilgai nuo vartų ligi vartų ir nužudykite savo brolį, draugą ir artimą’ ‘‘. 02O 32 28 02O 32 28 24670 Levitai padarė, kaip Mozė įsakė. Tą dieną krito maždaug trys tūkstančiai žmonių. 02O 32 29 02O 32 29 24680 Nes Mozė sakė: ‘‘Pasišvęskite šiandien Viešpačiui, nesigailėkite savo sūnaus nė brolio, kad jums tektų palaiminimas’‘. 02O 32 30 02O 32 30 24690 Kitą dieną Mozė kalbėjo tautai: ‘‘Labai nusidėjote: eisiu pas Viešpatį, gal kaip nors sutaikinsiu jus dėl jūsų nusikaltimo’‘. 02O 32 31 02O 32 31 24700 Sugrįžęs pas Viešpatį, tarė: ‘‘Šita tauta, pasidarydama auksinį dievą, labai nusidėjo. 02O 32 32 02O 32 32 24710 Bet aš maldauju, atleisk jiems tą kaltę: jei ne, išbrauk mane iš knygos, kurion įrašei’‘. 02O 32 33 02O 32 33 24720 Viešpats jam atsakė: ‘‘Kas man nusideda, tą išbrauksiu iš savo knygos. 02O 32 34 02O 32 34 24730 Todėl eik ir vesk tautą, kur tau įsakiau. Mano angelas eis pirma tavęs. O kai laikas ateis, Aš juos nubausiu už jų nuodėmę’‘. 02O 32 35 02O 32 35 24740 Viešpats baudė tautą dėl veršio, kurį Aaronas buvo padaręs. 02O 33 1 02O 33 1 24750 Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Eik ir keliauk iš šitos vietos su tauta, kurią išvedei iš Egipto, į šalį, apie kurią prisiekiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, sakydamas: ‘Aš ją duosiu tavo palikuonims’. 02O 33 2 02O 33 2 24760 Aš siųsiu pirma tavęs angelą ir išstumsiu kanaaniečius, amoritus, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius. 02O 33 3 02O 33 3 24770 Eik į žemę, plūstančią pienu ir medumi; tačiau Aš pats neisiu su jumis, kadangi esate kietasprandė tauta, kad kartais nesunaikinčiau jūsų kelyje’‘. 02O 33 4 02O 33 4 24780 Tauta, išgirdusi tokią blogą žinią, nuliūdo, nė vienas nesipuošė papuošalais. 02O 33 5 02O 33 5 24790 Nes Viešpats sakė Mozei: ‘‘Kalbėk Izraelio tautai: ‘Jūs esate kietasprandė tauta: jei įeičiau pas jus nors trumpam, sunaikinčiau jus. Todėl nusiimkite savo papuošalus, kad žinočiau, ką su jumis daryti’ ‘‘. 02O 33 6 02O 33 6 24800 Izraelitai nusiėmė nuo savęs papuošalus prie Horebo kalno. 02O 33 7 02O 33 7 24810 Mozė ištiesė palapinę toli už stovyklos ir pavadino ją Susitikimo palapine. Visi žmonės, kurie ieškojo Viešpaties, eidavo iš stovyklos prie Susitikimo palapinės. 02O 33 8 02O 33 8 24820 Kai Mozė eidavo į palapinę, visi žmonės pakildavo ir stovėdavo savo palapinių angose, sekdami jį akimis, kol jis įeidavo palapinėn. 02O 33 9 02O 33 9 24830 Mozei įėjus į Susitikimo palapinę, debesies stulpas nusileisdavo ir stovėdavo prie palapinės įėjimo ir Viešpats kalbėdavosi su Moze. 02O 33 10 02O 33 10 24840 Visa tauta matė debesies stulpą prie palapinės įėjimo, ir visi žmonės pakildavo ir pagarbindavo savo palapinių angose. 02O 33 11 02O 33 11 24850 Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo draugu. Jam grįžtant į stovyklą, jo tarnas Jozuė, Nūno sūnus, jaunas vyras, nepasitraukdavo nuo palapinės. 02O 33 12 02O 33 12 24860 Mozė tarė Viešpačiui: ‘‘Liepei išvesti šitą tautą ir nepasakei, ką siųsi su manimi, tačiau sakei: ‘Aš tave pažįstu ir žinau tavo vardą, tu radai malonę mano akyse’. 02O 33 13 02O 33 13 24870 Jei tad radau malonę Tavo akyse, apreikšk man savo kelius, kad Tave pažinčiau ir galėčiau atrasti malonę Tavo akyse, nes tie žmonės yra Tavo tauta’‘. 02O 33 14 02O 33 14 24880 Viešpats atsakė: ‘‘Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį’‘. 02O 33 15 02O 33 15 24890 Mozė atsakė: ‘‘Jei Tavo artumas neis, nevesk mūsų niekur iš šitos vietos. 02O 33 16 02O 33 16 24900 Nes kaip man sužinoti, kad aš ir Tavo tauta atradome malonę Tavo akyse? Ar ne iš to, kad Tu eisi su mumis? Taip aš ir Tavo tauta būsime išskirti iš visų žemės tautų’‘. 02O 33 17 02O 33 17 24910 Viešpats atsakė Mozei: ‘‘Ir šį prašymą patenkinsiu, nes radai malonę mano akyse ir Aš žinau tavo vardą’‘. 02O 33 18 02O 33 18 24920 Mozė prašė: ‘‘Parodyk man savo šlovę’‘. 02O 33 19 02O 33 19 24930 Viešpats atsakė: ‘‘Aš leisiu visai savo šlovei praeiti pro tave ir paskelbsiu tau Viešpaties vardą, ir būsiu maloningas tam, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, ko pasigailėsiu. 02O 33 20 02O 33 20 24940 Mano veido negalėsi matyti, nes žmogus, mane pamatęs, negali išlikti gyvas. 02O 33 21 02O 33 21 24950 Štai vieta šalia manęs! Atsistok ant šios uolos. 02O 33 22 02O 33 22 24960 Kai mano šlovė eis pro šalį, tave pastatysiu uolos plyšyje ir pridengsiu savo ranka, kol praeisiu. 02O 33 23 02O 33 23 24970 Po to atitrauksiu ranką ir matysi mane iš užpakalio, mano gi veido nematysi’‘. 02O 34 1 02O 34 1 24980 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Išsikirsk dvi akmenines plokštes. Aš jose įrašysiu žodžius, kurie buvo sudaužytose plokštėse. 02O 34 2 02O 34 2 24990 Rytą būk pasiruošęs, užlipk į Sinajaus kalną ir atsistok mano akivaizdoje. 02O 34 3 02O 34 3 25000 Nė vienas su tavimi tegul neateina ir nė vienas tenepasirodo visame kalne. Taip pat galvijai ir avys tenesigano prie kalno’‘. 02O 34 4 02O 34 4 25010 Jis iškirto iš akmens dvi plokštes, kokios buvo pirmosios; atsikėlęs anksti rytą, užlipo į Sinajaus kalną, kaip Viešpats buvo įsakęs, nešdamas rankose plokštes. 02O 34 5 02O 34 5 25020 Viešpats nužengė debesyje ir atsistojo šalia jo, ir paskelbė Viešpaties vardą. 02O 34 6 02O 34 6 25030 Viešpats praėjo pro jį ir paskelbė: ‘‘Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos, 02O 34 7 02O 34 7 25040 parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus ir vaikaičius iki trečios ir ketvirtos kartos’‘. 02O 34 8 02O 34 8 25050 Mozė skubiai nusilenkė iki žemės ir pagarbino Viešpatį. 02O 34 9 02O 34 9 25060 Ir jis sakė: ‘‘Jei radau malonę Tavo akyse, Viešpatie, maldauju Tave, eik kartu su mumis, nes tauta yra kietasprandė; atleisk mūsų neteisybes ir nuodėmes, padaryk mus savo nuosavybe!’‘ 02O 34 10 02O 34 10 25070 Viešpats atsakė: ‘‘Štai darau sandorą ir visos tavo tautos akyse darysiu stebuklus, kokių niekas nedarė žemėje ir jokiose tautose. Šita tauta matys Viešpaties darbą, nes Aš su tavimi darysiu baisių dalykų. 02O 34 11 02O 34 11 25080 Įsidėmėk, ką šiandien tau įsakau. Aš išvarysiu tavo akivaizdoje amoritus, kanaaniečius, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius. 02O 34 12 02O 34 12 25090 Saugokis ir nedaryk sandoros su tų kraštų gyventojais, kad jie netaptų spąstais tarp jūsų: 02O 34 13 02O 34 13 25100 sugriauk jų aukurus, sutrupink atvaizdus ir iškirsk giraites. 02O 34 14 02O 34 14 25110 Negarbink svetimų dievų, nes Viešpats yra pavydus Dievas. 02O 34 15 02O 34 15 25120 Nedaryk sandoros su anų kraštų žmonėmis, kad kas nors iš jų garbinęs stabus nepasikviestų tavęs jų aukų valgyti. 02O 34 16 02O 34 16 25130 Neimk savo sūnums žmonų iš jų dukterų, kad jos, garbindamos stabus, neįtrauktų ir tavo sūnų garbinti jų dievų. 02O 34 17 02O 34 17 25140 Nepasigamink nulietų dievų. 02O 34 18 02O 34 18 25150 Švęsk Neraugintos duonos šventę. Septynias dienas valgyk neraugintą duoną Abibo mėnesį, kaip įsakiau, nes Abibo mėnesį išėjai iš Egipto. 02O 34 19 02O 34 19 25160 Visų gyvulių pirmagimiai yra mano­patinėliai jautukai ir ėriukai. 02O 34 20 02O 34 20 25170 Asilo pirmagimį išpirksi avinu, o jei jo neišpirksi, nusuk jam sprandą. Pirmagimius savo sūnus išpirk ir nepasirodyk mano akivaizdoje tuščiomis rankomis. 02O 34 21 02O 34 21 25180 Šešias dienas dirbk, septintą dieną ilsėkis, net sėjos ir pjūties metu. 02O 34 22 02O 34 22 25190 Švęsk Savaičių šventę, tai yra pirmųjų kviečių derliaus šventę, taip pat Derliaus nuėmimo šventę, metams baigiantis. 02O 34 23 02O 34 23 25200 Tris kartus per metus visi tavo vyrai privalo pasirodyti Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje. 02O 34 24 02O 34 24 25210 Aš išvarysiu tautas prieš tave ir išplėsiu tavo krašto ribas; niekas nepuls tavo žemių, tau išėjus pasirodyti tris kartus per metus Viešpaties, tavo Dievo, akivaizdoje. 02O 34 25 02O 34 25 25220 Neaukok mano aukos kraujo kartu su raugu; nieko nepalik iki ryto iš Paschos aukos. 02O 34 26 02O 34 26 25230 Savo lauko pirmuosius vaisius atgabenk į Viešpaties Dievo namus. Nevirk ožiuko jo motinos piene’‘. 02O 34 27 02O 34 27 25240 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Užrašyk žodžius, kuriais padariau sandorą su tavimi ir Izraeliu’‘. 02O 34 28 02O 34 28 25250 Jis buvo ant kalno su Viešpačiu keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, nevalgė duonos ir negėrė vandens. Ir Jis įrašė plokštėse sandoros žodžius, dešimt įsakymų. 02O 34 29 02O 34 29 25260 Nužengdamas nuo Sinajaus kalno, Mozė nešėsi dvi liudijimo plokštes ir nežinojo, kad jo veidas po pašnekesio su Viešpačiu spindėjo. 02O 34 30 02O 34 30 25270 Aaronas ir izraelitai, matydami spindintį Mozės veidą, bijojo prie jo priartėti. 02O 34 31 02O 34 31 25280 Tik jam pašaukus, Aaronas ir visi vyresnieji susirinko pas jį. Mozė kalbėjo su jais. 02O 34 32 02O 34 32 25290 Po to susirinko ir visi izraelitai. Jis jiems perdavė viską, ką Viešpats jam kalbėjo Sinajaus kalne. 02O 34 33 02O 34 33 25300 Baigęs kalbėti, jis užsidėjo ant veido gaubtuvą. 02O 34 34 02O 34 34 25310 Įėjęs pas Viešpatį ir su Juo kalbėdamas, Mozė gaubtuvą nusiimdavo. Išėjęs perduodavo izraelitams viską, kas jam buvo įsakyta. 02O 34 35 02O 34 35 25320 Izraelio vaikai matė Mozės veidą, kad jis spindėjo, ir Mozė užsidėdavo gaubtuvą, iki eidavo kalbėti su Juo. 02O 35 1 02O 35 1 25330 Mozė, sušaukęs visus izraelitus, paskelbė, ką Viešpats įsakė: 02O 35 2 02O 35 2 25340 ‘‘Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra šventa, sabato poilsis Viešpačiui. Kas tą dieną dirbs, bus baudžiamas mirtimi. 02O 35 3 02O 35 3 25350 Nekurkite ugnies sabato dieną savo būstuose’‘. 02O 35 4 02O 35 4 25360 Ir Mozė kalbėjo visam Izraelio vaikų susirinkimui: ‘‘Štai ką įsakė Viešpats: 02O 35 5 02O 35 5 25370 ‘Kiekvienas atneškite Viešpačiui auką, laisva valia atneškite ją Viešpačiui: auksą, sidabrą, varį, 02O 35 6 02O 35 6 25380 mėlynus, raudonus ir violetinius siūlus, ploną drobę, ožkų vilnas, 02O 35 7 02O 35 7 25390 raudonai dažytus avinų kailius, opšrų kailius, akacijos medį, 02O 35 8 02O 35 8 25400 aliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams, 02O 35 9 02O 35 9 25410 onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui. 02O 35 10 02O 35 10 25420 Kas tarp jūsų sumanus, teateina ir tedirba, ką Viešpats įsakė: 02O 35 11 02O 35 11 25430 palapinę ir jos uždangalus, grandis, lentas ir kartis, stulpus ir pakojus; 02O 35 12 02O 35 12 25440 skrynią, jos kartis bei dangtį ir uždangą; 02O 35 13 02O 35 13 25450 stalą su kartimis bei reikmenimis ir padėtine duona; 02O 35 14 02O 35 14 25460 žvakidę lempoms, jos reikmenis ir aliejų deginimui; 02O 35 15 02O 35 15 25470 smilkymo aukurą ir kartis, patepimo aliejų ir kvapius smilkalus; užuolaidą palapinės įėjimui, 02O 35 16 02O 35 16 25480 deginamųjų aukų aukurą, jo varines groteles su kartimis ir reikmenimis, praustuvę ir jos stovą; 02O 35 17 02O 35 17 25490 kiemo užkabas su stulpais ir pakojais, užkabą kiemo įėjimui; 02O 35 18 02O 35 18 25500 palapinės ir kiemo kuolelius su virvelėmis; 02O 35 19 02O 35 19 25510 apdarus, naudojamus tarnaujant šventykloje, vyriausiojo kunigo Aarono ir jo sūnų drabužius kunigų tarnystei atlikti’ ‘‘. 02O 35 20 02O 35 20 25520 Tada visi izraelitai išsiskirstė. 02O 35 21 02O 35 21 25530 Ir atėjo kiekvienas, kurio širdis buvo sujaudinta ir kiekvienas, kurio dvasioje buvo noras, ir atnešė Viešpačiui auką Susitikimo palapinei statyti, ko reikia jos tarnavimui ir šventiems rūbams. 02O 35 22 02O 35 22 25540 Vyrai ir moterys, kurių širdyse buvo noras, davė sagtis, auskarus, žiedus, apyrankes­įvairius auksinius daiktus. Visi aukojusieji atnešė auksą kaip auką Viešpačiui. 02O 35 23 02O 35 23 25550 Kas tik turėjo mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų, plonos drobės, ožkų vilnų, raudonai dažytų avinų kailių, opšrų kailių, 02O 35 24 02O 35 24 25560 sidabro ir vario ir akacijos medžio, tinkamo įvairiems daiktams, atnešė ir paaukojo Viešpačiui. 02O 35 25 02O 35 25 25570 Sumanios moterys davė, ką buvo suverpusios: mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų. 02O 35 26 02O 35 26 25580 Moterys, kurių širdys buvo sujaudintos, sumaniai suverpė ožkų vilnas. 02O 35 27 02O 35 27 25590 Kunigaikščiai atnešė onikso akmenėlių ir brangiųjų akmenų efodui ir krūtinės skydeliui, 02O 35 28 02O 35 28 25600 kvepalų, aliejaus lempoms, patepimo aliejui ir kvapniems smilkalams. 02O 35 29 02O 35 29 25610 Vyrai ir moterys, kurių širdyse buvo noras, aukojo, kad būtų atlikti darbai, kuriuos Viešpats jiems įsakė per Mozę. Visi izraelitai aukojo Viešpačiui laisva valia. 02O 35 30 02O 35 30 25620 Tada Mozė vėl kalbėjo: ‘‘Viešpats pašaukė vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės, 02O 35 31 02O 35 31 25630 pripildė jį Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo 02O 35 32 02O 35 32 25640 padaryti įvairių meniškų dalykų iš aukso, sidabro ir vario, 02O 35 33 02O 35 33 25650 taip pat iškalti akmenį ir drožti medį­visus menininko darbus padaryti. 02O 35 34 02O 35 34 25660 Ir Jis įdėjo sugebėjimą mokyti į jo ir Ahisamako sūnaus Oholiabo iš Dano giminės širdis. 02O 35 35 02O 35 35 25670 Juos apdovanojo išmintimi atlikti raižytojo, įgudusio audėjo ir siuvinėtojo iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų darbus, kad jie meniškai padarytų kiekvieną darbą’‘. 02O 36 1 02O 36 1 25680 Tai ėmėsi darbo Becalelis, Oholiabas ir kiti sumanūs vyrai, kuriems Viešpats davė išminties ir supratimo, kaip padaryti įvairius reikmenis šventyklai pagal visus Viešpaties nurodymus. 02O 36 2 02O 36 2 25690 Mozė pasišaukė Becalelį, Oholiabą ir visus sumanius vyrus, kurie savo noru sutiko dirbti prie šventyklos darbų. 02O 36 3 02O 36 3 25700 Mozė atidavė jiems visas aukas, kurias Izraelio vaikai atnešė šventyklos darbams. Tauta kas rytą vis dar nešė laisvos valios aukas. 02O 36 4 02O 36 4 25710 Visi sumanūs vyrai, kurie darė šventyklos darbus, atėjo nuo savo darbų ir kalbėjo Mozei: 02O 36 5 02O 36 5 25720 ‘‘Tauta aukoja daugiau negu reikia, kad įvykdytume šį Viešpaties įsakytą darbą’‘. 02O 36 6 02O 36 6 25730 Tada Mozė liepė paskelbti, kad nei vyras, nei moteris nieko daugiau nebeaukotų šventyklos statybai. Tada žmonės nustojo aukoti, 02O 36 7 02O 36 7 25740 nes visko, kas buvo sunešta, užteko visiems darbams padaryti ir dar liko. 02O 36 8 02O 36 8 25750 Sumanūs vyrai, kurie darė palapinę, padarė iš plonos suktų siūlų drobės ir mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų dešimt uždangalų su išsiuvinėtais cherubų vaizdais. 02O 36 9 02O 36 9 25760 Kiekvienas jų buvo dvidešimt aštuonių uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio­visi uždangalai buvo vienodo dydžio. 02O 36 10 02O 36 10 25770 Jie sujungė penkis uždangalus vieną su kitu ir likusius penkis sujungė vieną su kitu. 02O 36 11 02O 36 11 25780 Be to, padarė mėlynas kilpas vienam ir antram uždangalui, 02O 36 12 02O 36 12 25790 po penkiasdešimt kilpų, kad kilpos būtų viena prieš kitą ir uždangalai galėtų būti sukabinti. 02O 36 13 02O 36 13 25800 Nuliejo taip pat penkiasdešimt auksinių kabių, kuriomis sukabino abu uždangalus taip, kad pasidarė viena palapinė. 02O 36 14 02O 36 14 25810 Padarė ir vienuolika uždangalų iš ožkų plaukų palapinės viršui apdengti. 02O 36 15 02O 36 15 25820 Kiekvienas uždangalas buvo trisdešimties uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio­visi vienuolika uždangalų buvo vienodo dydžio. 02O 36 16 02O 36 16 25830 Penkis jų sujungė į vieną, kitus šešis taip pat sujungė. 02O 36 17 02O 36 17 25840 Padarė penkiasdešimt kilpų vieno sujungto uždangalo šone ir penkiasdešimt kito šone, kad abu būtų galima sukabinti. 02O 36 18 02O 36 18 25850 Taip pat padarė ir penkiasdešimt varinių kabių, kuriomis būtų sukabinti abu sujungti uždangalai, kad susidarytų vienas uždangalas. 02O 36 19 02O 36 19 25860 Dar padarė palapinės uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių ir uždangalą iš opšrų kailių. 02O 36 20 02O 36 20 25870 Iš akacijos medžio padarė lentas palapinei, kad jas būtų galima pastatyti. 02O 36 21 02O 36 21 25880 Kiekviena lenta buvo dešimties uolekčių ilgio ir pusantros uolekties pločio. 02O 36 22 02O 36 22 25890 Jos turėjo po du išsikišimus, kad vieną lentą su kita būtų galima sukabinti. Taip buvo padarytos visos palapinės lentos. 02O 36 23 02O 36 23 25900 Ir padarė lentas palapinei: dvidešimt lentų šonui, atgręžtam į pietus, 02O 36 24 02O 36 24 25910 su keturiasdešimt sidabrinių pakojų­kiekviena lenta turėjo po du pakojus savo apačioje. 02O 36 25 02O 36 25 25920 Taip pat į šiaurę atgręžtam šonui buvo padaryta dvidešimt lentų 02O 36 26 02O 36 26 25930 su keturiasdešimt sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai. 02O 36 27 02O 36 27 25940 Palapinės šonui, atgręžtam į vakarus, padarė šešias lentas 02O 36 28 02O 36 28 25950 ir dvi lentas palapinės kampams iš abiejų pusių. 02O 36 29 02O 36 29 25960 Jos buvo sujungtos apačioje ir viršuje ir sudarė vieną sunėrimą. Taip jis padarė abiejuose kampuose. 02O 36 30 02O 36 30 25970 Ir buvo iš viso aštuonios lentos ir šešiolika sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai. 02O 36 31 02O 36 31 25980 Ir padarė užkaiščius iš akacijos medžio. Penkis užkaiščius vienos palapinės pusės lentoms, 02O 36 32 02O 36 32 25990 penkis užkaiščius kitos palapinės pusės lentoms ir penkis užkaiščius palapinės galui vakarų pusėje. 02O 36 33 02O 36 33 26000 Ir padarė vidinį užkaištį, kuris eitų per lentas nuo vieno galo iki kito. 02O 36 34 02O 36 34 26010 Aptraukė lentas auksu, nuliejo auksines grandis užkaiščiams ir užkaiščius aptraukė auksu. 02O 36 35 02O 36 35 26020 Padarė uždangą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėjo cherubus. 02O 36 36 02O 36 36 26030 Jai pakabinti padarė keturis stulpus iš akacijos medžio, aptrauktus auksu, su auksiniais kabliais ir sidabriniais pakojais. 02O 36 37 02O 36 37 26040 Palapinės įėjimui padarė užuolaidą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą, 02O 36 38 02O 36 38 26050 ir penkis stulpus su jų kabliais. Jų pagrindus ir skersinius aptraukė auksu, bet jų penki pakojai buvo variniai. 02O 37 1 02O 37 1 26060 Becalelis padarė iš akacijos medžio skrynią pustrečios uolekties ilgio, pusantros pločio ir pusantros aukščio. 02O 37 2 02O 37 2 26070 Ją aptraukė grynu auksu iš vidaus ir iš išorės, auksinis apvadas buvo aplinkui. 02O 37 3 02O 37 3 26080 Nuliejo keturias auksines grandis ir pritvirtino keturiuose kampuose: po dvi grandis iš kiekvienos pusės. 02O 37 4 02O 37 4 26090 Iš akacijos medžio padarė kartis, kurias aptraukė auksu, 02O 37 5 02O 37 5 26100 ir įkišo į grandis, esančias skrynios šonuose, jai nešioti. 02O 37 6 02O 37 6 26110 Padarė dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio. 02O 37 7 02O 37 7 26120 Iš aukso padarė du cherubus, nukaltus iš vieno gabalo, abiejuose dangčio galuose. 02O 37 8 02O 37 8 26130 Vieną cherubą viename gale, antrą­kitame. Ant dangčio padarė cherubus abiejuose galuose 02O 37 9 02O 37 9 26140 išskėstais sparnais, gaubiančiais dangtį. Jų veidai buvo atgręžti vienas į kitą ir žiūrėjo į dangtį. 02O 37 10 02O 37 10 26150 Padarė dar ir stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio. 02O 37 11 02O 37 11 26160 Jį aptraukė grynu auksu ir padarė auksinį apvadą aplinkui 02O 37 12 02O 37 12 26170 ir auksinę briauną plaštakos platumo, o ant jos­kitą auksinį apvadą. 02O 37 13 02O 37 13 26180 Nuliejo keturias auksines grandis, kurias pritaisė keturiuose kampuose prie kiekvienos stalo kojos, 02O 37 14 02O 37 14 26190 ir į jas įkišo kartis stalui nešioti. 02O 37 15 02O 37 15 26200 Kartis padarė iš akacijos medžio ir aptraukė auksu. 02O 37 16 02O 37 16 26210 Padarė ir įvairius stalo reikmenis iš gryno aukso: dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius skysčiams aukoti. 02O 37 17 02O 37 17 26220 Žvakidė buvo nukalta iš gryno aukso. Iš jos liemens ėjo šakos, taurelės, buoželės ir žiedai; 02O 37 18 02O 37 18 26230 šešios šakos iš abiejų šonų: trys iš vienos pusės ir trys iš kitos; 02O 37 19 02O 37 19 26240 po tris riešuto pavidalo taureles, po buoželę ir žiedą buvo ant kiekvienos šakos, kurios ėjo iš žibinto liemens. 02O 37 20 02O 37 20 26250 Ant pačios žvakidės buvo keturios riešuto pavidalo taurelės su buoželėm ir žiedais. 02O 37 21 02O 37 21 26260 Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po dviem iš žvakidės išeinančiom šakom, visoms šešioms šakoms. 02O 37 22 02O 37 22 26270 Buoželės ir šakos buvo nukaltos iš vieno gabalo gryno aukso. 02O 37 23 02O 37 23 26280 Iš gryno aukso buvo padarytos ir septynios lempos, gnybtuvai ir indai nuognaiboms. 02O 37 24 02O 37 24 26290 Žvakidė ir visi jos priedai buvo padaryti iš talento gryno aukso. 02O 37 25 02O 37 25 26300 Iš akacijos medžio padarė smilkymo aukurą. Jis buvo keturkampis, uolekties ilgio, uolekties pločio ir dviejų uolekčių aukščio. Keturiuose jo kampuose buvo po ragą. 02O 37 26 02O 37 26 26310 Jį aptraukė grynu auksu: viršų, šonus ir ragus, ir padarė jam auksinį apvadą aplinkui 02O 37 27 02O 37 27 26320 ir dvi auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti. 02O 37 28 02O 37 28 26330 Kartis taip pat padarė iš akacijos medžio ir aptraukė auksu. 02O 37 29 02O 37 29 26340 Patepimo aliejus ir smilkalai buvo pagaminti vaistininkų būdu iš tyriausių kvepalų. 02O 38 1 02O 38 1 26350 Padarė deginamųjų aukų aukurą iš akacijos medžio: penkių uolekčių ilgio, tiek pat pločio, keturkampį ir trijų uolekčių aukščio, 02O 38 2 02O 38 2 26360 su ragais kampuose, ir aptraukė jį variu. 02O 38 3 02O 38 3 26370 Jo reikalams padarė iš vario: puodus, semtuvėlius, dubenis, šakutes ir indus anglims. 02O 38 4 02O 38 4 26380 Aukurui padarė iš vario išpintas groteles aplinkui jį nuo apačios iki pusės. 02O 38 5 02O 38 5 26390 Nuliejo keturias varines grandis grotelių kampuose kartims įkišti. 02O 38 6 02O 38 6 26400 Padarė kartis iš akacijos medžio ir aptraukė jas variu. 02O 38 7 02O 38 7 26410 Kartis įkišo į grandis aukuro šonuose, kad būtų galima nešti. Aukuras buvo sukaltas iš lentų, vidurys buvo tuščias. 02O 38 8 02O 38 8 26420 Padarė ir praustuvę su stovu iš vario, kurį paėmė iš budėjusių ties palapinės įėjimu moterų veidrodžių. 02O 38 9 02O 38 9 26430 Padarė ir kiemą. Jo pietų pusėje buvo šimto uolekčių ilgio užkabos, padarytos iš plonos suktų siūlų drobės, 02O 38 10 02O 38 10 26440 ir dvidešimt stulpų su jų variniais pakojais; taip pat kablius ir skersinius iš sidabro. 02O 38 11 02O 38 11 26450 Šiaurės pusėje buvo šimto uolekčių ilgio užkabos, dvidešimt stulpų, dvidešimt varinių pakojų ir sidabriniai kabliai bei skersiniai. 02O 38 12 02O 38 12 26460 Vakarų pusėje buvo penkiasdešimties uolekčių ilgio užkabos, dešimt stulpų su variniais pakojais; jų kabliai ir skersiniai buvo padaryti iš sidabro. 02O 38 13 02O 38 13 26470 Rytinė pusė buvo taip pat penkiasdešimties uolekčių pločio; 02O 38 14 02O 38 14 26480 viename krašte buvo penkiolikos uolekčių ilgio užkaba su trimis stulpais ir jų pakojais 02O 38 15 02O 38 15 26490 ir kitame krašte taip pat penkiolikos uolekčių užkaba, trys stulpai ir tiek pat pakojų. 02O 38 16 02O 38 16 26500 Visos užkabos aplinkui kiemą buvo iš plonos suktų siūlų drobės. 02O 38 17 02O 38 17 26510 Stulpų pakojai buvo variniai, o jų kabliai ir skersiniai­iš sidabro; stulpus aptraukė sidabru ir sujungė juos sidabriniais skersiniais. 02O 38 18 02O 38 18 26520 Įėjimui į kiemą padarė iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų siūlų išsiuvinėtą užkabą, kuri buvo dvidešimties uolekčių ilgio, penkių uolekčių pločio pagal visų kiemo užkabų aukštį. 02O 38 19 02O 38 19 26530 Užkabai padarė keturis stulpus su variniais pakojais ir sidabriniais kabliais bei skersiniais. 02O 38 20 02O 38 20 26540 Palapinės ir kiemo kuoleliai buvo variniai. 02O 38 21 02O 38 21 26550 Tai sąrašas to, kas buvo sunaudota Susitikimo palapinei, kaip suskaičiavo Mozei įsakius kunigo Aarono sūnus Itamaras, padedamas levitų. 02O 38 22 02O 38 22 26560 Hūro sūnaus Ūrio sūnus Becalelis iš Judo giminės padarė viską, ką Viešpats įsakė Mozei. 02O 38 23 02O 38 23 26570 Su juo buvo Ahisamako sūnus Oholiabas iš Dano giminės. Jis buvo sumanus raižytojas, audėjas bei siuvinėtojas iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų. 02O 38 24 02O 38 24 26580 Šventyklai iš viso buvo sunaudota dvidešimt devyni talentai ir septyni šimtai trisdešimt šekelių aukso pagal šventyklos šekelį. 02O 38 25 02O 38 25 26590 Sidabro, kurį davė visi tautoje suskaičiuoti vyrai, buvo šimtas talentų ir tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt penki šekeliai pagal šventyklos šekelį. 02O 38 26 02O 38 26 26600 Nuo kiekvieno, kuris buvo dvidešimties metų amžiaus arba vyresnis, buvo surinkta po pusę šekelio pagal šventyklos šekelį. Iš viso jų buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt. 02O 38 27 02O 38 27 26610 Iš šimto talentų sidabro nuliejo šimtą pakojų šventyklai ir uždangai, kiekvienam pakojui sunaudojo po vieną talentą. 02O 38 28 02O 38 28 26620 Iš tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt penkių šekelių padarė kablius stulpams, aptraukė stulpus sidabru ir sujungė juos skersiniais. 02O 38 29 02O 38 29 26630 Dar buvo paaukota septyniasdešimt talentų ir du tūkstančiai keturi šimtai šekelių vario. 02O 38 30 02O 38 30 26640 Iš jo padarė pakojus Susitikimo palapinės įėjimui, varinį aukurą su grotelėmis ir visus aukuro reikmenis, 02O 38 31 02O 38 31 26650 kiemo ir įėjimo pakojus ir palapinės bei kiemo kuolelius. 02O 39 1 02O 39 1 26660 Iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų padarė apdarus, kuriais turėjo vilkėti Aaronas, tarnaudamas šventykloje, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 39 2 02O 39 2 26670 Efodą padarė iš aukso, mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų lininių siūlų. 02O 39 3 02O 39 3 26680 Supjaustę išplotą auksinę skardą, padarė iš jos siūlus, kad jie galėtų būti įausti į mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų audinį. 02O 39 4 02O 39 4 26690 Padarė jam petnešas, kad jį sujungtų; iš abiejų pusių sujungė jį. 02O 39 5 02O 39 5 26700 Padarė ir juostą efodui tų pačių spalvų ir taip pat padarytą, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 39 6 02O 39 6 26710 Du onikso akmenėlius su įrėžtais ant jų Izraelio sūnų vardais įstatė į auksinius įdėklus. 02O 39 7 02O 39 7 26720 Juos pritvirtino ant abiejų efodo pečių Izraelio sūnų atminimui, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 39 8 02O 39 8 26730 Krūtinės skydelį padarė taip pat meniškai, kaip ir efodą, iš auksinių, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų. 02O 39 9 02O 39 9 26740 Jis buvo keturkampis, dvilinkas, sprindžio ilgumo ir sprindžio platumo. 02O 39 10 02O 39 10 26750 Ant jo pritvirtino keturias brangakmenių eiles. Pirmoje eilėje buvo sardis, topazas ir smaragdas; 02O 39 11 02O 39 11 26760 antroje­rubinas, safyras, jaspis; 02O 39 12 02O 39 12 26770 trečioje­hiacintas, agatas ir ametistas; 02O 39 13 02O 39 13 26780 ketvirtoje­chrizolitas, oniksas ir berilis. Eilėmis sustatyti brangakmeniai buvo įtvirtinti aukse. 02O 39 14 02O 39 14 26790 Pačiuose akmenyse buvo įrėžti dvylikos Izraelio giminių vardai, kiekviename po vieną vardą. 02O 39 15 02O 39 15 26800 Krūtinės skydelio kampams padarė iš gryno aukso grandinėles, 02O 39 16 02O 39 16 26810 dvi sagtis ir du auksinius žiedus. Žiedus pritvirtino dviejuose krūtinės skydelio kampuose 02O 39 17 02O 39 17 26820 ir įvėrė dvi auksines grandinėles į žiedus krūtinės skydelio kampuose. 02O 39 18 02O 39 18 26830 Ir prie dviejų auksinių grandinėlių galų pritvirtino sagtis ir prisegė jas prie efodo petnešų ties krūtinės skydeliu. 02O 39 19 02O 39 19 26840 Ir padarė du auksinius žiedus, ir pritvirtino prie dviejų krūtinės skydelio kampų toje pusėje, kuri buvo prie efodo. 02O 39 20 02O 39 20 26850 Ir padarė du kitus auksinius žiedus, ir pritvirtino prie efodo šonų žemai, kur apatinis sujungimas virš juostos. 02O 39 21 02O 39 21 26860 Ir pririšo krūtinės skydelį už jo žiedų prie efodo žiedų mėlynu raiščiu, kad jis būtų virš efodo juostos ir neatsiskirtų nuo efodo, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 39 22 02O 39 22 26870 Efodui padarė mėlyną tuniką. 02O 39 23 02O 39 23 26880 Jos viršuje per vidurį buvo skylė galvai, apsiūta aplinkui, kad nesuplyštų; 02O 39 24 02O 39 24 26890 apačioje prie kojų buvo granato vaisiai iš mėlynų, raudonų, violetinių ir suktų lininių siūlų 02O 39 25 02O 39 25 26900 ir varpeliai iš gryno aukso, kurie buvo prikabinti tarp granato vaisių aplink visą tuniką. 02O 39 26 02O 39 26 26910 Auksiniai varpeliai ir granato vaisiai ėjo pakaitomis aplink visą tunikos kraštą, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 39 27 02O 39 27 26920 Aaronui ir jo sūnums taip pat padarė drobines jupas, 02O 39 28 02O 39 28 26930 mitrą iš drobės, drobinius gobtuvus ir kelnes iš drobės. 02O 39 29 02O 39 29 26940 O juostą išaudė raštais iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų lininių siūlų, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 39 30 02O 39 30 26950 Iš gryno aukso padarė plokštelę ir joje įrėžė, kaip yra išraižomi antspaudai: ‘‘Pašvęstas Viešpačiui’‘. 02O 39 31 02O 39 31 26960 Ją pririšo ant mitros mėlynu raiščiu, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 39 32 02O 39 32 26970 Susitikimo palapinės darbai buvo baigti; izraelitai padarė visa, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei. 02O 39 33 02O 39 33 26980 Jie atnešė Mozei palapinę, uždangalus, visus daiktus bei reikmenis: kabes, lentas, kartis, stulpus ir pakojus; 02O 39 34 02O 39 34 26990 uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių, uždangalą iš opšrų kailių, uždangą, 02O 39 35 02O 39 35 27000 Liudijimo skrynią, jos kartis, dangtį, 02O 39 36 02O 39 36 27010 stalą su jo reikmenimis ir padėtinę duoną, 02O 39 37 02O 39 37 27020 žvakidę, lempas, sustatytas į savo vietas, jos priedus ir aliejų deginti, 02O 39 38 02O 39 38 27030 auksinį aukurą, patepimo aliejų ir kvepiančius smilkalus, užuolaidą palapinės įėjimui, 02O 39 39 02O 39 39 27040 varinį aukurą su grotelėmis, kartimis ir visais jo reikmenimis, praustuvę ir jos stovą, 02O 39 40 02O 39 40 27050 kiemo užkabas ir stulpus su jų pakojais, užkabas kiemo įėjimui, jo virveles ir kuolelius,­visa, ko reikia tarnavimui Susitikimo palapinėje. 02O 39 41 02O 39 41 27060 Apdarus tarnavimui šventykloje, šventus drabužius kunigui Aaronui ir drabužius jo sūnums, kad atliktų kunigų tarnystę. 02O 39 42 02O 39 42 27070 Visa padarė izraelitai, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 39 43 02O 39 43 27080 Mozė apžiūrėjo darbą ir pamatė, kad viskas padaryta pagal Viešpaties nurodymus, ir Mozė palaimino juos. 02O 40 1 02O 40 1 27090 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 02O 40 2 02O 40 2 27100 ‘‘Pirmo mėnesio pirmą dieną ištiesk Susitikimo palapinę, 02O 40 3 02O 40 3 27110 pastatyk joje skrynią, pakabink prieš ją uždangą, 02O 40 4 02O 40 4 27120 įnešk stalą ir padėk ant jo tai, kas turi ant jo būti. Įnešk žvakidę ir sustatyk ant jos lempas. 02O 40 5 02O 40 5 27130 Auksinį smilkymo aukurą padėk priešais Liudijimo skrynią. Palapinės įėjime pakabink užuolaidą. 02O 40 6 02O 40 6 27140 Pastatyk deginamųjų aukų aukurą priešais įėjimą į Susitikimo palapinę, 02O 40 7 02O 40 7 27150 o tarp aukuro ir palapinės­ praustuvę, į kurią pripilk vandens. 02O 40 8 02O 40 8 27160 Atskirk kiemą užkabomis ir pakabink užkabą įėjime. 02O 40 9 02O 40 9 27170 Paėmęs patepimo aliejaus, patepk palapinę ir visus jos daiktus, ir tai bus šventa; 02O 40 10 02O 40 10 27180 taip pat deginamųjų aukų aukurą, visus jo reikmenis 02O 40 11 02O 40 11 27190 ir praustuvę su jos stovu. 02O 40 12 02O 40 12 27200 Aaroną ir jo sūnus privesk prie Susitikimo palapinės įėjimo, apiplauk vandeniu 02O 40 13 02O 40 13 27210 ir apvilk Aaroną šventais rūbais man tarnauti: patepk ir pašventink jį, kad jis galėtų būti man kunigu. 02O 40 14 02O 40 14 27220 Taip pat ir jo sūnus privesk ir apvilk jupomis, 02O 40 15 02O 40 15 27230 ir juos patepk, kaip jų tėvą patepei, kad galėtų būti man kunigais. Tas patepimas jiems bus amžinai kunigystei per kartų kartas’‘. 02O 40 16 02O 40 16 27240 Mozė padarė visa, ką Viešpats įsakė. 02O 40 17 02O 40 17 27250 Taigi antrųjų metų pirmojo mėnesio pirmą dieną palapinė buvo pastatyta. 02O 40 18 02O 40 18 27260 Mozė pastatė ją: sustatė lentas, padėjo pakojus, įkišo užkaiščius, pastatė stulpus, 02O 40 19 02O 40 19 27270 užtiesė palapinės uždangalą ir ant jo uždėjo kitus uždangalus, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 40 20 02O 40 20 27280 Į skrynią įdėjo liudijimą, įkišo kartis ir uždėjo dangtį. 02O 40 21 02O 40 21 27290 Kai įnešė skrynią palapinėn, prieš ją pakabino uždangą, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 40 22 02O 40 22 27300 Pastatė ir stalą Susitikimo palapinės šiauriniame šone šiapus uždangos 02O 40 23 02O 40 23 27310 ir ant jo sudėjo padėtinės duonos kepalus, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 40 24 02O 40 24 27320 Susitikimo palapinėje priešais stalą pastatė žvakidę 02O 40 25 02O 40 25 27330 ir paruošė lempas, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 40 26 02O 40 26 27340 Prieš uždangą pastatė ir auksinį aukurą, 02O 40 27 02O 40 27 27350 ant kurio degino kvapnius smilkalus, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 40 28 02O 40 28 27360 Susitikimo palapinės įėjime pakabino užuolaidą, 02O 40 29 02O 40 29 27370 pastatė deginamųjų aukų aukurą priešais Susitikimo palapinę ir ant to aukuro aukojo deginamąją ir duonos auką, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 40 30 02O 40 30 27380 Tarp Susitikimo palapinės ir aukuro pastatė praustuvę ir į ją pripylė vandens. 02O 40 31 02O 40 31 27390 Mozė, Aaronas ir jo sūnūs plaudavosi joje rankas ir kojas, 02O 40 32 02O 40 32 27400 prieš eidami į Susitikimo palapinę ir prieš artindamiesi prie aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei. 02O 40 33 02O 40 33 27410 Aplink palapinę ir aukurą atitvėrė kiemą ir jo įėjime pakabino užkabą. Taip Mozė užbaigė visus darbus. 02O 40 34 02O 40 34 27420 Kai visa buvo baigta, debesis apgaubė Susitikimo palapinę ir Viešpaties šlovė pripildė ją. 02O 40 35 02O 40 35 27430 Mozė negalėjo įeiti Susitikimo palapinėn, nes debesis buvo ant jos ir Viešpaties šlovė buvo ją pripildžiusi. 02O 40 36 02O 40 36 27440 Debesiui pakilus nuo palapinės, izraelitai keliaudavo toliau; 02O 40 37 02O 40 37 27450 jei debesis būdavo virš palapinės, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje, kol debesis pakildavo. 02O 40 38 02O 40 38 27460 Viešpaties debesis buvo virš palapinės dienos metu, o naktį virš jos buvo liepsna visų Izraelio vaikų akivaizdoje per visą kelionės laiką. 03O 1 1 03O 1 1 27470 Viešpats, pasišaukęs Mozę, jam kalbėjo iš Susitikimo palapinės: 03O 1 2 03O 1 2 27480 ‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei kas iš jūsų norės aukoti Viešpačiui, teaukoja iš galvijų ir avių. 03O 1 3 03O 1 3 27490 Jei jo deginamoji auka bus iš galvijų bandos, teatveda sveiką patiną prie Susitikimo palapinės įėjimo laisva valia Viešpaties akivaizdon, 03O 1 4 03O 1 4 27500 teuždeda ranką ant aukojamo gyvulio galvos, kad auka būtų priimta ir jis būtų sutaikintas. 03O 1 5 03O 1 5 27510 Jis papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje, o Aarono sūnūs, kunigai, šlakstys kraują aplink aukurą, esantį ties Susitikimo palapinės įėjimu. 03O 1 6 03O 1 6 27520 Po to, nulupęs aukai odą, sukapos ją į gabalus. 03O 1 7 03O 1 7 27530 Aarono sūnūs, kunigai, sukraus malkas ant aukuro ir, užkūrę ugnį, 03O 1 8 03O 1 8 27540 ant viršaus dės sukapotas aukos dalis, galvą bei taukus, 03O 1 9 03O 1 9 27550 o vidurius ir kojas nuplaus vandeniu. Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai yra deginamoji auka­malonus kvapas Viešpačiui. 03O 1 10 03O 1 10 27560 Jei auka būtų iš smulkesnių gyvulių­avių arba ožių,­jis aukos sveiką patiną. 03O 1 11 03O 1 11 27570 Papjaus jį aukuro šiauriniame šone Viešpaties akivaizdoje; jo kraują Aarono sūnūs šlakstys ant aukuro ir aplink jį. 03O 1 12 03O 1 12 27580 Sukapotą gyvulį, galvą ir taukus kunigas uždės ant malkų, kurios degs ant aukuro. 03O 1 13 03O 1 13 27590 O vidurius ir kojas nuplaus vandeniu, ir kunigas sudegins visa tai ant aukuro. Tai yra deginamoji auka­malonus kvapas Viešpačiui. 03O 1 14 03O 1 14 27600 Jei deginamoji auka Viešpačiui aukojama iš paukščių, tegu ji bus iš laukinių ir jaunų balandžių. 03O 1 15 03O 1 15 27610 Kunigas nuneš šią auką prie aukuro, nusuks jai galvą ir sudegins ant aukuro, o kraują išvarvins ant aukuro briaunos. 03O 1 16 03O 1 16 27620 Gurklį ir plunksnas numes rytinėje aukuro pusėje, kur paprastai pilami pelenai, 03O 1 17 03O 1 17 27630 sparnus sulaužys, bet neatskirs, ir sudegins ją ant aukure degančių malkų. Tai yra deginamoji auka­malonus kvapas Viešpačiui’ ‘‘. 03O 2 1 03O 2 1 27640 ‘‘Jei kas nori aukoti Viešpačiui duonos auką, tegu ji bus iš smulkių miltų, apipiltų aliejumi, ir smilkalų. 03O 2 2 03O 2 2 27650 Ją atneš Aarono sūnums, kunigams, kurių vienas ims pilną saują smulkių miltų su aliejumi ir visus smilkalus ir kaip atminimą sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 03O 2 3 03O 2 3 27660 Likusi aukos dalis priklausys Aaronui ir jo sūnums kaip švenčiausia aukų Viešpačiui dalis. 03O 2 4 03O 2 4 27670 Duonos auka, kepta krosnyje, turi būti nerauginti papločiai iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir nerauginti ragaišiai, aptepti aliejumi. 03O 2 5 03O 2 5 27680 O jei tavo duonos auka būtų kepta ant skardos, ji turi būti iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, be raugo; 03O 2 6 03O 2 6 27690 ją sulaužysi į gabaliukus ir užpilsi aliejumi: tai yra duonos auka. 03O 2 7 03O 2 7 27700 O jei duonos auka būtų kepta keptuvėje, ji turi būti smulkių miltų ir sumaišyta su aliejumi. 03O 2 8 03O 2 8 27710 Aukodamas ją Viešpačiui, paduosi kunigui į rankas. 03O 2 9 03O 2 9 27720 Dalį aukos jis sudegins atminimui ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui, 03O 2 10 03O 2 10 27730 o kas liks, bus Aarono ir jo sūnų švenčiausia dalis iš aukos Viešpačiui. 03O 2 11 03O 2 11 27740 Kiekviena duonos auka, aukojama Viešpačiui, turi būti be raugo; raugas ir medus neturi būti deginama kaip auka Viešpačiui. 03O 2 12 03O 2 12 27750 Jei aukosi pirmųjų vaisių dovanas Viešpačiui, jos nebus dedamos ant aukuro kaip malonus kvapas. 03O 2 13 03O 2 13 27760 Visas duonos aukas pasūdysi druska; tavo Dievo sandoros druskos neturi pritrūkti duonos aukose. Druską aukosi su kiekviena auka. 03O 2 14 03O 2 14 27770 Jei aukotum Viešpačiui duonos auką iš pirmųjų javų, dar tebežaliuojančių varpų, sudžiovinsi jas, smulkiai sugrūsi, 03O 2 15 03O 2 15 27780 užpilsi ant viršaus aliejaus ir pridėsi smilkalų. Tai yra duonos auka. 03O 2 16 03O 2 16 27790 Kunigas dalį sugrūstų grūdų su aliejumi ir visus smilkalus sudegins: tai bus auka Viešpačiui’‘. 03O 3 1 03O 3 1 27800 ‘‘Jei kas aukotų padėkos auką iš galvijų, teaukoja Viešpačiui sveiką patiną ar patelę. 03O 3 2 03O 3 2 27810 Jis turi uždėti ranką aukai ant galvos ir papjauti prie Susitikimo palapinės įėjimo, o Aarono sūnūs, kunigai, šlakstys kraują apie aukurą. 03O 3 3 03O 3 3 27820 Kaip padėkos auką jis aukos Viešpačiui visus taukus, dengiančius vidurius, 03O 3 4 03O 3 4 27830 abu inkstus su taukais, paslėpsnių taukus ir kepenų tinklelį. 03O 3 5 03O 3 5 27840 Aarono sūnūs tai sudegins ant aukuro kaip deginamąją auką, kad auka Viešpačiui būtų malonus kvapas. 03O 3 6 03O 3 6 27850 Jei kas aukotų padėkos auką iš avių, turi atvesti sveiką patiną ar patelę. 03O 3 7 03O 3 7 27860 Jei kas aukotų Viešpaties akivaizdoje ėriuką, 03O 3 8 03O 3 8 27870 uždės ranką ant galvos savo aukai, papjaus ją prieš Susitikimo palapinę, o Aarono sūnūs šlakstys jos kraują aplinkui aukurą. 03O 3 9 03O 3 9 27880 Padėkos auka Viešpačiui bus vidurių taukai, uodega, 03O 3 10 03O 3 10 27890 inkstai, ant jų esantys taukai, paslėpsnių taukai ir kepenų tinklelis. 03O 3 11 03O 3 11 27900 Kunigas tai sudegins ant aukuro kaip auką Viešpačiui. 03O 3 12 03O 3 12 27910 Jei jis aukotų ožką, atves ją Viešpaties akivaizdon, 03O 3 13 03O 3 13 27920 uždės ranką ant galvos ir papjaus prie Susitikimo palapinės įėjimo; Aarono sūnūs šlakstys jos kraują aplink aukurą. 03O 3 14 03O 3 14 27930 Viešpaties aukai ims jos vidurių taukus, 03O 3 15 03O 3 15 27940 abu inkstus su taukais, paslėpsnių taukus ir kepenų tinklelį. 03O 3 16 03O 3 16 27950 Kunigas visa tai sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 03O 3 17 03O 3 17 27960 Tai amžinas įstatas jūsų kartoms kur jūs begyventumėte: jūs nevalgysite nei kraujo, nei taukų’‘. 03O 4 1 03O 4 1 27970 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 4 2 03O 4 2 27980 ‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei kas dėl nežinojimo sulaužytų Dievo įsakymą ir nusikalstų, padarydamas, kas uždrausta, 03O 4 3 03O 4 3 27990 tai, jei taip nusidėtų pateptasis kunigas ir užtrauktų kaltę tautai, jis aukos už savo nuodėmę Viešpačiui sveiką veršį. 03O 4 4 03O 4 4 28000 Jis atves jį prie Susitikimo palapinės durų Viešpaties akivaizdon, uždės ranką ant galvos ir jį papjaus. 03O 4 5 03O 4 5 28010 Pateptasis kunigas, pasiėmęs veršio kraują, įneš Susitikimo palapinėn. 03O 4 6 03O 4 6 28020 Padažęs pirštą kraujyje, juo pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje uždangą prieš Švenčiausiąją 03O 4 7 03O 4 7 28030 ir tuo pačiu krauju pateps ragus Viešpaties smilkalų aukuro, kuris yra Susitikimo palapinėje; visą likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro papėdėje prie palapinės. 03O 4 8 03O 4 8 28040 Už nuodėmę jis aukos veršio vidurių taukus, 03O 4 9 03O 4 9 28050 abu inkstus, ant jų ir prie paslėpsnių esančius taukus ir kepenų tinklelį. 03O 4 10 03O 4 10 28060 Visa tai kunigas sudegins ant deginamųjų aukų aukuro. 03O 4 11 03O 4 11 28070 Odą, visą mėsą su galva ir kojomis, vidurius ir mėšlą 03O 4 12 03O 4 12 28080 išgabens už stovyklos į nesuteptą vietą, kur paprastai išpilami aukų pelenai, padės ant malkų krūvos ir sudegins toje vietoje, kur išpilami pelenai. 03O 4 13 03O 4 13 28090 Jei Izraelio tauta dėl nežinojimo nusikalstų Dievui ir nesąmoningai sulaužytų Viešpaties įsakymą, darydama tai, ko neturėtų daryti, 03O 4 14 03O 4 14 28100 bet vėliau suprastų savo kaltę, aukos už savo nusidėjimą veršį. Jį atves prie Susitikimo palapinės įėjimo. 03O 4 15 03O 4 15 28110 Tautos vyresnieji uždės rankas ant veršio galvos Viešpaties akivaizdoje ir papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje. 03O 4 16 03O 4 16 28120 Pateptasis kunigas įneš jo kraują Susitikimo palapinėn 03O 4 17 03O 4 17 28130 ir, padažęs pirštą, septynis kartus šlakstys Viešpaties akivaizdoje prieš uždangą; 03O 4 18 03O 4 18 28140 ir tuo pačiu krauju pateps Viešpaties akivaizdoje Susitikimo palapinėje esančio aukuro ragus. Likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo, papėdėje. 03O 4 19 03O 4 19 28150 Veršio taukus sudegins ant aukuro; 03O 4 20 03O 4 20 28160 padarys visa tai, kas daroma aukojant veršį aukai už nuodėmę. Kunigas juos sutaikys, ir Viešpats jiems atleis. 03O 4 21 03O 4 21 28170 Patį veršį išgabens už stovyklos ir sudegins kaip anksčiau minėtąjį veršį, nes jis yra auka už tautos nuodėmę. 03O 4 22 03O 4 22 28180 Jei kunigaikštis nežinodamas sulaužytų kokį nors Viešpaties įstatymą, 03O 4 23 03O 4 23 28190 bet paskui suprastų savo nuodėmę, jis aukos Viešpačiui sveiką ožį kaip auką už nuodėmę. 03O 4 24 03O 4 24 28200 Jis uždės ranką ant jo galvos ir jį papjaus toje vietoje, kur paprastai aukojamos deginamosios aukos Viešpaties akivaizdoje, nes tai yra auka už nuodėmę. 03O 4 25 03O 4 25 28210 Kunigas padažys pirštą aukos kraujyje ir juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus. Likusį kraują išlies jo papėdėje. 03O 4 26 03O 4 26 28220 Taukus sudegins ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis. Kunigas įvykdys sutaikinimą už jį dėl jo nuodėmės, ir jam bus atleista. 03O 4 27 03O 4 27 28230 Jei kas iš eilinių žmonių nusidėtų nežinodamas ir padarytų, kas uždrausta Viešpaties įstatymu, 03O 4 28 03O 4 28 28240 o vėliau suprastų savo nuodėmę, jis aukos sveiką ožką. 03O 4 29 03O 4 29 28250 Jis uždės ranką ant gyvulio galvos, jį papjaus ir aukos deginamųjų aukų vietoje. 03O 4 30 03O 4 30 28260 Kunigas, padažęs pirštą aukos kraujyje, juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies aukuro papėdėje. 03O 4 31 03O 4 31 28270 Po to, paėmęs visus taukus, sudegins juos ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. Kunigas sutaikins jį, ir jam bus atleista. 03O 4 32 03O 4 32 28280 O jei auka už nuodėmę bus iš avių, tai ji turi būti sveika. 03O 4 33 03O 4 33 28290 Jis uždės ranką ant jos galvos ir papjaus ją toje vietoje, kur paprastai pjaunamos deginamosios aukos. 03O 4 34 03O 4 34 28300 Kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus savo pirštu, padažytu aukos kraujyje. Likusį kraują išlies aukuro papėdėje. 03O 4 35 03O 4 35 28310 Visus taukus, kaip tai daroma su padėkos auka, sudegins ant aukuro Viešpačiui; taip sutaikins jį su Viešpačiu, ir jo nuodėmė bus jam atleista’‘. 03O 5 1 03O 5 1 28320 ‘‘Jei kas girdi keikimą, bet atsisako liudyti, ką yra matęs ir žino, jis bus kaltas. 03O 5 2 03O 5 2 28330 Kas paliestų kokį nešvarų daiktą: nešvaraus žvėries, gyvulio ar roplio dvėseną, tačiau to nežinotų, jis bus nešvarus ir kaltas. 03O 5 3 03O 5 3 28340 Jei kas nežinodamas prisiliestų prie žmogaus kūno nešvarumų, kokie jie bebūtų, kai jis sužinos apie tai, jis bus kaltas. 03O 5 4 03O 5 4 28350 Jei kas nors prisiekia, neapgalvotai savo lūpomis pasižadėdamas padaryti pikta ar gera,­kas tai bebūtų, ką žmogus patvirtina priesaika,­ir tai liktų paslėpta nuo jo, kai jis tai supras, jis bus kaltas. 03O 5 5 03O 5 5 28360 Jei žmogus kaltas kuo nors iš šių dalykų, jis turi išpažinti, kad nusidėjo, 03O 5 6 03O 5 6 28370 ir aukoti auką už kaltę Viešpačiui, už nuodėmę, kuria nusidėjo,­jauną avį ar ožką,­ir kunigas sutaikins jį. 03O 5 7 03O 5 7 28380 O jei kas negali aukoti avies ar ožkos, teaukoja Viešpačiui du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą­deginamajai aukai. 03O 5 8 03O 5 8 28390 Jis teatneša juos kunigui, kuris, aukodamas pirmąjį už nuodėmę, nusuks jam galvą, tačiau jos visiškai nenutrauks; 03O 5 9 03O 5 9 28400 jo krauju apšlakstys aukuro šoną, o likusį kraują išvarvins aukuro papėdėje, nes tai auka už nuodėmę. 03O 5 10 03O 5 10 28410 Antrą sudegins kaip deginamąją auką, kaip paprastai daroma. Kunigas sutaikins jį, ir jo nuodėmė bus jam atleista. 03O 5 11 03O 5 11 28420 O jei jis negalės duoti dviejų balandžių ar dviejų jaunų karvelių, teaukoja už savo nuodėmę dešimtą dalį efos miltų; tegu nepila į juos aliejaus ir neprideda smilkalų, nes tai auka už nuodėmę. 03O 5 12 03O 5 12 28430 Jis teatneša juos kunigui, kuris, paėmęs jų pilną saują, sudegins ant aukuro atminimui. 03O 5 13 03O 5 13 28440 Kunigas įvykdys sutaikinimą už nuodėmę, kuria jis nusidėjo, ir jam bus atleista. Likusią aukos dalį kunigas pasiims kaip duonos auką’‘. 03O 5 14 03O 5 14 28450 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 5 15 03O 5 15 28460 ‘‘Jei kas apsirikęs paimtų, kas Viešpačiui paskirta, ir tuo nusidėtų, aukos už savo kaltę sveiką aviną, kokį galima nupirkti už du šekelius pagal šventyklos šekelį. 03O 5 16 03O 5 16 28470 Jis atlygins padarytą nuostolį ir pridės penktąją dalį viršaus kunigui, kuris sutaikins jį aukodamas aviną, ir jam bus atleista. 03O 5 17 03O 5 17 28480 Jei kas nusikalstų, nesąmoningai sulaužydamas Viešpaties įstatymą, ir, padaręs nuodėmę, suprastų savo kaltę, 03O 5 18 03O 5 18 28490 tegu jis ima iš savo bandos sveiką aviną aukai už kaltę ir atiduoda jį kunigui. Ir kunigas sutaikins jį, nes jis nusikalto nežinodamas, ir jam bus atleista. 03O 5 19 03O 5 19 28500 Tai yra auka už kaltę, kuria jis nusikalto Viešpačiui’‘. 03O 6 1 03O 6 1 28510 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 6 2 03O 6 2 28520 ‘‘Kas nusidėtų Viešpačiui, nenorėdamas sugrąžinti savo artimui to, ką tas buvo jam patikėjęs ar paskolinęs, arba ką nors prievarta atimtų, arba apgautų savo artimą, 03O 6 3 03O 6 3 28530 arba, radęs pamestą daiktą, išsigintų, arba melagingai prisiektų, arba padarytų kitą nuodėmę, 03O 6 4 03O 6 4 28540 kadangi jis nusidėjo ir yra kaltas, turi grąžinti tai, ką atėmė ar apgaule įsigijo, ar buvo gavęs pasaugoti, ar surado, 03O 6 5 03O 6 5 28550 ar melagingai prisiekė. Jis turi atlyginti ir pridėti penktąją dalį savininkui tą dieną, kai aukoja auką už kaltę. 03O 6 6 03O 6 6 28560 Ir jis aukos auką Viešpačiui už kaltę, aviną iš bandos, pagal nusikaltimo dydį: tegul atveda jį kunigui, 03O 6 7 03O 6 7 28570 kuris sutaikins jį su Viešpačiu, ir jam bus atleistas jo nusikaltimas’‘. 03O 6 8 03O 6 8 28580 Ir Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas: 03O 6 9 03O 6 9 28590 ‘‘Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie deginamąją auką. Deginamoji auka turi pasilikti ant aukuro visą naktį iki ryto­ir aukuro ugnis turi degti. 03O 6 10 03O 6 10 28600 Kunigas, apsivilkęs drobine jupa ir drobinėmis kelnėmis, išims sudegintos aukos pelenus ir juos supils šalia aukuro. 03O 6 11 03O 6 11 28610 Po to persirengęs išneš ir išpils pelenus už stovyklos švarioje vietoje. 03O 6 12 03O 6 12 28620 Ugnis ant aukuro degs visada; ją prižiūrės kunigas, pridėdamas kas rytą malkų, kad ugnis neužgestų. Pirmiausia aukos deginamąją auką, o po to degins padėkos aukų taukus. 03O 6 13 03O 6 13 28630 Ugnis ant aukuro neužges niekados. 03O 6 14 03O 6 14 28640 Šis yra duonos aukos įstatymas. Ją aukos Aarono sūnūs Viešpaties akivaizdoje. 03O 6 15 03O 6 15 28650 Kunigas ims saują smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, bei smilkalus ir sudegins ant aukuro kaip malonų kvapą, kaip atminimą Viešpačiui. 03O 6 16 03O 6 16 28660 Likusią dalį miltų suvalgys Aaronas su savo sūnumis. Jie tai valgys neraugintą šventoje vietoje, palapinės kieme. 03O 6 17 03O 6 17 28670 Duona bus nerauginta, nes dalis jos buvo aukojama kaip smilkalai Viešpačiui. Ji yra šventa, kaip ir auka už nuodėmę bei auka už kaltę. 03O 6 18 03O 6 18 28680 Tik Aarono giminės vyrai ją valgys. Tai amžinas įstatymas jūsų kartoms apie aukas Viešpačiui. Kas prie jų prisilies, tas bus šventas’‘. 03O 6 19 03O 6 19 28690 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 6 20 03O 6 20 28700 ‘‘Tai turi aukoti Aaronas ir jo sūnūs Viešpačiui jų patepimo dieną. Dešimtą dalį efos smulkių miltų jie aukos kaip duonos auką­pusę rytą ir pusę vakare. 03O 6 21 03O 6 21 28710 Juos sumaišys su aliejumi ir iškeps skardoje. Tai duonos auka. Ją aukos, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 03O 6 22 03O 6 22 28720 Kunigas, kuris bus pateptas Aarono vietoje, visa sudegins ant aukuro. 03O 6 23 03O 6 23 28730 Visa duonos auka, kurią aukoja kunigas, bus sudeginta­niekas jos nevalgys’‘. 03O 6 24 03O 6 24 28740 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 6 25 03O 6 25 28750 ‘‘Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie auką už nuodėmę. Auka turi būti papjauta Viešpaties akivaizdoje toje vietoje, kur pjaunama deginamoji auka; ji yra labai šventa. 03O 6 26 03O 6 26 28760 Kunigas, kuris ją aukoja, valgys ją šventoje vietoje, palapinės kieme. 03O 6 27 03O 6 27 28770 Kas palies tos aukos mėsą, bus šventas. Jei aukos krauju būtų aptaškytas apdaras, jis turi būti plaunamas šventoje vietoje. 03O 6 28 03O 6 28 28780 Jei auką virsi moliniame inde, jį sudaužysi, o jei variniame­jį išvalysi ir vandeniu išplausi. 03O 6 29 03O 6 29 28790 Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tą mėsą. Ji yra labai šventa. 03O 6 30 03O 6 30 28800 Tačiau auka už nuodėmę, kurios kraujo dalis įnešama į Susitikimo palapinę sutaikinimui, nebus valgoma; ji bus visa sudeginta’‘. 03O 7 1 03O 7 1 28810 ‘‘Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa. 03O 7 2 03O 7 2 28820 Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą. 03O 7 3 03O 7 3 28830 Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus, 03O 7 4 03O 7 4 28840 abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu. 03O 7 5 03O 7 5 28850 Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę. 03O 7 6 03O 7 6 28860 Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa. 03O 7 7 03O 7 7 28870 Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją. 03O 7 8 03O 7 8 28880 Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą. 03O 7 9 03O 7 9 28890 Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja; 03O 7 10 03O 7 10 28900 Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam. 03O 7 11 03O 7 11 28910 Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui. 03O 7 12 03O 7 12 28920 Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi. 03O 7 13 03O 7 13 28930 Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką. 03O 7 14 03O 7 14 28940 Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują. 03O 7 15 03O 7 15 28950 Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną­nieko iš jos neleistina palikti rytojui. 03O 7 16 03O 7 16 28960 Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną. 03O 7 17 03O 7 17 28970 Kas lieka trečiai dienai­sudeginama. 03O 7 18 03O 7 18 28980 Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja,­tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas. 03O 7 19 03O 7 19 28990 Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma­ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą. 03O 7 20 03O 7 20 29000 Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos. 03O 7 21 03O 7 21 29010 Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos’‘. 03O 7 22 03O 7 22 29020 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 7 23 03O 7 23 29030 ‘‘Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų. 03O 7 24 03O 7 24 29040 Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui. 03O 7 25 03O 7 25 29050 Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos. 03O 7 26 03O 7 26 29060 Nevalgykite jokio kraujo­ar jis būtų paukščių, ar gyvulių. 03O 7 27 03O 7 27 29070 Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos’‘. 03O 7 28 03O 7 28 29080 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 7 29 03O 7 29 29090 ‘‘Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui. 03O 7 30 03O 7 30 29100 Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje. 03O 7 31 03O 7 31 29110 Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums. 03O 7 32 03O 7 32 29120 Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis. 03O 7 33 03O 7 33 29130 Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį. 03O 7 34 03O 7 34 29140 Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai’ ‘‘. 03O 7 35 03O 7 35 29150 Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę. 03O 7 36 03O 7 36 29160 Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti. 03O 7 37 03O 7 37 29170 Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas. 03O 7 38 03O 7 38 29180 Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje. 03O 8 1 03O 8 1 29190 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 8 2 03O 8 2 29200 ‘‘Imk Aaroną ir jo sūnus, jų apdarus, patepimo aliejaus, veršį aukai už nuodėmę, du avinus ir pintinę neraugintos duonos 03O 8 3 03O 8 3 29210 ir sušauk izraelitų susirinkimą prie Susitikimo palapinės įėjimo’‘. 03O 8 4 03O 8 4 29220 Mozė padarė, kaip Viešpats liepė. Sušaukęs izraelitus prie palapinės įėjimo, 03O 8 5 03O 8 5 29230 kalbėjo jiems: ‘‘Štai ką Viešpats įsakė padaryti’‘. 03O 8 6 03O 8 6 29240 Mozė, pašaukęs Aaroną bei jo sūnus, apiplovė juos vandeniu, 03O 8 7 03O 8 7 29250 apvilko Aaroną drobine jupa, apjuosė juosta, aprengė mėlyna tunika, uždėjo efodą ir sujuosė jį efodo juosta, kad efodas laikytųsi ant jo, 03O 8 8 03O 8 8 29260 uždėjo ant efodo krūtinės skydelį, į kurį įdėjo Urimą ir Tumimą. 03O 8 9 03O 8 9 29270 Galvą pridengė mitra ir ant jos, ties kakta, pritaisė auksinę plokštelę, šventą vainiką, kaip Viešpats įsakė Mozei. 03O 8 10 03O 8 10 29280 Po to Mozė ėmė patepimo aliejaus, juo patepė palapinę ir visus jos daiktus. 03O 8 11 03O 8 11 29290 Apšlakstė aukurą aliejumi septynis kartus ir patepė visus jo reikmenis; be to, pašventino ir patepė aliejumi praustuvę ir jos stovą. 03O 8 12 03O 8 12 29300 Ir užpylė Aaronui ant galvos patepimo aliejaus, kad pateptų ir pašventintų jį. 03O 8 13 03O 8 13 29310 Atvedęs jo sūnus, apvilko drobinėmis jupomis, sujuosė juostomis ir uždėjo gobtuvus, kaip Viešpats įsakė Mozei. 03O 8 14 03O 8 14 29320 Tada atvedė veršį aukai už nuodėmę. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo aukai ant galvos rankas. 03O 8 15 03O 8 15 29330 Mozė papjovė jį, paėmęs jo kraujo, pamirkė pirštą ir patepė aukuro ragus; apvalęs ir pašventinęs aukurą, išpylė likusį kraują jo papėdėje; 03O 8 16 03O 8 16 29340 vidurių taukus, kepenų tinklelį ir abu inkstus su jų taukais sudegino ant aukuro, 03O 8 17 03O 8 17 29350 o veršio odą, mėsą ir mėšlus sudegino už stovyklos, kaip Viešpats įsakė Mozei. 03O 8 18 03O 8 18 29360 Mozė atvedė aviną deginamajai aukai. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo jam ant galvos rankas. 03O 8 19 03O 8 19 29370 Mozė jį papjovė ir, jo krauju apšlakstęs aukurą, 03O 8 20 03O 8 20 29380 sukapojo aviną į gabalus; jo galvą, gabalus, taukus, 03O 8 21 03O 8 21 29390 nuplautus vidurius ir kojas sudegino. Taip visas avinas buvo sudegintas, nes tai buvo deginamoji malonaus kvapo auka Viešpačiui, kaip Viešpats įsakė Mozei. 03O 8 22 03O 8 22 29400 Paskui aukojo antrą aviną, įšventinimo aviną. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo ant jo galvos rankas, 03O 8 23 03O 8 23 29410 o Mozė jį papjovė. Jis jo krauju patepė dešinę Aarono ausį, dešinės rankos ir dešinės kojos nykštį. 03O 8 24 03O 8 24 29420 Tada jis liepė prieiti ir Aarono sūnums. Patepęs papjautojo avino krauju kiekvieno jų dešinę ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius, likusį kraują šlakstė aplink aukurą. 03O 8 25 03O 8 25 29430 Taukus, uodegą, abu inkstus su taukais ir vidurių taukus, kepenų tinklelį ir dešinį petį atskyrė. 03O 8 26 03O 8 26 29440 Iš neraugintos duonos pintinės, pastatytos Viešpaties akivaizdoje, ėmė neraugintos duonos, aliejumi apšlakstytą paplotį bei ragaišį, padėjo ant taukų ir avino dešiniojo peties 03O 8 27 03O 8 27 29450 ir viską padavė Aaronui ir jo sūnums; jie visa tai, pasiūbavę Viešpaties akivaizdoje, 03O 8 28 03O 8 28 29460 grąžino Mozei, kuris tai sudegino ant deginamųjų aukų aukuro. Tai buvo įšventinimo auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui. 03O 8 29 03O 8 29 29470 Mozė, pasiūbavęs įšventinimo avino krūtinę Viešpaties akivaizdoje, pasiėmė ją kaip jam Viešpaties skirtą aukos dalį. 03O 8 30 03O 8 30 29480 Mozė, paėmęs patepimo aliejaus ir buvusio ant aukuro kraujo, šlakstė Aarono ir jo sūnų apdarus, taip pašventindamas Aaroną, jo drabužius, jo sūnus ir sūnų drabužius. 03O 8 31 03O 8 31 29490 Ir Mozė tarė Aaronui ir jo sūnums: ‘‘Virkite mėsą prie Susitikimo palapinės įėjimo ir valgykite ją su duona, kuri yra įšventinimo pintinėje, kaip Viešpats man įsakė. 03O 8 32 03O 8 32 29500 Tai, kas liks nesuvalgyta,­sudeginkite. 03O 8 33 03O 8 33 29510 Nuo palapinės įėjimo nesitraukite septynias dienas, kol pasibaigs jūsų pašventinimo laikas, nes jūs turite būti šventinami septynias dienas. 03O 8 34 03O 8 34 29520 Tai, kas buvo padaryta šiandien, Viešpats įsakė atlikti jūsų sutaikinimui. 03O 8 35 03O 8 35 29530 Todėl septynias dienas ir septynias naktis pasilikite prie palapinės įėjimo atlikti Viešpaties sargybą, kad nemirtumėte, nes taip man įsakė Viešpats’‘. 03O 8 36 03O 8 36 29540 Aaronas ir jo sūnūs darė visa, ką Viešpats įsakė Mozei. 03O 9 1 03O 9 1 29550 Aštuntą dieną Mozė pasišaukė Aaroną, jo sūnus bei Izraelio vyresniuosius 03O 9 2 03O 9 2 29560 ir tarė Aaronui: ‘‘Imk iš bandos veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai, abu sveikus, ir juos aukok Viešpačiui. 03O 9 3 03O 9 3 29570 O Izraelio vaikams sakyk: ‘Imkite aukai už nuodėmę ožį, metinį veršį bei avinėlį deginamajai aukai, 03O 9 4 03O 9 4 29580 padėkos aukai jautį ir aviną, kad aukotumėte juos Viešpaties akivaizdoje, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi, nes šiandien jums pasirodys Viešpats’ ‘‘. 03O 9 5 03O 9 5 29590 Jie atgabeno prie Susitikimo palapinės visa, ką Mozė liepė. Ir visa tauta priartėjo ir atsistojo prieš Viešpatį. 03O 9 6 03O 9 6 29600 Mozė tarė: ‘‘Tai padaryti įsakė Viešpats, ir Viešpaties šlovė pasirodys jums’‘. 03O 9 7 03O 9 7 29610 Tada Mozė sakė Aaronui: ‘‘Eik prie aukuro ir aukok savo auką už nuodėmę ir deginamąją auką, ir atlik sutaikinimą už save, ir aukok tautos auką, ir sutaikink ją, kaip Viešpats įsakė’‘. 03O 9 8 03O 9 8 29620 Aaronas priėjo prie aukuro ir papjovė veršį aukai už savo nuodėmę. 03O 9 9 03O 9 9 29630 Jo sūnūs padavė jam aukos kraujo, o jis, pamirkęs jame pirštą, patepė aukuro ragus ir likusį kraują išliejo prie jo papėdės. 03O 9 10 03O 9 10 29640 Aukos už nuodėmę taukus, inkstus ir kepenų tinklelį sudegino ant aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei, 03O 9 11 03O 9 11 29650 o mėsą ir odą sudegino už stovyklos. 03O 9 12 03O 9 12 29660 Po to papjovė deginamąją auką. Jo sūnūs padavė jam jos kraują, kurį jis šlakstė aplink aukurą. 03O 9 13 03O 9 13 29670 Padavė jam taip pat sukapotą į gabalus pačią auką ir jos galvą. Visa tai jis sudegino ant aukuro. 03O 9 14 03O 9 14 29680 Apiplovęs vandeniu vidurius ir kojas, taip pat sudegino ant aukuro. 03O 9 15 03O 9 15 29690 Po to jis aukojo tautos auką. Paėmęs ožį, aukojo jį už tautos nuodėmę, ir papjovė jį, kaip ir pirmąją auką už nuodėmę. 03O 9 16 03O 9 16 29700 Ir jis aukojo deginamąją auką, kaip įsakyta. 03O 9 17 03O 9 17 29710 Ir atnešė duonos auką, ir, paėmęs jos saują, sudegino ant aukuro, neskaitant rytinės deginamosios aukos. 03O 9 18 03O 9 18 29720 Papjovė taip pat jautį ir aviną kaip tautos padėkos auką. Aarono sūnūs padavė jam kraują, kurį jis šlakstė aplink aukurą. 03O 9 19 03O 9 19 29730 Jaučio ir avino uodegą, inkstus su taukais bei kepenų tinklelį 03O 9 20 03O 9 20 29740 padėjo ant krūtinių ir sudegino taukus ant aukuro, 03O 9 21 03O 9 21 29750 o krūtines ir dešinius pečius Aaronas paėmęs siūbavo Viešpaties akivaizdoje, kaip Mozė buvo įsakęs. 03O 9 22 03O 9 22 29760 Tada Aaronas, ištiesęs ranką į tautą, palaimino ją. Baigęs aukoti aukas už nuodėmes, deginamąsias ir padėkos aukas, pasitraukė nuo aukuro. 03O 9 23 03O 9 23 29770 Po to Mozė ir Aaronas įėjo Susitikimo palapinėn. Išėję palaimino tautą. Viešpaties šlovė pasirodė visiems žmonėms. 03O 9 24 03O 9 24 29780 Atėjusi nuo Viešpaties ugnis prarijo deginamąją auką ir buvusius ant aukuro taukus. Tai išvydusi, minia šaukė ir parpuolė savo veidais į žemę. 03O 10 1 03O 10 1 29790 Aarono sūnūs Nadabas ir Abihuvas ėmė smilkytuvus, įsidėjo ugnies bei smilkalų ir aukojo Viešpačiui svetimą ugnį, ko Jis jiems nebuvo įsakęs. 03O 10 2 03O 10 2 29800 Tada išsiveržusi iš Viešpaties ugnis juodu prarijo; jie mirė Viešpaties akivaizdoje. 03O 10 3 03O 10 3 29810 Mozė tarė Aaronui: ‘‘Taip kalbėjo Viešpats: ‘Pasirodysiu šventas tuose, kurie prie manęs artinasi, ir būsiu pašlovintas visos tautos akivaizdoje’ ‘‘. Tai girdėdamas, Aaronas tylėjo. 03O 10 4 03O 10 4 29820 Mozė, pasišaukęs Aarono dėdės Uzielio sūnus Mišaelį ir Elcafaną, jiems tarė: ‘‘Eikite, paimkite jūsų brolius iš šventyklos ir išneškite juos už stovyklos’‘. 03O 10 5 03O 10 5 29830 Juodu priėję paėmė juos, apvilktus drobinėmis jupomis, ir išnešė laukan, kaip jiems buvo liepta. 03O 10 6 03O 10 6 29840 Mozė sakė Aaronui ir jo sūnums Eleazarui ir Itamarui: ‘‘Nenudenkite savo galvų ir neperplėškite drabužių, kad kartais nemirtumėte ir bausmė nekristų visiems izraelitams. Jūsų broliai ir visi izraelitai teaprauda sudeginimą, kurį Viešpats siuntė. 03O 10 7 03O 10 7 29850 Jūs nesitraukite nuo palapinės, kad nežūtumėte, kadangi esate patepti šventu aliejumi’‘. Jie darė visa, ką Mozė įsakė. 03O 10 8 03O 10 8 29860 Po to Viešpats tarė Aaronui: 03O 10 9 03O 10 9 29870 ‘‘Tu ir tavo sūnūs vyno ir stipraus gėrimo negerkite, eidami Susitikimo palapinėn, kad nemirtumėte; tai yra amžinas įsakymas visoms jūsų kartoms, 03O 10 10 03O 10 10 29880 kad skirtumėte, kas šventa ir nešventa, kas švaru ir kas nešvaru, 03O 10 11 03O 10 11 29890 ir galėtumėte mokyti izraelitus visų mano įstatymų, kuriuos daviau per Mozę’‘. 03O 10 12 03O 10 12 29900 Mozė kalbėjo Aaronui ir likusiems sūnums Eleazarui bei Itamarui: ‘‘Imkite aukos dalį, kuri lieka iš duonos aukos Viešpačiui, ir ją neraugintą valgykite prie aukuro, nes ji šventa. 03O 10 13 03O 10 13 29910 Valgykite šventoje vietoje, kas tau ir tavo sūnums duota iš aukų Viešpačiui, nes taip man įsakyta; 03O 10 14 03O 10 14 29920 taip pat krūtinę, kuri buvo siūbuota, ir aukos petį valgykite nesuteptoje vietoje tu, tavo sūnūs ir dukterys, nes tai duota tau ir tavo vaikams iš izraelitų padėkos aukų. 03O 10 15 03O 10 15 29930 Petys ir krūtinė, kurie buvo atnešti su aukos taukais ir siūbuojami Viešpaties akivaizdoje, priklauso tau. Tai amžinas Viešpaties duotas įstatymas’‘. 03O 10 16 03O 10 16 29940 Mozė stropiai ieškojo ožio, kuris buvo aukotas už nuodėmę, ir rado jį sudegintą. Jis, supykęs ant abiejų Aarono sūnų Eleazaro ir Itamaro, paklausė: 03O 10 17 03O 10 17 29950 ‘‘Kodėl nesuvalgėte šventoje vietoje aukos už nuodėmę, kurią Dievas jums atidavė, kad pašalintumėte tautos kaltes ir atliktumėte sutaikinimą už juos Viešpaties akivaizdoje? 03O 10 18 03O 10 18 29960 Aukos kraujas nebuvo įneštas į šventyklą, jūs turėjote ją valgyti šventoje vietoje, kaip man įsakyta’‘. 03O 10 19 03O 10 19 29970 Aaronas atsakė: ‘‘Šiandien jie aukojo auką už nuodėmę ir deginamąją auką Viešpaties akivaizdoje, ir man taip atsitiko. Jei aš šiandien valgyčiau auką už nuodėmę, ar tai būtų priimtina Viešpačiui?’‘ 03O 10 20 03O 10 20 29980 Tai girdėdamas, Mozė priėmė pasiteisinimą. 03O 11 1 03O 11 1 29990 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 03O 11 2 03O 11 2 30000 ‘‘Paskelbkite izraelitams: ‘Tai žemės gyvuliai, kuriuos jums leista valgyti. 03O 11 3 03O 11 3 30010 Galite valgyti kiekvieną gyvulį, kuris turi skeltą nagą ir gromuliuoja; 03O 11 4 03O 11 4 30020 nevalgysite ir laikysite nešvariu tą, kuris gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą kaip kupranugaris. Jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą, todėl yra nešvarus. 03O 11 5 03O 11 5 30030 Nešvarus yra barsukas, nes jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą; 03O 11 6 03O 11 6 30040 taip pat kiškis, nors jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą. 03O 11 7 03O 11 7 30050 Ir kiaulė, nors ji turi skeltą nagą, bet negromuliuoja. 03O 11 8 03O 11 8 30060 Tų gyvulių mėsos nevalgysite ir neliesite jų maitos. Jie jums yra nešvarūs. 03O 11 9 03O 11 9 30070 Iš vandens gyvūnų jums leista valgyti visus, kurie turi pelekus ir žvynus, ar jie būtų jūroje, ar upėje, ar tvenkiniuose. 03O 11 10 03O 11 10 30080 Tais, kurie kruta ir gyvena vandenyje, bet neturi pelekų ir žvynų, jūs bjaurėsitės, 03O 11 11 03O 11 11 30090 nevalgysite jų mėsos ir nepaliesite jų maitos. 03O 11 12 03O 11 12 30100 Visi gyviai, kurie gyvena vandenyje ir neturi pelekų ir žvynų, bus jums nešvarūs. 03O 11 13 03O 11 13 30110 Paukščiai, kurių jūs nevalgysite, bet bjaurėsitės, yra: erelis, grifas, jūros erelis; 03O 11 14 03O 11 14 30120 peslys ir vanagėlis su visa jo gimine; 03O 11 15 03O 11 15 30130 visa varnų giminė; 03O 11 16 03O 11 16 30140 strutis ir pelėda, žuvėdra, vanagas ir jo giminė; 03O 11 17 03O 11 17 30150 apuokas, kormoranas ir ibis; 03O 11 18 03O 11 18 30160 gulbė, pelikanas ir gervė; 03O 11 19 03O 11 19 30170 gandras ir visa jo giminė; taip pat tutlys ir šikšnosparnis. 03O 11 20 03O 11 20 30180 Visais sparnuotais vabzdžiais, kurie vaikščioja keturiomis kojomis, jūs bjaurėsitės. 03O 11 21 03O 11 21 30190 Jums leista valgyti tuos keturkojus vabzdžius, kurių paskutinės kojos ilgesnės ir jie šokinėja ant žemės: 03O 11 22 03O 11 22 30200 visa skėrių giminė ir didieji žiogai su visomis jų giminėmis. 03O 11 23 03O 11 23 30210 Bet jūs nevalgysite kitų vabzdžių, kurie vaikščioja keturiomis kojomis. 03O 11 24 03O 11 24 30220 Jei kas paliestų juos negyvus, bus nešvarus iki vakaro; 03O 11 25 03O 11 25 30230 jei kam reikėtų nešti kurį nors iš jų negyvą, tas plaus savo rūbus ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 11 26 03O 11 26 30240 Kiekvienas gyvulys, kuris turi neskeltą nagą ir negromuliuoja, bus laikomas nešvariu­kas prisiliestų jo maitos, bus nešvarus. 03O 11 27 03O 11 27 30250 Gyvuliai, kurie turi keturias kojas ir eina letenomis, bus jums nešvarūs­kas prisiliestų prie jų maitos, bus nešvarus iki vakaro; 03O 11 28 03O 11 28 30260 kas neštų jų maitą, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro, nes tai yra jums nešvaru. 03O 11 29 03O 11 29 30270 Iš roplių ir gyvūnų, kurie juda ant žemės, bus laikomi nešvariais šie: žebenkštis, pelė ir krokodilas su visa jo gimine; 03O 11 30 03O 11 30 30280 laukinė pelė ir chameleonas; salamandra, žaliasis driežas ir kurmis. 03O 11 31 03O 11 31 30290 Visi jie yra nešvarūs. Kas prisiliestų prie jų negyvų, bus nešvarus iki vakaro. 03O 11 32 03O 11 32 30300 Jei kas iš jų negyvas užkristų ant ko nors, ar tai būtų medinis indas, ar apdaras, ar kailis, ar ašutinė, ar šiaip kuriam nors reikalui vartojamas daiktas, tai bus sutepta. Jis bus panardintas vandenyje ir laikomas suteptu iki vakaro, po to bus švarus. 03O 11 33 03O 11 33 30310 Jei kas iš jų įkristų į molinį indą, jis bus suteptas ir turės būti sudaužytas. 03O 11 34 03O 11 34 30320 Kiekvienas maistas, kurį valgysite, jei ant jo bus užpilta iš tokio indo vandens, bus suteptas; kiekvienas skystis, geriamas iš tokio indo, bus nešvarus; 03O 11 35 03O 11 35 30330 visa, ant ko užkristų kas nors iš tokios maitos, bus sutepta; krosnis ir katilas turi būti sudaužyti, nes sutepti. 03O 11 36 03O 11 36 30340 Tik šaltiniai ir šuliniai bus nesutepti; bet kas prisiliestų iš jų išimtos maitos, bus nešvarus. 03O 11 37 03O 11 37 30350 Jei toks pastipęs gyvis užkristų ant sėklos, jos nesuteps, 03O 11 38 03O 11 38 30360 bet, jei sėklą kas apipiltų vandeniu ir po to ją paliestų maita, ji bus sutepta. 03O 11 39 03O 11 39 30370 Jei nustiptų gyvulys, kurį jums leista valgyti, kas jo prisiliestų, bus nešvarus iki vakaro. 03O 11 40 03O 11 40 30380 Kas valgytų ar neštų ką nors iš jo, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 11 41 03O 11 41 30390 Visais gyvūnais, kurie šliaužia ant žemės, jūs bjaurėsitės ir jų nevalgysite. 03O 11 42 03O 11 42 30400 Nevalgysite šliaužiančių ant pilvo, nei ropojančių keturiomis, nei turinčių daugiau kojų, nes jie yra jums pasibjaurėjimas. 03O 11 43 03O 11 43 30410 Nesusitepkite jais ir nieko iš jų nepalieskite, kad nebūtumėte nešvarūs. 03O 11 44 03O 11 44 30420 Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; būkite šventi, nes Aš esu šventas. Nesusitepkite jokiu ropliu, kuris kruta ant žemės. 03O 11 45 03O 11 45 30430 Aš esu Viešpats, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Būkite šventi, nes Aš esu šventas. 03O 11 46 03O 11 46 30440 Tai yra įstatymas apie gyvulius, paukščius ir visus gyvius, kurie kruta vandenyje ir gyvena žemėje, 03O 11 47 03O 11 47 30450 kad žinotumėte skirtumą tarp švaraus ir nešvaraus, kas leista valgyti ir kas neleistina’ ‘‘. 03O 12 1 03O 12 1 30460 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 12 2 03O 12 2 30470 ‘‘Paskelbk izraelitams: ‘Jei moteris pagimdytų berniuką, ji bus septynias dienas nešvari, kaip mėnesinių metu. 03O 12 3 03O 12 3 30480 Aštuntąją dieną kūdikis bus apipjaustytas, 03O 12 4 03O 12 4 30490 bet ji pasiliks dar trisdešimt tris dienas apsivalymui. Nieko, kas šventa, ji nepalies ir neis į šventyklą, iki pasibaigs jos apsivalymo dienos. 03O 12 5 03O 12 5 30500 O jei pagimdytų mergaitę, bus nešvari dvi savaites, kaip mėnesinių metu, ir šešiasdešimt šešias dienas tęsis apsivalymas. 03O 12 6 03O 12 6 30510 Kai pasibaigs jos apsivalymo dienos už sūnų ar dukterį, atves prie Susitikimo palapinės įėjimo metinį avinėlį deginamajai aukai ir jauną karvelį ar balandį aukai už nuodėmę ir atiduos kunigui, 03O 12 7 03O 12 7 30520 kuris tai aukos Viešpaties akivaizdoje ir sutaikins ją su Viešpačiu, ir taip ji bus apvalyta. Toks yra įstatymas apie pagimdžiusią berniuką ar mergaitę. 03O 12 8 03O 12 8 30530 O jei neturėtų iš ko ir negalėtų aukoti avinėlio, ims du balandžius ar du jaunus karvelius­vieną deginimo aukai, o kitą aukai už nuodėmę,­kunigas sutaikins ją, ir ji bus apvalyta’ ‘‘. 03O 13 1 03O 13 1 30540 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 03O 13 2 03O 13 2 30550 ‘‘Žmogus, ant kurio kūno odos atsirastų kitokios spalvos taškas ar šašas ar blizganti vieta, turinti raupsų ligos požymį, bus atvestas pas kunigą Aaroną arba pas kurį iš jo sūnų. 03O 13 3 03O 13 3 30560 Jei tas pamatys šašą ant odos ir pastebės, kad plaukai yra pabalę ir vieta, turinti raupsų požymį, lyginant ją su sveiko kūno oda, yra įdubusi, tai įrodymas, jog tai yra raupsų liga; kunigas apžiūrės jį ir paskelbs nešvariu. 03O 13 4 03O 13 4 30570 O jei ant odos bus blizgantis baltas taškas, bet nebus įdubęs, lyginant su kita oda, ir plaukai bus pirmykštės spalvos, kunigas uždarys jį septynioms dienoms, 03O 13 5 03O 13 5 30580 o septintą dieną jį patikrins. Jei tariami raupsai nebus padidėję ir nebus peržengę pirmykščių ribų odoje, uždarys jį dar septynioms dienoms. 03O 13 6 03O 13 6 30590 Septintą dieną vėl patikrins. Jei taškas bus tamsesnis ir nepadidėjęs, paskelbs žmogų esant švariu, nes tai šašai; jis išplaus savo drabužius ir bus švarus. 03O 13 7 03O 13 7 30600 Bet, jei po to, kai jį matė kunigas ir pripažino švariu, šašas padidėtų, jis bus pas jį vėl atvestas; kunigas jį patikrins, ir, jei žaizda padidėjusi, 03O 13 8 03O 13 8 30610 jį paskelbs nešvariu,­tai raupsai. 03O 13 9 03O 13 9 30620 Jei žmogui atsirastų raupsų žymių, jis bus atvestas pas kunigą. 03O 13 10 03O 13 10 30630 Tas jį apžiūrės. Jei plaukų spalva bus pabalus ir pasikeitus ir matysis gyva mėsa, 03O 13 11 03O 13 11 30640 tai ženklas, kad raupsai įsisenėję ir įaugę į odą. Kunigas paskelbs jį nešvariu, bet neuždarys, nes jo nešvarumas aiškus. 03O 13 12 03O 13 12 30650 Jei raupsai išsiplėstų taip, kad apdengtų visą odą nuo galvos iki kojų, ką galima matyti ir akimis, 03O 13 13 03O 13 13 30660 kunigas jį apžiūrės ir nutars, kad jo raupsai yra švarūs, nes jie visai pabalo, ir todėl žmogus yra švarus. 03O 13 14 03O 13 14 30670 O jei pasirodys gyva mėsa, 03O 13 15 03O 13 15 30680 tada bus kunigo paskelbtas nešvariu, nes gyva mėsa nešvari; tai yra raupsai. 03O 13 16 03O 13 16 30690 O jei vėl pabals ir padengs visą žmogų, 03O 13 17 03O 13 17 30700 kunigas jį apžiūrės ir paskelbs švariu. 03O 13 18 03O 13 18 30710 Jei kam odoje atsirastų votis ir pagytų, 03O 13 19 03O 13 19 30720 bet voties vietoje pasirodytų baltas ar rausvas randas, toks žmogus bus atvestas pas kunigą. 03O 13 20 03O 13 20 30730 Šis, jei rastų tariamų raupsų vietą, lyginant su kita oda, įdubusią ir plaukus pabalusius, paskelbs jį nešvariu, nes votyje atsirado raupsų liga. 03O 13 21 03O 13 21 30740 Bet, jei plaukai bus pirmykštės spalvos, o randas apytamsis ir vieta neįdubusi, uždarys jį septynioms dienoms; 03O 13 22 03O 13 22 30750 jei po to randas padidėtų, pripažins žmogų nešvariu,­tai raupsai. 03O 13 23 03O 13 23 30760 O jei bus pasilikęs toje pačioje vietoje, tai ženklas, jog tai tik voties randas,­žmogus švarus. 03O 13 24 03O 13 24 30770 Jei oda, nudeginta ugnimi, sugijus turėtų baltą ar rausvą randą, 03O 13 25 03O 13 25 30780 kunigas ją apžiūrės; jei pabalusioji vieta bus įdubusi, paskelbs žmogų nešvariu, nes tai raupsų liga. 03O 13 26 03O 13 26 30790 Jei plaukų spalva nebus pasikeitusi ir sužeistoji vieta nebus įdubusi, bet bus neryški, uždarys jį septynioms dienoms 03O 13 27 03O 13 27 30800 ir apžiūrės septintą dieną. Jei dėmė odoje padidėtų, paskelbs jį nešvariu, nes tai raupsai. 03O 13 28 03O 13 28 30810 O jei baltumas pasiliks savo vietoje ir bus neryškus, tai yra tik nusideginimo žaizda; žmogus bus laikomas švariu. 03O 13 29 03O 13 29 30820 Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų raupsai ant galvos ar ant smakro, jį apžiūrės kunigas. 03O 13 30 03O 13 30 30830 Jei žaizda bus įdubusi, plaukai pageltę ir plonesni negu paprastai, paskelbs nešvariu, nes tai yra galvos ir smakro raupsai. 03O 13 31 03O 13 31 30840 O jei matys, kad nesveikoji vieta neįdubusi ir plaukai natūralūs, uždarys septynioms dienoms 03O 13 32 03O 13 32 30850 ir septintą dieną vėl apžiūrės. Jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi nė įdubusi, plaukai tos pačios spalvos, 03O 13 33 03O 13 33 30860 tai žmogaus galva bus nuskusta, išskyrus tą vietą, ir jis bus uždarytas kitoms septynioms dienoms. 03O 13 34 03O 13 34 30870 Jei septintą dieną pasirodys, kad viskas kaip buvo, paskelbs jį švariu. Jis, išplovęs savo drabužius, bus švarus. 03O 13 35 03O 13 35 30880 O jei, paskelbus jį švariu, nesveikoji vieta odoje padidės, 03O 13 36 03O 13 36 30890 kunigas daugiau nebetyrinės, nes aišku­žmogus nešvarus. 03O 13 37 03O 13 37 30900 Bet, jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi ir plaukai bus natūralūs, aišku, kad žmogus pagijęs, ir paskelbs jį švariu. 03O 13 38 03O 13 38 30910 Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų balta dėmė odoje, 03O 13 39 03O 13 39 30920 kunigas jį apžiūrės. Jei blizgantis odoje baltumas yra apytamsis, težino, kad tai ne raupsai, bet baltos spalvos taškas,­žmogus švarus. 03O 13 40 03O 13 40 30930 Jei kuriam vyrui slenka nuo galvos plaukai, jis tampa plikagalvis, bet yra švarus. 03O 13 41 03O 13 41 30940 Jei plaukai nuslinko nuo kaktos, jis pasidarė plikakaktis, bet švarus. 03O 13 42 03O 13 42 30950 O jei nuplikusi galva ar kakta pabalo ar paraudo, 03O 13 43 03O 13 43 30960 tai kunigas patikrinęs paskelbs jį raupsuotu. 03O 13 44 03O 13 44 30970 Jis serga raupsais ir yra nešvarus, kunigas paskelbs jį nešvariu; ant jo galvos raupsai. 03O 13 45 03O 13 45 30980 Raupsuotasis turi persiplėšti drabužį, atidengti galvą, burną laikyti uždengtą ir šaukti: ‘Nešvarus, nešvarus!’ 03O 13 46 03O 13 46 30990 Visą laiką, kol bus raupsuotas ir nešvarus, gyvens vienas už stovyklos. 03O 13 47 03O 13 47 31000 Jei vilnonis ar drobinis drabužis 03O 13 48 03O 13 48 31010 ar kailis, ar kas nors padaryta iš kailio 03O 13 49 03O 13 49 31020 turėtų baltos ar rausvos spalvos taškus, tie rūbai bus laikomi apkrėsti raupsais. Jie bus parodyti kunigui, 03O 13 50 03O 13 50 31030 kuris, juos apžiūrėjęs, uždarys septynioms dienoms. 03O 13 51 03O 13 51 31040 Jei kunigas, apžiūrėjęs septintą dieną, atras padidėjusias dėmes, tai bus raupsai. Jis pripažins tą drabužį nešvariu, nes ant jo yra plintantys raupsai. 03O 13 52 03O 13 52 31050 Todėl jis sudegins tą drabužį, nes tai yra plintantys raupsai. 03O 13 53 03O 13 53 31060 O jei matys tašką nepadidėjusį, 03O 13 54 03O 13 54 31070 lieps išplauti tą raupsuotą rūbą ir uždarys jį kitoms septynioms dienoms. 03O 13 55 03O 13 55 31080 Jei patikrinęs matys, kad jo pirmykštė išvaizda nesugrįžo, nors raupsai ir nepadidėjo, pripažins nešvariu ir sudegins, nes raupsai įsigraužė į apdaro paviršių. 03O 13 56 03O 13 56 31090 Jei, drabužį išplovus, raupsų vieta bus tamsesnė, ją atplėš ir atskirs nuo drabužio. 03O 13 57 03O 13 57 31100 Bet, jei dėmės pasirodys tose vietose, kurios pirma buvo švarios, vadinasi, raupsai plinta; tuo atveju drabužis bus sudegintas. 03O 13 58 03O 13 58 31110 Jei dėmių nebeatsiras, išplaus drabužį antrą kartą ir jis bus švarus. 03O 13 59 03O 13 59 31120 Tai yra įstatymas apie raupsus vilnoniame ir drobiniame drabužyje, audiniuose ir kailio apdaruose, kada juos pripažinti švariais ir kada nešvariais’‘. 03O 14 1 03O 14 1 31130 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 14 2 03O 14 2 31140 ‘‘Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą, 03O 14 3 03O 14 3 31150 kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų, 03O 14 4 03O 14 4 31160 įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo. 03O 14 5 03O 14 5 31170 Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens, 03O 14 6 03O 14 6 31180 kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje 03O 14 7 03O 14 7 31190 ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus. 03O 14 8 03O 14 8 31200 Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas. 03O 14 9 03O 14 9 31210 Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną. 03O 14 10 03O 14 10 31220 Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus. 03O 14 11 03O 14 11 31230 Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo. 03O 14 12 03O 14 12 31240 Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje. 03O 14 13 03O 14 13 31250 Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa. 03O 14 14 03O 14 14 31260 Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius. 03O 14 15 03O 14 15 31270 Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną 03O 14 16 03O 14 16 31280 ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus. 03O 14 17 03O 14 17 31290 Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių 03O 14 18 03O 14 18 31300 ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu. 03O 14 19 03O 14 19 31310 Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką, 03O 14 20 03O 14 20 31320 padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas. 03O 14 21 03O 14 21 31330 O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus 03O 14 22 03O 14 22 31340 ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai. 03O 14 23 03O 14 23 31350 Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon. 03O 14 24 03O 14 24 31360 Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje. 03O 14 25 03O 14 25 31370 Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius. 03O 14 26 03O 14 26 31380 Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną, 03O 14 27 03O 14 27 31390 padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje, 03O 14 28 03O 14 28 31400 pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju. 03O 14 29 03O 14 29 31410 Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu. 03O 14 30 03O 14 30 31420 Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį,­iš to, ką pajėgs gauti,­ 03O 14 31 03O 14 31 31430 aukai už nuodėmę, o kitą­deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi. 03O 14 32 03O 14 32 31440 Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui’‘. 03O 14 33 03O 14 33 31450 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 03O 14 34 03O 14 34 31460 ‘‘Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose, 03O 14 35 03O 14 35 31470 jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose. 03O 14 36 03O 14 36 31480 Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus. 03O 14 37 03O 14 37 31490 Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos, 03O 14 38 03O 14 38 31500 išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms. 03O 14 39 03O 14 39 31510 Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius, 03O 14 40 03O 14 40 31520 lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje, 03O 14 41 03O 14 41 31530 namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje, 03O 14 42 03O 14 42 31540 išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu. 03O 14 43 03O 14 43 31550 Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus, 03O 14 44 03O 14 44 31560 kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs. 03O 14 45 03O 14 45 31570 Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto. 03O 14 46 03O 14 46 31580 Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro; 03O 14 47 03O 14 47 31590 kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius. 03O 14 48 03O 14 48 31600 Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais. 03O 14 49 03O 14 49 31610 Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo. 03O 14 50 03O 14 50 31620 Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens, 03O 14 51 03O 14 51 31630 ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus. 03O 14 52 03O 14 52 31640 Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus. 03O 14 53 03O 14 53 31650 Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas. 03O 14 54 03O 14 54 31660 Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius, 03O 14 55 03O 14 55 31670 raupsus drabužiuose ir namuose; 03O 14 56 03O 14 56 31680 randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus, 03O 14 57 03O 14 57 31690 kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus’‘. 03O 15 1 03O 15 1 31700 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 03O 15 2 03O 15 2 31710 ‘‘Paskelbkite izraelitams: ‘Vyras, turįs plūdimą iš savo kūno, yra nešvarus. 03O 15 3 03O 15 3 31720 Jis bus laikomas nešvariu, jei turi plūdimą iš savo kūno ar plūdimas susilaiko jo kūne, nes tai yra jo nešvara. 03O 15 4 03O 15 4 31730 Kiekvienas patalas, kur jis miegotų, ir vieta, kur sėdėtų, bus sutepta. 03O 15 5 03O 15 5 31740 Jei kas iš žmonių prisiliestų prie jo patalo, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 6 03O 15 6 31750 Jei kas sėdėtų, kur anas sėdėjo, privalės išplauti savo drabužius, pats apsiplauti vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 7 03O 15 7 31760 Jei kas prisiliestų prie jo kūno, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 8 03O 15 8 31770 Jei toks žmogus spjautų ant nesutepto, tas plaus savo rūbus, apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 9 03O 15 9 31780 Balnas, ant kurio jis sėdėtų, bus suteptas. 03O 15 10 03O 15 10 31790 Kas paliestų ką nors, kas buvo po juo, bus nešvarus iki vakaro. Kas neštų tokius daiktus, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 11 03O 15 11 31800 Prie ko jis prisiliestų nenusiplovęs rankų, tas plaus savo rūbus, apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 12 03O 15 12 31810 Molinis indas, prie kurio prisiliestų suteptasis, turi būti sudaužytas, medinis gi indas bus išplautas vandeniu. 03O 15 13 03O 15 13 31820 Kai turintis plūdimą iš savo kūno pasveiksta, suskaičiuos septynias dienas apsivalymui, išsiplaus drabužius, nusimaudys tekančiame vandenyje ir bus švarus. 03O 15 14 03O 15 14 31830 Aštuntą dieną ims du balandžius arba du jaunus karvelius ir, atėjęs Viešpaties akivaizdon prie Susitikimo palapinės įėjimo, paduos juos kunigui. 03O 15 15 03O 15 15 31840 Tas vieną aukos kaip auką už nuodėmę, o kitą­kaip deginamąją auką ir sutaikins jį Viešpaties akivaizdoje, kad būtų apvalytas nuo ligos. 03O 15 16 03O 15 16 31850 Vyras, kuriam išsilieja sėkla, apsiplaus vandeniu visą kūną ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 17 03O 15 17 31860 Jis plaus vandeniu drabužį ar kailį, ant kurio pateko sėkla, ir visa tai bus sutepta iki vakaro. 03O 15 18 03O 15 18 31870 Moteris, su kuria jis miegotų, kai jam išsilieja sėkla, apsiplaus vandeniu ir bus nešvari iki vakaro. 03O 15 19 03O 15 19 31880 Moteris, turinti mėnesines, bus atskirta septynioms dienoms. Kiekvienas, kas prie jos prisiliestų, bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 20 03O 15 20 31890 Ir visa, ant ko ji gulėtų arba sėdėtų tomis dienomis, bus sutepta. 03O 15 21 03O 15 21 31900 Kas prisiliestų prie jos patalo, plaus savo rūbus, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 22 03O 15 22 31910 Jei kas nors prisiliestų prie bet kurio daikto, ant kurio ji sėdėjo, plaus savo rūbus, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 23 03O 15 23 31920 Jei kas paliestų tai, kas buvo ant jos patalo ar vietą, kur ji sėdėjo, bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 24 03O 15 24 31930 Jei miegotų su ja vyras ir ant jo patektų jos nešvarumų, jis bus nešvarus septynias dienas; ir patalas, ant kurio jis miegotų, bus irgi suteptas. 03O 15 25 03O 15 25 31940 Moteris, kraujuojanti ilgesnį laiką ne mėnesinių metu arba kuriai mėnesinės užsitęsia ilgiau negu įprasta, bus nešvari visą tą laiką. 03O 15 26 03O 15 26 31950 Patalas, ant kurio ji miegotų, ir tai, ant ko ji atsisėstų, bus sutepta. 03O 15 27 03O 15 27 31960 Kas prie jų prisiliestų, plaus savo rūbus, pats nusiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro. 03O 15 28 03O 15 28 31970 Jei kraujavimas sustotų, po septynių dienų ji bus švari. 03O 15 29 03O 15 29 31980 Aštuntą dieną ji paims du balandžius arba du jaunus karvelius ir atneš kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo. 03O 15 30 03O 15 30 31990 Tas vieną aukos kaip auką už nuodėmę, o kitą­kaip deginamąją auką ir sutaikins ją Viešpaties akivaizdoje dėl plūdimo nešvaros’. 03O 15 31 03O 15 31 32000 Judu mokysite izraelitus saugotis susitepimo, kad nemirtų dėl savo nešvarumo ir kad nesuteptų mano palapinės. 03O 15 32 03O 15 32 32010 Tai yra įstatymas tam, kuris turi plūdimą iš savo kūno, tam, kuriam išsilieja sėkla ir jį sutepa, 03O 15 33 03O 15 33 32020 moteriai, turinčiai mėnesinį plūdimą, vyrui ar moteriai, turintiems plūdimą, ir tam, kuris guli prie nešvarios moters’‘. 03O 16 1 03O 16 1 32030 Mirus dviem Aarono sūnums kai jie artinosi prie Viešpaties su svetima ugnimi, Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 16 2 03O 16 2 32040 ‘‘Sakyk savo broliui Aaronui, kad neitų bet kada į Švenčiausiąją, už uždangos, prie dangčio, esančio ant skrynios, kad nenumirtų, nes Aš pasirodysiu debesyje virš dangčio. 03O 16 3 03O 16 3 32050 Prieš įeidamas jis privalo aukoti veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai. 03O 16 4 03O 16 4 32060 Jis apsivilks drobine jupa, užsimaus drobines kelnes, apsijuos drobine juosta, ant galvos užsidės drobinį gobtuvą. Šitie apdarai yra šventi. Prieš apsivilkdamas apsiplaus kūną. 03O 16 5 03O 16 5 32070 Jis ims iš izraelitų du ožius aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai. 03O 16 6 03O 16 6 32080 Aaronas aukos veršį aukai už savo nuodėmę ir sutaikins save ir savo namus. 03O 16 7 03O 16 7 32090 Jis pastatys du ožius Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo 03O 16 8 03O 16 8 32100 ir, mesdamas burtus, skirs vieną Viešpačiui, o antrą­išvarymui. 03O 16 9 03O 16 9 32110 Kuriam kris burtas Viešpačiui, tą aukos už nuodėmę; 03O 16 10 03O 16 10 32120 kuris gi skirtas išvarymui, tą statys gyvą Viešpaties akivaizdoje, kad atliktų ant jo sutaikinimą ir išvarytų jį į dykumą. 03O 16 11 03O 16 11 32130 Kai Aaronas paaukos veršį už savo ir savo šeimos nuodėmę, 03O 16 12 03O 16 12 32140 jis ims smilkytuvą, kurį pripildys aukuro žarijomis, į saują paims sumaišytų smilkalų ir, įėjęs į Švenčiausiąją, 03O 16 13 03O 16 13 32150 užpils ant ugnies smilkalų Viešpaties akivaizdoje, kad kvapūs dūmai apdengtų Liudijimo skrynios dangtį ir kad jis nemirtų. 03O 16 14 03O 16 14 32160 Tuomet ims veršio kraują ir savo pirštu septynis kartus pašlakstys prieš dangtį ir septynis kartus ant jo. 03O 16 15 03O 16 15 32170 Paskui aukos ožį už tautos nuodėmę, įneš jo kraują už uždangos, pašlakstys juo septynis kartus prieš dangtį ir septynis kartus ant jo, kaip tai darė su veršio krauju. 03O 16 16 03O 16 16 32180 Taip bus apvalyta Švenčiausioji nuo izraelitų nešvarumo, jų nusikaltimų ir visų nuodėmių. Tą patį darys ir Susitikimo palapinei, kuri stovi tarp jų palapinių. 03O 16 17 03O 16 17 32190 Nė vieno žmogaus neturi būti Susitikimo palapinėje, kai kunigas įeina į Švenčiausiąją atlikti sutaikinimo dėl savęs, savo šeimos ir viso Izraelio. 03O 16 18 03O 16 18 32200 Aaronas, išėjęs prie aukuro, esančio kieme, apvalys jį, veršio ir ožio krauju patepdamas aukuro ragus 03O 16 19 03O 16 19 32210 ir pašlakstydamas aukurą krauju septynis kartus. Taip jį apvalys nuo izraelitų nešvarumo ir pašventins. 03O 16 20 03O 16 20 32220 Kai baigs Švenčiausiosios, Susitikimo palapinės ir aukuro apvalymą, atves gyvąjį ožį 03O 16 21 03O 16 21 32230 ir, uždėjęs jam ant galvos abi rankas, išpažins visas izraelitų nedorybes, visus jų nusikaltimus ir nuodėmes, sukraudamas jas ant ožio galvos. Tada tam skirtas asmuo išves ožį į dykumą. 03O 16 22 03O 16 22 32240 Ir ožys išneš visus jų nusikaltimus ant savęs į negyvenamas vietoves ir bus paleistas dykumoje. 03O 16 23 03O 16 23 32250 Aaronas sugrįš į Susitikimo palapinę, nusivilks apdarus, kuriais buvo apsirengęs, įeidamas į Švenčiausiąją, ir, juos ten palikęs, 03O 16 24 03O 16 24 32260 nuplaus savo kūną šventoje vietoje ir apsivilks savo rūbais. Po to išėjęs aukos savo ir tautos deginamąją auką, atlikdamas sutaikinimą už save ir tautą. 03O 16 25 03O 16 25 32270 Jis degins ant aukuro aukos už nuodėmę taukus. 03O 16 26 03O 16 26 32280 O tas, kuris išvedė išvarymo ožį, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą. 03O 16 27 03O 16 27 32290 Veršį ir ožį, kurie buvo paaukoti už nuodėmę ir kurių kraujas buvo įneštas į Švenčiausiąją sutaikinimui, išgabens už stovyklos ir viską sudegins: odas, mėsą ir mėšlą. 03O 16 28 03O 16 28 32300 O tas, kuris tai atliks, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą. 03O 16 29 03O 16 29 32310 Tai yra jums amžinas įstatymas. Septinto mėnesio dešimtą dieną varginsite savo sielas ir jokio darbo nedirbsite nei jūs, nei tarp jūsų gyveną ateiviai. 03O 16 30 03O 16 30 32320 Ta diena bus jūsų sutaikinimo ir apsivalymo diena nuo visų nuodėmių Viešpaties akivaizdoje. 03O 16 31 03O 16 31 32330 Tai yra sabatas poilsiui; jūs varginsite savo sielas, vykdydami amžinąjį įstatymą. 03O 16 32 03O 16 32 32340 Jus sutaikins kunigas, pateptas ir pašventintas eiti kunigo tarnystę vietoje savo tėvo. Jis apsivilks drobiniais rūbais, šventaisiais apdarais, 03O 16 33 03O 16 33 32350 apvalys Švenčiausiąją, Susitikimo palapinę ir aukurą, taip pat sutaikins kunigus ir visą tautą. 03O 16 34 03O 16 34 32360 Tai bus jums amžinas įstatymas, kad Izraelio vaikai būtų sutaikinti dėl visų savo nuodėmių vieną kartą per metus’‘. Jis atliko viską, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei. 03O 17 1 03O 17 1 32370 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 17 2 03O 17 2 32380 ‘‘Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Taip sako Viešpats: 03O 17 3 03O 17 3 32390 ‘Kiekvienas izraelitas, kuris papjautų jautį, avį ar ožką stovykloje ar už stovyklos 03O 17 4 03O 17 4 32400 ir neaukotų aukos Viešpačiui prie palapinės įėjimo, bus kaltas, nes praliejo kraują. Jis bus išnaikintas iš savo tautos. 03O 17 5 03O 17 5 32410 Todėl izraelitai savo gyvulius, užuot pjovę juos lauke, privalo atvesti pas kunigą, kad jie būtų pašvęsti Viešpačiui prie Susitikimo palapinės įėjimo, ir juos aukoti Viešpačiui kaip padėkos auką. 03O 17 6 03O 17 6 32420 Kunigas išlies kraują ant Viešpaties aukuro prie Susitikimo palapinės įėjimo ir sudegins taukus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui’. 03O 17 7 03O 17 7 32430 Tuo būdu izraelitai nebeaukos daugiau savo aukų piktosioms dvasioms. Tai bus amžinas įstatymas jiems ir jų palikuonims. 03O 17 8 03O 17 8 32440 Jiems sakyk, kad kiekvienas izraelitas ar ateivis, gyvenantis tarp jūsų, kuris aukotų deginamąją ar kitokią auką 03O 17 9 03O 17 9 32450 ir jos neatvestų prie Susitikimo palapinės įėjimo paaukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos. 03O 17 10 03O 17 10 32460 Jei kas iš izraelitų ar gyvenančių tarp jūsų ateivių valgytų kraują, Aš atgręšiu savo veidą į jį ir jį išnaikinsiu iš jo tautos. 03O 17 11 03O 17 11 32470 Kūno gyvybė yra kraujyje; Aš jums jį daviau, kad juo ant aukuro atliktumėte sutaikinimą už savo sielas, nes kraujas sutaikina sielą. 03O 17 12 03O 17 12 32480 Todėl įsakau izraelitams, kad niekas iš jūsų nė iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, nevalgytų kraujo. 03O 17 13 03O 17 13 32490 Jei izraelitas ar ateivis pagautų medžiodamas kokį žvėrį ar paukštį, kuriuos leista valgyti, teišlieja jo kraują ant žemės ir jį pakasa, 03O 17 14 03O 17 14 32500 nes kiekvieno kūno gyvybė yra kraujyje; todėl įsakau izraelitams nevalgyti kraujo iš jokio kūno. Kas jį valgys, bus išnaikintas. 03O 17 15 03O 17 15 32510 Kas iš vietinių gyventojų ar ateivių valgytų pastipusį ar žvėries sudraskytą, plaus savo drabužius ir pats apsiplaus vandeniu; jis bus nešvarus iki vakaro, o po to bus švarus, 03O 17 16 03O 17 16 32520 bet, jei neplaus savo drabužio ir kūno, nešios savo kaltę’ ‘‘. 03O 18 1 03O 18 1 32530 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 18 2 03O 18 2 32540 ‘‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 18 3 03O 18 3 32550 Nesielkite, kaip elgiasi egiptiečiai, tarp kurių jūs gyvenote, ir nesilaikykite papročių Kanaano šalies, kurion jus įvesiu, nevaikščiokite pagal jų nuostatus. 03O 18 4 03O 18 4 32560 Vykdykite mano paliepimus ir pagal mano nuostatus elkitės. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 18 5 03O 18 5 32570 Laikykitės mano įstatymų ir paliepimų, kuriuos vykdydamas žmogus bus gyvas. Aš esu Viešpats. 03O 18 6 03O 18 6 32580 Nesiartinkite prie artimo giminaičio, kad atidengtumėte jo nuogumą. Aš esu Viešpats. 03O 18 7 03O 18 7 32590 Neatidenk savo tėvo nei motinos nuogumo. Ji yra tavo motina­tu neturi atidengti jos nuogumo. 03O 18 8 03O 18 8 32600 Neatidenk savo tėvo žmonos nuogumo, nes tai yra tavo tėvo nuogumas. 03O 18 9 03O 18 9 32610 Neatidenk nuogumo savo sesers, kuri yra tavo tėvo ar motinos duktė, gimusi namie ar kur kitur. 03O 18 10 03O 18 10 32620 Neatidenk savo sūnaus dukros ar dukters dukros nuogumo, nes tai tavo paties nuogumas. 03O 18 11 03O 18 11 32630 Neatidenk nuogumo savo tėvo žmonos dukros, kurią ji pagimdė tavo tėvui, nes ji yra tavo sesuo. 03O 18 12 03O 18 12 32640 Neatidenk savo tėvo sesers nuogumo, nes tai yra tavo tėvo artima giminaitė. 03O 18 13 03O 18 13 32650 Neatidenk savo motinos sesers nuogumo, nes tai tavo motinos artima giminaitė. 03O 18 14 03O 18 14 32660 Neatidenk savo dėdės žmonos nuogumo, nes ji yra tavo teta. 03O 18 15 03O 18 15 32670 Neatidenk savo sūnaus žmonos nuogumo. 03O 18 16 03O 18 16 32680 Neatidenk savo brolio žmonos nuogumo, nes tai tavo brolio nuogumas. 03O 18 17 03O 18 17 32690 Neatidenk nuogumo moters ir jos dukros arba jos sūnaus dukros, nes jie yra jos artimi giminaičiai; tai nusikaltimas. 03O 18 18 03O 18 18 32700 Neimk savo žmonos sesers į suguloves ir neatidenk jos nuogumo žmonai gyvai esant. 03O 18 19 03O 18 19 32710 Nesiartink prie moters, turinčios mėnesines, kad atidengtum jos nuogumą. 03O 18 20 03O 18 20 32720 Nesigulk su savo artimo žmona, kad susiterštum su ja. 03O 18 21 03O 18 21 32730 Neaukok savo vaikų sudeginti Molechui ir neišniekink mano vardo, nes Aš esu Viešpats. 03O 18 22 03O 18 22 32740 Nesugulk su vyru kaip su moterimi, nes tai pasibjaurėjimas. 03O 18 23 03O 18 23 32750 Nesantykiauk su gyvuliu save suteršdamas, ir moteris neturi stotis prieš gyvulį, kad su juo santykiautų, nes tai iškrypimas. 03O 18 24 03O 18 24 32760 Nesusitepkite minėtais būdais, nes taip susitepė tautos, kurias Aš išvarau nuo jūsų. 03O 18 25 03O 18 25 32770 Kraštas buvo suteptas. Aš užtrauksiu jų nusikaltimus ant jų, ir kraštas išvems savo gyventojus. 03O 18 26 03O 18 26 32780 Jūs ir tarp jūsų pasiliekantys ateiviai laikykitės mano įstatymų ir įsakymų ir nedarykite nė vienos minėtų bjaurysčių. 03O 18 27 03O 18 27 32790 Visas tas bjaurystes darė krašto gyventojai, gyvenę pirma jūsų, ir jį sutepė. 03O 18 28 03O 18 28 32800 Saugokitės, kad kraštas ir jūsų neišspjautų, jei jį suteršite, kaip išspjovė pirma jūsų buvusias tautas. 03O 18 29 03O 18 29 32810 Kiekvienas žmogus, kuris darytų bet kurią iš tų bjaurysčių, bus išnaikintas iš savo tautos. 03O 18 30 03O 18 30 32820 Laikykitės mano nuostatų. Nedarykite to, ką darė pirma jūsų gyvenusieji. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’‘. 03O 19 1 03O 19 1 32830 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 19 2 03O 19 2 32840 ‘‘Sakyk visam Izraeliui: ‘Būkite šventi, nes Aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas. 03O 19 3 03O 19 3 32850 Kiekvienas turi gerbti savo tėvą ir motiną. Laikykitės mano sabato. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 19 4 03O 19 4 32860 Nesikreipkite į stabus ir neliekite sau dievų. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 19 5 03O 19 5 32870 Jei aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia. 03O 19 6 03O 19 6 32880 Auką suvalgykite tą pačią dieną. Leidžiama ją valgyti ir antrą dieną, o kas liks trečiai dienai, sudeginkite. 03O 19 7 03O 19 7 32890 Jei kas ją valgytų trečią dieną, nusikals ir auka bus Dievo nepriimta. 03O 19 8 03O 19 8 32900 Jis bus kaltas, nes sutepė Viešpačiui skirtą auką. Toks žmogus bus išnaikintas iš jo tautos. 03O 19 9 03O 19 9 32910 Pjaudamas savo žemės javus, jų nekirsk iki pat lauko krašto ir nerink nukritusių varpų. 03O 19 10 03O 19 10 32920 Taip pat ir vynuogyne nenuskink paliktų uogų. Jos telieka beturčiams ir ateiviams. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 19 11 03O 19 11 32930 Nevokite. Nemeluokite. Neapgaudinėkite vieni kitų. 03O 19 12 03O 19 12 32940 Neprisiekite neteisingai mano vardu ir nesutepkite savo Dievo vardo. Aš esu Viešpats. 03O 19 13 03O 19 13 32950 Nespauskite ir neišnaudokite savo artimo. Samdinio algos nesulaikykite iki ryto. 03O 19 14 03O 19 14 32960 Nekeikite kurčio ir nedėkite kliūties aklajam ant kelio, bet bijokite Dievo, nes Aš esu Viešpats. 03O 19 15 03O 19 15 32970 Teisme teiskite teisingai, neatsižvelgdami, ar tai beturtis, ar žymus asmuo. 03O 19 16 03O 19 16 32980 Neliežuvaukite, vaikščiodami tarp savųjų. Netykokite savo artimo kraujo. Aš esu Viešpats. 03O 19 17 03O 19 17 32990 Nelaikykite širdyje neapykantos prieš savo brolį. Sudrauskite savo artimą, kad jums nebūtų nuodėmės dėl jo. 03O 19 18 03O 19 18 33000 Nekeršykite ir atleiskite savo artimui. Mylėkite savo artimą kaip patys save. Aš esu Viešpats. 03O 19 19 03O 19 19 33010 Laikykitės mano įstatymų. Neleiskite apsivaisinti skirtingos rūšies gyvuliams. Savo lauko neapsėkite mišria sėkla. Nedėvėkite drabužio, austo iš vilnų ir linų. 03O 19 20 03O 19 20 33020 Jei vyras gulėtų su verge, kuri yra pažadėta vyrui, bet dar neišpirkta, abu bus nuplakti, bet neužmušti, nes ji nebuvo laisva. 03O 19 21 03O 19 21 33030 Už savo kaltę jis atves Viešpačiui aviną prie Susitikimo palapinės. 03O 19 22 03O 19 22 33040 Kunigas sutaikins jį su Viešpačiu, už jo nuodėmę paaukodamas aviną aukai už kaltę, ir jam bus atleista nuodėmė, kuria jis nusidėjo. 03O 19 23 03O 19 23 33050 Kai įeisite į žemę ir pasodinsite vaismedžių, pirmųjų trejų metų vaisiai bus jums sutepti, jų nevalgysite; 03O 19 24 03O 19 24 33060 ketvirtaisiais metais visi vaisiai bus pašvęsti Viešpaties garbei. 03O 19 25 03O 19 25 33070 Penktaisiais gi metais skinsite ir valgysite vaisius. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 19 26 03O 19 26 33080 Nevalgykite kraujo. Nežyniaukite ir neburkite. 03O 19 27 03O 19 27 33090 Nekirpkite plaukų aplink galvą ir nekarpykite barzdos. 03O 19 28 03O 19 28 33100 Mirusio atminimui nedarykite įrėžimų nei kitokių vaizdų ar ženklų savo kūne. Aš esu Viešpats. 03O 19 29 03O 19 29 33110 Neparduokite savo dukterų būti paleistuvėmis, kad nesuteptumėte žemės ir ji netaptų pilna bjaurių nusikaltimų. 03O 19 30 03O 19 30 33120 Laikykitės mano sabatų ir gerbkite šventyklą. Aš esu Viešpats. 03O 19 31 03O 19 31 33130 Nesikreipkite į mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir nieko nesiteiraukite žynių, kad per juos nesusiteptumėte. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 19 32 03O 19 32 33140 Atsistokite prieš žilą galvą, gerbkite senus žmones, bijokite savo Dievo. Aš esu Viešpats. 03O 19 33 03O 19 33 33150 Neišnaudokite jūsų krašte gyvenančių ateivių. 03O 19 34 03O 19 34 33160 Tegyvena jie tarp jūsų kaip vietiniai; mylėkite juos kaip patys save, nes ir jūs buvote ateiviai Egipto žemėje. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 19 35 03O 19 35 33170 Būkite teisingi teisme, matuodami, sverdami ir seikėdami. 03O 19 36 03O 19 36 33180 Naudokite teisingus svarsčius ir teisingas svarstykles, teisingą efą ir hiną. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės. 03O 19 37 03O 19 37 33190 Laikykitės visų mano įstatymų bei nuostatų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats’ ‘‘. 03O 20 1 03O 20 1 33200 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 20 2 03O 20 2 33210 ‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei izraelitas ar ateivis, gyvenantis Izraelyje, aukotų vaiką Molechui, bus baudžiamas mirtimi: krašto žmonės užmuš jį akmenimis. 03O 20 3 03O 20 3 33220 Aš atgręšiu savo veidą į jį ir išnaikinsiu jį iš jo tautos, nes jis, duodamas savo vaiką Molechui, sutepė mano šventyklą ir paniekino mano šventą vardą. 03O 20 4 03O 20 4 33230 Jei krašto žmonės, apsimesdami nežiną, paleistų žmogų, aukojusį vaiką Molechui, ir nenorėtų jo užmušti, 03O 20 5 03O 20 5 33240 Aš bausiu jį, jo šeimą ir visus, kurie pritarė jo paleistuvystei su Molechu,­išnaikinsiu juos iš jų tautos. 03O 20 6 03O 20 6 33250 Jei kas kreiptųsi į mirusiųjų dvasių iššaukėjus bei žynius ir su jais paleistuvautų, Aš atsigręšiu į juos ir išnaikinsiu iš jų tautos. 03O 20 7 03O 20 7 33260 Pasišventinkite ir būkite šventi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 20 8 03O 20 8 33270 Laikykitės mano įsakymų ir vykdykite juos. Aš esu Viešpats, kuris darau jus šventus. 03O 20 9 03O 20 9 33280 Kas keiktų savo tėvą ar motiną, bus mirtim nubaustas; jis keikė tėvą ar motiną ir jo kraujas yra ant jo. 03O 20 10 03O 20 10 33290 Kas svetimautų su kito moterimi, su savo artimo žmona, abu­ svetimautojas ir svetimautoja­ bus baudžiami mirtimi. 03O 20 11 03O 20 11 33300 Jei kas sugultų su savo pamote, abu turi mirti; jie patys kalti dėl savo mirties. 03O 20 12 03O 20 12 33310 Jei kas sugultų su savo marčia, abu turi mirti, nes tai iškrypimas; jų kraujas yra ant jų. 03O 20 13 03O 20 13 33320 Jei vyras sugultų su vyru kaip su moterimi, abu bjauriai nusikalstų ir abu turi mirti. 03O 20 14 03O 20 14 33330 Jei kas, vedęs dukterį, vestų dar ir jos motiną, padarytų didelį nusikaltimą. Toks asmuo bus sudegintas kartu su abiem moterim, kad tarp jūsų nebūtų tokių nusikaltimų. 03O 20 15 03O 20 15 33340 Kas paleistuvautų su gyvuliu, bus pasmerktas mirti; gyvulį taip pat užmuškite. 03O 20 16 03O 20 16 33350 Jei moteris paleistuvautų su gyvuliu, ji bus užmušta akmenimis kartu su gyvuliu; jos kraujas bus ant jos. 03O 20 17 03O 20 17 33360 Jei kas imtų savo seserį, savo tėvo ar motinos dukterį ir matytų jos nuogumą ir ji matytų jo nuogumą, abu bus padarę bjaurų nusikaltimą; jie bus išnaikinti savo tautos akivaizdoje; jie patys atsakys už savo kaltę. 03O 20 18 03O 20 18 33370 Kas sugultų su moterimi jos mėnesinių metu, abu bus išnaikinti iš savo tautos. 03O 20 19 03O 20 19 33380 Neatidenk nuogumo savo tėvo ar motinos sesers. Kas taip daro, nusikalsta ir abu bus nubausti. 03O 20 20 03O 20 20 33390 Jei žmogus sugultų su savo dėdės žmona­jis atidengtų dėdės nuogumą; abu bus baudžiami už savo nuodėmę­jie mirs bevaikiai. 03O 20 21 03O 20 21 33400 Jei vyras paimtų savo brolio žmoną, tai bjauru, nes jis atidengė savo brolio nuogumą,­jie mirs bevaikiai. 03O 20 22 03O 20 22 33410 Laikykitės mano įstatymų ir įsakymų ir juos vykdykite, kad jūsų neišspjautų žemė, kurioje apsigyvensite. 03O 20 23 03O 20 23 33420 Nesielkite pagal papročius tautų, kurias išvarysiu iš to krašto. Jie visa tai darė, ir Aš jais pasibjaurėjau. 03O 20 24 03O 20 24 33430 Jums gi sakau: paveldėkite jų žemę, kurią jums duosiu, žemę, plūstančią pienu ir medumi. Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išskyriau iš kitų tautų. 03O 20 25 03O 20 25 33440 Tad skirkite švarų gyvulį nuo nešvaraus ir švarų paukštį nuo nešvaraus, kad nesusiteptumėte gyvuliais, paukščiais ir visais gyviais, krutančiais žemėje, kuriuos jums nurodžiau esant nešvarius. 03O 20 26 03O 20 26 33450 Jūs privalote būti man šventi, nes Aš esu šventas Viešpats. Aš jus išskyriau iš kitų tautų, kad būtumėte mano. 03O 20 27 03O 20 27 33460 Vyras ar moteris, kurie užsiima mirusiųjų dvasių iššaukimu ir žyniavimu, turi mirti; juos užmuškite akmenimis; jie patys kalti dėl savo mirties’ ‘‘. 03O 21 1 03O 21 1 33470 Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Sakyk Aarono sūnums, kunigams, kad jie nesusiteptų savo mirusiu tautiečiu, 03O 21 2 03O 21 2 33480 nebent būtų artimi giminės, tai yra: tėvas, motina, sūnus, duktė ar brolis 03O 21 3 03O 21 3 33490 ir netekėjusi sesuo, kuri yra jam artima. 03O 21 4 03O 21 4 33500 Jis neturi susitepti, nes jis yra vyresnysis savo tautoje. 03O 21 5 03O 21 5 33510 Kunigai neskus savo galvos nei barzdos ir neraižys savo kūno. 03O 21 6 03O 21 6 33520 Jie turi būti šventi savo Dievui ir nesutepti savo Dievo vardo, nes jie aukoja man smilkalus ir duonos auką, todėl privalo būti šventi. 03O 21 7 03O 21 7 33530 Jiems draudžiama vesti paleistuvę ir išsiskyrusią, kadangi jie yra pašvęsti man 03O 21 8 03O 21 8 33540 ir aukoja padėtinę duoną. Jie turi būti šventi, nes Aš esu šventas Viešpats, kuris jus darau šventus. 03O 21 9 03O 21 9 33550 Jei kunigo duktė paleistuvautų ir tuo suteptų savo tėvo vardą, bus sudeginta. 03O 21 10 03O 21 10 33560 Vyriausiasis kunigas, ant kurio galvos išlieta patepimo aliejaus ir kuris įšventintas kunigystei bei apvilktas šventais apdarais, nenudengs savo galvos, nepersiplėš drabužių 03O 21 11 03O 21 11 33570 ir neprisilies prie jokio mirusio, net prie savo tėvo ar motinos. 03O 21 12 03O 21 12 33580 Jis neišeis iš šventyklos ir nesuteps jos, nes yra pateptas šventu aliejumi; Aš esu Viešpats. 03O 21 13 03O 21 13 33590 Jis turi vesti mergaitę. 03O 21 14 03O 21 14 33600 Jis negali vesti našlės, išsiskyrusios, paniekintos nei paleistuvės, bet tik mergaitę iš savo tautos, 03O 21 15 03O 21 15 33610 kad nesuterštų savo giminės kraujo, nes Aš, Viešpats, jį pašventinu’‘. 03O 21 16 03O 21 16 33620 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 21 17 03O 21 17 33630 ‘‘Sakyk Aaronui, kad, jei kas nors iš jo palikuonių turi trūkumų, tegul nesiartina prie Dievo, kad aukotų Jam duoną. 03O 21 18 03O 21 18 33640 Jeigu jis yra aklas, raišas, iškreiptu veidu ar nesveikų sąnarių 03O 21 19 03O 21 19 33650 ar yra sulaužyta jo ranka arba koja, 03O 21 20 03O 21 20 33660 ar kuprotas, ar neūžauga, ar sergąs akių liga, ar šašuotas, ar niežuotas, ar eunuchas,­ 03O 21 21 03O 21 21 33670 nė vienas iš kunigo Aarono palikuonių, turintis trūkumų, nesiartins aukoti Viešpačiui, 03O 21 22 03O 21 22 33680 tačiau valgys maistą, aukojamą šventykloje, šventą ir labai šventą. 03O 21 23 03O 21 23 33690 Bet jis neis į Švenčiausiąją ir nesiartins prie aukuro, nes turi trūkumų, kad nesuteptų mano šventyklos. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’‘. 03O 21 24 03O 21 24 33700 Mozė tai paskelbė Aaronui, jo sūnums ir visam Izraeliui. 03O 22 1 03O 22 1 33710 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 22 2 03O 22 2 33720 ‘‘Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats. 03O 22 3 03O 22 3 33730 Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats. 03O 22 4 03O 22 4 33740 Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą, 03O 22 5 03O 22 5 33750 arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa, 03O 22 6 03O 22 6 33760 bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu. 03O 22 7 03O 22 7 33770 Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas. 03O 22 8 03O 22 8 33780 Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats. 03O 22 9 03O 22 9 33790 Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu. 03O 22 10 03O 22 10 33800 Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys. 03O 22 11 03O 22 11 33810 Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti. 03O 22 12 03O 22 12 33820 Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto. 03O 22 13 03O 22 13 33830 Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti. 03O 22 14 03O 22 14 33840 Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui. 03O 22 15 03O 22 15 33850 Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui, 03O 22 16 03O 22 16 33860 kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’ ‘‘. 03O 22 17 03O 22 17 33870 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 22 18 03O 22 18 33880 ‘‘Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai 03O 22 19 03O 22 19 33890 sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų. 03O 22 20 03O 22 20 33900 Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina. 03O 22 21 03O 22 21 33910 Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių. 03O 22 22 03O 22 22 33920 Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro. 03O 22 23 03O 22 23 33930 Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai­jis nepriimtinas. 03O 22 24 03O 22 24 33940 Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje. 03O 22 25 03O 22 25 33950 Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’ ‘‘. 03O 22 26 03O 22 26 33960 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 22 27 03O 22 27 33970 ‘‘Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui. 03O 22 28 03O 22 28 33980 Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu. 03O 22 29 03O 22 29 33990 Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia. 03O 22 30 03O 22 30 34000 Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats. 03O 22 31 03O 22 31 34010 Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats. 03O 22 32 03O 22 32 34020 Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus. 03O 22 33 03O 22 33 34030 Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats’‘. 03O 23 1 03O 23 1 34040 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 23 2 03O 23 2 34050 ‘‘Paskelbk izraelitams Viešpaties šventes, per kurias turite sušaukti susirinkimą. 03O 23 3 03O 23 3 34060 Šešias dienas dirbkite; septintoji diena yra sabatas, skirta poilsiui ir šventam susirinkimui. Nieko nedirbkite tą dieną, nes tai yra sabatas Viešpačiui, kur jūs begyventumėte. 03O 23 4 03O 23 4 34070 Šios yra iškilmingos Viešpaties šventės ir jas švęskite joms skirtu metu: 03O 23 5 03O 23 5 34080 pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare yra Viešpaties Pascha, 03O 23 6 03O 23 6 34090 o penkioliktą to paties mėnesio dieną yra Neraugintos duonos šventė Viešpačiui. Neraugintą duoną valgykite septynias dienas. 03O 23 7 03O 23 7 34100 Pirmoji diena bus jums iškilmingiausia ir šventa. Tą dieną nedirbkite jokio darbo. 03O 23 8 03O 23 8 34110 Septynias dienas aukokite Viešpačiui deginamąją auką. Septintoji susirinkimo diena bus iškilminga ir šventa; tą dieną neturite nieko dirbti’‘. 03O 23 9 03O 23 9 34120 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 23 10 03O 23 10 34130 ‘‘Sakyk izraelitams, kad, įėję į kraštą, kurį jiems duosiu, ir pradėję pjauti javus, atneštų pirmąjį pjūties pėdą kunigui, 03O 23 11 03O 23 11 34140 kuris pirmą dieną po sabato siūbuos pėdą Viešpaties akivaizdoje, kad Jis būtų jums malonus. 03O 23 12 03O 23 12 34150 Tą pačią dieną, kai pėdas siūbuojamas, papjaukite sveiką metinį avinėlį deginamajai aukai Viešpačiui. 03O 23 13 03O 23 13 34160 Drauge su juo aukokite duonos auką iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui; taip pat geriamajai aukai aukokite vyno ketvirtadalį hino. 03O 23 14 03O 23 14 34170 Nei duonos, nei paskrudintų grūdų, nei kruopų nevalgykite, kol nepaaukosite Dievui. Tai amžinas įsakymas visoms kartoms, kur jūs begyventumėte. 03O 23 15 03O 23 15 34180 Atskaitykite septynias savaites po to sabato, pradėdami pirmąja diena, kai atnešėte aukoti pirmąją derliaus pėdą. 03O 23 16 03O 23 16 34190 Penkiasdešimtąją dieną­pirmąją dieną po septinto sabato­vėl aukokite Viešpačiui duonos auką. 03O 23 17 03O 23 17 34200 Iš savo gyvenviečių atneškite du raugintos duonos kepalus, iškeptus iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų; tai yra pirmieji vaisiai Viešpačiui. 03O 23 18 03O 23 18 34210 Kartu su duonos kepalais aukokite septynis sveikus metinius avinėlius, vieną veršį ir du avinus,­tai bus deginamoji auka Viešpačiui, drauge su duonos ir geriamąja auka, kad būtų malonus kvapas. 03O 23 19 03O 23 19 34220 Aukokite taip pat ožį aukai už nuodėmę ir du metinius avinėlius padėkos aukai. 03O 23 20 03O 23 20 34230 Kunigas juos siūbuos drauge su pirmųjų vaisių duonos kepalais Viešpaties akivaizdoje; po to visa tai bus šventa ir priklausys kunigams. 03O 23 21 03O 23 21 34240 Paskelbkite šitą dieną iškilminga ir šventa susirinkimo diena; tą dieną nedirbkite jokio darbo. Tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms, kur jūs begyventumėte. 03O 23 22 03O 23 22 34250 Pjaudami savo javus, nenupjaukite jų iki lauko krašto ir nerinkite nukritusių varpų; jas palikite beturčiams ir ateiviams. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’‘. 03O 23 23 03O 23 23 34260 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 23 24 03O 23 24 34270 ‘‘Sakyk izraelitams, kad septinto mėnesio pirmoji diena bus jums iškilminga poilsio diena­sabatas. Trimitų garsai jums tai primins, ji bus švento susirinkimo diena. 03O 23 25 03O 23 25 34280 Nedirbkite tą dieną jokio darbo ir aukokite Viešpačiui deginamąją auką’‘. 03O 23 26 03O 23 26 34290 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 23 27 03O 23 27 34300 ‘‘Dešimtoji to paties mėnesio diena bus iškilminga sutaikinimo diena. Tai bus švento susirinkimo diena; varginkite savo sielas tą dieną ir aukokite Viešpačiui deginamąją auką. 03O 23 28 03O 23 28 34310 Jokio darbo nedirbkite, nes tai sutaikinimo diena, kad jūs būtumėte sutaikinti su Viešpačiu, jūsų Dievu. 03O 23 29 03O 23 29 34320 Kiekvienas žmogus, kuris nevargintų savo sielos tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos. 03O 23 30 03O 23 30 34330 Kas dirbtų bet kokį darbą tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos. 03O 23 31 03O 23 31 34340 Todėl nieko tą dieną nedirbkite. Tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms, kur jūs begyventumėte. 03O 23 32 03O 23 32 34350 Tai bus jums poilsio sabatas, kurio metu varginsite savo sielas. Nuo devintos mėnesio dienos vakaro iki kito vakaro švęsite sabatą’‘. 03O 23 33 03O 23 33 34360 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 23 34 03O 23 34 34370 ‘‘Sakyk izraelitams, kad nuo penkioliktos to paties mėnesio dienos septynias dienas truks Palapinių šventė. 03O 23 35 03O 23 35 34380 Pirmoji diena bus iškilminga ir šventa; tą dieną nedirbsite jokio darbo. 03O 23 36 03O 23 36 34390 Septynias dienas aukosite Viešpačiui deginamąsias aukas. Aštuntoji diena bus šventa. Tuomet aukosite Viešpačiui deginamąją auką, nes tai susirinkimo diena; nedirbsite tą dieną jokio darbo. 03O 23 37 03O 23 37 34400 Šitos yra Viešpačiui skirtos šventės, per kurias sušauksite šventą susirinkimą ir aukosite Viešpačiui deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas, kiekvieną jai nustatytu metu, 03O 23 38 03O 23 38 34410 neskaitant sabato, įžado ir laisvos valios aukų, kurias atnešate Viešpačiui. 03O 23 39 03O 23 39 34420 Taigi nuo septinto mėnesio penkioliktos dienos, kai surinksite visą savo laukų derlių, paskirkite Viešpaties garbei septynias dienas; pirmoji ir aštuntoji diena bus sabatas. 03O 23 40 03O 23 40 34430 Pirmą dieną imkite gražiausių medžių vaisių, palmių šakelių, lapuoto medžio ir paupio gluosnių šakų ir linksminkitės Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje. 03O 23 41 03O 23 41 34440 Kasmet iškilmingai švęskite Viešpačiui septynias dienas; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms. Tą šventę švęskite septintą mėnesį. 03O 23 42 03O 23 42 34450 Visi izraelitai turi gyventi palapinėse septynias dienas, 03O 23 43 03O 23 43 34460 kad jūsų palikuonys žinotų, jog buvau apgyvendinęs izraelitus palapinėse, kai juos išvedžiau iš Egipto žemės. Aš Viešpats, jūsų Dievas’‘. 03O 23 44 03O 23 44 34470 Taip Mozė paskelbė izraelitams šventes Viešpaties garbei. 03O 24 1 03O 24 1 34480 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 24 2 03O 24 2 34490 ‘‘Įsakyk izraelitams, kad jie atneštų tyriausio alyvmedžių aliejaus, kad lempos nuolat degtų 03O 24 3 03O 24 3 34500 Susitikimo palapinėje šiapus uždangos į Švenčiausiąją. Jas uždegs Aaronas kiekvieną vakarą ir prižiūrės, kad jos degtų iki ryto Viešpaties akivaizdoje. Ši tarnystė bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms. 03O 24 4 03O 24 4 34510 Lempos stovės ant žvakidės iš gryno aukso Viešpaties akivaizdoje. 03O 24 5 03O 24 5 34520 Imk smulkių miltų ir iš jų iškepk dvylika duonos kepalėlių, kiekvieną iš dviejų dešimtųjų efos, 03O 24 6 03O 24 6 34530 juos padėk ant gryno aukso stalo Viešpaties akivaizdoje dviem eilėm, po šešis kiekvienoje eilėje. 03O 24 7 03O 24 7 34540 Ant kiekvienos eilės padėk tyriausių smilkalų, kad jie būtų ant duonos, kuri sudeginama kaip atminimas Viešpačiui. 03O 24 8 03O 24 8 34550 Kas sabatą ji bus keičiama. Izraelitams tai bus amžinas įstatymas. 03O 24 9 03O 24 9 34560 Visa tai priklausys Aaronui ir jo sūnums, jie valgys ją šventoje vietoje, nes tai švenčiausias dalykas iš Viešpaties deginamųjų aukų pagal amžinąjį įstatymą’‘. 03O 24 10 03O 24 10 34570 Izraelitės moters sūnus, kurio tėvas buvo egiptietis, susiginčijo su izraelitu stovykloje. 03O 24 11 03O 24 11 34580 Jį atvedė pas Mozę, kadangi jis piktžodžiavo ir keikė Dievą. Jo motina buvo Šelomita, Dibrio duktė iš Dano giminės. 03O 24 12 03O 24 12 34590 Jį uždarė ir laukė Viešpaties nurodymo. 03O 24 13 03O 24 13 34600 Viešpats įsakė Mozei: 03O 24 14 03O 24 14 34610 ‘‘Išvesk piktžodžiautoją iš stovyklos. Visi, kurie girdėjo jį piktžodžiaujant, teuždeda savo rankas ant jo galvos, o visi žmonės teužmuša jį akmenimis. 03O 24 15 03O 24 15 34620 Izraelitams sakyk: ‘Kas keikia Dievą, atsakys už savo nusikaltimą. 03O 24 16 03O 24 16 34630 Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, turės mirti­jis bus užmuštas akmenimis, ar jis bus vietinis, ar ateivis. Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, bus baudžiamas mirtimi. 03O 24 17 03O 24 17 34640 Kas nužudo žmogų, taip pat turi mirti. 03O 24 18 03O 24 18 34650 Jei kas užmuša gyvulį, atlygins gyvuliu už gyvulį. 03O 24 19 03O 24 19 34660 Kas sužalotų savo artimą, jam bus padaryta taip, kaip jis padarė: 03O 24 20 03O 24 20 34670 sulaužymas už sulaužymą, akis už akį, dantis už dantį. 03O 24 21 03O 24 21 34680 Užmušęs gyvulį, atlygins; užmušęs žmogų, bus baudžiamas mirtimi. 03O 24 22 03O 24 22 34690 Tas pats įstatymas galioja ateiviui ir vietiniam, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’ ‘‘. 03O 24 23 03O 24 23 34700 Po to izraelitai išvedė piktžodžiautoją iš stovyklos ir užmušė jį akmenimis. Jie padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei. 03O 25 1 03O 25 1 34710 Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus kalne: 03O 25 2 03O 25 2 34720 ‘‘Sakyk izraelitams, kad, įėję į šalį, kurią jiems duosiu, septintaisiais metais leistų žemei ilsėtis. 03O 25 3 03O 25 3 34730 Šešerius metus apsėkite dirvą, karpykite vynuogyną ir rinkite vaisius. 03O 25 4 03O 25 4 34740 Septintieji metai bus sabato poilsis žemei, metai, paskirti Viešpačiui. Tada laukų neapsėkite ir vynuogyno nekarpykite. 03O 25 5 03O 25 5 34750 Ką žemė savaime užaugins, nepjaukite ir vynuogių nuo neapkarpytų vynmedžio šakelių nerinkite, nes tai yra poilsio metai žemei. 03O 25 6 03O 25 6 34760 Maistas jums, tarnams, tarnaitėms, samdiniams ir ateiviams, kurie pas jus gyvena, 03O 25 7 03O 25 7 34770 taip pat jūsų gyvuliams bus visa, kas savaime užaugs. 03O 25 8 03O 25 8 34780 Skaičiuok septynis kartus po septynerius metus, iš viso keturiasdešimt devynerius metus. 03O 25 9 03O 25 9 34790 Paskutinių metų septinto mėnesio dešimtą dieną, sutaikinimo dieną, trimituokite visame krašte 03O 25 10 03O 25 10 34800 ir paskelbkite, kad penkiasdešimtieji metai yra jubiliejaus metai ir visiems krašto gyventojams suteikiama laisvė. Kiekvienas turės teisę atgauti nuosavybę ir grįžti į savo šeimą. 03O 25 11 03O 25 11 34810 Nesėkite ir nepjaukite, kas savaime užaugs dirvose, uogų nerinkite neapkarpytuose vynuogynuose, 03O 25 12 03O 25 12 34820 nes tai iškilmingi jubiliejaus metai. Valgykite tai, kas savaime užaugs. 03O 25 13 03O 25 13 34830 Jubiliejaus metais kiekvienas atgaus savo buvusią nuosavybę. 03O 25 14 03O 25 14 34840 Parduodant ar perkant ką nors iš kaimyno, neskriauskite vienas kito, 03O 25 15 03O 25 15 34850 bet pirkite, atsižvelgdami į metų skaičių, praėjusį nuo jubiliejaus metų. 03O 25 16 03O 25 16 34860 Kuo daugiau bus likę derliaus metų, tuo aukštesnė bus kaina; kuo mažiau derliaus metų, tuo mažesnė bus pardavimo kaina, nes jis tau parduos pagal pjūčių skaičių. 03O 25 17 03O 25 17 34870 Neskriauskite vienas kito, būkite sąžiningi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 25 18 03O 25 18 34880 Laikykitės mano įsakymų ir paliepimų, vykdykite juos, kad gyventumėte be baimės 03O 25 19 03O 25 19 34890 ir žemė duotų vaisių, kuriais pasisotintumėte ir laimingai gyventumėte. 03O 25 20 03O 25 20 34900 Gal klausite: ‘Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nerinksime vaisių?’ 03O 25 21 03O 25 21 34910 Aš palaiminsiu šeštuosius metus, ir jie duos jums trejų metų derlių. 03O 25 22 03O 25 22 34920 Sėsite aštuntaisiais metais, maitinsitės turimomis atsargomis ligi devintųjų metų, kol naujas derlius užaugs. 03O 25 23 03O 25 23 34930 Žemė nebus parduodama visam laikui, nes ji mano, o jūs esate tik svečiai ir ateiviai. 03O 25 24 03O 25 24 34940 Todėl visa jūsų žemė bus parduodama su išpirkimo teise. 03O 25 25 03O 25 25 34950 Jei suvargęs tavo brolis parduotų nuosavybės dalį, jo giminaitis gali ją išpirkti. 03O 25 26 03O 25 26 34960 O jei jis neturėtų giminaičio, bet pats galėtų išpirkti, 03O 25 27 03O 25 27 34970 bus nustatyta kaina už tą laiką, kai ji buvo parduota, o kas lieka, sugrąžins pirkėjui, ir taip atgaus savo nuosavybę. 03O 25 28 03O 25 28 34980 Jei neturės reikiamos sumos žemei išpirkti, pirkėjas turės, ką nupirko, ligi jubiliejaus metų; tais metais nuosavybė sugrįš pirmajam šeimininkui. 03O 25 29 03O 25 29 34990 Kas parduotų namus miesto ribose, tam bus leista išsipirkti juos per vienerius metus. 03O 25 30 03O 25 30 35000 Jei neišsipirks per metus, jie pasiliks pirkėjui ir jo palikuonims; jų nereikės grąžinti jubiliejaus metais. 03O 25 31 03O 25 31 35010 O jei namai būtų kaime, kuris neturi apsaugos sienų, bus parduodami kaip laukai; jei nebus išpirkti anksčiau, jubiliejaus metais sugrįš buvusiam savininkui. 03O 25 32 03O 25 32 35020 Levitų namai, esantys jų miestuose, visada gali būti išpirkti. 03O 25 33 03O 25 33 35030 Jei nebus išpirkti, jubiliejaus metais sugrįš savininkams, nes namai levitų miestuose yra jų nuosavybė tarp izraelitų. 03O 25 34 03O 25 34 35040 Jų priemiesčio laukai neparduodami, nes tai jų amžina nuosavybė. 03O 25 35 03O 25 35 35050 Jei tavo brolis izraelitas taptų beturčiu, jį priimk ir juo rūpinkis, nors jis tau būtų svetimas. 03O 25 36 03O 25 36 35060 Neimk iš jo palūkanų, bijok Dievo. Tegul tavo brolis gyvena pas tave. 03O 25 37 03O 25 37 35070 Neskolink jam pinigų už palūkanas ir neduok maisto, siekdamas pasipelnyti. 03O 25 38 03O 25 38 35080 Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies, kad jums duočiau Kanaano žemę ir būčiau jūsų Dievas. 03O 25 39 03O 25 39 35090 Jei vargo priverstas tavo brolis pats tau parsiduotų, nesielk su juo kaip su vergu. 03O 25 40 03O 25 40 35100 Tetarnauja jis tau kaip samdinys ir įnamis ligi jubiliejaus metų. 03O 25 41 03O 25 41 35110 Tuomet jis su savo vaikais grįš pas savo giminę į tėvų namus. 03O 25 42 03O 25 42 35120 Izraelitai yra mano tarnai, Aš juos išvedžiau iš Egipto; jie neturi būti parduodami kaip vergai. 03O 25 43 03O 25 43 35130 Neišnaudokit jų, bijokit Dievo. 03O 25 44 03O 25 44 35140 Vergą ir vergę pirkite iš aplink jus esančių tautų, 03O 25 45 03O 25 45 35150 iš ateivių, pasilikusių gyventi tarp jūsų, ir iš jūsų žemėje gimusių vergų; šiuos galėsite turėti vergais. 03O 25 46 03O 25 46 35160 Juos galėsite palikti kaip paveldėjimą savo palikuonims per amžius. Savo brolių izraelitų nespauskite be gailesčio. 03O 25 47 03O 25 47 35170 Jei tarp jūsų pralobtų ateivis ar svetimtautis ir jam ar kuriam nors iš jo palikuonių parsiduotų nuskurdęs tavo brolis, 03O 25 48 03O 25 48 35180 jis galės būti išpirktas. Jei norės, jį galės išpirkti kas nors iš jo brolių: 03O 25 49 03O 25 49 35190 dėdė, brolėnas arba artimas giminaitis; o jei pajėgs, ir jis pats galės išsipirkti. 03O 25 50 03O 25 50 35200 Jis skaitys metus nuo parsidavimo ligi jubiliejaus metų ir atskaitys iš sumos, už kurią buvo parsidavęs, lyg būtų buvęs samdinys. 03O 25 51 03O 25 51 35210 Jei bus likę daug metų ligi jubiliejaus, pagal juos atsilygins šeimininkui. 03O 25 52 03O 25 52 35220 Jei metų skaičius mažesnis, apskaičiuos su juo pagal likusių metų skaičių ir sumokės išpirkimo kainą. 03O 25 53 03O 25 53 35230 Jis turi būti kaip samdinys visus tuos metus ir šeimininkas nesielgs su juo be gailesčio tavo akivaizdoje. 03O 25 54 03O 25 54 35240 O jei jis nebus išpirktas, jis išeis jubiliejaus metais kartu su savo vaikais. 03O 25 55 03O 25 55 35250 Izraelitai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’‘. 03O 26 1 03O 26 1 35260 ‘‘Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 03O 26 2 03O 26 2 35270 Švęskite sabatus ir gerbkite mano šventyklą. Aš esu Viešpats. 03O 26 3 03O 26 3 35280 Jei elgsitės pagal mano įstatymus, laikysitės jų ir juos vykdysite, 03O 26 4 03O 26 4 35290 duosiu jums lietaus tinkamu metu, ir žemė duos derlių, ir medžiai bus pilni vaisių. 03O 26 5 03O 26 5 35300 Javų kūlimas tęsis ligi vynuogių rinkimo ir vynuogių rinkimas­ligi sėjos; valgysite duonos sočiai ir gyvensite saugiai krašte. 03O 26 6 03O 26 6 35310 Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte. 03O 26 7 03O 26 7 35320 Vysite priešus, ir jie kris jūsų akivaizdoje. 03O 26 8 03O 26 8 35330 Penkiese vysite šimtą, ir šimtas­dešimt tūkstančių; jūsų priešai kris nuo kardo. 03O 26 9 03O 26 9 35340 Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą. 03O 26 10 03O 26 10 35350 Metų derliaus užteks iki naujos pjūties; likutį turėsite pašalinti, kad turėtumėte vietos naujam derliui. 03O 26 11 03O 26 11 35360 Gyvensiu tarp jūsų ir mano siela nesibjaurės jumis. 03O 26 12 03O 26 12 35370 Vaikščiosiu tarp jūsų ir būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta. 03O 26 13 03O 26 13 35380 Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad nevergautumėte. Aš sutraukiau jūsų jungo pančius, kad jūs vaikščiotumėte atsitiesę. 03O 26 14 03O 26 14 35390 O jei manęs neklausysite ir nevykdysite mano įsakymų, 03O 26 15 03O 26 15 35400 niekinsite mano įstatymus, nenorėdami daryti to, kas mano įsakyta, ir taip sulaužysite mano sandorą, 03O 26 16 03O 26 16 35410 štai ką Aš jums padarysiu: išgąstis ir ligos apakins ir naikins jus. Veltui sėsite, nes derlių suvalgys jūsų priešai. 03O 26 17 03O 26 17 35420 Atgręšiu į jus savo veidą, ir jūs būsite žudomi savo priešų akivaizdoje. Jus pavergs tie, kurių jūs nekenčiate, ir jūs bėgsite niekam jūsų nevejant. 03O 26 18 03O 26 18 35430 O jei ir tada neklausysite, padidinsiu jums bausmę septyneriopai 03O 26 19 03O 26 19 35440 ir palaušiu jūsų išdidumą. Dangų virš jūsų padarysiu kaip geležį ir žemę­kaip varį. 03O 26 20 03O 26 20 35450 Niekais nueis jūsų darbas: žemė neduos derliaus ir medžiai neneš vaisių. 03O 26 21 03O 26 21 35460 Jei ir toliau man priešinsitės ir nenorėsite klausyti, dar septyneriopai padidinsiu jums bausmę pagal jūsų nuodėmes. 03O 26 22 03O 26 22 35470 Siųsiu laukinius žvėris, ir jie žudys jūsų vaikus ir gyvulius taip, kad keliai ištuštės. 03O 26 23 03O 26 23 35480 O jei ir tada nesikeisite ir vis priešinsitės, 03O 26 24 03O 26 24 35490 tai ir Aš jums priešinsiuos ir bausiu jus dar septynis kartus stipriau; 03O 26 25 03O 26 25 35500 leisiu kardui naikinti jus už sandoros laužymą. Kai subėgsite į miestus, siųsiu marą, ir jūs būsite priversti pasiduoti priešui. 03O 26 26 03O 26 26 35510 Kai Aš sulaužysiu jūsų duonos ramstį, dešimt moterų keps duoną vienoje krosnyje ir dalins ją pagal svorį; valgysite ir nepasisotinsite. 03O 26 27 03O 26 27 35520 O jei ir tada manęs neklausysite ir priešinsitės, 03O 26 28 03O 26 28 35530 tai mano bausmė bus dar septyneriopai didesnė negu anksčiau. 03O 26 29 03O 26 29 35540 Tada jūs valgysite savo sūnų ir dukterų kūnus. 03O 26 30 03O 26 30 35550 Išardysiu jūsų stabų garbinimo aukštąsias vietas ir numesiu jūsų lavonus ant jūsų stabų liekanų, ir bjaurėsiuos jumis. 03O 26 31 03O 26 31 35560 Jūsų miestus paversiu tyrais, šventyklas padarysiu tuščias ir daugiau nebepriimsiu jūsų aukų. 03O 26 32 03O 26 32 35570 Sunaikinsiu jūsų kraštą taip, kad net jūsų priešai, kurie jame gyvens, stebėsis. 03O 26 33 03O 26 33 35580 Karais jus išsklaidysiu tarp tautų; jūsų kraštas bus paverstas dykuma, miestai sugriauti. 03O 26 34 03O 26 34 35590 Tada žemė džiaugsis sabato poilsiu, kai bus apleista jums esant priešų žemėje. 03O 26 35 03O 26 35 35600 Ji ilsėsis, kol bus apleista, nes nepailsėjo jūsų sabato metu, kai joje gyvenote. 03O 26 36 03O 26 36 35610 Priešų krašte išlikusiųjų širdis pripildysiu baime; juos gąsdins krintančio lapo šlamėjimas ir jie bėgs kaip nuo kardo niekam nesivejant, 03O 26 37 03O 26 37 35620 ir sukniubs vieni ant kitų, lyg bėgdami iš kovos lauko. Niekas iš jūsų nedrįs priešintis, 03O 26 38 03O 26 38 35630 žūsite išsklaidyti priešų tautose, ir svetima žemė jus sunaikins. 03O 26 39 03O 26 39 35640 Išlikusieji merdės priešų žemėje ir kentės už savo tėvų ir savąsias nuodėmes, 03O 26 40 03O 26 40 35650 kol neišpažins savųjų ir savo tėvų nedorybių ir nusikaltimų ir kad jie priešinosi man, 03O 26 41 03O 26 41 35660 už ką Aš priešinausi jiems ir išvedžiau juos į priešų žemę. Jei jų neapipjaustytos širdys nusižemins ir priims bausmę už savo kaltes, 03O 26 42 03O 26 42 35670 Aš prisiminsiu sandorą, kurią padariau su Jokūbu, Izaoku ir Abraomu, ir prisiminsiu žemę, 03O 26 43 03O 26 43 35680 kuri jų palikta džiaugiasi sabato poilsiu. Jie gi atsitrauks nuo savo nuodėmių, kai supras, kad buvo atmetę mano įsakymus ir paniekinę įstatymus. 03O 26 44 03O 26 44 35690 Tačiau, jiems esant priešų žemėje, Aš neišsižadėsiu jų ir nesibjaurėsiu taip, kad jie būtų visiškai sunaikinti, ir savo sandoros su jais neišardysiu. Aš esu Viešpats, jų Dievas. 03O 26 45 03O 26 45 35700 Tada atsiminsiu dėl jų sandorą, kurią sudariau su jų protėviais, kai juos išvedžiau iš Egipto, kad būčiau jų Dievas, nes Aš esu Viešpats’‘. 03O 26 46 03O 26 46 35710 Šituos nuostatus ir įstatymus izraelitams Viešpats davė per Mozę Sinajaus kalne. 03O 27 1 03O 27 1 35720 Viešpats kalbėjo Mozei: 03O 27 2 03O 27 2 35730 ‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei kas padarytų įžadą ir pasižadėtų tarnauti Dievui, mokės nustatytą kainą. 03O 27 3 03O 27 3 35740 Vyras nuo dvidešimties ligi šešiasdešimties metų mokės penkiasdešimt šekelių sidabro pagal šventyklos šekelį; 03O 27 4 03O 27 4 35750 moteris­trisdešimt. 03O 27 5 03O 27 5 35760 Vyras nuo penkerių ligi dvidešimties metų­dvidešimt šekelių sidabro, o moteris­dešimt. 03O 27 6 03O 27 6 35770 Už berniuką nuo vieno mėnesio ligi penkerių metų­penkis šekelius sidabro, už mergaitę­tris. 03O 27 7 03O 27 7 35780 Vyras šešiasdešimties metų ir vyresnis mokės penkiolika šekelių sidabro, moteris­dešimt. 03O 27 8 03O 27 8 35790 Jei bus beturtis ir paskirtos sumos negalės sumokėti, kreipsis į kunigą, kuris nustatys, kiek tas asmuo gali duoti. 03O 27 9 03O 27 9 35800 Jei kas pažadėtų duoti gyvulį, tinkamą aukoti Viešpačiui, tai tas pažadėtasis gyvulys 03O 27 10 03O 27 10 35810 negalės būti pakeistas nei geresniu, nei blogesniu. O jei pakeistų, ir pakeistasis, ir pirmykštis priklausys Viešpačiui. 03O 27 11 03O 27 11 35820 Jei kas pažadėtų duoti nešvarų gyvulį, kuris netinka aukai Viešpačiui, jis bus atvestas pas kunigą, 03O 27 12 03O 27 12 35830 kuris nuspręs, ar jis tinka, ir nustatys jo kainą. 03O 27 13 03O 27 13 35840 Jei aukojantis norės jį išpirkti, pridės prie įkainojimo sumos dar penktą dalį. 03O 27 14 03O 27 14 35850 Jei kas pažadėtų aukoti namus, pašvęsdamas juos Viešpačiui, kunigas apžiūrės, ar jie tinkami, ir nustatys jų vertę. 03O 27 15 03O 27 15 35860 O jei aukotojas norėtų juos išpirkti, pridės prie nustatytos sumos dar penktą dalį ir namai bus jo. 03O 27 16 03O 27 16 35870 Jei kas pažadėtų aukoti savo paveldėtą žemę, pašvęsdamas ją Viešpačiui, jos vertė bus nustatyta pagal sėją. Jei žemė apsėjama vienu homeru miežių, ji bus įkainota penkiasdešimt šekelių sidabro. 03O 27 17 03O 27 17 35880 Jei jis pašvenčia dirvą tuojau po jubiliejaus metų, jos vertė bus visa. 03O 27 18 03O 27 18 35890 O jei ji pašvenčiama kuriam laikui praėjus po jubiliejaus metų, kunigas apskaičiuos jos vertę pagal metų skaičių, likusį ligi jubiliejaus metų. 03O 27 19 03O 27 19 35900 Jei aukotojas panorės išpirkti ją, pridės penktą dalį prie paskirtos kainos ir ją atsiims. 03O 27 20 03O 27 20 35910 Jei nenorėtų išpirkti ir ji bus parduota kitam, aukotojas nebegalės vėliau jos išpirkti, 03O 27 21 03O 27 21 35920 nes, atėjus jubiliejaus metams, ji bus pašvęsta Viešpačiui, o pašvęsti dalykai priklauso kunigams. 03O 27 22 03O 27 22 35930 Jei pirktinė, o ne paveldėta dirva būtų pažadėta Viešpačiui, 03O 27 23 03O 27 23 35940 kunigas apskaičiuos jos vertę pagal skaičių metų ligi jubiliejaus, ir aukotojas tą sumą paaukos Viešpačiui. 03O 27 24 03O 27 24 35950 Jubiliejaus metais ji grįš pirmajam savininkui, kuris ją valdė kaip savo paveldo dalį. 03O 27 25 03O 27 25 35960 Kiekvienas įkainojimas bus daromas pagal šventyklos šekelį. Šekelį sudaro dvidešimt gerų. 03O 27 26 03O 27 26 35970 Pirmagimių gyvulių, kurie priklauso Viešpačiui, niekas negalės pašvęsti: ar tai bus jautis, ar avis,­jie yra Viešpaties. 03O 27 27 03O 27 27 35980 Jei gyvulys yra nešvarus, aukotojas išpirks jį pagal įkainojimą ir pridės penktą kainos dalį; jei išpirkti nenorėtų, bus parduotas už tiek, kiek buvo įkainotas. 03O 27 28 03O 27 28 35990 Visa, kas Viešpačiui pašvęsta,­ar tai žmogus, ar gyvulys, ar dirva­nebus parduodama ir negali būti išpirkta. Visi Viešpačiui pašvęsti dalykai yra Jo. 03O 27 29 03O 27 29 36000 Nieko iš žmonių, kurie yra pašvęsti, negalima išpirkti, bet jie turi mirti. 03O 27 30 03O 27 30 36010 Visos javų ir vaisių derliaus dešimtinės yra Viešpaties ir Jam priklauso. 03O 27 31 03O 27 31 36020 Jei kas norėtų išpirkti savo dešimtines, pridės penktą jų vertės dalį. 03O 27 32 03O 27 32 36030 Galvijų, avių, ožkų ir viso, kas piemenų ganoma, kiekviena dešimta galva bus pašvęsta Viešpačiui. 03O 27 33 03O 27 33 36040 Gyvuliai nebus atrenkami ir nebus vienas kitu pakeičiami. Jei kas pakeistų, tai abu gyvuliai bus pašvęsti Viešpačiui ir nebus išperkami’ ‘‘. 03O 27 34 03O 27 34 36050 Šituos įsakymus Viešpats davė Mozei dėl Izraelio vaikų Sinajaus kalne. 04O 1 1 04O 1 1 36060 Antraisiais metais, izraelitams išėjus iš Egipto, antro mėnesio pirmą dieną Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje Susitikimo palapinėje: 04O 1 2 04O 1 2 36070 ‘‘Suskaičiuokite visus izraelitų vyrus pagal jų kilmę ir šeimas, 04O 1 3 04O 1 3 36080 visus dvidešimties metų ir vyresnius vyrus, tinkamus karui. Tu ir Aaronas suskaičiuokite juos pagal jų būrius. 04O 1 4 04O 1 4 36090 Jums padės kiekvienos giminės vyresnieji. 04O 1 5 04O 1 5 36100 Jų vardai: iš Rubeno­Šedeūro sūnus Elicūras, 04O 1 6 04O 1 6 36110 iš Simeono­Cūrišadajo sūnus Šelumielis, 04O 1 7 04O 1 7 36120 iš Judo­Aminadabo sūnus Naasonas, 04O 1 8 04O 1 8 36130 iš Isacharo­Cuaro sūnus Netanelis, 04O 1 9 04O 1 9 36140 iš Zabulono­Helono sūnus Eliabas, 04O 1 10 04O 1 10 36150 iš Juozapo sūnų: iš Efraimo­Amihudo sūnus Elišama ir iš Manaso­ Pedacūro sūnus Gamelielis, 04O 1 11 04O 1 11 36160 iš Benjamino­Gideonio sūnus Abidanas, 04O 1 12 04O 1 12 36170 iš Dano­Amišadajo sūnus Ahiezeras, 04O 1 13 04O 1 13 36180 iš Ašero­Ochrano sūnus Pagielis, 04O 1 14 04O 1 14 36190 iš Gado­Deuelio sūnus Eljasafas, 04O 1 15 04O 1 15 36200 iš Neftalio­Enano sūnus Ahyra’‘. 04O 1 16 04O 1 16 36210 Šitie yra tautos išrinktieji, atskirų giminių kunigaikščiai ir Izraelio tūkstančių vadai. 04O 1 17 04O 1 17 36220 Mozė ir Aaronas su šiais išvardintais vyrais 04O 1 18 04O 1 18 36230 antrojo mėnesio pirmą dieną surinko vyrus pagal jų gimines ir šeimas, visus turėjusius dvidešimt metų ir vyresnius, 04O 1 19 04O 1 19 36240 kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei, ir suskaičiavo juos Sinajaus dykumoje. 04O 1 20 04O 1 20 36250 Izraelio pirmagimio Rubeno giminės vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 21 04O 1 21 36260 buvo suskaičiuota keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai. 04O 1 22 04O 1 22 36270 Iš Simeono sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 23 04O 1 23 36280 buvo suskaičiuota penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai. 04O 1 24 04O 1 24 36290 Iš Gado sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 25 04O 1 25 36300 buvo suskaičiuota keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt. 04O 1 26 04O 1 26 36310 Iš Judo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 27 04O 1 27 36320 buvo suskaičiuota septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai. 04O 1 28 04O 1 28 36330 Iš Isacharo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 29 04O 1 29 36340 buvo suskaičiuota penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai. 04O 1 30 04O 1 30 36350 Iš Zabulono sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 31 04O 1 31 36360 buvo suskaičiuota penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai. 04O 1 32 04O 1 32 36370 Iš Juozapo giminės, Efraimo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 33 04O 1 33 36380 buvo suskaičiuota keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai. 04O 1 34 04O 1 34 36390 Iš Manaso sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 35 04O 1 35 36400 buvo suskaičiuota trisdešimt du tūkstančiai du šimtai. 04O 1 36 04O 1 36 36410 Iš Benjamino sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 37 04O 1 37 36420 buvo suskaičiuota trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai. 04O 1 38 04O 1 38 36430 Iš Dano sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 39 04O 1 39 36440 buvo suskaičiuota šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai. 04O 1 40 04O 1 40 36450 Iš Ašero sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 41 04O 1 41 36460 buvo suskaičiuota keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai. 04O 1 42 04O 1 42 36470 Iš Neftalio sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas 04O 1 43 04O 1 43 36480 buvo suskaičiuota penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai. 04O 1 44 04O 1 44 36490 Tai vyrai, kuriuos suskaičiavo Mozė, Aaronas ir dvylika Izraelio vyresniųjų, kiekvieną pagal jų kilmę, giminę ir šeimas, 04O 1 45 04O 1 45 36500 dvidešimties metų ir vyresni, tinkantys eiti į karą. 04O 1 46 04O 1 46 36510 Iš viso jų buvo suskaičiuota šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt. 04O 1 47 04O 1 47 36520 Nebuvo priskaičiuoti tik levitai, 04O 1 48 04O 1 48 36530 nes Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 1 49 04O 1 49 36540 ‘‘Levio giminės vyrų neskaičiuok kartu su Izraelio sūnumis, 04O 1 50 04O 1 50 36550 bet paskirk juos šventai tarnystei prie Susitikimo palapinės. Jie nešios palapinę ir visus jos daiktus ir tarnaus prie jos bei gyvens aplink palapinę. 04O 1 51 04O 1 51 36560 Keliantis į kitą vietą, levitai išardys palapinę, o sustojus­vėl išties ją. Jei kas pašalinis prisiartintų prie jos, bus baudžiamas mirtimi. 04O 1 52 04O 1 52 36570 Izraelitai statys savo palapines kiekvienas savoje stovykloje bei jiems paskirtoje vietoje, 04O 1 53 04O 1 53 36580 o levitai statys savo palapines aplink Susitikimo palapinę, kad Izraelio vaikai neiššauktų mano rūstybės. Levitai eis sargybą prie Susitikimo palapinės’‘. 04O 1 54 04O 1 54 36590 Izraelitai padarė visa, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei. 04O 2 1 04O 2 1 36600 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 04O 2 2 04O 2 2 36610 ‘‘Izraelitai privalo ištiesti savo palapines aplink Sandoros palapinę pagal giminės eilę, kiekviena giminė su savo vėliava. 04O 2 3 04O 2 3 36620 Rytų pusėje savo būrių palapines išties Judas, jo vadas yra Aminadabo sūnus Naasonas. 04O 2 4 04O 2 4 36630 Jo giminės vyrų, tinkančių eiti į karą, yra septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai. 04O 2 5 04O 2 5 36640 Šalia jo įrengs savo stovyklą Isacharo giminė, jos vadas yra Cuaro sūnus Netanelis. 04O 2 6 04O 2 6 36650 Jo karių yra penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai. 04O 2 7 04O 2 7 36660 Zabulono giminės vadas yra Helono sūnus Eliabas. 04O 2 8 04O 2 8 36670 Jo giminės vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai. 04O 2 9 04O 2 9 36680 Viso Judo stovykloje yra šimtas aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai vyrų. Jie eis pirmieji. 04O 2 10 04O 2 10 36690 Pietinėje pusėje Rubeno stovyklai vadovaus Šedeūro sūnus Elicūras. 04O 2 11 04O 2 11 36700 Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai. 04O 2 12 04O 2 12 36710 Šalia jo įrengs stovyklą Simeono giminė, kurios vadas yra Cūrišadajo sūnus Šelumielis. 04O 2 13 04O 2 13 36720 Jo tinkančių karui vyrų skaičius yra penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai. 04O 2 14 04O 2 14 36730 Gado giminės vadas yra Deuelio sūnus Eljasafas. 04O 2 15 04O 2 15 36740 Jo karių skaičius yra keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai. 04O 2 16 04O 2 16 36750 Viso Rubeno stovykloje yra šimtas penkiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt vyrų. Rubeno būriai eis antri. 04O 2 17 04O 2 17 36760 Levitai žygiuos viduryje ir neš Susitikimo palapinę. Jie eis ta tvarka, kaip apsistoja, kiekvienas prie savo vėliavos. 04O 2 18 04O 2 18 36770 Vakaruose bus Efraimo sūnų stovykla. Jų vadas yra Amihudo sūnus Elišama. 04O 2 19 04O 2 19 36780 Jo vyrų, tinkančių eiti į karą, yra keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai. 04O 2 20 04O 2 20 36790 Šalia jų bus Manaso giminė. Jos vadas yra Pedacūro sūnus Gamelielis. 04O 2 21 04O 2 21 36800 Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt du tūkstančiai du šimtai. 04O 2 22 04O 2 22 36810 Benjamino giminės vadas yra Gideonio sūnus Abidanas. 04O 2 23 04O 2 23 36820 Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai. 04O 2 24 04O 2 24 36830 Viso Efraimo stovykloje yra šimtas aštuoni tūkstančiai šimtas karių. Efraimo būriai eis treti. 04O 2 25 04O 2 25 36840 Šiaurėje bus Dano stovykla. Jos vadas yra Amišadajo sūnus Ahiezeras. 04O 2 26 04O 2 26 36850 Jo vyrų, tinkančių karui, yra šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai. 04O 2 27 04O 2 27 36860 Šalia jo išties savo palapines Ašero giminė, kurios vadas yra Ochrano sūnus Pagielis. 04O 2 28 04O 2 28 36870 Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai. 04O 2 29 04O 2 29 36880 Šalia jų stovyklaus Neftalio giminė. Jos vadas yra Enano sūnus Ahyra. 04O 2 30 04O 2 30 36890 Jo vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai. 04O 2 31 04O 2 31 36900 Viso Dano stovykloje yra šimtas penkiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai karių. Jie eis paskutiniai’‘. 04O 2 32 04O 2 32 36910 Visų izraelitų vyrų pagal jų gimines, šeimas bei kariuomenės būrius buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt. 04O 2 33 04O 2 33 36920 Levitai nebuvo suskaičiuoti kartu su izraelitais, kaip Viešpats įsakė Mozei. 04O 2 34 04O 2 34 36930 Izraelitai viską padarė taip, kaip Viešpats įsakė. Jie sustodavo ir žygiuodavo būriais, giminėmis ir šeimomis. 04O 3 1 04O 3 1 36940 Tuo metu, kai Viešpats kalbėjo Sinajaus kalne, Aarono ir Mozės palikuonys buvo: 04O 3 2 04O 3 2 36950 Aarono pirmagimis sūnus Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras bei Itamaras. 04O 3 3 04O 3 3 36960 Jie buvo patepti ir pašvęsti kunigų tarnystei. 04O 3 4 04O 3 4 36970 Bet Nadabas ir Abihuvas, aukoję svetimą ugnį Viešpačiui Sinajaus dykumose, mirė, nepalikdami vaikų. Aaronui gyvam esant, kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras. 04O 3 5 04O 3 5 36980 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 3 6 04O 3 6 36990 ‘‘Pakviesk Levio giminę pas kunigą Aaroną, kad jam tarnautų. 04O 3 7 04O 3 7 37000 Jie atliks visus darbus, susijusius su Susitikimo palapine, 04O 3 8 04O 3 8 37010 prižiūrės jos daiktus ir tarnaus prie palapinės tarp Izraelio vaikų. 04O 3 9 04O 3 9 37020 Atiduok levitus Aaronui ir jo sūnums; jie visi yra atiduoti jam iš Izraelio vaikų. 04O 3 10 04O 3 10 37030 Aaroną ir jo sūnus paskirk kunigais. Jei kas iš pašalinių artinsis, bus baudžiamas mirtimi’‘. 04O 3 11 04O 3 11 37040 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 3 12 04O 3 12 37050 ‘‘Aš paėmiau levitus izraelitų pirmagimių vietoje. 04O 3 13 04O 3 13 37060 Kiekvienas pirmagimis yra mano nuo to laiko, kai išžudžiau pirmagimius Egipte; tuomet pašvenčiau sau izraelitų ir jų gyvulių pirmagimius. Jie yra mano. Aš esu Viešpats’‘. 04O 3 14 04O 3 14 37070 Izraelitams esant Sinajaus dykumoje, Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 3 15 04O 3 15 37080 ‘‘Suskaičiuok levitus pagal jų šeimas, visus vyriškos giminės asmenis, nuo vieno mėnesio amžiaus’‘. 04O 3 16 04O 3 16 37090 Mozė suskaitė juos, kaip Viešpats buvo įsakęs. 04O 3 17 04O 3 17 37100 Štai Levio sūnų vardai: Geršonas, Kehatas ir Meraris. 04O 3 18 04O 3 18 37110 Geršono sūnūs: Libnis ir Šimis. 04O 3 19 04O 3 19 37120 Kehato sūnūs: Amramas ir Iccharas, Hebronas ir Uzielis. 04O 3 20 04O 3 20 37130 Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Tai yra Levio giminė pagal savo šeimas. 04O 3 21 04O 3 21 37140 Iš Geršono kilo dvi šeimos: libnių ir šimių. 04O 3 22 04O 3 22 37150 Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, suskaityta septyni tūkstančiai penki šimtai asmenų. 04O 3 23 04O 3 23 37160 Geršono šeimos turėjo statyti savo palapines už Susitikimo palapinės vakarų pusėje, 04O 3 24 04O 3 24 37170 vadovaujami Laelio sūnaus Eljasafo. 04O 3 25 04O 3 25 37180 Jie buvo atsakingi už Susitikimo palapinę, jos uždangalus, palapinės įėjimo užuolaidą, 04O 3 26 04O 3 26 37190 kiemo užkabas, įėjimo į kiemą užkabą, palapinės virves bei visus jos reikmenis. 04O 3 27 04O 3 27 37200 Kehato giminei priklausė amramų, iccharų, hebronų ir uzielitų šeimos. Tai yra kehatų šeimos. 04O 3 28 04O 3 28 37210 Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, suskaityta aštuoni tūkstančiai šeši šimtai asmenų. Jie prižiūrėjo šventyklą. 04O 3 29 04O 3 29 37220 Kehato sūnų šeimos statydavo palapines pietinėje Susitikimo palapinės pusėje. 04O 3 30 04O 3 30 37230 Jiems vadovavo Uzielio sūnus Elicafanas. 04O 3 31 04O 3 31 37240 Jie turėjo saugoti skrynią, stalą, žvakidę, aukurus, šventyklos indus, naudojamus tarnavimo metu, uždangą ir visus reikmenis. 04O 3 32 04O 3 32 37250 Levitų vadų vyriausias buvo Eleazaras, kunigo Aarono sūnus. Jis prižiūrės tuos, kurie rūpinasi šventykla. 04O 3 33 04O 3 33 37260 Iš Merario yra kilusios machlių ir mušių šeimos. 04O 3 34 04O 3 34 37270 Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, buvo šeši tūkstančiai du šimtai asmenų. 04O 3 35 04O 3 35 37280 Jų vadas buvo Abihailo sūnus Cūrielis, jų stovykla buvo šiaurinėje Susitikimo palapinės pusėje. 04O 3 36 04O 3 36 37290 Jie saugojo palapinės lentas, kartis, stulpus, jų pakojus, 04O 3 37 04O 3 37 37300 kiemo stulpus, statomus aplinkui, su jų pakojais, kuoleliais ir virvėmis. 04O 3 38 04O 3 38 37310 Priešais palapinę, rytinėje pusėje, pasistatydavo palapinę Mozė ir Aaronas su savo sūnumis. Jie saugojo šventyklą tarp Izraelio vaikų, nes jei prisiartintų kas iš pašalinių, turėjo būti baudžiamas mirtimi. 04O 3 39 04O 3 39 37320 Viešpačiui įsakius, Mozė ir Aaronas suskaitė visus levitus vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus. Jų buvo dvidešimt du tūkstančiai asmenų. 04O 3 40 04O 3 40 37330 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Dabar suskaičiuok visus izraelitų pirmagimius vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus. 04O 3 41 04O 3 41 37340 Atskirk levitus man­Aš esu Viešpats­vietoj visų Izraelio vaikų pirmagimių ir levitų gyvulius vietoj izraelitų galvijų pirmagimių’‘. 04O 3 42 04O 3 42 37350 Mozė suskaitė izraelitų pirmagimius, kaip Viešpats buvo įsakęs. 04O 3 43 04O 3 43 37360 Visų vyriškos lyties pirmagimių nuo vieno mėnesio amžiaus buvo dvidešimt du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys. 04O 3 44 04O 3 44 37370 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 3 45 04O 3 45 37380 ‘‘Imk levitus vietoje izraelitų pirmagimių ir levitų gyvulius vietoje izraelitų gyvulių. Levitai bus mano. Aš esu Viešpats. 04O 3 46 04O 3 46 37390 Išpirk du šimtus septyniasdešimt tris izraelitų pirmagimius, nes jų yra daugiau negu levitų; 04O 3 47 04O 3 47 37400 imk nuo kiekvieno penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį. Šekelis susideda iš dvidešimt gerų. 04O 3 48 04O 3 48 37410 Atiduok pinigus Aaronui ir jo sūnums už tuos, kurie viršija levitų skaičių’‘. 04O 3 49 04O 3 49 37420 Mozė paėmė išpirkimo pinigus už tuos, kurie viršijo levitų skaičių, 04O 3 50 04O 3 50 37430 iš izraelitų pirmagimių paėmė pinigus: tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį. 04O 3 51 04O 3 51 37440 Juos atidavė Aaronui ir jo sūnums, vykdydamas Viešpaties įsakymą. 04O 4 1 04O 4 1 37450 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 04O 4 2 04O 4 2 37460 ‘‘Suskaičiuok Kehato sūnus levitus pagal jų kilmę ir šeimas, 04O 4 3 04O 4 3 37470 visus nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus; jie prižiūrės Susitikimo palapinę. 04O 4 4 04O 4 4 37480 Tokios bus kehatų pareigos Susitikimo palapinėje ir Švenčiausiojoje. 04O 4 5 04O 4 5 37490 Aaronas ir jo sūnūs, prieš iškeliaujant, nuims uždangą, kabančią prieš Švenčiausiąją, ir ja apdengs Liudijimo skrynią, 04O 4 6 04O 4 6 37500 ant viršaus užties opšrų kailiais ir mėlynu audiniu, ir įvers kartis. 04O 4 7 04O 4 7 37510 Taip pat padėtinės duonos stalą apdengs mėlyna drobe, sudės smilkytuvus ir indus, taures ir puodelius geriamosioms aukoms pilti, o padėtinę duoną uždės viršuje, 04O 4 8 04O 4 8 37520 užties raudona drobe, kurią apdengs opšrų kailių uždangalu, ir įvers kartis. 04O 4 9 04O 4 9 37530 Ims mėlyną audinį, juo apdengs žvakidę, lempas, gnybtuvus, indus nuognaiboms ir visus aliejaus indus; 04O 4 10 04O 4 10 37540 tai įvynios į opšrų kailių uždangalą ir įvers kartis. 04O 4 11 04O 4 11 37550 Auksinį aukurą apdengs mėlyna drobe, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis. 04O 4 12 04O 4 12 37560 Visus apeigoms naudojamus daiktus įvynios į mėlyną audinį, ant viršaus užties opšrų kailių uždangalu ir uždės ant neštuvų. 04O 4 13 04O 4 13 37570 Iš aukuro išims pelenus ir jį apdengs violetine drobe. 04O 4 14 04O 4 14 37580 Sudėję visus reikmenis, kurie vartojami prie aukuro: indus anglims, šakutes, semtuvėlius ir dubenis, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis. 04O 4 15 04O 4 15 37590 Aaronui ir jo sūnums apdengus šventyklą ir visus jos daiktus, keliantis stovyklai, kehatai atėję juos paims. Jiems negalima prisiliesti prie šventų daiktų, kad nemirtų. Tai yra kehatų pareiga Susitikimo palapinėje. 04O 4 16 04O 4 16 37600 Kunigo Aarono sūnus Eleazaras rūpinsis aliejumi lempoms, kvapniais smilkalais, padėtine duona, patepimo aliejumi ir viskuo, ko reikia šventyklos apeigoms, taip pat visais šventykloje esančiais daiktais’‘. 04O 4 17 04O 4 17 37610 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 04O 4 18 04O 4 18 37620 ‘‘Neleiskite kehatų giminei žūti. 04O 4 19 04O 4 19 37630 Tai darykite, kad jie liktų gyvi ir nemirtų, kai ateina prie šventų daiktų. Aaronas ir jo sūnūs paskirs kiekvienam darbą, kas ką turi nešti. 04O 4 20 04O 4 20 37640 Jiems negalima žiūrėti, kas yra Švenčiausiojoje, kol ji neapdengta, kad nenumirtų’‘. 04O 4 21 04O 4 21 37650 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 4 22 04O 4 22 37660 ‘‘Suskaičiuok taip pat Geršono sūnus pagal jų kilmę ir šeimas 04O 4 23 04O 4 23 37670 nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Sandoros palapinėje. 04O 4 24 04O 4 24 37680 Geršonų pareigos yra: 04O 4 25 04O 4 25 37690 nešti palapinės uždangalus, užuolaidą, pakabintą Susitikimo palapinės įėjime, 04O 4 26 04O 4 26 37700 kiemo, kuris yra aplinkui aukurą ir palapinę, užkabas, virves ir prie jų naudojamus įrankius; tai yra jų tarnavimas. 04O 4 27 04O 4 27 37710 Geršonai neš, ką lieps Aaronas ir jo sūnūs. Darbai jiems bus nurodyti ir paskirstyti. 04O 4 28 04O 4 28 37720 Tokia bus Geršono sūnų tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje. 04O 4 29 04O 4 29 37730 Suskaičiuok taip pat Merario sūnus pagal jų kilmę ir šeimas 04O 4 30 04O 4 30 37740 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Susitikimo palapinėje. 04O 4 31 04O 4 31 37750 Jų darbas bus nešti palapinės lentas, jos užkaiščius, stulpus ir pakojus; 04O 4 32 04O 4 32 37760 taip pat kiemo stulpus, statomus aplinkui, jų pakojus, kuolelius, virves ir visus jų reikmenis. Kiekvienam paskirsite, ką jis turi nešti. 04O 4 33 04O 4 33 37770 Tai yra Merario sūnų giminės pareiga ir tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje’‘. 04O 4 34 04O 4 34 37780 Mozė, Aaronas ir vyresnieji suskaitė kehatus pagal jų kilmę 04O 4 35 04O 4 35 37790 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje. 04O 4 36 04O 4 36 37800 Jų buvo du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt. 04O 4 37 04O 4 37 37810 Juos suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei. 04O 4 38 04O 4 38 37820 Buvo suskaityta taip pat ir Geršono sūnūs pagal jų kilmę ir šeimas 04O 4 39 04O 4 39 37830 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje. 04O 4 40 04O 4 40 37840 Jų buvo du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt. 04O 4 41 04O 4 41 37850 Geršono sūnus suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs. 04O 4 42 04O 4 42 37860 Buvo suskaityta taip pat ir Merario sūnūs pagal jų kilmę ir šeimas 04O 4 43 04O 4 43 37870 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje. 04O 4 44 04O 4 44 37880 Jų buvo trys tūkstančiai du šimtai. 04O 4 45 04O 4 45 37890 Merario sūnus suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei. 04O 4 46 04O 4 46 37900 Visų levitų, kuriuos Mozė, Aaronas ir Izraelio vyresnieji suskaitė pagal jų kilmę ir šeimas 04O 4 47 04O 4 47 37910 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, galinčių tarnauti ir nešti Susitikimo palapinę, 04O 4 48 04O 4 48 37920 buvo aštuoni tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt asmenų. 04O 4 49 04O 4 49 37930 Juos suskaitė Mozė, kaip Viešpats buvo įsakęs, kiekvieną pagal jo tarnystę ir naštą. 04O 5 1 04O 5 1 37940 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 5 2 04O 5 2 37950 ‘‘Įsakyk izraelitams pašalinti iš stovyklos visus raupsuotus, visus turinčius plūdimą ir susitepusius mirusiu. 04O 5 3 04O 5 3 37960 Pašalinkite tokius vyrus ir tokias moteris, kad jie nesuteptų stovyklos, kurios viduryje Aš gyvenu’‘. 04O 5 4 04O 5 4 37970 Izraelitai taip ir padarė, ir juos apgyvendino už stovyklos ribų, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei. 04O 5 5 04O 5 5 37980 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 5 6 04O 5 6 37990 ‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei vyras ar moteris padarytų kurią nors nuodėmę, peržengtų Viešpaties įsakymą ir taip nusikalstų, 04O 5 7 04O 5 7 38000 tai jis prisipažins kaltas ir atlygins tam, kuriam nusikalto, atiduos tą patį daiktą ir, be to, pridės penktą dalį jo vertės. 04O 5 8 04O 5 8 38010 O jei nebūtų to, kuriam nusikalto, atiduos viską Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, neskaitant avino, kuris turi būti aukojamas, kad jis būtų sutaikintas. 04O 5 9 04O 5 9 38020 Visos aukos, kurias aukoja izraelitai, priklauso kunigui. 04O 5 10 04O 5 10 38030 Ką pavieniai asmenys aukoja šventykloje ir atiduoda kunigui, yra jo nuosavybė’ ‘‘. 04O 5 11 04O 5 11 38040 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 5 12 04O 5 12 38050 ‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei kieno žmona nusidėtų, būdama neištikima savo vyrui, 04O 5 13 04O 5 13 38060 ir kitas vyras gulėtų su ja ir ją suterštų, tačiau tai įvyktų slaptai ir būtų paslėpta nuo jos vyro akių, ir nebūtų liudytojų, nes ji nebūtų sugauta, 04O 5 14 04O 5 14 38070 ir jei pavydo dvasia apimtų vyrą, nepaisant ar žmona iš tiesų susitepusi, ar tai tik neteisingas įtarimas, 04O 5 15 04O 5 15 38080 jis ją turi atvesti pas kunigą ir aukoti už ją dešimtą efos dalį miežinių miltų; nepils ant jų aliejaus ir nedės smilkalų, nes tai pavydo auka, primenanti nedorybę. 04O 5 16 04O 5 16 38090 Kunigas ją atves ir pastatys Viešpaties akivaizdoje. 04O 5 17 04O 5 17 38100 Jis, paėmęs švento vandens moliniame inde, įmes į jį truputį dulkių nuo palapinės aslos. 04O 5 18 04O 5 18 38110 Kai moteris atsistos Viešpaties akivaizdoje, jis atidengs jos galvą ir paduos jai į ranką pavydo auką; pats gi laikys kartaus vandens, kuris neša prakeikimą, 04O 5 19 04O 5 19 38120 ir prisaikdins ją, sakydamas: ‘Jei neturėjai santykių su svetimu vyru, tau nekenks šitas kartus vanduo. 04O 5 20 04O 5 20 38130 Bet jei buvai neištikima savo vyrui ir susitepei gulėdama su kitu, 04O 5 21 04O 5 21 38140 Viešpats padarys tave prakeikimu tavo tautoje, ir tavo šlaunys ims pūti, o tavo pilvas išsipūs. 04O 5 22 04O 5 22 38150 Šitas vanduo, nešantis prakeikimą, teįeina į tavo vidų, kad tavo pilvas išsipūstų ir šlaunys imtų pūti’. Moteris atsakys: ‘Amen, amen’. 04O 5 23 04O 5 23 38160 Kunigas surašys tuos prakeikimus ir juos nuplaus karčiuoju vandeniu. 04O 5 24 04O 5 24 38170 Jis duos moteriai gerti kartaus vandens, nešančio prakeikimą, kad tas vanduo patektų į moters vidų. 04O 5 25 04O 5 25 38180 Tada kunigas paims iš jos rankų pavydo auką, ją siūbuos Viešpaties akivaizdoje ir aukos ant aukuro. 04O 5 26 04O 5 26 38190 Jis ims saują aukojamųjų miltų ir sudegins ant aukuro. Po to vėl duos moteriai gerti kartaus vandens. 04O 5 27 04O 5 27 38200 Kai ji išgers, jei ji yra nusikaltusi svetimavimu, prakeikimo vanduo, įėjęs į ją, išpūs jos pilvą, ir jos šlaunys ims pūti, ir moteris bus prakeikimas savo tautoje. 04O 5 28 04O 5 28 38210 O jei ji bus nekalta, jai nepakenks, ir ji galės pastoti. 04O 5 29 04O 5 29 38220 Toks yra pavydo įstatymas. 04O 5 30 04O 5 30 38230 Jei vyras apimtas pavydo dvasios atvestų žmoną Viešpaties akivaizdon ir kunigas padarytų visa, kas čia parašyta, 04O 5 31 04O 5 31 38240 vyras bus nekaltas, o moteris susilauks bausmės, jeigu bus nusikaltusi’ ‘‘. 04O 6 1 04O 6 1 38250 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 6 2 04O 6 2 38260 ‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei vyras ar moteris padarys nazarėno įžadą, kad pasišvęstų Viešpačiui, 04O 6 3 04O 6 3 38270 jis susilaikys nuo vyno ir stipraus gėrimo. Negers vynuogių sulčių nei jokio kito gėrimo, kas iš vynuogių išspaudžiama, nevalgys nei šviežių, nei džiovintų vynuogių. 04O 6 4 04O 6 4 38280 Visą laiką, kol yra įžadu pasišventęs Viešpačiui, nevalgys nieko, kas iš vynuogių, net sėklų ar odelės. 04O 6 5 04O 6 5 38290 Padaręs įžadą neskus galvos, kol pasibaigs įžado laikas. Visą savo pasišventimo laiką augins galvos plaukus. 04O 6 6 04O 6 6 38300 Per visą savo įžado laiką nepalies mirusio, 04O 6 7 04O 6 7 38310 net savo tėvu, motina, broliu ar seserimi nesusiteps, jei jie numirtų, nes įžado metu bus pasižadėjęs Dievui. 04O 6 8 04O 6 8 38320 Visą savo įžado laiką jis yra šventas Viešpačiui. 04O 6 9 04O 6 9 38330 Jei kas staiga mirtų šalia jo ir jis susiteptų, tada jis turės nusiskusti galvą septintą, apsivalymo, dieną. 04O 6 10 04O 6 10 38340 Aštuntą dieną atneš du balandžius ar du jaunus karvelius ir prie Susitikimo palapinės paduos juos kunigui. 04O 6 11 04O 6 11 38350 Kunigas vieną jų aukos už nuodėmę, o antrą­deginamąja auka, kad sutaikintų jį, nes jis susitepė mirusiu. Tą dieną jis pakartos įžadą 04O 6 12 04O 6 12 38360 ir atves metinį avinėlį aukai už kaltę. Ankstesnės dienos nebus įskaitytos, nes jo pasišventimas buvo suteptas. 04O 6 13 04O 6 13 38370 Tas yra nazarėno įstatymas. Pasibaigus įžado laikui, jį atves prie Susitikimo palapinės durų, 04O 6 14 04O 6 14 38380 kur jis aukos auką Viešpačiui: metinį sveiką avinėlį deginamajai aukai, metinę sveiką avelę aukai už nuodėmę ir sveiką aviną padėkos aukai, 04O 6 15 04O 6 15 38390 taip pat apšlakstytą aliejumi neraugintos duonos pintinę, neraugintų bandelių, apteptų aliejumi, ir geriamąją auką. 04O 6 16 04O 6 16 38400 Kunigas aukos Viešpačiui auką už nuodėmę ir deginamąją auką. 04O 6 17 04O 6 17 38410 Aviną aukos kaip padėkos auką Viešpačiui, kartu su neraugintos duonos pintine ir geriamąja auka. 04O 6 18 04O 6 18 38420 Tada prie Susitikimo palapinės durų nuskus nazarėnui plaukus; ir kunigas jo plaukus sudegins su padėkos auka. 04O 6 19 04O 6 19 38430 Kunigas, paėmęs išvirtą avino petį, vieną neraugintą bandelę iš pintinės bei neraugintą paplotį, įdės į nazarėno rankas po to, kai jo galva bus nuskusta. 04O 6 20 04O 6 20 38440 Paskui, paėmęs iš nazarėno rankų, jis siūbuos viską Viešpaties akivaizdoje. Visi pašvęstieji daiktai priklausys kunigui. Po to nazarėnas galės gerti vyną. 04O 6 21 04O 6 21 38450 Toks yra nazarėno, kuris davė įžadą, įstatymas ir auka Viešpačiui, neskaičiuojant to, ką jis aukos pagal savo įžadą, kad išpildytų pasišventimo įstatymą’ ‘‘. 04O 6 22 04O 6 22 38460 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 6 23 04O 6 23 38470 ‘‘Pasakyk Aaronui ir jo sūnums laiminti izraelitus tokiais žodžiais: 04O 6 24 04O 6 24 38480 ‘Viešpats telaimina ir tesaugoja tave. 04O 6 25 04O 6 25 38490 Viešpats teparodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas. 04O 6 26 04O 6 26 38500 Viešpats teatgręžia savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę’. 04O 6 27 04O 6 27 38510 Jie šauksis mano vardo izraelitams, ir Aš juos laiminsiu’‘. 04O 7 1 04O 7 1 38520 Tą dieną, kai pabaigė statyti palapinę ir Mozė patepė ir pašventino ją ir visus jos reikmenis, taip pat aukurą ir visus jo daiktus, 04O 7 2 04O 7 2 38530 Izraelio giminių kunigaikščiai aukojo 04O 7 3 04O 7 3 38540 Viešpačiui šešis dengtus vežimus ir dvylika jaučių. (Po vežimą nuo dviejų kunigaikščių ir nuo kiekvieno po jautį.) Visa tai jie atgabeno prie palapinės. 04O 7 4 04O 7 4 38550 Viešpats sakė Mozei: 04O 7 5 04O 7 5 38560 ‘‘Imk tas aukas palapinės reikalams ir skirstyk levitams pagal jų pareigas’‘. 04O 7 6 04O 7 6 38570 Mozė paskirstė vežimus ir jaučius levitams. 04O 7 7 04O 7 7 38580 Du vežimus ir keturis jaučius jis davė Geršono sūnums. 04O 7 8 04O 7 8 38590 Keturis vežimus ir aštuonis jaučius davė Merario sūnums. Jų vyresnysis buvo kunigo Aarono sūnus Itamaras. 04O 7 9 04O 7 9 38600 Kehato sūnums nedavė vežimų nei jaučių, nes jiems patikėta Švenčiausioji turi būti nešama ant pečių. 04O 7 10 04O 7 10 38610 Aukuro patepimo dieną giminių kunigaikščiai aukojo aukuro reikalams. 04O 7 11 04O 7 11 38620 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Kunigaikščiai kiekvienas savo dieną teaukoja aukuro pašventimui skirtas aukas’‘. 04O 7 12 04O 7 12 38630 Pirmą dieną aukojo Aminadabo sūnus Naasonas iš Judo giminės. 04O 7 13 04O 7 13 38640 Tai buvo sidabrinis dubuo, sveriąs šimtą trisdešimt šekelių, ir sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį,­abu indai buvo pilni smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 14 04O 7 14 38650 be to, auksinis indelis, sveriąs dešimt šekelių, pilnas smilkalų; 04O 7 15 04O 7 15 38660 jautis, avinas ir metinis avinėlis deginamajai aukai; 04O 7 16 04O 7 16 38670 ožys aukai už nuodėmę; 04O 7 17 04O 7 17 38680 du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai padėkos aukai. Tai buvo Aminadabo sūnaus Naasono auka. 04O 7 18 04O 7 18 38690 Antrą dieną aukojo Cuaro sūnus Netanelis, Isacharo giminės kunigaikštis: 04O 7 19 04O 7 19 38700 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 20 04O 7 20 38710 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 21 04O 7 21 38720 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 22 04O 7 22 38730 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 23 04O 7 23 38740 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cuaro sūnaus Netanelio auka. 04O 7 24 04O 7 24 38750 Trečią dieną aukojo Zabulono sūnų kunigaikštis, Helono sūnus Eliabas: 04O 7 25 04O 7 25 38760 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 26 04O 7 26 38770 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 27 04O 7 27 38780 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 28 04O 7 28 38790 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 29 04O 7 29 38800 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius, penkis metinius avinėlius. Tai buvo Helono sūnaus Eliabo auka. 04O 7 30 04O 7 30 38810 Ketvirtą dieną aukojo Rubeno sūnų kunigaikštis, Šedeūro sūnus Elicūras: 04O 7 31 04O 7 31 38820 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 32 04O 7 32 38830 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 33 04O 7 33 38840 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 34 04O 7 34 38850 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 35 04O 7 35 38860 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Šedeūro sūnaus Elicūro auka. 04O 7 36 04O 7 36 38870 Penktą dieną aukojo Simeono sūnų kunigaikštis, Cūrišadajo sūnus Šelumielis: 04O 7 37 04O 7 37 38880 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 38 04O 7 38 38890 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 39 04O 7 39 38900 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 40 04O 7 40 38910 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 41 04O 7 41 38920 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cūrišadajo sūnaus Šelumielio auka. 04O 7 42 04O 7 42 38930 Šeštą dieną aukojo Gado sūnų kunigaikštis, Deuelio sūnus Elja-safas: 04O 7 43 04O 7 43 38940 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 44 04O 7 44 38950 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 45 04O 7 45 38960 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 46 04O 7 46 38970 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 47 04O 7 47 38980 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Deuelio sūnaus Eljasafo auka. 04O 7 48 04O 7 48 38990 Septintą dieną aukojo Efraimo sūnų kunigaikštis, Amihudo sūnus Elišama: 04O 7 49 04O 7 49 39000 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 50 04O 7 50 39010 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 51 04O 7 51 39020 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 52 04O 7 52 39030 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 53 04O 7 53 39040 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amihudo sūnaus Elišamos auka. 04O 7 54 04O 7 54 39050 Aštuntą dieną aukojo Manaso sūnų kunigaikštis, Pedacūro sūnus Gamelielis: 04O 7 55 04O 7 55 39060 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 56 04O 7 56 39070 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 57 04O 7 57 39080 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 58 04O 7 58 39090 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 59 04O 7 59 39100 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Pedacūro sūnaus Gamelielio auka. 04O 7 60 04O 7 60 39110 Devintą dieną aukojo Benjamino sūnų kunigaikštis, Gideonio sūnus Abidanas: 04O 7 61 04O 7 61 39120 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 62 04O 7 62 39130 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 63 04O 7 63 39140 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 64 04O 7 64 39150 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 65 04O 7 65 39160 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Gideonio sūnaus Abidano auka. 04O 7 66 04O 7 66 39170 Dešimtą dieną aukojo Dano sūnų kunigaikštis, Amišadajo sūnus Ahiezeras: 04O 7 67 04O 7 67 39180 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 68 04O 7 68 39190 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 69 04O 7 69 39200 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 70 04O 7 70 39210 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 71 04O 7 71 39220 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amišadajo sūnaus Ahiezero auka. 04O 7 72 04O 7 72 39230 Vienuoliktą dieną aukojo Ašero sūnų kunigaikštis, Ochrano sūnus Pagielis: 04O 7 73 04O 7 73 39240 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 74 04O 7 74 39250 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 75 04O 7 75 39260 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 76 04O 7 76 39270 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 77 04O 7 77 39280 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Ochrano sūnaus Pagielio auka. 04O 7 78 04O 7 78 39290 Dvyliktą dieną aukojo Neftalio sūnų kunigaikštis, Enano sūnus Ahyra: 04O 7 79 04O 7 79 39300 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; 04O 7 80 04O 7 80 39310 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; 04O 7 81 04O 7 81 39320 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; 04O 7 82 04O 7 82 39330 ožį aukai už nuodėmę; 04O 7 83 04O 7 83 39340 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Enano sūnaus Ahyros auka. 04O 7 84 04O 7 84 39350 Tos buvo Izraelio kunigaikščių aukos aukuro pašventinimo proga: dvylika sidabrinių dubenių, dvylika sidabrinių taurių, dvylika auksinių indelių. 04O 7 85 04O 7 85 39360 Kadangi dubuo svėrė šimtą trisdešimt šekelių sidabro ir kiekviena taurė septyniasdešimt šekelių, tai visi sidabriniai indai svėrė du tūkstančius keturis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį. 04O 7 86 04O 7 86 39370 Dvylika auksinių indelių, kurie buvo pilni smilkalų, kiekvienas svėrė po dešimt šekelių; viso aukso buvo šimtas dvidešimt šekelių. 04O 7 87 04O 7 87 39380 Jaučių deginamajai aukai buvo dvylika, avinų dvylika, metinių avinėlių dvylika kartu su duonos auka; aukai už nuodėmę buvo dvylika ožių. 04O 7 88 04O 7 88 39390 Padėkos aukai buvo dvidešimt keturi jaučiai, šešiasdešimt avinų, šešiasdešimt ožių ir šešiasdešimt metinių avinėlių. Tos aukos buvo duotos aukuro pašventinimui po to, kai jis buvo pateptas. 04O 7 89 04O 7 89 39400 Kai Mozė įėjo į Susitikimo palapinę kalbėtis su Dievu, jis girdėjo balsą nuo dangčio, kuris buvo ant Sandoros skrynios tarp dviejų cherubų. Iš ten Dievas kalbėjo su juo. 04O 8 1 04O 8 1 39410 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 8 2 04O 8 2 39420 ‘‘Sakyk Aaronui, kad jis sustatytų lempas taip, kad visos degtų žvakidės priekyje’‘. 04O 8 3 04O 8 3 39430 Aaronas sustatė lempas, kad jos degtų žvakidės priekyje, kaip Viešpats įsakė Mozei. 04O 8 4 04O 8 4 39440 Visa žvakidė buvo nukalta iš aukso, pagal Viešpaties Mozei parodytą pavyzdį. 04O 8 5 04O 8 5 39450 Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas: 04O 8 6 04O 8 6 39460 ‘‘Imk levitus iš Izraelio vaikų ir apvalyk juos, 04O 8 7 04O 8 7 39470 apšlakstydamas apvalomuoju vandeniu, liepk nusiskusti plaukus nuo viso kūno ir išsiplauti drabužius, tai jie bus apvalyti. 04O 8 8 04O 8 8 39480 Jie ims veršį ir duonos aukai­ aliejumi apšlakstytų smulkių miltų, ir kitą veršį­aukai už nuodėmę. 04O 8 9 04O 8 9 39490 Sušauk izraelitus ir pastatyk levitus prie Susitikimo palapinės. 04O 8 10 04O 8 10 39500 Tu pastatysi levitus prieš Viešpatį, ir izraelitai uždės ant jų rankas. 04O 8 11 04O 8 11 39510 Aaronas paaukos levitus Viešpačiui, kaip Izraelio vaikų auką, kad jie tarnautų Jam. 04O 8 12 04O 8 12 39520 Levitai uždės rankas ant veršių galvų, kurių vieną paaukosi kaip auką už nuodėmę, o kitą­kaip deginamąją auką; taip levitai bus sutaikinti. 04O 8 13 04O 8 13 39530 Pastatyk levitus prieš Aaroną ir jo sūnus ir paaukok juos Viešpačiui; 04O 8 14 04O 8 14 39540 išskirk levitus iš izraelitų, kad jie būtų mano. 04O 8 15 04O 8 15 39550 Po to jie tarnaus man Susitikimo palapinėje. Taip jie bus apvalyti ir pašvęsti man, 04O 8 16 04O 8 16 39560 nes jie visi yra man atiduoti vietoje izraelitų pirmagimių, 04O 8 17 04O 8 17 39570 kadangi visi izraelitų pirmagimiai yra mano­žmonės ir gyvuliai. Aš juos pašvenčiau sau nuo tos dienos, kai išžudžiau egiptiečių pirmagimius. 04O 8 18 04O 8 18 39580 Aš paėmiau levitus vietoje izraelitų pirmagimių 04O 8 19 04O 8 19 39590 ir pavedžiau juos Aarono ir jo sūnų priežiūrai, kad tarnautų man Susitikimo palapinėje ir sutaikintų izraelitus. Taip izraelitai bus apsaugoti nuo sunaikinimo, kuris ištiktų juos, jei kas iš jų išdrįstų artintis prie šventyklos’‘. 04O 8 20 04O 8 20 39600 Mozė, Aaronas ir izraelitai pasielgė su levitais taip, kaip Viešpats įsakė Mozei: 04O 8 21 04O 8 21 39610 juos apvalė, jie išsiplovė savo drabužius, o Aaronas paaukojo juos kaip auką Viešpačiui ir sutaikino. 04O 8 22 04O 8 22 39620 Po to levitai ėjo į Susitikimo palapinę ir atliko jiems skirtą tarnystę Aarono ir jo sūnų priežiūroje. 04O 8 23 04O 8 23 39630 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 8 24 04O 8 24 39640 ‘‘Toks yra įstatymas levitams: dvidešimt penkerių metų ir vyresni tarnaus Susitikimo palapinėje, 04O 8 25 04O 8 25 39650 o, sulaukę penkiasdešimties metų amžiaus, jie nebetarnaus. 04O 8 26 04O 8 26 39660 Jie padės savo broliams saugoti Susitikimo palapinę, bet nedirbs jokio darbo. Tai įsakymas levitams, liečiąs jų tarnystę’‘. 04O 9 1 04O 9 1 39670 Izraelitams išėjus iš Egipto, antraisiais metais, pirmą mėnesį Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje: 04O 9 2 04O 9 2 39680 ‘‘Tegul izraelitai švenčia Paschą jai skirtu metu, 04O 9 3 04O 9 3 39690 šio mėnesio keturioliktos dienos vakare, laikydamiesi visų apeigų ir nurodymų’‘. 04O 9 4 04O 9 4 39700 Mozė pasakė izraelitams, kad jie turi švęsti Paschą. 04O 9 5 04O 9 5 39710 Jie ją šventė pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare prie Sinajaus kalno. Izraelitai darė visa, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei. 04O 9 6 04O 9 6 39720 Kai kurie buvo susitepę žmogaus lavonu ir tą dieną negalėjo švęsti Paschos. Jie atėjo pas Mozę bei Aaroną ir jiems tarė: 04O 9 7 04O 9 7 39730 ‘‘Mes susitepę mirusiu. Ar dėl to mes neturime teisės aukoti Viešpačiui kartu su visais izraelitais?’‘ 04O 9 8 04O 9 8 39740 Mozė jiems atsakė: ‘‘Palaukite, aš paklausiu, ką Viešpats pasakys šiuo reikalu’‘. 04O 9 9 04O 9 9 39750 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 9 10 04O 9 10 39760 ‘‘Jei kas iš izraelitų susiteptų mirusiu ar būtų kelionėje, tešvenčia Paschą 04O 9 11 04O 9 11 39770 antro mėnesio keturioliktos dienos vakare, valgydamas neraugintą duoną su karčiomis žolėmis; 04O 9 12 04O 9 12 39780 nieko nepaliks ligi ryto ir nė vieno avinėlio kaulo nesulaužys; laikysis visų Paschos nuostatų. 04O 9 13 04O 9 13 39790 O jei kas nesuteptas ir nekeliaudamas nešvęstų Paschos, tas bus išnaikintas iš savo tautos, nes neaukojo Viešpačiui skirtu laiku; jis atsakys už savo nuodėmę. 04O 9 14 04O 9 14 39800 Jei tarp jūsų būtų svetimšalis ar ateivis, kuris norėtų švęsti Paschą, tešvenčia ją Viešpačiui, laikydamasis tų pačių apeigų ir nurodymų. Jums ir ateiviui yra tas pats įstatymas’‘. 04O 9 15 04O 9 15 39810 Tą dieną, kai buvo pastatyta Liudijimo palapinė, ją apdengė debesis, o naktį virš palapinės buvo tarsi ugnies liepsna. 04O 9 16 04O 9 16 39820 Taip buvo visą laiką: dieną ją dengė debesis, o naktį­tarsi liepsna. 04O 9 17 04O 9 17 39830 Kai palapinę dengiąs debesis pakildavo, izraelitai iškeliaudavo; toje vietoje, kur debesis nusileisdavo, izraelitai statydavo stovyklą. 04O 9 18 04O 9 18 39840 Pagal Viešpaties įsakymą jie keliaudavo ir Jam įsakius ištiesdavo palapines. Kol debesis dengė palapinę, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje. 04O 9 19 04O 9 19 39850 Jei debesis virš palapinės pasilikdavo ilgą laiką, izraelitai nekeliaudavo. 04O 9 20 04O 9 20 39860 Kartais debesis virš palapinės likdavo tik kelias dienas. Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo. 04O 9 21 04O 9 21 39870 Jei debesis stovėdavo virš palapinės tik vieną naktį ir, dienai brėkštant, pakildavo, jie keliaudavo toliau; jei debesis pakildavo, jie iškeliaudavo ar dieną, ar naktį. 04O 9 22 04O 9 22 39880 O jei dvi dienas ar visą mėnesį, ar metus debesis pasilikdavo ant palapinės, izraelitai pasilikdavo toje pačioje vietoje; kai tik debesis pakildavo, jie keldavosi iš stovyklos. 04O 9 23 04O 9 23 39890 Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo. Jie laikėsi Viešpaties per Mozę duoto įsakymo. 04O 10 1 04O 10 1 39900 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 10 2 04O 10 2 39910 ‘‘Padaryk du sidabrinius trimitus, kad galėtum sušaukti žmones ir jiems pranešti, kai reikės keltis iš stovyklos. 04O 10 3 04O 10 3 39920 Sutrimitavus abiem trimitais, visa tauta susirinks pas tave prie Susitikimo palapinės. 04O 10 4 04O 10 4 39930 Jei sutrimituos vienu trimitu, pas tave susirinks izraelitų kunigaikščiai. 04O 10 5 04O 10 5 39940 Kai trimituos pavojų, pirmieji pakils tie, kurie stovyklauja rytų pusėje. 04O 10 6 04O 10 6 39950 Trimituojant pavojų antrą sykį, pajudės pietuose esančios stovyklos. Pavojaus ženklą trimituosite skelbdami kelionės pradžią. 04O 10 7 04O 10 7 39960 Sušaukdami tautos susirinkimą, trimituosite, bet ne pavojaus signalą. 04O 10 8 04O 10 8 39970 Trimituos Aarono sūnūs, kunigai; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms. 04O 10 9 04O 10 9 39980 Jei eisite į karą savo žemėje prieš tuos, kurie jus spaudžia, trimituokite pavojų. Viešpats, jūsų Dievas, prisimins jus ir išgelbės iš jūsų priešų. 04O 10 10 04O 10 10 39990 Jūsų džiaugsmo dieną, šventės dieną ir pirmą mėnesio dieną, trimituokite prie deginamųjų ir padėkos aukų kaip atminimą Dievui. Aš, Viešpats, jūsų Dievas’‘. 04O 10 11 04O 10 11 40000 Antraisiais metais, antro mėnesio dvidešimtą dieną debesis pakilo nuo Liudijimo palapinės, 04O 10 12 04O 10 12 40010 ir izraelitai iškeliavo būriais iš Sinajaus dykumos. Debesis nusileido Parano dykumoje. 04O 10 13 04O 10 13 40020 Tai buvo pirmoji jų kelionė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei. 04O 10 14 04O 10 14 40030 Pirmieji ėjo Judo giminės žmonės tvarkingais būriais. Jų vadas buvo Aminadabo sūnus Naasonas. 04O 10 15 04O 10 15 40040 Isacharo giminės pulkų vadas buvo Cuaro sūnus Netanelis. 04O 10 16 04O 10 16 40050 Zabulono giminės pulkų vadas buvo Helono sūnus Eliabas. 04O 10 17 04O 10 17 40060 Po to buvo išardyta palapinė, kuria nešini ėjo Geršono ir Merario sūnūs. 04O 10 18 04O 10 18 40070 Paskui juos keliavo Rubeno pulkai. Jų vadas buvo Šedeūro sūnus Elicūras. 04O 10 19 04O 10 19 40080 Simeono giminės pulkų vadas buvo Cūrišadajo sūnus Šelumielis. 04O 10 20 04O 10 20 40090 Gado giminės pulkų vadas buvo Deuelio sūnus Eljasafas. 04O 10 21 04O 10 21 40100 Po to ėjo Kehato sūnūs, kurie nešė Švenčiausiąją. Kai jie nuėjo, palapinė buvo jau pastatyta. 04O 10 22 04O 10 22 40110 Toliau ėjo Efraimo giminės pulkai, kuriems vadovavo Amihudo sūnus Elišama. 04O 10 23 04O 10 23 40120 Manaso giminės pulkų vadas buvo Pedacūro sūnus Gamelielis. 04O 10 24 04O 10 24 40130 Benjamino giminės pulkų vadas buvo Gideonio sūnus Abidanas. 04O 10 25 04O 10 25 40140 Paskutiniai iš stovyklos iškeliavo Dano pulkai. Jiems vadovavo Amišadajo sūnus Ahiezeras. 04O 10 26 04O 10 26 40150 Ašero giminės pulkų vadas buvo Ochrano sūnus Pagielis. 04O 10 27 04O 10 27 40160 Neftalio giminės pulkų vadas buvo Enano sūnus Ahyra. 04O 10 28 04O 10 28 40170 Tokia tvarka ėjo Izraelio vaikų pulkai, kai keldavosi iš vienos vietos į kitą. 04O 10 29 04O 10 29 40180 Mozė sakė savo žmonos broliui Hobabui, midjaniečio Reuelio sūnui: ‘‘Mes eisime į vietą, kurią Viešpats mums pažadėjo. Keliauk su mumis, mes tau gera darysime, nes Viešpats pažadėjo Izraeliui gerovę’‘. 04O 10 30 04O 10 30 40190 Tas jam atsakė: ‘‘Aš nekeliausiu su jumis, bet grįšiu į savo šalį, kurioje gimiau’‘. 04O 10 31 04O 10 31 40200 Mozė atsakė: ‘‘Nepalik mūsų, nes tu geriausiai žinai, kaip mes turime įsikurti dykumoje; tu būsi mums vietoje akių. 04O 10 32 04O 10 32 40210 Jei pasiliksi su mumis, duosime tau, ką mums Viešpats duos’‘. 04O 10 33 04O 10 33 40220 Jie keliavo nuo Sinajaus kalno tris dienas, ir Viešpaties Sandoros skrynia buvo nešama pirma jų į stovyklai paskirtą vietą. 04O 10 34 04O 10 34 40230 Viešpaties debesis rodė jiems kelią, keliaujant dienos metu. 04O 10 35 04O 10 35 40240 Sandoros skrynią pakeliant kelionei, Mozė tardavo: ‘‘Viešpatie! Teišsisklaido Tavo priešai ir bėga nuo Tavo veido tie, kurie Tavęs nekenčia’‘. 04O 10 36 04O 10 36 40250 Kai sustodavo, jis tardavo: ‘‘Sugrįžk, Viešpatie, pas Izraelio tūkstančių tūkstančius!’‘ 04O 11 1 04O 11 1 40260 Izraelitai murmėjo prieš Viešpatį, ir Viešpačiui tai nepatiko. Tai išgirdęs, Viešpats užsirūstino, Jo ugnis užsidegė tarp jų ir ėmė naikinti stovyklos pakraštį. 04O 11 2 04O 11 2 40270 Tauta šaukėsi Mozės ir, kai Mozė pasimeldė Viešpačiui, ugnis užgeso. 04O 11 3 04O 11 3 40280 Jie praminė tą vietą Tabera, nes Viešpaties ugnis degė tarp jų. 04O 11 4 04O 11 4 40290 Kartu keliavo daug svetimšalių, kurie pasidavė geiduliams; su jais drauge verkė ir izraelitai, sakydami: ‘‘Kas duos mums mėsos? 04O 11 5 04O 11 5 40300 Atsimename žuvis, kurias valgėme Egipte ir jos mums nieko nekainavo; taip pat prisimename agurkus, melionus, porus, svogūnus ir česnakus. 04O 11 6 04O 11 6 40310 Dabar mūsų sielos išseko, nes mūsų akys nieko kito nemato­tiktai maną’‘. 04O 11 7 04O 11 7 40320 Mana buvo geltona ir panaši į kalendros sėklas. 04O 11 8 04O 11 8 40330 Žmonės vaikščiojo aplinkui ir ją rinkosi, malė girnomis ar susitrindavo grūstuvuose, virė puoduose ir kepė iš jos papločius; jos skonis buvo panašus į ragaišio su aliejumi skonį. 04O 11 9 04O 11 9 40340 Nusileidžiant naktį ant stovyklos rasai, krisdavo ir mana. 04O 11 10 04O 11 10 40350 Mozė išgirdo, kaip žmonės verkia savo šeimose prie palapinių angų. Viešpaties rūstybė smarkiai užsidegė, Mozė taip pat buvo nepatenkintas. 04O 11 11 04O 11 11 40360 Jis skundėsi Viešpačiui: ‘‘Kam vargini savo tarną? Kodėl nerandu malonės Tavo akyse? Ir kodėl uždėjai man visos šitos tautos naštą? 04O 11 12 04O 11 12 40370 Argi šita tauta yra mano vaikai, ar aš ją pagimdžiau, kad man sakai: ‘Nunešk juos, paėmęs į glėbį, kaip auklė nešioja kūdikį, į žemę, kurią Tu pažadėjai jų tėvams?’ 04O 11 13 04O 11 13 40380 Iš kur aš imsiu mėsos, kad pasotinčiau tokią daugybę? Jie rauda ir šaukia: ‘Duok mums mėsos!’ 04O 11 14 04O 11 14 40390 Aš negaliu vienas nešti visos šitos tautos, nes man tai per sunku. 04O 11 15 04O 11 15 40400 Jeigu taip su manimi elgiesi, geriau nužudyk mane, jei atradau malonę Tavo akyse, kad nebūčiau varginamas tokių didelių bėdų’‘. 04O 11 16 04O 11 16 40410 Viešpats atsakė Mozei: ‘‘Surink septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų, apie kuriuos žinai, kad jie yra tautos vadovai, nuvesk juos prie Susitikimo palapinės ir atsistok ten kartu su jais. 04O 11 17 04O 11 17 40420 Aš nužengsiu ir kalbėsiu su tavimi, paimsiu dvasios, kuri yra ant tavęs, ir suteiksiu jiems, kad jie kartu su tavimi neštų tautos naštą ir tau nereikėtų nešti vienam. 04O 11 18 04O 11 18 40430 O tautai sakyk: ‘Pasišventinkite ir rytoj valgysite mėsos, nes Viešpats išgirdo jūsų verksmą, kai sakėte: ‘Kas mums duos mėsos? Gera mums buvo Egipte’. Viešpats jums duos mėsos, ir jūs valgysite. 04O 11 19 04O 11 19 40440 Ne vieną dieną, ne dvi dienas, ne penkias dienas, ne dešimt dienų ir ne dvidešimt dienų, 04O 11 20 04O 11 20 40450 bet visą mėnesį, kol nebegalėsite į ją net pažiūrėti; jūs paniekinote Viešpatį, kuris yra tarp jūsų, ir raudojote Jo akivaizdoje, sakydami: ‘Kodėl mes išėjome iš Egipto?’ ‘‘ 04O 11 21 04O 11 21 40460 Mozė tarė: ‘‘Šitos tautos yra šeši šimtai tūkstančių pajėgių vyrų, ir Tu sakai, kad duosi jiems visą mėnesį valgyti mėsos? 04O 11 22 04O 11 22 40470 Argi mes turėsime papjauti avis ir jaučius, kad užtektų visiems? Ar susirinks visos jūros žuvys, kad juos pasotintų?’‘ 04O 11 23 04O 11 23 40480 Viešpats atsakė jam: ‘‘Argi Viešpaties ranka sutrumpėjo? Dabar matysi, ar mano žodžiai išsipildys, ar ne’‘. 04O 11 24 04O 11 24 40490 Mozė nuėjo ir pasakė tautai Viešpaties žodžius. Jis surinko septyniasdešimt izraelitų vyresniųjų ir juos sustatė prie palapinės. 04O 11 25 04O 11 25 40500 Viešpats nužengė debesyje ir jam kalbėjo. Ir Jis paėmė dvasios, kuri buvo ant Mozės, ir davė septyniasdešimčiai vyresniųjų. Kai ant jų nusileido dvasia, jie pradėjo pranašauti ir nepaliovė. 04O 11 26 04O 11 26 40510 Stovykloje buvo pasilikę du vyrai, vienas vardu Eldadas, o kitas­Medadas. Ir jie gavo tos dvasios, nes ir juodu buvo įtraukti į sąrašą, bet nebuvo atėję prie palapinės. Jie pradėjo pranašauti stovykloje. 04O 11 27 04O 11 27 40520 Vienas jaunuolis atbėgo ir pranešė Mozei: ‘‘Eldadas ir Medadas pranašauja stovykloje!’‘ 04O 11 28 04O 11 28 40530 Nūno sūnus Jozuė, Mozės tarnas, tarė: ‘‘Mano valdove Moze, uždrausk jiems!’‘ 04O 11 29 04O 11 29 40540 Bet jis atsakė: ‘‘Ar tu pavydi dėl manęs? O, kad visa Viešpaties tauta pranašautų ir kad Viešpats duotų kiekvienam savo dvasios!’‘ 04O 11 30 04O 11 30 40550 Mozė ir Izraelio vyresnieji sugrįžo į stovyklą. 04O 11 31 04O 11 31 40560 Pakilo Viešpaties siųstas vėjas ir atnešė putpelių. Jų tiek prikrito aplinkui stovyklą, kiek galima apeiti per dvi dienas ir dvi uolektys nuo žemės. 04O 11 32 04O 11 32 40570 Žmonės rinko putpeles visą tą dieną ir naktį ir dar kitą dieną, ir kiekvienas prisirinko nemažiau kaip dešimt homerų; jas džiovino aplink stovyklą. 04O 11 33 04O 11 33 40580 Mėsa tebebuvo jiems tarp dantų, ir jie dar nebuvo jos suvalgę, kai Viešpaties rūstybė užsidegė prieš tautą, ir Jis ištiko juos dideliu maru. 04O 11 34 04O 11 34 40590 Ta vieta buvo pavadinta Kibrot Taavos kapinėmis, nes ten palaidojo žmones, kurie buvo pasidavę geiduliams. 04O 11 35 04O 11 35 40600 Išėję iš Kibrot Taavos kapinių, jie nukeliavo į Hacerotą ir ten sustojo. 04O 12 1 04O 12 1 40610 Mirjama ir Aaronas priekaištavo Mozei dėl jo vedybų, nes jis buvo vedęs etiopę. 04O 12 2 04O 12 2 40620 Jie sakė: ‘‘Argi Viešpats kalbėjo tik per vieną Mozę? Argi Jis nekalbėjo taip pat ir per mus?’‘ Viešpats tai išgirdo. 04O 12 3 04O 12 3 40630 Mozė gi buvo labai romus, romiausias iš visų žmonių žemėje. 04O 12 4 04O 12 4 40640 Viešpats staiga prabilo į Mozę, Aaroną bei Mirjamą: ‘‘Jūs trys išeikite prie Susitikimo palapinės’‘. Jiems išėjus, 04O 12 5 04O 12 5 40650 Viešpats nužengė debesies stulpe ir, stovėdamas palapinės įėjime, pašaukė Aaroną ir Mirjamą. Kai juodu priėjo, 04O 12 6 04O 12 6 40660 Jis tarė jiems: ‘‘Klausykite! Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne. 04O 12 7 04O 12 7 40670 Ne taip yra su mano tarnu Moze, kuris yra ištikimas visuose mano namuose. 04O 12 8 04O 12 8 40680 Su juo Aš kalbuosi veidas į veidą, atvirai, o ne neaiškiais žodžiais, ir jis mato mano pavidalą. Kaip judu nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?’‘ 04O 12 9 04O 12 9 40690 Užsirūstinęs Viešpats pasitraukė. 04O 12 10 04O 12 10 40700 Pasitraukė ir debesis nuo palapinės. Staiga Mirjamą išbėrė raupsai, ji pabalo kaip sniegas. Aaronas, pažvelgęs į ją ir pamatęs ją apdengtą raupsais, 04O 12 11 04O 12 11 40710 tarė Mozei: ‘‘Maldauju, mano valdove, tenepasilieka ant mudviejų ši nuodėmė, kurią padarėme per savo kvailumą. 04O 12 12 04O 12 12 40720 Tenebūna ji kaip kūdikis, negyvas gimęs, kurio kūno dalis jau sugedus’‘. 04O 12 13 04O 12 13 40730 Mozė šaukėsi Viešpaties: ‘‘Maldauju, o Dieve, išgydyk ją’‘. 04O 12 14 04O 12 14 40740 Viešpats jam atsakė: ‘‘Jei jos tėvas būtų spjovęs jai į veidą, argi ji nebūtų turėjusi rausti bent septynias dienas? Tebūna atskirta septynias dienas nuo stovyklos ir paskui bus pašaukta atgal’‘. 04O 12 15 04O 12 15 40750 Mirjama buvo septynias dienas atskirta nuo stovyklos, ir tauta nepajudėjo iš vietos, kol Mirjama nebuvo pašaukta atgal. 04O 12 16 04O 12 16 40760 Po to izraelitai iškeliavo iš Haceroto ir apsistojo Parano dykumoje. 04O 13 1 04O 13 1 40770 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 13 2 04O 13 2 40780 ‘‘Siųsk vyrus, po vieną vyresnįjį iš kiekvienos giminės, išžvalgyti Kanaano žemės, kurią duosiu izraelitams’‘. 04O 13 3 04O 13 3 40790 Mozė padarė, ką Viešpats įsakė. Jis išsiuntė iš Parano dykumos kiekvienos giminės vyresnįjį: 04O 13 4 04O 13 4 40800 Rubeno giminės­Zakūro sūnų Šamūvą, 04O 13 5 04O 13 5 40810 Simeono giminės­Horio sūnų Šafatą, 04O 13 6 04O 13 6 40820 Judo giminės­Jefunės sūnų Kalebą, 04O 13 7 04O 13 7 40830 Isacharo giminės­Juozapo sūnų Igalą, 04O 13 8 04O 13 8 40840 Efraimo giminės­Nūno sūnų Ozėją, 04O 13 9 04O 13 9 40850 Benjamino giminės­Rafuvo sūnų Paltį, 04O 13 10 04O 13 10 40860 Zabulono giminės­Sodžio sūnų Gadielį, 04O 13 11 04O 13 11 40870 iš Juozapo sūnų, Manaso giminės­ Susio sūnų Gadį, 04O 13 12 04O 13 12 40880 Dano giminės­Gemalio sūnų Amielį, 04O 13 13 04O 13 13 40890 Ašero giminės­Mykolo sūnų Setūrą, 04O 13 14 04O 13 14 40900 Neftalio giminės­Vofsio sūnų Nachbį, 04O 13 15 04O 13 15 40910 Gado giminės­Machio sūnų Geuelį. 04O 13 16 04O 13 16 40920 Tai vardai vyrų, kuriuos Mozė pasiuntė išžvalgyti kraštą. Nūno sūnų Ozėją jis pavadino Jozue. 04O 13 17 04O 13 17 40930 Mozė, siųsdamas juos į Kanaano šalį, tarė jiems: ‘‘Pradėkite šalies pietuose ir, nuėję į kalnus, 04O 13 18 04O 13 18 40940 apžiūrėkite žemę ir žmones, kurie ten gyvena: ar jie galingi, ar silpni, ar jų mažai, ar daug; 04O 13 19 04O 13 19 40950 ar pati žemė gera, ar bloga; kokie miestai, ar turi mūro sienas, ar ne; 04O 13 20 04O 13 20 40960 ar žemė derlinga, ar nualinta, ar miškinga, ar ne. Būkite drąsūs ir mums atneškite tos žemės vaisių’‘. Buvo metas, kada skinamos pirmosios vynuogės. 04O 13 21 04O 13 21 40970 Jie nuėję išžvalgė žemę nuo Cino dykumos iki Rehobo, kur einama į Lebo Hamatą. 04O 13 22 04O 13 22 40980 Jie patraukė į pietus ir atėjo į Hebroną, kur gyveno Anako sūnūs Ahimanas, Šešajas ir Talmajas. Hebronas įkurtas septyneriais metais anksčiau už Egipto miestą Coaną. 04O 13 23 04O 13 23 40990 Nuėję prie Eškolo upelio, nupjovė šaką su viena keke vynuogių, ir du vyrai ją nešė ant karties. Taip pat paėmė granato vaisių ir figų iš tos vietos, 04O 13 24 04O 13 24 41000 kuri buvo pavadinta Eškolu, nes ten Izraelio vaikai nupjovė vynuogių kekę. 04O 13 25 04O 13 25 41010 Žvalgai, apėję visą šalį, sugrįžo po keturiasdešimties dienų 04O 13 26 04O 13 26 41020 pas Mozę, Aaroną ir izraelitus į Kadešą, į Parano dykumą. Jie papasakojo visiems, ką sužinojo, ir parodė to krašto vaisius. 04O 13 27 04O 13 27 41030 Jie sakė: ‘‘Buvome nuėję į žemę, į kurią mus siuntei. Ji tikrai plūsta pienu ir medumi, ir štai jos vaisiai; 04O 13 28 04O 13 28 41040 bet jos gyventojai yra stiprūs, miestai dideli, apjuosti mūro sienomis. Ten matėme ir Anako palikuonių. 04O 13 29 04O 13 29 41050 Amalekiečiai gyvena pietuose, hetitai, jebusiečiai ir amoritai kalnuose, kanaaniečiai prie jūros ir Jordano slėnyje’‘. 04O 13 30 04O 13 30 41060 Bet Kalebas nuramino žmones prieš Mozę ir sakė: ‘‘Eikime ir užimkime tą žemę, nes mes esame pajėgūs juos nugalėti’‘. 04O 13 31 04O 13 31 41070 Bet vyrai, buvę su juo, sakė: ‘‘Mes negalime eiti prieš tas tautas, nes jos už mus stipresnės’‘. 04O 13 32 04O 13 32 41080 Ir jie skleidė tarp Izraelio vaikų blogus atsiliepimus apie tą žemę, kurią buvo išžvalgę, kalbėdami: ‘‘Žemė, kurią išžvalgėme, ryja savo gyventojus, o žmonės, kuriuos matėme, yra labai aukšto ūgio. 04O 13 33 04O 13 33 41090 Ten matėme milžinus iš Anako giminės, ir mes buvome prieš juos kaip žiogai, ir tokie mes buvome jų akyse’‘. 04O 14 1 04O 14 1 41100 Visa tauta pakėlė balsus ir raudojo tą naktį. 04O 14 2 04O 14 2 41110 Jie murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: ‘‘Verčiau būtume mirę Egipte arba žuvę šioje dykumoje. 04O 14 3 04O 14 3 41120 Kodėl Viešpats atvedė mus į šią žemę? Ar tam, kad žūtume nuo kardo, o mūsų žmonos ir vaikai taptų priešo grobiu? Ar ne geriau būtų grįžti į Egiptą?’‘ 04O 14 4 04O 14 4 41130 Jie tarėsi: ‘‘Išsirinkime vadą ir grįžkime į Egiptą’‘. 04O 14 5 04O 14 5 41140 Mozė ir Aaronas puolė ant žemės prieš visą Izraelio vaikų susirinkimą. 04O 14 6 04O 14 6 41150 Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas iš tų, kurie žvalgė kraštą, perplėšė savo rūbus 04O 14 7 04O 14 7 41160 ir kalbėjo izraelitams: ‘‘Žemė, kurią apėjome ir išžvalgėme, labai gera. 04O 14 8 04O 14 8 41170 Jei Viešpats bus maloningas, Jis mus įves į tą žemę, plūstančią pienu ir medumi. 04O 14 9 04O 14 9 41180 Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis, nebijokime!’‘ 04O 14 10 04O 14 10 41190 Bet žmonės ketino juodu užmušti akmenimis. Ir Viešpaties šlovė pasirodė visiems izraelitams virš Susitikimo palapinės. 04O 14 11 04O 14 11 41200 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ar dar ilgai šita tauta niekins mane? Kodėl jie netiki manimi, matydami visus stebuklus, kuriuos padariau jų akivaizdoje? 04O 14 12 04O 14 12 41210 Aš juos bausiu maru ir sunaikinsiu, o iš tavęs padarysiu didesnę ir galingesnę tautą už šitą’‘. 04O 14 13 04O 14 13 41220 Mozė kalbėjo Viešpačiui: ‘‘Tada egiptiečiai, iš kurių Tu išvedei šią tautą, išgirs tai, ką Tu padarei tautai, 04O 14 14 04O 14 14 41230 ir pasakys šio krašto gyventojams, kurie girdėjo, kad Tu, Viešpatie, esi su mumis, kad Tu esi regimas veidu į veidą, kad Tavo debesis yra virš šios tautos ir kad Tu eini pirma mūsų dienos metu debesies stulpe ir naktį­ ugnies stulpe; 04O 14 15 04O 14 15 41240 todėl jei Tu išžudysi savo žmones, tautos, kurios girdėjo apie Tavo šlovę, sakys: 04O 14 16 04O 14 16 41250 ‘Kadangi Viešpats nepajėgė įvesti šitos tautos į žemę, kurią jiems prisiekdamas pažadėjo, tai išžudė juos dykumoje’. 04O 14 17 04O 14 17 41260 Viešpatie, meldžiu Tave, parodyk savo galią, kaip esi pasakęs: 04O 14 18 04O 14 18 41270 ‘Viešpats yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos’. 04O 14 19 04O 14 19 41280 Maldauju, atleisk šitos tautos nusikaltimus dėl Tavo didelio gailestingumo, kaip atleisdavai jai nuo išėjimo iš Egipto iki šiol’‘. 04O 14 20 04O 14 20 41290 Viešpats atsakė: ‘‘Atleidžiu, kaip prašei. 04O 14 21 04O 14 21 41300 Kaip Aš gyvas, visa žemė bus pilna Viešpaties šlovės. 04O 14 22 04O 14 22 41310 Kadangi visi žmonės, kurie matė mano šlovę ir stebuklus, kuriuos dariau Egipte ir dykumoje, mane gundė jau dešimt kartų ir neklausė mano balso, 04O 14 23 04O 14 23 41320 jie neišvys žemės, kurią pažadėjau jų tėvams. Niekas iš tų, kurie mane pykdė, nematys jos. 04O 14 24 04O 14 24 41330 Savo tarną Kalebą, kuris kupinas kitokios dvasios ir iki galo sekė manimi, įvesiu į tą žemę, į kurią jis buvo nuėjęs, ir jo palikuonys ją paveldės. 04O 14 25 04O 14 25 41340 Kadangi amalekiečiai ir kanaaniečiai gyvena slėniuose, rytoj iš stovyklos visi keliaukite į dykumą Raudonosios jūros link’‘. 04O 14 26 04O 14 26 41350 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 04O 14 27 04O 14 27 41360 ‘‘Kiek dar šita pikta tauta murmės prieš mane? Aš girdžiu Izraelio vaikų murmėjimą, kai jie murma prieš mane. 04O 14 28 04O 14 28 41370 Sakyk jiems: ‘Kaip Aš gyvas,­ sako Viešpats,­padarysiu jums taip, kaip jūs kalbėjote. 04O 14 29 04O 14 29 41380 Šioje dykumoje liks jūsų lavonai. Visi, kurie buvote suskaičiuoti, dvidešimties metų ir vyresni, ir murmėjote prieš mane, 04O 14 30 04O 14 30 41390 neįeisite į žemę, kurią jums pažadėjau, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę. 04O 14 31 04O 14 31 41400 Jūsų vaikus, apie kuriuos sakėte, kad jie bus priešų grobis, įvesiu į tą žemę, kurią jūs paniekinote. 04O 14 32 04O 14 32 41410 Jūsų lavonai kris šioje dykumoje. 04O 14 33 04O 14 33 41420 Jūsų vaikai klajos dykumoje keturiasdešimt metų dėl jūsų paleistuvystės, kol jūsų lavonai pasiliks dykumoje. 04O 14 34 04O 14 34 41430 Pagal skaičių dienų, kai jūs žvalgėte žemę, už keturiasdešimt dienų jūs nešiosite savo kaltes keturiasdešimt metų, už kiekvieną dieną­metai, ir jūs pažinsite, ką reiškia būti mano atmestiems. 04O 14 35 04O 14 35 41440 Kaip kalbėjau, taip ir padarysiu visai šiai piktai tautai, kuri sukilo prieš mane­visi mirs šioje dykumoje’ ‘‘. 04O 14 36 04O 14 36 41450 Vyrai, kuriuos Mozė buvo išsiuntęs išžvalgyti žemę, ir kurie grįžę sukurstė tautą murmėti prieš Viešpatį, blogai kalbėdami apie kraštą 04O 14 37 04O 14 37 41460 ir skleisdami blogus atsiliepimus apie tą žemę, buvo ištikti Viešpaties akivaizdoje ir mirė. 04O 14 38 04O 14 38 41470 Iš visų, kurie buvo išėję žemę išžvalgyti, gyvi liko tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas. 04O 14 39 04O 14 39 41480 Kai Mozė pasakė visus šiuos žodžius izraelitams, jie labai nuliūdo. 04O 14 40 04O 14 40 41490 Atsikėlę anksti rytą, jie užlipo ant kalno, sakydami: ‘‘Eisime į žemę, kurią Viešpats pažadėjo, nes mes nusikaltome’‘. 04O 14 41 04O 14 41 41500 Mozė jiems atsakė: ‘‘Kodėl neklausote Viešpaties įsakymo? Jūs nieko gero nelaimėsite. 04O 14 42 04O 14 42 41510 Neikite, nes Viešpats neis su jumis, jūs žūsite nuo priešų. 04O 14 43 04O 14 43 41520 Amalekiečiai ir kaananiečiai yra prieš jus. Jūs žūsite nuo kardo, nes neklausėte Viešpaties, todėl Viešpats nebus su jumis’‘. 04O 14 44 04O 14 44 41530 Bet jie nusprendė eiti į kalnus. Tačiau nei Viešpaties Sandoros skrynia, nei Mozė nepajudėjo iš stovyklos. 04O 14 45 04O 14 45 41540 Atėję amalekiečiai ir kaananiečiai, gyvenantys kalnuose, juos sumušė ir vijosi iki Hormos. 04O 15 1 04O 15 1 41550 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 15 2 04O 15 2 41560 ‘‘Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite įėję ir apsigyvenę pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu, 04O 15 3 04O 15 3 41570 ir aukosite Viešpačiui auką iš bandos ar kaimenės­deginamąją, vykdydami įžadus, laisva valia aukodami ar savo iškilmėse, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui, 04O 15 4 04O 15 4 41580 kiekvienas, kuris aukos, atsineš duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su vienu ketvirtadaliu hino aliejaus, 04O 15 5 04O 15 5 41590 ir prie deginamosios ar kitos gyvulinės aukos pridės ketvirtą hino dalį vyno prie kiekvieno avinėlio geriamajai aukai. 04O 15 6 04O 15 6 41600 Prie kiekvieno avino duonos aukai pridėkite dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su trečdaliu hino aliejaus, 04O 15 7 04O 15 7 41610 ir geriamajai aukai trečią dalį hino vyno, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 04O 15 8 04O 15 8 41620 Kai aukosite jautį deginamajai aukai ar įžadui įvykdyti, ar padėkos aukoms, 04O 15 9 04O 15 9 41630 duokite prie kiekvieno jaučio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su puse hino aliejaus, 04O 15 10 04O 15 10 41640 ir pusę hino vyno geriamajai aukai, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 04O 15 11 04O 15 11 41650 Taip darykite prie kiekvieno jaučio, avino, avinėlio ar ožio 04O 15 12 04O 15 12 41660 pagal aukų skaičių, kurias aukosite. 04O 15 13 04O 15 13 41670 Vietiniai gyventojai taip darys aukodami auką, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui; 04O 15 14 04O 15 14 41680 ir jeigu tarp jūsų esantis ateivis norės aukoti auką, jis darys taip pat, kaip ir jūs. 04O 15 15 04O 15 15 41690 Tas pats nuostatas galioja ir jums, ir ateiviams, gyvenantiems jūsų žemėje, nes kaip jūs, taip ir ateiviai bus prieš Viešpatį. 04O 15 16 04O 15 16 41700 Toks pat įstatymas bus jums ir ateiviams, gyvenantiems tarp jūsų’ ‘‘. 04O 15 17 04O 15 17 41710 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 15 18 04O 15 18 41720 ‘‘Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu, 04O 15 19 04O 15 19 41730 ir valgysite to krašto duonos, aukokite Viešpačiui auką. 04O 15 20 04O 15 20 41740 Aukokite paplotį iš pirmos tešlos, kaip aukojate derliaus pirmienas. 04O 15 21 04O 15 21 41750 Iš pirmos tešlos aukokite Viešpačiui per visas jūsų kartas. 04O 15 22 04O 15 22 41760 Jei netyčia ko nors nevykdytumėte iš to, ką Aš įsakiau Mozei 04O 15 23 04O 15 23 41770 ir per jį paskelbiau, nuo tos dienos, kai daviau savo įsakymus, per visas jūsų kartas, 04O 15 24 04O 15 24 41780 jei tai padarysite dėl neapsižiūrėjimo, aukokite man veršį deginamajai aukai, kad būtų malonus kvapas, kartu su duonos ir geriamąja auka, pagal visus nuostatus, ir ožį aukai už nuodėmę. 04O 15 25 04O 15 25 41790 Kunigas sutaikins izraelitus, ir jiems bus atleista, nes jie nusikalto netyčia, tačiau jie aukos deginamąją auką Viešpačiui ir auką už savo nuodėmę. 04O 15 26 04O 15 26 41800 Bus atleista Izraelio tautai ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, nes nusikaltimas įvyko dėl nežinojimo. 04O 15 27 04O 15 27 41810 Jei vienas žmogus nusikalstų nežinodamas, teaukoja metinę ožką už savo nusikaltimą. 04O 15 28 04O 15 28 41820 Kunigas sutaikins jį, nes nusikalto Viešpačiui nežinodamas; jis bus sutaikintas, ir kaltė jam bus atleista. 04O 15 29 04O 15 29 41830 Vietiniams gyventojams ir ateiviams, netyčia nusikaltus, bus taikomas tas pats įstatymas. 04O 15 30 04O 15 30 41840 Bet jei žmogus nusikalstų sąmoningai ir taip paniekintų Viešpatį, nežiūrint ar jis bus vietinis, ar ateivis, jis bus išnaikintas iš savo tautos, 04O 15 31 04O 15 31 41850 nes paniekino Viešpaties žodį ir Jo įsakymą. Todėl ta siela bus sunaikinta. Jis atsakys už savo nusikaltimą’ ‘‘. 04O 15 32 04O 15 32 41860 Izraelitams būnant dykumoje, jie rado žmogų, renkantį malkas sabato dieną. 04O 15 33 04O 15 33 41870 Jie atvedė jį pas Mozę ir Aaroną, 04O 15 34 04O 15 34 41880 ir uždarė jį, nes nežinojo, ką su juo daryti. 04O 15 35 04O 15 35 41890 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Tas žmogus turi mirti, visi žmonės tegul užmuša jį akmenimis už stovyklos ribų’‘. 04O 15 36 04O 15 36 41900 Išvedę už stovyklos, užmušė jį akmenimis, kaip Viešpats buvo įsakęs. 04O 15 37 04O 15 37 41910 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 15 38 04O 15 38 41920 ‘‘Įsakyk izraelitams pasidaryti savo apdarų kraštuose kutus su mėlynomis juostelėmis. 04O 15 39 04O 15 39 41930 Pažvelgę į juosteles, atsiminkite Viešpaties įsakymus ir nesekite savo širdimis ir akimis, kurios veda į paleistuvystę. 04O 15 40 04O 15 40 41940 Atsiminkite mano įsakymus, juos vykdykite ir būkite šventi. 04O 15 41 04O 15 41 41950 Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės’‘. 04O 16 1 04O 16 1 41960 Korachas, Levio sūnaus Kehato sūnaus Iccharo sūnus, ir iš Rubeno sūnų Eliabo sūnūs Datanas ir Abiramas bei Peleto sūnus Onas 04O 16 2 04O 16 2 41970 sukilo prieš Mozę. Prie jų prisidėjo du šimtai penkiasdešimt izraelitų, tautos kunigaikščių, žinomų bendruomenėje ir gerbiamų vyrų. 04O 16 3 04O 16 3 41980 Jie susirinkę kalbėjo prieš Mozę ir Aaroną: ‘‘Gana judviem; visi izraelitai yra šventi ir Viešpats yra tarp jų. Kodėl judu keliatės aukščiau Viešpaties tautos?’‘ 04O 16 4 04O 16 4 41990 Tai išgirdęs, Mozė puolė ant žemės 04O 16 5 04O 16 5 42000 ir kalbėjo Korachui ir su juo esantiems: ‘‘Rytoj Viešpats parodys, kas yra šventas ir kas yra Jo. Tiems, kuriuos Jis išsirinko, Jis leis prisiartinti prie Jo. 04O 16 6 04O 16 6 42010 Kiekvienas imkite savo smilkytuvą: tu, Korachai, ir visas tavo būrys, 04O 16 7 04O 16 7 42020 pasiėmę ugnies, užberkite ant jos smilkalų Viešpaties akivaizdoje. Kurį Jis išsirinks, tas bus šventas. Jūs, Levio sūnūs, keliatės per aukštai!’‘ 04O 16 8 04O 16 8 42030 Mozė sakė Korachui: ‘‘Klausykite, Levio sūnūs! 04O 16 9 04O 16 9 42040 Argi jums dar maža, kad Izraelio Dievas jus išsirinko iš visos tautos ir pašaukė eiti tarnystę Viešpaties palapinėje ir tarnauti tautai? 04O 16 10 04O 16 10 42050 Jis pašaukė savo tarnystei tave ir tavo brolius levitus, tai kodėl dar reikalaujate kunigystės? 04O 16 11 04O 16 11 42060 Kodėl sukilote tu ir tavo pasekėjai prieš Viešpatį? Kas gi yra Aaronas, kad prieš jį murmate?’‘ 04O 16 12 04O 16 12 42070 Mozė pasiuntė pašaukti abu Eliabo sūnus Dataną ir Abiramą. Juodu atsakė: ‘‘Mudu neisime. 04O 16 13 04O 16 13 42080 Ar tau dar maža, kad mus išvedei iš žemės, plūstančios pienu ir medum, kad nužudytum dykumoje? Ar dar nori viešpatauti mums? 04O 16 14 04O 16 14 42090 Ar nuvedei mus į žemę, kurioje teka pienas ir medus, ir ar davei mums paveldėti laukus ir vynuogynus? Ar ir akis nori šiems žmonėms išlupti? Mudu neateisime!’‘ 04O 16 15 04O 16 15 42100 Mozė, labai įpykęs, meldė Viešpatį: ‘‘Nežiūrėk į jų aukas; aš neėmiau iš jų nė asilaičio ir nė vieno nenuskriaudžiau’‘. 04O 16 16 04O 16 16 42110 Mozė sakė Korachui: ‘‘Rytoj tu ir visas tavo būrys stokite Viešpaties akivaizdoje: tu, jie ir Aaronas. 04O 16 17 04O 16 17 42120 Imkite kiekvienas savo smilkytuvą, įdėkite į juos smilkalų ir atneškite smilkytuvus Viešpaties akivaizdon­du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų; taip pat tu ir Aaronas atneškite savo smilkytuvus’‘. 04O 16 18 04O 16 18 42130 Visi įsidėjo ugnies į smilkytuvus ir užbėrę ant jos smilkalų atsistojo prie Susitikimo palapinės įėjimo, kartu su Moze su Aaronu. 04O 16 19 04O 16 19 42140 Korachas sušaukė visus izraelitus prie Susitikimo palapinės, ir visiems matant pasirodė Viešpaties šlovė. 04O 16 20 04O 16 20 42150 Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: 04O 16 21 04O 16 21 42160 ‘‘Pasitraukite iš šio susirinkimo, Aš juos bematant sunaikinsiu’‘. 04O 16 22 04O 16 22 42170 Juodu puolė ant žemės, prašydami: ‘‘Dieve, Tu kiekvieno kūno dvasios Dievas. Argi vienam nusidėjus Tavo rūstybė sunaikins visus?’‘ 04O 16 23 04O 16 23 42180 Viešpats atsakė Mozei: 04O 16 24 04O 16 24 42190 ‘‘Įsakyk visiems pasitraukti nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių’‘. 04O 16 25 04O 16 25 42200 Mozė ėjo prie Datano ir Abiramo, jį sekė Izraelio vyresnieji. 04O 16 26 04O 16 26 42210 Jis tarė tautai: ‘‘Pasitraukite nuo šių piktadarių palapinių ir nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad ir jūs nežūtumėte dėl jų nuodėmių’‘. 04O 16 27 04O 16 27 42220 Visiems pasitraukus nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių, Datanas ir Abiramas išėję stovėjo savo palapinių angose kartu su žmonomis ir vaikais. 04O 16 28 04O 16 28 42230 Mozė tarė: ‘‘Dabar matysite, kad Viešpats siuntė mane visa tai daryti ir kad aš nieko nedariau savo valia. 04O 16 29 04O 16 29 42240 Jei jie mirs paprasta mirtimi, kaip miršta visi žmonės, tai Viešpats manęs nesiuntė; 04O 16 30 04O 16 30 42250 bet jei Viešpats padarys naują dalyką, kad žemė atsivers ir prarys juos ir visa, kas jiems priklauso, ir jie gyvi pateks į mirusiųjų buveinę, žinokite, kad jie piktžodžiavo Viešpačiui’‘. 04O 16 31 04O 16 31 42260 Kai tik jis baigė kalbėti, žemė prasiskyrė po jų kojomis 04O 16 32 04O 16 32 42270 ir atsivėrusi prarijo juos su jų palapinėmis, žmonėmis ir visu lobiu. 04O 16 33 04O 16 33 42280 Jie gyvi nugrimzdo į mirusiųjų buveinę, ir žemė apdengė juos, ir jie buvo išnaikinti iš susirinkusiųjų. 04O 16 34 04O 16 34 42290 O visi izraelitai, kurie stovėjo aplinkui, žūstantiems šaukiant, pradėjo bėgti, nes jie sakė: ‘‘Kad tik ir mūsų žemė neprarytų’‘. 04O 16 35 04O 16 35 42300 Viešpaties siųsta ugnis sunaikino tuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, kurie aukojo smilkalus. 04O 16 36 04O 16 36 42310 Po to Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 16 37 04O 16 37 42320 ‘‘Įsakyk Aarono sūnui kunigui Eleazarui surinkti smilkytuvus iš degėsių, ir išsklaidyti ugnį, nes jie pašventinti. 04O 16 38 04O 16 38 42330 Smilkytuvus tų, kurie nusidėjo prieš savo sielas, tegul perkala į skardas ir jomis apdengia aukurą, nes jie buvo aukojami prieš Viešpatį ir tapo pašventinti. Tai bus izraelitams atsiminimo ženklas’‘. 04O 16 39 04O 16 39 42340 Kunigas Eleazaras surinko varinius smilkytuvus, kuriuose aukojo gaisre žuvę, perkalė į skardas ir apdengė jomis aukurą, 04O 16 40 04O 16 40 42350 kaip atminimą Izraelio vaikams, kaip Viešpats jam sakė per Mozę, kad svetimasis, kuris nėra Aarono palikuonis, nesiartintų aukoti smilkalų Viešpačiui ir nežūtų kaip Korachas ir visas jo būrys. 04O 16 41 04O 16 41 42360 Kitą dieną visi izraelitai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: ‘‘Judu nužudėte Viešpaties žmones’‘. 04O 16 42 04O 16 42 42370 Žmonėms susirinkus prieš Mozę ir Aaroną, jie atsigręžė į Susitikimo palapinę, ir štai ją apdengė debesis ir pasirodė Viešpaties šlovė. 04O 16 43 04O 16 43 42380 Mozė ir Aaronas nuėjo prie Susitikimo palapinės. 04O 16 44 04O 16 44 42390 Viešpats tarė Mozei: 04O 16 45 04O 16 45 42400 ‘‘Pasitraukite nuo šių žmonių. Aš juos tuojau sunaikinsiu’‘. Juodu puolė ant žemės. 04O 16 46 04O 16 46 42410 Mozė sakė Aaronui: ‘‘Imk smilkytuvą, pasisemk žarijų nuo aukuro, užberk ant jų smilkalų ir skubiai eik prie žmonių, kad juos sutaikintum, nes jau pasireiškė Viešpaties rūstybė ir prasidėjo maras’‘. 04O 16 47 04O 16 47 42420 Ir Aaronas padarė, kaip Mozė įsakė, ir nubėgo į žmonių vidurį, tarp kurių jau buvo prasidėjęs maras. Jis užbėrė smilkalų ir sutaikino tautą. 04O 16 48 04O 16 48 42430 Jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų. Maras liovėsi. 04O 16 49 04O 16 49 42440 Mirė keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant žuvusiųjų Koracho maište. 04O 16 50 04O 16 50 42450 Kai maras liovėsi, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo palapinės. 04O 17 1 04O 17 1 42460 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 17 2 04O 17 2 42470 ‘‘Sakyk izraelitams, kad kiekviena giminė duotų lazdą; iš visų jų kunigaikščių pagal jų giminę dvylika lazdų. Užrašyk kiekvieno vardą ant jo lazdos. 04O 17 3 04O 17 3 42480 Ant Levio lazdos užrašyk Aarono vardą. Nuo giminės kunigaikščio bus po vieną lazdą. 04O 17 4 04O 17 4 42490 Jas sudėk Susitikimo palapinėje ties liudijimu, kur jums apsireiškiu. 04O 17 5 04O 17 5 42500 Kurį iš jų išsirinksiu, to lazda pražys, taip padarysiu galą izraelitų murmėjimui, kuriuo jie prieš judu murma’‘. 04O 17 6 04O 17 6 42510 Mozė pranešė tai izraelitams. Kiekvienos giminės kunigaikštis davė lazdą. Buvo dvylika lazdų, tarp jų ir Aarono lazda. 04O 17 7 04O 17 7 42520 Mozė jas padėjo Viešpaties akivaizdoje Liudijimo palapinėje. 04O 17 8 04O 17 8 42530 Mozė, įėjęs kitą dieną, rado žaliuojančią Aarono, Levio giminės, lazdą. Pumpurai išsiskleidė žiedais, sužaliavo lapeliais ir subrandino migdolus. 04O 17 9 04O 17 9 42540 Mozė išnešė visas lazdas iš šventyklos prie izraelitų. Jie apžiūrėjo jas ir kiekvienas atsiėmė savo lazdą. 04O 17 10 04O 17 10 42550 Tuomet Viešpats tarė Mozei: ‘‘Įnešk atgal Aarono lazdą prie liudijimo, kad ji būtų ženklas maištaujantiems, kad pasibaigtų jų murmėjimas prieš mane, ir jie nemirtų’‘. 04O 17 11 04O 17 11 42560 Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė. 04O 17 12 04O 17 12 42570 Izraelitai sakė Mozei: ‘‘Štai mes mirštame, mes visi žūvame. 04O 17 13 04O 17 13 42580 Kas tik artinasi prie Viešpaties palapinės, tas miršta. Argi visi būsime sunaikinti?’‘ 04O 18 1 04O 18 1 42590 Viešpats kalbėjo Aaronui: ‘‘Tu ir tavo sūnūs būsite atsakingi už šventyklą ir kunigų tarnystę. 04O 18 2 04O 18 2 42600 Tavo broliai iš Levio giminės, tavo tėvo palikuonys, prisidės prie tavęs ir tarnaus tau, bet tu ir tavo sūnūs atliksite kunigų tarnystę Liudijimo palapinėje. 04O 18 3 04O 18 3 42610 Levitai tarnaus tau ir atliks visus palapinės darbus, tačiau jie nelies šventyklos indų ir aukuro, kad jie ir jūs nežūtumėte. 04O 18 4 04O 18 4 42620 Tebūna jie su tavimi ir tetarnauja Susitikimo palapinėje, atlikdami visus jos darbus. Svetimasis neturi būti tarp jūsų. 04O 18 5 04O 18 5 42630 Prižiūrėkite šventyklą ir aukurą, kad nekiltų mano rūstybė prieš izraelitus. 04O 18 6 04O 18 6 42640 Aš jums daviau jūsų brolius levitus iš izraelitų kaip dovaną, kad jie tarnautų Susitikimo palapinėje. 04O 18 7 04O 18 7 42650 Tu ir tavo sūnūs atlikite kunigų tarnystę. Visa, kas priklauso aukurui ir kas yra už uždangos, bus kunigų aptarnaujama; jei kas svetimas artinsis, bus baudžiamas mirtimi’‘. 04O 18 8 04O 18 8 42660 Viešpats kalbėjo Aaronui: ‘‘Aš tau duodu savo aukų dalį iš visko, ką izraelitai pašvenčia. Duodu tai tau ir tavo sūnums, nes esate patepti. Tas įstatymas bus amžinas. 04O 18 9 04O 18 9 42670 Šitos aukos, aukojamos Viešpačiui, priklausys tau: duonos auka, auka už nuodėmę ir auka už kaltę. Jos yra šventos ir teks tau ir tavo sūnums. 04O 18 10 04O 18 10 42680 Jas valgysite šventoje vietoje, tik vyrai valgys tas aukas, nes jos šventos. 04O 18 11 04O 18 11 42690 Visas izraelitų siūbuojamąsias aukas duodu tau, tavo sūnums ir dukterims amžina teise: kas tavo namuose nesuteptas, valgys jas. 04O 18 12 04O 18 12 42700 Geriausio aliejaus, vynuogių ir javų pirmojo derliaus, aukojamų Viešpačiui, duodu tau. 04O 18 13 04O 18 13 42710 Visi pirmieji jūsų krašto vaisiai, atnešami Viešpačiui, bus tavo ir, kas tavo namuose nesuteptas, juos valgys. 04O 18 14 04O 18 14 42720 Visa, kas Izraelyje pašvęsta, bus tavo. 04O 18 15 04O 18 15 42730 Visi pirmagimiai, kurie aukojami Viešpačiui, ar tai būtų žmonės, ar gyvuliai, priklausys tau. Žmogaus pirmagimis turi būti išpirktas ir kiekvieno nešvaraus gyvulio pirmagimį aukotojas privalės išpirkti. 04O 18 16 04O 18 16 42740 Kūdikis vieno mėnesio amžiaus bus išperkamas už penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį, kurį sudaro dvidešimt gerų. 04O 18 17 04O 18 17 42750 Galvijų, avių ir ožkų pirmagimių negalima išpirkti, nes jie paskirti Viešpačiui: jų kraują išliesi ant aukuro ir taukus sudeginsi, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 04O 18 18 04O 18 18 42760 Jų mėsa bus tavo kaip ir siūbuojamosios aukos krūtinė ir dešinysis petys. 04O 18 19 04O 18 19 42770 Visas šventas aukas, kurias izraelitai aukoja Viešpačiui, duodu tau ir tavo sūnums bei dukterims amžina teise. Tai amžina druskos sandora prieš Viešpatį tau ir tavo vaikams’‘. 04O 18 20 04O 18 20 42780 Viešpats kalbėjo Aaronui: ‘‘Izraelitų žemėje nieko nepaveldėsi ir neturėsi tarp jų dalies: Aš­tavo dalis ir paveldėjimas. 04O 18 21 04O 18 21 42790 Levitams atiduodu visas Izraelio dešimtines už tarnystę, kurią jie man atlieka Susitikimo palapinėje, 04O 18 22 04O 18 22 42800 kad izraelitai nesiartintų prie palapinės, nenusidėtų ir nemirtų. 04O 18 23 04O 18 23 42810 Tik levitai tarnaus Susitikimo palapinėje ir bus už ją atsakingi; tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms. Jie nieko nepaveldės tarp izraelitų. 04O 18 24 04O 18 24 42820 Izraelio vaikų dešimtines, atnešamas Viešpačiui, atidaviau levitams. Todėl jiems pasakiau: ‘Jūs nieko nepaveldėsite tarp izraelitų’ ‘‘. 04O 18 25 04O 18 25 42830 Po to Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 18 26 04O 18 26 42840 ‘‘Taip kalbėk levitams: ‘Gavę iš izraelitų dešimtines, tų dešimtinių dešimtą dalį aukokite Viešpačiui. 04O 18 27 04O 18 27 42850 Tai bus jums įskaityta kaip grūdai iš klojimo ar dalis nuo vynuogių spaustuvo. 04O 18 28 04O 18 28 42860 Taip ir jūs aukosite auką Viešpačiui iš surinktų dešimtinių, atiduodami ją kunigui Aaronui. 04O 18 29 04O 18 29 42870 Iš visko, kas duodama jums, aukokite aukas Viešpačiui, iš visko, kas geriausia, pašvęstąją dalį’. 04O 18 30 04O 18 30 42880 Todėl sakyk jiems: ‘Kai atnešite iš visko tai, kas geriausia, bus tai įskaityta levitams kaip gauta iš klojimo ir vynuogių spaustuvo. 04O 18 31 04O 18 31 42890 Jūs ir jūsų šeimos valgys tai bet kur, nes tai užmokestis už tarnystę, kurią atliekate Susitikimo palapinėje. 04O 18 32 04O 18 32 42900 Nenusikalskite, pasilaikydami sau geriausius dalykus, ir nesutepkite izraelitų aukų, kad nemirtumėte’ ‘‘. 04O 19 1 04O 19 1 42910 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 04O 19 2 04O 19 2 42920 ‘‘Įsakyk izraelitams atvesti sveiką žalą karvę, dar nekinkytą į jungą, 04O 19 3 04O 19 3 42930 ir duokite ją kunigui Eleazarui. Ji bus išvesta iš stovyklos ir papjauta jo akivaizdoje. 04O 19 4 04O 19 4 42940 Tada Eleazaras, padažęs jos kraujyje pirštą, pašlakstys septynis kartus Susitikimo palapinės įėjimo link. 04O 19 5 04O 19 5 42950 Paskui ji bus sudeginta jo akivaizdoje: oda, mėsa, kraujas ir mėšlas. 04O 19 6 04O 19 6 42960 Kunigas įmes į ugnį, kurioje dega karvė, kedro medžio, yzopo ir raudonų siūlų. 04O 19 7 04O 19 7 42970 Po to kunigas išplaus savo drabužius, apsiplaus vandeniu ir grįš į stovyklą, ir jis bus nešvarus iki vakaro. 04O 19 8 04O 19 8 42980 Tas, kuris karvę sudegins, išplaus savo drabužius, išsimaudys ir bus nešvarus iki vakaro. 04O 19 9 04O 19 9 42990 Kas nors nesusitepęs susems karvės pelenus ir juos išpils už stovyklos švarioje vietoje, kad jie būtų izraelitų laikomi apvalymo vandeniui padaryti, nes karvė sudeginta kaip auka už nuodėmę. 04O 19 10 04O 19 10 43000 Kuris susems karvės pelenus, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. Tai bus izraelitams ir tarp jų gyvenantiems ateiviams amžinas įstatymas. 04O 19 11 04O 19 11 43010 Kas paliečia žmogaus lavoną, bus nešvarus septynias dienas. 04O 19 12 04O 19 12 43020 Jis apsivalys šiuo vandeniu trečią ir septintą dieną ir bus švarus. Jei trečią dieną neapsivalys, tai septintą dieną nebus švarus. 04O 19 13 04O 19 13 43030 Kuris palies mirusio žmogaus lavoną ir nebus apšlakstytas minėtu vandeniu, suteps Viešpaties palapinę ir bus išnaikintas iš izraelitų; kadangi jis neapšlakstytas apvalomuoju vandeniu, jis liks nešvarus. 04O 19 14 04O 19 14 43040 Šitas yra įstatymas apie žmogų, mirusį palapinėje. Visi, kurie įeina į jo palapinę, ir visi ten esantieji bus nešvarūs septynias dienas. 04O 19 15 04O 19 15 43050 Indas, neturintis dangčio, bus suteptas. 04O 19 16 04O 19 16 43060 Jei kas lauke paliestų užmušto kardu ar savaime mirusio žmogaus lavoną, kaulą ar karstą, bus nešvarus septynias dienas. 04O 19 17 04O 19 17 43070 Dėl nešvaraus žmogaus tegul ima karvės, sudegintos apvalyti nuo nuodėmės, pelenų, įberia į indą ir užpila tekančio vandens ant jų. 04O 19 18 04O 19 18 43080 Nesusitepęs žmogus, padažęs jame yzopą, teapšlaksto visą palapinę ir visus daiktus bei susitepusius prisilietimu žmones. 04O 19 19 04O 19 19 43090 Nesusitepęs apšlakstys nešvarųjį trečią ir septintą dieną, ir jis apsivalys septintą dieną, išplaus savo drabužius, pats išsimaudys ir bus nešvarus iki vakaro. 04O 19 20 04O 19 20 43100 Jei kas nebus tuo būdu apvalytas, jis bus išnaikintas iš izraelitų, nes sutepė Viešpaties šventyklą; jis nebuvo apšlakstytas apvalomuoju vandeniu, todėl yra nešvarus. 04O 19 21 04O 19 21 43110 Tai amžinas nuostatas jiems, kad tas, kuris šlakstė vandeniu, plautų savo drabužius, ir kiekvienas, palietęs apvalomąjį vandenį, bus nešvarus iki vakaro. 04O 19 22 04O 19 22 43120 Ką nešvarus žmogus palies­suteps, kas prisiliestų suteptų daiktų­bus nešvarus iki vakaro’‘. 04O 20 1 04O 20 1 43130 Izraelitai atvyko į Cino dykumą pirmą mėnesį ir sustojo Kadeše. Ten mirė Mirjama ir buvo palaidota. 04O 20 2 04O 20 2 43140 Toje vietoje nebuvo vandens. Izraelitai, susirinkę pas Mozę ir Aaroną, 04O 20 3 04O 20 3 43150 priekaištaudami kalbėjo: ‘‘Geriau būtume žuvę su savo broliais Viešpaties akivaizdoje. 04O 20 4 04O 20 4 43160 Kodėl jūs atvedėte Viešpaties susirinkimą į šitą dykumą, kad mes ir mūsų gyvuliai čia numirtume? 04O 20 5 04O 20 5 43170 Kam mus išvedėte iš Egipto ir atvedėte į šitą netikusią vietą, kur negalime sėti ir neauga nei figos, nei vynuogės, nei granatai ir nėra net vandens?’‘ 04O 20 6 04O 20 6 43180 Mozė ir Aaronas, palikę minią, įėjo į Susitikimo palapinę ir puolė ant žemės. Jiems pasirodė Viešpaties šlovė. 04O 20 7 04O 20 7 43190 Viešpats tarė Mozei: 04O 20 8 04O 20 8 43200 ‘‘Imk lazdą, abu su Aaronu surinkite žmones ir jų akyse kalbėkite uolai, ir ji duos vandens. Tu išgausi jiems vandens iš uolos, ir atsigers žmonės bei jų galvijai’‘. 04O 20 9 04O 20 9 43210 Mozė ėmė Viešpaties akivaizdoje buvusią lazdą, kaip Jis jam įsakė. 04O 20 10 04O 20 10 43220 Mozė ir Aaronas surinko žmones prie uolos ir jiems kalbėjo: ‘‘Klausykite, maištininkai! Ar mudu turime iš šitos uolos išgauti jums vandens?’‘ 04O 20 11 04O 20 11 43230 Mozė pakėlė ranką, smogė du kartus lazda į uolą, ir pasipylė apsčiai vandens; atsigėrė žmonės ir jų gyvuliai. 04O 20 12 04O 20 12 43240 Bet Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: ‘‘Kadangi manimi netikėjote ir neparodėte mano šventumo izraelitų akivaizdoje, judu neįvesite šitos tautos į žemę, kurią jiems duosiu’‘. 04O 20 13 04O 20 13 43250 Tai Meriba, kur izraelitai murmėjo prieš Viešpatį ir Jis parodė jiems savo šventumą. 04O 20 14 04O 20 14 43260 Mozė išsiuntė pasiuntinius iš Kadešo pas Edomo karalių, kad pasakytų: ‘‘Taip sako tavo brolis Izraelis: ‘Tu žinai visus mūsų vargus, 04O 20 15 04O 20 15 43270 žinai, kaip mūsų tėvai nuėjo į Egiptą ir mes ilgai ten gyvenome, kaip egiptiečiai spaudė mus ir mūsų tėvus. 04O 20 16 04O 20 16 43280 Kai šaukėmės Viešpaties, Jis mus išklausė ir siuntė angelą, kuris mus išvedė iš Egipto. Esame sustoję Kadešo mieste, kuris yra prie pat tavo krašto sienos. 04O 20 17 04O 20 17 43290 Maldaujame, leisk mums pereiti per tavo žemę. Mes neisime dirvomis ar vynuogynais, negersime vandens iš tavo šulinių, bet trauksime vieškeliu, nenukrypdami nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo šalį’ ‘‘. 04O 20 18 04O 20 18 43300 Karalius jiems atsakė: ‘‘Neisite per mano žemę, o jei eisite, aš jus pasitiksiu su ginklu’‘. 04O 20 19 04O 20 19 43310 Izraelitai sakė: ‘‘Mes eisime vieškeliu, o jei mes ir mūsų gyvuliai gersime tavo vandens, atsilyginsime, tiktai leisk pereiti per tavo žemę’‘. 04O 20 20 04O 20 20 43320 Bet jis atsakė: ‘‘Neleidžiu!’‘ Ir edomitų gausi kariuomenė išėjo prieš izraelitus. 04O 20 21 04O 20 21 43330 Kadangi edomitai atsisakė praleisti izraelitus, tai jie pasuko kitais keliais. 04O 20 22 04O 20 22 43340 Pakilę iš Kadešo, izraelitai atėjo prie Horo kalno. 04O 20 23 04O 20 23 43350 Ten, prie Edomo žemės sienos, Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: 04O 20 24 04O 20 24 43360 ‘‘Aaronas susijungs su savo tauta, nes jis neįeis į žemę, kurią pažadėjau izraelitams, dėl to, kad netikėjote mano žodžiais prie Meribos. 04O 20 25 04O 20 25 43370 Imk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir nuvesk juodu ant Horo kalno. 04O 20 26 04O 20 26 43380 Aaronas tegul nusivelka savo drabužius ir jais apvilk jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirs tenai’‘. 04O 20 27 04O 20 27 43390 Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė. Jie užlipo į Horo kalną, visiems susirinkusiems matant. 04O 20 28 04O 20 28 43400 Mozė nurengė nuo Aarono drabužius ir jais apvilko jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirė kalno viršūnėje. Mozė su Eleazaru grįžo nuo kalno. 04O 20 29 04O 20 29 43410 Izraelitai, pamatę, kad Aaronas mirė, apraudojo jį trisdešimt dienų. 04O 21 1 04O 21 1 43420 Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno krašto pietuose, išgirdęs, kad izraelitai ateina iš Atarimo, išėjo į kovą prieš juos ir kelis paėmė į nelaisvę. 04O 21 2 04O 21 2 43430 Izraelitai padarė įžadą Viešpačiui: ‘‘Jei atiduosi šitą tautą į mūsų rankas, sunaikinsime jos miestus’‘. 04O 21 3 04O 21 3 43440 Viešpats išklausė izraelitų prašymo ir atidavė jiems kanaaniečius, kuriuos jie nugalėjo, sunaikino juos ir jų miestus. Jie praminė aną vietą Horma. 04O 21 4 04O 21 4 43450 Nuo Horo kalno jie ėjo keliu, vedančiu Raudonosios jūros link, kad aplenktų Edomo žemę. Kelionėje tauta nerimavo, 04O 21 5 04O 21 5 43460 ji kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: ‘‘Kodėl mus išvedėte iš Egipto numirti dykumoje? Nėra duonos, nėra vandens, mums įgriso tas menkavertis maistas’‘. 04O 21 6 04O 21 6 43470 Tada Viešpats siuntė nuodingas gyvates. Jos gėlė žmones, ir daugelis nuo jų mirė. 04O 21 7 04O 21 7 43480 Jie kreipėsi į Mozę, sakydami: ‘‘Nusidėjome, kalbėdami prieš Viešpatį ir tave, melsk, kad pašalintų nuo mūsų gyvates’‘. Mozė meldėsi už tautą. 04O 21 8 04O 21 8 43490 Viešpats sakė Mozei: ‘‘Padaryk varinę gyvatę ir iškelk ją ant stulpo; kas įgeltas į ją pažvelgs, liks gyvas’‘. 04O 21 9 04O 21 9 43500 Mozė padirbdino varinę gyvatę ir iškėlė ją ant stulpo. Į ją pažvelgę, įgeltieji likdavo gyvi. 04O 21 10 04O 21 10 43510 Izraelitai keliavo toliau ir sustojo Obote. 04O 21 11 04O 21 11 43520 Išėję iš Oboto, ištiesė palapines Ije Abarimo dykumoje, kuri yra Moabo rytų pusėje. 04O 21 12 04O 21 12 43530 Iš ten pasitraukę, atėjo į Zeredo slėnį. 04O 21 13 04O 21 13 43540 Jį palikę, sustojo prie Arnono upės, tekančios dykumoje šiapus amoritų sienos. Arnono upė yra Moabo siena ir skiria moabitus nuo amoritų. 04O 21 14 04O 21 14 43550 Todėl Viešpaties kovų knygoje pasakyta: ‘‘Kaip padarė Raudonojoje jūroje, taip padarys ir prie Arnono upės, 04O 21 15 04O 21 15 43560 kuri pasisukus pasiekia Aro miestą ir priartėja prie moabitų sienos’‘. 04O 21 16 04O 21 16 43570 Iš čia izraelitai priartėjo prie šulinio, apie kurį Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Surink tautą, ir Aš duosiu jai vandens’‘. 04O 21 17 04O 21 17 43580 Tada izraelitai giedojo: ‘‘Šuliny, duok vandens! Giedosime tau, 04O 21 18 04O 21 18 43590 šuliny, kurį kunigaikščiai ir kilnieji iškasė skeptru ir lazdomis’‘. Iš tos dykumos jie atėjo į Mataną, 04O 21 19 04O 21 19 43600 iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotą 04O 21 20 04O 21 20 43610 ir iš Bamoto­į slėnį Moabo šalyje arti Pisgos kalno, kuris yra ties dykuma. 04O 21 21 04O 21 21 43620 Izraelis nusiuntė pas amoritų karalių Sihoną pasiuntinius su prašymu: 04O 21 22 04O 21 22 43630 ‘‘Leisk mums pereiti per tavo žemę, mes nenukrypsime į dirvas ir vynuogynus, negersime vandens iš tavo šulinių, eisime vieškeliu, kol pereisime per tavo kraštą’‘. 04O 21 23 04O 21 23 43640 Bet Sihonas neleido izraelitams eiti per savo kraštą. Surinkęs savo kariuomenę, išėjo prieš juos į dykumą ir prie Jahaco kovojo su izraelitais. 04O 21 24 04O 21 24 43650 Izraelitai sumušė jį ir užėmė Sihono kraštą nuo Arnono iki Jaboko upių ir ligi Amono krašto, kurio sienos buvo ginamos stiprios sargybos. 04O 21 25 04O 21 25 43660 Izraelitai užėmė visus amoritų miestus ir apsigyveno juose, Hešbone ir jam priklausančiuose miesteliuose. 04O 21 26 04O 21 26 43670 Hešbonas buvo sostinė amoritų karaliaus Sihono, kuris buvo kovojęs su buvusiu Moabo karaliumi ir užėmęs visą jam priklausančią šalį iki Arnono upės. 04O 21 27 04O 21 27 43680 Todėl dainoje sakoma: ‘‘Ateikite į Hešboną, karaliaus Sihono miestą, kuris bus atstatytas ir sustiprintas! 04O 21 28 04O 21 28 43690 Ugnis iš Hešbono sunaikino moabitų miestą Arą ir Arnono aukštumų viešpačius. 04O 21 29 04O 21 29 43700 Vargas tau, Moabai! Žuvai, Kemošo tauta! Jis atidavė savo sūnus ir dukteris į nelaisvę amoritų karaliui Sihonui. 04O 21 30 04O 21 30 43710 Jie sunaikinti nuo Hešbono iki Dibono ir iki Nofacho prie Medebos’‘. 04O 21 31 04O 21 31 43720 Taip izraelitai apsigyveno amoritų žemėje. 04O 21 32 04O 21 32 43730 Mozė išsiuntė išžvalgyti Jazerą, ir izraelitai užėmė jam priklausančius miestelius ir išvijo amoritus. 04O 21 33 04O 21 33 43740 Jie traukė Bašano keliu; ten juos pasitiko Bašano karalius Ogas su visa savo kariuomene prie Edrėjo. 04O 21 34 04O 21 34 43750 Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Nebijok jo, nes Aš atidaviau tau jį, visą jo tautą ir žemę; padaryk su juo, kaip padarei su amoritų karaliumi Sihonu Hešbone’‘. 04O 21 35 04O 21 35 43760 Izraelitai sunaikino jį, jo sūnus ir visą jo tautą taip, kad nė vieno neliko, ir užėmė šalį. 04O 22 1 04O 22 1 43770 Izraelitai keliavo ir sustojo Moabo lygumoje, anoje pusėje Jordano, ties Jerichu. 04O 22 2 04O 22 2 43780 Ciporo sūnus Balakas matė visa, ką Izraelis padarė amoritams. 04O 22 3 04O 22 3 43790 Moabitai labai bijojo izraelitų, nes jų buvo labai daug. 04O 22 4 04O 22 4 43800 Moabas sakė midjaniečių vyresniesiems: ‘‘Šita tauta sunaikins mus visus, čia gyvenančius, kaip jautis sunaikina žolę iki šaknų’‘. O Ciporo sūnus Balakas tuo metu buvo moabitų karalius. 04O 22 5 04O 22 5 43810 Jis siuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Balaamą į Petoro miestą prie upės, kad jį pakviestų, sakydami: ‘‘Iš Egipto išėjo tauta, kuri apdengė žemės paviršių ir dabar sustojo prie mano krašto sienų. 04O 22 6 04O 22 6 43820 Ateik ir prakeik tą tautą, nes ji galingesnė už mane. Gal tada galėsiu kaip nors ją sumušti ir išvyti iš savo žemės, nes žinau, kad kurį tu laimini, tas yra palaimintas ir, kurį prakeiki, yra prakeiktas’‘. 04O 22 7 04O 22 7 43830 Moabo ir Midjano vyresnieji išėjo laikydami rankose užmokestį už žyniavimą. Kai jie atėjo pas Balaamą ir jam perdavė Balako žodžius, 04O 22 8 04O 22 8 43840 jis atsakė: ‘‘Apsinakvokite pas mane, ir aš atsakysiu, ką man pasakys Viešpats’‘. Ir Moabo vyresnieji pasiliko pas Balaamą. 04O 22 9 04O 22 9 43850 Atėjo Dievas pas Balaamą ir klausė: ‘‘Kas yra šitie žmonės?’‘ 04O 22 10 04O 22 10 43860 Balaamas atsakė Dievui: ‘‘Moabitų karalius, Ciporo sūnus Balakas, atsiuntė juos pas mane 04O 22 11 04O 22 11 43870 ir pranešė, kad išėjusi iš Egipto tauta apdengė žemės paviršių. Jis prašė: ‘Ateik ir prakeik ją, gal tada aš įstengsiu nugalėti juos ir išvaryti iš savo krašto’ ‘‘. 04O 22 12 04O 22 12 43880 Dievas atsakė Balaamui: ‘‘Neik su jais ir neprakeik tautos, nes ji yra palaiminta’‘. 04O 22 13 04O 22 13 43890 Balaamas, atsikėlęs rytą, tarė Balako kunigaikščiams: ‘‘Grįžkite į savo žemę, nes Viešpats uždraudė man eiti su jumis’‘. 04O 22 14 04O 22 14 43900 Ir Moabo kunigaikščiai pakilo ir, sugrįžę pas Balaką, pranešė: ‘‘Balaamas atsisakė eiti su mumis’‘. 04O 22 15 04O 22 15 43910 Balakas vėl siuntė daugiau ir aukštesnės kilmės pasiuntinių. 04O 22 16 04O 22 16 43920 Jie, atėję pas Balaamą, tarė: ‘‘Ciporo sūnus Balakas taip sako: ‘Skubiai ateik pas mane. 04O 22 17 04O 22 17 43930 Pagerbsiu tave ir darysiu, ką įsakysi, tik ateik ir prakeik šitą tautą’ ‘‘. 04O 22 18 04O 22 18 43940 Balaamas atsakė Balako pasiuntiniams: ‘‘Jei Balakas duotų pilnus savo namus sidabro ir aukso, aš negalėčiau peržengti Viešpaties, mano Dievo, žodžio, ir padaryti daugiau ar mažiau. 04O 22 19 04O 22 19 43950 Prašau, pasilikite šią naktį pas mane, kad sužinočiau, ką dar Viešpats man sakys’‘. 04O 22 20 04O 22 20 43960 Naktį atėjo Dievas pas Balaamą ir jam tarė: ‘‘Jei tie žmonės tave kviečia, eik su jais, bet daryk taip, kaip tau įsakysiu’‘. 04O 22 21 04O 22 21 43970 Balaamas, atsikėlęs rytą, pabalnojo savo asilę ir iškeliavo su moabitų kunigaikščiais. 04O 22 22 04O 22 22 43980 Viešpats užsirūstino, kad Balaamas išėjo. Jiems keliaujant, Viešpaties angelas užstojo kelią Balaamui, kuris jojo ant asilės. Su juo buvo du tarnai. 04O 22 23 04O 22 23 43990 Asilė, pamačiusi angelą stovintį su nuogu kardu, pasuko iš kelio ir ėjo lauku. Balaamas mušė ją, norėdamas grąžinti į kelią. 04O 22 24 04O 22 24 44000 Angelas atsistojo siauroje vietoje tarp dviejų sienų, kuriomis buvo aptverti vynuogynai. 04O 22 25 04O 22 25 44010 Pamačiusi jį, asilė šliejosi prie sienos ir prispaudė Balaamo koją. Jis vėl ją mušė. 04O 22 26 04O 22 26 44020 Viešpaties angelas nuėjo į dar siauresnę vietą, kur nebuvo galima pasukti nei dešinėn, nei kairėn, ir atsistojo. 04O 22 27 04O 22 27 44030 Asilė, pamačiusi stovintį angelą, sukniubo po Balaamu. Balaamas įpykęs mušė ją lazda. 04O 22 28 04O 22 28 44040 Viešpats atvėrė asilės nasrus, ir ji kalbėjo Balaamui: ‘‘Ką aš tau padariau? Kodėl mane muši jau trečią kartą?’‘ 04O 22 29 04O 22 29 44050 Balaamas atsakė asilei: ‘‘Kad tyčiojiesi iš manęs. Jei turėčiau kardą, aš tave užmuščiau’‘. 04O 22 30 04O 22 30 44060 Asilė atsakė Balaamui: ‘‘Argi aš ne tavo asilė, kuria visada jodinėdavai? Pasakyk, ar aš tau kada nors taip dariau?’‘ Jis atsakė: ‘‘Niekados!’‘ 04O 22 31 04O 22 31 44070 Tada Viešpats atvėrė Balaamui akis. Ir jis, pamatęs Viešpaties angelą, stovintį kelyje su nuogu kardu, krito veidu į žemę. 04O 22 32 04O 22 32 44080 Viešpaties angelas jam tarė: ‘‘Kodėl muši jau trečią kartą savo asilę? Aš atėjau tau sukliudyti, nes nepritariu tavo kelionei. 04O 22 33 04O 22 33 44090 Jei asilė nebūtų pasukusi iš kelio tris kartus ir nebūtų pasitraukusi, būčiau tave užmušęs, o ji būtų išlikusi gyva’‘. 04O 22 34 04O 22 34 44100 Balaamas tarė Viešpaties angelui: ‘‘Nusidėjau, nežinodamas, kad tu stovi prieš mane, o dabar, jei tau nepatinka, aš sugrįšiu’‘. 04O 22 35 04O 22 35 44110 Viešpaties angelas tarė: ‘‘Eik su jais ir kalbėk tiktai tą, ką tau įsakysiu’‘. Balaamas nuėjo su Balako kunigaikščiais. 04O 22 36 04O 22 36 44120 Tai išgirdęs, Balakas išėjo pasitikti Balaamo ligi miesto Aro, kuris yra Moabo pasienyje prie Arnono upės, 04O 22 37 04O 22 37 44130 ir tarė Balaamui: ‘‘Aš siunčiau pasiuntinius tave pakviesti, kodėl neatėjai? Ar manai, kad aš negaliu tavęs tinkamai pagerbti?’‘ 04O 22 38 04O 22 38 44140 Balaamas atsakė Balakui: ‘‘Štai aš atėjau pas tave. Bet ar galiu aš ką nors pasakyti? Žodį, kurį Dievas įdės į mano lūpas, tą kalbėsiu’‘. 04O 22 39 04O 22 39 44150 Balaamas su Balaku nuėjo į Kirjat Hucotą. 04O 22 40 04O 22 40 44160 Balakas aukojo jaučius bei avis ir nusiuntė dalį aukos Balaamui ir atvykusiems su juo kunigaikščiams. 04O 22 41 04O 22 41 44170 Rytui išaušus, Balakas nuvedė Balaamą į Baalo aukštumas, iš kur jis matė dalį izraelitų tautos. 04O 23 1 04O 23 1 44180 Tada Balaamas kalbėjo Balakui: ‘‘Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk man septynis veršius ir septynis avinus’‘. 04O 23 2 04O 23 2 44190 Balakas padarė, kaip Balaamas sakė. Tada juodu aukojo po veršį ir aviną ant kiekvieno aukuro. 04O 23 3 04O 23 3 44200 Balaamas tarė Balakui: ‘‘Pastovėk prie savo deginamosios aukos, o aš pasitrauksiu ir lauksiu Viešpaties žodžio: aš tau pasakysiu, ką Jis lieps’‘. Jis nuėjo į nuošalią aukštumą. 04O 23 4 04O 23 4 44210 Ten jį sutiko Dievas. Balaamas Jam kalbėjo: ‘‘Pastatydinau septynis aukurus ir aukojau ant jų po veršį ir aviną’‘. 04O 23 5 04O 23 5 44220 Viešpats įdėjo žodį į Balaamo lūpas ir sakė: ‘‘Grįžk pas Balaką ir taip kalbėk’‘. 04O 23 6 04O 23 6 44230 Sugrįžęs rado stovintį Balaką prie savo deginamosios aukos su visais Moabo kunigaikščiais. 04O 23 7 04O 23 7 44240 Jis kalbėjo: ‘‘Iš Aramo mane atvedė Balakas, moabitų karalius, iš rytų šalies kalnų pašaukė mane: ‘Ateik ir prakeik Jokūbą, linkėk pikta Izraeliui’. 04O 23 8 04O 23 8 44250 Kaipgi aš keikčiau, ko Dievas nekeikia? Kaipgi aš pasmerkčiau, ko Viešpats nesmerkia? 04O 23 9 04O 23 9 44260 Aš matau juos nuo uolų viršūnių ir į juos žiūriu nuo kalnų. Ta tauta gyvena atskirai ir neprisideda prie kitų tautų. 04O 23 10 04O 23 10 44270 Kas galėtų suskaityti Jokūbo dulkes ir suskaičiuoti ketvirtadalį Izraelio? O, kad galėčiau mirti teisiųjų mirtimi! O, kad mirčiau ramybėje kaip jie!’‘ 04O 23 11 04O 23 11 44280 Balakas sakė Balaamui: ‘‘Ką tu man padarei? Aš tave pasišaukiau, kad prakeiktum mano priešus, o tu juos palaiminai’‘. 04O 23 12 04O 23 12 44290 Tas jam atsakė: ‘‘Argi aš neturiu kalbėti to, ką Viešpats įdeda į mano lūpas?’‘ 04O 23 13 04O 23 13 44300 Balakas sakė jam: ‘‘Eikš su manimi į kitą vietą, kur matysi izraelitų dalį, bet visų negalėsi matyti; iš ten juos prakeiksi’‘. 04O 23 14 04O 23 14 44310 Kai jį nuvedė ant Pisgos kalno viršūnės, jis ten pastatydino septynis aukurus ir ant kiekvieno aukojo po veršį ir aviną. 04O 23 15 04O 23 15 44320 Tada Balaamas tarė Balakui: ‘‘Stovėk čia prie deginamosios aukos, o aš eisiu pasitikti Viešpaties’‘. 04O 23 16 04O 23 16 44330 Viešpats sutiko Balaamą ir įdėjo žodį į jo lūpas, sakydamas: ‘‘Eik vėl pas Balaką ir pasakyk tai’‘. 04O 23 17 04O 23 17 44340 Sugrįžęs jis rado Balaką stovintį prie savo deginamosios aukos kartu su Moabo kunigaikščiais. Balakas klausė jo: ‘‘Ką tau kalbėjo Viešpats?’‘ 04O 23 18 04O 23 18 44350 Balaamas atsakė: ‘‘Balakai, klausykis ir išgirsk, Ciporo sūnau! 04O 23 19 04O 23 19 44360 Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys? 04O 23 20 04O 23 20 44370 Man įsakyta laiminti; Jis palaimino, ir aš negaliu to pakeisti. 04O 23 21 04O 23 21 44380 Jis nerado nedorybės Jokūbe ir neįžiūrėjo neteisybės Izraelyje. Viešpats, jų Dievas, yra su jais, ir karaliaus šauksmas girdimas tarp jų. 04O 23 22 04O 23 22 44390 Dievas juos išvedė iš Egipto, jų galybė kaip stumbro. 04O 23 23 04O 23 23 44400 Nėra užkeikimo prieš Jokūbą nei ištarmės prieš Izraelį; ateis laikas, kai apie Izraelį sakys: ‘Štai ką padarė Dievas’. 04O 23 24 04O 23 24 44410 Tai tauta, kuri pakils kaip liūtė ir atsistos kaip liūtas, neatsiguls, kol nesurys grobio ir neišgers užmuštųjų kraujo’‘. 04O 23 25 04O 23 25 44420 Balakas tarė Balaamui: ‘‘Tu jų neprakeik, bet ir nelaimink’‘. 04O 23 26 04O 23 26 44430 Balaamas atsakė Balakui: ‘‘Argi aš tau nesakiau, kad ką man Viešpats lieps, tą turėsiu daryti!’‘ 04O 23 27 04O 23 27 44440 Ir Balakas tarė Balaamui: ‘‘Eime, nuvesiu tave į kitą vietą, gal patiks Dievui, kad iš ten juos prakeiktum’‘. 04O 23 28 04O 23 28 44450 Balakas užvedė Balaamą į Peoro kalno viršūnę, kuris yra prie dykumos. 04O 23 29 04O 23 29 44460 Čia Balaamas sakė Balakui: ‘‘Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk tiek pat veršių ir avinų aukai’‘. 04O 23 30 04O 23 30 44470 Balakas padarė, kaip Balaamas įsakė. Jie aukojo po veršį ir po aviną ant kiekvieno aukuro. 04O 24 1 04O 24 1 44480 Balaamas, matydamas, kad Viešpačiui patinka laiminti Izraelį, nebėjo, kaip pirma eidavo ieškoti žyniavimo, bet atgręžė veidą į dykumą 04O 24 2 04O 24 2 44490 ir, pakėlęs akis, pamatė izraelitus, stovyklaujančius giminėmis savo palapinėse. Dievo dvasia nužengė ant jo, 04O 24 3 04O 24 3 44500 ir jis kalbėjo: ‘‘Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio atvertos akys, 04O 24 4 04O 24 4 44510 kuris girdi Dievo žodžius, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis. 04O 24 5 04O 24 5 44520 Kokios gražios tavo palapinės, Jokūbai, ir tavo buveinės, Izraeli! 04O 24 6 04O 24 6 44530 Jos yra kaip besitęsią slėniai, kaip sodai paupiuose, kaip Viešpaties sodinti alavijų medžiai, lyg kedrai prie vandens! 04O 24 7 04O 24 7 44540 Vanduo tekės upėmis, ir jų slėniuose viskas augs. Izraelitų karalius bus žymesnis už Agagą, jo karalystė bus išaukštinta. 04O 24 8 04O 24 8 44550 Dievas išvedė jį iš Egipto, jo galybė kaip stumbro; jis suvalgys priešų tautas, sulaužys jų kaulus, pervers juos savo strėlėmis. 04O 24 9 04O 24 9 44560 Jis atsiguls kaip liūtas, kurio niekas nedrįs pažadinti. Kas tave laimina, bus palaimintas; kas keikia, bus prakeiktas’‘. 04O 24 10 04O 24 10 44570 Balakas, supykęs ant Balaamo, suplojo rankomis ir tarė: ‘‘Aš tave pasišaukiau prakeikti mano priešus, o tu juos tris kartus palaiminai. 04O 24 11 04O 24 11 44580 Grįžk skubiai į savo kraštą! Maniau tave didžiai pagerbti, bet Viešpats atėmė iš tavęs tau skirtą pagarbą’‘. 04O 24 12 04O 24 12 44590 Balaamas atsakė Balakui: ‘‘Argi aš nesakiau tavo pasiuntiniams, kuriuos atsiuntei pas mane: 04O 24 13 04O 24 13 44600 ‘Jei Balakas man duotų pilnus savo namus sidabro ir aukso, aš negaliu peržengti Viešpaties įsakymo ir daryti gera ar bloga savo noru. Kalbėsiu tai, ką Viešpats man įsakys’. 04O 24 14 04O 24 14 44610 Prieš grįždamas pas savo tautą, paskelbsiu tau, ką ši tauta padarys tavo tautai ateityje’‘. 04O 24 15 04O 24 15 44620 Balaamas toliau kalbėjo: ‘‘Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio akys atvertos, 04O 24 16 04O 24 16 44630 kuris girdi Dievo žodžius, pažįsta Aukščiausiojo mokslą, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis. 04O 24 17 04O 24 17 44640 Aš jį matysiu, bet ne dabar, į jį žiūrėsiu, bet ne iš arti. Žvaigždė užtekės iš Jokūbo giminės, skeptras pakils Izraelyje, jis užims Moabą ir sunaikins Seto giminę. 04O 24 18 04O 24 18 44650 Edomas ir Seyras taps priešų nuosavybe, Izraelis parodys savo jėgą. 04O 24 19 04O 24 19 44660 Jokūbo ainiai viešpataus ir sunaikins priešų likučius’‘. 04O 24 20 04O 24 20 44670 Balaamas, pažiūrėjęs į amalekiečius, kalbėjo: ‘‘Amalekas yra pirmas tarp tautų, bet jis bus sunaikintas amžiams’‘. 04O 24 21 04O 24 21 44680 Pamatęs kainitus, tarė: ‘‘Stipri, saugi tavo buveinė, kaip ant uolos sukrautas lizdas. 04O 24 22 04O 24 22 44690 Bet ir jūs, kainitai, būsite išsklaidyti, jūsų palikuonis Ašūras ištrems. 04O 24 23 04O 24 23 44700 Ir kas išliks gyvas, kai Dievas visa tai darys? 04O 24 24 04O 24 24 44710 Laivai atvyks iš Kitimo, pavergs ašūriečius ir sunaikins Ebero kraštą, pagaliau patys žus’‘. 04O 24 25 04O 24 25 44720 Po to Balaamas sugrįžo į savo tėviškę; taip pat ir Balakas grįžo tuo keliu, kuriuo buvo atėjęs. 04O 25 1 04O 25 1 44730 Izraelitams gyvenant Šitime, tauta pradėjo paleistuvauti su Moabo dukterimis. 04O 25 2 04O 25 2 44740 Jos kvietė izraelitus į aukojimo šventes. Ten jie valgė ir lenkėsi prieš jų dievus. 04O 25 3 04O 25 3 44750 Izraelitai garbino Baal Peorą. Užsirūstinęs Viešpats 04O 25 4 04O 25 4 44760 tarė Mozei: ‘‘Surink visus tautos vadus ir juos pakark saulės kaitroje, kad mano rūstybė nepaliestų Izraelio tautos’‘. 04O 25 5 04O 25 5 44770 Mozė įsakė Izraelio teisėjams užmušti visus Baal Peoro garbintojus. 04O 25 6 04O 25 6 44780 Vienas izraelitas atsivedė midjanietę į savo palapinę Mozei ir visiems izraelitams matant, tuo metu, kai jie raudojo prie Susitikimo palapinės įėjimo. 04O 25 7 04O 25 7 44790 Tai išvydęs, kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas pakilo iš susirinkusiųjų ir, pagriebęs ietį, 04O 25 8 04O 25 8 44800 įėjo į palapinę paskui izraelitą, ir perdūrė juos abu kiaurai­izraelitą ir moterį per jos pilvą. Tada liovėsi maras tarp Izraelio sūnų. 04O 25 9 04O 25 9 44810 Iš viso nuo maro mirė dvidešimt keturi tūkstančiai žmonių. 04O 25 10 04O 25 10 44820 Viešpats tarė Mozei: 04O 25 11 04O 25 11 44830 ‘‘Kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas išgelbėjo izraelitus nuo mano rūstybės; jis buvo uolus dėl manęs, kad Aš nesunaikinčiau izraelitų, apimtas pavydo. 04O 25 12 04O 25 12 44840 Todėl sakyk jam, kad Aš darau su juo taikos sandorą: 04O 25 13 04O 25 13 44850 jam ir jo palikuonims priklausys kunigystė kaip amžina sandora, nes jis buvo uolus dėl Dievo ir sutaikino izraelitus’‘. 04O 25 14 04O 25 14 44860 Izraelitas, kurį nužudė kartu su midjaniete, buvo Saluvo sūnus Zimris, Simeono giminės kunigaikštis, 04O 25 15 04O 25 15 44870 o nužudytoji midjanietė, vardu Kozbė, buvo Midjano giminės kunigaikščio Cūro duktė. 04O 25 16 04O 25 16 44880 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 25 17 04O 25 17 44890 ‘‘Išžudykite midjaniečius, 04O 25 18 04O 25 18 44900 nes jie pasielgė su jumis klastingai, suvedžiodami jus Baalo garbinimu ir midjaniečių kunigaikščio dukterimi Kozbe, savo seserimi, kuri buvo nužudyta dėl Peoro maro dieną’‘. 04O 26 1 04O 26 1 44910 Viešpats tarė Mozei ir Aarono sūnui kunigui Eleazarui: 04O 26 2 04O 26 2 44920 ‘‘Suskaičiuokite visus izraelitus vyrus, dvidešimties metų ir vyresnius pagal jų gimines, tinkamus kariuomenei’‘. 04O 26 3 04O 26 3 44930 Mozė ir kunigas Eleazaras Moabo lygumoje prie Jordano, ties Jerichu, kalbėjo tiems, kurie buvo 04O 26 4 04O 26 4 44940 dvidešimties metų ir vyresni, kaip Viešpats buvo liepęs. Iš Egipto išėjusieji buvo: 04O 26 5 04O 26 5 44950 Rubenas, Izraelio pirmagimis. Jo sūnūs buvo Henochas, iš kurio kilo henochai, Paluvas, iš kurio­paluvai, 04O 26 6 04O 26 6 44960 Hecronas, iš jo­hecronai ir Karmis, iš jo­karmiai. 04O 26 7 04O 26 7 44970 Rubeno giminės buvo keturiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt. 04O 26 8 04O 26 8 44980 Paluvo sūnus buvo Eliabas; 04O 26 9 04O 26 9 44990 jo sūnūs Nemuelis, Datanas ir Abiramas; Datanas ir Abiramas prisidėjo prie Koracho maišto, kuris buvo sukeltas prieš Mozę ir Aaroną; tai buvo maištas prieš Viešpatį. 04O 26 10 04O 26 10 45000 Atvėrusi žemė prarijo juos kartu su Korachu. Du šimtai penkiasdešimt žmonių buvo sunaikinti ugnimi. Tai buvo ženklas izraelitams. 04O 26 11 04O 26 11 45010 Tačiau Koracho sūnūs nežuvo. 04O 26 12 04O 26 12 45020 Simeono sūnų šeimos: Nemuelio­nemuelitai, Jamino­jaminai, Jachino­jachinai, 04O 26 13 04O 26 13 45030 Zeracho­zerachai, Sauliaus­ sauliai. 04O 26 14 04O 26 14 45040 Simeono giminės buvo dvidešimt du tūkstančiai du šimtai. 04O 26 15 04O 26 15 45050 Gado sūnų šeimos: Cefono, iš jo­cefonai, Hagio­hagiai, Šūnio­šūniai, 04O 26 16 04O 26 16 45060 Oznio­ozniai, Erio­eriai, 04O 26 17 04O 26 17 45070 Arodo­arodai, Arelio­arelitai. 04O 26 18 04O 26 18 45080 Gado giminės buvo keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai. 04O 26 19 04O 26 19 45090 Judo sūnūs buvo Eras ir Onanas. Jie mirė Kanaano žemėje. 04O 26 20 04O 26 20 45100 Kitų Judo sūnų šeimos: Šelos­šelai, Pereco­perecai, Zeracho­zerachai. 04O 26 21 04O 26 21 45110 Pereco giminės sūnų: Esromo­ esromitai ir Hamulo­hamulai. 04O 26 22 04O 26 22 45120 Judo giminės buvo septyniasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai. 04O 26 23 04O 26 23 45130 Isacharo sūnų: Tolos­tolai, Pūvos­pūvai, 04O 26 24 04O 26 24 45140 Jašubo­jašubai, Šimrono­šimronai. 04O 26 25 04O 26 25 45150 Isacharo giminės buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai. 04O 26 26 04O 26 26 45160 Zabulono sūnų: Seredo­seredai, Elono­elonai, Jachleelio­ jachlelitai. 04O 26 27 04O 26 27 45170 Zabulono giminės buvo šešiasdešimt tūkstančių penki šimtai. 04O 26 28 04O 26 28 45180 Juozapo sūnūs Manasas ir Efraimas pagal savo šeimas: 04O 26 29 04O 26 29 45190 Manasui gimė Machyras, iš kurio kilo machyrai, iš Machyro sūnaus Gileado­gileadiečiai. 04O 26 30 04O 26 30 45200 Šitie yra Gileado sūnūs, iš kurių kilo: iš Jezero­jezerai, iš Heleko­helekai, 04O 26 31 04O 26 31 45210 iš Asrielio­asrielitai, iš Šechemo­šechemai, 04O 26 32 04O 26 32 45220 iš Šemidos­šemidai ir iš Hefero­heferai. 04O 26 33 04O 26 33 45230 O Hefero sūnus Celofhadas neturėjo sūnų, tik dukteris, kurių vardai yra: Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca. 04O 26 34 04O 26 34 45240 Manaso giminės buvo penkiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai. 04O 26 35 04O 26 35 45250 Efraimo sūnų šeimos: Šutelacho­šutelachai, Bechero­becherai, Tahano­tahanai. 04O 26 36 04O 26 36 45260 Šutelacho sūnaus Erano­eranai. 04O 26 37 04O 26 37 45270 Efraimo giminės buvo trisdešimt du tūkstančiai penki šimtai. Šitos yra Juozapo giminės šeimos. 04O 26 38 04O 26 38 45280 Benjamino sūnų šeimos: Belos­belai, Ašbelio­ašbelitai, Ahiramo­ahiramai, 04O 26 39 04O 26 39 45290 Šefufamo­šefufamai, Hufamo­hufamai. 04O 26 40 04O 26 40 45300 Belos sūnūs buvo Ardas ir Naamanas. Iš Ardo­ardai, iš Naamano­naamanai. 04O 26 41 04O 26 41 45310 Benjamino giminės buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai. 04O 26 42 04O 26 42 45320 Dano sūnų šeimos: Šuhamo­ šuhamai. Tai Dano giminės šeimos. 04O 26 43 04O 26 43 45330 Šuhamų buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai. 04O 26 44 04O 26 44 45340 Ašero sūnų šeimos: Imnos­imnai, Išvio­išviai, Berijos­berijai. 04O 26 45 04O 26 45 45350 Iš Berijos sūnų: Hebero­heberai ir Malkielio­malkielitai. 04O 26 46 04O 26 46 45360 Ašero dukters vardas buvo Seracha. 04O 26 47 04O 26 47 45370 Ašero giminės buvo penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai. 04O 26 48 04O 26 48 45380 Neftalio sūnų šeimos: Jachceelio­jachceelitai, Gūnio­gūniai, 04O 26 49 04O 26 49 45390 Jecero­jecerai, Šilemo­šilemai. 04O 26 50 04O 26 50 45400 Neftalio giminės buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai. 04O 26 51 04O 26 51 45410 Izraelitų, kurie buvo surašyti, buvo šeši šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt. 04O 26 52 04O 26 52 45420 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 26 53 04O 26 53 45430 ‘‘Jiems bus išdalinta žemė paveldėjimui pagal vardų skaičių. 04O 26 54 04O 26 54 45440 Didesnėms šeimoms duosi didesnę dalį, o mažesnėms­mažesnę, kiekvienam bus duotas paveldėjimas pagal tuos, kurie buvo suskaičiuoti. 04O 26 55 04O 26 55 45450 Žemė bus padalyta tarp giminių burtų keliu. 04O 26 56 04O 26 56 45460 Burtų keliu bus padalinta nuosavybė tiems, kurių yra daug, ir tiems, kurių yra mažai. 04O 26 57 04O 26 57 45470 Levio giminės sūnų šeimos: Geršono­geršonų šeima, Kehato­kehatų šeima, Merario­merarių šeima. 04O 26 58 04O 26 58 45480 Šitos yra Levio šeimos: libniai, hebronai, machliai, mušiai ir koriai. Kehato sūnaus Amramo 04O 26 59 04O 26 59 45490 žmona, Levio duktė Jochebeda, gimusi Egipte, pagimdė Aaroną ir Mozę bei jų seserį Mirjamą. 04O 26 60 04O 26 60 45500 Aarono sūnūs buvo: Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras. 04O 26 61 04O 26 61 45510 Nadabas ir Abihuvas mirė, aukodami svetimą ugnį Viešpačiui. 04O 26 62 04O 26 62 45520 Visų Levio giminės suskaitytų vyrų, vieno mėnesio amžiaus ir vyresnių, buvo dvidešimt trys tūkstančiai. Jie nebuvo suskaityti kartu su izraelitais, nes jiems nebuvo duota dalis tarp Izraelio vaikų. 04O 26 63 04O 26 63 45530 Tai izraelitai, kuriuos suskaičiavo Mozė ir kunigas Eleazaras Moabo lygumoje prie Jordano, ties Jerichu. 04O 26 64 04O 26 64 45540 Tarp jų nebuvo nė vieno iš tų, kurie buvo anksčiau Mozės ir Aarono suskaičiuoti Sinajaus dykumoje, 04O 26 65 04O 26 65 45550 nes Viešpats buvo pasakęs, kad jie visi mirs dykumoje. Nė vienas neišliko, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę. 04O 27 1 04O 27 1 45560 Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca, dukterys Celofhado, sūnaus Hefero, sūnaus Gileado, sūnaus Machyro, sūnaus Manaso, sūnaus Juozapo, atėjo 04O 27 2 04O 27 2 45570 prie Susitikimo palapinės įėjimo, kur stovėjo Mozė, kunigas Eleazaras ir visi tautos kunigaikščiai, ir tarė: 04O 27 3 04O 27 3 45580 ‘‘Mūsų tėvas mirė dykumoje. Jis nedalyvavo maište, kuris buvo Koracho sukeltas prieš Viešpatį, bet mirė už savo nusikaltimus. Jis neturėjo sūnų. 04O 27 4 04O 27 4 45590 Kodėl jo vardas turėtų išnykti iš jo šeimos? Ar dėl to, kad jis neturėjo sūnaus? Duokite mums paveldėjimą tarp mūsų tėvo brolių’‘. 04O 27 5 04O 27 5 45600 Mozė kreipėsi tuo reikalu į Viešpatį. 04O 27 6 04O 27 6 45610 Viešpats atsakė Mozei: 04O 27 7 04O 27 7 45620 ‘‘Celofhado dukterys kalba teisingai. Duok joms paveldėjimą tarp jų tėvo brolių, tepaveldi jos jo nuosavybę. 04O 27 8 04O 27 8 45630 Izraelio sūnums įsakyk: ‘Jei kas miršta nepalikdamas sūnaus, jo nuosavybę tepaveldi jo duktė. 04O 27 9 04O 27 9 45640 Jei neturės dukters, įpėdiniais bus mirusiojo broliai. 04O 27 10 04O 27 10 45650 O jei nebus nė brolių, jo nuosavybę paveldės jo tėvo broliai. 04O 27 11 04O 27 11 45660 Jeigu neturės nė tėvo brolių, paveldas atiteks tiems, kurie yra jo artimiausi giminės’ ‘‘. Tai amžinas įstatymas izraelitams, Viešpaties duotas Mozei. 04O 27 12 04O 27 12 45670 Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Užlipk į Abarimo kalną ir iš ten pažiūrėk į kraštą, kurį duosiu izraelitams. 04O 27 13 04O 27 13 45680 Jį pamatęs, tu susijungsi su savo tauta, kaip susijungė tavo brolis Aaronas, 04O 27 14 04O 27 14 45690 nes judu nepaklausėte manęs Cino dykumoje tautos prieštaravimo metu, kad būtų parodytas mano šventumas jų akivaizdoje prie Meribos vandenų šaltinio, Cino dykumoje Kadeše’‘. 04O 27 15 04O 27 15 45700 Mozė atsakė Viešpačiui: 04O 27 16 04O 27 16 45710 ‘‘Viešpatie, visų gyvųjų Dieve, paskirk žmogų šitai tautai vadovauti, 04O 27 17 04O 27 17 45720 kuris eitų su jais, juos išvestų ir įvestų, kad Viešpaties susirinkimas nebūtų kaip avys be piemens’‘. 04O 27 18 04O 27 18 45730 Viešpats atsakė Mozei: ‘‘Imk Nūno sūnų Jozuę, kuriame yra mano dvasia, ir ant jo uždėk savo ranką. 04O 27 19 04O 27 19 45740 Jis teatsistoja kunigo Eleazaro ir visos tautos akivaizdoje, o tu duok jam paliepimus 04O 27 20 04O 27 20 45750 ir suteik jam savo garbės, kad jo klausytų visi izraelitai. 04O 27 21 04O 27 21 45760 Tuo atveju, kai reikės pagalbos, tegul kunigas Eleazaras kreipiasi į Viešpatį patarimo. Tuo būdu Jozuė galės vadovauti izraelitams’‘. 04O 27 22 04O 27 22 45770 Mozė padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs: pastatė Jozuę kunigo Eleazaro ir visos tautos akivaizdoje, 04O 27 23 04O 27 23 45780 uždėjo jam ant galvos rankas ir suteikė jam valdžią, kaip Viešpats liepė. 04O 28 1 04O 28 1 45790 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 28 2 04O 28 2 45800 ‘‘Įsakyk izraelitams skirtu laiku aukoti duonos ir deginamąsias aukas kaip malonų kvapą. 04O 28 3 04O 28 3 45810 Šitos aukos bus: kasdien du sveiki metiniai avinėliai nuolatinei deginamajai aukai; 04O 28 4 04O 28 4 45820 vieną aukosite rytą, o antrą­vakare; 04O 28 5 04O 28 5 45830 ir duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su ketvirtadaliu hino tyriausio aliejaus. 04O 28 6 04O 28 6 45840 Tai bus nuolatinė deginamoji auka, kaip buvo įsakyta Sinajaus kalne, malonus kvapas Viešpačiui. 04O 28 7 04O 28 7 45850 Ir geriamoji auka bus ketvirtadalis hino vyno; šventykloje išliesite Viešpačiui vyną kaip geriamąją auką. 04O 28 8 04O 28 8 45860 Antrąjį avinėlį aukosite vakare, kaip ir rytmetinę auką, su duonos ir geriamąja auka, kad būtų malonus kvapas. 04O 28 9 04O 28 9 45870 Sabato dieną aukosite du sveikus metinius avinėlius, o duonos aukai­ dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, taip pat ir geriamąją auką. 04O 28 10 04O 28 10 45880 Tai bus nuolatinė sabato deginamoji auka, priedas prie kasdieninių deginamųjų ir geriamųjų aukų. 04O 28 11 04O 28 11 45890 Kiekvieno mėnesio pradžioje privalote aukoti deginamąją auką Viešpačiui: du sveikus veršius, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius. 04O 28 12 04O 28 12 45900 Duonos aukai: prie kiekvieno veršio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi; prie kiekvieno avino dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, 04O 28 13 04O 28 13 45910 ir dešimtą dalį smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai prie kiekvieno avinėlio. Tai bus malonaus kvapo deginamoji auka Viešpačiui. 04O 28 14 04O 28 14 45920 Geriamosios vyno aukos prie kiekvienos deginamosios aukos bus: pusė hino prie kiekvieno veršio, trečdalis­ prie avino, ketvirtadalis­prie kiekvieno avinėlio. Tai kiekvieno mėnesio geriamoji auka. 04O 28 15 04O 28 15 45930 Taip pat aukosite Viešpačiui ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinių deginamųjų ir geriamųjų aukų. 04O 28 16 04O 28 16 45940 Pirmo mėnesio keturioliktą dieną yra Viešpaties Pascha, 04O 28 17 04O 28 17 45950 o penkioliktą dieną­iškilmės. Neraugintą duoną valgysite septynias dienas. 04O 28 18 04O 28 18 45960 Pirmoji diena yra izraelitams šventa diena­tą dieną nedirbsite jokio darbo, 04O 28 19 04O 28 19 45970 aukosite deginamajai aukai du sveikus veršius, vieną aviną, septynis metinius avinėlius 04O 28 20 04O 28 20 45980 ir duonos aukai smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, tris dešimtąsias efos prie veršio, dvi dešimtąsias efos prie avino 04O 28 21 04O 28 21 45990 ir vieną dešimtąją efos prie kiekvieno avinėlio, 04O 28 22 04O 28 22 46000 taip pat vieną ožį aukai už nuodėmę, kad būtumėte sutaikinti, 04O 28 23 04O 28 23 46010 neskaičiuojant rytmetinės deginamosios aukos, kuri nuolat aukojama. 04O 28 24 04O 28 24 46020 Taip darykite septynias dienas, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 04O 28 25 04O 28 25 46030 Septintoji diena bus jums šventa: tą dieną nedirbkite jokio darbo. 04O 28 26 04O 28 26 46040 Pirmųjų vaisių šventės dieną aukosite Viešpačiui naujo derliaus aukas. Ta diena bus šventa ir iškilminga, tada nedirbsite jokio darbo. 04O 28 27 04O 28 27 46050 Deginamajai aukai aukosite du veršius, vieną aviną bei septynis metinius avinėlius; 04O 28 28 04O 28 28 46060 duonos aukai­su aliejumi sumaišytų smulkių miltų tris dešimtąsias efos prie kiekvieno veršio, dvi­prie avino 04O 28 29 04O 28 29 46070 ir dešimtą dalį­prie kiekvieno avinėlio; 04O 28 30 04O 28 30 46080 taip pat ožį, kuris aukojamas sutaikinimui. 04O 28 31 04O 28 31 46090 Šias aukas aukosite neskaitant nuolatinių deginamųjų aukų ir kartu su jomis aukojamų duonos ir geriamųjų aukų’‘. 04O 29 1 04O 29 1 46100 ‘‘Pirmoji septinto mėnesio diena bus jums iškilminga ir šventa. Tą dieną nedirbsite jokio darbo­tai bus trimitavimo diena. 04O 29 2 04O 29 2 46110 Aukosite deginamajai aukai, kaip malonų kvapą Viešpačiui, sveikus gyvulius: vieną veršį, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius; 04O 29 3 04O 29 3 46120 duonos aukai­tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, prie kiekvieno veršio, dvi dešimtąsias efos prie avino, 04O 29 4 04O 29 4 46130 vieną dešimtą dalį efos prie kiekvieno avinėlio 04O 29 5 04O 29 5 46140 ir ožį aukai už nuodėmę, kad būtumėte sutaikinti, 04O 29 6 04O 29 6 46150 neskaičiuojant mėnesinės deginamosios bei duonos aukos ir kasdieninės deginamosios, duonos ir geriamosios aukos, kurias aukosite pagal jų nuostatus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 04O 29 7 04O 29 7 46160 Taip pat septinto mėnesio dešimtoji diena bus jums šventa ir iškilminga. Tą dieną varginsite savo sielas ir nedirbsite jokio darbo. 04O 29 8 04O 29 8 46170 Deginamajai Viešpaties aukai kaip malonų kvapą aukosite sveikus gyvulius: jauną veršį, aviną ir septynis metinius avinėlius; 04O 29 9 04O 29 9 46180 jų duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, prie kiekvieno veršio, dvi dešimtąsias efos prie kiekvieno avino, 04O 29 10 04O 29 10 46190 dešimtą dalį efos prie kiekvieno avinėlio 04O 29 11 04O 29 11 46200 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaitant aukos už nuodėmę sutaikinimui ir nuolatinės deginamosios aukos su duonos ir geriamosiomis aukomis. 04O 29 12 04O 29 12 46210 Septinto mėnesio penkioliktoji diena bus jums šventa ir iškilminga, nedirbsite tą dieną jokio darbo. Septynias dienas švęsite Viešpaties garbei. 04O 29 13 04O 29 13 46220 Aukosite deginamąją auką kaip malonų kvapą Viešpačiui: trylika sveikų jaunų veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių; 04O 29 14 04O 29 14 46230 taip pat duonos auką: smulkių, su aliejumi sumaišytų miltų po tris dešimtąsias efos prie kiekvieno veršio, kurių bus trylika, po dvi dešimtąsias efos prie kiekvieno avino, jų bus du, 04O 29 15 04O 29 15 46240 dešimtą dalį efos prie kiekvieno avinėlio, kurių bus keturiolika, 04O 29 16 04O 29 16 46250 ir ožį aukai už nuodėmę, be to, nuolatines deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas. 04O 29 17 04O 29 17 46260 Antrą dieną aukosite: dvylika jaunų veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių. 04O 29 18 04O 29 18 46270 Prie kiekvieno veršio, avino ir avinėlio aukosite jų duonos ir geriamąją auką, kaip įsakyta, 04O 29 19 04O 29 19 46280 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukos. 04O 29 20 04O 29 20 46290 Trečią dieną aukosite: vienuolika veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių 04O 29 21 04O 29 21 46300 ir, kaip įsakyta, prie kiekvieno veršio, avino ir avinėlio duonos ir geriamąsias aukas. 04O 29 22 04O 29 22 46310 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukos. 04O 29 23 04O 29 23 46320 Ketvirtą dieną aukosite: dešimt veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių 04O 29 24 04O 29 24 46330 ir prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta, 04O 29 25 04O 29 25 46340 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos bei geriamosios aukų. 04O 29 26 04O 29 26 46350 Penktą dieną aukosite: devynis veršius, du avinus, keturiolika metinių avinėlių, 04O 29 27 04O 29 27 46360 prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta, 04O 29 28 04O 29 28 46370 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos bei geriamosios aukų. 04O 29 29 04O 29 29 46380 Šeštą dieną aukosite: aštuonis veršius, du avinus ir keturiolika metinių avinėlių, 04O 29 30 04O 29 30 46390 prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta, 04O 29 31 04O 29 31 46400 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos bei geriamosios aukų. 04O 29 32 04O 29 32 46410 Septintą dieną aukosite: septynis veršius, du avinus ir keturiolika metinių avinėlių, 04O 29 33 04O 29 33 46420 prie kiekvieno jų duonos ir geriamąsias aukas, kaip įsakyta, 04O 29 34 04O 29 34 46430 bei ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukų. 04O 29 35 04O 29 35 46440 Aštunta diena yra iškilminga­nedirbsite tą dieną jokio darbo 04O 29 36 04O 29 36 46450 ir aukosite deginamąją auką kaip malonų kvapą Viešpačiui: veršį, aviną, septynis metinius avinėlius, 04O 29 37 04O 29 37 46460 prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta, 04O 29 38 04O 29 38 46470 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukų. Visi aukojamieji gyvuliai turi būti sveiki. 04O 29 39 04O 29 39 46480 Tai aukosite švenčių metu kaip priedą prie jūsų įžadų ir laisvos valios aukų, o taip pat deginamųjų, duonos, geriamųjų bei padėkos aukų’‘. 04O 29 40 04O 29 40 46490 Mozė perdavė izraelitams visa, ką jam Viešpats kalbėjo. 04O 30 1 04O 30 1 46500 Ir Mozė kalbėjo izraelitų giminių vadams: ‘‘Štai ką Viešpats įsakė: 04O 30 2 04O 30 2 46510 ‘Jei kuris vyras duoda Viešpačiui įžadą ar pasižada su priesaika, negalės savo žodžio laužyti, turės įvykdyti, ką pažadėjo. 04O 30 3 04O 30 3 46520 Jei įžadą Viešpačiui duotų ir save priesaika suvaržytų jauna moteris, kuri gyvena savo tėvo namuose, 04O 30 4 04O 30 4 46530 ir jei tėvas, sužinojęs apie įžadą ir priesaiką, tylėtų, ji turi laikytis įžado ir privalo įvykdyti, ką pažadėjo ir prisiekė. 04O 30 5 04O 30 5 46540 O jei tėvas išgirdęs uždraustų tą pačią dieną, jos įžadas ir priesaika bus panaikinta, nes tėvas uždraudė, ir Viešpats jai atleis. 04O 30 6 04O 30 6 46550 Jei ištekėtų, davusi įžadą ar priesaiką, 04O 30 7 04O 30 7 46560 ir jos vyras sužinojęs neuždraustų jai to daryti tą pačią dieną, ji laikysis įžado ir jį įvykdys. 04O 30 8 04O 30 8 46570 O jei jis išgirdęs tuojau uždraustų ir tuo būdu panaikintų jos įžadus, Viešpats jai atleis. 04O 30 9 04O 30 9 46580 Našlė arba išsiskyrusi privalo įvykdyti, ką pažadėjo. 04O 30 10 04O 30 10 46590 Jei žmona, gyvendama su vyru, padarytų įžadą arba prisiektų 04O 30 11 04O 30 11 46600 ir jei jos vyras išgirdęs tylėtų ir neprieštarautų, ji vykdys savo įžadą. 04O 30 12 04O 30 12 46610 O jei išgirdęs tuojau uždraustų, nereikės vykdyti pažado, nes vyras uždraudė, ir Viešpats jai atleis. 04O 30 13 04O 30 13 46620 Kiekvieną jos įžadą ir kiekvieną priesaiką varginti savo sielą vyras gali patvirtinti arba panaikinti. 04O 30 14 04O 30 14 46630 O jei vyras išgirdęs tylėtų ir atidėtų sprendimą kitai dienai, ji vykdys, ką pažadėjo, nes jis tylėdamas patvirtino jos įžadus. 04O 30 15 04O 30 15 46640 Jei žinodamas vėliau prieštarautų, jis bus atsakingas už jos kaltę’ ‘‘. 04O 30 16 04O 30 16 46650 Tai yra Viešpaties duoti Mozei įsakymai, kurių turi laikytis vyras ir žmona, tėvas ir duktė, kuri yra netekėjusi ir gyvena tėvo namuose. 04O 31 1 04O 31 1 46660 Viešpats tarė Mozei: 04O 31 2 04O 31 2 46670 ‘‘Atkeršyk midjaniečiams už izraelitams padarytas skriaudas ir tada susijungsi su savo tauta’‘. 04O 31 3 04O 31 3 46680 Mozė įsakė apginkluoti vyrus, kurie vykdys Viešpaties kerštą midjaniečiams, 04O 31 4 04O 31 4 46690 ir pasiųsti po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės. 04O 31 5 04O 31 5 46700 Buvo atskirta po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės, iš viso dvylika tūkstančių, pasirengusių kovai. 04O 31 6 04O 31 6 46710 Mozė juos išsiuntė su kunigo Eleazaro sūnumi Finehasu, kuriam pavedė šventus daiktus ir trimitus. 04O 31 7 04O 31 7 46720 Jie nugalėjo midjaniečius ir išžudė visus jų vyrus, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei, 04O 31 8 04O 31 8 46730 taip pat ir jų karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą. Užmušė kardu ir Beoro sūnų Balaamą. 04O 31 9 04O 31 9 46740 Jie paėmė į nelaisvę jų moteris, vaikus, visus galvijus ir visą midjaniečių lobį, 04O 31 10 04O 31 10 46750 sudegino jų miestus ir stovyklas. 04O 31 11 04O 31 11 46760 Belaisvius, gyvulius ir visą karo grobį 04O 31 12 04O 31 12 46770 izraelitai atgabeno pas Mozę ir kunigą Eleazarą į izraelitų stovyklą Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu. 04O 31 13 04O 31 13 46780 Mozė, kunigas Eleazaras ir visi izraelitų kunigaikščiai išėjo jų pasitikti už stovyklos. 04O 31 14 04O 31 14 46790 Užsirūstinęs ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, kurie grįžo iš kovos lauko, 04O 31 15 04O 31 15 46800 Mozė tarė: ‘‘Kodėl palikote gyvas moteris? 04O 31 16 04O 31 16 46810 Argi ne jos suvedžiojo izraelitus, patariant Balaamui, nusikalsti Viešpačiui Baal Peore, dėl ko tauta buvo nubausta maru. 04O 31 17 04O 31 17 46820 Nužudykite visus berniukus bei moteris, kurios gyveno su vyrais! 04O 31 18 04O 31 18 46830 Mergaites, kurios nėra pažinusios vyro, pasilaikykite sau. 04O 31 19 04O 31 19 46840 Pasilikite už stovyklos septynias dienas. Kas užmušė žmogų ar užmuštąjį palietė, apsivalykite patys ir jūsų belaisviai trečią ir septintą dieną. 04O 31 20 04O 31 20 46850 Reikia apvalyti ir visą grobį: ar tai būtų drabužiai, ar indai, ar bet koks daiktas, padarytas iš odos, ožkų vilnų ar iš medžio’‘. 04O 31 21 04O 31 21 46860 Kunigas Eleazaras kalbėjo kovoje dalyvavusiems kariams: ‘‘Štai Viešpaties nurodymas: 04O 31 22 04O 31 22 46870 auksą, sidabrą, varį, geležį, šviną, ciną 04O 31 23 04O 31 23 46880 ir visa, kas nedega liepsnoje, apvalykite ugnimi ir apvalomuoju vandeniu, kas dega ugnyje, apvalykite vandeniu. 04O 31 24 04O 31 24 46890 Septintą dieną išplaukite savo drabužius ir, taip apsivalę, įeikite į stovyklą’‘. 04O 31 25 04O 31 25 46900 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 31 26 04O 31 26 46910 ‘‘Tu, kunigas Eleazaras ir tautos vyresnieji suskaičiuokite visą grobį­ žmones ir galvijus. 04O 31 27 04O 31 27 46920 Padalykite grobį į dvi lygias dalis kovojusiems ir kitiems izraelitams. 04O 31 28 04O 31 28 46930 Iš tų, kurie kovojo kare ir gavo karo grobio, atskirk Viešpaties daliai po vieną iš penkių šimtų žmonių, taip pat iš galvijų, asilų ir avių; 04O 31 29 04O 31 29 46940 viską atiduok kunigui Eleazarui, nes tai yra auka Viešpačiui. 04O 31 30 04O 31 30 46950 O iš nekariavusių izraelitų grobio imk kiekvieną penkiasdešimtą žmogų, taip pat galviją, asilą, avį ir kitų gyvulių ir atiduok levitams, kurie tarnauja Viešpačiui’‘. 04O 31 31 04O 31 31 46960 Mozė ir Eleazaras padarė, kaip Viešpats įsakė. 04O 31 32 04O 31 32 46970 Karo grobis buvo: šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių, 04O 31 33 04O 31 33 46980 septyniasdešimt du tūkstančiai galvijų, 04O 31 34 04O 31 34 46990 šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų, 04O 31 35 04O 31 35 47000 trisdešimt du tūkstančiai nekaltų mergaičių. 04O 31 36 04O 31 36 47010 Pusė buvo atiduota kare dalyvavusiems: trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių; 04O 31 37 04O 31 37 47020 iš jų Viešpačiui atskirta šeši šimtai septyniasdešimt penkios avys. 04O 31 38 04O 31 38 47030 Trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų; iš jų Viešpačiui atskirta septyniasdešimt du; 04O 31 39 04O 31 39 47040 trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų, iš kurių atskirta Viešpačiui šešiasdešimt vienas asilas. 04O 31 40 04O 31 40 47050 Šešiolika tūkstančių žmonių, iš kurių Viešpačiui teko trisdešimt du. 04O 31 41 04O 31 41 47060 Mozė atidavė, kaip buvo liepta, Viešpaties aukos dalį Eleazarui. 04O 31 42 04O 31 42 47070 Izraelitams, nedalyvavusiems kare, buvo duota: 04O 31 43 04O 31 43 47080 trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių, 04O 31 44 04O 31 44 47090 trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų, 04O 31 45 04O 31 45 47100 trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų, 04O 31 46 04O 31 46 47110 šešiolika tūkstančių belaisvių. 04O 31 47 04O 31 47 47120 Mozė ėmė kas penkiasdešimtą gyvulį ir belaisvį ir atidavė levitams, tarnaujantiems prie Viešpaties palapinės, kaip Viešpats buvo įsakęs. 04O 31 48 04O 31 48 47130 Kariuomenės vadai, tūkstantininkai ir šimtininkai, priėję prie Mozės, kalbėjo: 04O 31 49 04O 31 49 47140 ‘‘Mes, tavo tarnai, suskaičiavome kareivius, kuriuos turime savo žinioje, ir nė vieno nepasigedome. 04O 31 50 04O 31 50 47150 Todėl kiekvienas atnešame kaip dovaną Viešpačiui visus auksinius papuošalus, kuriuos paėmėme karo grobiu: grandinėles, apyrankes, žiedus, auskarus ir kaklo papuošalus, kad sutaikintum mus su Viešpačiu’‘. 04O 31 51 04O 31 51 47160 Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auką Viešpačiui iš tūkstantininkų ir šimtininkų, visus atneštus auksinius papuošalus, 04O 31 52 04O 31 52 47170 kurie svėrė šešiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šekelių. 04O 31 53 04O 31 53 47180 Eiliniai kareiviai grobį pasilaikė sau. 04O 31 54 04O 31 54 47190 Paimtą auksą iš tūkstantininkų ir šimtininkų Mozė ir kunigas Eleazaras įnešė į Susitikimo palapinę, kad Viešpats atmintų izraelitus. 04O 32 1 04O 32 1 47200 Rubeno ir Gado giminės turėjo daug gyvulių. Jie matė Jazero ir Gileado žemes, tinkamas gyvuliams auginti. 04O 32 2 04O 32 2 47210 Atėję pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų kunigaikščius, jie tarė: 04O 32 3 04O 32 3 47220 ‘‘Ataroto, Dibono, Jazero, Nimros, Hešbono, Elealės, Sebamo, Nebojo ir Beono žemės, 04O 32 4 04O 32 4 47230 kurios, Viešpačiui padedant, buvo užimtos izraelitų, labai tinka gyvuliams auginti, o mes, tavo tarnai, turime gyvulių. 04O 32 5 04O 32 5 47240 Taigi jei radome malonę tavo akyse, prašome, kad mums, tavo tarnams, atiduotum ją nuosavybėn ir nevestum mūsų per Jordaną’‘. 04O 32 6 04O 32 6 47250 Mozė jiems atsakė: ‘‘Argi, kai jūsų broliai kariaus, jūs čia sėdėsite? 04O 32 7 04O 32 7 47260 Kodėl atkalbinėjate izraelitus, kad jie neitų į žemę, kurią Viešpats jiems atidavė? 04O 32 8 04O 32 8 47270 Taip elgėsi jūsų tėvai, kai siunčiau iš Kadeš Barnėjos apžiūrėti kraštą. 04O 32 9 04O 32 9 47280 Jie, nuėję iki Eškolo slėnio ir apžiūrėję visą kraštą, įbaugino izraelitus, kad neitų į šalį, kurią Viešpats jiems pažadėjo. 04O 32 10 04O 32 10 47290 Tada Viešpats užsirūstinęs prisiekė: 04O 32 11 04O 32 11 47300 ‘Šitie žmonės, kurie išėjo iš Egipto, dvidešimties metų ir vyresni, neišvys žemės, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie nesekė manimi iki galo, 04O 32 12 04O 32 12 47310 išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’. 04O 32 13 04O 32 13 47320 Viešpats, užsirūstinęs ant izraelitų, leido jiems klaidžioti dykumoje, kol išmirė visa karta, kuri buvo nusikaltusi Viešpačiui. 04O 32 14 04O 32 14 47330 Dabar jūs stojate savo tėvų vieton, kad dar labiau padidintumėte Viešpaties įtūžimą prieš Izraelį. 04O 32 15 04O 32 15 47340 Jei nenorite Jo klausyti, Jis vėl paliks tautą dykumoje, ir jūs pražudysite visą šią tautą’‘. 04O 32 16 04O 32 16 47350 Jie, prisiartinę prie Mozės, tarė: ‘‘Pastatysime tvartus galvijams, taip pat mūsų vaikams miestus; 04O 32 17 04O 32 17 47360 mes gi patys apsiginklavę eisime į kovą izraelitų priekyje, kol įvesime juos į jų žemes. Tuo tarpu mūsų vaikai gyvens apmūrytuose miestuose dėl šio krašto gyventojų. 04O 32 18 04O 32 18 47370 Negrįšime į savo namus, kol visi izraelitai gaus savo dalį, 04O 32 19 04O 32 19 47380 nieko nereikalausime anoje pusėje Jordano, nes mūsų dalis yra šiapus Jordano’‘. 04O 32 20 04O 32 20 47390 Mozė jiems atsakė: ‘‘Jei taip darysite ir stosite į kovą Viešpaties akivaizdoje, 04O 32 21 04O 32 21 47400 ir visi karui tinkami vyrai apsiginklavę pereis Jordaną, iki priešas bus nugalėtas 04O 32 22 04O 32 22 47410 ir visa žemė bus paimta, tuomet nenusikalsite nei Viešpačiui, nei Izraeliui ir ši žemė bus jūsų Viešpaties akivaizdoje. 04O 32 23 04O 32 23 47420 Jei nedarysite, ką sakote, tai nusidėsite Viešpačiui ir žinokite, kad būsite nubausti. 04O 32 24 04O 32 24 47430 Taigi statykite miestus savo vaikams, tvartus avims bei galvijams ir įvykdykite, ką pažadėjote’‘. 04O 32 25 04O 32 25 47440 Gaditai ir rubenai atsakė Mozei: ‘‘Mes, tavo tarnai, darysime, ką mūsų valdovas liepia. 04O 32 26 04O 32 26 47450 Savo vaikus ir moteris, avis ir galvijus paliksime Gileado miestuose, 04O 32 27 04O 32 27 47460 mes gi, tavo tarnai, visi apsiginklavę trauksime į karą, kaip tu, valdove, sakai’‘. 04O 32 28 04O 32 28 47470 Mozė įsakė kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir izraelitų giminių vadams: 04O 32 29 04O 32 29 47480 ‘‘Jei gaditai ir rubenai kartu su jumis pereis Jordaną su ginklais ir žemė bus paimta, duokite jiems paveldėti Gileadą. 04O 32 30 04O 32 30 47490 Jei nenorės eiti kartu su jumis apsiginklavę į Kanaano žemę, tegul pasilieka tarp jūsų’‘. 04O 32 31 04O 32 31 47500 Gaditai ir rubenai atsakė: ‘‘Kaip Viešpats įsakė savo tarnams, taip mes darysime. 04O 32 32 04O 32 32 47510 Mes eisime apsiginklavę Viešpaties akivaizdoje įs Kanaano žemę, kad gautume dalį šiapus Jordano’‘. 04O 32 33 04O 32 33 47520 Mozė davė gaditams ir rubenams bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo karalysčių žemes su jų miestais. 04O 32 34 04O 32 34 47530 Gaditai atstatė sutvirtintus Dibono, Ataroto, Aroero, 04O 32 35 04O 32 35 47540 Atroto, Šofano, Jazero, Jogbohos, 04O 32 36 04O 32 36 47550 Bet Nimros, Bet Harano miestus ir pastatė savo galvijams tvartus. 04O 32 37 04O 32 37 47560 Rubenai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimą, 04O 32 38 04O 32 38 47570 Neboją, Baal Meoną ir Sibmą, pakeisdami jų vardus. 04O 32 39 04O 32 39 47580 Manaso sūnaus Machyro sūnūs patraukė į Gileadą ir jį užėmė, išvydami jo gyventojus amoritus. 04O 32 40 04O 32 40 47590 Mozė davė Gileado žemes Manaso sūnui Machyrui, kuris ten apsigyveno. 04O 32 41 04O 32 41 47600 O Manaso sūnus Jayras nuėjęs užėmė krašto miestelius ir juos pavadino Havot Jayru. 04O 32 42 04O 32 42 47610 Taip pat Nobachas nuėjęs užėmė Kenatą su jo kaimais ir jį pavadino savo vardu­Nobachas. 04O 33 1 04O 33 1 47620 Izraelitų sustojimo vietos, išėjus jiems iš Egipto, vadovaujant Mozei ir Aaronui. 04O 33 2 04O 33 2 47630 Mozė jas surašė pagal stovyklų vietas, kurias jie, Viešpačiui įsakant, keisdavo. 04O 33 3 04O 33 3 47640 Jie išėjo iš Ramzio pirmo mėnesio penkioliktą dieną, kitą dieną po Paschos, galingos rankos vedami visiems egiptiečiams matant, 04O 33 4 04O 33 4 47650 laidojant jiems Viešpaties išžudytus pirmagimius. Ir jų dievams Viešpats įvykdė teismą. 04O 33 5 04O 33 5 47660 Izraelitai, iškeliavę iš Ramzio, pasistatė stovyklas Sukote. 04O 33 6 04O 33 6 47670 Iš Sukoto atvyko į Etamą, esantį dykumos pakraštyje. 04O 33 7 04O 33 7 47680 Iš ten atvyko prie Pi Hahiroto, kuris yra priešais Baal Cefoną, ir sustojo prie Migdolo. 04O 33 8 04O 33 8 47690 Iškeliavę iš Pi Hahiroto, perėjo jūros dugnu į dykumą ir, keliavę tris dienas per Etamo dykumą, pasistatė stovyklą Maroje. 04O 33 9 04O 33 9 47700 Išėję iš Maros, pasiekė Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių bei septyniasdešimt palmių, ir sustojo. 04O 33 10 04O 33 10 47710 Išėję iš Elimo, ištiesė palapines prie Raudonosios jūros. 04O 33 11 04O 33 11 47720 Iš čia išėję, sustojo Sino dykumoje. 04O 33 12 04O 33 12 47730 Iš Sino dykumos atkeliavo į Dofką, 04O 33 13 04O 33 13 47740 išėję iš Dofkos sustojo Aluše. 04O 33 14 04O 33 14 47750 Iškeliavę iš Alušo, ištiesė palapines Refidime, kur stigo vandens. 04O 33 15 04O 33 15 47760 Palikę Refidimą, sustojo Sinajaus dykumoje. 04O 33 16 04O 33 16 47770 Išėję iš Sinajaus dykumos, atėjo į Kibrot Taavos kapines. 04O 33 17 04O 33 17 47780 Iškeliavę iš čia, pasistatė stovyklą Hacerote. 04O 33 18 04O 33 18 47790 Iš Haceroto atėjo į Ritmą, 04O 33 19 04O 33 19 47800 o iš Ritmos­į Rimon Perecą. 04O 33 20 04O 33 20 47810 Išėję iš Rimon Pereco, atvyko į Libną, 04O 33 21 04O 33 21 47820 o išėję iš Libnos, sustojo Risoje. 04O 33 22 04O 33 22 47830 Išėję ir Risos, atvyko į Kehelatą, 04O 33 23 04O 33 23 47840 o išėję iš Kehelato, sustojo prie Sefero kalno. 04O 33 24 04O 33 24 47850 Pasitraukę nuo Šefero kalno, atėjo į Haradą. 04O 33 25 04O 33 25 47860 Išėję iš Harados, pasistatė stovyklą Makhelote. 04O 33 26 04O 33 26 47870 Iškeliavę iš Makheloto, atėjo į Tahatą, 04O 33 27 04O 33 27 47880 o išėję iš Tahato, sustojo Terache. 04O 33 28 04O 33 28 47890 Išėję ir Teracho, ištiesė palapines Mitkoje, 04O 33 29 04O 33 29 47900 o išėję iš Mitkos, pasistatė stovyklą Hašmonoje. 04O 33 30 04O 33 30 47910 Išėję iš Hašmonos, atvyko į Moserotą, 04O 33 31 04O 33 31 47920 o išėję iš Moseroto, pasistatė stovyklą Bene Jaakane. 04O 33 32 04O 33 32 47930 Išėję iš Bene Jaakano, atkeliavo į Hor Gidgadą, 04O 33 33 04O 33 33 47940 o išėję iš čia, pasistatė stovyklą Jotbatoje. 04O 33 34 04O 33 34 47950 Iš Jotbatos atėjo į Abroną, 04O 33 35 04O 33 35 47960 išėję iš Abronos, ištiesė palapines Ecjon Gebere, 04O 33 36 04O 33 36 47970 o iš Ecjon Gebero atvyko į Cino dykumą, prie Kadešo. 04O 33 37 04O 33 37 47980 Išėję iš Kadešo, jie pasistatė stovyklas prie Horo kalno Edomo krašto pasienyje. 04O 33 38 04O 33 38 47990 Kunigas Aaronas, Viešpačiui liepiant užlipo ant Horo kalno ir mirė penkto mėnesio pirmą dieną, praėjus keturiasdešimčiai metų nuo izraelitų išėjimo iš Egipto, 04O 33 39 04O 33 39 48000 būdamas šimto dvidešimt trejų metų amžiaus. 04O 33 40 04O 33 40 48010 Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno Kanaano pietuose, sužinojo, kad ateina izraelitai. 04O 33 41 04O 33 41 48020 Pasitraukę nuo Horo kalno, jie sustojo Calmone. 04O 33 42 04O 33 42 48030 Išėję iš Calmono, jie atėjo į Punoną, 04O 33 43 04O 33 43 48040 o išėję iš Punono, sustojo Obote. 04O 33 44 04O 33 44 48050 Iš Oboto atėjo į Ije Abarimą, prie moabitų sienos, 04O 33 45 04O 33 45 48060 o išėję iš Ije Abarimo, ištiesė palapines Dibon Gade. 04O 33 46 04O 33 46 48070 Išėję iš Dibon Gado, sustojo Almon Diblataimoje, 04O 33 47 04O 33 47 48080 o iš čia jie atėjo iki Abarimo kalnų ties Neboju. 04O 33 48 04O 33 48 48090 Keliaudami nuo Abarimo kalnų, jie pasiekė Moabo lygumas prie Jordano ties Jerichu 04O 33 49 04O 33 49 48100 ir pasistatė stovyklą prie Jordano nuo Bet Ješimoto ligi Abel Šitimo, moabitų lygumose. 04O 33 50 04O 33 50 48110 Moabitų lygumose Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 33 51 04O 33 51 48120 ‘‘Kai pereisite Jordaną ir įeisite į Kanaano žemę, 04O 33 52 04O 33 52 48130 išvykite visus to krašto gyventojus, sunaikinkite jų atvaizdus, sulaužykite stabus, išgriaukite visas aukštąsias stabų garbinimo vietas 04O 33 53 04O 33 53 48140 ir apsigyvenkite šalyje, kurią Aš jums daviau paveldėti. 04O 33 54 04O 33 54 48150 Pasidalykite ją burtų keliu: tiems, kurių bus daugiau, duokite didesnį žemės plotą, o kurių mažiau­mažesnį. Žemę išdalinkite burtų keliu giminėms ir šeimoms. 04O 33 55 04O 33 55 48160 Jei neišvarysite žemės gyventojų, jie bus jums krislai akyse ir dygliai šonuose ir vargins jus krašte, kuriame jūs gyvensite. 04O 33 56 04O 33 56 48170 Ir tada, ką buvau sumanęs padaryti jiems, jums padarysiu’‘. 04O 34 1 04O 34 1 48180 Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 34 2 04O 34 2 48190 ‘‘Kai įeisite į Kanaano šalį ir ją užimsite, jos sienos bus: 04O 34 3 04O 34 3 48200 pietinė dalis prasidės nuo Cino dykumos, esančios šalia Edomo, jos rytų siena bus Druskos jūra, pradedant pietine dalimi. 04O 34 4 04O 34 4 48210 Pietinė siena eis išilgai Akrabimo aukštumos ir tęsis iki Sinajaus, pietuose pasieks Kadeš Barnėją. Iš čia siena eis ligi Hacar Adaro ir toliau iki Acmono. 04O 34 5 04O 34 5 48220 Nuo Acmono siena pasisuks, sieks Egipto upę ir baigsis jūros krantu. 04O 34 6 04O 34 6 48230 Vakarų siena bus jums Didžioji jūra. 04O 34 7 04O 34 7 48240 Šiaurėje siena prasidės nuo Didžiosios jūros ir tęsis iki Horo kalno, 04O 34 8 04O 34 8 48250 iš čia į Lebo Hamatą iki Cedado apylinkės, 04O 34 9 04O 34 9 48260 toliau siena tęsis iki Zifrono ir Hacar Enano. 04O 34 10 04O 34 10 48270 Rytų siena eis nuo Hacar Enano ligi Šefamo, 04O 34 11 04O 34 11 48280 nuo Šefamo tęsis iki Riblos į rytus nuo Aino, iš čia eis Jordano rytų puse iki Kinereto ežero 04O 34 12 04O 34 12 48290 ir toliau Jordanu iki Sūriosios jūros. Tai bus jūsų krašto sienos’‘. 04O 34 13 04O 34 13 48300 Mozė kalbėjo izraelitams: ‘‘Tai žemė, kurią paveldėsite burtų keliu. Ją Viešpats liepė išdalinti devynioms ir pusei giminės. 04O 34 14 04O 34 14 48310 Rubeno, Gado ir pusė Manaso giminės gavo savo dalį. 04O 34 15 04O 34 15 48320 Dvi giminės ir pusė gavo savo dalį šioje Jordano pusėje ties Jerichu’‘. 04O 34 16 04O 34 16 48330 Viešpats tarė Mozei: 04O 34 17 04O 34 17 48340 ‘‘Tai yra vardai vyrų, kurie jums padalins žemę: kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė 04O 34 18 04O 34 18 48350 ir iš kiekvienos giminės po vieną kunigaikštį. 04O 34 19 04O 34 19 48360 Jų vardai: iš Judo giminės­Jefunės sūnus Kalebas, 04O 34 20 04O 34 20 48370 iš Simeono­Amihudo sūnus Samuelis, 04O 34 21 04O 34 21 48380 iš Benjamino­Kislono sūnus Elidadas, 04O 34 22 04O 34 22 48390 iš Dano­Joglio sūnus Bukis, 04O 34 23 04O 34 23 48400 iš Juozapo palikuonių, Manaso giminės­Efodo sūnus Hanielis 04O 34 24 04O 34 24 48410 ir iš Efraimo­Šiftano sūnus Kemuelis, 04O 34 25 04O 34 25 48420 iš Zabulono­Parnacho sūnus Elicafanas, 04O 34 26 04O 34 26 48430 iš Isacharo­Azano sūnus Paltielis, 04O 34 27 04O 34 27 48440 iš Ašero­Šelomio sūnus Ahihudas, 04O 34 28 04O 34 28 48450 iš Neftalio­Amihudo sūnus Pedahelis’‘. 04O 34 29 04O 34 29 48460 Šitiems vyrams Viešpats įsakė padalyti Kanaano žemę izraelitams. 04O 35 1 04O 35 1 48470 Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu, Viešpats kalbėjo Mozei: 04O 35 2 04O 35 2 48480 ‘‘Pasakyk izraelitams duoti levitams iš savo paveldėjimo miestus gyventi ir jų apylinkes ganykloms; 04O 35 3 04O 35 3 48490 jie gyvens miestuose, jų bandos ganysis miestų apylinkėse, 04O 35 4 04O 35 4 48500 kurios tęsis tūkstantį uolekčių aplink miestų mūrus. 04O 35 5 04O 35 5 48510 Ganyklos sieks po du tūkstančius uolekčių visomis kryptimis: į rytus, į pietus, į vakarus ir į šiaurę, o miestai bus viduryje. 04O 35 6 04O 35 6 48520 Iš tų miestų, kuriuos duosite levitams, atskirkite šešis prieglaudai, kad juose rastų apsaugą nusikaltę žmogžudyste. Be šitų duokite levitams dar keturiasdešimt du miestus. 04O 35 7 04O 35 7 48530 Iš viso duokite levitams keturiasdešimt aštuonis miestus su jų ganyklomis. 04O 35 8 04O 35 8 48540 Miestų, kuriuos duosite iš izraelitų nuosavybės levitams, daugiau paimsite iš tų giminių, kurios daugiau turi, ir mažiau iš tų, kurios mažiau turi; kiekvienas duos levitams miestų pagal savo paveldo dydį’‘. 04O 35 9 04O 35 9 48550 Viešpats tarė Mozei: 04O 35 10 04O 35 10 48560 ‘‘Pasakyk izraelitams, kad, įėję į Kanaano žemę, 04O 35 11 04O 35 11 48570 paskirtų prieglaudos miestus netyčia nužudžiusiems žmogų. 04O 35 12 04O 35 12 48580 Tokie miestai bus jums prieglauda nuo keršytojo, kad tas, kuris užmušė žmogų, nemirtų, kol nebus stojęs prieš bendruomenės teismą. 04O 35 13 04O 35 13 48590 Paskirkite šešis miestus prieglaudai, 04O 35 14 04O 35 14 48600 iš kurių trys bus Jordano rytų pusėje ir trys bus Kanaano žemėje. 04O 35 15 04O 35 15 48610 Tie šeši miestai bus prieglauda izraelitams, taip pat ateiviams ir svetimšaliams, kad kiekvienas, netyčia nužudęs žmogų, galėtų į juos atbėgti. 04O 35 16 04O 35 16 48620 Jei kas geležimi užmuštų žmogų, bus kaltinamas žmogžudyste ir baudžiamas mirtimi. 04O 35 17 04O 35 17 48630 Jei kas akmeniu užmuštų žmogų, jis bus nubaustas mirtimi. 04O 35 18 04O 35 18 48640 Jei kas bus nužudytas mediniu įrankiu, užmušėjas bus baudžiamas mirtimi. 04O 35 19 04O 35 19 48650 Kraujo keršytojas pats užmuš žudiką, kai tik jį sutiks. 04O 35 20 04O 35 20 48660 Jei kas iš neapykantos pastumtų žmogų ar, mesdamas kuo, jį užmuštų, 04O 35 21 04O 35 21 48670 arba ranka suduotų taip, kad jis numirtų, nusikaltėlis bus laikomas žmogžudžiu ir baudžiamas mirtimi. Kraujo keršytojas užmuš žudiką, kai tik sutiks. 04O 35 22 04O 35 22 48680 Jei kas neturėdamas priešiškumo kitą pastumtų, ar mestų į jį ką nors, prieš tai netykojęs, 04O 35 23 04O 35 23 48690 ar užgautų akmeniu, kokiu galima užmušti, jo nepastebėjęs, taip, kad šis numirtų, tačiau prieš tai nebuvo jo priešas ir netykojo jam pakenkti, 04O 35 24 04O 35 24 48700 tai bendruomenė darys teismą tarp žudiko ir kraujo keršytojo pagal šiuos nurodymus. 04O 35 25 04O 35 25 48710 Teismas išvaduos žudiką iš kraujo keršytojo rankų ir grąžins į prieglaudos miestą, kuriame jis pasiliks iki vyriausiojo kunigo, patepto šventu aliejumi, mirties. 04O 35 26 04O 35 26 48720 Jei žudikas išeis už prieglaudos miesto, į kurį pabėgo, sienų 04O 35 27 04O 35 27 48730 ir sutikęs kraujo keršytojas jį užmuš, jis bus nekaltas, 04O 35 28 04O 35 28 48740 nes anas privalėjo likti mieste ligi vyriausiojo kunigo mirties; po kunigo mirties žmogžudys sugrįš prie savo nuosavybės. 04O 35 29 04O 35 29 48750 Šį nuostatą privalo vykdyti visos jūsų kartos, kur jūs begyventumėte. 04O 35 30 04O 35 30 48760 Žmogžudys bus nubaustas, apklausus liudytojus; tačiau vieno liudytojo neužtenka, kad pasmerktų žmogų mirčiai. 04O 35 31 04O 35 31 48770 Žmogžudys negali būti išpirktas, jis turi mirti. 04O 35 32 04O 35 32 48780 Pabėgėliai negalės išsipirkti ir grįžti prie savo nuosavybės prieš vyriausiojo kunigo mirtį. 04O 35 33 04O 35 33 48790 Nesutepkite savo žemės, nes ji sutepama krauju ir negali būti apvalyta kitaip, kaip tik krauju to, kuris praliejo kraują. 04O 35 34 04O 35 34 48800 Nesutepkite žemės, kurią paveldėsite ir kurioje Aš gyvenu, nes Aš, Viešpats, gyvenu tarp Izraelio vaikų’‘. 04O 36 1 04O 36 1 48810 Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado šeimų vadai iš Juozapo giminės atėjo ir kalbėjo Mozei, Izraelio vadams girdint: 04O 36 2 04O 36 2 48820 ‘‘Tau, mūsų valdove, Viešpats įsakė, kad burtų keliu padalytum žemę tarp izraelitų ir kad mūsų brolio Celofhado dalį duotum jo dukterims. 04O 36 3 04O 36 3 48830 Jei jas ves kitos giminės vyrai, jų dalis pereis kitai giminei ir bus atimta iš mums kritusios paveldėjimo dalies. 04O 36 4 04O 36 4 48840 Atėjus jubiliejaus metams, jų dalis prisidės prie tos giminės žemių, į kurią jos išėjo; taip jų dalis bus atplėšta nuo mūsų giminei tekusios dalies’‘. 04O 36 5 04O 36 5 48850 Mozė atsakė izraelitams pagal Viešpaties žodį: ‘‘Juozapo sūnų giminė kalba teisingai. 04O 36 6 04O 36 6 48860 Štai ką sako Viešpats apie Celofhado dukteris: ‘Tegul jos teka už ko nori, bet tik už savo giminės vyrų, 04O 36 7 04O 36 7 48870 kad izraelitų nuosavybė nepereitų iš vienos giminės kitai giminei. 04O 36 8 04O 36 8 48880 Visos mergaitės, turinčios paveldėjimo teisę, privalo tekėti už tos pačios giminės vyrų, kad Izraelio vaikai paveldėtų kiekvienas savo tėvų dalį. 04O 36 9 04O 36 9 48890 Nuosavybė iš vienos giminės nepereis kitai; visos izraelitų giminės išlaikys savo paveldo dalį’ ‘‘. 04O 36 10 04O 36 10 48900 Kaip Viešpats įsakė Mozei, taip padarė Celofhado dukterys: 04O 36 11 04O 36 11 48910 Machla, Tirca, Hogla, Milka ir Noja ištekėjo už savo pusbrolių 04O 36 12 04O 36 12 48920 iš giminės Manaso, kuris buvo Juozapo sūnus. Joms paskirtoji dalis pasiliko jų giminėje ir šeimoje. 04O 36 13 04O 36 13 48930 Šituos nuostatus ir įsakymus Viešpats davė izraelitams per Mozę Moabo lygumose prie Jordano ties Jerichu. 05O 1 1 05O 1 1 48940 Mozė kalbėjo izraelitams šioje Jordano pusėje, dykumoje, tarp Parano, Tofelio, Labano, Haceroto ir Di Zahabo miestų. 05O 1 2 05O 1 2 48950 Nuo Horebo per Seyro kalnus iki Kadeš Barnėjos yra vienuolikos dienų kelias. 05O 1 3 05O 1 3 48960 Keturiasdešimtaisiais metais, vienuolikto mėnesio pirmą dieną Mozė kalbėjo izraelitams viską, ką jam Viešpats dėl jų buvo įsakęs. 05O 1 4 05O 1 4 48970 Nugalėjęs amoritų karalių Sihoną, gyvenusį Hešbone, ir Bašano karalių Ogą, gyvenusį Aštarote, Edrėjo mieste, 05O 1 5 05O 1 5 48980 šioje Jordano pusėje, Moabo žemėje, Mozė pradėjo aiškinti įstatymą: 05O 1 6 05O 1 6 48990 ‘‘Viešpats, mūsų Dievas, mums kalbėjo prie Horebo: ‘Jau užtenka jums gyventi prie šio kalno. 05O 1 7 05O 1 7 49000 Eikite pas amoritus į visas jų apylinkes: į lygumas, kalnuotas vietas, slėnius, pietų link ir išilgai jūros kranto, į Kanaano ir Libano žemes iki didžiosios Eufrato upės’. 05O 1 8 05O 1 8 49010 Aš atvedžiau jus į žemę, kurią Viešpats prisiekė duoti jūsų tėvams Abraomui, Izaokui ir Jokūbui ir jų palikuonims. Eikite ir užimkite ją. 05O 1 9 05O 1 9 49020 Aš jums anuo metu sakiau: 05O 1 10 05O 1 10 49030 ‘Aš vienas neįstengiu jumis rūpintis, nes Viešpats, jūsų Dievas, jus padaugino, ir šiandien jūsų yra tiek, kiek dangaus žvaigždžių. 05O 1 11 05O 1 11 49040 Viešpats, jūsų tėvų Dievas, dar tūkstanteriopai tepadaugina ir tepalaimina jus, kaip Jis pažadėjo. 05O 1 12 05O 1 12 49050 Kaip aš vienas galiu nešti jūsų naštas, vargus ir vaidus? 05O 1 13 05O 1 13 49060 Išsirinkite iš savo giminių išmintingų, sumanių ir žinomų vyrų, kad juos paskirčiau jums vadais’. 05O 1 14 05O 1 14 49070 Tada jūs sutikote, kad taip padaryti yra gerai. 05O 1 15 05O 1 15 49080 Aš iš jūsų giminių išmintingus bei sumanius vyrus paskyriau jums vadovauti: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais. 05O 1 16 05O 1 16 49090 Įsakiau jūsų teisėjams: ‘Išklausykite bylas ir teisingai teiskite juos ir ateivius, 05O 1 17 05O 1 17 49100 neatsižvelkite teisme į asmenis; išklausykite mažą ir didelį, nebijokite jokio žmogaus, nes teismas yra Dievo. Jeigu jums kas būtų per sunku, praneškite man, ir aš išklausysiu’. 05O 1 18 05O 1 18 49110 Tuo metu aš jums įsakiau viską, ką privalote daryti. 05O 1 19 05O 1 19 49120 Palikę Horebą, ėjome per didžiąją, baisiąją dykumą, kurią matėte, keliu per amoritų kalnus, kaip Viešpats, mūsų Dievas, buvo įsakęs. Kai atvykome į Kadeš Barnėją, 05O 1 20 05O 1 20 49130 jums sakiau: ‘Atėjote į amoritų kalnyną, kurį Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda. 05O 1 21 05O 1 21 49140 Štai Viešpaties jums pažadėtoji žemė. Eikite ir užimkite ją, nes Viešpats, jūsų tėvų Dievas, jums ją pažadėjo. Nieko nebijokite ir nenusigąskite’. 05O 1 22 05O 1 22 49150 Tada jūs, priėję prie manęs, tarėte: ‘Siųskime vyrus apžiūrėti žemę ir pranešti, kuriuo keliu turime keliauti ir į kuriuos miestus eiti’. 05O 1 23 05O 1 23 49160 Man patiko ta šneka, todėl siunčiau iš jūsų dvylika vyrų, po vieną iš kiekvienos giminės. 05O 1 24 05O 1 24 49170 Jie nuėjo į kalnuotas vietas ligi Eškolo slėnio, apžiūrėjo žemę, 05O 1 25 05O 1 25 49180 paėmė jos vaisių ir, atnešę pas mus, tarė: ‘Gera žemė, kurią Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda’. 05O 1 26 05O 1 26 49190 Tačiau jūs nenorėjote eiti ir sukilote prieš Viešpaties įsakymą, 05O 1 27 05O 1 27 49200 murmėdami savo palapinėse: ‘Viešpats mūsų nekenčia, todėl mus išvedė iš Egipto, kad amoritai mus sunaikintų. 05O 1 28 05O 1 28 49210 Kaipgi mes eisime? Pasiuntiniai išgąsdino mus, pranešdami, kad ta tauta gausesnė ir aukštesnė už mus, kad jų miestai dideli ir sustiprinti ligi dangaus ir kad ten jie matė ir Anako palikuonių’. 05O 1 29 05O 1 29 49220 Aš jums sakiau: ‘Nenusigąskite jų ir nebijokite, 05O 1 30 05O 1 30 49230 nes Viešpats, jūsų Dievas, eina priekyje jūsų ir pats už jus kariaus, kaip tai darė Egipte jūsų akivaizdoje. 05O 1 31 05O 1 31 49240 Dykumoje patys matėte, kaip Viešpats, jūsų Dievas, nešė jus, kaip žmogus neša savo kūdikį, visą kelią, kuriuo ėjote, kol atėjote į šitą vietą’. 05O 1 32 05O 1 32 49250 Bet jūs nepatikėjote Viešpačiu, jūsų Dievu, 05O 1 33 05O 1 33 49260 kuris ėjo pirma jūsų keliu ir nurodydavo vietą, kur ištiesti palapines; naktį rodydavo kelią ugnimi, o dieną­debesies stulpu. 05O 1 34 05O 1 34 49270 Viešpats girdėjo jūsų kalbas ir užsirūstinęs prisiekė: 05O 1 35 05O 1 35 49280 ‘Nė vienas iš šitos piktos kartos neišvys gerosios žemės, kurią su priesaika pažadėjau jūsų tėvams, 05O 1 36 05O 1 36 49290 išskyrus Jefunės sūnų Kalebą; jis ją matys; Aš duosiu jam ir jo vaikams žemę, kurioje jis vaikščiojo, nes jis sekė mane iki galo’. 05O 1 37 05O 1 37 49300 Viešpats užsirūstino ir ant manęs dėl jūsų ir tarė: ‘Ir tu neįeisi į ją, 05O 1 38 05O 1 38 49310 bet tavo tarnas Jozuė įeis; jį padrąsink, nes jis padalys žemę izraelitams. 05O 1 39 05O 1 39 49320 Jūsų kūdikiai, apie kuriuos sakėte, kad jie taps grobiu, ir jūsų sūnūs, kurie šiandien dar nežino skirtumo tarp gero ir pikto, įeis į ją; jiems Aš duosiu žemę, ir jie ją užims. 05O 1 40 05O 1 40 49330 Jūs gi grįžkite į dykumą, Raudonosios jūros link’. 05O 1 41 05O 1 41 49340 Tada man atsakėte: ‘Nusidėjome Viešpačiui, eisime ir kovosime, kaip Viešpats, mūsų Dievas, įsakė’. Jūs apsiginklavote ir buvote pasiruošę traukti į kalnus. 05O 1 42 05O 1 42 49350 Viešpats man tarė: ‘Sakyk jiems neiti ir nekovoti, kad nežūtų nuo savo priešų, nes Aš nebūsiu su jais’. 05O 1 43 05O 1 43 49360 Kalbėjau jums, bet jūs neklausėte, priešinotės Viešpaties įsakymui ir atkakliai žygiavote į kalnus. 05O 1 44 05O 1 44 49370 Amoritai, gyvenantys kalnuose, vijosi kaip bitės jus nuo Seyro iki Hormos. 05O 1 45 05O 1 45 49380 Sugrįžę raudojote Viešpaties akivaizdoje, bet Jis jūsų neklausė ir nekreipė į jus dėmesio. 05O 1 46 05O 1 46 49390 Todėl Kadeše pasilikote ilgą laiką’‘. 05O 2 1 05O 2 1 49400 ‘‘Pasitraukę iš ten, atėjome į dykumą prie Raudonosios jūros, kaip man Viešpats buvo įsakęs, ir ilgai gyvenome Seyro kalnyne. 05O 2 2 05O 2 2 49410 Viešpats kalbėjo man: 05O 2 3 05O 2 3 49420 ‘Užtenka gyventi šiame kalnyne, traukite į šiaurę, 05O 2 4 05O 2 4 49430 pereikite per jūsų brolių, Ezavo vaikų apgyvendintą Seyro kraštą; jie jūsų bijos. 05O 2 5 05O 2 5 49440 Saugokitės, nekariaukite su jais, nes jų žemės neduosiu jums nė pėdos. Seyro kalnus daviau paveldėti Ezavui. 05O 2 6 05O 2 6 49450 Pirkite iš jų maistą už pinigus, taip pat vandenį’. 05O 2 7 05O 2 7 49460 Viešpats, jūsų Dievas, laimino visus jūsų darbus. Jis žino jūsų kelionę, kai ėjote per didžiąją dykumą; Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis keturiasdešimt metų ir nieko jums nestigo. 05O 2 8 05O 2 8 49470 Perėję per mūsų brolių, Ezavo vaikų kraštą, kurie gyveno Seyre, lygumos keliu nuo Elato ir Ecjon Gebero traukėme į Moabo dykumą. 05O 2 9 05O 2 9 49480 Tada man Viešpats sakė: ‘Nekovok su moabitais ir nepradėk su jais karo. Jų žemės tau neduosiu, nes Arą atidaviau Loto palikuonims’. 05O 2 10 05O 2 10 49490 Anksčiau jo gyventojai buvo emai, didelė ir galinga tauta, aukšta kaip Anako palikuonys. 05O 2 11 05O 2 11 49500 Jie buvo laikomi milžinais, kaip ir anakiečiai. Moabitai juos vadina emais. 05O 2 12 05O 2 12 49510 Seyre anksčiau gyveno horai, bet Ezavo palikuonys juos išvarė ir sunaikino, ir apsigyveno jų vietoje. Jie padarė kaip izraelitai savo paveldėtoje žemėje, kurią jiems davė Viešpats. 05O 2 13 05O 2 13 49520 Viešpačiui įsakius, perėjome per Zeredo upelį. 05O 2 14 05O 2 14 49530 Kelionės laikas nuo Kadeš Barnėjos ligi Zeredo upelio buvo trisdešimt aštuoneri metai, kol išmirė visa karta vyrų, tinkamų karui, kaip Viešpats buvo prisiekęs. 05O 2 15 05O 2 15 49540 Iš tiesų Viešpaties ranka buvo prieš juos, kad išnaikintų juos iš tautos, kol jie visi buvo pražudyti. 05O 2 16 05O 2 16 49550 Išmirus visiems karui tinkamiems vyrams, 05O 2 17 05O 2 17 49560 Viešpats tarė man: 05O 2 18 05O 2 18 49570 ‘Šiandien pereisi moabitų žemę pro miestą Arą. 05O 2 19 05O 2 19 49580 Priartėjęs prie amonitų, saugokis nekovoti prieš juos ir nepradėk karo, nes Aš tau neduosiu amonitų žemės; Aš ją atidaviau Loto palikuonims’. 05O 2 20 05O 2 20 49590 Kraštas buvo laikomas milžinų žeme, nes praeityje joje gyveno milžinai, kuriuos amonitai vadina zamzumais. 05O 2 21 05O 2 21 49600 Tauta buvo didelė, gausi ir labai augalota kaip anakiečiai. Viešpats juos išnaikino amonitų akivaizdoje ir amonitus apgyvendino jų vietoje. 05O 2 22 05O 2 22 49610 Taip pat padarė ezavitams, gyvenantiems Seyre; išnaikino horus ir jų žemę atidavė ezavitams, kurioje jie gyvena iki šios dienos. 05O 2 23 05O 2 23 49620 Avus, gyvenusius prie Gazos, išvarė kaftoriečiai, kilę iš Kaftoro, juos išnaikino ir apsigyveno jų vietoje. 05O 2 24 05O 2 24 49630 Viešpats tarė: ‘Pereikite Arnono upelį; štai Aš atidaviau į tavo rankas Sihoną, amoritų karalių iš Hešbono, ir jo žemę. Pradėk ją užimti ir kariauk su juo. 05O 2 25 05O 2 25 49640 Šiandien Aš pradėsiu daryti taip, kad visos tautos bijotų tavęs ir būtų apimtos siaubo prieš tave; kurios išgirs apie tave, išsigąs ir drebės dėl tavęs’. 05O 2 26 05O 2 26 49650 Aš siunčiau iš Kedemoto dykumos pas Hešbono karalių Sihoną pasiuntinius su taikiais žodžiais, prašydamas: 05O 2 27 05O 2 27 49660 ‘Leisk mums pereiti per tavo kraštą; eisime vieškeliu, nenukrypsime nei į dešinę, nei į kairę. 05O 2 28 05O 2 28 49670 Maistą valgiui pirksime už pinigus ir vandenį gėrimui už pinigus, tik leisk mums pereiti. 05O 2 29 05O 2 29 49680 Ezavitai, gyvenantys Seyre, ir moabitai iš Aro tokiu būdu mus praleido per savo kraštą, kad pasiekę Jordaną, eitume į mums pažadėtą žemę’. 05O 2 30 05O 2 30 49690 Bet Hešbono karalius Sihonas nenorėjo mums leisti eiti per jo kraštą, nes Viešpats, tavo Dievas, užkietino jo dvasią ir padarė jo širdį užsispyrusią, kad galėtų jį atiduoti į tavo rankas. 05O 2 31 05O 2 31 49700 Tada Viešpats man tarė: ‘Štai Aš pradėjau atiduoti Sihoną ir jo žemę tau, pradėk užimti, kad galėtum paveldėti jo žemę’. 05O 2 32 05O 2 32 49710 Sihonas su visais kariais išėjo prieš mus Jahace. 05O 2 33 05O 2 33 49720 Viešpats, mūsų Dievas, atidavė jį, ir mes nugalėjome ir užėmėme kraštą. 05O 2 34 05O 2 34 49730 Paėmėme visus miestus, išnaikinome jų vyrus, moteris ir kūdikius­nieko nepalikome, 05O 2 35 05O 2 35 49740 tik visus galvijus ir užimtųjų miestų grobį pasiėmėme. 05O 2 36 05O 2 36 49750 Nuo Aroero miesto, esančio Arnono upelio slėnyje, iki Gileado nebuvo miesto, kurio nebūtumėme užėmę. Viešpats, mūsų Dievas, atidavė juos visus mums. 05O 2 37 05O 2 37 49760 Amonitų žemės, kuri yra prie Jaboko upelio, nelietėme, taip pat nelietėme kalnų miestų ir visų vietų, į kurias Viešpats, mūsų Dievas, mums uždraudė eiti’‘. 05O 3 1 05O 3 1 49770 ‘‘Pasukome Bašano link. Mus pasitiko Bašano karalius Ogas su savo kariuomene Edrėjyje. 05O 3 2 05O 3 2 49780 Tada Viešpats man tarė: ‘Nebijok jo, nes atiduosiu jį, visus jo žmones ir jo žemę į tavo rankas; padaryk jam taip, kaip padarei amoritų karaliui Sihonui Hešbone’. 05O 3 3 05O 3 3 49790 Viešpats, mūsų Dievas, atidavė į mūsų rankas Bašano karalių Ogą ir visus jo žmones. Mes juos naikinome, kol nepalikome nė vieno, 05O 3 4 05O 3 4 49800 ir užėmėme visus jo miestus. Mums teko šešiasdešimt miestų Argobo krašte, kurį valdė Bašano karalius Ogas. 05O 3 5 05O 3 5 49810 Visi šitie miestai buvo sustiprinti aukštomis mūro sienomis, vartais ir užkaiščiais, neskaičiuojant daugybės miestų, neturėjusių apsaugos sienų. 05O 3 6 05O 3 6 49820 Mes juos sunaikinome, pasielgdami kaip ir su Hešbono karaliumi Sihonu,­visiškai sunaikinome vyrus, moteris ir kūdikius kiekviename mieste. 05O 3 7 05O 3 7 49830 Galvijus ir turtą pasilaikėme kaip grobį. 05O 3 8 05O 3 8 49840 Tuo metu užėmėme dvi amoritų karalystes, buvusias šiapus Jordano, nuo Arnono upės ligi Hermono kalno, 05O 3 9 05O 3 9 49850 kurį sidoniečiai vadina Sirjonu, o amoritai­Senyru. 05O 3 10 05O 3 10 49860 Užėmėme visus Ogo karalystės miestus lygumoje, visą Gileado ir Bašano žemę su miestais Salcha ir Edrėju. 05O 3 11 05O 3 11 49870 Bašano karalius Ogas buvo paskutinis iš milžinų giminės. Jo geležinė lova yra amonitų mieste Raboje; ji devynių uolekčių ilgio ir keturių pločio. 05O 3 12 05O 3 12 49880 Tuomet užėmėme kraštą nuo miesto Aroero, kuris yra Arnono upelio slėnyje, ligi Gileado kalno. Jo miestus daviau Rubeno ir Gado giminėms. 05O 3 13 05O 3 13 49890 Likusią Gileado krašto dalį, visą Bašaną, priklausantį Ogo karalystei, ir Argobo kraštą atidaviau pusei Manaso giminės. Bašanas yra vadinamas milžinų kraštu. 05O 3 14 05O 3 14 49900 Manaso sūnus Jayras užėmė Argobo kraštą iki gešūriečių ir maakų sienos ir pavadino jį savo vardu­Havot Jayru; taip jis vadinamas iki šios dienos. 05O 3 15 05O 3 15 49910 Machyrui daviau Gileadą. 05O 3 16 05O 3 16 49920 Rubeno ir Gado giminėms daviau Gileado kraštą ligi Arnono upelio, kuris buvo riba iki Jaboko upės, amonitų sienos; 05O 3 17 05O 3 17 49930 toliau siena ėjo per dykumą ligi Jordano ir Kinereto apylinkių iki Druskos jūros ir Pisgos kalno šlaitų rytuose. 05O 3 18 05O 3 18 49940 Tada jums pasakiau: ‘Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda šitą kraštą paveldėti. Visi kovai tinką vyrai, eikite ginkluoti priekyje savo brolių izraelitų. 05O 3 19 05O 3 19 49950 Žinau, kad turite daug gyvulių, tad žmonas, vaikus ir bandas palikite miestuose, kuriuos jums daviau. 05O 3 20 05O 3 20 49960 Padėkite savo broliams užimti žemę už Jordano, kurią Viešpats jiems davė, tada grįžkite į savo žemę, kurią aš jums daviau’. 05O 3 21 05O 3 21 49970 Tuo metu Jozuei kalbėjau: ‘Tavo akys matė, ką Viešpats, jūsų Dievas, padarė šitiems dviems karaliams. Jis taip pat padarys ir visoms karalystėms, į kurias tu eisi. 05O 3 22 05O 3 22 49980 Nebijok jų, nes Viešpats, jūsų Dievas, kovos už jus’. 05O 3 23 05O 3 23 49990 Aš tada maldavau Viešpatį: 05O 3 24 05O 3 24 50000 ‘Viešpatie Dieve! Tu pradėjai rodyti Izraelio tautai savo didybę ir galią. Nėra kito dievo nei danguje, nei žemėje, kuris galėtų daryti tokius galingus darbus! 05O 3 25 05O 3 25 50010 Leisk man įeiti ir pamatyti gerąją žemę anapus Jordano, tą puikųjį kalnuotą kraštą ir Libaną’. 05O 3 26 05O 3 26 50020 Tačiau Viešpats buvo supykęs ant manęs dėl jūsų ir manęs neišklausė, ir tarė: ‘Daugiau man apie tai nekalbėk. 05O 3 27 05O 3 27 50030 Užlipk į Pisgos viršūnę ir apžvelk savo akimis vakarus, šiaurę, pietus ir rytus; tu nepereisi Jordano. 05O 3 28 05O 3 28 50040 Kalbėk Jozuei, jį padrąsink ir sustiprink, nes jis eis šitos tautos priekyje ir jiems išdalins žemę, kurią tu matysi’. 05O 3 29 05O 3 29 50050 Mes pasilikome slėnyje ties Bet Peoru’‘. 05O 4 1 05O 4 1 50060 ‘‘Klausyk, Izraeli, įstatymų ir paliepimų, kurių jus mokau, kad juos vykdydami gyventumėte ir užėmę paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda. 05O 4 2 05O 4 2 50070 Nieko nepridėkite prie mano įstatymų ir nieko iš jų neatimkite. Laikykitės Viešpaties, jūsų Dievo, įsakymų, kuriuos jums skelbiu. 05O 4 3 05O 4 3 50080 Jūsų akys matė, ką Viešpats darė dėl Baal Peoro, kaip išnaikino visus jo garbintojus, buvusius tarp jūsų. 05O 4 4 05O 4 4 50090 Jūs gi, kurie laikėtės Viešpaties, jūsų Dievo, išlikote gyvi iki šios dienos. 05O 4 5 05O 4 5 50100 Štai aš mokiau jus nuostatų ir įstatymų, kaip Viešpats, mano Dievas, man įsakė, kad jūs vykdytumėte juos žemėje, kurią paveldėsite. 05O 4 6 05O 4 6 50110 Laikykitės jų ir vykdykite juos, nes tai jūsų išmintis ir protas tautų akyse. Jos išgirs jūsų nuostatus ir sakys: ‘Iš tiesų ši didelė tauta yra protinga ir išmintinga’. 05O 4 7 05O 4 7 50120 Iš tikrųjų nėra kitos tokios didingos tautos, kuriai Dievas būtų taip arti, kaip mūsų Dievas, kai Jo šaukiamės. 05O 4 8 05O 4 8 50130 Kuri kita didelė tauta turi nuostatus ir įsakymus tokius teisingus, kaip šis įstatymas, kurį šiandien skelbiu jums? 05O 4 9 05O 4 9 50140 Saugokis ir rūpestingai saugok savo sielą, kad neužmirštum to, ką matei savo akimis, ir tepasilieka tai tavo širdyje per visas tavo dienas. Jų mokykite savo vaikus ir vaikaičius. 05O 4 10 05O 4 10 50150 Tą dieną, kai stovėjai Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje prie Horebo, Jis man kalbėjo: ‘Surink prie manęs tautą, kad išgirstų mano žodžius ir bijotų manęs, kol gyvens žemėje, ir mokytų to paties savo vaikus’. 05O 4 11 05O 4 11 50160 Jūs priartėjote prie kalno pašlaitės, iš kur liepsnos kilo į dangų. Jis buvo apsuptas tamsa ir debesimis. 05O 4 12 05O 4 12 50170 Viešpats kalbėjo jums iš ugnies. Jūs girdėjote Jo žodžius, bet nematėte Jo pavidalo; girdėjote tik balsą. 05O 4 13 05O 4 13 50180 Jis jums paskelbė savo sandorą ir įsakė ją vykdyti. Jis užrašė dešimt įsakymų dviejose akmeninėse plokštėse 05O 4 14 05O 4 14 50190 ir įsakė man mokyti jus vykdyti tuos įsakymus ir paliepimus žemėje, kurią paveldėsite. 05O 4 15 05O 4 15 50200 Gerai įsidėmėkite, kad tą dieną, kai Viešpats jums kalbėjo Horebe iš ugnies, jūs nematėte jokio pavidalo, 05O 4 16 05O 4 16 50210 kad kartais nedirbtumėte sau drožinių, panašių į vyrą ar moterį, 05O 4 17 05O 4 17 50220 panašių į kurį nors gyvulį, esantį žemėje, ar skraidantį padangėje paukštį, 05O 4 18 05O 4 18 50230 ar šliaužiantį gyvį, ar žuvį, plaukiojančią vandenyse. 05O 4 19 05O 4 19 50240 Kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir pamatęs saulę, mėnulį, žvaigždes, nepaklystum, jų negarbintum ir nesilenktum tiems, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, sutvėrė tarnauti visoms tautoms. 05O 4 20 05O 4 20 50250 Jus gi Viešpats išvedė iš geležinės krosnies, Egipto vergijos, kad būtumėte Jo tauta. 05O 4 21 05O 4 21 50260 Dėl jūsų Viešpats užsirūstino ant manęs ir prisiekė, kad nepereisiu Jordano ir neįeisiu į tą gerą žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, duoda tau paveldėti. 05O 4 22 05O 4 22 50270 Aš turėsiu mirti šioje žemėje ir nepereisiu Jordano; tačiau jūs pereisite ir užimsite tą gerą žemę. 05O 4 23 05O 4 23 50280 Neužmirškite Viešpaties, savo Dievo, sandoros, kurią Jis su jumis padarė ir nedarykite sau jokio drožinio ar atvaizdo, nes Viešpats tai uždraudė. 05O 4 24 05O 4 24 50290 Viešpats, tavo Dievas, yra naikinanti ugnis, pavydus Dievas. 05O 4 25 05O 4 25 50300 Jei gyvendami žemėje, kai susilauksite vaikų ir vaikaičių, suteršite save ir pasidarysite drožinių ar atvaizdų, ir darysite pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse, Jį supykdydami, 05O 4 26 05O 4 26 50310 aš šaukiu šiandien liudytoju dangų ir žemę, kad, taip elgdamiesi, jūs žūsite krašte, kurį, perėję per Jordaną, paveldėsite. Negyvensite jame ilgai, bet būsite visai sunaikinti. 05O 4 27 05O 4 27 50320 Viešpats jus išsklaidys tarp tautų, ir jūsų liks labai mažai tarp pagonių, pas kuriuos būsite išvesti. 05O 4 28 05O 4 28 50330 Tenai tarnausite dievams, kurie žmonių rankomis padaryti: medžiui ir akmeniui, kurie nemato ir negirdi, nevalgo ir nieko neužuodžia. 05O 4 29 05O 4 29 50340 Bet jei ten ieškosi Viešpaties, savo Dievo, visa širdimi ir siela, tu atrasi Jį. 05O 4 30 05O 4 30 50350 Patyręs vargą, paskutinėmis dienomis sugrįši prie Viešpaties, savo Dievo, ir klausysi Jo balso. 05O 4 31 05O 4 31 50360 Nes Viešpats, tavo Dievas, yra gailestingas Dievas; Jis nepaliks tavęs ir nesunaikins, neužmirš sandoros, padarytos su tavo tėvais. 05O 4 32 05O 4 32 50370 Paklausk praeities dienų, pradedant nuo tos dienos, kai Dievas sutvėrė žmogų žemėje, ir dangus nuo vieno krašto iki kito, ar įvyko kada nors toks didingas dalykas, ar girdėta tai? 05O 4 33 05O 4 33 50380 Ar kuri nors tauta girdėjo Dievo balsą, kalbantį iš ugnies, kaip tu girdėjai, ir išliko gyva? 05O 4 34 05O 4 34 50390 Ar kada nors Dievas yra atėjęs pasiimti tautos, esančios vergijoje, bandymais, ženklais, stebuklais, kova, galinga ranka ir baisiais siaubais, kaip Viešpats, jūsų Dievas, padarė dėl jūsų Egipte, jums visa tai matant savo akimis? 05O 4 35 05O 4 35 50400 Jis tai parodė tau, kad žinotum, jog Viešpats yra Dievas ir kito nėra. 05O 4 36 05O 4 36 50410 Jis tau leido išgirsti balsą iš dangaus, kad pamokytų tave, žemėje parodė tau didelę ugnį, ir tu girdėjai Jo žodžius iš ugnies. 05O 4 37 05O 4 37 50420 Jis mylėjo tavo tėvus, todėl išsirinko jų palikuonis ir išvedė iš Egipto savo didžia galia, 05O 4 38 05O 4 38 50430 kad išvytų už tave didesnes ir galingesnes tautas, ir tave įvestų paveldėti jų žemę. 05O 4 39 05O 4 39 50440 Suprask tad šiandien ir palaikyk visa tai savo širdyje, kad Viešpats yra dangaus ir žemės Dievas ir jokio kito nėra. 05O 4 40 05O 4 40 50450 Laikykis Jo įsakymų ir paliepimų, kuriuos tau skelbiu šiandien, kad tau ir tavo vaikams gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda visiems amžiams’‘. 05O 4 41 05O 4 41 50460 Mozė paskyrė tris miestus šioje Jordano pusėje, 05O 4 42 05O 4 42 50470 kad juose rastų prieglaudą ir išliktų gyvas žmogžudys, netyčia užmušęs savo artimą, kuris nebuvo jo priešas. 05O 4 43 05O 4 43 50480 Iš Rubeno giminės paskyrė Becerą dykumos lygumoje, iš Gado giminės­Ramot Gileadą ir iš Manaso giminės­Golaną Bašane. 05O 4 44 05O 4 44 50490 Tai įstatymas, Mozės duotas izraelitams. 05O 4 45 05O 4 45 50500 Šitie įsakymai, nuostatai ir paliepimai buvo paskelbti izraelitams, jiems išėjus iš Egipto, 05O 4 46 05O 4 46 50510 šioje Jordano pusėje, slėnyje, prieš Bet Peoro miestą, krašte amoritų karaliaus Sihono, kuris gyveno Hešbone ir buvo Mozės ir izraelitų nugalėtas, kai jie išėjo iš Egipto. 05O 4 47 05O 4 47 50520 Jie apsigyveno Sihono ir Bašano karaliaus Ogo žemėse, dviejų amoritų karalių, buvusių į rytus nuo Jordano. 05O 4 48 05O 4 48 50530 Šis kraštas tęsėsi nuo Aroero miesto, Arnono upelio slėnyje, ligi Siono kalno, kuris kitaip vadinamas Hermonu, 05O 4 49 05O 4 49 50540 per visą lygumą nuo Jordano į rytus iki lygumos jūros ir Pisgos kalno šlaitų. 05O 5 1 05O 5 1 50550 Mozė sušaukė visus izraelitus ir jiems tarė: ‘‘Klausyk, Izraeli, šiandien skelbiu jums įstatymus ir paliepimus, mokykitės ir vykdykite juos. 05O 5 2 05O 5 2 50560 Viešpats, mūsų Dievas, padarė su mumis sandorą Horebe. 05O 5 3 05O 5 3 50570 Ne su mūsų tėvais padarė Jis sandorą, bet su mumis, kurie šiandien esame gyvi. 05O 5 4 05O 5 4 50580 Viešpats kalbėjo su jumis veidas į veidą ant kalno iš ugnies. 05O 5 5 05O 5 5 50590 Tada aš buvau tarpininkas tarp Dievo ir jūsų, paskelbiau jums Jo žodžius, nes jūs bijojote ugnies ir nėjote ant kalno. 05O 5 6 05O 5 6 50600 Jis tarė: ‘Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų. 05O 5 7 05O 5 7 50610 Neturėk kitų dievų šalia manęs. 05O 5 8 05O 5 8 50620 Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. 05O 5 9 05O 5 9 50630 Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems. Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, 05O 5 10 05O 5 10 50640 bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų. 05O 5 11 05O 5 11 50650 Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo Jo vardą mini. 05O 5 12 05O 5 12 50660 Sabato dieną švęsk, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė. 05O 5 13 05O 5 13 50670 Šešias dienas dirbk visus savo darbus, 05O 5 14 05O 5 14 50680 o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Tą dieną nedirbk jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus, nei duktė, nei tarnas, nei tarnaitė, nei tavo jautis, nei asilas, nei joks tavo gyvulys, nei ateivis, kuris yra tavo namuose, kad tavo tarnas ir tarnaitė pailsėtų taip pat, kaip ir tu. 05O 5 15 05O 5 15 50690 Atsimink, kad ir pats buvai vergas Egipte ir iš ten tave išvedė Viešpats, tavo Dievas, galinga ranka. Todėl Jis tau įsakė švęsti sabato dieną. 05O 5 16 05O 5 16 50700 Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė, kad ilgai gyventum ir tau gerai sektųsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda. 05O 5 17 05O 5 17 50710 Nežudyk. 05O 5 18 05O 5 18 50720 Nesvetimauk. 05O 5 19 05O 5 19 50730 Nevok. 05O 5 20 05O 5 20 50740 Neliudyk neteisingai prieš savo artimą. 05O 5 21 05O 5 21 50750 Negeisk savo artimo žmonos nei namų, nei lauko, nei tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo: nieko, kas yra tavo artimo’. 05O 5 22 05O 5 22 50760 Šituos žodžius Viešpats kalbėjo jums visiems iš ugnies, debesies ir tamsybės garsiai ir, užrašęs tai dviejose akmeninėse plokštėse, jas padavė man. 05O 5 23 05O 5 23 50770 Išgirdę balsą iš tamsybės ir pamatę kalną degant, jūs ir visi jūsų giminių vadai bei vyresnieji priartėjote prie manęs ir tarėte: 05O 5 24 05O 5 24 50780 ‘Štai Viešpats, mūsų Dievas, mums parodė savo šlovę ir didybę; girdėjome Jo balsą iš ugnies ir šiandien patyrėme, kad Dievui kalbant su žmogumi, galima išlikti gyviems. 05O 5 25 05O 5 25 50790 Kodėl turėtume mirti nuo šitos didelės ugnies? Jei dar kartą išgirsime Viešpaties, mūsų Dievo, balsą, mes visi mirsime. 05O 5 26 05O 5 26 50800 Ar yra koks kūnas, girdėjęs balsą gyvojo Dievo, kalbančio iš ugnies, kaip mes girdėjome, ir išlikęs gyvas? 05O 5 27 05O 5 27 50810 Geriau tu prisiartink ir klausyk, ką Viešpats, mūsų Dievas, sakys, o po to pranešk mums, ir mes klausysime ir tai vykdysime’. 05O 5 28 05O 5 28 50820 Viešpats, tai išgirdęs, man tarė: ‘Aš girdėjau tautos žodžius, jie viską gerai kalbėjo. 05O 5 29 05O 5 29 50830 O, kad jie visuomet turėtų tokią širdį ir manęs bijotų bei laikytųsi mano įsakymų, tai jiems ir jų vaikams per amžius gerai sektųsi! 05O 5 30 05O 5 30 50840 Eik ir sakyk jiems, kad grįžtų į savo palapines. 05O 5 31 05O 5 31 50850 Tu gi stovėk su manimi čia: Aš tau paskelbsiu visus savo įsakymus, įstatymus ir paliepimus, kurių mokysi juos, kad vykdytų žemėje, kurią jiems duosiu paveldėti’. 05O 5 32 05O 5 32 50860 Klausykite ir vykdykite, ką Viešpats Dievas jums įsakė; nenukrypkite nei į dešinę, nei į kairę. 05O 5 33 05O 5 33 50870 Vaikščiokite keliais, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, jums nurodė, kad būtumėte gyvi, kad jums gerai sektųsi ir ilgai gyventumėte žemėje, kurią paveldėsite’‘. 05O 6 1 05O 6 1 50880 ‘‘Šitie yra įsakymai, nuostatai ir paliepimai, kurių Viešpats, jūsų Dievas, įsakė jus mokyti, kad juos vykdytumėte žemėje, kurią užimsite; 05O 6 2 05O 6 2 50890 kad jūs, jūsų vaikai ir vaikaičiai per visas savo dienas bijotumėte Viešpaties, savo Dievo, ir laikytumėtės visų Jo paliepimų bei įsakymų, kuriuos jums skelbiu, ir ilgai gyventumėte. 05O 6 3 05O 6 3 50900 Klausyk, Izraeli, ir rūpestingai vykdyk, ką Viešpats įsako; tuomet tau gerai seksis ir tu labai išsiplėsi, kaip Viešpats, tavo tėvų Dievas, pažadėjo tau, pienu ir medumi plūstančioje šalyje. 05O 6 4 05O 6 4 50910 Klausyk, Izraeli! Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Dievas! 05O 6 5 05O 6 5 50920 Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. 05O 6 6 05O 6 6 50930 Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje; 05O 6 7 05O 6 7 50940 mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas. 05O 6 8 05O 6 8 50950 Prisitvirtink juos kaip ženklą prie savo rankos ir prie kaktos; 05O 6 9 05O 6 9 50960 užrašyk juos ant durų staktų ir savo kiemo vartų. 05O 6 10 05O 6 10 50970 Kai Viešpats, tavo Dievas, įves tave į žemę, kurią pažadėjo tavo tėvams, Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, tu gausi didelius ir gerus miestus, kurių nestatei, 05O 6 11 05O 6 11 50980 namus pilnus visokių gėrybių, kurių nekaupei, šulinius, kurių nekasei, vynuogynus ir alyvmedžių sodus, kurių nesodinai. Kai tu valgysi ir pasisotinsi, 05O 6 12 05O 6 12 50990 saugokis, kad nepamirštum Viešpaties, kuris tave išvedė iš Egipto žemės, iš vergijos namų. 05O 6 13 05O 6 13 51000 Bijok Viešpaties, savo Dievo, Jam vienam tarnauk ir Jo vardu prisiek. 05O 6 14 05O 6 14 51010 Negarbink dievų svetimų tautų, kurios gyvena aplink jus, 05O 6 15 05O 6 15 51020 nes Viešpats, tavo Dievas, kuris yra tarp jūsų, yra pavydus Dievas; kad Viešpaties, tavo Dievo, pyktis neužsidegtų prieš tave ir Jis neišnaikintų tavęs nuo žemės paviršiaus. 05O 6 16 05O 6 16 51030 Negundykite Viešpaties, savo Dievo, kaip gundėte Jį Masoje. 05O 6 17 05O 6 17 51040 Uoliai vykdykite Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, paliepimus ir įstatymus, kuriuos Jis tau davė. 05O 6 18 05O 6 18 51050 Daryk tai, kas gera ir teisinga Viešpaties akivaizdoje, kad tau gerai sektųsi ir užėmęs paveldėtum gerąją žemę, apie kurią Viešpats prisiekė tavo tėvams, 05O 6 19 05O 6 19 51060 kad išvarys visus tavo priešus iš tavo akivaizdos, kaip Viešpats kalbėjo. 05O 6 20 05O 6 20 51070 Kai tavo sūnus ateityje klaus: ‘Ką reiškia Viešpaties, mūsų Dievo, duoti paliepimai, įstatymai ir įsakymai?’, 05O 6 21 05O 6 21 51080 jam atsakyk: ‘Buvome Egipte faraono vergai; Viešpats mus išvedė iš Egipto galinga ranka. 05O 6 22 05O 6 22 51090 Jis darė Egipte mūsų akyse didelius ir baisius ženklus bei stebuklus prieš faraoną ir visus jo namus. 05O 6 23 05O 6 23 51100 Jis mus iš ten išvedė, kad nuvestų į kraštą, kurį pažadėjo mūsų tėvams. 05O 6 24 05O 6 24 51110 Viešpats mums įsakė vykdyti šituos įstatymus ir bijoti Viešpaties, mūsų Dievo, kad mums visuomet gerai sektųsi ir kad Jis saugotų mūsų gyvybę, kaip tai yra šiandien. 05O 6 25 05O 6 25 51120 Tai bus mūsų teisumas, jei laikysime ir vykdysime visus šiuos įsakymus Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, kaip Jis mums įsakė’ ‘‘. 05O 7 1 05O 7 1 51130 ‘‘Kai Viešpats, tavo Dievas, nuves tave į žemę, kurią paveldėsi, ir išvys septynias tautas: hetitų, girgašų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių, gausingesnes ir stipresnes už tave, 05O 7 2 05O 7 2 51140 kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos jas tau, išnaikink jas. Nedaryk su jomis sutarčių ir jų nesigailėk. 05O 7 3 05O 7 3 51150 Nesigiminiuok su jomis vedybomis. Savo dukters neduok jų sūnui nei jų dukters neimk savo sūnui, 05O 7 4 05O 7 4 51160 nes jos nukreips tavo sūnų nuo manęs tarnauti svetimiems dievams. Viešpaties rūstybė tada užsidegs prieš jus, ir Jis sunaikins tave. 05O 7 5 05O 7 5 51170 Taigi štai ką jiems darykite: jų aukurus sugriaukite, sudaužykite stabus, iškirskite giraites ir sudeginkite drožinius. 05O 7 6 05O 7 6 51180 Tu esi Viešpačiui, tavo Dievui, pašvęsta tauta. Viešpats, tavo Dievas, tave išsirinko, kad būtum Jam ypatinga tauta virš visų tautų, esančių žemėje. 05O 7 7 05O 7 7 51190 Viešpats jus pamilo ir pasirinko ne dėl to, kad buvote gausesnė tauta už kitas tautas, nes jūsų tauta mažesnė už kitas tautas, 05O 7 8 05O 7 8 51200 bet dėl to, kad Viešpats jus pamilo ir kad ištesėtų jūsų tėvams duotą priesaiką, Jis išvedė jus galinga ranka iš faraono, Egipto karaliaus, vergijos. 05O 7 9 05O 7 9 51210 Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra ištikimas Dievas, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas Jį mylintiems bei Jo įsakymus vykdantiems per tūkstančius kartų. 05O 7 10 05O 7 10 51220 Ir Jis atlygina tiems, kurie Jo nekenčia, juos sunaikindamas. Jis nedels, kad atlygintų tam, kuris Jo nekenčia. 05O 7 11 05O 7 11 51230 Laikykis Jo įsakymų, įstatymų ir paliepimų, kuriuos tau šiandien įsakau vykdyti, 05O 7 12 05O 7 12 51240 tuomet ir Viešpats, tavo Dievas, laikysis sandoros, kurią padarė su tavo tėvais, ir bus tau gailestingas. 05O 7 13 05O 7 13 51250 Jis mylės tave, laimins tave ir padaugins tave; Jis palaimins tavo įsčios vaisių, ir tavo žemės vaisius: javus, vynuoges, aliejų, galvijus ir avis toje žemėje, kurią pažadėjo tavo tėvams. 05O 7 14 05O 7 14 51260 Jūs būsite labiausiai palaiminti iš visų tautų, ir nebus nevaisingų tarp jūsų ir tarp jūsų galvijų. 05O 7 15 05O 7 15 51270 Viešpats pašalins visas tavo negalias ir neužleis baisių Egipto ligų, kurias matei; jas siųs tiems, kurie tavęs nekenčia. 05O 7 16 05O 7 16 51280 Išnaikink visas tautas, kurias Viešpats, tavo Dievas, tau atiduos. Nesigailėk jų, netarnauk jų dievams, kad jie netaptų tau spąstais. 05O 7 17 05O 7 17 51290 Nesakyk savo širdyje: ‘Šitos tautos gausesnės už mus, kaip mes jas nugalėsime?’ 05O 7 18 05O 7 18 51300 Nebijok jų, bet atsimink, ką Viešpats, tavo Dievas, padarė faraonui ir visiems egiptiečiams; 05O 7 19 05O 7 19 51310 tuos didžius išbandymus, kuriuos tavo akys matė, ženklus, stebuklus ir ištiestą galingą ranką, kuria Viešpats, tavo Dievas, tave išvedė. Taip Viešpats, tavo Dievas, padarys visiems, kurių tu bijai. 05O 7 20 05O 7 20 51320 Jis siųs jiems širšių, kol išnaikins visus tuos, kurie nuo tavęs pabėgs ir pasislėps. 05O 7 21 05O 7 21 51330 Nebijokite jų, nes Viešpats, jūsų Dievas, yra tarp jūsų­Dievas, didis ir baisus. 05O 7 22 05O 7 22 51340 Jis išvys šitas tautas iš tavo akivaizdos vieną po kitos. Tu negalėsi jų sunaikinti iš karto, kad neatsirastų daug laukinių žvėrių prieš tave. 05O 7 23 05O 7 23 51350 Viešpats, tavo Dievas, atiduos jas tau, naikindamas jas, kol jų nebeliks. 05O 7 24 05O 7 24 51360 Į tavo rankas Jis atiduos jų karalius, ir tu išnaikinsi jų vardus. Nė vienas tau negalės pasipriešinti, kol juos sunaikinsi. 05O 7 25 05O 7 25 51370 Jų dievų drožinius sudegink, neimk iš jų sidabro ir aukso, kad nepatektum į spąstus. Tai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui. 05O 7 26 05O 7 26 51380 Neįsinešk į savo namus jokio pasibjaurėjimo, kad nebūtum prakeiktas, kaip jis. Bjaurėkis juo ir šalinkis nuo jo, nes tai prakeikta’‘. 05O 8 1 05O 8 1 51390 ‘‘Laikykitės įsakymų, kuriuos šiandien jums skelbiu, kad gyventumėte, daugėtumėte ir paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats prisiekė duoti jūsų tėvams. 05O 8 2 05O 8 2 51400 Atsimink kelią, kuriuo Viešpats, tavo Dievas, vedė tave keturiasdešimt metų per dykumą, kad palenktų ir išmėgintų tave, ir sužinotų, kas yra tavo širdyje, ar tu vykdysi Jo paliepimus. 05O 8 3 05O 8 3 51410 Jis pažemino tave alkiu ir davė valgyti maną, kurios nepažinai nei tu, nei tavo tėvai, kad suprastum, jog žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu. 05O 8 4 05O 8 4 51420 Savo drabužių nesudėvėjai ir tavo kojos nesutino per keturiasdešimt metų. 05O 8 5 05O 8 5 51430 Suprask, kad kaip žmogus auklėja sūnų, taip Viešpats, tavo Dievas, auklėja tave. 05O 8 6 05O 8 6 51440 Vykdyk Viešpaties, savo Dievo, paliepimus, vaikščiok Jo keliais ir bijokis Jo. 05O 8 7 05O 8 7 51450 Viešpats, tavo Dievas, įves tave į gerą, upelių ir vandens šaltinių, kurie trykšta lygumose ir kalnuose, žemę; 05O 8 8 05O 8 8 51460 į kviečių, miežių ir vynuogynų žemę, kurioje auga figos ir granatai, į žemę alyvmedžių ir medaus, 05O 8 9 05O 8 9 51470 kurioje nestokosi duonos ir džiaugsiesi derliaus gausumu; į žemę, kurioje akmenys yra geležis, o kalnuose galėsi kasti varį. 05O 8 10 05O 8 10 51480 Pavalgęs ir būdamas sotus, garbink Viešpatį, savo Dievą, už gerą žemę, kurią Jis tau davė. 05O 8 11 05O 8 11 51490 Saugokis, kad neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, nesilaikydamas Jo paliepimų, įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu. 05O 8 12 05O 8 12 51500 Kai sotus būdamas pasistatysi gerus namus, juose gyvensi 05O 8 13 05O 8 13 51510 ir turėsi galvijų bandas, avių būrius, aukso ir daugybę visokių dalykų, saugokis, 05O 8 14 05O 8 14 51520 kad nepasididžiuotum ir neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergijos namų, 05O 8 15 05O 8 15 51530 kuris vedė per didelę ir baisią dykumą, kur buvo nuodingų gyvačių ir skorpionų, kur buvo sausra ir nebuvo vandens. Jis leido iš kiečiausios uolos vandens srovei tekėti, 05O 8 16 05O 8 16 51540 maitino tave dykumoje mana, kurios nepažino tavo tėvai, kad pažemintų tave ir išmėgintų tave ir kad galiausiai darytų tau gera, 05O 8 17 05O 8 17 51550 kad nesakytum: ‘Mano jėga ir mano rankų stiprybė sukrovė man šiuos turtus’. 05O 8 18 05O 8 18 51560 Atsimink Viešpatį, savo Dievą, nes Jis tau suteikia jėgų įgyti turtus, kad įtvirtintų sandorą, padarytą su tavo tėvais, kaip yra šiandien. 05O 8 19 05O 8 19 51570 Bet jei užmirši Viešpatį, savo Dievą, ir seksi svetimus dievus, juos garbinsi ir jiems tarnausi, skelbiu jums iš anksto, kad žūsite. 05O 8 20 05O 8 20 51580 Kaip žuvo tautos, kurias Viešpats išnaikino jums įeinant, taip ir jūs žūsite, jei neklausysite Viešpaties, jūsų Dievo, balso’‘. 05O 9 1 05O 9 1 51590 ‘‘Klausyk, Izraeli! Tu pereisi šiandien per Jordaną, kad nugalėtum didesnes ir stipresnes tautas už save, didelius, iki dangaus sustiprintus miestus, 05O 9 2 05O 9 2 51600 didelius ir augalotus žmones, Anako sūnus, kuriuos pats matei ir apie kuriuos girdėjai sakant: ‘Niekas jiems negali pasipriešinti’. 05O 9 3 05O 9 3 51610 Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, eis pirma tavęs kaip ryjanti ugnis ir sunaikins juos, ir parblokš juos prieš tave; taip tu juos išvysi ir sunaikinsi greitai, kaip tau Viešpats pažadėjo. 05O 9 4 05O 9 4 51620 Kai Viešpats, tavo Dievas, juos išvarys nuo tavęs, nesakyk savo širdyje: ‘Viešpats mane įvedė dėl mano teisumo ir leido paveldėti šitą žemę’. Dėl šitų tautų piktadarysčių Viešpats išvaro jas nuo tavęs. 05O 9 5 05O 9 5 51630 Ne dėl tavo teisumo ir širdies dorumo įeisi jų žemę paveldėti; jie yra išvaromi dėl jų pikto elgesio, kad Viešpats įvykdytų, ką su priesaika pažadėjo tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui. 05O 9 6 05O 9 6 51640 Suprask, kad ne dėl tavo teisumo Viešpats, tavo Dievas, duos tau paveldėti šitą žemę, nes tu esi kietasprandė tauta. 05O 9 7 05O 9 7 51650 Atsimink ir neužmiršk, kaip sukėlei Viešpaties, savo Dievo, pyktį dykumoje. Nuo tos dienos, kai išėjai iš Egipto, iki atėjai į šią vietą, tu maištavai prieš Viešpatį. 05O 9 8 05O 9 8 51660 Ir prie Horebo Jį įpykinai taip, kad Jis užsirūstinęs norėjo tave sunaikinti. 05O 9 9 05O 9 9 51670 Aš užlipau ant kalno paimti akmeninių plokščių, plokščių sandoros, kurią Viešpats su jumis padarė, ir pasilikau ten keturiasdešimt parų, nevalgiau duonos ir negėriau vandens. 05O 9 10 05O 9 10 51680 Viešpats įteikė man dvi akmenines plokštes, ant kurių buvo Dievo pirštu įrašyti žodžiai, kuriuos Jis kalbėjo iš ugnies tautos susirinkimui. 05O 9 11 05O 9 11 51690 Praėjus keturiasdešimčiai parų, Viešpats davė man dvi akmenines sandoros plokštes 05O 9 12 05O 9 12 51700 ir tarė: ‘Eik skubiai iš čia, nes tauta, kurią išvedei iš Egipto, pasileido; jie greitai nukrypo nuo kelio, kurį jiems nurodžiau ir pasidirbdino stabą. 05O 9 13 05O 9 13 51710 Matau, kad šita tauta kietasprandė; 05O 9 14 05O 9 14 51720 leisk man ją sunaikinti ir išdildyti jos vardą iš po dangaus; iš tavęs padarysiu galingesnę ir didesnę tautą kaip šita’. 05O 9 15 05O 9 15 51730 Aš leidausi žemyn nuo kalno, kuris degė ugnimi, laikydamas abiejose rankose dvi sandoros plokštes, 05O 9 16 05O 9 16 51740 ir pamačiau, kad nusidėjote Viešpačiui, savo Dievui, nusiliedinote veršį ir nuklydote nuo kelio, kurį Jis jums nurodė. 05O 9 17 05O 9 17 51750 Aš trenkiau abi plokštes į žemę ir jas sudaužiau jums matant, 05O 9 18 05O 9 18 51760 puoliau ant žemės prieš Viešpatį ir, kaip pirma, keturiasdešimt parų nevalgiau duonos ir negėriau vandens dėl jūsų nuodėmių, kuriomis nusidėjote, piktai pasielgdami Viešpaties akivaizdoje ir sukeldami Jo pyktį, 05O 9 19 05O 9 19 51770 nes bijojau Jo rūstybės, kuria užsidegęs norėjo jus sunaikinti. Viešpats išklausė mane dar ir tą kartą. 05O 9 20 05O 9 20 51780 Jis buvo labai užsirūstinęs ant Aarono ir norėjo jį nužudyti. Aš meldžiausi ir už Aaroną. 05O 9 21 05O 9 21 51790 Jūsų nuodėmę, veršį, kurį jūs buvote pasidarę, nutvėręs sudeginau ir, sutrupinęs į gabalėlius, visai sutrynęs į dulkes, įmečiau į upelį, tekantį nuo kalno. 05O 9 22 05O 9 22 51800 Jūs užrūstinote Viešpatį taip pat Taberoje, Masoje ir Kibrot Taavoje. 05O 9 23 05O 9 23 51810 Kai Jis iš Kadeš Barnėjos jus pasiuntė, sakydamas: ‘Eikite, užimkite ir paveldėkite žemę, kurią jums daviau’, jūs paniekinote Viešpaties, savo Dievo, įsakymą, netikėjote ir nenorėjote Jo klausyti. 05O 9 24 05O 9 24 51820 Kiek jus pažįstu, visada maištavote prieš Viešpatį. 05O 9 25 05O 9 25 51830 Aš kniūbsčias meldžiau Viešpatį keturiasdešimt parų, maldavau ir prašiau nesunaikinti jūsų, kaip buvo grasinęs. 05O 9 26 05O 9 26 51840 Aš meldžiausi sakydamas: ‘Viešpatie Dieve! Nesunaikink paveldėjimo ir savo tautos, kurią atpirkai savo didybe ir išvedei iš Egipto galinga ranka. 05O 9 27 05O 9 27 51850 Atsimink savo tarnus Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, nežiūrėk šitos tautos užsispyrimo, piktadarysčių ir nuodėmių, 05O 9 28 05O 9 28 51860 kad krašto, iš kurio mus išvedei, gyventojai nesakytų: ‘Kadangi Viešpats negalėjo jų įvesti į pažadėtąją žemę ir kadangi Jis jų nekenčia, Jis išvedė juos pražudyti dykumoje’. 05O 9 29 05O 9 29 51870 Tačiau jie yra Tavo paveldėjimas ir Tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto savo galia ir savo ištiesta ranka’ ‘‘. 05O 10 1 05O 10 1 51880 ‘‘Viešpats man įsakė: ‘Išsikirsdink dvi akmenines plokštes, kaip pirmosios buvo, ir ateik pas mane ant kalno. Padirbdink medinę skrynią. 05O 10 2 05O 10 2 51890 Aš ant plokščių užrašysiu žodžius, buvusius sudaužytose plokštėse. Plokštes įdėk į skrynią’. 05O 10 3 05O 10 3 51900 Iš akacijos medžio padirbdinau skrynią, iškirsdinau dvi akmenines plokštes, kaip pirmosios buvo, ir užkopiau į kalną, laikydamas plokštes rankose. 05O 10 4 05O 10 4 51910 Viešpats tose plokštėse įrašė, kaip ir pirma, dešimt įsakymų, kuriuos Viešpats jums kalbėjo iš ugnies, kai tauta buvo susirinkusi, ir padavė jas man. 05O 10 5 05O 10 5 51920 Sugrįžęs nuo kalno, įdėjau tas dvi plokštes į skrynią, kurią buvau padirbdinęs, kaip man Viešpats buvo įsakęs, ir jos ten yra. 05O 10 6 05O 10 6 51930 Izraelitai keliavo iš Beroto Bene Jaakano į Moserą. Aaronas čia mirė ir buvo palaidotas. Jo vietoje kunigo tarnystę pradėjo eiti jo sūnus Eleazaras. 05O 10 7 05O 10 7 51940 Iš ten jie atvyko į Gudgodą, o iš čia­ į Jotbatą, upelių žemę. 05O 10 8 05O 10 8 51950 Viešpats paskyrė Levio giminę Sandoros skryniai nešti, būti Jo akivaizdoje, tarnauti Jam ir laiminti Jo vardu; taip daroma iki šios dienos. 05O 10 9 05O 10 9 51960 Levitai negavo paveldėjimo dalies, nes Viešpats yra jų dalis­ taip Viešpats, tavo Dievas, pasakė. 05O 10 10 05O 10 10 51970 Aš pasilikau ant kalno, kaip ir pirmą kartą, keturiasdešimt parų. Viešpats išklausė mane ir nesunaikino tavęs. 05O 10 11 05O 10 11 51980 Jis man įsakė eiti tautos priekyje ir įvesti juos į kraštą, kurį tėvams su priesaika pažadėjo. 05O 10 12 05O 10 12 51990 O dabar, Izraeli, ko Viešpats, tavo Dievas, iš tavęs reikalauja? Tik kad bijotum Viešpaties, savo Dievo, vaikščiotum Jo keliais, Jį mylėtum ir Jam tarnautum visa savo širdimi ir visa savo siela; 05O 10 13 05O 10 13 52000 kad laikytumeisi Viešpaties įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu tavo labui. 05O 10 14 05O 10 14 52010 Viešpačiui, tavo Dievui, priklauso dangūs ir žemė bei visa, kas joje yra. 05O 10 15 05O 10 15 52020 Viešpats pamėgo tavo tėvus, juos pamilo ir pasirinko iš visų tautų jų palikuonis, tai yra jus, kaip tai yra šiandien. 05O 10 16 05O 10 16 52030 Apipjaustykite todėl savo širdis ir nebūkite kietasprandžiai. 05O 10 17 05O 10 17 52040 Viešpats, jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats, didis, galingas ir baisus Dievas; Jis neatsižvelgia į asmenis ir nepaperkamas kyšiais. 05O 10 18 05O 10 18 52050 Jis teisingai elgiasi su našlaičiais ir našlėmis, myli ateivį, duodamas jam maisto ir drabužių. 05O 10 19 05O 10 19 52060 Jūs irgi mylėkite ateivius, nes patys buvote ateiviai Egipto žemėje. 05O 10 20 05O 10 20 52070 Bijok Viešpaties, savo Dievo, Jam vienam tarnauk, glauskis prie Jo ir Jo vardu prisiek. 05O 10 21 05O 10 21 52080 Jis yra tavo garbė ir tavo Dievas, kuris padarė visus šiuos didelius ir baisingus dalykus, kuriuos tu matei savo akimis. 05O 10 22 05O 10 22 52090 Tavo tėvų septyniasdešimt asmenų nukeliavo į Egiptą; ir štai dabar Viešpats, tavo Dievas, padaugino tave kaip dangaus žvaigždes’‘. 05O 11 1 05O 11 1 52100 ‘‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visada vykdyk Jo įsakymus, įstatymus, nuostatus bei paliepimus. 05O 11 2 05O 11 2 52110 Kalbu ne jūsų vaikams, kurie nematė ir nepažino Viešpaties, jūsų Dievo, drausmės ir Jo didybės, ir Jo ištiestos galingos rankos, 05O 11 3 05O 11 3 52120 Jo ženklų ir darbų, padarytų faraonui, Egipto karaliui, ir visam jo kraštui, 05O 11 4 05O 11 4 52130 visai egiptiečių kariuomenei, žirgams ir kovos vežimams, kai juos užliejo Raudonosios jūros vanduo, besivejant jus, ir Viešpats juos sunaikino, 05O 11 5 05O 11 5 52140 ir kaip Jis jums padėjo dykumoje, iki atėjote į šitą vietą, 05O 11 6 05O 11 6 52150 ir ką Jis padarė Rubeno sūnaus Eliabo dviem sūnums Datanui ir Abiramui, kuriuos atsivėrusi žemė prarijo su šeimomis, palapinėmis ir visu jų lobiu. 05O 11 7 05O 11 7 52160 Jūsų akys matė visus didingus Viešpaties darbus, kuriuos Jis padarė. 05O 11 8 05O 11 8 52170 Vykdykite visus Jo paliepimus, kuriuos jums šiandien skelbiu, kad būtumėte tvirti užimti ir paveldėti žemę, į kurią einate, 05O 11 9 05O 11 9 52180 ir kad ilgai gyventumėte žemėje, plūstančioje pienu ir medumi, kurią Viešpats su priesaika pažadėjo jūsų tėvams ir jų palikuonims. 05O 11 10 05O 11 10 52190 Žemė, kurios paveldėti einate, yra ne tokia kaip Egipto žemė, iš kurios išėjote, kurioje pasėtą sėklą laistėte savo rankomis atneštu vandeniu kaip daržą. 05O 11 11 05O 11 11 52200 Žemė, į kurią einate, yra kalnų ir slėnių šalis, kurią laisto dangaus lietus, 05O 11 12 05O 11 12 52210 Viešpats, jūsų Dievas, visada aprūpina ją, Jo akys stebi ją ištisus metus. 05O 11 13 05O 11 13 52220 Jei klausysite mano įsakymų, kuriuos šiandien jums duodu, mylėsite Viešpatį, savo Dievą, ir Jam tarnausite visa širdimi ir visa siela, 05O 11 14 05O 11 14 52230 Jis duos žemei lietaus reikiamu metu: ankstyvąjį lietų ir vėlyvąjį lietų; suvalysi javus, vynuoges ir aliejų. 05O 11 15 05O 11 15 52240 Jis duos tavo gyvuliams žolės laukuose; ir tu valgysi, ir pasisotinsi. 05O 11 16 05O 11 16 52250 Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apgautos, nenuklyskite, netarnaukite svetimiems dievams ir jų negarbinkite. 05O 11 17 05O 11 17 52260 Nes tada užsirūstinęs Viešpats uždarys dangų, kad nebebūtų lietaus, ir žemė neduos derliaus, ir jūs greitai pražūsite toje geroje žemėje, kurią Viešpats jums duoda. 05O 11 18 05O 11 18 52270 Įsidėkite šiuos žodžius į savo širdį ir sielą, nešiokite juos kaip ženklą ant rankų ir ant kaktos. 05O 11 19 05O 11 19 52280 Mokykite jų savo vaikus, kalbėkite apie juos, sėdėdami namuose, eidami keliu, guldami ir keldamiesi. 05O 11 20 05O 11 20 52290 Užrašykite juos ant savo namų durų staktų ir ant vartų, 05O 11 21 05O 11 21 52300 kad jūs ir jūsų vaikai gyventų krašte, kurį Viešpats jūsų tėvams prisiekė duoti, kol dangus bus virš žemės. 05O 11 22 05O 11 22 52310 Jei uoliai laikysitės šių paliepimų, juos vykdysite, mylėsite Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosite Jo keliais ir glausitės prie Jo, 05O 11 23 05O 11 23 52320 Viešpats išvys visas šitas tautas pirma jūsų. Jūs nugalėsite jas, nors jos už jus didesnės ir galingesnės. 05O 11 24 05O 11 24 52330 Kiekviena vieta, kur jūsų koja atsistos, bus jūsų. Nuo dykumų ir Libano, nuo didžiosios Eufrato upės iki Vakarų jūros tęsis jūsų sienos. 05O 11 25 05O 11 25 52340 Nė vienas neatsilaikys prieš jus; Viešpats, jūsų Dievas, sukels baimę ir išgąstį visuose kraštuose, į kuriuos tik įžengsite, kaip jums pažadėjo. 05O 11 26 05O 11 26 52350 Štai aš padedu prieš jus šiandien palaiminimą ir prakeikimą. 05O 11 27 05O 11 27 52360 Palaiminimą­jei klausysite Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos šiandien jums skelbiu; 05O 11 28 05O 11 28 52370 prakeikimą­jei neklausysite Viešpaties, savo Dievo įsakymų, nukrypsite nuo kelio, kurį šiandien jums rodau, ir seksite svetimus dievus, kurių nepažįstate. 05O 11 29 05O 11 29 52380 Kai Viešpats, jūsų Dievas, įves jus į žemę, kurią dabar einate užimti, paskelbkite palaiminimą nuo Garizimo, o prakeikimą­ nuo Ebalo kalno, 05O 11 30 05O 11 30 52390 kurie yra vakarinėje Jordano pusėje, kanaaniečių žemėje, ties Gilgalu, slėnyje prie Morės ąžuolo. 05O 11 31 05O 11 31 52400 Jūs pereisite per Jordaną užimti žemes, kurias Viešpats, jūsų Dievas, jums duos, ir jūs užimsite jas ir apsigyvensite jose. 05O 11 32 05O 11 32 52410 Vykdykite įsakymus ir paliepimus, kuriuos šiandien skelbiu jums’‘. 05O 12 1 05O 12 1 52420 ‘‘Šitie yra įsakymai ir paliepimai, kuriuos privalote vykdyti žemėje, kurią Viešpats, jūsų tėvų Dievas, jums duoda; vykdykite juos, kol gyvensite žemėje. 05O 12 2 05O 12 2 52430 Sugriaukite nugalėtų tautų visas dievų garbinimo vietas: kalnuose, kalvose ir po žaliuojančiais medžiais. 05O 12 3 05O 12 3 52440 Išardykite jų aukurus, sutrupinkite stabus, sudeginkite šventąsias giraites, sudaužykite jų drožtus dievų atvaizdus ir išnaikinkite jų vardus iš tų vietų. 05O 12 4 05O 12 4 52450 Viešpačiui, savo Dievui, to nedarysite! 05O 12 5 05O 12 5 52460 Eikite į vietą, kurią Viešpats, jūsų Dievas, išsirinks tarp jūsų giminių, kad ten būtų garbinamas Jo vardas. 05O 12 6 05O 12 6 52470 Toje vietoje aukokite deginamąsias ir kitas aukas, dešimtines ir pirmųjų vaisių aukas, įžadų ir laisvos valios aukas, jaučių ir avių pirmagimius. 05O 12 7 05O 12 7 52480 Ten valgykite Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje, džiaukitės viskuo, ką įsigysite jūs ir jūsų šeimos, kuo Viešpats, jūsų Dievas, jus palaimins. 05O 12 8 05O 12 8 52490 Tada nedarysite to, ką mes čia šiandien darome, kiekvienas kas jam atrodo teisinga; 05O 12 9 05O 12 9 52500 nes dar neįėjote į poilsį ir paveldą, kurį Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda. 05O 12 10 05O 12 10 52510 Bet kai pereisite per Jordaną ir apsigyvensite žemėje, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda, ir kai turėsite taiką ir gyvensite ramybėje, 05O 12 11 05O 12 11 52520 tada į tą vietą, kurią Viešpats, jūsų Dievas, išsirinks savo vardui, atnešite visa, ką įsakiau: deginamąsias aukas, dešimtines, jūsų pirmųjų vaisių aukas ir visa, ką būsite pažadėję Viešpačiui. 05O 12 12 05O 12 12 52530 Ten Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje, džiaugsitės jūs, jūsų sūnūs ir dukterys, tarnai ir tarnaitės, taip pat ir levitai, gyvenantys jūsų miestuose, nes jie neturi jokios dalies nei paveldėjimo tarp jūsų. 05O 12 13 05O 12 13 52540 Neaukok deginamųjų aukų kiekvienoje vietoje, kurią pamatai, 05O 12 14 05O 12 14 52550 bet tik Viešpaties pasirinktoje vietoje. Ten aukok aukas ir daryk viską, ką tau įsakau. 05O 12 15 05O 12 15 52560 Jei norėsi valgyti, pasipjauk gyvulį ir valgyk Viešpačiui, tavo Dievui, laiminant ten, kur tu gyveni. Ten galės valgyti švarus ir nešvarus taip, kaip leista valgyti stirną ir briedį. 05O 12 16 05O 12 16 52570 Tačiau kraujo nevalgykite, jį išliekite žemėn kaip vandenį. 05O 12 17 05O 12 17 52580 Savo miestuose negali valgyti javų, vyno ir aliejaus dešimtinių, galvijų ir avių pirmagimių, viso, ką pažadėsi aukoti ar norėsi aukoti laisva valia, taip pat pirmųjų vaisių. 05O 12 18 05O 12 18 52590 Tai turi valgyti Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks: tu, tavo sūnus ir duktė, tarnas ir tarnaitė, taip pat ir levitas, gyvenantis su tavimi. Džiaukis Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje viskuo, ką padarei. 05O 12 19 05O 12 19 52600 Niekada neužmiršk levito savo žemėje. 05O 12 20 05O 12 20 52610 Kai Viešpats, tavo Dievas, išplės sienas, kaip pažadėjo, ir tu norėsi valgyt mėsos, gali valgyti mėsos, kokios tik tavo siela geidžia. 05O 12 21 05O 12 21 52620 Jei vieta, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui, bus toli, pasipjauk galvijų arba avių, kuriuos Viešpats tau davė, kaip įsakiau, ir valgyk savo vietoje, ko tavo siela geidžia. 05O 12 22 05O 12 22 52630 Kaip valgoma stirna ir briedis, taip valgykite visi, švarūs ir nešvarūs. 05O 12 23 05O 12 23 52640 Atidžiai žiūrėk, kad nevalgytum kraujo, nes kraujas yra gyvybė; neleistina valgyti gyvybės drauge su mėsa, 05O 12 24 05O 12 24 52650 išpilk jį žemėn kaip vandenį. 05O 12 25 05O 12 25 52660 Nevalgyk jo, kad gerai sektųsi tau ir tavo vaikams, kai darysi, kas patinka Viešpačiui. 05O 12 26 05O 12 26 52670 Ką pašvęsi ir pažadėsi Viešpačiui, atnešk į vietą, kurią Viešpats išsirinks. 05O 12 27 05O 12 27 52680 Ten aukok deginamąsias aukas, mėsą ir kraują ant Viešpaties, tavo Dievo, aukuro: aukų kraujas bus išlietas ant aukuro, o mėsą valgyk. 05O 12 28 05O 12 28 52690 Laikykis visko, ką įsakiau, kad gerai sektųsi tau ir tavo vaikams per amžius, kai darysi, kas gera ir kas patinka Viešpačiui, tavo Dievui. 05O 12 29 05O 12 29 52700 Kai Viešpats, tavo Dievas, išnaikins tautas, kurių žemės eini užimti, ir kai jas nugalėjęs, gyvensi jų žemėje, 05O 12 30 05O 12 30 52710 žiūrėk, kad nepatektum į spąstus sekdamas jomis, kai jos bus pirma tavęs išnaikintos, kad neieškotum tų tautų dievų, sakydamas: ‘Kaip šios tautos tarnavo savo dievams, taip ir aš tarnausiu’. 05O 12 31 05O 12 31 52720 Nedaryk taip Viešpačiui, savo Dievui. Nes jos darė savo dievams tai, kas bjauru Viešpaties akyse ir tai, ko Jis nekenčia; net savo sūnus ir dukteris jos degindavo savo dievams. 05O 12 32 05O 12 32 52730 Ką įsakau, daryk: nieko nepridėk ir neatimk’‘. 05O 13 1 05O 13 1 52740 ‘‘Jei tarp jūsų iškiltų pranašas ar atsirastų sapnuotojas ir paskelbtų kokį ženklą ar stebuklą, 05O 13 2 05O 13 2 52750 kuris įvyktų, ir po to tau sakytų: ‘Sekime dievus, kurių tu nepažįsti, ir jiems tarnaukime’, 05O 13 3 05O 13 3 52760 tokio pranašo ar sapnuotojo neklausyk, nes Viešpats, jūsų Dievas, jus bando, kad paaiškėtų, ar Jį mylite visa širdimi ir visa siela. 05O 13 4 05O 13 4 52770 Sekite Viešpatį, jūsų Dievą, Jo bijokite, vykdykite Jo paliepimus ir klausykite Jo balso; Jam tarnaukite ir prie Jo glauskitės. 05O 13 5 05O 13 5 52780 Tokį pranašą ar sapnuotoją užmuškite; jis kvietė jus atsitraukti nuo Viešpaties, jūsų Dievo, kuris jus išvedė iš Egipto žemės ir išpirko iš vergijos; jis bandė nukreipti jus nuo kelio, kurį Viešpats, jūsų Dievas, nurodė. Pašalinkite pikta iš savųjų tarpo. 05O 13 6 05O 13 6 52790 Jei tavo brolis, sūnus, duktė, mylima žmona ar draugas, kurį myli kaip savo sielą, norėtų suvedžioti tave, sakydamas: ‘Eikime ir tarnaukime svetimiems dievams, kurių nepažinai nei tu, nei tavo tėvai’, 05O 13 7 05O 13 7 52800 dievams tautų, kurios gyvena šalia tavęs ar toli nuo tavęs, nuo vieno žemės krašto iki kito, 05O 13 8 05O 13 8 52810 nesutik su juo ir jo neklausyk. Nesigailėk ir neslėpk jo, 05O 13 9 05O 13 9 52820 bet jį užmušk. Pirmas pakelk prieš jį ranką, kad nubaustum jį mirtimi, o paskui visa tauta prisidės. 05O 13 10 05O 13 10 52830 Užmuškite jį akmenimis, nes jis norėjo jus atitraukti nuo Viešpaties, jūsų Dievo, kuris išvedė jus iš Egipto vergijos. 05O 13 11 05O 13 11 52840 Visas Izraelis išgirs tai ir bijos, ir nebesielgs taip piktai tarp jūsų. 05O 13 12 05O 13 12 52850 Jei išgirstum apie vieną iš savo miestų, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, tau duos, kalbant: 05O 13 13 05O 13 13 52860 ‘Tarp jūsų atsirado suvedžiotojai, kurie suklaidino miesto gyventojus, sakydami: ‘Eikime ir tarnaukime svetimiems dievams, kurių nepažįstate’, 05O 13 14 05O 13 14 52870 rūpestingai ištirk bei išsiklausinėk, ir jei pasitvirtintų, kad tarp jūsų padaryta tokia bjaurystė, 05O 13 15 05O 13 15 52880 išžudyk to miesto gyventojus kardu ir sunaikink jį ir visa, kas jame yra, net gyvulius. 05O 13 16 05O 13 16 52890 Visus daiktus sukrauk aikštėje ir sudegink kartu su miestu Viešpačiui, savo Dievui. Jis telieka griuvėsiais per amžius ir niekados tenebūna atstatytas. 05O 13 17 05O 13 17 52900 Iš tų prakeiktų daiktų nieko nepasisavink, kad Viešpats atsisakytų savo rūstybės, pasigailėtų tavęs ir padaugintų tave, kaip prisiekė tavo tėvams. 05O 13 18 05O 13 18 52910 Klausyk Viešpaties, savo Dievo, ir laikykis visų Jo įsakymų, kuriuos šiandien tau skelbiu. Daryk, kas patinka Viešpačiui, tavo Dievui’‘. 05O 14 1 05O 14 1 52920 ‘‘Jūs esate Viešpaties, jūsų Dievo, vaikai: nedarykite įsipjovimų ir nesiskuskite plikai viršugalvio dėl mirusio, 05O 14 2 05O 14 2 52930 nes esate šventi žmonės Viešpačiui, jūsų Dievui. Jis jus išsirinko iš visų žemėje esančių tautų būti Jo tauta. 05O 14 3 05O 14 3 52940 Nevalgyk nieko pasibjaurėtino. 05O 14 4 05O 14 4 52950 Štai gyvuliai, kuriuos leidžiama valgyti: jautis, avis, ožka, 05O 14 5 05O 14 5 52960 briedis, stirna, stumbras, laukinė ožka, antilopė, gazelė, kalnų ožka. 05O 14 6 05O 14 6 52970 Valgykite kiekvieną gyvulį, kuris turi skeltą nagą ir gromuliuoja. 05O 14 7 05O 14 7 52980 Tų, kurie gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą, nevalgykite: kupranugario, kiškio, barsuko­jie nešvarūs. 05O 14 8 05O 14 8 52990 Kiaulė jums yra nešvari, nors ji turi skeltą nagą, bet negromuliuoja. Jos mėsos nevalgykite ir jos maitos nepalieskite. 05O 14 9 05O 14 9 53000 Iš vandens gyvių valgykite tuos, kurie turi pelekus ir žvynus; 05O 14 10 05O 14 10 53010 o tų, kurie be pelekų ir žvynų, nevalgykite­jie nešvarūs. 05O 14 11 05O 14 11 53020 Valgykite visus švarius paukščius, 05O 14 12 05O 14 12 53030 bet šių nevalgykite: erelio, grifo, jūros erelio, 05O 14 13 05O 14 13 53040 lingės, vanagėlio, peslio su visa jo gimine, 05O 14 14 05O 14 14 53050 varnų giminės, 05O 14 15 05O 14 15 53060 stručio, pelėdos, žuvėdros, vanago su visa jo gimine, 05O 14 16 05O 14 16 53070 gervės, gulbės, ibio, 05O 14 17 05O 14 17 53080 naro, kormorano, apuoko, 05O 14 18 05O 14 18 53090 pelikano, kėkšto ir visos jo giminės, taip pat tutlio ir šikšnosparnio. 05O 14 19 05O 14 19 53100 Visi sparnuoti vabzdžiai nešvarūs ir nevalgomi. 05O 14 20 05O 14 20 53110 Visus švarius sparnuočius valgykite. 05O 14 21 05O 14 21 53120 Nieko pastipusio nevalgykite. Ateivis, gyvenantis pas jus, gali juos valgyti; svetimšaliui gali tokius gyvulius parduoti, bet tu esi Viešpačiui, savo Dievui, pašvęsta tauta. Nevirk ožiuko jo motinos piene. 05O 14 22 05O 14 22 53130 Duok dešimtinę savo derliaus kiekvienais metais. 05O 14 23 05O 14 23 53140 Dešimtinę javų, vyno bei aliejaus ir galvijų bei avių pirmagimius valgyk Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje toje vietoje, kurią Jis išsirinks savo vardui, kad išmoktum bijotis Viešpaties, savo Dievo. 05O 14 24 05O 14 24 53150 Jei vieta, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui, bus labai toli ir negalėsi ten nugabenti dešimtinių iš to, kuo Viešpats tave palaimino, 05O 14 25 05O 14 25 53160 tai viską parduok ir pinigus nusinešk į vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks. 05O 14 26 05O 14 26 53170 Už tuos pinigus nusipirk, kas tau patiks: galvijų, avių, vyno bei stiprių gėrimų ir visa, ko tik norėsi; valgyk tai su visa savo šeima Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje ir džiaukis. 05O 14 27 05O 14 27 53180 Neužmiršk pas tave gyvenančio levito, nes jis neturi dalies paveldėtoje žemėje. 05O 14 28 05O 14 28 53190 Kas treji metai atnešk dešimtinę tų metų derliaus į miesto sandėlius. 05O 14 29 05O 14 29 53200 Tai bus maistas levitui, neturinčiam dalies paveldėjimui, taip pat ateiviui, našlaičiui ir našlei, kurie gyvena tavo apylinkėje, kad Viešpats, tavo Dievas, laimintų visus tavo darbus, kuriuos darysi’‘. 05O 15 1 05O 15 1 53210 ‘‘Kas septintieji metai­atleidimo metai. 05O 15 2 05O 15 2 53220 Tais metais kiekvienas skolintojas tedovanoja skolininkui skolas, ar jis būtų artimas, ar brolis, nes tai Viešpaties atleidimo metai. 05O 15 3 05O 15 3 53230 Iš svetimšalio gali reikalauti, bet savo broliui turi dovanoti. 05O 15 4 05O 15 4 53240 Nebent kai nebus tarp jūsų suvargusio žmogaus, nes Viešpats Dievas gausiai palaimins tave žemėje, kurią duoda tau paveldėti. 05O 15 5 05O 15 5 53250 Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, ir vykdysi įsakymus, kuriuos paskelbiau šiandien, 05O 15 6 05O 15 6 53260 Jis tave laimins, kaip pažadėjo. Tu skolinsi daugeliui tautų, bet nieko neimsi skolon, viešpatausi daugeliui tautų, o tau niekas neviešpataus. 05O 15 7 05O 15 7 53270 Jei kuris tavo brolių, gyvenančių žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duos, suvargtų, neužkietink širdies ir neužgniaužk prieš jį savo rankos, 05O 15 8 05O 15 8 53280 bet atverk jam plačiai savo ranką ir skolink jam, kiek reikia patenkinti jo poreikiui. 05O 15 9 05O 15 9 53290 Žiūrėk, kad pikta mintis neįeitų į tavo širdį: ‘Nebetoli septintieji, atleidimo metai’, ir neatstumtum beturčio brolio, nenorėdamas jam skolinti, kad jis nesišauktų Viešpaties prieš tave ir tau nebūtų nuodėmės. 05O 15 10 05O 15 10 53300 Tu duosi jam ir neliūdėsi duodamas, nes už tai Viešpats, tavo Dievas, palaimins tave visuose tavo darbuose ir kur tu bepridėtum savo ranką. 05O 15 11 05O 15 11 53310 Beturčių visuomet bus krašte, todėl įsakau ištiesti ranką broliui ir beturčiui, kuris gyvena tavo šalyje. 05O 15 12 05O 15 12 53320 Jei tau parsiduos tavo brolis hebrajas, vyras ar moteris, ir ištarnaus tau šešerius metus, septintais metais paleisk jį. 05O 15 13 05O 15 13 53330 Suteikęs jam laisvę, neišleisk jo tuščiomis rankomis. 05O 15 14 05O 15 14 53340 Aprūpink jį iš bandos, aruodo ir vyno spaustuvo; iš to, kuo Viešpats Dievas tave palaimino, duok jam. 05O 15 15 05O 15 15 53350 Atsimink, kad vergavai Egipto žemėje, o Viešpats Dievas išlaisvino tave. Todėl šiandien tau tai įsakau. 05O 15 16 05O 15 16 53360 Bet jei vergas sakytų: ‘Nenoriu išeiti, nes myliu tave bei tavo namus’, nes jam yra gerai pas tave, 05O 15 17 05O 15 17 53370 tada imk ylą ir perverk jo ausį prie namo durų; jis liks tavo vergu visam laikui. Su tarnaite pasielk taip pat. 05O 15 18 05O 15 18 53380 Tenebūna tau sunku paleisti jį į laisvę, nes jis buvo vertas dviejų samdinių, tarnaudamas tau šešerius metus; ir Viešpats Dievas laimins visus tavo darbus. 05O 15 19 05O 15 19 53390 Kiekvieną galvijų ir avių pirmagimį patinėlį pašvęsk Viešpačiui, savo Dievui. Nenaudok galvijų pirmagimių darbui ir nekirpk avių pirmagimių. 05O 15 20 05O 15 20 53400 Tu ir tavo šeima valgykite juos Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje kiekvienais metais toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks. 05O 15 21 05O 15 21 53410 Jei jis turėtų kliaudą, būtų raišas ar aklas, ar turėtų kitokį trūkumą, tokio neaukok Viešpačiui, savo Dievui. 05O 15 22 05O 15 22 53420 Tokius valgyk namuose. Juos gali valgyti švarus ir nešvarus žmogus, kaip valgo stirną ar briedį. 05O 15 23 05O 15 23 53430 Tik nevalgyk jų kraujo, bet jį išliek žemėn kaip vandenį’‘. 05O 16 1 05O 16 1 53440 ‘‘Švęsk Paschą Viešpačiui Abibo mėnesį, nes tą mėnesį Viešpats Dievas išvedė tave iš Egipto. 05O 16 2 05O 16 2 53450 Aukok Viešpačiui Dievui Paschos auką iš avių ir jaučių toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui. 05O 16 3 05O 16 3 53460 Nevalgyk jos su rauginta duona; septynias dienas valgyk sielvarto duonos be raugo, nes skubiai turėjai išeiti iš Egipto, kad per visą savo gyvenimą atsimintum dieną, kurią išėjai iš Egipto. 05O 16 4 05O 16 4 53470 Septynias dienas neturi būti raugo visame tavo krašte; nepalik rytojui mėsos, aukotos pirmos dienos vakare. 05O 16 5 05O 16 5 53480 Paschos aukos neaukok savo gyvenamoje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos. 05O 16 6 05O 16 6 53490 Aukok ją toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui. Paschą aukok vakare, saulei leidžiantis, tuo metu, kai išėjai iš Egipto. 05O 16 7 05O 16 7 53500 Kepk ir valgyk toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks, o rytą atsikėlęs grįžk į savo palapinę. 05O 16 8 05O 16 8 53510 Šešias dienas valgyk neraugintą duoną, o septinta diena yra iškilmingas susirinkimas Viešpačiui, tavo Dievui; tą dieną nedirbk jokio darbo. 05O 16 9 05O 16 9 53520 Atskaityk septynias savaites nuo tos dienos, kai pradėsi pjauti javus, 05O 16 10 05O 16 10 53530 ir švęsk Viešpačiui, savo Dievui Savaičių šventę, laisva valia atnešdamas aukų iš to, kuo Viešpats, tavo Dievas, laimino tave. 05O 16 11 05O 16 11 53540 Viešpaties, tavo Dievo, akivaizdoje džiaukis tu, tavo sūnus, duktė, tarnas, tarnaitė, levitas, gyvenantis tavo apylinkėje, ateivis, našlaitis ir našlė, kurie su tavimi gyvena, toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinko savo vardui. 05O 16 12 05O 16 12 53550 Atsimink, kad buvai vergas Egipte, todėl laikykis šių nuostatų. 05O 16 13 05O 16 13 53560 Palapinių šventę švęsk septynias dienas, kai būsi suvalęs javų ir vynuogių derlių. 05O 16 14 05O 16 14 53570 Džiaukis šventėje tu, tavo sūnus, duktė, tarnas, tarnaitė, ateivis, našlaitis bei našlė, kurie gyvena tavo apylinkėje. 05O 16 15 05O 16 15 53580 Septynias dienas švęsk iškilmingą šventę Viešpačiui, savo Dievui, toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks. Tu iš tiesų džiaugsiesi, nes Viešpats, tavo Dievas, laimins visą tavo derlių ir visus darbus. 05O 16 16 05O 16 16 53590 Kiekvienas vyras privalo pasirodyti tris kartus per metus: Neraugintos duonos, Savaičių ir Palapinių šventėse, toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks, ir jie tenepasirodo Viešpaties akivaizdoje tuščiomis rankomis. 05O 16 17 05O 16 17 53600 Kiekvienas teaukoja tą, ką gali, pagal tai, kaip Viešpats, tavo Dievas, tave palaimino. 05O 16 18 05O 16 18 53610 Visose savo gyvenvietėse, kurias Viešpats, tavo Dievas, tau duos, kiekvienoje giminėje paskirsi teisėjus ir valdininkus, kad jie teisingai teistų žmones. 05O 16 19 05O 16 19 53620 Neiškraipyk teisingumo. Nepataikauk ir neimk kyšių, nes kyšiai apakina išmintinguosius ir iškraipo teisiųjų žodžius. 05O 16 20 05O 16 20 53630 Sek tuo, kas tikrai teisinga, kad gyventum ir paveldėtum žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda. 05O 16 21 05O 16 21 53640 Nesodink alko iš jokių medžių šalia Viešpaties, tavo Dievo, aukuro, kurį pastatysi. 05O 16 22 05O 16 22 53650 Nesistatyk sau jokio atvaizdo, nes Viešpats, tavo Dievas, to nekenčia’‘. 05O 17 1 05O 17 1 53660 ‘‘Neaukok Viešpačiui, savo Dievui, avies nei jaučio su trūkumu ar kokia nors kliauda, nes tai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui. 05O 17 2 05O 17 2 53670 Jei tavo krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duos, būtų vyras ar moteris, kuris nusikalto Viešpačiui, tavo Dievui, sulaužydamas sandorą 05O 17 3 05O 17 3 53680 ir tarnaudamas svetimiems dievams bei garbindamas juos arba saulę, mėnulį ar kitą dangaus kūną, ko aš jums neįsakiau daryti, 05O 17 4 05O 17 4 53690 ir apie tai tau bus pranešta, tai rūpestingai ištirk, ar taip iš tikrųjų yra. Jei padarytas toks nusikaltimas Izraelyje, 05O 17 5 05O 17 5 53700 išvesk vyrą ar moterį, padariusį tą bjaurų nusikaltimą, prie miesto vartų ir užmušk akmenimis. 05O 17 6 05O 17 6 53710 Bausi mirtimi tą, prieš kurį liudys du ar trys liudytojai. Nė vienas nebus baudžiamas mirtimi, liudijant prieš jį tik vienam. 05O 17 7 05O 17 7 53720 Liudytojai pirmieji mes akmenį, o tada prisidės ir likusieji. Taip pikta bus pašalinta iš jūsų tarpo. 05O 17 8 05O 17 8 53730 Jei kuri byla bus tau per sunki­dėl kraujo, išteisinimo ar sumušimo,­ir sukels ginčus tavo vartuose, atsikelk ir eik į tą vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas išsirinks. 05O 17 9 05O 17 9 53740 Kreipkis į kunigus iš Levio giminės ir į teisėją, kuris bus tuo metu, ir jie nurodys tau teisingą sprendimą. 05O 17 10 05O 17 10 53750 Daryk, ką jie įsakys ir kaip pamokys. 05O 17 11 05O 17 11 53760 Elkis pagal jų įsakymus ir nurodymus, nenukrypk nuo jų. 05O 17 12 05O 17 12 53770 Kas įžūliai nepaklustų kunigui, kuris tarnauja Viešpačiui, tavo Dievui, ar teisėjui, toks asmuo temiršta. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio. 05O 17 13 05O 17 13 53780 Visa tauta išgirs, bijos ir daugiau įžūliai nesielgs. 05O 17 14 05O 17 14 53790 Kai būsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos, ją paveldėsi, gyvensi joje ir norėsi išsirinkti sau karalių, kaip visos tautos aplinkui, 05O 17 15 05O 17 15 53800 tada privalai įstatyti karaliumi tą, kurį Viešpats, tavo Dievas, pasirinks iš tavo brolių. Karaliumi negali būti svetimšalis, kuris nėra tavo brolis. 05O 17 16 05O 17 16 53810 Jis neturės daug žirgų ir neves tautos atgal į Egiptą daugiau žirgų įsigyti; nes Viešpats įsakė niekuomet tuo pačiu keliu nebegrįžti. 05O 17 17 05O 17 17 53820 Jis neturės daug žmonų, kad jo širdis nenukryptų, ir nekraus sau sidabro ir aukso. 05O 17 18 05O 17 18 53830 Atsisėdęs į karalystės sostą, jis pasidarys šito įstatymo nuorašą iš Levio giminės kunigų, 05O 17 19 05O 17 19 53840 laikys jį pas save ir skaitys visas savo gyvenimo dienas, kad išmoktų bijoti Viešpaties, savo Dievo, ir laikytis žodžių bei paliepimų, surašytų įstatyme, 05O 17 20 05O 17 20 53850 kad jo širdis nepasikeltų į puikybę prieš brolius ir jis nenukryptų nuo įstatymo nei į kairę, nei į dešinę, kad ilgai karaliautų jis ir jo vaikai Izraelyje’‘. 05O 18 1 05O 18 1 53860 ‘‘Kunigai ir visa Levio giminė neturės dalies ir paveldėjimo kaip visi izraelitai. Aukos Viešpačiui bus jų dalis. 05O 18 2 05O 18 2 53870 Jie nepaveldės dalies tarp savo brolių. Viešpats bus jų dalis, kaip Jis jiems pasakė. 05O 18 3 05O 18 3 53880 Kunigams priklauso iš tautos tokia aukos dalis: aukojant jautį ar aviną, kunigui tenka petys, abu žandikauliai ir skrandis, 05O 18 4 05O 18 4 53890 taip pat pirmienos javų, vyno, aliejaus ir avių vilnų. 05O 18 5 05O 18 5 53900 Iš visų tavo giminių Viešpats, tavo Dievas, išsirinko Levio giminę tarnauti Jam per amžius. 05O 18 6 05O 18 6 53910 Jei levitas, gyvenęs tavo apylinkėje, ateitų savo noru į Viešpaties pasirinktą vietą, 05O 18 7 05O 18 7 53920 jis tarnaus Viešpačiui, savo Dievui, kaip visi jo broliai levitai, kurie ten būna Viešpaties akivaizdoje. 05O 18 8 05O 18 8 53930 Jis gaus tokią pat dalį kaip ir kiti, neskaitant to, ką gavo pardavęs tėviškę. 05O 18 9 05O 18 9 53940 Kai įeisi į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos, neišmok daryti tų tautų bjaurysčių. 05O 18 10 05O 18 10 53950 Nebus tarp jūsų tokių, kurie leistų savo sūnų ar dukterį per ugnį, nei ateities spėjėjų, nei ženklų aiškintojų, nei kerėtojų, nei burtininkų, 05O 18 11 05O 18 11 53960 nei žavėtojų, nei mirusiųjų dvasių iššaukėjų, nei žynių, nei raganių. 05O 18 12 05O 18 12 53970 Visi, kurie taip daro, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, ir už tokias bjaurystes Jis išnaikins tas tautas, prieš tau užimant kraštą. 05O 18 13 05O 18 13 53980 Būk tobulas prieš Viešpatį, savo Dievą. 05O 18 14 05O 18 14 53990 Tautos, kurių žemę paveldėsi, klauso ženklų aiškintojų ir žynių patarimų, o tau Viešpats, tavo Dievas, ne taip skyrė. 05O 18 15 05O 18 15 54000 Viešpats, tavo Dievas, pakels pranašą iš tavo brolių kaip mane­jo klausykite! 05O 18 16 05O 18 16 54010 Kai prašei Viešpaties, savo Dievo, prie Horebo, sakydamas: ‘Nebenoriu daugiau girdėti Viešpaties, savo Dievo, balso ir matyti šios baisios ugnies, kad nemirčiau’, 05O 18 17 05O 18 17 54020 Viešpats man tarė: ‘Jie teisingai kalbėjo. 05O 18 18 05O 18 18 54030 Aš pakelsiu iš jų brolių pranašą, panašų į tave, ir įdėsiu savo žodžius į jo lūpas. Jis kalbės jiems, ką jam įsakysiu. 05O 18 19 05O 18 19 54040 Kas nenorės paklusti mano žodžiams, kuriuos jis kalbės mano vardu, iš to išieškosiu. 05O 18 20 05O 18 20 54050 Pranašas, kuris drįstų kalbėti mano vardu, ko Aš jam neliepiau, ar svetimų dievų vardu, bus baudžiamas mirtimi’. 05O 18 21 05O 18 21 54060 Jei sakytum: ‘Kaip mums pažinti žodį, kurį Viešpats kalbėjo?’ 05O 18 22 05O 18 22 54070 Ženklas bus toks: jei pranašas paskelbtų ką nors iš anksto Viešpaties vardu ir tai neįvyktų, tam Viešpats nekalbėjo, bet pranašas kalbėjo iš savo pasipūtimo, ir todėl jo nebijok’‘. 05O 19 1 05O 19 1 54080 ‘‘Kai Viešpats, tavo Dievas, išnaikins tautas, ir jų žemę duos tau paveldėti ir gyventi jų miestuose bei namuose, 05O 19 2 05O 19 2 54090 išskirk tame krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, tris miestus, 05O 19 3 05O 19 3 54100 nutiesk į juos kelią ir padalyk į tris dalis visą kraštą, kad žmogžudys galėtų ten rasti prieglaudą. 05O 19 4 05O 19 4 54110 Toks įstatymas yra apsaugoti žmogžudį, jei jis netyčia užmuštų savo artimą, kuris anksčiau nebuvo jo priešas. 05O 19 5 05O 19 5 54120 Jei kas nueitų su artimu į mišką malkų ir bekertant nusmukęs kirvis mirtinai sužeistų artimą, jis tebėga į vieną iš tų miestų, ir jis išliks gyvas. 05O 19 6 05O 19 6 54130 Kad kraujo keršytojas įsikarščiavęs nesivytų žudiko ir sugavęs neužmuštų; jis nenusipelnė mirties, nes neturėjo užmuštajam jokios neapykantos. 05O 19 7 05O 19 7 54140 Todėl įsakau paskirti tris miestus. 05O 19 8 05O 19 8 54150 O kai Viešpats, tavo Dievas, išplės tavo sienas, kaip prisiekė tavo tėvams, ir duos visą žemę, kurią jiems pažadėjo, 05O 19 9 05O 19 9 54160 jei vykdysi įsakymus, kuriuos tau šiandien įsakau, mylėsi Viešpatį, savo Dievą, ir vaikščiosi Jo keliais, tai pridėsi dar tris kitus miestus, 05O 19 10 05O 19 10 54170 kad nekaltas kraujas nebūtų išlietas žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos paveldėti, ir tas kraujas nebūtų ant tavęs. 05O 19 11 05O 19 11 54180 Bet jei kas, neapkęsdamas savo artimo, jo tykotų ir, užpuolęs jį, nužudytų, jei jis pasislėptų viename iš minėtų miestų, 05O 19 12 05O 19 12 54190 tai jo miesto vyresnieji pasiųs ir jį iš ten grąžins, ir atiduos kraujo keršytojui, kad jį nužudytų. 05O 19 13 05O 19 13 54200 Nesigailėdamas nužudyk jį, kad nekaltas kraujas nekristų ant Izraelio ir kad tau gerai sektųsi. 05O 19 14 05O 19 14 54210 Neperkelk savo artimo žemės ribų, kurios yra nuo seno pažymėtos krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duos paveldėti. 05O 19 15 05O 19 15 54220 Vieno liudytojo neužtenka žmogaus kaltei įrodyti, kad ir koks būtų nusikaltimas; dviejų ar trijų liudytojų parodymais remsis byla. 05O 19 16 05O 19 16 54230 Jei liudytojas melagingai kaltintų žmogų įstatymo laužymu, 05O 19 17 05O 19 17 54240 abu stos Viešpaties, kunigų ir teisėjų akivaizdon. 05O 19 18 05O 19 18 54250 Teisėjai viską atidžiai ištirs ir, jeigu liudytojas pasirodys esąs melagiu, liudijusiu netiesą prieš savo brolį, 05O 19 19 05O 19 19 54260 padaryk jam taip, kaip jis siekė padaryti savo broliui. Tokiu būdu pašalink pikta, 05O 19 20 05O 19 20 54270 kad kiti išgirdę bijotų ir niekad nedrįstų taip piktai elgtis tarp jūsų. 05O 19 21 05O 19 21 54280 Nesigailėk: gyvybė už gyvybę, akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją’‘. 05O 20 1 05O 20 1 54290 ‘‘Jei eisi į karą su savo priešais ir pamatysi raitelius, kovos vežimus, gausesnę kariuomenę negu tavoji, nebijok jų, nes Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės, yra su tavimi. 05O 20 2 05O 20 2 54300 Prieš einant į mūšį, kunigas turi ateiti ir kalbėti žmonėms: 05O 20 3 05O 20 3 54310 ‘Klausyk, Izraeli! Šiandien jūs einate kariauti su savo priešais. Tenepasilpsta jūsų širdys, nenusigąskite, nebijokite ir nepabūkite jų, 05O 20 4 05O 20 4 54320 nes Viešpats, jūsų Dievas, eina su jumis kovoti už jus su jūsų priešais ir išgelbėti jus’. 05O 20 5 05O 20 5 54330 Vyresnieji kalbės žmonėms: ‘Kas pasistatė naujus namus ir jų dar nepašventė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kad kitas jų nepašvęstų. 05O 20 6 05O 20 6 54340 Kas pasodino vynuogyną ir jo vaisių dar nevalgė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jų nevalgytų. 05O 20 7 05O 20 7 54350 Kas susižadėjo ir dar nevedęs paliko sužadėtinę, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jos nevestų’. 05O 20 8 05O 20 8 54360 Ir dar vyresnieji sakys: ‘Ar yra bailių ir nedrąsių? Grįžkite į savo namus, kad jūsų baimė nepersiduotų jūsų broliams’. 05O 20 9 05O 20 9 54370 Kai vyresnieji baigs kalbėti, paskirs kariuomenei vadus, kurie ves žmones. 05O 20 10 05O 20 10 54380 Priartėjęs prie miesto, pirma pasiūlyk jam taiką. 05O 20 11 05O 20 11 54390 Jei ją priims ir atidarys vartus, visi miesto žmonės tau tarnaus ir mokės duoklę. 05O 20 12 05O 20 12 54400 Jei jie nenorės taikos ir pradės kovą, apsupk jį. 05O 20 13 05O 20 13 54410 Kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos jį į tavo rankas, išžudyk kardu visus jame esančius vyrus. 05O 20 14 05O 20 14 54420 Moteris, vaikus, galvijus ir visa, kas yra mieste, pasilaikyk. Naudokis grobiu, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau davė. 05O 20 15 05O 20 15 54430 Taip daryk su visais miestais, kurie toli nuo tavęs ir nėra iš šių tautų miestų. 05O 20 16 05O 20 16 54440 Tuose miestuose, kurie tau duoti paveldėti, nepalik nieko gyvo, kas kvėpuoja. 05O 20 17 05O 20 17 54450 Visiškai išnaikink hetitus, amoritus, kanaaniečius, perizus, hivus ir jebusiečius, kaip Viešpats Dievas tau įsakė, 05O 20 18 05O 20 18 54460 kad jie neišmokytų jūsų daryti tų bjaurysčių, kurias jie patys darė savo dievams, ir jūs nenusidėtumėte Viešpačiui, savo Dievui. 05O 20 19 05O 20 19 54470 Ilgą laiką laikydamas apsuptą miestą ir prieš jį kariaudamas, neišnaikink medžių, bet valgyk jų vaisius; juk medis­ne žmogus, kad prieš jį kariautum. 05O 20 20 05O 20 20 54480 Tik medžius, kurie neneša vaisiaus, tinkančio valgymui, gali kirsti ir pasidaryti iš jų sustiprinimus apgulčiai, kol miestas bus paimtas’‘. 05O 21 1 05O 21 1 54490 ‘‘Jei žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, būtų rastas užmušto žmogaus lavonas, bet nesurastas kaltininkas, 05O 21 2 05O 21 2 54500 vyresnieji ir teisėjai išmatuos atstumus nuo užmuštojo ligi aplinkinių miestų. 05O 21 3 05O 21 3 54510 Artimiausio miesto vyresnieji pasiims iš kaimenės telyčią, nekinkytą į jungą, 05O 21 4 05O 21 4 54520 nuves ją į apleistą slėnį, kuris nebuvo suartas nė apsėtas, ir čia perpjaus jai gerklę. 05O 21 5 05O 21 5 54530 Po to ateis Levio sūnūs, kunigai, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, išsirinko Jam tarnauti ir Jo vardu laiminti, kurių žodžiu yra išsprendžiamas kiekvienas ginčas, 05O 21 6 05O 21 6 54540 ir miesto, nuo kurio arčiausia iki nužudytojo, vyresnieji plaus savo rankas virš telyčios, papjautos slėnyje, 05O 21 7 05O 21 7 54550 ir sakys: ‘Mūsų rankos nepraliejo šito kraujo ir mūsų akys nematė. 05O 21 8 05O 21 8 54560 Viešpatie, pasigailėk savo tautos, Izraelio, kurią atpirkai, ir neįskaityk jai nekalto kraujo’. Ir jie bus apvalyti nuo kraujo. 05O 21 9 05O 21 9 54570 Taip pašalinsi nekaltai pralietą kraują tarp savųjų darydamas, kas teisu Viešpaties akyse. 05O 21 10 05O 21 10 54580 Kai kovosi su priešu, ir Viešpats, tavo Dievas, atiduos juos į tavo rankas, ir tu paimsi juos į nelaisvę, 05O 21 11 05O 21 11 54590 jei tarp belaisvių pamatysi gražią moterį, kurią panorėsi vesti, 05O 21 12 05O 21 12 54600 parsivesk ją į savo namus. Ji nusiskus plaukus, nusipjaustys nagus, 05O 21 13 05O 21 13 54610 nusivilks belaisvės drabužius ir gyvens tavo namuose, apraudodama savo tėvą ir motiną visą mėnesį. Po to gali įeiti pas ją ir būti jos vyras, o ji bus tavo žmona. 05O 21 14 05O 21 14 54620 Jei ji tau nebepatiks, atleisi ją, bet negalėsi jos parduoti arba paversti verge, nes ją pažeminai. 05O 21 15 05O 21 15 54630 Jei vyras turėtų dvi žmonas, vieną mylimą, o antrą­nemylimą, ir, joms pagimdžius vaikų, nemylimosios sūnus būtų pirmagimis, 05O 21 16 05O 21 16 54640 norėdamas padalinti savo sūnums palikimą, jis negalės mylimosios sūnaus padaryti pirmagimio ir duoti jam pirmenybę nemylimosios sūnaus vietoje. 05O 21 17 05O 21 17 54650 Jis pripažins nemylimosios sūnų pirmagimiu ir jam duos dvigubą dalį, nes tas yra jo pajėgumo pradžia ir jam priklauso pirmagimio teisė. 05O 21 18 05O 21 18 54660 Jei sūnus būtų tėvams nepaklusnus, priešgina ir užsispyręs, jei jis nekreiptų dėmesio į pabaudimą, 05O 21 19 05O 21 19 54670 tėvai nuves jį pas miesto vyresniuosius prie miesto vartų 05O 21 20 05O 21 20 54680 ir sakys miesto vyresniesiems: ‘Šitas mūsų sūnus yra neklusnus, priešgina ir užsispyręs, lėbauja ir girtauja’. 05O 21 21 05O 21 21 54690 Miesto gyventojai užmuš jį akmenimis. Taip bus pašalinta pikta iš jūsų, kad visas Izraelis, tai girdėdamas, bijotų. 05O 21 22 05O 21 22 54700 Jei žmogus padarys nuodėmę, vertą mirties, ir tu nužudysi jį pakardamas, 05O 21 23 05O 21 23 54710 jo kūno nepalik ant medžio per naktį, palaidok jį tą pačią dieną. Dievo prakeiktas tas, kuris kabo ant medžio. Nesutepk savo žemės, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda paveldėti’‘. 05O 22 1 05O 22 1 54720 ‘‘Jei matytum paklydusį savo brolio jautį ar avį, nenusigręžk, bet nuvesk jį atgal pas savo brolį. 05O 22 2 05O 22 2 54730 Jei gyvulio savininkas gyventų toli ar būtų nepažįstamas, parsivesk jį pas save ir laikyk, kol tavo brolis ieškos jo, ir tu jam sugrąžinsi. 05O 22 3 05O 22 3 54740 Taip pat daryk su asilu, drabužiu ir kiekvienu savo brolio daiktu, kurį radai pamestą: ką rasi, neslėpk, bet grąžink. 05O 22 4 05O 22 4 54750 Jei matysi savo brolio asilą ar jautį, parkritusį ant kelio, nenusigręžk, bet padėk jį pakelti. 05O 22 5 05O 22 5 54760 Moteris nesivilks vyro rūbais, ir vyras­moters; Viešpats bjaurisi tokiais, kurie taip daro. 05O 22 6 05O 22 6 54770 Jei eidamas rastum medyje ar žemėje paukščio lizdą ir tupinčią patelę ant paukščiukų ar kiaušinių, nepasiimk jos kartu su jaunikliais. 05O 22 7 05O 22 7 54780 Leisk nuskristi motinai, pasiimk tik paukščiukus, kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum. 05O 22 8 05O 22 8 54790 Pasistatęs naują namą, padaryk užtvarą aplink stogą, kad neužtrauktum kraujo ant savo namo, kam nors nukritus nuo jo. 05O 22 9 05O 22 9 54800 Nesėk vynuogyne jokių kitų sėklų, kad jo vaisiai nebūtų suteršti. 05O 22 10 05O 22 10 54810 Neark drauge jaučiu ir asilu. 05O 22 11 05O 22 11 54820 Nedėvėk drabužio, austo iš vilnų ir linų. 05O 22 12 05O 22 12 54830 Pasidaryk kutus prie keturių kampų savo apsiausto, kuriuo apsisiauti. 05O 22 13 05O 22 13 54840 Jei kas vestų žmoną, o vėliau pradėtų jos nekęsti 05O 22 14 05O 22 14 54850 ir ieškotų progos ją atleisti, apšmeiždamas: ‘Aš vedžiau šitą žmoną ir, įėjęs pas ją, radau, kad ji nėra mergaitė’, 05O 22 15 05O 22 15 54860 tada jos tėvas ir motina atneš jos mergystės ženklus pas miesto vyresniuosius prie vartų, 05O 22 16 05O 22 16 54870 ir tėvas sakys: ‘Aš daviau savo dukterį šitam vyrui už žmoną. Jis pradėjo jos neapkęsti 05O 22 17 05O 22 17 54880 ir apšmeižė ją, sakydamas, kad rado, jog mano duktė nebuvo mergaitė. Štai mano dukters nekaltybės įrodymas’. Jie parodys vyresniesiems drabužį. 05O 22 18 05O 22 18 54890 Tada miesto vyresnieji paims vyrą ir nubaus jį. 05O 22 19 05O 22 19 54900 Be to, jis turės sumokėti šimtą šekelių sidabro baudos, kurią atiduos moteriškės tėvui, nes jis apšmeižė Izraelio mergaitę. Ji bus jo žmona, ir jis negalės jos atleisti per visas savo dienas. 05O 22 20 05O 22 20 54910 Bet jei tai tiesa, kad ji nebuvo mergaitė, 05O 22 21 05O 22 21 54920 jie ją atves prie tėvo namų durų, ir miesto vyrai užmuš ją akmenimis, nes ji padarė bjaurų nusikaltimą Izraelyje, paleistuvaudama tėvo namuose. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio. 05O 22 22 05O 22 22 54930 Jei vyras būtų sugautas gulint su kito žmona, abu: tiek vyras, tiek moteris, turės mirti. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio. 05O 22 23 05O 22 23 54940 Jei mergaitė būtų pažadėta vyrui ir kas nors, sutikęs ją mieste, gulėtų su ja, 05O 22 24 05O 22 24 54950 abu bus užmušti akmenimis už miesto vartų: mergaitė už tai, kad nešaukė, būdama mieste, o vyras, kad pažemino savo artimo žmoną. Taip pašalinsi pikta iš savo žmonių. 05O 22 25 05O 22 25 54960 Jei vyras, sutikęs susižadėjusią mergaitę laukuose, ją išprievartautų, jis vienas bus nubaustas mirtimi. 05O 22 26 05O 22 26 54970 Mergaitei nieko nedarysi, nes ji nepadarė nuodėmės, vertos mirties. Toks nusikaltimas prilygsta žmogžudžio nusikaltimui. 05O 22 27 05O 22 27 54980 Ji buvo laukuose, šaukė, bet nebuvo, kas ją išgelbėtų. 05O 22 28 05O 22 28 54990 Jei vyras, sutikęs nesusižadėjusią mergaitę, pagriebtų ją ir gulėtų su ja, ir jie būtų sugauti, 05O 22 29 05O 22 29 55000 tas vyras sumokės mergaitės tėvui penkiasdešimt šekelių sidabro ir turės ją vesti, nes ją pažemino; jis negalės jos atleisti per visas savo dienas. 05O 22 30 05O 22 30 55010 Nė vienas neves tėvo žmonos ir neatidengs tėvo nuogumo’‘. 05O 23 1 05O 23 1 55020 ‘‘Eunuchas neįeis į Viešpaties tautą. 05O 23 2 05O 23 2 55030 Pavainikis neįeis į Viešpaties tautą, nė jo palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos. 05O 23 3 05O 23 3 55040 Amonitas ir moabitas neįeis į Viešpaties tautą, nė jų palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos per amžius, 05O 23 4 05O 23 4 55050 nes jie nepasitiko jūsų kelyje su duona ir vandeniu, kai išėjote iš Egipto, bet pasisamdė prieš jus iš Mesopotamijos Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų. 05O 23 5 05O 23 5 55060 Bet Viešpats, tavo Dievas, neklausė Balaamo ir pavertė prakeikimą palaiminimu, nes Jis mylėjo tave. 05O 23 6 05O 23 6 55070 Nelinkėk jiems taikos ir gerovės per visas savo dienas ir per amžius. 05O 23 7 05O 23 7 55080 Neniekink edomitų, nes jie tavo broliai, nė egiptiečių, nes buvote ateiviai jų žemėje. 05O 23 8 05O 23 8 55090 Jų trečios kartos vaikai įeis į Viešpaties tautą. 05O 23 9 05O 23 9 55100 Traukdamas į karą su priešu, saugokis nuo visų blogybių. 05O 23 10 05O 23 10 55110 Jei vyras susiteptų nuo to, kas atsitiko jam naktį, jis privalo išeiti iš stovyklos ir neįeiti į stovyklą. 05O 23 11 05O 23 11 55120 Vakare, saulei nusileidus, apsiplovęs vėl gali grįžti į stovyklą. 05O 23 12 05O 23 12 55130 Turėk vietą už stovyklos, kur galėtum išeiti. 05O 23 13 05O 23 13 55140 Neškis kastuvėlį, išsikask duobelę pritūpdamas ir užpilk žemėmis išmatas. 05O 23 14 05O 23 14 55150 Viešpats, tavo Dievas, yra stovykloje, kad tave globotų ir padėtų kovoje su priešu. Tavo stovykla tebūna šventa, kad Dievas nematytų nešvaros tarp jūsų ir nepasišalintų. 05O 23 15 05O 23 15 55160 Vergo, kuris pas tave atbėgs, negrąžink jo šeimininkui. 05O 23 16 05O 23 16 55170 Jis tegyvena pas tave toje vietoje, kuri jam patiks, ir kurią jis pasirinks; tu jo neišnaudok. 05O 23 17 05O 23 17 55180 Nebus paleistuvės iš Izraelio dukterų, nė iškrypėlių iš Izraelio sūnų. 05O 23 18 05O 23 18 55190 Neatnešk į Viešpaties, tavo Dievo, namus nei paleistuvės užmokesčio, nei šuns kainos pagal jokį įžadą; Viešpaties, tavo Dievo, akyse jie yra pasibjaurėjimas. 05O 23 19 05O 23 19 55200 Neimk iš savo brolio palūkanų nei už paskolintus pinigus, nei už javus, nei už kurį nors kitą daiktą. 05O 23 20 05O 23 20 55210 Iš svetimo gali imti. Broliui gi skolink be palūkanų, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose žemėje, kurios eini paveldėti. 05O 23 21 05O 23 21 55220 Padaręs Viešpačiui, savo Dievui, įžadą, nedelsk jo įvykdyti, nes Viešpats, tavo Dievas, pareikalaus iš tavęs, ir tai bus tau nuodėmė. 05O 23 22 05O 23 22 55230 Jei nepadarysi įžado, tau nebus nuodėmės. 05O 23 23 05O 23 23 55240 Pažadėjęs laikykis žodžio, nes tu laisva valia davei įžadą Viešpačiui, savo Dievui, kai savo burna pažadėjai. 05O 23 24 05O 23 24 55250 Savo artimo vynuogyne valgyk vynuogių kiek nori, bet su savimi nieko neišsinešk. 05O 23 25 05O 23 25 55260 Savo artimo javų lauke gali skinti varpas savo ranka, bet pjautuvu nepjauk’‘. 05O 24 1 05O 24 1 55270 ‘‘Jei vyras vestų žmoną, su ja gyventų ir būtų dėl ko nors nepatenkintas ja, jis parašys skyrybų raštą, paduos jai ir atleis ją. 05O 24 2 05O 24 2 55280 Išėjusi iš jo namų, ji galės ištekėti už kito vyro. 05O 24 3 05O 24 3 55290 Jei ir tas pradėtų jos nemėgti ir duotų skyrybų raštą arba mirtų, 05O 24 4 05O 24 4 55300 pirmasis vyras negalės jos vėl vesti po to, kai ji yra suteršta. Tai bjauru Viešpaties akyse. Venk tokios nuodėmės žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda. 05O 24 5 05O 24 5 55310 Ką tik vedęs vyras bus atleistas nuo karo tarnybos ir nebus jam pavestos kitos pareigos; jis liks namuose vienerius metus pralinksminti savo žmoną. 05O 24 6 05O 24 6 55320 Užstatui neimk nei apatinio, nei viršutinio girnų akmens, nes taip paimtum užstatu gyvybę. 05O 24 7 05O 24 7 55330 Jei žmogus būtų pagautas vagiant savo brolį izraelitą, kad jį pavergtų arba parduotų, toks bus baudžiamas mirtimi. Pašalink pikta iš savųjų. 05O 24 8 05O 24 8 55340 Žiūrėk, kad raupsų metu rūpestingai vykdytum Levio giminės kunigų nurodymus, kuriuos jiems daviau. 05O 24 9 05O 24 9 55350 Atsimink, ką Viešpats, tavo Dievas, padarė Mirjamai kelyje, kai ėjote iš Egipto. 05O 24 10 05O 24 10 55360 Ką nors skolindamas savo broliui, neik į jo namus užstato pasiimti, 05O 24 11 05O 24 11 55370 bet palauk lauke, kol jis tau išneš. 05O 24 12 05O 24 12 55380 Jei jis neturtingas, nelaikyk pas save per naktį to užstato. 05O 24 13 05O 24 13 55390 Dar saulei nenusileidus, atiduok jam užstatą, kad jis miegotų savo patale ir laimintų tave. Taip tu būsi teisus Viešpaties, tavo Dievo, akyse. 05O 24 14 05O 24 14 55400 Neišnaudok samdinio, kuris yra vargdienis ir beturtis, iš tavo brolių ar ateivių, kuris gyvena tavo apylinkėje. 05O 24 15 05O 24 15 55410 Užmokėk jam atlyginimą tą pačią dieną, dar saulei nenusileidus, nes jis neturtingas ir iš to gyvena, kad jis nesišauktų Viešpaties dėl tavęs ir tau nebūtų nuodėmės. 05O 24 16 05O 24 16 55420 Tėvai nebus žudomi už vaikus nė vaikai­už tėvus; kiekvienas mirs už savo nuodėmes. 05O 24 17 05O 24 17 55430 Neiškraipyk teisme ateivio ar našlaičio bylos ir neimk iš našlės drabužio kaip užstato. 05O 24 18 05O 24 18 55440 Atsimink, kad buvai vergas Egipte ir kad Viešpats, tavo Dievas, iš ten tave išpirko. Todėl įsakau tau taip elgtis. 05O 24 19 05O 24 19 55450 Jei, veždamas javus, užmirši lauke pėdą, negrįžk jo pasiimti. Palik jį ateiviui, našlaičiui ir našlei, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose. 05O 24 20 05O 24 20 55460 Kai skinsi alyvų vaisius, nežiūrėk antrą kartą; kas liko medžiuose, palik ateiviui, našlaičiui ir našlei. 05O 24 21 05O 24 21 55470 Kai skinsi vynuoges, nerink pasilikusių. Palik jas ateiviui, našlaičiui ir našlei. 05O 24 22 05O 24 22 55480 Atsimink, kad buvai vergas Egipte. Todėl įsakau tau taip daryti’‘. 05O 25 1 05O 25 1 55490 ‘‘Jei du kreiptųsi į teismą, teisėjai išteisins teisųjį ir pasmerks nusikaltusį. 05O 25 2 05O 25 2 55500 Jei nusikaltėlis nubaustas plakimu, teisėjas įsakys gulti, ir jis bus nuplaktas jo akivaizdoje. Kirčių skaičius bus pagal nusikaltimą, 05O 25 3 05O 25 3 55510 bet neviršys keturiasdešimties kirčių, kad tavo brolis nebūtų žiauriai sužalotas tavo akyse. 05O 25 4 05O 25 4 55520 Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui. 05O 25 5 05O 25 5 55530 Jei broliai gyventų kartu ir vienas jų mirtų bevaikis, mirusio žmona neištekės už svetimo, bet jos vyro brolis įeis pas ją ir ves ją, kad atliktų vyro brolio pareigą. 05O 25 6 05O 25 6 55540 Pirmagimį jos sūnų pavadins mirusiojo brolio vardu, kad jo vardas neišnyktų iš Izraelio. 05O 25 7 05O 25 7 55550 Jeigu jis nenorės vesti savo brolio žmonos, moteris eis prie miesto vartų ir kreipsis į vyresniuosius: ‘Mano vyro brolis nenori atstatyti savo brolio vardo Izraelyje nė manęs vesti’. 05O 25 8 05O 25 8 55560 Tada miesto vyresnieji pasikvies jį ir kalbės su juo. Jei jis atsakys: ‘Nenoriu jos vesti’, 05O 25 9 05O 25 9 55570 moteris vyresniųjų akyse nuaus nuo jo kojos apavą ir spjaus jam į veidą, tardama: ‘Taip atsitinka vyrui, kuris atsisako pratęsti savo brolio giminę’. 05O 25 10 05O 25 10 55580 Jis bus vadinamas Izraelyje: ‘Nuautojo namai’. 05O 25 11 05O 25 11 55590 Jei du vyrai susivaidiję pradėtų grumtis, ir vieno žmona, norėdama padėti savo vyrui, nutvertų kitą už lyties, 05O 25 12 05O 25 12 55600 nukirsk jai ranką, nepasigailėk jos. 05O 25 13 05O 25 13 55610 Nenaudok didesnių ir mažesnių svarsčių. 05O 25 14 05O 25 14 55620 Nelaikyk savo namuose didesnio ir mažesnio saiko. 05O 25 15 05O 25 15 55630 Naudok teisingus ir tikrus saikus bei matus, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda. 05O 25 16 05O 25 16 55640 Visi, kurie taip daro ir neteisiai elgiasi, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui. 05O 25 17 05O 25 17 55650 Atsimink, ką tau padarė amalekiečiai, kai išėjai iš Egipto. 05O 25 18 05O 25 18 55660 Jie išėjo prieš tave ir tavo nuvargusius ir atsilikusius žmones išžudė, kai tu buvai pailsęs ir nuvargęs; jie nebijojo Dievo. 05O 25 19 05O 25 19 55670 Kai Viešpats, tavo Dievas, suteiks tau poilsį nuo visų priešų žemėje, kurią tau duoda paveldėti, išnaikink Amaleko vardą nuo žemės paviršiaus; žiūrėk, neužmiršk’‘. 05O 26 1 05O 26 1 55680 ‘‘Kai būsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda paveldėti, ir ten apsigyvensi, 05O 26 2 05O 26 2 55690 pridėk pintinę visų savo pirmojo derliaus vaisių ir nunešk ją į vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas, pasirinks. 05O 26 3 05O 26 3 55700 Nuėjęs pas kunigą, kuris tuo metu eis tarnystę, jam sakyk: ‘Išpažįstu šiandien Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, kad esu žemėje, kurią Jis prisiekė mūsų tėvams mums duoti’. 05O 26 4 05O 26 4 55710 Kunigas, paėmęs pintinę, padės ją prie Viešpaties, tavo Dievo, aukuro. 05O 26 5 05O 26 5 55720 Tu sakysi Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje: ‘Mano tėvas buvo klajoklis aramėjas, jis nuėjo į Egiptą su labai mažu žmonių skaičiumi ir buvo ten ateivis. Jis tapo didele, stipria ir gausia tauta. 05O 26 6 05O 26 6 55730 Egiptiečiai slėgė ir spaudė mus, užkraudami mums sunkių darbų naštą. 05O 26 7 05O 26 7 55740 Mes šaukėmės Viešpaties, mūsų tėvų Dievo. Jis mus išklausė, pažvelgė į mūsų pažeminimą, vargą ir priespaudą; 05O 26 8 05O 26 8 55750 išvedė mus iš Egipto galinga ranka, siaubais, ženklais ir stebuklais. 05O 26 9 05O 26 9 55760 Jis atvedė mus į šitą kraštą ir davė žemę, plūstančią pienu ir medumi. 05O 26 10 05O 26 10 55770 Štai dabar aukoju pirmuosius vaisius tos žemės, kurią Tu, Viešpatie, man davei’. Palik auką Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje ir pagarbink Jį. 05O 26 11 05O 26 11 55780 Džiaukis tu, levitas ir ateivis, kuris gyvena tavo apylinkėje, gėrybėmis, kurias Viešpats, tavo Dievas, duoda tau ir tavo namams. 05O 26 12 05O 26 12 55790 Kai atiduosi viso savo derliaus dešimtinę trečiais metais levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, gyvenantiems su tavimi, kad jie valgytų ir pasisotintų, 05O 26 13 05O 26 13 55800 kalbėk Viešpaties akivaizdoje: ‘Aš ėmiau iš savo namų ir daviau levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, kaip man įsakei; neperžengiau Tavo įsakymų ir neužmiršau paliepimų. 05O 26 14 05O 26 14 55810 Nevalgiau nieko pažadėto gedėdamas, nepaliečiau susitepęs ir nieko neatidaviau už mirusius. Klausiau, Viešpatie, Tavęs ir visa dariau, kaip man įsakei. 05O 26 15 05O 26 15 55820 Pažvelk iš dangaus, savo šventos buveinės, ir laimink savo tautą Izraelį ir tą žemę, kurią mums davei, kaip prisiekei mūsų tėvams,­žemę, plūstančią pienu ir medumi’. 05O 26 16 05O 26 16 55830 Šiandien Viešpats, tavo Dievas, tau įsakė vykdyti šiuos įsakymus ir paliepimus, todėl laikykis jų ir vykdyk juos visa savo širdimi ir visa savo siela. 05O 26 17 05O 26 17 55840 Šiandien tu pareiškei, kad pasirinkai Viešpatį savo Dievu ir kad vaikščiosi Jo keliais, laikysiesi Jo įsakymų, paliepimų ir įstatymų ir būsi paklusnus Jo balsui. 05O 26 18 05O 26 18 55850 Šiandien Viešpats pareiškė, kad pasirinko tave būti Jo ypatinga tauta, kaip Jis pažadėjo, kad tu įvykdytum visus Jo įsakymus, 05O 26 19 05O 26 19 55860 kad Jis išaukštintų tavo vardą virš visų tautų, kurias sutvėrė, ir suteiktų tau garbę ir šlovę; kad tu galėtum būti šventa tauta Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis pasakė’‘. 05O 27 1 05O 27 1 55870 Mozė ir Izraelio vyresnieji įsakė tautai: ‘‘Izraeli, vykdyk visus įsakymus, kuriuos šiandien tau skelbiu. 05O 27 2 05O 27 2 55880 Kai pereisi per Jordaną į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, sukrauk didelius akmenis, juos aptepk kalkėmis 05O 27 3 05O 27 3 55890 ir užrašyk ant jų visus šito įstatymo žodžius, kad įeitum į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, žemę, plūstančią pienu ir medumi, kaip Jis pažadėjo tavo tėvams. 05O 27 4 05O 27 4 55900 Taigi perėję per Jordaną, sukraukite tuos akmenis ant Ebalo kalno, kaip jums šiandien įsakau, ir juos aptepkite kalkėmis. 05O 27 5 05O 27 5 55910 Pastatyk ten Viešpačiui, savo Dievui, aukurą iš netašytų akmenų. 05O 27 6 05O 27 6 55920 Ant to nedailintų akmenų aukuro aukok deginamąsias aukas Viešpačiui, savo Dievui. 05O 27 7 05O 27 7 55930 Padėkos aukas ten aukok, valgyk ir džiaukis Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje. 05O 27 8 05O 27 8 55940 Užrašyk ant akmenų visus šito įstatymo žodžius labai aiškiai’‘. 05O 27 9 05O 27 9 55950 Mozė ir Levio giminės kunigai kalbėjo visam Izraeliui: ‘‘Būk atidus ir klausyk, Izraeli. Šiandien tu tapai Viešpaties, tavo Dievo, tauta. 05O 27 10 05O 27 10 55960 Klausyk Jo balso ir vykdyk įsakymus ir įstatymus, kuriuos tau šiandien skelbiu’‘. 05O 27 11 05O 27 11 55970 Tą pačią dieną Mozė kalbėjo Izraelio tautai: 05O 27 12 05O 27 12 55980 ‘‘Perėjus per Jordaną, ant Garizimo kalno stovės ir laimins tautą Simeono, Levio, Judo, Isacharo, Juozapo ir Benjamino giminės; 05O 27 13 05O 27 13 55990 o ant Ebalo kalno stovės Rubeno, Gado, Ašero, Zabulono, Dano ir Neftalio giminės, kurie prakeiks. 05O 27 14 05O 27 14 56000 Levitai garsiu balsu sakys visiems izraelitams: 05O 27 15 05O 27 15 56010 ‘Prakeiktas žmogus, kuris amatininkų rankomis pasidaro drožtą ar lietą atvaizdą, pasibjaurėjimą Viešpačiui, ir slepia jį’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 16 05O 27 16 56020 ‘Prakeiktas, kuris keikia savo tėvą ir motiną’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 17 05O 27 17 56030 ‘Prakeiktas, kuris perkelia savo artimo žemės ribų ženklą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 18 05O 27 18 56040 ‘Prakeiktas, kuris suklaidina aklą kelyje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 19 05O 27 19 56050 ‘Prakeiktas, kuris iškreipia teisingumą ateivio, našlaičio ir našlės byloje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 20 05O 27 20 56060 ‘Prakeiktas, kuris sugula su savo tėvo žmona, nes atidengia savo tėvo nuogumą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 21 05O 27 21 56070 ‘Prakeiktas, kuris paleistuvauja su kuriuo nors gyvuliu’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 22 05O 27 22 56080 ‘Prakeiktas, kuris sugula su savo seserimi, savo tėvo ar motinos dukterimi’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 23 05O 27 23 56090 ‘Prakeiktas, kuris sugula su savo uošve’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 24 05O 27 24 56100 ‘Prakeiktas, kuris užmuša savo artimą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 25 05O 27 25 56110 ‘Prakeiktas, kuris paima užmokestį, kad pralietų nekaltą kraują’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. 05O 27 26 05O 27 26 56120 ‘Prakeiktas, kuris nesilaiko šito įstatymo žodžių ir jų nevykdo’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’ ‘‘. 05O 28 1 05O 28 1 56130 ‘‘Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi bei laikysi visus Jo įsakymus, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, Viešpats, tavo Dievas, išaukštins tave virš visų žemės tautų. 05O 28 2 05O 28 2 56140 Visi šie palaiminimai ateis ir pasivys tave, jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso. 05O 28 3 05O 28 3 56150 Palaimintas tu būsi mieste ir palaimintas tu būsi lauke. 05O 28 4 05O 28 4 56160 Palaimintas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo bandų, galvijų ir avių prieauglis. 05O 28 5 05O 28 5 56170 Palaimintos bus tavo klėtys ir atsargos. 05O 28 6 05O 28 6 56180 Palaimintas būsi įeidamas ir palaimintas būsi išeidamas. 05O 28 7 05O 28 7 56190 Viešpats sunaikins tavo priešus, kurie pakils prieš tave, tavo akivaizdoje; jie puls tave vienu keliu, o bėgs nuo tavęs septyniais keliais. 05O 28 8 05O 28 8 56200 Viešpats pasiųs savo palaiminimą į tavo sandėlius ir į visus tavo rankų darbus; Jis palaimins tave žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas tau duoda. 05O 28 9 05O 28 9 56210 Jei vykdysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir vaikščiosi Jo keliais, Jis patvirtins tave savo šventa tauta, kaip tau pažadėjo. 05O 28 10 05O 28 10 56220 Visos žemės tautos, matydamos, kad tu vadinamas Viešpaties vardu, bijos tavęs. 05O 28 11 05O 28 11 56230 Viešpats suteiks tau apsčiai gėrybių­tavo kūno vaisiaus, galvijų prieauglio ir žemės derliaus­ krašte, kurį Viešpats prisiekė tavo tėvams atiduoti. 05O 28 12 05O 28 12 56240 Viešpats atvers tau savo gerąjį lobyną­dangų, kad duotų lietaus tavo žemei reikiamu metu ir laimintų tavo rankų darbą; tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats iš nieko nesiskolinsi. 05O 28 13 05O 28 13 56250 Viešpats padarys tave galva, o ne uodega; visuomet būsi viršuje, o ne apačioje, jei tik klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, ir juos vykdysi. 05O 28 14 05O 28 14 56260 Nenukrypk nė nuo vieno žodžio, kuriuos šiandien tau skelbiu, nei į kairę, nei į dešinę sekti kitų dievų ir jiems tarnauti. 05O 28 15 05O 28 15 56270 Bet jei neklausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir nesilaikysi bei nevykdysi visų Jo įsakymų ir įstatymų, kuriuos aš tau skelbiu, visi šitie prakeikimai ateis ir pasivys tave. 05O 28 16 05O 28 16 56280 Prakeiktas tu būsi mieste ir prakeiktas tu būsi lauke. 05O 28 17 05O 28 17 56290 Prakeiktos bus tavo klėtys ir atsargos. 05O 28 18 05O 28 18 56300 Prakeiktas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo galvijų ir avių prieauglis. 05O 28 19 05O 28 19 56310 Prakeiktas būsi įeidamas ir prakeiktas būsi išeidamas. 05O 28 20 05O 28 20 56320 Viešpats siųs tau prakeikimą, sumišimą ir nepasisekimą visame, ką darysi, iki tave visai sunaikins dėl tavo piktų darbų, nes apleidai mane. 05O 28 21 05O 28 21 56330 Viešpats siųs tau marą, kol tave nušluos nuo tos žemės, kurios paveldėti eini. 05O 28 22 05O 28 22 56340 Viešpats baus tave drugiu, šalčiu, sausra ir kardu, kurie persekios tave iki pražūsi. 05O 28 23 05O 28 23 56350 Dangus virš tavęs bus varinis ir žemė po tavimi­geležinė. 05O 28 24 05O 28 24 56360 Viešpats vietoje lietaus tavo žemei siųs smilčių audras, kol tave sunaikins. 05O 28 25 05O 28 25 56370 Viešpats leis priešams tave pavergti; vienu keliu išeisi prieš juos, o jiems puolant bėgsi septyniais; tu būsi išblaškytas po visas žemės karalystes. 05O 28 26 05O 28 26 56380 Tavo žmonių lavonai bus maistu padangių paukščiams ir žemės žvėrims, niekas jų nenubaidys. 05O 28 27 05O 28 27 56390 Viešpats baus tave Egipto votimis, šašais ir niežais, kurių negalėsi išgydyti. 05O 28 28 05O 28 28 56400 Viešpats ištiks tave pamišimu, aklumu ir širdies sustingimu. 05O 28 29 05O 28 29 56410 Vidudienį grabaliosi, kaip aklas grabalioja patamsyje, ir tau nesiseks tavo keliuose; tu būsi spaudžiamas ir išnaudojamas visą laiką, ir niekas tavęs neišgelbės. 05O 28 30 05O 28 30 56420 Vesi žmoną, o kitas gulės su ja. Pasistatysi namą, bet jame negyvensi. Užveisi vynuogyną, bet jo vaisių nerinksi. 05O 28 31 05O 28 31 56430 Tavo jautį papjaus tavo akyse, bet tu jo neragausi. Tavo asilą pasigaus tau matant ir tau jo negrąžins. Tavo avis paims priešas ir niekas tau nepadės. 05O 28 32 05O 28 32 56440 Tavo sūnūs ir dukterys bus išvesti į kitas tautas; belaukdamas jų, pražiūrėsi akis ir būsi bejėgis. 05O 28 33 05O 28 33 56450 Tavo žemės derlių ir visus darbo vaisius paims svetimieji, tu pats būsi mušamas ir žiauriai baudžiamas. 05O 28 34 05O 28 34 56460 Tu išprotėsi nuo to, ką matys tavo akys. 05O 28 35 05O 28 35 56470 Be to vargins tave piktos votys ir nepagydomos žaizdos, negalėsi išsigydyti nuo galvos iki kojų. 05O 28 36 05O 28 36 56480 Tave ir tavo karalių Viešpats atiduos tautai, kurios nepažinai nei tu, nei tavo tėvai; ten tarnausi mediniams ir akmeniniams dievams. 05O 28 37 05O 28 37 56490 Tu tapsi pasibaisėjimu ir priežodžiu tose tautose, į kurias Viešpats tave nuves. 05O 28 38 05O 28 38 56500 Daug sėsi, bet mažai surinksi, nes skėriai viską suės. 05O 28 39 05O 28 39 56510 Užsiveisi vynuogyną ir jį prižiūrėsi, bet vyno negersi ir vynuogių nevalgysi, nes viską kirminai sunaikins. 05O 28 40 05O 28 40 56520 Turėsi alyvmedžių visame krašte, o aliejumi nesitepsi, nes jų vaisiai neprinokę nubyrės. 05O 28 41 05O 28 41 56530 Tau gims sūnų ir dukterų, bet jais nesidžiaugsi, nes jie bus išvesti nelaisvėn. 05O 28 42 05O 28 42 56540 Visus tavo medžius ir žemės vaisius suės skėriai. 05O 28 43 05O 28 43 56550 Tavo žemėje gyvenąs ateivis labai iškils virš tavęs, tu gi labai nusmuksi. 05O 28 44 05O 28 44 56560 Jis tau skolins, bet tu jam neturėsi ko skolinti. Jis bus galva, o tu uodega. 05O 28 45 05O 28 45 56570 Tau ateis šitie prakeikimai, persekios ir pasivys tave, iki būsi sunaikintas, nes neklausei Viešpaties, savo Dievo, ir nevykdei Jo įstatymų bei įsakymų, kuriuos Jis tau davė. 05O 28 46 05O 28 46 56580 Jie bus tau ir tavo palikuonims ženklu ir stebalu per amžius. 05O 28 47 05O 28 47 56590 Netarnavai Viešpačiui, savo Dievui, su džiaugsmu ir linksma širdimi, turėdamas visko, 05O 28 48 05O 28 48 56600 tai tarnausi priešui, kurį Viešpats tau siųs; kęsi badą, troškulį, nepriteklių ir vargą. Jis uždės tau geležinį jungą, kol tave sunaikins. 05O 28 49 05O 28 49 56610 Jis atves tautą iš pačių žemės pakraščių, kuri puls tave kaip erelis; jos kalbos tu nesuprasi. 05O 28 50 05O 28 50 56620 Žiaurią tautą, kuri neaplenks seno nė pagailės jauno. 05O 28 51 05O 28 51 56630 Ji valgys tavo galvijus ir žemės derlių. Ji tau nepaliks kviečių, vyno, aliejaus, jaučių ir avių ir tu būsi sunaikintas. 05O 28 52 05O 28 52 56640 Jie puls tavo miestus ir sugriaus stiprius ir aukštus mūrus, kuriais pasitikėjai. Apguls miestus visame tavo krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau davė. 05O 28 53 05O 28 53 56650 Tu valgysi savo kūno vaisių, savo sūnų ir dukterų, kuriuos Dievas tau duos, kūnus, apsuptyje ir suspaudime, kuriais vargins tave tavo priešas. 05O 28 54 05O 28 54 56660 Net aukštos kilmės ir išlepintas vyras bus negailestingas savo broliui, mylimai žmonai ir savo likusiems vaikams. 05O 28 55 05O 28 55 56670 Jis jiems neduos savo vaikų mėsos, kurią pats valgys, nes nieko kito nebeturės priešo apgultame mieste. 05O 28 56 05O 28 56 56680 Jautri ir išlepinta moteris, nepratusi vaikščioti basa, bus negailestinga savo mylimam vyrui, sūnui ir dukteriai 05O 28 57 05O 28 57 56690 ir neduos jiems to, kas išeina iš jos kojų tarpo gimdant ir ką tik gimusio kūdikio, nes ji pati tai valgys slaptai priešo apgultame mieste. 05O 28 58 05O 28 58 56700 Jei nesilaikysi ir nevykdysi visų šito įstatymo žodžių, kurie surašyti šioje knygoje, ir nebijosi šlovingo ir baisaus vardo­Viešpaties, tavo Dievo, 05O 28 59 05O 28 59 56710 Jis siųs tau ir tavo palikuonims dideles, piktas ir ilgas negalias, 05O 28 60 05O 28 60 56720 be to, Jis užleis ant tavęs visas Egipto ligas, kurių tu bijai, ir jos prikibs prie tavęs. 05O 28 61 05O 28 61 56730 Taip pat ligas ir negalias, kurios neįrašytos šitoje įstatymo knygoje, Viešpats užleis ant tavęs, iki sunaikins tave. 05O 28 62 05O 28 62 56740 Jūsų buvo tiek, kiek dangaus žvaigždžių, bet po to paliks tik mažas skaičius, nes neklausėte Viešpaties, savo Dievo. 05O 28 63 05O 28 63 56750 Kaip Viešpats džiaugėsi darydamas jums gera ir padaugindamas jus, taip džiaugsis jus išblaškydamas ir išvydamas iš žemės, kurios paveldėti einate. 05O 28 64 05O 28 64 56760 Viešpats išsklaidys tave tarp visų tautų nuo vieno žemės krašto iki kito. Ten tarnausite kitiems dievams: medžiui ir akmeniui, kurių nežinojai nei tu, nei tavo tėvai. 05O 28 65 05O 28 65 56770 Tarp svetimų tautų neturėsi poilsio nė vietos kojai ramiai pastatyti, nes Viešpats duos tau baukščią širdį, nusilpusias akis ir kankinančias mintis. 05O 28 66 05O 28 66 56780 Tavo gyvybė bus pavojuje dieną ir naktį, tu nebūsi tikras dėl jos. 05O 28 67 05O 28 67 56790 Rytą lauksi vakaro, o vakare­ryto. Tavo širdis bus įbauginta pergyvenimų, kuriuos patyrei. 05O 28 68 05O 28 68 56800 Viešpats sugrąžins tave laivais į Egiptą, apie kurį sakiau, kad jo niekuomet nebematysi. Ten siūlysitės savo priešams vergais ir vergėmis, bet niekas jūsų nepirks’‘. 05O 29 1 05O 29 1 56810 Tai yra žodžiai sandoros, kurią Viešpats įsakė Mozei padaryti su izraelitais Moabo žemėje, neskaitant sandoros, padarytos Horebe. 05O 29 2 05O 29 2 56820 Mozė sušaukė izraelitus ir jiems tarė: ‘‘Jūs matėte, ką Viešpats padarė faraonui, visiems jo tarnams ir Egipto žemei jūsų akivaizdoje; 05O 29 3 05O 29 3 56830 didelius išbandymus, kuriuos matė jūsų akys, nepaprastus ženklus ir stebuklus, 05O 29 4 05O 29 4 56840 tačiau Viešpats jums nedavė iki šios dienos išminties, neatvėrė nei akių, nei ausų. 05O 29 5 05O 29 5 56850 Aš vedžiojau jus keturiasdešimt metų dykumoje: nenusidėvėjo jūsų drabužiai ir kojų apavas nesudilo. 05O 29 6 05O 29 6 56860 Jūs nevalgėte duonos, negėrėte vyno nė kito stipraus gėrimo, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 05O 29 7 05O 29 7 56870 Kai atėjote į šitą vietą, prieš jus išėjo Hešbono karalius Sihonas ir Bašano karalius Ogas. Mes juos nugalėjome, 05O 29 8 05O 29 8 56880 užėmėme jų žemę ir davėme ją paveldėti Rubenui, Gadui ir pusei Manaso giminės. 05O 29 9 05O 29 9 56890 Laikykitės tad šitos sandoros žodžių ir juos vykdykite, kad jums visuomet gerai sektųsi. 05O 29 10 05O 29 10 56900 Šiandien jūs visi stovite Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje: jūsų giminių vadai ir vyresnieji, visi Izraelio vyrai, 05O 29 11 05O 29 11 56910 vaikai, žmonos ir stovyklos ateiviai, kurie kerta malkas ir atneša vandens, 05O 29 12 05O 29 12 56920 kad įeitumėte į sandorą su Viešpačiu, savo Dievu, ir į sutartį, kurią šiandien Viešpats, tavo Dievas, su tavimi daro, 05O 29 13 05O 29 13 56930 kad Jis galėtų įtvirtinti tave savo tauta ir būtų tavo Dievas, kaip kalbėjo tau ir prisiekė tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui. 05O 29 14 05O 29 14 56940 Ne tik su jumis darau šitą sandorą ir sutartį, 05O 29 15 05O 29 15 56950 bet su tais, kurie yra čia, Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, ir su tais, kurių čia šiandien nėra. 05O 29 16 05O 29 16 56960 Jūs žinote, kaip gyvenome Egipto žemėje, kaip keliavome per tautas. 05O 29 17 05O 29 17 56970 Jūs matėte jų bjaurystes ir stabus­medinius, akmeninius, sidabrinius ir auksinius. 05O 29 18 05O 29 18 56980 Tegul tarp jūsų neatsiranda vyro nei moters, nei šeimos, nei giminės, kurie nusisuktų nuo Viešpaties, savo Dievo, ir tarnautų svetimiems dievams; tegul nebūna tarp jūsų šaknies, auginančios tulžį ir metėlę; 05O 29 19 05O 29 19 56990 kad nė vienas, išgirdęs šio prakeikimo žodžius, nelaimintų savęs savo širdyje, sakydamas: ‘Aš turėsiu ramybę, nors vaikštau pagal savo širdies įsivaizdavimus’, tarsi būtų galima lyginti girtą su ištroškusiu. 05O 29 20 05O 29 20 57000 Viešpats nesigailės tokio, bet Jo pyktis ir pavydas užsidegs prieš tą žmogų, ir visi prakeikimai, surašyti šioje knygoje, kris ant jo, ir Viešpats išnaikins jo vardą iš po dangaus. 05O 29 21 05O 29 21 57010 Viešpats atskirs jį pražūčiai iš visų Izraelio giminių, pagal visus prakeikimus, surašytus šitoje įstatymo knygoje. 05O 29 22 05O 29 22 57020 Stebėsis būsimos kartos ir ateiviai, matydami šitos žemės kančias ir vargus, siųstus jiems Viešpaties. 05O 29 23 05O 29 23 57030 Visa žemė bus siera, druska ir ugniavietė; nieko nebus joje sėjama, net žolės ten nebeaugs; bus sunaikinta lyg Sodoma ir Gomora, Adma ir Ceboimas, kuriuos Viešpats sunaikino savo rūstybėje. 05O 29 24 05O 29 24 57040 Visos tautos stebėsis: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitam kraštui? Ką reiškia ta Jo rūstybė?’ 05O 29 25 05O 29 25 57050 Žmonės atsakys: ‘Kadangi jie apleido Viešpaties, savo tėvų Dievo, sandorą, kurią Jis padarė su jais, kai išvedė juos iš Egipto žemės, 05O 29 26 05O 29 26 57060 ir tarnavo kitiems dievams, garbindami juos, nors tie nebuvo jiems skirti, 05O 29 27 05O 29 27 57070 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš šitą kraštą ir Jis užleido ant jo visus prakeikimus, surašytus šitoje knygoje; 05O 29 28 05O 29 28 57080 išrovė juos iš jų žemės savo rūstybėje ir ištrėmė į svetimą kraštą, kaip yra šiandien’. 05O 29 29 05O 29 29 57090 Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta­mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius’‘. 05O 30 1 05O 30 1 57100 ‘‘Kai visi šie dalykai ateis tau­palaiminimas ir prakeikimas, kuriuos tau paskelbiau,­tu prisiminsi juos gyvendamas tarp tautų, tarp kurių Viešpats, tavo Dievas, tave išsklaidys. 05O 30 2 05O 30 2 57110 Tada tu su savo vaikais sugrįši pas Viešpatį, visa širdimi ir visa siela paklusi įsakymams, kuriuos tau šiandien skelbiu. 05O 30 3 05O 30 3 57120 Tada Viešpats, tavo Dievas, pasigailės tavęs ir surinkęs iš visų tautų, tarp kurių buvai išblaškytas, sugrąžins tave iš nelaisvės. 05O 30 4 05O 30 4 57130 Nors būtum išsklaidytas ligi dangaus pakraščių, Viešpats, tavo Dievas, ir iš ten parves tave. 05O 30 5 05O 30 5 57140 Jis grąžins tave į žemę, kurią paveldėjo tavo tėvai, darys tau gera ir padaugins labiau už tavo tėvus. 05O 30 6 05O 30 6 57150 Viešpats, tavo Dievas, apipjaustys tavo širdį ir tavo palikuonių širdis, kad mylėtum Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela ir gyventum. 05O 30 7 05O 30 7 57160 Visus šituos prakeikimus nukreips tavo priešams ir tiems, kurie tavęs neapkenčia ir persekioja. 05O 30 8 05O 30 8 57170 Tu sugrįši, klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi visus Jo įsakymus, kuriuos tau šiandien skelbiu. 05O 30 9 05O 30 9 57180 Tuomet Viešpats, tavo Dievas, laimins tavo darbus, vaikus, galvijus ir žemės derlių. Viešpats vėl džiaugsis, matydamas tavo gerovę, kaip džiaugėsi tavo tėvais, 05O 30 10 05O 30 10 57190 jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, vykdysi Jo įsakymus bei paliepimus, kurie surašyti įstatymo knygoje, ir atsigręši į Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela. 05O 30 11 05O 30 11 57200 Šitas įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau paslėptas ir nepasiekiamas. 05O 30 12 05O 30 12 57210 Jis ne danguje, kad sakytum: ‘Kas už mus pakils iki dangaus ir mums jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?’ 05O 30 13 05O 30 13 57220 Ir ne už jūrų, kad sakytum: ‘Kas už mus perplauks jūras ir jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?’ 05O 30 14 05O 30 14 57230 Žodis yra labai arti tavęs­tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum! 05O 30 15 05O 30 15 57240 Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį. 05O 30 16 05O 30 16 57250 Jei mylėsi Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosi Jo keliais ir laikysies Jo paliepimų bei įsakymų, būsi gyvas; Jis padaugins ir palaimins tavo palikuonis žemėje, kurios paveldėti eini. 05O 30 17 05O 30 17 57260 Bet jei tu priešinsies ir nenorėsi klausyti, nuklydęs garbinsi kitus dievus ir jiems tarnausi, 05O 30 18 05O 30 18 57270 skelbiu šiandien, kad žūsi žemėje, kurios, perėjęs per Jordaną, paveldėti eini. 05O 30 19 05O 30 19 57280 Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. Tad pasirink gyvenimą, kad būtum gyvas tu ir tavo palikuonys, 05O 30 20 05O 30 20 57290 mylėtum Viešpatį, savo Dievą, klausytum Jo balso ir glaustumeis prie Jo, nes Jis yra tavo gyvenimas ir tavo dienų ilgumas; kad gyventum žemėje, kurią duoti Viešpats prisiekė tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui’‘. 05O 31 1 05O 31 1 57300 Mozė nuėjo ir kalbėjo šituos žodžius visam Izraeliui: 05O 31 2 05O 31 2 57310 ‘‘Šiandien man jau šimtas dvidešimt metų, aš nebegaliu daugiau išeiti ir įeiti. Viešpats yra man pasakęs: ‘Nepereisi per Jordaną’. 05O 31 3 05O 31 3 57320 Viešpats, tavo Dievas, eis pirma tavęs. Jis išnaikins visas tas tautas tau matant ir tu jas nugalėsi. Jozuė eis pirma tavęs, kaip Viešpats kalbėjo. 05O 31 4 05O 31 4 57330 Viešpats padarys, kaip padarė amoritų karaliams Sihonui ir Ogui ir žemei tų, kuriuos Jis sunaikino. 05O 31 5 05O 31 5 57340 Viešpats atiduos juos tau, kad pasielgtum su jais, kaip įsakiau. 05O 31 6 05O 31 6 57350 Būk drąsus ir stiprus; nebijok ir neišsigąsk jų, nes Viešpats, tavo Dievas, yra su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs’‘. 05O 31 7 05O 31 7 57360 Po to Mozė pasišaukė Jozuę ir jam tarė, izraelitams girdint: ‘‘Būk drąsus ir stiprus, tu įvesi šitą tautą į žemę, kurią Viešpats prisiekė duosiąs jų tėvams, ir tu ją jiems padalinsi. 05O 31 8 05O 31 8 57370 Viešpats bus su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs; nebijok ir nenusigąsk!’‘ 05O 31 9 05O 31 9 57380 Mozė surašė šitą įstatymą ir padavė jį kunigams, Levio sūnums, kurie nešė Viešpaties Sandoros skrynią, ir visiems Izraelio vyresniesiems. 05O 31 10 05O 31 10 57390 Jis jiems įsakė: ‘‘Kas septyneri metai, atleidimo metais, per Palapinių šventę, 05O 31 11 05O 31 11 57400 visiems izraelitams susirinkus Viešpaties, tavo Dievo, pasirinktoje vietoje, skaitykite šito įstatymo žodžius visam Izraeliui girdint; 05O 31 12 05O 31 12 57410 sušaukite žmones: vyrus, moteris, vaikus ir ateivius, gyvenančius su jais, kad klausydami mokytųsi ir bijotų Viešpaties, savo Dievo, ir vykdytų visus šio įstatymo žodžius; 05O 31 13 05O 31 13 57420 kad jų vaikai, kurie dar jo nežino, girdėtų ir mokytųsi bijoti Viešpaties, savo Dievo, visą laiką, kol gyvensite žemėje, kurios einate paveldėti, persikėlę per Jordaną’‘. 05O 31 14 05O 31 14 57430 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Tavo mirties diena jau arti, pasišauk Jozuę ir atsistokite Susitikimo palapinėje, ten Aš jam duosiu nurodymus’‘. Mozė ir Jozuė nuėjo į Susitikimo palapinę, 05O 31 15 05O 31 15 57440 o Viešpats pasirodė debesies stulpe. 05O 31 16 05O 31 16 57450 Viešpats tarė Mozei: ‘‘Tu užmigsi su savo tėvais. Šita tauta vėl klaidžios, sekdama kitų tautų dievus žemėje, į kurią eina gyventi. Ten ji paliks mane ir sulaužys sandorą, kurią su ja padariau. 05O 31 17 05O 31 17 57460 Tuomet mano rūstybė užsidegs prieš ją. Aš pasitrauksiu nuo jos, ir ji bus sunaikinta. Nelaimių ir vargų spaudžiama, ji supras, kad Aš ją palikau. 05O 31 18 05O 31 18 57470 Aš negelbėsiu jos dėl visų piktybių, kurias ji darė, sekdama kitus dievus. 05O 31 19 05O 31 19 57480 Taigi dabar užrašyk šitą giesmę ir liepk izraelitams išmokti ją giedoti, kad man šita giesmė būtų liudijimas prieš izraelitus. 05O 31 20 05O 31 20 57490 Aš juos įvesiu į žemę, plūstančią pienu ir medumi, kaip prisiekiau jų tėvams. Kai jie pasisotins ir nutuks, jie garbins kitus dievus ir jiems tarnaus, o mane paniekins ir sulaužys mano sandorą. 05O 31 21 05O 31 21 57500 Kai juos prislėgs nelaimės ir vargai, šita giesmė liudys prieš juos, nes ji bus jų palikuonių lūpose. Jau šiandien žinau jų mintis, ką jie darys, dar neįvedęs jų į žemę, kurią jiems pažadėjau’‘. 05O 31 22 05O 31 22 57510 Mozė užrašė šią giesmę ir jos išmokė izraelitus. 05O 31 23 05O 31 23 57520 Viešpats davė įsakymą Nūno sūnui Jozuei: ‘‘Būk drąsus ir stiprus, nes tu įvesi izraelitus į žemę, kurią pažadėjau, ir Aš būsiu su tavimi’‘. 05O 31 24 05O 31 24 57530 Kai Mozė pabaigė užrašyti šito įstatymo žodžius knygoje, 05O 31 25 05O 31 25 57540 įsakė levitams, kurie nešė Viešpaties Sandoros skrynią: 05O 31 26 05O 31 26 57550 ‘‘Imkite šitą įstatymo knygą kaip liudijimą prieš jus ir ją padėkite prie Viešpaties, jūsų Dievo, Sandoros skrynios. 05O 31 27 05O 31 27 57560 Aš žinau tavo maištingumą ir kietasprandiškumą. Dar man gyvam esant ir gyvenant su jumis, jūs maištavote prieš Viešpatį; juo labiau priešinsitės man mirus. 05O 31 28 05O 31 28 57570 Sukvieskite pas mane visus giminių vadus ir vyresniuosius. Jiems girdint, paskelbsiu šituos žodžius ir liudininkais prieš jus šauksiu dangų ir žemę. 05O 31 29 05O 31 29 57580 Aš žinau, kad man mirus jūs elgsitės piktai ir greitai nukrypsite nuo kelio, kurį jums nurodžiau. Vėliau jus užgrius nelaimės, kai, piktai elgdamiesi, sukelsite Viešpaties pyktį savo rankų darbais’‘. 05O 31 30 05O 31 30 57590 Tada Mozė, visam Izraeliui girdint, kalbėjo šios giesmės žodžius. 05O 32 1 05O 32 1 57600 ‘‘Klausykite, dangūs! Aš kalbėsiu, žemė teišgirsta mano žodžius. 05O 32 2 05O 32 2 57610 Mano pamokymai kris kaip lietus, mano žodžiai kaip rasa, kaip lietaus srovės ant žolės ir kaip lašai ant želmenų. 05O 32 3 05O 32 3 57620 Aš skelbsiu Viešpaties vardą; atiduokite mūsų Dievui garbę! 05O 32 4 05O 32 4 57630 Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas. 05O 32 5 05O 32 5 57640 Jie sugedo ir nėra Jo vaikai dėl savo išsigimimo, nedora ir iškrypusi karta. 05O 32 6 05O 32 6 57650 Argi taip atsilygini Viešpačiui, kvaila ir neišmintinga tauta? Argi ne Jis tavo tėvas, kuris tave įsūnijo? Argi ne Jis padarė ir įtvirtino tave? 05O 32 7 05O 32 7 57660 Atsimink senąsias dienas, apsvarstyk praeitų kartų laikus; klausk savo tėvo, jis tau pasakys, savo senelių­jie tau papasakos. 05O 32 8 05O 32 8 57670 Aukščiausiasis skyrė tautoms kraštus, dalino žmonių vaikams žemes ir nustatė tautoms sienas pagal Izraelio vaikų skaičių. 05O 32 9 05O 32 9 57680 Viešpaties nuosavybė yra Jo tauta, Jokūbas­Jo paveldėjimo dalis. 05O 32 10 05O 32 10 57690 Jis ją rado negyvenamų dykumų platybėje; globojo ir rūpinosi ja, saugojo kaip savo akį. 05O 32 11 05O 32 11 57700 Kaip erelis moko skristi savo jauniklius, pats sklando virš lizdo ištiesęs savo sparnus ir neša juos ant savo sparnų, 05O 32 12 05O 32 12 57710 taip Viešpats vienas ją vedė; nebuvo su Juo jokio kito dievo. 05O 32 13 05O 32 13 57720 Jis vedė ją žemės aukštumomis, maitino laukų vaisiais, davė medaus iš akmens ir aliejaus iš kietos uolos, 05O 32 14 05O 32 14 57730 sviesto iš karvių, pieno iš avių, taukų iš ėriukų, Bašano avinų ir ožkų; gerų kviečių ir vyno iš vynuogių kraujo. 05O 32 15 05O 32 15 57740 Nutukęs, suriebėjęs, sustorėjęs Ješurūnas paliko Dievą, savo Kūrėją, ir paniekino išgelbėjimo Uolą. 05O 32 16 05O 32 16 57750 Svetimais dievais ir bjaurystėmis jie sukėlė Viešpaties rūstybę. 05O 32 17 05O 32 17 57760 Jie aukojo demonams, ne Dievui, naujiems dievams, kurių jie nepažino, kurie ką tik pasirodė, kurių nebijojo jų tėvai. 05O 32 18 05O 32 18 57770 Uolą, kuri tave pagimdė, tu paniekinai ir užmiršai Dievą, savo Kūrėją. 05O 32 19 05O 32 19 57780 Viešpats tai matė ir bjaurėjosi jais, nes Jį supykdė Jo sūnūs ir dukterys. 05O 32 20 05O 32 20 57790 Jis tarė: ‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą ir žiūrėsiu, koks bus jų galas. Tai yra sugedusi karta, neištikimi vaikai. 05O 32 21 05O 32 21 57800 Jie sukėlė mano pavydą tuo, kas nėra dievai, supykdė mane savo tuštybėmis; Aš sukelsiu jų pavydą tuo, kas nėra tauta, supykdysiu neišmanančia tauta. 05O 32 22 05O 32 22 57810 Mano rūstybės ugnis užsidegė. Ji degins iki pragaro gelmių; ris žemę, jos vaisius ir kalnų pamatus. 05O 32 23 05O 32 23 57820 Aš krausiu ant jų nelaimes ir šaudysiu į juos savo strėlėmis. 05O 32 24 05O 32 24 57830 Jie bus varginami bado ir naikinami drugio bei baisiausio maro. Siųsiu jiems plėšrius žvėris ir nuodingas gyvates. 05O 32 25 05O 32 25 57840 Lauke juos naikins kardas, o viduje­siaubas, negailėdamas jaunų, senų nė kūdikių. 05O 32 26 05O 32 26 57850 Aš būčiau sunaikinęs juos visiškai, net prisiminimą apie juos išdildęs iš žmonių atminties, 05O 32 27 05O 32 27 57860 bet nedariau to, kad kartais jų priešai nesugalvotų sakyti, jog jie sunaikino juos, o ne Viešpats. 05O 32 28 05O 32 28 57870 Tai neišmintingi žmonės, neturintys supratimo. 05O 32 29 05O 32 29 57880 O, kad jie būtų išmintingi ir suprastų tai, ir numatytų, koks bus jų galas. 05O 32 30 05O 32 30 57890 Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs? 05O 32 31 05O 32 31 57900 Mūsų Uola nėra tokia, kaip jų uola, patys mūsų priešai tai liudija. 05O 32 32 05O 32 32 57910 Tikrai jų vynmedis yra iš Sodomos ir Gomoros laukų. Jų vynuogės yra nuodingos ir vynuogių kekės karčios. 05O 32 33 05O 32 33 57920 Jų vynas yra slibinų ir angių nuodai. 05O 32 34 05O 32 34 57930 Visa tai laikoma mano užantspauduotame sandėlyje. 05O 32 35 05O 32 35 57940 Mano atlyginimas ir kerštas, kai jų kojos paslys. Jų pražūties diena arti, greitai juos ištiks tai, kas jiems skirta’. 05O 32 36 05O 32 36 57950 Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų, kai jų jėgos bus išsekusios. 05O 32 37 05O 32 37 57960 Jis sakys: ‘Kur jų dievai, uola, kuria jie pasitikėjo? 05O 32 38 05O 32 38 57970 Kur tie, kurie valgė jų aukų taukus ir gėrė jų aukų vyną? Tegul jie pakyla ir padeda jums. 05O 32 39 05O 32 39 57980 Supraskite, kad Aš esu vienas ir šalia manęs nėra kito dievo. Aš užmušu ir atgaivinu, sužeidžiu ir gydau; ir niekas neišgelbės iš mano rankos. 05O 32 40 05O 32 40 57990 Aš, pakėlęs ranką į dangų, sakau­ Aš esu gyvas per amžius. 05O 32 41 05O 32 41 58000 Aš išgaląsiu savo žibantį kardą ir teisiu. Atkeršysiu savo priešams ir atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia. 05O 32 42 05O 32 42 58010 Mano strėlės pasigers nuo kraujo, o mano kardas ris mėsą, kraują užmuštųjų ir belaisvių, priešo vadų galvas’. 05O 32 43 05O 32 43 58020 Džiaukitės, tautos, kartu su Jo tauta, nes Jis atkeršys už savo tarnų kraują, kerštu atlygins priešams ir pasigailės savo žemės ir savo žmonių’‘. 05O 32 44 05O 32 44 58030 Mozė paskelbė šią giesmę tautai, jis ir Nūno sūnus Jozuė. 05O 32 45 05O 32 45 58040 Mozė, pabaigęs kalbėti Izraeliui, 05O 32 46 05O 32 46 58050 tarė: ‘‘Įsidėkite į širdis visus šituos žodžius, kuriuos jums šiandien paskelbiau, perduokite juos savo vaikams ir įsakykite vykdyti viską, kas parašyta šitame įstatyme. 05O 32 47 05O 32 47 58060 Tai ne tuščias dalykas, nes tai yra jūsų gyvenimas. Jų dėka ilgai gyvensite žemėje, kurios einate paveldėti anapus Jordano’‘. 05O 32 48 05O 32 48 58070 Viešpats tą pačią dieną kalbėjo Mozei: 05O 32 49 05O 32 49 58080 ‘‘Eik į Abarimo kalnyną ir užlipk ant Nebojo kalno, kuris yra Moabo žemėje ties Jerichu; apžvelk Kanaano žemę, kurią duosiu paveldėti izraelitams. 05O 32 50 05O 32 50 58090 Mirsi ant to kalno ir susijungsi su savo tauta kaip tavo brolis Aaronas, kuris mirė Horo kalne ir susijungė su savo tauta. 05O 32 51 05O 32 51 58100 Kadangi judu nusikaltote man prie Meribos vandenų Cino dykumoje, Kadeše, ir neparodėte mano šventumo tarp izraelitų, 05O 32 52 05O 32 52 58110 tu matysi žemę, kurią duodu izraelitams, bet neįeisi į ją’‘. 05O 33 1 05O 33 1 58120 Palaiminimo žodžiai, kuriais Mozė, Dievo vyras, laimino izraelitus prieš mirdamas: 05O 33 2 05O 33 2 58130 ‘‘Viešpats atėjo nuo Sinajaus ir Seyro; Jis suspindėjo nuo Parano kalno; su Juo buvo tūkstančiai šventųjų; Jo dešinėje­įstatymo liepsna. 05O 33 3 05O 33 3 58140 Jis myli savo tautą, visi šventieji priklauso Jam, jie atsisėdo prie Jo kojų, kad išgirstų Jo žodžius. 05O 33 4 05O 33 4 58150 Mozė paskelbė įstatymą Jokūbo palikuonims. 05O 33 5 05O 33 5 58160 Jis buvo Ješurūno karaliumi, kai susirinko tautos vadai ir Izraelio giminės. 05O 33 6 05O 33 6 58170 Tegyvena Rubenas, tedaugėja jo palikuonių’‘. 05O 33 7 05O 33 7 58180 Palaiminimas Judui: ‘‘Viešpatie, išgirsk Judo balsą, atvesk jį pas savo tautą ir padėk jam kovoje su priešais’‘. 05O 33 8 05O 33 8 58190 Apie Levį jis tarė: ‘‘Tavo Tumimas ir Urimas tebūna su šventuoju, kurį išbandei Masoje ir su kuriuo kovojai prie Meribos vandenų. 05O 33 9 05O 33 9 58200 Jis sakė savo tėvui ir motinai: ‘Nepažįstu jūsų’, o savo broliams: ‘Nežinau jūsų’, ir atstūmė savo vaikus. Jis laikėsi Viešpaties žodžio ir sandoros. 05O 33 10 05O 33 10 58210 Jis mokys Tavo įsakymų Jokūbą ir įstatymų Izraelį, aukos smilkalus Tavo garbei ir deginamąją auką ant Tavo aukuro. 05O 33 11 05O 33 11 58220 Viešpatie, palaimink jo turtą ir priimk jo darbą. Gink jį nuo priešų, kurie jo nekenčia’‘. 05O 33 12 05O 33 12 58230 Benjaminui jis tarė: ‘‘Tu, Viešpaties mylimasis, gyvensi Jo globoje. Jis apsaugos tave visuomet, ir tu ilsėsies Jo glėbyje’‘. 05O 33 13 05O 33 13 58240 Apie Juozapą jis tarė: ‘‘Jo žemę Viešpats laimins dovanomis iš dangaus, rasa, trykštančiais šaltiniais, 05O 33 14 05O 33 14 58250 saulėje nunokusiais geriausiais vaisiais, 05O 33 15 05O 33 15 58260 vaisiais nuo senųjų kalnų viršūnių ir amžinųjų kalvų 05O 33 16 05O 33 16 58270 ir žemės geriausiu derliumi. Jis bus palaimintas Apsireiškusiojo krūme. Palaiminimai teužgriūna ant Juozapo galvos, ant galvos to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių. 05O 33 17 05O 33 17 58280 Jis yra stiprus kaip jautis, jo ragai lyg stumbro, kuriais jis pasieks tautas iki žemės pakraščių. Manaso tūkstančiai ir Efraimo tūkstančių tūkstančiai’‘. 05O 33 18 05O 33 18 58290 Zabulonui jis tarė: ‘‘Džiaukis, Zabulonai, prekyba, o tu, Isacharai, turtais savame krašte. 05O 33 19 05O 33 19 58300 Jie kvies tautas į kalną ir ten aukos teisingumo aukas. Jie praturtės iš jūros ir jos krantų’‘. 05O 33 20 05O 33 20 58310 Apie Gadą jis pasakė: ‘‘Palaimintas tas, kuris padėjo Gadui įsigyti žemės plotus; jis kaip liūtas ilsisi, sutraiškydamas ir ranką, ir galvą. 05O 33 21 05O 33 21 58320 Jis, pasinaudojęs pirmenybe, pasiėmė geriausią žemę kaip tos giminės vadas. Su tautos vadais jis įvykdė Viešpaties įsakymus ir įstatymus, duotus Izraeliui’‘. 05O 33 22 05O 33 22 58330 Danui jis tarė: ‘‘Danas kaip jaunas liūtas iššoka iš Bašano’‘. 05O 33 23 05O 33 23 58340 Neftaliui jis sakė: ‘‘Neftalis džiaugsis gerove ir Viešpaties palaiminimais; jis paveldės vakarus ir pietus’‘. 05O 33 24 05O 33 24 58350 Ašerui jis tarė: ‘‘Palaimintas Ašeras sūnumis. Jis bus brolių mylimas ir jo žemėse bus daug alyvmedžių. 05O 33 25 05O 33 25 58360 Geležies ir vario užkaiščiai saugos jo miestus. Jo gyvenimas bus saugus’‘. 05O 33 26 05O 33 26 58370 ‘‘Nėra lygių Ješurūno Dievui. Iš dangaus Jis teikia tau pagalbą. Jo didybė pasireiškia aukštybėse. 05O 33 27 05O 33 27 58380 Amžinasis Dievas yra tavo apsauga, Jo rankos­tavo prieglauda. Jis ištiesia jas į priešą ir tu sunaikini jį. 05O 33 28 05O 33 28 58390 Izraelis gyvens saugiai, Jokūbo šaltinis bus geroje, kviečių ir vyno žemėje; Jo dangūs siųs rasą. 05O 33 29 05O 33 29 58400 Laimingas tu, Izraeli! Kas prilygs tau? Tauta, išgelbėta Viešpaties. Jis tavo apsaugos skydas ir didybės kardas. Tavo priešai pasiduos tau, o tu mindžiosi jų sprandus’‘. 05O 34 1 05O 34 1 58410 Mozė iš Moabo lygumų nuėjo iki Nebojo kalno ir įlipo į Pisgos viršūnę ties Jerichu; ten Viešpats jam parodė visą Gileadą iki Dano žemių 05O 34 2 05O 34 2 58420 ir visas Neftalio, Efraimo, Manaso ir Judo žemes iki Vakarų jūros, 05O 34 3 05O 34 3 58430 krašto pietinę dalį, palmių miesto Jericho slėnį iki Coaro. 05O 34 4 05O 34 4 58440 Viešpats jam tarė: ‘‘Tai žemė, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui duoti jų palikuonims. Tu ją matai savo akimis, bet į ją neįeisi’‘. 05O 34 5 05O 34 5 58450 Viešpaties tarnas Mozė mirė Moabo žemėje, kaip Viešpats buvo sakęs. 05O 34 6 05O 34 6 58460 Jis jį palaidojo Moabo žemės slėnyje ties Bet Peoru; bet nė vienas žmogus nežino jo kapo iki šios dienos. 05O 34 7 05O 34 7 58470 Mozė mirė šimto dvidešimties metų; nenusilpo jo akys ir jo jėgos neišseko. 05O 34 8 05O 34 8 58480 Izraelitai jį apraudojo trisdešimt dienų Moabo lygumose. Po to gedulas pasibaigė. 05O 34 9 05O 34 9 58490 Nūno sūnus Jozuė buvo pilnas išminties dvasios, nes Mozė buvo uždėjęs ant jo rankas. Izraelitai jo klausė ir darė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei. 05O 34 10 05O 34 10 58500 Niekad nebebuvo Izraelyje tokio pranašo, kaip Mozė, su kuriuo Viešpats būtų kalbėjęs veidas į veidą, 05O 34 11 05O 34 11 58510 kuris darytų tokius ženklus ir stebuklus, kuriuos daryti Viešpats pasiuntė Mozę į Egipto žemę faraonui, jo tarnams, ir visam jo kraštui; 05O 34 12 05O 34 12 58520 kuris parodytų galingą ranką ir baisius dalykus, kuriuos Mozė darė izraelitų akivaizdoje. 06O 1 1 06O 1 1 58530 Viešpaties tarnui Mozei mirus, Viešpats tarė Nūno sūnui Jozuei, Mozės tarnui: 06O 1 2 06O 1 2 58540 ‘‘Mano tarnas Mozė mirė. Pakilk ir eik per Jordaną su visa tauta į žemę, kurią duodu izraelitams. 06O 1 3 06O 1 3 58550 Kiekvieną vietą, ant kurios jūsų koja atsistos, jums duodu, kaip pažadėjau Mozei. 06O 1 4 06O 1 4 58560 Nuo dykumos ir Libano kalnų iki Eufrato upės, visa hetitų šalis, ir iki Didžiosios jūros vakaruose bus jūsų ribos. 06O 1 5 06O 1 5 58570 Niekas prieš tave neatsilaikys per visą tavo gyvenimą. Kaip buvau su Moze, taip visuomet būsiu su tavimi. Aš nepaliksiu ir neapleisiu tavęs. 06O 1 6 06O 1 6 58580 Būk stiprus ir drąsus; tu padalinsi žemę tautai, kurią duoti pažadėjau jų tėvams. 06O 1 7 06O 1 7 58590 Tik būk stiprus ir labai drąsus, kad galėtum išpildyti įstatymą, kurį tau Mozė, mano tarnas, įsakė. Nenukrypk nuo jo nei į kairę, nei į dešinę, ir tau visuomet seksis, kur tik eisi. 06O 1 8 06O 1 8 58600 Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada visa, ką bedarytum, klestės ir visur tau seksis. 06O 1 9 06O 1 9 58610 Atsimink, ką įsakiau,­būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi’‘. 06O 1 10 06O 1 10 58620 Tada Jozuė įsakė tautos vyresniesiems: 06O 1 11 06O 1 11 58630 ‘‘Pereikite per stovyklą ir įsakykite žmonėms paruošti maisto atsargų, nes po trijų dienų jūs pereisite Jordaną, kad paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jums yra pažadėjęs’‘. 06O 1 12 06O 1 12 58640 Rubeno, Gado ir pusei Manaso giminės Jozuė kalbėjo: 06O 1 13 06O 1 13 58650 ‘‘Atsiminkite įsakymą, kurį jums davė Viešpaties tarnas Mozė: ‘Viešpats, jūsų Dievas, jums davė šitą žemę’. 06O 1 14 06O 1 14 58660 Jūsų žmonos, vaikai ir gyvuliai tepasilieka žemėje, kurią Mozė jums davė šioje Jordano pusėje. O jūs visi, stiprūs karo vyrai, apsiginklavę traukite savo brolių priekyje ir jiems padėkite, 06O 1 15 06O 1 15 58670 iki Viešpats duos poilsį jūsų broliams, kaip ir jums davė, ir jie užims žemę, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jiems pažadėjo. Paskui galėsite grįžti į savo žemę, kurią Viešpaties tarnas Mozė jums davė Jordano rytų pusėje’‘. 06O 1 16 06O 1 16 58680 Jie atsakė Jozuei: ‘‘Visa, ką mums įsakysi, darysime ir visur, kur mus siųsi, eisime. 06O 1 17 06O 1 17 58690 Kaip mes klausėme Mozės, taip ir tavęs klausysime. Viešpats, tavo Dievas, tebūna su tavimi, kaip Jis buvo su Moze! 06O 1 18 06O 1 18 58700 Kiekvienas, kuris priešinsis tavo įsakymui ir neklausys tavo žodžių, bus nubaustas mirtimi. Tik būk stiprus ir drąsus!’‘ 06O 2 1 06O 2 1 58710 Jozuė, Nūno sūnus, slaptai išsiuntė iš Šitimo du žvalgus įsakydamas: ‘‘Eikite ir apžiūrėkite kraštą ir Jerichą!’‘ Juodu atėjo į paleistuvės Rahabos namus ir ten nakvojo. 06O 2 2 06O 2 2 58720 Buvo pranešta Jericho karaliui: ‘‘Naktį atėjo du vyrai iš Izraelio vaikų išžvalgyti kraštą’‘. 06O 2 3 06O 2 3 58730 Jericho karalius nusiuntė pas Rahabą pasiuntinius, įsakydamas: ‘‘Išduok vyrus, kurie yra tavo namuose, nes jie yra žvalgai’‘. 06O 2 4 06O 2 4 58740 Moteris, abu vyrus paslėpusi, tarė: ‘‘Tiesa, vyrai buvo atėję pas mane, bet aš nežinojau, iš kur jie. 06O 2 5 06O 2 5 58750 Prieš uždarant vartus, temstant, tie vyrai išėjo. Aš nežinau, kur jie nuėjo. Skubiai vykitės juos, gal dar pavysite’‘. 06O 2 6 06O 2 6 58760 Ji buvo užvedusi juos ant stogo ir paslėpusi po nemintais linais, kurie ten buvo. 06O 2 7 06O 2 7 58770 Jericho vyrai vijosi juos Jordano keliu iki brastos. Kai tik persekiotojai išėjo, vartus užrakino. 06O 2 8 06O 2 8 58780 Jiems dar neatsigulus, ji užlipo pas juos ant stogo 06O 2 9 06O 2 9 58790 ir tarė: ‘‘Aš žinau, kad Viešpats jums atidavė šitą šalį. Mus apėmė siaubas dėl jūsų, ir visi krašto gyventojai nusiminė. 06O 2 10 06O 2 10 58800 Mes girdėjome, kaip Viešpats, jums išeinant iš Egipto, išdžiovino prieš jus Raudonosios jūros vandenį ir ką jūs padarėte abiem amoritų karaliams anapus Jordano, Sihonui ir Ogui, kuriuos visai sunaikinote. 06O 2 11 06O 2 11 58810 Tai išgirdę, išsigandome ir netekome drąsos. Viešpats, jūsų Dievas, yra dangaus ir žemės Dievas. 06O 2 12 06O 2 12 58820 Dabar prisiekite man Viešpačiu, kad jūs pasielgsite su mano tėvo namais taip, kaip aš pasielgiau su jumis, ir duokite man tikrą ženklą, 06O 2 13 06O 2 13 58830 kad paliksite gyvus mano tėvą, motiną, brolius, seseris ir visus, kurie jiems priklauso, ir išgelbėsite mūsų gyvybes’‘. 06O 2 14 06O 2 14 58840 Žvalgai jai atsakė: ‘‘Teištinka mus mirtis jūsų vietoje! Jei neišduosi mūsų, tai, kai Viešpats mums atiduos šitą šalį, mes gerai ir teisingai pasielgsime su tavimi’‘. 06O 2 15 06O 2 15 58850 Tada Raaba nuleido juos virve pro langą, nes ji gyveno miesto mūro sienoje. 06O 2 16 06O 2 16 58860 Ji tarė jiems: ‘‘Eikite į kalnus, kad jūsų nesutiktų besivejantieji, ten slapstykitės tris dienas, kol jie sugrįš; po to eikite savo keliu’‘. 06O 2 17 06O 2 17 58870 Vyrai jai atsakė: ‘‘Mes laisvi būsime nuo tau duotos priesaikos, 06O 2 18 06O 2 18 58880 jei, mums įeinant į kraštą, nepririši raudonos virvės prie lango, pro kurį mus nuleidai, ir savo tėvo, motinos, brolių ir visų namiškių neatsivesi į savo namus. 06O 2 19 06O 2 19 58890 Kiekvienas, kuris išeis į gatvę iš tavo namų, bus pats kaltas dėl savo mirties, mes būsime nekalti. O kas pasiliks tavo namuose ir bus nužudytas, jo kraujas kris ant mūsų. 06O 2 20 06O 2 20 58900 Tačiau jei mus išduosi, mes būsime laisvi nuo tau duotos priesaikos, kuria mus prisaikdinai’‘. 06O 2 21 06O 2 21 58910 Ji tarė: ‘‘Tebūna, kaip sakote’‘. Ji išleido juos, ir jie nuėjo. Tuomet ji pririšo raudoną virvę lange. 06O 2 22 06O 2 22 58920 Jie nuėjo į kalnus ir ten pasiliko tris dienas, kol sugrįžo tie, kurie juos vijosi. Jie ieškojo jų kelyje, bet nieko nerado. 06O 2 23 06O 2 23 58930 Tuodu vyrai, grįžę pas Jozuę, Nūno sūnų, jam papasakojo visa, kas jiems atsitiko. 06O 2 24 06O 2 24 58940 Ir jie sakė: ‘‘Viešpats tikrai atidavė mums visą šitą kraštą, nes tos šalies gyventojai labai išsigando dėl mūsų atėjimo’‘. 06O 3 1 06O 3 1 58950 Jozuė, atsikėlęs anksti rytą, su visais izraelitais traukė iš Šitimo; jie pasiekė Jordaną ir ten, prieš pereidami jį, nakvojo. 06O 3 2 06O 3 2 58960 Trims dienoms praėjus, vyresnieji ėjo per stovyklą 06O 3 3 06O 3 3 58970 ir įsakė žmonėms: ‘‘Kai pamatysite Viešpaties, jūsų Dievo, Sandoros skrynią ir kunigus levitus, ją nešančius, pradėkite žygiuoti paskui ją. 06O 3 4 06O 3 4 58980 Tačiau tarp jūsų ir jos privalo būti maždaug dviejų tūkstančių uolekčių atstumas. Neprieikite prie jos arti! Niekad nėjote tuo keliu, todėl sekite ją’‘. 06O 3 5 06O 3 5 58990 Jozuė tarė žmonėms: ‘‘Pašventinkite save, nes rytoj Viešpats darys tarp jūsų stebuklus!’‘ 06O 3 6 06O 3 6 59000 Po to Jozuė tarė kunigams: ‘‘Imkite Sandoros skrynią ir eikite tautos priekyje!’‘ Jie paėmė Sandoros skrynią ir ėjo tautos priekyje. 06O 3 7 06O 3 7 59010 Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Šiandien pradedu išaukštinti tave viso Izraelio akyse, kad jie patirtų, jog Aš būsiu su tavimi, kaip buvau su Moze. 06O 3 8 06O 3 8 59020 Įsakyk kunigams, nešantiems Sandoros skrynią: ‘Kai įbrisite į Jordaną, sustokite jame’ ‘‘. 06O 3 9 06O 3 9 59030 Po to Jozuė tarė izraelitams: ‘‘Ateikite arčiau ir klausykite Viešpaties, jūsų Dievo, žodžių. 06O 3 10 06O 3 10 59040 Iš to pažinsite, kad gyvasis Dievas yra tarp jūsų ir kad Jis išvarys pirma jūsų kanaaniečius, hetitus, hivus, perizus, girgašus, amoritus ir jebusiečius. 06O 3 11 06O 3 11 59050 Visos žemės Viešpaties Sandoros skrynia eis per Jordaną pirma jūsų. 06O 3 12 06O 3 12 59060 Paskirkite dvylika vyrų iš Izraelio giminių, iš kiekvienos po vieną. 06O 3 13 06O 3 13 59070 Kai tik kunigų, nešančių Viešpaties, visos žemės valdovo, skrynią, kojos palies Jordano vandenį, tekąs žemyn iš aukštumų vanduo sustos kaip pylimas’‘. 06O 3 14 06O 3 14 59080 Žmonės išėjo iš palapinių, kad pereitų Jordaną paskui kunigus, nešančius Sandoros skrynią tautos priekyje. 06O 3 15 06O 3 15 59090 Kai kunigai su Sandoros skrynia įbrido į vandenį (Jordanas buvo patvinęs pjūties metu), 06O 3 16 06O 3 16 59100 vanduo sustojo tekėjęs. Vanduo, tekąs iš aukštumų, sustojo kaip pylimas prie Adamo miesto, kuris yra šalia Cartano, o vanduo, tekąs Sūriosios jūros link, išseko. Ir tauta perėjo per Jordaną ties Jerichu. 06O 3 17 06O 3 17 59110 Kunigai, nešusieji Viešpaties Sandoros skrynią, stovėjo ant sausos žemės Jordano viduryje, iki visa tauta sausuma perėjo per Jordaną. 06O 4 1 06O 4 1 59120 Visai tautai perėjus per Jordaną, Viešpats tarė Jozuei: 06O 4 2 06O 4 2 59130 ‘‘Paimk iš tautos dvylika vyrų, iš kiekvienos giminės po vieną, 06O 4 3 06O 4 3 59140 ir jiems įsakyk: ‘Imkite iš Jordano vidurio, iš tos vietos, kur stovėjo kunigų kojos, dvylika akmenų, neškite juos ir padėkite ten, kur šiąnakt nakvosite’ ‘‘. 06O 4 4 06O 4 4 59150 Jozuė pasišaukė dvylika vyrų, kuriuos buvo paskyręs iš kiekvienos izraelitų giminės. 06O 4 5 06O 4 5 59160 Ir Jozuė sakė jiems: ‘‘Nueikite prie Viešpaties, jūsų Dievo, skrynios į Jordano vidurį ir paimkite po akmenį ant peties, po vieną kiekvienai giminei, 06O 4 6 06O 4 6 59170 kad tai būtų ženklas tarp jūsų. Kai ateityje jūsų vaikai klaus, ką šitie akmenys reiškia, 06O 4 7 06O 4 7 59180 jiems atsakykite: ‘Jordano vanduo buvo išdžiūvęs, Viešpaties Sandoros skryniai keliantis per Jordaną’. Šitie akmenys bus atminimas izraelitams per amžius’‘. 06O 4 8 06O 4 8 59190 Izraelitai padarė taip, kaip Jozuė įsakė. Jie paėmė dvylika akmenų iš Jordano vidurio, kaip Viešpats įsakė Jozuei, pagal Izraelio giminių skaičių, juos nunešė į nakvynės vietą ir ten padėjo. 06O 4 9 06O 4 9 59200 Jozuė taip pat sudėjo dvylika akmenų Jordano viduryje, kur stovėjo kunigai, nešantys Sandoros skrynią. Jie ten yra iki šios dienos. 06O 4 10 06O 4 10 59210 Kunigai, nešantys skrynią, stovėjo Jordano viduryje, iki viskas buvo atlikta, ką Viešpats įsakė Jozuei per Mozę. Tuo metu tauta skubiai perėjo Jordaną. 06O 4 11 06O 4 11 59220 Kai visa tauta buvo perėjusi, Viešpaties skrynia kartu su kunigais taip pat perėjo. 06O 4 12 06O 4 12 59230 Rubeno, Gado ir pusė Manaso giminės apsiginklavę perėjo izraelitų priekyje, kaip jiems Mozė liepė. 06O 4 13 06O 4 13 59240 Apie keturiasdešimt tūkstančių apsiginklavusių ir pasirengusių kautynėms vyrų perėjo Viešpaties akivaizdoje į Jericho lygumas. 06O 4 14 06O 4 14 59250 Tą dieną Viešpats išaukštino Jozuę viso Izraelio akyse; ir jie bijojo jo, kaip jie bijojo Mozės, visą jo gyvenimą. 06O 4 15 06O 4 15 59260 Viešpats tarė Jozuei: 06O 4 16 06O 4 16 59270 ‘‘Įsakyk kunigams, nešantiems Liudijimo skrynią, kad jie išeitų iš Jordano’‘. 06O 4 17 06O 4 17 59280 Ir Jozuė įsakė kunigams: ‘‘Išeikite iš Jordano!’‘ 06O 4 18 06O 4 18 59290 Vos išėjus kunigams, nešantiems Viešpaties Sandoros skrynią, iš Jordano, vanduo sugrįžo į savo vietą ir išsiliejo, kaip anksčiau, per jo krantus. 06O 4 19 06O 4 19 59300 Tauta perėjo per Jordaną pirmojo mėnesio dešimtą dieną ir ištiesė palapines Gilgale, Jericho rytų pusėje. 06O 4 20 06O 4 20 59310 Tuos dvylika akmenų, kuriuos jie paėmė iš Jordano, Jozuė sustatė Gilgale. 06O 4 21 06O 4 21 59320 Jis kalbėjo izraelitams: ‘‘Kai ateityje jūsų vaikai klaus tėvų, ką reiškia šitie akmenys, 06O 4 22 06O 4 22 59330 jūs paaiškinsite savo vaikams: ‘Sausu dugnu Izraelis perėjo per Jordaną’. 06O 4 23 06O 4 23 59340 Viešpats, jūsų Dievas, išdžiovino Jordano vandenį prieš jus, kol perėjote, kaip Jis padarė Raudonajai jūrai, išdžiovindamas ją prieš mus, kol perėjome; 06O 4 24 06O 4 24 59350 kad visos žemės tautos žinotų, jog Viešpats yra galingas, ir kad jūs visuomet bijotumėte Viešpaties, savo Dievo’‘. 06O 5 1 06O 5 1 59360 Visi amoritų karaliai, kurie gyveno nuo Jordano į vakarus, ir visi kanaaniečių karaliai, kurie gyveno prie jūros, išgirdę, jog Viešpats išdžiovino Jordano vandenis prieš izraelitus, kad jie galėtų pereiti, nusiminė ir neteko drąsos. 06O 5 2 06O 5 2 59370 Tuomet Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Pasidaryk aštrių peilių ir apipjaustyk izraelitus’‘. 06O 5 3 06O 5 3 59380 Jozuė pasidarė aštrius peilius ir apipjaustė izraelitus ant Araloto kalvos. 06O 5 4 06O 5 4 59390 Štai priežastis, dėl kurios Jozuė atliko apipjaustymą: tautos vyrai, tinkantys karui, išėjus iš Egipto, išmirė pakeliui dykumoje. 06O 5 5 06O 5 5 59400 Visi išėjusieji buvo apipjaustyti, tačiau vaikai, gimusieji dykumoje, buvo neapipjaustyti. 06O 5 6 06O 5 6 59410 Keturiasdešimt metų izraelitai klaidžiojo dykumoje, kol išmirė visi karui tinkami vyrai, kurie išėjo iš Egipto, kadangi jie neklausė Viešpaties. Viešpats prisiekė neleisiąs jiems pamatyti žemės, plūstančios pienu ir medumi, kurią pažadėjo jų tėvams. 06O 5 7 06O 5 7 59420 Jų vaikus, kurie užėmė jų vietą, apipjaustė Jozuė, nes jie nebuvo apipjaustyti kelionėje. 06O 5 8 06O 5 8 59430 Po apipjaustymo jie pasiliko stovykloje, kol pagijo. 06O 5 9 06O 5 9 59440 Ir Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Šiandien Aš pašalinau nuo jūsų Egipto gėdą’‘. Todėl ta vieta iki šios dienos vadinama Gilgalu. 06O 5 10 06O 5 10 59450 Izraelitai, stovyklaudami Gilgale, šventė Paschą to mėnesio keturioliktą dieną, vakare, Jericho lygumose. 06O 5 11 06O 5 11 59460 Kitą dieną po Paschos jie valgė tos žemės derliaus neraugintą duoną ir paskrudintus grūdus. 06O 5 12 06O 5 12 59470 Jiems pradėjus valgyti tos žemės derlių, mana liovėsi kritusi. Izraelitai nebeturėjo manos, bet tais metais valgė Kanaano krašto vaisius. 06O 5 13 06O 5 13 59480 Jozuė, būdamas prie Jericho, pamatė prieš save stovintį vyrą, kuris rankoje laikė nuogą kardą. Jozuė priėjo ir jo paklausė: ‘‘Ar tu iš mūsų, ar iš mūsų priešų?’‘ 06O 5 14 06O 5 14 59490 Jis atsakė: ‘‘Ne! Aš atėjau kaip Viešpaties pulkų vadas’‘. Jozuė puolė veidu ant žemės, jį pagarbino ir paklausė: ‘‘Ką mano viešpats turi pasakyti savo tarnui?’‘ 06O 5 15 06O 5 15 59500 Viešpaties pulkų vadas tarė Jozuei: ‘‘Nusiauk kurpes, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa’‘. Jozuė taip ir padarė. 06O 6 1 06O 6 1 59510 Tuo tarpu Jerichas buvo aklinai užsidaręs dėl izraelitų; niekas neišeidavo ir neįeidavo. 06O 6 2 06O 6 2 59520 Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Žiūrėk, Aš atidaviau į tavo rankas Jerichą, jo karalių ir stiprius karo vyrus. 06O 6 3 06O 6 3 59530 Visi kariai turi apeiti aplink miestą kas dieną po vieną kartą. Taip darykite šešias dienas. 06O 6 4 06O 6 4 59540 Septyni kunigai turi nešti skrynios priekyje septynis avino rago trimitus. Septintą dieną turite apeiti miestą septynis kartus, kunigams trimituojant. 06O 6 5 06O 6 5 59550 Išgirdę ilgą trimito garsą, visi žmonės turi garsiai šaukti. Tada sugrius miesto sienos, ir kiekvienas galės įsiveržti į miestą ten, kur stovi’‘. 06O 6 6 06O 6 6 59560 Jozuė, Nūno sūnus, pasišaukęs kunigus, tarė: ‘‘Paimkite Sandoros skrynią, ir septyni kunigai tegul neša septynis avino rago trimitus Viešpaties skrynios priekyje’‘. 06O 6 7 06O 6 7 59570 O žmonėms tarė: ‘‘Eikite aplink miestą, o ginkluotieji teeina Viešpaties skrynios priekyje’‘. 06O 6 8 06O 6 8 59580 Jozuei tai pasakius, septyni kunigai, trimituodami septyniais avino rago trimitais Viešpaties akivaizdoje, ėjo Viešpaties Sandoros skrynios priekyje. 06O 6 9 06O 6 9 59590 Ginkluotieji žygiavo priekyje kunigų, kurie pūtė trimitus, o likusieji ėjo paskui skrynią. 06O 6 10 06O 6 10 59600 Jozuė įsakė tautai: ‘‘Jums nevalia šaukti nė kalbėti, iki aš jums pasakysiu: ‘Šaukite!’ Tada jūs turėsite šaukti’‘. 06O 6 11 06O 6 11 59610 Viešpaties skrynia buvo apnešta aplink miestą. Apėję aplinkui vieną kartą, jie sugrįžo į stovyklą ir nakvojo joje. 06O 6 12 06O 6 12 59620 Jozuei atsikėlus anksti rytą, kunigai paėmė Viešpaties Sandoros skrynią, 06O 6 13 06O 6 13 59630 septyni kunigai septyniais avino rago trimitais trimitavo, eidami Viešpaties skrynios priekyje, ginkluotieji žygiavo pirma jų, o likusieji ėjo paskui Viešpaties skrynią, trimitų garsams skambant. 06O 6 14 06O 6 14 59640 Antrą dieną jie taip pat apėjo miestą vieną kartą ir sugrįžo į stovyklą. Taip jie darė šešias dienas. 06O 6 15 06O 6 15 59650 Septintą dieną atsikėlę anksti, auštant, tokiu pat būdu apėjo miestą septynis kartus. 06O 6 16 06O 6 16 59660 Septintą kartą, kai kunigai pūtė trimitus, Jozuė tarė tautai: ‘‘Šaukite! Viešpats jums atidavė miestą! 06O 6 17 06O 6 17 59670 Miestas ir visa, kas jame yra, bus sunaikinta Viešpaties garbei. Tik paleistuvė Rahaba liks gyva su visais, kurie yra jos namuose, nes ji paslėpė pasiuntinius, kuriuos buvome išsiuntę. 06O 6 18 06O 6 18 59680 Kas skirta sunaikinti, jūs nepasisavinkite, kad nebūtumėte prakeikti ir taip neužtrauktumėte Izraelio stovyklai prakeikimo ir nelaimės. 06O 6 19 06O 6 19 59690 Visas sidabras bei auksas ir variniai bei geležiniai indai yra Viešpačiui pašvęsti; visa tai Viešpaties iždui’‘. 06O 6 20 06O 6 20 59700 Pučiant trimitams, tauta pradėjo garsiai šaukti, ir sienos sugriuvo. Kariai įsiveržė ir užėmė miestą. 06O 6 21 06O 6 21 59710 Jie išžudė visus, kas buvo mieste: vyrus ir moteris, jaunus ir senus, jaučius, avis ir asilus. 06O 6 22 06O 6 22 59720 Vyrams, kurie žvalgė kraštą, Jozuė įsakė: ‘‘Eikite į paleistuvės namus, iš jų išveskite moterį ir visus, kurie yra jos namuose, kaip jai prisiekėte’‘. 06O 6 23 06O 6 23 59730 Jaunuoliai, buvę žvalgais, išvedė Rahabą, jos tėvą, motiną, brolius ir visus, kurie buvo namuose; jie išvedė visus jos giminaičius ir paliko juos už Izraelio stovyklos ribų. 06O 6 24 06O 6 24 59740 Miestą ir visa, kas buvo jame, jie sudegino. Tik sidabrą bei auksą ir varinius bei geležinius indus jie padėjo Viešpaties namų iždui. 06O 6 25 06O 6 25 59750 Paleistuvę Rahabą ir jos tėvo namus bei visus, kurie buvo su ja, Jozuė paliko gyvus. Taip ji liko gyventi tarp Izraelio iki šios dienos, nes paslėpė pasiuntinius, kuriuos Jozuė išsiuntė išžvalgyti Jerichą. 06O 6 26 06O 6 26 59760 Tuo metu Jozuė paskelbė, prisiekdamas: ‘‘Prakeiktas bus Viešpaties akivaizdoje tas, kuris atstatys Jericho miestą! Už pamatus užmokės savo pirmagimiu, o už vartus­jauniausiuoju’‘. 06O 6 27 06O 6 27 59770 Viešpats buvo su Jozue, ir garsas apie jį pasklido po visą šalį. 06O 7 1 06O 7 1 59780 Izraelitai nusikalto, pasisavindami tai, kas buvo skirta sunaikinti. Achanas, sūnus Karmio, sūnaus Zabdžio, sūnaus Zeracho iš Judo giminės, paėmė iš sunaikinti skirtų daiktų. Dėl to Viešpaties rūstybė užsidegė prieš izraelitus. 06O 7 2 06O 7 2 59790 Jozuė pasiuntė vyrų iš Jericho į Ają, kuris yra prie Bet Aveno, į rytus nuo Betelio, ir jiems įsakė: ‘‘Eikite ir išžvalgykite tą kraštą!’‘ Tie vyrai išžvalgė Ają 06O 7 3 06O 7 3 59800 ir, sugrįžę pas Jozuę, tarė: ‘‘Tegul nežygiuoja visa kariuomenė. Dviejų ar trijų tūkstančių vyrų užteks užimti Ają. Nevargink visų karių, nes jų nėra daug’‘. 06O 7 4 06O 7 4 59810 Buvo pasiųsta apie trys tūkstančiai vyrų, bet jie bėgo nuo Ajo vyrų. 06O 7 5 06O 7 5 59820 Ajo vyrai nužudė apie trisdešimt šešis izraelitus ir vijosi juos žudydami nuo vartų iki Šebarimo. Tada izraelitai nustojo drąsos ir jų širdys tapo kaip vanduo. 06O 7 6 06O 7 6 59830 Jozuė perplėšė savo drabužius ir puolė veidu žemėn prie Viešpaties skrynios; taip jis ir Izraelio vyresnieji pasiliko ligi vakaro ir užsibarstė dulkių ant galvų. 06O 7 7 06O 7 7 59840 Jozuė sakė: ‘‘Ak, Viešpatie Dieve, kodėl Tu pervedei šitą tautą per Jordaną, kad atiduotum mus amoritams sunaikinti? O, kad mes būtume likę anapus Jordano! 06O 7 8 06O 7 8 59850 Viešpatie, ką man sakyti, kai Izraelis bėga nuo priešų? 06O 7 9 06O 7 9 59860 Juk tai išgirdę kanaaniečiai bei visi krašto gyventojai susitelkę apsups mus ir sunaikins. Ką tada darysi dėl savo vardo?’‘ 06O 7 10 06O 7 10 59870 Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Atsikelk! Ko guli kniūbsčias ant žemės? 06O 7 11 06O 7 11 59880 Izraelis nusikalto; jis sulaužė mano sandorą. Jie paėmė dalį to, kas buvo skirta sunaikinti; pavogė, paslėpė ir pasidėjo prie savo daiktų. 06O 7 12 06O 7 12 59890 Izraelitai negalėjo išstovėti prieš priešą ir bėgo nuo jo, nes susitepė sunaikinimui skirtais daiktais. Aš nebebūsiu su jumis, jei nepašalinsite prakeikimo tarp savųjų. 06O 7 13 06O 7 13 59900 Kelkis! Pašventink tautą ir pasiruoškite rytojui, nes Aš, Izraelio Dievas, taip sakau: ‘Sunaikinti skirtų daiktų yra tarp jūsų; tu negalėsi išstovėti prieš savo priešus, kol nepašalinsi prakeikimo tarp savųjų’. 06O 7 14 06O 7 14 59910 Todėl rytoj jūs privalote ateiti giminėmis: ta giminė, kurią Viešpats nurodys, privalo ateiti šeimomis; ta šeima, kurią Viešpats nurodys, privalo priartėti namais; o tų namų, kuriuos Viešpats nurodys, privalo ateiti visi vyrai. 06O 7 15 06O 7 15 59920 Pas ką bus rasta sunaikinimui skirtų daiktų, tą turite sudeginti su viskuo, kas jam priklauso, nes jis sulaužė Viešpaties sandorą ir padarė niekšybę Izraelyje’‘. 06O 7 16 06O 7 16 59930 Jozuė, atsikėlęs anksti rytą liepė priartėti Izraeliui giminėmis, ir buvo nurodyta Judo giminė. 06O 7 17 06O 7 17 59940 Po to jis liepė priartėti Judo šeimoms, ir Viešpats nurodė Zeracho šeimą. Vėliau jis liepė priartėti Zeracho šeimai namais, ir Viešpats nurodė Zabdį. 06O 7 18 06O 7 18 59950 Jis liepė priartėti visiems jo namų vyrams, ir buvo nurodytas Zeracho sūnaus, Zabdžio sūnaus, Karmio sūnus Achanas iš Judo giminės. 06O 7 19 06O 7 19 59960 Jozuė sakė Achanui: ‘‘Mano sūnau, atiduok Viešpačiui, Izraelio Dievui, garbę bei prisipažink Jam ir pasakyk man, ką padarei; nieko neslėpk nuo manęs!’‘ 06O 7 20 06O 7 20 59970 Achanas atsakė Jozuei: ‘‘Iš tiesų aš nusidėjau Viešpačiui, Izraelio Dievui, padarydamas tai ir tai. 06O 7 21 06O 7 21 59980 Pamačiau tarp daiktų prabangų apsiaustą iš Šinaro, du šimtus šekelių sidabro ir aukso gabalą, sveriantį penkiasdešimt šekelių. Aš jų užsigeidžiau ir juos pasiėmiau. Visa užkasiau į žemę, savo palapinės viduje, ir sidabras yra apačioje’‘. 06O 7 22 06O 7 22 59990 Jozuė pasiuntė žmones į palapinę. Jie viską rado paslėptą jo palapinėje; sidabras buvo apačioje. 06O 7 23 06O 7 23 60000 Paėmę tai iš palapinės, jie atnešė pas Jozuę ir izraelitus ir padėjo tai Viešpaties akivaizdoje. 06O 7 24 06O 7 24 60010 Jozuė ir visi izraelitai su juo paėmė Zeracho sūnų Achaną, sidabrą, apsiaustą ir aukso gabalą, taip pat jo sūnus ir dukteris, jaučius, asilus ir avis, palapinę bei visą jo nuosavybę ir nugabeno į Achoro slėnį. 06O 7 25 06O 7 25 60020 Jozuė pasakė: ‘‘Kodėl užtraukei mums nelaimę? Viešpats šiandien tave padarys nelaimingą’‘. Tada izraelitai jį užmušė akmenimis ir po to sudegino, kai užmušė juos akmenimis. 06O 7 26 06O 7 26 60030 Jie sukrovė ant jo didelę akmenų krūvą, kuri išliko iki šios dienos. Taip Viešpaties rūstybė nurimo. Todėl ta vieta ligi šiol vadinama Achoro slėniu. 06O 8 1 06O 8 1 60040 Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Nebijok ir nenusimink! Su visais kariais žygiuok į Ają. Aš atidaviau į tavo rankas Ajo karalių, jo žmones, miestą ir visą kraštą. 06O 8 2 06O 8 2 60050 Padaryk Ajui bei jo karaliui, kaip padarei Jerichui ir jo karaliui; tik turtą ir gyvulius pasiimk kaip grobį. Įrenk pasalą už miesto’‘. 06O 8 3 06O 8 3 60060 Jozuė su kariuomene pradėjo žygį į Ają. Išrinkęs trisdešimt tūkstančių narsių karių, išsiuntė juos nakčia, 06O 8 4 06O 8 4 60070 sakydamas: ‘‘Pasislėpę už miesto, laukite, nenutolkite per daug nuo jo, visi būkite pasiruošę puolimui. 06O 8 5 06O 8 5 60080 Tuo metu aš su kariais artėsime prie miesto. O kai jie išeis prieš mus kaip pirmą kartą, mes bėgsime nuo jų. 06O 8 6 06O 8 6 60090 Jie vysis mus ir nutols nuo miesto, nes manys: ‘Jie bėga nuo mūsų kaip pirmą kartą’. 06O 8 7 06O 8 7 60100 Tada jūs iš pasalų pulkite ir užimkite miestą, nes Viešpats, jūsų Dievas, jį atiduos į jūsų rankas. 06O 8 8 06O 8 8 60110 Užėmę miestą, padekite jį, kaip Viešpats nurodė; tai mano įsakymas jums’‘. 06O 8 9 06O 8 9 60120 Jozuė išsiuntė juos į pasalą tarp Betelio ir Ajo, į vakarus nuo Ajo. Jozuė praleido tą naktį su kariais. 06O 8 10 06O 8 10 60130 Anksti rytą, patikrinęs karius, Jozuė su Izraelio vyresniaisiais žygiavo karių priekyje į Ają. 06O 8 11 06O 8 11 60140 Kariuomenė, priartėjus prie Ajo, pasistatė stovyklą į šiaurę nuo jo. Tarp stovyklos ir Ajo buvo slėnis. 06O 8 12 06O 8 12 60150 Apie penkis tūkstančius vyrų Jozuė pasiuntė į pasalą tarp Betelio ir Ajo, į vakarus nuo miesto. 06O 8 13 06O 8 13 60160 Kariuomenės pagrindinės jėgos buvo miesto šiaurėje, o pasala­į vakarus nuo jo. Jozuė praleido tą naktį slėnyje. 06O 8 14 06O 8 14 60170 Ajo karalius, tai pamatęs, skubiai anksti rytą su visais savo kariais žygiavo prieš Izraelį į lygumą, nes nežinojo, kad už miesto yra pasala. 06O 8 15 06O 8 15 60180 Jozuė su visa Izraelio kariuomene bėgo į dykumą tarsi pralaimėję. 06O 8 16 06O 8 16 60190 Visi miesto vyrai buvo sušaukti juos persekioti; persekiodami Jozuę, jie nutolo nuo miesto. 06O 8 17 06O 8 17 60200 Ajo ir Betelio miestuose neliko nė vieno vyro, kuris nebūtų vijęs izraelitų. Jie paliko miestą atvirą ir persekiojo Izraelį. 06O 8 18 06O 8 18 60210 Tada Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Ištiesk Ajo link ietį, kurią laikai rankoje, nes į tavo rankas jį atiduosiu!’‘ Jozuė ištiesė Ajo link ietį, kurią laikė rankoje. 06O 8 19 06O 8 19 60220 Tada buvę pasaloje skubiai puolė Ają. Jie įsiveržė į miestą, jį užėmė ir padegė. 06O 8 20 06O 8 20 60230 Ajo vyrai, pažvelgę atgal, pamatė degantį miestą. Jiems nebuvo kur bėgti, nes izraelitai, bėgę į dykumą, atsisuko prieš persekiotojus. 06O 8 21 06O 8 21 60240 Jozuė ir jo kariuomenė, pamatę, kad buvę pasaloje užėmė miestą ir jį padegė, atsigręžė ir puolė Ajo karius. 06O 8 22 06O 8 22 60250 Kiti puolė juos iš miesto. Taip jie pateko į izraelitų vidurį; vieni buvo iš priekio, kiti­iš užpakalio. Izraelitai juos taip sumušė, kad nė vienas neišliko gyvas. 06O 8 23 06O 8 23 60260 Ajo karalių jie paėmė gyvą ir atvedė pas Jozuę. 06O 8 24 06O 8 24 60270 Izraelitai, išžudę visus Ajo vyrus atvirame lauke, dykumoje, kur jie buvo nusiviję izraelitus, sugrįžo į Ają ir išžudė jo gyventojus. 06O 8 25 06O 8 25 60280 Tą dieną buvo išžudyta dvylika tūkstančių vyrų ir moterų­visi Ajo gyventojai. 06O 8 26 06O 8 26 60290 Jozuė nenuleido rankos, kuria laikė ietį, kol buvo sunaikinti visi Ajo gyventojai. 06O 8 27 06O 8 27 60300 Tik gyvulius ir kitą miesto turtą izraelitai pasiėmė, laikydamiesi Viešpaties nurodymų Jozuei. 06O 8 28 06O 8 28 60310 Jozuė sudegino Ają ir jį pavertė akmenų krūva, dykyne iki šios dienos. 06O 8 29 06O 8 29 60320 Ajo karalių jis pakorė ant medžio ir laikė iki vakaro; saulei leidžiantis, Jozuei įsakius, jie nuėmė jo lavoną nuo medžio, numetė miesto tarpuvartyje ir ant jo sukrovė didelę akmenų krūvą, tebeesančią iki šios dienos. 06O 8 30 06O 8 30 60330 Jozuė pastatė aukurą Viešpačiui, Izraelio Dievui, Ebalo kalne, 06O 8 31 06O 8 31 60340 kaip Viešpaties tarnas Mozė įsakė izraelitams. Tai parašyta Mozės įstatymo knygoje, kad aukuras būtų pastatytas iš netašytų akmenų, kurie nepaliesti jokiu metaliniu įrankiu. Jie aukojo ant jo deginamąsias ir padėkos aukas Viešpačiui. 06O 8 32 06O 8 32 60350 Jozuė ant tų akmenų įrašė Mozės įstatymą izraelitams matant. 06O 8 33 06O 8 33 60360 Izraelitai su savo vyresniaisiais, vadais ir teisėjais stovėjo abiejuose skrynios šonuose akivaizdoje levitų kunigų, kurie neša Viešpaties Sandoros skrynią, kaip gimę tarp jų, taip ir ateiviai. Viena jų dalis buvo prie Garizimo, o antroji­prie Ebalo kalno, kaip Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs laiminti Izraelio tautą. 06O 8 34 06O 8 34 60370 Po to jis perskaitė visus įstatymo žodžius, palaiminimus ir prakeikimus, visa, kas užrašyta įstatymo knygoje. 06O 8 35 06O 8 35 60380 Iš visko, ką Mozė įsakė, neliko nė vieno žodžio, kurio Jozuė nebūtų perskaitęs akivaizdoje visų izraelitų: moterų, vaikų ir ateivių, gyvenančių tarp jų. 06O 9 1 06O 9 1 60390 Išgirdę apie tai hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių karaliai, gyvenantys anapus Jordano, kalnuose, žemumoje ir palei Didžiosios jūros pakrantę link Libano, 06O 9 2 06O 9 2 60400 susirinko kartu kovoti prieš Jozuę ir Izraelį. 06O 9 3 06O 9 3 60410 Gibeoniečiai, išgirdę, ką Jozuė padarė Jerichui ir Ajui, 06O 9 4 06O 9 4 60420 pasielgė klastingai. Jie pasiėmė maisto senuose maišuose ant asilų, sudriskusių ir apraišiotų vyno odinių, 06O 9 5 06O 9 5 60430 apsiavė nudėvėta ir sulopyta avalyne, apsivilko nudėvėtais drabužiais; duona, kurią pasiėmė, buvo sudžiūvusi ir supelėjusi. 06O 9 6 06O 9 6 60440 Atėję pas Jozuę į Gilgalo stovyklą, jie kalbėjo jam ir Izraelio vyrams: ‘‘Iš tolimos šalies atvykome su jumis sudaryti taikos sutartį’‘. 06O 9 7 06O 9 7 60450 Izraelitai tarė hivams: ‘‘Gal jūs gyvenate mūsų žemėje? Kaip mes galėtume su jumis tartis?’‘ 06O 9 8 06O 9 8 60460 Jie atsakė Jozuei: ‘‘Mes esame tavo tarnai’‘. Jozuė paklausė: ‘‘Kas jūs esate ir iš kur atvykote?’‘ 06O 9 9 06O 9 9 60470 Jie atsakė jam: ‘‘Iš labai tolimos šalies atvykome dėl Viešpaties, tavo Dievo, vardo, nes mes girdėjome apie Jį visa, ką Jis padarė Egipte 06O 9 10 06O 9 10 60480 ir anapus Jordano gyvenusiems amoritų karaliams: Sihonui, Hešbono karaliui, ir Ogui, Bašano karaliui, kuris gyveno Aštarote. 06O 9 11 06O 9 11 60490 Mūsų vyresnieji ir visi šalies gyventojai patarė mums: ‘Pasiimkite maisto kelionei, eikite jų pasitikti kaip jų tarnai ir prašykite sudaryti taikos sutartį’. 06O 9 12 06O 9 12 60500 Štai mūsų duona, kurią mes dar šiltą pasiėmėme iš savo namų išvykdami pas jus, dabar sudžiūvusi ir supelėjusi. 06O 9 13 06O 9 13 60510 Šitos vyno odinės, kai jas prisipylėme, buvo naujos, dabar jos suplyšusios; taip pat mūsų drabužiai ir avalynė nuplyšo dėl tolimos kelionės’‘. 06O 9 14 06O 9 14 60520 Izraelitai priėmė jų maistą, nepasiklausę Viešpaties patarimo. 06O 9 15 06O 9 15 60530 Jozuė sudarė su jais taikos sutartį, pažadėdamas palikti juos gyvus, o izraelitų kunigaikščiai prisiekė jiems. 06O 9 16 06O 9 16 60540 Praėjus trims dienoms po sutarties sudarymo, jie išgirdo, kad tai yra jų kaimynai, gyveną jų žemėje. 06O 9 17 06O 9 17 60550 Tada izraelitai iškeliavo ir trečią dieną pasiekė jų miestus: Gibeoną, Kefyrą, Beerotą ir Kirjat Jearimą. 06O 9 18 06O 9 18 60560 Izraelitai nežudė jų, nes tautos kunigaikščiai jiems buvo prisiekę Viešpačiu, Izraelio Dievu, laikytis sutarties. Izraelitai murmėjo prieš kunigaikščius, 06O 9 19 06O 9 19 60570 kurie sakė: ‘‘Mes jiems prisiekėme Viešpačiu, Izraelio Dievu, todėl dabar negalime jų liesti. 06O 9 20 06O 9 20 60580 Štai ką jiems padarysime: paliksime juos gyvus, kad Viešpats nebaustų mūsų dėl priesaikos. 06O 9 21 06O 9 21 60590 Tegul jie lieka gyvi, bet padarykime juos malkų kirtėjais ir vandens nešikais Izraeliui, kaip kunigaikščiai jiems pažadėjo’‘. 06O 9 22 06O 9 22 60600 Jozuė, pasišaukęs gibeoniečius, klausė: ‘‘Kodėl mums melavote, sakydami: ‘Mes gyvename labai toli nuo jūsų’, kai gyvenate šalia mūsų? 06O 9 23 06O 9 23 60610 Todėl dabar jūs esate prakeikti ir visą laiką būsite vergais, malkų kirtėjais ir vandens nešikais mano Dievo namams’‘. 06O 9 24 06O 9 24 60620 Jie atsakė Jozuei: ‘‘Tavo tarnams buvo aiškiai pranešta, kad Viešpats, tavo Dievas, įsakė savo tarnui Mozei jums atiduoti visą šią šalį ir išnaikinti visus šio krašto gyventojus. Mes labai bijojome dėl savo gyvybių ir taip padarėme. 06O 9 25 06O 9 25 60630 Dabar mes esame tavo rankose; pasielk su mumis, kaip tau atrodo teisinga’‘. 06O 9 26 06O 9 26 60640 Jis paliko juos gyvus ir apsaugojo nuo izraelitų, kurie norėjo juos išžudyti. 06O 9 27 06O 9 27 60650 Jozuė juos padarė malkų kirtėjais ir vandens nešikais Izraeliui ir Viešpaties aukurui iki šios dienos toje vietoje, kurią Viešpats išsirinko. 06O 10 1 06O 10 1 60660 Adoni Cedekas, Jeruzalės karalius, išgirdęs, kad Jozuė paėmė Ają ir jį sunaikino, kaip buvo sunaikinęs Jerichą ir jo karalių, ir kad Gibeono gyventojai sudarė taiką su Izraeliu, 06O 10 2 06O 10 2 60670 nusigando, nes Gibeonas buvo didelis miestas, vienas iš karališkųjų miestų, didesnis už Ają, o visi jo vyrai­karžygiai. 06O 10 3 06O 10 3 60680 Jeruzalės karalius Adonizedekas siuntė pasiuntinius pas Hebrono karalių Hohamą, Jarmuto karalių Piramą, Lachišo karalių Jafiją ir Eglono karalių Debyrą su tokiu pranešimu: 06O 10 4 06O 10 4 60690 ‘‘Atžygiuokite pas mane ir padėkite man sumušti Gibeoną, nes jis sudarė taiką su Jozue ir izraelitais!’‘ 06O 10 5 06O 10 5 60700 Penki amoritų karaliai: Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono­susivienijo prieš Gibeoną ir su savo kariuomenėmis apgulė jį ir pradėjo karą su juo. 06O 10 6 06O 10 6 60710 Tada Gibeono vyrai siuntė Jozuei į Gilgalo stovyklą pranešimą: ‘‘Nepalik savo tarnų vienų! Skubiai ateik mums padėti ir išgelbėk mus! Prieš mus susirinko visi amoritų karaliai, gyvenantys kalnuose’‘. 06O 10 7 06O 10 7 60720 Jozuė su ginkluota kariuomene žygiavo iš Gilgalo. 06O 10 8 06O 10 8 60730 Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Nebijok jų, Aš juos atidaviau į tavo rankas! Nė vienas iš jų tau nepasipriešins’‘. 06O 10 9 06O 10 9 60740 Jozuė, visą naktį žygiavęs iš Gilgalo, netikėtai juos užklupo. 06O 10 10 06O 10 10 60750 Viešpats sukėlė paniką tarp jų izraelitų akivaizdoje, ir šie juos stipriai sumušė Gibeone. Jozuė juos vijosi link Bet Horono ir persekiojo ligi Azekos ir Makedos. 06O 10 11 06O 10 11 60760 Jiems bėgant nuo Izraelio ir esant Bet Horono kalno papėdėje, Viešpats lydino ant jų didelių ledų krušą iki Azekos. Jų žuvo daugiau nuo ledų, negu nuo izraelitų kardo. 06O 10 12 06O 10 12 60770 Tą dieną, kai Viešpats atidavė amoritus izraelitams, Jozuė šaukėsi Viešpaties izraelitų akivaizdoje ir tarė: ‘‘Saule, stovėk Gibeone ir, mėnuli, Ajalono slėnyje!’‘ 06O 10 13 06O 10 13 60780 Saulė ir mėnulis stovėjo vietoje, kol tauta atkeršijo savo priešams. Argi tai neparašyta Josaro knygoje? Taip saulė sustojo danguje ir neskubėjo nusileisti beveik ištisą dieną. 06O 10 14 06O 10 14 60790 Niekad daugiau nebuvo tokios dienos, kad Viešpats klausytų žmogaus, nes Jis kariavo Izraelio pusėje. 06O 10 15 06O 10 15 60800 Po to Jozuė ir visi kariai sugrįžo stovyklon į Gilgalą. 06O 10 16 06O 10 16 60810 Anie penki karaliai pabėgo ir pasislėpė oloje prie Makedos. 06O 10 17 06O 10 17 60820 Jozuei buvo pranešta: ‘‘Penki karaliai rasti pasislėpę oloje prie Makedos’‘. 06O 10 18 06O 10 18 60830 Jozuė įsakė: ‘‘Užriskite didžiuliais akmenimis olos angą ir pastatykite vyrus juos saugoti. 06O 10 19 06O 10 19 60840 O jūs nesustokite! Vykitės priešus ir žudykite atsiliekančius. Neleiskite jiems pasiekti miestų, nes Viešpats, jūsų Dievas, juos atidavė į jūsų rankas’‘. 06O 10 20 06O 10 20 60850 Jozuė ir izraelitai juos visiškai sunaikino, tik kai kurie paspruko ir pasislėpė sutvirtintuose miestuose. 06O 10 21 06O 10 21 60860 Visa kariuomenė saugiai sugrįžo į Jozuės stovyklą Makedoje; niekas nedrįso išsižioti prieš izraelitus. 06O 10 22 06O 10 22 60870 Jozuė įsakė atidaryti olos angą ir atvesti pas jį tuos penkis karalius. 06O 10 23 06O 10 23 60880 Jie taip ir padarė: atvedė pas jį Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono karalius. 06O 10 24 06O 10 24 60890 Tada Jozuė sušaukė visus Izraelio karius ir tarė jų vadams, kurie buvo žygiavę su juo: ‘‘Priartėkite ir užlipkite šitiems karaliams ant sprandų!’‘ Jie taip ir padarė. 06O 10 25 06O 10 25 60900 Jozuė jiems tarė: ‘‘Nebijokite ir nenusigąskite! Būkite drąsūs ir stiprūs, nes taip Viešpats padarys visiems jūsų priešams, su kuriais kariausite’‘. 06O 10 26 06O 10 26 60910 Po to Jozuė juos nužudė ir pakabino ant penkių medžių. Pakabinti jie išbuvo iki vakaro. 06O 10 27 06O 10 27 60920 Saulei leidžiantis, Jozuei įsakius, jie nuėmė juos nuo medžių ir sumetė į olą, kurioje jie buvo pasislėpę, o olos angą užrito dideliais akmenimis, tebegulinčiais iki šios dienos. 06O 10 28 06O 10 28 60930 Jozuė užėmė tą pačią dieną Makedą ir nužudė jos gyventojus bei karalių, sunaikino visus gyventojus taip, kad nė vienas neišliko gyvas. Jis pasielgė su Makedos karaliumi taip, kaip su Jericho karaliumi. 06O 10 29 06O 10 29 60940 Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Makedos į Libną ir puolė ją. 06O 10 30 06O 10 30 60950 Viešpats ją ir jos karalių atidavė į rankas izraelitų, kurie išžudė visus gyventojus kardu. Jozuė padarė jos karaliui taip, kaip buvo padaręs Jericho karaliui. 06O 10 31 06O 10 31 60960 Jozuė ir jo kariuomenė nužygiavo iš Libnos į Lachišą, apsupo ir puolė jį. 06O 10 32 06O 10 32 60970 Viešpats atidavė ir Lachišą į Izraelio rankas, kuris antrą dieną paėmė jį, išžudė kardu visus jo gyventojus taip, kaip padarė Libnoje. 06O 10 33 06O 10 33 60980 Tuo metu Gezero karalius Horamas atžygiavo padėti Lachišui. Jozuė sumušė jį ir jo karius taip, kad nebeliko nė vieno gyvo. 06O 10 34 06O 10 34 60990 Vėliau Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Lachišo į Egloną, apsupo ir puolė jį. 06O 10 35 06O 10 35 61000 Tą pačią dieną jį užėmė. Jie išžudė kardu visus jo gyventojus ir sunaikino taip, kaip Lachišą. 06O 10 36 06O 10 36 61010 Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė žygiavo iš Eglono į Hebroną ir puolė jį. 06O 10 37 06O 10 37 61020 Jie paėmė jį, nužudė kardu karalių, paėmė visus jo miestus ir jų gyventojus išžudė. Jie padarė su juo taip, kaip su Eglonu. 06O 10 38 06O 10 38 61030 Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė sugrįžo prie Debyro ir puolė jį. 06O 10 39 06O 10 39 61040 Paėmė jį, jo karalių ir visus jo miestus. Izraelitai išžudė visus gyventojus, nepaliko nė vieno gyvo. Kaip jie padarė Hebronui, Libnai ir jų karaliams, taip jie padarė Debyrui ir jo karaliui. 06O 10 40 06O 10 40 61050 Taip Jozuė nugalėjo visas kalnų, pietų, žemumų ir šlaitų šalis ir visus jų karalius; nė vieno jų nepaliko gyvo, bet visa, kas kvėpuoja, sunaikino, kaip įsakė Viešpats, Izraelio Dievas. 06O 10 41 06O 10 41 61060 Jozuė nugalėjo juos nuo Kadeš Barnėjos iki Gazos ir visą Gošeno šalį iki Gibeono. 06O 10 42 06O 10 42 61070 Visus šituos karalius ir jų šalis Jozuė paėmė vienu metu, nes Viešpats, Izraelio Dievas, kariavo už Izraelį. 06O 10 43 06O 10 43 61080 Pagaliau Jozuė ir su juo visas Izraelis sugrįžo stovyklon į Gilgalą. 06O 11 1 06O 11 1 61090 Tai išgirdęs, Hacoro karalius Jabinas siuntė pranešimą Jobabui, Madono karaliui, taip pat Šimrono ir Achšafo karaliams, 06O 11 2 06O 11 2 61100 šiaurėje kalnuose gyvenantiems karaliams, ir karaliams, gyvenantiems lygumoje į pietus nuo Kinereto ežero, slėnyje ir Doro apylinkėse vakaruose. 06O 11 3 06O 11 3 61110 Taip pat kanaaniečiams rytuose ir vakaruose, amoritams, hetitams, perizams, jebusiečiams kalnuose ir hivams Hermono kalno papėdėje, Micpos šalyje. 06O 11 4 06O 11 4 61120 Jie išėjo ir visos jų kariuomenės su jais; jų buvo kaip smilčių jūros krante; taip pat daugybė žirgų ir kovos vežimų. 06O 11 5 06O 11 5 61130 Visi šitie karaliai atžygiavę pasistatė stovyklas prie Meromo vandenų ir pasiruošė kariauti su Izraeliu. 06O 11 6 06O 11 6 61140 Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Nebijok jų, rytoj apie šitą laiką jie visi gulės izraelitų nukauti. Jų žirgams pakirsk kojas, kovos vežimus sudegink’‘. 06O 11 7 06O 11 7 61150 Jozuė su savo kariais staiga juos puolė prie Meromo vandenų. 06O 11 8 06O 11 8 61160 Viešpats juos atidavė į Izraelio rankas; jie sumušė juos ir vijosi iki didžiojo Sidono ir iki Misrefot Maimo, ir iki Mispos slėnio rytuose. Jie naikino juos, kol nė vieno nebeliko. 06O 11 9 06O 11 9 61170 Jozuė padarė taip, kaip jam liepė Viešpats: žirgams jis pakirto kojas, o kovos vežimus sudegino. 06O 11 10 06O 11 10 61180 Tuomet Jozuė grįždamas paėmė Asorą ir jo karalių nužudė kardu. Asoras buvo galingiausia iš šitų karalysčių. 06O 11 11 06O 11 11 61190 Izraelitai išžudė kardu visus gyventojus taip, kad nė vienas neliko gyvas, o patį Asorą sudegino. 06O 11 12 06O 11 12 61200 Visus tų karalių miestus Jozuė užėmęs sudegino, karalius išžudė kardu; juos sunaikino, kaip buvo įsakęs Viešpaties tarnas Mozė. 06O 11 13 06O 11 13 61210 Tačiau miestų, buvusių kalnuose, Izraelis nesudegino; tik vieną Asorą. 06O 11 14 06O 11 14 61220 Visą šių miestų turtą ir gyvulius izraelitai pasiėmė; bet visus žmones jie išžudė, nepalikdami nė vieno gyvo. 06O 11 15 06O 11 15 61230 Kaip Viešpats įsakė savo tarnui Mozei, o Mozė įsakė Jozuei, šis viską įvykdė. Jis nieko nepaliko nepadaryta, ką Viešpats įsakė Mozei. 06O 11 16 06O 11 16 61240 Jozuė paėmė visą šalį: kalnyną, pietų kraštą, Gošeno šalį, slėnį, lygumą, Izraelio kalnyną ir jo slėnį; 06O 11 17 06O 11 17 61250 nuo Halako kalnų, kylančių Seyro link, iki Baal Gado Libano slėnyje, Hermono kalno papėdėje. Jis nugalėjo visus jų karalius ir juos išžudė. 06O 11 18 06O 11 18 61260 Jozuė ilgai kariavo prieš visus šituos karalius. 06O 11 19 06O 11 19 61270 Nė vienas miestas nepadarė taikos su izraelitais, išskyrus Gibeoną, hevitų miestą; visus kitus jie paėmė mūšyje. 06O 11 20 06O 11 20 61280 Viešpats užkietino jų širdis, kad jie pasitiktų Izraelį kardu, ir jis juos sunaikintų be pasigailėjimo, kaip Viešpats įsakė Mozei. 06O 11 21 06O 11 21 61290 Jozuė atžygiavęs puolė anakiečius, gyvenančius Hebrono, Debyro, Anabo, Judo ir Izraelio kalnuose ir visai sunaikino juos ir jų miestus. 06O 11 22 06O 11 22 61300 Izraelyje nebeliko anakiečių; jų išliko tik Gazoje, Gate ir Asdode. 06O 11 23 06O 11 23 61310 Taip Jozuė užėmė visą šalį, kaip Viešpats įsakė Mozei. Jis atidavė ją paveldėti Izraeliui, paskirstydamas giminėmis. Kraštas ilsėjosi nuo karų. 06O 12 1 06O 12 1 61320 Šitie yra krašto karaliai, kuriuos izraelitai nugalėjo ir užėmė jų žemes anapus Jordano, rytuose nuo Arnono upės iki Hermono kalno visoje rytų lygumoje. 06O 12 2 06O 12 2 61330 Amoritų karalius Sihonas, gyvenęs Hešbone, valdęs sritį nuo Aroero, Arnono upės pakrantėje, nuo upės vidurio, ir pusę Gileado iki Jaboko upelio, amonitų sienos, 06O 12 3 06O 12 3 61340 Arabą iki Kenereto ežero rytinėje pusėje, iki Sūriosios jūros rytinėje pusėje Bet Ješimoto link ir pietuose iki Pisgos šlaitų. 06O 12 4 06O 12 4 61350 Bašano karalius Ogas, iš milžinų palikuonių, gyvenęs Aštarote bei Edrėjyje 06O 12 5 06O 12 5 61360 ir valdęs Hermono kalnyną, Salchą, visą Bašaną iki gešūriečių ir maakų krašto ir pusę Gileado iki Hešbono karaliaus Sihono sienos. 06O 12 6 06O 12 6 61370 Viešpaties tarnas Mozė su izraelitais nugalėjo juos ir atidavė nuosavybėn Rubeno, Gado ir pusei Manaso giminės. 06O 12 7 06O 12 7 61380 Šitie yra šalies karaliai, kuriuos Jozuė su izraelitais nugalėjo vakarinėje Jordano pusėje, nuo Baal Gado Libano slėnyje iki kalnų, kylančių Seyro link. Jozuė atidavė jų žemes Izraelio nuosavybėn, paskirstydamas jas giminėms 06O 12 8 06O 12 8 61390 kalnyne, slėnyje, lygumoje, šlaituose, dykumoje. Tai karaliai hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių: 06O 12 9 06O 12 9 61400 Jericho karalius, šalia Betelio esančio Ajo karalius, 06O 12 10 06O 12 10 61410 Jeruzalės karalius, Hebrono karalius, 06O 12 11 06O 12 11 61420 Jarmuto karalius, Lachišo karalius, 06O 12 12 06O 12 12 61430 Eglono karalius, Gezero karalius, 06O 12 13 06O 12 13 61440 Debyro karalius, Gedero karalius, 06O 12 14 06O 12 14 61450 Hormos karalius, Arado karalius, 06O 12 15 06O 12 15 61460 Libnos karalius, Adulamo karalius, 06O 12 16 06O 12 16 61470 Makedos karalius, Betelio karalius, 06O 12 17 06O 12 17 61480 Tapuacho karalius, Hefero karalius, 06O 12 18 06O 12 18 61490 Afeko karalius, Lašarono karalius, 06O 12 19 06O 12 19 61500 Madono karalius, Asoro karalius, 06O 12 20 06O 12 20 61510 Šimron Merono karalius, Achšafo karalius, 06O 12 21 06O 12 21 61520 Taanacho karalius, Megido karalius, 06O 12 22 06O 12 22 61530 Kedešo karalius, Jokneamo karalius Karmelyje, 06O 12 23 06O 12 23 61540 Doro karalius Nafatdore, Goimo karalius Gilgaloje, 06O 12 24 06O 12 24 61550 Tircos karalius. Iš viso trisdešimt vienas karalius. 06O 13 1 06O 13 1 61560 Jozuei sulaukus senatvės,Viešpats tarė: ‘‘Tu pasenai, sulaukei ilgo amžiaus, o dar liko daug žemių užimti: 06O 13 2 06O 13 2 61570 visas filistinų ir gešūriečių kraštas 06O 13 3 06O 13 3 61580 nuo Šihoro Egipto rytuose iki Ekrono šiaurėje, kanaaniečių žemė, valdoma penkių filistinų kunigaikščių: Gazos, Ašdodo, Aškelono, Gato ir Ekrono, taip pat ir avai. 06O 13 4 06O 13 4 61590 Į pietus visa kanaaniečių šalis nuo sidoniečiams priklausančios Mearos iki Afeko, amoritų sienos; 06O 13 5 06O 13 5 61600 gebaliečių kraštas ir visas rytų Libanas nuo Hermono kalno papėdėje esančio Baal Gado iki Emato; 06O 13 6 06O 13 6 61610 visi kalnų gyventojai nuo Libano iki Misrefot Maimo ir sidoniečiai. Aš juos pašalinsiu iš izraelitų akivaizdos, tik padalyk kraštą burtų keliu izraelitams paveldėjimui, kaip tau įsakiau. 06O 13 7 06O 13 7 61620 Padalyk kraštą devynioms giminėms ir pusei Manaso giminės’‘. 06O 13 8 06O 13 8 61630 Kita pusė Manaso giminės, kartu su Rubeno ir Gado giminėmis jau gavo paveldėjimą, kurį jiems davė Viešpaties tarnas Mozė Jordano rytinėje pusėje: 06O 13 9 06O 13 9 61640 nuo Aroero, esančio Arnono upės pakrantėje, miestą upės viduryje, visą Medebos lygumą iki Dibono, 06O 13 10 06O 13 10 61650 visus miestus amoritų karaliaus Sihono, kuris karaliavo Hešbone, iki amonitų sienos, 06O 13 11 06O 13 11 61660 Gileadą, gešūriečių ir maakų kraštą, visą Hermono kalnyną, Bašaną iki Salchos, 06O 13 12 06O 13 12 61670 visą Ogo, kuris karaliavo Aštarote ir Edrėjyje, karalystę Bašane. Jis buvo iš milžinų palikuonių, kuriuos Mozė nugalėjo ir išvarė. 06O 13 13 06O 13 13 61680 Tačiau Izraelio vaikai neišvarė gešūriečių ir maakų, kurie liko gyventi tarp Izraelio iki šios dienos. 06O 13 14 06O 13 14 61690 Tik Levio giminei Mozė nedavė dalies paveldėjimui, nes jų dalis yra Viešpats, Izraelio Dievas, kaip Jis sakė. 06O 13 15 06O 13 15 61700 Mozė padalino žemes Rubeno giminei pagal jų šeimas. 06O 13 16 06O 13 16 61710 Jiems teko sritis nuo Aroero miesto, esančio ant Arnono upės kranto, miestas upės viduryje, visa lyguma iki Medebos, 06O 13 17 06O 13 17 61720 Hešbonas ir visi lygumos miestai: Dibonas, Bamot Baalas, Bet Baal Meonas, 06O 13 18 06O 13 18 61730 Jahacas, Kedemotas, Mefaatas, 06O 13 19 06O 13 19 61740 Kirjataimas, Sibma, Ceret Šaharas lygumos kalne, 06O 13 20 06O 13 20 61750 Bet Peoras, Pisgos šlaitai ir Bet Ješimotas. 06O 13 21 06O 13 21 61760 Tai karalystė amoritų karaliaus Sihono, kuris karaliavo Hešbone. Mozė užkariavo tuos miestus ir nužudė midjaniečių vadus: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą, Sihono kunigaikščius, gyvenusius krašte; 06O 13 22 06O 13 22 61770 ir žynį Balaamą, Beoro sūnų, izraelitai nužudė kardu. 06O 13 23 06O 13 23 61780 Rubenitų siena buvo Jordanas su jam priklausančia pakrančių sritimi. Tai buvo rubenitų paveldėjimas. 06O 13 24 06O 13 24 61790 Mozė davė Gado giminei paveldėjimą pagal jų šeimas. 06O 13 25 06O 13 25 61800 Jos gavo Jazerą ir visus Gileado miestus, pusę amoritų šalies iki Aroero, į rytus nuo Rabos, 06O 13 26 06O 13 26 61810 nuo Hešbono iki Ramat Micpės ir Betonimo, nuo Machanaimo iki Lo Debaro, 06O 13 27 06O 13 27 61820 o slėnyje Bet Haramą, Bet Nimrą, Sukotą ir Cafoną, Hešbono karaliaus Sihono karalystės likusią dalį. Siena buvo Jordanas iki Kinereto ežero rytinėje Jordano pusėje. 06O 13 28 06O 13 28 61830 Tie miestai ir kaimai buvo duoti atskiroms Gado šeimoms paveldėti. 06O 13 29 06O 13 29 61840 Mozė davė paveldėjimą pusei Manaso giminės; jis teko atskiroms Manaso giminės šeimoms. 06O 13 30 06O 13 30 61850 Jų sritis tęsėsi nuo Machanaimo, apėmė visą Bašaną, karaliaus Ogo karalystę ir visus Jayro miestus ir kaimus, esančius Bašane. Iš viso šešiasdešimt miestų. 06O 13 31 06O 13 31 61860 Pusė Gileado bei Ogo karalystės miestai Bašane Aštarotas ir Edrėjas teko Manaso sūnaus Machyro vaikams. 06O 13 32 06O 13 32 61870 Šitas žemes Mozė padalino paveldėjimui Moabo lygumoje, rytinėje Jordano pusėje, ties Jerichu. 06O 13 33 06O 13 33 61880 Levio giminei Mozė nedavė jokio paveldėjimo: Viešpats, Izraelio Dievas, yra jų paveldėjimas, kaip Jis jiems pasakė. 06O 14 1 06O 14 1 61890 Šitos yra žemės, kurias gavo paveldėti izraelitai Kanaano šalyje, kaip jiems paskyrė kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir izraelitų giminių vyresnieji. 06O 14 2 06O 14 2 61900 Jie burtų keliu gavo žemes paveldėti, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei padalinti jas devynioms ir pusei giminės. 06O 14 3 06O 14 3 61910 Mozė davė dalį dviem ir pusei giminės rytinėje Jordano pusėje, o levitams nedavė jokio paveldėjimo. 06O 14 4 06O 14 4 61920 Juozapo buvo dvi giminės: Manaso ir Efraimo. Levitai negavo kitos dalies, kaip tik miestus apsigyventi ir ganyklas gyvuliams. 06O 14 5 06O 14 5 61930 Izraelitai, paskirstydami žemę, padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei. 06O 14 6 06O 14 6 61940 Judo giminės vyresnieji atėjo pas Jozuę į Gilgalą; Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, tarė jam: ‘‘Tu žinai, ką Viešpats kalbėjo Dievo tarnui Mozei apie tave ir mane Kadeš Barnėjoje. 06O 14 7 06O 14 7 61950 Aš buvau keturiasdešimties metų amžiaus, kai Viešpaties tarnas Mozė mane pasiuntė iš Kadeš Barnėjos išžvalgyti šalį, ir aš jam viską pranešiau, kas buvo mano širdyje. 06O 14 8 06O 14 8 61960 Nors mano broliai, kurie ėjo su manimi, išgąsdino tautą, tačiau aš iki galo sekiau Viešpačiu, savo Dievu. 06O 14 9 06O 14 9 61970 Tą dieną Mozė prisiekė: ‘Tikrai žemę, kurią mindžiojo tavo koja, paveldėsi tu ir tavo vaikai amžiams, nes tu iki galo sekei Viešpačiu, savo Dievu’. 06O 14 10 06O 14 10 61980 Taigi Viešpats išlaikė mane gyvą, kaip Jis pažadėjo, keturiasdešimt penkerius metus nuo to laiko, kai Viešpats, Izraeliui klaidžiojant dykumoje, kalbėjo tai Mozei. Šiandien aš esu aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus. 06O 14 11 06O 14 11 61990 Aš ir šiandien dar esu toks tvirtas, kaip tą dieną, kai Mozė mane siuntė išžvalgyti šalį. Vis dar esu stiprus kariauti ir vadovauti. 06O 14 12 06O 14 12 62000 Taigi dabar duok man šitą kalną, apie kurį Viešpats kalbėjo. Juk tu tada girdėjai, kad ten gyvena anakiečiai ir turi didelių, sutvirtintų miestų. Gal Viešpats bus su manimi, ir aš nugalėsiu juos’‘. 06O 14 13 06O 14 13 62010 Jozuė palaimino Kalebą ir davė jam paveldėti Hebroną. 06O 14 14 06O 14 14 62020 Taip Hebroną paveldėjo Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, iki šios dienos, nes jis iki galo sekė Viešpačiu, Izraelio Dievu. 06O 14 15 06O 14 15 62030 Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba. (Arba buvo žymus žmogus tarp anakiečių.) Kraštas susilaukė ramybės. 06O 15 1 06O 15 1 62040 Atskiros Judo giminės šeimos burtų keliu gavo žemes iki Cino dykumos, siekiančias Edomą pietuose. 06O 15 2 06O 15 2 62050 Jų siena prasideda nuo Sūriosios jūros į pietus, 06O 15 3 06O 15 3 62060 nuo Akrabimo kalvų tęsiasi iki Cino pietuose, pro Kadeš Barnėją į Hecroną, pakyla į Adarą ir pasisuka į Karką. 06O 15 4 06O 15 4 62070 Iš čia į Acmoną ir pasiekia Egipto upę, ja siena pasiekia jūrą. Šita yra pietinė siena. 06O 15 5 06O 15 5 62080 O rytinė siena­Sūrioji jūra iki Jordano žiočių. Šiaurinė siena prasideda nuo jūros įlankos ir Jordano žiočių. 06O 15 6 06O 15 6 62090 Paskui siena pakyla į Bet Hoglą, o nuo Bet Arabos tęsiasi į šiaurę. Toliau siena siekia Rubeno sūnaus Bohano akmenį. 06O 15 7 06O 15 7 62100 Iš Achoro slėnio kyla į Debyrą, nukrypdama Gilgalos link priešais Adumimo pakilimą, kuris yra į pietus nuo slėnio, ir eina į Saulės šaltinius iki En Rogelio versmių. 06O 15 8 06O 15 8 62110 Iš ten siena tęsiasi į Hinomo slėnį pro jebusiečių miestą Jeruzalę. Nuo čia ji kyla į viršūnę kalno, kuris yra į vakarus nuo Hinomo slėnio, gale Refajų slėnio šiaurėje, 06O 15 9 06O 15 9 62120 ir pasisuka nuo kalno viršūnės į Neftoachą­Vandenų versmę, ir prieina prie Efrono kalno miestų, paskui siena pasisuka į Baalą­ Kirjat Jearimą 06O 15 10 06O 15 10 62130 ir nuo Baalo į vakarus į Seyro kalnyną; toliau į šiaurinį Jearimo kalnų šlaitą­Chesaloną, nusileidžia į Bet Šemešą ir tęsiasi iki Timnos. 06O 15 11 06O 15 11 62140 Siena, pasiekusi šiaurinio Ekrono ribas, pasisuka į Šikaroną, tęsiasi iki Baalo kalno, prieina prie Jabneelio ir baigiasi prie jūros. 06O 15 12 06O 15 12 62150 Vakarinė siena buvo Didžioji jūra. Tai yra Judo giminių teritorija. 06O 15 13 06O 15 13 62160 Jefunės sūnui Kalebui jis davė dalį tarp Judo vaikų, kaip Viešpats įsakė Jozuei, Arbos, Anako tėvo, miestą, kuris yra Hebronas. 06O 15 14 06O 15 14 62170 Kalebas išvarė iš ten tris Anako sūnus: Šešają, Ahimaną ir Talmają. 06O 15 15 06O 15 15 62180 Iš ten Kalebas traukė prieš Debyrą; Debyras anksčiau vadinosi Kirjat Seferu. 06O 15 16 06O 15 16 62190 Kalebas tarė: ‘‘Kas užims Kirjat Seferą, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas’‘. 06O 15 17 06O 15 17 62200 Kenazo, Kalebo brolio, sūnus Otnielis, jį užėmė ir gavo Kalebo dukterį Achsą. 06O 15 18 06O 15 18 62210 Kai ji ištekėjo už jo, jis prikalbėjo ją prašyti savo tėvo dirbamos žemės. Jai atvykus ir nulipus nuo asilo, tėvas klausė: ‘‘Ko norėtum?’‘ 06O 15 19 06O 15 19 62220 Ji atsakė: ‘‘Tėve, palaimink mane! Tu davei man pietų žemės, duok man ir vandens versmių!’‘ Jis davė jai aukštutines ir žemutines versmes. 06O 15 20 06O 15 20 62230 Šitas yra Judo giminės atskirų šeimų paveldėjimas. 06O 15 21 06O 15 21 62240 Judo giminė savo žemėse pietuose, Edomo link, paveldėjo šiuos miestus: Kabceelį, Ederą, Jagūrą, 06O 15 22 06O 15 22 62250 Kiną, Dimoną, Adadą, 06O 15 23 06O 15 23 62260 Kedešą, Hacorą, Itnaną, 06O 15 24 06O 15 24 62270 Zifą, Telemą, Bealotą, 06O 15 25 06O 15 25 62280 Hacor Hadatą, Kerijot Hecroną­Hacorą, 06O 15 26 06O 15 26 62290 Amamą, Šemą, Moladą, 06O 15 27 06O 15 27 62300 Hacar Gadą, Hešmoną, Bet Peletą, 06O 15 28 06O 15 28 62310 Hacar Šualą, Beer Šebą, Biziotiją, 06O 15 29 06O 15 29 62320 Baalą, Jimą, Ezemą, 06O 15 30 06O 15 30 62330 Eltoladą, Kesilą, Hormą, 06O 15 31 06O 15 31 62340 Ciklagą, Madmaną, Sansaną, 06O 15 32 06O 15 32 62350 Lebaotą, Šilhimą, Ainą ir Rimoną; iš viso dvidešimt devynis miestus su jų kaimais. 06O 15 33 06O 15 33 62360 Slėnyje: Eštaolą, Corą, Ašną, 06O 15 34 06O 15 34 62370 Zanoachą, En Ganimą, Tapuachą, Enamą, 06O 15 35 06O 15 35 62380 Jarmutą, Adulamą, Sochoją, Azeką, 06O 15 36 06O 15 36 62390 Šaaraimą, Aditaimą, Gederą ir Gederotaimą; iš viso keturiolika miestų su jų kaimais. 06O 15 37 06O 15 37 62400 Cenaną, Hadašą, Migdal Gadą, 06O 15 38 06O 15 38 62410 Dilaną, Micpę, Jokteelį, 06O 15 39 06O 15 39 62420 Lachišą, Bockatą, Egloną, 06O 15 40 06O 15 40 62430 Kaboną, Lachmasą, Kitlišą, 06O 15 41 06O 15 41 62440 Gederotą, Bet Dagoną, Naamą ir Makedą; iš viso šešiolika miestų su jų kaimais. 06O 15 42 06O 15 42 62450 Libną, Eterą, Ašaną, 06O 15 43 06O 15 43 62460 Iftachą, Ašną, Necibą, 06O 15 44 06O 15 44 62470 Keilą, Achzibą ir Marešą; iš viso devynis miestus su jų kaimais. 06O 15 45 06O 15 45 62480 Ekroną ir jo miestus bei kaimus 06O 15 46 06O 15 46 62490 nuo Ekrono iki jūros: visa, kas yra Ašdodo apylinkėje. 06O 15 47 06O 15 47 62500 Ašdodą, jo miestus ir kaimus; Gazą, jos miestus ir kaimus iki Egipto upės ir Didžiosios jūros kranto. 06O 15 48 06O 15 48 62510 O kalnyne: Šamyrą, Jatyrą, Sochoją, 06O 15 49 06O 15 49 62520 Daną, Kirjat Saną­Debyrą, 06O 15 50 06O 15 50 62530 Anabą, Eštemoją, Animą, 06O 15 51 06O 15 51 62540 Gošeną, Holoną ir Giloją; iš viso vienuolika miestų su jų kaimais. 06O 15 52 06O 15 52 62550 Arabą, Dūmą, Esaną, 06O 15 53 06O 15 53 62560 Janumą, Bet Tapuchą, Afeką, 06O 15 54 06O 15 54 62570 Humtą, Kirjat Arbą­Hebroną, Ciorą; iš viso devynis miestus su jų kaimais. 06O 15 55 06O 15 55 62580 Maoną, Karmelį, Zifą, Jutą, 06O 15 56 06O 15 56 62590 Jezreelį, Jorkoamą, Zanoachą, 06O 15 57 06O 15 57 62600 Kainą, Gibėją ir Timną; iš viso dešimt miestų su jų kaimais. 06O 15 58 06O 15 58 62610 Halhulą, Bet Cūrą, Gedorą, 06O 15 59 06O 15 59 62620 Maaratą, Bet Anotą ir Eltekoną; iš viso šešis miestus su jų kaimais. 06O 15 60 06O 15 60 62630 Kirjat Baalą­Kirjat Jearimą ir Rabą; iš viso du miestus su jų kaimais. 06O 15 61 06O 15 61 62640 Dykumoje: Bet Arabą, Midiną, Sechachą, 06O 15 62 06O 15 62 62650 Nibšaną, Druskos miestą ir En Gedį; iš viso šešis miestus su jų kaimais. 06O 15 63 06O 15 63 62660 Tačiau jebusiečių, Jeruzalės gyventojų, Judo giminė neįstengė išvaryti; jebusiečiai liko gyventi Jeruzalėje iki šios dienos. 06O 16 1 06O 16 1 62670 Juozapo sūnų burtų keliu gautos žemės prasidėjo nuo Jordano ties Jerichu; jų siena ėjo Jericho šaltinių link, rytuose toliau į dykumą, pakilo iš Jericho į kalnus, į Betelį; 06O 16 2 06O 16 2 62680 iš Betelio į Lūzą iki archų miesto Ataroto, 06O 16 3 06O 16 3 62690 leidosi į vakarus ir pasiekė jafletų sieną prie Žemutinio Bet Horono; iš čisa iki Gezero ir pasiekė jūrą. 06O 16 4 06O 16 4 62700 Juozapo sūnūs Manasas ir Efraimas paveldėjo šitas žemes. 06O 16 5 06O 16 5 62710 Efraimo giminės ribos buvo tokios: jų paveldėjimo siena rytuose buvo Atrot Adaras iki Aukštutinio Bet Horono; 06O 16 6 06O 16 6 62720 iš ten ji ėjo į vakarus; Michmetatas paliko šiaurėje; toliau siena pasisuko į rytus, į Taanat Šiloją; iš ten, jo rytų pusėje, į Janoachą; 06O 16 7 06O 16 7 62730 iš Janoacho į Atarotą bei Naaratą, pasiekė Jerichą ir iš čia į Jordaną. 06O 16 8 06O 16 8 62740 Iš Tapuacho siena ėjo į vakarus, Kanos slėnį, ir toliau pasiekė jūrą. Tai buvo Efraimo giminės atskirų šeimų paveldėjimas. 06O 16 9 06O 16 9 62750 Be to, dar joms priklausė miestų su jų kaimais Manaso giminės žemėse. 06O 16 10 06O 16 10 62760 Tačiau jie neįstengė išvaryti kanaaniečių, gyvenusių Gezeryje; jie liko gyventi Efraimo žemėse iki šios dienos, mokėdami jiems duoklę. 06O 17 1 06O 17 1 62770 Manaso giminė taip pat gavo paveldėjimą, nes jis buvo Juozapo pirmagimis. Manaso pirmagimiui Machyrui, Gileado tėvui, teko Gileadas bei Bašanas, mat, jis buvo karys. 06O 17 2 06O 17 2 62780 Taip pat dalį gavo likusios Manaso sūnų atskiros šeimos: Abiezero, Heleko, Asrielio, Šechemo, Hefero ir Šemido. Šitos buvo Juozapo sūnaus Manaso sūnų šeimos. 06O 17 3 06O 17 3 62790 Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado sūnaus Hefero sūnus Celofhadas neturėjo sūnų, tik dukteris: Machlą, Noją, Hoglą, Milką ir Tircą. 06O 17 4 06O 17 4 62800 Jos, atėjusios pas kunigą Eleazarą, pas Nūno sūnų Jozuę ir giminių vyresniuosius, tarė: ‘‘Viešpats įsakė Mozei duoti mums dalį tarp mūsų brolių’‘. Tada jis, kaip Viešpats buvo nurodęs, davė ir joms dalį tarp jų tėvo brolių. 06O 17 5 06O 17 5 62810 Tuo būdu Manasui teko dešimt dalių, neskaičiuojant Gileado ir Bašano žemių anapus Jordano, 06O 17 6 06O 17 6 62820 nes Manaso dukterys paveldėjo dalį tarp jo sūnų. Gileado šalį gavo kiti Manaso sūnūs. 06O 17 7 06O 17 7 62830 Manaso siena tęsėsi nuo Ašero iki Michmeto, esančio prie Sichemo. Toliau siena ėjo pietų link pro En Tapuacho versmes. 06O 17 8 06O 17 8 62840 Manasui priklausė Tapuacho kraštas, tačiau pats Tapuacho miestas Manaso pasienyje priklausė Efraimui. 06O 17 9 06O 17 9 62850 Toliau siena nusileido į Kanos upelio slėnį. Į pietus nuo slėnio buvo miestų, kurie įėjo į Manaso miestų skaičių, tačiau priklausė Efraimui. Iš ten Manaso siena ėjo šiaurine slėnio puse ir pasiekė jūrą. 06O 17 10 06O 17 10 62860 Pietinė dalis priklausė Efraimui, o šiaurinė­Manasui. Jų siena vakaruose buvo jūra. Su Ašeru jie susisiekė šiaurėje, o su Isacharu­rytuose. 06O 17 11 06O 17 11 62870 Be to, Manasui dar priklausė Isachare ir Ašere Bet Šeanas ir jo kaimai, Ibleamas ir jo kaimai, Doras ir jo kaimai, En Doras ir jo kaimai, Taanachas ir jo kaimai, taip pat Megidas ir jo kaimai. 06O 17 12 06O 17 12 62880 Tačiau Manasas neįstengė užimti šitų miestų; kanaaniečiai toliau gyveno krašte. 06O 17 13 06O 17 13 62890 Kai izraelitai sustiprėjo, jie pavergė kanaaniečius, tačiau jų neišvarė. 06O 17 14 06O 17 14 62900 Juozapo palikuonys kalbėjo Jozuei: ‘‘Kodėl davei mums paveldėti tik vieną dalį žemės? Juk mes esame gausi tauta, Viešpats mus laimina’‘. 06O 17 15 06O 17 15 62910 Jozuė jiems atsakė: ‘‘Jei esate gausi tauta ir jei Efraimo kalnynas jums yra per ankštas, tai eikite į mišką ir ten įsikurkite perizų ir milžinų sūnų krašte’‘. 06O 17 16 06O 17 16 62920 Juozapo palikuonys tarė: ‘‘Kalnyno mums neužtenka, bet kanaaniečiai, kurie gyvena lygumose, turi geležinių kovos vežimų. Jų turi ir tie, kurie gyvena Bet Šeano kaimuose ir miestuose bei Jezreelio lygumose’‘. 06O 17 17 06O 17 17 62930 Tada Jozuė kalbėjo Juozapo giminėms, Efraimui ir Manasui: ‘‘Esate gausi ir tvirta tauta. Jums neužtenka vienos dalies. 06O 17 18 06O 17 18 62940 Jums teks kalnynas; nors jis yra apaugęs mišku, iškirskite jį ir gyvenkite ten. Jūs nugalėsite kanaaniečius, nors jie turi geležinių kovos vežimų ir yra stipri tauta’‘. 06O 18 1 06O 18 1 62950 Visas Izraelis susirinko Šilojuje ir ten pastatė Susitikimo palapinę; visa šalis jau buvo jų užimta. 06O 18 2 06O 18 2 62960 Septynios izraelitų giminės dar nebuvo gavusios savo dalies. 06O 18 3 06O 18 3 62970 Jozuė tarė izraelitams: ‘‘Kaip ilgai delsite užimti kraštą, kurį jums davė Viešpats, jūsų tėvų Dievas? 06O 18 4 06O 18 4 62980 Paskirkite po tris vyrus iš kiekvienos giminės, aš juos išsiųsiu, kad jie pereitų visą kraštą ir jį aprašytų taip, kad kiekviena giminė gautų savo paveldėjimą. Po to jie tegul grįžta pas mane. 06O 18 5 06O 18 5 62990 Kraštą tegul jie padalina į septynias dalis. Judas tepasilieka savo vietoje pietuose, o Juozapas­šiaurėje. 06O 18 6 06O 18 6 63000 Jūs aprašykite krašto septynias dalis ir atneškite tai man. Tada aš mesiu dėl jūsų burtą Viešpaties, mūsų Dievo, akivaizdoje. 06O 18 7 06O 18 7 63010 Levitai neturi dalies tarp jūsų, nes Viešpaties kunigystė yra jų dalis. Gadas, Rubenas ir pusė Manaso giminės jau gavo savo dalį anapus Jordano rytuose, kurią jiems davė Viešpaties tarnas Mozė’‘. 06O 18 8 06O 18 8 63020 Tie vyrai pakilo eiti, o Jozuė jiems įsakė: ‘‘Eikite ir apžiūrėkite visą kraštą, jį aprašykite ir sugrįžkite pas mane! O aš čia, Sile, mesiu burtą Viešpaties akivaizdoje’‘. 06O 18 9 06O 18 9 63030 Jie apėjo visą kraštą, jį aprašė knygose, pažymėdami miestus, ir suskirstė kraštą į septynias dalis. Po to grįžo pas Jozuę į Šilojo stovyklą. 06O 18 10 06O 18 10 63040 Jozuė metė burtą Šilojuje Viešpaties akivaizdoje ir ten padalino šalį izraelitams, paskirdamas kiekvienai giminei jos dalį. 06O 18 11 06O 18 11 63050 Benjamino giminės šeimos burtų keliu gavo žemę tarp Judo ir Juozapo giminių. 06O 18 12 06O 18 12 63060 Jų siena šiaurėje prasidėjo Jordanu; toliau ėjo Jericho šiaurinėje pusėje į kalnus vakarų link ir baigėsi Bet Aveno dykuma. 06O 18 13 06O 18 13 63070 Iš ten ji ėjo į Lūzą, kuri yra Betelis, pasisukusi pietų link. Toliau siena leidosi link Atrot Adaro, arti kalno, kuris yra į pietus nuo Žemutiniojo Bet Horono. 06O 18 14 06O 18 14 63080 Nuo čia siena pakeitė kryptį, pasisukdama vakarinėje kalno dalyje į pietus, prieš Bet Horoną, ir ėjo iki Kirjat Baalo­Kirjat Jarimo, Judo miesto. Tai yra vakarinė siena. 06O 18 15 06O 18 15 63090 Pietuose ji prasidėjo nuo Kirjat Jarimo ir tęsėsi į vakarus, ir pasiekė Neftoacho šaltinį. 06O 18 16 06O 18 16 63100 Toliau siena leidosi kalno pakraščiu prie Ben Hinomo slėnio, esančio Refajų lygumos šiaurėje. Nusileidusi į Ben Hinomo slėnį, tuo slėniu pro jebusiečių kalnyną pietuose nuėjo žemyn iki En Rogelio. 06O 18 17 06O 18 17 63110 Toliau ji pasisuko į šiaurę, pasiekė Saulės versmes, o iš čia ėjo į Gelilotą, kuris yra priešais Adumimo pakilimą, iki Rubeno sūnaus Bohano akmens. 06O 18 18 06O 18 18 63120 Iš čia ji tęsėsi iki Bet Arabo kalnų į šiaurę ir nusileido Araboje. 06O 18 19 06O 18 19 63130 Nuo čia siena ėjo iki Bet Hoglos kalnų ir šiaurėje baigėsi prie Sūriosios jūros įlankos ir Jordano žiočių. Tai buvo pietinė siena. 06O 18 20 06O 18 20 63140 O Jordanas­rytinė siena. Tai Benjamino paveldėto krašto sienos. 06O 18 21 06O 18 21 63150 Benjamino giminei, atskiroms jų šeimoms, teko miestai: Jerichas, Bet Hogla, Emek Kecicas, 06O 18 22 06O 18 22 63160 Bet Arabas, Cemaraimas, Betelis, 06O 18 23 06O 18 23 63170 Avimas, Para, Ofra, 06O 18 24 06O 18 24 63180 Kefar Amona, Ofnis, Geba; iš viso dvylika miestų su jų kaimais. 06O 18 25 06O 18 25 63190 Gibeonas, Rama, Beerotas, 06O 18 26 06O 18 26 63200 Micpė, Kefyra, Moca, 06O 18 27 06O 18 27 63210 Rekemas, Irpeelis, Tarala, 06O 18 28 06O 18 28 63220 Cela, Elefas, Jebusas, kuris yra Jeruzalė, Gibėja ir Kirjat Jearimas; iš viso keturiolika miestų su jų kaimais. Tai yra Benjamino giminių paveldėjimas. 06O 19 1 06O 19 1 63230 Antrasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Simeono giminės šeimoms; jų žemės buvo Judo paveldėjimo krašte. 06O 19 2 06O 19 2 63240 Jie paveldėjo: Beer Šebą, Šemą, Moladą, 06O 19 3 06O 19 3 63250 Hacar Šualą, Balą, Ezemą, 06O 19 4 06O 19 4 63260 Eltoladą, Betulą, Hormą, 06O 19 5 06O 19 5 63270 Ciklagą, Bet Markabotą, Hacar Susą, 06O 19 6 06O 19 6 63280 Bet Lebaotą ir Šaruheną; trylika miestų su jų kaimais. 06O 19 7 06O 19 7 63290 Ainą, Rimoną, Eterą ir Ašaną; keturis miestus su jų kaimais. 06O 19 8 06O 19 8 63300 Be to, ir kaimus, kurie buvo arti šitų miestų; pietuose iki Balat Bero ir Ramato buvo Simeono giminės paveldėjimas. 06O 19 9 06O 19 9 63310 Jų paveldėjimas buvo Judo giminės krašte. Judo giminei buvo paskirta daugiau žemės, negu jiems reikėjo, todėl simeonitai gavo savo dalį Judo paveldėjime. 06O 19 10 06O 19 10 63320 Trečiasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Zabulono giminei ligi Sarido. 06O 19 11 06O 19 11 63330 Jų siena ėjo į vakarus, į Maralą, siekė Dabešetą, toliau­upelio slėnį, esantį Jokneamo rytuose. 06O 19 12 06O 19 12 63340 Nuo Sarido siena pasuko į rytus, Kislot Taboro link; iš ten į Daberatą ir toliau į Jafiją. 06O 19 13 06O 19 13 63350 Nuo čia ji ėjo rytų link, į Gat Heferą, Et Kaciną, o iš čia­į Rimoną, Nėjos link. 06O 19 14 06O 19 14 63360 Šiaurėje siena pasisuko į Hanatoną ir baigėsi Iftach Elio slėnyje. 06O 19 15 06O 19 15 63370 Be to, Katatas, Nahalalas, Šimronas, Idala ir Betliejus; iš viso dvylika miestų su jų kaimais 06O 19 16 06O 19 16 63380 buvo Zabulono šeimų paveldėjimas. 06O 19 17 06O 19 17 63390 Ketvirtasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Isacharo giminės šeimoms. 06O 19 18 06O 19 18 63400 Jų žemės apėmė Jezreelį, Kesulotą, Šunemą, 06O 19 19 06O 19 19 63410 Hafaraimą, Šioną, Anaharatą, 06O 19 20 06O 19 20 63420 Rabitą, Kišjoną, Ebecą, 06O 19 21 06O 19 21 63430 Remetą, En Ganimą, En Hadą ir Bet Pacecą. 06O 19 22 06O 19 22 63440 Ribos siekė Taborą, Šahacimą, Bet Šemešą ir baigėsi prie Jordano, apimdamos šešiolika miestų su jų kaimais. 06O 19 23 06O 19 23 63450 Tai buvo Isacharo giminės šeimų paveldėjimas. 06O 19 24 06O 19 24 63460 Penktasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Ašero giminės šeimoms. 06O 19 25 06O 19 25 63470 Jų teritorija apėmė: Helkatą, Halį, Beteną, Achšafą, 06O 19 26 06O 19 26 63480 Alamelechą, Amadą ir Mišalą. Vakaruose siena siekė Karmelį ir Šihor Libnatą. 06O 19 27 06O 19 27 63490 Toliau ji pakrypo į rytus, į Bet Dagoną, pasiekė Zabuloną ir Iftach Elio slėnį šiaurėje, Bet Emeką ir Nejelį, iš čia pasuko į Kabulą, 06O 19 28 06O 19 28 63500 Hebroną, Rehobą, Hamoną ir Kaną iki Didžiojo Sidono. 06O 19 29 06O 19 29 63510 Toliau siena sukosi į Ramą, pasiekdama sutvirtintąjį Tyro miestą, o iš čia­į Hosą ir baigėsi prie jūros. Be to, Mahalebas, Achzibas, 06O 19 30 06O 19 30 63520 Umas, Afekas ir Rehobas; iš viso dvidešimt du miestai su jų kaimais 06O 19 31 06O 19 31 63530 buvo Ašero giminės šeimų paveldėjimas. 06O 19 32 06O 19 32 63540 Neftalio giminės šeimoms burtų keliu teko šeštasis paveldėjimo paskyrimas. 06O 19 33 06O 19 33 63550 Jų siena ėjo nuo Helefo ir Elono link Caananimo, Adamio, Nekebo ir Jabneelio iki Lakumo ir baigėsi Jordanu. 06O 19 34 06O 19 34 63560 Ten siena pasisuko į vakarus, į Aznot Taborą, toliau į Hukoką, pasiekė Zabuloną pietuose, Ašerą vakaruose ir Judo sieną Jordano rytuose. 06O 19 35 06O 19 35 63570 Be to, tvirtovių miestai: Cidimas, Ceras, Hamatas, Rakatas, Kineretas, 06O 19 36 06O 19 36 63580 Adama, Rama, Hacoras, 06O 19 37 06O 19 37 63590 Kedešas, Edrėjas, En Hacoras, 06O 19 38 06O 19 38 63600 Ironas, Migdal Elis, Horemas, Bet Anatas ir Bet Šemešas; iš viso devyniolika miestų su jų kaimais 06O 19 39 06O 19 39 63610 buvo Neftalio giminės šeimų paveldėjimas. 06O 19 40 06O 19 40 63620 Dano giminės šeimoms teko burtų keliu septintasis paveldėjimo paskyrimas. 06O 19 41 06O 19 41 63630 Jų žemės apėmė Corą, Ir Šemešą, Eštaolą, 06O 19 42 06O 19 42 63640 Šaalabiną, Ajaloną, Itlą, 06O 19 43 06O 19 43 63650 Eloną, Timną, Ekroną, 06O 19 44 06O 19 44 63660 Eltekę, Gibetoną, Baalatą, 06O 19 45 06O 19 45 63670 Jehudą, Bene Beraką, Gat Rimoną 06O 19 46 06O 19 46 63680 ir Mejarkono bei Rakono plotą ties Jope. 06O 19 47 06O 19 47 63690 Dano giminės gautas paveldėjimas buvo per mažas, todėl jie nužygiavę kariavo su Lešemu ir jį užėmė. Gyventojus išžudę, apsigyveno jame. Lešemo pavadinimą pakeitė Danu, pagal savo tėvą Daną. 06O 19 48 06O 19 48 63700 Toks buvo Dano giminės šeimų paveldėjimas. 06O 19 49 06O 19 49 63710 Taip jie iki galo padalino visą kraštą. Izraelitai davė Nūno sūnui Jozuei paveldėjimą tarp savųjų. 06O 19 50 06O 19 50 63720 Viešpačiui įsakius, jie davė jam miestą, kurio jis prašė, Timnat Serachą Efraimo kalnuose. Jis atstatė tą miestą ir apsigyveno jame. 06O 19 51 06O 19 51 63730 Kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir Izraelio giminių vyresnieji Šilojuje, Viešpaties akivaizdoje, prie Susitikimo palapinės įėjimo burtų keliu paskirstė kraštą. 06O 20 1 06O 20 1 63740 Viešpats kalbėjo Jozuei: 06O 20 2 06O 20 2 63750 ‘‘Paskirkite prieglaudos miestus, apie kuriuos kalbėjau per Mozę, 06O 20 3 06O 20 3 63760 kad į juos galėtų nubėgti žmogžudys, užmušęs žmogų netyčia. Tie miestai jiems bus prieglauda nuo keršytojų. 06O 20 4 06O 20 4 63770 Žmogžudys, nubėgęs į vieną šitų miestų, jo vartuose išdėstys savo bylą to miesto vyresniesiems. Jie priims jį į miestą ir leis jam ten gyventi. 06O 20 5 06O 20 5 63780 Jei jį atsivytų kraujo keršytojas, jie neišduos žudiko į jo rankas, nes jis netyčia užmušė savo artimą, kuris nebuvo jo priešas. 06O 20 6 06O 20 6 63790 Žmogžudys galės gyventi tame mieste iki teismo sprendimo. Po vyriausiojo kunigo mirties žudikas galės grįžti į savo miestą bei namus, iš kurio jis buvo pabėgęs’‘. 06O 20 7 06O 20 7 63800 Jie paskyrė Kedešą Galilėjoje, Neftalio kalnyne, Sichemą Efraimo kalnyne ir Kirjat Arbę, kuri yra Hebronas, Judo kalnyne. 06O 20 8 06O 20 8 63810 Jordano rytuose jie paskyrė Becerą dykumoje, Rubeno giminės krašte, Ramotą Gileade, Gado giminės krašte, ir Golaną Bašane, Manaso giminės žemėse. 06O 20 9 06O 20 9 63820 Šitie miestai buvo paskirti visiems izraelitams ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, kad į juos galėtų bėgti kiekvienas, užmušęs žmogų netyčia, kad nebūtų nužudytas keršytojo prieš teismą. 06O 21 1 06O 21 1 63830 Levitų šeimų vyresnieji atėjo pas kunigą Eleazarą, Nūno sūnų Jozuę ir Izraelio giminių vyresniuosius 06O 21 2 06O 21 2 63840 į Šilojų, Kanaano krašte, ir jiems kalbėjo: ‘‘Viešpats įsakė per Mozę duoti mums miestų apsigyventi ir prie jų ganyklų mūsų gyvuliams’‘. 06O 21 3 06O 21 3 63850 Izraelitai davė levitams iš savo dalies, kaip Viešpats buvo liepęs, šituos miestus su jų ganyklomis. 06O 21 4 06O 21 4 63860 Burtų keliu teko kehatų šeimoms, levitams, kunigo Aarono palikuonims, iš Judo, Simeono ir Benjamino giminių trylika miestų. 06O 21 5 06O 21 5 63870 Likusiems kehatams burtų keliu iš Efraimo, Dano ir pusės Manaso giminės teko dešimt miestų. 06O 21 6 06O 21 6 63880 Geršonai gavo burtų keliu iš Isacharo, Ašero, Neftalio ir iš pusės Manaso giminės Bašane trylika miestų. 06O 21 7 06O 21 7 63890 Merarių šeimoms teko iš Rubeno, Gado ir Zabulono giminių dvylika miestų. 06O 21 8 06O 21 8 63900 Izraelitai burtų keliu davė levitams šiuos miestus su ganyklomis, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei. 06O 21 9 06O 21 9 63910 Iš Judo ir Simeono giminių izraelitai davė žemių 06O 21 10 06O 21 10 63920 Aarono palikuonims levitams iš Kehato šeimos; jie pirmieji gavo savo dalį: 06O 21 11 06O 21 11 63930 Anako tėvo Arbės miestą Hebroną Judo kalnyne su ganyklomis. 06O 21 12 06O 21 12 63940 Tačiau miesto laukus bei kaimus jie davė Jefunės sūnui Kalebui. 06O 21 13 06O 21 13 63950 Kunigo Aarono palikuonims davė Hebroną, prieglaudos miestą, Libną, 06O 21 14 06O 21 14 63960 Jatyrą, Eštemoją, 06O 21 15 06O 21 15 63970 Holoną, Debyrą, 06O 21 16 06O 21 16 63980 Ainą, Jutą ir Bet Šemešą su ganyklomis; devynis miestus iš dviejų giminių. 06O 21 17 06O 21 17 63990 Iš Benjamino giminės­Gibeoną, Gebą, 06O 21 18 06O 21 18 64000 Anatotą ir Almoną su ganyklomis; keturis miestus. 06O 21 19 06O 21 19 64010 Kunigų, Aarono vaikų, miestų iš viso buvo trylika su ganyklomis. 06O 21 20 06O 21 20 64020 Levitams iš Kehato šeimos burtų keliu teko miestai iš Efraimo giminės. 06O 21 21 06O 21 21 64030 Jiems davė prieglaudos miestą Sichemą Efraimo kalnyne, Gezerą, 06O 21 22 06O 21 22 64040 Kibcaimą ir Bet Horoną su ganyklomis; keturis miestus. 06O 21 23 06O 21 23 64050 Iš Dano giminės: Eltekę, Gibetoną, 06O 21 24 06O 21 24 64060 Ajaloną ir Gatrimoną su ganyklomis; keturis miestus. 06O 21 25 06O 21 25 64070 Iš pusės Manaso giminės: Taanachą ir Gat Rimoną su ganyklomis; du miestus. 06O 21 26 06O 21 26 64080 Iš viso dešimt miestų su ganyklomis buvo duota likusioms Kehato šeimoms. 06O 21 27 06O 21 27 64090 Gersono palikuonims levitams davė iš pusės Manaso giminės prieglaudos miestą Golaną Basane ir Beešterą su ganyklomis; du miestus. 06O 21 28 06O 21 28 64100 Iš Isacharo giminės­Kišjoną, Daberatą, 06O 21 29 06O 21 29 64110 Jarmutą ir En Ganimą su ganyklomis; keturis miestus. 06O 21 30 06O 21 30 64120 Iš Ašero giminės­Mišalą, Abdoną, 06O 21 31 06O 21 31 64130 Helkatą ir Rehobą su jų ganyklomis; keturis miestus. 06O 21 32 06O 21 32 64140 Iš Neftalio giminės­prieglaudos miestą Kedešą Galilėjoje, Hamot Dorą ir Kartaną su ganyklomis; tris miestus. 06O 21 33 06O 21 33 64150 Geršonų šeimų miestų iš viso buvo trylika su ganyklomis. 06O 21 34 06O 21 34 64160 Merario palikuonims levitams davė iš Zabulono giminės Jokneamą, Kartą, 06O 21 35 06O 21 35 64170 Dimną ir Nahalalą su ganyklomis; keturis miestus. 06O 21 36 06O 21 36 64180 Rytinėje Jordano pusėje iš Rubeno giminės­prieglaudos miestą Becerą, Jahcą, 06O 21 37 06O 21 37 64190 Kedemotą ir Mefaatą su ganyklomis; keturis miestus. 06O 21 38 06O 21 38 64200 Iš Gado giminės­prieglaudos miestą Ramotą Gileade, Mahanaimą, 06O 21 39 06O 21 39 64210 Hešboną ir Jazerą su ganyklomis; keturis miestus. 06O 21 40 06O 21 40 64220 Merario palikuonys levitai burtų keliu gavo dvylika miestų. 06O 21 41 06O 21 41 64230 Keturiasdešimt aštuoni levitų miestai su ganyklomis buvo izraelitų krašte. 06O 21 42 06O 21 42 64240 Visi levitų miestai buvo su ganyklomis aplink juos. 06O 21 43 06O 21 43 64250 Viešpats atidavė Izraeliui visą šalį, kurią Jis su priesaika pažadėjo duoti jų tėvams. Jie užėmė ją ir gyveno joje. 06O 21 44 06O 21 44 64260 Ir Viešpats jiems suteikė ramybę, kaip Jis buvo pažadėjęs jų tėvams. Nė vienas iš jų priešų negalėjo atsilaikyti prieš juos; visus juos Viešpats atidavė į izraelitų rankas. 06O 21 45 06O 21 45 64270 Nebuvo nė vieno žodžio, kuris nebūtų išsipildęs, ką Viešpats kalbėjo Izraeliui. 06O 22 1 06O 22 1 64280 Jozuė, pasišaukęs rubenus, gadus bei pusę Manaso giminės, 06O 22 2 06O 22 2 64290 tarė: ‘‘Jūs įvykdėte viską, ką jums įsakė Viešpaties tarnas Mozė, ir klausėte manęs. 06O 22 3 06O 22 3 64300 Jūs nepalikote savo brolių per visą šitą laiką ir iki šios dienos stropiai vykdėte Viešpaties, jūsų Dievo, įsakymą. 06O 22 4 06O 22 4 64310 Viešpats, jūsų Dievas, davė jūsų broliams ramybę, kaip Jis jiems pažadėjo. Dabar grįžkite į savo palapines, į šalį, kurią jums davė Viešpaties tarnas Mozė anapus Jordano, 06O 22 5 06O 22 5 64320 tik rūpestingai vykdykite Jo įsakymus ir nurodymus: mylėkite Viešpatį, savo Dievą, vaikščiokite Jo keliais, laikykitės Jo įsakymų ir Jam tarnaukite visa širdimi bei visa siela’‘. 06O 22 6 06O 22 6 64330 Jozuė juos palaimino ir išleido. Jie sugrįžo į savo palapines. 06O 22 7 06O 22 7 64340 Pusei Manaso giminės Mozė davė žemės Bašane, o antrai jos pusei Jozuė davė drauge su jų broliais vakarinėje Jordano pusėje. Jozuė, išleisdamas juos grįžti namo, palaimino 06O 22 8 06O 22 8 64350 ir tarė: ‘‘Grįžkite į savo kraštą turtingi gyvulių, sidabro, aukso, vario, geležies ir rūbų. Pasidalinkite šį grobį su savo broliais’‘. 06O 22 9 06O 22 9 64360 Rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės iš Šilojo, esančio Kanaano šalyje, sugrįžo į Gileado kraštą, į savo nuosavybės šalį, kurią jie paveldėjo, kaip Viešpats įsakė Mozei. 06O 22 10 06O 22 10 64370 Atėję prie Jordano, esančio Kanaano šalyje, rubeniai, gadai ir pusė Manaso giminės pastatė ten didelį aukurą. 06O 22 11 06O 22 11 64380 Izraelitai, išgirdę, kad rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės pasistatė aukurą Kanaano šalyje ant Jordano kranto izraelitams priklausančioje žemėje, 06O 22 12 06O 22 12 64390 visi susirinko Šilojoje ir ruošėsi žygiuoti prieš juos. 06O 22 13 06O 22 13 64400 Izraelitai siuntė kunigo Eleazaro sūnų Finejasą pas rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės į Gileado šalį, 06O 22 14 06O 22 14 64410 su juo dešimt kunigaikščių, po vieną iš kiekvienos Izraelio giminės. Kiekvienas iš jų buvo savo šeimos vyresnysis. 06O 22 15 06O 22 15 64420 Jie atėjo pas rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės į Gileado šalį ir kalbėjo jiems: 06O 22 16 06O 22 16 64430 ‘‘Visų izraelitų vardu klausiame, ką reiškia šitas nusikaltimas, kurį šiandien jūs padarėte prieš Izraelio Dievą, nusigręždami nuo Viešpaties ir statydamiesi aukurą? 06O 22 17 06O 22 17 64440 Argi neužtenka Peoro nusikaltimo, nuo kurio ligi šios dienos dar neapsivalėme ir dėl kurio nukentėjo visa tauta? 06O 22 18 06O 22 18 64450 Jūs nusisukote nuo Viešpaties. Šiandien jūs sukilote prieš Viešpatį, o rytoj Jis baus visą Izraelio tautą. 06O 22 19 06O 22 19 64460 Jei manote, kad jūsų šalis yra sutepta, tai persikelkite į Viešpaties šalį, kur yra Jo šventykla ir įsikurkite tarp mūsų. Tik prieš Viešpatį nesukilkite ir nesukilkite prieš mus, statydamiesi aukurą šalia Viešpaties, mūsų Dievo, aukuro! 06O 22 20 06O 22 20 64470 Prisiminkite Zeracho sūnaus Achano nusikaltimą, kai jis pasisavino iš to, kas buvo skirta sunaikinti­Viešpaties rūstybė ištiko visą Izraelio tautą! Jis ne vienas žuvo dėl savo kaltės!’‘ 06O 22 21 06O 22 21 64480 Rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės atsakė Izraelio atstovams: 06O 22 22 06O 22 22 64490 ‘‘Galingasis Viešpatie Dieve! Galingasis Viešpatie Dieve! Tu žinai, ir Izraelis težino. Jei jūs manote, kad taip atsitiko dėl maišto ar neištikimybės Viešpačiui, tai šiandien tegul Jis nepadeda mums. 06O 22 23 06O 22 23 64500 Jei taip būtų, kad mes statėme aukurą, norėdami nusigręžti nuo Viešpaties ar aukoti ant jo deginamąsias, duonos ar padėkos aukas, tai pats Viešpats tegul baudžia mus. 06O 22 24 06O 22 24 64510 Priešingai, iš baimės taip padarėme, galvodami, kad ateityje jūsų vaikai nesakytų mūsų vaikams: ‘Ką jūs turite bendro su Viešpačiu, Izraelio Dievu? 06O 22 25 06O 22 25 64520 Viešpats padarė Jordaną siena tarp mūsų ir jūsų, rubenai ir gadai! Jūs neturite dalies Viešpatyje’. Jūsų vaikai tokiu būdu neleistų mūsų vaikams garbinti Viešpatį. 06O 22 26 06O 22 26 64530 Statydami aukurą, galvojome jį pasistatyti ne deginamosioms ir kitoms aukoms, 06O 22 27 06O 22 27 64540 bet kad jis būtų liudytojas ateityje mūsų ir jūsų kartoms. Kad mes galėtume tarnauti Viešpačiui savo deginamosiomis ir padėkos aukomis, kad ateityje jūsų vaikai nesakytų mūsų vaikams: ‘Jūs neturite dalies Viešpatyje’. 06O 22 28 06O 22 28 64550 Mes galvojome, jei ateityje jie taip sakys mums ar mūsų kartoms, tai mes atsakysime: ‘Pažiūrėkite į Viešpaties aukuro pavyzdį, kurį padarė mūsų tėvai; jis neskirtas deginamosioms ir padėkos aukoms, bet jis yra liudytojas tarp mūsų ir jūsų’. 06O 22 29 06O 22 29 64560 Tebūna mums svetima mintis, kad sukiltume prieš Viešpatį ir nusigręžtume nuo Jo, statydamiesi aukurą deginamosioms, duonos ir padėkos aukoms šalia Viešpaties, mūsų Dievo, aukuro, stovinčio prie Jo palapinės!’‘ 06O 22 30 06O 22 30 64570 Kunigas Finehasas ir Izraelio atstovai, buvusieji su juo, išgirdę, ką kalbėjo Rubeno, Gado ir Manaso vyresnieji, buvo patenkinti. 06O 22 31 06O 22 31 64580 Kunigas Finėjas, Eleazaro sūnus, tarė jiems: ‘‘Šiandien patyrėme, kad Viešpats yra tarp mūsų, nes jūs esate ištikimi Viešpačiui. Tuo jūs išgelbėjote izraelitus nuo Viešpaties bausmės’‘. 06O 22 32 06O 22 32 64590 Po to Eleazaro sūnus kunigas Finėjas ir atstovai grįžo iš Gileado krašto į Kanaano šalį pas izraelitus ir jiems viską pranešė. 06O 22 33 06O 22 33 64600 Ta žinia izraelitams patiko; izraelitai garbino Dievą ir nebegalvojo kariauti su jais ir sunaikinti Rubeno ir Gado giminių krašto. 06O 22 34 06O 22 34 64610 Tą aukurą Rubeno ir Gado vaikai pavadino ‘‘liudytoju’‘, nes jis liudijo, kad Viešpats yra jų visų Dievas. 06O 23 1 06O 23 1 64620 Daugelį metų Viešpats leido Izraeliui gyventi ramybėje nuo visų jo priešų. Jozuė paseno ir sulaukė daug metų. 06O 23 2 06O 23 2 64630 Jozuė sušaukė visus izraelitus, jų vadus, vyresniuosius, teisėjus bei valdininkus ir jiems tarė: ‘‘Aš pasenau ir sulaukiau daug metų. 06O 23 3 06O 23 3 64640 Jūs patys matėte, ką Viešpats padarė visoms šitoms tautoms dėl jūsų, nes pats Viešpats, jūsų Dievas, kariavo už jus. 06O 23 4 06O 23 4 64650 Aš paskirsčiau jūsų giminių nuosavybėn šitas likusias tautas ir visas tautas, kurias sunaikinau į vakarus nuo Jordano iki Didžiosios jūros. 06O 23 5 06O 23 5 64660 Viešpats, jūsų Dievas, jas privers pasitraukti, ir užėmę jūs paveldėsite jų šalį, kaip jums pažadėjo Viešpats, jūsų Dievas. 06O 23 6 06O 23 6 64670 Būkite drąsūs ir tvirtai pasiryžę vykdyti visa, kas parašyta Mozės įstatymo knygoje, ir nenukrypkite nuo jos. 06O 23 7 06O 23 7 64680 Nesimaišykite su šitomis tautomis, kurios tebegyvena tame krašte. Neminėkite jų dievų vardų, neprisiekite jais, negarbinkite jų ir netarnaukite jiems; 06O 23 8 06O 23 8 64690 būkite ištikimi Viešpačiui, savo Dievui, kaip iki šios dienos. 06O 23 9 06O 23 9 64700 Viešpats nugalėjo jūsų akyse dideles bei galingas tautas; niekas iki šios dienos neįstengė atsilaikyti prieš jus. 06O 23 10 06O 23 10 64710 Vienas jūsiškių vys tūkstantį, nes Viešpats, jūsų Dievas, kovoja už jus, kaip Jis jums pažadėjo. 06O 23 11 06O 23 11 64720 Todėl žiūrėkite, kad mylėtumėte Viešpatį, savo Dievą. 06O 23 12 06O 23 12 64730 Jei nuo Jo nutolsite ir susimaišysite su pasilikusiomis tautomis, kurios tebegyvena tarp jūsų, ir susigiminiuosite vedybomis, eidami pas juos, o jie pas jus, 06O 23 13 06O 23 13 64740 tai būkite užtikrinti, kad Viešpats, jūsų Dievas, neišvarys šitų tautų iš jūsų krašto; jos taps jums spąstais ir žabangais, botagais jūsų nugaroms ir dygliais jūsų akims, kol jūs pražūsite iš šitos geros žemės, kurią jums davė Viešpats, jūsų Dievas. 06O 23 14 06O 23 14 64750 Štai rengiuosi eiti keliu, kuriuo turi eiti visas pasaulis. Prisiminkite visa savo širdimi ir siela, kad Viešpats, jūsų Dievas, išpildė visus iki vieno savo gerus pažadus jums. 06O 23 15 06O 23 15 64760 Kaip Viešpats įvykdė viską, ką buvo jums pažadėjęs gero, taip Jis ištesės jums ir blogus pažadus, išnaikindamas jus iš šitos geros žemės, kurią Jis jums davė. 06O 23 16 06O 23 16 64770 Jei jūs laužysite Viešpaties, savo Dievo, jums duotą sandorą, tarnausite svetimiems dievams ir garbinsite juos, tai Viešpats baus jus ir jūs greitai pražūsite nuo geros žemės, kurią iš Jo gavote’‘. 06O 24 1 06O 24 1 64780 Jozuė sušaukė visas Izraelio gimines į Sichemą, taip pat Izraelio vyresniuosius, vadovus, teisėjus ir valdininkus, ir jie stojo Dievo akivaizdon. 06O 24 2 06O 24 2 64790 Jozuė kalbėjo visai tautai: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Anapus upės senovėje gyveno jūsų tėvai, Abraomo ir Nahoro tėvas Tara, ir jie tarnavo svetimiems dievams. 06O 24 3 06O 24 3 64800 Vėliau jūsų tėvą Abraomą iš anapus upės vedžiau per visą Kanaano kraštą, padauginau jo palikuonis ir jam daviau Izaoką. 06O 24 4 06O 24 4 64810 Izaokui daviau Jokūbą ir Ezavą. Ezavui daviau Seyro kalnyną. O Jokūbas ir jo vaikai nuvyko į Egiptą. 06O 24 5 06O 24 5 64820 Vėliau siunčiau Mozę ir Aaroną ir Egiptą varginau nelaimėmis, o jus išvedžiau. 06O 24 6 06O 24 6 64830 Aš išvedžiau jūsų tėvus iš Egipto. Jie atėjo prie jūros. Egiptiečiai vijosi jūsų tėvus su kovos vežimais ir raiteliais iki Raudonosios jūros. 06O 24 7 06O 24 7 64840 Jiems šaukiantis Viešpaties, Aš padariau tamsą tarp jūsų ir egiptiečių, užleidau ant jų jūrą ir paskandinau juos. Jūsų akys matė, ką dariau Egipte. Po to jūs ilgai gyvenote dykumoje. 06O 24 8 06O 24 8 64850 Vėliau atvedžiau jus į šalį amoritų, kurie gyveno Jordano rytuose. Jie kariavo su jumis, bet Aš atidaviau juos į jūsų rankas; jūs užėmėte jų šalį, o Aš juos išnaikinau jūsų akyse. 06O 24 9 06O 24 9 64860 Po to Ciporo sūnus Balakas, Moabo karalius, kariavo su Izraeliu. Jis pasikvietė Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų. 06O 24 10 06O 24 10 64870 Aš neklausiau Balaamo ir priverčiau jį jus palaiminti. Taip Aš išgelbėjau jus iš jo rankų. 06O 24 11 06O 24 11 64880 Vėliau jūs, perėję per Jordaną, atėjote į Jerichą. Jericho vyrai, amoritai, perizai, kanaaniečiai, hetitai, girgašai, hivai ir jebusiečiai kariavo prieš jus, bet Aš atidaviau juos į jūsų rankas. 06O 24 12 06O 24 12 64890 Aš siunčiau širšes pirma jūsų, ir jie pabėgo. Taip buvo nugalėti du amoritų karaliai, ne kardu ir ne lanku. 06O 24 13 06O 24 13 64900 Aš daviau jums žemę, kurios jūs nebuvote arę, ir miestus, kurių nestatėte. Jus maitino vynuogynai ir alyvmedžiai, kurių nesodinote’. 06O 24 14 06O 24 14 64910 Taigi dabar bijokite Viešpaties ir Jam tarnaukite nuoširdžiai ir ištikimai, pašalinkite dievus, kuriems tarnavo jūsų tėvai anapus upės ir Egipte. 06O 24 15 06O 24 15 64920 O jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, tai šiandien apsispręskite, kam norite tarnauti: dievams, kuriems tarnavo jūsų tėvai, gyvenusieji anapus upės, ar dievams amoritų, kurių šalyje gyvenate. Bet aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui’‘. 06O 24 16 06O 24 16 64930 Tauta atsakė: ‘‘Taip nebus, kad apleistume Viešpatį ir tarnautume svetimiems dievams. 06O 24 17 06O 24 17 64940 Juk Viešpats, mūsų Dievas, išvedė mus ir mus saugojo visą kelią, kuriuo ėjome, ir visose tautose, kurias sutikome. 06O 24 18 06O 24 18 64950 Viešpats išvarė pirma mūsų amoritus, gyvenusius krašte. Taigi mes taip pat tarnausime Viešpačiui, nes Jis yra mūsų Dievas’‘. 06O 24 19 06O 24 19 64960 Jozuė tarė: ‘‘Jūs negalėsite tarnauti Viešpačiui, nes Jis yra šventas ir pavydus Dievas. Jis neatleis jūsų nusikaltimų ir nuodėmių. 06O 24 20 06O 24 20 64970 Jei apleisite Viešpatį ir tarnausite svetimiems dievams, tai Jis baus jus ir sunaikins, iki tol jums daręs gera’‘. 06O 24 21 06O 24 21 64980 Tauta atsakė Jozuei: ‘‘Ne! Mes tarnausime Viešpačiui’‘. 06O 24 22 06O 24 22 64990 Tada Jozuė tarė tautai: ‘‘Jūs patys esate liudytojai, kad pasirinkote Viešpatį ir norite Jam tarnauti’‘. Jie atsakė: ‘‘Taip, mes esame liudytojai’‘. 06O 24 23 06O 24 23 65000 ‘‘Dabar pašalinkite svetimus dievus iš savo tarpo ir palenkite savo širdį prie Viešpaties, Izraelio Dievo’‘. 06O 24 24 06O 24 24 65010 Tauta atsakė Jozuei: ‘‘Viešpačiui, savo Dievui, tarnausime ir Jo klausysime’‘. 06O 24 25 06O 24 25 65020 Jozuė tą dieną Sicheme padarė su Izraelio tauta sandorą ir jai davė įsakymus ir nurodymus. 06O 24 26 06O 24 26 65030 Tuos žodžius Jozuė įrašė į Dievo įstatymo knygą ir, paėmęs didžiulį akmenį, pastatė jį po ąžuolu, kuris augo prie Viešpaties šventyklos. 06O 24 27 06O 24 27 65040 Tada jis tarė visai tautai: ‘‘Šitas akmuo tebūna liudytojas jums, nes jis girdėjo visus Viešpaties žodžius, kuriuos Jis kalbėjo mums, kad neišsigintumėte savo Dievo’‘. 06O 24 28 06O 24 28 65050 Po to Jozuė leido žmonėms grįžti kiekvienam į savo paveldėjimą. 06O 24 29 06O 24 29 65060 Tada mirė Viešpaties tarnas, Nūno sūnus Jozuė, sulaukęs šimto dešimties metų amžiaus. 06O 24 30 06O 24 30 65070 Jį palaidojo jo paveldėtoje žemėje Timnat Serache, Efraimo kalnyne, į šiaurę nuo Gaašo kalno. 06O 24 31 06O 24 31 65080 Izraelis tarnavo Viešpačiui per visas Jozuės dienas ir per visas dienas vyresniųjų, kurie gyveno ilgiau už Jozuę ir žinojo visus Viešpaties darbus, padarytus Izraeliui. 06O 24 32 06O 24 32 65090 Juozapo kaulus, kuriuos izraelitai atsigabeno iš Egipto, palaidojo Sicheme, sklype, kurį Jokūbas pirko iš Hamoro, Sichemo tėvo, sūnų už šimtą sidabrinių. Tą žemę paveldėjo Juozapo palikuonys. 06O 24 33 06O 24 33 65100 Aarono sūnus Eleazaras irgi mirė; jį palaidojo Gibėjoje, jo sūnaus Finehaso žemėje, kuri buvo Efraimo kalnyne. 07O 1 1 07O 1 1 65110 Jozuei mirus, izraelitai klausė Viešpaties: ‘‘Kas iš mūsų eis pirmas kare su kanaaniečiais?’‘ 07O 1 2 07O 1 2 65120 Viešpats atsakė: ‘‘Judas eis pirmas; Aš atidaviau žemę į jo rankas’‘. 07O 1 3 07O 1 3 65130 Tada Judas tarė savo broliui Simeonui: ‘‘Eime su manimi į mano kraštą ir kariaukime prieš kanaaniečius! Po to aš trauksiu su tavimi į tavo kraštą’‘. Ir Simeonas nuėjo su juo. 07O 1 4 07O 1 4 65140 Juodu išžygiavo, ir Viešpats atidavė į jų rankas kanaaniečius ir perizus; jie išžudė prie Bezeko dešimt tūkstančių vyrų. 07O 1 5 07O 1 5 65150 Ten jie sutiko Adoni Bezeką, kariavo prieš jį ir sumušė kanaaniečius ir perizus. 07O 1 6 07O 1 6 65160 Adoni Bezekas pabėgo, bet jie vijosi jį ir sugavę nukirto jam rankų ir kojų nykščius. 07O 1 7 07O 1 7 65170 Adoni Bezekas tarė: ‘‘Septyniasdešimt karalių su nukirstais rankų bei kojų nykščiais rinkdavo mano pastalėje trupinius. Kaip aš dariau, taip ir Dievas man atlygino’‘. Jie nuvedė jį į Jeruzalę, kur jis mirė. 07O 1 8 07O 1 8 65180 Judas kariavo prieš Jeruzalę, užėmęs ją, gyventojus išžudė kardu ir miestą padegė. 07O 1 9 07O 1 9 65190 Paskui jis kariavo prieš kanaaniečius, gyvenusius kalnyne, pietuose, žemumoje 07O 1 10 07O 1 10 65200 ir Hebrone; sumušė Šešają, Ahimaną ir Talmają. Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba. 07O 1 11 07O 1 11 65210 Iš ten jie žygiavo prieš Debyrą, kuris anksčiau vadinosi Kirjat Seferas. 07O 1 12 07O 1 12 65220 Tada Kalebas tarė: ‘‘Kas nugalės Kirjat Seferą ir jį užims, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas’‘. 07O 1 13 07O 1 13 65230 Jį užėmė jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus Otnielis. Kalebas atidavė jam savo dukterį Achsą. 07O 1 14 07O 1 14 65240 Kai ji ištekėjo, Otnielis prikalbėjo ją prašyti iš savo tėvo dirbamos žemės. Jai nulipus nuo asilo, Kalebas klausė: ‘‘Ko nori?’‘ 07O 1 15 07O 1 15 65250 Ji tarė jam: ‘‘Tėve, palaimink mane! Tu davei man sausos žemės, duok man ir vandens versmių’‘. Tada Kalebas davė jai aukštutines ir žemutines versmes. 07O 1 16 07O 1 16 65260 Mozės uošvio kenito palikuonys traukė iš Palmių miesto su Judu į pietus Arado link. Ten nuėję, jie apsigyveno. 07O 1 17 07O 1 17 65270 Po to Judas su savo broliu Simeonu sumušė kanaaniečius, gyvenusius Cefate, ir sunaikino jį. Todėl tą miestą pavadino Horma. 07O 1 18 07O 1 18 65280 Judas užėmė Gazą, Aškeloną ir Ekroną su jų apylinkėmis. 07O 1 19 07O 1 19 65290 Viešpats buvo su Judu, ir jis užėmė kalnyną. Bet jis nepajėgė išstumti lygumos gyventojų, nes jie turėjo geležinių kovos vežimų. 07O 1 20 07O 1 20 65300 Jie atidavė Kalebui Hebroną, kaip Mozė buvo įsakęs, iš kurio jis išvarė tris Anako sūnus. 07O 1 21 07O 1 21 65310 Benjamino vaikai neišstūmė jebusiečių, gyvenusių Jeruzalėje; jie pasiliko gyventi su benjaminitais iki šios dienos. 07O 1 22 07O 1 22 65320 Juozapo palikuonys žygiavo prieš Betelį, ir Viešpats buvo su jais. 07O 1 23 07O 1 23 65330 Juozapo palikuonys siuntė žvalgus į Betelį, kuris anksčiau vadinosi Lūzas. 07O 1 24 07O 1 24 65340 Žvalgai, sutikę žmogų, išeinantį iš miesto, jam tarė: ‘‘Parodyk mums įėjimą į miestą, mes tavęs pasigailėsime’‘. 07O 1 25 07O 1 25 65350 Jis parodė jiems įėjimą į miestą. Jie išžudė miesto gyventojus kardu, bet tą vyrą ir jo šeimą paleido. 07O 1 26 07O 1 26 65360 Tas vyras, nukeliavęs į hetitų šalį, įkūrė miestą ir jį pavadino Lūzu. Jis taip vadinasi iki šios dienos. 07O 1 27 07O 1 27 65370 Manasas neišvarė Bet Šeano, Taanacho, Doro, Ibleamo ir Megido gyventojų iš jų miestų ir kaimų; kanaaniečiai ir toliau gyveno šalyje. 07O 1 28 07O 1 28 65380 Izraelis sustiprėjęs privertė kanaaniečius mokėti duoklę, bet jų neišvarė. 07O 1 29 07O 1 29 65390 Ir Efraimas neišvarė kanaaniečių, gyvenančių Gezeryje; kanaaniečiai liko gyventi Gezeryje tarp jų. 07O 1 30 07O 1 30 65400 Ir Zabulonas neišvarė Kitrono bei Nahalolo gyventojų; ir kanaaniečiai gyveno tarp jų, mokėdami duoklę. 07O 1 31 07O 1 31 65410 Ašeras neišvarė gyventojų iš Sidono, Achlabo, Achzibo, Helbos, Afeko ir Rehobo. 07O 1 32 07O 1 32 65420 Ašerai gyveno tarp kanaaniečių, to krašto gyventojų, nes jie nebuvo išvaryti. 07O 1 33 07O 1 33 65430 Neftalis irgi neišvarė Bet Šemešo nei Bet Anato gyventojų; jie liko gyventi Kanaano šalyje, bet mokėjo Neftaliui duoklę. 07O 1 34 07O 1 34 65440 Amoritai spaudė Dano giminę kalnuose ir neleido jiems nusileisti į lygumą. 07O 1 35 07O 1 35 65450 Amoritai toliau gyveno Har Herese, Ajalone ir Šaalbime. Tačiau Juozapo giminė nugalėjo juos ir privertė mokėti duoklę. 07O 1 36 07O 1 36 65460 Amoritų žemės tęsėsi nuo Akrabimo aukštumos ir Selos į kalnus. 07O 2 1 07O 2 1 65470 Viešpaties angelas, atėjęs iš Gilgalos į Bochimą, tarė: ‘‘Aš išvedžiau jus iš Egipto ir atvedžiau į žemę, kurią prisiekiau duoti jūsų tėvams, ir pasakiau: ‘Aš niekada nelaužysiu savo sandoros su jumis, 07O 2 2 07O 2 2 65480 o jūs nedarykite sutarčių su šios žemės gyventojais, sugriaukite jų aukurus’. Bet jūs nepaklusote mano balsui. Kodėl jūs taip padarėte? 07O 2 3 07O 2 3 65490 Todėl Aš sakau, kad neišvarysiu jų iš jūsų krašto, jie bus dygliai jūsų šone, o jų dievai bus jums spąstai’‘. 07O 2 4 07O 2 4 65500 Viešpaties angelui kalbant šiuos žodžius, izraelitai pakėlė savo balsus ir verkė. 07O 2 5 07O 2 5 65510 Todėl šią vietą pavadino Bochimu. Jie čia aukojo Viešpačiui. 07O 2 6 07O 2 6 65520 Kai Jozuė paleido tautą, kiekvienas nuėjo į savo nuosavybę ir ten apsigyveno. 07O 2 7 07O 2 7 65530 Tauta tarnavo Viešpačiui per visas Jozuės dienas ir kol buvo gyvi vyresnieji, kurie matė visus Viešpaties darbus, padarytus Izraelio tautai. 07O 2 8 07O 2 8 65540 Nūno sūnus Jozuė, Viešpaties tarnas, mirė sulaukęs šimto dešimties metų amžiaus. 07O 2 9 07O 2 9 65550 Jie palaidojo jį jo nuosavybėje, Timnat Herese, Efraimo kalnyne, į šiaurę nuo Gaašo kalno. 07O 2 10 07O 2 10 65560 Visa ta karta išmirė, užaugo kita karta, kuri nepažino Viešpaties nė matė Jo darbų Izraeliui. 07O 2 11 07O 2 11 65570 Izraelitai nusikalto Viešpačiui, tarnaudami Baaliui. 07O 2 12 07O 2 12 65580 Jie apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą, kuris juos išvedė iš Egipto šalies, ir sekė svetimus dievus tautų, gyvenančių aplink juos, ir jiems lenkėsi, sukeldami Viešpaties pyktį. 07O 2 13 07O 2 13 65590 Jie apleido Viešpatį ir tarnavo Baaliui ir Astartei. 07O 2 14 07O 2 14 65600 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis atidavė juos į plėšikų rankas, kurie juos plėšdavo. Viešpats atidavė izraelitus jų priešams, prieš kuriuos jie nepajėgė atsilaikyti. 07O 2 15 07O 2 15 65610 Kur jie beeidavo, Viešpaties ranka buvo prieš juos, darydama jiems pikta, kaip Viešpats jiems buvo prisiekęs. Jie buvo sunkiai varginami. 07O 2 16 07O 2 16 65620 Tačiau Viešpats siuntė izraelitams teisėjų, kurie juos išgelbėdavo iš rankos tų, kurie juos plėšė. 07O 2 17 07O 2 17 65630 Bet jie neklausė teisėjų ir nuėjo paleistuvauti su svetimais dievais, ir lenkėsi jiems. Jie greitai nuklydo nuo kelio, kuriuo ėjo jų tėvai, kai klausė Viešpaties įsakymų. 07O 2 18 07O 2 18 65640 Kai Viešpats jiems duodavo teisėją, Jis būdavo su juo ir išgelbėdavo izraelitus iš jų priešų per visas to teisėjo dienas. Viešpats gailėdavosi jų, kai jie dejuodami skųsdavosi prispaudėjais. 07O 2 19 07O 2 19 65650 Bet, teisėjui mirus, jie sugrįždavo ir susitepdavo dar labiau, negu jų tėvai, sekdami svetimus dievus, jiems tarnaudami ir juos garbindami. Jie neatsisakė savo darbų ir užsispyrimo. 07O 2 20 07O 2 20 65660 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis tarė: ‘‘Kadangi šita tauta sulaužė mano sandorą, kurią padariau su jų tėvais, ir neklausė manęs, 07O 2 21 07O 2 21 65670 tai ir Aš neišvarysiu iš jų krašto nė vienos tų tautų, kurias Jozuė mirdamas paliko; 07O 2 22 07O 2 22 65680 jomis išmėginsiu Izraelį, ar jis laikysis Viešpaties kelio ir ar norės juo vaikščioti, kaip darė jo tėvai’‘. 07O 2 23 07O 2 23 65690 Todėl Viešpats paliko tas tautas krašte, neišnaikino jų tuojau ir neatidavė jų į Jozuės rankas. 07O 3 1 07O 3 1 65700 Šitas tautas Viešpats paliko krašte, norėdamas išmėginti izraelitus, kurie nebuvo pergyvenę Kanaano karų, 07O 3 2 07O 3 2 65710 kad izraelitų kartos žinotų, kas yra karas, ir išmoktų kariauti: 07O 3 3 07O 3 3 65720 penkis filistinų kunigaikščius, visus kanaaniečius, sidoniečius ir hivus, kurie gyveno Libano kalnyne nuo Baal Hermono kalno iki Lebo Hamato slėnio. 07O 3 4 07O 3 4 65730 Jie buvo palikti išmėginti izraelitus, ar jie klausys Viešpaties įsakymų, kuriuos Jis davė jų tėvams per Mozę. 07O 3 5 07O 3 5 65740 Izraelitai gyveno tarp kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių. 07O 3 6 07O 3 6 65750 Jie vedė jų dukteris, savo dukteris davė jų sūnums ir tarnavo jų dievams. 07O 3 7 07O 3 7 65760 Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, pamiršo Viešpatį, savo Dievą, ir tarnavo Baaliams ir alkams. 07O 3 8 07O 3 8 65770 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis atidavė jį į Mesopotamijos karaliaus Kušan Rišataimo rankas. Izraelitai tarnavo Kušan Rišataimui aštuonerius metus. 07O 3 9 07O 3 9 65780 Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties, Viešpats pakėlė jiems išlaisvintoją, jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnų Otnielį, kuris juos išgelbėjo. 07O 3 10 07O 3 10 65790 Viešpaties Dvasia nužengė ant jo, ir jis tapo Izraelio teisėju. Jis išėjo į karą prieš Mesopotamijos karalių Kusan Rasataimą, ir Viešpats atidavė Kusan Rasataimą į jo rankas. 07O 3 11 07O 3 11 65800 Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų. Ir Kenazo sūnus Otnielis mirė. 07O 3 12 07O 3 12 65810 Tuomet izraelitai vėl darė pikta Viešpaties akivaizdoje. Viešpats sustiprino Moabo karalių Egloną prieš Izraelį, kadangi jie piktai elgėsi Viešpaties akivaizdoje. 07O 3 13 07O 3 13 65820 Jis su amonitais ir amalekiečiais pakilo prieš Izraelį, jį sumušė ir užėmė Palmių miestą. 07O 3 14 07O 3 14 65830 Izraelitai tarnavo Moabo karaliui Eglonui aštuoniolika metų. 07O 3 15 07O 3 15 65840 Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties, Jis siuntė jiems gelbėtoją, Gero sūnų Ehudą, kairiarankį, iš Benjamino giminės. Izraelitai per jį siuntė dovaną Moabo karaliui Eglonui. 07O 3 16 07O 3 16 65850 Ehudas pasidarė dviašmenį durklą vienos uolekties ilgio ir jį diržu prisijuosė po savo drabužiais dešinėje pusėje. 07O 3 17 07O 3 17 65860 Jis pristatė dovaną Moabo karaliui Eglonui, kuris buvo labai storas vyras. 07O 3 18 07O 3 18 65870 Įteikęs dovaną, Ehudas pasiuntė namo vyrus, nešusius dovaną, 07O 3 19 07O 3 19 65880 o pats nuo Gilgalos akmeninių stabų sugrįžo pas Egloną ir tarė: ‘‘Aš turiu slaptą žinią tau, karaliau’‘. Karalius pasakė: ‘‘Tylos!’‘ Ir visi, stovėjusieji prie jo, išėjo. 07O 3 20 07O 3 20 65890 Ehudas nuėjo pas jį. Karalius sėdėjo vėsiame, antrame aukšte jam įrengtame kambaryje. Ehudas jam tarė: ‘‘Turiu tau žinią nuo Dievo’‘. Karalius atsistojo. 07O 3 21 07O 3 21 65900 Ehudas, kairiąja ranka paėmęs durklą nuo savo dešiniojo šono, įsmeigė jį į karaliaus pilvą 07O 3 22 07O 3 22 65910 taip, kad rankena sulindo paskui ašmenis ir taukai apdengė durklą, ir jis negalėjo jo ištraukti; ir nešvarumai išėjo lauk. 07O 3 23 07O 3 23 65920 Ehudas išėjo į prieškambarį, uždarė ir užrakino to kambario duris. 07O 3 24 07O 3 24 65930 Jam išėjus, atėję karaliaus tarnai pamatė, kad antro aukšto kambario durys užrakintos. Jie pagalvojo, kad jis atlieka savo reikalą vėsiame kambaryje. 07O 3 25 07O 3 25 65940 Jie laukė, nes gėdijosi įeiti, tačiau jis neatidarė kambario durų. Pasiėmę raktą, jie atrakino ir pamatė, kad jų valdovas guli ant žemės negyvas. 07O 3 26 07O 3 26 65950 Ehudas, kol jie delsė, pabėgo ir pro akmeninius stabus pasiekė Seyrą. 07O 3 27 07O 3 27 65960 Atvykęs jis trimitavo Efraimo kalnuose. Išgirdę trimitą, izraelitai nuo kalnų rinkosi prie jo, ir jis jiems vadovavo. 07O 3 28 07O 3 28 65970 Jis įsakė: ‘‘Sekite mane, nes Viešpats atidavė į jūsų rankas jūsų priešus moabitus!’‘ Jie ėjo paskui jį ir, užėmę Jordano brastas, kuriomis pereinama į Moabą, niekam neleido pereiti. 07O 3 29 07O 3 29 65980 Tuo metu jie nužudė apie dešimt tūkstančių moabitų, tvirtų ir narsių vyrų, ir nė vienas neištrūko. 07O 3 30 07O 3 30 65990 Taip tuomet Moabas buvo Izraelio pavergtas. Kraštas ilsėjosi aštuoniasdešimt metų. 07O 3 31 07O 3 31 66000 Po jo valdė Anato sūnus Šamgaras, kuris užmušė šešis šimtus filistinų lazda jaučiams varyti ir išlaisvino Izraelį. 07O 4 1 07O 4 1 66010 Ehudui mirus, izraelitai ir toliau darė pikta Viešpaties akivaizdoje. 07O 4 2 07O 4 2 66020 Viešpats atidavė juos į Kanaano karaliaus Jabino rankas, kuris karaliavo Hacore. Jo kariuomenės vadas Sisera gyveno Harošet ha Goime. 07O 4 3 07O 4 3 66030 Izraelitai šaukėsi Viešpaties, nes Jabinas turėjo devynis šimtus geležinių kovos vežimų ir smarkiai spaudė izraelitus dvidešimt metų. 07O 4 4 07O 4 4 66040 Pranašė Debora, Lapidoto žmona, tuo metu buvo teisėja Izraelyje. 07O 4 5 07O 4 5 66050 Ji gyveno po Deboros palme, tarp Ramos ir Betelio, Efraimo kalnuose, ir izraelitai ateidavo pas ją bylinėtis. 07O 4 6 07O 4 6 66060 Ji pasišaukė Abinoamo sūnų Baraką iš Neftalio Kedešo ir tarė jam: ‘‘Viešpats, Izraelio Dievas, tau įsako eiti į Taboro kalną su dešimt tūkstančių vyrų iš Neftalio ir Zabulono giminių, 07O 4 7 07O 4 7 66070 o Jis atves pas tave prie Kišono upelio Jabino kariuomenės vadą Siserą su jo vežimais bei visa kariuomene ir jį atiduos į tavo rankas’‘. 07O 4 8 07O 4 8 66080 Barakas jai atsakė: ‘‘Jei tu eisi su manimi, aš eisiu, o jei neisi su manimi­neisiu’‘. 07O 4 9 07O 4 9 66090 Ji tarė: ‘‘Aš eisiu su tavimi, tačiau tu nepasižymėsi žygyje, nes Viešpats atiduos Siserą į moters rankas’‘. Ir Debora su Baraku ėjo į Kedešą. 07O 4 10 07O 4 10 66100 Barakas sušaukė Zabulono ir Neftalio vyrus į Kedešą. Jį sekė dešimt tūkstančių vyrų, ir Debora ėjo su juo. 07O 4 11 07O 4 11 66110 Heberas, kainitas, atsiskyrė nuo kainitų, Mozės giminaičio Hobabo palikuonių. Jis pasistatė savo palapinę po ąžuolu arti Caanaimo Kedeše. 07O 4 12 07O 4 12 66120 Kai Siserai pranešė, kad Abinoamo sūnus Barakas nužygiavo į Taboro kalną, 07O 4 13 07O 4 13 66130 Sisera sušaukė visus savo kovos vežimus­devynis šimtus geležinių vežimų ir visus karius Harošet ha Goime prie Kišono upelio. 07O 4 14 07O 4 14 66140 Tada Debora tarė Barakui: ‘‘Pakilk, šiandien Viešpats atidavė Siserą į tavo rankas. Tikrai Viešpats yra su tavimi!’‘ Barakas nusileido nuo Taboro kalno su dešimčia tūkstančių vyrų. 07O 4 15 07O 4 15 66150 Viešpats taip išgąsdino Siserą, kad jo kovos vežimai ir visa kariuomenė, pamatę Baraką, pakriko, pats Sisera, nušokęs nuo vežimo, pabėgo pėsčias. 07O 4 16 07O 4 16 66160 O Barakas vijosi kovos vežimus ir kariuomenę iki Harošet ha Goimo. Visa Siseros kariuomenė buvo išžudyta kardu, nė vienas neišliko gyvas. 07O 4 17 07O 4 17 66170 Sisera pėsčias nubėgo į kainito Hebero žmonos Jaelės palapinę, nes tarp Hacoro karaliaus Jabino ir kainito Hebero buvo taika. 07O 4 18 07O 4 18 66180 Jaelė išėjo Siseros sutikti ir jį pakvietė: ‘‘Užsuk, viešpatie, užsuk pas mane, nebijok!’‘ Jis užėjo pas ją į palapinę, o ji apklojo jį antklode. 07O 4 19 07O 4 19 66190 Jis prašė vandens atsigerti, nes buvo labai ištroškęs. Ji, atrišusi pieno odinę, davė jam atsigerti ir vėl jį užklojo. 07O 4 20 07O 4 20 66200 Sisera prašė jos atsistoti palapinės angoje ir, jei kas atėjęs klaustų, ar yra pas ją kas nors, atsakyti, kad nėra. 07O 4 21 07O 4 21 66210 Hebero žmona Jaelė paėmė palapinės kuolelį, kūjį ir tylomis įėjusi kuolelį įkalė jam į smilkinį taip, kad jį prismeigė prie žemės, kai Sisera buvo labai nuvargęs ir giliai miegojo. Taip jis mirė. 07O 4 22 07O 4 22 66220 Kai pasirodė Barakas, besivydamas Siserą, Jaelė, išėjusi jo pasitikti, tarė: ‘‘Eikš, aš tau parodysiu vyrą, kurio ieškai’‘. Jis įėjo į jos palapinę ir pamatė Siserą, gulintį negyvą su įsmeigtu kuoleliu smilkinyje. 07O 4 23 07O 4 23 66230 Taip Dievas tuomet pažemino Kanaano karalių Jabiną izraelitų akyse. 07O 4 24 07O 4 24 66240 Izraelitai vis labiau spaudė Kanaano karalių Jabiną, kol jį visai sunaikino. 07O 5 1 07O 5 1 66250 Debora ir Abinoamo sūnus Barakas tą dieną giedojo: 07O 5 2 07O 5 2 66260 ‘‘Šlovinkite Viešpatį, nes Izraelis atkeršijo, kai žmonės noriai aukojosi. 07O 5 3 07O 5 3 66270 Išgirskite, karaliai, klausykitės, kunigaikščiai! Aš giedosiu Viešpačiui ir girsiu Viešpatį, Izraelio Dievą! 07O 5 4 07O 5 4 66280 Viešpatie, Tau išeinant iš Seyro ir žygiuojant iš Edomo laukų, žemė drebėjo, dangūs verkė ir iš debesų lašėjo vanduo. 07O 5 5 07O 5 5 66290 Kalnai tirpo prieš Viešpatį, net Sinajus Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje. 07O 5 6 07O 5 6 66300 Anato sūnaus Šamgaro ir Jaelės dienomis keliai ištuštėjo ir keliautojai pasuko aplinkiniais keliais. 07O 5 7 07O 5 7 66310 Gyventojai kaimuose nyko, kol aš, Debora, iškilau kaip motina Izraelyje. 07O 5 8 07O 5 8 66320 Jie pasirinko naujus dievus, ir kilo karas prie jų vartų. Ar buvo skydas arba ietis tarp keturiasdešimties tūkstančių izraelitų? 07O 5 9 07O 5 9 66330 Mano širdis palinkusi prie Izraelio vadovų, kurie noriai aukojasi už tautą! Girkite Viešpatį, 07O 5 10 07O 5 10 66340 kurie jojate ant baltų asilų, sėdite ant brangių kilimų ir einate keliu. 07O 5 11 07O 5 11 66350 Toli nuo šaulių balsų, prie vandens šulinių skelbkite Viešpaties teisius darbus, kuriuos Jis padarė Izraelio kaimams. Tada Viešpaties tauta nusileido prie vartų. 07O 5 12 07O 5 12 66360 Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk ir giedok giesmę! Pakilk, Barakai, Abinoamo sūnau, vesk savo belaisvius! 07O 5 13 07O 5 13 66370 Tam, kuris pasiliko, Jis atidavė valdyti kilniuosius tautoje. Viešpats pavedė man valdyti galinguosius. 07O 5 14 07O 5 14 66380 Būriai iš Efraimo, gyveną Amaleko krašte, atėjo paskui Benjamino būrius, taip pat Machyro valdytojai ir Zabulono raštininkai. 07O 5 15 07O 5 15 66390 Isacharo kunigaikščiai su Debora ir Baraku skubėjo į slėnį. Rubenas buvo pasidalinęs. 07O 5 16 07O 5 16 66400 Ko pasilikai tarp avių gardų ir klausai kaimenės bliovimo? Rubeno pulkuose kilo nesutarimai. 07O 5 17 07O 5 17 66410 Gileadas pasiliko anapus Jordano, Danas­prie laivų, o Ašeras liko ant jūros kranto. 07O 5 18 07O 5 18 66420 Bet Zabulono ir Neftalio vyrai statė mirties pavojun savo gyvybes aukštumose. 07O 5 19 07O 5 19 66430 Kanaano karaliai kariavo Taanache, prie Megido vandenų; sidabro grobio jie negavo. 07O 5 20 07O 5 20 66440 Ir dangaus žvaigždės kovojo su Sisera. 07O 5 21 07O 5 21 66450 Kišono upė nunešė juos. Mano siela, tu pamynei jėgą. 07O 5 22 07O 5 22 66460 Žirgams kanopos sutrupėjo nuo bėgimo, kai bėgo jų galingieji. 07O 5 23 07O 5 23 66470 Viešpaties angelas tarė: ‘Prakeikite Merozą, prakeikite jo gyventojus, nes jie neatėjo Viešpačiui į pagalbą kovoje su galiūnais’. 07O 5 24 07O 5 24 66480 Kainito Hebero žmona Jaelė palaiminta labiau už visas moteris, labiau už visas moteris savo palapinėje. 07O 5 25 07O 5 25 66490 Vandens jis prašė, bet ji davė jam pieno, brangiame dubenyje ji atnešė sviesto. 07O 5 26 07O 5 26 66500 Į savo ranką ji paėmė kuolelį, o į savo dešinę­darbininkų kūjį. Ji užmušė Siserą, sutriuškino jo galvą ir pervėrė jam smilkinius. 07O 5 27 07O 5 27 66510 Prie jos kojų jis susmuko, parkrito ir gulėjo, prie jos kojų susmuko, parkrito. Kur jis susmuko, ten parkrito negyvas. 07O 5 28 07O 5 28 66520 Pro lango groteles žiūrėjo Siseros motina, laukdama jo grįžtant: ‘Kodėl taip ilgai neparvažiuoja jo kovos vežimas? Kodėl užtrunka jo kovos vežimo ratai?’ 07O 5 29 07O 5 29 66530 Jos išmintingosios moterys jai sakė, o motina pakartojo jų žodžius: 07O 5 30 07O 5 30 66540 ‘Tikrai jie dalinasi grobį: po vieną, o gal po dvi mergaites kiekvienam vyrui. Margi grobio audiniai Siserai. Iš abiejų pusių išsiuvinėti audiniai jo kaklui’. 07O 5 31 07O 5 31 66550 Sunaikink visus savo priešus, Viešpatie! Tave mylintieji tebūna kaip saulė, tekanti savo jėgoje’‘. Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų. 07O 6 1 07O 6 1 66560 Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats juos atidavė į midjaniečių rankas septyneriems metams. 07O 6 2 07O 6 2 66570 Midjaniečiai spaudė izraelitus, todėl jie pasidarė kalnuose lindynių, olų ir tvirtovių. 07O 6 3 07O 6 3 66580 Izraelitams apsėjus dirvas, ateidavo midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai. 07O 6 4 07O 6 4 66590 Pasistatę stovyklas, jie sunaikindavo krašto derlių iki Gazos, nepalikdami Izraeliui jokio maisto: nei avių, nei jaučių, nei asilų. 07O 6 5 07O 6 5 66600 Jie ateidavo su savo gyvuliais ir palapinėmis, ir jų buvo daug kaip skėrių­neįmanoma suskaičiuoti nei jų, nei jų kupranugarių. Jie įsiverždavo į šalį, kad ją sunaikintų. 07O 6 6 07O 6 6 66610 Midjaniečiai labai nuskurdino Izraelį, ir izraelitai šaukėsi Viešpaties. 07O 6 7 07O 6 7 66620 Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties dėl midjaniečių, 07O 6 8 07O 6 8 66630 Jis atsiuntė izraelitams pranašą, kuris jiems paskelbė Viešpaties, Izraelio Dievo, žodžius: ‘‘Aš jus išvedžiau iš Egipto vergijos, 07O 6 9 07O 6 9 66640 Aš išgelbėjau jus iš egiptiečių ir iš visų jūsų priešų, Aš išvariau juos nuo jūsų ir jums atidaviau jų žemę. 07O 6 10 07O 6 10 66650 O jums pasakiau: ‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; negarbinkite amoritų, kurių krašte gyvenate, dievų. Bet jūs neklausėte manęs’ ‘‘. 07O 6 11 07O 6 11 66660 Atėjęs Viešpaties angelas atsisėdo po ąžuolu Ofroje, kuris priklausė abiezeriui Jehoašui. Jo sūnus Gedeonas kūlė kviečius prie vyno spaustuvo, pasislėpęs nuo midjaniečių. 07O 6 12 07O 6 12 66670 Jam pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: ‘‘Viešpats su tavimi, galingas karžygy!’‘ 07O 6 13 07O 6 13 66680 Gedeonas jam atsakė: ‘‘Viešpatie, jei Viešpats yra su mumis, kodėl mums taip atsitiko? Kur yra visi Jo stebuklai, apie kuriuos pasakojo mūsų tėvai, sakydami: ‘Tikrai, Viešpats išvedė mus iš Egipto’? Dabar Viešpats mus atstūmė ir atidavė į midjaniečių rankas’‘. 07O 6 14 07O 6 14 66690 Viešpats, pažiūrėjęs į Gedeoną, tarė: ‘‘Eik šioje savo jėgoje ir išgelbėk Izraelį iš midjaniečių! Aš tave siunčiu’‘. 07O 6 15 07O 6 15 66700 Gedeonas klausė: ‘‘Viešpatie, kaip aš išgelbėsiu Izraelį? Mano šeima yra skurdžiausia Manaso giminėje, o aš pats mažiausias savo tėvo namuose’‘. 07O 6 16 07O 6 16 66710 Viešpats jam atsakė: ‘‘Aš būsiu su tavimi, ir tu nugalėsi midjaniečius kaip vieną vyrą’‘. 07O 6 17 07O 6 17 66720 Gedeonas atsakė: ‘‘Jei radau malonę Tavo akyse, tai parodyk ženklą, kad Tu kalbi su manimi. 07O 6 18 07O 6 18 66730 Prašau, nepasitrauk iš čia, kol sugrįšiu ir atnešiu Tau dovaną’‘. Jis atsakė: ‘‘Aš palauksiu, iki sugrįši’‘. 07O 6 19 07O 6 19 66740 Gedeonas nuskubėjo į namus. Paruošęs ožiuką ir neraugintos duonos iš vienos efos miltų, mėsą sudėjo į pintinę, sriubą supylė į puodą ir viską atnešė po ąžuolu, ir davė Jam. 07O 6 20 07O 6 20 66750 Dievo angelas jam tarė: ‘‘Paimk mėsą bei neraugintą duoną ir padėk čia ant uolos, o sriubą išpilk!’‘ Jis taip ir padarė. 07O 6 21 07O 6 21 66760 Viešpaties angelas ištiesė lazdą, kurią laikė rankoje, ir jos galu palietė mėsą. Iš uolos pakilo ugnis ir sudegino mėsą bei duoną. Tada Viešpaties angelas pradingo jam iš akių. 07O 6 22 07O 6 22 66770 Kada Gedeonas suprato, kad čia buvo Viešpaties angelas, jis tarė: ‘‘Viešpatie Dieve! Vargas man! Aš mačiau Viešpaties angelą veidas į veidą’‘. 07O 6 23 07O 6 23 66780 Viešpats jam atsakė: ‘‘Ramybė tau! Nebijok, nemirsi!’‘ 07O 6 24 07O 6 24 66790 Gedeonas ten pastatė aukurą Viešpačiui ir pavadino jį ‘‘Viešpats yra ramybė’‘. Jis tebestovi iki šios dienos abiezerių Ofroje. 07O 6 25 07O 6 25 66800 Tą pačią naktį Viešpats jam liepė: ‘‘Imk jauną jautį, priklausantį tavo tėvui, ir antrą septynmetį jautį, nugriauk Baalio aukurą, kurį pastatė tavo tėvas, ir iškirsk prie jo esančią giraitę. 07O 6 26 07O 6 26 66810 Pastatyk aukurą Viešpačiui, savo Dievui, ant šitos uolos nurodytoje vietoje. Tuomet aukok antrą jautį kaip deginamąją auką ant giraitės, kurią iškirsi, malkų’‘. 07O 6 27 07O 6 27 66820 Gedeonas su dešimčia savo tarnų padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Tačiau, bijodamas savo tėvo namiškių ir miesto žmonių, jis padarė tai ne dienos metu, bet naktį. 07O 6 28 07O 6 28 66830 Kai miesto žmonės, atsikėlę anksti rytą, pamatė nugriautą Baalio aukurą ir prie jo buvusią giraitę iškirstą ir ant pastatyto aukuro paaukotą antrą jautį, 07O 6 29 07O 6 29 66840 jie kalbėjo vienas kitam: ‘‘Kas tai padarė?’‘ Ieškodami ir klausinėdami jie sužinojo, kad tai padarė Jehoašo sūnus Gedeonas. 07O 6 30 07O 6 30 66850 Miesto vyrai sakė Jehoašui: ‘‘Išvesk savo sūnų­jis turi mirti, nes sugriovė Baalio aukurą ir iškirto prie jo buvusią giraitę’‘. 07O 6 31 07O 6 31 66860 Jehoašas tarė visiems prie jo stovintiems: ‘‘Ar jūs norite ginti Baalį ir manote jį išgelbėti? Kas gins jį, tas temiršta, nesulaukęs ryto. Jei jis yra dievas, tegul pats apgina save, nes sugriautas jo aukuras’‘. 07O 6 32 07O 6 32 66870 Tą dieną Gedeonas buvo pramintas Jerubaalu, nes jo tėvas sakė: ‘‘Tegul Baalis apgina save, nes jis sugriovė jo aukurą’‘. 07O 6 33 07O 6 33 66880 Midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai susirinkę perėjo per Jordaną ir pasistatė stovyklas Jezreelio slėnyje. 07O 6 34 07O 6 34 66890 Viešpaties Dvasia nužengė ant Gedeono. Jis trimitu sušaukė Abiezerio palikuonis, kurie susirinko pas jį. 07O 6 35 07O 6 35 66900 Jis išsiuntė pasiuntinius į visą Manasą, ir jie taip pat susirinko pas jį. Jis išsiuntė pasiuntinius ir pas Ašerą, Zabuloną bei Neftalį. Jie atėjo jo pasitikti. 07O 6 36 07O 6 36 66910 Gedeonas tarė Dievui: ‘‘Jei išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip sakei, 07O 6 37 07O 6 37 66920 štai aš patiesiu vilną klojime; jei rasa bus tik ant vilnos, o aplink žemė bus sausa, tai žinosiu, kad išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip kalbėjai’‘. 07O 6 38 07O 6 38 66930 Taip ir įvyko. Rytojaus dieną atsikėlęs anksti rytą jis išgręžė iš vilnos pilną dubenį vandens. 07O 6 39 07O 6 39 66940 Gedeonas tarė Dievui: ‘‘Teneužsidega Tavo rūstybė prieš mane, jei aš dar kartą prabilsiu. Aš prašau dar kartą leisti man pabandyti su vilna. Šį kartą tegul lieka sausa tik vilna, o ant žemės tebūna rasa’‘. 07O 6 40 07O 6 40 66950 Dievas taip padarė tą naktį: sausa buvo tik vilna, o aplinkui ant žemės buvo rasa. 07O 7 1 07O 7 1 66960 Jerubaalas, kitaip Gedeonas, anksti atsikėlęs, su savo žmonėmis pasistatė stovyklą prie En Harodo versmės, o Midjano stovykla buvo į šiaurę nuo jo, prie Morės kalvos, slėnyje. 07O 7 2 07O 7 2 66970 Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Turi per daug vyrų, kad atiduočiau Midjaną į tavo rankas, kad Izraelis negalėtų didžiuotis prieš mane, sakydamas: ‘Aš išsilaisvinau savo jėgomis’. 07O 7 3 07O 7 3 66980 Paskelbk žmonėms: ‘Kas bijo ir nedrąsus, tegrįžta namo!’ ‘‘ Pasitraukė dvidešimt du tūkstančiai, o dešimt tūkstančių vyrų pasiliko. 07O 7 4 07O 7 4 66990 Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Dar per daug žmonių. Nuvesk juos prie vandens. Ten Aš juos tau atrinksiu. Apie kuriuos sakysiu: ‘Tas eis su tavimi’, tuos pasiimk, o apie kuriuos sakysiu: ‘Tas neis su tavimi’, tie tegrįžta!’‘ 07O 7 5 07O 7 5 67000 Gedeonas nuvedė žmones prie vandens. Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Atskirk kiekvieną, kuris laks vandenį kaip šuo ir kuris klaupsis gerti ant kelių’‘. 07O 7 6 07O 7 6 67010 Skaičius lakusių iš rankos buvo trys šimtai vyrų, o likusieji gėrė atsiklaupę ant kelių. 07O 7 7 07O 7 7 67020 Tada Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Per tuos tris šimtus vyrų, kurie gėrė iš rankos, Aš jus išgelbėsiu ir atiduosiu midjaniečius į tavo rankas; visi kiti žmonės tegrįžta į savo namus’‘. 07O 7 8 07O 7 8 67030 Paėmęs maisto atsargas ir trimitus iš žmonių, pasiuntė juos į savo palapines, o tuos tris šimtus vyrų paliko stovykloje. Midjaniečių stovykla buvo žemiau, slėnyje. 07O 7 9 07O 7 9 67040 Tą pačią naktį Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Pulk midjaniečių stovyklą, Aš juos atidaviau į tavo rankas. 07O 7 10 07O 7 10 67050 O jei bijai eiti, tai su savo tarnu Pura nusileisk į stovyklą 07O 7 11 07O 7 11 67060 ir pasiklausyk, ką jie kalba. Tuomet sutvirtės tavo rankos kovoti prieš juos’‘. Jis nusileido su savo tarnu Pura prie stovyklos sargybų. 07O 7 12 07O 7 12 67070 Midjaniečių, amalekiečių ir rytų gyventojų slėnyje buvo tiek daug kaip skėrių, o jų kupranugarių buvo be skaičiaus, kaip smilčių ant jūros kranto. 07O 7 13 07O 7 13 67080 Gedeonas nuėjęs išgirdo vieną pasakojant sapną savo draugui: ‘‘Sapnavau miežinės duonos kepalą, riedantį į midjaniečių stovyklą. Jis pasiekė palapinę ir taip į ją atsitrenkė, kad ji apvirto ir subyrėjo’‘. 07O 7 14 07O 7 14 67090 Jo draugas atsakė: ‘‘Tai ne kas kita kaip izraelito Gedeono, Jehoašo sūnaus, kardas. Dievas atidavė į jo rankas midjaniečius ir visą stovyklą’‘. 07O 7 15 07O 7 15 67100 Gedeonas, išgirdęs sapną ir jo aiškinimą, pagarbino ir, sugrįžęs į Izraelio stovyklą, tarė: ‘‘Kilkite, Viešpats atidavė midjaniečių stovyklą į jūsų rankas’‘. 07O 7 16 07O 7 16 67110 Gedeonas padalino tris šimtus vyrų į tris būrius, padavė jiems į rankas trimitus ir ąsočius su deglais viduje 07O 7 17 07O 7 17 67120 ir įsakė: ‘‘Žiūrėkite į mane ir darykite, ką aš darysiu. 07O 7 18 07O 7 18 67130 Kai mes visi nueisime prie midjaniečių stovyklos, aš trimituosiu ir jūs trimituokite iš visų pusių aplink stovyklą, šaukdami: ‘Viešpaties ir Gedeono kardas!’ ‘‘ 07O 7 19 07O 7 19 67140 Gedeonas ir šimtas su juo buvusiųjų vyrų nuėjo prie stovyklos. Tik pasikeitus vidurnakčio sargybai, jie visi trimitavo ir sudaužė ąsočius, kuriuos laikė rankose. 07O 7 20 07O 7 20 67150 Visi trys būriai trimitavo, sudaužė ąsočius ir, laikydami trimitus dešinėje rankoje bei deglus kairėje, šaukė: ‘‘Viešpaties ir Gedeono kardas!’‘ 07O 7 21 07O 7 21 67160 Kiekvienas iš jų stovėjo savo vietoje aplinkui stovyklą. Stovykloje kilo panika, visa stovykla lakstė, šaukė ir ėmė bėgti. 07O 7 22 07O 7 22 67170 Trys šimtai trimitavo, ir Viešpats atgręžė midjaniečių kardus vienas prieš kitą visoje stovykloje. Jie bėgo ligi Bet Šitos, Cereros link, ligi Abel Meholos sienos, prie Tabato. 07O 7 23 07O 7 23 67180 Susirinko izraelitai iš Neftalio, Ašero ir Manaso ir vijosi midjaniečius. 07O 7 24 07O 7 24 67190 Gedeonas siuntė pasiuntinius į Efraimo kalnyną, sakydamas: ‘‘Nusileiskite prieš midjaniečius ir atkirskite jiems kelią į Bet Barą ir prie Jordano!’‘ Susirinko visi efraimai ir atkirto praėjimą į Bet Barą ir prie Jordano. 07O 7 25 07O 7 25 67200 Efraimai pagavo du midjaniečių kunigaikščius­Orebą ir Zeebą. Orebą jie nužudė ant Orebo uolos, o Zeebą­prie Zeebo vyno spaustuvo ir persekiojo midjaniečius. Orebo ir Zeebo galvas nunešė Gedeonui į kitą Jordano pusę. 07O 8 1 07O 8 1 67210 Efraimai sakė Gedeonui: ‘‘Kodėl mums taip padarei? Kodėl, nepasikvietęs mūsų, išėjai prieš midjaniečius?’‘ Ir jie smarkiai ginčijosi su juo. 07O 8 2 07O 8 2 67220 Jis atsakė jiems: ‘‘Ar aš ką nuveikiau palyginti su jumis? Argi efraimitų vynuogių likutis nėra didesnis negu Abiezerio visas derlius? 07O 8 3 07O 8 3 67230 Į jūsų rankas Dievas atidavė Midjano kunigaikščius Orebą ir Zeebą. Kuo aš galiu lygintis su jumis?’‘ Jam taip kalbant, atlyžo jų pyktis. 07O 8 4 07O 8 4 67240 Gedeonas, atėjęs prie Jordano su trimis šimtais vyrų, persikėlė per jį. Jie pavargo, besivydami priešą. 07O 8 5 07O 8 5 67250 Jis prašė Sukoto žmonių duonos savo kariams, kurie buvo išvargę, vydami Zebachą ir Calmuną, Midjano karalius. 07O 8 6 07O 8 6 67260 Sukoto vyresnieji paklausė: ‘‘Ar Zebachas ir Calmuna jau yra tavo rankose, kad mes duotume duonos tavo kariuomenei?’‘ 07O 8 7 07O 8 7 67270 Gedeonas atsakė: ‘‘Kai Viešpats atiduos Zebachą ir Calmuną į mano rankas, aš plaksiu jus dykumų erškėčių dygliais’‘. 07O 8 8 07O 8 8 67280 Jis traukė iš ten į Penuelį ir ten kalbėjo tą patį. Penuelio žmonių atsakymas buvo toks pat kaip Sukoto. 07O 8 9 07O 8 9 67290 Tada Gedeonas jiems tarė: ‘‘Po pergalės grįždamas aš nugriausiu šitą bokštą’‘. 07O 8 10 07O 8 10 67300 Zebachas ir Calmuna buvo Karkore su savo kariuomene, apie penkiolika tūkstančių vyrų. Tiek buvo likę iš visos rytų kariuomenės. Kritusiųjų buvo apie šimtas dvidešimt tūkstančių ginkluotų karių. 07O 8 11 07O 8 11 67310 Gedeonas žygiavo keliu į rytus nuo Nobacho ir Jogbohos, kur žmonės gyveno palapinėse, ir nelauktai užpuolė midjaniečių stovyklą. 07O 8 12 07O 8 12 67320 Kai Zebachas ir Calmuna pabėgo, Gedeonas vijosi juos ir pagavo abu Midjano karalius, o jų kariuomenėje sukėlė paniką. 07O 8 13 07O 8 13 67330 Jehoašo sūnus Gedeonas grįžo iš mūšio dar saulei nepatekėjus. 07O 8 14 07O 8 14 67340 Jis sugavo jaunuolį iš Sukoto ir jį išklausinėjo. Tas jam surašė Sukoto miesto kunigaikščius ir vyresniuosius, septyniasdešimt septynis vyrus. 07O 8 15 07O 8 15 67350 Atėjęs į Sokotą, Gedeonas tarė: ‘‘Štai Zebahas ir Zalmunas, dėl kurių jūs išjuokėte mane, sakydami: ‘Ar Zebahas ir Zalmunas jau tavo rankose, kad prašai duonos savo pavargusiems žmonėms?’ ‘‘ 07O 8 16 07O 8 16 67360 Jis Sukoto miesto vyresniuosius nuplakė dykumos erškėčiais ir taip pamokė juos. 07O 8 17 07O 8 17 67370 Penuelio bokštą jis nugriovė ir miesto vyrus išžudė. 07O 8 18 07O 8 18 67380 Po to jis klausė Zebachą ir Calmuną: ‘‘Kaip atrodė tie vyrai, kuriuos užmušėte Tabore?’‘ Jie atsakė: ‘‘Taip, kaip tu. Jie atrodė kaip karaliaus sūnūs’‘. 07O 8 19 07O 8 19 67390 Jis tarė: ‘‘Tai buvo mano broliai, mano motinos sūnūs. Kaip gyvas Viešpats, jei būtumėte palikę juos gyvus, nenužudyčiau jūsų’‘. 07O 8 20 07O 8 20 67400 Tuomet jis sakė savo pirmagimiui Jeteriui: ‘‘Nužudyk juos!’‘ Bet berniukas neištraukė kardo, nes bijojo, kadangi buvo dar vaikas. 07O 8 21 07O 8 21 67410 Zebachas ir Calmuna tarė: ‘‘Tu pats nužudyk mus! Nes koks vyras, tokia ir jo jėga’‘. Gedeonas nužudė Zebachą ir Calmuną ir pasiėmė jų kupranugarių kaklų papuošalus. 07O 8 22 07O 8 22 67420 Izraelitai prašė Gedeono: ‘‘Valdyk mus tu, tavo sūnus ir sūnaus sūnus, nes tu mus išgelbėjai iš Midjano rankų’‘. 07O 8 23 07O 8 23 67430 Gedeonas atsakė jiems: ‘‘Nei aš, nei mano sūnus nevaldys jūsų. Viešpats bus jūsų valdovas. 07O 8 24 07O 8 24 67440 Aš tik noriu paprašyti jūsų atiduoti man iš savo grobio auskarus’‘. Mat izmaelitai nešiodavo auksinius auskarus. 07O 8 25 07O 8 25 67450 Jie atsakė: ‘‘Mielai atiduosime’‘. Patiesę apsiaustą, jie sumetė ant jo auskarus iš savo grobio. 07O 8 26 07O 8 26 67460 Auksiniai auskarai svėrė tūkstantį septynis šimtus šekelių, be papuošalų, grandinėlių ir purpurinių drabužių, kuriais vilkėjo Midjano karaliai, bei grandinių, kurios buvo ant jų kupranugarių kaklų. 07O 8 27 07O 8 27 67470 Iš to aukso Gedeonas padarė efodą ir jį pastatė savo mieste Ofroje. Visi izraelitai eidavo ten ir garbino jį, todėl jis tapo spąstais Gedeonui ir jo namams. 07O 8 28 07O 8 28 67480 Midjaniečiai buvo nugalėti izraelitų ir daugiau nebekėlė savo galvų. Gedeono dienomis krašte buvo ramu keturiasdešimt metų. 07O 8 29 07O 8 29 67490 Jehoašo sūnus Jerubaalas, sugrįžęs gyveno savo namuose. 07O 8 30 07O 8 30 67500 Gedeonas turėjo septyniasdešimt sūnų, kurie gimė iš jo, nes turėjo daug žmonų. 07O 8 31 07O 8 31 67510 Jo sugulovė, gyvenusi Sicheme, taip pat pagimdė jam sūnų, kurį jis pavadino Abimelechu. 07O 8 32 07O 8 32 67520 Jehoašo sūnus Gedeonas mirė sulaukęs senatvės ir buvo palaidotas savo tėvo Jehoašo kape, abiezerių Ofroje. 07O 8 33 07O 8 33 67530 Gedeonui mirus, izraelitai vėl nuėjo paleistuvauti paskui Baalį ir savo dievu padarė Baal Beritą. 07O 8 34 07O 8 34 67540 Izraelitai neprisiminė Viešpaties, savo Dievo, kuris juos išgelbėjo iš visų aplinkui juos esančių priešų. 07O 8 35 07O 8 35 67550 Jie neparodė malonės Jerubaalio, kitaip Gedeono, giminei, nepaisydami to, kad jis Izraeliui padarė daug gero. 07O 9 1 07O 9 1 67560 Jerubaalio sūnus Abimelechas nuėjo į Sichemą pas savo motinos brolius ir kalbėjo visai motinos giminei: 07O 9 2 07O 9 2 67570 ‘‘Paklauskite Sichemo vyrų, ar jie norėtų, kad jiems karaliautų septyniasdešimt vyrų, visi Jerubaalio sūnūs, ar vienas? Atsiminkite, jog aš esu jūsų kūnas ir kaulas’‘. 07O 9 3 07O 9 3 67580 Jo motinos broliai viską papasakojo Sichemo vyrams. Jie pritarė Abimelechui, galvodami: ‘‘Jis yra mūsų brolis!’‘ 07O 9 4 07O 9 4 67590 Jie davė jam iš Baal Berito šventyklos septyniasdešimt sidabrinių. Už juos Abimelechas pasisamdė niekšų ir valkatų, kurie sekė jį. 07O 9 5 07O 9 5 67600 Atėjęs į savo tėvo namus Ofroje, nužudė savo brolius, Jerubaalio sūnus, septyniasdešimt vyrų, ant vieno akmens. Gyvas liko tik Jerubaalio jauniausiasis sūnus Jotamas, nes jis buvo pasislėpęs. 07O 9 6 07O 9 6 67610 Po to Sichemo vyrai bei Bet Milojo gyventojai, susirinkę po ąžuolu, prie akmens stulpo, stovinčio Sicheme, paskelbė Abimelechą karaliumi. 07O 9 7 07O 9 7 67620 Tai sužinojęs, Jotamas užlipo ant Garizimo kalno ir garsiai šaukdamas tarė: ‘‘Sichemo vyrai, klausykite manęs, kad ir Dievas jūsų klausytų. 07O 9 8 07O 9 8 67630 Kartą medžiai susirinko patepti karalių. Jie tarė alyvmedžiui: ‘Karaliauk mums’. 07O 9 9 07O 9 9 67640 Alyvmedis jiems atsakė: ‘Argi galiu atsisakyti savo alyvos, kuria patepami dievai ir žmonės, ir nuėjęs valdyti medžius?’ 07O 9 10 07O 9 10 67650 Po to medžiai kreipėsi į figmedį: ‘Ateik ir karaliauk mums’. 07O 9 11 07O 9 11 67660 Figmedis jiems atsakė: ‘Argi galiu atsisakyti savo saldumo bei puikių vaisių ir nuėjęs valdyti medžius?’ 07O 9 12 07O 9 12 67670 Po to medžiai kreipėsi į vynmedį: ‘Ateik ir karaliauk mums’. 07O 9 13 07O 9 13 67680 Vynmedis jiems atsakė: ‘Argi galiu atsisakyti vyno, kuris linksmina dievus ir žmones, ir nuėjęs valdyti medžius?’ 07O 9 14 07O 9 14 67690 Pagaliau medžiai kreipėsi į erškėtį: ‘Ateik ir karaliauk mums’. 07O 9 15 07O 9 15 67700 Erškėtis atsakė medžiams: ‘Jei tikrai jūs norite mane patepti karaliumi, ateikite ir ilsėkitės mano pavėsyje, o jei ne, tegul išeina ugnis iš erškėčio ir sudegina Libano kedrus!’ 07O 9 16 07O 9 16 67710 Jei pasielgėte teisingai ir gerai, patepdami Abimelechą karaliumi, ir Jerubaaiui bei jo giminei pagal nuopelnus atlyginote 07O 9 17 07O 9 17 67720 (nes mano tėvas kovojo už jus, statydamas pavojun savo gyvybę ir gelbėdamas jus iš midjaniečių rankos, 07O 9 18 07O 9 18 67730 o jūs šiandien sukilote prieš mano tėvo giminę, nužudėte visus septyniasdešimt jo sūnų ant vieno akmens ir patepėte Sichemo karaliumi jo tarnaitės sūnų Abimelechą todėl, kad jis jūsų brolis), 07O 9 19 07O 9 19 67740 jei šiandien teisingai ir gerai pasielgėte su Jerubaaliu ir jo gimine, tai džiaukitės Abimelechu, o jis tegul džiaugiasi jumis. 07O 9 20 07O 9 20 67750 Bet jei ne, tegul išeina ugnis iš Abimelecho ir sudegina Sichemo miesto ir Milo gyventojus. Tegul išeina ugnis iš Sichemo ir Bet Milojo gyventojų ir sudegina Abimelechą!’‘ 07O 9 21 07O 9 21 67760 Jotamas pabėgo į Beerą ir ten apsigyveno, nes bijojo savo brolio Abimelecho. 07O 9 22 07O 9 22 67770 Abimelechas valdė Izraelį trejus metus. 07O 9 23 07O 9 23 67780 Po to Dievas sukėlė nesantaiką tarp Abimelecho ir Sichemo gyventojų (ir Sichemo gyventojai pradėjo klastingai elgtis su Abimelechu), 07O 9 24 07O 9 24 67790 kad atkeršytų Abimelechui už septyniasdešimt Jerubaalio sūnų ir jų kraujas kristų ant to, kuris juos nužudė, ir ant Sichemo žmonių, kurie jam padėjo nužudyti brolius. 07O 9 25 07O 9 25 67800 Sichemo gyventojai pastatė tykoti jo kalnų viršūnėse vyrus, kurie apiplėšdavo visus, kas eidavo tuo keliu. Apie tai buvo pranešta Abimelechui. 07O 9 26 07O 9 26 67810 Į Sichemą atvyko Ebedo sūnus Gaalas su savo broliais ir apsigyveno. Sichemo gyventojai pasitikėjo juo. 07O 9 27 07O 9 27 67820 Jie, prisiskynę vynuogių savo vynuogynuose, jas išsispaudė ir suruošė puotą. Savo dievo namuose jie valgė, gėrė ir keikė Abimelechą. 07O 9 28 07O 9 28 67830 Ebedo sūnus Gaalas sakė: ‘‘Kas yra Abimelechas ir kas yra Sichemas, kad jam tarnautume? Argi jis ne Jerubaalio sūnus ir argi jo prievaizdas ne Zebulas? Tarnaukite Sichemo tėvo Hamoro vyrams. Kodėl mes turime tarnauti jam? 07O 9 29 07O 9 29 67840 Jei aš būčiau tų žmonių valdovas, pašalinčiau Abimelechą, sakydamas: ‘Surink savo kariuomenę ir išeik!’ ‘‘ 07O 9 30 07O 9 30 67850 Miesto viršininkas Zebulas girdėjo Ebedo sūnaus Gaalo žodžius ir labai supyko. 07O 9 31 07O 9 31 67860 Jis slaptai siuntė pas Abimelechą pasiuntinius, pranešdamas: ‘‘Ebedo sūnus Galaas su savo broliais atvyko į Sichemą ir kursto miestą prieš tave. 07O 9 32 07O 9 32 67870 Tu ir tavo vyrai pasislėpkite laukuose. 07O 9 33 07O 9 33 67880 Rytą, saulei tekant, pulkite miestą! Gaalas su savo šalininkais išeis prieš tave. Pasielk su jais, kaip galėsi’‘. 07O 9 34 07O 9 34 67890 Abimelechas ir visi jo vyrai naktį pasislėpė Sichemo laukuose, pasidalinę į keturias grupes. 07O 9 35 07O 9 35 67900 Ebedo sūnus Gaalas išėjęs atsistojo miesto vartuose. Tada Abimelechas ir jo vyrai pasiruošė puolimui. 07O 9 36 07O 9 36 67910 Gaalas, pamatęs žmones, tarė Zebului: ‘‘Žmonės leidžiasi nuo kalnų viršūnių’‘. Bet Zebulas jam atsakė: ‘‘Kalnų šešėlius tu laikai žmonėmis’‘. 07O 9 37 07O 9 37 67920 Tačiau Gaalas vėl pakartojo: ‘‘Žmonės leidžiasi nuo aukštumos, o kitas būrys ateina nuo Menoimo pusės’‘. 07O 9 38 07O 9 38 67930 Tada Zebulas jam tarė: ‘‘Kur tavo lūpos, kurios sakė: ‘Kas mums Abimelechas, kad jam tarnautume’. Tai vyrai, kuriuos tu niekini. Eik dabar ir kariauk su jais’‘. 07O 9 39 07O 9 39 67940 Gaalas ėjo Sichemo vyrų priekyje ir kovojo su Abimelechu. 07O 9 40 07O 9 40 67950 Abimelechas vijosi jį, ir tas bėgo nuo jo. Daug vyrų krito iki miesto vartų. 07O 9 41 07O 9 41 67960 Abimelechas sustojo Arumoje, o Zebulas išvarė Gaalą ir jo brolius iš Sichemo. 07O 9 42 07O 9 42 67970 Kitą rytą žmonės išėjo iš Sichemo į laukus. Apie tai pranešė Abimelechui. 07O 9 43 07O 9 43 67980 Jis savo vyrus paskirstė į tris būrius, kurie, pasislėpę laukuose, laukė. Žmonėms išėjus iš miesto, jie puolė ir nugalėjo. 07O 9 44 07O 9 44 67990 Abimelechas su savo būriu atskubėjo ir atsistojo miesto vartuose, kiti du būriai puolė esančius laukuose ir juos išžudė. 07O 9 45 07O 9 45 68000 Abimelechas, kovojęs visą dieną, užėmė miestą, jame buvusius žmones išžudė, miestą sugriovė ir apibarstė druska. 07O 9 46 07O 9 46 68010 Migdal Sichemo pilies gyventojai, tai išgirdę, suėjo į El Berito šventyklos tvirtovę. 07O 9 47 07O 9 47 68020 Abimelechui buvo pranešta, kad visi Migdal Sichemo pilies gyventojai susirinko į vieną vietą. 07O 9 48 07O 9 48 68030 Ir Abimelechas su savo vyrais užkopė ant Calmono kalno. Jis, paėmęs kirvį, nusikirto medžio šaką, užsidėjo ją ant peties ir įsakė žmonėms: ‘‘Ką aš darau, darykite ir jūs’‘. 07O 9 49 07O 9 49 68040 Visi vyrai nusikirto po šaką ir ėjo paskui Abimelechą. Atėję sukrovė šakas aplink tvirtovę ir padegė ją. Taip mirė visi Migdal Sichemo pilies žmonės, apie tūkstantį vyrų ir moterų. 07O 9 50 07O 9 50 68050 Po to Abimelechas nužygiavo į Tebecą, apgulė ir paėmė jį. 07O 9 51 07O 9 51 68060 Miesto viduryje buvo stiprus bokštas, ir į jį subėgo visi miesto gyventojai. Jie, užrakinę bokšto įėjimą, užlipo ant jo stogo. 07O 9 52 07O 9 52 68070 Abimelechas priėjo prie bokšto, norėdamas jį padegti. 07O 9 53 07O 9 53 68080 Viena moteris numetė ant Abimelecho galvos girnų akmens gabalą ir sulaužė jo kaukolę. 07O 9 54 07O 9 54 68090 Jis tuojau pasišaukė jaunuolį, savo ginklanešį, ir jam tarė: ‘‘Išsitrauk kardą ir nužudyk mane, kad apie mane nesakytų: ‘Moteris jį užmušė!’ ‘‘ Jo ginklanešys jį perdūrė, ir jis mirė. 07O 9 55 07O 9 55 68100 Izraelitai pamatę, kad Abimelechas miręs, kiekvienas sugrįžo į savo namus. 07O 9 56 07O 9 56 68110 Taip Dievas atlygino Abimelechui už jo nusikaltimą tėvui, kai jis nužudė septyniasdešimt savo brolių. 07O 9 57 07O 9 57 68120 Taip pat ir Sichemo vyrams Dievas atlygino, ir taip išsipildė Jerubaalio sūnaus Jotamo prakeikimas. 07O 10 1 07O 10 1 68130 Abimelechui mirus, iškilo Dodojo sūnaus Pūvos sūnus Tola iš Isacharo giminės, kad išgelbėtų Izraelį. Jis gyveno Šamyre, Efraimo kalnuose, 07O 10 2 07O 10 2 68140 ir teisė Izraelį dvidešimt trejus metus. Po to jis mirė ir buvo palaidotas Šamyre. 07O 10 3 07O 10 3 68150 Po to iškilo gileadietis Jayras, kuris teisė Izraelį dvidešimt dvejus metus. 07O 10 4 07O 10 4 68160 Jis turėjo trisdešimt sūnų, kurie jodinėjo ant trisdešimties asilų ir valdė trisdešimt miestų. Tuos miestus iki šios dienos Gileado krašte tebevadina Havot Jayru. 07O 10 5 07O 10 5 68170 Jayras mirė ir buvo palaidotas Kamone. 07O 10 6 07O 10 6 68180 Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, garbindami Baalį, Astartę ir Sirijos, Sidono, Moabo, amonitų ir filistinų dievus. Jie paliko Viešpatį ir netarnavo Jam. 07O 10 7 07O 10 7 68190 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį. Jis atidavė juos į filistinų ir amonitų rankas. 07O 10 8 07O 10 8 68200 Jie aštuoniolika metų vargino ir spaudė visus izraelitus, kurie gyveno Jordano rytuose, Gileade, amoritų šalyje. 07O 10 9 07O 10 9 68210 Amonitai persikėlė per Jordaną į vakarus ir kariavo su Judo, Benjamino ir Efraimo giminėmis. Izraelis, patekęs į didelį vargą, 07O 10 10 07O 10 10 68220 šaukėsi Viešpaties: ‘‘Mes Tau nusidėjome, palikdami savo Dievą ir tarnaudami Baaliui’‘. 07O 10 11 07O 10 11 68230 Viešpats tarė: ‘‘Argi nespaudė jūsų egiptiečiai, amoritai, amonitai bei filistinai, 07O 10 12 07O 10 12 68240 taip pat sidoniečiai, amalekiečiai ir midjaniečiai? Kai jūs šaukėtės manęs, Aš jus išgelbėjau iš jų rankų. 07O 10 13 07O 10 13 68250 Tačiau jūs palikote mane ir tarnavote svetimiems dievams. Todėl daugiau nebegelbėsiu jūsų. 07O 10 14 07O 10 14 68260 Eikite ir šaukitės tų dievų, kuriuos pasirinkote. Tegul jie išlaisvina jus iš vargų’‘. 07O 10 15 07O 10 15 68270 Izraelitai atsakė Viešpačiui: ‘‘Mes nusidėjome. Daryk su mumis, ką nori, tik išgelbėk mus šiandien’‘. 07O 10 16 07O 10 16 68280 Jie pašalino svetimus dievus iš savo tarpo ir tarnavo Viešpačiui. Tada Dievas pasigailėjo jų. 07O 10 17 07O 10 17 68290 Amonitai susirinko ir pasistatė stovyklas Gileade, o izraelitai­ Micpoje. 07O 10 18 07O 10 18 68300 Žmonės ir Gileado kunigaikščiai kalbėjosi: ‘‘Kas pradės kariauti su amonitais, tas taps visų Gileado gyventojų valdovu’‘. 07O 11 1 07O 11 1 68310 Gileadietis Jeftė buvo galingas karžygys. Tačiau jis buvo paleistuvės sūnus. Gileadas buvo Jeftės tėvas. 07O 11 2 07O 11 2 68320 Jis turėjo ir daugiau sūnų nuo savo žmonos, kurie paaugę išvarė Jeftę, sakydami: ‘‘Tu neturi dalies mūsų tėvo namuose, nes esi kitos moters sūnus’‘. 07O 11 3 07O 11 3 68330 Jeftė, pabėgęs nuo savo brolių, apsigyveno Tobo krašte. Pas jį rinkdavosi valkatos ir sekė paskui jį. 07O 11 4 07O 11 4 68340 Kuriam laikui praėjus, amonitai vėl kariavo su Izraeliu. 07O 11 5 07O 11 5 68350 Gileado vyresnieji pasiuntė pas Jeftę į Tobo kraštą, 07O 11 6 07O 11 6 68360 sakydami: ‘‘Grįžk ir vadovauk mums, kad galėtume kariauti su amonitais’‘. 07O 11 7 07O 11 7 68370 Jeftė atsakė Gileado vyresniesiems: ‘‘Jūs manęs nekentėte ir išvarėte iš mano tėvo namų. Dabar, kai esate spaudžiami, atėjote pas mane’‘. 07O 11 8 07O 11 8 68380 Gileado vyresnieji atsakė Jeftei: ‘‘Todėl ir kreipiamės į tave, kad grįžtum ir kariautum su amonitais, ir vadovautum visiems Gileado gyventojams’‘. 07O 11 9 07O 11 9 68390 Jeftė paklausė Gileado vyresniuosius: ‘‘Jei sugrįžęs kariausiu su amonitais ir Viešpats atiduos juos į mano rankas, ar aš tapsiu jūsų valdovu?’‘ 07O 11 10 07O 11 10 68400 Gileado vyresnieji atsakė jam: ‘‘Viešpats tebūna liudytoju, jei nepadarysime pagal tavo žodžius’‘. 07O 11 11 07O 11 11 68410 Jeftė nuėjo su Gileado vyresniaisiais, ir žmonės paskelbė jį savo vadu. Jeftė kalbėjo visa tai Viešpaties akivaizdoje Micpoje. 07O 11 12 07O 11 12 68420 Jeftė siuntė pas amonitų karalių pasiuntinius, klausdamas: ‘‘Ko nori iš manęs? Kodėl atėjai kariauti prieš mano kraštą?’‘ 07O 11 13 07O 11 13 68430 Amonitų karalius atsakė Jeftės pasiuntiniams: ‘‘Dėl to, kad Izraelis, atėjęs iš Egipto, užėmė mano kraštą nuo Arnono iki Jaboko ir Jordano upių. Grąžink man tai geruoju’‘. 07O 11 14 07O 11 14 68440 Jeftė vėl siuntė pasiuntinius pas Amono karalių, 07O 11 15 07O 11 15 68450 sakydamas: ‘‘Izraelitai neužėmė nei Moabo, nei amonitų šalies. 07O 11 16 07O 11 16 68460 Jie, išėję iš Egipto, ėjo per dykumą ligi Raudonosios jūros ir atvyko į Kadešą. 07O 11 17 07O 11 17 68470 Iš čia Izraelis siuntė pasiuntinius pas Edomo karalių, prašydamas leisti jiems pereiti per jo žemę. Bet Edomo karalius nesutiko. Jie kreipėsi taip pat ir į Moabo karalių, bet ir tas nesutiko jų praleisti. Taip Izraelis pasiliko Kadeše. 07O 11 18 07O 11 18 68480 Po to jie dykuma apėjo Edomo bei Moabo žemes ir, atėję į rytus nuo Moabo, prie Arnono upės, pasistatė stovyklas. Jie nėjo į Moabo žemę, nes Arnonas yra Moabo krašto siena. 07O 11 19 07O 11 19 68490 Izraelis siuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną į Hešboną, prašydamas leisti jiems pereiti per jo kraštą. 07O 11 20 07O 11 20 68500 Sihonas nepasitikėjo Izraeliu ir nepraleido jo. Jis surinko visą savo kariuomenę, pasistatė stovyklą Jahace ir pradėjo kovą su Izraeliu. 07O 11 21 07O 11 21 68510 Viešpats, Izraelio Dievas, atidavė Sihoną ir visus jo žmones į Izraelio rankas, ir šie juos sumušė. Taip Izraelis užėmė visą amoritų žemę 07O 11 22 07O 11 22 68520 nuo Arnono iki Jaboko ir nuo dykumos iki Jordano. 07O 11 23 07O 11 23 68530 Viešpats, Izraelio Dievas, išvarė amoritus, kad tą kraštą atiduotų Izraeliui, o tu nori jame apsigyventi. 07O 11 24 07O 11 24 68540 Argi tu negyveni ten, kur tavo dievas Kemošas tau duoda? Mes gyvename ten, kur Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda. 07O 11 25 07O 11 25 68550 Ar tu geresnis už Ciporo sūnų Balaką, Moabo karalių? Ar jis kada nors ginčijosi ar kovojo su Izraeliu? 07O 11 26 07O 11 26 68560 Izraelis gyvena Hešbone ir jo apylinkėse, Aroeryje ir jo apylinkėse bei miestuose palei Arnoną jau tris šimtus metų. Kodėl per tą laiką jų neišlaisvinote? 07O 11 27 07O 11 27 68570 Aš nekaltas prieš tave, bet tu, pradėdamas karą, piktai elgiesi su manimi. Viešpats Teisėjas tegul šiandien daro teismą tarp izraelitų ir amonitų’‘. 07O 11 28 07O 11 28 68580 Amonitų karalius nekreipė dėmesio į Jeftės žodžius, kuriuos jis jam kalbėjo per pasiuntinius. 07O 11 29 07O 11 29 68590 Tada Viešpaties Dvasia nužengė ant Jeftės ir jis perėjo per Gileadą, Manasą, toliau pro Micpą Gileade ir iš Mispos Gileado traukė prieš amonitus. 07O 11 30 07O 11 30 68600 Jeftė padarė Viešpačiui įžadą: ‘‘Jei atiduosi amonitus į mano rankas, 07O 11 31 07O 11 31 68610 kai aš ramybėje grįšiu nuo amonitų, pirmą, išėjusį iš mano namų manęs pasitikti, paaukosiu Viešpačiui kaip deginamąją auką’‘. 07O 11 32 07O 11 32 68620 Jeftė traukė prieš amonitus, ir Viešpats atidavė juos į jo rankas. 07O 11 33 07O 11 33 68630 Nuo Aroerio iki Minito užėmė dvidešimt miestų ir pasiekė vynuogynų slėnį be gailesčio juos žudydamas. Taip amonitai buvo pažeminti prieš izraelitus. 07O 11 34 07O 11 34 68640 Jeftė grįžo į Micpą, į savo namus, ir štai jį pasitiko jo duktė, su tamburinu šokdama. Ji buvo jo vienintelis vaikas; jis neturėjo daugiau sūnų ar dukterų. 07O 11 35 07O 11 35 68650 Pamatęs ją, jis perplėšė savo rūbus ir tarė: ‘‘Ak, mano dukra! Tu man suteikei daug skausmo ir esi tarp tų, kurie mane vargina. Aš daviau įžadą Viešpačiui ir nebegaliu jo atšaukti’‘. 07O 11 36 07O 11 36 68660 Ji atsakė: ‘‘Mano tėve, ką pažadėjai Viešpačiui, tą daryk su manimi. Išpildyk savo pažadą. Juk Viešpats padėjo atkeršyti tavo priešams amonitams’‘. 07O 11 37 07O 11 37 68670 Ji prašė tėvo duoti jai du mėnesius laiko nueiti į kalnus ir apraudoti savo mergystę kartu su draugėmis. 07O 11 38 07O 11 38 68680 Jis sutiko. Ji su savo draugėmis nuėjo į kalnus ir apraudojo savo mergystę. 07O 11 39 07O 11 39 68690 Po dviejų mėnesių ji sugrįžo pas savo tėvą, kuris įvykdė savo pažadą Viešpačiui. Ji nepažino vyro. Taip atsirado paprotys Izraelyje, 07O 11 40 07O 11 40 68700 kad kas metai Izraelio dukterys išeina keturias dienas apraudoti gileadiečio Jeftės dukters. 07O 12 1 07O 12 1 68710 Efraimai susirinko, atėjo į Cafoną ir tarė Jeftei: ‘‘Kodėl, eidamas į karą prieš amonitus, nepakvietei mūsų? Mes sudeginsime tavo namus ir tave’‘. 07O 12 2 07O 12 2 68720 Jeftė jiems atsakė: ‘‘Aš ir mano žmonės smarkiai susikivirčijome su amonitais. Aš jus šaukiau, bet jūs nepadėjote. 07O 12 3 07O 12 3 68730 Matydamas, kad jūs nepadedate, aš stačiau savo gyvybę į pavojų ir ėjau prieš amonitus. Viešpats atidavė juos į mano rankas. Kodėl šiandien atėjote kariauti prieš mane?’‘ 07O 12 4 07O 12 4 68740 Jeftė, surinkęs visus Gileado vyrus, kariavo su Efraimu ir jį nugalėjo. Mat efraimai sakė gileadiečiams: ‘‘Jūs esate pabėgėliai iš Efraimo ir gyvenate tarp Efraimo ir Manaso’‘. 07O 12 5 07O 12 5 68750 Gileadiečiai užėmė Jordano brastas, vedančias į Efraimą. Kai efraimas bėglys prašydavo praleisti, gileadiečiai jį klausdavo: ‘‘Ar tu esi efraimas?’‘ Jam atsakius: ‘‘Ne!’‘, 07O 12 6 07O 12 6 68760 jie liepdavo ištarti ‘‘šibolet!’‘ Jis atsakydavo ‘‘sibolet’‘, nes negalėdavo teisingai ištarti. Tada jie nužudydavo jį prie Jordano brastų. Taip tuo metu žuvo keturiasdešimt du tūkstančiai efraimų. 07O 12 7 07O 12 7 68770 Jeftė teisė Izraelį šešerius metus. Po to gileadietis Jeftė mirė ir buvo palaidotas viename Gileado mieste. 07O 12 8 07O 12 8 68780 Po jo Izraelį teisė Ibcanas iš Betliejaus. 07O 12 9 07O 12 9 68790 Jis turėjo trisdešimt sūnų ir trisdešimt dukterų. Savo dukteris jis išleido svetur, o jo sūnūs parvedė trisdešimt mergaičių iš kitų kraštų. Jis teisė Izraelį septynerius metus. 07O 12 10 07O 12 10 68800 Po to Ibcanas mirė ir buvo palaidotas Betliejuje. 07O 12 11 07O 12 11 68810 Po jo dešimt metų Izraelį teisė Elonas iš Zabulono giminės. 07O 12 12 07O 12 12 68820 Elonui mirus, jis buvo palaidotas Ajalone, Zabulono krašte. 07O 12 13 07O 12 13 68830 Po jo Izraelį teisė Hilelio sūnus Abdonas iš Piratono. 07O 12 14 07O 12 14 68840 Jis turėjo keturiasdešimt sūnų ir trisdešimt sūnėnų, jodinėjusių ant septyniasdešimties asilų. Jis teisė Izraelį aštuonerius metus. 07O 12 15 07O 12 15 68850 Hilelio sūnui Abdonui mirus, jis buvo palaidotas Piratone, Efraimo krašte, amalekiečių kalnyne. 07O 13 1 07O 13 1 68860 Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats atidavė juos į filistinų rankas keturiasdešimčiai metų. 07O 13 2 07O 13 2 68870 Coroje gyveno vienas vyras iš Dano giminės, vardu Manoachas. Jo žmona buvo nevaisinga ir negimdė. 07O 13 3 07O 13 3 68880 Viešpaties angelas pasirodė jai ir tarė: ‘‘Tu esi nevaisinga, tačiau pastosi ir pagimdysi sūnų. 07O 13 4 07O 13 4 68890 Negerk vyno nė stipraus gėrimo ir nevalgyk nieko nešvaraus. 07O 13 5 07O 13 5 68900 Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Skustuvas tegul nepaliečia jo galvos, nes berniukas bus pašvęstas Dievui nuo pat gimimo, jis pradės išlaisvinti Izraelį iš filistinų’‘. 07O 13 6 07O 13 6 68910 Moteris atėjusi tarė savo vyrui: ‘‘Dievo vyras atėjo pas mane, jo išvaizda buvo kaip angelo, ir aš labai išsigandau. Aš jo nepaklausiau, iš kur jis, o jis savo vardo man nepasakė. 07O 13 7 07O 13 7 68920 Jis tik pasakė: ‘Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Žiūrėk, negerk nei vyno, nei stipraus gėrimo ir nevalgyk nieko nešvaraus, nes berniukas bus Dievui pašvęstas nuo pat gimimo iki savo mirties’ ‘‘. 07O 13 8 07O 13 8 68930 Manoachas meldė Viešpatį: ‘‘Viešpatie! Leisk, meldžiu, angelui, kurį buvai siuntęs, vėl ateiti pas mus ir mus pamokyti, kaip auklėti berniuką, kuris užgims’‘. 07O 13 9 07O 13 9 68940 Dievas išklausė Manoachą. Dievo angelas vėl atėjo pas moterį, jai sėdint lauke. Jos vyro nebuvo šalia jos. 07O 13 10 07O 13 10 68950 Moteris, skubiai nubėgusi, pranešė savo vyrui: ‘‘Man pasirodė tas vyras, kuris aną dieną buvo atėjęs pas mane!’‘ 07O 13 11 07O 13 11 68960 Pakilęs Manoachas sekė žmoną ir, atėjęs pas tą vyrą, jam tarė: ‘‘Ar tu esi vyras, kuris kalbėjo su mano žmona?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taip’‘. 07O 13 12 07O 13 12 68970 Manoachas klausė: ‘‘Kai tavo žodžiai išsipildys, ką mes turime daryti su vaiku ir kaip elgtis su juo?’‘ 07O 13 13 07O 13 13 68980 Viešpaties angelas atsakė Manoachui: ‘‘Moteris turi saugotis to, ką sakiau. 07O 13 14 07O 13 14 68990 Jai nevalia valgyti vynmedžio vaisių, gerti vyno ar stipraus gėrimo, taip pat valgyti, kas nešvaru; ji turi vykdyti, ką įsakiau’‘. 07O 13 15 07O 13 15 69000 Manoachas tarė Viešpaties angelui: ‘‘Prašau, pasilik pas mus, iki prirengsiu tau ožiuką’‘. 07O 13 16 07O 13 16 69010 Viešpaties angelas atsakė Manoachui: ‘‘Jei mane ir sulaikysi, aš vis tiek nevalgysiu tavo valgio; o jei prirengsi deginamąją auką, tai aukok ją Viešpačiui’‘. Manoachas nežinojo, kad jis buvo Viešpaties angelas. 07O 13 17 07O 13 17 69020 Jis klausė Viešpaties angelo: ‘‘Kuo tu vardu? Mes tave pagerbsime, kai tavo žodis išsipildys’‘. 07O 13 18 07O 13 18 69030 Viešpaties angelas jam atsakė: ‘‘Kodėl klausi mano vardo? Tai yra paslaptis’‘. 07O 13 19 07O 13 19 69040 Manoachas aukojo Viešpačiui ožiuką ir duonos auką ant uolos. Angelas padarė stebuklą jo ir jo žmonos akivaizdoje: 07O 13 20 07O 13 20 69050 kai liepsna kilo nuo aukuro aukštyn į dangų, Viešpaties angelas pakilo aukštyn aukuro liepsnoje. Tai matydami, jie puolė veidais į žemę. 07O 13 21 07O 13 21 69060 Viešpaties angelas daugiau jiems nebepasirodė. Manoachas suprato, kad tai buvo Viešpaties angelas, 07O 13 22 07O 13 22 69070 ir tarė žmonai: ‘‘Mes mirsime, nes matėme Dievą’‘. 07O 13 23 07O 13 23 69080 Bet jo žmona atsakė jam: ‘‘Jei Viešpats būtų norėjęs mus nužudyti, jis nebūtų priėmęs mūsų deginamosios ir duonos aukos ir nebūtų mums parodęs to, ką matėme, ir pasakojęs to, ką girdėjome’‘. 07O 13 24 07O 13 24 69090 Moteris pagimdė sūnų ir jį pavadino Samsonu. Berniukas augo, ir Viešpats jį laimino. 07O 13 25 07O 13 25 69100 Viešpaties Dvasia pradėjo veikti jame Mahane Dano stovykloje, kuri buvo tarp Coros ir Eštaolio. 07O 14 1 07O 14 1 69110 Samsonas, nuėjęs į Timną, pamatė vieną filistinų mergaitę. 07O 14 2 07O 14 2 69120 Sugrįžęs jis sakė tėvams: ‘‘Mačiau Timnoje filistinų mergaitę. Leiskite man ją vesti’‘. 07O 14 3 07O 14 3 69130 Jo tėvai atsakė: ‘‘Nejaugi tarp tavo giminių ir visoje tautoje nėra mergaitės, kad nori vesti iš neapipjaustytų filistinų?’‘ Bet Samsonas atsakė: ‘‘Leiskite man ją vesti, nes ji man labai patinka’‘. 07O 14 4 07O 14 4 69140 Tėvai nežinojo, kad Viešpats taip padarė, ieškodamas progos prieš filistinus. Tuo metu filistinai valdė Izraelį. 07O 14 5 07O 14 5 69150 Samsonas su tėvais ėjo į Timną. Prie Timnos vynuogynų jis sutiko jauną liūtą. 07O 14 6 07O 14 6 69160 Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir jis sudraskė jį kaip ožiuką plikomis rankomis, bet viso to nepapasakojo tėvams. 07O 14 7 07O 14 7 69170 Nuėjęs pas mergaitę, kalbėjosi, ir ji patiko Samsonui. 07O 14 8 07O 14 8 69180 Po kurio laiko jis grįžo jos paimti. Eidamas jis pasuko iš kelio, norėdamas pamatyti liūto dvėselieną. Ir štai liūto dvėselienoje bičių spiečius ir medus. 07O 14 9 07O 14 9 69190 Jis paėmė medaus ir ėjo toliau valgydamas. Parėjęs pas savo tėvus, jis davė ir jiems to medaus, ir jie valgė. Bet jis nepasakė jiems, kad tą medų jis buvo ėmęs iš liūto dvėselienos. 07O 14 10 07O 14 10 69200 Jo tėvas nuėjo pas tą mergaitę, ir Samsonas suruošė ten puotą; taip darydavo jaunikiai. 07O 14 11 07O 14 11 69210 Filistinai, jį pamatę, atvedė trisdešimt pabrolių, kad jie būtų su juo. 07O 14 12 07O 14 12 69220 Samsonas tarė: ‘‘Aš užminsiu jums mįslę. Jei ją įminsite per septynias puotos dienas, aš jums duosiu trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių, 07O 14 13 07O 14 13 69230 o jei neįminsite, tai jūs man duosite trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių’‘. Jie atsakė jam: ‘‘Užmink mums tą mįslę, norime ją išgirsti’‘. 07O 14 14 07O 14 14 69240 Jis tarė jiems: ‘‘Iš ėdiko išėjo maistas, iš stipruolio­saldumas’‘. Jie negalėjo įminti mįslės per tris dienas. 07O 14 15 07O 14 15 69250 Ketvirtą dieną jie tarė Samsono žmonai: ‘‘Išgauk iš savo vyro mįslės įminimą. Jei neišgausi, sudeginsime tave ir tavo tėvo namus. Argi mus čia pasikvietėte apiplėšti?’‘ 07O 14 16 07O 14 16 69260 Samsono žmona verkdama kalbėjo: ‘‘Tu nemyli manęs. Tu užminei mįslę mano tautos sūnums, o man jos nesakai’‘. Jis jai tarė: ‘‘Aš jos nepasakiau nei savo tėvui, nei motinai, kodėl turėčiau tau ją pasakyti?’‘ 07O 14 17 07O 14 17 69270 Ji verkė septynias dienas, kol vyko puota. Septintą dieną, netekęs kantrybės, jis pasakė mįslės įminimą. Ji viską pasakė savo tautos sūnums. 07O 14 18 07O 14 18 69280 Septintą dieną, prieš saulės nusileidimą, miesto vyrai Samsonui tarė: ‘‘Kas saldesnis už medų? Ir kas stipresnis už liūtą?’‘ Jis jiems atsakė: ‘‘Jei nebūtumėte arę su mano telyčia, nebūtumėt įminę mįslės’‘. 07O 14 19 07O 14 19 69290 Tada Viešpaties Dvasia nužengė ant jo ir jis, nuėjęs į Aškeloną, užmušė trisdešimt vyrų, paėmė jų drabužius ir atidavė juos tiems, kurie įminė mįslę. Po to, labai supykęs, jis sugrįžo į savo tėvo namus. 07O 14 20 07O 14 20 69300 Samsono žmona buvo atiduota vienam iš pabrolių. 07O 15 1 07O 15 1 69310 Po kurio laiko, kviečių pjūties metu, Samsonas atėjo aplankyti savo žmonos ir atnešė jai ožiuką. Samsonas sakė: ‘‘Aš noriu įeiti į kambarį pas savo žmoną’‘. Bet jos tėvas jo neleido, 07O 15 2 07O 15 2 69320 tardamas: ‘‘Aš tikrai maniau, kad tu jos nekenti, todėl ją atidaviau tavo pabroliui. Argi jos jaunesnioji sesuo nėra gražesnė už ją? Imk ją vietoj anos’‘. 07O 15 3 07O 15 3 69330 Tada Samsonas atsakė: ‘‘Šį kartą nenusikalsiu, atkeršydamas filistinams’‘. 07O 15 4 07O 15 4 69340 Samsonas, sugavęs tris šimtus lapių, surišo jas po porą uodegomis ir tarp uodegų įrišo po deglą. 07O 15 5 07O 15 5 69350 Uždegęs deglus, jis paleido lapes į filistinų javus. Taip jis padegė javų pėdus, nepjautus javus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus. 07O 15 6 07O 15 6 69360 Filistinai klausė: ‘‘Kas tai padarė?’‘ Jiems atsakė: ‘‘Samsonas, timniečio žentas, keršydamas už žmonos atidavimą pabroliui’‘. Atėję filistinai sudegino ją ir jos tėvą. 07O 15 7 07O 15 7 69370 Samsonas jiems tarė: ‘‘Nors jūs tai padarėte, nurimsiu tik tada, kai jums atkeršysiu’‘. 07O 15 8 07O 15 8 69380 Jis smarkiai puolė juos ir, sulaužęs jų blauzdų ir šlaunų kaulus, nuėjo į Etamą ir apsigyveno ant uolos. 07O 15 9 07O 15 9 69390 Tada filistinai atėję pasistatė stovyklas Judo žemėje iki Lehio. 07O 15 10 07O 15 10 69400 Judas klausė: ‘‘Kodėl išėjote prieš mus?’‘ Tie atsakė: ‘‘Samsono surišti ir padaryti jam taip, kaip jis mums padarė’‘. 07O 15 11 07O 15 11 69410 Tada trys tūkstančiai Judo vyrų atėjo prie Etamo uolos ir klausė Samsoną: ‘‘Argi nežinai, kad mus valdo filistinai? Kodėl taip padarei?’‘ Jis atsakė: ‘‘Kaip jie man padarė, taip aš jiems padariau’‘. 07O 15 12 07O 15 12 69420 Judo vyrai tarė jam: ‘‘Mes atėjome tavęs surišti ir atiduoti filistinams’‘. Samsonas atsakė: ‘‘Prisiekite man, kad jūs patys manęs nenužudysite’‘. 07O 15 13 07O 15 13 69430 Jie jam atsakė: ‘‘Mes tave tvirtai surišime ir atiduosime filistinams, bet patys tavęs nenužudysime’‘. Jie surišo jį dviem naujomis virvėmis ir nusivedė. 07O 15 14 07O 15 14 69440 Prie Lehio filistinai pasitiko jį šūkaudami iš džiaugsmo. Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir virvės ant jo rankų sutrūko kaip sudegę linai ir nukrito nuo jo. 07O 15 15 07O 15 15 69450 Jis susirado šviežią asilo žandikaulį ir, paėmęs jį, užmušė juo tūkstantį filistinų. 07O 15 16 07O 15 16 69460 Tuomet Samsonas tarė: ‘‘Asilo žandikauliu nužudžiau tūkstantį vyrų ir suverčiau į krūvas’‘. 07O 15 17 07O 15 17 69470 Taip pasakęs, jis nusviedė žandikaulį. Tą vietą pavadino Ramat Lehiu. 07O 15 18 07O 15 18 69480 Labai ištroškęs, jis šaukėsi Viešpaties: ‘‘Tu davei man šitokią pergalę, o dabar mirštu iš troškulio ir pateksiu į neapipjaustytųjų rankas!’‘ 07O 15 19 07O 15 19 69490 Dievas atvėrė daubą Lehyje, ir iš jos tekėjo vanduo. Atsigėręs jis atsigaivino ir atgavo jėgas. Tą vietą pavadino En Korės versme; ji tebėra ten iki šios dienos. 07O 15 20 07O 15 20 69500 Filistinų laikais Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų. 07O 16 1 07O 16 1 69510 Kartą Samsonas, nuvykęs į Gazą, pamatė paleistuvę ir užėjo pas ją. 07O 16 2 07O 16 2 69520 Gazos gyventojai, sužinoję, kad Samsonas atėjo į miestą, visą naktį laukė jo prie miesto vartų, sakydami: ‘‘Kai prašvis rytas, nužudysime jį’‘. 07O 16 3 07O 16 3 69530 Samsonas buvo pas paleistuvę iki vidurnakčio. Atsikėlęs vidurnaktį, jis nutvėrė miesto vartus su staktomis, iškėlė juos kartu su sklende, užsidėjo ant pečių ir nunešė ant kalno, esančio prie Hebrono. 07O 16 4 07O 16 4 69540 Vėliau jis pamilo Soreko slėnyje moterį, vardu Delila. 07O 16 5 07O 16 5 69550 Atėję filistinų kunigaikščiai tarė jai: ‘‘Sužinok iš Samsono, kur glūdi didelės jo jėgos paslaptis ir kokiu būdu jį galėtume nugalėti ir surišti. Mes tau duosime kiekvienas po tūkstantį šimtą sidabrinių’‘. 07O 16 6 07O 16 6 69560 Delila klausė Samsoną: ‘‘Pasakyk man, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis ir kuo galima tave surišti, kad neištrūktum?’‘ 07O 16 7 07O 16 7 69570 Samsonas jai atsakė: ‘‘Jei mane surištų septyniomis virvėmis iš gyslų, kurios dar nėra išdžiūvusios, tai aš būčiau toks, kaip bet kuris kitas žmogus’‘. 07O 16 8 07O 16 8 69580 Filistinų kunigaikščiai atnešė jai septynias virves iš gyslų, kurios dar nebuvo išdžiūvusios, ir ji jomis surišo Samsoną. 07O 16 9 07O 16 9 69590 Jos kambaryje laukė pasislėpę vyrai. Delila sušuko: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Jis sutraukė virves, kaip sutrūksta pakuliniai siūlai nuo ugnies. Iš kur jo jėga­nepaaiškėjo. 07O 16 10 07O 16 10 69600 Delila tarė Samsonui: ‘‘Tu pasityčiojai iš manęs, meluodamas man. Dabar, prašau tavęs, pasakyk man, kuo galima tave surišti?’‘ 07O 16 11 07O 16 11 69610 Jis atsakė: ‘‘Jei mane surištų visiškai naujomis virvėmis, kurios dar nebuvo naudotos, tai aš turėčiau tokią jėgą, kaip bet kuris kitas žmogus’‘. 07O 16 12 07O 16 12 69620 Delila, surišusi naujomis virvėmis Samsoną, tarė: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Tuo metu pasislėpę vyrai sėdėjo kambaryje. Jis sutraukė virves kaip siūlus. 07O 16 13 07O 16 13 69630 Delila tarė Samsonui: ‘‘Lig šiol tu tyčiojaisi iš manęs ir man melavai. Pasakyk, kuo tave būtų galima surišti?’‘ Jis atsakė jai: ‘‘Jei supinsi septynias mano galvos garbanas į kasas ir prikalsi vinimi, aš tapsiu toks silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus’‘. 07O 16 14 07O 16 14 69640 Jam užmigus, ji supynė septynias jo galvos garbanas į kasas, prikalė jas vinimi ir tarė: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Pabudęs iš miego, jis ištraukė vinį su plaukais. 07O 16 15 07O 16 15 69650 Delila supykus tarė: ‘‘Kaip tu gali sakyti: ‘Aš myliu tave’, kai tavo širdis nėra su manimi? Jau tris kartus pasityčiojai iš manęs ir nepasakei, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis’‘. 07O 16 16 07O 16 16 69660 Ji nedavė jam ramybės savo kalbomis ir, primygtinai klausinėdama, taip jam įkyrėjo, 07O 16 17 07O 16 17 69670 kad jis pasakė jai visą tiesą: ‘‘Mano galva niekados nebuvo skusta, nes aš esu pašvęstas Dievui nuo pat gimimo. Jei man nuskustų galvą, tai netekčiau jėgos ir tapčiau silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus’‘. 07O 16 18 07O 16 18 69680 Delila pamatė, kad jis atvėrė jai širdį, ir pasišaukė filistinų kunigaikščius, sakydama: ‘‘Dar kartą ateikite, nes jis man atvėrė savo širdį’‘. Filistinų kunigaikščiai atėjo pas ją ir atnešė pinigus. 07O 16 19 07O 16 19 69690 Delila užmigdė Samsoną ant savo kelių ir, pasišaukusi vyrą, liepė nukirpti Samsonui septynias galvos garbanas. Jo jėga dingo. 07O 16 20 07O 16 20 69700 Ji tarė: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Pabudęs iš miego, jis galvojo, kad bus taip, kaip anksčiau. Bet jis nežinojo, kad Viešpats pasitraukė nuo jo. 07O 16 21 07O 16 21 69710 Filistinai, nutvėrę jį, išdūrė jam akis, nusivedė į Gazą ir, sukaustę varinėmis grandinėmis, pristatė jį sukti girnas kalėjime. 07O 16 22 07O 16 22 69720 Tuo laiku jo galvos plaukai pradėjo ataugti. 07O 16 23 07O 16 23 69730 Filistinų kunigaikščiai susirinko aukoti gausių aukų savo dievui Dagonui ir pasidžiaugti laimėjimu. Jie sakė: ‘‘Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas Samsoną, mūsų priešą’‘. 07O 16 24 07O 16 24 69740 Žmonės, jį matydami, garbino savo dievą: ‘‘Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas mūsų priešą, kuris nusiaubė mūsų šalį ir daug mūsiškių išžudė’‘. 07O 16 25 07O 16 25 69750 Įsilinksminę jie tarė: ‘‘Pašaukite Samsoną, kad jis mus palinksmintų’‘. Jie atvedė Samsoną iš kalėjimo ir jį pastatė tarp kolonų, kad juos linksmintų. 07O 16 26 07O 16 26 69760 Samsonas sakė jaunuoliui, kuris vedė jį už rankos: ‘‘Privesk mane prie kolonų, ant kurių laikosi pastatas, kad galėčiau atsiremti į jas’‘. 07O 16 27 07O 16 27 69770 Pastatas buvo pilnas vyrų ir moterų, ten buvo ir visi filistinų kunigaikščiai. Ant stogo buvo apie tris tūkstančius vyrų bei moterų, kurie žiūrėjo, kaip Samsonas juos linksmino. 07O 16 28 07O 16 28 69780 Samsonas šaukėsi Viešpaties: ‘‘Viešpatie Dieve, prašau, atsimink mane! Sustiprink mane, Viešpatie, dar kartą, kad atkeršyčiau filistinams vienu smūgiu už savo akis!’‘ 07O 16 29 07O 16 29 69790 Samsonas įsirėmė į abi vidurines kolonas, kurios laikė pastatą, į vieną­dešine, į kitą­kaire ranka 07O 16 30 07O 16 30 69800 ir tarė: ‘‘Mirštu drauge su filistinais!’‘ Ir iš visų jėgų pastūmė. Pastatas griuvo ant kunigaikščių ir ant visų jame buvusiųjų. Žuvusiųjų, kuriuos jis užmušė mirdamas, buvo daugiau negu tų, kuriuos užmušė gyvendamas. 07O 16 31 07O 16 31 69810 Po to atėjo jo broliai ir visi giminės. Jie, pasiėmę jį, nunešė ir palaidojo jo tėvo Manoacho kape tarp Coros ir Eštaolio. Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų. 07O 17 1 07O 17 1 69820 Efraimo aukštumose gyveno vyras, vardu Mikajas. 07O 17 2 07O 17 2 69830 Jis tarė savo motinai: ‘‘Tu prakeikei tą, kuris paėmė iš tavęs tūkstantį šimtą sidabrinių. Tie pinigai yra pas mane. Aš juos paėmiau’‘. Jo motina tarė: ‘‘Viešpats telaimina tave, mano sūnau’‘. 07O 17 3 07O 17 3 69840 Kai jis sugrąžino motinai tūkstantį šimtą sidabrinių, motina tarė: ‘‘Aš visus tuos pinigus pašvenčiau Viešpačiui, kad mano sūnus, ėmęs juos iš mano rankos, padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Todėl dabar aš atiduosiu juos tau’‘. 07O 17 4 07O 17 4 69850 Bet jis sugrąžino pinigus motinai. Ji paėmė du šimtus sidabrinių ir atidavė auksakaliui, kad iš jų padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Juos pastatė Mikajo namuose. 07O 17 5 07O 17 5 69860 Mikajas įrengė savo namuose dievų šventyklą, padarė efodą ir terafimą ir paskyrė vieną iš savo sūnų kunigu. 07O 17 6 07O 17 6 69870 Tuo metu Izraelyje nebuvo karaliaus. Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga. 07O 17 7 07O 17 7 69880 Judo Betliejuje buvo jaunas levitas, kuris ten gyveno. 07O 17 8 07O 17 8 69890 Palikęs Judo Betliejų, jis ieškojo kitos vietos, tinkamos apsigyventi. Keliaudamas jis atėjo pas Mikają, kuris gyveno Efraimo aukštumose. 07O 17 9 07O 17 9 69900 Mikajas jo klausė: ‘‘Iš kur tu?’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš esu levitas iš Judo Betliejaus ir ieškau vietos apsigyventi’‘. 07O 17 10 07O 17 10 69910 Mikajas jam atsakė: ‘‘Pasilik pas mane ir būk man tėvu ir kunigu. Aš tau duosiu metams dešimt sidabrinių, drabužius ir visą išlaikymą’‘. 07O 17 11 07O 17 11 69920 Levitas sutiko apsigyventi pas jį. Jaunuolis buvo jam kaip sūnus. 07O 17 12 07O 17 12 69930 Mikajas paskyrė levitą kunigu, ir jaunuolis gyveno jo namuose. 07O 17 13 07O 17 13 69940 Mikajas sakė: ‘‘Dabar žinau, kad Viešpats darys man gera, nes turiu levitą kunigu’‘. 07O 18 1 07O 18 1 69950 Tuo metu Izraelis neturėjo karaliaus. Dano giminė ieškojo krašto, kuriame galėtų apsigyventi, nes tuo laiku jiems dar nebuvo duota paveldėjimo tarp Izraelio giminių. 07O 18 2 07O 18 2 69960 Jie pasiuntė savo giminės penkis vyrus iš Coros ir Eštaolio išžvalgyti kraštą. Atėję į Efraimo aukštumas, jie apsinakvojo Mikajo namuose. 07O 18 3 07O 18 3 69970 Būdami pas Mikają, jie atpažino jaunuolio levito balsą ir, užėję pas jį, paklausė: ‘‘Kas tave čia atvedė? Ką tu čia veiki? Ką tu čia turi?’‘ 07O 18 4 07O 18 4 69980 Jis jiems papasakojo, kad Mikajas pasamdė jį būti jo kunigu. 07O 18 5 07O 18 5 69990 Jie prašė: ‘‘Paklausk Dievo, ar mūsų kelionė bus sėkminga?’‘ 07O 18 6 07O 18 6 70000 Kunigas jiems atsakė: ‘‘Eikite ramybėje. Viešpats mato kelią, kuriuo jūs einate’‘. 07O 18 7 07O 18 7 70010 Žvalgai išėjo ir nuvyko į Laišą. Ten jie matė, kad žmonės gyvena nerūpestingai, pagal sidoniečių papročius, ramiai ir saugiai. Tarp jų nebuvo valdininkų, kurie jiems vadovautų. Jie gyveno toli nuo sidoniečių ir nepalaikė jokių ryšių su kitais. 07O 18 8 07O 18 8 70020 Jiems sugrįžus pas savo brolius į Corą ir Eštaolį, tie klausė juos: ‘‘Ką matėte?’‘ 07O 18 9 07O 18 9 70030 Jie atsakė: ‘‘Kilkite ir eikime! Mes matėme žemę, kuri yra labai gera. Nedelskite eiti ir užimti ją. 07O 18 10 07O 18 10 70040 Nuėję užklupsite žmones, kurie jaučiasi saugūs. Jų kraštas platus, ir Dievas jį atidavė į jūsų rankas; tai kraštas, kuriame nieko netrūksta, kas yra žemėje’‘. 07O 18 11 07O 18 11 70050 Iš Coros ir Eštaolio pakilo šeši šimtai Dano giminės ginkluotų vyrų. 07O 18 12 07O 18 12 70060 Jie atžygiavę pasistatė stovyklą Judo Kirjat Jearime. Ta vieta tebevadinama Dano stovykla iki šios dienos ir yra už Kirjat Jearimo. 07O 18 13 07O 18 13 70070 Iš ten jie žygiavo į Efraimo aukštumas ir pasiekė Mikajo namus. 07O 18 14 07O 18 14 70080 Tie penki vyrai, kurie išžvalgė Laišo šalį, tarė savo broliams: ‘‘Ar žinote, kad šiuose namuose yra efodas, terafimas ir drožtas bei lietas atvaizdai? Pagalvokite, ką reikėtų daryti’‘. 07O 18 15 07O 18 15 70090 Jie užsuko į jaunuolio levito namus, Mikajo namus, ir pasveikino jį. 07O 18 16 07O 18 16 70100 Ir šeši šimtai Dano giminės apsiginklavusių karių stovėjo tarpuvartėje. 07O 18 17 07O 18 17 70110 Tuo metu vyrai, kurie buvo išžvalgyti krašto, įėjo į Mikajo namus ir paėmė drožtą atvaizdą, efodą, terafimą ir nulietą atvaizdą. Tuo laiku kunigas stovėjo tarpuvartėje su šešiais šimtais apsiginklavusių vyrų. 07O 18 18 07O 18 18 70120 Jiems įsibrovus į Mikajo namus ir paėmus visus minėtus daiktus, kunigas klausė: ‘‘Ką darote?’‘ 07O 18 19 07O 18 19 70130 Jie atsakė jam: ‘‘Tylėk! Užsidenk ranka burną ir eik su mumis. Būk mums tėvu ir kunigu. Ar tau geriau būti kunigu vieno vyro namams, ar visos giminės Izraelyje?’‘ 07O 18 20 07O 18 20 70140 Kunigas nudžiugo. Jis paėmė efodą, terafimą bei drožtą atvaizdą ir įsimaišė tarp žmonių. 07O 18 21 07O 18 21 70150 Po to jie, sustatę priekyje vaikus, galvijus ir vežimus, pasisuko ir keliavo toliau. 07O 18 22 07O 18 22 70160 Jiems nutolus nuo Mikajo namų, Mikajo kaimynai susibūrę pasivijo danius. 07O 18 23 07O 18 23 70170 Jie šaukė Dano vaikams, ir tie atsigręžę klausė Mikają: ‘‘Kas atsitiko, kad atėjai su tokiu būriu?’‘ 07O 18 24 07O 18 24 70180 Jis atsakė: ‘‘Jūs paėmėte mano dievus, kuriuos pasidariau, kunigą ir nuėjote. Kas gi man beliko? Ir dar klausiate, kas atsitiko?’‘ 07O 18 25 07O 18 25 70190 Danai atsakė: ‘‘Nutilk! Neerzink mūsų, kad įpykę vyrai neužpultų ir nenužudytų tavęs ir tavo giminės’‘. 07O 18 26 07O 18 26 70200 Ir danai nuėjo savo keliu. Mikajas, matydamas, kad jie buvo stipresni už jį, sugrįžo į savo namus. 07O 18 27 07O 18 27 70210 Danai paėmė tai, ką Mikajas buvo pasidaręs, ir kunigą. Nuėję į Laišą, užpuolė ramius ir saugiai besijaučiančius gyventojus, juos išžudė kardu, o miestą sudegino. 07O 18 28 07O 18 28 70220 Niekas jiems nepadėjo, nes jie gyveno toli nuo Sidono ir nepalaikė jokių ryšių su kitais. Tas miestas buvo Bet Rehobo slėnyje. Danai miestą atstatė ir apsigyveno jame. 07O 18 29 07O 18 29 70230 Tą miestą jie pavadino Izraelio sūnaus Dano, savo tėvo, vardu. Anksčiau tas miestas vadinosi Laišas. 07O 18 30 07O 18 30 70240 Danai pasistatė drožtą atvaizdą, o Manaso sūnaus Geršomo sūnus Jehonatanas ir jo sūnūs buvo kunigais Dano giminėje iki ištrėmimo dienos. 07O 18 31 07O 18 31 70250 Jie laikė pas save Mikajo padarytą drožtą atvaizdą visą laiką, kol Dievo šventykla buvo Šilojuje. 07O 19 1 07O 19 1 70260 Tuo metu, kai Izraelyje nebuvo karaliaus, vienas levitas gyveno kaip ateivis Efraimo kalnyno pakraštyje. Jis turėjo sugulovę iš Judo Betliejaus. 07O 19 2 07O 19 2 70270 Sugulovė buvo jam neištikima. Ji pabėgo nuo jo į savo tėvo namus, į Judo Betliejų, ir buvo ten keturis mėnesius. 07O 19 3 07O 19 3 70280 Jos vyras, nuėjęs į jos tėvo namus, maloniai kalbėjo su ja ir norėjo parsivesti ją atgal. Jis buvo pasiėmęs savo tarną ir porą asilų. Merginos tėvas džiaugėsi jį sutikdamas. 07O 19 4 07O 19 4 70290 Uošvis užlaikė jį, ir jis pasiliko ten tris dienas. Jie valgė, gėrė ir nakvojo. 07O 19 5 07O 19 5 70300 Ketvirtą dieną, atsikėlę anksti rytą, jie ruošėsi keliauti. Merginos tėvas sakė savo žentui: ‘‘Pavalgyk, o paskui galėsite keliauti’‘. 07O 19 6 07O 19 6 70310 Jie abu valgė ir gėrė. Po to merginos tėvas tarė: ‘‘Pasilik nakčiai! Tegul pasidžiaugia tavo širdis’‘. 07O 19 7 07O 19 7 70320 Jis norėjo keliauti, bet uošvis jį perkalbėjo, kad jis pasiliktų nakvoti. 07O 19 8 07O 19 8 70330 Penktąją dieną atsikėlęs anksti norėjo keliauti. Merginos tėvas tarė: ‘‘Pasistiprink ir pasilik iki popietės’‘. Juodu pavalgė. 07O 19 9 07O 19 9 70340 Kai levitas, jo sugulovė ir tarnas pasiruošė keliauti, uošvis vėl kalbėjo: ‘‘Žiūrėk, diena jau eina vakarop. Pasilikite nakčiai. Tegul pasidžiaugia tavo širdis, o rytoj, anksti atsikėlę, galėsite keliauti į namus’‘. 07O 19 10 07O 19 10 70350 Tačiau jis nebenorėjo nakvoti ir iškeliavo. Jis atvyko iki Jebuso (dabartinė Jeruzalė). Jis turėjo su savimi porą pabalnotų asilų ir sugulovę. 07O 19 11 07O 19 11 70360 Saulei leidžiantis, jie buvo prie Jebuso. Tarnas sakė savo šeimininkui: ‘‘Pasukime į šitą jebusiečių miestą ir nakvokime ten’‘. 07O 19 12 07O 19 12 70370 O šeimininkas atsakė: ‘‘Ne, mes nesuksime į svetimtaučių miestą. Jie nėra Izraelio vaikai. Keliausime toliau iki Gibėjos miesto’‘. 07O 19 13 07O 19 13 70380 Ir jis sakė savo tarnui: ‘‘Eime nakvoti į Gibėją arba į Ramą’‘. 07O 19 14 07O 19 14 70390 Jie praėjo Jebusą ir keliavo toliau. Kai jie buvo prie Gibėjos miesto, priklausančio Benjaminui, nusileido saulė. 07O 19 15 07O 19 15 70400 Ir jie pasuko į Gibėją, kad apsistotų nakčiai. Atėję jie pasiliko miesto gatvėje, nes neatsirado nė vieno, kuris būtų juos priėmęs į savo namus nakvynei. 07O 19 16 07O 19 16 70410 Tuo metu senas vyras grįžo iš lauko darbų. Jis buvo nuo Efraimo aukštumų ir gyveno kaip ateivis Gibėjoje. Tos vietos gyventojai buvo benjaminai. 07O 19 17 07O 19 17 70420 Jis pamatė pakeleivį miesto gatvėje. Senas žmogus paklausė: ‘‘Iš kur atvykai ir kur eini?’‘ 07O 19 18 07O 19 18 70430 Tas jam atsakė: ‘‘Mes einame iš Judo Betliejaus į Efraimo kalnyno pakraštį, nes ten gyvenu. Buvau nuvykęs į Judo Betliejų, o dabar einu į Viešpaties namus. Neatsirado nė vieno, kuris priimtų mane nakvoti. 07O 19 19 07O 19 19 70440 Turime šiaudų ir pašaro asilams, taip pat duonos ir vyno man, tavo tarnaitei ir jaunuoliui, kuris yra su tavo tarnais. Mums nieko netrūksta’‘. 07O 19 20 07O 19 20 70450 Senas vyras atsakė: ‘‘Ramybė tau. Visa, ko reikia, parūpinsiu, tik nenakvok gatvėje’‘. 07O 19 21 07O 19 21 70460 Jis įvedė juos į savo namus ir pašėrė asilus. Jie nusiplovė kojas, valgė ir gėrė. 07O 19 22 07O 19 22 70470 Kai jie linksmino savo širdis, miesto vyrai, Belialo sūnūs, apsupo namą ir daužė duris, šaukdami: ‘‘Išvesk tą vyrą, kuris atvyko į tavo namus, kad jį pažintume!’‘ 07O 19 23 07O 19 23 70480 Namų šeimininkas išėjęs tarė: ‘‘Ne, broliai. Meldžiu, nesielkite taip piktai. Šitas vyras yra svečias mano namuose, nedarykite tokios kvailystės. 07O 19 24 07O 19 24 70490 Aš turiu dukterį, nekaltą mergaitę, ir tas vyras turi sugulovę. Aš jas išvesiu jums. Jūs galite žeminti jas ir daryti su jomis, kas jums atrodo tinkama. Tačiau su tuo vyru nesielkite taip bjauriai’‘. 07O 19 25 07O 19 25 70500 Bet vyrai nenorėjo jo klausyti. Tada vyras paėmė savo sugulovę ir išvedė jiems. Jie išniekino ją ir vargino ją visą naktį. Dienai brėkštant, jie ją paleido. 07O 19 26 07O 19 26 70510 Ta moteris atėjo auštant ir parkrito prie to vyro namo durų, kur buvo jos šeimininkas, ir gulėjo, iki prašvito. 07O 19 27 07O 19 27 70520 Atsikėlęs rytą, jos šeimininkas atidarė duris, norėdamas keliauti. Moteris, jo sugulovė, gulėjo parkritusi prie namo durų, ištiesusi rankas ant slenksčio. 07O 19 28 07O 19 28 70530 Jis tarė jai: ‘‘Kelkis, keliaukime’‘. Bet ji neatsakė. Jis ją užkėlė ant asilo ir parkeliavo į savo namus. 07O 19 29 07O 19 29 70540 Namuose paėmė peilį ir supjaustė savo sugulovę į dvyliką gabalų, ir išsiuntė visoms Izraelio giminėms. 07O 19 30 07O 19 30 70550 Tai matydami, visi kalbėjo: ‘‘Tokių įvykių nėra buvę nuo izraelitų išvykimo iš Egipto iki šios dienos. Apsvarstykime, pasitarkime ir nuspręskime, ką daryti’‘. 07O 20 1 07O 20 1 70560 Izraelitai nuo Dano iki Beer Šebos, taip pat ir Gileado krašto vyrai susirinko visi kaip vienas Micpoje. 07O 20 2 07O 20 2 70570 Visos Izraelio tautos giminių vadai ir keturi šimtai tūkstančių ginkluotų vyrų dalyvavo susirinkime. 07O 20 3 07O 20 3 70580 Benjaminai išgirdo, kad izraelitai susirinko Micpoje. Izraelitai klausė: ‘‘Sakykite, kaip atsitiko tokia piktadarystė?’‘ 07O 20 4 07O 20 4 70590 Levitas, nužudytosios moters vyras, atsakė: ‘‘Atvykau su savo sugulove į Gibėją, priklausančią Benjaminui, ir apsinakvojau. 07O 20 5 07O 20 5 70600 Gibėjos vyrai naktį apsupo namus. Jie norėjo mane nužudyti; mano sugulovę taip nukankino, kad ji mirė. 07O 20 6 07O 20 6 70610 Tuomet savo sugulovę supjausčiau ir jos dalis išsiunčiau į visus Izraelio paveldėtus kraštus, nes jie padarė Izraelyje bjaurų nusikaltimą. 07O 20 7 07O 20 7 70620 Izraelitai, dabar apsvarstykite ir nutarkite, ką daryti’‘. 07O 20 8 07O 20 8 70630 Visa tauta vienu balsu pasisakė: ‘‘Nė vienas iš mūsų neisime į savo palapinę ir negrįšime į namus. 07O 20 9 07O 20 9 70640 Štai ką mes padarysime Gibėjai: mesime burtą, eidami prieš juos. 07O 20 10 07O 20 10 70650 Išskirsime iš visų Izraelio giminių po dešimt vyrų iš šimto, po šimtą iš tūkstančio ir po tūkstantį iš dešimt tūkstančių, kad atgabentų maisto kariams, kurie eis prieš Benjamino Gibėją nubausti už padarytą Izraelyje bjaurų nusikaltimą’‘. 07O 20 11 07O 20 11 70660 Visi Izraelio vyrai susirinko kariauti prieš tą miestą ir buvo kaip vienas. 07O 20 12 07O 20 12 70670 Izraelio giminių vadai išsiuntė vyrus į visą Benjamino kraštą, klausdami: ‘‘Kodėl tarp jūsų vyksta tokios piktadarystės? 07O 20 13 07O 20 13 70680 Išduokite tuos vyrus, Belialo vaikus, gyvenančius Gibėjoje, kad juos nubaustume mirtimi ir pašalintume pikta iš Izraelio’‘. Benjaminai nenorėjo klausyti savo brolių izraelitų. 07O 20 14 07O 20 14 70690 Jie susirinko iš visų miestų į Gibėją kariauti su izraelitais. 07O 20 15 07O 20 15 70700 Jų buvo dvidešimt šeši tūkstančiai kardais ginkluotų vyrų, neskaičiuojant Gibėjos septynių šimtų rinktinių karių. 07O 20 16 07O 20 16 70710 Iš visų žmonių buvo septyni šimtai rinktinių vyrų, kurie buvo kairiarankiai ir galėjo pataikyti iš mėtyklės akmeniu į plauką. 07O 20 17 07O 20 17 70720 Izraelitų, išskyrus benjaminus, buvo keturi šimtai tūkstančių ginkluotų vyrų. 07O 20 18 07O 20 18 70730 Jie atvyko į Betelį Dievo pasiklausti, kas iš jų pirmas turi pradėti kovą su benjaminais. Viešpats atsakė: ‘‘Judas eis pirmas’‘. 07O 20 19 07O 20 19 70740 Izraelitai anksti rytą pasistatė stovyklą prie Gibėjos 07O 20 20 07O 20 20 70750 ir išsirikiavo kautynėms prieš Benjaminą ir Gibėją. 07O 20 21 07O 20 21 70760 Benjaminai, išėję iš Gibėjos, tą dieną sunaikino dvidešimt du tūkstančius izraelitų. 07O 20 22 07O 20 22 70770 Izraelio kariai, atgavę drąsą, vėl išsirikiavo kautynėms toje pačioje vietoje. 07O 20 23 07O 20 23 70780 Prieš kautynes izraelitai nuvyko į Betelį ir verkė Viešpaties akivaizdoje iki vakaro, ir klausė: ‘‘Ar mums dar kartą eiti į mūšį su mūsų broliais benjaminais?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Eikite prieš juos’‘. 07O 20 24 07O 20 24 70790 Izraelitai antrą kartą išėjo prieš benjaminus, 07O 20 25 07O 20 25 70800 o benjaminai išėjo jiems priešais iš Gibėjos ir išžudė aštuoniolika tūkstančių Izraelio ginkluotų karių. 07O 20 26 07O 20 26 70810 Tada visi izraelitai ir visa tauta atėjo į Betelį. Ten jie sėdėjo verkdami Viešpaties akivaizdoje ir pasninkavo iki vakaro. Jie aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Viešpačiui. 07O 20 27 07O 20 27 70820 Izraelitai klausė Viešpaties (tada ten buvo Dievo Sandoros skrynia 07O 20 28 07O 20 28 70830 ir Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas tuo metu buvo prie jos), sakydami: ‘‘Ar mums dar kartą eiti į kovą prieš mūsų brolius benjaminus?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Eikite, nes rytoj Aš juos atiduosiu į jūsų rankas’‘. 07O 20 29 07O 20 29 70840 Izraelis pastatė pasalas aplink Gibėją. 07O 20 30 07O 20 30 70850 Trečią dieną Izraelis išėjo prieš benjaminus ir išsirikiavo prieš Gibėją kaip anksčiau. 07O 20 31 07O 20 31 70860 Benjaminai išėjo prieš tautą ir, atsitraukę nuo miesto kaip anksčiau, pradėjo žudyti žmones ant vieškelių, kurių vienas veda į Betelį, o kitas­į Gibėją. Krito apie trisdešimt Izraelio vyrų. 07O 20 32 07O 20 32 70870 Tada benjaminai manė, kad izraelitai traukiasi nuo jų kaip anksčiau, o izraelitai bėgo, norėdami juos nuvilioti nuo miesto į vieškelius. 07O 20 33 07O 20 33 70880 Izraelitai išsirikiavo kovai prie Baal Tamaros; tuomet Izraelio pasalos pulkai pakilo iš savo vietų už Gibėjos miesto. 07O 20 34 07O 20 34 70890 Atėjo prieš Gibėją dešimt tūkstančių rinktinių vyrų iš viso Izraelio, ir užvirė smarki kova. Benjaminai nežinojo, kad jų laukia nelaimė. 07O 20 35 07O 20 35 70900 Viešpats suteikė pergalę Izraeliui, ir jie sunaikino tą dieną dvidešimt penkis tūkstančius šimtą benjaminų, ginkluotų kardais. 07O 20 36 07O 20 36 70910 Benjaminai pamatė, kad jie sumušti. Izraelitai davė benjaminams vietos, nes pasitikėjo pasala, kuri buvo pastatyta prie Gibėjos. 07O 20 37 07O 20 37 70920 Pasalos pulkai netikėtai puolė Gibėją, užėmė miestą ir išžudė kardais gyventojus. 07O 20 38 07O 20 38 70930 Izraelitų ir pasalos sutartas ženklas buvo padegti miestą, kad iš jo kiltų dūmai. 07O 20 39 07O 20 39 70940 Izraelitai traukėsi iš mūšio, ir benjaminai nužudė apie trisdešimt izraelitų, manydami, kad jie bėga sumušti kaip pirmajame mūšyje. 07O 20 40 07O 20 40 70950 Bet kai iš miesto pradėjo kilti liepsna ir dūmai, benjaminai atsigręžę pamatė, kad miestas dega. 07O 20 41 07O 20 41 70960 Kai Izraelio kariai atsigręžė, benjaminai išsigando, nes pamatė, kad juos užklupo nelaimė. 07O 20 42 07O 20 42 70970 Jie pasuko bėgti dykumos link. Izraelitai pasivijo juos, ir išėjusieji iš miesto taip pat naikino juos. 07O 20 43 07O 20 43 70980 Jie apsupo benjaminus ir persekiojo, naikindami iki Gibėjos. 07O 20 44 07O 20 44 70990 Benjaminų čia krito aštuoniolika tūkstančių vyrų, narsių karių. 07O 20 45 07O 20 45 71000 Jiems bėgant į dykumą prie Rimono uolos, jų krito dar penki tūkstančiai vyrų, likusius izraelitai persekiojo ligi Gidomo ir nužudė dar du tūkstančius vyrų. 07O 20 46 07O 20 46 71010 Tą dieną benjaminų žuvo dvidešimt penki tūkstančiai ginkluotų vyrų, narsių karių. 07O 20 47 07O 20 47 71020 Šeši šimtai benjaminų nubėgo į dykumą prie Rimono uolos ir pasiliko ten keturis mėnesius. 07O 20 48 07O 20 48 71030 Izraelitai sugrįžę išžudė visus benjaminus ir gyvulius, o miestus sudegino. 07O 21 1 07O 21 1 71040 Izraelitai prisiekė Micpoje, kad nė vienas jų neišleis savo dukters už benjamino. 07O 21 2 07O 21 2 71050 Susirinkę Betelyje, jie sėdėjo iki vakaro Dievo akivaizdoje graudžiai verkdami 07O 21 3 07O 21 3 71060 ir klausė: ‘‘Viešpatie, Izraelio Dieve, kodėl taip atsitiko Izraelyje? Kodėl šiandien pasigendame vienos Izraelio giminės?’‘ 07O 21 4 07O 21 4 71070 Kitą dieną žmonės, anksti atsikėlę, pastatė aukurą ir aukojo deginamąsias ir padėkos aukas. 07O 21 5 07O 21 5 71080 Izraelitai klausė: ‘‘Kas iš Izraelio giminių neatvyko į susirinkimą Betelyje?’‘ Nes jie buvo prisiekę, kad tie, kurie neateis į susirinkimą Micpoje, bus baudžiami mirtimi. 07O 21 6 07O 21 6 71090 Izraelitai gailėjosi brolio Benjamino ir kalbėjo: ‘‘Šiandien viena Izraelio giminė sunaikinta. 07O 21 7 07O 21 7 71100 Ką darysime, kad likusieji benjaminai gautų žmonų? Juk mes prisiekėme Viešpačiu, kad jiems neduosime savo dukterų’‘. 07O 21 8 07O 21 8 71110 Jie klausė: ‘‘Kas iš Izraelio giminių neatvyko Viešpaties akivaizdon į Micpą?’‘ Paaiškėjo, kad iš Jabeš Gileado niekas nebuvo atvykęs į susirinkimą. 07O 21 9 07O 21 9 71120 Patikrinę pamatė, kad nebuvo nė vieno žmogaus iš Jabeš Gileado. 07O 21 10 07O 21 10 71130 Susirinkimas pasiuntė dvylika tūkstančių rinktinių karių ir jiems įsakė kardu išžudyti Jabeš Gileado vyrus, moteris ir vaikus. 07O 21 11 07O 21 11 71140 Jie sakė: ‘‘Nužudykite kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį, gulėjusią su vyru’‘. 07O 21 12 07O 21 12 71150 Jabeš Gileade jie rado keturis šimtus nekaltų mergaičių, kurias atvedė stovyklon į Šilojų, Kanaano krašte. 07O 21 13 07O 21 13 71160 Po to visas susirinkimas pasiūlė taiką benjaminams, apsistojusiems prie Rimono uolos. 07O 21 14 07O 21 14 71170 Tuomet benjaminai sugrįžo, o izraelitai atidavė jiems mergaites iš Jabeš Gileado. Bet jiems jų neužteko. 07O 21 15 07O 21 15 71180 Tauta gailėjosi Benjamino, nes Viešpats padarė spragą tarp Izraelio giminių. 07O 21 16 07O 21 16 71190 Izraelio vyresnieji klausė: ‘‘Ką darysime? Kaip surasime likusiems vyrams žmonų, nes Benjamino moterys išžudytos?’‘ 07O 21 17 07O 21 17 71200 Jie tarė: ‘‘Benjamino paveldėjimas teks išlikusiems, kad nebūtų sunaikinta giminė Izraelyje. 07O 21 18 07O 21 18 71210 Tačiau mes negalime duoti jiems žmonų iš savo dukterų’‘. Izraelitai buvo prisiekę: ‘‘Prakeiktas, kuris duotų dukterį benjaminui’‘. 07O 21 19 07O 21 19 71220 Jie kalbėjo benjaminams: ‘‘Kasmet vyksta Viešpaties šventė Šilojuje, kuris yra į šiaurę nuo Betelio, į rytus nuo vieškelio, vedančio iš Betelio į Sichemą, ir į pietus nuo Lebonos. 07O 21 20 07O 21 20 71230 Nuėję į Šilojų, pasislėpkite vynuogynuose 07O 21 21 07O 21 21 71240 ir stebėkite. Kai išeis Šilojo dukterys žaisti ratelį, išeikite iš vynuogynų ir, pasigrobę kiekvienas sau žmoną iš Šilojo dukterų, grįžkite į Benjamino kraštą. 07O 21 22 07O 21 22 71250 O kai ateis jų tėvai arba broliai su skundu pas mus, mes jiems sakysime: ‘Būkite jiems malonūs, nes mes nekariavome, kad gautume jiems žmonų, ir jūs patys jiems nedavėte, tai ir nenusikaltote’ ‘‘. 07O 21 23 07O 21 23 71260 Benjaminai taip ir padarė: jie pasiėmė tiek mergaičių, kiek jiems reikėjo žmonų. Po to kiekvienas sugrįžo į savo žemę, atstatė miestus ir juose gyveno. 07O 21 24 07O 21 24 71270 Izraelitai taip pat sugrįžo kiekvienas į savo giminę, į savo šeimą savo žemėje. 07O 21 25 07O 21 25 71280 Tuo metu Izraelyje nebuvo karaliaus. Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga. 08O 1 1 08O 1 1 71290 Teisėjų valdymo laikais šalyje kilo badas. Vienas vyras iš Judo Betliejaus su žmona ir dviem sūnumis iškeliavo gyventi į Moabo kraštą. 08O 1 2 08O 1 2 71300 To vyro vardas buvo Elimelechas, jo žmonos vardas Noomė, o sūnų­Machlonas ir Kiljonas, efratai iš Judo Betliejaus. Jie atvyko į Moabo kraštą ir ten apsigyveno. 08O 1 3 08O 1 3 71310 Noomės vyras Elimelechas mirė ir ji liko su dviem sūnumis. 08O 1 4 08O 1 4 71320 Jie vedė žmonas moabites. Viena vardu Orpa, o kita­Rūta. Jie ten išgyveno apie dešimt metų. 08O 1 5 08O 1 5 71330 Po to abu sūnūs, Machlonas ir Kiljonas, mirė. Moteris neteko abiejų sūnų ir vyro. 08O 1 6 08O 1 6 71340 Ji su savo marčiomis pakilo grįžti į savo kraštą, nes buvo girdėjusi būdama Moabo krašte, kad Viešpats aplankė savo tautą, duodamas jiems duonos. 08O 1 7 08O 1 7 71350 Ji išėjo iš ten, kur gyveno kartu su savo marčiomis, ir ėjo į Judą. 08O 1 8 08O 1 8 71360 Noomė tarė savo marčioms: ‘‘Eikite namo pas savo motinas. Viešpats tebūna malonus jums, kaip jūs buvote mirusiems ir man. 08O 1 9 08O 1 9 71370 Viešpats jums tesuteikia poilsį vyro namuose’‘. Noomė pabučiavo savo marčias, kurios pakėlė balsus ir verkė. 08O 1 10 08O 1 10 71380 Ir jos sakė: ‘‘Mes norime eiti su tavimi pas tavo žmones’‘. 08O 1 11 08O 1 11 71390 Noomė atsakė: ‘‘Grįžkite, mano dukros. Kodėl jūs norite eiti su manimi? Ar manote, kad aš galiu užauginti sūnus, kurie taptų jūsų vyrais? 08O 1 12 08O 1 12 71400 Grįžkite, mano dukros. Aš juk per sena vedyboms. Jei turėčiau viltį dar šiąnakt ištekėti ir pagimdyti sūnų, 08O 1 13 08O 1 13 71410 argi jūs lauktumėte, kol jis užaugs? Argi dėl to susilaikytumėte nuo santuokos? Ne, mano dukros. Man labai skaudu dėl jūsų, bet Viešpaties ranka yra prieš mane’‘. 08O 1 14 08O 1 14 71420 Jos pakėlė balsus ir vėl verkė. Orpa atsisveikino su savo anyta, o Rūta pasiliko su ja. 08O 1 15 08O 1 15 71430 Noomė tarė: ‘‘Tavo brolienė sugrįžo pas savo tautą ir savo dievus. Grįžk ir tu’‘. 08O 1 16 08O 1 16 71440 Tačiau Rūta atsakė: ‘‘Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta yra mano tauta ir tavo Dievas­mano Dievas. 08O 1 17 08O 1 17 71450 Kur tu mirsi, ir aš ten mirsiu ir būsiu palaidota. Tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau, bet tik mirtis atskirs mane nuo tavęs’‘. 08O 1 18 08O 1 18 71460 Noomė matė, kad Rūta tvirtai pasiryžusi eiti su ja, ir nustojo atkalbinėti. 08O 1 19 08O 1 19 71470 Taip jos keliavo, kol atėjo į Betliejų. Joms atėjus į Betliejų, visas miestas sujudo ir klausinėjo: ‘‘Ar tai Noomė?’‘ 08O 1 20 08O 1 20 71480 Ji atsakė: ‘‘Nevadinkite manęs Noome, vadinkite mane Mara, nes Visagalis labai apkartino mano gyvenimą. 08O 1 21 08O 1 21 71490 Išėjau turtinga, o Viešpats parvedė tuščiomis rankomis. Kodėl vadinate mane Noome? Juk Viešpats paliudijo prieš mane, Visagalis mane nubaudė’‘. 08O 1 22 08O 1 22 71500 Taip grįžo Noomė ir jos marti moabitė Rūta iš Moabo krašto. Jos atvyko į Betliejų miežių pjūties pradžioje. 08O 2 1 08O 2 1 71510 Noomės giminaitis iš vyro pusės buvo Boozas, pasiturintis vyras iš Elimelecho giminės. 08O 2 2 08O 2 2 71520 Moabitė Rūta tarė Noomei: ‘‘Leisk man eiti į lauką varpų rinkti, kur man leis’‘. Noomė sakė: ‘‘Eik, mano dukra’‘. 08O 2 3 08O 2 3 71530 Nuėjusi ji rinko varpas paskui pjovėjus. Jai pasitaikė rinkti lauke, kuris priklausė Boozui iš Elimelecho giminės. 08O 2 4 08O 2 4 71540 Kaip tik tuo metu Boozas atėjo iš Betliejaus ir pasveikino pjovėjus: ‘‘Viešpats su jumis’‘. Tie jam atsakė: ‘‘Telaimina tave Viešpats’‘. 08O 2 5 08O 2 5 71550 Tada Boozas paklausė pjovėjų prižiūrėtoją: ‘‘Kas šita moteris?’‘ 08O 2 6 08O 2 6 71560 Prižiūrėtojas atsakė: ‘‘Ji yra moabitė, atvykusi su Noome iš Moabo krašto. 08O 2 7 08O 2 7 71570 Ji prašė: ‘Leisk man rinkti paskui pjovėjus nukritusias varpas’. Ji atėjo ir buvo čia nuo ryto iki dabar, tik trumpam buvo parėjusi į namus’‘. 08O 2 8 08O 2 8 71580 Boozas tarė Rūtai: ‘‘Klausyk, mano dukra! Neik rinkti į kitą lauką ir nesitrauk iš čia, bet pasilik prie mano moterų. 08O 2 9 08O 2 9 71590 Sek paskui pjovėjus. Aš įsakiau jaunuoliams tavęs neliesti. Ištroškusi eik prie ąsočių ir gerk tai, ką pjovėjai geria’‘. 08O 2 10 08O 2 10 71600 Ji puolė veidu į žemę ir, nusilenkusi iki žemės, klausė: ‘‘Kodėl tu man toks malonus ir atkreipei dėmesį į mane, nors esu svetimšalė?’‘ 08O 2 11 08O 2 11 71610 Boozas atsakė jai: ‘‘Man viską papasakojo, kaip tu, tavo vyrui mirus, elgeisi su anyta ir kaip palikusi tėvą, motiną ir gimtąją šalį, atvykai į tautą, kurios anksčiau nepažinai. 08O 2 12 08O 2 12 71620 Teatlygina tau Viešpats už tai, ką padarei, ir teduoda tau pilną užmokestį Viešpats, Izraelio Dievas, po kurio sparnais atėjai prisiglausti’‘. 08O 2 13 08O 2 13 71630 Ji atsakė: ‘‘Mano viešpatie, kad tik rasčiau malonę tavo akyse. Tu paguodei mane, draugiškai kreipdamasis į savo tarnaitę, nors neprilygstu tavo tarnaitėms’‘. 08O 2 14 08O 2 14 71640 Valgant Boozas jai tarė: ‘‘Ateik čia, valgyk duonos ir padažyk savo kąsnį vyne’‘. Ji atsisėdo šalia pjovėjų, o jis padavė jai paskrudintų grūdų. Ji pavalgė, o kas liko, pasilaikė. 08O 2 15 08O 2 15 71650 Kai ji kėlėsi rinkti, Boozas įsakė savo tarnams: ‘‘Leiskite jai rinkti tarp pėdų ir nepriekaištaukite. 08O 2 16 08O 2 16 71660 Iš pėdų tyčiomis ištraukite ir palikite jai, kad galėtų rinkti; nedrauskite jai’‘. 08O 2 17 08O 2 17 71670 Ji rinko iki vakaro. Surinktas varpas iškūlė ir buvo arti efos miežių. 08O 2 18 08O 2 18 71680 Parėjusi į miestą, ji parodė savo anytai, kiek pririnko. Be to, padavė jai likusį maistą, kurį buvo pasilaikiusi. 08O 2 19 08O 2 19 71690 Anyta jos paklausė: ‘‘Kur tu šiandien rinkai? Tebūna palaimintas tas, kuris atkreipė dėmesį į tave!’‘ Ji papasakojo savo anytai, pas ką dirbo, ir pasakė, kad to vyro vardas Boozas. 08O 2 20 08O 2 20 71700 Noomė tarė savo marčiai: ‘‘Viešpats telaimina jį, nes jis išliko malonus gyviems ir mirusiems. Be to, tas vyras yra iš mūsų giminės, vienas iš artimiausių mūsų giminaičių’‘. 08O 2 21 08O 2 21 71710 Rūta sakė: ‘‘Jis man patarė laikytis prie jo pjovėjų iki pjūties galo’‘. 08O 2 22 08O 2 22 71720 Ir Noomė tarė savo marčiai Rūtai: ‘‘Gerai, mano dukra, kad eini su jo tarnaitėmis. Kitame lauke tave galėtų įžeisti’‘. 08O 2 23 08O 2 23 71730 Ji laikėsi prie Boozo tarnaičių rinkdama varpas, kol pasibaigė miežių ir kviečių pjūtis, ir gyveno su savo anyta. 08O 3 1 08O 3 1 71740 Noomė tarė Rūtai: ‘‘Mano dukra, ar ne laikas man pasirūpinti vieta, kur tu galėtum ramiai gyventi? 08O 3 2 08O 3 2 71750 Boozas, su kurio tarnaitėmis tu dirbai, yra mūsų giminaitis. Jis šį vakarą vėtys miežius klojime. 08O 3 3 08O 3 3 71760 Nusiprausk, pasitepk, apsivilk geriausiu rūbu ir nueik į klojimą. Nepasirodyk jam, kol jis pavalgys ir atsiguls. 08O 3 4 08O 3 4 71770 Kai jis atsiguls, įsidėmėk vietą, kur jis guli; priėjusi atidenk jo kojas ir atsigulk. Jis tau pasakys, ką daryti’‘. 08O 3 5 08O 3 5 71780 Ji atsakė: ‘‘Visa, ką man sakai, padarysiu’‘. 08O 3 6 08O 3 6 71790 Nuėjusi į klojimą, ji pasielgė taip, kaip jai anyta patarė. 08O 3 7 08O 3 7 71800 Boozas, pavalgęs ir atsigėręs, buvo patenkintas ir atsigulė javų krūvos gale. Rūta tyliai priėjo, atidengė jo kojas ir atsigulė. 08O 3 8 08O 3 8 71810 Vidurnaktį pabudęs žmogus nusigando, pamatęs moterį, gulinčią prie jo kojų. 08O 3 9 08O 3 9 71820 Jis paklausė: ‘‘Kas tu esi?’‘ Ji atsakė: ‘‘Aš esu tavo tarnaitė Rūta. Ištiesk savo apsiaustą ant savo tarnaitės, nes tu esi artimas giminaitis’‘. 08O 3 10 08O 3 10 71830 Jis sakė: ‘‘Viešpats telaimina tave, mano dukra. Tavo paskutinis poelgis yra geresnis už pirmutinį, nes tu neieškojai jaunuolio, turtingo ar beturčio. 08O 3 11 08O 3 11 71840 Nebijok, mano dukra. Visa, ko prašai, aš padarysiu. Visi šio miesto gyventojai žino, kad tu esi dora moteris. 08O 3 12 08O 3 12 71850 Tikrai aš esu artimas tavo giminaitis, tačiau yra kitas, dar artimesnis už mane. 08O 3 13 08O 3 13 71860 Pasilik šią naktį čia. O rytoj, jei jis tave paims,­gerai, tegul paima. O jei jis nenorės tavęs paimti, kaip Viešpats gyvas, aš tave paimsiu! Gulėk iki ryto’‘. 08O 3 14 08O 3 14 71870 Ji gulėjo prie jo kojų iki ryto ir atsikėlė, kai žmogus žmogaus dar negalėjo atpažinti. Jis sakė jai: ‘‘Žiūrėk, kad niekas nesužinotų, jog moteris buvo klojime’‘. 08O 3 15 08O 3 15 71880 Jis liepė jai ištiesti savo apsiaustą, kuriuo ji buvo apsisiautusi. Atseikėjęs šešis saikus miežių, jis supylė į apsiaustą ir užkėlė jai ant pečių. Taip ji grįžo į miestą. 08O 3 16 08O 3 16 71890 Namuose anyta klausė: ‘‘Kaip tau sekėsi, mano dukra?’‘ Ji papasakojo jai visa, kas įvyko, 08O 3 17 08O 3 17 71900 ir sakė: ‘‘Šituos šešis saikus miežių jis man davė ir pasakė: ‘Tu neturi grįžti tuščiomis pas savo anytą’ ‘‘. 08O 3 18 08O 3 18 71910 Noomė tarė: ‘‘Dabar palauk, mano dukra, kol sužinosi, kaip viskas baigsis. Jis nenurims, kol visko nesutvarkys dar šiandien’‘. 08O 4 1 08O 4 1 71920 Boozas, nuėjęs prie vartų, atsisėdo. Pro šalį ėjo giminaitis, apie kurį Boozas buvo kalbėjęs. Jis tarė jam: ‘‘Bičiuli, sėskis čia!’‘ Tas atėjęs atsisėdo. 08O 4 2 08O 4 2 71930 Boozas pasišaukė dar dešimt vyrų, miesto vyresniųjų, ir tarė jiems: ‘‘Sėskitės!’‘ Jie atsisėdo. 08O 4 3 08O 4 3 71940 Ir jis kalbėjo giminaičiui: ‘‘Noomė, kuri grįžo iš Moabo krašto, parduoda lauką, priklausiusį mūsų broliui Elimelechui. 08O 4 4 08O 4 4 71950 Aš norėjau pranešti tai tau. Pirk tą lauką čia sėdinčiųjų ir vyresniųjų akivaizdoje. Jei nori išpirkti, pirk, o jei nenori, pasakyk man, kad žinočiau. Nėra kito, kuris turi teisę tai išpirkti, o po tavęs­mano eilė’‘. Tas atsakė: ‘‘Aš pirksiu’‘. 08O 4 5 08O 4 5 71960 Boozas tarė: ‘‘Tą dieną, kai pirksi lauką iš Noomės, turėsi nupirkti ir moabitę Rūtą, mirusiojo žmoną, kad išlaikytum mirusiojo vardą jo nuosavybei’‘. 08O 4 6 08O 4 6 71970 Giminaitis atsakė: ‘‘Aš negaliu išpirkti jos, nes tada nukentėtų mano paties paveldėjimas. Tu pasinaudok mano teise, nes aš negaliu to padaryti’‘. 08O 4 7 08O 4 7 71980 Izraelyje buvo paprotys: kai kas nors perleisdavo savo teisę į paveldėjimą kitam, jis nusiaudavo savo sandalą ir paduodavo savo artimui. Tai būdavo liudijimas Izraelyje. 08O 4 8 08O 4 8 71990 Kai giminaitis pasakė Boozui: ‘‘Pirk tai sau’‘, nusiavė sandalą ir jam padavė. 08O 4 9 08O 4 9 72000 Tada Boozas tarė vyresniesiems ir visiems žmonėms: ‘‘Jūs esate šiandien liudytojai, kad aš nupirkau iš Noomės visa, kas priklausė Elimelechui, Kiljonui ir Machlonui. 08O 4 10 08O 4 10 72010 Taip pat ir moabitę Rūtą, Machlono žmoną, vesiu, kad išlaikyčiau mirusiojo vardą, jo nuosavybei ir kad jo vardas neišnyktų tarp jo brolių ir iš jo tėviškės. Jūs esate šiandien to įvykio liudytojai’‘. 08O 4 11 08O 4 11 72020 Visi ten esantys žmonės ir vyresnieji atsakė: ‘‘Mes esame liudytojai. Viešpats telaimina moterį, ateinančią į tavo namus, kaip Rachelę ir Lėją, kurios sukūrė Izraelio namus. Tegul tau sekasi Efratoje ir tebūna garsus tavo vardas Betliejuje. 08O 4 12 08O 4 12 72030 Tebūna tavo namai kaip namai Pereco, kurį Tamara pagimdė Judui, per palikuonis, kuriuos Viešpats tau duos iš šios jaunos moters’‘. 08O 4 13 08O 4 13 72040 Boozas vedė Rūtą. Ir kai jis įėjo pas ją, Viešpats davė jai pastoti ir ji pagimdė sūnų. 08O 4 14 08O 4 14 72050 Tuomet moterys sakė Noomei: ‘‘Palaimintas Viešpats, kuris nepaliko tavęs be įpėdinio, kad jo vardas būtų žymus Izraelyje. 08O 4 15 08O 4 15 72060 Jis bus tau atgaiva ir pasirūpins tavimi senatvėje. Juk jį pagimdė tavo marti, kuri myli tave, ir yra tau daugiau negu septyni sūnūs’‘. 08O 4 16 08O 4 16 72070 Noomė paėmė vaiką į savo prieglobstį ir buvo jo aukle. 08O 4 17 08O 4 17 72080 Kaimynės jį pavadino Jobedu, sakydamos: ‘‘Sūnus gimė Noomei’‘. Jobedas buvo Jesės tėvas, karaliaus Dovydo senelis. 08O 4 18 08O 4 18 72090 Šitie yra Pereco palikuonys: Perecs buvo Esromo tėvas, 08O 4 19 08O 4 19 72100 Esromas­Aramo, Aramas­ Aminadabo, 08O 4 20 08O 4 20 72110 Aminadabas­Naasono, Naasonas­Salmono, 08O 4 21 08O 4 21 72120 Salmonas­Boozo, Boozas­Jobedo, 08O 4 22 08O 4 22 72130 Jobedas­Jesės, o Jesė­Dovydo. 09O 1 1 09O 1 1 72140 Efraimo aukštumoje, Ramoje gyveno vyras, vardu Elkana, efraimas. Jis buvo Cūfo sūnaus Tohuvo sūnaus Elihuvo sūnaus Jerohamo sūnus. 09O 1 2 09O 1 2 72150 Jis turėjo dvi žmonas: Oną ir Peniną. Penina turėjo vaikų, o Ona neturėjo. 09O 1 3 09O 1 3 72160 Elkana kasmet eidavo iš savo miesto į Šilojų melstis ir aukoti kareivijų Viešpačiui. Du Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas, ten buvo Viešpaties kunigais. 09O 1 4 09O 1 4 72170 Kai Elkana aukodavo, jis duodavo aukos dalį savo žmonai Peninai ir visiems jos sūnums bei dukterims. 09O 1 5 09O 1 5 72180 Bet Onai jis duodavo geriausią dalį, nes ją, nors Viešpats buvo uždaręs jos įsčias, mylėjo. 09O 1 6 09O 1 6 72190 Jos priešininkė ją užgauliodavo ir erzindavo, nes Viešpats buvo uždaręs jos įsčias. 09O 1 7 09O 1 7 72200 Taip būdavo kiekvienais metais, kai ji eidavo į Viešpaties namus. Toji taip užgauliodavo ją, kad ji verkdavo ir nevalgydavo. 09O 1 8 09O 1 8 72210 Jos vyras Elkana klausė: ‘‘Ona, ko verki? Kodėl nevalgai? Ko liūdi? Argi aš tau nesu vertesnis už dešimtį sūnų?’‘ 09O 1 9 09O 1 9 72220 Ona atsistojo, kai jie pavalgė ir atsigėrė Šilojuje. Tuo metu kunigas Elis sėdėjo prie Viešpaties šventyklos durų. 09O 1 10 09O 1 10 72230 Ona labai nuliūdusi meldėsi ir graudžiai verkė. 09O 1 11 09O 1 11 72240 Ji davė įžadą: ‘‘Kareivijų Viešpatie, jei Tu pažvelgsi į savo tarnaitės sielvartą ir mane atsiminsi, ir nepamirši manęs, bet duosi man sūnų, tai aš atiduosiu jį Viešpačiui per visas jo gyvenimo dienas, ir skustuvas nepalies jo galvos’‘. 09O 1 12 09O 1 12 72250 Ji ilgai meldėsi Viešpaties akivaizdoje, o Elis stebėjo jos lūpas. 09O 1 13 09O 1 13 72260 Ona kalbėjo savo širdyje, jos lūpos judėjo, bet balso nesigirdėjo. Todėl Elis palaikė ją girta 09O 1 14 09O 1 14 72270 ir tarė: ‘‘Ar ilgai būsi girta? Išsipagiriok’‘. 09O 1 15 09O 1 15 72280 Ona atsakė: ‘‘Ne, viešpatie, aš esu nelaiminga moteris; aš negėriau nei vyno, nei stipraus gėrimo, tik išliejau savo širdį Viešpačiui. 09O 1 16 09O 1 16 72290 Nelaikyk savo tarnaitės Belialo dukra, nes iš didelio sielvarto ir skausmo aš kalbėjau’‘. 09O 1 17 09O 1 17 72300 Elis tarė: ‘‘Eik ramybėje, o Izraelio Dievas teįvykdo tavo prašymą’‘. 09O 1 18 09O 1 18 72310 Ji atsakė: ‘‘Duok savo tarnaitei atrasti malonę tavo akyse’‘. Po to ji nuėjo, valgė ir nebeliūdėjo. 09O 1 19 09O 1 19 72320 Anksti rytą atsikėlę ir pagarbinę Viešpatį, jie grįžo į savo namus, į Ramą. Elkana pažino savo žmoną Oną, ir Viešpats atsiminė ją. 09O 1 20 09O 1 20 72330 Po kurio laiko Ona pagimdė sūnų ir jį pavadino Samueliu, sakydama: ‘‘Iš Viešpaties jį išmeldžiau’‘. 09O 1 21 09O 1 21 72340 Kai Elkana ėjo su visais savo namiškiais aukoti Viešpačiui kasmetinę auką ir atlikti įžadą, 09O 1 22 09O 1 22 72350 Ona nėjo. Ji sakė savo vyrui: ‘‘Aš neisiu, iki berniuką nujunkysiu. Po to jį nuvesiu Viešpaties akivaizdon ir ten paliksiu visam laikui’‘. 09O 1 23 09O 1 23 72360 Jos vyras Elkana jai atsakė: ‘‘Daryk, kaip tau atrodo teisinga, pasilik namuose, iki jį nujunkysi. Viešpats tepatvirtina savo žodį’‘. Ji pasiliko ir žindė sūnų, iki jį nujunkė. 09O 1 24 09O 1 24 72370 Nujunkiusi jį, ji paėmė berniuką, tris jaučius, efą miltų bei odinę vyno ir nuvedė jį į Šilojų Viešpaties šventyklon. Berniukas buvo dar mažas. 09O 1 25 09O 1 25 72380 Papjovė jautį ir nuvedė berniuką pas Elį. 09O 1 26 09O 1 26 72390 Ona sakė: ‘‘Mano viešpatie, kaip tu gyvas, aš esu ta pati moteris, kuri čia stovėjo tavo akivaizdoje ir meldėsi Viešpačiui. 09O 1 27 09O 1 27 72400 Aš prašiau šito sūnaus. Viešpats išklausė mano prašymą ir suteikė, ko prašiau. 09O 1 28 09O 1 28 72410 Aš jį atvedu Viešpačiui, kad visą savo gyvenimą jis Jam priklausytų’‘. Ir jis pagarbino ten Viešpatį. 09O 2 1 09O 2 1 72420 Ona meldėsi: ‘‘Mano širdis džiaugiasi Viešpatyje ir mano ragas išaukštintas Jame. Aš plačiai atveriu savo burną prieš savo priešus, nes džiaugiuosi Tavo išgelbėjimu. 09O 2 2 09O 2 2 72430 Niekas nėra toks šventas, kaip Viešpats! Šalia Tavęs nėra kito ir nėra kitos uolos, kaip mūsų Dievas. 09O 2 3 09O 2 3 72440 Nekalbėkite taip išdidžiai ir įžūliai. Viešpats yra Dievas, kuris žino viską, ir Jis pasveria visus darbus. 09O 2 4 09O 2 4 72450 Galingųjų lankas sulaužomas, o tie, kurie klumpa, apjuosiami jėga. 09O 2 5 09O 2 5 72460 Sotieji parsisamdė už maistą, o alkanieji nurimo. Nevaisingoji pagimdė septynetą, o turinčioji daug vaikų nusilpo. 09O 2 6 09O 2 6 72470 Viešpats numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina. 09O 2 7 09O 2 7 72480 Viešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina ir išaukština. 09O 2 8 09O 2 8 72490 Jis pakelia iš dulkių vargdienį, iš sąšlavų duobės iškelia vargšą; juos pasodina greta kunigaikščių ir leidžia paveldėti jiems šlovės sostą. Viešpačiui priklauso žemės pamatai, ant jų Jis pastatė pasaulį. 09O 2 9 09O 2 9 72500 Savo šventųjų kojas Jis palaikys, o nedorėliai nutils tamsoje. Nė vienas nelaimės savo jėga. 09O 2 10 09O 2 10 72510 Viešpats sudaužys į gabalus savo priešus. Jis sugriaudės prieš juos iš dangaus. Viešpats teis žemės kraštus. Jis duos jėgų savo karaliui ir išaukštins pateptojo ragą’‘. 09O 2 11 09O 2 11 72520 Elkana grįžo į Ramą, į savo namus, o berniukas Samuelis tarnavo Viešpačiui, prižiūrimas kunigo Elio. 09O 2 12 09O 2 12 72530 Elio sūnūs buvo Belialo vaikai ir nepažino Viešpaties. 09O 2 13 09O 2 13 72540 Kam nors aukojant auką, kai mėsa tebevirdavo, ateidavo kunigo tarnas, laikydamas rankoje trišakę, 09O 2 14 09O 2 14 72550 ir smeigdavo ją į katilą, puodą ar keptuvę. Visa, ką ištraukdavo šake, pasiimdavo Elio sūnūs. Taip jie darė visiems izraelitams, aukojantiems Šilojuje. 09O 2 15 09O 2 15 72560 Prieš sudeginant taukus, atėjęs kunigo tarnas sakydavo aukotojui: ‘‘Duok mėsos kunigui iškepti; jis nenori virtos, bet žalios’‘. 09O 2 16 09O 2 16 72570 Jei aukotojas sakydavo: ‘‘Pirmiausia tegul sudegina taukus, paskui tegul ima, kiek nori’‘. Tarnas atsakydavo: ‘‘Duok dabar. Jei neduosi, atimsiu’‘. 09O 2 17 09O 2 17 72580 Elio sūnų nuodėmė buvo labai didelė Viešpaties akyse, nes žmonės ėmė bjaurėtis aukomis Viešpačiui. 09O 2 18 09O 2 18 72590 Samuelis tarnavo Viešpačiui, apsirengęs lininį efodą. 09O 2 19 09O 2 19 72600 Jo motina jam pasiūdavo drabužį ir kasmet atnešdavo ateidama su savo vyru aukoti kasmetinės aukos. 09O 2 20 09O 2 20 72610 Elis laimindavo Elkaną ir jo žmoną: ‘‘Viešpats teduoda tau dar vaikų su šita moterimi už tą, kurį ji paaukojo Viešpačiui’‘. Po to jie grįždavo į namus. 09O 2 21 09O 2 21 72620 Viešpats aplankė Oną, ir ji pagimdė dar tris sūnus ir dvi dukteris. Berniukas Samuelis augo Viešpaties akivaizdoje. 09O 2 22 09O 2 22 72630 Elis labai paseno. Jis girdėjo, ką jo sūnūs darė Izraeliui, kaip jie suguldavo su moterimis, kurios susirinkdavo prie Susitikimo palapinės. 09O 2 23 09O 2 23 72640 Tėvas klausė: ‘‘Kodėl taip darote? Aš girdžiu apie jūsų piktus darbus iš žmonių. 09O 2 24 09O 2 24 72650 Negerus dalykus aš girdžiu apie jus, mano sūnūs. Jūs vedate Viešpaties tautą į nusikaltimą. 09O 2 25 09O 2 25 72660 Jei žmogus nusikalsta žmogui, jį teis teisėjas, bet jei žmogus nusideda Viešpačiui, kas jį užtars?’‘ Jie neklausė savo tėvo, todėl Viešpats nusprendė juos nužudyti. 09O 2 26 09O 2 26 72670 Berniukas Samuelis augo, ir jam palankiai buvo nusiteikę ir Viešpats, ir žmonės. 09O 2 27 09O 2 27 72680 Dievo žmogus atėjo pas Elį ir jam tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Aš apsireiškiau tavo tėvams, kai jie buvo Egipte ir tarnavo faraonui. 09O 2 28 09O 2 28 72690 Aš tavo tėvą išsirinkau kunigu iš visų Izraelio giminių, kad jis aukotų ant mano aukuro, smilkytų smilkalus ir nešiotų efodą mano akivaizdoje. Aš paskyriau kunigams izraelitų deginamųjų aukų dalį. 09O 2 29 09O 2 29 72700 Kodėl jūs mindžiojate kojomis aukas ir dovanas, kurias įsakiau man aukoti? Kodėl labiau už mane gerbi savo sūnus, kurie tunka mano tautos Izraelio geriausiomis aukų dalimis?’ 09O 2 30 09O 2 30 72710 Todėl Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Tikrai buvau pažadėjęs, kad tavo tėvo ir tavo namai per amžius bus mano akivaizdoje, bet dabar sakau, kad taip nebus. Aš pagerbsiu tuos, kurie mane gerbia, o kurie mane niekina, bus paniekinti. 09O 2 31 09O 2 31 72720 Ateina diena, kada tavo ir tavo namų ramstį sunaikinsiu; nė vienas nesulauks senatvės. 09O 2 32 09O 2 32 72730 Tu matysi priešą mano namuose, nepaisant to, kad Dievas daro gera Izraeliui; tavo namuose niekas nesulauks senatvės per amžius. 09O 2 33 09O 2 33 72740 Aš nesunaikinsiu ir nepašalinsiu nuo savo aukuro visų tavųjų, bet tavo akys aptems ir siela krimsis; ir visi tavo palikuonys mirs savo gražiausiame amžiuje. 09O 2 34 09O 2 34 72750 Tai bus ženklas tau, kai abu tavo sūnūs Hofnis ir Finehasas mirs tą pačią dieną. 09O 2 35 09O 2 35 72760 Aš pakelsiu sau ištikimą kunigą, kuris darys tai, kas yra mano širdyje ir mano mintyse. Aš jam pastatysiu tvirtus namus, ir jis vaikščios prieš mano pateptąjį per amžius. 09O 2 36 09O 2 36 72770 Tada išlikę tavo šeimos nariai atėję parpuls prieš jį už sidabrinį pinigėlį ar duonos kąsnį ir prašys, kad paskirtų juos kunigais ir jie galėtų užsidirbti pavalgyti’ ‘‘. 09O 3 1 09O 3 1 72780 Berniukas Samuelis tarnavo Viešpačiui Elio priežiūroje. Viešpaties žodis buvo brangus tuo laiku ir regėjimai buvo reti. 09O 3 2 09O 3 2 72790 Kartą Elis gulėjo. Jo akys buvo nusilpę ir jis nebegalėjo gerai matyti. 09O 3 3 09O 3 3 72800 Šventyklos lempa dar nebuvo užgesusi. Samuelis miegojo Viešpaties šventykloje, kur buvo Dievo skrynia. 09O 3 4 09O 3 4 72810 Viešpats pašaukė Samuelį. Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia’‘. 09O 3 5 09O 3 5 72820 Nubėgęs pas Elį, Samuelis tarė: ‘‘Aš čia. Tu mane šaukei’‘. Tas atsakė: ‘‘Aš tavęs nešaukiau, eik ir miegok’‘. Jis grįžo ir atsigulė. 09O 3 6 09O 3 6 72830 Viešpats antrą kartą pašaukė Samuelį. Atsikėlęs Samuelis vėl nuėjo pas Elį ir tarė: ‘‘Aš čia. Tu mane šaukei’‘. Tas atsakė: ‘‘Aš nešaukiau tavęs, mano sūnau, eik ir miegok’‘. 09O 3 7 09O 3 7 72840 Samuelis dar nepažino Viešpaties ir jam dar nebuvo apreikštas Viešpaties žodis. 09O 3 8 09O 3 8 72850 Viešpats pašaukė Samuelį trečią kartą. Atsikėlęs jis vėl nuėjo pas Elį ir sakė: ‘‘Aš čia. Tu mane šaukei’‘. Elis suprato, kad Viešpats šaukia berniuką, 09O 3 9 09O 3 9 72860 ir tarė Samueliui: ‘‘Eik ir atsigulk. Jei tave vėl šauks, sakyk: ‘Kalbėk, Viešpatie, Tavo tarnas klauso’ ‘‘. Nuėjęs Samuelis atsigulė. 09O 3 10 09O 3 10 72870 Viešpats atėjo, atsistojo ir pašaukė, kaip pirma: ‘‘Samueli, Samueli!’‘ Samuelis atsiliepė: ‘‘Kalbėk, Tavo tarnas klauso’‘. 09O 3 11 09O 3 11 72880 Viešpats tarė Samueliui: ‘‘Štai Aš darau darbą Izraelyje. Kas apie jį išgirs, tam suspengs abiejose ausyse. 09O 3 12 09O 3 12 72890 Tą dieną įvykdysiu visa, ką kalbėjau prieš Elį ir jo giminę. Kai Aš pradedu, Aš ir pabaigsiu. 09O 3 13 09O 3 13 72900 Aš paskelbiau jam, kad nubausiu jo namus už nusikaltimą, apie kurį jis žino, nes jo sūnūs bjauriai elgėsi, o jis jų nesudraudė. 09O 3 14 09O 3 14 72910 Aš prisiekiau, kad Elio šeimos kaltė nebus nuplauta nei aukomis, nei dovanomis per amžius’‘. 09O 3 15 09O 3 15 72920 Samuelis gulėjo iki ryto. Atsikėlęs atidarė šventyklos duris. Jis bijojo papasakoti Eliui tą regėjimą. 09O 3 16 09O 3 16 72930 Elis pasišaukė Samuelį: ‘‘Samueli, mano sūnau!’‘ Jis atsakė: ‘‘Aš čia’‘. 09O 3 17 09O 3 17 72940 Jis paklausė: ‘‘Ką tau sakė? Neslėpk nuo manęs. Dievas tepadaro tau tai ir dar daugiau, jei paslėpsi nuo manęs nors vieną žodį iš to, ką Jis tau sakė’‘. 09O 3 18 09O 3 18 72950 Ir Samuelis jam papasakojo viską, nieko neslėpdamas. Tada Elis tarė: ‘‘Jis­Viešpats. Tedaro, kaip Jam atrodo geriausia’‘. 09O 3 19 09O 3 19 72960 Samuelis augo, ir Viešpats buvo su juo. Ir nė vienas jo žodis nelikdavo neišsipildęs. 09O 3 20 09O 3 20 72970 Visas Izraelis nuo Dano ir Beer Šebos sužinojo, kad Samuelis yra Viešpaties paskirtas pranašas. 09O 3 21 09O 3 21 72980 Viešpats ir toliau pasirodydavo Šilojuje, kur apsireikšdavo Samueliui savo žodžiu. 09O 4 1 09O 4 1 72990 Samuelio žodis pasiekė visą Izraelį. Izraelis pasistatė stovyklą prie Eben Ezero ir ruošėsi kariauti su filistinais, o filistinai pasistatė stovyklą prie Afeko. 09O 4 2 09O 4 2 73000 Jie išsirikiavo prieš Izraelį, puolė ir sumušė jį, nužudydami mūšyje apie keturis tūkstančius vyrų. 09O 4 3 09O 4 3 73010 Kai žmonės sugrįžo į stovyklą, Izraelio vyresnieji tarė: ‘‘Kodėl Viešpats leido šiandien filistinams nugalėti? Atsigabenkime iš Šilojo Viešpaties Sandoros skrynią, kad ji būtų su mumis ir mus išgelbėtų nuo priešų’‘. 09O 4 4 09O 4 4 73020 Buvo pasiųsti į Šiloją pasiuntiniai, kurie atgabeno kareivijų Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, Sandoros skrynią. Abu Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas buvo prie Dievo Sandoros skrynios. 09O 4 5 09O 4 5 73030 Kai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė stovyklą, visi izraelitai šaukė taip garsiai, kad net žemė drebėjo. 09O 4 6 09O 4 6 73040 Filistinai, išgirdę šauksmą, klausė: ‘‘Ką reiškia šitas riksmas hebrajų stovykloje?’‘ Ir jie sužinojo, kad buvo atgabenta Viešpaties skrynia. 09O 4 7 09O 4 7 73050 Filistinai išsigando, nes sakė: ‘‘Dievas atėjo pas juos į stovyklą. Vargas mums, nes anksčiau taip nebuvo! 09O 4 8 09O 4 8 73060 Vargas mums! Kas mus išgelbės iš šitų galingų dievų? Tai dievai, kurie baudė Egiptą įvairiomis bausmėmis dykumoje. 09O 4 9 09O 4 9 73070 Filistinai, būkite drąsūs, kad nereikėtų tarnauti hebrajams, kaip jie mums tarnavo. Nusiraminkite ir kariaukite’‘. 09O 4 10 09O 4 10 73080 Filistinai kovojo ir vėl nugalėjo izraelitus, kurie visi išbėgiojo į savo palapines. Įvyko didelės žudynės, ir krito trisdešimt tūkstančių pėstininkų iš Izraelio. 09O 4 11 09O 4 11 73090 Dievo skrynia buvo priešų paimta, o Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo. 09O 4 12 09O 4 12 73100 Vienas benjaminas, pabėgęs iš mūšio lauko, tą pačią dieną atvyko į Šiloją su perplėštais drabužiais ir žemėm apibarstyta galva. 09O 4 13 09O 4 13 73110 Jam atvykus į miestą, Elis sėdėjo krasėje šalia kelio ir jo širdis drebėjo dėl Dievo skrynios. Kai vyras atbėgo į miestą ir viską pranešė, visas miestas ėmė raudoti. 09O 4 14 09O 4 14 73120 Elis, išgirdęs verksmą, paklausė: ‘‘Ką reiškia šitas triukšmas?’‘ Tas vyras atskubėjo prie Elio ir jam pranešė. 09O 4 15 09O 4 15 73130 Elis buvo devyniasdešimt aštuonerių metų, jo akys buvo nusilpusios ir jis nebematė. 09O 4 16 09O 4 16 73140 Tas vyras kalbėjo Eliui: ‘‘Aš šiandien pabėgau iš mūšio lauko ir atvykau čia’‘. Elis paklausė: ‘‘Kas ten atsitiko, mano sūnau?’‘ 09O 4 17 09O 4 17 73150 Pasiuntinys atsakė: ‘‘Izraelis bėgo nuo filistinų, įvyko didelės žudynės. Tavo abu sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo, ir Dievo skrynia priešų rankose’‘. 09O 4 18 09O 4 18 73160 Jam paminėjus Dievo skrynią, Elis atbulas krito nuo krasės šalia vartų. Jo sprandas lūžo ir jis mirė, nes buvo senas ir sunkus. Jis teisė Izraelį keturiasdešimt metų. 09O 4 19 09O 4 19 73170 Jo marti, Finehaso žmona, buvo nėščia ir greitai turėjo gimdyti. Išgirdus, kad Dievo skrynia paimta ir kad jos uošvis ir vyras mirę, ji susilenkė ir pagimdė, nes ją suėmė gimdymo skausmai. 09O 4 20 09O 4 20 73180 Jai mirštant, prie jos stovėjusios moterys sakė: ‘‘Nebijok, tu pagimdei sūnų’‘. Tačiau ji nieko neatsakė ir nebekreipė dėmesio. 09O 4 21 09O 4 21 73190 Ji pavadino vaiką Ikabodu, sakydama: ‘‘Šlovė paliko Izraelį’‘, nes Dievo skrynia buvo paimta ir jos uošvis bei vyras mirę. 09O 4 22 09O 4 22 73200 Ji pasakė: ‘‘Šlovė paliko Izraelį, nes Dievo skrynia paimta’‘. 09O 5 1 09O 5 1 73210 Filistinai paėmė Dievo skrynią ir nugabeno ją iš Eben Ezero į Ašdodą. 09O 5 2 09O 5 2 73220 Filistinai paėmė Dievo skrynią, įnešė ją į Dagono šventyklą ir pastatė šalia Dagono. 09O 5 3 09O 5 3 73230 Ašdodo gyventojai kitą rytą, atsikėlę anksti, įėjo į Dagono šventyklą ir pamatė Dagoną, kniūbsčią gulintį ant žemės prieš Viešpaties skrynią. Pakėlę Dagoną, jie pastatė jį atgal į jo vietą. 09O 5 4 09O 5 4 73240 Kitą dieną anksti atsikėlę, jie vėl rado Dagoną gulintį ant žemės prieš Viešpaties skrynią; jo galva ir abi rankos gulėjo nukirstos ant slenksčio. Tik Dagono liemuo buvo likęs. 09O 5 5 09O 5 5 73250 Todėl Dagono kunigai ir visi, įeinantieji į Dagono šventyklą, peržengia Dagono slenkstį Ašdode iki šios dienos. 09O 5 6 09O 5 6 73260 Viešpaties ranka sunkiai slėgė Ašdodo gyventojus. Jis naikino juos ir baudė skaudžiais augliais Ašdode ir jo apylinkėse. 09O 5 7 09O 5 7 73270 Ašdodo vyrai, matydami, kas darosi, tarė: ‘‘Izraelio Dievo skrynia negali pasilikti pas mus, nes Jo ranka labai spaudžia mus ir mūsų dievą Dagoną’‘. 09O 5 8 09O 5 8 73280 Jie sukvietė visus filistinų kunigaikščius ir klausė: ‘‘Ką mums daryti su Izraelio Dievo skrynia?’‘ Tie atsakė: ‘‘Izraelio Dievo skrynią reikia nugabenti į Gatą’‘. Jie taip ir padarė. 09O 5 9 09O 5 9 73290 Kai ją atgabeno, Viešpaties ranka ištiko miestą labai dideliu naikinimu. Jis baudė visus to miesto žmones, mažus ir didelius, skaudžiais augliais. 09O 5 10 09O 5 10 73300 Tuomet jie išsiuntė Dievo skrynią į Ekroną. Kai Dievo skrynia buvo atgabenta į Ekroną, ekroniečiai ėmė šaukti: ‘‘Jie atgabeno pas mus Izraelio Dievo skrynią, norėdami nužudyti mus’‘. 09O 5 11 09O 5 11 73310 Taigi jie, sušaukę visus filistinų kunigaikščius, sakė: ‘‘Išsiųskime Izraelio Dievo skrynią, kad ji būtų sugrąžinta į savo vietą ir kad neišžudytų mūsų ir mūsų žmonių’‘. Nes pražūtingas naikinimas apėmė visą miestą ir Dievo ranka buvo labai sunki. 09O 5 12 09O 5 12 73320 Išlikę gyvi buvo ištikti auglių, ir miesto šauksmas kilo į dangų. 09O 6 1 09O 6 1 73330 Viešpaties skrynia filistinų krašte išbuvo septynis mėnesius. 09O 6 2 09O 6 2 73340 Filistinai pasikvietė kunigus bei žynius ir klausė: ‘‘Ką mums daryti su Viešpaties skrynia? Kaip ją pasiųsti atgal į jos vietą?’‘ 09O 6 3 09O 6 3 73350 Tie atsakė: ‘‘Jei siųsite atgal Izraelio Dievo skrynią, nesiųskite tuščios, bet būtinai grąžinkite su auka už kaltes. Tada pagysite ir jums paaiškės, kodėl Jo ranka neatsitraukia nuo jūsų’‘. 09O 6 4 09O 6 4 73360 Jie klausė: ‘‘Kokią auką turime duoti už savo nusikaltimą?’‘ Tie atsakė: ‘‘Penkis auksinius auglius ir penkias auksines peles pagal filistinų kunigaikščių skaičių, nes ta pati liga vargino jus ir jūsų kunigaikščius. 09O 6 5 09O 6 5 73370 Padarykite penkis auglių atvaizdus ir pelių, kurios naikina kraštą, atvaizdus ir atiduokite Izraelio Dievui. Gal tada Jis atims savo ranką nuo jūsų, jūsų dievų ir šalies. 09O 6 6 09O 6 6 73380 Neužkietinkite savo širdžių, kaip užkietino egiptiečiai ir faraonas. Kai Viešpats darė stebuklus tarp jų, jie buvo priversti išleisti izraelitus. 09O 6 7 09O 6 7 73390 Imkite dvi žindančias karves, ant kurių dar nebuvo uždėtas jungas, ir įkinkykite jas į naują vežimą, o jų veršiukus parsiveskite namo. 09O 6 8 09O 6 8 73400 Viešpaties skrynią įkelkite į vežimą, o auksinius dirbinius, kuriuos duodate kaip auką, įdėkite į atskirą dėžę ir paleiskite karves. 09O 6 9 09O 6 9 73410 Ir žiūrėkite: jei jos eis keliu, vedančiu Bet Šemešo link, tai Viešpats yra mums siuntęs šitą didelę nelaimę; o jei ne, tada žinosime, kad ne Jo ranka ištiko mus, o taip įvyko atsitiktinai’‘. 09O 6 10 09O 6 10 73420 Filistinai taip ir padarė. Dvi žindančias karves įkinkė į vežimą, o jų veršiukus uždarė namuose. 09O 6 11 09O 6 11 73430 Jie įkėlė Viešpaties skrynią ir dėžę su auksinėmis pelėmis ir auglių atvaizdais į vežimą. 09O 6 12 09O 6 12 73440 Karvės ėjo tiesiai į Bet Šemešą. Eidamos vieškeliu jos baubė, bet nepasuko nei dešinėn, nei kairėn. Filistinų kunigaikščiai ėjo paskui jas iki Bet Šemešo sienos. 09O 6 13 09O 6 13 73450 Bet šemešiečiai pjovė kviečius slėnyje. Pakėlę akis, jie pamatė skrynią ir džiaugėsi ja. 09O 6 14 09O 6 14 73460 Vežimas atvažiavo į Jozuės, bet šemešiečio, lauką ir sustojo. Ten buvo didelis akmuo. Jie suskaldė vežimą, o karves aukojo kaip deginamąją auką Viešpačiui. 09O 6 15 09O 6 15 73470 Levitai nukėlė Viešpaties skrynią ir prie jos buvusią dėžę, kurioje buvo auksiniai dirbiniai, ir padėjo ant to didelio akmens. Bet Šemešo žmonės tą dieną aukojo deginamąsias ir kitas aukas Viešpačiui. 09O 6 16 09O 6 16 73480 Penki filistinų kunigaikščiai, tai matydami, sugrįžo tą pačią dieną į Ekroną. 09O 6 17 09O 6 17 73490 Filistinai aukojo už savo nusikaltimą auksinius auglius: vieną už Ašdodą, vieną už Gazą, vieną už Aškeloną, vieną už Gatą ir vieną už Ekroną. 09O 6 18 09O 6 18 73500 Auksinės pelės buvo nuo penkių filistinų miestų, priklausančių penkiems kunigaikščiams, pradedant sutvirtintais miestais ir baigiant atvirais kaimais iki didelio akmens, ant kurio jie padėjo Viešpaties skrynią ir kuris iki šios dienos tebeguli bet šemešiečio Jozuės lauke. 09O 6 19 09O 6 19 73510 Jis baudė Bet Šemešo gyventojus, nes jie pažiūrėjo į Viešpaties skrynios vidų, ir nužudė penkiasdešimt tūkstančių septyniasdešimt žmonių. Žmonės verkė dėl tokių didelių žudynių. 09O 6 20 09O 6 20 73520 Bet Šemešo žmonės kalbėjo: ‘‘Kas gali išstovėti Viešpaties, švento Dievo, akivaizdoje? Kur Jis eis iš mūsų?’‘ 09O 6 21 09O 6 21 73530 Jie pasiuntė pasiuntinius į Kirjat Jearimą, sakydami: ‘‘Filistinai sugrąžino Viešpaties skrynią. Ateikite ir parsigabenkite ją’‘. 09O 7 1 09O 7 1 73540 Kirjat Jearimo vyrai parsigabeno Viešpaties skrynią ir ją įnešė į Abinadabo namus, esančius ant kalvos. Jo sūnų Eleazarą jie paskyrė saugoti Viešpaties skrynią. 09O 7 2 09O 7 2 73550 Praėjo dvidešimt metų nuo tos dienos, kai Viešpaties skrynia buvo atgabenta į Kirjat Jearimą. Visas Izraelis atsigręžė į Viešpatį. 09O 7 3 09O 7 3 73560 Ir Samuelis tarė visiems izraelitams: ‘‘Jei jūs visa širdimi norite grįžti prie Viešpaties, pašalinkite iš savo tarpo svetimus dievus bei Astartę, paruoškite savo širdis Viešpačiui ir tarnaukite Jam vienam; tada Jis jus išgelbės iš filistinų’‘. 09O 7 4 09O 7 4 73570 Izraelitai pašalino Baalą bei Astartę ir tarnavo vienam Viešpačiui. 09O 7 5 09O 7 5 73580 Po to Samuelis sakė: ‘‘Sušaukite visą Izraelį į Micpą; aš melsiuosi už jus Viešpačiui’‘. 09O 7 6 09O 7 6 73590 Jie, susirinkę Micpoje, sėmė vandenį ir jį išliejo Viešpaties akivaizdoje, pasninkavo visą dieną ir sakė: ‘‘Mes nusidėjome Viešpačiui’‘. Samuelis teisė izraelitus Micpoje. 09O 7 7 09O 7 7 73600 Filistinai išgirdo, kad izraelitai susirinko į Micpą, ir jų kunigaikščiai pakilo prieš Izraelį. Izraelitai, tai išgirdę, nusigando 09O 7 8 09O 7 8 73610 ir tarė Samueliui: ‘‘Nepaliauk melsti Viešpatį, mūsų Dievą, kad Jis mus išgelbėtų iš filistinų’‘. 09O 7 9 09O 7 9 73620 Samuelis paėmė žindomą ėriuką ir paaukojo visą Viešpačiui kaip deginamąją auką. Samuelis šaukėsi Viešpaties dėl Izraelio, ir Viešpats jį išklausė. 09O 7 10 09O 7 10 73630 Samueliui aukojant deginamąją auką, filistinai pradėjo kovą su Izraeliu. Bet tą dieną Viešpats išgąsdino filistinus didele perkūnija taip, kad jie pakriko, ir izraelitai nugalėjo juos. 09O 7 11 09O 7 11 73640 Išėję iš Micpos, izraelitai persekiojo filistinus ir juos žudė iki Bet Karo. 09O 7 12 09O 7 12 73650 Tarp Micpos ir Seno Samuelis pastatė akmenį ir jį pavadino Eben Ezeriu, sakydamas: ‘‘Viešpats mums padėjo iki šios vietos’‘. 09O 7 13 09O 7 13 73660 Filistinai buvo nugalėti ir daugiau nepuolė Izraelio; ir Viešpaties ranka buvo prieš filistinus per visas Samuelio dienas. 09O 7 14 09O 7 14 73670 Miestai nuo Ekrono iki Gato, kuriuos filistinai buvo užėmę, grįžo Izraeliui. Taip pat ir jų apylinkes Izraelis atsiėmė iš filistinų. Buvo taika tarp Izraelio ir amoritų. 09O 7 15 09O 7 15 73680 Samuelis teisė Izraelį per visas savo dienas. 09O 7 16 09O 7 16 73690 Jis eidavo kas metai į Betelį, Gilgalą bei Micpą ir teisdavo Izraelį tose vietose. 09O 7 17 09O 7 17 73700 Po to jis grįždavo į Ramą, nes ten buvo jo namai. Čia jis teisė Izraelį ir čia jis pastatė aukurą Viešpačiui. 09O 8 1 09O 8 1 73710 Kai Samuelis paseno, paskyrė teisėjais Izraelyje savo sūnus. 09O 8 2 09O 8 2 73720 Jo pirmagimis sūnus buvo Joelis, o antrasis­Abija. Jie buvo teisėjai Beer Šeboje. 09O 8 3 09O 8 3 73730 Tačiau jo sūnūs nevaikščiojo jo keliais, bet pasidavė godumui, imdavo kyšius ir iškreipdavo teisingumą. 09O 8 4 09O 8 4 73740 Visi Izraelio vyresnieji susirinkę atėjo pas Samuelį į Ramą 09O 8 5 09O 8 5 73750 ir sakė jam: ‘‘Tu pasenai, o tavo sūnūs nevaikšto tavo keliais. Paskirk mums karalių, kuris mus teistų, kaip yra visose tautose’‘. 09O 8 6 09O 8 6 73760 Samueliui tokia kalba nepatiko, nes jie sakė: ‘‘Duok mums karalių, kuris mus teistų’‘. Ir Samuelis meldėsi Viešpačiui. 09O 8 7 09O 8 7 73770 O Viešpats jam atsakė: ‘‘Klausyk tautos balso visame, ką jie tau sako. Juk ne tave jie atmetė, bet mane, kad jiems nekaraliaučiau. 09O 8 8 09O 8 8 73780 Taip jie elgėsi nuo tos dienos, kai juos išvedžiau iš Egipto, iki šios dienos. Jie palikdavo mane ir tarnaudavo kitiems dievams. Dabar jie ir tau daro tą patį. 09O 8 9 09O 8 9 73790 Klausyk jų balso, tačiau iš anksto rimtai juos įspėk ir jiems paskelbk teises karaliaus, kuris jiems karaliaus’‘. 09O 8 10 09O 8 10 73800 Žmonėms, kurie prašė karaliaus, Samuelis pasakė visa, ką Viešpats kalbėjo. 09O 8 11 09O 8 11 73810 Ir jis sakė: ‘‘Karalius, kuris jums karaliaus, paims jūsų sūnus ir paskirs prie savo kovos vežimų ir žirgų, ir jie turės bėgti jo vežimų priekyje. 09O 8 12 09O 8 12 73820 Jis paskirs juos tūkstantininkais ir penkiasdešimtininkais; jie ars jo laukus, pjaus javus ir gamins ginklus bei reikmenis karo vežimams. 09O 8 13 09O 8 13 73830 Jūsų dukterys gamins jam kvepalus ir bus virėjos bei kepėjos. 09O 8 14 09O 8 14 73840 Geriausius jūsų laukus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus jis atiduos savo tarnams. 09O 8 15 09O 8 15 73850 Be to, jis ims jūsų pasėlių ir vynuogynų vaisių dešimtąją dalį ir atiduos savo valdininkams bei tarnams. 09O 8 16 09O 8 16 73860 Jūsų tarnus ir tarnaites, geriausius jaunuolius ir jūsų asilus panaudos savo darbams. 09O 8 17 09O 8 17 73870 Jis paims jūsų avių dešimtąją dalį, ir jūs būsite jo tarnai. 09O 8 18 09O 8 18 73880 Tada jūs šauksite dėl karaliaus, kurį išsirinkote, bet Viešpats jūsų neišklausys’‘. 09O 8 19 09O 8 19 73890 Tačiau tauta atsisakė paklusti Samuelio balsui ir sakė: ‘‘Mes norime turėti karalių, 09O 8 20 09O 8 20 73900 kad būtume kaip visos kitos tautos, kad mūsų karalius mus teistų ir mums vadovautų kovose’‘. 09O 8 21 09O 8 21 73910 Samuelis išklausė tautos žodžius ir perdavė juos Viešpačiui. 09O 8 22 09O 8 22 73920 Ir Viešpats tarė Samueliui: ‘‘Klausyk jų balso ir paskirk jiems karalių’‘. Tada Samuelis tarė izraelitams: ‘‘Grįžkite kiekvienas į savo miestą’‘. 09O 9 1 09O 9 1 73930 Benjamine gyveno turtingas vyras, vardu Kišas, sūnus Abielio, sūnaus Ceroro, sūnaus Bekorato, sūnaus Afiacho. 09O 9 2 09O 9 2 73940 Kišas turėjo sūnų Saulių, jauną ir gražų. Nebuvo nė vieno izraelito, gražesnio už jį; visa galva jis buvo aukštesnis už kitus savo tautos žmones. 09O 9 3 09O 9 3 73950 Sauliaus tėvui Kišui dingo asilės. Ir Kišas sakė savo sūnui Sauliui: ‘‘Imk tarną ir eik ieškoti asilių’‘. 09O 9 4 09O 9 4 73960 Jie išvaikščiojo Efraimo aukštumas ir Šališos kraštą, bet jų nerado. Paskui jie apėjo Šaalimo kraštą, bet ir ten jų nebuvo. Jie išvaikščiojo ir Benjamino žemes, bet jų nerado. 09O 9 5 09O 9 5 73970 Kai atėjo į Cūfo šalį, Saulius tarė savo tarnui: ‘‘Grįžkime, kad mano tėvas, užuot rūpinęsis asilėmis, nepradėtų rūpintis dėl mūsų’‘. 09O 9 6 09O 9 6 73980 Tarnas jam atsakė: ‘‘Šitame mieste gyvena Dievo vyras, kurį visi gerbia; visa, ką jis pasako, įvyksta. Užeikime pas jį. Gal jis pasakys, kuriuo keliu mums eiti’‘. 09O 9 7 09O 9 7 73990 Saulius atsakė: ‘‘Ką mes nunešime tam vyrui eidami? Duona pasibaigė mūsų maišuose, ir mes neturime jokios dovanos, kurią galėtume nunešti Dievo vyrui’‘. 09O 9 8 09O 9 8 74000 Tarnas atsakė Sauliui: ‘‘Aš turiu ketvirtį šekelio sidabro ir jį atiduosiu Dievo vyrui, kad jis parodytų mums kelią’‘. 09O 9 9 09O 9 9 74010 Anksčiau, kai Izraelyje kas eidavo pasiklausti Dievo, sakydavo: ‘‘Einu pas regėtoją’‘. Nes tą, kurį šiandien vadina pranašu, anksčiau vadino regėtoju. 09O 9 10 09O 9 10 74020 Saulius atsakė tarnui: ‘‘Gerai sakai, eikime’‘. Jie nuėjo į miestą, kur gyveno Dievo vyras. 09O 9 11 09O 9 11 74030 Beeidami šlaitu miesto link, jie susitiko mergaičių, einančių pasisemti vandens, ir paklausė: ‘‘Ar yra čia regėtojas?’‘ 09O 9 12 09O 9 12 74040 Jos atsakė: ‘‘Yra. Jis kaip tik priešais jus. Skubėkite, nes jis šiandien atėjo į miestą, kadangi žmonės šiandien aukoja aukštumoje. 09O 9 13 09O 9 13 74050 Įėję į miestą, jūs tuojau jį surasite, nes jis eis į aukštumą valgyti. Žmonės nepradės valgyti, kol jis ateis, nes jis palaimina auką; po to valgo pakviestieji. Eikite, nes dabar jį dar rasite’‘. 09O 9 14 09O 9 14 74060 Įeidami į miestą, jie sutiko Samuelį, ateinantį priešais, kuris ėjo į aukštumą. 09O 9 15 09O 9 15 74070 Viešpats buvo pasakęs Samueliui prieš dieną iki Sauliaus atėjimo: 09O 9 16 09O 9 16 74080 ‘‘Rytoj apie tą laiką atsiųsiu pas tave vyrą iš Benjamino žemės, kad jį pateptum mano tautos Izraelio valdovu. Jis išgelbės mano tautą iš filistinų. Aš pažvelgiau į savo tautą, nes jų šauksmas pasiekė mane’‘. 09O 9 17 09O 9 17 74090 Kai Samuelis pamatė Saulių, Viešpats jam tarė: ‘‘Štai vyras, apie kurį tau kalbėjau! Šitas karaliaus mano tautai’‘. 09O 9 18 09O 9 18 74100 Saulius, sutikęs Samuelį tarpuvartėje, klausė: ‘‘Pasakyk man, kur gyvena regėtojas’‘. 09O 9 19 09O 9 19 74110 Samuelis atsakė Sauliui: ‘‘Aš esu regėtojas. Eik pirma manęs į aukštumą, ten šiandien valgysite su manimi; rytoj tave išleisiu ir pasakysiu, kas yra tavo širdyje. 09O 9 20 09O 9 20 74120 Dėl asilių, kurios dingo prieš tris dienas, nesirūpink­jos jau atsirado. O kam priklausys visa, kas geriausia Izraelyje? Argi ne tau ir tavo tėvo namams?’‘ 09O 9 21 09O 9 21 74130 Saulius atsakė: ‘‘Juk aš esu benjaminas, iš mažiausios Izraelio giminės, ir mano šeima yra menkiausia iš visų Benjamino šeimų. Kodėl man taip sakai?’‘ 09O 9 22 09O 9 22 74140 Samuelis Saulių ir jo tarną įsivedė į kambarį ir pasodino juos garbingiausioje vietoje tarp pakviestųjų, kurių buvo apie trisdešimt vyrų. 09O 9 23 09O 9 23 74150 Samuelis tarė virėjui: ‘‘Duok tą dalį, kurią tau liepiau atidėti’‘. 09O 9 24 09O 9 24 74160 Virėjas atnešė gyvulio petį ir padėjo prieš Saulių. Samuelis tarė: ‘‘Štai ką palikau tau, valgyk su pakviestaisiais’‘. Taip Saulius tą dieną valgė su Samueliu. 09O 9 25 09O 9 25 74170 Jiems sugrįžus nuo aukštumos į miestą, Samuelis kalbėjosi su Sauliumi ant stogo. 09O 9 26 09O 9 26 74180 Aušrai brėkštant, Samuelis pašaukė ant stogo Saulių ir tarė: ‘‘Kelkis, kad galėčiau tave išleisti’‘. Saulius atsikėlė ir juodu išėjo į gatvę. 09O 9 27 09O 9 27 74190 Kai jie ėjo į miesto pakraštį, Samuelis tarė Sauliui: ‘‘Liepk tarnui eiti pirma mūsų, o tu sustok. Paskelbsiu tau Viešpaties žodį’‘. 09O 10 1 09O 10 1 74200 Samuelis išliejo indą aliejaus Sauliui ant galvos, pabučiavo jį ir tarė: ‘‘Viešpats patepė tave savo paveldėjimo vadu. 09O 10 2 09O 10 2 74210 Šiandien, išsiskyręs su manimi, sutiksi du vyrus prie Rachelės kapo, Benjamino pasienyje, Celcache; jie tau sakys: ‘Asilės, kurių išėjai ieškoti, jau atsirado. Tavo tėvas, pamiršęs asiles, rūpinasi, kas su jumis atsitiko’. 09O 10 3 09O 10 3 74220 Eidamas toliau, prieisi Taboro ąžuolą. Ten tave sutiks trys vyrai, einantys pas Dievą į Betelį. Vienas neš tris ožiukus, antras­tris duonos kepalus, o trečias­vyno odinę. 09O 10 4 09O 10 4 74230 Jie tave pasveikins ir duos tau du duonos kepalus, kuriuos paimsi iš jų rankos. 09O 10 5 09O 10 5 74240 Po to prieisi Dievo kalvą, kur yra filistinų įgulos stovykla. Įeidamas į miestą, sutiksi būrį pranašų, ateinančių nuo aukštumos su arfomis, būgnais, vamzdeliais ir psalteriais; ir jie pranašaus. 09O 10 6 09O 10 6 74250 Ant tavęs nužengs Viešpaties Dvasia, ir tu pranašausi kartu su jais ir tapsi kitu žmogumi. 09O 10 7 09O 10 7 74260 Kai visi tie ženklai įvyks su tavimi, elkis pagal aplinkybes, nes Dievas su tavimi. 09O 10 8 09O 10 8 74270 Nueik pirma manęs į Gilgalą. Aš atėjęs aukosiu deginamąsias ir padėkos aukas. Lauk manęs septynias dienas, iki aš ateisiu ir nurodysiu, ką turi daryti’‘. 09O 10 9 09O 10 9 74280 Sauliui pasisukus eiti nuo Samuelio, Dievas davė jam kitą širdį, ir visi tie ženklai įvyko tą pačią dieną. 09O 10 10 09O 10 10 74290 Jam atėjus prie kalvos, jį pasitiko pranašų būrys. Ir Dievo Dvasia nužengė ant jo, ir jis pranašavo kartu su jais. 09O 10 11 09O 10 11 74300 Žmonės, kurie Saulių pažino anksčiau, matydami jį su pranašais pranašaujant, kalbėjosi: ‘‘Kas atsitiko Kišo sūnui? Ar ir Saulius tarp pranašų?’‘ 09O 10 12 09O 10 12 74310 Vienas iš ten buvusiųjų atsakė: ‘‘O kas kitų tėvas?’‘ Todėl tai tapo priežodžiu: ‘‘Ar ir Saulius tarp pranašų?’‘ 09O 10 13 09O 10 13 74320 Baigęs pranašauti, jis atėjo į aukštumą. 09O 10 14 09O 10 14 74330 Jo dėdė klausė: ‘‘Kur buvote?’‘ Jis atsakė: ‘‘Asilių ieškojome. Kai jų niekur neradome, nuėjome pas Samuelį’‘. 09O 10 15 09O 10 15 74340 Sauliaus dėdė vėl klausė: ‘‘Prašau, pasakyk, ką jums Samuelis sakė?’‘ 09O 10 16 09O 10 16 74350 Saulius atsakė: ‘‘Jis mums pasakė, kad asilės atsirado’‘. Bet ką Samuelis jam sakė apie karalystę, Saulius jam nepasakė. 09O 10 17 09O 10 17 74360 Samuelis sušaukė tautą į Micpą pas Viešpatį. 09O 10 18 09O 10 18 74370 Ir jis kalbėjo izraelitams: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš išvedžiau Izraelį iš Egipto ir išgelbėjau iš egiptiečių rankos ir iš visų karalysčių, kurios jus spaudė, rankos’. 09O 10 19 09O 10 19 74380 Bet jūs šiandien atmetėte Dievą, kuris jus išgelbėjo iš visų jūsų nelaimių, sakydami: ‘Paskirk mums karalių’. Dabar ateikite į Viešpaties akivaizdą giminėmis ir šeimomis’‘. 09O 10 20 09O 10 20 74390 Kai Samuelis pašaukė prieiti kiekvieną Izraelio giminę, buvo išrinkta Benjamino giminė. 09O 10 21 09O 10 21 74400 Kai Samuelis pašaukė Benjamino giminę šeimomis, buvo išrinkta Matrio šeima ir iš jos buvo išrinktas Kišo sūnus Saulius. Jie ieškojo jo, bet negalėjo surasti. 09O 10 22 09O 10 22 74410 Todėl jie klausė Viešpaties: ‘‘Ar jis čia dar ateis?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Jis pasislėpęs tarp mantos’‘. 09O 10 23 09O 10 23 74420 Nubėgę vyrai atvedė jį. Kai jis atsistojo tarp žmonių, buvo visa galva aukštesnis už kitus. 09O 10 24 09O 10 24 74430 Tada Samuelis tarė susirinkusiems: ‘‘Ar matote tą, kurį Viešpats išsirinko? Nėra jam lygaus visoje tautoje’‘. Tada žmonės pradėjo šaukti: ‘‘Tegyvuoja karalius!’‘ 09O 10 25 09O 10 25 74440 Tada Samuelis išdėstė tautai karalystės nuostatus, juos surašė į knygą ir padėjo priešais Viešpatį. Po to Samuelis leido tautai grįžti į savo namus. 09O 10 26 09O 10 26 74450 Taip pat ir Saulius grįžo namo į Gibėją. Su juo nuėjo ir vyrai, kurių širdis palietė Dievas. 09O 10 27 09O 10 27 74460 Bet Belialo vaikai sakė: ‘‘Kaip šitas žmogus mus išgelbės?’‘ Jie paniekino jį ir neatnešė jam dovanų. Bet Saulius išlaikė ramybę. 09O 11 1 09O 11 1 74470 Amonitas Nahašas atžygiavo ir apsupo Jabeš Gileadą. Tada Jabešo gyventojai sakė Nahašui: ‘‘Sudarykime sandorą, ir mes tau tarnausime’‘. 09O 11 2 09O 11 2 74480 Amonitas Nahašas jiems atsakė: ‘‘Aš sudarysiu su jumis sandorą su tokia sąlyga: kiekvienam iš jūsų išdursiu dešinę akį ir taip pažeminsiu visą Izraelį’‘. 09O 11 3 09O 11 3 74490 Jabešo vyresnieji jam tarė: ‘‘Duok mums septynias dienas, kad galėtume pasiųsti pasiuntinius į visą Izraelio kraštą. Jei nerasime, kas mus išgelbėtų, mes tau pasiduosime’‘. 09O 11 4 09O 11 4 74500 Kai pasiuntiniai atvyko į Gibėją, kur gyveno Saulius, ir pranešė šiuos žodžius žmonėms, visi žmonės pakėlė balsus ir verkė. 09O 11 5 09O 11 5 74510 Tuo metu Saulius grįžo iš lauko su savo jaučiais. Jis paklausė: ‘‘Kas atsitiko, kad žmonės verkia?’‘ Ir jie papasakojo jam žinias iš Jabešo. 09O 11 6 09O 11 6 74520 Kai jis tai išgirdo, Dievo Dvasia nužengė ant Sauliaus ir jis užsidegė dideliu pykčiu. 09O 11 7 09O 11 7 74530 Jis iškinkė jungą jaučių ir, juos sukapojęs, išsiuntinėjo gabalus po visą Izraelio kraštą, sakydamas: ‘‘Kas neis su Sauliumi ir Samueliu, taip bus padaryta jo jaučiams’‘. Viešpaties baimė apėmė tautą, ir jie atėjo visi kaip vienas. 09O 11 8 09O 11 8 74540 Kai jis suskaičiavo juos Bezeke, izraelitų buvo trys šimtai tūkstančių, o Judo vyrų­trisdešimt tūkstančių. 09O 11 9 09O 11 9 74550 Atvykusiems pasiuntiniams jie tarė: ‘‘Rytoj, kai saulė pradės kaitinti, jūs sulauksite pagalbos’‘. Pasiuntiniai sugrįžę pranešė apie tai Jabešo gyventojams, ir jie visi pradžiugo. 09O 11 10 09O 11 10 74560 Jabešo vyrai sakė: ‘‘Rytoj pasiduosime jums, ir jūs galėsite daryti su mumis, ką norėsite’‘. 09O 11 11 09O 11 11 74570 Kitą dieną Saulius suskirstė vyrus į tris būrius ir rytinės sargybos metu jie įsiveržė į stovyklą ir žudė amonitus, iki pradėjo kaitinti saulė. O likusieji buvo taip išblaškyti, kad dviejų neliko kartu. 09O 11 12 09O 11 12 74580 Izraelitai klausė Samuelio: ‘‘Kas yra tie, kurie sakė: ‘Ar Saulius mums karalius?’ Atveskite juos mums, kad mes juos nužudytume’‘. 09O 11 13 09O 11 13 74590 Saulius tarė: ‘‘Nė vienas nebus nužudytas šiandien, nes šiandien Viešpats išgelbėjo Izraelį’‘. 09O 11 14 09O 11 14 74600 Po to Samuelis tarė tautai: ‘‘Eikime į Gilgalą ir ten atnaujinkime karalystę’‘. 09O 11 15 09O 11 15 74610 Visa tauta nuėjo į Gilgalą. Jie ten paskelbė Saulių karaliumi Viešpaties akivaizdoje ir aukojo padėkos aukas Viešpačiui. Ir labai džiaugėsi ten Saulius ir visi izraelitai. 09O 12 1 09O 12 1 74620 Samuelis kalbėjo visiems izraelitams: ‘‘Aš paklausiau jūsų balso visame, ką man sakėte, ir paskyriau jums karalių. 09O 12 2 09O 12 2 74630 Ir dabar karalius eina priekyje jūsų. Aš pasenau ir pražilau, ir mano sūnūs yra tarp jūsų. Aš gyvenau tarp jūsų nuo savo vaikystės iki šios dienos. 09O 12 3 09O 12 3 74640 Štai aš čia. Paliudykite prieš mane Viešpaties ir Jo pateptojo akivaizdoje. Ar aš paėmiau kieno nors jautį ar asilą? Ar ką nuskriaudžiau? Ar ką išnaudojau? Iš ko paėmiau kyšį, kad užmerkčiau savo akis? Jei taip padariau, atsilyginsiu’‘. 09O 12 4 09O 12 4 74650 Jie atsakė: ‘‘Tu mūsų neskriaudei, mūsų neišnaudojai ir nieko iš mūsų neėmei’‘. 09O 12 5 09O 12 5 74660 Samuelis jiems tarė: ‘‘Viešpats ir Jo pateptasis yra šiandien liudytojai, kad jūs neradote nieko mano rankoje’‘. Jie atsakė: ‘‘Liudytojai’‘. 09O 12 6 09O 12 6 74670 Samuelis toliau kalbėjo tautai: ‘‘Liudytojas yra Viešpats, kuris paskyrė Mozę bei Aaroną ir išvedė jūsų tėvus iš Egipto šalies. 09O 12 7 09O 12 7 74680 Dabar sustokite ir klausykite, o aš bylinėsiuosi su jumis dėl visų Viešpaties teisių darbų, kuriuos Jis padarė jums ir jūsų tėvams. 09O 12 8 09O 12 8 74690 Kai Jokūbas nuvyko į Egiptą ir jūsų tėvai šaukėsi Viešpaties, Viešpats siuntė Mozę ir Aaroną, kurie išvedė jūsų tėvus iš Egipto ir apgyvendino šitoje šalyje. 09O 12 9 09O 12 9 74700 Kai jie užmiršo Viešpatį, savo Dievą, Jis atidavė juos į Siseros, Hacoro kariuomenės vado, rankas, į rankas filistinų ir Moabo karaliaus ir jie kariavo prieš jus. 09O 12 10 09O 12 10 74710 Jie šaukėsi Viešpaties, sakydami: ‘Mes nusidėjome, nes apleidome Viešpatį ir tarnavome Baalui ir Astartei. Išgelbėk mus iš mūsų priešų rankos , ir mes Tau tarnausime’. 09O 12 11 09O 12 11 74720 Viešpats siuntė Jerubaalą, Baraką, Jeftę ir Samuelį ir išgelbėjo jus iš jūsų priešų rankos, kurie supo jus, ir jūs gyvenote saugiai. 09O 12 12 09O 12 12 74730 Pamatę amonitų karalių Nahašą atžygiuojantį prieš jus, jūs sakėte: ‘Karalius mums tekaraliauja’, nors Viešpats, jūsų Dievas, yra jūsų karalius. 09O 12 13 09O 12 13 74740 Todėl dabar štai jūsų karalius, kurio reikalavote ir išsirinkote; Viešpats davė jums karalių. 09O 12 14 09O 12 14 74750 Jei bijosite Viešpaties, Jam tarnausite, klausysite Jo balso ir nesipriešinsite Jo įsakymams, tai jūs ir jūsų karalius, kuris jus valdo, seksite Viešpatį, savo Dievą. 09O 12 15 09O 12 15 74760 Bet jei neklausysite Viešpaties balso ir priešinsitės Jo įsakymams, tai Viešpaties ranka bus prieš jus, kaip buvo prieš jūsų tėvus. 09O 12 16 09O 12 16 74770 Stovėkite ir žiūrėkite į tą didelį dalyką, kurį Viešpats darys jums matant. 09O 12 17 09O 12 17 74780 Argi šiandien ne kviečių pjūtis? Aš šauksiuosi Viešpaties, ir Jis siųs perkūniją ir lietų, kad jūs suprastumėte ir pasimokytumėte, kokį didelį nusikaltimą padarėte Viešpaties akyse, prašydami sau karaliaus’‘. 09O 12 18 09O 12 18 74790 Samuelis šaukėsi Viešpaties, ir Viešpats tą dieną siuntė perkūniją ir lietų. Visi izraelitai labai išsigando Viešpaties ir Samuelio. 09O 12 19 09O 12 19 74800 Ir jie sakė Samueliui: ‘‘Melsk už savo tarnus Viešpatį, savo Dievą, kad nemirtume, nes prie visų savo nusikaltimų pridėjome dar vieną, prašydami sau karaliaus!’‘ 09O 12 20 09O 12 20 74810 Samuelis atsakė tautai: ‘‘Nebijokite. Tiesa, jūs nusikaltote, tačiau nepaliaukite sekę Viešpatį ir tarnaukite Jam visa širdimi. 09O 12 21 09O 12 21 74820 Nenukrypkite prie tuščių dalykų, kurie negali duoti naudos nė išgelbėti, nes yra tušti. 09O 12 22 09O 12 22 74830 Viešpats neatstums jūsų dėl savo didžio vardo, nes Viešpačiui patiko išsirinkti jus savo tauta. 09O 12 23 09O 12 23 74840 O dėl manęs, tai taip nebus, kad aš nusidėčiau prieš Viešpatį, paliaudamas melstis už jus. Aš jus mokysiu eiti teisingu ir geru keliu. 09O 12 24 09O 12 24 74850 Tik bijokite Viešpaties ir Jam ištikimai tarnaukite visa savo širdimi. Jūs matėte, kokių didelių dalykų Jis padarė dėl jūsų. 09O 12 25 09O 12 25 74860 Bet jei elgsitės nedorai, pražūsite jūs ir jūsų karalius’‘. 09O 13 1 09O 13 1 74870 Saulius karaliavo Izraelyje metus ir antraisiais karaliavimo metais 09O 13 2 09O 13 2 74880 Saulius išsirinko tris tūkstančius vyrų iš Izraelio; du tūkstančiai buvo su juo Michmašo ir Betelio kalnuose, o tūkstantis buvo su Jehonatanu Benjamino Gibėjoje. Likusius vyrus jis pasiuntė namo. 09O 13 3 09O 13 3 74890 Jehonatanas sumušė filistinų įgulą Geboje, ir apie tai išgirdo visi filistinai. Saulius trimitavo visoje šalyje, sakydamas: ‘‘Teišgirsta hebrajai’‘. 09O 13 4 09O 13 4 74900 Visas Izraelis išgirdo, kad Saulius sumušė filistinų įgulą ir kad Izraelis tapo pasibjaurėjimu filistinams. Visa tauta buvo pašaukta pas Saulių į Gilgalą. 09O 13 5 09O 13 5 74910 Filistinai susirinko kovoti prieš Izraelį. Jų buvo trisdešimt tūkstančių kovos vežimų, šeši tūkstančiai raitelių ir pėstininkų kaip smilčių ant jūros kranto. Jie atžygiavo ir pasistatė stovyklą Michmaše, į rytus nuo Bet Aveno. 09O 13 6 09O 13 6 74920 Izraelitai pamatė, kad jiems gresia pavojus; priešo spaudžiami, žmonės slapstėsi olose, urvuose, tarp uolų, aukštumose ir daubose. 09O 13 7 09O 13 7 74930 Kai kurie perėjo Jordaną ir pabėgo į Gado ir Gileado šalį. Tačiau Saulius pasiliko Gilgale, ir visi žmonės drebėdami sekė jį. 09O 13 8 09O 13 8 74940 Jis laukė septynias dienas, kaip Samuelis buvo paskyręs. Samueliui nepasirodžius Gilgale, žmonės pradėjo skirstytis. 09O 13 9 09O 13 9 74950 Saulius įsakė atnešti deginamąją ir padėkos aukas, ir jis aukojo deginamąją auką. 09O 13 10 09O 13 10 74960 Jam baigus aukoti deginamąją auką, pasirodė Samuelis. Saulius išėjo jį sutikti ir pasveikinti. 09O 13 11 09O 13 11 74970 Samuelis klausė: ‘‘Ką tu padarei?’‘ Saulius atsakė: ‘‘Pamačiau, kad mano žmonės pradėjo skirstytis, o tu neatvykai skirtu laiku; ir filistinai susirinko Michmaše. 09O 13 12 09O 13 12 74980 Aš galvojau: ‘Filistinai ateis į Gilgalą, o aš dar nebūsiu maldavęs Viešpaties’. Aš įsidrąsinau ir aukojau deginamąją auką’‘. 09O 13 13 09O 13 13 74990 Samuelis tarė Sauliui: ‘‘Tu neprotingai pasielgei, nesilaikydamas Viešpaties, savo Dievo, įsakymo. Viešpats būtų patvirtinęs tavo karaliavimą Izraelyje amžiams. 09O 13 14 09O 13 14 75000 Dabar tavo karalystė nebus ilga. Viešpats surado vyrą pagal savo širdį ir paskyrė jį vadu savo tautai, nes tu nesilaikei Viešpaties įsakymo’‘. 09O 13 15 09O 13 15 75010 Po to Samuelis grįžo iš Gilgalo į Benjamino Gibėją. Saulius suskaičiavo žmones, esančius su juo, kurių buvo apie šešis šimtus vyrų. 09O 13 16 09O 13 16 75020 Saulius, jo sūnus Jehonatanas ir su jais buvusieji vyrai apsistojo Benjamino Gibėjoje, o filistinai pasistatė stovyklą Michmaše. 09O 13 17 09O 13 17 75030 Iš filistinų stovyklos išėjo trys būriai naikinti krašto. Vienas būrys pasuko Ofros kryptimi, į Šualo šalį, 09O 13 18 09O 13 18 75040 antras patraukė Bet Horono link, o trečias­į aukštumas, esančias prie Ceboimo slėnio, šalia dykumos. 09O 13 19 09O 13 19 75050 Nė vieno kalvio nebuvo visoje Izraelio šalyje, nes filistinai sakė: ‘‘Kad hebrajai nepasidarytų kardų ir iečių’‘. 09O 13 20 09O 13 20 75060 Kiekvienas izraelitas, norėdamas galąsti žagrę, kaplį, kirvį ar pjautuvą, turėjo eiti pas filistinus. 09O 13 21 09O 13 21 75070 Todėl buvo atbukę jų žagrės, kapliai, šakės bei kirviai ir nesmailinti akstinai. 09O 13 22 09O 13 22 75080 Mūšio dienai atėjus, nė vienas Sauliaus karys neturėjo nei kardo, nei ieties, išskyrus Saulių ir jo sūnų Jehonataną. 09O 13 23 09O 13 23 75090 Ir filistinų būrys išėjo į Michmašo tarpeklį. 09O 14 1 09O 14 1 75100 Kartą Sauliaus sūnus Jehonatanas kalbėjo jaunuoliui, savo ginklanešiui: ‘‘Eikime prie filistinų įgulos, kuri stovi anoje pusėje’‘. Savo tėvui jis nieko nesakė. 09O 14 2 09O 14 2 75110 Saulius buvo apsistojęs prie Gibėjos, po granatmedžiu Migrone, ir su juo buvo apie šešis šimtus vyrų. 09O 14 3 09O 14 3 75120 Achija, sūnus Ikabodo brolio Ahitubo, sūnaus Finehaso, sūnaus Šilojo kunigo Elio, nešiojo efodą. Žmonės nežinojo, kad Jehonatanas išėjo. 09O 14 4 09O 14 4 75130 Prie tarpeklio, per kurį Jehonatanas turėjo pereiti, kad pasiektų filistinų įgulą, buvo smailios uolos vienoje ir kitoje pusėje. Viena vadinosi Bocecas, o antroji­Senė. 09O 14 5 09O 14 5 75140 Viena kyšojo šiaurėje, prieš Michmašą, o antroji­pietuose, prieš Gibėją. 09O 14 6 09O 14 6 75150 Jehonatanas tarė jaunuoliui, kuris nešiojo jo ginklus: ‘‘Nueikime prie šitų neapipjaustytųjų įgulos. Gal Viešpats mums padės; juk Viešpačiui nesunku išgelbėti per kelis žmones, kaip ir per daugelį’‘. 09O 14 7 09O 14 7 75160 Jo ginklanešys jam atsakė: ‘‘Daryk visa, kas yra tavo širdyje. Eik ten, o aš būsiu su tavimi, kur tu panorėsi’‘. 09O 14 8 09O 14 8 75170 Jehonatanas tarė: ‘‘Mes, nuėję pas tuos vyrus, jiems pasirodysime. 09O 14 9 09O 14 9 75180 Jei jie mums sakys: ‘Palaukite, kol mes pas jus ateisime’, tai mes stovėsime savo vietoje ir neisime prie jų. 09O 14 10 09O 14 10 75190 O jei jie sakys: ‘Užlipkite pas mus’, tai mes užlipsime, nes Viešpats bus juos atidavęs į mūsų rankas, ir tai bus mums ženklas’‘. 09O 14 11 09O 14 11 75200 Ir jie pasirodė filistinų įgulai. Filistinai sakė: ‘‘Žiūrėkite, hebrajai išlenda iš plyšių, kuriuose jie buvo pasislėpę’‘. 09O 14 12 09O 14 12 75210 Filistinų įgulos vyrai šaukė Jehonatanui ir jo ginklanešiui, sakydami: ‘‘Užlipkite pas mus, mes jums kai ką parodysime’‘. Tuomet Jehonatanas tarė savo ginklanešiui: ‘‘Lipk paskui mane, nes Viešpats juos atidavė į Izraelio rankas’‘. 09O 14 13 09O 14 13 75220 Jehonatanas lipo, kabindamasis rankomis ir kojomis, o jo ginklanešys sekė paskui jį. Filistinai krito prieš Jehonataną, o jo ginklanešys juos pribaigdavo. 09O 14 14 09O 14 14 75230 Pirmojo puolimo metu, kurį įvykdė Jehonatanas ir jo ginklanešys, žuvo apie dvidešimt vyrų plote, kurį per pusę dienos galima suarti su pora jaučių. 09O 14 15 09O 14 15 75240 Kilo panika stovykloje, laukuose ir tarp visų žmonių. Būriai, naikinę kraštą, taip tirtėjo, kad net žemė ėmė drebėti. Visus apėmė didelė baimė. 09O 14 16 09O 14 16 75250 Benjamino Gibėjos stovykloje Sauliaus sargybiniai pamatė, kad filistinai pakriko ir lakstė į visas puses. 09O 14 17 09O 14 17 75260 Saulius įsakė vyrams: ‘‘Suskaičiuokite ir pažiūrėkite, kas išėjęs iš mūsų’‘. Suskaičiavus pasirodė, kad nėra Jehonatano ir jo ginklanešio. 09O 14 18 09O 14 18 75270 Tada Saulius įsakė Achijai: ‘‘Atgabenk Dievo skrynią’‘. Tuo metu Dievo skrynia buvo pas izraelitus. 09O 14 19 09O 14 19 75280 Kol Saulius kalbėjo su kunigu, triukšmas filistinų stovykloje augo. Tada Saulius tarė kunigui: ‘‘Atitrauk savo ranką’‘. 09O 14 20 09O 14 20 75290 Saulius ir visi jo žmonės susirinko ir išėjo į mūšį. Ten buvo labai didelė sumaištis ir filistinai žudė vienas kitą. 09O 14 21 09O 14 21 75300 Hebrajai, kurie anksčiau buvo pas filistinus ir kartu su jais atėjo į stovyklą, prisidėjo prie izraelitų, kurie buvo su Sauliumi ir Jehonatanu. 09O 14 22 09O 14 22 75310 Taip pat ir tie izraelitai, kurie buvo pasislėpę Efraimo kalnuose, kai išgirdo, kad filistinai bėga, persekiojo juos kovodami. 09O 14 23 09O 14 23 75320 Taip Viešpats tą dieną išgelbėjo Izraelį. Kova nusitęsė net iki Bet Aveno. 09O 14 24 09O 14 24 75330 Izraelio vyrai tą dieną buvo pavargę, nes Saulius prisaikdino žmones, sakydamas: ‘‘Prakeiktas tebūna tas vyras, kuris valgytų iki vakaro, kol aš atkeršysiu savo priešams’‘. Todėl niekas nelietė maisto. 09O 14 25 09O 14 25 75340 Žmonės nuėjo į mišką ir rado medaus ant žemės. 09O 14 26 09O 14 26 75350 Žmonės, įėję į mišką, matė varvantį medų, tačiau nė vienas neragavo jo, nes bijojo prakeikimo. 09O 14 27 09O 14 27 75360 Jehonatanas negirdėjo, kaip jo tėvas prisaikdino tautą. Jis lazdos galu pakabino medaus ir pakėlė ranką prie savo burnos. Ir jo akys nušvito. 09O 14 28 09O 14 28 75370 Vienas iš žmonių tarė: ‘‘Tavo tėvas prisaikdino tautą, sakydamas: ‘Prakeiktas tebūna tas vyras, kuris šiandien valgytų’ ‘‘. Ir žmonės buvo išsekę. 09O 14 29 09O 14 29 75380 Jehonatanas atsakė: ‘‘Mano tėvas pridarė bėdos žemėje. Žiūrėkite, kaip nušvito mano akys, kai paragavau truputį medaus. 09O 14 30 09O 14 30 75390 Jei šiandien žmonės būtų sočiai pavalgę iš priešo grobio, kurį rado, jie būtų išžudę daug daugiau filistinų’‘. 09O 14 31 09O 14 31 75400 Tą dieną jie naikino filistinus nuo Michmašo iki Ajalono, ir žmonės buvo labai išsekę. 09O 14 32 09O 14 32 75410 Jie griebė avis, jaučius ir karves, pjovė ant žemės ir valgė su krauju. 09O 14 33 09O 14 33 75420 Sauliui buvo pranešta, kad žmonės nusideda Viešpačiui, valgydami kraują. Jis tarė: ‘‘Jūs nusikaltote. Atriskite man didelį akmenį’‘. 09O 14 34 09O 14 34 75430 Ir Saulius įsakė: ‘‘Atveskite kiekvieną jautį ir avį čia, papjaukite ir valgykite, kad nenusidėtumėte Viešpačiui, valgydami kraują’‘. Visi žmonės atvesdavo savo jaučius tą vakarą ir ten papjaudavo. 09O 14 35 09O 14 35 75440 Saulius pastatė Viešpačiui aukurą; tai buvo pirmas aukuras, kurį jis pastatė Viešpačiui. 09O 14 36 09O 14 36 75450 Saulius sakė: ‘‘Pulkime filistinus naktį, plėškime iki ryto ir nepalikime jų nė vieno gyvo’‘. Jie atsakė: ‘‘Daryk, kaip tau atrodo tinkama’‘. Tada kunigas tarė: ‘‘Artinkimės čia prie Dievo’‘. 09O 14 37 09O 14 37 75460 Tuomet Saulius klausė Viešpatį: ‘‘Ar man pulti filistinus? Ar atiduosi juos į Izraelio rankas?’‘ Bet Viešpats jam neatsakė tą dieną. 09O 14 38 09O 14 38 75470 Saulius įsakė: ‘‘Susirinkite čia visi vyresnieji ir išaiškinkime, kas šiandien nusikalto. 09O 14 39 09O 14 39 75480 Prisiekiu, kaip gyvas Viešpats, Izraelio gelbėtojas, nors tai būtų ir mano sūnus Jehonatanas, turės mirti’‘. Tačiau visi žmonės nieko neatsakė. 09O 14 40 09O 14 40 75490 Tada jis tarė visiems izraelitams: ‘‘Jūs būkite vienoje pusėje, o aš ir mano sūnus Jehonatanas būsime kitoje pusėje’‘. Žmonės atsakė Sauliui: ‘‘Daryk, kaip tau atrodo tinkama’‘. 09O 14 41 09O 14 41 75500 Tuomet Saulius kreipėsi į Viešpatį: ‘‘Izraelio Dieve, duok ženklą’‘. Jehonatanas ir Saulius buvo apkaltinti, o tauta pripažinta nekalta. 09O 14 42 09O 14 42 75510 Saulius tarė: ‘‘Meskite burtą tarp manęs ir mano sūnaus Jehonatano’‘. Kaltė krito Jehonatanui. 09O 14 43 09O 14 43 75520 Saulius klausė Jehonataną: ‘‘Pasakyk, ką padarei’‘. Jehonatanas jam atsakė: ‘‘Aš paragavau medaus, pasikabinęs lazdos galu. Ir štai aš turiu mirti’‘. 09O 14 44 09O 14 44 75530 Saulius tarė: ‘‘Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, nes tu, Jehonatanai, tikrai mirsi’‘. 09O 14 45 09O 14 45 75540 Ir tauta sakė Sauliui: ‘‘Argi Jehonatanas, laimėjęs Izraeliui išgelbėjimą, turėtų mirti? Jokiu būdu! Kaip Viešpats gyvas, nė vienas plaukas nenukris nuo jo galvos. Juk šiandien jis veikė kartu su Dievu’‘. Taip žmonės išgelbėjo Jehonataną iš mirties. 09O 14 46 09O 14 46 75550 Saulius nebepersekiojo filistinų ir filistinai sugrįžo į savo vietas. 09O 14 47 09O 14 47 75560 Saulius, įsitvirtinęs karaliumi Izraelyje, kariavo su visais savo priešais: su Moabu, su amonitais, su Edomu, su Cobos karaliais ir su filistinais. Prieš ką jis pasukdavo, ten laimėdavo. 09O 14 48 09O 14 48 75570 Jis surinko kariuomenę ir nugalėjo Amaleką, ir išgelbėjo Izraelį iš rankos tų, kurie jį plėšė. 09O 14 49 09O 14 49 75580 Sauliaus sūnūs buvo Jehonatanas, Išvis ir Malkišūva, o jo dviejų dukterų vardai: vyresniosios­Meraba ir jaunesniosios­Mikalė. 09O 14 50 09O 14 50 75590 Sauliaus žmona buvo Ahinoama, Achimaaco duktė. Jo kariuomenės vadas buvo Abneras, Sauliaus dėdės Nero sūnus. 09O 14 51 09O 14 51 75600 Sauliaus tėvas buvo Kišas, o Abnero­Neras, Abielio sūnus. 09O 14 52 09O 14 52 75610 Per visas Sauliaus dienas vyko smarkus karas su filistinais. Pamatęs tvirtą ir narsų vyrą, Saulius paimdavo jį pas save. 09O 15 1 09O 15 1 75620 Samuelis tarė Sauliui: ‘‘Mane Viešpats siuntė tave patepti karaliumi Jo tautai Izraeliui. Taigi dabar klausyk Viešpaties žodžių. 09O 15 2 09O 15 2 75630 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Aš prisimenu, ką Amalekas padarė Izraeliui: kaip jis tykojo kelyje, kai tas žygiavo iš Egipto. 09O 15 3 09O 15 3 75640 Dabar eik ir užpulk Amaleką, ir visiškai sunaikink viską, kas jam priklauso, nieko nesigailėdamas. Išžudyk vyrus, moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius, avis, kupranugarius ir asilus’ ‘‘. 09O 15 4 09O 15 4 75650 Saulius surinko žmones Telaime ir juos suskaičiavo; buvo du šimtai tūkstančių pėstininkų ir dešimt tūkstančių vyrų iš Judo giminės. 09O 15 5 09O 15 5 75660 Tuomet jis atėjo prie Amaleko miesto ir slėnyje paliko pasalą. 09O 15 6 09O 15 6 75670 Kenitams jis tarė: ‘‘Pasitraukite nuo amalekiečių, kad jūsų nesunaikinčiau kartu su jais. Jūs buvote draugiški izraelitams, jiems einant iš Egipto’‘. Kenitai pasitraukė nuo amalekiečių. 09O 15 7 09O 15 7 75680 Saulius sumušė Amaleką nuo Havilos iki Šūro apylinkių, į rytus nuo Egipto. 09O 15 8 09O 15 8 75690 Amaleko karalių Agagą jis paėmė gyvą, o visus žmones sunaikino kardu. 09O 15 9 09O 15 9 75700 Bet Saulius ir žmonės pagailėjo Agago, geriausių avių, galvijų, penimų avinų ir apskritai viso, kas buvo gera, jie nenorėjo sunaikinti. Kas buvo nedidelės vertės, tą jie visiškai sunaikino. 09O 15 10 09O 15 10 75710 Tada Viešpaties žodis atėjo Samueliui: 09O 15 11 09O 15 11 75720 ‘‘Gailiuosi Saulių padaręs karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymų’‘. Tai nuliūdino Samuelį, ir jis šaukėsi Viešpaties visą naktį. 09O 15 12 09O 15 12 75730 Atsikėlęs anksti rytą, jis nuėjo pasitikti Sauliaus. Samueliui buvo pasakyta: ‘‘Saulius nuėjo į Karmelį, ten pasistatė paminklą ir iš ten jis nuvyko į Gilgalą’‘. 09O 15 13 09O 15 13 75740 Samueliui atėjus, Saulius jam tarė: ‘‘Būk palaimintas Viešpaties. Aš įvykdžiau Viešpaties įsakymą’‘. 09O 15 14 09O 15 14 75750 Samuelis klausė: ‘‘Ką reiškia tas avių bliovimas ir galvijų baubimas, kurį girdžiu?’‘ 09O 15 15 09O 15 15 75760 Saulius atsakė: ‘‘Iš Amaleko jie atsivarė juos, nes žmonės išsaugojo geriausias avis ir galvijus, norėdami paaukoti juos Viešpačiui, tavo Dievui; visa kita mes visiškai sunaikinome’‘. 09O 15 16 09O 15 16 75770 Samuelis tarė Sauliui: ‘‘Palauk, ir aš pasakysiu tau, ką Viešpats man šiąnakt kalbėjo’‘. Ir jis atsakė: ‘‘Kalbėk’‘. 09O 15 17 09O 15 17 75780 Samuelis tarė: ‘‘Kai tu buvai mažas savo akyse, tapai Izraelio giminių galva ir Viešpats tave patepė Izraelio karaliumi. 09O 15 18 09O 15 18 75790 Ir Jis siuntė tave į kelią, sakydamas: ‘Eik ir visiškai sunaikink Amaleko nusidėjėlius. Kariauk su jais, iki visai juos išnaikinsi’. 09O 15 19 09O 15 19 75800 Kodėl nepaklusai Viešpaties balsui ir puolei prie grobio, piktai pasielgdamas Viešpaties akyse?’‘ 09O 15 20 09O 15 20 75810 Saulius atsakė Samueliui: ‘‘Aš juk paklusau Viešpaties balsui ir ėjau keliu, kuriuo Viešpats mane siuntė; aš parsivedžiau Amaleko karalių Agagą, o amalekiečius visiškai sunaikinau. 09O 15 21 09O 15 21 75820 Bet žmonės ėmė iš grobio geriausias avis ir galvijus, kurie turėjo būti sunaikinti, norėdami aukoti Viešpačiui, tavo Dievui, Gilgale’‘. 09O 15 22 09O 15 22 75830 Samuelis atsakė: ‘‘Argi Viešpats labiau vertina deginamąsias aukas ir atnašas, negu paklusnumą Viešpaties balsui? Paklusti yra geriau negu aukoti ir klausyti yra geriau už avinų taukus. 09O 15 23 09O 15 23 75840 Nepaklusnumas yra kaip žyniavimo nuodėmė ir užsispyrimas yra kaip stabmeldystė. Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, Jis atmetė tave, kad nebebūtum karaliumi’‘. 09O 15 24 09O 15 24 75850 Saulius atsakė Samueliui: ‘‘Aš nusidėjau, nes nepaklausiau Viešpaties įsakymo ir tavo žodžių, bet, bijodamas žmonių, paklusau jų balsui. 09O 15 25 09O 15 25 75860 Prašau, atleisk mano nuodėmę ir grįžk su manimi, kad galėčiau pagarbinti Viešpatį’‘. 09O 15 26 09O 15 26 75870 Bet Samuelis atsakė Sauliui: ‘‘Aš neisiu su tavimi. Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, Viešpats atmetė tave, kad nebūtum Izraelio karaliumi’‘. 09O 15 27 09O 15 27 75880 Samueliui apsisukus eiti, Saulius nutvėrė už jo apsiausto skverno ir tas suplyšo. 09O 15 28 09O 15 28 75890 Ir Samuelis jam pasakė: ‘‘Viešpats šiandien atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir ją atidavė tavo artimui, geresniam už tave. 09O 15 29 09O 15 29 75900 Izraelio Galybė nemeluoja ir nepersigalvoja, nes Jis ne žmogus, kad persigalvotų’‘. 09O 15 30 09O 15 30 75910 Saulius tarė: ‘‘Aš nusidėjau. Tačiau dabar, prašau, pagerbk mane tautos vyresniųjų bei Izraelio akivaizdoje ir grįžk su manimi, kad galėčiau pagarbinti Viešpatį, tavo Dievą’‘. 09O 15 31 09O 15 31 75920 Samuelis sugrįžo su Sauliumi, ir Saulius pagarbino Viešpatį. 09O 15 32 09O 15 32 75930 Samuelis įsakė: ‘‘Atveskite pas mane amalekiečių karalių Agagą’‘. Agagas atėjo drebėdamas pas jį ir tarė: ‘‘Tikrai mirties kartumas jau praėjo’‘. 09O 15 33 09O 15 33 75940 Samuelis tarė: ‘‘Kaip tavo kardas atimdavo moterims vaikus, taip tavo motina tepasilieka bevaikė’‘. Ir Samuelis sukapojo Agagą į gabalus Viešpaties akivaizdoje Gilgale. 09O 15 34 09O 15 34 75950 Samuelis nuėjo į Ramą, o Saulius­ į savo namus Gibėjoje. 09O 15 35 09O 15 35 75960 Samuelis iki mirties nebematė Sauliaus. Tačiau Samuelis liūdėjo dėl Sauliaus, ir Viešpats gailėjosi padaręs Saulių Izraelio karaliumi. 09O 16 1 09O 16 1 75970 Viešpats tarė: ‘‘Ar ilgai liūdėsi dėl Sauliaus, kurį Aš atmečiau, kad nebūtų Izraelio karaliumi? Prisipildyk savo ragą aliejaus ir eik; Aš pasiųsiu tave į Betliejų pas Jesę, nes vieną jo sūnų pasirinkau karaliumi’‘. 09O 16 2 09O 16 2 75980 Samuelis atsakė: ‘‘Kaip aš galiu eiti? Jei išgirs Saulius, jis mane nužudys’‘. Viešpats tarė: ‘‘Pasiimk veršį ir nuėjęs sakyk: ‘Atėjau Viešpačiui aukoti’. 09O 16 3 09O 16 3 75990 Pasikviesk Jesę prie aukos, o Aš tau parodysiu, ką reikia daryti. Tu patepsi tą, kurį tau nurodysiu’‘. 09O 16 4 09O 16 4 76000 Samuelis padarė, kaip Viešpats jam sakė. Jam atėjus į Betliejų, miesto vyresnieji nusigando ir, jį pasitikę, klausė: ‘‘Ar su taika ateini?’‘ 09O 16 5 09O 16 5 76010 Jis atsakė: ‘‘Su taika! Atėjau Viešpačiui aukoti. Pasišventinkite ir eikite su manimi prie aukos’‘. Jis pašventino Jesę bei jo sūnus ir juos pakvietė prie aukos. 09O 16 6 09O 16 6 76020 Kai jie atėjo, Samuelis pažiūrėjo į Eliabą ir sakė: ‘‘Tikrai šis yra Viešpaties pateptasis’‘. 09O 16 7 09O 16 7 76030 Viešpats tarė Samueliui: ‘‘Nežiūrėk į jo išvaizdą nė į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį’‘. 09O 16 8 09O 16 8 76040 Tada Jesė pašaukė Abinadabą ir jam leido praeiti pro Samuelį. Ir jis sakė: ‘‘Ir šito Viešpats neišsirinko’‘. 09O 16 9 09O 16 9 76050 Jesė leido praeiti Šamui. Ir jis sakė: ‘‘Šito Viešpats irgi neišsirinko’‘. 09O 16 10 09O 16 10 76060 Taip Jesė leido visiems septyniems sūnums praeiti pro Samuelį. Samuelis tarė Jesei: ‘‘Viešpats šitų neišsirinko’‘. 09O 16 11 09O 16 11 76070 Ir Samuelis sakė Jesei: ‘‘Ar čia jau visi tavo sūnūs?’‘ Jesė atsakė: ‘‘Liko dar jauniausias, jis gano avis’‘. Samuelis tarė: ‘‘Pasiųsk ir atvesk jį, nes mes nesėsime, kol jis neateis’‘. 09O 16 12 09O 16 12 76080 Jis pasiuntė ir atvedė jį. Jis buvo raudonskruostis, gražaus veido ir dailios išvaizdos jaunuolis. Viešpats tarė: ‘‘Patepk jį, nes tai jis’‘. 09O 16 13 09O 16 13 76090 Samuelis paėmė ragą su aliejumi ir jį patepė tarp jo brolių. Tą dieną Viešpaties Dvasia nužengė ant Dovydo ir pasiliko su juo. Samuelis sugrįžo į Ramą. 09O 16 14 09O 16 14 76100 Bet Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo Sauliaus, ir piktoji dvasia nuo Dievo kankino jį. 09O 16 15 09O 16 15 76110 Sauliaus tarnai kalbėjo jam: ‘‘Štai piktoji dvasia nuo Dievo kankina tave. 09O 16 16 09O 16 16 76120 Tegul mūsų valdovas įsako savo tarnams suieškoti vyrą, kuris gražiai skambina arfa. Kai tave apims piktoji dvasia nuo Dievo, jis skambins ir nuramins tave’‘. 09O 16 17 09O 16 17 76130 Saulius atsakė savo tarnams: ‘‘Suraskite vyrą, mokantį gerai skambinti, ir atveskite jį pas mane’‘. 09O 16 18 09O 16 18 76140 Vienas tarnas atsiliepė: ‘‘Aš mačiau Jesės sūnų iš Betliejaus, kuris moka gražiai skambinti. Jis vyras drąsus, karingas, išmintingas kalboje, gražus ir Viešpats yra su juo’‘. 09O 16 19 09O 16 19 76150 Todėl Saulius pasiuntė pasiuntinius pas Jesę, sakydamas: ‘‘Atsiųsk pas mane savo sūnų Dovydą, kuris gano avis’‘. 09O 16 20 09O 16 20 76160 Jesė, užkrovęs ant asilo duonos, odinę vyno ir ožiuką, pasiuntė savo sūnų Dovydą Sauliui. 09O 16 21 09O 16 21 76170 Dovydas atvyko pas Saulių ir pradėjo jam tarnauti. Saulius jį labai pamilo ir paskyrė savo ginklanešiu. 09O 16 22 09O 16 22 76180 Saulius siuntė pas Jesę, sakydamas: ‘‘Telieka Dovydas tarnauti pas mane, nes jis rado malonę mano akyse’‘. 09O 16 23 09O 16 23 76190 Kai piktoji dvasia nuo Dievo apimdavo Saulių, Dovydas skambindavo arfa. Sauliui palengvėdavo, ir piktoji dvasia nuo jo pasitraukdavo. 09O 17 1 09O 17 1 76200 Filistinai surinko savo kariuomenę karui. Jie susirinko Sochojo mieste, kuris priklauso Judui, ir pastatė stovyklą tarp Sochojo ir Azekos, Efesdomime. 09O 17 2 09O 17 2 76210 Saulius ir Izraelio vyrai susirinko ir pasistatė stovyklą Elos slėnyje, ir pasiruošė kautynėms su filistinais. 09O 17 3 09O 17 3 76220 Filistinai stovėjo ant kalno vienoje kelio pusėje, o izraelitai­ant kalno kitoje; tarp jų buvo slėnis. 09O 17 4 09O 17 4 76230 Iš filistinų stovyklos išėjo galiūnas, vardu Galijotas iš Gato, šešių uolekčių ir vieno sprindžio ūgio. 09O 17 5 09O 17 5 76240 Ant galvos jis turėjo varinį šalmą ir buvo apsivilkęs šarvų marškiniais, kurie svėrė penkis tūkstančius šekelių vario. 09O 17 6 09O 17 6 76250 Variniai antblauzdžiai dengė jo blauzdas ir varinis skydas pečius. 09O 17 7 09O 17 7 76260 Jo ieties kotas buvo kaip audėjo staklių riestuvas, o jo ieties smaigalys svėrė šešis šimtus šekelių geležies; prieš jį ėjo ginklanešys. 09O 17 8 09O 17 8 76270 Jis sustojo ir šaukė Izraelio kariuomenei, sakydamas: ‘‘Kodėl išėjote kariauti? Argi aš ne filistinas, o jūs ne Sauliaus tarnai? Išrinkite vyrą, ir tegul jis ateina pas mane. 09O 17 9 09O 17 9 76280 Jei jis sugebės nugalėti ir užmušti mane, tai mes jums tarnausime, o jei aš jį nugalėsiu ir užmušiu, tai jūs tapsite mūsų tarnais’‘. 09O 17 10 09O 17 10 76290 Filistinas tarė: ‘‘Aš šiandien tyčiojuos iš Izraelio kariuomenės; duokite vyrą, kad su manim kautųsi’‘. 09O 17 11 09O 17 11 76300 Saulius ir visas Izraelis, išgirdę šituos filistino žodžius, labai nusigando. 09O 17 12 09O 17 12 76310 Dovydas buvo efratiečio Jesės iš Judo Betliejaus sūnus. Jesė turėjo aštuonis sūnus, jis pats Sauliaus dienomis buvo pasenęs ir vienas iš seniausių vyrų. 09O 17 13 09O 17 13 76320 Trys vyresnieji Jesės sūnūs išėjo su Sauliumi į karą: pirmagimis Eliabas, antrasis Abinadabas ir Šama. 09O 17 14 09O 17 14 76330 Dovydas buvo jauniausias. Trys vyresnieji išėjo su Sauliumi, 09O 17 15 09O 17 15 76340 o Dovydas sugrįžo iš Sauliaus pas tėvą į Betliejų avių ganyti. 09O 17 16 09O 17 16 76350 Filistinas keturiasdešimt dienų kiekvieną rytą ir vakarą išeidavo ir rodydavo save. 09O 17 17 09O 17 17 76360 Jesė sakė savo sūnui Dovydui: ‘‘Imk efą paskrudintų grūdų bei dešimt duonos kepalų ir skubiai nunešk į stovyklą savo broliams. 09O 17 18 09O 17 18 76370 Dešimt šitų sūrių nunešk savo brolių tūkstantininkui. Pasiteirauk, kaip sekasi tavo broliams, ir sugrįžęs pranešk man’‘. 09O 17 19 09O 17 19 76380 Saulius, Dovydo broliai ir visi Izraelio vyrai buvo Elos slėnyje ir kariavo su filistinais. 09O 17 20 09O 17 20 76390 Dovydas, atsikėlęs anksti rytą ir palikęs avis sargui, paėmė maistą ir išėjo, kaip tėvas buvo įsakęs. Jam atėjus į stovyklą, kariuomenė buvo išsirikiavusi kautynėms ir šaukė prieš mūšį. 09O 17 21 09O 17 21 76400 Izraelitai ir filistinai stovėjo išsirikiavę kautynėms vieni prieš kitus. 09O 17 22 09O 17 22 76410 Dovydas, palikęs daiktus pas kariuomenės mantos sargą, nubėgo į kautynių lauką ir pasveikino savo brolius. 09O 17 23 09O 17 23 76420 Jam su jais besikalbant, pasirodė galiūnas, filistinas Galijotas iš Gato. Jis išėjo iš filistinų eilių į priekį ir kalbėjo tuos pačius žodžius. Dovydas tai girdėjo. 09O 17 24 09O 17 24 76430 Izraelio vyrai, pamatę tą vyrą, bėgo nuo jo ir labai bijojo. 09O 17 25 09O 17 25 76440 Jie kalbėjosi: ‘‘Ar matote šitą vyrą? Jis ateina tyčiotis iš Izraelio. Kas jį užmuš, tą karalius apdovanos dideliais turtais, duos jam savo dukterį ir jo tėvo namus atleis nuo mokesčių Izraelyje’‘. 09O 17 26 09O 17 26 76450 Dovydas klausė šalia jo stovėjusių vyrų: ‘‘Ką gaus tas vyras, kuris nukaus šitą filistiną ir pašalins Izraelio gėdą? Kas yra šitas neapipjaustytas filistinas, kad tyčiotųsi iš gyvojo Dievo kariuomenės?’‘ 09O 17 27 09O 17 27 76460 Vyrai jam atsakė tais žodžiais, sakydami: ‘‘Tai bus vyrui, kuris jį nužudys’‘. 09O 17 28 09O 17 28 76470 Jo vyriausias brolis Eliabas, išgirdęs Dovydą kalbant su vyrais, labai supyko ir tarė: ‘‘Ko čia atėjai, palikęs savo kelias avis dykumoje? Aš žinau tavo išdidumą ir tavo širdies sugedimą. Tu atėjai norėdamas pamatyti mūšį’‘. 09O 17 29 09O 17 29 76480 Dovydas atsakė: ‘‘Ką aš padariau? Ar tai nėra tik žodžiai?’‘ 09O 17 30 09O 17 30 76490 Nusisukęs nuo jo, Dovydas atsisuko į kitą ir kalbėjo tą patį. Žmonės jam atsakydavo kaip pirma. 09O 17 31 09O 17 31 76500 Dovydo žodžiai buvo perduoti Sauliui. Jis įsakė atvesti Dovydą. 09O 17 32 09O 17 32 76510 Dovydas tarė Sauliui: ‘‘Te nė vieno žmogaus širdis nenusigąsta jo. Tavo tarnas eis ir kausis su šituo filistinu’‘. 09O 17 33 09O 17 33 76520 Saulius atsakė Dovydui: ‘‘Tu negali kautis su šituo filistinu, nes esi jaunas, o jis yra karys nuo pat jaunystės’‘. 09O 17 34 09O 17 34 76530 Dovydas atsakė Sauliui: ‘‘Tavo tarnas ganė savo tėvo avis. Jei ateidavo liūtas ar lokys ir pagriebdavo ėriuką iš bandos, 09O 17 35 09O 17 35 76540 aš pasileisdavau jam iš paskos, mušdavau jį ir išplėšdavau grobį iš nasrų. Jei jis puldavo mane, nutverdavau jį už barzdos ir užmušdavau. 09O 17 36 09O 17 36 76550 Tavo tarnas yra užmušęs liūtą ir lokį, ir šitam neapipjaustytam filistinui atsitiks taip, kaip jiems, nes jis tyčiojasi iš gyvojo Dievo kariuomenės. 09O 17 37 09O 17 37 76560 Viešpats, kuris išgelbėjo mane iš liūto ir lokio nagų, išgelbės ir iš šito filistino rankų’‘. Saulius tarė Dovydui: ‘‘Eik, ir Viešpats tebūna su tavimi’‘. 09O 17 38 09O 17 38 76570 Saulius apginklavo Dovydą savo ginklais, uždėjo varinį šalmą jam ant galvos ir apvilko šarvų marškiniais. 09O 17 39 09O 17 39 76580 Dovydas prisijuosė ir jo kardą prie savo aprangos ir bandė eiti, nes nebuvo įpratęs. Dovydas tarė Sauliui: ‘‘Aš negaliu paeiti, nes esu neįpratęs’‘. Ir Dovydas nusirengė visa tai. 09O 17 40 09O 17 40 76590 Jis pasiėmė lazdą, pasirinko iš upelio penkis glotnius akmenis, juos įsidėjo į piemens maišelį, kurį turėjo su savimi, ir laikydamas mėtyklę rankoje artėjo prie filistino. 09O 17 41 09O 17 41 76600 Ir filistinas išėjo, ir artinosi prie Dovydo, o priešais jį ėjo ginklanešys su skydu. 09O 17 42 09O 17 42 76610 Kai filistinas apsidairė ir pamatė Dovydą, paniekino jį, nes šis buvo raudonskruostis gražaus veido jaunuolis. 09O 17 43 09O 17 43 76620 Filistinas sakė Dovydui: ‘‘Ar aš šuo, kad tu eini prieš mane su lazda?’‘ Ir filistinas keikė Dovydą savo dievais. 09O 17 44 09O 17 44 76630 Filistinas sakė Dovydui: ‘‘Ateik, aš atiduosiu tavo kūną padangių paukščiams ir lauko žvėrims’‘. 09O 17 45 09O 17 45 76640 Dovydas atsakė filistinui: ‘‘Tu eini prieš mane su kardu, ietimi ir skydu, o aš einu kareivijų Viešpaties, Izraelio kariuomenės, iš kurios tyčiojiesi, Dievo vardu. 09O 17 46 09O 17 46 76650 Šiandien Viešpats atiduos tave į mano rankas. Aš nugalėsiu tave, nukirsiu tau galvą ir atiduosiu visų filistinų karių lavonus padangių paukščiams ir lauko žvėrims, kad visa žemė žinotų, jog yra Dievas Izraelyje. 09O 17 47 09O 17 47 76660 Ir kad visi čia susirinkę žinotų, jog ne kardu ir ietimi Viešpats gelbsti. Kova yra Viešpaties, ir Jis atiduos jus į mūsų rankas’‘. 09O 17 48 09O 17 48 76670 Filistinui artėjant prie Dovydo, šis skubiai bėgo jam priešais. 09O 17 49 09O 17 49 76680 Įkišęs ranką į maišelį, jis išsiėmė akmenį ir metė iš mėtyklės, ir pataikė filistinui į kaktą taip, kad akmuo įsmigo jam į kaktą, ir jis griuvo kniūbsčias ant žemės. 09O 17 50 09O 17 50 76690 Taip Dovydas nugalėjo filistiną mėtykle ir akmeniu, partrenkė ir nužudė jį. Dovydas neturėjo kardo, 09O 17 51 09O 17 51 76700 todėl pribėgo prie filistino, ištraukė iš makšties jo kardą ir nukirto jam galvą. Filistinai, pamatę, kad jų galiūnas negyvas, pasileido bėgti. 09O 17 52 09O 17 52 76710 Izraelio ir Judo vyrai šaukdami vijo filistinus iki Gato ir Ekrono vartų. Filistinų lavonai gulėjo nuo Šaaraimo iki Gato ir Ekrono. 09O 17 53 09O 17 53 76720 Izraelitai, baigę persekioti filistinus, sugrįžo ir išplėšė jų stovyklą. 09O 17 54 09O 17 54 76730 Paėmęs filistino galvą, Dovydas ją nunešė į Jeruzalę, o ginklus padėjo savo palapinėje. 09O 17 55 09O 17 55 76740 Kai Saulius matė Dovydą, išeinantį prieš filistiną, klausė kariuomenės vado Abnero: ‘‘Abnerai, kieno sūnus yra tas jaunuolis?’‘ Abneras atsakė: ‘‘Kaip tu gyvas, karaliau, aš nežinau’‘. 09O 17 56 09O 17 56 76750 Karalius įsakė: ‘‘Sužinok, kieno sūnus tas jaunuolis’‘. 09O 17 57 09O 17 57 76760 Kai Dovydas, nukovęs filistiną, sugrįžo, Abneras atvedė jį pas Saulių; jis tebelaikė filistino galvą rankose. 09O 17 58 09O 17 58 76770 Saulius jo klausė: ‘‘Jaunuoli, kieno tu sūnus?’‘ Dovydas atsakė: ‘‘Aš esu tavo tarno Jesės iš Betliejaus sūnus’‘. 09O 18 1 09O 18 1 76780 Dovydui kalbant su Sauliumi, Jehonatano siela prisirišo prie Dovydo sielos, ir Jehonatanas pamilo jį kaip savo sielą. Ir Dovydas jį pamilo visa širdimi. 09O 18 2 09O 18 2 76790 Nuo to laiko Saulius priėmė jį ir nebeleido grįžti į tėvo namus. 09O 18 3 09O 18 3 76800 Jehonatanas padarė sandorą su Dovydu, nes mylėjo jį kaip savo sielą. 09O 18 4 09O 18 4 76810 Jehonatanas atidavė Dovydui savo apsiaustą, drabužius, net ir kardą, lanką bei diržą. 09O 18 5 09O 18 5 76820 Dovydas išmintingai elgėsi visur, kur tik Saulius jį pasiųsdavo; todėl Saulius jį paskyrė karių viršininku, ir tai patiko visai tautai ir Sauliaus tarnams. 09O 18 6 09O 18 6 76830 Dovydui nugalėjus filistiną ir visiems grįžtant į namus, moterys iš visų miestų išeidavo sutikti karalių Saulių dainuodamos, šokdamos ir grodamos būgneliais bei cimbolais. 09O 18 7 09O 18 7 76840 Moterys dainuodamos kartojo: ‘‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas­dešimtis tūkstančių’‘. 09O 18 8 09O 18 8 76850 Saulius labai supyko, jam nepatiko tokios kalbos. Jis tarė: ‘‘Dovydui jos priskyrė dešimtis tūkstančių, o man tik tūkstančius; jam betrūksta tik karalystės’‘. 09O 18 9 09O 18 9 76860 Nuo tos dienos Saulius ėmė stebėti Dovydą. 09O 18 10 09O 18 10 76870 Kitą dieną piktoji dvasia nuo Dievo taip apėmė Saulių, kad jis siautė savo namuose. Tuo metu Dovydas skambino arfa kaip kasdien. Saulius laikė rankoje ietį. 09O 18 11 09O 18 11 76880 Jis sviedė ją į Dovydą, galvodamas: ‘‘Prismeigsiu jį prie sienos’‘. Bet Dovydas išsisuko du kartus. 09O 18 12 09O 18 12 76890 Saulius bijojo Dovydo, nes Viešpats buvo su juo, o nuo Sauliaus Jis buvo pasitraukęs. 09O 18 13 09O 18 13 76900 Saulius pašalino Dovydą nuo savęs ir paskyrė tūkstantininku. Dovydas įeidavo ir išeidavo priešais tautą. 09O 18 14 09O 18 14 76910 Dovydas išmintingai elgėsi visuose savo keliuose, ir Viešpats buvo su juo. 09O 18 15 09O 18 15 76920 Saulius, matydamas, kad jis elgiasi labai išmintingai, bijojo jo. 09O 18 16 09O 18 16 76930 Visas Izraelis ir Judas mylėjo Dovydą, nes jis įeidavo ir išeidavo priešais juos. 09O 18 17 09O 18 17 76940 Kartą Saulius tarė: ‘‘Štai mano vyresnioji duktė Meraba! Ją duosiu tau į žmonas. Tik būk narsus ir kovok Viešpaties kovas’‘. Saulius galvojo: ‘‘Tegul ne mano ranka būna prieš jį, bet filistinų ranka’‘. 09O 18 18 09O 18 18 76950 Dovydas atsakė Sauliui: ‘‘Kas aš, kas yra mano gyvenimas ir kas mano tėvo giminė Izraelyje, kad būčiau karaliaus žentu?’‘ 09O 18 19 09O 18 19 76960 Bet tuo metu, kai Meraba, Sauliaus duktė, turėjo būti atiduota Dovydui, ją vedė Adrielis iš Meholos. 09O 18 20 09O 18 20 76970 Sauliaus duktė Mikalė pamilo Dovydą. Kai Saulius sužinojo, jam tai patiko. 09O 18 21 09O 18 21 76980 Ir Saulius sakė: ‘‘Aš jam duosiu ją, kad ji būtų jam spąstai ir kad filistinų ranka būtų prieš jį’‘. Saulius sakė Dovydui: ‘‘Šiandien tu tapsi mano žentu su antrąja’‘. 09O 18 22 09O 18 22 76990 Jis įsakė savo tarnams: ‘‘Kalbėkite Dovydui slaptai: ‘Karalius mėgsta tave ir visiems jo tarnams tu patinki. Todėl būk karaliaus žentu’ ‘‘. 09O 18 23 09O 18 23 77000 Sauliaus tarnai kalbėjo Dovydui šiuos žodžius. Dovydas atsakė: ‘‘Ar jūs manote, kad lengva būti karaliaus žentu? Aš juk esu neturtingas ir menkas žmogus’‘. 09O 18 24 09O 18 24 77010 Tarnai pranešė Sauliui, ką girdėjo iš Dovydo. 09O 18 25 09O 18 25 77020 Tada Saulius sakė: ‘‘Taip sakykite Dovydui: ‘Karalius nenori jokio kraičio, tik šimto filistinų odelių nuo apipjaustymo, kad būtų atkeršyta karaliaus priešams’ ‘‘. Saulius galvojo, kad Dovydas žus nuo filistinų rankos. 09O 18 26 09O 18 26 77030 Kai jo tarnai perdavė Dovydui tuos žodžius, Dovydui patiko tapti karaliaus žentu. Dar nebuvo praėjęs paskirtas laikas, 09O 18 27 09O 18 27 77040 kai Dovydas su savo vyrais nuėjęs nužudė du šimtus filistinų. Dovydas atnešė jų odeles ir atidavė visas karaliui, kad galėtų tapti jo žentu. Ir Saulius atidavė jam savo dukterį Mikalę į žmonas. 09O 18 28 09O 18 28 77050 Saulius matė ir suprato, kad Viešpats buvo su Dovydu ir kad jo duktė Mikalė myli jį. 09O 18 29 09O 18 29 77060 Ir Saulius dar labiau ėmė bijoti Dovydo; ir Saulius tapo Dovydo priešu visam gyvenimui. 09O 18 30 09O 18 30 77070 Filistinų kunigaikščiai kariavo su izraelitais, ir nuo karo pradžios Dovydas elgėsi išmintingiau už visus Sauliaus tarnus, ir jo vardas išgarsėjo. 09O 19 1 09O 19 1 77080 Saulius kalbėjo savo sūnui Jehonatanui ir visiems tarnams, kad jie nužudytų Dovydą. Bet Sauliaus sūnus Jehonatanas labai mėgo Dovydą. 09O 19 2 09O 19 2 77090 Jehonatanas perspėjo Dovydą: ‘‘Mano tėvas Saulius ketina tave nužudyti. Todėl saugokis ir būk pasislėpęs iki ryto. 09O 19 3 09O 19 3 77100 Aš išėjęs stovėsiu šalia savo tėvo lauke, kalbėsiu su tėvu apie tave. Ką sužinosiu, tau pranešiu’‘. 09O 19 4 09O 19 4 77110 Jehonatanas kalbėjo gera apie Dovydą savo tėvui Sauliui: ‘‘Karaliau, nenusikalsk prieš savo tarną Dovydą, nes jis nenusikalto tau ir jo darbai tau buvo labai naudingi. 09O 19 5 09O 19 5 77120 Jis statė į pavojų savo gyvybę, kovodamas su filistinu, ir jo dėka Viešpats suteikė didelį išgelbėjimą Izraeliui. Tu matei tai ir džiaugeisi. Kodėl dabar nori nusidėti prieš nekaltą kraują ir be priežasties nužudyti Dovydą?’‘ 09O 19 6 09O 19 6 77130 Saulius paklausė Jehonatano ir prisiekė: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, jis nebus nužudytas’‘. 09O 19 7 09O 19 7 77140 Tada Jehonatanas, pasišaukęs Dovydą ir jam viską papasakojęs, atvedė jį pas Saulių; Dovydas buvo Sauliaus akivaizdoje kaip anksčiau. 09O 19 8 09O 19 8 77150 Vėl kilo karas; Dovydas išėjęs kariavo su filistinais ir daug jų nužudė, ir jie bėgo nuo jo. 09O 19 9 09O 19 9 77160 Pikta dvasia nuo Viešpaties apėmė Saulių, ir jis sėdėjo namuose, laikydamas ietį rankoje, o Dovydas skambino arfa. 09O 19 10 09O 19 10 77170 Saulius norėjo prismeigti ietimi Dovydą prie sienos, bet jis išsisuko ir ietis įsmigo į sieną. Dovydas išsigelbėjęs pabėgo tą pačią naktį. 09O 19 11 09O 19 11 77180 Saulius siuntė vyrus budėti prie Dovydo namų ir rytą jį nužudyti. Bet jo žmona Mikalė pranešė Dovydui: ‘‘Jei šiąnakt neišgelbėsi savo gyvybės, rytoj būsi nužudytas’‘. 09O 19 12 09O 19 12 77190 Mikalė nuleido Dovydą pro langą. Taip jis pabėgo ir išsigelbėjo. 09O 19 13 09O 19 13 77200 Po to Mikalė paėmė statulą, paguldė į lovą, jos galvą apvyniojo ožkos kailiu ir viską apklojo apsiaustu. 09O 19 14 09O 19 14 77210 Kai Saulius atsiuntė vyrus Dovydą suimti, Mikalė tarė: ‘‘Jis serga’‘. 09O 19 15 09O 19 15 77220 Saulius vėl siuntė vyrus pas Dovydą ir įsakė: ‘‘Atgabenkite jį pas mane su lova, kad galėčiau jį nužudyti’‘. 09O 19 16 09O 19 16 77230 Pasiuntiniai nuėję rado lovoje statulą, apvyniotą ožkos kailiu. 09O 19 17 09O 19 17 77240 Tada Saulius tarė Mikalei: ‘‘Kodėl mane apgavai ir leidai mano priešui pabėgti?’‘ Mikalė atsakė Sauliui: ‘‘Jis sakė man: ‘Išleisk mane, kad nereikėtų tavęs nužudyti’ ‘‘. 09O 19 18 09O 19 18 77250 Dovydas pabėgo ir išsigelbėjo. Jis nuvyko pas Samuelį į Ramą ir papasakojo viską, ką Saulius jam padarė. Po to jis ir Samuelis išėjo ir apsigyveno Najote. 09O 19 19 09O 19 19 77260 Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas yra Najote, Ramoje. 09O 19 20 09O 19 20 77270 Jis siuntė vyrus suimti Dovydą. Kai jie pamatė pranašaujančių pranašų būrį ir Samuelį, stovintį jų priekyje, Dievo Dvasia nužengė ant pasiuntinių, ir jie taip pat pranašavo. 09O 19 21 09O 19 21 77280 Tai sužinojęs, Saulius pasiuntė kitus pasiuntinius, bet ir tie pradėjo pranašauti. Ir Saulius pasiuntė vyrus trečią kartą, ir jie taip pat pranašavo. 09O 19 22 09O 19 22 77290 Tada Saulius pats ėjo į Ramą ir, atėjęs prie didžiojo šulinio Sechuve, paklausė: ‘‘Kur yra Samuelis ir Dovydas?’‘ Jam atsakė: ‘‘Jie yra Najote, Ramoje’‘. 09O 19 23 09O 19 23 77300 Jis ėjo iš ten į Ramos Najotą. Dievo Dvasia nužengė ant jo, ir jis pranašavo visą kelią iki Ramos Najoto. 09O 19 24 09O 19 24 77310 Nusivilkęs drabužius, jis pranašavo Samuelio akivaizdoje ir gulėjo neapsirengęs visą tą dieną ir naktį. Todėl yra sakoma: ‘‘Ar ir Saulius tarp pranašų?’‘ 09O 20 1 09O 20 1 77320 Dovydas, pabėgęs iš Ramos Najoto, atėjo pas Jehonataną ir klausė: ‘‘Ką padariau, kuo nusikaltau, kuo nusidėjau tavo tėvui, kad jis ieško mano gyvybės?’‘ 09O 20 2 09O 20 2 77330 Jis jam atsakė: ‘‘Dieve gink! Tu nemirsi; štai mano tėvas visais reikalais tariasi su manimi. Kodėl jis šitą reikalą slėptų nuo manęs? Taip nebus’‘. 09O 20 3 09O 20 3 77340 Dovydas atsakė: ‘‘Tavo tėvas gerai žino, kad aš radau malonę tavo akyse, ir galvoja: ‘Jehonatanas to neturi žinoti, kad nesisielotų’. Kaip Viešpats gyvas ir gyva tavo siela­tarp manęs ir mirties tik žingsnis’‘. 09O 20 4 09O 20 4 77350 Jehonatanas atsakė Dovydui: ‘‘Padarysiu viską, ko trokšta tavo siela’‘. 09O 20 5 09O 20 5 77360 Dovydas sakė Jehonatanui: ‘‘Štai rytoj yra jaunas mėnulis. Aš turėčiau su karaliumi sėdėti prie stalo. Leisk man eiti ir pasislėpti laukuose iki trečios dienos vakaro. 09O 20 6 09O 20 6 77370 Jei tavo tėvas pasiges manęs, sakyk: ‘Dovydas labai prašė manęs leisti jam eiti į savo miestą Betliejų, kur jo visa šeima aukos kasmetinę auką’. 09O 20 7 09O 20 7 77380 Jei jis sakys: ‘Gerai’, tai tavo tarnas bus saugus, o jei jis labai supyks, tai žinok, kad jis yra numatęs pikta. 09O 20 8 09O 20 8 77390 Suteik malonę savo tarnui, nes tu padarei sandorą su manimi prieš Viešpatį. Bet jei aš nusikaltau, tu pats nužudyk mane. Kam tau mane vesti pas savo tėvą?’‘ 09O 20 9 09O 20 9 77400 Jehonatanas atsakė: ‘‘Tebūna tai toli nuo tavęs. Jei sužinosiu, kad mano tėvas yra numatęs tau pikta daryti, kodėl tau nepraneščiau?’‘ 09O 20 10 09O 20 10 77410 Dovydas klausė Jehonatano: ‘‘Kas man praneš, jei tavo tėvas rūsčiai tau atsakys?’‘ 09O 20 11 09O 20 11 77420 Jehonatanas atsakė Dovydui: ‘‘Eikime į lauką’‘. Juodu išėjo į lauką. 09O 20 12 09O 20 12 77430 Jehonatanas tarė Dovydui: ‘‘Viešpats, Izraelio Dievas, tebūna liudytojas. Jei aš rytoj ar trečią dieną sužinosiu iš savo tėvo, kad jis tau palankus, ir nepranešiu tau, 09O 20 13 09O 20 13 77440 tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau. Jei mano tėvas sumanęs pikta prieš tave, aš tau pranešiu ir tave išsiųsiu, kad galėtum eiti ramybėje, o Viešpats bus su tavimi, kaip Jis buvo su mano tėvu. 09O 20 14 09O 20 14 77450 Ir tu, jei aš būsiu gyvas, parodyk man Viešpaties gerumą, kad nemirčiau. 09O 20 15 09O 20 15 77460 Ir neatimk savo maloningumo nuo mano namų per amžius, kai Viešpats išnaikins visus Dovydo priešus žemėje’‘. 09O 20 16 09O 20 16 77470 Taip Jehonatanas padarė sandorą su Dovydo namais, sakydamas: ‘‘Viešpats teatkeršija visiems Dovydo priešams’‘. 09O 20 17 09O 20 17 77480 Jehonatanas dar kartą prisiekė Dovydui, nes mylėjo jį kaip savo sielą. 09O 20 18 09O 20 18 77490 Tada Jehonatanas tarė: ‘‘Rytoj jaunas mėnulis, tavęs pasiges, nes tavo vieta prie stalo bus tuščia. 09O 20 19 09O 20 19 77500 Po trijų dienų sugrįžk ir eik į tą vietą, kurioje buvai anksčiau pasislėpęs, ir atsisėsk šalia Ezelio akmens. 09O 20 20 09O 20 20 77510 Aš paleisiu tris strėles į tą pusę, lyg šaučiau į taikinį. 09O 20 21 09O 20 21 77520 Tada aš pasiųsiu berniuką atnešti strėles. Jei sakysiu berniukui: ‘Strėlės guli šiapus tavęs, surink jas!’, tuomet tau negresia pavojus, kaip Viešpats gyvas. 09O 20 22 09O 20 22 77530 O jei tarsiu jam: ‘Strėlės guli už tavęs!’ tada eik, nes tave siunčia Viešpats. 09O 20 23 09O 20 23 77540 O dėl mudviejų pasižadėjimo, tai Viešpats bus tarp tavęs ir manęs amžinai’‘. 09O 20 24 09O 20 24 77550 Dovydas pasislėpė laukuose. Jauno mėnulio dieną karalius atsisėdo valgyti. 09O 20 25 09O 20 25 77560 Karalius kaip paprastai atsisėdo į savo vietą prie sienos, Jehonatanas atsistojo, ir Abneras atsisėdo šalia karaliaus, o Dovydo vieta liko tuščia. 09O 20 26 09O 20 26 77570 Saulius tą dieną nieko nesakė, manydamas, kad Dovydui kas nors atsitiko ir jis yra susitepęs. 09O 20 27 09O 20 27 77580 Bet kai Dovydo vieta buvo tuščia kitą dieną, Saulius tarė savo sūnui Jehonatanui: ‘‘Kodėl Jesės sūnus nei vakar, nei šiandien neatėjo valgyti?’‘ 09O 20 28 09O 20 28 77590 Jehonatanas atsakė Sauliui: ‘‘Dovydas labai prašė manęs išleisti jį į Betliejų, 09O 20 29 09O 20 29 77600 sakydamas: ‘Leisk man eiti, nes mūsų šeima aukos mieste auką ir mano brolis liepė man atvykti. Jei radau malonę tavo akyse, išleisk mane aplankyti savo brolių’. Todėl jis neatėjo prie karaliaus stalo’‘. 09O 20 30 09O 20 30 77610 Tada Saulius labai užsirūstino ir tarė Jehonatanui: ‘‘Tu iškrypėlės ir maištininkės sūnau, argi aš nežinau, kad tu išsirinkai Jesės sūnų savo ir savo motinos gėdai? 09O 20 31 09O 20 31 77620 Kol Jesės sūnus bus gyvas, tu nebūsi karaliumi ir neturėsi karalystės. Pasiųsk, kad jis būtų atvestas pas mane, nes jis turi mirti’‘. 09O 20 32 09O 20 32 77630 Jehonatanas atsakė savo tėvui Sauliui: ‘‘Kodėl jis turi būti nužudytas? Ką jis padarė?’‘ 09O 20 33 09O 20 33 77640 Tada Saulius sviedė ietį, norėdamas jį perdurti. Taip Jehonatanas suprato, kad jo tėvas buvo apsisprendęs Dovydą nužudyti. 09O 20 34 09O 20 34 77650 Jehonatanas labai supykęs atsikėlė nuo stalo ir nieko nevalgė antrą mėnesio dieną; jis buvo labai susirūpinęs dėl Dovydo, kurį jo tėvas paniekino. 09O 20 35 09O 20 35 77660 Rytą Jehonatanas išėjo į lauką tuo laiku, kurį buvo sutaręs su Dovydu, ir berniukas buvo su juo. 09O 20 36 09O 20 36 77670 Jehonatanas sakė berniukui: ‘‘Bėk, surink strėles, kurias paleisiu’‘. Berniukui bėgant, jis paleido strėlę. 09O 20 37 09O 20 37 77680 Jam nubėgus iki vietos, kur nukrito strėlė, Jehonatanas šaukė: ‘‘Ar strėlė nėra už tavęs?’‘ 09O 20 38 09O 20 38 77690 Ir Jehonatanas šaukė berniukui: ‘‘Greičiau! Skubėk! Nesustok!’‘ Jehonatano berniukas surinko strėles ir atnešė savo valdovui. 09O 20 39 09O 20 39 77700 Berniukas nieko nežinojo. Tik Jehonatanas ir Dovydas žinojo, ką tai reiškia. 09O 20 40 09O 20 40 77710 Tuomet Jehonatanas padavė savo ginklus berniukui ir liepė juos nunešti į miestą. 09O 20 41 09O 20 41 77720 Berniukui nuėjus, Dovydas pakilo iš už akmenų, parpuolė veidu į žemę ir tris kartus nusilenkė. Juodu pasibučiavo ir ilgai verkė, bet labiausiai Dovydas. 09O 20 42 09O 20 42 77730 Pagaliau Jehonatanas tarė Dovydui: ‘‘Eik ramybėje, nes mudu prisiekėme Viešpaties vardu, sakydami: ‘Viešpats bus tarp tavęs ir manęs, tarp mano palikuonių ir tavo palikuonių per amžius’ ‘‘. 09O 20 42 09O 21 1 77740 Dovydas nuėjo, o Jehonatanas sugrįžo į miestą. 09O 21 1 09O 21 2 77750 Dovydas atėjo į Nobą pas kunigą Ahimelechą. Ahimelechas, sutikęs Dovydą, nusigando ir klausė: ‘‘Kodėl tu atėjai vienas, be palydovų?’‘ 09O 21 2 09O 21 3 77760 Dovydas atsakė kunigui Ahimelechui: ‘‘Karalius man įsakė sutvarkyti vieną reikalą ir sakė man: ‘Niekas neturi žinoti, kokiu reikalu tave siunčiu ir ką tau įsakau’. Aš su savo tarnais susitiksiu sutartoje vietoje. 09O 21 3 09O 21 4 77770 Dabar, jei turi ką po ranka, duok man­penkis duonos kepalus ar ką surasi’‘. 09O 21 4 09O 21 5 77780 Kunigas atsakė Dovydui: ‘‘Neturiu paprastos duonos, tik šventos. Kad jaunuoliai būtų susilaikę bent nuo moterų’‘. 09O 21 5 09O 21 6 77790 Dovydas atsakė kunigui: ‘‘Moterų nelietėme jau trys dienos, nuo to laiko, kai išėjome. Jaunuolių indai šventi, o jei kelias suteptas, tai duona bus šventuose induose’‘. 09O 21 6 09O 21 7 77800 Tada kunigas davė jam šventos duonos, nes neturėjo kitos, tik padėtinę, kuri buvo paimta iš Viešpaties akivaizdos pakeičiant ją šviežia duona. 09O 21 7 09O 21 8 77810 Tą dieną ten buvo edomitas Doegas, vienas Sauliaus tarnų. Jis buvo Sauliaus piemenų vyresnysis. 09O 21 8 09O 21 9 77820 Dovydas paklausė Ahimelecho: ‘‘Ar neturi čia ieties ar kardo? Kadangi karaliaus reikalas buvo labai skubus, nepasiėmiau nei kardo, nei kito ginklo’‘. 09O 21 9 09O 21 10 77830 Kunigas tarė: ‘‘Kardas filistino Galijoto, kurį nukovei Elos slėnyje, yra čia, įvyniotas į audinį už efodo. Jei nori, pasiimk jį, nes kito čia nėra’‘. Dovydas tarė: ‘‘Nėra jam lygaus, duok jį man’‘. 09O 21 10 09O 21 11 77840 Dovydas, bėgdamas nuo Sauliaus, atvyko pas Gato karalių Achišą. 09O 21 11 09O 21 12 77850 Achišo tarnai klausė: ‘‘Argi tai ne Dovydas, krašto karalius? Argi ne apie jį moterys šokdamos dainavo: ‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas­dešimtis tūkstančių’ ‘‘. 09O 21 12 09O 21 13 77860 Dovydas įsidėjo šituos žodžius į širdį ir labai išsigando Gato karaliaus Achišo. 09O 21 13 09O 21 14 77870 Jis pakeitė savo elgesį jų akyse ir apsimetė pamišėliu. Jis draskė vartus ir varvino seiles ant savo barzdos. 09O 21 14 09O 21 15 77880 Achišas kalbėjo savo tarnams: ‘‘Jūs matote, kad jis beprotis. Kodėl jį atvedėte pas mane? 09O 21 15 09O 21 16 77890 Ar man neužtenka pamišėlių, kad dar šitą man atvedėte, jog šėltų mano akyse? Nejaugi jį vesite ir į mano namus?’‘ 09O 22 1 09O 22 1 77900 Dovydas, išėjęs iš ten, pabėgo į Adulamo olą. Tai išgirdę, jo broliai ir visi tėvo namai atėjo pas jį. 09O 22 2 09O 22 2 77910 Žmonės, kurie buvo prislėgti, prasiskolinę ir nepatenkinti, rinkosi pas Dovydą; jis tapo jų viršininku. Su juo buvo apie keturis šimtus vyrų. 09O 22 3 09O 22 3 77920 Iš ten Dovydas nuėjo į Moabo Micpą. Ir jis sakė Moabo karaliui: ‘‘Prašau, leisk mano tėvui ir motinai apsistoti pas jus, kol sužinosiu, ką Dievas darys su manimi’‘. 09O 22 4 09O 22 4 77930 Jis paliko tėvus pas Moabo karalių; jie gyveno pas jį, kol Dovydas buvo tvirtovėje. 09O 22 5 09O 22 5 77940 Pranašas Gadas tarė Dovydui: ‘‘Nepasilik kalnų tvirtovėje. Keliauk į Judo žemę’‘. Dovydas išėjo ir atėjo į Hereto mišką. 09O 22 6 09O 22 6 77950 Saulius sužinojo, kad pasirodė Dovydas ir jo būrys. Tuo metu Saulius sėdėjo Gibėjos aukštumoje po medžiu, laikydamas ietį rankoje; visi jo tarnai stovėjo aplink jį. 09O 22 7 09O 22 7 77960 Jis tarė savo tarnams: ‘‘Benjaminai, klausykite. Ar Jesės sūnus duos jums visiems laukų bei vynuogynų ir jus padarys tūkstantininkais ir šimtininkais, 09O 22 8 09O 22 8 77970 kad jūs visi susimokėte prieš mane ir nebuvo nė vieno, kuris praneštų man, kad mano sūnus yra susitaręs su Jesės sūnumi? Tarp jūsų nėra nė vieno, kuris būtų manęs gailėjęsis ir man pranešęs, kad mano sūnus sukurstė mano tarną tykoti manęs, kaip šiandien matome’‘. 09O 22 9 09O 22 9 77980 Tada edomitas Doegas, stovėjęs su Sauliaus tarnais, tarė: ‘‘Aš mačiau Jesės sūnų Nobe pas Ahitubo sūnų Ahimelechą, 09O 22 10 09O 22 10 77990 kuris atsiklausė Viešpaties dėl jo, davė jam maisto ir filistino Galijoto kardą’‘. 09O 22 11 09O 22 11 78000 Saulius pakvietė Ahitubo sūnų kunigą Ahimelechą ir visus jo tėvo namus, kunigus, buvusius Nobe. Jie visi atėjo pas Saulių. 09O 22 12 09O 22 12 78010 Saulius tarė: ‘‘Paklausyk, Ahitubo sūnau’‘. Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia, mano valdove’‘. 09O 22 13 09O 22 13 78020 ‘‘Kodėl tu ir Jesės sūnus susitarėte prieš mane? Tu davei jam duonos, kardą ir klausei Dievą dėl jo, kad jis tykotų manęs, kaip šiandien matome’‘. 09O 22 14 09O 22 14 78030 Ahimelechas tarė karaliui: ‘‘Kuris iš tavo tarnų yra toks ištikimas, kaip Dovydas, karaliaus žentas, einąs ten, kur tu liepi, ir gerbiamas tavo namuose? 09O 22 15 09O 22 15 78040 Argi aš tik tada pradėjau klausti Dievą dėl jo? Tebūna tai toli nuo manęs. Nekaltink, karaliau, savo tarno ir mano tėvo namų, nes tavo tarnas nežinojo apie tai nei daug, nei mažai’‘. 09O 22 16 09O 22 16 78050 Karalius tarė: ‘‘Tu, Ahimelechai, ir visi tavo tėvo namai neišvengsite mirties’‘. 09O 22 17 09O 22 17 78060 Karalius įsakė savo sargybai: ‘‘Nužudykite Viešpaties kunigus, nes jie yra su Dovydu; jie žinojo, kad jis pabėgo, bet man nepranešė’‘. Bet karaliaus tarnai nenorėjo žudyti Viešpaties kunigų. 09O 22 18 09O 22 18 78070 Tada karalius tarė Doegui: ‘‘Eik tu ir nužudyk kunigus’‘. Tą dieną edomitas Doegas puolė ir nužudė aštuoniasdešimt penkis vyrus, nešiojusius lininį efodą. 09O 22 19 09O 22 19 78080 Nobe jis kardu išžudė vyrus, moteris, vaikus, kūdikius, taip pat jaučius, asilus ir avis. 09O 22 20 09O 22 20 78090 Ištrūko tik Abjataras, Ahitubo sūnaus Ahimelecho sūnus, ir pabėgo pas Dovydą. 09O 22 21 09O 22 21 78100 Abjataras pranešė Dovydui, kad Saulius išžudė Viešpaties kunigus. 09O 22 22 09O 22 22 78110 Dovydas tarė Abjatarui: ‘‘Pamatęs ten stovintį edomitą Doegą, aš žinojau, kad jis tikrai praneš Sauliui. Aš kaltas, kad žuvo tavo tėvo giminės. 09O 22 23 09O 22 23 78120 Pasilik pas mane, nebijok. Kas ieško mano gyvybės, ieško ir tavo. Bet su manimi tu esi saugus’‘. 09O 23 1 09O 23 1 78130 Dovydui pranešė, kad filistinai kariauja prieš Keilą ir plėšia klojimus. 09O 23 2 09O 23 2 78140 Dovydas klausė Viešpatį: ‘‘Ar man eiti ir mušti filistinus?’‘ Viešpats atsakė Dovydui: ‘‘Eik, sumušk filistinus ir išgelbėk Keilą’‘. 09O 23 3 09O 23 3 78150 Dovydo vyrai jam tarė: ‘‘Štai mes bijome jau čia, Judo žemėje. Kaip mes eisime į Keilą prieš filistinų kariuomenę?’‘ 09O 23 4 09O 23 4 78160 Dovydas dar kartą klausė Viešpatį. Viešpats jam atsakė: ‘‘Kelkis ir eik į Keilą; Aš atiduosiu filistinus į tavo rankas’‘. 09O 23 5 09O 23 5 78170 Dovydas ir jo vyrai, nuėję į Keilą, kariavo su filistinais, nuvarė jų galvijus ir smarkiai juos sumušė. Taip Dovydas išgelbėjo Keilos gyventojus. 09O 23 6 09O 23 6 78180 Ahimelecho sūnus Abjataras, bėgdamas pas Dovydą į Keilą, atsinešė ir efodą. 09O 23 7 09O 23 7 78190 Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas atėjo į Keilą. Saulius tarė: ‘‘Dievas jį atidavė į mano rankas; jis pats užsidarė įeidamas į miestą su vartais ir užkaiščiais’‘. 09O 23 8 09O 23 8 78200 Saulius sušaukė visus vyrus žygiui į Keilą prieš Dovydą ir jo vyrus. 09O 23 9 09O 23 9 78210 Dovydas sužinojo, kad Saulius slapčia rengia jam pikta, ir tarė kunigui Abjatarui: ‘‘Atnešk efodą’‘. 09O 23 10 09O 23 10 78220 Dovydas meldėsi: ‘‘Viešpatie, Izraelio Dieve, tavo tarnas išgirdo, kad Saulius rengiasi ateiti į Keilą ir sunaikinti miestą dėl manęs. 09O 23 11 09O 23 11 78230 Ar Keilos gyventojai išduos mane į jo rankas? Ar Saulius ateis, kaip tavo tarnas girdėjo? Viešpatie, Izraelio Dieve, meldžiu, pasakyk savo tarnui’‘. Viešpats atsakė: ‘‘Jis ateis’‘. 09O 23 12 09O 23 12 78240 Dovydas klausė: ‘‘Ar Keilos vyrai išduos mane ir mano vyrus Sauliui?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Išduos’‘. 09O 23 13 09O 23 13 78250 Tada Dovydas ir jo vyrai, kurių buvo apie šešis šimtus, išėję iš Keilos, ėjo, kur galėjo eiti. Kai Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas pabėgo iš Keilos, jis atšaukė savo žygį. 09O 23 14 09O 23 14 78260 Dovydas apsistojo dykumos tvirtovėse ir pasiliko kalne Zifo dykumoje. Saulius visą laiką jo ieškojo, tačiau Dievas neatidavė jo į Sauliaus rankas. 09O 23 15 09O 23 15 78270 Dovydas matė, kad Saulius išėjo ieškoti jo gyvybės, ir Dovydas buvo Zifo tyruose, miške. 09O 23 16 09O 23 16 78280 Sauliaus sūnus Jehonatanas atėjo pas Dovydą į mišką ir sustiprino jo ranką Dieve. 09O 23 17 09O 23 17 78290 Ir jis tarė jam: ‘‘Nebijok, mano tėvas Saulius tavęs neras. Tu tapsi Izraelio karaliumi, o aš būsiu šalia tavęs. Mano tėvas Saulius tai žino’‘. 09O 23 18 09O 23 18 78300 Juodu Viešpaties akivaizdoje padarė sandorą. Dovydas pasiliko miške, o Jehonatanas sugrįžo į savo namus. 09O 23 19 09O 23 19 78310 Zifiečiai nuėjo pas Saulių į Gibėją ir pranešė: ‘‘Dovydas slapstosi pas mus kalnų tvirtovėse, miškuose ir Hachilos kalvose, į pietus nuo Jesimono. 09O 23 20 09O 23 20 78320 Taigi dabar, karaliau, ateik, kaip tavo siela to trokšta, o mūsų darbas bus atiduoti jį į karaliaus rankas’‘. 09O 23 21 09O 23 21 78330 Saulius tarė: ‘‘Viešpats telaimina jus, kad manęs pasigailėjote. 09O 23 22 09O 23 22 78340 Eikite, viską paruoškite ir sužinokite vietą, kur jis yra ir kas jį ten matė; man pranešta, kad jis esąs labai gudrus. 09O 23 23 09O 23 23 78350 Išžvalgykite ir sužinokite visas slėptuves, kuriose jis slapstosi; tada sugrįžkite pas mane su tikromis žiniomis ir aš eisiu su jumis. Jei jis tebėra krašte, aš surasiu jį visuose Judo tūkstančiuose’‘. 09O 23 24 09O 23 24 78360 Jie nuėjo į Zifą pirma Sauliaus. Dovydas ir jo vyrai buvo Maono dykumoje, lygumoje į pietus nuo Jesimono. 09O 23 25 09O 23 25 78370 Saulius ir jo vyrai išėjo jo ieškoti. Dovydui apie tai buvo pranešta, todėl jis pasitraukė į Maono dykumą prie uolos. Saulius, tai išgirdęs, vijosi Dovydą į Maono dykumą. 09O 23 26 09O 23 26 78380 Saulius ėjo viena kalno puse, o Dovydas su savo vyrais­kita. Dovydas skubiai traukėsi nuo Sauliaus, nes Saulius su savo vyrais supo Dovydą ir jo vyrus, norėdami juos sugauti. 09O 23 27 09O 23 27 78390 Tačiau pas Saulių atėjo pasiuntinys su pranešimu: ‘‘Skubiai sugrįžk, nes filistinai užpuolė kraštą’‘. 09O 23 28 09O 23 28 78400 Saulius liovėsi vijęs Dovydą, sugrįžo ir kariavo su filistinais. Todėl ta vieta pavadinta Perskyrimo uola. 09O 23 29 09O 24 1 78410 Dovydas pasitraukė į En Gedžio tvirtoves. 09O 24 1 09O 24 2 78420 Kai Saulius, nugalėjęs filistinus, sugrįžo, jam buvo pranešta, kad Dovydas yra En Gedžio dykumoje. 09O 24 2 09O 24 3 78430 Saulius, paėmęs tris tūkstančius rinktinių vyrų iš viso Izraelio, išėjo ieškoti Dovydo ir jo vyrų laukinių ožkų gyvenamose uolose. 09O 24 3 09O 24 4 78440 Atėjęs prie šalikelės avidžių, kur buvo ola, Saulius į ją įėjo atlikti reikalo. Dovydas ir jo vyrai sėdėjo olos gilumoje. 09O 24 4 09O 24 5 78450 Dovydo vyrai sakė jam: ‘‘Štai diena, apie kurią Viešpats tau kalbėjo: ‘Aš atiduosiu tavo priešą į tavo rankas, kad pasielgtum su juo, kaip tau patinka’ ‘‘. Prislinkęs Dovydas nupjovė Sauliaus apsiausto skverną. 09O 24 5 09O 24 6 78460 Dovydo širdis smarkiai plakė, nes jis nupjovė Sauliaus skverną. 09O 24 6 09O 24 7 78470 Jis tarė savo vyrams: ‘‘Apsaugok, Viešpatie, kad taip padaryčiau savo valdovui, Viešpaties pateptajam, pakeldamas prieš jį savo ranką, nes jis yra Viešpaties pateptasis’‘. 09O 24 7 09O 24 8 78480 Dovydas sulaikė savo vyrus šiais žodžiais ir neleido jiems pakilti prieš Saulių. O Saulius, išėjęs iš olos, ėjo savo keliu. 09O 24 8 09O 24 9 78490 Dovydas taip pat pakilo iš paskos ir, išlindęs iš olos, šaukė Sauliui: ‘‘Karaliau, mano valdove!’‘ Sauliui atsigręžus, Dovydas nusilenkė veidu iki žemės. 09O 24 9 09O 24 10 78500 Dovydas tarė Sauliui: ‘‘Kodėl klausai žmonių kalbų, kad Dovydas nori tau pikta? 09O 24 10 09O 24 11 78510 Tu pats šiandien matei, kad Viešpats buvo atidavęs tave į mano rankas oloje; mane ragino tave nužudyti, bet aš pasigailėjau tavęs, sakydamas: ‘Nepakelsiu rankos prieš savo valdovą, nes jis yra Viešpaties pateptasis’. 09O 24 11 09O 24 12 78520 Pažvelk, mano tėve, į savo apsiausto skverną mano rankoje. Iš to, kad aš, atpjaudamas tavo apsiausto skverną, tavęs nenužudžiau, suprask ir žinok, kad manyje nėra nieko pikto ir aš nesu tau nusidėjęs. Bet tu ieškai mano gyvybės, kad ją atimtum. 09O 24 12 09O 24 13 78530 Viešpats tebūna teisėjas tarp mudviejų ir Viešpats tegul atkeršija tau už mane, bet mano ranka nepakils prieš tave. 09O 24 13 09O 24 14 78540 Kaip sena patarlė sako: ‘Iš nedorėlių ateina nedorybės’, bet mano ranka nepakils prieš tave. 09O 24 14 09O 24 15 78550 Prieš ką išėjo Izraelio karalius? Ką tu persekioji? Pastipusį šunį. Blusą. 09O 24 15 09O 24 16 78560 Viešpats tebūna teisėjas ir tedaro sprendimą tarp manęs ir tavęs. Tegul mato ir gina mano bylą, ir išgelbsti mane nuo tavo rankos’‘. 09O 24 16 09O 24 17 78570 Kai Dovydas baigė kalbėti, Saulius tarė: ‘‘Ar tai tavo balsas, mano sūnau Dovydai?’‘ Ir Saulius pakėlė savo balsą ir verkė. 09O 24 17 09O 24 18 78580 Ir jis sakė Dovydui: ‘‘Tu esi teisesnis už mane, tu man atlyginai geru, o aš tau atsilyginau piktu. 09O 24 18 09O 24 19 78590 Šiandien tu parodei, kaip elgiesi su manimi, nes Viešpats buvo atidavęs mane į tavo rankas, tačiau tu manęs nenužudei. 09O 24 19 09O 24 20 78600 Kas, suradęs savo priešą, paleidžia jį sveiką? Viešpats teatlygina tau geru už tai, ką tu šiandien man padarei. 09O 24 20 09O 24 21 78610 Dabar tikrai žinau, kad tu tapsi karaliumi ir kad Izraelio karalystė bus įtvirtinta tavo rankose. 09O 24 21 09O 24 22 78620 Dabar prisiek man Viešpačiu, kad neišnaikinsi mano palikuonių ir neišnaikinsi mano vardo iš mano tėvo namų’‘. 09O 24 22 09O 24 23 78630 Dovydas prisiekė Sauliui. Po to Saulius sugrįžo į savo namus, o Dovydas ir jo vyrai pasitraukė į tvirtovę. 09O 25 1 09O 25 1 78640 Samuelis mirė, visi izraeli tai susirinko, apraudojo jį ir palaidojo jo namuose Ramoje. Dovydas pakilo ir nuėjo į Parano dykumą. 09O 25 2 09O 25 2 78650 Maone gyveno vyras, kuris turėjo nuosavybę Karmelyje. Jis buvo labai turtingas: turėjo tris tūkstančius avių ir tūkstantį ožkų. Kartą jis kirpo avis Karmelyje. 09O 25 3 09O 25 3 78660 Jo vardas buvo Nabalas, o jo žmonos­Abigailė. Moteris buvo išmintinga ir graži, bet jos vyras šiurkštus ir blogo elgesio; jis buvo iš Kalebo namų. 09O 25 4 09O 25 4 78670 Dovydas išgirdo dykumoje, kad Nabalas kerpa avis. 09O 25 5 09O 25 5 78680 Jis pasiuntė dešimt jaunuolių ir sakė jiems: ‘‘Eikite į Karmelį pas Nabalą ir pasveikinkite jį mano vardu. 09O 25 6 09O 25 6 78690 Sakykite jam: ‘Ramybė tebūna tau, ramybė tavo namams ir ramybė viskam, ką turi. 09O 25 7 09O 25 7 78700 Sužinojau, kad kerpamos tavo avys. Tavo piemenys buvo su mumis. Mes jiems nieko blogo nepadarėme ir jiems nieko netrūko, kol jie buvo Karmelyje. 09O 25 8 09O 25 8 78710 Paklausk savo jaunuolių, ir jie tau patvirtins. Teatranda šitie jaunuoliai malonę tavo akyse, nes atėjome gerą dieną. Todėl prašau, duok, ką ras tavo ranka, savo tarnams ir savo sūnui Dovydui’ ‘‘. 09O 25 9 09O 25 9 78720 Dovydo jaunuoliai atėję kalbėjo Nabalui visus tuos žodžius Dovydo vardu ir laukė atsakymo. 09O 25 10 09O 25 10 78730 Nabalas atsakė Dovydo tarnams: ‘‘Kas yra Dovydas? Kas yra Jesės sūnus? Šiandien yra daug pabėgusių nuo savo valdovų tarnų. 09O 25 11 09O 25 11 78740 Argi aš atiduosiu duoną, vandenį ir mėsą, kurią prirengiau kirpėjams, žmonėms, apie kuriuos nežinau, iš kur jie?’‘ 09O 25 12 09O 25 12 78750 Dovydo jaunuoliai grįžo atgal ir papasakojo jam viską, ką buvo girdėję. 09O 25 13 09O 25 13 78760 Dovydas tarė savo vyrams: ‘‘Kiekvienas prisijuoskite kardą’‘. Visi apsiginklavo ir maždaug keturi šimtai vyrų sekė Dovydą, o du šimtai pasiliko prie daiktų. 09O 25 14 09O 25 14 78770 Tuo metu vienas Nabalo tarnų pranešė Nabalo žmonai Abigailei: ‘‘Dovydas atsiuntė iš dykumos pasiuntinius mūsų šeimininko pasveikinti, o tas juos išplūdo. 09O 25 15 09O 25 15 78780 Tie vyrai buvo mums labai geri. Jie mums nepadarė jokios skriaudos, mes nieko nepasigedome per visą laiką, kurį praleidome drauge su jais. 09O 25 16 09O 25 16 78790 Jie buvo mums siena naktį ir dieną, kai bandą ganėme netoli jų. 09O 25 17 09O 25 17 78800 Taigi dabar pagalvok ir nuspręsk, ką darysi. Nelaimė tikrai gresia mūsų šeimininkui ir visai jo šeimynai. Jis yra Belialo vaikas, su kuriuo neįmanoma kalbėti’‘. 09O 25 18 09O 25 18 78810 Abigailė skubiai paėmė du šimtus duonos kepalų, dvi odines vyno, penkias paruoštas avis, penkis saikus skrudintų grūdų, šimtą džiovintų vynuogių kekių, du šimtus figų pyragaičių ir sukrovė ant asilų. 09O 25 19 09O 25 19 78820 Ji įsakė savo tarnams: ‘‘Eikite pirma manęs, o aš eisiu paskui jus’‘. Savo vyrui Nabalui ji nieko nesakė. 09O 25 20 09O 25 20 78830 Jodama ant asilo kalno pašlaite, ji sutiko Dovydą ir jo vyrus, ateinančius priešais. 09O 25 21 09O 25 21 78840 Dovydas buvo pasakęs: ‘‘Veltui saugojau dykumoje visa, kas Nabalui priklauso taip, kad jis nieko nepasigedo. Jis man atsilygino piktu už gera. 09O 25 22 09O 25 22 78850 Tegul Dievas tai ir dar daugiau padaro su Dovydo priešais, jei iki ryto palikčiau gyvą bent vieną jo vyrų’‘. 09O 25 23 09O 25 23 78860 Abigailė, pamačiusi Dovydą, skubiai nulipo nuo asilo, parpuolė prieš Dovydą ir nusilenkė iki žemės. 09O 25 24 09O 25 24 78870 Parpuolusi prie jo kojų, kalbėjo: ‘‘Valdove, ant manęs tebūna kaltė. Meldžiu, leisk savo tarnaitei kalbėti ir išklausyk ją. 09O 25 25 09O 25 25 78880 Mano valdove, prašau nekreipti dėmesio į tą Belialo žmogų Nabalą, nes koks jo vardas, toks ir jis pats. Nabalas jo vardas ir jis pilnas kvailumo. Aš, tavo tarnaitė, nemačiau savo valdovo jaunuolių, kuriuos buvai atsiuntęs. 09O 25 26 09O 25 26 78890 Dabar, mano valdove, kaip Viešpats gyvas ir gyva tavo siela, Viešpats sulaikė tave, kad nenusikalstum, praliedamas kraują ir keršydamas savo ranka. Tavo priešai, kurie siekia pikto mano valdovui, tegul tampa kaip Nabalas. 09O 25 27 09O 25 27 78900 Štai dovanos, kurias tavo tarnaitė atgabeno savo valdovui, atiduok jas jaunuoliams, kurie seka mano valdovą. 09O 25 28 09O 25 28 78910 Atleisk savo tarnaitei nusikaltimą. Viešpats tikrai pastatys mano valdovui tvirtus namus, nes tu kovoji Viešpaties kovas ir tavyje nerasta blogio per visas tavo dienas. 09O 25 29 09O 25 29 78920 O jei kas tave persekiotų ir tavo gyvybės ieškotų, tai Viešpats, tavo Dievas, saugos tave, o tavo priešų sielas Jis nusvies kaip mėtykle. 09O 25 30 09O 25 30 78930 Kai Viešpats įvykdys visa, ką Jis tau pažadėjo, ir tave padarys Izraelio valdovu, 09O 25 31 09O 25 31 78940 tai nereikės mano valdovui liūdėti ir jo širdis nesigrauš, kad be reikalo praliejai kraują, norėdamas pats atkeršyti. Kai Viešpats padarys gera mano valdovui, atsimink savo tarnaitę’‘. 09O 25 32 09O 25 32 78950 Dovydas atsakė Abigailei: ‘‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris šiandien atsiuntė tave manęs pasitikti. 09O 25 33 09O 25 33 78960 Palaimintas tavo patarimas ir palaiminta tu, nes šiandien mane sulaikei nuo kraujo praliejimo ir sukliudei man pačiam už save atkeršyti. 09O 25 34 09O 25 34 78970 Tikrai, kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris man neleido tavęs nuskriausti, jei nebūtum paskubėjusi manęs pasitikti, iki ryto aušros nebūtų likę Nabalui nė vieno vyro’‘. 09O 25 35 09O 25 35 78980 Dovydas priėmė iš jos viską, ką ji jam atgabeno, ir tarė: ‘‘Eik rami į savo namus. Aš paklausiau tavo balso ir tavęs nepaniekinau’‘. 09O 25 36 09O 25 36 78990 Abigailė sugrįžo pas Nabalą. Jis tuo metu buvo iškėlęs namuose karališką puotą. Nabalas buvo linksmas ir labai girtas, todėl ji jam nieko nesakė iki ryto. 09O 25 37 09O 25 37 79000 Rytą, Nabalui išsiblaivius, jo žmona jam viską papasakojo. Tuomet jo širdis apmirė jame ir jis sustingo kaip akmuo. 09O 25 38 09O 25 38 79010 Praėjus maždaug dešimčiai dienų, Viešpats ištiko Nabalą, ir jis mirė. 09O 25 39 09O 25 39 79020 Dovydas, išgirdęs, kad Nabalas mirė, tarė: ‘‘Palaimintas Viešpats, kuris įvykdė teismą Nabalui už man padarytą įžeidimą ir apsaugojo mane nuo pikto. Viešpats sugrąžino Nabalo nusikaltimą ant jo galvos’‘. Ir Dovydas pasiuntė pasiuntinius ir kalbėjo Abigailei, kad nori ją vesti. 09O 25 40 09O 25 40 79030 Dovydo tarnai, nuėję pas Abigailę į Karmelį, jai kalbėjo: ‘‘Dovydas mus atsiuntė pas tave pasakyti, kad jis nori tave vesti’‘. 09O 25 41 09O 25 41 79040 Ji nusilenkė iki žemės ir tarė: ‘‘Štai tavo tarnaitė, kad tarnautų ir plautų savo valdovo tarnų kojas’‘. 09O 25 42 09O 25 42 79050 Abigailė skubiai pasiruošė, užsėdo ant asilo ir su penkiomis tarnaitėmis sekė paskui Dovydo pasiuntinius ir tapo jo žmona. 09O 25 43 09O 25 43 79060 Dovydas dar vedė Ahinoamą iš Jezreelio, ir jos abi buvo jo žmonos. 09O 25 44 09O 25 44 79070 Saulius atidavė savo dukterį Mikalę, Dovydo žmoną, Laišo sūnui Palčiui iš Galimo. 09O 26 1 09O 26 1 79080 Zifiečiai, atėję į Gibėją, pranešė Sauliui, kad Dovydas slapstosi Hachilos kalvose, prie Jesimono. 09O 26 2 09O 26 2 79090 Saulius su trimis tūkstančiais Izraelio rinktinių vyrų ėjo į Zifo dykumą ieškoti Dovydo. 09O 26 3 09O 26 3 79100 Jis pasistatė stovyklą Hachilos kalvoje, prie Jesimono. Dovydas buvo dykumoje ir matė, kad Saulius ėjo į dykumą jo ieškoti. 09O 26 4 09O 26 4 79110 Tada Dovydas išsiuntė žvalgus ir sužinojo, kad Saulius tikrai atėjo. 09O 26 5 09O 26 5 79120 Dovydas atėjo į tą vietą, kurioje Saulius buvo pasistatęs stovyklą. Dovydas matė vietą, kur atsigulė Saulius ir Nero sūnus Abneras, jo kariuomenės vadas. Sauliaus palapinė buvo stovyklos viduryje, o kariai miegojo aplinkui. 09O 26 6 09O 26 6 79130 Dovydas tarė hetitui Ahimelechui ir Cerujos sūnui Abišajui, Joabo broliui: ‘‘Kas eis su manimi į Sauliaus stovyklą?’‘ Abišajis atsakė: ‘‘Aš eisiu’‘. 09O 26 7 09O 26 7 79140 Dovydas ir Abišajis, naktį nuėję tarp žmonių, rado Saulių miegantį palapinėje, o jo ietis buvo įsmeigta į žemę galvūgalyje. Abneras ir kariai gulėjo aplink jį. 09O 26 8 09O 26 8 79150 Abišajis tarė Dovydui: ‘‘Dievas šiandien atidavė tavo priešą į tavo rankas. Leisk man jį vienu smūgiu prismeigti ietimi prie žemės’‘. 09O 26 9 09O 26 9 79160 Dovydas atsakė Abišajui: ‘‘Nežudyk jo! Kas pakeltų ranką prieš Viešpaties pateptąjį ir liktų nekaltas? 09O 26 10 09O 26 10 79170 Kaip Viešpats gyvas, Viešpats jį ištiks, ir ateis jo diena mirti, arba jis žus kare! 09O 26 11 09O 26 11 79180 Apsaugok, Viešpatie, kad pakelčiau savo ranką prieš Viešpaties pateptąjį! Dabar imk jo galvūgalyje įsmeigtą ietį bei vandens ąsotį ir eikime’‘. 09O 26 12 09O 26 12 79190 Dovydas paėmė ietį ir vandens ąsotį nuo Sauliaus galvūgalio, ir jie išėjo. Niekas nematė, nežinojo ir nepabudo; jie visi miegojo, nes Viešpats siuntė jiems gilų miegą. 09O 26 13 09O 26 13 79200 Dovydas perėjo į kitą pusę ir atsistojo kalno viršūnėje iš tolo, kad tarp jų būtų didelis atstumas. 09O 26 14 09O 26 14 79210 Jis šaukė žmonėms bei Nero sūnui Abnerui: ‘‘Argi neatsiliepsi, Abnerai?’‘ Abneras atsiliepė: ‘‘Kas tu esi, kad šauki karaliui?’‘ 09O 26 15 09O 26 15 79220 Dovydas atsakė Abnerui: ‘‘Tu esi galingas vyras. Kas tau lygus Izraelyje? Kodėl nesaugojai karaliaus, savo valdovo? Vienas žmogus buvo atėjęs karaliaus, tavo valdovo, nužudyti. 09O 26 16 09O 26 16 79230 Negerai padarėte. Kaip Viešpats gyvas, jūs verti mirties, nes jūs nesaugojote savo valdovo, Viešpaties pateptojo. Kur dingo karaliaus ietis ir vandens ąsotis, kurie buvo jo galvūgalyje?’‘ 09O 26 17 09O 26 17 79240 Saulius, atpažinęs Dovydo balsą, tarė: ‘‘Ar tai tavo balsas, Dovydai, mano sūnau?’‘ Dovydas atsakė: ‘‘Taip, mano valdove karaliau. 09O 26 18 09O 26 18 79250 Kodėl, mano valdove, persekioji savo tarną? Ką aš padariau? Kuo nusikaltau? 09O 26 19 09O 26 19 79260 Mano valdove karaliau, prašau, išklausyk savo tarno. Jei Viešpats tave sukurstė prieš mane, tepriima Jis auką, o jei žmonės­tegul jie būna prakeikti Viešpaties akivaizdoje, nes jie išvarė mane, kad neturėčiau dalies Viešpatyje, sakydami: ‘Eik ir tarnauk svetimiems dievams’. 09O 26 20 09O 26 20 79270 Tenebūna pralietas mano kraujas Viešpaties akivaizdoje, nes Izraelio karalius išėjo ieškoti blusos kaip žmogus, kuris medžioja kurapką kalnuose’‘. 09O 26 21 09O 26 21 79280 Saulius atsakė: ‘‘Aš nusidėjau. Sugrįžk, mano sūnau Dovydai, aš tau nieko blogo nedarysiu, nes mano siela buvo brangi tavo akyse šiandien. Aš kvailai elgiausi ir labai klydau’‘. 09O 26 22 09O 26 22 79290 Dovydas atsakė: ‘‘Štai tavo ietis, karaliau! Tegul vienas iš tavo jaunuolių ateina ir ją paima. 09O 26 23 09O 26 23 79300 Viešpats atlygins kiekvienam už jo teisumą ir ištikimybę. Viešpats buvo atidavęs tave šiandien į mano rankas, bet aš nepakėliau rankos prieš Viešpaties pateptąjį. 09O 26 24 09O 26 24 79310 Ir štai, kaip šiandien buvo vertinga tavo gyvybė mano akyse, taip vertinga tegul būna ir mano gyvybė Viešpaties akyse; tegul Jis išlaisvina mane iš visų bėdų’‘. 09O 26 25 09O 26 25 79320 Saulius atsakė Dovydui: ‘‘Būk palaimintas, mano sūnau Dovydai! Tu daug padarysi ir pasieksi’‘. Po to Dovydas nuėjo savo keliu, o Saulius sugrįžo į savo vietą. 09O 27 1 09O 27 1 79330 Dovydas tarė savo širdyje: ‘‘Vieną dieną aš žūsiu nuo Sauliaus rankos. Geriausia man būtų pasitraukti į filistinų šalį. Tada Saulius nebeieškos manęs Izraelyje, ir aš išsigelbėsiu nuo jo rankos’‘. 09O 27 2 09O 27 2 79340 Dovydas pakilo ir su šešiais šimtais vyrų, buvusių su juo, perėjo pas Gato karalių Achišą, Maocho sūnų. 09O 27 3 09O 27 3 79350 Ir Dovydas, abi jo žmonos, jezreelietė Ahinoama ir karmelietė Abigailė, Nabalo našlė, ir jo vyrai su savo šeimomis gyveno pas Achišą Gate. 09O 27 4 09O 27 4 79360 Saulius sužinojo, kad Dovydas pabėgo į Gatą, ir daugiau jo nebeieškojo. 09O 27 5 09O 27 5 79370 Dovydas tarė Achišui: ‘‘Jei radau malonę tavo akyse, prašau, leisk man gyventi kuriame nors mažame mieste. Kodėl tavo tarnas turėtų gyventi su tavimi karaliaus mieste?’‘ 09O 27 6 09O 27 6 79380 Achišas jam leido gyventi Ciklage. Nuo to laiko Ciklagas priklauso Judo karaliams iki šios dienos. 09O 27 7 09O 27 7 79390 Dovydas gyveno filistinų šalyje vienerius metus ir keturis mėnesius. 09O 27 8 09O 27 8 79400 Dovydas su savo vyrais išeidavo ir užpuldavo gešuriečius, girzus ir amalekiečius, kurie nuo senų laikų gyveno toje šalyje nuo Šūro iki Egipto. 09O 27 9 09O 27 9 79410 Kai Dovydas užpuldavo kraštą, jis nepalikdavo gyvo nei vyro, nei moters, pasiimdavo avis, galvijus, asilus, kupranugarius, drabužius ir grįždavo, ir nueidavo pas Achišą. 09O 27 10 09O 27 10 79420 Achišas paklausdavo: ‘‘Ką šįkart buvote užpuolę?’‘ Dovydas atsakydavo: ‘‘Judo pietinę dalį, jerachmeelitų pietų kraštą ir kenitų pietinę dalį’‘. 09O 27 11 09O 27 11 79430 Nei vyrų, nei moterų Dovydas nepalikdavo gyvų ir neatsivesdavo jų į Gatą, manydamas: ‘‘Kad jie nepraneštų apie mus, sakydami: ‘Taip padarė Dovydas ir taip jis elgiasi visą laiką, gyvendamas filistinų krašte’ ‘‘. 09O 27 12 09O 27 12 79440 Achišas tikėjo Dovydu, sakydamas: ‘‘Jis tapo visiškai nekenčiamas Izraelyje, todėl bus mano tarnas per amžius’‘. 09O 28 1 09O 28 1 79450 Tomis dienomis filistinai surinko savo kariuomenę karui prieš Izraelį. Achišas tarė Dovydui: ‘‘Tu su savo vyrais turėsi žygiuoti kartu su manimi į karą’‘. 09O 28 2 09O 28 2 79460 Dovydas atsakė Achišui: ‘‘Tu dabar sužinosi, ką gali padaryti tavo tarnas’‘. Achišas tarė Dovydui: ‘‘Todėl aš padarysiu tave mano galvos saugotoju visam laikui’‘. 09O 28 3 09O 28 3 79470 Samuelis buvo miręs, izraelitai buvo apraudoję ir palaidoję jį Ramoje, jo mieste. Saulius buvo išvaręs iš šalies mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus. 09O 28 4 09O 28 4 79480 Filistinai susirinko, atėjo ir pastatė stovyklą Šuneme. Saulius sušaukė visą Izraelį, jie pasistatė stovyklą Gilbojoje. 09O 28 5 09O 28 5 79490 Kai Saulius pamatė filistinų stovyklą, nusigando ir jo širdis ėmė labai drebėti. 09O 28 6 09O 28 6 79500 Saulius klausė Viešpaties, bet Viešpats jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimą, nei per pranašus. 09O 28 7 09O 28 7 79510 Tada Saulius tarė savo tarnams: ‘‘Suraskite man moterį, kuri iššaukia mirusiųjų dvasias, kad galėčiau nueiti pas ją patarimo’‘. Jo tarnai jam atsakė: ‘‘En Dore gyvena moteris, iššaukianti mirusiųjų dvasias’‘. 09O 28 8 09O 28 8 79520 Saulius, pakeitęs drabužius, su dviem vyrais naktį nuėjo pas moterį. Jis tarė jai: ‘‘Paburk man per mirusiojo dvasią; iššauk man tą, kurį aš sakysiu’‘. 09O 28 9 09O 28 9 79530 Moteris jam atsakė: ‘‘Tu žinai, kad Saulius išnaikino krašte mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus. Kodėl statai spąstus mano gyvybei, kad mane pražudytum?’‘ 09O 28 10 09O 28 10 79540 Saulius jai prisiekė Viešpačiu: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, tu nebūsi nubausta dėl šito’‘. 09O 28 11 09O 28 11 79550 Moteris klausė: ‘‘Ką turiu tau iššaukti?’‘ Jis atsakė: ‘‘Iššauk man Samuelį’‘. 09O 28 12 09O 28 12 79560 Moteris, pamačiusi Samuelį, garsiai sušuko ir tarė Sauliui: ‘‘Kodėl mane apgavai? Tu esi Saulius!’‘ 09O 28 13 09O 28 13 79570 Karalius jai tarė: ‘‘Nebijok! Ką matei?’‘ Moteris tarė Sauliui: ‘‘Aš mačiau dvasią, kylančią iš žemės’‘. 09O 28 14 09O 28 14 79580 Karalius vėl klausė: ‘‘Kaip ji atrodo?’‘ Ji atsakė: ‘‘Kyla senas vyras su apsiaustu’‘. Saulius suprato, kad tai Samuelis, ir nusilenkė veidu iki žemės. 09O 28 15 09O 28 15 79590 Samuelis tarė Sauliui: ‘‘Kodėl drumsti man ramybę, iššaukdamas mane?’‘ Saulius atsakė: ‘‘Esu labai prislėgtas, nes filistinai kariauja prieš mane. Dievas atsitraukė nuo manęs ir man nebeatsako nei per sapnus, nei per pranašus, todėl pasišaukiau tave, kad pasakytum, ką man daryti’‘. 09O 28 16 09O 28 16 79600 Samuelis atsakė: ‘‘Kodėl mane klausi, jei Viešpats atsitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu? 09O 28 17 09O 28 17 79610 Viešpats padarė, kaip Jis buvo per mane kalbėjęs. Jis atėmė iš tavęs karalystę ir ją atidavė tavo artimui Dovydui. 09O 28 18 09O 28 18 79620 Kadangi tu nepaklusai Viešpaties balsui ir neįvykdei Viešpaties rūstybės amalekiečiams, Viešpats šiandien tau taip padarė. 09O 28 19 09O 28 19 79630 Be to, Viešpats atiduos su tavimi ir Izraelį į filistinų rankas. Rytoj tu ir tavo sūnūs būsite pas mane. Taip pat ir Izraelio pulkus Viešpats atiduos į filistinų rankas’‘. 09O 28 20 09O 28 20 79640 Saulius, labai nusigandęs dėl Samuelio žodžių, staiga visu savo ūgiu krito ant žemės. Jis neteko jėgų, nes visą dieną ir naktį buvo nevalgęs. 09O 28 21 09O 28 21 79650 Moteris, priėjusi prie Sauliaus ir pamačiusi, kad jis labai išsigandęs, tarė: ‘‘Tavo tarnaitė paklausė tavęs, statydama į pavojų savo gyvybę, ir įvykdė, ko tu prašei. 09O 28 22 09O 28 22 79660 Taigi dabar tu paklausyk savo tarnaitės: aš atnešiu tau kąsnelį duonos, kad turėtum jėgų ir galėtum eiti savo keliu’‘. 09O 28 23 09O 28 23 79670 Bet jis atsisakė, sakydamas: ‘‘Aš nevalgysiu’‘. Tačiau tarnai kartu su moterimi įkalbėjo jį, ir jis paklausė jų. Jis atsikėlė nuo žemės ir atsisėdo ant lovos. 09O 28 24 09O 28 24 79680 Moteris turėjo riebų veršį savo namuose. Ji skubiai papjovė jį, paėmusi miltų suminkė ir iškepė neraugintos duonos, 09O 28 25 09O 28 25 79690 ir atnešė tai Sauliui bei jo tarnams. Pavalgę jie atsikėlė ir tą pačią naktį išėjo. 09O 29 1 09O 29 1 79700 Visi filistinų būriai susirinko Afeke, o izraelitai pasistatė stovyklą Jezreelyje prie versmės. 09O 29 2 09O 29 2 79710 Filistinų kunigaikščiai ėjo su šimtais ir tūkstančiais, o Dovydas ir jo vyrai ėjo paskutinėse eilėse su Achišu. 09O 29 3 09O 29 3 79720 Tada filistinų kunigaikščiai kalbėjo: ‘‘Ką šitie hebrajai čia daro?’‘ Achišas tarė filistinų kunigaikščiams: ‘‘Tai Dovydas, Izraelio karaliaus Sauliaus tarnas, kuris jau seniai su manimi ir aš nieko blogo jame nepastebėjau nuo jo atėjimo pas mane’‘. 09O 29 4 09O 29 4 79730 Filistinų kunigaikščiai supyko ant Achišo ir tarė: ‘‘Siųsk tą vyrą atgal! Tegul grįžta į vietą, kurią tu jam paskyrei, ir neina su mumis į mūšį, kad jo metu netaptų mums priešu. Nes kaip jis galėtų įsiteikti savo valdovui, jei ne šitų vyrų galvomis. 09O 29 5 09O 29 5 79740 Argi ne šitas Dovydas, apie kurį dainuodavo šokdami: ‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas­dešimtis tūkstančių?’ ‘‘ 09O 29 6 09O 29 6 79750 Tada Achišas, pasišaukęs Dovydą, jam tarė: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, tu esi sąžiningas ir tavo įėjimas ir išėjimas su mano pulkais priimtinas man, nes aš nieko blogo neradau tavyje nuo to laiko, kai atėjai pas mane, iki šios dienos. Bet kunigaikščiams tu nepatinki. 09O 29 7 09O 29 7 79760 Taigi grįžk ramybėje, kad nepiktintum filistinų kunigaikščių’‘. 09O 29 8 09O 29 8 79770 Dovydas atsakė Achišui: ‘‘Ką aš padariau? Ką atradai savo tarne per tą laiką, kai esu su tavimi, kad negaliu eiti į karą prieš mano valdovo karaliaus priešus?’‘ 09O 29 9 09O 29 9 79780 Achišas atsakė Dovydui: ‘‘Tikrai mano akyse tu esi geras kaip Dievo angelas, bet filistinų kunigaikščiai pasakė: ‘Jis neis su mumis į mūšį’. 09O 29 10 09O 29 10 79790 Anksti rytą atsikelk su savo valdovo tarnais, kurie yra atėję su tavimi, ir iškeliaukite, kai tik prašvis’‘. 09O 29 11 09O 29 11 79800 Dovydas ir jo vyrai atsikėlė rytą ir pasiruošė keliauti atgal į filistinų šalį, o filistinai išėjo į Jezreelį. 09O 30 1 09O 30 1 79810 Kai Dovydas ir jo vyrai trečią dieną sugrįžo į Ciklagą, amalekiečiai buvo įsiveržę iš pietų į Ciklagą, užėmę jį ir sudeginę. 09O 30 2 09O 30 2 79820 Jie išvedė į nelaisvę moteris; nė vienos nenužudė nuo vyriausios iki jauniausios, bet išsivarė su savimi ir nuėjo savo keliu. 09O 30 3 09O 30 3 79830 Dovydas ir jo vyrai, grįžę į miestą, rado jį sudegintą, o jų žmonas, sūnus ir dukteris išvestus nelaisvėn. 09O 30 4 09O 30 4 79840 Tada Dovydas ir su juo buvusieji žmonės pakėlė balsus ir verkė, kol nebeliko jėgų verkti. 09O 30 5 09O 30 5 79850 Abi Dovydo žmonos irgi buvo išvestos nelaisvėn: jezreelietė Ahinoama ir Abigailė, karmeliečio Nabalo našlė. 09O 30 6 09O 30 6 79860 Dovydas buvo labai nuliūdęs, nes žmonės tarėsi jį užmušti akmenimis; visi žmonės sielvartavo dėl savo sūnų ir dukterų. Bet Dovydas sustiprino save Viešpatyje, savo Dieve. 09O 30 7 09O 30 7 79870 Dovydas paprašė kunigą Abjatarą, Ahimelecho sūnų, atnešti efodą. Abjataras atnešė efodą Dovydui. 09O 30 8 09O 30 8 79880 Dovydas klausė Viešpaties, sakydamas: ‘‘Ar man vytis tą gaują? Ar aš juos pavysiu?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Vykis! Tikrai pavysi ir išvaduosi belaisvius’‘. 09O 30 9 09O 30 9 79890 Taip Dovydas ir šeši šimtai jo vyrų išėjo. Pasiekę Besoro upelį, pavargę kariai pasiliko prie jo. 09O 30 10 09O 30 10 79900 Dovydas su keturiais šimtais vyrų toliau vijosi, o du šimtai pasiliko, kadangi buvo taip pavargę, jog neįstengė perbristi upelio. 09O 30 11 09O 30 11 79910 Laukuose jie rado egiptietį, atvedė jį pas Dovydą ir davė jam duonos valgyti ir vandens atsigerti. 09O 30 12 09O 30 12 79920 Ir jie davė jam džiovintų figų ir dvi kekes džiovintų vynuogių. Pavalgęs jis atsigavo, nes tris paras buvo nevalgęs ir negėręs. 09O 30 13 09O 30 13 79930 Tuomet Dovydas klausė jį: ‘‘Kam tu priklausai ir iš kur esi?’‘ Jis atsakė: ‘‘Aš esu egiptietis, vieno amalekiečio vergas. Mano šeimininkas paliko mane, nes prieš tris dienas susirgau. 09O 30 14 09O 30 14 79940 Mes buvome įsiveržę į pietinį keretų kraštą ir į Judą, į pietines Kalebo žemes, ir mes sudeginome Ciklagą’‘. 09O 30 15 09O 30 15 79950 Dovydas jam tarė: ‘‘Ar tu gali mus nuvesti prie to būrio?’‘ Tas atsakė: ‘‘Prisiek man Dievu, kad manęs nenužudysi ir negrąžinsi mano šeimininkui, tada nuvesiu tave pas juos’‘. 09O 30 16 09O 30 16 79960 Kai jis nuvedė juos, amalekiečiai buvo pasklidę po visą kraštą, valgė ir gėrė švęsdami, nes buvo paėmę didelį grobį, plėšdami filistinų ir Judo žemes. 09O 30 17 09O 30 17 79970 Dovydas mušė juos nuo sutemų iki kitos dienos vakaro; nė vienas iš jų neištrūko, išskyrus keturis šimtus jaunuolių, kurie pabėgo, užsėdę ant kupranugarių. 09O 30 18 09O 30 18 79980 Dovydas atsiėmė visa, ką amalekiečiai buvo pagrobę, ir išvadavo abi savo žmonas. 09O 30 19 09O 30 19 79990 Nieko jie nepasigedo, mažo ar didelio: nei sūnų, nei dukterų, nei jokių daiktų, kuriuos amalekiečiai buvo paėmę; Dovydas viską atsiėmė. 09O 30 20 09O 30 20 80000 Dovydas paėmė visas jų avis ir galvijus ir varė juos pirma savo galvijų, sakydamas: ‘‘Tai Dovydo grobis’‘. 09O 30 21 09O 30 21 80010 Dovydas atėjo iki tų dviejų šimtų vyrų, kurie buvo išvargę ir nebegalėjo sekti paskui Dovydą ir buvo palikti prie Besoro upelio. Jie išėjo pasitikti Dovydo ir jo vyrų, ir Dovydas priartėjęs juos pasveikino. 09O 30 22 09O 30 22 80020 Tada kai kurie pikti vyrai, Belialo žmonės, iš tų, kurie ėjo su Dovydu, kalbėjo: ‘‘Jie nėjo su mumis, todėl mes jiems nieko neduosime iš atgauto grobio, tik kiekvienam žmoną ir vaikus, kad, juos pasiėmę, keliautų sau’‘. 09O 30 23 09O 30 23 80030 Dovydas tarė: ‘‘Mano broliai, negalima taip elgtis su tuo, ką Viešpats mums davė. Jis mus saugojo ir atidavė tą būrį, kuris mus užpuolė, į mūsų rankas. 09O 30 24 09O 30 24 80040 Kas pritars jums šiuo klausimu? Ką gauna ėjęs į mūšį, tą gaus ir tas, kuris saugojo mantą; jie turi pasidalinti po lygiai’‘. 09O 30 25 09O 30 25 80050 Taip tas nuostatas buvo įvestas Izraelyje ir galioja iki šios dienos. 09O 30 26 09O 30 26 80060 Dovydas, sugrįžęs į Ciklagą, pasiuntė dalį grobio Judo vyresniesiems, savo draugams, sakydamas: ‘‘Štai jums dovana iš Viešpaties priešų grobio’‘. 09O 30 27 09O 30 27 80070 Jis siuntė į Betelį, į pietinį Ramotą, į Jatyrą, 09O 30 28 09O 30 28 80080 į Aroerą, į Sifmotą, į Eštemoją, 09O 30 29 09O 30 29 80090 į Rachalą, į jerachmeelitų ir kenitų miestus, 09O 30 30 09O 30 30 80100 į Hormą, į Bor Ašaną, į Atachą, 09O 30 31 09O 30 31 80110 į Hebroną ir visas vietas, kur Dovydas buvo buvęs su savo vyrais. 09O 31 1 09O 31 1 80120 Filistinai kariavo su Izraeliu. Izraelio vyrai bėgo nuo filistinų ir krito nužudyti ant Gilbojos kalno. 09O 31 2 09O 31 2 80130 Filistinai pavijo Saulių ir jo sūnus ir nužudė Jehonataną, Abinadabą ir Malkišūvą. 09O 31 3 09O 31 3 80140 Vyko smarki kova prieš Saulių, ir šauliai pataikė į Saulių ir jį sunkiai sužeidė. 09O 31 4 09O 31 4 80150 Tada Saulius tarė savo ginklanešiui: ‘‘Išsitrauk kardą ir juo mane perverk, kad šitie neapipjaustytieji atėję nepervertų ir neišniekintų manęs’‘. Bet jo ginklanešys nesutiko, nes jis labai bijojo. Tada Saulius, paėmęs savo kardą, krito ant jo. 09O 31 5 09O 31 5 80160 Jo ginklanešys pamatęs, kad Saulius miręs, irgi puolė ant savo kardo ir mirė kartu. 09O 31 6 09O 31 6 80170 Taip mirė Saulius, jo trys sūnūs, ginklanešys ir visi jo vyrai tą pačią dieną. 09O 31 7 09O 31 7 80180 Izraelitai, kurie gyveno anapus slėnio ir kitoje pusėje Jordano, pamatę, kad izraelitai pabėgo ir Saulius bei jo sūnūs mirę, paliko miestus ir bėgo. Atėję filistinai apsigyveno juose. 09O 31 8 09O 31 8 80190 Kitą dieną filistinai, atėję apiplėšti užmuštųjų, rado Saulių ir jo tris sūnus žuvusius ant Gilbojos kalno. 09O 31 9 09O 31 9 80200 Jie nukirto jo galvą, nuvilko šarvus ir nešiojo po visą filistinų kraštą, kad praneštų apie pergalę savo stabų šventyklose ir tarp žmonių. 09O 31 10 09O 31 10 80210 Ir jie padėjo jo šarvus Astartės šventykloje, o jo lavoną pakabino prie Bet Šeano miesto sienos. 09O 31 11 09O 31 11 80220 Jabeš Gileado gyventojai išgirdo, ką filistinai padarė Sauliui. 09O 31 12 09O 31 12 80230 Pakilo jų drąsiausieji vyrai ir ėjo visą naktį; nuėję nuėmė Sauliaus ir jo sūnų lavonus nuo Bet Šeano sienos, parnešė į Jabešą ir juos ten sudegino. 09O 31 13 09O 31 13 80240 Jų kaulus paėmė ir palaidojo po medžiu Jabeše, ir jie pasninkavo septynias dienas. 10O 1 1 10O 1 1 80250 Atsitiko, kad Sauliui mirus, Dovydas, nugalėjęs amalekiečius, sugrįžo ir praleido dvi dienas Ciklage. 10O 1 2 10O 1 2 80260 Trečią dieną iš Sauliaus stovyklos atėjo vyras su perplėštais drabužiais ir žemėmis apibarstyta galva. Atėjęs pas Dovydą, jis puolė ant žemės ir išreiškė jam pagarbą. 10O 1 3 10O 1 3 80270 Dovydas jį paklausė: ‘‘Iš kur ateini?’‘ Tas jam atsakė: ‘‘Pabėgau iš Izraelio stovyklos’‘. 10O 1 4 10O 1 4 80280 Dovydas tarė: ‘‘Papasakok man, kas ten atsitiko’‘. Tas atsakė: ‘‘Žmonės pabėgo iš mūšio, daugelis žuvo, taip pat ir Saulius su sūnumi Jehonatanu mirė’‘. 10O 1 5 10O 1 5 80290 Tuomet Dovydas klausė jaunuolį, kuris jam pranešė: ‘‘Iš kur žinai, kad Saulius ir jo sūnus Jehonatanas mirė?’‘ 10O 1 6 10O 1 6 80300 Jaunuolis, kuris jam tai pranešė, atsakė: ‘‘Visai atsitiktinai užėjau ant Gilbojos kalno, žiūriu, Saulius pasirėmęs ant ieties, o karo vežimai ir raiteliai skuba prie jo. 10O 1 7 10O 1 7 80310 Atsigręžęs ir mane pamatęs, jis pašaukė mane. Aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’ 10O 1 8 10O 1 8 80320 Jis klausė: ‘Kas tu esi?’ Aš atsakiau jam: ‘Aš esu amalekietis’. 10O 1 9 10O 1 9 80330 Tada jis man tarė: ‘Ateik ir nužudyk mane; aš kankinuosi, bet gyvybė dar yra manyje’. 10O 1 10 10O 1 10 80340 Priėjau prie jo ir nužudžiau, nes buvau tikras, kad jis neišgyvens po savo kritimo. Nuėmiau karūną nuo jo galvos ir apyrankę nuo jo rankos ir atnešiau juos čia savo valdovui’‘. 10O 1 11 10O 1 11 80350 Tuomet Dovydas, nutvėręs savo drabužius, perplėšė juos, taip padarė ir visi vyrai, buvę su juo. 10O 1 12 10O 1 12 80360 Jie iki vakaro verkė, pasninkavo ir liūdėjo Sauliaus, jo sūnaus Jehonatano ir Viešpaties tautos, Izraelio namų, nes jie žuvo nuo kardo. 10O 1 13 10O 1 13 80370 Dovydas tarė jaunuoliui, kuris jam tai pranešė: ‘‘Iš kur esi?’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš esu ateivio amalekiečio sūnus’‘. 10O 1 14 10O 1 14 80380 Dovydas jam tarė: ‘‘Kaip išdrįsai pakelti savo ranką, kad nužudytum Viešpaties pateptąjį?’‘ 10O 1 15 10O 1 15 80390 Tada jis, pasišaukęs vieną iš savo jaunuolių, tarė: ‘‘Ateik ir užmušk jį’‘. Tas smogė jam, ir jis mirė. 10O 1 16 10O 1 16 80400 Dovydas pasakė jam: ‘‘Tavo kraujas kris ant tavo galvos, nes tavo paties žodžiai paliudijo prieš tave, kai pasakei: ‘Aš nužudžiau Viešpaties pateptąjį’ ‘‘. 10O 1 17 10O 1 17 80410 Dovydas giedojo šitą raudą apie Saulių ir jo sūnų Jehonataną, 10O 1 18 10O 1 18 80420 norėdamas, kad Judo vaikai mokytųsi Lanko giesmės, kaip parašyta Josaro knygoje. 10O 1 19 10O 1 19 80430 ‘‘Tavo šlovė, o Izraeli, žuvo tavo aukštumose, krito galingieji! 10O 1 20 10O 1 20 80440 Nepasakokite Gate, neskelbkite Aškelono gatvėse, kad nesilinksmintų filistinų dukterys, nedžiūgautų neapipjaustytųjų dukterys. 10O 1 21 10O 1 21 80450 Jūs, Gilbojos kalnai, tenekrinta ant jūsų nei rasa, nei lietus, kad nebūtų ant jūsų derlingų laukų.Ten buvo pamestas galingųjų skydas, skydas Sauliaus, lyg jis nebūtų buvęs pateptas. 10O 1 22 10O 1 22 80460 Be nukautųjų kraujo, be galingųjų taukų, Jehonatano lankas nesugrįždavo, ir Sauliaus kardas negrįždavo tuščias. 10O 1 23 10O 1 23 80470 Saulius ir Jehonatanas, mieli ir brangūs, kartu gyveno ir mirtyje jie nebuvo perskirti. Jie buvo greitesni negu ereliai, stipresni negu liūtai. 10O 1 24 10O 1 24 80480 Izraelio dukterys, raudokite Sauliaus, kuris jus aprengdavo purpuru su papuošalais, apsagstydavo auksiniais pagražinimais jūsų drabužius. 10O 1 25 10O 1 25 80490 Krito galingieji kovos įkarštyje. Jehonatanas nukautas ant kalno. 10O 1 26 10O 1 26 80500 Aš gailiuosi tavęs, mano broli Jehonatanai! Labai brangus tu man buvai. Tavo meilė man buvo nuostabesnė už moterų meilę. 10O 1 27 10O 1 27 80510 Krito galingieji, sulaužyti jų ginklai’‘. 10O 2 1 10O 2 1 80520 Po to Dovydas klausė Viešpatį, sakydamas: ‘‘Ar man eiti į kurį nors Judo miestą?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Eik’‘. Dovydas klausė: ‘‘Kur man eiti?’‘ Jis atsakė: ‘‘Į Hebroną’‘. 10O 2 2 10O 2 2 80530 Dovydas išėjo ten su savo abiem žmonom: jezreeliete Ahinoama ir karmeliete Nabalo našle Abigaile. 10O 2 3 10O 2 3 80540 Dovydas atsivedė ir savo vyrus su jų šeimomis, ir jie apsigyveno Hebrono miestuose. 10O 2 4 10O 2 4 80550 Judo vyrai atėję patepė Dovydą Judo karaliumi. Dovydas, sužinojęs, kad Jabeš Gileado vyrai palaidojo Saulių, 10O 2 5 10O 2 5 80560 siuntė pasiuntinius į Jabeš Gileadą ir sakė jiems: ‘‘Viešpats telaimina jus, kad parodėte pagarbą savo valdovui Sauliui ir jį palaidojote. 10O 2 6 10O 2 6 80570 Viešpats tebūna jums malonus ir ištikimas. Aš irgi jums darysiu gera už tai, kad jūs taip padarėte. 10O 2 7 10O 2 7 80580 Todėl dabar tegul jūsų rankos būna sustiprintos ir būkite drąsūs. Jūsų valdovas Saulius mirė, o Judo giminė patepė mane savo karaliumi’‘. 10O 2 8 10O 2 8 80590 Bet Sauliaus kariuomenės vadas Nero sūnus Abneras paėmė Sauliaus sūnų Išbošetą ir atvedė į Machanaimą. 10O 2 9 10O 2 9 80600 Isbosetas tapo karaliumi Gileado, ašuriečių, Jezreelio, Efraimo, Benjamino ir viso Izraelio. 10O 2 10 10O 2 10 80610 Jis buvo keturiasdešimties metų amžiaus, pradėdamas karaliauti Izraelyje, ir karaliavo dvejus metus. Bet Judo namai sekė Dovydą. 10O 2 11 10O 2 11 80620 Dovydas buvo Hebrone Judo namų karaliumi septynerius metus ir šešis mėnesius. 10O 2 12 10O 2 12 80630 Nero sūnus Abneras ir Sauliaus sūnus Išbošetas išėjo iš Machanaimo į Gibeoną. 10O 2 13 10O 2 13 80640 Cerujos sūnus Joabas ir Dovydo vyrai išėjo iš Hebrono ir susitiko su jais prie Gibeono tvenkinio. Vieni sustojo vienoje tvenkinio pusėje, o kiti­kitoje. 10O 2 14 10O 2 14 80650 Abneras tarė Joabui: ‘‘Tegul jaunuoliai išeina ir kovoja mūsų akivaizdoje’‘. Joabas atsakė: ‘‘Tegul išeina’‘. 10O 2 15 10O 2 15 80660 Dvylika benjaminų, Sauliaus sūnaus Išbošeto tarnų, ir dvylika Dovydo tarnų išėjo vieni prieš kitus. 10O 2 16 10O 2 16 80670 Kiekvienas, nutvėręs savo priešą už galvos, įsmeigė kardą jam į šoną. Taip jie žuvo visi kartu. Todėl ta vieta Gibeone vadinama Aštrių kardų lauku. 10O 2 17 10O 2 17 80680 Tą dieną buvo labai smarki kova. Dovydo vyrai nugalėjo Abnerą ir Izraelio vyrus. 10O 2 18 10O 2 18 80690 Ten buvo trys Cerujos sūnūs: Joabas, Abišajas ir Asaelis. Asaelis greitai bėgdavo lyg laukinė stirna. 10O 2 19 10O 2 19 80700 Jis pradėjo vytis Abnerą ir nepasuko nei į dešinę, nei į kairę nuo jo. 10O 2 20 10O 2 20 80710 Abneras atsigręžė ir paklausė: ‘‘Ar tu esi Asaelis?’‘ Jis atsakė: ‘‘Aš’‘. 10O 2 21 10O 2 21 80720 Abneras jam tarė: ‘‘Vykis kitą ir pasigavęs pasiimk jo ginklus’‘. Tačiau Asaelis nenorėjo pasitraukti nuo jo. 10O 2 22 10O 2 22 80730 Abneras vėl tarė Asaeliui: ‘‘Suk į šalį nuo manęs, kad nebūčiau priverstas tave nukauti! Kaip tada galėčiau pažiūrėti tavo broliui Joabui į akis?’‘ 10O 2 23 10O 2 23 80740 Bet Asaelis nenorėjo pasukti. Tada Abneras taip jam smogė ieties bukuoju galu į pilvą, kad ietis išlindo per nugarą. Jis krito ir mirė vietoje. Visi, atėję į tą vietą, kur žuvo Asaelis, sustodavo. 10O 2 24 10O 2 24 80750 Joabas ir Abišajas vijosi Abnerą. Saulei nusileidus, jie pasiekė Amos kalvą, prieš Giachą, prie kelio į Gibeono dykumą. 10O 2 25 10O 2 25 80760 Benjaminai, Abnero kariai, susirinko ir sustojo ant kalvos viršūnės. 10O 2 26 10O 2 26 80770 Tada Abneras pašaukė Joabą ir tarė: ‘‘Ar amžinai naikins kardas? Argi nežinai, kad tai liūdnai baigsis? Kada įsakysi nustoti žmonėms persekioti savo brolius?’‘ 10O 2 27 10O 2 27 80780 Joabas atsakė: ‘‘Kaip Dievas gyvas, jei nebūtum prakalbėjęs, tai persekiojimas būtų pasibaigęs tik rytą’‘. 10O 2 28 10O 2 28 80790 Joabas sutrimitavo, ir visi žmonės sustojo, nebesivijo Izraelio ir nebekovojo. 10O 2 29 10O 2 29 80800 Abneras ir jo vyrai visą naktį ėjo lyguma, persikėlė per Jordaną, perėjo per visą Bitroną ir atėjo į Machanaimą. 10O 2 30 10O 2 30 80810 Joabas grįžo iš Abnero persekiojimo. Patikrinęs visus karius, iš Dovydo vyrų pasigedo devyniolikos vyrų ir Asaelio. 10O 2 31 10O 2 31 80820 Bet Dovydo žmonės nukovė tris šimtus šešiasdešimt Benjamino ir Abnero vyrų. 10O 2 32 10O 2 32 80830 Jie palaidojo Asaelį jo tėvo kape, Betliejuje. Joabas ir jo vyrai ėjo visą naktį ir, brėkštant dienai, pasiekė Hebroną. 10O 3 1 10O 3 1 80840 Tarp Sauliaus ir Dovydo namų karas buvo ilgas; Dovydas vis stiprėjo, o Sauliaus namai silpnėjo. 10O 3 2 10O 3 2 80850 Hebrone Dovydas susilaukė sūnų: pirmagimis Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos; 10O 3 3 10O 3 3 80860 antrasis­Kileabas iš karmeliečio Nabalo našlės Abigailės; trečiasis­Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus; 10O 3 4 10O 3 4 80870 ketvirtasis­Adonijas, Hagitos sūnus; penktasis­Šefatija, Abitalės sūnus, 10O 3 5 10O 3 5 80880 ir šeštasis­Itramas iš Dovydo žmonos Eglos. Šitie gimė Dovydui Hebrone. 10O 3 6 10O 3 6 80890 Vykstant karui tarp Sauliaus namų ir Dovydo namų, Abneras buvo žymiausias tarp Sauliaus šalininkų. 10O 3 7 10O 3 7 80900 Saulius turėjo sugulovę Ricpą, Ajo dukterį. Kartą Sauliaus sūnus Išbošetas tarė Abnerui: ‘‘Kodėl tu įėjai pas mano tėvo sugulovę?’‘ 10O 3 8 10O 3 8 80910 Abneras labai supyko dėl tų Išbošeto žodžių ir tarė: ‘‘Ar aš esu šuns galva? Aš buvau prieš Judą, kad iki šios dienos daryčiau gera tavo tėvo Sauliaus namams, jo broliams bei draugams, ir neatidaviau tavęs į Dovydo rankas, o tu dabar mane apkaltinai dėl tos moters. 10O 3 9 10O 3 9 80920 Tegul Dievas padaro Abnerui tai ir dar daugiau, jei aš nepadarysiu, ką Viešpats prisiekė Dovydui: 10O 3 10 10O 3 10 80930 atimti karalystę iš Sauliaus namų ir įtvirtinti Dovydą karaliumi Izraeliui ir Judui nuo Dano iki Beer Šebos’‘. 10O 3 11 10O 3 11 80940 Išbošetas negalėjo nė žodžio atsakyti Abnerui, nes jo bijojo. 10O 3 12 10O 3 12 80950 Abneras per pasiuntinius sakė Dovydui: ‘‘Kam priklauso šita žemė? Sudaryk sąjungą su manimi, ir mano ranka bus su tavimi ir atves pas tave visą Izraelį’‘. 10O 3 13 10O 3 13 80960 Dovydas atsakė: ‘‘Gerai, aš sudarysiu sąjungą su tavimi, bet su viena sąlyga: tu neišvysi mano veido, jei ateidamas neatvesi Sauliaus dukters Mikalės’‘. 10O 3 14 10O 3 14 80970 Dovydas siuntė pasiuntinius pas Sauliaus sūnų Išbošetą ir sakė: ‘‘Atiduok mano žmoną Mikalę, kurią gavau už šimtą filistinų odelių’‘. 10O 3 15 10O 3 15 80980 Išbošetas pasiuntė ir paėmė ją iš jos vyro, Laišo sūnaus Paltielio. 10O 3 16 10O 3 16 80990 Jos vyras ją lydėjo verkdamas iki Bahurimo. Abneras jam pasakė: ‘‘Grįžk!’‘, ir jis grįžo. 10O 3 17 10O 3 17 81000 Abneras kalbėjo Izraelio vyresniesiems: ‘‘Jau seniai jūs norėjote turėti Dovydą karaliumi. 10O 3 18 10O 3 18 81010 Dabar padarykite tai, nes Viešpats kalbėjo Dovydui: ‘Savo tarno Dovydo ranka išgelbėsiu savo tautą Izraelį iš filistinų ir iš visų jo priešų’ ‘‘. 10O 3 19 10O 3 19 81020 Abneras taip pat kalbėjo ir Benjaminui. Po to Abneras vyko pas Dovydą į Hebroną pranešti jam, kas atrodė priimtina Izraeliui ir Benjamino namams. 10O 3 20 10O 3 20 81030 Abneras atėjo pas Dovydą į Hebroną su dvidešimt vyrų. Dovydas suruošė Abnerui ir jo palydovams puotą. 10O 3 21 10O 3 21 81040 Abneras tarė Dovydui: ‘‘Aš surinksiu pas tave, mano valdove, visą Izraelį, kad jie sudarytų su tavimi sutartį ir tu jiems karaliautum, kaip geidžia tavo širdis’‘. Dovydas išleido Abnerą. 10O 3 22 10O 3 22 81050 Tuo metu Dovydo tarnai ir Joabas grįžo iš karo žygio ir parsigabeno didelį grobį, bet Abnero nebebuvo pas Dovydą Hebrone; jis buvo išvykęs ramybėje. 10O 3 23 10O 3 23 81060 Joabui, sugrįžusiam su kariuomene, buvo pranešta: ‘‘Buvo atvykęs Nero sūnus Abneras pas karalių, ir šis išleido jį eiti ramybėje’‘. 10O 3 24 10O 3 24 81070 Joabas, atėjęs pas karalių, klausė: ‘‘Ką padarei? Abneras buvo atėjęs pas tave. Kodėl jį išleidai? 10O 3 25 10O 3 25 81080 Argi tu nepažįsti Nero sūnaus Abnero, kad jis atėjo tavęs apgauti ir sužinoti tavo įėjimą, tavo išėjimą ir visa, ką tu darai?’‘ 10O 3 26 10O 3 26 81090 Joabas, išėjęs iš Dovydo, siuntė vyrus paskui Abnerą; tie sugrąžino jį nuo Siros šulinio. Dovydas apie tai nieko nežinojo. 10O 3 27 10O 3 27 81100 Abnerui sugrįžus į Hebroną, Joabas pasivedė jį nuošaliai į tarpuvartę, tarsi norėdamas slaptai pasikalbėti, ir keršydamas už savo brolio Asaelio kraują dūrė jam į pilvą taip, kad jis mirė, 10O 3 28 10O 3 28 81110 Dovydas, tai išgirdęs, tarė: ‘‘Aš ir mano karalystė esame nekalti prieš Viešpatį dėl Nero sūnaus Abnero kraujo. 10O 3 29 10O 3 29 81120 Tas kraujas tekrinta ant Joabo ir jo tėvo namų; Joabo giminėje tegul netrūksta paliegėlių, raupsuotų, luošų, karuose žūstančių ir badaujančių’‘. 10O 3 30 10O 3 30 81130 Joabas ir jo brolis Abišajas nužudė Abnerą dėl to, kad Abneras buvo nužudęs jų brolį Asaelį mūšyje Gibeone. 10O 3 31 10O 3 31 81140 Dovydas įsakė Joabui ir visiems žmonėms: ‘‘Perplėškite savo drabužius, užsidėkite ašutines ir raudokite Abnero’‘. Karalius Dovydas ėjo paskui karstą. 10O 3 32 10O 3 32 81150 Jie palaidojo Abnerą Hebrone, ir karalius balsiai verkė prie jo kapo, verkė ir visi žmonės. 10O 3 33 10O 3 33 81160 Karalius raudojo dėl Abnero, sakydamas: ‘‘Ar Abneras turėjo mirti tokia mirtimi? 10O 3 34 10O 3 34 81170 Tavo rankos nebuvo surištos ir kojos nebuvo sukaustytos grandinėmis. Tu kritai, kaip žmogus krinta nuo piktadario’‘. Ir visi žmonės vėl verkė jo. 10O 3 35 10O 3 35 81180 Žmonės bandė prikalbėti Dovydą valgyti tą dieną, bet Dovydas prisiekė: ‘‘Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei aš, prieš saulei nusileidžiant, paragaučiau duonos ar ko nors kito’‘. 10O 3 36 10O 3 36 81190 Tauta sužinojo, ir tai jiems patiko, kaip patikdavo viskas, ką darė karalius. 10O 3 37 10O 3 37 81200 Tą dieną visa Izraelio tauta suprato, kad tai buvo ne karaliaus sumanymas nužudyti Nero sūnų Abnerą. 10O 3 38 10O 3 38 81210 Karalius tarė savo tarnams: ‘‘Argi nežinote, kad šiandien Izraelyje žuvo kunigaikštis ir garbingas žmogus? 10O 3 39 10O 3 39 81220 Aš šiandien dar esu silpnas, nors pateptas karaliumi; šitie vyrai, Cerujos sūnūs, yra per stiprūs man. Viešpats tegul atlygina piktadariui už jo piktadarystę!’‘ 10O 4 1 10O 4 1 81230 Kai Sauliaus sūnus išgirdo, kad Abneras žuvo Hebrone, nusviro jo rankos, ir visas Izraelis susijaudino. 10O 4 2 10O 4 2 81240 Sauliaus sūnus turėjo du vyrus, pulkų vadus Baaną ir Rechabą, beerotiečio Rimono sūnus iš Benjamino giminės, nes Beerotas priklausė Benjaminui. 10O 4 3 10O 4 3 81250 Beerotiečiai atbėgo į Gitaimus ir ten liko ateiviais iki šios dienos. 10O 4 4 10O 4 4 81260 Sauliaus sūnus Jehonatanas turėjo luošą sūnų. Jis buvo penkerių metų, kai iš Jezreelio atėjo žinia apie Saulių ir Jehonataną. Jo auklė, paėmusi jį, bėgo. Jai beskubant, jis krito ir tapo luošas. Jo vardas buvo Mefi Bošetas. 10O 4 5 10O 4 5 81270 Beerotiečio Rimono sūnūs Rechabas ir Baana atėjo pačioje dienos kaitroje į Išbošeto namus, kai tas miegojo ant lovos vidudienį. 10O 4 6 10O 4 6 81280 Jie įėjo į jo namus tarsi kviečių pasiimti, nudūrė jį į pilvą ir pabėgo. 10O 4 7 10O 4 7 81290 Kai jie įėjo į namus, Išbošetas miegojo ant lovos savo miegamajame. Jie užmušė jį, nukirto galvą ir, ja nešini, ėjo visą naktį per dykumą. 10O 4 8 10O 4 8 81300 Atnešę galvą į Hebroną pas Dovydą, tarė jam: ‘‘Štai galva Sauliaus sūnaus, tavo priešo Išbošeto, kuris ieškojo tavo gyvybės. Šiandien Viešpats atkeršijo Sauliui ir jo palikuonims už mūsų karalių’‘. 10O 4 9 10O 4 9 81310 Dovydas tarė Rechabui ir jo broliui Baanai, beerotiečio Rimono sūnums: ‘‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išgelbėjo mano sielą iš visokių nelaimių, 10O 4 10 10O 4 10 81320 tą, kuris man pranešė apie Sauliaus mirtį, galvodamas, kad atnešė man gerą žinią, aš nutvėriau ir nužudžiau Ciklage, užuot jį apdovanojęs už tokią žinią. 10O 4 11 10O 4 11 81330 Juo labiau, kai piktadariai nužudė teisų vyrą jo namuose, gulintį lovoje. Ar aš neturiu pareikalauti jo kraujo iš jūsų rankų, pašalindamas jus nuo žemės paviršiaus?’‘ 10O 4 12 10O 4 12 81340 Dovydas įsakė jaunuoliams, ir tie nužudė juos, nukirto jiems rankas ir kojas ir pakorė Hebrone prie tvenkinio. O Išbošeto galvą jie palaidojo Hebrone, Abnero kape. 10O 5 1 10O 5 1 81350 Visos Izraelio giminės atėjo pas Dovydą į Hebroną ir tarė: ‘‘Mes esame tavo kūnas ir kaulai. 10O 5 2 10O 5 2 81360 Jau anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį, ir Viešpats tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi Izraelio vadas’ ‘‘. 10O 5 3 10O 5 3 81370 Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Karalius Dovydas sudarė su jais Hebrone sąjungą Viešpaties akivaizdoje. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi. 10O 5 4 10O 5 4 81380 Dovydui buvo trisdešimt metų, kai jis pradėjo karaliauti, ir jis karaliavo keturiasdešimt metų. 10O 5 5 10O 5 5 81390 Gyvendamas Hebrone, jis valdė Judą septynerius metus ir šešis mėnesius ir Jeruzalėje trisdešimt trejus metus karaliavo visam Izraeliui ir Judui. 10O 5 6 10O 5 6 81400 Dovydas su savo žmonėmis puolė Jeruzalę. Tenykščiai gyventojai jebusiečiai sakė Dovydui: ‘‘Tu neįeisi. Tave nuvys mūsų aklieji ir raišieji’‘. Nes jie galvojo: ‘‘Dovydas negalės įeiti’‘. 10O 5 7 10O 5 7 81410 Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę (ji yra Dovydo miestas). 10O 5 8 10O 5 8 81420 Tuomet Dovydas tarė: ‘‘Kas nugalės jebusiečius ir pasieks vandens kanalą, tegul žudo raišuosius ir akluosius, kurių nekenčia Dovydas’‘. Todėl yra sakoma: ‘‘Aklas ir raišas neįeis į namus’‘. 10O 5 9 10O 5 9 81430 Dovydas apsigyveno tvirtovėje ir pavadino ją Dovydo miestu. Dovydas statė aplinkui, pradėdamas nuo Milojo, ir viduje. 10O 5 10 10O 5 10 81440 Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes Viešpats, kareivijų Dievas, buvo su juo. 10O 5 11 10O 5 11 81450 Tyro karalius Hiramas siuntė pas Dovydą pasiuntinių su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kurie pastatė Dovydui namus. 10O 5 12 10O 5 12 81460 Dovydas suprato, kad Viešpats jį įtvirtino Izraelio karaliumi ir išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio. 10O 5 13 10O 5 13 81470 Dovydas, persikėlęs iš Hebrono į Jeruzalę, paėmė iš Jeruzalės daugiau sugulovių ir žmonų. Čia Dovydui gimė sūnų ir dukterų. 10O 5 14 10O 5 14 81480 Šitie vardai tų, kurie gimė Dovydui Jeruzalėje: Šamuva, Šobabas, Natanas, Saliamonas, 10O 5 15 10O 5 15 81490 Ibharas, Elišūva, Nefegas, Jafija, 10O 5 16 10O 5 16 81500 Elišama, Eljada ir Elifeletas. 10O 5 17 10O 5 17 81510 Filistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pradėjo ieškoti Dovydo. Dovydas, tai sužinojęs, pasitraukė į tvirtovę, 10O 5 18 10O 5 18 81520 o filistinai atėję sustojo Rafaimų slėnyje. 10O 5 19 10O 5 19 81530 Dovydas klausė Viešpatį, sakydamas: ‘‘Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Eik, nes Aš tikrai atiduosiu filistinus į tavo rankas’‘. 10O 5 20 10O 5 20 81540 Dovydas atėjo į Baal Peracimus ir ten juos sumušė. Tada jis tarė: ‘‘Viešpats nušlavė mano priešus prieš mane kaip užplūdęs vanduo’‘. Todėl tą vietą pavadino Baal Peracimu. 10O 5 21 10O 5 21 81550 Filistinai ten paliko savo dievų atvaizdus, kuriuos Dovydas ir jo kariai sudegino. 10O 5 22 10O 5 22 81560 Filistinai dar kartą atėjo ir sustojo Rafaimų slėnyje. 10O 5 23 10O 5 23 81570 Dovydas vėl klausė Viešpaties. Jis atsakė: ‘‘Nesiartink jiems iš priekio. Eik aplinkui ir pulk iš šilkmedžių pusės. 10O 5 24 10O 5 24 81580 Išgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos, nes tada Viešpats išeis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę’‘. 10O 5 25 10O 5 25 81590 Dovydas taip padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gebos iki Gazero. 10O 6 1 10O 6 1 81600 Dovydas surinko visus Izraelio rinktinius vyrus, iš viso trisdešimt tūkstančių. 10O 6 2 10O 6 2 81610 Dovydas pakilo ir su visais tais žmonėmis, kurie buvo pas jį iš Baale Jehudo, nuėjo pargabenti iš ten Dievo skrynios, vadinamos kareivijų Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, vardu. 10O 6 3 10O 6 3 81620 Jie įkėlė Dievo skrynią į naują vežimą ir vežė iš Abinadabo namų, esančių Gibėjoje; Uza ir Achjojas, Abinadabo sūnūs, varė naują vežimą. 10O 6 4 10O 6 4 81630 Jie vežė ją iš Abinadabo namų Gibėjoje, lydėdami Dievo skrynią; Achjojas ėjo skrynios priekyje. 10O 6 5 10O 6 5 81640 Dovydas ir visi izraelitai grojo Viešpaties akivaizdoje įvairiais eglės medžio instrumentais: arfomis, psalteriais, barškalais, cimbolais ir dūdelėmis. 10O 6 6 10O 6 6 81650 Kai jie pasiekė Nachono klojimą, Uza, ištiesęs ranką, prilaikė Dievo skrynią, nes jaučiai suklupo. 10O 6 7 10O 6 7 81660 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Uzą, ir Dievas ištiko jį už jo klaidą, ir Uza mirė prie Dievo skrynios. 10O 6 8 10O 6 8 81670 Dovydas susisielojo dėl to, kad Viešpats ištiko Uzą ir pavadino tą vietą Perec Uza. 10O 6 9 10O 6 9 81680 Dovydas išsigando tą dieną Viešpaties ir sakė: ‘‘Kaip aš galiu Viešpaties skrynią pargabenti pas save?’‘ 10O 6 10 10O 6 10 81690 Todėl Dovydas nenorėjo pargabenti Viešpaties skrynios pas save į Dovydo miestą ir pasiuntė ją į gatiečio Obed Edomo namus. 10O 6 11 10O 6 11 81700 Viešpaties skrynia pasiliko gatiečio Obed Edomo namuose tris mėnesius. Viešpats laimino Obed Edomą ir visus jo namiškius. 10O 6 12 10O 6 12 81710 Karaliui Dovydui pranešė: ‘‘Viešpats palaimino Obed Edomo namus ir visa, kas jam priklauso, dėl Dievo skrynios’‘. Tada Dovydas nuėjo ir su džiaugsmu parsigabeno Dievo skrynią iš Obed Edomo namų į Dovydo miestą. 10O 6 13 10O 6 13 81720 Kai tie, kurie nešė Viešpaties skrynią, paeidavo šešis žingsnius, Dovydas aukodavo jautį ir riebų aviną. 10O 6 14 10O 6 14 81730 Dovydas šoko prieš Viešpatį iš visų jėgų; jis buvo apsirengęs lininį efodą. 10O 6 15 10O 6 15 81740 Taip Dovydas ir visi Izraelio namai nešė Viešpaties skrynią su šauksmais ir trimito garsais. 10O 6 16 10O 6 16 81750 Viešpaties skrynią atgabenus į Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė žiūrėjo pro langą. Pamačiusi karalių Dovydą šokinėjantį ir šokantį prieš Viešpatį, ji paniekino jį savo širdyje. 10O 6 17 10O 6 17 81760 Atnešę Viešpaties skrynią, jie padėjo ją palapinėje, kurią Dovydas jai buvo paruošęs. Ir Dovydas aukojo deginamąsias ir padėkos aukas Viešpačiui. 10O 6 18 10O 6 18 81770 Kai Dovydas baigė aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą kareivijų Viešpaties vardu 10O 6 19 10O 6 19 81780 ir padalino visiems izraelitams, vyrams ir moterims, po duonos paplotį, gabalą mėsos ir džiovintų vynuogių pyragaitį. Po to žmonės ėjo kiekvienas į savo namus. 10O 6 20 10O 6 20 81790 Tada Dovydas sugrįžo palaiminti savo namų. Sauliaus duktė Mikalė, išėjusi Dovydo pasitikti, tarė: ‘‘Koks garbingas šiandien buvo Izraelio karalius, apsinuoginęs šiandien prieš savo tarnų tarnaites, kaip begėdiškai apsinuogina niekam tikęs žmogus’‘. 10O 6 21 10O 6 21 81800 Dovydas atsakė Mikalei: ‘‘Tai buvo prieš Viešpatį, kuris pasirinko mane vietoje tavo tėvo ir vietoje jo namų, kad paskirtų mane valdovu Viešpaties tautai, Izraeliui. Todėl aš grosiu Viešpačiui 10O 6 22 10O 6 22 81810 ir dar labiau nusižeminsiu ir tapsiu menkas savo akyse, bet tarnaičių, apie kurias kalbėjai, būsiu gerbiamas’‘. 10O 6 23 10O 6 23 81820 Todėl Sauliaus duktė Mikalė nesusilaukė vaikų iki savo mirties. 10O 7 1 10O 7 1 81830 Kai karalius gyveno savo namuose ir Viešpats buvo suteikęs jam ramybę nuo visų aplinkinių priešų, 10O 7 2 10O 7 2 81840 jis tarė pranašui Natanui: ‘‘Aš gyvenu kedro namuose, o Dievo skrynia­ palapinėje’‘. 10O 7 3 10O 7 3 81850 Natanas atsakė karaliui: ‘‘Daryk visa, kas yra tavo širdyje, nes Viešpats su tavimi’‘. 10O 7 4 10O 7 4 81860 Tą pačią naktį Viešpaties žodis atėjo Natanui: 10O 7 5 10O 7 5 81870 ‘‘Eik ir kalbėk mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Ar tu pastatysi man namus, kuriuose gyvenčiau? 10O 7 6 10O 7 6 81880 Aš negyvenau namuose nuo tos dienos, kai išvedžiau izraelitus iš Egipto, iki šios dienos, bet keliavau palapinėje. 10O 7 7 10O 7 7 81890 Visur, kur Aš keliaudavau tarp izraelitų, ar Aš kuriai nors iš Izraelio giminių, kuriai pavesdavau ganyti mano tautą Izraelį, sakiau: ‘Kodėl man nepastatote kedro namų?’ 10O 7 8 10O 7 8 81900 Todėl sakyk mano tarnui Dovydui: ‘Aš tave paėmiau iš ganyklos, nuo avių, kad būtum vadas mano tautai Izraeliui. 10O 7 9 10O 7 9 81910 Aš buvau su tavimi visur, kur tu ėjai, išnaikinau visus tavo priešus tavo akyse ir padariau tavo vardą garsų kaip žemės didžiūnų vardą. 10O 7 10 10O 7 10 81920 Aš paskirsiu vietą savo tautai Izraeliui ir jį įsodinsiu, kad jis gyventų savo vietoje ir nebeklajotų ir nedorybės vaikai nevargintų jo kaip iki šiol, 10O 7 11 10O 7 11 81930 nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti mano tautą Izraelį; Aš suteiksiu tau ramybę nuo visų tavo priešų. Be to, Viešpats sako tau, kad Jis įkurs tau namus. 10O 7 12 10O 7 12 81940 Kai pasibaigs tavo dienos ir tu užmigsi prie savo tėvų, Aš pakelsiu tavo palikuonį po tavęs, išėjusį iš tavo strėnų, ir įtvirtinsiu jo karalystę. 10O 7 13 10O 7 13 81950 Jis pastatys namus mano vardui, o Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą amžiams. 10O 7 14 10O 7 14 81960 Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus. Jei jis nusikals, bausiu jį žmonių rykštėmis ir žmonių vaikų smūgiais. 10O 7 15 10O 7 15 81970 Bet savo gailestingumo Aš neatimsiu nuo jo, kaip atėmiau nuo Sauliaus, kurį pašalinau prieš tave. 10O 7 16 10O 7 16 81980 Tavo namai ir tavo karalystė bus įtvirtinti tau amžiams; tavo sostas bus amžinas’ ‘‘. 10O 7 17 10O 7 17 81990 Visus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui. 10O 7 18 10O 7 18 82000 Tada karalius Dovydas įėjo ir atsisėdo Viešpaties akivaizdoje, ir tarė: ‘‘Kas aš, Viešpatie Dieve, ir kas mano namai, kad mane iki čia atvedei? 10O 7 19 10O 7 19 82010 Ir tai pasirodė dar per maža Tavo akyse, Viešpatie Dieve. Tu dar kalbėjai apie savo tarno namus tolimoje ateityje. Ar taip būna pas žmones, Viešpatie Dieve? 10O 7 20 10O 7 20 82020 Ką gi daugiau Dovydas begali Tau sakyti? Tu pažįsti savo tarną, Viešpatie Dieve. 10O 7 21 10O 7 21 82030 Dėl savo žodžių ir pagal savo širdį Tu padarei šiuos didelius dalykus, pranešdamas tai savo tarnui. 10O 7 22 10O 7 22 82040 Tu esi didis, Viešpatie Dieve! Nes nėra nė vieno Tau lygaus ir nėra kito Dievo šalia Tavęs, kaip mes girdėjome savo ausimis. 10O 7 23 10O 7 23 82050 Kokia kita tauta žemėje prilygsta Tavo tautai Izraeliui, pas kurią Dievas atėjo išpirkti jos sau ir išgarsinti savo vardą? Jis padarė didelių ir baisių dalykų, matant savo tautai, kurią Tu išpirkai sau iš Egipto, iš svetimų tautų ir jų dievų. 10O 7 24 10O 7 24 82060 Tu išsirinkai Izraelį, kad jis būtų Tavo tauta per amžius, o Tu, Viešpatie, tapai jiems Dievu. 10O 7 25 10O 7 25 82070 Dabar, Viešpatie Dieve, įtvirtink amžiams savo žodį, kurį kalbėjai apie savo tarną bei jo namus, ir padaryk, kaip pasakei. 10O 7 26 10O 7 26 82080 Tegul Tavo vardas būna aukštinamas per amžius, sakant: ‘Kareivijų Viešpats yra Izraelio Dievas’, ir tegul Tavo tarno Dovydo namai būna įtvirtinti Tavo akivaizdoje. 10O 7 27 10O 7 27 82090 Tu, kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, apreiškei savo tarnui, sakydamas: ‘Aš tau pastatysiu namus’, todėl Tavo tarnas išdrįso savo širdyje kreiptis į Tave šia malda. 10O 7 28 10O 7 28 82100 Viešpatie Dieve, Tu esi Dievas, ir Tavo žodžiai yra tiesa; ir Tu pažadėjai šitą gerovę savo tarnui. 10O 7 29 10O 7 29 82110 Dabar teikis laiminti savo tarno namus, kad jie išliktų per amžius Tavo akivaizdoje, nes Tu, Viešpatie Dieve, tai pasakei. Tegul būna palaiminti Tavo tarno namai Tavo palaiminimu per amžius’‘. 10O 8 1 10O 8 1 82120 Po to Dovydas, nugalėjęs filistinus, juos pavergė ir atėmė iš jų Mefogamą. 10O 8 2 10O 8 2 82130 Ir jis nugalėjo Moabą, ir matavo juos, suguldęs ant žemės. Jis atmatavo dvi virves nužudyti, o vieną virvę palikti gyvus. Taip moabitai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę. 10O 8 3 10O 8 3 82140 Taip pat Dovydas nugalėjo Rehobo sūnų Hadadezerą, Cobos karalių, kai tas siekė atgauti savo valdžią prie Eufrato. 10O 8 4 10O 8 4 82150 Dovydas atėmė iš jo tūkstantį kovos vežimų, paėmė nelaisvėn septynis šimtus raitelių ir dvidešimt tūkstančių pėstininkų. Jis pakirto visiems kovos vežimų arkliams kojų gyslas ir sau pasiliko arklių tik dėl šimto kovos vežimų. 10O 8 5 10O 8 5 82160 Kai sirai iš Damasko atėjo į pagalbą Cobos karaliui Hadadezerui, Dovydas nukovė sirų dvidešimt du tūkstančius vyrų. 10O 8 6 10O 8 6 82170 Dovydas paskyrė įgulas Damasko Sirijoje. Taip sirai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo duoklę. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo. 10O 8 7 10O 8 7 82180 Dovydas paėmė Hadadezero tarnų auksinius skydus ir parsigabeno į Jeruzalę, 10O 8 8 10O 8 8 82190 o iš Hadadezero miestų Betacho ir Berotajo karalius Dovydas parsigabeno labai daug vario. 10O 8 9 10O 8 9 82200 Hamato karalius Tojas, išgirdęs, kad Dovydas sumušė visą Hadadezero kariuomenę, 10O 8 10 10O 8 10 82210 atsiuntė savo sūnų Joramą pas karalių Dovydą pasveikinti jį ir palaiminti, nes jis kariavo su Hadadezeru ir jį sumušė, o Hadadezeras buvo Tojaus priešas. Joramas atnešė Dovydui dovanų sidabrinių, auksinių ir varinių indų. 10O 8 11 10O 8 11 82220 Karalius Dovydas paskyrė tuos daiktus Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu, kurį jis paskyrė iš visų užimtų tautų: 10O 8 12 10O 8 12 82230 Sirijos, Moabo, amonitų, filistinų, amalekiečių ir Rehobo sūnaus Hadadezero, Cobos karaliaus. 10O 8 13 10O 8 13 82240 Dovydas įsigijo vardą, kai grįžo sumušęs Druskos slėnyje aštuoniolika tūkstančių sirų. 10O 8 14 10O 8 14 82250 Ir jis paskyrė įgulas Edome, visame Edomo krašte, ir edomitai tapo Dovydo tarnais. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo. 10O 8 15 10O 8 15 82260 Dovydas karaliavo visame Izraelyje ir vykdė teisingumą ir teismą visai tautai. 10O 8 16 10O 8 16 82270 Cerujos sūnus Joabas buvo kariuomenės vadas, Ahiludo sūnus Juozapatas­metraštininkas, 10O 8 17 10O 8 17 82280 Ahitubo sūnus Cadokas ir Abjataro sūnus Ahimelechas buvo kunigai, Seraja­raštininkas, 10O 8 18 10O 8 18 82290 Jehojados sūnus Benajas buvo keretų ir peletų viršininkas, o Dovydo sūnūs­aukšti pareigūnai. 10O 9 1 10O 9 1 82300 Ir Dovydas sakė: ‘‘Ar yra išlikęs kas nors iš Sauliaus namų, kuriam aš galėčiau parodyti gerumą dėl Jehonatano?’‘ 10O 9 2 10O 9 2 82310 Iš Sauliaus namų buvo tarnas, vardu Ciba. Jis buvo pašauktas pas Dovydą, ir karalius klausė: ‘‘Ar tu esi Ciba?’‘ Tas atsakė: ‘‘Taip, tavo tarnas’‘. 10O 9 3 10O 9 3 82320 Karalius klausė: ‘‘Ar išliko kas nors iš Sauliaus namų, kuriam galėčiau parodyti Dievo gerumą?’‘ Ciba atsakė: ‘‘Yra raišas Jehonatano sūnus’‘. 10O 9 4 10O 9 4 82330 Karalius vėl klausė jo: ‘‘Kur jis yra?’‘ Ciba atsakė: ‘‘Jis gyvena Amielio sūnaus Machyro namuose, Lo Debare’‘. 10O 9 5 10O 9 5 82340 Karalius Dovydas pasiuntė ir parsigabeno jį iš Lo Debaro, iš Amielio sūnaus Machyro namų. 10O 9 6 10O 9 6 82350 Sauliaus sūnaus Jehonatano sūnus Mefi Bošetas, įėjęs pas Dovydą, puolė veidu į žemę ir nusilenkė. Dovydas tarė: ‘‘Mefi Bošetai!’‘ Tas atsakė: ‘‘Štai tavo tarnas’‘. 10O 9 7 10O 9 7 82360 Ir Dovydas kalbėjo jam: ‘‘Nebijok, aš tau būsiu geras dėl tavo tėvo Jehonatano ir sugrąžinsiu tau visas tavo tėvo Sauliaus žemes. Tu visada valgysi prie mano stalo’‘. 10O 9 8 10O 9 8 82370 Mefi Bošetas nusilenkė ir tarė: ‘‘Kas yra tavo tarnas, kad tu atkreipei savo dėmesį į tokį pastipusį šunį kaip aš?’‘ 10O 9 9 10O 9 9 82380 Karalius pasišaukė Sauliaus tarną Cibą ir jam tarė: ‘‘Visa, kas priklausė Sauliui ir jo namams, atidaviau tavo valdovo sūnui. 10O 9 10 10O 9 10 82390 Dirbk jo žemę su savo sūnumis ir tarnais bei nuimk derlių, kad tavo valdovo sūnus turėtų maisto, o tavo valdovo sūnus Mefi Bošetas visada valgys prie mano stalo’‘. Ciba turėjo penkiolika sūnų ir dvidešimt tarnų. 10O 9 11 10O 9 11 82400 Jis atsakė karaliui: ‘‘Kaip tu, karaliau, įsakei savo tarnui, taip tavo tarnas padarys’‘. Mefi Bošetas valgė prie Dovydo stalo kaip vienas iš karaliaus sūnų. 10O 9 12 10O 9 12 82410 Mefi Bošetas turėjo mažą sūnų, vardu Michėjas. Visa Cibos šeimyna buvo Mefi Bošeto tarnai. 10O 9 13 10O 9 13 82420 Mefi Bošetas gyveno Jeruzalėje ir visada valgė prie karaliaus stalo. Jis buvo luošas abiem kojom. 10O 10 1 10O 10 1 82430 Po kurio laiko mirė amonitų karalius ir jo vietą užėmė jo sūnus Hanūnas. 10O 10 2 10O 10 2 82440 Dovydas sakė: ‘‘Aš būsiu geras Nahašo sūnui Hanūnui, kaip jo tėvas buvo man’‘. Ir Dovydas siuntė savo tarnus paguosti Hanūno dėl jo tėvo mirties. Dovydo tarnams atėjus į amonitų šalį, 10O 10 3 10O 10 3 82450 Amono kunigaikščiai tarė savo valdovui Hanūnui: ‘‘Ar manai, kad Dovydas siuntė guodėjus pas tave, norėdamas pagerbti tavo tėvą? Ar ne tam, kad miestą apžiūrėtų, viską išžvalgytų ir paskui jį sunaikintų?’‘ 10O 10 4 10O 10 4 82460 Hanūnas paėmė Dovydo tarnus, nuskuto jiems po pusę barzdos, nukirpo drabužius iki pusės, iki pat juostos, ir išsiuntė. 10O 10 5 10O 10 5 82470 Kai apie tai buvo pranešta Dovydui, jis pasiuntė jų pasitikti, nes jie buvo labai sugėdinti, ir sakė jiems: ‘‘Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, o tada grįžkite’‘. 10O 10 6 10O 10 6 82480 Kai amonitai suprato, kad tapo Dovydo nekenčiami, pasisamdė iš Bet Rehobo bei Cobos dvidešimt tūkstančių sirų pėstininkų, iš Maako karaliaus­tūkstantį vyrų ir iš Tobo­dvylika tūkstančių vyrų. 10O 10 7 10O 10 7 82490 Dovydas, tai išgirdęs, pasiuntė Joabą su visa stiprių vyrų kariuomene. 10O 10 8 10O 10 8 82500 Amonitai išsirikiavo kautynėms prie vartų, o sirai iš Cobos ir Rehobo bei Tobo ir Maako vyrai sustojo atskirai atvirame lauke. 10O 10 9 10O 10 9 82510 Joabas, pamatęs, kad priešai išsirikiavę prieš jį iš priekio ir iš užpakalio, išrinko geriausius karius iš viso Izraelio ir išrikiavo juos prieš sirus, 10O 10 10 10O 10 10 82520 likusius žmones jis pavedė savo broliui Abišajui, kuris išrikiavo juos prieš amonitus. 10O 10 11 10O 10 11 82530 Tada Joabas tarė broliui: ‘‘Jei sirai bus man per stiprūs, tu ateisi man į pagalbą, o jei amonitai bus per stiprūs tau, tai aš tau padėsiu. 10O 10 12 10O 10 12 82540 Būk drąsus ir kovokime už savo tautą ir Dievo miestus! Viešpats tedaro, kaip Jam atrodo tinkama’‘. 10O 10 13 10O 10 13 82550 Joabas ir su juo buvusieji žmonės pradėjo kovą prieš sirus, ir tie pabėgo nuo jo. 10O 10 14 10O 10 14 82560 Amonitai, pamatę, kad sirai pabėgo, bėgo nuo Abišajo ir užsidarė mieste. Joabas pasitraukė nuo amonitų ir sugrįžo į Jeruzalę. 10O 10 15 10O 10 15 82570 Sirai, pamatę, kad pralaimėjo Izraeliui, susirinko į vieną vietą. 10O 10 16 10O 10 16 82580 Hadadezeras pasiuntė ir pasikvietė sirus, kurie gyveno anapus upės. Jie ėjo į Helamą, vedami Hadadezero kariuomenės vado Šobacho. 10O 10 17 10O 10 17 82590 Kai tai buvo pranešta Dovydui, jis, surinkęs visą Izraelį, persikėlė per Jordaną ir ėjo į Helamą. Ir sirai išsirikiavo prieš Dovydą, kad susikautų su juo. 10O 10 18 10O 10 18 82600 Ir sirai bėgo nuo Izraelio. Dovydas sunaikino septynis šimtus sirų kovos vežimų bei keturiasdešimt tūkstančių raitelių ir ištiko kariuomenės vadą Šobachą, kuris ten mirė. 10O 10 19 10O 10 19 82610 Visi karaliai, Hadadezero pavaldiniai, matydami, kad Izraelis juos nugalėjo, sudarė taiką su juo ir tarnavo jam. Nuo to laiko sirai bijodavo padėti amonitams. 10O 11 1 10O 11 1 82620 Praėjus metams, tuo laiku, kai karaliai eina į karą, Dovydas pasiuntė Joabą su savo tarnais ir visą Izraelio kariuomenę, kurie nugalėjo amonitus ir apgulė Rabą. Bet Dovydas pasiliko Jeruzalėje. 10O 11 2 10O 11 2 82630 Kartą vakare Dovydas atsikėlė nuo savo lovos ir vaikščiojo ant karaliaus namų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį; moteris buvo labai graži. 10O 11 3 10O 11 3 82640 Dovydas pasiuntė sužinoti, kas ji. Jam buvo pranešta, kad tai Eliamo duktė Batšeba, hetito Ūrijos žmona. 10O 11 4 10O 11 4 82650 Dovydas pasiuntė savo tarnus ją atvesti. Ji atėjo pas jį, ir jis sugulė su ja, nes ji buvo apsivaliusi nuo savo nešvarumo. Ir ji sugrįžo į savo namus. 10O 11 5 10O 11 5 82660 Moteris pastojo ir pasiuntė pas Dovydą pranešti: ‘‘Aš esu nėščia’‘. 10O 11 6 10O 11 6 82670 Dovydas pasiuntė pasakyti Joabui, kad atsiųstų jam hetitą Ūriją. Joabas pasiuntė Ūriją pas Dovydą. 10O 11 7 10O 11 7 82680 Kai Ūrija atėjo pas Dovydą, jis teiravosi, kaip sekasi Joabui, kariams ir kaip vyksta karas. 10O 11 8 10O 11 8 82690 Po to Dovydas tarė Ūrijai: ‘‘Eik į savo namus ir nusiplauk kojas’‘. Ūrijai išėjus iš karaliaus namų, jam iš paskos nunešė karališkų valgių. 10O 11 9 10O 11 9 82700 Bet Ūrija nėjo namo ir atsigulė karaliaus namų prieangyje su visais savo valdovo tarnais. 10O 11 10 10O 11 10 82710 Kai Dovydui pranešė, kad Ūrija nėjo namo, Dovydas paklausė Ūrijos: ‘‘Tu atėjai iš kelionės. Kodėl neini į savo namus?’‘ 10O 11 11 10O 11 11 82720 Ūrija atsakė Dovydui: ‘‘Skrynia, Izraelis ir Judas gyvena palapinėse, o mano valdovas Joabas ir mano valdovo tarnai apsistoję atvirame lauke. Kaip aš galiu eiti į savo namus valgyti, gerti ir miegoti su savo žmona? Kaip tu gyvas ir gyva tavo siela, aš to nedarysiu!’‘ 10O 11 12 10O 11 12 82730 Dovydas tarė: ‘‘Pasilik dar šiandien čia, o rytoj aš tave išleisiu’‘. Ūrija pasiliko Jeruzalėje dar vieną dieną iki rytojaus. 10O 11 13 10O 11 13 82740 Dovydas pasikvietė jį, jis valgė ir gėrė su Dovydu, ir Dovydas jį nugirdė. Vakare Ūrija išėjo miegoti kartu su savo valdovo tarnais, tačiau į savo namus nėjo. 10O 11 14 10O 11 14 82750 Rytą Dovydas parašė Joabui laišką ir jį pasiuntė per Ūriją. 10O 11 15 10O 11 15 82760 Laiške jis rašė: ‘‘Pastatyk Ūriją į smarkiausios kovos priekį ir atsitraukite, kad jis žūtų’‘. 10O 11 16 10O 11 16 82770 Joabas, apgulęs miestą, pastatė Ūriją į tokią vietą, apie kurią žinojo, kad ten stovi drąsūs žmonės. 10O 11 17 10O 11 17 82780 Miesto žmonės išėjo ir kovėsi su Joabu. Ir krito keletas iš tautos, iš Dovydo tarnų, ir hetitas Ūrija žuvo taip pat. 10O 11 18 10O 11 18 82790 Joabas pasiuntė Dovydui pranešimą apie mūšio eigą. 10O 11 19 10O 11 19 82800 Pasiuntiniui įsakė: ‘‘Kai pabaigsi pasakoti karaliui apie mūšį, 10O 11 20 10O 11 20 82810 jei karalius supyks ir sakys tau: ‘Kodėl taip priartėjote prie miesto kovodami? Argi nežinojote, kad jie šaudys nuo sienų? 10O 11 21 10O 11 21 82820 Kas užmušė Jerubešeto sūnų Abimelechą? Argi ne moteris, numetusi ant jo girnų akmenį nuo sienos taip, kad jis mirė Tebece? Kodėl priartėjote prie sienų?’ Atsakyk jam: ‘Tavo tarnas hetitas Ūrija taip pat miręs’ ‘‘. 10O 11 22 10O 11 22 82830 Pasiuntinys nuėjo ir pranešė Dovydui visa, ką Joabas buvo jam įsakęs. 10O 11 23 10O 11 23 82840 Ir pasiuntinys sakė Dovydui: ‘‘Vyrai įveikė mus ir išėjo prieš mus į atvirą lauką, bet mes juos nustūmėme ligi miesto vartų. 10O 11 24 10O 11 24 82850 Šauliai šaudė į tavo tarnus nuo sienų, ir keletas tavo tarnų žuvo. Ir tavo tarnas hetitas Ūrija taip pat miręs’‘. 10O 11 25 10O 11 25 82860 Tuomet Dovydas tarė pasiuntiniui: ‘‘Pasakyk Joabui dėl to nenusiminti, nes kardas ryja tai vieną, tai kitą. Tegul sustiprina miesto puolimą ir jį sugriauna. Taip jį padrąsink’‘. 10O 11 26 10O 11 26 82870 Ūrijos žmona, išgirdusi, kad jos vyras žuvo, gedėjo dėl savo vyro. 10O 11 27 10O 11 27 82880 Gedului pasibaigus, Dovydas parsivedė ją į savo namus. Ji tapo jo žmona ir pagimdė jam sūnų. Bet šis dalykas, kurį padarė Dovydas, nepatiko Viešpačiui. 10O 12 1 10O 12 1 82890 Viešpats siuntė pranašą Nataną pas Dovydą. Natanas, atėjęs pas jį, tarė: ‘‘Du vyrai gyveno viename mieste. Vienas buvo turtingas, o antras­beturtis. 10O 12 2 10O 12 2 82900 Turtingasis turėjo labai daug avių ir galvijų, 10O 12 3 10O 12 3 82910 o beturtis nieko neturėjo, tik vieną avytę, kurią nusipirko ir prižiūrėjo. Ji augo kartu su jo vaikais, maitinosi jo valgiu, gėrė iš jo taurės ir gulėjo prie jo šono; ji jam buvo kaip duktė. 10O 12 4 10O 12 4 82920 Kartą užėjo keleivis pas turtingąjį vyrą. Jis pagailėjo savo avių ir galvijų, kad paruoštų keleiviui maisto. Paėmęs beturčio mylimą avytę, paruošė iš jos keleiviui vaišes’‘. 10O 12 5 10O 12 5 82930 Dovydas, labai supykęs ant to žmogaus, tarė Natanui: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, tas vyras turi mirti! 10O 12 6 10O 12 6 82940 O už avytę jis privalo atlyginti keturgubai, nes jis taip pasielgė ir neparodė gailesčio’‘. 10O 12 7 10O 12 7 82950 Natanas tarė Dovydui: ‘‘Tu esi tas žmogus! Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš tave patepiau Izraelio karaliumi ir išgelbėjau iš Sauliaus rankų. 10O 12 8 10O 12 8 82960 Aš tau atidaviau tavo valdovo namus bei jo žmonas ir tau daviau Izraelio bei Judo namus; jei to buvo maža, dar daugiau būčiau pridėjęs. 10O 12 9 10O 12 9 82970 Kodėl paniekinai Viešpaties įsakymą, piktai elgdamasis Jo akivaizdoje? Tu nužudei hetitą Ūriją amonitų kardu ir pasiėmei jo žmoną. 10O 12 10 10O 12 10 82980 Dabar kardas visada lydės tavo namus, nes tu paniekinai mane ir pasiėmei hetito Ūrijos žmoną. 10O 12 11 10O 12 11 82990 Aš pakelsiu prieš tave pikta iš tavo paties namų; tau matant, tavo žmonas atiduosiu tavo artimui, ir jis suguls su tavo žmonomis prieš saulę. 10O 12 12 10O 12 12 83000 Tu tai darei slaptai, bet Aš darysiu visam Izraeliui matant, saulės šviesoje’ ‘‘. 10O 12 13 10O 12 13 83010 Dovydas tarė Natanui: ‘‘Aš nusidėjau Viešpačiui’‘. Natanas atsakė Dovydui: ‘‘Viešpats pašalino tavo nuodėmę, tu nemirsi. 10O 12 14 10O 12 14 83020 Bet kadangi davei progos Viešpaties priešams Dievą niekinti, sūnus, kuris tau gimė, mirs’‘. 10O 12 15 10O 12 15 83030 Natanas nuėjo į savo namus, o Viešpats ištiko kūdikį, kurį Ūrijos žmona pagimdė Dovydui, ir tas sunkiai susirgo. 10O 12 16 10O 12 16 83040 Dovydas maldavo Dievą dėl vaiko, jis pasninkavo ir pasišalinęs gulėjo ant žemės visą naktį. 10O 12 17 10O 12 17 83050 Jo namų vyresnieji atėję norėjo jį pakelti nuo žemės, bet jis nesikėlė ir nevalgė su jais. 10O 12 18 10O 12 18 83060 Septintą dieną kūdikis mirė. Dovydo tarnai bijojo jam pranešti apie kūdikio mirtį, galvodami: ‘‘Dar kūdikiui tebesant gyvam, mes jam kalbėjome, bet jis buvo neperkalbamas. Kai pranešime jam, kad kūdikis mirė, jis gali padaryti ką nors negero’‘. 10O 12 19 10O 12 19 83070 Dovydas pastebėjo, kad jo tarnai šnibždasi, ir suprato, kad kūdikis miręs. Jis paklausė savo tarnų: ‘‘Ar kūdikis mirė?’‘ Tie atsakė: ‘‘Mirė’‘. 10O 12 20 10O 12 20 83080 Tuomet Dovydas atsikėlė nuo žemės, nusiprausė, pasitepė, pakeitė drabužius ir, nuėjęs į Viešpaties namus, pagarbino. Sugrįžęs paprašė maisto ir valgė. 10O 12 21 10O 12 21 83090 Jo tarnai klausė: ‘‘Ką reiškia toks tavo elgesys? Tu pasninkavai ir verkei kūdikiui esant gyvam, o kai jis mirė, atsikėlei ir valgai?’‘ 10O 12 22 10O 12 22 83100 Jis atsakė: ‘‘Kūdikiui tebesant gyvam, pasninkavau ir verkiau, manydamas: ‘Kas žino, gal Viešpats pasigailės manęs ir kūdikis nemirs’. 10O 12 23 10O 12 23 83110 Dabar jis mirė, tai kam gi man bepasninkauti? Ar aš galiu jį sugrąžinti? Aš nueisiu pas jį, bet jis nesugrįš pas mane’‘. 10O 12 24 10O 12 24 83120 Dovydas paguodė savo žmoną Batšebą ir, įėjęs pas ją, gulėjo su ja. Ji pagimdė sūnų, kurį Dovydas pavadino Saliamonu. Viešpats pamilo vaikutį 10O 12 25 10O 12 25 83130 ir siuntė pranašą Nataną, kad jį pavadintų Jedidiju pagal Viešpaties žodį. 10O 12 26 10O 12 26 83140 Joabas kariavo prieš amonitus ir apgulė jų karališkąjį miestą Rabą. 10O 12 27 10O 12 27 83150 Joabo pasiuntiniai pranešė Dovydui: ‘‘Aš kariavau prieš Rabą ir paėmiau miesto vandens atsargas. 10O 12 28 10O 12 28 83160 Todėl dabar surink likusius karius, apgulk miestą ir jį paimk, kad aš jo nepaimčiau ir jis nebūtų pavadintas mano vardu’‘. 10O 12 29 10O 12 29 83170 Dovydas, surinkęs visus žmones, nuėjo prie Rabos, kariavo prieš miestą ir jį paėmė. 10O 12 30 10O 12 30 83180 Dovydas nuėmė amonitų karaliui nuo galvos karūną su brangiais akmenimis, sveriančią talentą aukso, ir užsidėjo ją ant galvos. Be to, jis išsigabeno iš miesto labai daug grobio. 10O 12 31 10O 12 31 83190 Žmones jis išsivedė ir pristatė juos prie pjūklų, geležinių akėčių, kirvių ir prie krosnių plytoms degti. Taip jis padarė su visais amonitų miestais. Tada Dovydas su visais žmonėmis sugrįžo į Jeruzalę. 10O 13 1 10O 13 1 83200 Dovydo sūnus Abšalomas turėjo gražią seserį, vardu Tamara. Ją pamilo Dovydo sūnus Amnonas. 10O 13 2 10O 13 2 83210 Amnonas taip liūdėjo, kad susirgo dėl savo sesers Tamaros. Ji buvo mergaitė, ir Amnonui atrodė sunku ką nors jai padaryti. 10O 13 3 10O 13 3 83220 Amnonas turėjo draugą Jonadabą, Dovydo brolio Šimos sūnų. Jonadabas buvo labai gudrus vyras. 10O 13 4 10O 13 4 83230 Jis klausė Amnoną: ‘‘Kodėl tu, karaliaus sūnau, eini liesyn diena po dienos? Gal man pasakysi?’‘ Amnonas jam atsakė: ‘‘Aš myliu Tamarą, savo brolio Abšalomo seserį’‘. 10O 13 5 10O 13 5 83240 Jonadabas jam tarė: ‘‘Apsimesk sergančiu ir nesikelk iš lovos. Kai tavo tėvas ateis aplankyti tavęs, sakyk: ‘Tegul ateina mano sesuo Tamara ir paruošia man matant valgio, kad valgyčiau iš jos rankų’ ‘‘. 10O 13 6 10O 13 6 83250 Amnonas atsigulė ir apsimetė sergąs. Karaliui atėjus jo aplankyti, Amnonas prašė karaliaus: ‘‘Prašau, tegul ateina mano sesuo Tamara ir paruošia man matant pora pyragaičių, kad valgyčiau iš jos rankų’‘. 10O 13 7 10O 13 7 83260 Dovydas pasiuntė pas Tamarą į namus, sakydamas: ‘‘Nueik į brolio Amnono namus ir paruošk jam valgį’‘. 10O 13 8 10O 13 8 83270 Ji, nuėjusi į savo brolio Amnono namus, kur jis gulėjo, suminkė jam matant ir iškepė pyragaičių. 10O 13 9 10O 13 9 83280 Ji išėmė juos iš keptuvės ir padėjo priešais jį, bet jis atsisakė valgyti. Amnonas sakė: ‘‘Tegul visi išeina’‘. Ir visi žmonės išėjo. 10O 13 10 10O 13 10 83290 Tada Amnonas tarė Tamarai: ‘‘Atnešk valgį į kambarį, kad valgyčiau iš tavo rankų’‘. Tamara ėmė pyragaičius, kuriuos buvo iškepusi, ir atnešė savo broliui Amnonui į kambarį. 10O 13 11 10O 13 11 83300 Jai įnešus valgį, Amnonas, nutvėręs ją, tarė: ‘‘Gulk su manimi, mano seserie’‘. 10O 13 12 10O 13 12 83310 Ji jam atsakė: ‘‘Ne, broli, neprievartauk manęs, nes taip neturi būti daroma Izraelyje. Nedaryk šitos kvailystės. 10O 13 13 10O 13 13 83320 Kur aš dingsiu iš gėdos? Ir tu būsi kaip kvailys Izraelyje. Geriau pasikalbėk su karaliumi. Jis neatsisakys manęs tau duoti’‘. 10O 13 14 10O 13 14 83330 Tačiau Amnonas nenorėjo klausyti jos ir, būdamas už ją stipresnis, išprievartavo ją. 10O 13 15 10O 13 15 83340 Po to Amnonas pradėjo jos labai nekęsti. Ta neapykanta buvo didesnė už jo meilę. Amnonas tarė jai: ‘‘Kelkis ir eik sau!’‘ 10O 13 16 10O 13 16 83350 O ji jam atsakė: ‘‘Išvarydamas mane, tu pasielgi dar pikčiau, negu prieš tai’‘. Tačiau jis nenorėjo jos klausyti. 10O 13 17 10O 13 17 83360 Pasišaukęs savo tarną, įsakė jam išvaryti Tamarą ir uždaryti duris paskui ją. 10O 13 18 10O 13 18 83370 Ji vilkėjo įvairių spalvų drabužiu, nes tokius rūbus dėvėdavo karaliaus dukterys mergaitės. Jo tarnas, išvedęs ją laukan, uždarė duris paskui ją. 10O 13 19 10O 13 19 83380 Tamara apsibarstė galvą pelenais, persiplėšė įvairiaspalvį drabužį, kurį vilkėjo, ir ėjo verkdama, uždėjusi ranką sau ant galvos. 10O 13 20 10O 13 20 83390 Jos brolis Abšalomas klausė: ‘‘Ar tavo brolis Amnonas buvo su tavimi? Tačiau dabar tylėk, mano seserie. Jis yra tavo brolis, nesisielok dėl to’‘. Tamara pasiliko netekėjusi savo brolio Abšalomo namuose. 10O 13 21 10O 13 21 83400 Karalius Dovydas, išgirdęs visa tai, labai supyko. 10O 13 22 10O 13 22 83410 Abšalomas nekalbėjo su Amnonu nei geruoju, nei piktuoju, nes jis nekentė Amnono už tai, kad jis išprievartavo jo seserį Tamarą. 10O 13 23 10O 13 23 83420 Praėjus dvejiems metams, Abšalomas kirpo avis Baal Hacore prie Efraimo ir kvietė visus karaliaus sūnus. 10O 13 24 10O 13 24 83430 Abšalomas, atėjęs pas karalių, tarė: ‘‘Kerpamos mano avys. Kviečiu karalių ir jo tarnus pas save’‘. 10O 13 25 10O 13 25 83440 Karalius atsakė: ‘‘Ne, sūnau. Mes visi neisime, kad tavęs neapsunkintume’‘. Nors Abšalomas įkalbinėjo, tačiau karalius nenorėjo eiti, bet palaimino jį. 10O 13 26 10O 13 26 83450 Tada Abšalomas tarė: ‘‘Jei ne, prašau leisk nors mano brolį Amnoną eiti su mumis’‘. Karalius atsakė: ‘‘Kodėl jis turėtų eiti su tavimi?’‘ 10O 13 27 10O 13 27 83460 Abšalomui labai prašant, karalius leido Amnonui ir visiems savo sūnums eiti su juo. 10O 13 28 10O 13 28 83470 Abšalomas įsakė savo tarnams: ‘‘Kai Amnonas bus įsilinksminęs nuo vyno ir aš jums pasakysiu: ‘Muškite Amnoną’, nužudykite jį; nebijokite, nes aš įsakau jums. Būkite drąsūs ir narsūs’‘. 10O 13 29 10O 13 29 83480 Tarnai padarė Amnonui, kaip Abšalomas įsakė. Tada visi karaliaus sūnūs atsikėlę užsėdo kiekvienas ant savo mulo ir pabėgo. 10O 13 30 10O 13 30 83490 Jiems dar negrįžus, Dovydą pasiekė gandas: ‘‘Abšalomas užmušė visus karaliaus sūnus ir nė vieno nepaliko’‘. 10O 13 31 10O 13 31 83500 Tuomet karalius persiplėšė savo drabužius ir atsigulė ant žemės, ir visi tarnai stovėjo šalia su perplėštais drabužiais. 10O 13 32 10O 13 32 83510 Dovydo brolio Šimos sūnus Jonadabas tarė: ‘‘Tegul mano valdovas negalvoja, kad jie nužudė visus karaliaus sūnus. Tik Amnonas vienas yra miręs Abšalomo įsakymu, nes Abšalomas buvo nusprendęs taip padaryti nuo tos dienos, kai Amnonas išprievartavo jo seserį Tamarą. 10O 13 33 10O 13 33 83520 Mano valdove karaliau, nesisielok ir negalvok, kad visi tavo sūnūs žuvę, nes tik Amnonas vienas yra žuvęs’‘. 10O 13 34 10O 13 34 83530 Abšalomas pabėgo. Jaunuolis, einąs sargybą, pakėlė akis ir pamatė daug žmonių, ateinančių pakalnės keliu. 10O 13 35 10O 13 35 83540 Jonadabas tarė karaliui: ‘‘Štai, tavo sūnūs ateina, kaip tavo tarnas ir sakė’‘. 10O 13 36 10O 13 36 83550 Jam pabaigus kalbėti, atėjo karaliaus sūnūs. Jie pakėlė balsus ir verkė, karalius ir visi jo tarnai taip pat labai verkė. 10O 13 37 10O 13 37 83560 Abšalomas pabėgęs nuvyko pas Gešūro karalių, Amihudo sūnų Talmają. Dovydas ilgai liūdėjo savo sūnaus. 10O 13 38 10O 13 38 83570 Abšalomas, pabėgęs į Gešūrą, ten išbuvo trejus metus. 10O 13 39 10O 13 39 83580 Karalius pradėjo ilgėtis Abšalomo, nes jau buvo nusiraminęs dėl Amnono mirties. 10O 14 1 10O 14 1 83590 Cerujos sūnus Joabas pastebėjo, kad karaliaus širdis palinko prie Abšalomo. 10O 14 2 10O 14 2 83600 Joabas pakvietė iš Tekojos išmintingą moterį ir tarė jai: ‘‘Apsivilk gedulo drabužiais, nesitepk aliejumi ir apsimesk gedinti ilgą laiką. 10O 14 3 10O 14 3 83610 Nueik pas karalių ir taip jam kalbėk’‘. Ir Joabas įdėjo žodžius į jos lūpas. 10O 14 4 10O 14 4 83620 Tekojietė moteris, atėjusi pas karalių, puolė veidu į žemę, išreikšdama jam pagarbą, ir tarė: ‘‘Karaliau, padėk’‘. 10O 14 5 10O 14 5 83630 Karalius jos klausė: ‘‘Kas nutiko?’‘ Ji atsakė: ‘‘Aš esu našlė, mano vyras miręs. 10O 14 6 10O 14 6 83640 Tavo tarnaitė turėjo du sūnus. Juodu susiginčijo laukuose ir, nesant kas juos perskiria, vienas užmušė kitą. 10O 14 7 10O 14 7 83650 Dabar visi giminės, sukilę prieš mane, sako: ‘Išduok tą, kuris užmušė savo brolį, kad jį nužudytume už jo brolį ir sunaikintume paveldėtoją’. Tuo būdu jie siekia užgesinti man likusią kibirkštėlę, kad nepaliktų ant žemės mano vyrui nei vardo, nei palikuonių’‘. 10O 14 8 10O 14 8 83660 Karalius atsakė moteriai: ‘‘Eik į savo namus, aš duosiu nurodymą dėl tavęs’‘. 10O 14 9 10O 14 9 83670 Tekojietė moteris tarė karaliui: ‘‘Mano valdove karaliau, kaltė tebūna ant manęs ir mano tėvo namų, o karalius ir jo sostas bus nekaltas’‘. 10O 14 10 10O 14 10 83680 Karalius atsakė: ‘‘Kas tau grasins, tą atvesk pas mane, ir jis daugiau tavęs nebelies’‘. 10O 14 11 10O 14 11 83690 Ji sakė: ‘‘Karaliau, atsimink Viešpatį, savo Dievą, ir nebeleisk kraujo keršytojams žudyti, kad jie nesunaikintų mano sūnaus’‘. Jis atsakė: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, nė vienas tavo sūnaus plaukas nenukris žemėn’‘. 10O 14 12 10O 14 12 83700 Moteris tarė: ‘‘Leisk savo tarnaitei pasakyti tau, karaliau, dar vieną dalyką’‘. Jis tarė: ‘‘Kalbėk’‘. 10O 14 13 10O 14 13 83710 Moteris sakė: ‘‘Kodėl tu esi nusistatęs prieš Dievo tautą? Juk taip kalbėdamas, karaliau, tu apkaltini pats save, neleisdamas grįžti savo ištremtajam. 10O 14 14 10O 14 14 83720 Mes visi mirštame ir esame kaip ant žemės išlietas vanduo, kurio nebegalima surinkti; tačiau Dievas neatima gyvybės, bet atranda būdą, kad ištremtieji nebūtų atstumti nuo Jo. 10O 14 15 10O 14 15 83730 Aš atėjau kalbėti karaliui, savo valdovui, dėl to, kad žmonės mane įbaugino. Tavo tarnaitė galvojo: ‘Kalbėsiu karaliui, gal karalius įvykdys savo tarnaitės prašymą. 10O 14 16 10O 14 16 83740 Karalius juk išklausys ir išgelbės savo tarnaitę iš rankos, siekiančios išnaikinti mane ir mano sūnų iš Dievo mums skirto paveldėjimo’. 10O 14 17 10O 14 17 83750 Mano valdovo karaliaus žodis nuramino mane. Nes karalius yra kaip Dievo angelas ir skiria gera nuo pikta. Viešpats, tavo Dievas, tebūna su tavimi’‘. 10O 14 18 10O 14 18 83760 Karalius tarė jai: ‘‘Neslėpk nuo manęs nieko, ko klausiu’‘. Moteris atsakė: ‘‘Tegul kalba karalius, mano valdovas’‘. 10O 14 19 10O 14 19 83770 Karalius paklausė: ‘‘Ar ne Joabo ranka yra su tavimi šitame reikale?’‘ Moteris sakė: ‘‘Kaip gyva tavo siela, mano valdove karaliau, niekas negali nukrypti nei į kairę, nei į dešinę nuo to, ką pasakė karalius. Taip, tavo tarnas Joabas mane pamokė ir įdėjo tuos žodžius į mano lūpas. 10O 14 20 10O 14 20 83780 Norėdamas taip išdėstyti visą reikalą, tavo tarnas Joabas tą padarė. Bet mano valdovas yra išmintingas kaip Dievo angelas ir žino visa, kas vyksta žemėje’‘. 10O 14 21 10O 14 21 83790 Karalius tarė Joabui: ‘‘Aš patenkinu tavo prašymą, eik ir parvesk jaunuolį Abšalomą’‘. 10O 14 22 10O 14 22 83800 Joabas, parpuolęs veidu į žemę, nusilenkė ir dėkojo karaliui. Po to jis tarė: ‘‘Karaliau, mano valdove, šiandien žinau, kad radau malonę tavo akyse, nes patenkinai savo tarno prašymą’‘. 10O 14 23 10O 14 23 83810 Joabas, nuėjęs į Gešūrą, parvedė Abšalomą į Jeruzalę. 10O 14 24 10O 14 24 83820 Karalius įsakė: ‘‘Tegul jis gyvena savo namuose, bet mano veido nematys’‘. Taip Abšalomas sugrįžo į savo namus, tačiau karaliaus nematė. 10O 14 25 10O 14 25 83830 Visame Izraelyje nebuvo gražesnio vyro už Abšalomą. Nuo galvos iki kojų padų jis neturėjo jokio trūkumo. 10O 14 26 10O 14 26 83840 Jis kirpdavosi plaukus kiekvienų metų pabaigoje, nes plaukai būdavo jam sunkūs. Jo nukirpti galvos plaukai svėrė du šimtus šekelių pagal karaliaus svorį. 10O 14 27 10O 14 27 83850 Abšalomas turėjo tris sūnus ir vieną dukterį, vardu Tamara; ji buvo graži moteris. 10O 14 28 10O 14 28 83860 Abšalomas išgyveno Jeruzalėje dvejus metus, nematęs karaliaus veido. 10O 14 29 10O 14 29 83870 Jis kvietė Joabą pas save, norėdamas jį pasiųsti pas karalių, bet Joabas neatėjo. Antrą kartą pakviestas, Joabas taip pat neatėjo. 10O 14 30 10O 14 30 83880 Tuomet Abšalomas kalbėjo savo tarnams: ‘‘Jūs žinote, kad Joabo laukas yra šalia mano ir jame auga miežiai. Eikite ir juos padekite’‘. Abšalomo tarnai padegė miežius. 10O 14 31 10O 14 31 83890 Tada Joabas, atėjęs pas Abšalomą, klausė: ‘‘Kodėl tavo tarnai padegė mano miežius?’‘ 10O 14 32 10O 14 32 83900 Abšalomas atsakė Joabui: ‘‘Aš tave kviečiau ateiti pas mane, nes norėjau, kad tu paklaustum karaliaus, kodėl turėjau grįžti iš Gešūro. Man būtų buvę geriau, jei ten būčiau pasilikęs. Aš noriu pamatyti karalių. Jei aš kaltas, tegul nužudo mane’‘. 10O 14 33 10O 14 33 83910 Joabas, atėjęs pas karalių, jam viską pranešė. Tada karalius pasikvietė Abšalomą. Jis atėjo pas karalių ir nusilenkė veidu iki žemės, o karalius pabučiavo Abšalomą. 10O 15 1 10O 15 1 83920 Abšalomas įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgdavo pirma jo. 10O 15 2 10O 15 2 83930 Jis keldavosi anksti ir atsistodavo šalia kelio prie vartų. Jei koks žmogus su savo byla ateidavo į karaliaus teismą, Abšalomas pasišaukdavo jį ir klausdavo: ‘‘Iš kurio tu miesto?’‘ Kai tas atsakydavo: ‘‘Tavo tarnas yra iš tokios Izraelio giminės’‘, 10O 15 3 10O 15 3 83940 Abšalomas jam sakydavo: ‘‘Tavo reikalas yra geras ir teisingas, bet nėra pas karalių kas tave išklausytų. 10O 15 4 10O 15 4 83950 Jei mane paskirtų krašto teisėju, tai pas mane galėtų ateiti kiekvienas, turįs bylą ar skundą, ir aš apginčiau jo teises’‘. 10O 15 5 10O 15 5 83960 Jei kas norėdavo Abšalomui nusilenkti, jis ištiesęs ranką tą apkabindavo ir pabučiuodavo. 10O 15 6 10O 15 6 83970 Taip Abšalomas elgėsi su visais izraelitais, kurie ateidavo į karaliaus teismą. Abšalomas tokiu būdu pavogė izraelitų širdis. 10O 15 7 10O 15 7 83980 Praėjus keturiasdešimčiai metų, Abšalomas tarė karaliui: ‘‘Prašau, leisk man eiti į Hebroną ir įvykdyti įžadą, kurį daviau Viešpačiui. 10O 15 8 10O 15 8 83990 Gyvendamas Gešūre, Sirijoje, daviau įžadą: ‘Jei Viešpats mane parves atgal į Jeruzalę, aš tarnausiu Jam’ ‘‘. 10O 15 9 10O 15 9 84000 Karalius jam tarė: ‘‘Eik ramybėje’‘. Abšalomas pakilo ir išėjo į Hebroną. 10O 15 10 10O 15 10 84010 Jis slapta išsiuntė pasiuntinius į visas Izraelio gimines su pranešimu: ‘‘Išgirdę trimito garsą, sakykite: ‘Abšalomas karaliauja Hebrone’ ‘‘. 10O 15 11 10O 15 11 84020 Iš Jeruzalės su Abšalomu išvyko du šimtai pakviestų vyrų. Jie ėjo nieko pikto nemanydami ir nieko nežinodami. 10O 15 12 10O 15 12 84030 Abšalomas aukodamas dar pasikvietė iš Gilojo miesto Ahitofelį, Dovydo patarėją. Taip sąmokslas išsiplėtė, nes žmonės nuolat ėjo pas Abšalomą. 10O 15 13 10O 15 13 84040 Pasiuntinys atėjo pas Dovydą ir pranešė: ‘‘Izraelio žmonių širdys prisirišo prie Abšalomo’‘. 10O 15 14 10O 15 14 84050 Dovydas sakė visiems savo tarnams Jeruzalėje: ‘‘Bėkime, nes nėra kito išsigelbėjimo nuo Abšalomo. Skubėkime, kad jis mūsų neužkluptų, nepadarytų mums pikta ir neišžudytų miesto kardu’‘. 10O 15 15 10O 15 15 84060 Karaliaus tarnai sakė karaliui: ‘‘Štai tavo tarnai vykdys visa, ką karalius įsakys’‘. 10O 15 16 10O 15 16 84070 Karalius išėjo kartu su visais namiškiais, liko tik dešimt sugulovių namų saugoti. 10O 15 17 10O 15 17 84080 Karalius išėjo, ir visi žmonės sekė paskui jį, ir jie sustojo toli nuo namų. 10O 15 18 10O 15 18 84090 Visi jo tarnai ėjo šalia jo, o keretai, peletai ir gatiečiai, šeši šimtai vyrų, kurie buvo atėję su juo iš Gato, ėjo pirma karaliaus. 10O 15 19 10O 15 19 84100 Dovydas klausė gatietį Itają: ‘‘Kodėl tu eini su mumis? Grįžk ir pasilik pas karalių. Tu juk esi svetimšalis, atėjęs čia iš savo krašto. 10O 15 20 10O 15 20 84110 Vakar atėjai, o šiandien ar turėtum eiti su mumis? Aš turiu eiti, o tu grįžk su savo broliais. Gailestingumas ir tiesa tebūna su tavimi’‘. 10O 15 21 10O 15 21 84120 Itajas atsakė karaliui: ‘‘Kaip Viešpats gyvas ir mano valdovas karalius gyvas! Kur bus mano karalius, mirtyje ar gyvenime, ten bus ir jo tarnas’‘. 10O 15 22 10O 15 22 84130 Dovydas tarė Itajui: ‘‘Tai eik su manimi’‘. Itajas perėjo su visais savo vyrais ir jų šeimomis. 10O 15 23 10O 15 23 84140 Visas kraštas garsiai verkė, ir visi žmonės perėjo į kitą pusę, ir karalius perėjo per Kedrono upelį ir traukė dykumos link. 10O 15 24 10O 15 24 84150 Atėjo Cadokas ir levitai, nešdami Dievo Sandoros skrynią. Jie pastatė Dievo skrynią, ir Abjataras ėjo aukštyn, kol visi pasitraukė iš miesto. 10O 15 25 10O 15 25 84160 Karalius Cadokui tarė: ‘‘Nešk Dievo skrynią atgal į miestą. Jei rasiu malonę Viešpaties akyse, Jis mane parves ir parodys man ją ir savo buveinę. 10O 15 26 10O 15 26 84170 Jei Jis man sakys: ‘Aš nepatenkintas tavimi’, tai tegul daro su manimi, kaip Jam patinka’‘. 10O 15 27 10O 15 27 84180 Tada karalius kalbėjo kunigui Cadokui: ‘‘Tu esi regėtojas. Tu, tavo sūnus Ahimaacas ir Abjataro sūnus Jehonatanas grįžkite ramybėje į miestą. 10O 15 28 10O 15 28 84190 Štai aš pasiliksiu dykumoje, kol gausiu iš jūsų pranešimą’‘. 10O 15 29 10O 15 29 84200 Cadokas ir Abjataras parnešė Dievo skrynią į Jeruzalę ir ten pasiliko. 10O 15 30 10O 15 30 84210 Dovydas ėjo aukštyn Alyvų kalno šlaitu verkdamas, apsigaubęs galvą ir basas. Visi su juo buvę žmonės, apsigaubę galvas, ėjo aukštyn taip pat verkdami. 10O 15 31 10O 15 31 84220 Dovydas, sužinojęs, kad Ahitofelis yra tarp sąmokslininkų pas Abšalomą, meldėsi: ‘‘Viešpatie, meldžiu, paversk Ahitofelio patarimą niekais’‘. 10O 15 32 10O 15 32 84230 Kalno viršūnėje, kur Dovydas garbino Dievą, jį pasitiko arkietis Hušajas su perplėštais drabužiais ir žemėmis apibarstyta galva. 10O 15 33 10O 15 33 84240 Dovydas jam tarė: ‘‘Jei eisi su manimi, būsi man našta, 10O 15 34 10O 15 34 84250 o jei grįši į miestą ir prisidėsi prie Abšalomo, sakydamas jam: ‘Aš noriu būti tavo tarnas, karaliau. Buvau tavo tėvo tarnas praeityje, o dabar noriu būti tavo tarnas’, tai Ahitofelio patarimą galėsi niekais paversti. 10O 15 35 10O 15 35 84260 Su tavimi bus kunigai Cadokas ir Abjataras. Pranešk jiems visa, ką nugirsi karaliaus namuose. 10O 15 36 10O 15 36 84270 Pas juos yra abu jų sūnūs: Cadoko sūnus Ahimaacas ir Abjataro­Jehonatanas; per juos perduok man viską, ką išgirsi’‘. 10O 15 37 10O 15 37 84280 Dovydo draugas Hušajas sugrįžo į Jeruzalę, Abšalomui įeinant į ją. 10O 16 1 10O 16 1 84290 Dovydui paėjus kiek toliau nuo kalno viršūnės, jį sutiko Mefi Bošeto tarnas Ciba su pora asilų, apkrautų dviem šimtais duonos kepalų, šimtu ryšulių džiovintų vynuogių, šimtu ryšulių vasaros vaisių ir odine vyno. 10O 16 2 10O 16 2 84300 Karalius klausė Cibą: ‘‘Kam tau visa tai?’‘ Ciba atsakė: ‘‘Asilai­ karaliaus namiškiams joti, duona ir vaisiai­jaunuoliams valgyti, o vynas­nusilpusiems dykumoje atgaivinti’‘. 10O 16 3 10O 16 3 84310 Karalius klausė: ‘‘Kur yra tavo valdovo sūnus?’‘ Ciba atsakė karaliui: ‘‘Jis pasiliko Jeruzalėje, sakydamas: ‘Šiandien Izraelis man sugrąžins mano tėvo karalystę’ ‘‘. 10O 16 4 10O 16 4 84320 Karalius tarė Cibai: ‘‘Kas buvo Mefi Bošeto, dabar priklauso tau’‘. Ciba atsakė: ‘‘Nuolankiai maldauju tave, mano valdove karaliau, leisk man surasti malonę tavo akyse’‘. 10O 16 5 10O 16 5 84330 Karaliui Dovydui atvykus į Bahurimą, Sauliaus giminės vyras Šimis, Geros sūnus, išėjo ir keikė eidamas. 10O 16 6 10O 16 6 84340 Jis mėtė akmenimis Dovydą bei visus jo tarnus; karalius buvo apsuptas žmonių ir karių. 10O 16 7 10O 16 7 84350 Šimis keikdamas sakė: ‘‘Išeik, išeik, tu kraugery, Belialo žmogau. 10O 16 8 10O 16 8 84360 Viešpats atmokėjo tau už visą Sauliaus namų kraują, kurio vietoje tu pasidarei karaliumi. Viešpats atidavė karalystę tavo sūnui Abšalomui. Dabar tu patekai nemalonėn, nes esi kraugerys’‘. 10O 16 9 10O 16 9 84370 Cerujos sūnus Abišajas paklausė karaliaus: ‘‘Kodėl šitas pastipęs šuo keikia mano valdovą karalių? Leisk man nueiti ir nuimti jam galvą’‘. 10O 16 10 10O 16 10 84380 Karalius atsakė: ‘‘Kas man ir jums, Cerujos sūnūs! Jis keikia, kadangi Viešpats jam liepė: ‘Keik Dovydą!’ Kas gali klausti: ‘Kodėl taip darai?’ ‘‘ 10O 16 11 10O 16 11 84390 Dovydas kalbėjo Abišajui ir visiems tarnams: ‘‘Štai mano paties sūnus ieško mano gyvybės. Tuo labiau šis benjaminas. Palikite jį ramybėje, tegul jis keikia, nes jam taip liepė Viešpats. 10O 16 12 10O 16 12 84400 Gal Viešpats pažvelgs į mano sielvartą ir man atmokės geru už jo šiandieninius keiksmus’‘. 10O 16 13 10O 16 13 84410 Dovydas ėjo keliu su savo vyrais, o Šimis­kalno šlaitu šalia jo keikdamas, mėtydamas akmenimis ir barstydamas dulkes. 10O 16 14 10O 16 14 84420 Pagaliau karalius ir visi jo žmonės pavargo ir ten ilsėjosi. 10O 16 15 10O 16 15 84430 Abšalomas su visais žmonėmis atėjo į Jeruzalę; Achitofelis buvo su juo. 10O 16 16 10O 16 16 84440 Arkietis Hušajas, Dovydo draugas, atėjęs pas Abšalomą, tarė: ‘‘Tegyvuoja karalius! Tegyvuoja karalius!’‘ 10O 16 17 10O 16 17 84450 Abšalomas paklausė jo: ‘‘Ar toks tavo dėkingumas draugui? Kodėl nėjai su savo draugu?’‘ 10O 16 18 10O 16 18 84460 Hušajas atsakė Abšalomui: ‘‘Aš priklausau tam, kurį išrinko Viešpats, Izraelio vyrai ir šitie žmonės. 10O 16 19 10O 16 19 84470 Kam gi aš galėčiau tarnauti, jei ne jo sūnui. Kaip tarnavau tavo tėvui, taip noriu tarnauti tau’‘. 10O 16 20 10O 16 20 84480 Abšalomas tarė Ahitofeliui: ‘‘Patark, ką mums daryti?’‘ 10O 16 21 10O 16 21 84490 Ahitofelis tarė Abšalomui: ‘‘Įeik pas savo tėvo suguloves, kurias jis paliko namų saugoti. Kai izraelitai sužinos, kad tapai pasibjaurėtinas savo tėvui, visų tavo šalininkų rankos sustiprės’‘. 10O 16 22 10O 16 22 84500 Jie pastatė Abšalomui palapinę ant stogo, o jis, visiems izraelitams matant, įėjo pas savo tėvo suguloves. 10O 16 23 10O 16 23 84510 Tais laikais Ahitofelio patarimas būdavo labai vertinamas, lyg jį duotų pats Dievas. Jo patarimų klausė Dovydas ir Abšalomas. 10O 17 1 10O 17 1 84520 Ahitofelis tarė Abšalomui: ‘‘Leisk man išsirinkti dvylika tūkstančių vyrų ir vytis Dovydą šią naktį. 10O 17 2 10O 17 2 84530 Aš jį užpulsiu, kol jis dar nuvargęs ir nuleidęs rankas, ir jį išgąsdinsiu. Visi jo vyrai pabėgs, o karalių nužudysiu. 10O 17 3 10O 17 3 84540 Po to aš atvesiu visus žmones pas tave. Kai nebus to, kurio gyvybės ieškai, visa tauta gyvens ramybėje’‘. 10O 17 4 10O 17 4 84550 Tas pasiūlymas patiko Abšalomui ir visiems Izraelio vyresniesiems. 10O 17 5 10O 17 5 84560 Abšalomas tarė: ‘‘Pakvieskite arkietį Hušają. Paklausysime, ką jis pasakys’‘. 10O 17 6 10O 17 6 84570 Hušajui atėjus, Abšalomas jam tarė: ‘‘Taip kalbėjo Ahitofelis. Ar mums elgtis pagal jo patarimą? Jei ne, tai tu kalbėk’‘. 10O 17 7 10O 17 7 84580 Hušajas atsakė Abšalomui: ‘‘Šitas Ahitofelio patarimas nėra geras. 10O 17 8 10O 17 8 84590 Tu žinai, kad tavo tėvas ir jo vyrai yra karžygiai ir jie yra taip įnirtę, kaip lokė lauke, netekusi jauniklių. Be to, tavo tėvas yra patyręs karys ir nenakvos kartu su žmonėmis. 10O 17 9 10O 17 9 84600 Jis dabar yra pasislėpęs kokiame nors urve ar kitoje vietoje. Jei juos užpulsime ir keli iš mūsų žus, visi, išgirdę tai, sakys: ‘Sumušti žmonės, kurie sekė Abšalomą’. 10O 17 10 10O 17 10 84610 Tada ir narsiausias, kurio širdis yra kaip liūto, drebės iš baimės, nes visas Izraelis žino, kad tavo tėvas yra galingas vyras ir su juo esantys yra narsūs vyrai. 10O 17 11 10O 17 11 84620 Todėl aš patariu sušaukti visus izraelitus nuo Dano iki Beer Šebos, kad jų būtų kaip smilčių pajūryje, ir tu pats eisi į mūšį su jais. 10O 17 12 10O 17 12 84630 Suradę jį, užpulsime, kaip rasa krintanti ant žemės, ir nepaliksime gyvo nė vieno iš vyrų, kurie yra su juo. 10O 17 13 10O 17 13 84640 O jei jis pasitrauks į miestą, tai izraelitai atsineš virvių ir jį su visu miestu nuvilksime į upę, nė akmenėlio nepaliksime’‘. 10O 17 14 10O 17 14 84650 Abšalomas ir visi izraelitai tarė: ‘‘Arkiečio Hušajo patarimas yra geresnis už Ahitofelio’‘. Nes Viešpats padarė, kad geras Ahitofelio patarimas nueitų niekais ir Viešpats galėtų užtraukti nelaimę Abšalomui. 10O 17 15 10O 17 15 84660 Po to Hušajas pranešė kunigams Cadokui ir Abjatarui apie savo ir Ahitofelio patarimus Abšalomui bei Izraelio vyresniesiems. 10O 17 16 10O 17 16 84670 Jis sakė: ‘‘Skubiai siųskite ir pasakykite Dovydui nenakvoti šiąnakt dykumoje, bet tuojau persikelti kitur, kad nepražūtų karalius ir visi su juo esantys žmonės’‘. 10O 17 17 10O 17 17 84680 Jehonatanas ir Ahimaacas buvo apsistoję prie En Rogelio šaltinio. Tarnaitė nuėjusi jiems pranešė, ir jie išėjo pasakyti karaliui Dovydui. Jie patys negalėjo pasirodyti mieste. 10O 17 18 10O 17 18 84690 Tačiau vienas jaunuolis juos pastebėjo ir pranešė Abšalomui. Juodu skubiai nuėjo pas vieną žmogų Bahurime, kuris turėjo šulinį savo kieme, ir pasislėpė šulinyje. 10O 17 19 10O 17 19 84700 Šeimininkė uždengė šulinį dangčiu ir pabarstė ant jo miežinių kruopų, kad nebūtų įtarimo. 10O 17 20 10O 17 20 84710 Abšalomo tarnai, atėję į tuos namus, klausė šeimininkės: ‘‘Kur yra Ahimaacas ir Jehonatanas?’‘ Moteris jiems atsakė: ‘‘Jie perėjo upelį’‘. Paieškoję ir neradę jų, jie sugrįžo į Jeruzalę. 10O 17 21 10O 17 21 84720 Abšalomo tarnams nuėjus, Ahimaacas ir Jehonatanas išlipo iš šulinio ir nuėję pranešė karaliui Dovydui: ‘‘Skubiai pasitrauk už Jordano, nes štai ką patarė prieš tave Ahitofelis’‘. 10O 17 22 10O 17 22 84730 Dovydas ir jo žmonės perėjo Jordaną. Rytui išaušus, visi buvo kitoje Jordano pusėje. 10O 17 23 10O 17 23 84740 Ahitofelis, matydamas, kad jo patarimo neklausoma, pasibalnojo asilą ir parvyko namo į savo miestą. Jis, sutvarkęs savo namų reikalus, pasikorė ir buvo palaidotas savo tėvo kape. 10O 17 24 10O 17 24 84750 Dovydui atvykus į Machanaimą, Abšalomas su savo vyrais perėjo per Jordaną. 10O 17 25 10O 17 25 84760 Abšalomas paskyrė Amasą kariuomenės vadu Joabo vieton. Amasa buvo sūnus izraelito Itros, kuris buvo vedęs Abigailę, Nahašo dukterį, Joabo motinos Cerujos seserį. 10O 17 26 10O 17 26 84770 Abšalomas su izraelitais pasistatė stovyklą Gileado krašte. 10O 17 27 10O 17 27 84780 Dovydui atvykus į Machanaimą, Nahašo sūnus Šobis iš amonitų Rabos, Amielio sūnus Machyras iš Lo Debaro ir Barzilajas iš Gileado Rogelimo 10O 17 28 10O 17 28 84790 atgabeno antklodžių, dubenių, molinių indų, kviečių, miežių, miltų, paskrudintų grūdų, pupų, lęšių, 10O 17 29 10O 17 29 84800 medaus, sviesto ir sūrių. Visa tai jie atnešė Dovydui ir jo žmonėms, sakydami: ‘‘Žmonės dykumoje yra išalkę, nuvargę ir ištroškę’‘. 10O 18 1 10O 18 1 84810 Dovydas apžiūrėjo savo žmones ir paskyrė jiems tūkstantininkus ir šimtininkus. 10O 18 2 10O 18 2 84820 Dovydas paskirstė karius į tris dalis; jiems vadovavo Joabas, Cerujos sūnus Abišajias, Joabo brolis, ir gatietis Itajas. Tuomet karalius tarė kariams: ‘‘Aš eisiu su jumis’‘. 10O 18 3 10O 18 3 84830 Žmonės atsakė: ‘‘Tu neisi su mumis! Jei mes turėsime bėgti arba pusė mūsų žus, jie mūsų nežiūrės. Tu vertas dešimt tūkstančių mūsų. Būtų geriau, jei teiktum mums pagalbą iš miesto’‘. 10O 18 4 10O 18 4 84840 Karalius jiems atsakė: ‘‘Darysiu, kas jums atrodo geriausia’‘. Karalius stovėjo prie vartų, o visi žmonės išėjo šimtais ir tūkstančiais. 10O 18 5 10O 18 5 84850 Karalius įsakė Joabui, Abišajui ir Itajui: ‘‘Saugokite mano vaiką Abšalomą!’‘ Visi žmonės girdėjo tą karaliaus įsakymą vadams. 10O 18 6 10O 18 6 84860 Žmonės išėjo prieš Izraelį. Mūšis įvyko Efraimo miške. 10O 18 7 10O 18 7 84870 Izraelio žmonės buvo nugalėti Dovydo tarnų, ir buvo nužudyta tą dieną dvidešimt tūkstančių vyrų. 10O 18 8 10O 18 8 84880 Mūšis išsiplėtė visoje apylinkėje. Miške žuvo daugiau žmonių, negu nuo kardo. 10O 18 9 10O 18 9 84890 Abšalomas susitiko su Dovydo tarnais. Abšalomas jojo ant mulo. Kai jo mulas bėgo po dideliu ąžuolu, Abšalomo galva įstrigo tarp ąžuolo šakų, ir jis liko kaboti tarp dangaus ir žemės, o jo mulas, ant kurio jis jojo, nubėgo. 10O 18 10 10O 18 10 84900 Vienas vyras, tai pamatęs, pranešė Joabui: ‘‘Aš mačiau Abšalomą, kabantį ąžuole’‘. 10O 18 11 10O 18 11 84910 Joabas jam tarė: ‘‘Jei jį matei, kodėl jo neužmušei. Aš būčiau tau davęs dešimt sidabrinių ir diržą’‘. 10O 18 12 10O 18 12 84920 Vyras atsakė Joabui: ‘‘Jei duotum ir tūkstantį sidabrinių, nepakelčiau savo rankos prieš karaliaus sūnų; juk karalius mums girdint įsakė tau, Abišajui ir Itajui: ‘Kas bebūtų, saugokite mano sūnų Abšalomą’. 10O 18 13 10O 18 13 84930 Jei aš būčiau taip padaręs, mano gyvybė būtų pavojuje, nes nuo karaliaus nieko nėra paslėpta, ir tu pats būtum prieš mane’‘. 10O 18 14 10O 18 14 84940 Joabas tarė: ‘‘Aš negaišiu čia su tavimi’‘. Paėmęs tris ietis į rankas, įsmeigė jas Abšalomui į širdį, kuris dar gyvas kabojo ąžuole. 10O 18 15 10O 18 15 84950 Po to atėję dešimt jaunuolių ginklanešių nužudė Abšalomą. 10O 18 16 10O 18 16 84960 Joabui sutrimitavus, žmonės nustojo vytis izraelitus, nes Joabas juos sulaikė. 10O 18 17 10O 18 17 84970 Paėmę Abšalomą, įmetė jį į gilią duobę miške ir ant jo sukrovė didelę akmenų krūvą. Izraelitai pabėgo į savo palapines. 10O 18 18 10O 18 18 84980 Abšalomas, dar gyvas būdamas, pasistatė sau paminklą Karaliaus slėnyje, galvodamas: ‘‘Neturiu sūnaus, kuris išlaikytų mano vardą’‘. Jis pavadino paminklą savo vardu. Ir iki šios dienos jis vadinamas Abšalomo paminklu. 10O 18 19 10O 18 19 84990 Cadoko sūnus Ahimaacas prašė Joabo: ‘‘Leisk man nubėgti ir pranešti karaliui, kaip Viešpats atlygino jo priešams’‘. 10O 18 20 10O 18 20 85000 Joabas atsakė jam: ‘‘Ne šiandien! Kitą dieną galėsi pranešti žinią, bet šiandien tau neleidžiu, nes žuvo karaliaus sūnus’‘. 10O 18 21 10O 18 21 85010 Joabas įsakė Kušui eiti ir pranešti karaliui, ką matė. Kušas nusilenkė Joabui ir nubėgo. 10O 18 22 10O 18 22 85020 Cadoko sūnus Ahimaacas dar kartą prašė Joabą: ‘‘Kas bebūtų, leisk man bėgti paskui Kušą’‘. Joabas tarė: ‘‘Kodėl tu nori bėgti, mano sūnau? Tu nenuneši geros žinios’‘. 10O 18 23 10O 18 23 85030 Bet Ahimaacas tarė: ‘‘Kas bebūtų, aš bėgsiu’‘. Joabas jam atsakė: ‘‘Bėk!’‘ Ahimaacas bėgo lygumos keliu ir pralenkė Kušą. 10O 18 24 10O 18 24 85040 Dovydas sėdėjo tarpuvartėje, o sargybinis stovėjo ant vartų stogo ir mūro sienos. Jis, pakėlęs akis, pamatė bėgantį vieną vyrą. 10O 18 25 10O 18 25 85050 Sargybinis pranešė tai karaliui. Karalius tarė: ‘‘Jei jis vienas, tai su žinia’‘. O tas vis artėjo. 10O 18 26 10O 18 26 85060 Tuo tarpu sargybinis pamatė kitą bėgantį vyrą ir vėl pranešė vartininkui: ‘‘Štai kitas vyras atbėga!’‘ Karalius tarė: ‘‘Ir šitas atneša žinią’‘. 10O 18 27 10O 18 27 85070 Sargybinis tarė: ‘‘Pirmasis vyras bėga panašiai kaip Cadoko sūnus Ahimaacas’‘. Karalius atsiliepė: ‘‘Tai geras vyras, jis atneša gerą žinią’‘. 10O 18 28 10O 18 28 85080 Ahimaacas priartėjęs tarė karaliui: ‘‘Ramybė tau!’‘ Parpuolęs veidu į žemę prieš karalių, kalbėjo: ‘‘Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris atidavė mums vyrus, kurie buvo pakėlę ranką prieš tave, karaliau’‘. 10O 18 29 10O 18 29 85090 Karalius paklausė: ‘‘Ar Abšalomas gyvas?’‘ Ahimaacas atsakė: ‘‘Mačiau didelį sąmyšį, prieš išbėgdamas pas tave, bet nežinau, kas atsitiko’‘. 10O 18 30 10O 18 30 85100 Karalius įsakė: ‘‘Pasitrauk ir atsistok čia’‘. Jis pasitraukė ir stovėjo. 10O 18 31 10O 18 31 85110 Atbėgo ir Kušas. Jis tarė: ‘‘Gera žinia mano valdovui karaliui. Šiandien Viešpats atlygino visiems, kurie prieš tave sukilo’‘. 10O 18 32 10O 18 32 85120 Karalius paklausė: ‘‘Ar Abšalomas gyvas?’‘ Kušas atsakė: ‘‘Tegul visiems karaliaus priešams taip atsitinka, kaip tam jaunuoliui’‘. 10O 18 33 10O 18 33 85130 Karalius labai susijaudino. Nuėjęs į aukštutinį kambarį, jis verkė: ‘‘Mano sūnau Abšalomai! Mano sūnau, mano sūnau Abšalomai! O kad aš būčiau miręs tavo vietoje, Abšalomai! Mano sūnau, mano sūnau!’‘ 10O 19 1 10O 19 1 85140 Joabui buvo pranešta, kad karalius verkia ir gedi Abšalomo. 10O 19 2 10O 19 2 85150 Tos dienos pergalė virto gedulu visiems žmonėms, nes žmonės girdėjo kalbant, kad karalius sielojasi dėl savo sūnaus. 10O 19 3 10O 19 3 85160 Žmonės grįžo į miestą tylomis, kaip grįžta susigėdę tie, kurie pabėgo iš mūšio. 10O 19 4 10O 19 4 85170 Karalius, apsidengęs veidą, šaukė garsiu balsu: ‘‘Mano sūnau Abšalomai! Abšalomai, mano sūnau, mano sūnau!’‘ 10O 19 5 10O 19 5 85180 Joabas, nuėjęs pas karalių, tarė: ‘‘Tu šiandien sugėdinai visus savo tarnus, kurie išgelbėjo tave bei tavo sūnų, tavo dukterų, tavo žmonų ir sugulovių gyvybes. 10O 19 6 10O 19 6 85190 Tu myli tuos, kurie tavęs nekenčia, ir nekenti tų, kurie tave myli. Tu šiandien parodei, kad kunigaikščiai ir tauta tau nieko nereiškia. Dabar matau, kad jei Abšalomas būtų gyvas, o mes visi būtume žuvę, tu būtum patenkintas. 10O 19 7 10O 19 7 85200 Taigi dabar eik ir kalbėk savo žmonėms. Prisiekiu Viešpačiu, jei neišeisi, tai rytoj neturėsi jų nė vieno; tai bus tau didžiausia nelaimė iš visų, kurias patyrei nuo pat savo jaunystės iki šios dienos’‘. 10O 19 8 10O 19 8 85210 Karalius atsikėlė ir atsisėdo vartuose. Ir visiems žmonėms buvo pranešta: ‘‘Karalius sėdi vartuose’‘. Tuomet visi žmonės ėjo pas karalių. Izraelitai išsibėgiojo kiekvienas į savo palapines. 10O 19 9 10O 19 9 85220 Tarp izraelitų giminių kilo ginčai ir nesutarimai: ‘‘Karalius mus išlaisvino iš mūsų priešų, jis mus išgelbėjo iš filistinų, o dabar turėjo bėgti iš krašto nuo Abšalomo. 10O 19 10 10O 19 10 85230 Abšalomas, kurį buvome patepę valdovu, žuvo mūšyje. Kodėl dabar delsiame parsivesti karalių atgal?’‘ 10O 19 11 10O 19 11 85240 Dovydas pasiuntė pas kunigus Cadoką ir Abjatarą ir prašė kalbėti Judo vyresniesiems: ‘‘Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių į Jeruzalę? Nes tos kalbos Izraelyje pasiekė net karaliaus namus. 10O 19 12 10O 19 12 85250 Jūs esate mano broliai, mano kūnas ir kaulai. Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių?’‘ 10O 19 13 10O 19 13 85260 O Amasai kalbėjo: ‘‘Argi tu nesi mano kūnas ir kaulai? Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei tu netapsi mano kariuomenės vadu vietoj Joabo’‘. 10O 19 14 10O 19 14 85270 Tuo būdu Dovydas laimėjo visų Judo žmonių širdis; jis buvo pakviestas grįžti su visais savo tarnais. 10O 19 15 10O 19 15 85280 Karalius grįžo ir pasiekė Jordaną. Judo žmonės atėjo į Gilgalą sutikti karalių ir perkelti jį per Jordaną. 10O 19 16 10O 19 16 85290 Gero sūnus Šimis, benjaminas iš Bahurimo, taip pat atskubėjo su Judo vyrais karaliaus Dovydo pasitikti. 10O 19 17 10O 19 17 85300 Su juo buvo tūkstantis vyrų iš Benjamino, taip pat Ciba, Sauliaus namų tarnas, su penkiolika sūnų bei dvidešimt tarnų. Jie perėjo per Jordaną pirma karaliaus 10O 19 18 10O 19 18 85310 ir padėjo jo šeimynai persikelti per Jordaną, patarnaudami jam. Gero sūnus Šimis puolė ant žemės prieš karalių, kai jis buvo persikėlęs per Jordaną, 10O 19 19 10O 19 19 85320 ir tarė: ‘‘Neįskaityk mano kaltės, mano valdove, ir neprisimink to, ką tavo tarnas darė tau išeinant iš Jeruzalės, ir nelaikyk to savo širdyje. 10O 19 20 10O 19 20 85330 Žinau, kad esu kaltas. Šiandien atvykau pirmas iš visų Juozapo namų savo valdovo karaliaus pasitikti’‘. 10O 19 21 10O 19 21 85340 Cerujos sūnus Abišajas tarė: ‘‘Ar Šimį nereikėtų bausti mirtimi už tai, kad jis keikė Viešpaties pateptąjį?’‘ 10O 19 22 10O 19 22 85350 Dovydas atsakė: ‘‘Kas man ir jums, Cerujos sūnūs, kad jūs šiandien man prieštaraujate. Ar šiandien reikėtų ką nors bausti mirtimi Izraelyje? Juk aš šiandien žinau, kad esu Izraelio karalius’‘. 10O 19 23 10O 19 23 85360 Karalius pasakė Šimiui: ‘‘Tu nemirsi’‘, ir prisiekė jam. 10O 19 24 10O 19 24 85370 Sauliaus sūnus Mefi Bošetas atvyko karaliaus pasitikti. Jis nebuvo plovęs savo kojų, kirpęs barzdos ir plovęs drabužių nuo tos dienos, kai karalius išėjo, iki jis sugrįžo. 10O 19 25 10O 19 25 85380 Jam atvykus iš Jeruzalės karaliaus pasitikti, karalius klausė: ‘‘Mefi Bošetai, kodėl nėjai su manimi?’‘ 10O 19 26 10O 19 26 85390 Mefi Bošetas atsakė: ‘‘Mano valdove karaliau, mano tarnas apgavo mane. Tavo tarnas buvo jam įsakęs pabalnoti asilą, kad raitas galėčiau vykti su karaliumi, nes aš esu luošas, 10O 19 27 10O 19 27 85400 o jis apšmeižė mane tau. Tačiau karalius kaip Dievo angelas. Taigi daryk, kas tau patinka. 10O 19 28 10O 19 28 85410 Visi mano tėvo namai buvo tarsi mirę žmonės mano valdovo karaliaus akyse. O tu pasodinai savo tarną valgyti prie savo stalo. Argi dar daugiau galėčiau tikėtis iš karaliaus?’‘ 10O 19 29 10O 19 29 85420 Karalius jam atsakė: ‘‘Kam tu visa tai kalbi. Aš pasakiau, kad tu ir Ciba pasidalintumėte žemę’‘. 10O 19 30 10O 19 30 85430 Mefi Bošetas atsakė karaliui: ‘‘Tegul Ciba viską ima, man gana to, kad mano karalius sveikas sugrįžo į savo namus’‘. 10O 19 31 10O 19 31 85440 Gileadietis Barzilajas atėjo iš Rogelimo palydėti karalių per Jordaną. 10O 19 32 10O 19 32 85450 Jis buvo labai senas žmogus, aštuoniasdešimties metų amžiaus. Karaliui gyvenant Machanaime, jis aprūpino karalių maistu, nes Barzilajas buvo labai turtingas. 10O 19 33 10O 19 33 85460 Karalius sakė Barzilajui: ‘‘Eime su manimi į Jeruzalę, ten aš tave viskuo aprūpinsiu’‘. 10O 19 34 10O 19 34 85470 Barzilajas atsakė karaliui: ‘‘Kiek man beliko gyventi, kad aš eičiau su karaliumi į Jeruzalę? 10O 19 35 10O 19 35 85480 Man šiandien jau aštuoniasdešimt metų. Ar aš atskirsiu, kas gera ir kas bloga? Ar pajusiu tavo valgių ir gėrimų skonį? Ar beišgirsiu dainuojančių vyrų ar moterų balsus? Tai kodėl tavo tarnas turėtų būti našta mano valdovui karaliui? 10O 19 36 10O 19 36 85490 Tavo tarnas tik truputį palydės tave už Jordano. Kodėl tad karalius turėtų man taip atsilyginti? 10O 19 37 10O 19 37 85500 Prašau, leisk man grįžti į savo miestą, kad galėčiau mirti ten, kur mano tėvo ir motinos kapas. Tegul tavo tarnas Kimhamas eina su tavimi, karaliau, ir jam daryk tai, kas tau atrodys tinkama’‘. 10O 19 38 10O 19 38 85510 Karalius atsakė: ‘‘Kimhamas eis su manimi, aš jam atlyginsiu pagal tavo norą ir, ko prašysi, padarysiu’‘. 10O 19 39 10O 19 39 85520 Visi žmonės ir karalius persikėlė per Jordaną. Karalius pabučiavo Barzilają ir jį palaimino. Barzilajas sugrįžo į savo namus. 10O 19 40 10O 19 40 85530 Karaliui keliaujant į Gilgalą, Kimhamas ir visi Judo žmonės bei pusė Izraelio žmonių lydėjo karalių. 10O 19 41 10O 19 41 85540 Visi Izraelio vyrai atėjo pas karalių ir tarė: ‘‘Kodėl tave pasisavino mūsų broliai iš Judo ir perkėlė per Jordaną tave su šeimyna ir visais tavo žmonėmis?’‘ 10O 19 42 10O 19 42 85550 Judo vyrai atsakė izraelitams: ‘‘Todėl, kad karalius yra mums artimesnis. Kodėl pykstate? Ar karalius mus maitino? Ar jis davė mums dovanų?’‘ 10O 19 43 10O 19 43 85560 Izraelitai atsakė Judo vyrams: ‘‘Mes turime dešimt dalių pas karalių ir mes turime daugiau teisių į Dovydą negu jūs. Kodėl mus paniekinote? Argi ne mes pirmieji turėjome sugrąžinti karalių?’‘ Judo vyrai kalbėjo griežčiau už izraelitus. 10O 20 1 10O 20 1 85570 Tuo laiku ten buvo Belialo žmogus, vardu Šeba, Bichrio sūnus, benjaminas. Sutrimitavęs jis šaukė: ‘‘Mes neturime dalies Dovyde nė Jesės sūnaus paveldėjime. Izraelitai, kiekvienas į savo palapines!’‘ 10O 20 2 10O 20 2 85580 Visi izraelitai, atsiskyrę nuo Dovydo, sekė Bichrio sūnų Šebą, o Judo vyrai liko ištikimi Dovydui nuo Jordano iki Jeruzalės. 10O 20 3 10O 20 3 85590 Dovydas sugrįžo į Jeruzalę. Karalius dešimt savo sugulovių, kurias buvo palikęs namų saugoti, apgyvendino atskiruose namuose; jis jas išlaikė, tačiau neįėjo pas jas. Taip jos buvo uždarytos iki savo mirties ir gyveno kaip našlės. 10O 20 4 10O 20 4 85600 Karalius įsakė Amasai per tris dienas sušaukti visus Judo vyrus ir pačiam atvykti. 10O 20 5 10O 20 5 85610 Amasa išėjo surinkti Judo vyrų, tačiau užtruko ilgiau, negu buvo nustatyta. 10O 20 6 10O 20 6 85620 Tuomet Dovydas tarė Abišajui: ‘‘Bichrio sūnus Šeba padarys mums daugiau žalos negu Abšalomas. Imk savo valdovo tarnus ir vykis jį. Kitaip jis susiras sustiprintų miestų ir paspruks nuo mūsų’‘. 10O 20 7 10O 20 7 85630 Joabo kariai, keretai, peletai ir visi karžygiai iš Jeruzalės vijosi Bichrio sūnų Šebą. 10O 20 8 10O 20 8 85640 Kai jie atėjo į Gibeoną prie didžiojo akmens, juos pasitiko Amasa. Joabas vilkėjo kario rūbais, susijuosęs diržu, ant kurio buvo pritvirtintas kardas makštyje; kardas buvo lengvai ištraukiamas. 10O 20 9 10O 20 9 85650 Joabas klausė Amasos: ‘‘Ar tu esi sveikas, broli?’‘ ir paėmė dešine ranka jam už barzdos, lyg norėdamas jį pabučiuoti. 10O 20 10 10O 20 10 85660 Amasa nepastebėjo kardo Joabo rankoje; tuo metu Joabas dūrė jam į pilvą, ir visi jo viduriai išvirto ant žemės. Antro smūgio nereikėjo, ir Amasa mirė. Joabas ir jo brolis Abišajas vijosi Bichrio sūnų Šebą. 10O 20 11 10O 20 11 85670 Vienas Joabo vyrų, pasilikęs prie Amasos, sakė: ‘‘Kas su Joabu ir už Dovydą, sekite Joabą’‘. 10O 20 12 10O 20 12 85680 Amasa gulėjo kruvinas vieškelio viduryje. Tas vyras, matydamas žmones sustojant, patraukė Amasos kūną nuo vieškelio ir užmetė ant jo drabužį. 10O 20 13 10O 20 13 85690 Kai jis buvo patrauktas nuo vieškelio, visi žmonės kartu su Joabu vijosi Bichrio sūnų Šebą. 10O 20 14 10O 20 14 85700 Šeba perėjo visą Izraelį iki Abel Bet Maakos, ir visi beritai susirinkę sekė jį. 10O 20 15 10O 20 15 85710 Joabas su savo žmonėmis atėjo ir apgulė Abel Bet Maaką, supylė pylimą aplink ir ruošėsi griauti miesto sienas. 10O 20 16 10O 20 16 85720 Viena išmintinga moteris iš miesto šaukė: ‘‘Klausykite! Klausykite! Pasakykite Joabui, kad jis prieitų ir aš galėčiau jam kai ką pasakyti’‘. 10O 20 17 10O 20 17 85730 Jam atėjus, moteris klausė: ‘‘Ar tu Joabas?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taip’‘. Ji sakė: ‘‘Paklausyk savo tarnaitės žodžių’‘. Jis tarė: ‘‘Klausau’‘. 10O 20 18 10O 20 18 85740 Ji kalbėjo: ‘‘Seniau sakydavo: ‘Tepasiklausia Abelyje’. Ir taip išspręsdavo bylą. 10O 20 19 10O 20 19 85750 Mes esame taikingi ir ištikimi Izraeliui. Tu sieki sunaikinti miestą, kuris yra motina Izraeliui. Kodėl nori praryti Viešpaties paveldėjimą?’‘ 10O 20 20 10O 20 20 85760 Joabas atsakė: ‘‘Tebūna tai toli nuo manęs, kad aš praryčiau ar sugriaučiau. 10O 20 21 10O 20 21 85770 Čia ne toks reikalas! Vienas vyras iš Efraimo kalnų, vardu Šeba, Bichrio sūnus, pakėlė ranką prieš karalių Dovydą. Atiduokite jį, ir aš atsitrauksiu nuo miesto’‘. Moteris atsakė Joabui: ‘‘Jo galvą tau numes per sieną’‘. 10O 20 22 10O 20 22 85780 Ta moteris ėjo pas žmones ir kalbėjo jiems išmintingai. Jie nukirto Bichrio sūnui Šebai galvą ir ją numetė Joabui. Tuomet Joabas trimitavo, jie atsitraukė nuo miesto, ir kiekvienas nuėjo į savo palapines. O Joabas sugrįžo į Jeruzalę pas karalių. 10O 20 23 10O 20 23 85790 Joabas buvo visos Izraelio kariuomenės vadas, Jehojados sūnus Benajas buvo keretų bei peletų viršininkas, 10O 20 24 10O 20 24 85800 Adoramas buvo mokesčių rinkėjas, Ahiludo sūnus Juozapatas buvo metraštininkas, 10O 20 25 10O 20 25 85810 Ševa buvo raštininkas, Cadokas bei Abjataras­kunigai, 10O 20 26 10O 20 26 85820 o Ira, jajiritas, buvo vyriausiasis Dovydo valdytojas. 10O 21 1 10O 21 1 85830 Dovydo dienomis buvo badas trejus metus iš eilės. Dovydas klausė Viešpaties, ir Viešpats atsakė: ‘‘Tai dėl Sauliaus ir jo kraugeriškų namų, nes jis išžudė gibeoniečius’‘. 10O 21 2 10O 21 2 85840 Gibeoniečiai buvo ne izraelitų kilmės, bet iš amoritų likučio. Izraelitai buvo jiems prisiekę jų neišnaikinti, tačiau Saulius iš savo uolumo dėl Izraelio ir Judo siekė juos išžudyti. 10O 21 3 10O 21 3 85850 Dovydas klausė gibeoniečių: ‘‘Ką aš galėčiau jums padaryti ir kaip sutaikinti jus, kad jūs palaimintumėte Viešpaties paveldėjimą?’‘ 10O 21 4 10O 21 4 85860 Gibeoniečiai jam atsakė: ‘‘Mes nereikalaujame nei sidabro, nei aukso iš Sauliaus ir jo namų ir dėl mūsų nieko nežudyk Izraelyje’‘. Dovydas sakė: ‘‘Kaip jūs pasakysite, taip padarysiu dėl jūsų’‘. 10O 21 5 10O 21 5 85870 Jie atsakė karaliui: ‘‘Tas žmogus, kuris mus žudė ir siekė visus išnaikinti Izraelio krašte, 10O 21 6 10O 21 6 85880 tegul duoda mums septynis vyrus iš jo sūnų, kuriuos mes pakarsime Sauliaus Gibėjoje, Viešpaties akivaizdoje’‘. Karalius atsakė: ‘‘Aš duosiu juos’‘. 10O 21 7 10O 21 7 85890 Tačiau karalius gailėjo Mefi Bošeto, sūnaus Jehonatano, sūnaus Sauliaus, dėl Viešpaties priesaikos, kuri saistė Dovydą su Jehonatanu. 10O 21 8 10O 21 8 85900 Karalius ėmė abu Ajos dukters Ricpos ir Sauliaus sūnus Armonį ir Mefi Bošetą ir penkis Sauliaus dukters Mikalės ir meholiečio Barzilajaus sūnaus Adrielio sūnus 10O 21 9 10O 21 9 85910 ir juos atidavė gibeoniečiams. Jie juos pakorė ant kalvos Viešpaties akivaizdoje. Taip tie septyni mirė kartu. Jie buvo nužudyti pirmosiomis pjūties dienomis, pradėjus pjauti miežius. 10O 21 10 10O 21 10 85920 Ajos duktė Ricpa pasitiesė ašutinę ant uolos pjūties pradžioje ir buvo, kol pradėjo lyti. Ji sėdėjo ir neleido padangių paukščiams nutūpti ant jų dieną nė laukiniams žvėrims prieiti naktį. 10O 21 11 10O 21 11 85930 Kai Dovydui pranešė, ką padarė Ajos duktė Ricpa, Sauliaus sugulovė, 10O 21 12 10O 21 12 85940 Dovydas nuėjęs paėmė iš Jabeš Gileado gyventojų Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano kaulus. Jie jų kūnus buvo pavogę iš Bet Šano, kur filistinai juos buvo pakorę tą dieną, kai jie nukovė Saulių Gilbojoje. 10O 21 13 10O 21 13 85950 Iš ten Dovydas atgabeno Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano kaulus; be to, jie surinko ir pakartųjų kaulus. 10O 21 14 10O 21 14 85960 Ir jie palaidojo Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano kaulus Celoje, Benjamino krašte, jo tėvo Kišo kape. Jie įvykdė visa, ką karalius įsakė. Po to Dievas išklausė maldą dėl krašto. 10O 21 15 10O 21 15 85970 Kilo karas tarp filistinų ir Izraelio. Dovydas ir jo vyrai išėjo kariauti su filistinais. Ir Dovydas pavargo. 10O 21 16 10O 21 16 85980 Išbi Benobas, milžinų palikuonis, kurio ietis svėrė tris šimtus šekelių vario, dėvėjo naujus šarvus ir norėjo nukauti Dovydą. 10O 21 17 10O 21 17 85990 Bet į pagalbą atėjo Cerujos sūnus Abišajas ir nukovė filistiną. Tuomet Dovydo vyrai prisiekė: ‘‘Tu nebeisi su mumis į karą, kad neužgestų Izraelio žiburys’‘. 10O 21 18 10O 21 18 86000 Po to vėl kilo karas su filistinais. Prie Gobo hušatitas Sibechajas nukovė milžinų palikuonį Safą. 10O 21 19 10O 21 19 86010 Vėl kilus karui su filistinais prie Gobo, Jaare Oregimo sūnus Elhananas iš Betliejaus nukovė gatietį, Galijoto brolį, kurio ieties kotas buvo kaip audėjo staklių riestuvas. 10O 21 20 10O 21 20 86020 Kartą mūšyje prie Gato dalyvavo aukšto ūgio vyras, kurio rankos ir kojos turėjo po šešis pirštus, iš viso dvidešimt keturis; jis irgi buvo kilęs iš milžinų. 10O 21 21 10O 21 21 86030 Jam keikiant Izraelį, jį nukovė Jehonatanas, Dovydo brolio Šimos sūnus. 10O 21 22 10O 21 22 86040 Šitie keturi buvo Gato milžinų palikuonys; juos nukovė Dovydas ir jo tarnai. 10O 22 1 10O 22 1 86050 Dovydas kalbėjo Viešpačiui šios giesmės žodžius tą dieną, kai Viešpats jį išgelbėjo iš visų jo priešų ir iš Sauliaus rankų. 10O 22 2 10O 22 2 86060 Jis sakė: ‘‘Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. 10O 22 3 10O 22 3 86070 Dievas yra mano uola, Juo pasitikėsiu; Jis mano skydas ir išgelbėjimo ragas, mano apsauga ir mano aukštas bokštas, mano gelbėtojas. Tu gelbsti mane iš smurto. 10O 22 4 10O 22 4 86080 Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų. 10O 22 5 10O 22 5 86090 Mirties bangos supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane. 10O 22 6 10O 22 6 86100 Pragaro kančios apraizgė mane, mirties pinklės laukė manęs. 10O 22 7 10O 22 7 86110 Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, ir mano šauksmas pasiekė Jo ausis. 10O 22 8 10O 22 8 86120 Susvyravo, sudrebėjo žemė, ir dangaus pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Jis užsirūstino. 10O 22 9 10O 22 9 86130 Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė. 10O 22 10 10O 22 10 86140 Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis. 10O 22 11 10O 22 11 86150 Jis skrido ant cherubo ir lėkė vėjo sparnais; 10O 22 12 10O 22 12 86160 Jį supo tamsūs skliautai, vandenys, tiršti debesys. 10O 22 13 10O 22 13 86170 Nuo spindesio prieš Jį užsidegė žarijos. 10O 22 14 10O 22 14 86180 Viešpats sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiojo balsas pasigirdo. 10O 22 15 10O 22 15 86190 Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, žaibais sunaikino juos. 10O 22 16 10O 22 16 86200 Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Viešpaties balso ir Jo rūstybės kvapo. 10O 22 17 10O 22 17 86210 Iš aukštybės Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų. 10O 22 18 10O 22 18 86220 Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie nekentė manęs, nes jie buvo stipresni už mane. 10O 22 19 10O 22 19 86230 Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats. 10O 22 20 10O 22 20 86240 Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane. 10O 22 21 10O 22 21 86250 Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą atmokėjo man. 10O 22 22 10O 22 22 86260 Aš laikiausi Viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas. 10O 22 23 10O 22 23 86270 Jo įsakymai buvo priešais mane, ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau. 10O 22 24 10O 22 24 86280 Prieš Jį buvau tyras ir saugojausi, kad nenusikalsčiau. 10O 22 25 10O 22 25 86290 Todėl atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano švarumą Jo akyse. 10O 22 26 10O 22 26 86300 Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam­tobulas, 10O 22 27 10O 22 27 86310 tyram Tu pasirodai tyras, o su sukčiumi elgiesi suktai. 10O 22 28 10O 22 28 86320 Tu gelbsti prispaustuosius, bet išdidžiuosius pažemini. 10O 22 29 10O 22 29 86330 Viešpatie, Tu esi mano žiburys. Viešpats šviečia man tamsumoje. 10O 22 30 10O 22 30 86340 Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu­peršokti sieną. 10O 22 31 10O 22 31 86350 Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki. 10O 22 32 10O 22 32 86360 Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas? 10O 22 33 10O 22 33 86370 Dievas yra stiprybė ir jėga. Jis padaro mano kelią tobulą. 10O 22 34 10O 22 34 86380 Jis padaro mano kojas kaip stirnos ir iškelia mane į aukštumas. 10O 22 35 10O 22 35 86390 Jis moko mano rankas kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką. 10O 22 36 10O 22 36 86400 Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo gerumas išaukštino mane. 10O 22 37 10O 22 37 86410 Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano koja nepaslystų. 10O 22 38 10O 22 38 86420 Aš persekiojau savo priešus ir sunaikinau, nepasukau atgal, jų neišnaikinęs. 10O 22 39 10O 22 39 86430 Aš naikinau juos ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito man po kojomis. 10O 22 40 10O 22 40 86440 Tu apjuosei mane jėga kovai, atidavei man tuos, kurie kilo prieš mane. 10O 22 41 10O 22 41 86450 Tu palenkei prieš mane priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia. 10O 22 42 10O 22 42 86460 Jie ieškojo pagalbos, tačiau jos nebuvo, kreipėsi į Viešpatį, bet Jis neatsiliepė. 10O 22 43 10O 22 43 86470 Aš sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau juos. 10O 22 44 10O 22 44 86480 Tu išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis. Tautos, kurių nepažinau, tarnaus man. 10O 22 45 10O 22 45 86490 Svetimšaliai pasiduos man; kai tik išgirs apie mane, jie paklus man. 10O 22 46 10O 22 46 86500 Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių. 10O 22 47 10O 22 47 86510 Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola, išaukštintas tebūna Dievas­mano išgelbėjimo uola. 10O 22 48 10O 22 48 86520 Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas, 10O 22 49 10O 22 49 86530 Jis išgelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai iš žiauraus žmogaus. 10O 22 50 10O 22 50 86540 Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių ir giedosiu gyrių Tavo vardui. 10O 22 51 10O 22 51 86550 Jis išgelbėjimo bokštas karaliui; Jis parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius’‘. 10O 23 1 10O 23 1 86560 Tai yra paskutiniai Dovydo žodžiai. Dovydas, Jesės sūnus, vyras aukštai iškeltas, pateptas Jokūbo Dievo, geriausias giesmininkas Izraelyje, sakė: 10O 23 2 10O 23 2 86570 ‘‘Viešpaties Dvasia kalbėjo per mane, Jo žodžius aš tariau. 10O 23 3 10O 23 3 86580 Izraelio Dievas pasakė, Izraelio uola man kalbėjo: ‘Kas valdo žmones teisingai, bijodamas Dievo, 10O 23 4 10O 23 4 86590 yra lyg giedro ryto šviesa, saulei tekant, ir po lietaus dygstanti švelni žolė iš žemės’. 10O 23 5 10O 23 5 86600 Tokie yra mano namai su Dievu. Jis su manimi sudarė amžiną sandorą, tvirtą ir nekintamą. Mano išgelbėjimas ir mano troškimai kyla iš Jo. 10O 23 6 10O 23 6 86610 Belialo vaikai yra lyg išmėtyti erškėčiai, niekas jų neima į rankas. 10O 23 7 10O 23 7 86620 O kas juos nori paliesti, turi apsiginkluoti. Jie bus visi sudeginti’‘. 10O 23 8 10O 23 8 86630 Šitie yra Dovydo karžygių vardai. Tachemonitas, žymiausias iš visų, kuris išžudė ietimi aštuonis šimtus vienu metu. 10O 23 9 10O 23 9 86640 Po jo buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahohitas, vienas iš trijų karžygių, kurie buvo su Dovydu, kai jie plūdo filistinus, susirinkusius mūšiui; Izraelio vyrai atsitraukė, 10O 23 10 10O 23 10 86650 o jis mušė filistinus, kol jo ranka pavargo ir prilipo prie kardo. Viešpats tą dieną suteikė didelę pergalę, ir žmonės ėjo paskui jį tik plėšti užmuštųjų. 10O 23 11 10O 23 11 86660 Trečiasis yra Agės sūnus Šama, hararitas. Kartą filistinai susirinko prie lęšių lauko. Žmonės pabėgo nuo filistinų, 10O 23 12 10O 23 12 86670 bet Šama, atsistojęs lauko viduryje, gynė jį ir žudė filistinus. Taip Viešpats suteikė didelę pergalę. 10O 23 13 10O 23 13 86680 Tie trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pjūčiai prasidėjus pas Dovydą į Adulamo olą; filistinų kariai buvo Rafaimų slėnyje. 10O 23 14 10O 23 14 86690 Dovydas tada buvo olos tvirtovėje, o filistinų būrys buvo Betliejuje. 10O 23 15 10O 23 15 86700 Kartą Dovydas tarė: ‘‘Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?’‘ 10O 23 16 10O 23 16 86710 Tuomet tie trys karžygiai prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio ir atnešė Dovydui. Tačiau jis jo negėrė, bet išliejo Viešpačiui, 10O 23 17 10O 23 17 86720 sakydamas: ‘‘Tebūna tai toli nuo manęs, Viešpatie, kad tai daryčiau ir gerčiau kraują vyrų, kurie statė savo gyvybes pavojun’‘. Jis atsisakė gerti tą vandenį. Tai padarė tie trys karžygiai. 10O 23 18 10O 23 18 86730 Abišajas, Joabo brolis, Cerujos sūnus, buvo žymiausias tarp trijų. Jis pakėlė ietį prieš tris šimtus, nukovė juos ir pagarsėjo tarp trijų. 10O 23 19 10O 23 19 86740 Tarp trijų jis buvo žymiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo. 10O 23 20 10O 23 20 86750 Jehojados sūnus Benajas, narsus vyras iš Kabceelio, įvykdė daug žygdarbių. Jis nukovė du žymius Moabo karžygius. Kartą pasnigus nuėjęs užmušė liūtą duobėje. 10O 23 21 10O 23 21 86760 Jis nužudė egiptietį, augalotą vyrą. Egiptietis laikė rankoje ietį, o Benajas, nuėjęs prie jo su lazda, išplėšė ietį iš egiptiečio rankų ir jį nukovė jo paties ietimi. 10O 23 22 10O 23 22 86770 Tuo Jehojados sūnus Benajas pagarsėjo tarp trijų karžygių. 10O 23 23 10O 23 23 86780 Tarp trisdešimties jis buvo žymiausias, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku. 10O 23 24 10O 23 24 86790 Prie tų trisdešimties priklausė Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus, 10O 23 25 10O 23 25 86800 harodietis Šama, harodietis Elika, 10O 23 26 10O 23 26 86810 peletietis Helecas, tekojiečio Ikešo sūnus Ira, 10O 23 27 10O 23 27 86820 anatotietis Abiezeras, hušietis Mebunajas, 10O 23 28 10O 23 28 86830 ahohitas Calmonas, netofietis Mahrajas, 10O 23 29 10O 23 29 86840 netofietis Helebas, Baanos sūnus, Ribajo sūnus Itajas iš benjaminų Gibėjos, 10O 23 30 10O 23 30 86850 piratonietis Benajas, Hidajas iš Gaašo klonių, 10O 23 31 10O 23 31 86860 arabietis Abi Albonas, bahurimietis Azmavetas, 10O 23 32 10O 23 32 86870 šaalbonietis Eljachba, Jašeno sūnus Jehonatanas, 10O 23 33 10O 23 33 86880 hararitas Šama, hararito Šararo sūnus Ahiamas, 10O 23 34 10O 23 34 86890 Ahasbajo sūnus Elifeletas iš Maako, Ahitofelio sūnus gilojietis Eliamas, 10O 23 35 10O 23 35 86900 karmelietis Hecrajas, arabietis Paarajas, 10O 23 36 10O 23 36 86910 Natano sūnus Igalas iš Cobos, gadas Banis, 10O 23 37 10O 23 37 86920 amonitas Celekas, beerotietis Nacharajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys, 10O 23 38 10O 23 38 86930 itras Garebas, itritas Ira, 10O 23 39 10O 23 39 86940 hetitas Ūrija; iš viso trisdešimt septyni. 10O 24 1 10O 24 1 86950 Viešpaties rūstybė vėl užsidegė prieš Izraelį. Jis paragino Dovydą suskaičiuoti Izraelio ir Judo gyventojus. 10O 24 2 10O 24 2 86960 Karalius įsakė Joabui, kariuomenės vadui: ‘‘Suskaičiuok izraelitus nuo Dano iki Beer Šebos, kad žinočiau jų skaičių’‘. 10O 24 3 10O 24 3 86970 Joabas atsakė karaliui: ‘‘Viešpats, tavo Dievas, tepadaugina žmones šimtą kartų valdovui matant. Bet kodėl, mano valdove karaliau, užsigeidei šitokio dalyko?’‘ 10O 24 4 10O 24 4 86980 Tačiau Joabas ir kariuomenės vadai turėjo paklusti karaliaus žodžiams, ir Joabas su kariuomenės vadais išėjo skaičiuoti Izraelio žmonių. 10O 24 5 10O 24 5 86990 Jie, perėję Jordaną, pradėjo nuo Aroero miesto, esančio slėnyje, Gado ir Jazero kryptimi. 10O 24 6 10O 24 6 87000 Atėję į Gileado kraštą iki Kadešo, pasuko į Sidoną. 10O 24 7 10O 24 7 87010 Jie atėjo iki sutvirtintojo Tyro miesto, apėjo visus hivių ir kanaaniečių miestus ir pasiekė Beer Šebą Judo pietuose. 10O 24 8 10O 24 8 87020 Apvaikščioję visą šalį, po devynių mėnesių ir dvidešimties dienų jie sugrįžo į Jeruzalę. 10O 24 9 10O 24 9 87030 Joabas įteikė karaliui tautos skaičiavimo rezultatus. Izraelyje buvo aštuoni šimtai tūkstančių kariuomenei tinkamų vyrų, o Jude­penki šimtai tūkstančių. 10O 24 10 10O 24 10 87040 Ir Dovydo širdis sudrebėjo, kai jis buvo suskaičiavęs žmones. Dovydas tarė Viešpačiui: ‘‘Labai nusidėjau, taip darydamas. Viešpatie, prašau, atleisk savo tarno kaltę, nes labai kvailai pasielgiau’‘. 10O 24 11 10O 24 11 87050 Kai Dovydas rytą atsikėlė, Viešpaties žodis atėjo pranašui Gadui, Dovydo regėtojui: 10O 24 12 10O 24 12 87060 ‘‘Eik ir sakyk Dovydui, kad siūlau jam tris dalykus. Tegul pasirenka vieną iš trijų’‘. 10O 24 13 10O 24 13 87070 Gadas atėjo pas Dovydą, pasakė jam visa tai ir klausė: ‘‘Ar nori, kad septyni bado metai būtų tavo krašte, ar kad tris mėnesius turėtum bėgti nuo savo priešų, ar kad tris dienas maras siaustų krašte? Dabar apsigalvok ir nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam’‘. 10O 24 14 10O 24 14 87080 Dovydas atsakė Gadui: ‘‘Patekau į didelę bėdą. Bet geriau pakliūti į Viešpaties rankas, nes Jis gailestingas, negu pakliūti man į žmonių rankas’‘. 10O 24 15 10O 24 15 87090 Viešpats siuntė marą Izraeliui tą rytą ir jis tęsėsi iki nustatyto laiko. Nuo Dano iki Beer Šebos mirė septyniasdešimt tūkstančių vyrų. 10O 24 16 10O 24 16 87100 Kai angelas ištiesė ranką į Jeruzalę, kad ją sunaikintų, Viešpačiui pagailo žmonių ir Jis tarė angelui, naikinusiam žmones: ‘‘Užteks! Nuleisk savo ranką!’‘ Viešpaties angelas buvo prie jebusiečio Araunos klojimo. 10O 24 17 10O 24 17 87110 Dovydas, pamatęs angelą, kuris žudė žmones, tarė Viešpačiui: ‘‘Aš nusidėjau ir piktai pasielgiau! O šios avys, ką jos padarė? Tebūna Tavo ranka prieš mane ir mano tėvo namus’‘. 10O 24 18 10O 24 18 87120 Tą dieną Gadas atėjo pas Dovydą ir jam tarė: ‘‘Eik, pastatyk Viešpačiui aukurą jebusiečio Araunos klojime’‘. 10O 24 19 10O 24 19 87130 Dovydas paklausė Gado ir nuėjo, kaip Viešpats įsakė. 10O 24 20 10O 24 20 87140 Arauna, pamatęs karalių ir jo tarnus ateinančius pas jį, išėjo ir nusilenkė veidu iki žemės. 10O 24 21 10O 24 21 87150 Arauna paklausė: ‘‘Kodėl mano valdovas karalius atėjo pas savo tarną?’‘ Dovydas atsakė: ‘‘Atėjau pirkti tavo klojimą, kad galėčiau Viešpačiui aukurą pastatyti ir maras liautųsi tautoje’‘. 10O 24 22 10O 24 22 87160 Tuomet Arauna atsakė Dovydui: ‘‘Mano valdove karaliau, imk ir aukok, ko tau reikia. Štai jaučiai deginamajai aukai, kūlimo įrankiai ir galvijų pakinktai kurui. 10O 24 23 10O 24 23 87170 Visa tai, karaliau, aš dovanoju. Viešpats, tavo Dievas, tebūna tau malonus’‘. 10O 24 24 10O 24 24 87180 Karalius atsakė: ‘‘Ne! Aš tikrai pirksiu tai iš tavęs už deramą kainą. Aš nenoriu Viešpačiui, savo Dievui, aukoti deginamųjų aukų, kurios man nieko nekainuoja’‘. Dovydas nupirko galvijus ir klojimą už penkiasdešimt šekelių sidabro, 10O 24 25 10O 24 25 87190 pastatė ten aukurą Viešpačiui ir aukojo deginamąsias bei padėkos aukas. Viešpats išklausė jo maldų, ir maras liovėsi Izraelyje. 11O 1 1 11O 1 1 87200 Karalius Dovydas paseno ir sulaukė daug metų. Gerai apklotas, jis nebesušildavo. 11O 1 2 11O 1 2 87210 Jo tarnai jam tarė: ‘‘Leisk mums, mūsų valdove karaliau, paieškoti jaunos mergaitės, kuri tau patarnautų, tave slaugytų, su tavimi miegotų ir tave sušildytų’‘. 11O 1 3 11O 1 3 87220 Jie ieškojo gražios mergaitės visame Izraelio krašte; suradę šunemietę Abišagą, atvedė ją pas karalių. 11O 1 4 11O 1 4 87230 Mergaitė buvo labai graži; ji patarnavo karaliui ir slaugė jį, bet karalius jos nepažino. 11O 1 5 11O 1 5 87240 Hagitos sūnus Adonijas didžiavosi, sakydamas: ‘‘Aš būsiu karalius’‘. Jis įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgtų pirma jo. 11O 1 6 11O 1 6 87250 Tėvas nieko jam nedraudė ir neperspėjo taip nedaryti. Be to, jis buvo labai gražus ir gimęs po Abšalomo. 11O 1 7 11O 1 7 87260 Cerujos sūnus Joabas ir kunigas Abjataras sekė Adoniją ir jam padėjo. 11O 1 8 11O 1 8 87270 Bet kunigas Cadokas ir Jehojados sūnus Benajas, pranašas Natanas, Šimis, Rėjas ir Dovydo karžygiai nepalaikė Adonijo. 11O 1 9 11O 1 9 87280 Kartą Adonijas aukojo avis, jaučius ir nupenėtus galvijus prie Cokeleto akmens, šalia En Rogelio versmės. Ta proga jis pasikvietė visus savo brolius, karaliaus sūnus, ir visus Judo vyrus, kurie tarnavo karaliui, 11O 1 10 11O 1 10 87290 bet pranašo Natano, Benajo, karžygių ir savo brolio Saliamono jis nepakvietė. 11O 1 11 11O 1 11 87300 Natanas kalbėjo Saliamono motinai Batšebai: ‘‘Ar girdėjai, kad, mūsų valdovui Dovydui nežinant, Hagitos sūnus Adonijas tapo karaliumi? 11O 1 12 11O 1 12 87310 Aš noriu tau patarti, kaip išgelbėti save ir savo sūnaus Saliamono gyvybę. 11O 1 13 11O 1 13 87320 Nuėjusi pas karalių Dovydą, paklausk jį: ‘Ar mano valdovas karalius neprisiekė man, savo tarnaitei, kad mano sūnus Saliamonas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste? Kodėl Adonijas dabar tapo karaliumi?’ 11O 1 14 11O 1 14 87330 Tau tebekalbant su karaliumi, aš ateisiu ir patvirtinsiu tavo žodžius’‘. 11O 1 15 11O 1 15 87340 Batšeba atėjo į karaliaus kambarį. Karalius buvo labai pasenęs, ir šunemietė Abišaga patarnavo jam. 11O 1 16 11O 1 16 87350 Batšeba nusilenkė ir išreiškė pagarbą karaliui. Karalius klausė: ‘‘Ko nori?’‘ 11O 1 17 11O 1 17 87360 Ji jam atsakė: ‘‘Mano valdove, tu prisiekei Viešpačiu, savo Dievu, savo tarnaitei, sakydamas: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir jis sėdės mano soste’. 11O 1 18 11O 1 18 87370 O dabar Adonijas, mano valdovui karaliui nežinant, tapo karaliumi! 11O 1 19 11O 1 19 87380 Jis aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pasikvietė karaliaus sūnus, kunigą Abjatarą ir kariuomenės vadą Joabą, bet tavo tarno Saliamono nepakvietė. 11O 1 20 11O 1 20 87390 Dabar, mano valdove karaliau, viso Izraelio akys yra nukreiptos į tave, ką tu paskirsi į savo sostą po savęs. 11O 1 21 11O 1 21 87400 Kitaip, mano valdovui karaliui atsigulus prie savo tėvų, aš ir mano sūnus Saliamonas būsime laikomi nusikaltėliais’‘. 11O 1 22 11O 1 22 87410 Dar jai tebekalbant su karaliumi, atėjo pranašas Natanas. 11O 1 23 11O 1 23 87420 Buvo pranešta karaliui: ‘‘Atėjo pranašas Natanas’‘. Atėjęs jis nusilenkė prieš karalių veidu iki žemės 11O 1 24 11O 1 24 87430 ir tarė: ‘‘Mano valdove karaliau, ar tu sakei, kad Adonijas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste? 11O 1 25 11O 1 25 87440 Jis šiandien aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pakvietė visus karaliaus sūnus, kariuomenės vadus ir kunigą Abjatarą į vaišes. Jie valgo, geria ir šaukia: ‘Tegyvuoja karalius Adonijas!’ 11O 1 26 11O 1 26 87450 Bet manęs, tavo tarno, kunigo Cadoko, Jehojados sūnaus Benajo ir tavo sūnaus Saliamono jis nepakvietė. 11O 1 27 11O 1 27 87460 Jei iš tikrųjų tai padaryta mano valdovo karaliaus paliepimu, tai kodėl nepranešei savo tarnui, kas sėdės tavo soste po tavęs?’‘ 11O 1 28 11O 1 28 87470 Karalius Dovydas tarė: ‘‘Pašaukite Batšebą!’‘ Jai įėjus ir atsistojus prieš karalių, 11O 1 29 11O 1 29 87480 jis tarė: ‘‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvadavo mane iš visokių bėdų, 11O 1 30 11O 1 30 87490 tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs, kaip tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu. Jis sėdės soste vietoje manęs, ir tai aš padarysiu šiandien’‘. 11O 1 31 11O 1 31 87500 Tada Batšeba nusilenkė veidu iki žemės, išreiškė karaliui pagarbą ir tarė: ‘‘Tegyvuoja mano valdovas karalius Dovydas per amžius!’‘ 11O 1 32 11O 1 32 87510 Karalius Dovydas sakė: ‘‘Pašaukite kunigą Cadoką, pranašą Nataną ir Jehojados sūnų Benają!’‘ Jiems atėjus, 11O 1 33 11O 1 33 87520 karalius sakė: ‘‘Imkite savo valdovo tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo ir palydėkite jį į Gihoną. 11O 1 34 11O 1 34 87530 Kunigas Cadokas ir pranašas Natanas ten jį tepatepa Izraelio karaliumi. Po to trimituokite ir šaukite: ‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’ 11O 1 35 11O 1 35 87540 Jūs lydėkite jį, kad jis ateitų ir atsisėstų mano soste. Jis karaliaus mano vietoje, aš jį paskyriau Izraelio ir Judo valdovu’‘. 11O 1 36 11O 1 36 87550 Tuomet Jehojados sūnus Benajas tarė karaliui: ‘‘Amen! Taip sako Viešpats, mano valdovo karaliaus Dievas! 11O 1 37 11O 1 37 87560 Kaip Viešpats buvo su mano valdovu karaliumi, taip jis tebūna su Saliamonu ir tepadaro jo sostą didingesnį už mano valdovo karaliaus Dovydo sostą!’‘ 11O 1 38 11O 1 38 87570 Kunigas Cadokas, pranašas Natanas, Jehojados sūnus Benajas, keretai ir peletai nuėję užsodino Saliamoną ant karaliaus Dovydo mulo ir nulydėjo jį į Gihoną. 11O 1 39 11O 1 39 87580 Ten kunigas Cadokas ėmė ragą su aliejumi iš Dievo palapinės ir patepė Saliamoną. Po to jie trimitavo ir visi žmonės šaukė: ‘‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’‘ 11O 1 40 11O 1 40 87590 Visi žmonės ėjo paskui jį pūsdami vamzdžius ir labai džiaugdamiesi, net žemė drebėjo nuo jų triukšmo. 11O 1 41 11O 1 41 87600 Adonijas ir jo svečiai, baigdami valgyti, išgirdo tą triukšmą. Joabas, išgirdęs trimito garsą, paklausė: ‘‘Kodėl toks triukšmas mieste?’‘ 11O 1 42 11O 1 42 87610 Jam kalbant, atėjo kunigo Abjataro sūnus Jehonatanas. Adonijas tarė: ‘‘Užeik! Tu esi ištikimas vyras ir atnešei gerą žinią’‘. 11O 1 43 11O 1 43 87620 Jehonatanas atsakė Adonijui: ‘‘Mūsų karalius Dovydas paskyrė karaliumi Saliamoną. 11O 1 44 11O 1 44 87630 Karalius pasiuntė kunigą Cadoką, pranašą Nataną, Jehojados sūnų Benają, keretus ir peletus ir jie užsodino Saliamoną ant karaliaus mulo. 11O 1 45 11O 1 45 87640 Kunigas Cadokas bei pranašas Natanas patepė jį karaliumi Gihone. Iš ten jie ėjo džiaugdamiesi ir šūkaudami, net visas miestas drebėjo. Tą triukšmą jūs ir girdėjote. 11O 1 46 11O 1 46 87650 Saliamonas jau sėdi karaliaus soste. 11O 1 47 11O 1 47 87660 Be to, karaliaus tarnai atėjo pasveikinti mūsų karalių Dovydą, sakydami: ‘Tepadaro tavo Dievas Saliamono vardą garsesnį už tavo vardą ir jo sostą didingesnį už tavo sostą!’ Karalius nusilenkė lovoje 11O 1 48 11O 1 48 87670 ir kalbėjo: ‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris dar mano akims matant pasodino jį į mano sostą!’ ‘‘ 11O 1 49 11O 1 49 87680 Tuomet visi Adonijo svečiai išsigandę išėjo kiekvienas savo keliu. 11O 1 50 11O 1 50 87690 Adonijas taip išsigando Saliamono, kad nuėjo ir nusitvėrė už aukuro ragų. 11O 1 51 11O 1 51 87700 Saliamonui buvo pranešta: ‘‘Adonijas bijo karaliaus Saliamono. Jis nusitvėrė už aukuro ragų ir sako: ‘Teprisiekia man karalius Saliamonas, kad nenužudys savo tarno’ ‘‘. 11O 1 52 11O 1 52 87710 Saliamonas atsakė: ‘‘Jei jis bus ištikimas, tai nė vienas jo plaukas nenukris žemėn, bet jei nusikals­mirs!’‘ 11O 1 53 11O 1 53 87720 Karalius Saliamonas liepė atvesti Adoniją nuo aukuro pas jį. Kai Adonijas įėjo ir nusilenkė prieš karalių Saliamoną, karalius tarė: ‘‘Eik namo!’‘ 11O 2 1 11O 2 1 87730 Prieš mirtį Dovydas tarė savo sūnui Saliamonui: 11O 2 2 11O 2 2 87740 ‘‘Aš einu visos žemės keliu. Būk stiprus ir tikras vyras. 11O 2 3 11O 2 3 87750 Saugok Viešpaties, savo Dievo, nurodymus, vaikščiok Jo keliais, laikykis Jo nuostatų, įsakymų, įstatymų ir įspėjimų, surašytų Mozės įstatyme, kad tau sektųsi visur ir visuomet, 11O 2 4 11O 2 4 87760 kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis man kalbėjo: ‘Jei tavo sūnūs ištikimai vaikščios mano keliais, visa širdimi ir siela pasitikės manimi, tai tavo palikuonys valdys Izraelį’. 11O 2 5 11O 2 5 87770 Be to, tu žinai, ką padarė man Cerujos sūnus Joabas, kaip jis nužudė abu Izraelio kariuomenės vadus: Nero sūnų Abnerą ir Jetero sūnų Amasą. Jis nužudė juos, taikos metu praliedamas karo kraują, ir sutepė nekaltu krauju savo diržą ir kurpes. 11O 2 6 11O 2 6 87780 Pasielk su juo pagal savo išmintį ir neleisk jam ramiai numirti. 11O 2 7 11O 2 7 87790 Būk malonus gileadito Barzilajaus sūnums, leisk jiems valgyti prie savo stalo, nes jie mane pasitiko, kai bėgau nuo tavo brolio Abšalomo. 11O 2 8 11O 2 8 87800 Gero sūnus Šimis, benjaminas iš Bahurimo, mane smarkiai keikė tą dieną, kai ėjau į Machanaimą. Bet jis atėjo manęs pasitikti prie Jordano, ir aš jam prisiekiau Viešpačiu, sakydamas: ‘Aš nežudysiu tavęs’. 11O 2 9 11O 2 9 87810 Nepalik jo nenubaudęs. Tu esi išmintingas vyras ir žinosi, kaip su juo pasielgti, kad jo žili plaukai kruvini į kapą nueitų’‘. 11O 2 10 11O 2 10 87820 Dovydas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Dovydo mieste. 11O 2 11 11O 2 11 87830 Dovydas valdė Izraelį keturiasdešimt metų. Septynerius metus jis karaliavo Hebrone ir trisdešimt trejus metus Jeruzalėje. 11O 2 12 11O 2 12 87840 Saliamonas atsisėdo į savo tėvo Dovydo sostą, ir jo karalystė labai sustiprėjo. 11O 2 13 11O 2 13 87850 Kartą Hagitos sūnus Adonijas atėjo pas Saliamono motiną Batšebą. Ji klausė: ‘‘Ar atėjai taikingai?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taikingai’‘. 11O 2 14 11O 2 14 87860 Ir pridūrė: ‘‘Aš turiu tau kai ką pasakyti’‘. Ji tarė: ‘‘Sakyk’‘. 11O 2 15 11O 2 15 87870 Adonijas tarė: ‘‘Tu žinai, kad aš turėjau valdyti Izraelį ir visas Izraelis to laukė. Tačiau viskas kitaip išėjo ir karalystė teko mano broliui, nes taip buvo Viešpaties skirta. 11O 2 16 11O 2 16 87880 Neatmesk mano prašymo’‘. Ji tarė: ‘‘Sakyk’‘. 11O 2 17 11O 2 17 87890 Jis sakė: ‘‘Prašau, pakalbėk su karaliumi Saliamonu. Jis tikrai išklausys tave ir leis man vesti šunemietę Abišagą’‘. 11O 2 18 11O 2 18 87900 Batšeba atsakė: ‘‘Gerai, aš pakalbėsiu su karaliumi dėl tavęs’‘. 11O 2 19 11O 2 19 87910 Batšeba nuėjo pas karalių Saliamoną pakalbėti už Adoniją. Karalius atsistojęs pasitiko ją ir nusilenkė jai. Tada atsisėdo į savo sostą, o karaliaus motinai buvo skirta vieta jo dešinėje. 11O 2 20 11O 2 20 87920 Ji tarė: ‘‘Aš atėjau pas tave su mažu prašymu, karaliau. Neatsakyk man!’‘ Karalius jai tarė: ‘‘Prašyk, motin! Aš neatsakysiu tau’‘. 11O 2 21 11O 2 21 87930 Ji tarė: ‘‘Leisk Adonijui, savo broliui, vesti šunemietę Abišagą’‘. 11O 2 22 11O 2 22 87940 Karalius Saliamonas atsakė savo motinai: ‘‘Kodėl tu prašai Adonijui tik šunemietės Abišagos? Prašyk jam ir karalystės, nes jis yra mano vyresnysis brolis ir su juo yra kunigas Abjataras bei Cerujos sūnus Joabas’‘. 11O 2 23 11O 2 23 87950 Karalius Saliamonas prisiekė Viešpačiu: ‘‘Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei šitas jo prašymas nekainuos Adonijui gyvybės. 11O 2 24 11O 2 24 87960 Kaip gyvas Viešpats, kuris man suteikė karalystę, pasodino mane į mano tėvo Dovydo sostą ir įkūrė man namus, kaip buvo pažadėjęs, šiandien Adonijas mirs’‘. 11O 2 25 11O 2 25 87970 Karalius Saliamonas pasiuntė Jehojados sūnų Benają, kuris nužudė Adoniją. 11O 2 26 11O 2 26 87980 Kunigui Abjatarui karalius įsakė: ‘‘Eik į Anatotą, į savo žemę. Nors esi nusipelnęs mirties, bet šiandien nebausiu tavęs mirtimi, nes tu nešiojai Viešpaties Dievo skrynią mano tėvo Dovydo laikais ir kentėjai su juo visus vargus, kuriuos jis kentėjo’‘. 11O 2 27 11O 2 27 87990 Saliamonas pašalino Abjatarą iš kunigo tarnystės. Taip išsipildė Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie Elio giminę Šilojuje. 11O 2 28 11O 2 28 88000 Kai ta žinia pasiekė Joabą, jis nubėgo į Viešpaties palapinę ir nusitvėrė už aukuro ragų. Joabas buvo išvien su Adoniju, nors Abšalomo jis nerėmė. 11O 2 29 11O 2 29 88010 Kai karaliui Saliamonui pranešė, kad Joabas pabėgo į Viešpaties palapinę ir stovi šalia aukuro, Saliamonas pasiuntė Jehojados sūnų Benają ir įsakė nužudyti Joabą. 11O 2 30 11O 2 30 88020 Benajas, atėjęs prie Viešpaties palapinės, jam tarė: ‘‘Karalius įsako: ‘Išeik!’ ‘‘ Bet Joabas atsakė: ‘‘Neisiu, bet mirsiu čia’‘. Tada Benajas pranešė karaliui, ką Joabas atsakė. 11O 2 31 11O 2 31 88030 Karalius jam atsakė: ‘‘Daryk, kaip jis sakė: nužudyk jį ir palaidok, kad būtų pašalintas Joabo nekaltai pralietas kraujas nuo manęs ir mano tėvo namų. 11O 2 32 11O 2 32 88040 Viešpats jo kraują grąžins ant jo galvos, nes jis, mano tėvui nežinant, nužudė du vyrus, teisesnius ir geresnius už save: Nero sūnų Abnerą, Izraelio kariuomenės vadą, ir Jetero sūnų Amasą, Judo kariuomenės vadą. 11O 2 33 11O 2 33 88050 Jų kraujas sugrįš ant Joabo galvos ir ant jo palikuonių per amžius, bet Dovydui, jo palikuonims, namams ir sostui tebūna nuo Viešpaties amžina ramybė’‘ . 11O 2 34 11O 2 34 88060 Jehojados sūnus Benajas nuėjo, nužudė jį ir palaidojo jam priklausančioje žemėje dykumoje. 11O 2 35 11O 2 35 88070 Karalius paskyrė jo vieton kariuomenės vadu Jehojados sūnų Benają, o kunigą Cadoką­į Abjataro vietą. 11O 2 36 11O 2 36 88080 Po to karalius pasikvietė Šimį ir jam sakė: ‘‘Pasistatyk namus Jeruzalėje, čia gyvenk ir niekur neišeik. 11O 2 37 11O 2 37 88090 Jei kurią dieną išeisi ir pereisi Kidrono upelį, tikrai mirsi. Tavo kraujas bus ant tavo paties galvos’‘. 11O 2 38 11O 2 38 88100 Šimis atsakė karaliui: ‘‘Gerai pasakyta. Kaip mano valdovas karalius įsakė, taip aš darysiu’‘. Šimis ilgai gyveno Jeruzalėje. 11O 2 39 11O 2 39 88110 Po trejų metų du Šimio tarnai pabėgo pas Maakos sūnų Achišą, Gato karalių. Kai Šimiui pranešė, kad jo tarnai Gate, 11O 2 40 11O 2 40 88120 jis, pasibalnojęs asilą, nuvyko į Gatą pas Achišą savo tarnų ieškoti; ir Šimis, juos suradęs, parsivedė iš Gato. 11O 2 41 11O 2 41 88130 Saliamonui buvo pranešta, kad Šimis buvo nuvykęs iš Jeruzalės į Gatą ir grįžo. 11O 2 42 11O 2 42 88140 Karalius pasikvietė Šimį ir jam tarė: ‘‘Ar aš neprisaikdinau tavęs Viešpačiu, kad tą dieną, kai tu iš Jeruzalės išeisi ir kur nors išvyksi, tikrai mirsi? Tu man sakei: ‘Gerai pasakyta’. 11O 2 43 11O 2 43 88150 Kodėl nesilaikei Viešpaties priesaikos ir mano įsakymo, kurį tau buvau davęs? 11O 2 44 11O 2 44 88160 Tu žinai nedorybes, kurias padarei mano tėvui Dovydui. Viešpats sugrąžins tavo nedorybes ant tavo galvos. 11O 2 45 11O 2 45 88170 Karalius Saliamonas bus palaimintas ir Dovydo sostas bus įtvirtintas Viešpaties akivaizdoje per amžius’‘. 11O 2 46 11O 2 46 88180 Karalius įsakė Jehojados sūnui Benajui, ir jis išėjęs užmušė Šimį. Karalystė buvo įtvirtinta Saliamono rankose. 11O 3 1 11O 3 1 88190 Saliamonas susigiminiavo su faraonu, Egipto karaliumi. Jis vedė jo dukterį ir parsivežė ją į Dovydo miestą. Ji čia gyveno, kol Saliamonas baigė statyti sau namus, Viešpaties namus ir sieną apie Jeruzalę. 11O 3 2 11O 3 2 88200 Tačiau žmonės vis dar aukojo aukštumose, nes nebuvo pastatyti namai Viešpaties vardui. 11O 3 3 11O 3 3 88210 Saliamonas mylėjo Viešpatį, laikydamasis savo tėvo Dovydo nurodymų, tačiau ir jis aukojo bei degino smilkalus aukštumose. 11O 3 4 11O 3 4 88220 Karalius nuėjo į Gibeoną aukoti, nes tai buvo garsi aukštuma. Jis aukojo ant to aukuro tūkstantį deginamųjų aukų. 11O 3 5 11O 3 5 88230 Gibeone Viešpats pasirodė Saliamonui naktį sapne ir tarė: ‘‘Prašyk, ką Aš tau galėčiau duoti’‘. 11O 3 6 11O 3 6 88240 Saliamonas atsakė: ‘‘Tu parodei savo tarnui, mano tėvui Dovydui, didelį gailestingumą, nes jis vaikščiojo prieš Tave tiesoje, teisume ir širdies tyrume. Tu parodei jam savo gerumą, duodamas jam sūnų, kuris sėdėtų jo soste, kaip tai yra šiandien. 11O 3 7 11O 3 7 88250 Viešpatie, mano Dieve, Tu padarei savo tarną karaliumi mano tėvo Dovydo vietoje, nors aš dar labai jaunas ir nežinau, kaip įeiti ir kaip išeiti. 11O 3 8 11O 3 8 88260 Tavo tarnas yra vidury Tavo tautos, kurią Tu išsirinkai, didelės tautos, kurios neįmanoma suskaičiuoti nei aprėpti dėl daugumo. 11O 3 9 11O 3 9 88270 Duok savo tarnui išmintingą širdį, kad galėčiau teisti Tavo tautą ir skirti gera nuo blogo. Kas galėtų valdyti tokią didelę Tavo tautą?’‘ 11O 3 10 11O 3 10 88280 Viešpačiui patiko toks Saliamono prašymas. 11O 3 11 11O 3 11 88290 Dievas jam tarė: ‘‘Kadangi prašei išminties teisingai nuspręsti, o ne ilgo amžiaus sau, turtų sau ar savo priešų gyvybės, 11O 3 12 11O 3 12 88300 tai padariau pagal tavo prašymą: Aš daviau tau išmintingą ir sumanią širdį, kad panašaus į tave nebuvo iki tavęs ir po tavęs nebus tokio, kaip tu. 11O 3 13 11O 3 13 88310 Taip pat daviau tau, ir ko neprašei­turtų ir garbės; niekas tau neprilygs tarp karalių per visas tavo dienas. 11O 3 14 11O 3 14 88320 Ir jei vaikščiosi mano keliais, laikydamasis mano nuostatų ir įsakymų, kaip tavo tėvas Dovydas, Aš prailginsiu tavo dienas’‘. 11O 3 15 11O 3 15 88330 Saliamonas pabudo ir suprato, kad tai buvo sapnas. Po to jis sugrįžo į Jeruzalę ir priešais Viešpaties Sandoros skrynią aukojo deginamąsias bei padėkos aukas. Jis iškėlė puotą visiems savo tarnams. 11O 3 16 11O 3 16 88340 Kartą dvi paleistuvės atėjo pas karalių ir stojo jo akivaizdon. 11O 3 17 11O 3 17 88350 Viena moteris sakė: ‘‘Mano valdove! Aš ir šita moteris gyvename vienuose namuose; aš pagimdžiau sūnų, būdama su ja tuose namuose. 11O 3 18 11O 3 18 88360 O po trijų dienų ir ji pagimdė. Mes buvome vienos ir nieko iš pašalinių nebuvo su mumis, tik mes dvi. 11O 3 19 11O 3 19 88370 Šitos moters sūnus naktį mirė, nes ji nugulė jį. 11O 3 20 11O 3 20 88380 Vidurnaktį atsikėlus ji paėmė mano sūnų, kai aš miegojau, nuo mano pašonės ir pasiguldė jį prie savęs, o savo mirusį sūnų paguldė prie manęs. 11O 3 21 11O 3 21 88390 Rytą atsikėlusi norėjau maitinti savo sūnų, bet pamačiau, kad jis miręs. Gerai įsižiūrėjusi, pažinau, kad tai nebuvo mano sūnus’‘. 11O 3 22 11O 3 22 88400 Antroji moteris tarė: ‘‘Netiesa, mano sūnus yra gyvas, o tavo sūnus miręs’‘. Bet šita atsakė: ‘‘Ne, tavo sūnus miręs, o mano sūnus gyvas’‘. Taip jos kalbėjo karaliaus akivaizdoje. 11O 3 23 11O 3 23 88410 Karalius tarė: ‘‘Viena sako: ‘Mano sūnus yra gyvas, o tavo sūnus miręs’, ir antroji tvirtina: ‘Tavo sūnus yra miręs, o mano sūnus gyvas’ ‘‘. 11O 3 24 11O 3 24 88420 Ir karalius pasakė: ‘‘Atneškite kardą’‘. Ir atnešė kardą karaliui. 11O 3 25 11O 3 25 88430 Ir karalius pasakė: ‘‘Padalykite gyvąjį kūdikį ir duokite vieną pusę vienai, o kitą pusę kitai’‘. 11O 3 26 11O 3 26 88440 Tuomet moteris, kurios sūnus buvo gyvas, gailėdamasi jo, tarė karaliui: ‘‘Mano valdove! Atiduok jai gyvąjį kūdikį ir nežudyk jo!’‘ O antroji sakė: ‘‘Gerai, nebus nei man, nei tau. Padalykite jį!’‘ 11O 3 27 11O 3 27 88450 Tada karalius atsakė: ‘‘Atiduokite gyvąjį kūdikį jai ir jokiu būdu jo nežudykite. Ji yra jo motina’‘. 11O 3 28 11O 3 28 88460 Visas Izraelis, išgirdęs tą karaliaus sprendimą, ėmė bijoti karaliaus, nes jie matė, kad Dievo išmintis buvo jame, kad jis teistų. 11O 4 1 11O 4 1 88470 Karalius Saliamonas valdė visą Izraelį. 11O 4 2 11O 4 2 88480 Jo kunigaikščiai buvo: kunigo Cadoko sūnus Azarijas, 11O 4 3 11O 4 3 88490 Šišos sūnūs Elihorefas ir Ahija­ raštininkai, Ahiludo sūnus Juozapatas­metraštininkas, 11O 4 4 11O 4 4 88500 Jehojados sūnus Benajas­kariuomenės vadas, Cadokas ir Abjataras­kunigai, 11O 4 5 11O 4 5 88510 Natano sūnus Azarijas buvo valdininkų viršininkas, o Natano sūnus Zabudas­vyriausias valdytojas ir karaliaus draugas, 11O 4 6 11O 4 6 88520 Ahišaras­karaliaus namų viršininkas, o Abdos sūnus Adoniramas­duoklės prižiūrėtojas. 11O 4 7 11O 4 7 88530 Saliamonas turėjo dvylika valdininkų visame Izraelyje, kurie aprūpindavo maistu karalių ir jo namiškius; kiekvienas aprūpindavo vieną mėnesį per metus. 11O 4 8 11O 4 8 88540 Tai jų vardai: Ben-Huras Efraimo kalnyne; 11O 4 9 11O 4 9 88550 Ben-Dekeris Makace, Šaalbime, Bet Šemeše, Elon Bet Hanane; 11O 4 10 11O 4 10 88560 Ben-Hesedas Arubote, jo žinioje buvo Sokas ir visas Hefero kraštas; 11O 4 11 11O 4 11 88570 Ben-Abinadabo žinioje buvo visa Doro sritis; jis buvo vedęs Saliamono dukterį Tafatą; 11O 4 12 11O 4 12 88580 Ahiludo sūnaus Baanos žinioje buvo Tanaachas, Megidas, visas Bet Šeanas, esąs šalia Caretano ir žemiau Jezreelio, nuo Bet Šeano iki Abel Meholos ir iki anapus Jokneamo; 11O 4 13 11O 4 13 88590 Ben-Geberas Ramot Gileade, jo žinioje buvo Manaso sūnaus Jayro miestai, esą Gileade, Argobo sritis, esanti Bašane­šešiasdešimt didelių miestų su sienomis ir variniais užkaiščiais; 11O 4 14 11O 4 14 88600 Idojo sūnus Ahinadabas Machanaime; 11O 4 15 11O 4 15 88610 Ahimaacas Naftalyje; jis buvo vedęs Saliamono dukterį Basmatą; 11O 4 16 11O 4 16 88620 Hušajo sūnus Baana Ašere ir Bealote; 11O 4 17 11O 4 17 88630 Paruacho sūnus Juozapatas Isachare; 11O 4 18 11O 4 18 88640 Elos sūnus Šimis Benjamine; 11O 4 19 11O 4 19 88650 Ūrio sūnus Geberas Gileade, amoritų karaliaus Sihono ir Basano karaliaus Ogo šalyje. 11O 4 20 11O 4 20 88660 Judo ir Izraelio žmonių buvo kaip smilčių pajūryje; jie valgė, gėrė ir linksminosi. 11O 4 21 11O 4 21 88670 Saliamonas valdė visas karalystes nuo upės iki filistinų šalies ir Egipto sienos; jos mokėdavo duoklę ir tarnavo Saliamonui per visas jo dienas. 11O 4 22 11O 4 22 88680 Saliamonui kasdien pristatydavo: trisdešimt homerų smulkių ir šešiasdešimt homerų paprastų miltų, 11O 4 23 11O 4 23 88690 dešimt nupenėtų jaučių, dvidešimt jaučių iš ganyklos ir šimtą avių, neskaičiuojant elnių, gazelių, stirnų ir nupenėtų paukščių. 11O 4 24 11O 4 24 88700 Saliamonas valdė visą sritį į vakarus nuo upės, nuo Tifsacho iki Gazos. Jis gyveno taikiai su visais kaimynais. 11O 4 25 11O 4 25 88710 Judas ir Izraelis, nuo Dano iki Beer Šebos, gyveno saugiai, kiekvienas žmogus po savo vynmedžiu ir figmedžiu per visas Saliamono dienas. 11O 4 26 11O 4 26 88720 Saliamonas turėjo keturiasdešimt tūkstančių arklidžių kovos vežimų žirgams ir dvylika tūkstančių raitelių. 11O 4 27 11O 4 27 88730 Dvylika valdininkų aprūpindavo maistu karalių Saliamoną ir visus, kurie valgė prie karaliaus Saliamono stalo; kiekvienas rūpinosi, kad maisto netrūktų vienam mėnesiui. 11O 4 28 11O 4 28 88740 Miežių ir pašaro žirgams ir mulams jie atgabendavo į tą vietą, kur būdavo karalius, kaip jiems būdavo įsakyta. 11O 4 29 11O 4 29 88750 Dievas suteikė Saliamonui išmintį ir nepaprastą sumanumą bei tokį širdies platumą, kaip smėlis jūros pakrantėje. 11O 4 30 11O 4 30 88760 Saliamono išmintis pranoko visų rytiečių ir egiptiečių išmintį. 11O 4 31 11O 4 31 88770 Jis buvo išmintingesnis už visus žmones, net už ezrahitą Etaną ir Hemaną, Kalkolą bei Dardą, Maholo sūnus. Jis buvo garsus visose aplinkinėse tautose. 11O 4 32 11O 4 32 88780 Jis sukūrė tris tūkstančius patarlių ir tūkstantį penkias giesmes. 11O 4 33 11O 4 33 88790 Jis kalbėjo apie medžius, nuo Libano kedrų iki yzopų, kurie auga ant sienų, apie žvėris, paukščius, roplius ir žuvis. 11O 4 34 11O 4 34 88800 Iš visų tautų ateidavo pasiklausyti Saliamono išminties, nuo visų žemės karalių, kurie girdėjo apie jo išmintį. 11O 5 1 11O 5 1 88810 Tyro karalius Hiramas, išgirdęs, kad Saliamonas pateptas karaliumi savo tėvo vietoje, siuntė pas jį pasiuntinius, nes Hiramas draugavo su Dovydu. 11O 5 2 11O 5 2 88820 Ir Saliamonas siuntė pas Hiramą, sakydamas: 11O 5 3 11O 5 3 88830 ‘‘Tu žinai, kad mano tėvas Dovydas negalėjo pastatyti namų Viešpaties, savo Dievo, vardui dėl karų su tautomis, kurios buvo prieš jį iš visų pusių, kol Viešpats padėjo jas po jo kojų padais. 11O 5 4 11O 5 4 88840 Dabar Viešpats, mano Dievas, man suteikė ramybę; nėra nei priešų, nei trukdymų. 11O 5 5 11O 5 5 88850 Aš galvoju statyti namus Viešpaties, savo Dievo, vardui, kaip Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Tavo sūnus, kurį Aš pasodinsiu į sostą tavo vietoje, pastatys namus mano vardui’. 11O 5 6 11O 5 6 88860 Taigi įsakyk kirsti kedrus Libane. Mano tarnai tegu dirba su tavo tarnais. Už darbą tavo tarnams mokėsiu, kiek nustatysi. Tu žinai, kad tarp mūsų nėra nė vieno tokio medžių kirtėjo, kaip sidoniečiai’‘. 11O 5 7 11O 5 7 88870 Hiramas, išgirdęs Saliamono žodžius, labai apsidžiaugė ir tarė: ‘‘Palaimintas Viešpats, kuris davė Dovydui išmintingą sūnų, kad valdytų tą didelę tautą’‘. 11O 5 8 11O 5 8 88880 Hiramas pranešė Saliamonui: ‘‘Gavau žinią, kurią man siuntei. Aš viską padarysiu pagal tavo norą dėl medžių kirtimo. 11O 5 9 11O 5 9 88890 Mano tarnai juos nugabens nuo Libano kalnų į jūrą; jie sieliais bus nuplukdyti iki vietos, kurią man nurodysi; ten juos sukraus ir tu juos atsiimsi. Tu turėsi patenkinti mano norą ir tiekti maisto mano namams’‘. 11O 5 10 11O 5 10 88900 Hiramas siuntė Saliamonui kedro ir kipariso medžių, kiek tik jis norėjo. 11O 5 11 11O 5 11 88910 O Saliamonas davė Hiramo namams dvidešimt tūkstančių homerų kviečių ir dvidešimt homerų tyriausio aliejaus. Tokį kiekį Saliamonas duodavo Hiramui kiekvienais metais. 11O 5 12 11O 5 12 88920 Viešpats suteikė Saliamonui išmintį, kaip Jis jam buvo pažadėjęs. Hiramas ir Saliamonas sudarė taikos sutartį. 11O 5 13 11O 5 13 88930 Karalius Saliamonas parinko iš viso Izraelio trisdešimt tūkstančių vyrų darbams. 11O 5 14 11O 5 14 88940 Jis juos siųsdavo pamainomis, kas mėnesį po dešimt tūkstančių: vieną mėnesį jie būdavo Libane, o du mėnesius namie. Adoniramas buvo darbininkų viršininkas. 11O 5 15 11O 5 15 88950 Saliamonas turėjo septyniasdešimt tūkstančių nešikų ir aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžių kalnuose, 11O 5 16 11O 5 16 88960 neskaičiuojant trijų tūkstančių trijų šimtų Saliamono vyresniųjų valdininkų, kurie vadovavo darbams, ir prižiūrėjo žmones, atliekančius darbą. 11O 5 17 11O 5 17 88970 Karalius įsakė paruošti didelius ir brangius akmenis, nutašytus namų pamatams. 11O 5 18 11O 5 18 88980 Saliamono darbininkai ir Hiramo darbininkai iš Gebali tašė juos. Taip jie paruošė rąstus ir akmenis namų statybai. 11O 6 1 11O 6 1 88990 Keturi šimtai aštuoniasdešimtaisiais metais po izraelitų išėjimo iš Egipto, ketvirtaisiais Saliamono valdymo Izraelyje metais, Zivo mėnesį, kuris yra antras mėnuo, jis pradėjo statyti Viešpaties namus. 11O 6 2 11O 6 2 89000 Namai, kuriuos karalius Saliamonas statė Viešpačiui, buvo šešiasdešimties uolekčių ilgio, dvidešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio. 11O 6 3 11O 6 3 89010 Prieangis priešais šventyklą buvo dvidešimties uolekčių ilgio, lygus namų pločiui, ir dešimties uolekčių pločio priešais namus. 11O 6 4 11O 6 4 89020 Namams jis padarė siaurus langus. 11O 6 5 11O 6 5 89030 Pastatas turėjo šonuose ir užpakalyje priestatus, kur buvo įrengti šoniniai kambariai. 11O 6 6 11O 6 6 89040 Apatinio aukšto šoniniai kambariai buvo penkių uolekčių pločio, vidurinio­šešių uolekčių ir trečiojo­septynių uolekčių pločio. Pastato išorėje buvo padaryti išsikišimai, kad nereikėtų rąstų įleisti į sienas. 11O 6 7 11O 6 7 89050 Namai buvo statomi iš paruoštų akmenų; statybos darbams vykstant, nesigirdėjo nei kūjų, nei kirvių, nei kitų statybos įrankių garso. 11O 6 8 11O 6 8 89060 Įėjimas į vidurinį aukštą buvo dešiniajame pastato šone: suktiniai laiptai vedė į vidurinį, o iš vidurinio į trečiąjį aukštą. 11O 6 9 11O 6 9 89070 Taip jis pastatė namus ir užbaigė juos. Ir padengė namus kedro rąstais ir lentomis. 11O 6 10 11O 6 10 89080 Šventyklos priestato kambariai buvo penkių uolekčių aukščio, sujungti su pagrindiniu pastatu kedro rąstais. 11O 6 11 11O 6 11 89090 Viešpaties žodis buvo Saliamonui: 11O 6 12 11O 6 12 89100 ‘‘Dėl namų, kuriuos man statai: jei vaikščiosi pagal mano nuostatus, vykdysi mano sprendimus ir laikysies mano įsakymų, kad vaikščiotum pagal juos, tai Aš išpildysiu tau savo žodį, kurį kalbėjau tavo tėvui Dovydui: 11O 6 13 11O 6 13 89110 ‘Aš gyvensiu tarp izraelitų ir neapleisiu savo tautos­Izraelio’ ‘‘. 11O 6 14 11O 6 14 89120 Saliamonas pastatė namus ir užbaigė juos. 11O 6 15 11O 6 15 89130 Namų vidaus sienos buvo iškaltos kedro lentomis nuo apačios iki lubų, o grindys išklotos kiparisų lentomis. 11O 6 16 11O 6 16 89140 Pastato gale kedro medžio lentomis nuo grindų iki lubų buvo atitverta dvidešimties uolekčių ilgio ir tokio pat pločio patalpa­ Šventų švenčiausioji. 11O 6 17 11O 6 17 89150 Namų, tai yra šventyklos, ilgis iki jos buvo keturiasdešimt uolekčių. 11O 6 18 11O 6 18 89160 Visas namų vidus buvo iškaltas kedro medžio lentomis su išraižytais pumpurais ir išsiskleidusiomis gėlėmis taip, kad akmens visai nesimatė. 11O 6 19 11O 6 19 89170 Namų viduje paruošė Šventų švenčiausiąją Viešpaties Sandoros skryniai. 11O 6 20 11O 6 20 89180 Švenčiausioji buvo dvidešimties uolekčių ilgio, pločio ir aukščio; jos vidus buvo padengtas grynu auksu. Taip pat padengtas buvo ir aukuras iš kedro medžio. 11O 6 21 11O 6 21 89190 Taip Saliamonas visą namų vidų padengė grynu auksu; Šventų švenčiausiosios, kuri buvo padengta auksu, priekyje kabojo auksinės grandinės. 11O 6 22 11O 6 22 89200 Visas namų vidus, taip pat ir aukuras prieš Šventų švenčiausiąją buvo padengti auksu. 11O 6 23 11O 6 23 89210 Šventų švenčiausiojoje jis padarė du cherubus iš alyvmedžio, kiekvieną dešimties uolekčių aukščio. 11O 6 24 11O 6 24 89220 Vienas cherubo sparnas buvo penkių uolekčių ir kitas sparnas penkių uolekčių; dešimt uolekčių nuo vieno sparno galo iki kito. 11O 6 25 11O 6 25 89230 Taip pat dešimties uolekčių buvo ir antrasis cherubas; abu cherubai buvo tokio pat dydžio ir taip pat atrodė. 11O 6 26 11O 6 26 89240 Vienas cherubas buvo dešimties uolekčių aukščio, taip pat ir kitas. 11O 6 27 11O 6 27 89250 Cherubai stovėjo vidinėje patalpoje. Jų sparnai buvo taip ištiesti, kad vieno sparnas siekė vieną sieną, o kito­kitą sieną; antrieji jų sparnai siekė vienas kitą Šventų švenčiausiosios viduryje. 11O 6 28 11O 6 28 89260 Ir jis aptraukė cherubus auksu. 11O 6 29 11O 6 29 89270 Visos namų sienos buvo išraižytos cherubų atvaizdais, palmėmis ir gėlėmis tiek viduje, tiek išorėje. 11O 6 30 11O 6 30 89280 Namų grindis padengė auksu išorėje ir viduje. 11O 6 31 11O 6 31 89290 Durys į Šventų švenčiausiąją buvo iš alyvmedžio, staktos buvo penkiakampės. 11O 6 32 11O 6 32 89300 Abejos durys buvo išpuoštos cherubų, palmių bei gėlių raižiniais ir padengtos auksu. 11O 6 33 11O 6 33 89310 Šventyklos įėjimo staktos buvo iš alyvmedžio, keturkampės. 11O 6 34 11O 6 34 89320 Dvejos durys buvo iš kipariso medžio. Vienos pusės durys buvo iš dviejų dalių ir kitos pusės durys buvo iš dviejų dalių. 11O 6 35 11O 6 35 89330 Ant durų išraižė cherubų, palmių bei gėlių atvaizdus ir padengė jas auksu. 11O 6 36 11O 6 36 89340 Jis pastatė vidinį kiemą iš trijų tašyto akmens eilių ir vienos eilės kedro rąstų. 11O 6 37 11O 6 37 89350 Ketvirtaisiais metais Zivo mėnesį buvo padėti Viešpaties namų pamatai, 11O 6 38 11O 6 38 89360 o vienuoliktaisiais metais Bulo mėnesį, kuris yra aštuntas mėnuo, namai buvo baigti su visais priestatais pagal visus jų brėžinius. Saliamonas juos statė septynerius metus. 11O 7 1 11O 7 1 89370 O savo namus Saliamonas statė trylika metų, kol juos pabaigė. 11O 7 2 11O 7 2 89380 Jis statė namus iš Libano kedrų. Namai buvo šimto uolekčių ilgio, penkiasdešimties pločio ir trisdešimties aukščio; jie stovėjo ant keturių eilių kedro medžio stulpų, ant kurių buvo kedro rąstai. 11O 7 3 11O 7 3 89390 Rąstai, kurie buvo ant keturiasdešimt penkių stulpų, po penkiolika stulpų vienoje eilėje, buvo apkalti kedro medžio lentomis. 11O 7 4 11O 7 4 89400 Langai buvo trimis eilėmis, langas priešais langą trijuose aukštuose. 11O 7 5 11O 7 5 89410 Visos durys ir jų staktos buvo keturkampės kaip ir langai; langas priešais langą trijuose aukštuose. 11O 7 6 11O 7 6 89420 Jis pastatė ir prieangį iš stulpų, penkiasdešimties uolekčių ilgio ir trisdešimties uolekčių pločio, ir kitą prieangį priešais jį su stulpais ir storais skersiniais rąstais. 11O 7 7 11O 7 7 89430 Tada jis padarė prieangį, kuriame stovėtų sostas ir jis galėtų teisti­teismo prieangį, ir iškalė jį kedro lentomis nuo grindų iki lubų. 11O 7 8 11O 7 8 89440 Karaliaus gyvenamieji namai turėjo kitą kiemą su prieangiu, panašiai pastatytu. Saliamonas panašius namus pastatė ir savo žmonai, faraono dukteriai. 11O 7 9 11O 7 9 89450 Visi šie pastatai buvo pastatyti iš brangių akmenų nuo pamato iki stogo. Akmenys statybai buvo keturkampiai, nutašyti ir nulyginti iš vidaus ir lauko pusės. 11O 7 10 11O 7 10 89460 Pamatai buvo iš brangių, didelių, dešimties ir aštuonių uolekčių akmenų. 11O 7 11 11O 7 11 89470 Virš jų buvo brangūs tašyti akmenys ir kedrai. 11O 7 12 11O 7 12 89480 Didysis kiemas, Viešpaties namų vidinis kiemas ir namų prieangis buvo aptverti aplinkui trimis eilėmis tašytų akmenų ir viena eile kedro rąstų. 11O 7 13 11O 7 13 89490 Karalius Saliamonas pasikvietė iš Tyro Hiramą. 11O 7 14 11O 7 14 89500 Jis buvo našlės iš Naftalio giminės sūnus, o jo tėvas buvo iš Tyro. Jis buvo variakalys­sumanus, gabus ir išmintingas, galintis atlikti įvairius darbus iš vario. Atvykęs pas karalių Saliamoną, jis dirbo įvairius darbus. 11O 7 15 11O 7 15 89510 Hiramas nuliejo dvi varines kolonas, kurių kiekviena buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio ir dvylikos uolekčių apimties. 11O 7 16 11O 7 16 89520 Jis padarė du varinius kapitelius kolonų viršui. Kiekvienas kapitelis buvo penkių uolekčių aukščio. 11O 7 17 11O 7 17 89530 Be to, jis padarė groteles ir pynes iš grandinėlių kapiteliams, kurie buvo ant kolonų­septynias vienam kapiteliui ir septynias kitam. 11O 7 18 11O 7 18 89540 Jis padarė kolonas ir po dvi eiles granato vaisių ant visų kapitelius dengiančių grotelių. 11O 7 19 11O 7 19 89550 Kapiteliai, kurie buvo ant kolonų, atrodė kaip lelijos, keturių uolekčių. 11O 7 20 11O 7 20 89560 Ant dviejų kolonų kapitelių buvo granato vaisiai, virš išlinkimo prie grotelių, ir aplinkui visą kapitelį buvo du šimtai granato vaisių. 11O 7 21 11O 7 21 89570 Hiramas pastatė kolonas prie šventyklos įėjimo; dešinę koloną pavadino Jachinu, o kairę Boazu. 11O 7 22 11O 7 22 89580 Lelijų pavidalo pagražinimai puošė kolonų viršų. Taip jis užbaigė kolonas. 11O 7 23 11O 7 23 89590 Jis taip pat nuliejo baseiną dešimties uolekčių skersmens, apskritą, penkių uolekčių aukščio, o jo apimtis buvo trisdešimt uolekčių. 11O 7 24 11O 7 24 89600 Dvi eilės pumpurų, nulietų išvien su baseinu, buvo po briauna aplinkui jį, po dešimt pumpurų uolektyje. 11O 7 25 11O 7 25 89610 Jis stovėjo ant dvylikos jaučių. Trys buvo atsigręžę į šiaurę, trys į vakarus, trys į pietus ir trys į rytus. Baseinas buvo jų viršuje; ir jų užpakalinės dalys buvo po baseinu. 11O 7 26 11O 7 26 89620 Jis buvo plaštakos storio, jo briauna buvo panaši į taurės briauną, į lelijos žiedą; jame tilpo du tūkstančiai batų vandens. 11O 7 27 11O 7 27 89630 Hiramas dar padarė dešimt varinių stovų. Kiekvienas stovas buvo keturių uolekčių ilgio, keturių pločio ir trijų aukščio. 11O 7 28 11O 7 28 89640 Stovas buvo toks: jis turėjo keturias šonines plokštes, kurios buvo įtvirtintos rėmuose. 11O 7 29 11O 7 29 89650 Tose plokštėse buvo išraižyti liūtų, jaučių ir cherubų atvaizdai, o taip pat ir ant rėmų; po jaučiais bei liūtais buvo kabantys vainikėliai. 11O 7 30 11O 7 30 89660 Be to, kiekvienas stovas turėjo keturis varinius ratus su ašimis. Visuose keturiuose kampuose buvo atramos, ant kurių stovėjo praustuvė. Atramų šonus puošė išlieti vainikai. 11O 7 31 11O 7 31 89670 Stovo skylė buvo apvali, vienos uolekties skersmens iš vidaus ir pusantros uolekties skersmens išorėje. Jo šonai buvo išraižyti ir sudarė keturkampį, o ne apskritimą. 11O 7 32 11O 7 32 89680 Keturi ratai buvo stovo šonuose, jų ašys pritvirtintos prie stovo. Kiekvieno rato aukštis buvo pusantros uolekties. 11O 7 33 11O 7 33 89690 Ratai buvo padaryti panašiai kaip vežimų ratai; jų ratlankiai, stipinai, stebulės ir ašys buvo nulietos. 11O 7 34 11O 7 34 89700 Keturios atramos prie kiekvieno stovo kampo buvo nulietos išvien su stovu. 11O 7 35 11O 7 35 89710 Stovo viršuje buvo pusės uolekties aukščio apskritas lankas; rėmai ir šoninės plokštės buvo išlietos išvien. 11O 7 36 11O 7 36 89720 Hiramas išraižė ant rėmų ir šoninių plokščių­visur, kur buvo galima, cherubų, liūtų ir palmių atvaizdus bei pridėjo aplinkui vainikėlių. 11O 7 37 11O 7 37 89730 Taip jis padarė dešimt stovų, kurie buvo nulieti vienodai, to paties dydžio ir taip pat atrodantys. 11O 7 38 11O 7 38 89740 Jis taip pat padarė dešimt varinių praustuvių. Kiekvienoje tilpo keturiasdešimt batų vandens. Kiekvienos praustuvės skersmuo buvo keturios uolektys. Ant kiekvieno stovo buvo po praustuvę. 11O 7 39 11O 7 39 89750 Penki stovai buvo pastatyti viename ir penki­kitame šventyklos šone; baseinas stovėjo šventyklos dešinėje, pietryčiuose. 11O 7 40 11O 7 40 89760 Hiramas dar padarė puodus, semtuvėlius bei dubenis. Taip Hiramas baigė visą darbą, kurį jis darė karaliui Saliamonui dėl Viešpaties šventyklos: 11O 7 41 11O 7 41 89770 dvi kolonas, du kapitelius, kurie buvo ant kolonų, groteles apdengti kapiteliams, kurie buvo ant kolonų, 11O 7 42 11O 7 42 89780 keturis šimtus granato vaisių abiems grotelėms­po dvi eiles granato vaisių abiems kapiteliams, kurie buvo ant kolonų, 11O 7 43 11O 7 43 89790 dešimt stovų ir dešimt praustuvių ant stovų, 11O 7 44 11O 7 44 89800 baseiną ir dvylika jaučių po baseinu, 11O 7 45 11O 7 45 89810 puodus, semtuvėlius bei dubenis. Visus šituos reikmenis Hiramas padarė Saliamonui dėl Viešpaties šventyklos iš skaistaus vario. 11O 7 46 11O 7 46 89820 Karalius juos nuliejo Jordano lygumos molingoje žemėje tarp Sukoto ir Cartano. 11O 7 47 11O 7 47 89830 Visi šitie daiktai liko nepasverti, nes buvo sunaudota tiek daug vario, kad buvo neįmanoma jo pasverti. 11O 7 48 11O 7 48 89840 Saliamonas padarė Viešpaties šventyklai visus reikmenis: auksinį aukurą, auksinį stalą padėtinei duonai laikyti, 11O 7 49 11O 7 49 89850 penkias žvakides iš gryno aukso dešinėje ir penkias kairėje priešais Šventų švenčiausiąją, su gėlėmis, lempomis ir žnyplėmis iš aukso, 11O 7 50 11O 7 50 89860 šakutes, samčius, dubenis, lėkštes, smilkytuvus iš gryno aukso, taip pat auksinius vyrius vidaus durims į Šventų švenčiausiąją ir durims į šventyklą. 11O 7 51 11O 7 51 89870 Taip buvo padaryti visi darbai, kuriuos karalius Saliamonas padarė Viešpaties namams. Po to Saliamonas atgabeno į šventyklą tai, ką jo tėvas Dovydas buvo pašventęs: sidabrą, auksą bei indus, ir sudėjo šventyklos sandėliuose. 11O 8 1 11O 8 1 89880 Saliamonas sušaukė į Jeruzalę Izraelio vyresniuosius, giminių vadus ir izraelitų šeimų galvas Viešpaties Sandoros skryniai perkelti iš Dovydo miesto Siono. 11O 8 2 11O 8 2 89890 Visi Izraelio vyrai susirinko pas karalių Saliamoną Etanimo mėnesį, kuris yra septintasis mėnuo, šventės metu. 11O 8 3 11O 8 3 89900 Atėjo visi Izraelio vyresnieji, ir kunigai paėmė skrynią. 11O 8 4 11O 8 4 89910 Ir jie nešė Viešpaties skrynią, Susitikimo palapinę ir visus šventus indus, kurie buvo palapinėje; kunigai ir levitai nešė juos. 11O 8 5 11O 8 5 89920 Karalius Saliamonas ir visi izraelitai, susirinkę pas jį, ėjo priešais skrynią ir aukojo tiek avių ir galvijų, kad jų neįmanoma buvo suskaityti. 11O 8 6 11O 8 6 89930 Kunigai įnešė Viešpaties Sandoros skrynią į Šventų švenčiausiąją po cherubų sparnais. 11O 8 7 11O 8 7 89940 Cherubų sparnai buvo išskleisti virš skrynios ir cherubai dengė skrynią bei jos kartis. 11O 8 8 11O 8 8 89950 Kartys buvo tokios ilgos, kad jų galai buvo matomi šventykloje, tačiau iš lauko jie nebuvo matomi. Jos ten pasiliko iki šios dienos. 11O 8 9 11O 8 9 89960 Skrynioje buvo tik dvi akmeninės plokštės, kurias Mozė įdėjo Horebe, kai Viešpats padarė sandorą su izraelitais, jiems išėjus iš Egipto krašto. 11O 8 10 11O 8 10 89970 Kunigams išėjus iš šventyklos, debesis pripildė Viešpaties namus 11O 8 11 11O 8 11 89980 taip, kad kunigai negalėjo tarnauti dėl debesies, nes Viešpaties šlovė pripildė Viešpaties namus. 11O 8 12 11O 8 12 89990 Tuomet Saliamonas tarė: ‘‘Viešpats kalbėjo, kad nori gyventi tirštoje tamsoje. 11O 8 13 11O 8 13 90000 Aš pastačiau Tau namus, kuriuose gyventum, vietą, kurioje pasiliktum per amžius’‘. 11O 8 14 11O 8 14 90010 Karalius atsisukęs palaimino visus susirinkusius izraelitus, o visi izraelitai tuo tarpu stovėjo. 11O 8 15 11O 8 15 90020 Jis sakė: ‘‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris įvykdė, ką pažadėjo mano tėvui Dovydui, sakydamas: 11O 8 16 11O 8 16 90030 ‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą Izraelį iš Egipto, Aš nepasirinkau jokio miesto iš visų Izraelio giminių statyti namams, kur būtų mano vardas, bet išsirinkau Dovydą, kad jis valdytų mano tautą­Izraelį’. 11O 8 17 11O 8 17 90040 Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui. 11O 8 18 11O 8 18 90050 Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui, 11O 8 19 11O 8 19 90060 tačiau ne tu juos pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims, pastatys namus mano vardui’. 11O 8 20 11O 8 20 90070 Viešpats išpildė savo žodį, kurį kalbėjo. Aš užėmiau savo tėvo Dovydo vietą ir Izraelio sostą, kaip Viešpats buvo pažadėjęs, ir pastačiau namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui. 11O 8 21 11O 8 21 90080 Ten paruošiau vietą skryniai, kurioje yra Viešpaties Sandora, padaryta su mūsų tėvais, kai Jis išvedė juos iš Egipto krašto’‘. 11O 8 22 11O 8 22 90090 Saliamonas atsistojo priešais Viešpaties aukurą viso Izraelio akivaizdoje, iškėlė rankas į dangų 11O 8 23 11O 8 23 90100 ir sakė: ‘‘Viešpatie, Izraelio Dieve, nei danguje, nei žemėje nėra dievo, kuris būtų lygus Tau, kuris būtų gailestingas ir laikytųsi sandoros su savo tarnais, kurie Tavimi visa širdimi pasitiki. 11O 8 24 11O 8 24 90110 Tu ištesėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, duotą pažadą. Tu kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo rankomis šiandien. 11O 8 25 11O 8 25 90120 Dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk tai, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, sakydamas: ‘Izraelio soste nepritrūksi vyro mano akivaizdoje, jei tik tavo sūnūs saugos savo kelius ir vaikščios priešais mane, kaip tu vaikščiojai’. 11O 8 26 11O 8 26 90130 Izraelio Dieve, meldžiu: įvykdyk pažadą, kurį davei savo tarnui Dovydui, mano tėvui. 11O 8 27 11O 8 27 90140 Bet argi Dievas iš tiesų gyvens žemėje? Štai dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, juo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau. 11O 8 28 11O 8 28 90150 Atsižvelk į savo tarno maldą ir prašymą, Viešpatie, mano Dieve, išklausyk šauksmą ir maldą, kuria Tavo tarnas meldžiasi Tavo akivaizdoje šiandien. 11O 8 29 11O 8 29 90160 Tebūna Tavo akys atvertos link šių namų dieną ir naktį, link vietos, kurią pasirinkai, kad Tavo vardas ten būtų. Išklausyk savo tarno maldą, kai jis melsis šioje vietoje. 11O 8 30 11O 8 30 90170 Išgirsk savo tarno ir savo tautos maldavimą, kai jie melsis šioje vietoje. Išgirsk danguje, kur Tu gyveni, ir atleisk. 11O 8 31 11O 8 31 90180 Jei kas nusikals prieš savo artimą ir ateis į šituos namus prie Tavo aukuro prisiekti, 11O 8 32 11O 8 32 90190 išgirsk danguje ir teisk savo tarnus: pasmerk kaltąjį pagal jo nusikaltimą ir išteisink teisųjį, atlygindamas jam pagal jo teisumą. 11O 8 33 11O 8 33 90200 Jei Tavo tauta Izraelis bus nugalėta priešo dėl to, kad Tau nusidėjo, ir jei ji atsigręš į Tave, išpažins Tavo vardą, melsis ir maldaus Tavęs šituose namuose, 11O 8 34 11O 8 34 90210 tai išgirsk danguje, atleisk savo tautai Izraeliui nuodėmę ir sugrąžink ją į žemę, kurią davei jų tėvams. 11O 8 35 11O 8 35 90220 Jei dangus bus uždarytas ir nebus lietaus dėl to, kad jie nusidėjo, ir jei jie melsis šitoje vietoje, išpažins Tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, už kurią juos baudi, 11O 8 36 11O 8 36 90230 išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų, Izraelio tautos, nuodėmę, parodyk jiems gerą kelią, kuriuo jie turi eiti, ir duok lietaus kraštui, kurį jiems davei paveldėti. 11O 8 37 11O 8 37 90240 Jei badas ar maras siaus krašte, jei pūs karštas pietų vėjas, jei pelėsiai ir skėriai naikins derlių, jei žmones miestuose apsups priešas, užeis vargai ar ligos 11O 8 38 11O 8 38 90250 ir visa Izraelio tauta ar atskiras žmogus melsis, ištiesę rankas šitų namų link, 11O 8 39 11O 8 39 90260 išklausyk danguje, atleisk jiems ir atlygink kiekvienam pagal jo kelius, kaip Tu matai jo širdyje, nes Tu vienas pažįsti kiekvieno žmogaus širdį, 11O 8 40 11O 8 40 90270 kad jie Tavęs bijotų, kol gyvens žemėje, kurią davei mūsų tėvams. 11O 8 41 11O 8 41 90280 Jei svetimšalis, ne Tavo tautos Izraelio žmogus, ateitų iš tolimo krašto dėl Tavo vardo 11O 8 42 11O 8 42 90290 (nes jie išgirs apie Tavo didingą vardą, Tavo stiprią ranką ir ištiestą ranką), kai jis ateis ir melsis prie šitų namų, 11O 8 43 11O 8 43 90300 išklausyk jį danguje ir įvykdyk, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą, bijotų Tavęs kaip Tavo tauta Izraelis ir patirtų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami Tavo vardu. 11O 8 44 11O 8 44 90310 Jei Tavo tauta išeitų kariauti su priešais, nepaisant kur Tu juos pasiųsi, ir melstųsi atsigręžę į šį miestą ir šiuos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui, 11O 8 45 11O 8 45 90320 išgirsk danguje jų maldą ir prašymą ir apgink jų teises. 11O 8 46 11O 8 46 90330 Jei izraelitai Tau nusidės,­juk nėra žmogaus, kuris nenusidėtų,­ir Tu užsirūstinęs juos atiduosi priešui, kuris paims juos nelaisvėn ir išves į tolimą priešo šalį, 11O 8 47 11O 8 47 90340 ir jei jie ten būdami susipras, gailėsis, atsivers ir Tavęs maldaus, sakydami: ‘Mes nusidėjome, elgėmės neteisingai ir padarėme piktadarystę’, 11O 8 48 11O 8 48 90350 ir gręšis į Tave visa širdimi bei visa siela priešų šalyje, į kurią jie buvo išvesti, ir melsis Tau, atsigręžę į šalį, kurią davei jų tėvams, į miestą, kurį išsirinkai, ir į namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui, 11O 8 49 11O 8 49 90360 išklausyk danguje jų maldas ir maldavimus ir apgink jų teises, 11O 8 50 11O 8 50 90370 ir atleisk savo tautai, kuri Tau nusidėjo, visus jos nusikaltimus. Sukelk gailestį priešams, kurie juos laiko nelaisvėje, kad tie jų pasigailėtų, 11O 8 51 11O 8 51 90380 nes jie yra Tavo tauta ir Tavo nuosavybė, kurią Tu išvedei iš Egipto­iš geležinės krosnies vidurio. 11O 8 52 11O 8 52 90390 Viešpatie, pažvelk į savo tarno ir Izraelio tautos maldavimus, išklausyk juos, kai jie šaukiasi Tavęs. 11O 8 53 11O 8 53 90400 Viešpatie Dieve, Tu juos išskyrei iš visų žemės tautų ir pasirinkai sau, kaip kalbėjai per savo tarną Mozę, išvesdamas mūsų tėvus iš Egipto’‘. 11O 8 54 11O 8 54 90410 Kai Saliamonas baigė šitą maldą, jis atsikėlė nuo Viešpaties aukuro, kur jis klūpojo iškeltomis rankomis, 11O 8 55 11O 8 55 90420 ir stovėdamas laimino visus susirinkusius, garsiu balsu sakydamas: 11O 8 56 11O 8 56 90430 ‘‘Palaimintas Viešpats, kuris davė ramybę savo tautai Izraeliui, kaip buvo pažadėjęs; neliko neišpildytas nė vienas žodis iš viso gerojo pažado, kurį Jis davė per savo tarną Mozę. 11O 8 57 11O 8 57 90440 Viešpats, mūsų Dievas, tebūna su mumis, kaip Jis buvo su mūsų tėvais, tegul nepalieka ir neapleidžia mūsų, 11O 8 58 11O 8 58 90450 bet tepalenkia mūsų širdis prie savęs, kad vaikščiotume Jo keliais, vykdytume Jo įsakymus, nuostatus ir potvarkius, kuriuos Jis davė mūsų tėvams. 11O 8 59 11O 8 59 90460 Šitie mano maldos žodžiai, tarti Viešpaties akivaizdoje, tebūna šalia Viešpaties, mūsų Dievo, dieną ir naktį, kad Jis apgintų savo tarno ir savo tautos Izraelio teises bet kuriuo metu, kai to reikia, 11O 8 60 11O 8 60 90470 kad visos žemės tautos žinotų, jog Viešpats yra Dievas ir nėra kito. 11O 8 61 11O 8 61 90480 Tebūna jūsų širdys tobulos prieš Viešpatį, mūsų Dievą, kad jūs gyventumėte pagal Jo nuostatus ir vykdytumėte Jo įsakymus’‘. 11O 8 62 11O 8 62 90490 Po to karalius ir visas Izraelis aukojo aukas Viešpačiui. 11O 8 63 11O 8 63 90500 Saliamonas aukojo dvidešimt du tūkstančius galvijų ir šimtą dvidešimt tūkstančių avių kaip padėkos auką Viešpačiui. Taip karalius ir visi izraelitai pašventino Viešpaties namus. 11O 8 64 11O 8 64 90510 Tą pačią dieną karalius pašventino vidurinį kiemą prieš Viešpaties namus, nes ten jis aukojo deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus, kadangi varinis Viešpaties aukuras buvo per mažas sutalpinti deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus. 11O 8 65 11O 8 65 90520 Saliamonas su visu Izraeliu nuo Hamato iki Egipto upės šventė Viešpaties, mūsų Dievo, akivaizdoje septynias dienas ir kitas septynias, iš viso keturiolika dienų. 11O 8 66 11O 8 66 90530 Aštuntą dieną jis paleido žmones; jie palaimino karalių ir nuėjo į savo palapines, džiaugdamiesi dėl to gero, kurį Viešpats padarė savo tarnui Dovydui ir visai Izraelio tautai. 11O 9 1 11O 9 1 90540 Kai Saliamonas baigė statyti Viešpaties namus, karaliaus namus ir visa, ką jis buvo sumanęs, 11O 9 2 11O 9 2 90550 Viešpats pasirodė Saliamonui antrą kartą taip, kaip buvo pasirodęs Gibeone, 11O 9 3 11O 9 3 90560 ir tarė: ‘‘Aš išklausiau tavo maldą ir prašymą. Aš pašventinau šituos namus, kuriuos pastatei, kad juose amžinai būtų mano vardas. Ir mano akys bei mano širdis visuomet bus ten. 11O 9 4 11O 9 4 90570 Jei tu vaikščiosi priešais mane, kaip vaikščiojo tavo tėvas Dovydas, tyra ir neklastinga širdimi vykdydamas tai, ką tau įsakau, ir laikysies mano nuostatų bei potvarkių, 11O 9 5 11O 9 5 90580 tai įtvirtinsiu tavo karalystės sostą Izraelyje amžiams, kaip pažadėjau tavo tėvui Dovydui, sakydamas: ‘Tu nepritrūksi vyro, kuris sėdėtų Izraelio soste’. 11O 9 6 11O 9 6 90590 Bet jei jūs ar jūsų vaikai nuo manęs nusigręšite ir nesilaikysite mano įsakymų bei mano nuostatų, kuriuos jums daviau, ir nuėję tarnausite kitiems dievams ir juos garbinsite, 11O 9 7 11O 9 7 90600 tai išnaikinsiu Izraelį iš žemės, kurią jiems daviau, ir atmesiu šituos namus, kuriuos pašventinau savo vardui; Izraelis taps patarle ir priežodžiu visose tautose. 11O 9 8 11O 9 8 90610 Ir dėl šitų namų, kurie yra aukšti, kiekvienas praeivis stebėsis, švilps ir sakys: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitai žemei ir šitiems namams?’ 11O 9 9 11O 9 9 90620 Ir atsakys: ‘Kadangi jie paliko Viešpatį, savo Dievą, kuris išvedė jų tėvus iš Egipto, ir garbino kitus dievus ir jiems tarnavo, tai Viešpats siuntė jiems šitą nelaimę’ ‘‘. 11O 9 10 11O 9 10 90630 Dvidešimt metų, kol Saliamonas statė Viešpaties namus ir karaliaus namus, 11O 9 11 11O 9 11 90640 Tyro karalius Hiramas aprūpino Saliamoną kedrų ir kiparisų medžiais, ir auksu, kiek jam reikėjo. Už tai karalius Saliamonas davė Hiramui dvidešimt miestų Galilėjos žemėje. 11O 9 12 11O 9 12 90650 Hiramas atvyko iš Tyro pažiūrėti Saliamono jam dovanotų miestų ir jie jam nepatiko. 11O 9 13 11O 9 13 90660 Jis sakė: ‘‘Kokie tai miestai, kuriuos man davei, mano broli?’‘ Jis pavadino juos Kabulo šalimi, ir taip jie vadinami iki šiol. 11O 9 14 11O 9 14 90670 Ir Hiramas pasiuntė karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso. 11O 9 15 11O 9 15 90680 Karalius Saliamonas įvedė darbo prievolę, statydamas Viešpaties namus, savo namus, Milojų Jeruzalės sieną, Hacoro, Megido ir Gezero miestus. 11O 9 16 11O 9 16 90690 Faraonas, Egipto karalius, užėmė Gezerą, jį sudegino, išžudė kanaaniečius, gyvenusius mieste, ir atidavė kaip kraitį savo dukteriai, Saliamono žmonai. 11O 9 17 11O 9 17 90700 Saliamonas atstatė Gezerą, žemutinį Bet Horoną, 11O 9 18 11O 9 18 90710 Baalatą, Tadmorą dykumoje, 11O 9 19 11O 9 19 90720 pastatė sandėlių, kovos vežimų ir raitelių miestus; jis statė tai, ką norėjo Jeruzalėje, Libane ir visame krašte, kurį valdė. 11O 9 20 11O 9 20 90730 Neizraelitų kilmės gyventojų iš amonitų, hetitų, periziečių, hevitų ir jebusiečių tautų, 11O 9 21 11O 9 21 90740 kurių izraelitai neįstengė visiškai sunaikinti, palikuonis Saliamonas apdėjo prievolėmis, ir taip liko iki šios dienos. 11O 9 22 11O 9 22 90750 Bet nė vieno izraelito Saliamonas nepavergė. Jie buvo kariai, tarnai, kunigaikščiai, vadai ir kovos vežimų bei raitelių viršininkai. 11O 9 23 11O 9 23 90760 Saliamonas turėjo penkis šimtus penkiasdešimt prižiūrėtojų darbininkams. 11O 9 24 11O 9 24 90770 Kai faraono duktė persikėlė iš Dovydo miesto į savo namus, kuriuos Saliamonas jai pastatė, jis pradėjo statyti Milojų. 11O 9 25 11O 9 25 90780 Tris kartus per metus Saliamonas aukodavo deginamąsias bei padėkos aukas ant aukuro, kurį jis padarė Viešpačiui. Jis degino ir smilkalus ant aukuro, kuris buvo Viešpaties akivaizdoje. Taip jis pabaigė statyti namus. 11O 9 26 11O 9 26 90790 Karalius Saliamonas pasistatė laivų Ecjon Geberyje, prie Elato, Raudonosios jūros pakrantėje, Edomo šalyje. 11O 9 27 11O 9 27 90800 Hiramas atsiuntė tiems laivams savo tarnų, patyrusių jūrininkų, kurie plaukė kartu su Saliamono tarnais. 11O 9 28 11O 9 28 90810 Tie, nuplaukę į Ofyrą, iš ten parvežė keturis šimtus dvidešimt talentų aukso karaliui Saliamonui. 11O 10 1 11O 10 1 90820 Šebos karalienė, išgirdusi apie Saliamoną, pagarsėjusį dėl Viešpaties, atvyko jį išmėginti sunkiais klausimais. 11O 10 2 11O 10 2 90830 Ji atkeliavo į Jeruzalę su labai didele palyda; kupranugariai nešė kvepalų, labai daug aukso ir brangių akmenų. Atėjusi pas Saliamoną ji kalbėjo su juo apie visa, kas buvo jos širdyje. 11O 10 3 11O 10 3 90840 Saliamonas atsakė jai į visus klausimus. Nebuvo nieko, ko karalius nebūtų galėjęs jai atsakyti. 11O 10 4 11O 10 4 90850 Šebos karalienė, pamačiusi Saliamono išmintį ir namus, kuriuos jis pastatė, 11O 10 5 11O 10 5 90860 jo stalo valgius, tarnų būstus ir patarnautojų laikyseną bei apdarus, vyno pilstytojus ir užėjimą į Viešpaties namus, nebegalėjo susilaikyti 11O 10 6 11O 10 6 90870 ir tarė karaliui: ‘‘Ką girdėjau savo krašte apie tavo darbus ir išmintį, yra tiesa. 11O 10 7 11O 10 7 90880 Aš netikėjau tais žodžiais, kol neatvykau ir savo akimis nepamačiau. Iš tikrųjų nė pusės man nebuvo pasakyta. Tavo išmintis ir turtai viršija tai, ką apie tave girdėjau. 11O 10 8 11O 10 8 90890 Laimingi tavo žmonės ir laimingi šie tavo tarnai, kurie nuolat yra priešais tave ir girdi tavo išmintį. 11O 10 9 11O 10 9 90900 Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris pamėgo tave ir pasodino Izraelio soste. Viešpats pamilo Izraelį amžiams ir todėl paskyrė tave karaliumi teismui ir teisingumui vykdyti’‘. 11O 10 10 11O 10 10 90910 Ji padovanojo karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso, labai daug kvepalų ir brangiųjų akmenų. Niekad daugiau nebuvo atgabenta tiek kvepalų, kiek Šebos karalienė padovanojo karaliui Saliamonui. 11O 10 11 11O 10 11 90920 Hiramo laivai parvežė iš Ofyro aukso, labai daug raudonmedžio ir brangiųjų akmenų. 11O 10 12 11O 10 12 90930 Karalius pagamino iš to medžio stulpus Viešpaties namams ir karaliaus namams, psalterių bei arfų. Tiek raudonmedžio nebuvo nei atgabenta, nei matyta iki šios dienos. 11O 10 13 11O 10 13 90940 Karalius Saliamonas davė Šebos karalienei visa, ko ji norėjo ir prašė, be to, ką Saliamonas jai davė iš karališko dosnumo. Po to ji grįžo į savo šalį su visa palyda. 11O 10 14 11O 10 14 90950 Auksas, kurį kas metai atgabendavo Saliamonui, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis talentus, 11O 10 15 11O 10 15 90960 neskaičiuojant to, ką gaudavo iš prekybininkų, keliaujančių pirklių bei visų Arabijos karalių ir šalies valdytojų. 11O 10 16 11O 10 16 90970 Karalius Saliamonas padarė du šimtus didžiųjų skydų iš kalto aukso; šeši šimtai šekelių aukso buvo sunaudota vienam skydui; 11O 10 17 11O 10 17 90980 be to, buvo padaryti trys šimtai mažų skydų, taip pat iš kalto aukso; vienam skydui sunaudojo tris minas aukso. Karalius juos visus laikė namuose iš Libano medžio. 11O 10 18 11O 10 18 90990 Karalius padirbdino didelį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį geriausiu auksu. 11O 10 19 11O 10 19 91000 Sostas turėjo šešis laiptus, jo viršus užpakalinėje dalyje buvo apvalus, atramos rankoms buvo abiejose sosto pusėse, o du liūtai stovėjo šalia atramų. 11O 10 20 11O 10 20 91010 Dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje. 11O 10 21 11O 10 21 91020 Visi karaliaus Saliamono geriamieji indai buvo auksiniai; visi namų iš Libano medžių reikmenys buvo gryno aukso. Nieko nebuvo iš sidabro, nes jis neturėjo vertės Saliamono dienomis. 11O 10 22 11O 10 22 91030 Karaliaus laivai drauge su Hiramo laivais kas treji metai grįždavo iš Taršišo ir atgabendavo aukso, sidabro, dramblio kaulo, beždžionių bei povų. 11O 10 23 11O 10 23 91040 Karalius Saliamonas savo turtais ir išmintimi pranoko visus žemės karalius. 11O 10 24 11O 10 24 91050 Visas pasaulis norėjo pamatyti Saliamoną ir išgirsti jo išmintį, kurią Dievas buvo įdėjęs į jo širdį. 11O 10 25 11O 10 25 91060 Kiekvienas atgabendavo dovanų: sidabrinių ir auksinių daiktų, rūbų, ginklų, kvepalų, žirgų ir mulų; taip buvo metai po metų. 11O 10 26 11O 10 26 91070 Saliamonas turėjo tūkstantį keturis šimtus kovos vežimų ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis buvo paskirstęs kovos vežimų miestuose ir pas save Jeruzalėje. 11O 10 27 11O 10 27 91080 Karalius padarė, kad sidabro Jeruzalėje buvo kaip akmenų ir kedrų kaip figmedžių, kurių gausiai auga slėniuose. 11O 10 28 11O 10 28 91090 Saliamonas parsigabendavo žirgų iš Egipto ir Kevės. Karaliaus pirkliai pirkdavo juos Kevėje už pinigus. 11O 10 29 11O 10 29 91100 Iš Egipto pirkdavo kovos vežimą už šešis šimtus šekelių sidabro, o žirgą­už šimtą penkiasdešimt. Taip pat jie pristatydavo žirgus visiems hetitų ir Sirijos karaliams. 11O 11 1 11O 11 1 91110 Karalius Saliamonas mylėjo daug svetimšalių moterų. Be faraono dukters, jis turėjo moabičių, amoničių, edomičių, sidoniečių, hetičių­ 11O 11 2 11O 11 2 91120 moterų iš tautų, apie kurias Viešpats buvo sakęs izraelitams: ‘‘Neveskite jų ir neleiskite savo dukterų už jų, nes jie tikrai nukreips jūsų širdis į savo dievus’‘. Tačiau Saliamonas įsimylėjo jas. 11O 11 3 11O 11 3 91130 Jis turėjo septynis šimtus žmonų ir tris šimtus sugulovių; ir jo žmonos nukreipė jo širdį. 11O 11 4 11O 11 4 91140 Saliamonui pasenus, jo žmonos nukreipė jo širdį į kitus dievus, ir jo širdis nebuvo tobula prieš Viešpatį, jo Dievą, kaip jo tėvo Dovydo širdis. 11O 11 5 11O 11 5 91150 Saliamonas sekė sidoniečių deivę Astartę ir amonitų pabaisą Milkomą. 11O 11 6 11O 11 6 91160 Saliamonas darė pikta Viešpaties akyse ir nesekė iki galo Viešpačiu, kaip jo tėvas Dovydas. 11O 11 7 11O 11 7 91170 Saliamonas pastatė ant kalno ties Jeruzale aukštumą Moabo pabaisai Chemošui ir amonitų pabaisai Molechui. 11O 11 8 11O 11 8 91180 Taip jis padarė visoms svetimšalėms savo žmonoms, kurios smilkydavo ir aukodavo savo dievams. 11O 11 9 11O 11 9 91190 Viešpats užsirūstino ant Saliamono, nes jis nusigręžė nuo savo Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris jam buvo pasirodęs du kartus 11O 11 10 11O 11 10 91200 ir įsakęs jam, kad nesektų paskui svetimus dievus. Bet jis nesilaikė Viešpaties įsakymo. 11O 11 11 11O 11 11 91210 Tada Viešpats tarė Saliamonui: ‘‘Kadangi tu taip pasielgei ir nesilaikei mano sandoros bei mano nuostatų, kuriuos tau daviau, tai Aš atimsiu iš tavęs karalystę ir ją atiduosiu tavo tarnui. 11O 11 12 11O 11 12 91220 Tačiau tau gyvam esant to nedarysiu dėl tavo tėvo Dovydo, bet atimsiu ją iš tavo sūnaus. 11O 11 13 11O 11 13 91230 Visos karalystės neatimsiu, vieną giminę duosiu tavo sūnui dėl savo tarno Dovydo ir dėl Jeruzalės, kurią išsirinkau’‘. 11O 11 14 11O 11 14 91240 Viešpats sukurstė Hadadą iš Edomo karaliaus giminės prieš Saliamoną. 11O 11 15 11O 11 15 91250 Kai Dovydas nugalėjo Edomą ir kariuomenės vadas Joabas laidojo žuvusius, Joabas išžudė visus vyrus Edome. 11O 11 16 11O 11 16 91260 Jis ten buvo pasilikęs šešis mėnesius su visu Izraeliu, kol išnaikino visus vyrus Edome. 11O 11 17 11O 11 17 91270 Tuo metu Hadadas su kai kuriais edomitais, jo tėvo tarnais, pabėgo iš Edomo, norėdami patekti į Egiptą. Tada Hadadas buvo dar vaikas. 11O 11 18 11O 11 18 91280 Iš Midiano jie atėjo į Paraną. Čia prie jų prisidėjo daugiau žmonių. Jie visi atėjo pas faraoną, Egipto karalių, kuris Hadadui davė namus, žemės ir aprūpinimą. 11O 11 19 11O 11 19 91290 Hadadas įsigijo tokį didelį faraono palankumą, kad tas leido jam vesti savo žmonos, karalienės Tachpenesės, seserį. 11O 11 20 11O 11 20 91300 Tachpenesės sesuo pagimdė sūnų Genubatą. Genubatas augo Tachpenesės priežiūroje faraono namuose drauge su faraono sūnumis. 11O 11 21 11O 11 21 91310 Kai Hadadas, būdamas Egipte, sužinojo, kad Dovydas ir kariuomenės vadas Joabas mirę, jis prašė faraoną: ‘‘Leisk man eiti į savo šalį’‘. 11O 11 22 11O 11 22 91320 Faraonas klausė jo: ‘‘Ko tau trūksta pas mane, kad nori grįžti į savo kraštą?’‘ Jis atsakė: ‘‘Nieko man netrūksta, bet išleisk mane’‘. 11O 11 23 11O 11 23 91330 Dievas sukėlė prieš jį ir kitą priešą Eljado sūnų Razoną, kuris buvo pabėgęs nuo savo valdovo Hadadezerio, Cobos karaliaus. 11O 11 24 11O 11 24 91340 Tas surinko būrį vyrų ir tapo jų vadu, kai Dovydas sumušė juos Coboje. Jis su vyrais nuėjo į Damaską, ten apsigyveno ir tapo Damasko karaliumi. 11O 11 25 11O 11 25 91350 Per visas Saliamono dienas jis buvo Izraelio priešas, jam kenkė ir nekentė jo lygiai taip pat, kaip Hadadas. 11O 11 26 11O 11 26 91360 Taip pat ir Nebato sūnus Jeroboamas, efraimitas iš Ceredos, Saliamono tarnas, kurio motina buvo našlė, vardu Ceruva, pakėlė savo ranką prieš karalių. 11O 11 27 11O 11 27 91370 Priežastis, dėl ko jis pakėlė savo ranką prieš karalių, buvo tokia: Saliamonas, statydamas Milojų, taisė savo tėvo Dovydo miesto sienas. 11O 11 28 11O 11 28 91380 Jeroboamas buvo sumanus vyras. Saliamonas, matydamas, kad jaunuolis išradingas, pavedė jam prižiūrėti visos Juozapo giminės darbą. 11O 11 29 11O 11 29 91390 Kartą Jeroboamas, išėjęs iš Jeruzalės, kelyje sutiko pranašą Ahiją iš Šilojo. Jis buvo apsisiautęs nauju apsiaustu. Juodu buvo vieni laukuose. 11O 11 30 11O 11 30 91400 Ahija, nutvėręs savo naują apsiaustą, suplėšė jį į dvyliką dalių 11O 11 31 11O 11 31 91410 ir tarė Jeroboamui: ‘‘Pasiimk dešimt dalių, nes Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš atimsiu karalystę iš Saliamono ir tau duosiu dešimt giminių, 11O 11 32 11O 11 32 91420 bet vieną giminę jam paliksiu dėl savo tarno Dovydo ir Jeruzalės miesto, kurį išsirinkau iš visų Izraelio giminių. 11O 11 33 11O 11 33 91430 Tai dėl to, kad jie paliko mane ir garbino sidoniečių deivę Astartę, Moabo dievą Chemošą bei amonitų dievą Milkomą, nevaikščiojo mano keliais, nedarė, kas teisinga mano akyse, ir nesilaikė mano nuostatų bei potvarkių, kaip jo tėvas Dovydas. 11O 11 34 11O 11 34 91440 Tačiau Aš neatimsiu karalystės iš jo rankos. Jį paliksiu valdovu, kol jis gyvas, dėl savo tarno Dovydo, kurį išsirinkau ir kuris laikėsi mano įsakymų bei nuostatų. 11O 11 35 11O 11 35 91450 Aš atimsiu karalystę iš Saliamono sūnaus ir tau duosiu dešimt giminių. 11O 11 36 11O 11 36 91460 Jo sūnui duosiu vieną giminę, kad visą laiką mano tarno Dovydo žiburys būtų priešais mane Jeruzalėje, kurią išsirinkau savo vardui. 11O 11 37 11O 11 37 91470 Tave paimsiu, ir tu karaliausi, kaip trokš tavo siela, ir būsi karaliumi visam Izraeliui. 11O 11 38 11O 11 38 91480 Jei paklusi mano įstatymams, vaikščiosi mano keliais, darysi, kas teisinga mano akivaizdoje, laikysiesi mano nuostatų ir įsakymų, kaip darė mano tarnas Dovydas, tai Aš būsiu su tavimi, tau pastatysiu tikrus namus, kaip pastačiau Dovydui, ir tau duosiu Izraelį. 11O 11 39 11O 11 39 91490 Tuo Aš pažeminsiu Dovydo palikuonis, tačiau ne visam laikui’ ‘‘. 11O 11 40 11O 11 40 91500 Saliamonas dėl to norėjo nužudyti Jeroboamą, bet Jeroboamas pabėgo į Egiptą pas karalių Šišaką ir pasiliko ten iki Saliamono mirties. 11O 11 41 11O 11 41 91510 Kiti Saliamono darbai ir jo poelgiai bei išmintis yra aprašyta Saliamono darbų knygoje. 11O 11 42 11O 11 42 91520 Saliamonas karaliavo visam Izraeliui Jeruzalėje keturiasdešimt metų. 11O 11 43 11O 11 43 91530 Saliamonas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste; jo sūnus Roboamas pradėjo karaliauti jo vietoje. 11O 12 1 11O 12 1 91540 Roboamas nuėjo į Sichemą, kur buvo susirinkę visi izraelitai paskelbti jį karaliumi. 11O 12 2 11O 12 2 91550 Nebato sūnus Jeroboamas, kuris buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono į Egiptą, išgirdo apie tai dar būdamas Egipte. 11O 12 3 11O 12 3 91560 Jie pasiuntė ir pasikvietė jį. Jeroboamas ir visas Izraelis atėjo ir kalbėjo Roboamui: 11O 12 4 11O 12 4 91570 ‘‘Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą. Dabar palengvink savo tėvo mums uždėtą naštą, tai mes tau tarnausime’‘. 11O 12 5 11O 12 5 91580 Jis jiems atsakė: ‘‘Eikite ir po trijų dienų sugrįžkite pas mane’‘. Ir žmonės nuėjo. 11O 12 6 11O 12 6 91590 Karalius Roboamas tarėsi su senesniaisiais, kurie stovėdavo priešais jo tėvą Saliamoną, kai jis dar buvo gyvas: ‘‘Patarkite man, ką atsakyti tautai’‘. 11O 12 7 11O 12 7 91600 Tie jam kalbėjo: ‘‘Jei šiandien būsi tarnas šitiems žmonėms, tarnausi jiems ir kalbėsi švelniais žodžiais, jie visados bus tavo tarnai’‘. 11O 12 8 11O 12 8 91610 Bet jis atmetė senesniųjų duotą patarimą ir tarėsi su jaunesniaisiais, kurie užaugo kartu su juo ir stovėjo priešais jį. 11O 12 9 11O 12 9 91620 Jis jiems tarė: ‘‘Ką jūs patariate man atsakyti šitiems žmonėms, kurie man kalbėjo: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?’‘ 11O 12 10 11O 12 10 91630 Jaunieji, kurie užaugo kartu su juo, jam kalbėjo: ‘‘Šitiems žmonėms, kurie tau sakė: ‘Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų, o tu jį mums palengvink’, taip atsakyk: ‘Mano mažasis pirštas storesnis už mano tėvo strėnas. 11O 12 11 11O 12 11 91640 Mano tėvas jums uždėjo sunkų jungą, bet aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš jus plaksiu dygliuotais rimbais’ ‘‘. 11O 12 12 11O 12 12 91650 Kai Jeroboamas ir visa tauta trečią dieną atėjo pas Roboamą, kaip karalius buvo paskyręs, sakydamas: ‘‘Sugrįžkite pas mane trečią dieną’‘, 11O 12 13 11O 12 13 91660 karalius, atmetęs senesniųjų patarimą, kalbėjo tautai griežtai, 11O 12 14 11O 12 14 91670 kaip patarė jaunieji: ‘‘Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš jus plaksiu dygliuotais rimbais’‘. 11O 12 15 11O 12 15 91680 Karalius nepaklausė tautos, nes tai buvo nuo Viešpaties, kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis kalbėjo per Ahiją iš Šilojo Nebato sūnui Jeroboamui. 11O 12 16 11O 12 16 91690 Izraelitai, pamatę, kad karalius nenori jų išklausyti, atsakė jam: ‘‘Mes neturime dalies Dovyde nei paveldėjimo Jesės sūnuje. Izraeli, į savo palapines! Dovydai, rūpinkis savo namais’‘. Ir Izraelis išsiskirstė į savo palapines. 11O 12 17 11O 12 17 91700 Izraelitams, gyvenantiems Judo miestuose, karaliavo Roboamas. 11O 12 18 11O 12 18 91710 Jis pasiuntė Adoramą, mokesčių rinkėją, pas izraelitus, bet jie užmušė jį akmenimis. Karalius Roboamas skubiai įšoko į vežimą ir pabėgo į Jeruzalę. 11O 12 19 11O 12 19 91720 Taip Izraelis atsiskyrė nuo Dovydo namų iki šios dienos. 11O 12 20 11O 12 20 91730 Visas Izraelis, išgirdęs, kad Jeroboamas grįžęs, pasikvietė jį į susirinkimą ir paskelbė jį viso Izraelio karaliumi. Niekas nebesekė Dovydo namais, išskyrus Judo giminę. 11O 12 21 11O 12 21 91740 Roboamas, sugrįžęs į Jeruzalę, surinko visus Judo ir Benjamino giminių vyrus, šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių rinktinių karių, karui su Izraeliu, kad sugrąžintų karalystę Roboamui, Saliamono sūnui. 11O 12 22 11O 12 22 91750 Bet Dievo žodis atėjo Dievo vyrui Šemajai: 11O 12 23 11O 12 23 91760 ‘‘Kalbėk Saliamono sūnui Roboamui, Judo karaliui, visiems Judo ir Benjamino namams ir likusiai tautai, sakydamas: 11O 12 24 11O 12 24 91770 ‘Taip sako Viešpats: ‘Neikite ir nekariaukite su savo broliais izraelitais. Kiekvienas grįžkite į savo namus, nes tai atėjo iš manęs’ ‘‘. Jie pakluso Viešpaties žodžiui ir grįžo, kaip Viešpats liepė. 11O 12 25 11O 12 25 91780 Jeroboamas pastatydino Sichemą Efraimo kalnyne ir ten apsigyveno. Iš ten išėjęs jis pastatė Penuelio miestą. 11O 12 26 11O 12 26 91790 Jeroboamas sakė savo širdyje: ‘‘Karalystė gali sugrįžti Dovydo namams. 11O 12 27 11O 12 27 91800 Jei šita tauta eis aukoti į Viešpaties namus Jeruzalėje, tai žmonių širdys atsigręš į jų valdovą, į Judo karalių Roboamą, ir jie, nužudę mane, sugrįš pas Judo karalių Roboamą’‘. 11O 12 28 11O 12 28 91810 Karalius pasitaręs padirbdino du auksinius veršius ir tarė tautai: ‘‘Per toli jums eiti į Jeruzalę. Izraeli, štai tavo dievai, kurie tave išvedė iš Egipto žemės’‘. 11O 12 29 11O 12 29 91820 Jis pastatė vieną Betelyje, o kitą­ Dane. 11O 12 30 11O 12 30 91830 Tai tapo nuodėme, nes tauta eidavo net į Daną jų garbinti. 11O 12 31 11O 12 31 91840 Jeroboamas pastatydino šventyklą aukštumose ir paskyrė kunigų iš žmonių, kurie nebuvo Levio sūnūs. 11O 12 32 11O 12 32 91850 Aštuntojo mėnesio penkioliktą dieną Jeroboamas paskelbė šventę, panašią į tą, kurią švęsdavo Jude, ir aukojo ant aukuro. Taip jis darė Betelyje aukodamas veršiams, kuriuos padirbdino, ir Betelio aukštumoms, kurias įrengė, paskyrė kunigus. 11O 12 33 11O 12 33 91860 Jis aukojo ant aukuro, kurį pastatė Betelyje, aštunto mėnesio penkioliktą dieną­dieną, kurią jis sumanė savo širdyje, ir paskelbė šventę izraelitams. Ir jis aukojo ant aukuro bei degino smilkalus. 11O 13 1 11O 13 1 91870 Viešpaties siųstas Dievo vyras atėjo iš Judo į Betelį, kai Jeroboamas stovėjo prie aukuro, norėdamas smilkyti. 11O 13 2 11O 13 2 91880 Jis šaukė prieš aukurą Viešpaties žodžius, sakydamas: ‘‘Aukure, aukure! Taip sako Viešpats: ‘Dovydo namams užgims sūnus, vardu Jozijas; jis aukos ant tavęs aukštumų kunigus, kurie čia smilko, ir žmonių kaulus sudegins ant tavęs’ ‘‘. 11O 13 3 11O 13 3 91890 Ir jis davė ženklą tą dieną, sakydamas: ‘‘Jūs matysite ženklą, kad Viešpats tikrai taip kalbėjo. Štai aukuras sugrius ir pelenai išbyrės’‘. 11O 13 4 11O 13 4 91900 Karalius Jeroboamas, išgirdęs Dievo vyro žodžius, kuriuos jis kalbėjo prieš aukurą Betelyje, ištiesė savo ranką ir liepė suimti jį. Jo ranka, kurią jis buvo ištiesęs, padžiūvo ir jis nebegalėjo jos prie savęs pritraukti. 11O 13 5 11O 13 5 91910 Aukuras sugriuvo ir pelenai išbyrėjo pagal ženklą, kurį Dievo vyras buvo paskelbęs nuo Viešpaties. 11O 13 6 11O 13 6 91920 Tada karalius tarė Dievo vyrui: ‘‘Maldauk Viešpatį, savo Dievą, kad mano ranka būtų atstatyta’‘. Dievo vyras meldėsi, ir karaliaus ranka buvo atstatyta ir pasidarė, kokia buvo anksčiau. 11O 13 7 11O 13 7 91930 Karalius sakė Dievo vyrui: ‘‘Eime pas mane į namus pasistiprinti, ir aš tau atsilyginsiu’‘. 11O 13 8 11O 13 8 91940 Dievo vyras atsakė karaliui: ‘‘Jei man duotum pusę savo namų, aš neičiau su tavimi, nevalgyčiau duonos ir negerčiau vandens šitoje vietoje, 11O 13 9 11O 13 9 91950 nes Viešpats man taip įsakė: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti keliu, kuriuo atėjai’ ‘‘. 11O 13 10 11O 13 10 91960 Taip jis nuėjo kitu keliu ir negrįžo tuo, kuriuo atėjo į Betelį. 11O 13 11 11O 13 11 91970 Betelyje gyveno senas pranašas. Jo sūnūs parėję pasakojo jam viską, ką Dievo vyras buvo padaręs tą dieną Betelyje ir ką jis kalbėjo karaliui. 11O 13 12 11O 13 12 91980 Tada tėvas klausė: ‘‘Kuriuo keliu jis nuėjo?’‘ Sūnūs parodė kelią, kuriuo nuėjo Dievo vyras. 11O 13 13 11O 13 13 91990 Tėvas liepė pabalnoti asilą. Jie pabalnojo asilą, ir jis užsėdęs 11O 13 14 11O 13 14 92000 nujojo paskui Dievo vyrą. Radęs jį sėdintį po ąžuolu, klausė: ‘‘Ar tu esi Dievo vyras, atėjęs iš Judo?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taip, aš’‘. 11O 13 15 11O 13 15 92010 Tuomet jis sakė: ‘‘Eime pas mane į namus ir užvalgyk duonos’‘. 11O 13 16 11O 13 16 92020 Jis atsakė: ‘‘Negaliu grįžti su tavimi, nei valgyti duonos, nei gerti vandens su tavimi šioje vietoje, 11O 13 17 11O 13 17 92030 nes man Viešpaties pasakyta: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti tuo keliu, kuriuo atėjai’ ‘‘. 11O 13 18 11O 13 18 92040 Jis sakė jam: ‘‘Aš irgi esu pranašas kaip ir tu; angelas kalbėjo man Viešpaties žodžius, sakydamas: ‘Parsivesk jį į savo namus, kad jis galėtų valgyti ir gerti’ ‘‘. Bet jis jam melavo. 11O 13 19 11O 13 19 92050 Jie sugrįžo, valgė duonos ir gėrė vandens jo namuose. 11O 13 20 11O 13 20 92060 Jiems tebesėdint prie stalo, Viešpaties žodis atėjo pranašui, kuris buvo jį parsivedęs. 11O 13 21 11O 13 21 92070 Ir jis šaukė Dievo vyrui, kuris buvo atėjęs iš Judo: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Kadangi neklausei Viešpaties ir nesilaikei įsakymo, kurį tau davė Viešpats, tavo Dievas, 11O 13 22 11O 13 22 92080 bet sugrįžai ir valgei duonos bei gėrei vandens vietoje, apie kurią Jis tau kalbėjo, kad nevalia joje nei duonos valgyti, nei vandens gerti, tavo lavonas nebus palaidotas tavo tėvų kape’ ‘‘. 11O 13 23 11O 13 23 92090 Kai tas pavalgė ir atsigėrė, jis pabalnojo asilą pranašui, kurį buvo parsivedęs. 11O 13 24 11O 13 24 92100 Jam keliaujant, jį sutiko liūtas ir nužudė. Jo lavonas gulėjo ant kelio, o asilas stovėjo šalia jo; taip pat ir liūtas stovėjo šalia lavono. 11O 13 25 11O 13 25 92110 Žmonės praeidami ant kelio matė gulintį lavoną ir liūtą, stovintį šalia lavono. Atėję į miestą, kuriame gyveno senasis pranašas, pasakojo, ką buvo matę. 11O 13 26 11O 13 26 92120 Tai išgirdęs, pranašas, kuris jį buvo sugrąžinęs iš kelio, tarė: ‘‘Tai Dievo vyras, kuris buvo nepaklusnus Viešpaties žodžiui; todėl Viešpats jį atidavė liūtui, kuris jį sudraskė ir nužudė, kaip Viešpats buvo jam kalbėjęs’‘. 11O 13 27 11O 13 27 92130 Savo sūnums jis tarė: ‘‘Pabalnokite man asilą’‘. Ir jie pabalnojo. 11O 13 28 11O 13 28 92140 Nuvykęs jis rado lavoną, gulintį ant kelio, ir asilą su liūtu, stovinčius šalia lavono. Liūtas nelietė nei lavono, nei asilo. 11O 13 29 11O 13 29 92150 Pranašas pakėlė Dievo vyro lavoną, uždėjo jį ant asilo ir pargabeno atgal į miestą, kad apraudotų jį ir palaidotų. 11O 13 30 11O 13 30 92160 Jis paguldė lavoną į savo paties kapą ir raudojo: ‘‘Ak, mano broli!’‘ 11O 13 31 11O 13 31 92170 Jį palaidojęs, jis tarė savo sūnums: ‘‘Kai numirsiu, palaidokite mane kape, kuriame palaidotas Dievo vyras; šalia jo kaulų padėkite mano kaulus, 11O 13 32 11O 13 32 92180 nes žodis, kurį jis, Viešpačiui įsakius, šaukė prieš aukurą Betelyje ir prieš visas Samarijos miestų aukštumas, tikrai išsipildys’‘. 11O 13 33 11O 13 33 92190 Po viso to Jeroboamas neatsisakė savo pikto kelio, bet toliau skyrė kunigus aukštumoms iš prasčiausių žmonių. Kas norėdavo, tą jis įšventindavo aukštumų kunigu. 11O 13 34 11O 13 34 92200 Tai buvo Jeroboamo namų nuodėmė, ir jie buvo sunaikinti bei pašalinti nuo žemės paviršiaus. 11O 14 1 11O 14 1 92210 Tuo metu Jeroboamo sūnus Abija susirgo. 11O 14 2 11O 14 2 92220 Jeroboamas tarė savo žmonai: ‘‘Persirenk, kad neatpažintų, jog esi Jeroboamo žmona, ir eik į Šilojų. Ten gyvena pranašas Ahija, kuris pasakė, kad aš tapsiu šitos tautos karaliumi. 11O 14 3 11O 14 3 92230 Pasiimk dešimt duonos kepalų, pyragaičių bei medaus ąsotį ir eik pas jį. Jis pasakys, kas atsitiks vaikui’‘. 11O 14 4 11O 14 4 92240 Jeroboamo žmona taip ir padarė. Ji nuėjo į Šilojų pas Ahiją. Ahija nebematė dėl senatvės. 11O 14 5 11O 14 5 92250 Ir Viešpats pasakė Ahijai: ‘‘Ateina Jeroboamo žmona sužinoti iš tavęs apie savo sūnų, kuris serga. Aš pasakysiu, ką jai sakyti. Nes atėjusi ji dėsis kita moterimi’‘. 11O 14 6 11O 14 6 92260 Kai Ahija išgirdo įeinančios žingsnius, jis tarė: ‘‘Įeik, Jeroboamo žmona! Kodėl dediesi esanti kita? Turiu tau blogų žinių. 11O 14 7 11O 14 7 92270 Pasakyk Jeroboamui, kad Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš tave išaukštinau ir paskyriau kunigaikščiu savo tautai, Izraeliui. 11O 14 8 11O 14 8 92280 Atėmęs karalystę iš Dovydo namų, ją tau daviau. Bet tu nebuvai kaip mano tarnas Dovydas, kuris laikėsi mano įsakymų ir sekė mane visa savo širdimi, darydamas tai, kas buvo teisinga mano akyse. 11O 14 9 11O 14 9 92290 Tu elgeisi blogiau už visus, pirma tavęs buvusius, pasidirbdinai kitų dievų ir lietų atvaizdų, sukėlei mano pyktį ir atsukai man nugarą. 11O 14 10 11O 14 10 92300 Todėl aš bausiu Jeroboamo namus ir išnaikinsiu visus Jeroboamo vyrus, laisvus ir pavergtuosius, išvalysiu Jeroboamo namus, kaip žmogus išvalo mėšlą, kol nė vieno nebeliks. 11O 14 11 11O 14 11 92310 Kas iš Jeroboamo mirs mieste, tą suės šunys, kas mirs lauke, tą les padangių paukščiai, nes taip pasakė Viešpats’. 11O 14 12 11O 14 12 92320 O tu eik namo. Tau įžengus į miestą, vaikas mirs. 11O 14 13 11O 14 13 92330 Jį apraudos visas Izraelis ir palaidos. Jis vienintelis iš Jeroboamo bus palaidotas kape, nes tik jis patiko Viešpačiui, Izraelio Dievui, iš Jeroboamo namų. 11O 14 14 11O 14 14 92340 Viešpats pakels Izraeliui karalių, kuris sunaikins Jeroboamo namus tą dieną ir netgi dabar. 11O 14 15 11O 14 15 92350 Viešpats ištiks Izraelį, kad jis siūbuos kaip nendrė vandenyje; išraus Izraelį iš šitos geros žemės, kurią Jis davė jų tėvams ir išsklaidys juos anapus upės dėl to, kad jie pasidarė alkų, sukeldami Viešpaties pyktį. 11O 14 16 11O 14 16 92360 Jis apleis Izraelį dėl Jeroboamo nuodėmių, nes jis pats nusidėjo ir įvedė Izraelį į nuodėmę’‘. 11O 14 17 11O 14 17 92370 Jeroboamo žmona sugrįžo į Tircą. Jai įžengus į namus, berniukas mirė. 11O 14 18 11O 14 18 92380 Jis buvo palaidotas, ir visas Izraelis apraudojo jį, kaip paskelbė Viešpats per savo tarną pranašą Ahiją. 11O 14 19 11O 14 19 92390 Visi kiti Jeroboamo darbai, kaip jis kariavo ir karaliavo, yra surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 11O 14 20 11O 14 20 92400 Jeroboamas valdė Izraelį dvidešimt dvejus metus. Jam mirus, jo vietą užėmė jo sūnus Nadabas. 11O 14 21 11O 14 21 92410 Saliamono sūnus Roboamas karaliavo Jude. Pradėdamas valdyti kraš-tą, jis buvo keturiasdešimt vienerių metų amžiaus. Septyniolika metų jis karaliavo Jeruzalėje, mieste, kurį Viešpats išsirinko iš visų Izraelio giminių. Jo motina buvo amonitė Naama. 11O 14 22 11O 14 22 92420 Judo žmonės darė pikta Viešpaties akyse, sukeldami Jo pavydą savo nuodėmėmis, kurios buvo sunkesnės, negu jų tėvų. 11O 14 23 11O 14 23 92430 Jie įrengė sau aukštumas, pasistatė atvaizdus, pasidarė alkus ant kiekvienos aukštos kalvos ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu. 11O 14 24 11O 14 24 92440 Krašte buvo ir iškrypėlių. Jie darė visus bjaurius darbus tautų, kurias Viešpats išnaikino prieš Izraeliui užimant kraštą. 11O 14 25 11O 14 25 92450 Penktaisiais karaliaus Roboamo valdymo metais Egipto karalius Šišakas atėjęs užpuolė Jeruzalę, 11O 14 26 11O 14 26 92460 paėmė Viešpaties namų bei karaliaus namų turtus ir viską išvežė. Jis paėmė ir visus Saliamono padirbdintus auksinius skydus. 11O 14 27 11O 14 27 92470 Karalius Roboamas padirbdino jų vietoje varinių skydų ir juos pavedė karaliaus namų sargybos viršininkams. 11O 14 28 11O 14 28 92480 Sargybiniai juos nešdavo karaliui einant į Viešpaties namus; po to juos padėdavo atgal į sargybinių patalpą. 11O 14 29 11O 14 29 92490 Visi kiti Roboamo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 11O 14 30 11O 14 30 92500 Karas tarp Roboamo ir Jeroboamo tęsėsi per visas jų dienas. 11O 14 31 11O 14 31 92510 Roboamas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste. Jo motina buvo amonitė Naama. Jo sūnus Abijamas karaliavo jo vietoje. 11O 15 1 11O 15 1 92520 Aštuonioliktaisiais karaliaus Jeroboamo, Nebato sūnaus, valdymo metais Abijamas pradėjo karaliauti Jude. 11O 15 2 11O 15 2 92530 Trejus metus jis valdė Judą, gyvendamas Jeruzalėje. Jo motina buvo Abšalomo duktė Maaka. 11O 15 3 11O 15 3 92540 Abijamas vaikščiojo visose savo tėvo nuodėmėse, kurias tas darė iki jo. Jo širdis nebuvo tobula prieš Viešpatį, jo Dievą, kaip jo tėvo Dovydo širdis. 11O 15 4 11O 15 4 92550 Tačiau Dovydo dėlei Viešpats, jo Dievas, davė jam žiburį Jeruzalėje, pakeldamas jo sūnų po jo ir įtvirtindamas Jeruzalę. 11O 15 5 11O 15 5 92560 Nes Dovydas darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse ir nenukrypo nuo viso to, ką Jis įsakė, per visas savo dienas, išskyrus atsitikimą su hetitu Ūrija. 11O 15 6 11O 15 6 92570 Karas tarp Roboamo ir Jeroboamo tęsėsi per visas jo gyvenimo dienas. 11O 15 7 11O 15 7 92580 Visi kiti Abijamo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje. Tarp Abijamo ir Jeroboamo vyko karas. 11O 15 8 11O 15 8 92590 Abijamas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Dovydo mieste, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Asa. 11O 15 9 11O 15 9 92600 Dvidešimtaisiais Izraelio karaliaus Jeroboamo valdymo metais Judą pradėjo valdyti karalius Asa. 11O 15 10 11O 15 10 92610 Keturiasdešimt vienerius metus jis karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo Abšalomo duktė Maaka. 11O 15 11 11O 15 11 92620 Asa darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip jo tėvas Dovydas. 11O 15 12 11O 15 12 92630 Jis pašalino iš krašto iškrypėlius ir visus stabus, kuriuos buvo padarę jo tėvai. 11O 15 13 11O 15 13 92640 Net savo motiną Maaką jis pašalino iš karalienės vietos, nes ji buvo padirbdinusi giraitėje stabą, kurį Asa sukapojo ir sudegino Kidrono slėnyje. 11O 15 14 11O 15 14 92650 Bet aukštumų jis nepanaikino. Tačiau Asos širdis buvo tobula prieš Viešpatį per visas jo dienas. 11O 15 15 11O 15 15 92660 Jis atnešė į Viešpaties namus savo tėvo ir savo paskirtas dovanas: sidabro, aukso ir indų. 11O 15 16 11O 15 16 92670 Karas tarp Asos ir Izraelio karaliaus Baašos tęsėsi per visas jų dienas. 11O 15 17 11O 15 17 92680 Izraelio karalius Baaša išėjo prieš Judą ir statė Ramą, kad niekam neleistų įeiti ar išeiti iš Asos, Judo karaliaus. 11O 15 18 11O 15 18 92690 Tuomet Asa, paėmęs visą sidabrą ir auksą, likusį Viešpaties namų ir karaliaus namų ižde, pasiuntė per savo tarnus į Damaską Sirijos karaliui Ben Hadadui, Hezjono sūnaus Tabrimono sūnui, sakydamas: 11O 15 19 11O 15 19 92700 ‘‘Padarykime sąjungą tarp manęs ir tavęs, kaip buvo tarp mūsų tėvų. Siunčiu tau dovanų sidabro ir aukso ir prašau: sulaužyk sąjungą su Izraelio karaliumi Baaša, kad jis atsitrauktų nuo manęs’‘. 11O 15 20 11O 15 20 92710 Ben Hadadas paklausė karaliaus Asos ir pasiuntė savo kariuomenės vadus prieš Izraelio miestus, ir užėmė Ijoną, Daną, Abel Bet Maachą, visą Kinerotą ir Naftalio kraštą. 11O 15 21 11O 15 21 92720 Baasa, tai išgirdęs, liovėsi statyti Ramą ir sugrįžo į Tircą. 11O 15 22 11O 15 22 92730 Karalius Asa sušaukė visą Judą, nieko neaplenkdamas, ir jie paėmė Ramos akmenis bei rąstus, kuriuos buvo pastatęs Baaša, ir jais karalius Asa sutvirtino Benjamino Gebą bei Micpą. 11O 15 23 11O 15 23 92740 Visi kiti Asos darbai, jo galybė, miestai, kuriuos jis pastatė, yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje. Senatvėje jo kojos buvo nesveikos. 11O 15 24 11O 15 24 92750 Asa užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste. Jo sūnus Juozapatas pradėjo karaliauti jo vietoje. 11O 15 25 11O 15 25 92760 Jeroboamo sūnus Nadabas pradėjo karaliauti Izraelyje antraisiais karaliaus Asos valdymo metais ir karaliavo dvejus metus. 11O 15 26 11O 15 26 92770 Jis darė pikta Viešpaties akyse, vaikščiojo savo tėvo keliais ir jo nuodėmėje, į kurią tas įtraukė Izraelį. 11O 15 27 11O 15 27 92780 Ahijos sūnus Baaša iš Isacharo giminės surengė sąmokslą prieš Nadabą ir jį nužudė Gibetone, kuris priklausė filistinams, tuo metu, kai Nadabas su visa kariuomene buvo apgulęs Gibetoną. 11O 15 28 11O 15 28 92790 Tai įvyko trečiaisiais Judo karaliaus Asos valdymo metais, ir tuomet Baaša užėmė Nadabo sostą. 11O 15 29 11O 15 29 92800 Tapęs karaliumi, jis išžudė visą Jeroboamo giminę ir nepaliko gyvo nė vieno pagal Viešpaties žodžius, kurie buvo paskelbti per Jo tarną Ahiją iš Šilojo. 11O 15 30 11O 15 30 92810 Tai įvyko dėl Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis nusidėjo ir į kurias įtraukė Izraelį, sukeldamas Viešpaties, Izraelio Dievo, rūstybę. 11O 15 31 11O 15 31 92820 Visi kiti Nadabo darbai yra surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 11O 15 32 11O 15 32 92830 Karas tarp Asos ir Izraelio karaliaus Baašos truko per visas jų dienas. 11O 15 33 11O 15 33 92840 Trečiaisiais Judo karaliaus Asos valdymo metais Ahijos sūnus Baaša pradėjo karaliauti Izraeliui Tircoje ir karaliavo dvidešimt ketverius metus. 11O 15 34 11O 15 34 92850 Jis darė pikta Viešpaties akyse ir vaikščiojo Jeroboamo keliais ir jo nuodėmėje, į kurią tas įtraukė Izraelį. 11O 16 1 11O 16 1 92860 Viešpats kalbėjo Hananio sūnui Jehuvui apie Baašą: 11O 16 2 11O 16 2 92870 ‘‘Aš tave pakėliau iš dulkių, išaukštinau ir padariau kunigaikščiu Izraelio tautai, o tu vaikščiojai Jeroboamo keliu ir įtraukei į nuodėmę mano tautą Izraelį, sukeldamas mano pyktį jų nusikaltimais. 11O 16 3 11O 16 3 92880 Aš atimsiu Baašos palikuonis ir jo namų palikuonis; su jo namais padarysiu taip, kaip padariau su Nebato sūnaus Jeroboamo namais. 11O 16 4 11O 16 4 92890 Kas iš Baašos mirs mieste, tą suės šunys, o kas mirs lauke, tą les padangių paukščiai’‘. 11O 16 5 11O 16 5 92900 Visi kiti Baašos darbai, jo veikla ir jo galybė yra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 11O 16 6 11O 16 6 92910 Baaša užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Tircoje, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Ela. 11O 16 7 11O 16 7 92920 Viešpats kalbėjo per pranašą Jehuvą, Hananio sūnų, prieš Baašą ir jo namus už tai, kad jis darė pikta Viešpaties akivaizdoje, sukeldamas Jo pyktį savo darbais, kaip Jeroboamo namai, ir dėl to, kad išžudė juos. 11O 16 8 11O 16 8 92930 Dvidešimt šeštaisiais Judo karaliaus Asos metais Baašos sūnus Ela tapo Izraelio karaliumi Tircoje ir valdė dvejus metus. 11O 16 9 11O 16 9 92940 Zimris, pusės kovos vežimų viršininkas, sukėlė maištą prieš jį. Elai puotaujant Tircoje pas Arcą, kuris buvo karaliaus rūmų prievaizdas, 11O 16 10 11O 16 10 92950 Zimris įėjo ir jį nužudė dvidešimt septintais Judo karaliaus Asos metais ir karaliavo jo vietoje. 11O 16 11 11O 16 11 92960 Tapęs karaliumi, Zimris išžudė visus Baašos namus ir nepaliko gyvo nei vieno vyro, nei giminaičių, nei draugų. 11O 16 12 11O 16 12 92970 Taip Zimris sunaikino Baašos namus pagal Viešpaties žodį, kurį Jis kalbėjo prieš Baašą per pranašą Jehuvą. 11O 16 13 11O 16 13 92980 Visa tai įvyko dėl visų Baašos ir jo sūnaus Elos nuodėmių, kurias jie darė ir į kurias įtraukė Izraelį, sukeldami Viešpaties, Izraelio Dievo, pyktį savo tuštybėmis. 11O 16 14 11O 16 14 92990 Visi kiti Elos darbai ir veikla yra surašyta Izraelio karalių metraščių knygoje. 11O 16 15 11O 16 15 93000 Dvidešimt septintaisiais Judo karaliaus Asos metais Zimris karaliavo Izraelyje, Tircoje, septynias dienas. Žmonės tuo laiku buvo apsupę Gibetoną, priklausantį filistinams. 11O 16 16 11O 16 16 93010 Sužinoję, kad Zimris sukėlė maištą ir nužudė karalių Elą, jie tą pačią dieną išrinko Izraelio karaliumi kariuomenės vadą Omrį. 11O 16 17 11O 16 17 93020 Omris su visu Izraeliu ėjo iš Gibetono ir apgulė Tircą. 11O 16 18 11O 16 18 93030 Zimris, matydamas, kad miestas paimtas, nuėjo į karaliaus namus, juos padegė ir žuvo liepsnose 11O 16 19 11O 16 19 93040 dėl savo nuodėmių, kuriomis nusidėjo, darydamas pikta Viešpaties akivaizdoje ir vaikščiodamas Jeroboamo keliais ir jo nuodėmėje, kurią šis padarė, įtraukdamas Izraelį į nuodėmę. 11O 16 20 11O 16 20 93050 Visi kiti Zimrio darbai ir jo sąmokslas prieš karalių yra surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 11O 16 21 11O 16 21 93060 Tada Izraelio tauta suskilo: pusė tautos palaikė Ginato sūnų Tibnį, norėdami paskelbti jį karaliumi, o kita pusė­Omrį. 11O 16 22 11O 16 22 93070 Žmonės, palaikę Omrį, laimėjo prieš tuos, kurie sekė Tibnį, Ginato sūnų. Tibnis mirė, o Omris tapo karaliumi. 11O 16 23 11O 16 23 93080 Trisdešimt pirmaisiais Judo karaliaus Asos metais Omris pradėjo valdyti Izraelį ir karaliavo dvylika metų. Tircoje jis karaliavo šešerius metus. 11O 16 24 11O 16 24 93090 Jis nupirko iš Šemero Samarijos kalną už du talentus sidabro, pastatė miestą, jį sutvirtino ir pavadino Samarija, buvusio savininko Šemero vardu. 11O 16 25 11O 16 25 93100 Omris darė pikta Viešpaties akivaizdoje, elgdamasis blogiau už visus savo pirmtakus. 11O 16 26 11O 16 26 93110 Jis vaikščiojo Nebato sūnaus Jeroboamo keliais ir jo nuodėmėje, į kurią tas įtraukė Izraelį, kad sukeltų Viešpaties, Izraelio Dievo, pyktį savo tuštybėmis. 11O 16 27 11O 16 27 93120 Visi kiti Omrio darbai ir jo galia, kurią jis parodė, yra surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 11O 16 28 11O 16 28 93130 Karalius Omris užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Samarijoje. Jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Ahabas. 11O 16 29 11O 16 29 93140 Omrio sūnus Ahabas pradėjo karaliauti Izraelyje trisdešimt aštuntaisiais Judo karaliaus Asos metais ir karaliavo Samarijoje dvidešimt dvejus metus. 11O 16 30 11O 16 30 93150 Ahabas, Omrio sūnus, darė pikta Viešpaties akivaizdoje labiau už visus savo pirmtakus. 11O 16 31 11O 16 31 93160 Negana to, kad jis vaikščiojo Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmėje, jis dar vedė sidoniečių karaliaus Etbaalo dukterį Jezabelę ir tarnavo Baalui bei garbino jį. 11O 16 32 11O 16 32 93170 Jis pastatė Samarijoje Baalo namus ir juose aukurą Baalui. 11O 16 33 11O 16 33 93180 Ahabas dar įrengė alką. Ahabas labiau negu visi prieš jį buvę Izraelio karaliai darė tai, kas sukėlė Viešpaties pyktį. 11O 16 34 11O 16 34 93190 Ahabui valdant, Hielis iš Betelio atstatė Jerichą. Jis padėjo jo pamatus ant savo pirmagimio Abiramo ir įstatė vartus ant jauniausiojo sūnaus Segubo, kaip buvo paskelbęs Viešpats per Nūno sūnų Jozuę. 11O 17 1 11O 17 1 93200 Elijas iš Gileado Tišbos tarė Ahabui: ‘‘Kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuriam aš tarnauju, ateinančiais metais nebus nei rasos, nei lietaus, nebent man paliepus’‘. 11O 17 2 11O 17 2 93210 Viešpats kalbėjo jam, sakydamas: 11O 17 3 11O 17 3 93220 ‘‘Eik iš čia ir pasislėpk prie Kerito upelio priešais Jordaną. 11O 17 4 11O 17 4 93230 Gerk iš upelio, o varnams Aš įsakiau aprūpinti tave maistu’‘. 11O 17 5 11O 17 5 93240 Jis nuėjo ir darė, ką Viešpats buvo jam įsakęs. Jis apsistojo prie Kerito upelio priešais Jordaną. 11O 17 6 11O 17 6 93250 Varnai atnešdavo jam duonos ir mėsos kas rytą ir vakarą, o iš upelio jis atsigerdavo. 11O 17 7 11O 17 7 93260 Po kurio laiko upelis išdžiūvo, nes krašte nebuvo lietaus. 11O 17 8 11O 17 8 93270 Viešpats kalbėjo jam, sakydamas: 11O 17 9 11O 17 9 93280 ‘‘Eik į Sareptą Sidono krašte ir ten pasilik. Aš įsakiau vienai našlei aprūpinti tave’‘. 11O 17 10 11O 17 10 93290 Jis nuėjo į Sareptą. Prie miesto vartų jis pamatė našlę, rankiojančią malkas. Elijas kreipėsi į ją: ‘‘Atnešk man truputį vandens atsigerti’‘. 11O 17 11 11O 17 11 93300 Jai einant, jis dar šūktelėjo: ‘‘Atnešk ir duonos kąsnelį!’‘ 11O 17 12 11O 17 12 93310 Ji atsakė: ‘‘Kaip gyvas Viešpats, tavo Dievas, nieko neturiu, tik saują miltų statinaitėje ir truputį aliejaus puodelyje. Štai renku truputį malkų. Parėjusi paruošiu sau ir savo sūnui valgį ir, suvalgę jį, numirsime’‘. 11O 17 13 11O 17 13 93320 Elijas jai atsakė: ‘‘Nebijok! Parėjus padaryk, kaip sakei, tik iškepk man pirma mažą paplotėlį ir atnešk jį man, o sau ir sūnui paskui padarysi. 11O 17 14 11O 17 14 93330 Nes Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Miltai statinaitėje nesibaigs ir puodelyje aliejaus nesumažės iki tos dienos, kol Viešpats žemei duos lietaus’ ‘‘. 11O 17 15 11O 17 15 93340 Parėjusi namo, ji padarė, kaip Elijas sakė. Ir valgė ji, jis ir jos namai kasdien. 11O 17 16 11O 17 16 93350 Statinaitėje miltai nesibaigė ir aliejaus puodelyje nesumažėjo, kaip Viešpats pasakė per Eliją. 11O 17 17 11O 17 17 93360 Po to susirgo tos moters, šeimininkės, sūnus. Jo liga buvo tokia sunki, kad jis liovėsi kvėpavęs. 11O 17 18 11O 17 18 93370 Tuomet ji tarė Elijui: ‘‘Kas man ir tau, Dievo vyre? Ar tu atėjai priminti mano kaltes ir numarinti mano sūnų?’‘ 11O 17 19 11O 17 19 93380 Jis jai atsakė: ‘‘Duok man savo sūnų’‘. Paėmęs jį iš jos, užnešė į aukštutinį kambarį, kuriame gyveno, ir paguldė savo lovoje. 11O 17 20 11O 17 20 93390 Jis šaukėsi Viešpaties, sakydamas: ‘‘Viešpatie, mano Dieve, argi našlei, pas kurią aš gyvenu, Tu siųsi nelaimę, numarindamas jos sūnų?’‘ 11O 17 21 11O 17 21 93400 Po to jis tris kartus išsitiesė ant vaiko ir meldėsi: ‘‘Viešpatie, mano Dieve, meldžiu, tesugrįžta šio vaiko siela pas jį’‘. 11O 17 22 11O 17 22 93410 Viešpats išklausė Elijo maldą, vaiko siela sugrįžo pas jį, ir jis atgijo. 11O 17 23 11O 17 23 93420 Elijas, paėmęs vaiką, jį nuvedė iš aukštutinio kambario žemyn ir, atiduodamas jo motinai, tarė: ‘‘Žiūrėk, tavo sūnus gyvas!’‘ 11O 17 24 11O 17 24 93430 Moteris atsakė Elijui: ‘‘Dabar žinau, kad tu esi Dievo vyras ir kad Viešpaties žodis tavo lūpose yra tiesa’‘. 11O 18 1 11O 18 1 93440 Trečiaisiais metais Viešpats vėl kalbėjo Elijui: ‘‘Eik ir pasirodyk Ahabui; Aš duosiu lietaus žemei’‘. 11O 18 2 11O 18 2 93450 Elijas išėjo pas Ahabą. Samarijoje buvo didelis badas. 11O 18 3 11O 18 3 93460 Ahabas pasišaukė Abdiją, rūmų valdytoją, kuris buvo labai dievobaimingas žmogus. 11O 18 4 11O 18 4 93470 Jezabelei naikinant Viešpaties pranašus, Abdijas paslėpė šimtą pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir aprūpino juos duona bei vandeniu. 11O 18 5 11O 18 5 93480 Ahabas tarė rūmų valdytojui Abdijui: ‘‘Eikime per kraštą ir apžiūrėkime vandens šaltinius ir upelius: gal rasime žolės žirgams ir mulams, kad neprarastume visų gyvulių’‘. 11O 18 6 11O 18 6 93490 Jie pasidalino kraštą, kur kiekvienas eis. Ahabas ėjo vienu keliu, o Abdijas kitu. 11O 18 7 11O 18 7 93500 Abdijas keliaudamas netikėtai sutiko Eliją. Jį atpažinęs, jis puolė ant kelių ir tarė: ‘‘Ar tai tu, Elijau, mano viešpatie?’‘ 11O 18 8 11O 18 8 93510 Tas jam atsakė: ‘‘Aš. Eik ir pasakyk savo valdovui: ‘Elijas čia’ ‘‘. 11O 18 9 11O 18 9 93520 Jis sakė: ‘‘Kuo nusidėjau, kad tu atiduodi savo tarną Ahabui nužudyti? 11O 18 10 11O 18 10 93530 Kaip gyvas Viešpats, tavo Dievas, nėra tautos nė karalystės, kur mano valdovas nebūtų siuntęs tavęs ieškoti. O atsakius: ‘Jo čia nėra’, jis prisaikdindavo tą karalystę ar tautą, kad tu nerastas. 11O 18 11 11O 18 11 93540 O dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’. 11O 18 12 11O 18 12 93550 Man nuėjus, Viešpaties Dvasia nuneš tave į man nežinomą vietą. Kai aš kalbėsiu Ahabui ir jis tavęs neras, jis nužudys mane, nors tavo tarnas bijo Viešpaties nuo pat savo jaunystės. 11O 18 13 11O 18 13 93560 Argi nebuvo pranešta mano viešpačiui, ką aš, Jezabelei žudant Dievo pranašus, padariau, kaip paslėpiau šimtą Viešpaties pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir juos aprūpinau duona bei vandeniu? 11O 18 14 11O 18 14 93570 O dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’. Juk jis mane nužudys’‘. 11O 18 15 11O 18 15 93580 Elijas atsakė: ‘‘Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam aš tarnauju, šiandien Ahabui pasirodysiu’‘. 11O 18 16 11O 18 16 93590 Abdijas nuėjo pasitikti Ahabo ir pasakė jam. Tada Ahabas nuėjo sutikti Eliją. 11O 18 17 11O 18 17 93600 Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: ‘‘Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?’‘ 11O 18 18 11O 18 18 93610 Elijas atsakė: ‘‘Ne aš varginu Izraelį, bet tu ir tavo tėvo namai, nes apleidote Viešpaties įsakymus ir sekate Baalą 11O 18 19 11O 18 19 93620 Dabar surink prie manęs visą Izraelį ant Karmelio kalno, taip pat keturis šimtus penkiasdešimt Baalo ir keturis šimtus alkų pranašų, valgančių nuo Jezabelės stalo’‘. 11O 18 20 11O 18 20 93630 Ahabas surinko visus izraelitus ir pranašus ant Karmelio kalno. 11O 18 21 11O 18 21 93640 Elijas, atsistojęs prieš juos, tarė: ‘‘Ar ilgai jūs svyruosite? Jei Viešpats yra Dievas, sekite Jį, o jei Baalas, sekite Baalą’‘. Tauta neatsakė nė žodžio. 11O 18 22 11O 18 22 93650 Elijas sakė tautai: ‘‘Aš likau vienas Viešpaties pranašas, o Baalo pranašų yra keturi šimtai penkiasdešimt. 11O 18 23 11O 18 23 93660 Duokite mums du jaučius; jie tepasirenka vieną jautį ir, supjaustę jį į gabalus, tepadeda ant malkų, bet neuždega, o aš paruošiu kitą jautį ir uždėsiu ant malkų, bet neuždegsiu. 11O 18 24 11O 18 24 93670 Tegul jie šaukiasi savo dievų, o aš šauksiuosi Viešpaties vardo. Tas dievas, kuris atsakys ugnimi, yra Dievas’‘. Žmonės atsakė: ‘‘Gerai pasakyta’‘. 11O 18 25 11O 18 25 93680 Elijas tarė Baalo pranašams: ‘‘Pasirinkite vieną jautį ir jį paruoškite pirma, nes jūsų yra daug; šaukitės savo dievų vardo, bet neuždekite ugnies’‘. 11O 18 26 11O 18 26 93690 Jie paruošė jautį ir šaukėsi Baalo nuo ryto iki vidudienio: ‘‘Baalai, išklausyk mus!’‘ Bet atsakymo nebuvo. Jie šokinėjo aplink aukurą, kurį buvo pasidarę. 11O 18 27 11O 18 27 93700 Vidudienį Elijas, tyčiodamasis iš jų, tarė: ‘‘Šaukite garsiau! Juk jis dievas! Gal jis šnekasi, užsiėmęs ar kelionėje? Gal jis miega ir jį reikia pažadinti?’‘ 11O 18 28 11O 18 28 93710 Jie šaukė garsiai ir, kaip buvo įpratę, raižėsi peiliais iki kraujo. 11O 18 29 11O 18 29 93720 Praėjus vidudieniui, jie vis dar šaukė iki aukojimo laiko, bet nei balso, nei atsakymo nesulaukė. 11O 18 30 11O 18 30 93730 Tada Elijas tarė žmonėms: ‘‘Ateikite prie manęs!’‘ Žmonėms priartėjus, jis atstatė Viešpaties aukurą, kuris buvo sugriautas. 11O 18 31 11O 18 31 93740 Elijas ėmė dvylika akmenų, pagal Jokūbo, kuriam Viešpats buvo sakęs: ‘‘Izraelis bus tavo vardas’‘, sūnų giminių skaičių. 11O 18 32 11O 18 32 93750 Jis pastatė aukurą iš akmenų Viešpaties vardui ir iškasė aplink jį griovį, į kurį tilptų du saikai sėklos. 11O 18 33 11O 18 33 93760 Sudėjęs tvarkingai malkas, jis supjaustė jautį į gabalus, uždėjo juos ant malkų ir tarė: ‘‘Pripildykite keturis kibirus vandens ir užpilkite ant deginamosios aukos ir ant malkų’‘. 11O 18 34 11O 18 34 93770 Po to jis tarė: ‘‘Pakartokite’‘. Jiems pakartojus, jis vėl tarė: ‘‘Darykite tai trečią kartą’‘. Jie padarė ir trečią kartą. 11O 18 35 11O 18 35 93780 Vanduo tekėjo nuo aukuro ir pripildė griovį. 11O 18 36 11O 18 36 93790 Vakarinės aukos metu pranašas Elijas priėjęs meldėsi: ‘‘Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, tebūna šiandien žinoma, kad Tu esi Dievas Izraelyje, o aš Tavo tarnas, ir kad visa tai Tavo paliepimu padariau. 11O 18 37 11O 18 37 93800 Išklausyk mane, Viešpatie! Išklausyk mane, kad šita tauta žinotų, jog Tu, Viešpatie, esi Dievas, ir gręžtųsi savo širdimis į Tave’‘. 11O 18 38 11O 18 38 93810 Tada Viešpaties ugnis krito ant aukuro ir sudegino auką, malkas, akmenis bei dulkes, ir sulaižė griovyje buvusį vandenį. 11O 18 39 11O 18 39 93820 Visi žmonės, tai matydami, puolė veidais į žemę ir šaukė: ‘‘Viešpats yra Dievas! Viešpats yra Dievas!’‘ 11O 18 40 11O 18 40 93830 Elijas jiems tarė: ‘‘Suimkite Baalo pranašus! Nepaleiskite nė vieno!’‘ Jiems juos suėmus, Elijas nuvedė juos prie Kišono upelio ir ten nužudė. 11O 18 41 11O 18 41 93840 Po to Elijas tarė Ahabui: ‘‘Valgyk ir gerk, nes jau girdžiu lietaus šniokštimą’‘. 11O 18 42 11O 18 42 93850 Ahabas nuėjo valgyti ir gerti, o Elijas, užlipęs ant Karmelio viršūnės, pasilenkė ir paslėpė savo veidą tarp kelių. 11O 18 43 11O 18 43 93860 Jis tarė savo tarnui: ‘‘Eik ir pažiūrėk link jūros’‘. Tas nuėjęs ir pažiūrėjęs sakė: ‘‘Nieko nėra!’‘ Elijas tarė: ‘‘Padaryk tai septynis kartus’‘. 11O 18 44 11O 18 44 93870 Septintąjį kartą tarnas sakė: ‘‘Debesėlis vyro plaštakos pločio kyla iš jūros’‘. Elijas atsakė: ‘‘Eik ir sakyk Ahabui: ‘Pasikinkyk arklius ir skubėk, kad tavęs neužkluptų lietus’ ‘‘. 11O 18 45 11O 18 45 93880 Tuo tarpu dangus apsiniaukė ir užėjo smarkus lietus. Ahabas nuskubėjo į Jezreelį. 11O 18 46 11O 18 46 93890 Viešpaties ranka buvo ant Elijo; jis susijuosė strėnas ir bėgo Ahabo priekyje į Jezreelį. 11O 19 1 11O 19 1 93900 Ahabas papasakojo Jezabelei visa, ką padarė Elijas ir kaip jis išžudė visus Baalo pranašus. 11O 19 2 11O 19 2 93910 Jezabelė siuntė pasiuntinį pas Eliją, sakydama: ‘‘Tegul dievai man padaro tai ir dar daugiau, jei rytoj apie šitą laiką aš nepadarysiu tau taip, kaip tu padarei Baalo pranašams’‘. 11O 19 3 11O 19 3 93920 Tai pamatęs, jis pakilo ir išėjo, kad išgelbėtų savo gyvybę. Atėjęs į Judo Beer Šebą ir palikęs ten savo tarną, 11O 19 4 11O 19 4 93930 pats ėjo į dykumą visą dieną. Atėjęs jis atsisėdo po vienu kadagiu ir meldė sau mirties: ‘‘Viešpatie, gana, pasiimk mano gyvenimą, aš nesu geresnis už savo tėvus’‘. 11O 19 5 11O 19 5 93940 Jis atsigulė ir užmigo po kadagiu. Angelas palietė jį ir tarė: ‘‘Kelkis ir valgyk’‘. 11O 19 6 11O 19 6 93950 Elijas pažiūrėjo ir pamatė galvūgalyje paplotį ir indą su vandeniu. Pavalgęs ir atsigėręs jis vėl atsigulė. 11O 19 7 11O 19 7 93960 Viešpaties angelas atėjo antrą kartą ir, jį palietęs, tarė: ‘‘Kelkis ir valgyk, nes tavęs laukia ilgas kelias’‘. 11O 19 8 11O 19 8 93970 Pavalgęs ir pasistiprinęs tuo maistu, jis ėjo keturiasdešimt parų iki Dievo kalno Horebo. 11O 19 9 11O 19 9 93980 Jam apsinakvojus vienoje oloje, Viešpats jam tarė: ‘‘Ką čia veiki, Elijau?’‘ 11O 19 10 11O 19 10 93990 Jis atsakė: ‘‘Aš buvau labai uolus dėl Viešpaties, kareivijų Dievo, nes izraelitai sulaužė Tavo sandorą, išgriovė Tavo aukurus ir išžudė Tavo pranašus. Aš vienas likau, ir jie ieško mano gyvybės’‘. 11O 19 11 11O 19 11 94000 Viešpats tarė: ‘‘Išeik ir atsistok ant kalno prieš Viešpatį’‘. Viešpats praėjo, ir didelė bei smarki audra, ardanti kalnus ir trupinanti uolas, buvo priešais Viešpatį. Bet audroje nebuvo Viešpaties. Po audros drebėjo žemė, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime. 11O 19 12 11O 19 12 94010 Žemės drebėjimui praėjus, pakilo liepsnos, bet ir liepsnose Viešpaties nebuvo. Tada pasigirdo tylus ramus balsas. 11O 19 13 11O 19 13 94020 Elijas, jį išgirdęs, apsigaubė veidą apsiaustu ir išėjęs atsistojo olos angoje. Pasigirdo balsas: ‘‘Ką čia veiki, Elijau?’‘ 11O 19 14 11O 19 14 94030 Jis atsakė: ‘‘Aš buvau labai uolus dėl Viešpaties, kareivijų Dievo, nes izraelitai sulaužė Tavo sandorą, išgriovė Tavo aukurus ir išžudė Tavo pranašus. Aš vienas likau, ir jie ieško mano gyvybės’‘. 11O 19 15 11O 19 15 94040 Viešpats jam tarė: ‘‘Grįžk savo keliu per dykumą į Damaską ir nuvykęs ten patepk Hazaelį Sirijos karaliumi, 11O 19 16 11O 19 16 94050 Nimšio sūnų Jehuvą­Izraelio karaliumi ir Šafato sūnų Eliziejų iš Abel Meholos patepk pranašu savo vieton. 11O 19 17 11O 19 17 94060 Kas paspruks nuo Hazaelio kardo, tą nužudys Jehuvas, o kas paspruks nuo Jehuvo kardo, tą nužudys Eliziejus. 11O 19 18 11O 19 18 94070 Tačiau Aš pasilikau Izraelyje septynis tūkstančius, kurie nesulenkė kelių prieš Baalą ir nebučiavo jo’‘. 11O 19 19 11O 19 19 94080 Elijas, išėjęs iš ten, surado Šafato sūnų Eliziejų ariantį lauką. Dvylika jungų jaučių ėjo pirma jo, jis pats arė su dvyliktuoju. Elijas, praeidamas pro jį, užmetė ant jo savo apsiaustą. 11O 19 20 11O 19 20 94090 Tas, palikęs jaučius ir bėgdamas paskui Eliją, tarė: ‘‘Leisk man pabučiuoti savo tėvą ir motiną, tuomet aš seksiu tave’‘. Elijas jam atsakė: ‘‘Eik ir sugrįžk, nes ką aš tau padariau?’‘ 11O 19 21 11O 19 21 94100 Jis sugrįžo, papjovė jungo jaučius ir, išviręs juos ant pakinktų medžių, mėsą išdalino žmonėms, ir jie valgė. Po to jis sekė Eliją ir jam tarnavo. 11O 20 1 11O 20 1 94110 Sirijos karalius Ben Hadadas surinko visą savo kariuomenę: su juo buvo trisdešimt du karaliai, žirgai ir kovos vežimai, ir puolė Samariją. 11O 20 2 11O 20 2 94120 Ben Hadadas per pasiuntinius pranešė Izraelio karaliui Ahabui: 11O 20 3 11O 20 3 94130 ‘‘Tavo sidabras ir auksas yra mano, taip pat tavo žmonos ir geriausieji vaikai’‘. 11O 20 4 11O 20 4 94140 Izraelio karalius atsakė: ‘‘Mano valdove karaliau, kaip tu sakei, aš ir visa, kas man priklauso, esame tavo’‘. 11O 20 5 11O 20 5 94150 Pasiuntiniai vėl atėjo pas Ahabą ir sakė: ‘‘Taip sako Ben Hadadas: ‘Nors aš sakiau tau, kad tu atiduosi man savo sidabrą, auksą, žmonas ir vaikus, 11O 20 6 11O 20 6 94160 bet rytoj šituo laiku atsiųsiu pas tave savo tarnus, jie iškratys tavo bei tavo tarnų namus ir visa, kas brangu tavo akyse, surinkę išsigabens’ ‘‘. 11O 20 7 11O 20 7 94170 Tada Izraelio karalius, sušaukęs visus krašto vyresniuosius, jiems kalbėjo: ‘‘Klausykite ir stebėkite, kaip Ben Hadadas siekia pikto. Jis atsiuntė pas mane pasiuntinius, reikalaudamas mano žmonų, vaikų, sidabro ir aukso, ir aš jam neprieštaravau’‘. 11O 20 8 11O 20 8 94180 Visi vyresnieji ir tauta jam atsakė: ‘‘Neklausyk ir nesutik!’‘ 11O 20 9 11O 20 9 94190 Ahabas atsakė Ben Hadado pasiuntiniams: ‘‘Sakykite mano valdovui karaliui, kad aš visa, ko jis reikalavo pradžioje, darysiu, bet paskutinio jo reikalavimo nevykdysiu’‘. Pasiuntiniai viską pranešė Ben Hadadui. 11O 20 10 11O 20 10 94200 Karalius vėl siuntė pas Ahabą pasiuntinius su tokiu pranešimu: ‘‘Tegul dievai padaro man tai ir dar daugiau, jei Samarijos dulkių bent po saują užtektų žmonėms, kurie seka mane’‘. 11O 20 11 11O 20 11 94210 Izraelio karalius atsakė: ‘‘Tenesigiria tas, kuris susijuosia, tarsi jau nusijuostų’‘. 11O 20 12 11O 20 12 94220 Kai išgirdo šitą atsakymą, Ben Hadadas puotavo su karaliais palapinėje. Jis įsakė savo tarnams pasiruošti, ir tie išsirikiavo kovai prieš miestą. 11O 20 13 11O 20 13 94230 Pranašas priėjo prie Izraelio karaliaus Ahabo ir tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Ar matai visą šitą daugybę? Aš ją šiandien atiduosiu į tavo rankas, kad žinotum, jog Aš esu Viešpats’ ‘‘. 11O 20 14 11O 20 14 94240 Ahabas klausė: ‘‘Per ką?’‘ Pranašas atsakė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Per sričių kunigaikščių jaunuolius’ ‘‘. Karalius vėl klausė: ‘‘Kas turi pradėti mūšį?’‘ Jis atsakė: ‘‘Tu’‘. 11O 20 15 11O 20 15 94250 Sričių kunigaikščių jaunuolių buvo du šimtai trisdešimt du, o iš viso izraelitų­septyni tūkstančiai. 11O 20 16 11O 20 16 94260 Jis išėjo vidudienį; Ben Hadadas buvo nusigėręs, gerdamas palapinėje su trisdešimt dviem karaliais, jo sąjungininkais. 11O 20 17 11O 20 17 94270 Sričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo pirmieji. Ben Hadadas pasiuntė žvalgus, kurie jam pranešė: ‘‘Vyrai išėjo iš Samarijos’‘. 11O 20 18 11O 20 18 94280 Jis įsakė: ‘‘Jei jie eina taikos prašyti, suimkite juos gyvus, o jei eina kariauti, taip pat suimkite juos gyvus’‘. 11O 20 19 11O 20 19 94290 Sričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo iš miesto, o kariuomenė sekė juos. 11O 20 20 11O 20 20 94300 Jie žudė kiekvieną, kuris išėjo prieš juos, ir sirai bėgo, o izraelitai juos vijosi. Sirijos karalius Ben Hadadas pabėgo ant žirgo su raiteliais. 11O 20 21 11O 20 21 94310 Izraelio karalius išėjo ir paėmė kovos vežimų ir žirgų, ir smarkiai sumušė sirus. 11O 20 22 11O 20 22 94320 Tada pranašas, atėjęs pas Izraelio karalių, jam tarė: ‘‘Eik, sustiprėk ir žiūrėk, ką darai, nes po metų Sirijos karalius vėl puls tave’‘. 11O 20 23 11O 20 23 94330 Sirijos karaliaus tarnai kalbėjo karaliui: ‘‘Jų dievai yra kalnų dievai, todėl jie mus nugalėjo. Bet jei kariautume su jais lygumoje, mes juos nugalėtume. 11O 20 24 11O 20 24 94340 Padaryk šitaip: pašalink visus karalius iš jų vietų ir jų vieton paskirk vadus. 11O 20 25 11O 20 25 94350 Surink kariuomenę, kokią praradai, taip pat atstatyk žirgų ir kovos vežimų skaičių. Tada kariausime su jais lygumoje ir tikrai juos nugalėsime’‘. Karalius paklausė jų patarimo ir taip padarė. 11O 20 26 11O 20 26 94360 Metams praėjus, Ben Hadadas su savo kariuomene atėjo į Afeką kariauti su Izraeliu. 11O 20 27 11O 20 27 94370 Izraelitai susirinko ir išėjo prieš juos. Izraelitai sustojo priešais juos lyg dvi mažos ožkų kaimenės, o sirų buvo pilnas kraštas. 11O 20 28 11O 20 28 94380 Tuomet Dievo vyras, priėjęs prie Izraelio karaliaus, tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Kadangi sirai sakė, kad Viešpats yra kalnų Dievas, bet ne slėnių Dievas, tai Aš atiduosiu visą šitą daugybę į tavo rankas, kad jūs žinotumėte, jog Aš esu Viešpats’ ‘‘. 11O 20 29 11O 20 29 94390 Taip jie stovėjo pasiruošę vieni prieš kitus septynias dienas, ir septintą dieną prasidėjo kova. Izraelitai nužudė tą dieną šimtą tūkstančių sirų pėstininkų. 11O 20 30 11O 20 30 94400 Likusieji pabėgo į Afeko miestą, kur ant likusių dvidešimt septynių tūkstančių užgriuvo mūras. Ben Hadadas irgi pabėgo į miestą ir pasislėpė vidiniame kambaryje. 11O 20 31 11O 20 31 94410 Jo tarnai kalbėjo jam: ‘‘Mes girdėjome, kad Izraelio karaliai yra gailestingi. Apsijuoskime ašutinėmis, užsidėkime virves ant kaklo ir išeikime pas Izraelio karalių. Gal jis paliks tave gyvą’‘. 11O 20 32 11O 20 32 94420 Jie, apsijuosę ašutinėmis, užsidėjo virves ir, atėję pas Izraelio karalių, tarė: ‘‘Tavo tarnas Ben Hadadas prašo: ‘Palik mane gyvą’ ‘‘. Ahabas atsakė: ‘‘Jei jis dar gyvas, jis yra mano brolis’‘. 11O 20 33 11O 20 33 94430 Vyrai tai palaikė geru ženklu ir pakartojo: ‘‘Ben Hadadas yra tavo brolis’‘. Karalius tarė: ‘‘Atveskite jį!’‘ Ben Hadadui atėjus, Ahabas pasisodino jį į savo vežimą. 11O 20 34 11O 20 34 94440 Ben Hadadas tarė jam: ‘‘Miestus, kuriuos mano tėvas atėmė iš tavo tėvo, grąžinu; tu įsteik prekyviečių Damaske, kaip mano tėvas buvo įsteigęs Samarijoje’‘. Ahabas atsakė: ‘‘Šitomis sąlygomis aš tave paleidžiu’‘. Juodu sudarė sutartį, ir Ahabas paleido Sirijos karalių. 11O 20 35 11O 20 35 94450 Vienas iš pranašų, Viešpačiui paliepus, tarė savo draugui: ‘‘Mušk mane’‘. Bet tas atsisakė jį mušti. 11O 20 36 11O 20 36 94460 Tada jis jam sakė: ‘‘Kadangi nepaklausei Viešpaties žodžio, kai pasitrauksi nuo manęs, tave nužudys liūtas’‘. Kai jis pasitraukė, jį sutiko liūtas ir sudraskė. 11O 20 37 11O 20 37 94470 Sutikęs kitą vyrą, jis vėl sakė: ‘‘Mušk mane’‘. Tas mušė jį ir sužeidė. 11O 20 38 11O 20 38 94480 Po to pranašas nuėjęs atsistojo prie kelio ir laukė karaliaus. Jis užsirišo raištį ant akių. 11O 20 39 11O 20 39 94490 Karaliui praeinant, jis sušuko: ‘‘Tavo tarnas dalyvavo mūšyje. Vienas žmogus atvedė pas mane vyrą ir įsakė: ‘Saugok jį! Jei jis pabėgs, tu atsakysi savo gyvybe arba turėsi sumokėti talentą sidabro’. 11O 20 40 11O 20 40 94500 Kai tavo tarnas buvo užsiėmęs šiuo bei tuo, jis pabėgo’‘. Izraelio karalius jam tarė: ‘‘Teismo sprendimą tu pats sau pasakei’‘. 11O 20 41 11O 20 41 94510 Jis skubiai nusiėmė raištį, ir Izraelio karalius atpažino, kad jis pranašas. 11O 20 42 11O 20 42 94520 Pranašas jam tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Kadangi tu paleidai vyrą, kurį Aš buvau paskyręs visiškam sunaikinimui, tai tavo gyvybė bus už jo gyvybę ir tavo tauta už jo tautą’ ‘‘. 11O 20 43 11O 20 43 94530 Izraelio karalius vyko namo į Samariją paniuręs ir nepatenkintas. 11O 21 1 11O 21 1 94540 Jezreelietis Nabotas turėjo vynuogyną šalia Samarijos karaliaus Ahabo rūmų. 11O 21 2 11O 21 2 94550 Ahabas kalbėjo Nabotui: ‘‘Duok man savo vynuogyną. Aš pasidarysiu daržą iš jo, nes jis yra arti mano namų, o aš tau duosiu vietoje jo geresnį vynuogyną, arba jei tau geriau, sumokėsiu, kiek jis vertas’‘. 11O 21 3 11O 21 3 94560 Nabotas atsakė karaliui: ‘‘Taip nebus, kad atiduočiau savo tėvų palikimą’‘. 11O 21 4 11O 21 4 94570 Ahabas sugrįžo į namus paniuręs ir nepatenkintas dėl jezreeliečio Naboto atsakymo: ‘‘Neatiduosiu savo tėvų palikimo’‘. Jis atsigulė į lovą, nusisuko ir nevalgė. 11O 21 5 11O 21 5 94580 Jo žmona Jezabelė, atėjusi pas jį, klausė: ‘‘Kodėl tavo dvasia taip nuliūdusi, kad nevalgai?’‘ 11O 21 6 11O 21 6 94590 Jis jai atsakė: ‘‘Aš prašiau jezreeliečio Naboto parduoti man savo vynuogyną arba išmainyti į kitą vynuogyną, bet jis nesutiko’‘. 11O 21 7 11O 21 7 94600 Jo žmona Jezabelė tarė jam: ‘‘Ar ne tu valdai Izraelį? Kelkis, valgyk ir būk geros nuotaikos! Aš atiduosiu tau jezreeliečio Naboto vynuogyną’‘. 11O 21 8 11O 21 8 94610 Ji parašė Ahabo vardu laiškų, juos užantspaudavo jo antspaudu ir pasiuntė miesto vyresniesiems bei didžiūnams, kurie gyveno su Nabotu. 11O 21 9 11O 21 9 94620 Laiškuose ji rašė: ‘‘Paskelbkite pasninką ir pasodinkite Nabotą į pirmą vietą tarp žmonių, 11O 21 10 11O 21 10 94630 o prieš jį pasodinkite du vyrus, Belialo vaikus, kurie paliudytų, kad Nabotas keikė Dievą ir karalių. Po to išveskite jį ir užmuškite akmenimis’‘. 11O 21 11 11O 21 11 94640 Jo miesto vyrai, vyresnieji ir didžiūnai, gyvenantieji mieste, padarė taip, kaip buvo parašyta Jezabelės laiškuose, kuriuos ji jiems pasiuntė. 11O 21 12 11O 21 12 94650 Jie paskelbė pasninką ir pasodino Nabotą į pirmąją vietą tarp žmonių. 11O 21 13 11O 21 13 94660 Po to atėjo du vyrai, Belialo vaikai, ir atsisėdo prieš jį. Tie liudijo prieš Nabotą, visiems žmonėms girdint: ‘‘Nabotas keikė Dievą ir karalių’‘. Po to jie, išvedę jį už miesto, užmušė akmenimis 11O 21 14 11O 21 14 94670 ir pranešė Jezabelei: ‘‘Nabotas užmuštas akmenimis’‘. 11O 21 15 11O 21 15 94680 Jezabelė, išgirdusi, kad Nabotas užmuštas akmenimis, tarė Ahabui: ‘‘Pasisavink jezreeliečio Naboto vynuogyną, kurį jis atsisakė tau parduoti už pinigus, nes Nabotas jau nebegyvas’‘. 11O 21 16 11O 21 16 94690 Ahabas, sužinojęs, kad Nabotas miręs, tuojau išėjo į jezreeliečio Naboto vynuogyną, kad jį pasisavintų. 11O 21 17 11O 21 17 94700 Tuomet Viešpats kalbėjo Elijui: 11O 21 18 11O 21 18 94710 ‘‘Eik į Samariją, kur sutiksi Izraelio karalių Ahabą. Jį rasi Naboto vynuogyne, kurio jis nuėjo pasisavinti. 11O 21 19 11O 21 19 94720 Sakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nužudei žmogų ir pagrobei jo nuosavybę. Toje vietoje, kurioje šunys laižė Naboto kraują, šunys laižys ir tavo kraują’ ‘‘. 11O 21 20 11O 21 20 94730 Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: ‘‘Tai suradai mane, mano prieše?’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš tave suradau, nes tu parsidavei, kad darytum pikta Viešpaties akyse. 11O 21 21 11O 21 21 94740 Todėl Viešpats sako: ‘Aš bausiu tave ir išnaikinsiu visus Ahabo šeimos vyrus, nė vieno nepaliksiu gyvo. 11O 21 22 11O 21 22 94750 Padarysiu tau, kaip padariau Nebato sūnui Jeroboamui ir Ahijos sūnui Baašai, nes tu įtraukei Izraelį į nuodėmę’. 11O 21 23 11O 21 23 94760 Ir apie Jezabelę Viešpats taip pat kalbėjo: ‘Šunys ės Jezabelę Jezrahelio mieste. 11O 21 24 11O 21 24 94770 Kas iš Ahabo mirs mieste, tą ės šunys, kas mirs laukuose, tą les padangių paukščiai’ ‘‘. 11O 21 25 11O 21 25 94780 Nebuvo kito tokio, kuris būtų taip parsidavęs daryti pikta Viešpaties akyse, kaip Ahabas, nes jį suvedžiojo jo žmona Jezabelė. 11O 21 26 11O 21 26 94790 Jis bjauriai elgėsi sekdamas stabus, kaip darė amoritai, kuriuos Viešpats išvarė prieš izraelitams įsikuriant. 11O 21 27 11O 21 27 94800 Ahabas, išgirdęs šituos žodžius, perplėšė savo drabužius ir, užsidėjęs ašutinę, pasninkavo, gulėjo ašutinėje ir vaikščiojo nusiminęs. 11O 21 28 11O 21 28 94810 Tada Viešpats kalbėjo pranašui Elijui: 11O 21 29 11O 21 29 94820 ‘‘Ar matai, kaip Ahabas nusižemino prieš mane? Kadangi jis taip padarė, Aš nesiųsiu jam nelaimių iki jo mirties, bet jo sūnaus dienomis įvykdysiu bausmę jo namams’‘. 11O 22 1 11O 22 1 94830 Trejus metus nebuvo karo tarp Sirijos ir Izraelio. 11O 22 2 11O 22 2 94840 Trečiaisiais metais Judo karalius Juozapatas atvyko pas Izraelio karalių. 11O 22 3 11O 22 3 94850 Izraelio karalius kalbėjo savo tarnams: ‘‘Ar žinote, kad Ramot Gileadas mums priklauso, o mes delsiame jį atsiimti iš Sirijos karaliaus?’‘ 11O 22 4 11O 22 4 94860 Ahabas klausė Juozapato: ‘‘Ar eisi su manimi kariauti į Ramot Gileadą?’‘ Juozapatas atsakė Izraelio karaliui: ‘‘Kaip tu, taip ir aš, mano tauta­kaip tavoji ir mano žirgai­kaip tavo’‘. 11O 22 5 11O 22 5 94870 Juozapatas sakė Izraelio karaliui: ‘‘Pasiklausk, ką Viešpats sako’‘. 11O 22 6 11O 22 6 94880 Izraelio karalius sušaukė apie keturis šimtus pranašų ir jų klausė: ‘‘Ar man eiti kariauti prieš Ramot Gileadą, ar ne?’‘ Jie atsakė: ‘‘Eik! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas’‘. 11O 22 7 11O 22 7 94890 Juozapatas klausė: ‘‘Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?’‘ 11O 22 8 11O 22 8 94900 Izraelio karalius atsakė Juozapatui: ‘‘Yra vienas­Imlos sūnus Michėjas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai’‘. Juozapatas atsakė: ‘‘Nekalbėk taip, karaliau’‘. 11O 22 9 11O 22 9 94910 Izraelio karalius pasišaukė vieną rūmų valdininką ir įsakė: ‘‘Skubiai atvesk Imlos sūnų Michėją!’‘ 11O 22 10 11O 22 10 94920 Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas sėdėjo savo sostuose apsivilkę karališkais drabužiais aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos. 11O 22 11 11O 22 11 94930 Kenaanos sūnus Sedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’ ‘‘. 11O 22 12 11O 22 12 94940 Ir visi pranašai taip pranašavo: ‘‘Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas’‘. 11O 22 13 11O 22 13 94950 Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: ‘‘Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų, kalbėk tai, kas gera’‘. 11O 22 14 11O 22 14 94960 Michėjas atsakė: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, ką Viešpats man sakys, tą kalbėsiu’‘. 11O 22 15 11O 22 15 94970 Jam atėjus, karalius klausė: ‘‘Michėjau, ar mums eiti kariauti prieš Ramot Gileadą?’‘ Tas jam atsakė: ‘‘Eik ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas’‘. 11O 22 16 11O 22 16 94980 Karalius jam tarė: ‘‘Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu?’‘ 11O 22 17 11O 22 17 94990 Tada Michėjas atsakė: ‘‘Mačiau visą Izraelį išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’ ‘‘. 11O 22 18 11O 22 18 95000 Izraelio karalius sakė Juozapatui: ‘‘Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik bloga?’‘ 11O 22 19 11O 22 19 95010 Michėjas tęsė: ‘‘Klausyk Viešpaties žodžio. Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje. 11O 22 20 11O 22 20 95020 Viešpats klausė: ‘Kas įtikins Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vieni sakė taip, kiti­ kitaip. 11O 22 21 11O 22 21 95030 Pagaliau išėjo dvasia ir atsistojusi Viešpaties akivaizdoje tarė: ‘Aš jį įtikinsiu’. 11O 22 22 11O 22 22 95040 Viešpats ją klausė: ‘Kaip?’ Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų karaliaus Ahabo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks įtikinti. Eik ir daryk tai’. 11O 22 23 11O 22 23 95050 Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta’‘. 11O 22 24 11O 22 24 95060 Tada Keenanos sūnus Sedekijas, priėjęs prie Michėjo, trenkė jam į veidą ir tarė: ‘‘Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?’‘ 11O 22 25 11O 22 25 95070 Michėjas atsakė: ‘‘Tu pamatysi tai tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį’‘. 11O 22 26 11O 22 26 95080 Izraelio karalius įsakė sulaikyti Michėją, nuvesti jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašą, 11O 22 27 11O 22 27 95090 sakydamas: ‘‘Laikykite jį kalėjime ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol ramybėje sugrįšiu’‘. 11O 22 28 11O 22 28 95100 Michėjas atsakė: ‘‘Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane’‘. Ir jis sakė: ‘‘Klausykite, visi žmonės!’‘ 11O 22 29 11O 22 29 95110 Izraelio ir Judo karaliai išėjo į Ramot Gileadą. 11O 22 30 11O 22 30 95120 Izraelio karalius kalbėjo Juozapatui: ‘‘Aš persirengsiu ir eisiu į mūšį, o tu apsirenk savo drabužiais’‘. Izraelio karalius persirengė ir išėjo į mūšį. 11O 22 31 11O 22 31 95130 Sirijos karalius buvo įsakęs savo trisdešimt dviem kovos vežimų viršininkams nepulti nieko, tik Izraelio karalių. 11O 22 32 11O 22 32 95140 Kovos vežimų viršininkai, pamatę Juozapatą, palaikė jį Izraelio karaliumi ir puolė. Juozapatas šaukėsi pagalbos. 11O 22 33 11O 22 33 95150 Kovos vežimų viršininkai, supratę, kad jis ne Izraelio karalius, liovėsi jį puolę. 11O 22 34 11O 22 34 95160 Vienas vyras netaikydamas įtempė lanką ir iššovė. Strėlė pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų. Tada jis tarė savo vežikui: ‘‘Išvežk mane iš kovos lauko, nes esu sužeistas’‘. 11O 22 35 11O 22 35 95170 Tą dieną mūšis sustiprėjo, karalius stovėjo vežime prieš sirus ir vakare mirė. Kraujas tekėjo iš žaizdos į vežimą. 11O 22 36 11O 22 36 95180 Saulei leidžiantis, kariuomenei buvo pranešta: ‘‘Kiekvienas į savo kraštą ir į savo miestą’‘. 11O 22 37 11O 22 37 95190 Karalius mirė ir buvo parvežtas į Samariją. Ir jie palaidojo karalių Samarijoje. 11O 22 38 11O 22 38 95200 Jiems plaunant vežimą prie Samarijos tvenkinio, šunys laižė jo kraują, o paleistuvės prausėsi tvenkinyje­viskas įvyko pagal Viešpaties žodį. 11O 22 39 11O 22 39 95210 Visi kiti Ahabo darbai, dramblio kaulo namai, kuriuos jis pastatė, miestai, kuriuos sutvirtino, yra surašyta Izraelio karalių metraščių knygoje. 11O 22 40 11O 22 40 95220 Ahabas užmigo prie savo tėvų, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Ahazijas. 11O 22 41 11O 22 41 95230 Asos sūnus Juozapatas pradėjo karaliauti Jude ketvirtaisiais Izraelio karaliaus Ahabo metais. 11O 22 42 11O 22 42 95240 Jis, pradėdamas karaliauti, buvo trisdešimt penkerių metų amžiaus ir karaliavo dvidešimt penkerius metus Jeruzalėje. Jo motina buvo Šilhio duktė Azuba. 11O 22 43 11O 22 43 95250 Jis vaikščiojo savo tėvo Asos keliais ir nenukrypo nuo jų, darydamas tai, kas teisinga Viešpaties akyse. Bet aukojimo aukštumų nepanaikino, žmonės tebeaukojo ir tebesmilkė aukštumose. 11O 22 44 11O 22 44 95260 Juozapatas padarė taiką su Izraelio karaliumi. 11O 22 45 11O 22 45 95270 Visi kiti Juozapato darbai, jo galia, kurią jis parodė, jo kovos yra surašyta Judo karalių metraščių knygoje. 11O 22 46 11O 22 46 95280 Jis išnaikino per jo tėvo Asos dienas krašte užsilikusius iškrypėlius. 11O 22 47 11O 22 47 95290 Tuomet Edome nebuvo karaliaus ir jį valdė vietininkas. 11O 22 48 11O 22 48 95300 Juozapatas pastatė laivų auksui gabenti iš Ofyro krašto. Bet jie nenuplaukė, nes laivai sudužo Ecion Geberyje. 11O 22 49 11O 22 49 95310 Ahabo sūnus Ahazijas pasiūlė Juozapatui: ‘‘Mano tarnai teplaukioja laivuose su tavo tarnais’‘, bet Juozapatas pasiūlymo nepriėmė. 11O 22 50 11O 22 50 95320 Juozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų savo tėvo Dovydo mieste, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Jehoramas. 11O 22 51 11O 22 51 95330 Ahabo sūnus Ahazijas pradėjo karaliauti Izraelyje, Samarijoje, septynioliktais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo Izraelyje dvejus metus. 11O 22 52 11O 22 52 95340 Jis darė pikta Viešpaties akyse ir vaikščiojo savo tėvo, motinos ir Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, keliais. 11O 22 53 11O 22 53 95350 Jis tarnavo Baalui, jį garbino ir sukėlė Viešpaties, Izraelio Dievo, pyktį kaip ir jo tėvas. 12O 1 1 12O 1 1 95360 Ahabui mirus, Moabas sukilo prieš Izraelį. 12O 1 2 12O 1 2 95370 Ahazijas nukrito Samarijoje nuo viršutinio aukšto pro groteles ir susižeidė. Jis siuntė pasiuntinius pas Ekrono dievą Baal Zebubą paklausti, ar jis pasveiks iš šitos ligos. 12O 1 3 12O 1 3 95380 Viešpaties angelas įsakė Elijui: ‘‘Eik pasitikti Samarijos karaliaus pasiuntinių ir jiems sakyk: ‘Ar nėra Dievo Izraelyje, kad einate klausti Ekrono dievo Baal Zebubo?’ 12O 1 4 12O 1 4 95390 Todėl taip sako Viešpats: ‘Iš lovos, į kurią atsigulei, nebeatsikelsi, bet tikrai mirsi!’ ‘‘ Ir Elijas nuėjo. 12O 1 5 12O 1 5 95400 Pasiuntiniai sugrįžo pas karalių. Jis klausė jų: ‘‘Kodėl sugrįžote?’‘ 12O 1 6 12O 1 6 95410 Jie jam atsakė: ‘‘Vienas vyras pasitiko mus ir tarė: ‘Grįžkite pas karalių, kuris jus siuntė, ir jam sakykite: ‘Taip sako Viešpats: ‘Ar nėra Dievo Izraelyje, kad siunti klausti Ekrono dievo Baal Zebubo? Todėl iš lovos, į kurią atsigulei, nebeatsikelsi, bet tikrai mirsi!’ ‘‘ 12O 1 7 12O 1 7 95420 Karalius jų klausė: ‘‘Kaip atrodė tas vyras, kuris jus pasitiko ir jums taip kalbėjo?’‘ 12O 1 8 12O 1 8 95430 Jie jam atsakė: ‘‘Tas vyras buvo ilgais plaukais ir susijuosęs odiniu diržu’‘. Ahazijas tarė: ‘‘Tai tišbietis Elijas’‘. 12O 1 9 12O 1 9 95440 Karalius siuntė pas Eliją penkiasdešimtininką su jo vyrais. Tas, užlipęs į kalno viršūnę, kur Elijas sėdėjo, kreipėsi į jį: ‘‘Dievo vyre, karalius įsako tau lipti žemyn!’‘ 12O 1 10 12O 1 10 95450 Elijas atsakė penkiasdešimtininkui: ‘‘Jei aš Dievo vyras, tai tegul ugnis krinta iš dangaus ir praryja tave bei tavo penkiasdešimt vyrų’‘. Ugnis krito iš dangaus ir prarijo jį bei jo visus vyrus. 12O 1 11 12O 1 11 95460 Karalius siuntė pas jį kitą penkiasdešimtininką su jo vyrais. Tas, užėjęs į kalną, tarė jam: ‘‘Dievo vyre, karalius įsako tau skubiai lipti žemyn!’‘ 12O 1 12 12O 1 12 95470 Elijas atsakė: ‘‘Jei aš Dievo vyras, tai tegul krinta iš dangaus ugnis ir praryja tave bei tavo penkiasdešimt vyrų’‘. Dievo ugnis krito iš dangaus ir prarijo jį ir visus jo vyrus. 12O 1 13 12O 1 13 95480 Karalius vėl siuntė penkiasdešimtininką su jo vyrais. Trečiasis penkiasdešimtininkas, atėjęs pas Eliją, atsiklaupė ant kelių prieš jį ir maldavo: ‘‘Dievo vyre, meldžiu, pasigailėk manęs ir šitų penkiasdešimties vyrų gyvybės. 12O 1 14 12O 1 14 95490 Štai krito ugnis iš dangaus ir prarijo abu pirmuosius penkiasdešimtininkus ir jų vyrus. Prašau, pasigailėk manęs’‘. 12O 1 15 12O 1 15 95500 Viešpaties angelas sakė Elijui: ‘‘Leiskis su juo žemyn. Nebijok’‘. Elijas nuėjo su juo pas karalių 12O 1 16 12O 1 16 95510 ir jam kalbėjo: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Kadangi tu siuntei pasiuntinius klausti pas Ekrono dievą Baal Zebubą, tarsi Izraelyje nebūtų Dievo, kurį galima pasiklausti, tai iš lovos, į kurią atsigulei, nebeatsikelsi, bet tikrai mirsi’ ‘‘. 12O 1 17 12O 1 17 95520 Jis mirė, kaip paskelbė Viešpats per Eliją. Ir Jehoramas karaliavo jo vietoje antraisiais Judo karaliaus Jehoramo, Juozapato sūnaus, metais, nes Ahazijas neturėjo sūnaus. 12O 1 18 12O 1 18 95530 Visi kiti Ahazijo darbai yra surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 2 1 12O 2 1 95540 Elijui ir Eliziejui einant iš Gilgalo, Viešpats buvo numatęs paimti Eliją viesulu į dangų. 12O 2 2 12O 2 2 95550 Elijas tarė Eliziejui: ‘‘Pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia į Betelį’‘. Bet Eliziejus atsakė: ‘‘Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu’‘. Jie nuėjo į Betelį. 12O 2 3 12O 2 3 95560 Pranašų sūnūs, kurie buvo Betelyje, atėję pas Eliziejų, klausė: ‘‘Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo valdovą nuo tavęs?’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš žinau, tylėkite’‘. 12O 2 4 12O 2 4 95570 Elijas sakė jam: ‘‘Eliziejau, pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia į Jerichą’‘. Tas atsakė: ‘‘Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu’‘. Jie atėjo į Jerichą. 12O 2 5 12O 2 5 95580 Pranašų mokiniai, kurie buvo Jeriche, atėję pas Eliziejų, klausė: ‘‘Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo valdovą nuo tavęs?’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš žinau, tylėkite!’‘ 12O 2 6 12O 2 6 95590 Tada Elijas jam tarė: ‘‘Pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia prie Jordano’‘. Tas atsakė: ‘‘Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu’‘. Juodu ėjo toliau. 12O 2 7 12O 2 7 95600 Penkiasdešimt vyrų, pranašų sūnų, ėjo ir sustoję stebėjo iš tolo, o juodu nuėjo iki Jordano. 12O 2 8 12O 2 8 95610 Elijas, paėmęs savo apsiaustą, suvyniojo jį ir juo sudavė per vandenį. Vanduo persiskyrė, ir juodu perėjo sausuma. 12O 2 9 12O 2 9 95620 Kitoje Jordano pusėje Elijas tarė Eliziejui: ‘‘Ko norėtum, kad padaryčiau prieš tai, kai būsiu paimtas nuo tavęs?’‘ Eliziejus atsakė: ‘‘Prašau, kad tavo dvasios būtų dvigubai ant manęs’‘. 12O 2 10 12O 2 10 95630 Elijas atsakė: ‘‘Prašai sunkaus dalyko. Jei matysi, kai mane paima, bus tai tau, bet jei nematysi­nebus’‘. 12O 2 11 12O 2 11 95640 Jiems besikalbant ir einant toliau, pasirodė ugninis vežimas bei ugniniai žirgai ir perskyrė juodu. Taip Elijas buvo paimtas viesulu į dangų. 12O 2 12 12O 2 12 95650 Eliziejus tai matė ir šaukė: ‘‘Mano tėve, mano tėve! Izraelio kovos vežimai ir jo raiteliai!’‘ Ir jis daugiau jo nebematė. Tuomet jis persiplėšė drabužius. 12O 2 13 12O 2 13 95660 Eliziejus, pakėlęs Elijo apsiaustą, kuris nuo jo nukrito, sugrįžęs atsistojo ant Jordano kranto. 12O 2 14 12O 2 14 95670 Jis paėmė nuo Elijo nukritusį apsiaustą ir, sudavęs juo per vandenį, tarė: ‘‘Kur yra Viešpats, Elijo Dievas?’‘ Kai jis sudavė per vandenį, vanduo persiskyrė, ir Eliziejus perėjo. 12O 2 15 12O 2 15 95680 Pranašų sūnūs, kurie buvo kitoje pusėje, Jeriche, jį pamatę, sakė: ‘‘Elijo dvasia nužengė ant Eliziejaus’‘. Atėję jo pasitikti, jie nusilenkė prieš jį iki žemės 12O 2 16 12O 2 16 95690 ir jam tarė: ‘‘Pas mus yra penkiasdešimt tvirtų vyrų, tavo tarnų. Tegu jie nueina ieškoti Elijo. Gal Viešpaties Dvasia, paėmusi jį, numetė ant kokio kalno ar į slėnį?’‘ Jis atsakė: ‘‘Nesiųskite’‘. 12O 2 17 12O 2 17 95700 Jiems primygtinai prašant, Eliziejus sutiko. Jie išsiuntė penkiasdešimt vyrų, kurie ieškojo tris dienas, bet jo nerado. 12O 2 18 12O 2 18 95710 Jiems sugrįžus į Jerichą, Eliziejus jiems tarė: ‘‘Argi aš jums nesakiau: ‘Neikite’?’‘ 12O 2 19 12O 2 19 95720 Jericho gyventojai sakė Eliziejui: ‘‘Miestas geroje vietoje, kaip tu pats matai, bet vanduo blogas ir žemė nederlinga’‘. 12O 2 20 12O 2 20 95730 Eliziejus atsakė: ‘‘Atneškite man naują dubenį ir įberkite į jį druskos’‘. Ir jie atnešė jam. 12O 2 21 12O 2 21 95740 Nuėjęs prie vandens šaltinio, jis įmetė į jį druskos ir sakė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Aš pagydžiau šitą vandenį. Jis nebebus priežastimi nei mirties, nei nevaisingumo’ ‘‘. 12O 2 22 12O 2 22 95750 Vanduo yra sveikas iki šios dienos, kaip Eliziejus pasakė. 12O 2 23 12O 2 23 95760 Iš Jericho jis ėjo į Betelį. Jam einant keliu, maži vaikai, išėję iš miesto, tyčiojosi iš jo ir šaukė: ‘‘Eik aukštyn, pliki! Eik aukštyn, pliki!’‘ 12O 2 24 12O 2 24 95770 Atsigręžęs jis pažiūrėjo į juos ir prakeikė juos Viešpaties vardu. Dvi lokės atbėgo iš miško ir sudraskė keturiasdešimt du vaikus. 12O 2 25 12O 2 25 95780 Iš čia jis nuėjo į Karmelio kalną, o iš ten grįžo į Samariją. 12O 3 1 12O 3 1 95790 Ahabo sūnus Jehoramas pradėjo valdyti Izraelį Samarijoje aštuonioliktaisiais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo dvylika metų. 12O 3 2 12O 3 2 95800 Jis darė pikta Viešpaties akyse, tačiau ne taip, kaip jo tėvas ir motina. Jis pašalino Baalo atvaizdą, kurį buvo padaręs jo tėvas. 12O 3 3 12O 3 3 95810 Tačiau jis laikėsi nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę; jis neatsitraukė nuo jų. 12O 3 4 12O 3 4 95820 Moabo karalius Meša buvo avių augintojas. Jis kasmet duodavo Izraelio karaliui duoklę šimtą tūkstančių ėriukų ir šimto tūkstančių avių vilnų. 12O 3 5 12O 3 5 95830 Ahabui mirus, Moabo karalius sukilo prieš Izraelio karalių. 12O 3 6 12O 3 6 95840 Tada karalius Jehoramas išėjo iš Samarijos ir suskaičiavo visą Izraelį. 12O 3 7 12O 3 7 95850 Jis siuntė pas Judo karalių Juozapatą, sakydamas: ‘‘Moabo karalius sukilo prieš mane. Ar eisi su manimi kariauti prieš Moabą?’‘ Juozapatas sakė: ‘‘Eisiu. Aš­kaip ir tu, mano tauta­kaip ir tavo tauta, mano žirgai­kaip ir tavo žirgai’‘. 12O 3 8 12O 3 8 95860 Jis klausė: ‘‘Kuriuo keliu eisime?’‘ Tas atsakė: ‘‘Edomo dykumos keliu’‘. 12O 3 9 12O 3 9 95870 Izraelio, Judo ir Edomo karaliai išėjo kartu. Septintą dieną jiems pritrūko vandens kariuomenei ir gyvuliams. 12O 3 10 12O 3 10 95880 Izraelio karalius sakė: ‘‘Vargas! Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad atiduotų į Moabo rankas’‘. 12O 3 11 12O 3 11 95890 Juozapatas paklausė: ‘‘Ar čia nėra Viešpaties pranašo, per kurį galėtume paklausti Viešpaties?’‘ Vienas Izraelio karaliaus tarnas atsakė: ‘‘Čia yra Šafato sūnus Eliziejus, kuris pildavo Elijui ant rankų vandenį’‘. 12O 3 12 12O 3 12 95900 Juozapatas atsakė: ‘‘Viešpaties žodis yra su juo’‘. Izraelio karalius, Juozapatas ir Edomo karalius nuėjo pas jį. 12O 3 13 12O 3 13 95910 Eliziejus kalbėjo Izraelio karaliui: ‘‘Ką aš turiu bendro su tavimi? Eik pas savo tėvo ir motinos pranašus!’‘ Izraelio karalius jam atsakė: ‘‘Ne! Juk Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad juos atiduotų į Moabo rankas’‘. 12O 3 14 12O 3 14 95920 Tuomet Eliziejus tarė: ‘‘Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam tarnauju, jei ne Judo karalius Juozapatas, aš nežiūrėčiau ir nekreipčiau dėmesio į tave. 12O 3 15 12O 3 15 95930 Dabar atveskite man arfininką’‘. Arfininkui skambinant, Viešpaties ranka prisilietė prie jo 12O 3 16 12O 3 16 95940 ir jis kalbėjo: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Iškaskite šiame slėnyje daug griovių’. 12O 3 17 12O 3 17 95950 Nes taip sako Viešpats: ‘Jūs nepastebėsite nei vėjo, nei lietaus, tačiau šitas slėnis prisipildys vandens; galėsite gerti jūs ir jūsų gyvuliai’. 12O 3 18 12O 3 18 95960 Negana to, Viešpats dar atiduos Moabą į jūsų rankas. 12O 3 19 12O 3 19 95970 Jūs užimsite visus žymesniuosius ir sustiprintus miestus, iškirsite geriausius medžius, užversite vandens šaltinius ir derlingą žemę užteršite akmenimis’‘. 12O 3 20 12O 3 20 95980 Rytą, kai paprastai aukojama duonos auka, pasirodė vanduo iš Edomo pusės ir pripildė visą slėnį. 12O 3 21 12O 3 21 95990 Moabitai, išgirdę, kad karaliai atėjo kariauti prieš juos, surinko visus vyrus, jaunus ir senus, galinčius nešioti ginklą, ir sustojo krašto pasienyje. 12O 3 22 12O 3 22 96000 Anksti rytą atsikėlę, saulei šviečiant, moabitai pamatė vandenį, raudoną kaip kraujas, 12O 3 23 12O 3 23 96010 ir tarė: ‘‘Tai kraujas! Tikrai karaliai bus susikovę tarp savęs ir vienas kitą išžudę. Dabar prie grobio, Moabai!’‘ 12O 3 24 12O 3 24 96020 Bet, jiems atėjus prie Izraelio stovyklos, izraelitai taip sumušė moabitus, kad jie bėgo, o tie vijosi ir mušė juos. 12O 3 25 12O 3 25 96030 Jie sugriovė miestus ir ant derlingos žemės kiekvienas numetė po akmenį, vandens šaltinius užvertė ir geriausius medžius iškirto; išliko tik akmenys Kir Haresete. Mėtytojai apsupo jį ir sugriovė. 12O 3 26 12O 3 26 96040 Kai Moabo karalius pamatė, kad karas jam per sunkus, pasiėmė septynis šimtus vyrų, ginkluotų kardais, ir norėjo prasilaužti pas Edomo karalių, bet neįstengė. 12O 3 27 12O 3 27 96050 Tada jis paėmė savo pirmagimį sūnų, kuris turėjo karaliauti jo vietoje, ir aukojo kaip deginamąją auką ant miesto sienos. Kilo didelis pasipiktinimas prieš Izraelį. Ir jie atsitraukė nuo jo ir grįžo į savo kraštą. 12O 4 1 12O 4 1 96060 Vieno pranašo žmona šaukė Eliziejui: ‘‘Tavo tarnas, mano vyras, mirė. Tu žinai, kad jis bijojo Viešpaties, tačiau skolintojas atėjo už skolą paimti vergais abu mano sūnus’‘. 12O 4 2 12O 4 2 96070 Eliziejus klausė: ‘‘Kuo galiu padėti? Sakyk, ką turi namuose?’‘ Ji atsakė: ‘‘Nieko kito neturiu, tik ąsotėlį aliejaus’‘. 12O 4 3 12O 4 3 96080 Jis jai tarė: ‘‘Eik ir pasiskolink tuščių indų iš visų savo kaimynų. Nemažai pasiskolink. 12O 4 4 12O 4 4 96090 Sugrįžusi užsirakink duris su savo sūnumis ir pilk aliejų į visus tuščius indus, o pilnus padėk į šalį’‘. 12O 4 5 12O 4 5 96100 Parėjusi ji su savo sūnumis užsirakino duris, ir jie jai padavinėjo indus, o ji pylė. 12O 4 6 12O 4 6 96110 Kai visi indai buvo pilni, ji tarė sūnui: ‘‘Paduok man dar vieną indą’‘. Jis atsakė: ‘‘Nebėra indų’‘. Tuomet aliejus nustojo tekėjęs. 12O 4 7 12O 4 7 96120 Ji, nuėjusi pas Dievo vyrą, viską jam papasakojo. Eliziejus tarė: ‘‘Parduok aliejų ir užmokėk skolą, o kas liks, iš to gyvenkite’‘. 12O 4 8 12O 4 8 96130 Kartą Eliziejus ėjo į Šunemą, kur gyveno turtinga moteris. Ji kvietė jį užeiti pavalgyti. Nuo to laiko kiekvieną kartą praeidamas jis užsukdavo pavalgyti. 12O 4 9 12O 4 9 96140 Kartą ji tarė savo vyrui: ‘‘Aš suprantu, kad tas žmogus, kuris nuolat užeina pas mus, yra šventas Dievo vyras. 12O 4 10 12O 4 10 96150 Padarykime mažą kambarėlį ant aukšto ir padėkime jam ten lovą, stalą, kėdę ir lempą, kad užsukęs jis turėtų kur pailsėti’‘. 12O 4 11 12O 4 11 96160 Kartą Eliziejus atėjęs užėjo į tą kambarį ir ten ilsėjosi. 12O 4 12 12O 4 12 96170 Jis liepė savo tarnui Gehaziui pakviesti šunemietę. Ji atėjo. 12O 4 13 12O 4 13 96180 Jai atėjus, jis tarė tarnui: ‘‘Paklausk jos, kuo galėčiau atsilyginti už visą jos rūpestį. Gal ji norėtų, kad pakalbėčiau už ją su karaliumi ar kariuomenės vadu?’‘ Ji atsakė: ‘‘Aš gyvenu tarp savo žmonių’‘. 12O 4 14 12O 4 14 96190 Eliziejus vėl klausė: ‘‘Ką jai padaryti?’‘ Gehazis atsiliepė: ‘‘Ji neturi sūnaus, o jos vyras senas’‘. 12O 4 15 12O 4 15 96200 Tuomet Eliziejus liepė pakviesti ją. Atėjusi ji atsistojo tarpduryje. 12O 4 16 12O 4 16 96210 Jis tarė jai: ‘‘Už metų, apie šitą laiką, tu glamonėsi sūnų!’‘ Ji sakė: ‘‘O ne, mano viešpatie, Dievo vyre, nemeluok savo tarnaitei’‘. 12O 4 17 12O 4 17 96220 Moteris pastojo ir po metų pagimdė sūnų, kaip Eliziejus jai buvo sakęs. 12O 4 18 12O 4 18 96230 Vaikas paaugo ir kartą išėjo pas tėvą prie pjovėjų. 12O 4 19 12O 4 19 96240 Jis tarė savo tėvui: ‘‘Mano galva, mano galva!’‘ Tėvas liepė tarnui parnešti jį namo pas motiną. 12O 4 20 12O 4 20 96250 Kai jį parnešė pas motiną, pasėdėjęs ant jos kelių iki vidudienio, jis mirė. 12O 4 21 12O 4 21 96260 Ji užnešė jį, paguldė į Dievo vyro lovą, užrakino duris ir išėjo. 12O 4 22 12O 4 22 96270 Pašaukusi savo vyrą, ji tarė: ‘‘Atsiųsk tarną ir asilę, kad galėčiau skubiai nuvykti pas Dievo vyrą ir tuojau sugrįžti’‘. 12O 4 23 12O 4 23 96280 Jis paklausė: ‘‘Kodėl tu eini pas jį šiandien? Juk nei jaunas mėnulis, nei sabatas’‘. Bet ji atsakė: ‘‘Viskas gerai’‘. 12O 4 24 12O 4 24 96290 Pabalnojusi asilę, ji sakė savo tarnui: ‘‘Varyk ir skubėk. Nesustok, kol pasakysiu’‘. 12O 4 25 12O 4 25 96300 Ji atėjo pas Dievo vyrą prie Karmelio kalno. Dievo vyras, pamatęs ją iš tolo, tarė savo tarnui Gehaziui: ‘‘Šunemietė čia! 12O 4 26 12O 4 26 96310 Bėk ją pasitikti ir paklausk, kaip sekasi jai, jos vyrui ir vaikui’‘. Ji atsakė: ‘‘Gerai’‘. 12O 4 27 12O 4 27 96320 Atėjusi pas Dievo vyrą, ji apkabino jo kojas. Gehazis norėjo atitraukti, bet Dievo vyras tarė: ‘‘Palik ją, ji labai nusiminusi. Viešpats nuslėpė tai nuo manęs ir nepasakė’‘. 12O 4 28 12O 4 28 96330 Ji tarė: ‘‘Argi aš tavęs, mano viešpatie, prašiau sūnaus? Argi nesakiau: ‘Neapgauk manęs’?’‘ 12O 4 29 12O 4 29 96340 Tada Eliziejus liepė Gehaziui susijuosti, pasiimti jo lazdą ir eiti: ‘‘Jei ką sutiksi, nesveikink jo, o jei kas tave sveikins, neatsakyk jam. Nuėjęs uždėk mano lazdą ant berniuko veido’‘. 12O 4 30 12O 4 30 96350 Vaiko motina atsakė Eliziejui: ‘‘Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu’‘. Jis nuėjo kartu su ja. 12O 4 31 12O 4 31 96360 Gehazis, nuėjęs pirma jų, uždėjo lazdą ant berniuko, tačiau nebuvo nei balso, nei atsakymo. Tada jis grįžo ir, kelyje susitikęs juos, pasakė jam: ‘‘Berniukas nepabudo’‘. 12O 4 32 12O 4 32 96370 Eliziejus, įėjęs į namus, pamatė negyvą berniuką jo lovoje. 12O 4 33 12O 4 33 96380 Jis užrakino duris paskui save ir meldėsi Viešpačiui. 12O 4 34 12O 4 34 96390 Po to jis atsigulė ant vaiko, uždėjo savo burną ant jo burnos, savo akis ant jo akių ir savo rankas ant jo rankų. Vaiko kūnas sušilo. 12O 4 35 12O 4 35 96400 Pasivaikščiojęs Eliziejus vėl išsitiesė ant vaiko. Tuomet berniukas sučiaudėjo septynis kartus ir atsimerkė. 12O 4 36 12O 4 36 96410 Pasišaukęs Gehazį, jis tarė: ‘‘Pašauk šunemietę’‘. Jai atėjus, jis sakė: ‘‘Pasiimk savo sūnų’‘. 12O 4 37 12O 4 37 96420 Įėjusi ji parpuolė prie jo kojų, nusilenkė iki žemės ir, pasiėmusi sūnų, išėjo. 12O 4 38 12O 4 38 96430 Eliziejus sugrįžo į Gilgalą. Badas buvo krašte. Pranašų sūnums sėdint prie jo, jis liepė savo tarnui užkaisti didelį puodą ir išvirti visiems viralo. 12O 4 39 12O 4 39 96440 Vienas iš jų išėjo į lauką pasirinkti daržovių; jis rado laukinį augalą, nuo kurio prisirinko laukinių moliūgų pilną apsiaustą. Parėjęs juos supjaustė į viralo puodą, nes jų nepažino. 12O 4 40 12O 4 40 96450 Vyrai, paragavę įpilto viralo, šaukė: ‘‘Mirtis puode, Dievo vyre!’‘ Jie negalėjo valgyti. 12O 4 41 12O 4 41 96460 Eliziejus liepė atnešti miltų. Supylęs juos į puodą, jis tarė: ‘‘Pilkite žmonėms, kad jie valgytų’‘. Puode nebuvo nieko kenksmingo. 12O 4 42 12O 4 42 96470 Vienas vyras atėjo iš Baal Šališos ir atnešė Dievo vyrui pirmavaisių: dvidešimt miežinių kepalų ir šviežių varpų maiše. Eliziejus liepė savo tarnui duoti žmonėms valgyti, 12O 4 43 12O 4 43 96480 bet jis atsakė: ‘‘Ar tuo maistu galiu pamaitinti šimtą vyrų?’‘ Eliziejus pakartojo: ‘‘Duok žmonėms valgyti, nes Viešpats sako: ‘Jie valgys ir dar paliks’ ‘‘. 12O 4 44 12O 4 44 96490 Jis padavė jiems maistą; jie valgė ir dar liko pagal Viešpaties žodį. 12O 5 1 12O 5 1 96500 Sirijos karaliaus kariuomenės vadas Naamanas buvo didis žmogus pas savo valdovą ir gerbiamas, nes Viešpats per jį suteikė išlaisvinimą Sirijai. Jis buvo narsus karys, tačiau sirgo raupsais. 12O 5 2 12O 5 2 96510 Sirai, kartą išėję būriais, parsivedė iš Izraelio į nelaisvę jauną mergaitę; ji tarnavo Naamano žmonai. 12O 5 3 12O 5 3 96520 Kartą ji tarė savo šeimininkei: ‘‘Jei mano valdovas būtų Samarijoje, tai pranašas pagydytų jį nuo raupsų’‘. 12O 5 4 12O 5 4 96530 Atėjęs pas savo valdovą, Naamanas pasakė, ką mergaitė iš Izraelio kalbėjo jo žmonai. 12O 5 5 12O 5 5 96540 Sirijos karalius jam tarė: ‘‘Gerai, eik! O aš pasiųsiu Izraelio karaliui laišką’‘. Jis pasiėmė dešimtį talentų sidabro, šešis tūkstančius šekelių aukso, dešimt išeiginių drabužių ir išėjo. 12O 5 6 12O 5 6 96550 Jis nunešė Izraelio karaliui laišką, kuriame buvo parašyta: ‘‘Kartu su šituo laišku siunčiu pas tave savo tarną Naamaną, kad jį pagydytum nuo raupsų’‘. 12O 5 7 12O 5 7 96560 Izraelio karalius, perskaitęs laišką, perplėšė savo drabužius ir tarė: ‘‘Argi aš Dievas, kad gyvybė ir mirtis būtų mano rankose? Jis siunčia pas mane, kad pagydyčiau vyrą nuo raupsų! Pagalvokite ir matykite, kaip jis ieško priekabių prie manęs’‘. 12O 5 8 12O 5 8 96570 Dievo vyras Eliziejus, išgirdęs, kad Izraelio karalius perplėšė savo drabužius, siuntė pas karalių, sakydamas: ‘‘Kodėl perplėšei savo drabužius? Tegul jis ateina pas mane ir jis sužinos, kad Izraelyje yra pranašas’‘. 12O 5 9 12O 5 9 96580 Naamanas atvyko su žirgais bei vežimais ir sustojo prie Eliziejaus namų durų. 12O 5 10 12O 5 10 96590 Eliziejus siuntė pas Naamaną savo tarną, sakydamas: ‘‘Eik ir apsiplauk septynis kartus Jordane, tavo kūnas atsinaujins ir bus švarus’‘. 12O 5 11 12O 5 11 96600 Naamanas supyko ir nuėjo, sakydamas: ‘‘Aš galvojau, kad jis išeis, atsistos, šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo, uždės ranką ant raupsuotų vietų ir taip pagydys nuo raupsų. 12O 5 12 12O 5 12 96610 Argi Damasko upių Abanos ir Parparo vanduo ne geresnis už visus Izraelio vandenis? Argi negalėčiau juose apsiplauti ir tapti švarus?’‘ Jis apsigręžė ir nuėjo labai supykęs. 12O 5 13 12O 5 13 96620 Bet jo tarnai priartėję jam kalbėjo: ‘‘Jei pranašas tau būtų įsakęs atlikti kokį didelį dalyką, argi nebūtum daręs? Tuo labiau, kai jis sakė: ‘Apsiplauk ir būsi švarus’ ‘‘. 12O 5 14 12O 5 14 96630 Jis nuėjo prie Jordano ir pasinėrė jame septynis kartus, kaip Dievo vyras buvo liepęs. Jo kūnas pasidarė kaip mažo vaiko, ir jis tapo švarus. 12O 5 15 12O 5 15 96640 Jis ir visi jo palydovai sugrįžo pas Dievo vyrą. Atsistojęs prieš pranašą, jis tarė: ‘‘Dabar tikrai žinau, kad niekur kitur žemėje nėra Dievo, tik Izraelyje. Prašau, priimk dovaną iš savo tarno’‘. 12O 5 16 12O 5 16 96650 Eliziejus atsakė: ‘‘Kaip gyvas Viešpats, kuriam aš tarnauju, nieko neimsiu’‘. Nors Naamanas jį įkalbinėjo paimti, tačiau jis atsisakė. 12O 5 17 12O 5 17 96660 Tuomet Naamanas prašė: ‘‘Jeigu ne, tai, prašau, duok savo tarnui tiek žemės, kiek gali panešti pora mulų, nes tavo tarnas daugiau nebeaukos deginamųjų ir kitų aukų jokiam dievui, tik Viešpačiui. 12O 5 18 12O 5 18 96670 Tik norėčiau, kad Viešpats man atleistų nusikaltimą, kai aš vesiu savo valdovą į Rimono namus pagarbinti ir kartu su juo nusilenksiu Rimonui’‘. 12O 5 19 12O 5 19 96680 Eliziejus jam tarė: ‘‘Eik ramybėje’‘. Jam paėjus nuo jo gerą kelio galą, 12O 5 20 12O 5 20 96690 Dievo vyro Eliziejaus tarnas Gehazis pagalvojo: ‘‘Mano viešpats pasigailėjo siro Naamano ir nepriėmė iš jo to, ką jis atnešė. Kaip gyvas Viešpats, aš bėgsiu paskui jį ir paimsiu iš jo ką nors’‘. 12O 5 21 12O 5 21 96700 Gehazis nusivijo Naamaną. Naamanas, pamatęs atbėgantį vyrą jam iš paskos, nušoko nuo vežimo ir klausė: ‘‘Ar viskas gerai?’‘ 12O 5 22 12O 5 22 96710 Tas atsakė: ‘‘Viskas gerai! Mano viešpats pasiuntė mane, sakydamas: ‘Ką tik atėjo du pranašų sūnūs iš Efraimo kalnų. Prašau, duok jiems talentą sidabro ir du išeiginius drabužius’ ‘‘. 12O 5 23 12O 5 23 96720 Naamanas atsakė: ‘‘Paimk du talentus’‘. Jis įkalbinėjo, įrišo du talentus sidabro į du maišus, taip pat du išeiginius drabužius ir padavė dviem tarnams, kurie nunešė pirma jo. 12O 5 24 12O 5 24 96730 Atėjęs prie kalvos, Gehazis paėmė iš jų maišus ir padėjo juos savo namuose. Po to jis paleido vyrus, ir jie grįžo. 12O 5 25 12O 5 25 96740 Gehazis atėjo pas Eliziejų, kuris paklausė: ‘‘Iš kur ateini, Gehazi?’‘ Tas atsakė: ‘‘Tavo tarnas niekur nebuvo išėjęs’‘. 12O 5 26 12O 5 26 96750 Bet jis jam atsakė: ‘‘Argi mano širdis nebuvo su tavimi, kai vyras iššoko iš vežimo tavęs pasitikti? Ar dabar metas paimti pinigus ir drabužius, alyvų sodus ir vynuogynus, avis ir galvijus, tarnus ir tarnaites? 12O 5 27 12O 5 27 96760 Todėl ir Naamano raupsai prilips tau ir tavo palikuonims per amžius’‘. Jis išėjo nuo jo raupsuotas kaip sniegas. 12O 6 1 12O 6 1 96770 Pranašų sūnūs sakė Eliziejui: ‘‘Vieta, kurioje gyvename, kaip matai, mums per ankšta. 12O 6 2 12O 6 2 96780 Leisk mums eiti prie Jordano, pasikirsti ten medžių ir pasistatyti namus’‘. Jis atsakė: ‘‘Eikite’‘. 12O 6 3 12O 6 3 96790 Vienas jų prašė pranašą eiti su jais. Jis atsakė: ‘‘Gerai, aš eisiu’‘. 12O 6 4 12O 6 4 96800 Jis išėjo su jais. Atėję prie Jordano, jie kirto medžius. 12O 6 5 12O 6 5 96810 Vienam kertant medį, kirvio geležis įkrito į vandenį. Jis sušuko: ‘‘Vargas, šeimininke! Jį buvau pasiskolinęs!’‘ 12O 6 6 12O 6 6 96820 Dievo vyras paklausė: ‘‘Kur jis įkrito?’‘ Kai tas parodė vietą, pranašas nusipjovė lazdą, įmetė ją į tą vietą, ir kirvis iškilo. 12O 6 7 12O 6 7 96830 Tada tarė jis: ‘‘Pasiimk jį’‘. Vyras ištiesė ranką ir pasiėmė kirvį. 12O 6 8 12O 6 8 96840 Sirijos karalius kariavo su Izraeliu. Jis tarėsi su savo tarnais, sakydamas: ‘‘Tokioje ir tokioje vietoje bus mano stovykla’‘. 12O 6 9 12O 6 9 96850 Dievo vyras pasiuntė pas Izraelio karalių, sakydamas: ‘‘Saugokis, neik pro tą vietą, nes ten sirai’‘. 12O 6 10 12O 6 10 96860 Izraelio karalius pasiuntė į tą vietą, kurią jam nurodė Dievo vyras, ir saugojo ją. Taip jis saugojosi ne kartą ir ne du. 12O 6 11 12O 6 11 96870 Sirijos karalius dėl to labai nerimavo. Jis, pasišaukęs savo tarnus, tarė: ‘‘Sakykite, kas iš mūsų su Izraelio karaliumi?’‘ 12O 6 12 12O 6 12 96880 Vienas iš jo tarnų tarė: ‘‘Nė vienas, mano valdove karaliau. Bet pranašas Eliziejus, kuris gyvena Izraelyje, praneša Izraelio karaliui tai, ką kalbi savo miegamajame’‘. 12O 6 13 12O 6 13 96890 Jis įsakė savo vyrams: ‘‘Eikite ir sužinokite, kur jis yra, kad jį suimčiau’‘. Jam buvo pranešta: ‘‘Jis Dotane’‘. 12O 6 14 12O 6 14 96900 Jis pasiuntė raitelių, kovos vežimų ir didelę kariuomenę, kurie nakčia apsupo miestą. 12O 6 15 12O 6 15 96910 Dievo vyro tarnas, anksti atsikėlęs ir išėjęs, pamatė kariuomenę su raiteliais ir kovos vežimais, kurie buvo apsupę miestą. Tarnas sakė jam: ‘‘Vargas, mano šeimininke! Ką dabar darysime?’‘ 12O 6 16 12O 6 16 96920 Eliziejus atsakė: ‘‘Nebijok, nes su mumis yra daugiau negu su jais’‘. 12O 6 17 12O 6 17 96930 Eliziejus meldėsi: ‘‘Viešpatie, atverk jo akis, kad matytų’‘. Viešpats atvėrė tarno akis, ir jis pamatė: štai kalnas buvo pilnas ugninių žirgų ir vežimų, supančių Eliziejų. 12O 6 18 12O 6 18 96940 Sirams artinantis prie jo, Eliziejus meldėsi: ‘‘Viešpatie, apakink juos’‘. Ir Jis apakino juos pagal Eliziejaus žodį. 12O 6 19 12O 6 19 96950 Tada Eliziejus tarė jiems: ‘‘Čia ne tas kelias ir ne tas miestas. Sekite mane, ir aš jus nuvesiu pas tą vyrą, kurio ieškote’‘. Jis juos nuvedė į Samariją. 12O 6 20 12O 6 20 96960 Jiems atėjus į Samariją, Eliziejus meldėsi: ‘‘Viešpatie, atverk jų akis, kad jie vėl matytų’‘. Viešpats atvėrė jų akis, ir jie pamatė esą Samarijos viduryje. 12O 6 21 12O 6 21 96970 Izraelio karalius, juos pamatęs, klausė Eliziejų: ‘‘Mano tėve, ar juos užmušti?’‘ 12O 6 22 12O 6 22 96980 Eliziejus atsakė: ‘‘Neužmušk. Argi tu žudai tuos, kuriuos paimi į nelaisvę savo kardu ir lanku? Duok jiems duonos ir vandens, kad pavalgytų ir atsigertų, o tada tegul eina pas savo valdovą’‘. 12O 6 23 12O 6 23 96990 Jis jiems paruošė dideles vaišes, ir, jiems pavalgius bei atsigėrus, paleido juos grįžti pas savo valdovą. Nuo to laiko Sirijos būriai daugiau nebepuldinėjo Izraelio. 12O 6 24 12O 6 24 97000 Kartą Sirijos karalius Ben Hadadas, surinkęs visą savo kariuomenę, atėjo ir apgulė Samariją. 12O 6 25 12O 6 25 97010 Tada kilo didelis badas Samarijoje. Jie laikė ją apgulę, kol asilo galva kainavo aštuoniasdešimt šekelių sidabro ir ketvirtis kabo balandžių mėšlo penkis šekelius sidabro. 12O 6 26 12O 6 26 97020 Izraelio karaliui einant mūro siena, viena moteris sušuko: ‘‘Padėk, mano valdove karaliau!’‘ 12O 6 27 12O 6 27 97030 Jis atsakė: ‘‘Jei Viešpats tau nepadeda, kaip aš tau padėsiu? Iš klojimo ar iš vyno spaustuvo?’‘ 12O 6 28 12O 6 28 97040 Karalius jos paklausė: ‘‘Ko norėtum?’‘ Ji atsakė: ‘‘Šita moteris man sakė: ‘Suvalgykime tavo sūnų šiandien, o mano sūnų rytoj suvalgysime’. 12O 6 29 12O 6 29 97050 Išvirėme mano sūnų ir jį suvalgėme. O kai kitą dieną jai pasakiau, kad duotų savo sūnų suvalgyti, tai ji paslėpė jį’‘. 12O 6 30 12O 6 30 97060 Karalius, išgirdęs moters žodžius, persiplėšė drabužius. Jis ėjo per sieną, ir žmonės matė, kad jis po rūbais vilkėjo ašutinę ant kūno. 12O 6 31 12O 6 31 97070 Jis tarė: ‘‘Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei Šafato sūnaus Eliziejaus galva šiandien pasiliks ant jo pečių’‘. 12O 6 32 12O 6 32 97080 Karalius pasiuntė vyrą pas Eliziejų, kuris tuo laiku sėdėjo savo namuose su vyresniaisiais. Eliziejus tarė vyresniesiems, prieš pasiuntiniui ateinant: ‘‘Ar matote, šitas žmogžudžio sūnus pasiuntė vyrą, kad nukirstų man galvą? Pamatę pasiuntinį ateinant, užrakinkite duris ir tvirtai laikykite, nes ir jo valdovą tuoj pamatysite’‘. 12O 6 33 12O 6 33 97090 Jam kalbant su jais, atėjo pasiuntinys ir tarė: ‘‘Šita nelaimė yra iš Viešpaties! Tai ko man dar laukti iš Viešpaties?’‘ 12O 7 1 12O 7 1 97100 Tada Eliziejus sakė: ‘‘Klausykite Viešpaties žodžio: ‘Rytoj tuo laiku Samarijos vartuose smulkių miltų sykelis kainuos vieną šekelį ir du miežių sykeliai vieną šekelį’ ‘‘. 12O 7 2 12O 7 2 97110 Tuomet vyras, į kurio ranką karalius remdavosi, sakė Dievo vyrui: ‘‘Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?’‘ Jis atsakė: ‘‘Tu tai matysi savo akimis, bet nevalgysi to’‘. 12O 7 3 12O 7 3 97120 Keturi raupsuoti vyrai buvo prie miesto vartų. Jie kalbėjosi: ‘‘Ar mes čia sėdėsime, kol mirsime? 12O 7 4 12O 7 4 97130 Jei eisime į miestą, ten siaučia badas ir mes mirsime ten, o jei čia sėdėsime, taip pat mirsime. Taigi eikime į sirų stovyklą. Jei jie paliks mus gyvus, gyvensime, o jei jie mus nužudys, mirsime’‘. 12O 7 5 12O 7 5 97140 Prieblandoje jie pakilo eiti į sirų stovyklą. Priėję prie stovyklos, jie pamatė, kad ten nebuvo nė vieno žmogaus. 12O 7 6 12O 7 6 97150 Viešpats padarė, kad sirų kariuomenė girdėjo vežimų ir žirgų kanopų bildesį, didelės kariuomenės garsus. Sirai kalbėjosi: ‘‘Tikrai, Izraelio karalius pasamdė prieš mus hetitų ir egiptiečių karalius’‘. 12O 7 7 12O 7 7 97160 Jie skubėdami pakilo prieblandoje ir, palikę palapines, žirgus, asilus ir visa, kas stovykloje buvo, bėgo, gelbėdami savo gyvybes. 12O 7 8 12O 7 8 97170 Raupsuotieji atėjo į stovyklą. Įėję į vieną palapinę, valgė, gėrė ir, pasiėmę sidabro, aukso bei drabužių, paslėpė. Po to jie sugrįžo, įėjo į kitą palapinę ir, išnešę iš ten, taip pat paslėpė. 12O 7 9 12O 7 9 97180 Tada jie sakė vienas kitam: ‘‘Negerai darome, nes šita diena yra geros naujienos diena. Jei mes delsime ir lauksime iki aušros, ištiks mus nelaimė. Tad dabar eikime ir praneškime karaliaus namiškiams’‘. 12O 7 10 12O 7 10 97190 Sugrįžę jie pranešė miesto vartų sargybai: ‘‘Buvome nuėję į sirų stovyklą; ten nėra nė vieno žmogaus, tik pririšti žirgai ir asilai, ir palapinėse viskas kaip buvo’‘. 12O 7 11 12O 7 11 97200 Vartų sargyba pranešė tą žinią karaliaus namams. 12O 7 12 12O 7 12 97210 Karalius, naktį atsikėlęs, sakė savo tarnams: ‘‘Aš jums pasakysiu, ką sirai padarė. Jie žino, kad mes alkani. Taigi jie išėjo iš stovyklos ir pasislėpė atvirame lauke, sakydami: ‘Jie išeis iš miesto, tada mes juos gyvus suimsime ir įsiveršime į miestą’ ‘‘. 12O 7 13 12O 7 13 97220 Vienas iš jo tarnų tarė karaliui: ‘‘Leisk paimti likusius mieste penkis žirgus, nes jie yra likę mieste, kaip ir visa Izraelio daugybė, pasiųskime vyrus ir ištirkime’‘. 12O 7 14 12O 7 14 97230 Jie pakinkė žirgus į du vežimus, ir karalius pasiuntė juos paskui sirų kariuomenę, sakydamas: ‘‘Eikite ir pažiūrėkite’‘. 12O 7 15 12O 7 15 97240 Jie sekė juos iki Jordano; visas kelias buvo pilnas drabužių ir ginklų, kuriuos sirai skubėdami išmėtė. Pasiuntiniai sugrįžo ir pranešė karaliui. 12O 7 16 12O 7 16 97250 Tada žmonės ėjo ir plėšė sirų stovyklą. Sykelis smulkių miltų arba du sykeliai miežių kainavo vieną šekelį, kaip Viešpats buvo sakęs. 12O 7 17 12O 7 17 97260 Karalius pavedė vyrui, į kurio ranką jis remdavosi, prižiūrėti vartus, bet žmonės jį sumindžiojo vartuose ir jis mirė, kaip Dievo vyras buvo sakęs, kai pas jį buvo atėjęs karalius. 12O 7 18 12O 7 18 97270 Kai Dievo vyras sakė karaliui: ‘‘Du sykeliai miežių arba vienas sykelis smulkių miltų kainuos vieną šekelį rytoj apie šitą laiką Samarijos vartuose’‘, 12O 7 19 12O 7 19 97280 tas vyras sakė Dievo vyrui: ‘‘Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?’‘ Pranašas atsakė: ‘‘Tu tai matysi savo akimis, tačiau nevalgysi’‘. 12O 7 20 12O 7 20 97290 Taip ir atsitiko. Žmonės jį mirtinai sumindžiojo vartuose. 12O 8 1 12O 8 1 97300 Eliziejus kalbėjo moteriai, kurios sūnų jis atgaivino: ‘‘Eik iš čia su savo namiškiais ir apsigyvenk kur nors svetur, nes Viešpats pašaukė badą į šitą šalį septyneriems metams’‘. 12O 8 2 12O 8 2 97310 Moteris padarė pagal Dievo vyro žodį. Ji nuvyko su savo namiškiais į filistinų kraštą ir septynerius metus gyveno ten kaip ateivė. 12O 8 3 12O 8 3 97320 Septyneriems metams praėjus, moteris sugrįžo iš filistinų šalies ir nuėjusi kreipėsi į karalių dėl savo namų ir žemės. 12O 8 4 12O 8 4 97330 Karalius kalbėjosi su Dievo vyro tarnu Gehaziu, sakydamas: ‘‘Papasakok apie visus didelius darbus, kuriuos padarė Eliziejus’‘. 12O 8 5 12O 8 5 97340 Gehaziui pasakojant, kaip Eliziejus prikėlė mirusįjį, atėjo ta moteris, kurios sūnų jis buvo atgaivinęs, ir kreipėsi dėl savo namų ir žemės. Gehazis tarė: ‘‘Mano valdove karaliau, štai ta moteris ir jos sūnus, kurį prikėlė Eliziejus’‘. 12O 8 6 12O 8 6 97350 Karalius klausinėjo moterį, ir ji jam viską papasakojo. Po to karalius paskyrė jai vieną rūmų valdininką ir įsakė: ‘‘Sugrąžink jai visa, kas jai priklauso, ir visą lauko derlių nuo tos dienos, kai ji paliko šalį, iki šiol’‘. 12O 8 7 12O 8 7 97360 Kartą Eliziejus atėjo į Damaską. Sirijos karalius Ben Hadadas sirgo. Kai jam pranešė, kad atėjo Dievo vyras, 12O 8 8 12O 8 8 97370 karalius sakė Hazaeliui: ‘‘Imk dovanų ir eik Dievo vyro pasitikti. Per jį paklausk Viešpatį, sakydamas: ‘Ar pasveiksiu iš šitos ligos?’ ‘‘ 12O 8 9 12O 8 9 97380 Hazaelis, pasiėmęs dovanų, visokių Damasko gėrybių, kiek keturiasdešimt kupranugarių gali panešti, ėjo susitikti su Eliziejumi. Sutikęs jį, Hazaelis tarė: ‘‘Tavo sūnus Ben Hadadas, Sirijos karalius, atsiuntė mane pas tave paklausti, ar jis pasveiks iš šitos ligos’‘. 12O 8 10 12O 8 10 97390 Eliziejus jam atsakė: ‘‘Eik ir pasakyk jam: ‘Tu tikrai pagysi’, bet Viešpats man parodė, kad jis tikrai mirs’‘. 12O 8 11 12O 8 11 97400 Jis ilgai žiūrėjo į jį, kol tas susigėdo. Ir Dievo vyras pradėjo verkti. 12O 8 12 12O 8 12 97410 Hazaelis klausė: ‘‘Kodėl tu verki, viešpatie?’‘ Jis atsakė: ‘‘Dėl to, kad aš žinau, ką tu darysi izraelitams. Jų sutvirtintus miestus tu sudeginsi, jaunuolius išžudysi kardu, kūdikius sutraiškysi ir nėščias moteris perskrosi’‘. 12O 8 13 12O 8 13 97420 Hazaelis atsakė: ‘‘Kas gi yra tavo tarnas? Ar aš šuo, kad galėčiau padaryti tokius didelius dalykus?’‘ Eliziejus atsakė: ‘‘Viešpats man parodė, kad tu tapsi Sirijos karaliumi’‘. 12O 8 14 12O 8 14 97430 Išsiskyręs su Eliziejumi, jis atėjo pas savo valdovą, kuris jį klausė: ‘‘Ką sakė Eliziejus?’‘ Jis atsakė: ‘‘Jis sakė, kad tu tikrai pagysi’‘. 12O 8 15 12O 8 15 97440 Kitą dieną jis ėmė antklodę, pamirkė ją vandenyje ir uždėjo karaliui ant veido, ir tas mirė. Hazaelis ėmė karaliauti jo vietoje. 12O 8 16 12O 8 16 97450 Penktaisiais Izraelio karaliaus Jehoramo, Ahabo sūnaus, metais Jehoramas, Judo karaliaus Juozapato sūnus, pradėjo karaliauti Jeruzalėje. 12O 8 17 12O 8 17 97460 Jis buvo trisdešimt dvejų metų, kai pradėjo karaliauti, ir karaliavo aštuonerius metus Jeruzalėje. 12O 8 18 12O 8 18 97470 Jis vaikščiojo Izraelio karalių keliais kaip Ahabo namai, nes Ahabo duktė buvo jo žmona. Ir jis darė pikta Viešpaties akyse. 12O 8 19 12O 8 19 97480 Tačiau Viešpats nenorėjo Judo sunaikinti dėl savo tarno Dovydo, nes jam buvo pažadėjęs duoti žiburį iš jo vaikų. 12O 8 20 12O 8 20 97490 Jehoramui valdant, Edomas sukilo, atsiskyrė nuo Judo ir paskyrė sau karalių. 12O 8 21 12O 8 21 97500 Jehoramas nuvyko į Cayrą su kovos vežimais. Naktį jis užpuolė edomitus, kurie buvo apsupę jį ir kovos vežimų viršininkus, ir žmonės pabėgo į savo palapines. 12O 8 22 12O 8 22 97510 Taip Edomas išsilaisvino iš Judo valdžios. Tuo pačiu laiku atsiskyrė ir Libna. 12O 8 23 12O 8 23 97520 Visi kiti Jehoramo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 12O 8 24 12O 8 24 97530 Jehoramas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste, o jo sūnus Ahazijas pradėjo karaliauti jo vietoje. 12O 8 25 12O 8 25 97540 Dvyliktaisiais Izraelio karaliaus Jehoramo, Ahabo sūnaus, metais Jeruzalėje pradėjo karaliauti Judo karaliaus Jehoramo sūnus Ahazijas. 12O 8 26 12O 8 26 97550 Jis buvo dvidešimt dvejų metų, kai pradėjo karaliauti, ir karaliavo Jeruzalėje vienerius metus. Jo motina buvo vardu Atalija, Izraelio karaliaus Omrio duktė. 12O 8 27 12O 8 27 97560 Jis vaikščiojo Ahabo namų keliais ir darė pikta Viešpaties akyse, nes buvo Ahabo namų žentas. 12O 8 28 12O 8 28 97570 Jis su Ahabo sūnumi Jehoramu kariavo prieš Sirijos karalių Hazaelį Ramot Gileade, ir sirai sužeidė Jehoramą. 12O 8 29 12O 8 29 97580 Karalius Jehoramas sugrįžo gydytis į Jezreelį. Ahazijas, Judo karaliaus Jehoramo sūnus, aplankė Jezreelyje sužeistą karalių Jehoramą, Ahabo sūnų. 12O 9 1 12O 9 1 97590 Pranašas Eliziejus, pasišaukęs vieną iš pranašų sūnų, jam tarė: ‘‘Susijuosk, pasiimk indą aliejaus ir eik į Ramot Gileadą. 12O 9 2 12O 9 2 97600 Ten surask Nimšio sūnaus Juozapato sūnų Jehuvą. Pasikviesk jį iš jo brolių ir, įsivedęs į vidinį kambarį, 12O 9 3 12O 9 3 97610 užpilk jam iš indo aliejaus ant galvos, sakydamas: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš tave patepiau Izraelio karaliumi’. Po to, atidaręs duris, išbėk nelaukdamas’‘. 12O 9 4 12O 9 4 97620 Jaunasis pranašas atėjo į Ramot Gileadą. 12O 9 5 12O 9 5 97630 Čia jis rado kariuomenės vadus besėdinčius. Jis tarė: ‘‘Turiu tau, vade, ką pasakyti’‘. Jehuvas paklausė: ‘‘Kuriam iš mūsų?’‘ Jis atsakė: ‘‘Tau, vade’‘. 12O 9 6 12O 9 6 97640 Atsikėlęs Jehuvas įėjo į namus. Tuomet jis išpylė aliejų jam ant galvos ir tarė: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš tave patepiau Viešpaties tautos Izraelio karaliumi. 12O 9 7 12O 9 7 97650 Tu sunaikinsi savo valdovo Ahabo namus ir atkeršysi Jezabelei už pranašų ir visų Viešpaties tarnų kraują. 12O 9 8 12O 9 8 97660 Visi Ahabo namai pražus. Aš išnaikinsiu Izraelyje visus Ahabo giminės vyrus, kaip vergus, taip ir likusius Izraelyje. 12O 9 9 12O 9 9 97670 Padarysiu su Ahabo namais, kaip padariau su Nebato sūnaus Jeroboamo ir su Ahijos sūnaus Baašos namais. 12O 9 10 12O 9 10 97680 Jezabelę suės šunys Jezreelyje ir niekas jos nepalaidos’ ‘‘. Po to jis atidarė duris ir išbėgo. 12O 9 11 12O 9 11 97690 Jehuvui įėjus pas savo valdovo tarnus, jie klausė: ‘‘Kas atsitiko? Ko tas beprotis buvo atėjęs pas tave?’‘ Jis jiems atsakė: ‘‘Jūs žinote tą žmogų ir jo kalbą’‘. 12O 9 12 12O 9 12 97700 Jie sakė: ‘‘Netiesa, pasakyk mums dabar’‘. Tuomet jis pasakė, ką pranašas kalbėjo, sakydamas: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Aš tave patepiau Izraelio karaliumi’ ‘‘. 12O 9 13 12O 9 13 97710 Tada kiekvienas iš jų skubiai ėmė savo apsiaustą, patiesė jį po jo kojomis ant plikų laiptų ir trimitavo, skelbdami: ‘‘Jehuvas yra karalius!’‘ 12O 9 14 12O 9 14 97720 Taip Nimšio sūnaus Juozapato sūnus Jehuvas surengė sąmokslą prieš Jehoramą, kuris su visu Izraeliu buvo Ramot Gileade prieš Sirijos karalių Hazaelį. 12O 9 15 12O 9 15 97730 Karalius Jehoramas buvo sugrįžęs į Jezreelį gydytis, nes buvo sužeistas, kai kariavo su Sirijos karaliumi Hazaeliu. Jehuvas sakė: ‘‘Jei jūs pritariate, tai tegul niekas neišeina iš miesto, kad nepraneštų Jezreelyje’‘. 12O 9 16 12O 9 16 97740 Jehuvas sėdo į vežimą ir išvažiavo į Jezreelį, nes Jehoramas ten gydėsi, o Judo karalius Ahazijas buvo atvykęs Jehoramo lankyti. 12O 9 17 12O 9 17 97750 Jezreelio bokšte sargybinis, pamatęs Jehuvo būrį atvažiuojant, pranešė: ‘‘Matau būrį’‘. Jehoramas įsakė pasiųsti raitelį ir jų paklausti: ‘‘Ar su taika?’‘ 12O 9 18 12O 9 18 97760 Raitelis, susitikęs su Jehuvo būriu, klausė: ‘‘Ar su taika?’‘ Jehuvas atsakė: ‘‘Kam tau rūpi taika? Apsisuk ir sek paskui mane’‘. Sargybinis pranešė: ‘‘Pasiuntinys su jais susitiko, bet negrįžta’‘. 12O 9 19 12O 9 19 97770 Jehoramas išsiuntė kitą raitelį. Tas, susitikęs su atvykstančiais, klausė: ‘‘Ar su taika?’‘ Jehuvas atsakė: ‘‘Kam tau rūpi taika? Apsisuk ir sek paskui mane’‘. 12O 9 20 12O 9 20 97780 Sargybinis pranešė: ‘‘Jis juos pasiekė, bet negrįžta. Važiavimas panašus į Nimšio sūnaus Jehuvo važiavimą, nes važiuoja kaip padūkęs’‘. 12O 9 21 12O 9 21 97790 Jehoramas įsakė paruošti vežimą. Izraelio karalius Jehoramas ir Judo karalius Ahazijas išvažiavo kiekvienas savo vežime. Jie sutiko Jehuvą prie jezreeliečio Naboto žemės sklypo. 12O 9 22 12O 9 22 97800 Jehoramas, pamatęs Jehuvą, paklausė: ‘‘Ar su taika, Jehuvai?’‘ Tas atsakė: ‘‘Kokia gali būti taika, kol vyksta tavo motinos Jezabelės paleistuvystės ir žyniavimai?’‘ 12O 9 23 12O 9 23 97810 Jehoramas pasuko vežimą ir norėjo pabėgti, šaukdamas: ‘‘Išdavystė, Ahazijau!’‘ 12O 9 24 12O 9 24 97820 Tačiau Jehuvas įtempė lanką ir iššovė. Strėlė pataikė Jehoramui į širdį ir jis susmuko vežime. 12O 9 25 12O 9 25 97830 Jehuvas įsakė savo vadui Bidkarui: ‘‘Išmesk jį ant jezreeliečio Naboto lauko! Aš prisimenu, kaip mudu važiavome paskui jo tėvą Ahabą ir Viešpats paskelbė prieš jį šį sprendimą: 12O 9 26 12O 9 26 97840 ‘Taip, kaip Aš vakar čia mačiau Naboto ir jo sūnų kraują, taip Aš tau atlyginsiu ant šito žemės sklypo’. Dabar išmesk jį ant šito sklypo, kaip Viešpats pasakė’‘. 12O 9 27 12O 9 27 97850 Judo karalius Ahazijas, tai pamatęs, bėgo Bet Gano link. Jehuvas jį vijosi ir šaukė: ‘‘Nušaukite jį!’‘ Jie peršovė jį vežime Gūro įkalnėje, prie Ibleamo. Jis pabėgo į Megidą ir ten mirė. 12O 9 28 12O 9 28 97860 Jo tarnai parvežė jį į Jeruzalę ir palaidojo prie jo tėvų Dovydo mieste. 12O 9 29 12O 9 29 97870 Vienuoliktaisiais Ahabo sūnaus Jehoramo metais Ahazijas pradėjo karaliauti Jude. 12O 9 30 12O 9 30 97880 Jehuvas atvyko į Jezreelį. Jezabelė, tai išgirdusi, išsidažė veidą, pasipuošė galvą ir žiūrėjo pro langą. 12O 9 31 12O 9 31 97890 Jehuvui įeinant pro vartus, ji klausė: ‘‘Ar turėjo Zimris ramybę, nužudęs savo valdovą?’‘ 12O 9 32 12O 9 32 97900 Jis pažvelgė aukštyn į langą ir sakė: ‘‘Kas už mane? Kas?’‘ Du ar trys eunuchai pažiūrėjo žemyn. 12O 9 33 12O 9 33 97910 Jis įsakė: ‘‘Numeskite ją žemyn!’‘ Jie numetė ją. Jos kraujas aptaškė sienas ir žirgus, kurie ją sutrypė. 12O 9 34 12O 9 34 97920 Po to jis įėjo į vidų, valgė, gėrė ir įsakė: ‘‘Eikite ir pažiūrėkite, kad ta prakeiktoji būtų palaidota, nes ji buvo karaliaus duktė’‘. 12O 9 35 12O 9 35 97930 Nuėję jos laidoti, jie rado tik kaukolę, kojas ir rankų plaštakas. 12O 9 36 12O 9 36 97940 Jie sugrįžo ir jam pranešė. Jehuvas tarė: ‘‘Tai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo per savo tarną tišbietį Eliją: ‘Jezreelyje šunys suės Jezabelės kūną 12O 9 37 12O 9 37 97950 ir jos lavonas gulės kaip mėšlas Jezreelio laukuose. Ir niekas nesakys, kad tai Jezabelė’ ‘‘. 12O 10 1 12O 10 1 97960 Ahabas turėjo septyniasdešimt sūnų Samarijoje. Jehuvas nusiuntė Samarijos miesto vyresniesiems ir Ahabo sūnų globėjams laiškus, kuriuose rašė: 12O 10 2 12O 10 2 97970 ‘‘Gavę šitą laišką, visi, kurie turite savo valdovo sūnų, sustiprintą miestą, kovos vežimų ir ginklų, 12O 10 3 12O 10 3 97980 pasirinkite geriausią ir tinkamiausią iš savo valdovo sūnų, pasodinkite jį į tėvo sostą ir kariaukite už savo valdovo namus’‘. 12O 10 4 12O 10 4 97990 Bet jie labai nusigando ir sakė: ‘‘Du karaliai neatsilaikė prieš jį, kaip tad mes atsilaikysime?’‘ 12O 10 5 12O 10 5 98000 Namų valdytojas, miesto valdytojas, vyresnieji ir sūnų globėjai pasiuntė Jehuvui tokį atsakymą: ‘‘Mes esame tavo tarnai ir visa, ką mums įsakysi, darysime. Nė vieno karaliumi nepaskirsime. Daryk, kaip tau patinka’‘. 12O 10 6 12O 10 6 98010 Tada Jehuvas parašė jiems antrą laišką: ‘‘Jei jūs esate manieji ir klausysite manęs, paimkite savo valdovo sūnų galvas ir rytoj apie šitą laiką atneškite jas man į Jezreelį!’‘ Karaliaus sūnūs, septyniasdešimt vyrų, buvo miesto didžiūnų užauginti. 12O 10 7 12O 10 7 98020 Gavę šitą laišką, jie nužudė visus karaliaus sūnus, septyniasdešimt vyrų, ir, sudėję jų galvas į pintines, nusiuntė jas Jehuvui į Jezreelį. 12O 10 8 12O 10 8 98030 Pasiuntinys jam pranešė: ‘‘Atnešė karaliaus sūnų galvas’‘. Jis įsakė: ‘‘Sukraukite jas į dvi krūvas vartų įėjime ir palikite iki ryto’‘. 12O 10 9 12O 10 9 98040 Rytą Jehuvas, išėjęs ir atsistojęs prie vartų, kalbėjo visiems žmonėms: ‘‘Jūs esate nekalti. Aš padariau sąmokslą prieš savo valdovą ir jį nužudžiau. Bet kas nužudė šituos? 12O 10 10 12O 10 10 98050 Žinokite, kad nė vienas Viešpaties žodis nekris į žemę, ką Viešpats kalbėjo apie Ahabo namus. Dabar Viešpats įvykdė, ką kalbėjo per savo tarną Eliją’‘. 12O 10 11 12O 10 11 98060 Jehuvas išžudė visus, kas liko iš Ahabo namų Jezreelyje, visus jo didžiūnus, patikėtinius ir kunigus; nė vieno nepaliko gyvo. 12O 10 12 12O 10 12 98070 Po to jis ėjo į Samariją. Pakelyje, prie piemenų namų, 12O 10 13 12O 10 13 98080 Jehuvas sutiko Judo karaliaus Ahazijo brolius ir klausė: ‘‘Kas jūs esate?’‘ Jie atsakė: ‘‘Mes esame Ahazijo broliai, atėjome aplankyti karaliaus sūnų ir karalienės sūnų’‘. 12O 10 14 12O 10 14 98090 Jehuvas įsakė suimti juos gyvus. Jie suėmė juos ir nužudė prie Bet Ekedo šulinio keturiasdešimt du vyrus; nė vieno nepaliko gyvo. 12O 10 15 12O 10 15 98100 Pasitraukęs iš ten, jis sutiko Rechabo sūnų Jehonadabą. Jis jį pasveikino ir klausė: ‘‘Ar tavo širdis nusiteikusi, kaip ir mano širdis dėl tavęs?’‘ Jehonadabas atsakė: ‘‘Taip’‘. Jehuvas tarė: ‘‘Jei taip, tai duok ranką’‘. Jam padavus ranką, Jehuvas padėjo jam įlipti į savo vežimą 12O 10 16 12O 10 16 98110 ir tarė: ‘‘Eime su manimi ir pamatysi, koks aš uolus dėl Viešpaties’‘. 12O 10 17 12O 10 17 98120 Atvykęs į Samariją, jis išžudė visus likusius Ahabo gimines Samarijoje pagal Viešpaties žodį, kurį Jis kalbėjo per Eliją. 12O 10 18 12O 10 18 98130 Jehuvas, sušaukęs visus žmones, jiems tarė: ‘‘Ahabas mažai tarnavo Baalui, Jehuvas tarnaus jam daugiau. 12O 10 19 12O 10 19 98140 Dabar sušaukite pas mane visus Baalo pranašus, visus jo garbintojus ir visus kunigus; žiūrėkite, kad nė vieno netrūktų, nes turiu aukoti Baalui didelę auką. Kas neatvyks, neliks gyvas’‘. Jehuvas tai darė klastingai, norėdamas išžudyti Baalo garbintojus. 12O 10 20 12O 10 20 98150 Jis įsakė suruošti Baalui iškilmingą šventę. 12O 10 21 12O 10 21 98160 Jehuvas apie tai paskelbė visam Izraeliui. Atvyko visi iki vieno Baalo garbintojai, ir Baalo namai buvo pilni nuo vieno krašto iki kito. 12O 10 22 12O 10 22 98170 Jis įsakė drabužių saugotojui išdalinti drabužius visiems Baalo garbintojams. 12O 10 23 12O 10 23 98180 Jehuvas, įėjęs su Rechabo sūnumi Jehonadabu į Baalo namus, tarė Baalo garbintojams: ‘‘Rūpestingai patikrinkite ir pažiūrėkite, kad čia nebūtų su jumis Viešpaties tarnų, tik vieni Baalo garbintojai’‘. 12O 10 24 12O 10 24 98190 Jie įėjo aukoti deginamąsias ir kitas aukas. Jehuvas buvo pastatęs lauke aštuoniasdešimt vyrų ir įsakęs: ‘‘Tas vyras, kuris leis ištrūkti bent vienam iš žmonių, kuriuos atiduodu į jūsų rankas, savo gyvybe atsakys už jį’‘. 12O 10 25 12O 10 25 98200 Baigus aukoti deginamąją auką, Jehuvas įsakė sargybai ir kariams: ‘‘Išžudykite juos! Niekas tenelieka gyvas!’‘ Jie išžudė juos kardu, sargyba bei vyresnieji juos išmetė ir, įėję į Baalo namus, 12O 10 26 12O 10 26 98210 išnešė atvaizdus iš Baalo namų, juos sudegino, 12O 10 27 12O 10 27 98220 sudaužė Baalo atvaizdą, sugriovė šventyklą ir toje vietoje padarė išvietes, išlikusias iki šios dienos. 12O 10 28 12O 10 28 98230 Taip Jehuvas išnaikino Baalą iš Izraelio. 12O 10 29 12O 10 29 98240 Tačiau nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, nuo auksinių veršių Betelyje ir Dane, Jehuvas nepasitraukė. 12O 10 30 12O 10 30 98250 Viešpats tarė Jehuvui: ‘‘Kadangi tu gerai padarei įvykdydamas, kas teisinga mano akyse, ir padarei Ahabo namams visa, kas buvo mano širdyje, tai tavo sūnūs iki ketvirtos kartos sėdės Izraelio soste’‘. 12O 10 31 12O 10 31 98260 Tačiau Jehuvas nesilaikė Viešpaties, Izraelio Dievo, įstatymo visa širdimi ir neatsitraukė nuo nuodėmių Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę. 12O 10 32 12O 10 32 98270 Tuo laiku Viešpats pradėjo mažinti Izraelį. Hazaelis juos nugalėjo visame pasienyje, 12O 10 33 12O 10 33 98280 nuo Jordano rytuose, visą Gileado šalį, gadus, rubenus ir manasus, iki Aroero miesto prie Arnono upės, ir Bašaną. 12O 10 34 12O 10 34 98290 Visi kiti Jehuvo darbai ir jo galia yra aprašyta Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 10 35 12O 10 35 98300 Jehuvas užmigo prie savo tėvų ir jį palaidojo Samarijoje; jo sūnus Jehoachazas karaliavo jo vietoje. 12O 10 36 12O 10 36 98310 Jehuvas karaliavo Izraeliui Samarijoje dvidešimt aštuonerius metus. 12O 11 1 12O 11 1 98320 Ahazijo motina Atalija, sužinojusi, kad jos sūnus miręs, išžudė visus karaliaus palikuonis. 12O 11 2 12O 11 2 98330 Bet karaliaus Joramo duktė Jehošeba, Ahazijo sesuo, slapčia paėmė Ahazijo sūnų Jehoašą iš karaliaus sūnų, kurie turėjo būti nužudyti, ir jį paslėpė nuo Atalijos su jo aukle miegamajame, ir jis išliko gyvas. 12O 11 3 12O 11 3 98340 Jis su ja buvo paslėptas Viešpaties namuose šešerius metus. Atalija valdė kraštą. 12O 11 4 12O 11 4 98350 Septintais metais Jehojada, pasikvietęs šimtininkus ir sargybos viršininkus, įsivedė juos į Viešpaties namus ir padarė su jais sutartį. Prisaikdinęs Viešpaties namuose, jis parodė jiems karaliaus sūnų. 12O 11 5 12O 11 5 98360 Po to jis įsakė: ‘‘Trečdalis jūsų, kurie įeinate sabato dieną, saugosite karaliaus namus; 12O 11 6 12O 11 6 98370 trečdalis būsite prie Sūro vartų ir trečdalis prie vartų už sargybos. Taip jūs saugosite namus, kad jie nebūtų sugriauti. 12O 11 7 12O 11 7 98380 O dvi jūsų dalys iš tų, kurie išeinate sabato dieną, saugos Viešpaties namus ir karalių. 12O 11 8 12O 11 8 98390 Kiekvienas iš jūsų, laikydamas rankoje paruoštą ginklą, apsupkite karalių ir, jei kas artinsis prie jo įeinant ar išeinant, nužudykite’‘. 12O 11 9 12O 11 9 98400 Šimtininkai padarė taip, kaip įsakė kunigas Jehojada: kiekvienas su savo vyrais, kurie sabato dieną įeidavo arba išeidavo, atėjo pas kunigą Jehojadą. 12O 11 10 12O 11 10 98410 Kunigas padavė šimtininkams karaliaus Dovydo ietis ir skydus, buvusius Viešpaties šventykloje. 12O 11 11 12O 11 11 98420 Sargybiniai stovėjo su ginklais rankose aplink karalių nuo dešiniojo šventyklos šono iki kairiojo, prie aukuro ir prie šventyklos. 12O 11 12 12O 11 12 98430 Jis išvedė karaliaus sūnų, uždėjo jam karūną, įteikė liudijimą, patepė jį ir paskelbė karaliumi. Jie plojo rankomis ir šaukė: ‘‘Tegyvuoja karalius!’‘ 12O 11 13 12O 11 13 98440 Atalija, išgirdusi sargybos ir minios šauksmą, atėjo į Viešpaties šventyklą. 12O 11 14 12O 11 14 98450 Pamačiusi karalių, stovintį ant paaukštinimo prie kolonos, kunigaikščius, trimitininkus prie karaliaus ir krašto žmones, besidžiaugiančius ir trimituojančius, Atalija perplėšė savo drabužius ir šaukė: ‘‘Sąmokslas! Sąmokslas!’‘ 12O 11 15 12O 11 15 98460 Kunigas Jehojada įsakė šimtininkams: ‘‘Išveskite ją pro eiles! Kas ją seks, nužudykite kardu’‘. Nes kunigas sakė: ‘‘Kad ji nebūtų nužudyta Viešpaties namuose’‘. 12O 11 16 12O 11 16 98470 Jie išvedė ją į karaliaus namus pro Žirgų vartus ir nužudė. 12O 11 17 12O 11 17 98480 Jehojada padarė sandorą tarp Viešpaties ir karaliaus bei tautos, kad jie bus Viešpaties tauta, ir tarp karaliaus ir tautos. 12O 11 18 12O 11 18 98490 Po to visi žmonės nuėjo į Baalo namus, juos sugriovė, aukurus ir atvaizdus sudaužė ir Baalo kunigą Mataną nužudė prie aukurų. Kunigas paskyrė prižiūrėtojus Viešpaties namams. 12O 11 19 12O 11 19 98500 Jis kartu su šimtininkais, kariuomenės vadais, sargybiniais ir visais žmonėmis nuvedė karalių iš Viešpaties namų pro sargybos vartus į karaliaus namus, kur jis atsisėdo į karaliaus sostą. 12O 11 20 12O 11 20 98510 Visi krašto žmonės džiaugėsi, ir mieste buvo ramu. Atalija buvo kardu nužudyta karaliaus namuose. 12O 11 21 12O 11 21 98520 Pradėdamas karaliauti, Jehoašas buvo septynerių metų. 12O 12 1 12O 12 1 98530 Septintaisiais Jehuvo metais Jehoašas tapo karaliumi ir valdė Judą keturiasdešimt metų, gyvendamas Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Cibija iš Beer Šebos. 12O 12 2 12O 12 2 98540 Jehoašas darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, per visas dienas, kol jį mokė kunigas Jehojada. 12O 12 3 12O 12 3 98550 Tik aukštumos nebuvo pašalintos, žmonės vis dar aukojo ir smilkė aukštumose. 12O 12 4 12O 12 4 98560 Jehoasas įsakė kunigams: ‘‘Visus pašvęstus pinigus, atneštus į Viešpaties namus, praeinančiųjų pinigus, asmens mokesčius, savo noru duodamas šventyklai aukas 12O 12 5 12O 12 5 98570 turi surinkti kunigai, kiekvienas iš savo pažįstamų. Tegul jie užtaiso visas spragas namuose, kur tik suras kokių spragų’‘. 12O 12 6 12O 12 6 98580 Dvidešimt trečiaisiais karaliaus Jehoašo metais kunigai dar nebuvo užtaisę namų spragų. 12O 12 7 12O 12 7 98590 Todėl karalius Jehoašas, pasišaukęs kunigą Jehojadą ir kitus kunigus, jiems tarė: ‘‘Kodėl jūs neužtaisote namų spragų? Nuo šiolei nebeimkite pinigų iš savo pažįstamų, bet atiduokite juos namų spragoms užtaisyti’‘. 12O 12 8 12O 12 8 98600 Kunigai nuo to laiko neberinko iš žmonių pinigų ir nebetaisė namų spragų. 12O 12 9 12O 12 9 98610 Kunigas Jehojada paėmė dėžę, išgręžė jos dangtyje skylę ir ją pastatė šalia aukuro, dešinėje pusėje prie įėjimo į Viešpaties namus. Kunigai, budėję prie įėjimo, įmesdavo į ją visus pinigus, atneštus į Viešpaties namus. 12O 12 10 12O 12 10 98620 Pamatę, kad dėžėje daug pinigų, karaliaus raštininkas ir vyriausiasis kunigas atėję suskaičiuodavo Viešpaties namuose rastus pinigus ir, užrišę maišuose, paimdavo. 12O 12 11 12O 12 11 98630 Suskaičiuotus pinigus atiduodavo darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose, jie sumokėdavo dailidėms ir statybininkams, dirbusiems Viešpaties namuose, 12O 12 12 12O 12 12 98640 mūrininkams bei akmens tašytojams, o taip pat pirkdavo rąstus bei tašytus akmenis Viešpaties namų spragoms užtaisyti ir apmokėdavo visas remonto išlaidas. 12O 12 13 12O 12 13 98650 Už surenkamus Viešpaties namuose pinigus nebuvo daromi reikmenys Viešpaties namams: sidabriniai dubenys, gnybtuvai, šlakstytuvai, trimitai ir auksiniai bei sidabriniai indai. 12O 12 14 12O 12 14 98660 Pinigus atiduodavo darbininkams ir už juos atlikdavo Viešpaties namų remontą. 12O 12 15 12O 12 15 98670 Nebuvo reikalaujama ataskaitos iš tų, kurie pinigus išmokėdavo, nes jie elgėsi ištikimai. 12O 12 16 12O 12 16 98680 Piniginės aukos už nusikaltimus ir nuodėmes nebuvo įnešamos į Viešpaties namus, bet priklausė kunigams. 12O 12 17 12O 12 17 98690 Kartą Sirijos karalius Hazaelis kariavo prieš Gatą ir jį užėmė. Užėmęs Gatą, Hazaelis atsigręžė prieš Jeruzalę. 12O 12 18 12O 12 18 98700 Judo karalius Jehoašas paėmė visas pašvęstas dovanas, kurias pašventė jo tėvai Judo karaliai Juozapatas ir Jehoramas, bei savo paties pašvęstas dovanas ir visą auksą iš Viešpaties bei karaliaus namų iždų ir nusiuntė Sirijos karaliui Hazaeliui. Tada jis pasitraukė nuo Jeruzalės. 12O 12 19 12O 12 19 98710 Visi kiti Jehoašo darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 12O 12 20 12O 12 20 98720 Jo tarnai padarė sąmokslą, sukilo ir nužudė Jehoašą Milojo namuose, pakelėje į Silą. 12O 12 21 12O 12 21 98730 Jį nužudė jo tarnai: Šimato sūnus Jozakaras ir Šomero sūnus Jehozabadas. Ir jis buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste, o jo sūnus Amacijas karaliavo jo vietoje. 12O 13 1 12O 13 1 98740 Dvidešimt trečiaisiais Judo karaliaus Jehoašo, Ahazijo sūnaus, metais Jehuvo sūnus Jehoachazas pradėjo karaliauti Izraelyje, Samarijoje, ir karaliavo septyniolika metų. 12O 13 2 12O 13 2 98750 Jis darė pikta Viešpaties akyse ir sekė nuodėmėmis Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė į nuodėmę Izraelį, ir neatsitraukė nuo jų. 12O 13 3 12O 13 3 98760 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis juos atidavė Sirijos karaliui Hazaeliui ir jo sūnui Ben Hadadui per visas jų dienas. 12O 13 4 12O 13 4 98770 Jehoachazas meldėsi, ir Viešpats jį išklausė, nes matė, kaip Izraelis vargo Sirijos priespaudoje. 12O 13 5 12O 13 5 98780 Viešpats davė Izraeliui gelbėtoją, ir jie buvo išlaisvinti iš Sirijos rankos; tuomet izraelitai gyveno savo palapinėse kaip anksčiau. 12O 13 6 12O 13 6 98790 Tačiau jie neatsitraukė nuo nuodėmių Jeroboamo namų, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, ir gyveno jose, ir neišnaikino giraitės Samarijoje. 12O 13 7 12O 13 7 98800 Sirijos karalius paliko Jehoachazui tik penkiasdešimt raitelių, dešimt kovos vežimų ir dešimt tūkstančių pėstininkų, nes jis juos sunaikino ir padarė kaip dulkes kūlimo metu. 12O 13 8 12O 13 8 98810 Visi kiti Jehoachazo darbai ir jo galia yra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 13 9 12O 13 9 98820 Jehoachazas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Samarijoje, o jo sūnus Jehoašas karaliavo jo vietoje. 12O 13 10 12O 13 10 98830 Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehoašo metais Jehoachazo sūnus Jehoašas pradėjo karaliauti Izraelyje, Samarijoje, ir valdė kraštą šešiolika metų. 12O 13 11 12O 13 11 98840 Jis darė pikta Viešpaties akyse ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, ir vaikščiojo jose. 12O 13 12 12O 13 12 98850 Visi kiti Jehoašo darbai ir jo galia, kariaujant su Judo karaliumi Amaciju, yra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 13 13 12O 13 13 98860 Jehoašas užmigo prie savo tėvų ir jo sūnus Jeroboamas atsisėdo į jo sostą. Jehoašą palaidojo Samarijoje prie Izraelio karalių. 12O 13 14 12O 13 14 98870 Eliziejus susirgo liga, nuo kurios vėliau jis numirė. Izraelio karalius Jehoašas atėjo pas jį, verkė prie jo ir sakė: ‘‘Mano tėve, mano tėve, Izraelio kovos vežimai ir jo raiteliai!’‘ 12O 13 15 12O 13 15 98880 Eliziejus sakė jam: ‘‘Paimk lanką ir strėlių’‘. Jehoašas paėmė lanką ir strėlių. 12O 13 16 12O 13 16 98890 Tuomet Eliziejus sakė Izraelio karaliui: ‘‘Uždėk savo ranką ant lanko’‘. Jis uždėjo ranką, o Eliziejus uždėjo savo rankas ant karaliaus rankų 12O 13 17 12O 13 17 98900 ir tarė: ‘‘Atidaryk langą į rytus ir šauk’‘. Jis atidarė ir šovė. Eliziejus sakė: ‘‘Tai Viešpaties išlaisvinimo strėlė, išlaisvinimo iš Sirijos strėlė. Tu nugalėsi sirus Afeke ir juos pribaigsi’‘. 12O 13 18 12O 13 18 98910 Po to jis sakė: ‘‘Paimk strėles ir suduok į žemę’‘. Karalius paėmė ir tris kartus sudavė strėlėmis į žemę. 12O 13 19 12O 13 19 98920 Dievo vyras supykęs tarė: ‘‘Reikėjo suduoti penkis ar šešis kartus, tada būtum nugalėjęs Siriją ir juos pribaigęs. O dabar tik tris kartus ją nugalėsi’‘. 12O 13 20 12O 13 20 98930 Eliziejus mirė ir buvo palaidotas. Tais metais Moabo būriai įsiveržė į Izraelį. 12O 13 21 12O 13 21 98940 Kartą, laidojant vyrą, žmonės pamatė karių būrį ir įmetė tą vyrą į Eliziejaus kapą. Kai tas vyras kape palietė Eliziejaus kaulus, atgijo ir atsistojo. 12O 13 22 12O 13 22 98950 Sirijos karalius Hazaelis spaudė Izraelį per visas Jehoachazo dienas. 12O 13 23 12O 13 23 98960 Tačiau Viešpats buvo jiems maloningas, jų gailėjosi ir pažvelgė į juos dėl savo sandoros su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Jis nenorėjo jų sunaikinti ir iki šiol jų neatmetė nuo savęs. 12O 13 24 12O 13 24 98970 Sirijos karalius Hazaelis mirė, ir jo sūnus Ben Hadadas pradėjo karaliauti jo vietoje. 12O 13 25 12O 13 25 98980 Jehoachazo sūnus Jehoašas atsiėmė iš Hazaelio sūnaus Ben Hadado miestus, kuriuos jis buvo karu paėmęs iš jo tėvo Jehoachazo. Tris kartus Jehoašas jį nugalėjo ir atgavo Izraelio miestus. 12O 14 1 12O 14 1 98990 Antraisiais Izraelio karaliaus Jehoašo, Jehoachazo sūnaus, metais Jehoašo sūnus Amacijas karaliavo Jude. 12O 14 2 12O 14 2 99000 Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų amžiaus ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadina, iš Jeruzalės. 12O 14 3 12O 14 3 99010 Amacijas darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, tačiau ne taip, kaip jo tėvas Dovydas. Jis visur elgėsi taip, kaip jo tėvas Jehoašas. 12O 14 4 12O 14 4 99020 Aukštumos nebuvo panaikintos, ir žmonės vis dar aukojo ir smilkė jose. 12O 14 5 12O 14 5 99030 Kai karalystė įsitvirtino jo rankose, jis nužudė tuos tarnus, kurie nužudė jo tėvą karalių. 12O 14 6 12O 14 6 99040 Tačiau jų vaikų jis nenužudė, laikydamasis to, kas parašyta Mozės įstatymo knygoje, kur Viešpats sako: ‘‘Nežudykite tėvų už vaikus, nė vaikų už tėvus, bet kiekvienas turi mirti už savo nuodėmę’‘. 12O 14 7 12O 14 7 99050 Jis nugalėjo Druskos slėnyje edomitus, nukaudamas jų dešimt tūkstančių, ir užkariavo Selą. Jis ją pavadino Jokteeliu, ir taip ji vadinama iki šios dienos. 12O 14 8 12O 14 8 99060 Tuomet Amacijas siuntė pasiuntinius pas Jehuvo sūnaus Jehoachazo sūnų Jehoasą, Izraelio karalių, ir sakė jam: ‘‘Išeik, kad susitiktume veidas į veidą’‘. 12O 14 9 12O 14 9 99070 Izraelio karalius Jehoašas siuntė Judo karaliui Amacijui tokį atsakymą: ‘‘Libane auganti usnis siuntė pas Libano kedrą, sakydama: ‘Leisk savo dukterį už mano sūnaus’. Bet Libano laukinis žvėris prabėgdamas sutrypė usnį. 12O 14 10 12O 14 10 99080 Tu nugalėjai edomitus, todėl pasididžiavo tavo širdis. Džiaukis tuo ir pasilik namie. Kodėl nori prisišaukti nelaimę ir žūti kartu su Judu?’‘ 12O 14 11 12O 14 11 99090 Amacijas nepaklausė, todėl Izraelio karalius Jehoasas atėjo. Jis ir Judo karalius Amacijas susitiko veidas į veidą Bet Šemeše, kuris priklauso Judui. 12O 14 12 12O 14 12 99100 Izraelis nugalėjo Judą, ir jo vyrai pabėgo į savo palapines. 12O 14 13 12O 14 13 99110 Judo karalių Amaciją, Ahazijo sūnaus Jehoašo sūnų, Izraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Bet Šemeše; tada atėjo į Jeruzalę ir nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių. 12O 14 14 12O 14 14 99120 Jis pasiėmė visą auksą, sidabrą, visus indus, rastus Viešpaties namuose ir karaliaus namų ižde, bei įkaitus ir sugrįžo į Samariją. 12O 14 15 12O 14 15 99130 Visi kiti Jehoašo darbai, jo galia ir jo kova su Judo karaliumi Amaciju yra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 14 16 12O 14 16 99140 Jehoašas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Samarijoje prie Izraelio karalių, o jo sūnus Jeroboamas karaliavo jo vietoje. 12O 14 17 12O 14 17 99150 Jehoašo sūnus Amacijas, Judo karalius, mirus Jehoachazo sūnui Jehoašui, Izraelio karaliui, dar gyveno penkiolika metų. 12O 14 18 12O 14 18 99160 Visi kiti Amacijo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 12O 14 19 12O 14 19 99170 Jeruzalėje prieš jį kilo sąmokslas, ir Amacijas pabėgo į Lachišą. Bet jie pasiuntė į Lachišą ir jį ten nužudė. 12O 14 20 12O 14 20 99180 Jo kūną pargabeno ant žirgų Jeruzalėn ir palaidojo prie jo tėvų Dovydo mieste. 12O 14 21 12O 14 21 99190 Tada visi Judo žmonės ėmė Azariją, kuriam buvo šešiolika metų, ir padarė savo karaliumi vietoje jo tėvo Amacijo. 12O 14 22 12O 14 22 99200 Jis sutvirtino Elatą ir sugrąžino jį Judui po to, kai karalius užmigo prie savo tėvų. 12O 14 23 12O 14 23 99210 Jeroboamas, Izraelio karaliaus Jehoašo sūnus, pradėjo karaliauti Samarijoje penkioliktaisiais Judo karaliaus Amacijo, Jehoašo sūnaus, metais. Jis valdė keturiasdešimt vienerius metus. 12O 14 24 12O 14 24 99220 Jis darė pikta Viešpaties akyse ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę. 12O 14 25 12O 14 25 99230 Jis atstatė Izraelio ribas nuo Hamato iki lygumos jūros pagal Viešpaties, Izraelio Dievo, žodį, kurį Jis paskelbė per savo tarną pranašą Joną, Amitajo sūnų, iš Get Hefero. 12O 14 26 12O 14 26 99240 Viešpats matė didelį Izraelio vargą, kad nebeliko nei vergų, nei laisvųjų ir kad nebuvo nė vieno, kas padėtų Izraeliui. 12O 14 27 12O 14 27 99250 Viešpats nesakė, kad išnaikins Izraelio vardą nuo žemės paviršiaus, bet Jis išgelbėjo juos per Jehoašo sūnų Jeroboamą. 12O 14 28 12O 14 28 99260 Visi kiti Jeroboamo darbai, jo galia, kovos, kaip jis sugrąžino Izraeliui Damaską ir Hamatą, yra aprašyta Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 14 29 12O 14 29 99270 Jeroboamas užmigo prie savo tėvų, Izraelio karalių, ir jo sūnus Zacharija karaliavo jo vietoje. 12O 15 1 12O 15 1 99280 Dvidešimt septintaisiais Izraelio karaliaus Jeroboamo metais Jude pradėjo karaliauti karaliaus Amacijo sūnus Azarija. 12O 15 2 12O 15 2 99290 Pradėdamas valdyti, jis buvo šešiolikos metų ir penkiasdešimt dvejus metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Jecholija, iš Jeruzalės. 12O 15 3 12O 15 3 99300 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Amacijas. 12O 15 4 12O 15 4 99310 Tik aukštumos nebuvo panaikintos, žmonės vis dar aukojo ir smilkė aukštumose. 12O 15 5 12O 15 5 99320 Viešpats ištiko karalių raupsais. Iki mirties jis gyveno atskiruose namuose, o jo sūnus Jotamas valdė jo namus ir teisė krašto žmones. 12O 15 6 12O 15 6 99330 Visi kiti Azarijos darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 12O 15 7 12O 15 7 99340 Azarija užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste; jo sūnus Jotamas karaliavo jo vietoje. 12O 15 8 12O 15 8 99350 Trisdešimt aštuntaisiais Judo karaliaus Azarijos metais Jeroboamo sūnus Zacharija šešis mėnesius karaliavo Izraelyje, Samarijoje. 12O 15 9 12O 15 9 99360 Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip jo tėvai ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę. 12O 15 10 12O 15 10 99370 Jabešo sūnus Šalumas surengė sąmokslą, užpuolė žmonių akivaizdoje Zachariją, nužudė jį ir karaliavo jo vietoje. 12O 15 11 12O 15 11 99380 Visi kiti Zacharijos darbai surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 15 12 12O 15 12 99390 Toks buvo Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo Jehuvui: ‘‘Iki ketvirtosios kartos tavo sūnūs sėdės Izraelio soste’‘. Ir taip įvyko. 12O 15 13 12O 15 13 99400 Jabešo sūnus Šalumas pradėjo karaliauti Izraelyje trisdešimt devintaisiais Judo karaliaus Uzijo metais ir karaliavo Samarijoje vieną mėnesį. 12O 15 14 12O 15 14 99410 Gadžio sūnus Menahemas, išėjęs iš Tircos, atėjo į Samariją; jis, užpuolęs Jabešo sūnų Šalumą, nužudė jį ir karaliavo jo vietoje. 12O 15 15 12O 15 15 99420 Visi kiti Šalumo darbai ir jo surengtas sąmokslas yra aprašyta Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 15 16 12O 15 16 99430 Menahemas sunaikino Tifsacho miestą ir visą kraštą nuo Tircos; gyventojus išžudė, nes jie neatidarė jam miesto vartų, o nėščias moteris perskrodė. 12O 15 17 12O 15 17 99440 Trisdešimt devintaisiais Judo karaliaus Azarijos metais Izraelyje pradėjo karaliauti Gadžio sūnus Menahemas ir karaliavo Samarijoje dešimt metų. 12O 15 18 12O 15 18 99450 Jis darė pikta Viešpaties akyse ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę. 12O 15 19 12O 15 19 99460 Asirijos karalius Pulas užpuolė kraštą. Menahemas davė jam tūkstantį talentų sidabro, kad jo ranka būtų su juo ir padėtų įsitvirtinti valdžioje. 12O 15 20 12O 15 20 99470 Menahemas visus pasiturinčius gyventojus apdėjo mokesčiais, kiekvieną po penkiasdešimt šekelių sidabro, kad galėtų sumokėti Asirijos karaliui. Taip Asirijos karalius apsisuko ir pasitraukė iš krašto. 12O 15 21 12O 15 21 99480 Visi kiti Menahemo darbai surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 15 22 12O 15 22 99490 Menahemas užmigo prie savo tėvų, ir jo sūnus Pekachija karaliavo jo vietoje. 12O 15 23 12O 15 23 99500 Penkiasdešimtaisiais Judo karaliaus Azarijos metais Izraelio karaliumi Samarijoje tapo Menahemo sūnus Pekachija ir karaliavo dvejus metus. 12O 15 24 12O 15 24 99510 Jis darė pikta Viešpaties akyse ir nepasitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę. 12O 15 25 12O 15 25 99520 Prieš jį surengė sąmokslą Remalijo sūnus Pekachas, jo karo vadas. Jis susitarė su Argobu, Arjė bei penkiasdešimt gileadiečių ir nužudė jį Samarijoje, karaliaus rūmuose. Ir jis karaliavo jo vietoje. 12O 15 26 12O 15 26 99530 Visi kiti Pekachijos darbai surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 15 27 12O 15 27 99540 Penkiasdešimt antraisiais Judo karaliaus Azarijos metais Izraelyje ir Samarijoje pradėjo karaliauti Remalijo sūnus Pekachas ir karaliavo dvidešimt metų. 12O 15 28 12O 15 28 99550 Pekachas darė pikta Viešpaties akyse ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę. 12O 15 29 12O 15 29 99560 Izraelio karaliaus Pekacho dienomis Asirijos karalius Tiglat Pileseras įsiveržė ir paėmė Ijoną, Abel Bet Maaką, Janoachą, Kedešą, Hasorą, Gileadą, Galilėją ir visą Naftalio kraštą, o žmones išsivedė į Asiriją. 12O 15 30 12O 15 30 99570 Elos sūnus Ozėjas surengė sąmokslą prieš Remalijo sūnų Pekachą, nužudė jį ir karaliavo jo vietoje dvidešimtaisiais Uzijo sūnaus Jotamo metais. 12O 15 31 12O 15 31 99580 Visi kiti Pekacho darbai surašyti Izraelio karalių metraščių knygoje. 12O 15 32 12O 15 32 99590 Antraisiais Remalijo sūnaus Pekacho, Izraelio karaliaus, metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Uzijo sūnus Jotamas. 12O 15 33 12O 15 33 99600 Jis pradėjo karaliauti dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje šešiolika metų. Jo motina buvo Cadoko duktė Jeruša. 12O 15 34 12O 15 34 99610 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Uzijas. 12O 15 35 12O 15 35 99620 Tačiau aukštumos nebuvo panaikintos, žmonės vis dar smilkė ir aukojo aukštumose. Jis pastatė aukštutinius Viešpaties namų vartus. 12O 15 36 12O 15 36 99630 Visi kiti Jotamo darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 12O 15 37 12O 15 37 99640 Tomis dienomis Viešpats pradėjo siųsti prieš Judą Sirijos karalių Reciną ir Remalijo sūnų Pekachą. 12O 15 38 12O 15 38 99650 Jotamas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų savo tėvo Dovydo mieste; jo sūnus Ahazas pradėjo karaliauti jo vietoje. 12O 16 1 12O 16 1 99660 Septynioliktaisiais Remalijo sūnaus Pekacho metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Jotamo sūnus Ahazas. 12O 16 2 12O 16 2 99670 Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimties metų ir karaliavo Jeruzalėje šešiolika metų. Jis nedarė to, kas teisinga Viešpaties, jo Dievo, akyse, kaip darė jo tėvas Dovydas, 12O 16 3 12O 16 3 99680 bet vaikščiojo Izraelio karalių keliais, net leido savo sūnui eiti per ugnį, mėgdžiodamas bjaurystes pagonių, kuriuos Viešpats išvarė prieš izraelitams užimant tą kraštą. 12O 16 4 12O 16 4 99690 Jis aukojo ir smilkė aukštumose, ant kalvų ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu. 12O 16 5 12O 16 5 99700 Sirijos karalius Recinas ir Remalijo sūnus Pekachas, Izraelio karalius, atėję prieš Jeruzalę, apgulė miestą, bet neįstengė jo paimti. 12O 16 6 12O 16 6 99710 Sirijos karalius Recinas sugrąžino Elatą Sirijai ir, išvaręs žydus iš Elato, jį apgyvendino edomitais, kurie ten tebegyvena iki šios dienos. 12O 16 7 12O 16 7 99720 Tada Ahazas siuntė pasiuntinius pas Asirijos karalių Tiglat Pileserą, sakydamas: ‘‘Aš esu tavo tarnas ir tavo sūnus. Ateik ir išgelbėk mane iš Sirijos ir Izraelio karalių rankų’‘. 12O 16 8 12O 16 8 99730 Ahazas paėmė auksą ir sidabrą, kuriuos rado Viešpaties namuose ir karaliaus namų ižde, ir pasiuntė dovaną Asirijos karaliui. 12O 16 9 12O 16 9 99740 Asirijos karalius paklausė jo ir, užpuolęs Damaską, paėmė jį, gyventojus išvedė į Kyrą, o Reciną nužudė. 12O 16 10 12O 16 10 99750 Karalius Ahazas nuvyko į Damaską pasitikti Asirijos karaliaus Tiglat Pilesero. Pamatęs Damaske aukurą, karalius Ahazas pasiuntė kunigui Ūrijai aukuro atvaizdą, jo pavyzdį ir brėžinius su visomis detalėmis. 12O 16 11 12O 16 11 99760 Kunigas Ūrija pastatė aukurą pagal pavyzdį, kurį karalius Ahazas atsiuntė iš Damasko, prieš Ahazui grįžtant iš Damasko. 12O 16 12 12O 16 12 99770 Karalius, sugrįžęs iš Damasko ir pamatęs aukurą, priėjo prie jo ir aukojo ant jo. 12O 16 13 12O 16 13 99780 Jis aukojo deginamąją bei duonos auką, išliejo geriamąją auką ir šlakstė padėkos aukų kraują ant aukuro. 12O 16 14 12O 16 14 99790 Varinį aukurą, kuris buvo priešais Viešpatį, perkėlė į kitą vietą, į šiaurę nuo naujo aukuro. 12O 16 15 12O 16 15 99800 Karalius Ahazas įsakė kunigui Ūrijai: ‘‘Ant naujojo aukuro aukok deginamąją auką rytą ir duonos auką vakare, karaliaus deginamąją bei duonos auką ir krašto gyventojų deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas, o aukų kraują šlakstyk ant jo. Varinį aukurą palik mano nuožiūrai’‘. 12O 16 16 12O 16 16 99810 Kunigas Ūrija padarė, kaip jam įsakė karalius Ahazas. 12O 16 17 12O 16 17 99820 Karalius Ahazas supjaustė stovų rėmus ir nuėmė nuo jų praustuves. Jis taip pat nukėlė baseiną nuo varinių jaučių, kurie buvo po juo, ir padėjo jį ant akmeninio grindinio. 12O 16 18 12O 16 18 99830 Be to, sabato pastogę, kuri buvo pastatyta namuose, ir karaliaus įėjimą jis pašalino iš Viešpaties namų dėl Asirijos karaliaus. 12O 16 19 12O 16 19 99840 Visi kiti Ahazo darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 12O 16 20 12O 16 20 99850 Ahazas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Dovydo mieste; jo sūnus Ezekijas karaliavo jo vietoje. 12O 17 1 12O 17 1 99860 Dvyliktaisiais Judo karaliaus Ahazo metais Izraelyje ir Samarijoje pradėjo karaliauti Elos sūnus Ozėjas ir karaliavo devynerius metus. 12O 17 2 12O 17 2 99870 Jis darė pikta Viešpaties akyse, bet ne taip, kaip Izraelio karaliai, buvę prieš jį. 12O 17 3 12O 17 3 99880 Asirijos karalius Šalmaneseras kariavo prieš jį, ir Ozėjas, tapęs jo tarnu, mokėjo jam duoklę. 12O 17 4 12O 17 4 99890 Asirijos karalius pastebėjo, kad Ozėjas rengia sąmokslą, nes pasiuntė pasiuntinius pas Egipto karalių Soją ir nesumokėjo duoklės kaip ankstesniais metais. Todėl Asirijos karalius suėmė jį ir uždarė į kalėjimą. 12O 17 5 12O 17 5 99900 Asirijos karalius užėmė visą kraštą, pasiekė Samariją ir laikė ją apgulęs trejus metus. 12O 17 6 12O 17 6 99910 Devintaisiais Ozėjo metais Asirijos karalius paėmė Samariją ir išvedė izraelitus į Asiriją, juos apgyvendino Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose. 12O 17 7 12O 17 7 99920 Taip įvyko dėl to, kad izraelitai nusidėjo Viešpačiui, savo Dievui, kuris juos išvedė iš Egipto žemės ir faraono priespaudos, ir garbino svetimus dievus. 12O 17 8 12O 17 8 99930 Jie elgėsi pagal papročius pagonių, kuriuos Viešpats išvarė prieš izraelitams užimant kraštą, ir pagal Izraelio karalių įvestus papročius. 12O 17 9 12O 17 9 99940 Izraelitai slapta darė tai, kas nebuvo teisinga Viešpaties, jų Dievo, akyse. Jie pasidarė aukštumas visuose savo miestuose, pradedant sargybų bokštais ir baigiant sutvirtintais miestais. 12O 17 10 12O 17 10 99950 Jie pasistatė atvaizdus ir pasidarė alkus kiekvienoje kalvoje ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu. 12O 17 11 12O 17 11 99960 Ten jie smilkė aukštumose kaip pagonys, kuriuos Viešpats išvarė priešais juos, ir darė nedorybes, sukeldami Viešpaties pyktį. 12O 17 12 12O 17 12 99970 Jie tarnavo stabams, apie kuriuos Viešpats buvo jiems pasakęs: ‘‘Nedarykite tokių’‘. 12O 17 13 12O 17 13 99980 Viešpats įspėjo Izraelį ir Judą per savo pranašus ir regėtojus, sakydamas: ‘‘Nusisukite nuo savo piktų kelių ir laikykitės mano įsakymų bei nuostatų pagal įsakymą, kurį daviau jūsų tėvams ir siunčiau per savo tarnus pranašus’‘. 12O 17 14 12O 17 14 99990 Tačiau jie neklausė, bet sukietino savo sprandus, kaip ir jų tėvai, kurie netikėjo Viešpačiu, savo Dievu. 12O 17 15 12O 17 15 100000 Jie atmetė Jo nuostatus ir sandorą, kurią Jis buvo padaręs su jų tėvais, ir Jo įspėjimus, kuriais juos įspėdavo. Jie sekė tuštybe ir patys tapo tušti, nuėjo paskui aplinkines tautas, ko Viešpats buvo įsakęs nedaryti. 12O 17 16 12O 17 16 100010 Jie paliko visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir pasidarė nulietus veršius ir alkus, garbino dangaus kareiviją ir tarnavo Baalui. 12O 17 17 12O 17 17 100020 Jie leido savo sūnus bei dukteris per ugnį, žyniavo ir kerėjo, ir parsidavė daryti pikta Viešpaties akyse, sukeldami Jo pyktį. 12O 17 18 12O 17 18 100030 Todėl Viešpats labai užsirūstino ant Izraelio ir pašalino juos iš savo akivaizdos. Nieko neliko, išskyrus Judo giminę. 12O 17 19 12O 17 19 100040 Taip pat ir Judas nesilaikė Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, bet elgėsi pagal Izraelyje priimtus papročius. 12O 17 20 12O 17 20 100050 Viešpats atmetė visus Izraelio palikuonis ir bausdamas atidavė juos į plėšikų rankas, kol jie buvo pašalinti iš Jo akivaizdos. 12O 17 21 12O 17 21 100060 Jis atplėšė Izraelį nuo Dovydo namų, ir jie paskelbė savo karaliumi Nebato sūnų Jeroboamą. Jeroboamas nukreipė Izraelį nuo Viešpaties ir juos įtraukė į didelę nuodėmę. 12O 17 22 12O 17 22 100070 Izraelitai vaikščiojo visose Jeroboamo nuodėmėse ir nepaliko jų, 12O 17 23 12O 17 23 100080 kol Viešpats atstūmė Izraelį nuo savęs, kaip kalbėjo per savo tarnus pranašus. Taip Izraelis buvo perkeltas iš savo žemės į Asiriją, kur jie pasiliko iki šios dienos. 12O 17 24 12O 17 24 100090 Asirijos karalius atkėlė į Samarijos miestus izraelitų vieton žmonių iš Babilono, Kuto, Avos, Hamato ir Sefarvaimo. Jie įsikūrė Samarijoje ir gyveno jos miestuose. 12O 17 25 12O 17 25 100100 Ten apsigyvenę, jie nebijojo Viešpaties, todėl Viešpats siuntė tarp jų liūtų, kurie juos žudė. 12O 17 26 12O 17 26 100110 Asirijos karaliui buvo pranešta: ‘‘Tautos, kurias atkėlei į Samarijos miestus, nežino apie to krašto Dievą, todėl Jis siuntė liūtų, kurie žudo juos, kadangi jie nežino tos šalies Dievo’‘. 12O 17 27 12O 17 27 100120 Asirijos karalius įsakė: ‘‘Nusiųskite ten vieną jų kunigą, kurį atvedėte iš ten, kad jis nuvykęs ten apsigyventų ir juos pamokytų apie to krašto Dievą’‘. 12O 17 28 12O 17 28 100130 Vienas kunigas iš tų, kurie buvo išvesti iš Samarijos, sugrįžęs apsigyveno Betelyje ir mokė juos, kaip reikia bijoti Viešpaties. 12O 17 29 12O 17 29 100140 Tačiau kiekviena tauta pasidarė savo dievus ir pasistatė juos samariečių aukštumų namuose, kiekviena tauta tame mieste, kur ji gyveno. 12O 17 30 12O 17 30 100150 Babiloniečiai garbino Sukot Benotą, Kuto žmonės­Nergalą, Hamato žmonės­Ašimą, 12O 17 31 12O 17 31 100160 aviečiai­Nibhazą ir Tartaką, o Sefarvaimo žmonės degindavo savo vaikus Sefarvaimo dievams Adramelechui ir Anamelechui. 12O 17 32 12O 17 32 100170 Tačiau jie bijojo ir Viešpaties. Aukštumų kunigais jie paskyrė prasčiausius iš savųjų, kurie aukodavo už juos aukštumų namuose. 12O 17 33 12O 17 33 100180 Jie bijojo Viešpaties ir tarnavo savo dievams, kaip buvo pratę savame krašte. 12O 17 34 12O 17 34 100190 Iki šios dienos jie laikosi savo senų įpročių. Jie nebijo Viešpaties ir nevykdo Jo nuostatų ir potvarkių, įstatymų ir įsakymų, kuriuos Viešpats davė sūnums Jokūbo, kurį Jis pavadino Izraeliu. 12O 17 35 12O 17 35 100200 Viešpats padarė su jais sandorą ir jiems įsakė: ‘‘Nebijokite kitų dievų, nesilenkite prieš juos, netarnaukite ir neaukokite jiems. 12O 17 36 12O 17 36 100210 Bet bijokite Viešpaties, kuris jus išvedė iš Egipto šalies savo galinga jėga ir ištiesta ranka; Jį garbinkite ir Jam aukokite. 12O 17 37 12O 17 37 100220 Nuostatus ir potvarkius, įstatymus ir įsakymus, kuriuos jums surašiau, saugokite ir vykdykite per amžius, ir nebijokite kitų dievų. 12O 17 38 12O 17 38 100230 Nepamirškite sandoros, kurią padariau su jumis, ir nebijokite kitų dievų. 12O 17 39 12O 17 39 100240 Viešpaties, savo Dievo, bijokite, ir Jis išgelbės jus iš visų jūsų priešų’‘. 12O 17 40 12O 17 40 100250 Tačiau jie neklausė, bet elgėsi pagal savo įpročius. 12O 17 41 12O 17 41 100260 Tos tautos bijojo Viešpaties, bet tarnavo ir savo drožtiems atvaizdams. Taip darė jų vaikai ir vaikų vaikai, taip jie tebedaro iki šios dienos. 12O 18 1 12O 18 1 100270 Trečiaisiais Elos sūnaus Ozėjo, Izraelio karaliaus, metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Ahazo sūnus Ezekijas. 12O 18 2 12O 18 2 100280 Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų ir valdė Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Abija, Zacharijos duktė. 12O 18 3 12O 18 3 100290 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas. 12O 18 4 12O 18 4 100300 Ezekijas panaikino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, į gabalus sudaužė varinę gyvatę, kurią padarė Mozė. Nes iki to laiko izraelitai dar tebesmilkė jai ir vadino ją Nehuštanu. 12O 18 5 12O 18 5 100310 Ezekijas pasitikėjo Viešpačiu, Izraelio Dievu. Tokio karaliaus Jude nebuvo nei iki jo, nei po jo. 12O 18 6 12O 18 6 100320 Jis glaudėsi prie Viešpaties ir nepaliovė sekti Jį bei vykdė įsakymus, kuriuos Viešpats davė Mozei. 12O 18 7 12O 18 7 100330 Viešpats buvo su juo, ir visur, kur jis ėjo, jam sekėsi. Jis sukilo prieš Asirijos karalių ir netarnavo jam. 12O 18 8 12O 18 8 100340 Ezekijas nugalėjo filistinus iki Gazos ir jos apylinkių, nuo sargybų bokštų iki sutvirtintų miestų. 12O 18 9 12O 18 9 100350 Ketvirtaisiais karaliaus Ezekijo metais, kurie buvo septintieji Izraelio karaliaus Ozėjo, Elos sūnaus, metai, Asirijos karalius Šalmaneseras atėjo prieš Samariją ir ją apgulė. 12O 18 10 12O 18 10 100360 Trečiųjų metų pabaigoje ją paėmė. Tai įvyko šeštaisiais Ezekijo ir devintaisiais Izraelio karaliaus Ozėjo metais. 12O 18 11 12O 18 11 100370 Asirijos karalius išvedė izraelitus į Asiriją ir juos apgyvendino Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose, 12O 18 12 12O 18 12 100380 nes jie nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir sulaužė Jo sandorą; jie neklausė ir nevykdė, ką Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs. 12O 18 13 12O 18 13 100390 Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Senheribas puolė visus sutvirtintus Judo miestus ir juos paėmė. 12O 18 14 12O 18 14 100400 Tada Judo karalius Ezekijas siuntė pas Asirijos karalių į Lachišą, sakydamas: ‘‘Nusikaltau, pasitrauk nuo manęs. Ko reikalausi, padarysiu’‘. Asirijos karalius uždėjo Judo karaliui Ezekijui tris šimtus talentų sidabro ir trisdešimt talento aukso duoklę. 12O 18 15 12O 18 15 100410 Ezekijas atidavė visą sidabrą, kurį surado Viešpaties namuose ir karaliaus rūmų ižde. 12O 18 16 12O 18 16 100420 Ezekijas nuplėšė auksą nuo Viešpaties šventyklos durų ir staktų, kurias jis buvo padengęs, ir atidavė Asirijos karaliui. 12O 18 17 12O 18 17 100430 Asirijos karalius siuntė iš Lachišo Tartaną, Rabsarį ir Rabšakę su didele kariuomene prieš Jeruzalę. Jie atėjo į Jeruzalę ir sustojo prie aukštutinio vandentiekio tvenkinio, vėlėjo lauke. 12O 18 18 12O 18 18 100440 Jie pašaukė karalių. Išėjo pas juos rūmų viršininkas Eljakimas, Hilkijo sūnus, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joahas, Asafo sūnus. 12O 18 19 12O 18 19 100450 Rabšakė jiems tarė: ‘‘Taip sakykite Ezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kuo remiasi tavo pasitikėjimas? 12O 18 20 12O 18 20 100460 Tu kalbi tuščius žodžius, o karui reikalingas patarimas ir jėga. Kuo pasitiki, kad sukilai prieš mane? 12O 18 21 12O 18 21 100470 Ar ketini atsiremti į Egiptą, šitą sulūžusią nendrę? Pasirėmus į ją, ji įsminga į ranką ir ją perduria. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki. 12O 18 22 12O 18 22 100480 O jei sakysite: ‘Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu’, tai ar ne Jo aukštumas ir aukurus pašalino Ezekijas ir paliepė Judui bei Jeruzalei: ‘Jūs garbinsite prie šito aukuro Jeruzalėje’? 12O 18 23 12O 18 23 100490 Taigi dabar lenktyniauk su mano valdovu, Asirijos karaliumi; aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tu surinksi tiek raitelių ant jų joti. 12O 18 24 12O 18 24 100500 Ar gali pasipriešinti silpniausiam mano valdovo tarnų būriui, nors ir pasitiki Egipto vežimais ir raiteliais? 12O 18 25 12O 18 25 100510 Ar aš be Viešpaties ėjau į šitą vietą, kad ją sunaikinčiau? Viešpats man pasakė: ‘Eik ir sunaikink tą kraštą’ ‘‘. 12O 18 26 12O 18 26 100520 Tuomet Hilkijo sūnus Eljakimas, Joahas ir Šebna tarė Rabšakei: ‘‘Kalbėk su savo tarnais aramėjiškai, mes suprantame; nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms ant sienų’‘. 12O 18 27 12O 18 27 100530 Bet Rabšakė atsakė: ‘‘Ar mano valdovas siuntė mane tik pas tavo valdovą ir tave kalbėti šituos žodžius? Ar ne pas vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad valgytų su jumis savo išmatas bei gertų savo šlapimą?’‘ 12O 18 28 12O 18 28 100540 Rabšakė atsistojo ir garsiai šaukė žydiškai: ‘‘Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių! 12O 18 29 12O 18 29 100550 Taip sako karalius: ‘Nesiduokite Ezekijo suvedžiojami, nes jis neišgelbės jūsų iš mano rankos! 12O 18 30 12O 18 30 100560 Teneįtikina jūsų Ezekijas pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: ‘Viešpats tikrai mus išgelbės ir neatiduos šito miesto į Asirijos karaliaus rankas’. 12O 18 31 12O 18 31 100570 Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: ‘Padarykite su manimi sutartį ir išeikite pas mane. Kiekvienas valgysite nuo savo vynmedžio, nuo savo figmedžio ir gersite vandenį iš savo šulinio, 12O 18 32 12O 18 32 100580 kol aš ateisiu ir išvesiu jus į žemę, panašią į jūsų žemę, pilną javų, vyno, duonos, vynuogių, alyvmedžių ir medaus, kad galėtumėte gyventi ir nemirti. Neklausykite Ezekijo, kai jis jus įtikinėja, sakydamas: ‘Viešpats mus išgelbės’. 12O 18 33 12O 18 33 100590 Argi kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos? 12O 18 34 12O 18 34 100600 Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimo, Henos ir Ivos dievai? Ar jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos? 12O 18 35 12O 18 35 100610 Kuris iš dievų išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankos?’ ‘‘ 12O 18 36 12O 18 36 100620 Žmonės tylėjo ir neatsakė jam nė žodžio, nes toks buvo karaliaus įsakymas: ‘‘Neatsakykite jam’‘. 12O 18 37 12O 18 37 100630 Rūmų viršininkas Hilkijo sūnus Eljakimas, raštininkas Šebna ir Asafo sūnus Joahas, metraštininkas, atėjo pas Ezekiją perplėštais drabužiais ir jam perdavė Rabšakės žodžius. 12O 19 1 12O 19 1 100640 Tai išgirdęs, karalius Ezekijas perplėšė savo drabužius, apsirengė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus. 12O 19 2 12O 19 2 100650 Jis nusiuntė rūmų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsirengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų. 12O 19 3 12O 19 3 100660 Jie sakė jam: ‘‘Taip sako Ezekijas: ‘Šita diena yra bausmės, pažeminimo ir gėdos diena; atėjo laikas gimdyti, o jėgų nėra. 12O 19 4 12O 19 4 100670 Gal Viešpats, tavo Dievas, išgirs žodžius Rabšakės, kurį Asirijos karalius pasiuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Melskis už tuos, kurie yra likę’ ‘‘. 12O 19 5 12O 19 5 100680 Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją. 12O 19 6 12O 19 6 100690 Ir Izaijas sakė jiems: ‘‘Sakykite savo valdovui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo. 12O 19 7 12O 19 7 100700 Štai Aš pasiųsiu jam dvasią, ir jis, išgirdęs žinią, grįš į savo šalį ir ten bus nužudytas’ ‘‘. 12O 19 8 12O 19 8 100710 Rabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių kovojantį prieš Libną, nes jis girdėjo, kad šis pasitraukė nuo Lachišo. 12O 19 9 12O 19 9 100720 Asirijos karalius išgirdo, kad Etiopijos karalius Tirhaka ateina kariauti prieš jį. Tuomet jis dar kartą siuntė pasiuntinius pas Ezekiją, sakydamas: 12O 19 10 12O 19 10 100730 ‘‘Taip kalbėkite Judo karaliui Ezekijui: ‘Tegu Dievas, kuriuo tu pasitiki, neapgauna tavęs, sakydamas: ‘Jeruzalė nepateks į Asirijos karaliaus rankas’. 12O 19 11 12O 19 11 100740 Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visose šalyse, jas visiškai sunaikindami. Argi tu būsi išgelbėtas? 12O 19 12 12O 19 12 100750 Argi tų tautų, kurias mano tėvai sunaikino, dievai išgelbėjo Gozaną, Charaną, Recefą ir Edeno vaikus, gyvenusius Telasare? 12O 19 13 12O 19 13 100760 Kur yra Hamato, Arpado, Sefarvaimo, Henos ir Ivos miestų karaliai?’‘ 12O 19 14 12O 19 14 100770 Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir jį perskaitė. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, karalius jį išskleidė priešais Viešpatį. 12O 19 15 12O 19 15 100780 Ezekijas meldėsi prieš Viešpatį ir sakė: ‘‘Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę. 12O 19 16 12O 19 16 100790 Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą. 12O 19 17 12O 19 17 100800 Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis. 12O 19 18 12O 19 18 100810 Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas­medis ir akmuo­todėl jie sunaikino juos. 12O 19 19 12O 19 19 100820 Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas, Viešpatie, esi Dievas!’‘ 12O 19 20 12O 19 20 100830 Amoco sūnus Izaijas siuntė pas Ezekiją, sakydamas: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Tavo maldą dėl Asirijos karaliaus Sanheribo Aš išgirdau’. 12O 19 21 12O 19 21 100840 Štai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: ‘Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs. 12O 19 22 12O 19 22 100850 Ką tu paniekinai ir prieš ką piktžodžiavai? Prieš ką išdidžiai pakėlei balsą ir akis? Prieš Izraelio Šventąjį! 12O 19 23 12O 19 23 100860 Per savo pasiuntinius tu niekinai Viešpatį ir sakei: ‘Su daugybe kovos vežimų aš pasikėliau į kalnų aukštumas, Libano aukščiausias vietas. Aš iškirsiu jo aukštuosius kedrus, gražiausius kiparisus. Aš pasieksiu tolimiausią vietą­ Karmelio mišką. 12O 19 24 12O 19 24 100870 Aš kasiau šulinius ir gėriau svetimus vandenis; išdžiovinau savo kojų padais visas upes apsiausties vietose’. 12O 19 25 12O 19 25 100880 Argi negirdėjai? Jau seniai Aš tai padariau, labai seniai tai paruošiau, tik dabar įvykdžiau, kad tu galėtum sustiprintus miestus paversti griuvėsių krūvomis. 12O 19 26 12O 19 26 100890 Todėl jų gyventojai bejėgiai, jie nusigando ir susigėdo, jie tapo kaip lauko žolė, kaip gležna žolė ant stogų, kuri nudžiūna, dar neužaugusi. 12O 19 27 12O 19 27 100900 Aš žinau, kaip tu gyveni, kaip tu įeini ir išeini, kaip tu siautėji prieš mane. 12O 19 28 12O 19 28 100910 Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo pasipūtimas pasiekė mano ausis, Aš įversiu savo grandį į tavo šnerves ir tave pažabosiu, ir vesiu tave atgal keliu, kuriuo atėjai’. 12O 19 29 12O 19 29 100920 Tai bus ženklas tau, Ezekijau. Šiemet valgyk, ką randi, kitais metais­kas užaugs savaime; trečiaisiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisius. 12O 19 30 12O 19 30 100930 Judo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje. 12O 19 31 12O 19 31 100940 Iš Jeruzalės išeis išlikusieji, iš Siono kalno išgelbėtieji. Viešpaties uolumas tai padarys! 12O 19 32 12O 19 32 100950 Todėl Viešpats taip sako apie Asirijos karalių: ‘Jis neįeis į šitą miestą ir nepaleis į jį nė vienos strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils pylimo. 12O 19 33 12O 19 33 100960 Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į šitą miestą neįeis,­sako Viešpats.­ 12O 19 34 12O 19 34 100970 Aš apginsiu šitą miestą ir jį išgelbėsiu dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo’ ‘‘. 12O 19 35 12O 19 35 100980 Tą naktį Viešpaties angelas atėjo į Asirijos stovyklą ir išžudė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Jie atsikėlė antksti rytą, ir štai­aplinkui gausu lavonų. 12O 19 36 12O 19 36 100990 Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir sugrįžo į Ninevę. 12O 19 37 12O 19 37 101000 Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras užmušė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje. 12O 20 1 12O 20 1 101010 Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pranašas Izaijas, Amoco sūnus, atėjęs pas jį, tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’ ‘‘. 12O 20 2 12O 20 2 101020 Tada Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi: 12O 20 3 12O 20 3 101030 ‘‘Viešpatie, atsimink, kad aš vaikščiojau prieš Tave teisingai ir tobula širdimi ir dariau gera Tavo akyse’‘. Ir Ezekijas graudžiai verkė. 12O 20 4 12O 20 4 101040 Izaijui dar neperėjus kiemo, Viešpats kalbėjo jam: 12O 20 5 12O 20 5 101050 ‘‘Grįžk ir sakyk mano tautos vadui Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš tave pagydysiu, ir trečią dieną tu eisi į Viešpaties namus. 12O 20 6 12O 20 6 101060 Aš pridėsiu prie tavo dienų penkiolika metų, be to, išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų ir apginsiu miestą dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo’ ‘‘. 12O 20 7 12O 20 7 101070 Po to Izaijas sakė: ‘‘Paimkite gabalėlį figos’‘. Jie paėmė, uždėjo ant voties, ir jis pasveiko. 12O 20 8 12O 20 8 101080 Ezekijas paklausė Izaiją: ‘‘Koks yra ženklas, kad Viešpats išgydys mane ir trečią dieną aš eisiu į Viešpaties namus?’‘ 12O 20 9 12O 20 9 101090 Izaijas atsakė: ‘‘Tai bus ženklas iš Viešpaties, kad Viešpats išpildys savo žodį: ar nori, kad saulės laikrodžio šešėlis nueitų dešimt laipsnių pirmyn ar kad grįžtų dešimt laipsnių atgal?’‘ 12O 20 10 12O 20 10 101100 Ezekijas atsakė: ‘‘Lengva šešėliui pailgėti dešimt laipsnių.Tegul jis grįžta dešimt laipsnių atgal’‘. 12O 20 11 12O 20 11 101110 Pranašas Izaijas šaukėsi Viešpaties, ir Jis grąžino Ahazo saulės laikrodžio šešėlį dešimt laipsnių atgal. 12O 20 12 12O 20 12 101120 Tuo metu Babilono karalius Merodach Baladanas, Baladano sūnus, atsiuntė Ezekijui laišką ir dovanų, nes jis sužinojo, kad Ezekijas serga. 12O 20 13 12O 20 13 101130 Ezekijas išklausė juos ir aprodė jiems visus savo turtus: sidabrą, auksą, kvepalus, brangųjį aliejų, ginklų sandėlius ir visa, kas buvo jo ižde. Nebuvo nieko, ko Ezekijas nebūtų jiems parodęs savo namuose ir savo valdose. 12O 20 14 12O 20 14 101140 Pranašas Izaijas, atėjęs pas karalių Ezekiją, paklausė: ‘‘Iš kur tie vyrai atėjo pas tave ir ką jie tau pasakė?’‘ Ezekijas atsakė: ‘‘Jie atėjo iš tolimos šalies, iš Babilono’‘. 12O 20 15 12O 20 15 101150 Ir jis sakė: ‘‘Ką jie matė tavo namuose?’‘ Ezekijas atsakė: ‘‘Jie matė viską, kas yra mano namuose; nėra nieko, ko nebūčiau jiems parodęs’‘. 12O 20 16 12O 20 16 101160 Tada Izaijas tarė Ezekijui: ‘‘Klausyk Viešpaties žodžio: 12O 20 17 12O 20 17 101170 ‘Ateis diena, kai į Babiloną išgabens viską, kas yra tavo namuose ir ką iki šiol yra sukrovę tavo tėvai, ir nieko nebeliks. 12O 20 18 12O 20 18 101180 Jie išves tavo sūnus, kurie tau gims, ir jie bus eunuchais Babilono karaliaus rūmuose’ ‘‘. 12O 20 19 12O 20 19 101190 Ezekijas atsakė Izaijui: ‘‘Viešpaties žodis, kurį tu kalbėjai, yra geras. Taika ir saugumas bus mano dienomis’‘. 12O 20 20 12O 20 20 101200 Visi kiti Ezekijo darbai ir jo galia, kaip jis padarė tvenkinį ir vandentiekį, atvesdamas į miestą vandenį, yra aprašyta Judo karalių metraščių knygoje. 12O 20 21 12O 20 21 101210 Ezekijas užmigo prie savo tėvų, o jo sūnus Manasas karaliavo jo vietoje. 12O 21 1 12O 21 1 101220 Pradėdamas karaliauti Manasas buvo dvylikos metų ir karaliavo Jeruzalėje penkiasdešimt penkerius metus. Jo motina buvo vardu Hefciba. 12O 21 2 12O 21 2 101230 Jis darė pikta Viešpaties akyse, mėgdžiodamas bjaurius papročius pagonių, kuriuos Viešpats išvarė izraelitams užimant kraštą. 12O 21 3 12O 21 3 101240 Jis vėl atstatė aukštumas, kurias jo tėvas Ezekijas buvo išnaikinęs, pastatė aukurą Baalui, pasodino giraitę, kaip Izraelio karalius Ahabas, garbino dangaus kareiviją ir jiems tarnavo. 12O 21 4 12O 21 4 101250 Manasas pastatė aukurų net Viešpaties namuose, apie kuriuos Viešpats buvo pasakęs: ‘‘Jeruzalėje bus mano vardas’‘. 12O 21 5 12O 21 5 101260 Dviejuose Viešpaties namų kiemuose jis pastatė aukurus dangaus kareivijai. 12O 21 6 12O 21 6 101270 Jis leido savo sūnų per ugnį, kerėdavo ir būrė iš ženklų, bendravo su mirusiųjų dvasių iššaukėjais bei žyniais. Jis darė daug piktadarysčių Viešpaties akyse, sukeldamas Jo pyktį. 12O 21 7 12O 21 7 101280 Jis pastatė Ašeros drožtą atvaizdą namuose, apie kuriuos Viešpats pasakė Dovydui ir jo sūnui Saliamonui: ‘‘Iš visų Izraelio giminių išsirinkau Jeruzalę ir šituos namus; čia amžinai bus mano vardas. 12O 21 8 12O 21 8 101290 Nebeleisiu Izraeliui iškelti kojos iš žemės, kurią daviau jų tėvams, jei jie rūpestingai laikysis mano įstatymų ir įsakymų, kuriuos jiems davė mano tarnas Mozė’‘. 12O 21 9 12O 21 9 101300 Tačiau jie neklausė, ir karalius Manasas juos suvedžiojo elgtis pikčiau už tautas, kurias Viešpats išnaikino prieš Izraelio vaikus. 12O 21 10 12O 21 10 101310 Viešpats kalbėjo per savo tarnus pranašus, sakydamas: 12O 21 11 12O 21 11 101320 ‘‘Kadangi Judo karalius Manasas darė šitas bjaurystes ir elgėsi pikčiau negu amoritai, gyvenę pirma jo, ir įtraukė į nuodėmę Judą dėl savo stabų, 12O 21 12 12O 21 12 101330 todėl taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Štai Aš užvesiu Jeruzalei ir Judui tokias nelaimes, kad suspengs ausyse, išgirdus apie tai. 12O 21 13 12O 21 13 101340 Aš ištiesiu virš Jeruzalės Samarijos matavimo virvę ir Ahabo namų svambalą; Jeruzalę išvalysiu, kaip yra išvalomas indas ir apverčiamas iššluosčius. 12O 21 14 12O 21 14 101350 Aš apleisiu savo paveldo likutį ir atiduosiu į jų priešų rankas, kurie juos pavergs ir apiplėš, 12O 21 15 12O 21 15 101360 kadangi jie darė pikta mano akyse ir rūstino mane nuo tos dienos, kai jų tėvai išėjo iš Egipto, iki šios dienos’ ‘‘. 12O 21 16 12O 21 16 101370 Be savo nuodėmės, į kurią jis įtraukė Judą, darydamas tai, kas pikta Viešpaties akyse, Manasas praliejo tiek nekalto kraujo, kad užtvindė Jeruzalę nuo vieno galo iki kito. 12O 21 17 12O 21 17 101380 Visi kiti Manaso darbai ir jo nuodėmės, kurias jis padarė, yra surašyta Judo karalių metraščių knygoje. 12O 21 18 12O 21 18 101390 Manasas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo namų sode, Uzos sode; jo sūnus Amonas karaliavo jo vietoje. 12O 21 19 12O 21 19 101400 Pradėdamas karaliauti, Amonas buvo dvidešimt dvejų metų ir karaliavo Jeruzalėje dvejus metus. Jo motina buvo Mešulemeta, Haruco duktė, iš Jotbos. 12O 21 20 12O 21 20 101410 Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Manasas. 12O 21 21 12O 21 21 101420 Jis vaikščiojo visais savo tėvo keliais, tarnavo stabams ir juos garbino. 12O 21 22 12O 21 22 101430 Jis apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą, ir nevaikščiojo Viešpaties keliais. 12O 21 23 12O 21 23 101440 Amono tarnai surengė sąmokslą ir nužudė karalių jo namuose. 12O 21 24 12O 21 24 101450 Tačiau krašto žmonės nužudė visus, kurie dalyvavo sąmoksle prieš karalių Amoną, ir paskelbė karaliumi jo sūnų Joziją jo vietoje. 12O 21 25 12O 21 25 101460 Visi kiti Amono darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 12O 21 26 12O 21 26 101470 Jis buvo palaidotas savo kape, Uzos sode, ir jo sūnus Jozijas karaliavo jo vietoje. 12O 22 1 12O 22 1 101480 Pradėdamas karaliauti, Jozijas buvo aštuonerių metų ir karaliavo Jeruzalėje trisdešimt vienerius metus. Jo motina buvo vardu Jedida, Adajos duktė, iš Bockato. 12O 22 2 12O 22 2 101490 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, ir vaikščiojo savo tėvo Dovydo keliais, nenukrypdamas nei į kairę, nei į dešinę. 12O 22 3 12O 22 3 101500 Aštuonioliktais karaliaus Jozijo metais karalius siuntė raštininką Šafaną, Mešulamo sūnaus Acalijo sūnų, į Viešpaties namus 12O 22 4 12O 22 4 101510 pas vyriausiąjį kunigą Hilkiją sužinoti, kiek pinigų buvo surinkta prie Viešpaties namų įėjimo. 12O 22 5 12O 22 5 101520 Tuos pinigus jis įsakė perduoti darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose, kad tie juos išdalintų darbininkams, kurie dirba Viešpaties namuose, užtaisydami jų spragas, 12O 22 6 12O 22 6 101530 dailidėms, statybininkams bei mūrininkams ir pirkti rąstus bei tašytus akmenis namų remontui. 12O 22 7 12O 22 7 101540 Tačiau jiems nereikėjo atsiskaityti už pinigus, kuriuos gaudavo, nes jie buvo ištikimi. 12O 22 8 12O 22 8 101550 Vyriausiasis kunigas Hilkijas sakė raštininkui Šafanui: ‘‘Viešpaties namuose radau įstatymo knygą!’‘ Hilkijas padavė tą knygą Šafanui, ir šis ją skaitė. 12O 22 9 12O 22 9 101560 Šafanas atėjo pas karalių ir pranešė jam, kad jo tarnai suskaičiavo paaukotus pinigus ir juos perdavė darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose. 12O 22 10 12O 22 10 101570 Raštininkas Šafanas pranešė karaliui: ‘‘Kunigas Hilkijas davė man knygą’‘. Ir Šafanas skaitė ją karaliui. 12O 22 11 12O 22 11 101580 Karalius, išgirdęs įstatymo knygos žodžius, perplėšė savo drabužius. 12O 22 12 12O 22 12 101590 Jis įsakė kunigui Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui, Mikajos sūnui Achborui, raštininkui Šafanui ir karaliaus tarnui Asajai, sakydamas: 12O 22 13 12O 22 13 101600 ‘‘Eikite ir pasiklauskite Viešpatį už mane, už tautą ir už visą Judą dėl šitos knygos žodžių. Didelė Viešpaties rūstybė užsidegusi prieš mus, kadangi mūsų tėvai neklausė šitos knygos žodžių ir nesielgė taip, kaip joje parašyta’‘. 12O 22 14 12O 22 14 101610 Kunigas Hilkijas, Ahikamas, Achboras, Šafanas ir Asaja nuėjo pas pranašę Huldą, žmoną Šalumo, Tikvos sūnaus, Harhaso sūnaus, drabužių sargo, kuri gyveno Jeruzalės antroje dalyje, ir kalbėjo su ja. 12O 22 15 12O 22 15 101620 Ji jiems sakė: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Sakykite vyrui, kuris jus siuntė pas mane, 12O 22 16 12O 22 16 101630 kad Aš, Viešpats, bausiu šitą vietą ir jos gyventojus, kaip pasakyta knygoje, kurią skaitė Judo karalius. 12O 22 17 12O 22 17 101640 Jie paliko mane ir degino smilkalus kitiems dievams, sukeldami mano pyktį savo rankų darbais, todėl mano rūstybė užsidegs prieš šitą vietą ir neužges’. 12O 22 18 12O 22 18 101650 Judo karaliui, kuris jus siuntė pasiklausti Viešpaties, sakykite: ‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Dėl žodžių, kuriuos tu girdėjai, 12O 22 19 12O 22 19 101660 tavo širdis buvo minkšta ir tu nusižeminai prieš Viešpatį, klausydamas, ką Aš kalbėjau prieš šitą vietą ir jos gyventojus, kad ji taps griuvėsiais ir prakeikimu, ir kadangi tu perplėšei savo drabužius bei verkei mano akivaizdoje, Aš išklausiau tave. 12O 22 20 12O 22 20 101670 Todėl Aš paimsiu tave prie tavo tėvų, ir tu būsi paguldytas į kapą ramybėje; tavo akys nebematys visų tų nelaimių, kurias Aš siųsiu šitai vietai’ ‘‘. Jie pranešė šituos žodžius karaliui. 12O 23 1 12O 23 1 101680 Karalius sukvietė pas save visus Judo ir Jeruzalės vyresniuosius. 12O 23 2 12O 23 2 101690 Karalius su kunigais, pranašais ir Judo bei Jeruzalės gyventojais nuo mažo iki didelio nuėjo į Viešpaties namus. Karalius garsiai skaitė visus žodžius iš sandoros knygos, atrastos Viešpaties namuose. 12O 23 3 12O 23 3 101700 Karalius atsistojo prie kolonos ir pakartojo sandorą Viešpaties akivaizdoje: sekti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų, įspėjimų ir nuostatų visa širdimi ir visa siela, kad būtų įvykdyti visi sandoros žodžiai, užrašyti šitoje knygoje. Visa tauta pasižadėjo laikytis sandoros. 12O 23 4 12O 23 4 101710 Karalius įsakė vyriausiajam kunigui Hilkijui, antros eilės kunigams ir vartininkams išnešti iš Viešpaties šventyklos visus daiktus, skirtus Baalui, Ašerai bei dangaus kareivijai. Jie buvo sudeginti už Jeruzalės sienų, Kidrono slėnyje, o jų pelenus išnešė į Betelį. 12O 23 5 12O 23 5 101720 Jis išnaikino stabų kunigus, kuriuos buvo paskyrę Judo karaliai deginti smilkalus aukštumose, Judo miestuose ir Jeruzalės apylinkėse; taip pat ir tuos, kurie smilkė Baalui, saulei, mėnuliui, planetoms ir visai dangaus kareivijai. 12O 23 6 12O 23 6 101730 Jis išnešė Ašeros statulą iš Viešpaties namų už Jeruzalės sienų, į Kidrono upelio slėnį; ten ją sudegino, sutrynė į dulkes ir išbarstė kapuose. 12O 23 7 12O 23 7 101740 Be to, jis sugriovė paleistuvių namus, buvusius prie Viešpaties namų, kur moterys ausdavo apdangalus Ašerai. 12O 23 8 12O 23 8 101750 Jis sušaukė visus kunigus iš Judo miestų ir išniekino aukštumas, kuriose kunigai smilkė, nuo Gebos iki Beer Šebos. Karalius sunaikino aukštumas prie valdytojo Jozuės vartų, miesto vartų kairėje pusėje. 12O 23 9 12O 23 9 101760 Aukštumų kunigai neprieidavo prie Viešpaties aukuro Jeruzalėje, bet valgydavo neraugintą duoną su savo broliais. 12O 23 10 12O 23 10 101770 Jozijas išniekino Tofetą Hinomo vaikų slėnyje, kad niekas savo sūnaus ar dukters neleistų per ugnį Molechui. 12O 23 11 12O 23 11 101780 Taip pat pašalino Judo karalių saulei pašvęstus žirgus, kurie buvo prie Viešpaties namų įėjimo, prie eunucho Netan Melecho kambario, o saulės vežimus sudegino. 12O 23 12 12O 23 12 101790 Judo karalių ant Ahazo namų stogo pastatytus aukurus ir Manaso pastatytus aukurus dviejuose Viešpaties namų kiemuose karalius nugriovė, sudaužė ir jų dulkes sumetė į Kidrono upelį. 12O 23 13 12O 23 13 101800 Karalius išniekino aukštumas, kurios buvo priešais Jeruzalę, į dešinę nuo Sugedimo kalno, kurias Izraelio karalius Saliamonas buvo padaręs sidoniečių pabaisai Astartei, Moabo pabaisai Kemošui ir amonitų pabaisai Milkomui. 12O 23 14 12O 23 14 101810 Jis sudaužė atvaizdus, iškirto giraites ir jų vietas užpildė žmonių kaulais. 12O 23 15 12O 23 15 101820 Aukurą Betelio aukštumoje, kurį pastatė Nebato sūnus Jeroboamas, įtraukęs į nuodėmę Izraelį, ir pačią aukštumą jis nugriovė, sudegino ir sutrynė į dulkes, ir taip pat sudegino giraitę. 12O 23 16 12O 23 16 101830 Jozijas, pamatęs kapus ant kalno, pasiuntė ir paėmė kaulus iš kapų, juos sudegino ant aukuro, jį išniekindamas pagal Viešpaties žodį, paskelbtą Dievo vyro. 12O 23 17 12O 23 17 101840 Tada jis sakė: ‘‘Kieno tas antkapis, kurį aš matau?’‘ Miesto žmonės jam atsakė: ‘‘Tai kapas Dievo vyro, kuris buvo atėjęs iš Judo ir paskelbė, ką tu dabar įvykdei ant Betelio aukuro’‘. 12O 23 18 12O 23 18 101850 Jis sakė: ‘‘Palikite jį. Niekas tenepajudina jo kaulų’‘. Jie paliko jo ir pranašo, kuris buvo iš Samarijos, kaulus nepaliestus. 12O 23 19 12O 23 19 101860 Visus aukštumų namus, buvusius Samarijos miestuose, kuriuos pastatė Izraelio karaliai, sukeldami Viešpaties pyktį, Jozijas pašalino, padarydamas su jais kaip Betelyje. 12O 23 20 12O 23 20 101870 Jis išžudė visus ten buvusius aukštumų kunigus ir ant aukurų degino žmonių kaulus. Po to jis sugrįžo į Jeruzalę. 12O 23 21 12O 23 21 101880 Karalius įsakė visai tautai: ‘‘Švęskite Paschą Viešpačiui, savo Dievui, kaip parašyta šitoje sandoros knygoje!’‘ 12O 23 22 12O 23 22 101890 Tokia Pascha nebuvo švenčiama nuo teisėjų laikų per visas Izraelio bei Judo karalių dienas. 12O 23 23 12O 23 23 101900 Aštuonioliktais karaliaus Jozijo metais vėl šventė tokią Paschą Viešpačiui Jeruzalėje. 12O 23 24 12O 23 24 101910 Jozijas pašalino mirusiųjų dvasių iššaukėjus, žynius, atvaizdus, stabus ir visas baisenybes, kurias surado Judo žemėje ir Jeruzalėje, kad įvykdytų įstatymo žodžius, užrašytus knygoje, kurią vyriausiasis kunigas Hilkijas rado Viešpaties namuose. 12O 23 25 12O 23 25 101920 Nebuvo iki jo tokio karaliaus, kuris būtų atsigręžęs į Viešpatį visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis pagal visą Mozės įstatymą, ir po jo nebuvo tokio. 12O 23 26 12O 23 26 101930 Tačiau Viešpats neatsisakė savo didelės rūstybės, kuri buvo užsidegusi prieš Judą dėl visų Manaso nusikaltimų, kuriais jis supykdė Viešpatį. 12O 23 27 12O 23 27 101940 Viešpats tarė: ‘‘Aš atstumsiu Judą, kaip atstūmiau Izraelį, ir atmesiu Jeruzalę­šitą miestą, kurį išsirinkau, ir namus, apie kuriuos sakiau: ‘Ten bus mano vardas’ ‘‘. 12O 23 28 12O 23 28 101950 Visi kiti Jozijo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 12O 23 29 12O 23 29 101960 Jo dienomis Egipto faraonas Nekojas išėjo prieš Asirijos karalių Eufrato upės link. Karalius Jozijas išėjo priešais jį, ir tas nužudė jį Megide, kai jie susitiko. 12O 23 30 12O 23 30 101970 Jo tarnai parvežė jį vežime mirusį iš Megido į Jeruzalę ir palaidojo jo kape. Krašto žmonės paėmė Jehoachazą, Jozijo sūnų, ir patepė jį karaliumi jo tėvo vietoje. 12O 23 31 12O 23 31 101980 Pradėdamas karaliauti, Jehoachazas buvo dvidešimt trejų metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė, iš Libnos. 12O 23 32 12O 23 32 101990 Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvai. 12O 23 33 12O 23 33 102000 Faraonas Nekojas suėmė jį Ribloje, Hamato krašte, kad jis negalėtų karaliauti Jeruzalėje, o kraštui uždėjo duoklę: šimtą talentų sidabro ir talentą aukso. 12O 23 34 12O 23 34 102010 Faraonas Nekojas paskyrė Judo karaliumi Jozijo sūnų Eljakimą jo tėvo Jozijo vietoje ir pakeitė jo vardą į Jehojakimą, o Jehoachazą nusivedė į Egiptą; ten jis ir mirė. 12O 23 35 12O 23 35 102020 Jehojakimas atidavė sidabrą ir auksą faraonui. Jis apdėjo kraštą mokesčiais, kad galėtų sumokėti faraono uždėtą duoklę. Kiekvienas krašto gyventojas turėjo sumokėti jam paskirtą mokestį sidabru ir auksu. 12O 23 36 12O 23 36 102030 Pradėdamas karaliauti, Jehojakimas buvo dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. Jo motina buvo vardu Zebida, Pedajo duktė, iš Rumos. 12O 23 37 12O 23 37 102040 Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvai. 12O 24 1 12O 24 1 102050 Jo dienomis atėjo Babilono karalius Nebukadnecaras. Jehojakimas buvo jo tarnu trejus metus, o po to sukilo prieš jį. 12O 24 2 12O 24 2 102060 Tuomet Viešpats siuntė chaldėjų, sirų, moabitų bei amonitų būrius prieš Judą, kad jį sunaikintų, kaip Jis buvo paskelbęs per savo tarnus pranašus. 12O 24 3 12O 24 3 102070 Viešpaties įsakymu tai atsitiko Judui, kad jis būtų pašalintas iš Jo akivaizdos dėl Manaso nuodėmių. 12O 24 4 12O 24 4 102080 Taip pat Viešpats neatleido nekaltai pralieto kraujo, kuriuo šis pripildė Jeruzalę. 12O 24 5 12O 24 5 102090 Visi kiti Jehojakimo darbai yra surašyti Judo karalių metraščių knygoje. 12O 24 6 12O 24 6 102100 Jehojakimas užmigo prie savo tėvų, ir jo sūnus Jehojachinas karaliavo jo vietoje. 12O 24 7 12O 24 7 102110 Egipto karalius daugiau nebeišėjo iš savo šalies, nes Babilono karalius užėmė tai, kas priklausė Egipto karaliui, nuo Egipto upės iki Eufrato upės. 12O 24 8 12O 24 8 102120 Pradėdamas karaliauti, Jehojachinas buvo aštuoniolikos metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius. Jo motina buvo Nehušta, Elnatano duktė, iš Jeruzalės. 12O 24 9 12O 24 9 102130 Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas. 12O 24 10 12O 24 10 102140 Tuo laiku Babilono karaliaus Nebukadnecaro tarnai užpuolė ir apgulė Jeruzalę. 12O 24 11 12O 24 11 102150 Ir Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo prieš miestą, kai jo tarnai buvo apgulę jį. 12O 24 12 12O 24 12 102160 Tada Judo karalius Jehojachinas, jo motina, tarnai, kunigaikščiai ir valdininkai išėjo pas Babilono karalių. Ir Babilono karalius suėmė jį aštuntaisiais savo valdymo metais. 12O 24 13 12O 24 13 102170 Jis išgabeno visus Viešpaties namų ir karaliaus namų turtus ir sukapojo visus auksinius daiktus, kuriuos Izraelio karalius Saliamonas buvo padaręs Viešpaties šventykloje, kaip Viešpats buvo sakęs. 12O 24 14 12O 24 14 102180 Jis išvedė į nelaisvę visą Jeruzalę, visus kunigaikščius ir visus narsius karius, iš viso dešimt tūkstančių belaisvių, taip pat visus amatininkus bei kalvius. Nieko neliko, išskyrus vargingiausius krašto žmones. 12O 24 15 12O 24 15 102190 Jehojachiną, karaliaus motiną, jo žmonas, jo valdininkus ir krašto galinguosius jis išvedė iš Jeruzalės į nelaisvę Babilone. 12O 24 16 12O 24 16 102200 Visus karius, iš viso septynis tūkstančius, taip pat amatininkus ir kalvius, iš viso tūkstantį, ir visus vyrus, tinkančius kariuomenei, Babilono karalius išsivedė belaisviais į Babiloną. 12O 24 17 12O 24 17 102210 Judo karaliumi jis paskyrė Jehojachino dėdę Mataniją ir jo vardą pakeitė Zedekiju. 12O 24 18 12O 24 18 102220 Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi. Jis karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė, iš Libnos. 12O 24 19 12O 24 19 102230 Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir Jehojakimas. 12O 24 20 12O 24 20 102240 Dėl Viešpaties rūstybės taip atsitiko Jeruzalei ir Judui, kad galiausiai Jis pašalino juos iš savo akių. Ir Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių. 12O 25 1 12O 25 1 102250 Devintaisiais jo karaliavimo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną prieš Jeruzalę atėjo Babilono karalius Nebukadnecaras su visa kariuomene, apgulė ją ir supylė aplinkui pylimą. 12O 25 2 12O 25 2 102260 Miestas buvo apgultas iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų. 12O 25 3 12O 25 3 102270 Ketvirto mėnesio devintą dieną mieste taip sustiprėjo badas, kad žmonės nebeturėjo ko valgyti. 12O 25 4 12O 25 4 102280 Pralaužę miesto sieną, karalius su visais kariais pabėgo naktį taku, esančiu tarp dviejų miesto sienų, prie karaliaus sodo. Chaldėjai buvo išsidėstę aplinkui miestą. Jie traukėsi lygumos keliu. 12O 25 5 12O 25 5 102290 Chaldėjų kariuomenė vijosi karalių ir sugavo Jericho lygumoje. Visa jo kariuomenė buvo išsklaidyta. 12O 25 6 12O 25 6 102300 Jie suėmė karalių ir atgabeno į Riblą pas Babilono karalių, ir jie teisė jį. 12O 25 7 12O 25 7 102310 Jie nužudė Zedekijo sūnus jo akyse, o pačiam Zedekijui išlupo akis, sukaustė grandinėmis ir išsivedė į Babiloną. 12O 25 8 12O 25 8 102320 Devynioliktų Babilono karaliaus Nebukadnecaro metų penkto mėnesio septintą dieną į Jeruzalę atėjo Babilono karaliaus tarnas Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, 12O 25 9 12O 25 9 102330 ir sudegino Viešpaties namus, karaliaus namus ir visus didelius miesto pastatus. 12O 25 10 12O 25 10 102340 Chaldėjų kariuomenė, kuri buvo su sargybos viršininku, išgriovė aplink Jeruzalę esančias sienas. 12O 25 11 12O 25 11 102350 Išlikusius miesto gyventojus ir perbėgusius pas Babilono karalių sargybos viršininkas Nebuzaradanas išvedė į nelaisvę. 12O 25 12 12O 25 12 102360 Bet jis paliko kai kuriuos krašto beturčius, kad prižiūrėtų vynuogynus ir dirbtų žemę. 12O 25 13 12O 25 13 102370 Chaldėjai sulaužė varines kolonas, stovus ir varinį baseiną, buvusius Viešpaties namuose, ir jų varį išgabeno į Babiloną. 12O 25 14 12O 25 14 102380 Jie paėmė ir puodus, semtuvus, gnybtuvus, dubenis bei visus varinius indus, kurie buvo naudojami tarnavimo metu. 12O 25 15 12O 25 15 102390 Sargybos viršininkas pasiėmė indus smilkalams, taures ir visa, kas buvo iš aukso ir sidabro. 12O 25 16 12O 25 16 102400 Dviejų kolonų, baseino ir stovų, kuriuos Saliamonas padirbo Viešpaties namams, vario buvo tiek, kad nebuvo įmanoma pasverti. 12O 25 17 12O 25 17 102410 Viena kolona buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, ir ant jos buvo varinis kapitelis trijų uolekčių aukščio; grotelės ir granato vaisiai aplinkui buvo iš vario. Tokia pat buvo ir antroji kolona su grotelėmis. 12O 25 18 12O 25 18 102420 Sargybos viršininkas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją, tris durininkus, 12O 25 19 12O 25 19 102430 miesto valdininką, kuris buvo karo vyrų viršininkas, penkis vyrus, karaliaus patarėjus, kuriuos rado mieste, kariuomenės vyriausiąjį raštininką, kuris šaukdavo kariuomenėn vyrus, ir šešiasdešimt krašto vyrų, kurie buvo mieste. 12O 25 20 12O 25 20 102440 Ir Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, nuvedė juos pas Babilono karalių į Riblą. 12O 25 21 12O 25 21 102450 Karalius nužudė juos Rebloje, Emato krašte. Taip Judas buvo ištremtas iš savo krašto. 12O 25 22 12O 25 22 102460 Valdytoju Judo krašte likusiems žmonėms Babilono karalius Nebukadnecaras paskyrė Šafano sūnaus Ahikamo sūnų Gedaliją. 12O 25 23 12O 25 23 102470 Kariuomenės vadai ir jų vyrai išgirdo, kad Babilono karalius paskyrė Goedaliją Judo valdytoju. Ir atėjo pas jį į Micpą Netanijos sūnus Izmaelis, Kareacho sūnus Johananas, netofiečio Tanhumeto sūnus Seraja, maako sūnus Jaazanijas ir jų vyrai. 12O 25 24 12O 25 24 102480 Gedalijas prisiekė jiems: ‘‘Nebijokite chaldėjų tarnų, gyvenkite krašte, tarnaukite Babilono karaliui ir bus jums gerai’‘. 12O 25 25 12O 25 25 102490 Septintą mėnesį į Miscpą atėjo Elišamo sūnaus Netanijos sūnus Izmaelis, kilęs iš karališkos giminės, su dešimčia vyrų ir užmušė Gedaliją, žydus ir chaldėjus, buvusius su juo. 12O 25 26 12O 25 26 102500 Tada visi žmonės, dideli ir maži, bei kariuomenės vadai išėjo į Egiptą, nes jie bijojo chaldėjų. 12O 25 27 12O 25 27 102510 Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino tremties metais, dvylikto mėnesio dvidešimt septintą dieną Babilono karalius Evil Merodachas pirmaisiais savo karaliavimo metais išleido Judo karalių Jehojachiną iš kalėjimo. 12O 25 28 12O 25 28 102520 Jis draugiškai su juo kalbėjo ir davė jam sostą, aukštesnį negu kitų karalių, kurie buvo su juo Babilone. 12O 25 29 12O 25 29 102530 Jis pakeitė Jehojachino kalėjimo drabužius, ir tas valgė karaliaus akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas. 12O 25 30 12O 25 30 102540 Karalius jam paskyrė nuolatinį išlaikymą, kurį jis gaudavo kiekvieną dieną, per visas savo gyvenimo dienas. 13O 1 1 13O 1 1 102550 Adomas, Setas, Enas, 13O 1 2 13O 1 2 102560 Kainamas, Maleleelis, Jaretas, 13O 1 3 13O 1 3 102570 Henochas, Matūzalis, Lamechas, 13O 1 4 13O 1 4 102580 Nojus, Semas, Chamas ir Jafetas. 13O 1 5 13O 1 5 102590 Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras. 13O 1 6 13O 1 6 102600 Gomero sūnūs: Aškenazas, Rifatas ir Togarmas. 13O 1 7 13O 1 7 102610 Javano sūnūs: Eliša, Taršišas, Kitimas ir Dodanimas. 13O 1 8 13O 1 8 102620 Chamo sūnūs: Kušas, Micraimas, Putas ir Kanaanas. 13O 1 9 13O 1 9 102630 Kušo sūnūs: Seba, Havila, Sabta, Ramair Sabtecha. Ramo sūnūs: Šeba ir Dedanas. 13O 1 10 13O 1 10 102640 Kušas buvo tėvas Nimrodo, kuris tapo galingas žemėje. 13O 1 11 13O 1 11 102650 Mizraimas buvo Ludo, Anamimo, Lehabo, Naftoacho, 13O 1 12 13O 1 12 102660 Patroso, Kasluho, iš kurių kilo filistinai, ir Kaftoro tėvas. 13O 1 13 13O 1 13 102670 Kanaanui gimė pirmagimis Sidonas, Hetas, 13O 1 14 13O 1 14 102680 jebusiečiai, amoritai, girgašai, 13O 1 15 13O 1 15 102690 hivai, arkai, sinai, 13O 1 16 13O 1 16 102700 arvadiečiai, cemarai ir hamatiečiai. 13O 1 17 13O 1 17 102710 Semo sūnūs: Elamas, Asūras, Arfaksadas, Aramas, Ludas, Ucas, Hulas, Geteras ir Mešechas. 13O 1 18 13O 1 18 102720 Arfaksadas buvo Salos tėvas, o Sala buvo Ebero tėvas. 13O 1 19 13O 1 19 102730 Eberas turėjo du sūnus: vienas buvo vardu Falekas, nes jo dienomis buvo padalinta žemė, o jo brolis buvo vardu Joktanas. 13O 1 20 13O 1 20 102740 Joktanas buvo Almodado, Šelefo, Hazarmaveto, Jeracho, 13O 1 21 13O 1 21 102750 Hadoramo, Uzalio, Diklo, 13O 1 22 13O 1 22 102760 Obalio, Abimaelio, Šebo, 13O 1 23 13O 1 23 102770 Ofyro, Havilos ir Jobabo tėvas; tie visi buvo Joktano sūnūs. 13O 1 24 13O 1 24 102780 Semas, Arfaksadas, Sala, 13O 1 25 13O 1 25 102790 Eberas, Falekas, Ragaujas, 13O 1 26 13O 1 26 102800 Seruchas, Nachoras, Tara, 13O 1 27 13O 1 27 102810 Abramas, jis taip pat Abraomas. 13O 1 28 13O 1 28 102820 Abraomo sūnūs: Izaokas ir Izmaelis. 13O 1 29 13O 1 29 102830 Šitie yra jų palikuonys: Izmaelio pirmagimis Nebajotas, po jo Kedaras, Adbeeis, Mibsamas, 13O 1 30 13O 1 30 102840 Mišma, Dūma, Masa, Hadadas, Tema, 13O 1 31 13O 1 31 102850 Jetūras, Nafišas ir Kedma; tai Izmaelio sūnūs. 13O 1 32 13O 1 32 102860 Abraomo sugulovės Ketūros sūnūs: Zimranas, Jokšanas, Medanas, Midjanas, Išbakas, Šuachas. Jokšano sūnūs: Šeba ir Dedanas. 13O 1 33 13O 1 33 102870 Midjano sūnūs: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Tie visi buvo Ketūros sūnūs. 13O 1 34 13O 1 34 102880 Abraomui gimė Izaokas. Izaoko sūnūs: Ezavas ir Izraelis. 13O 1 35 13O 1 35 102890 Ezavo sūnūs: Elifazas, Reuelis, Jeušas, Jalamas ir Korachas. 13O 1 36 13O 1 36 102900 Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefojas, Gatamas, Kenazas, Timna ir Amalekas. 13O 1 37 13O 1 37 102910 Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama, Miza. 13O 1 38 13O 1 38 102920 Seyro sūnūs: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana, Dišonas, Eceras ir Dišanas. 13O 1 39 13O 1 39 102930 Lotano sūnūs: Horis ir Homamas. Lotano sesuo buvo Timna. 13O 1 40 13O 1 40 102940 Šobalio sūnūs: Aljanas, Manahatas, Ebalas, Šefis ir Onamas. Cibeono sūnūs: Aja ir Ana. 13O 1 41 13O 1 41 102950 Ano sūnus­Dišonas. Dišono sūnūs: Hamranas, Ešbanas, Itranas, Keranas. 13O 1 42 13O 1 42 102960 Ecerio sūnūs: Bilhanas, Zavanas ir Akanas. Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas. 13O 1 43 13O 1 43 102970 Šitie karaliai karaliavo Edomo šalyje, kai izraelitai dar neturėjo karaliaus: Beoro sūnus Bela, kurio miestas vadinosi Dinhaba. 13O 1 44 13O 1 44 102980 Belai mirus, jo vietoje viešpatavo Zeracho sūnus Jobabas iš Bocros. 13O 1 45 13O 1 45 102990 Jobabui mirus, jo vietoje viešpatavo Hušamas iš Temano šalies. 13O 1 46 13O 1 46 103000 Hušamui mirus, jo vietoje viešpatavo Bedado sūnus Hadadas, kuris nugalėjo Midjaną Moabo laukuose; jo miestas vadinosi Avitas. 13O 1 47 13O 1 47 103010 Hadadui mirus, jo vietoje viešpatavo Samla iš Masreko. 13O 1 48 13O 1 48 103020 Samlai mirus, jo vietoje viešpatavo Saulius iš Rehoboto, esančio prie Eufrato. 13O 1 49 13O 1 49 103030 Sauliui mirus, jo vietoje viešpatavo Achboro sūnus Baal Hananas. 13O 1 50 13O 1 50 103040 Baal Hananui mirus, jo vietoje viešpatavo Hadadas, kurio miestas buvo Pajas; jo žmona buvo vardu Mehetabelė, duktė Me Zahabo, duktė Matredo. 13O 1 51 13O 1 51 103050 Hadadas taip pat mirė. Edomo kunigaikščiai buvo Timna, Alija, Jetetas, 13O 1 52 13O 1 52 103060 Oholibama, Ela, Pinonas, 13O 1 53 13O 1 53 103070 Kenazas, Temanas, Mibcaras, 13O 1 54 13O 1 54 103080 Magdielis, Iramas. 13O 2 1 13O 2 1 103090 Izraelio sūnūs: Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas, Zabulonas, 13O 2 2 13O 2 2 103100 Danas, Juozapas, Benjaminas, Neftalis, Gadas ir Ašeras. 13O 2 3 13O 2 3 103110 Judo sūnūs: Eras, Onanas ir Šela; tie trys buvo kanaanietės Šūvos vaikai. Judo pirmagimis Eras buvo nedoras Viešpaties akyse, todėl Viešpats siuntė jam mirtį. 13O 2 4 13O 2 4 103120 Su savo marčia Tamara Judas turėjo Perecą ir Zerachą. Iš viso buvo penki Judo sūnūs. 13O 2 5 13O 2 5 103130 Pereco sūnūs: Esromas ir Hamulas. 13O 2 6 13O 2 6 103140 Zeracho sūnūs: Zimris, Etanas, Hemanas, Kalkolas ir Dara, iš viso penki. 13O 2 7 13O 2 7 103150 Karmio sūnus Achanas užtraukė nelaimę Izraeliui, nes jis pavogė, kas buvo skirta sunaikinti. 13O 2 8 13O 2 8 103160 Etano sūnus buvo Azarija. 13O 2 9 13O 2 9 103170 Esromo sūnūs: Jerachmeelis, Aramas ir Kelubajas. 13O 2 10 13O 2 10 103180 Aramas buvo Aminadabo tėvas; Aminadabas buvo Judo kunigaikščio Naasono tėvas. 13O 2 11 13O 2 11 103190 Naasonas buvo Salmono tėvas, Salmonas­Boozo tėvas, 13O 2 12 13O 2 12 103200 Boozas­Jobedo tėvas, o Jobedas­ Jesės tėvas. 13O 2 13 13O 2 13 103210 Jesės sūnūs: pirmagimis­Eliabas, antras­Abinadabas, trečias­ Šima, 13O 2 14 13O 2 14 103220 ketvirtas­Netanelis, penktas­ Radajas, 13O 2 15 13O 2 15 103230 šeštas­Ocemas, septintas­Dovydas. 13O 2 16 13O 2 16 103240 Jų seserys: Ceruja ir Abigailė. Cerujos sūnūs: Abšajas, Joabas ir Asaelis­trys. 13O 2 17 13O 2 17 103250 Abigailės sūnus­Amasa, jo tėvas buvo izmaelitas Jeteras. 13O 2 18 13O 2 18 103260 Esromo sūnaus Kalebo sūnūs iš jo žmonų Azubos ir Jerijotos buvo Ješeras, Šobabas ir Ardonas. 13O 2 19 13O 2 19 103270 Azubai mirus, Kalebas vedė Efratą, kuri pagimdė sūnų Hūrą. 13O 2 20 13O 2 20 103280 Hūras buvo Ūrio tėvas, o Ūris­ Becalelio tėvas. 13O 2 21 13O 2 21 103290 Vėliau Esromas, būdamas šešiasdešimties metų amžiaus, vedė Gileado tėvo Machyro dukterį; ji jam pagimdė Segubą. 13O 2 22 13O 2 22 103300 Segubas buvo tėvas Jayro, kuriam priklausė dvidešimt trys miestai Gileado krašte. 13O 2 23 13O 2 23 103310 Gešūras ir Aramas paėmė iš Jayro Kenato miestus ir jų kaimus­šešiasdešimt vietovių. Tie visi buvo Gileado tėvo Machyro palikuonys. 13O 2 24 13O 2 24 103320 Esromui mirus Kalebo Efratoje, jo žmona Abija pagimdė nuo jo Tekojos tėvą Ašhūrą. 13O 2 25 13O 2 25 103330 Esromo pirmagimio Jerachmelio sūnūs buvo pirmagimis Ramas, kiti­Būna, Orenas, Ocemas ir Ahija. 13O 2 26 13O 2 26 103340 Jerachmelis dar turėjo kitą žmoną, kuri buvo vardu Atara; ji buvo Onamo motina. 13O 2 27 13O 2 27 103350 Jerachmelio pirmagimio Ramo sūnūs buvo Maacas, Jaminas ir Ekeras. 13O 2 28 13O 2 28 103360 Onamo sūnūs­Šamajas ir Jada, o Šamajo sūnūs­Nadabas ir Abišūras. 13O 2 29 13O 2 29 103370 Abišūro žmona buvo vardu Abihailė; ji pagimdė Achbaną ir Molidą. 13O 2 30 13O 2 30 103380 Nadabo sūnūs: Seledas ir Apaimas. Seledas mirė bevaikis. 13O 2 31 13O 2 31 103390 Apajimo sūnus­Išis; Išio sūnus­Šešanas; Šešanui gimė Achlajas. 13O 2 32 13O 2 32 103400 Jada, Šamajo brolis, turėjo sūnus Jeterą ir Jehonataną. Jeteras mirė bevaikis. 13O 2 33 13O 2 33 103410 Jehonatano sūnūs: Peletas ir Zaza. Šitie buvo Jerachmelio palikuonys. 13O 2 34 13O 2 34 103420 Šešanas neturėjo sūnų, tik dukteris. Šešanas turėjo egiptietį vergą, vardu Jarha. 13O 2 35 13O 2 35 103430 Šešanas atidavė savo dukterį Jarhai į žmonas, o ji jam pagimdė Atają. 13O 2 36 13O 2 36 103440 Atajas buvo Natano tėvas, Natanas­Zabado tėvas, 13O 2 37 13O 2 37 103450 Zabadas­Eflalio tėvas, Eflalas­Jobedo tėvas, 13O 2 38 13O 2 38 103460 Jobedas­Jehuvo tėvas, Jehuvas­Azarijo tėvas, 13O 2 39 13O 2 39 103470 Azarija­Heleco tėvas, Helecas­Eleasos tėvas, 13O 2 40 13O 2 40 103480 Eleasa­Sismajo tėvas, Sismajas­Šalumo tėvas, 13O 2 41 13O 2 41 103490 Šalumas­Jekamijos tėvas, o Jekamija­Elišamos tėvas. 13O 2 42 13O 2 42 103500 Jerachmelio brolio Kalebo pirmagimis sūnus Meša buvo Zifo tėvas, o Marešos sūnus buvo Hebronas. 13O 2 43 13O 2 43 103510 Hebrono sūnūs: Korachas, Tapuachas, Rekemas ir Šema. 13O 2 44 13O 2 44 103520 Šema buvo Rahamo tėvas, o Rahamas­Jorkoamo. Rekemas buvo Šamajo tėvas. 13O 2 45 13O 2 45 103530 Šamajo sūnus buvo Maonas, o Maonas buvo Bet Cūro tėvas. 13O 2 46 13O 2 46 103540 Efa, Kalebo sugulovė, pagimdė Haraną, Mocą ir Gazezą, ir Haranui gimė Gazezas. 13O 2 47 13O 2 47 103550 Jahdojo sūnūs: Regemas, Joatamas, Gešanas, Peletas, Efa ir Šaafas. 13O 2 48 13O 2 48 103560 Kalebo sugulovė Maaka pagimdė Šeberą ir Tirhaną. 13O 2 49 13O 2 49 103570 Ji dar pagimdė Safą, Madmanos tėvą, ir Ševą, Machbenos ir Gibėjos tėvą. Kalebo duktė buvo Achsa. 13O 2 50 13O 2 50 103580 Šitie buvo Kalebo palikuonys. Efratos pirmagimio Hūro sūnūs: Šobalas­Kirjat Jearimo tėvas, 13O 2 51 13O 2 51 103590 Salma­Betliejaus tėvas, Harefas­Bet Gaderio tėvas. 13O 2 52 13O 2 52 103600 Šobalas turėjo sūnų Haroję, ir pusė manahatiečių buvo kilę iš jo. 13O 2 53 13O 2 53 103610 Kirjat Jearimo šeimos­itrai, putai, šumatai ir mišrai; iš šitų kilo coriečiai ir eštaoliečiai. 13O 2 54 13O 2 54 103620 Salmos palikuonys: Betliejus, netofiečiai, Atarotas, Joabo namai, pusė manahatiečių ir coriečiai. 13O 2 55 13O 2 55 103630 Raštininkų šeimos, kurios gyveno Jabece: tiratai, šimatai ir suchatai; jie yra kainitai, kilę iš Hamato, Rechabo namų tėvo. 13O 3 1 13O 3 1 103640 Hebrone gimę Dovydo sūnūs: pirmagimis­Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos, antras­ Danielius iš karmelietės Abigailės, 13O 3 2 13O 3 2 103650 trečias­Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus, ketvirtas­Adonijas, Hagitos sūnus, 13O 3 3 13O 3 3 103660 penktas­Šefatija iš Abitalės, šeštas­Itramas, Eglos sūnus. 13O 3 4 13O 3 4 103670 Šeši sūnūs gimė Hebrone, kur jis karaliavo septynerius metus ir šešis mėnesius. Trisdešimt trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje. 13O 3 5 13O 3 5 103680 Ten gimė Šima, Šobabas, Natanas ir Saliamonas­keturi iš Amielio dukters Batšebos; 13O 3 6 13O 3 6 103690 Ibharas, Elišama, Elifeletas, 13O 3 7 13O 3 7 103700 Nogahas, Nefegas, Jafija, 13O 3 8 13O 3 8 103710 Elišama, Eljada ir Elifeletas­ devyni. 13O 3 9 13O 3 9 103720 Tai visi Dovydo sūnūs, neskaičiuojant sugulovių sūnų; Tamara buvo jų sesuo. 13O 3 10 13O 3 10 103730 Saliamono sūnus buvo Roboamas, jo sūnus buvo Abija, jo sūnus­Asa, jo sūnus­Juozapatas, 13O 3 11 13O 3 11 103740 jo sūnus­Joramas, jo sūnus­ Ahazijas, jo sūnus­Jehoašas, 13O 3 12 13O 3 12 103750 jo sūnus­Amacijas, jo sūnus­ Azarija, jo sūnus­Joatamas, 13O 3 13 13O 3 13 103760 jo sūnus­Achazas, jo sūnus­ Ezekijas, jo sūnus­Manasas, 13O 3 14 13O 3 14 103770 jo sūnus­Amonas, jo sūnus­ Jozijas. 13O 3 15 13O 3 15 103780 Jozijo pirmagimis­Johananas, antras­Jehojakimas, trečias­Zedekijas, ketvirtas­Šalumas. 13O 3 16 13O 3 16 103790 Jehojakimo sūnūs: Jechonijas ir Zedekijas. 13O 3 17 13O 3 17 103800 Jechonijo sūnūs: Asiras, Salatielis, 13O 3 18 13O 3 18 103810 Malkiramas, Pedaja, Šenacaras, Jekamija, Hošama ir Nedabija. 13O 3 19 13O 3 19 103820 Pedajos sūnūs: Zorobabelis ir Šimis. Zorobabelio sūnūs: Mešulamas ir Hananija; Šelomita buvo jų sesuo; 13O 3 20 13O 3 20 103830 Hašuba, Ohelis, Berechija, Hasadija ir Jušab Hesedas­penki. 13O 3 21 13O 3 21 103840 Hananijos sūnūs: Pelatija ir Izaja. Refajos, Arnano, Abdijos ir Šechanijos sūnūs. 13O 3 22 13O 3 22 103850 Šechanija turėjo sūnų Šemają, Šemajos sūnūs: Hatušas, Igalas, Bariachas, Nearija ir Šafatas, iš viso šeši. 13O 3 23 13O 3 23 103860 Nearijos sūnūs: Eljoenajas, Ezekijas ir Azrikamas­trys. 13O 3 24 13O 3 24 103870 Eljoenajo sūnūs: Hodavijas, Eljašibas, Pelaja, Akubas, Joananas, Delaja ir Ananis­septyni. 13O 4 1 13O 4 1 103880 Judo palikuonys: Perecas, Esromas, Karmis, Hūras ir Šobalas. 13O 4 2 13O 4 2 103890 Šobalo sūnus Reaja buvo Jahato tėvas, o Jahatas­Ahumajo ir Lahado tėvas. Tai coriečių giminės. 13O 4 3 13O 4 3 103900 Etamo sūnūs: Jezreelis, Išma, Idbašas, jų sesuo buvo vardu Haclelponė. 13O 4 4 13O 4 4 103910 Gedoro tėvas­Penuelis, Hušos­ Ezeras. Šitie buvo Efratos pirmagimio Hūro, Betliejaus tėvo, palikuonys. 13O 4 5 13O 4 5 103920 Tekojos tėvas Ašhūras turėjo dvi žmonas: Helą ir Naarą. 13O 4 6 13O 4 6 103930 Su Naara jis turėjo Ahuzamą, Heferą, Temaną ir Ahaštarą. 13O 4 7 13O 4 7 103940 Su Hela­Ceretą, Coharą ir Etnaną. 13O 4 8 13O 4 8 103950 Kocas buvo Anubo ir Hacobebo tėvas ir Harumo sūnaus Aharhelio giminės protėvis. 13O 4 9 13O 4 9 103960 Jabecas pasižymėjo tarp savo brolių. Jo motina jį praminė Jabecu, nes jo gimdymas buvo sunkus. 13O 4 10 13O 4 10 103970 Jabecas šaukėsi Izraelio Dievo: ‘‘Norėčiau, kad Tu mane laimintum ir praplėstum mano krašto sienas, kad būtum su manimi ir saugotum mane nuo pikto, kad nepatirčiau vargo’‘. Dievas suteikė jam tai, ko jis prašė. 13O 4 11 13O 4 11 103980 Šuho brolis Kelubas buvo Mehyro tėvas, Mehyras­Eštono tėvas, 13O 4 12 13O 4 12 103990 Eštonui gimė Bet Rafa, Paseachas ir Tehina, Ir Nahašo tėvas. Šitie vyrai gyveno Rechos mieste. 13O 4 13 13O 4 13 104000 Kenazo sūnūs: Otnielis ir Seraja. Otnielio sūnus­Hatatas. 13O 4 14 13O 4 14 104010 Meonotajas buvo Ofros tėvas. Seraja iš Amatininkų slėnio buvo Joabo tėvas; jie buvo amatininkai. 13O 4 15 13O 4 15 104020 Jefunės sūnaus Kalebo sūnūs: Iruvas, Ela ir Naamas. Elos sūnus buvo Kenazas. 13O 4 16 13O 4 16 104030 Jehalėlelio sūnūs: Zifa, Zifas, Tirija ir Asarelis. 13O 4 17 13O 4 17 104040 Ezro sūnūs: Jeteras, Meredas, Eferas ir Jalonas; be to, jam gimė Mirjama, Šamajas ir Išbachas, Eštemojos tėvas. 13O 4 18 13O 4 18 104050 Jo žmona Jahudija pagimdė Jaredą­Gedoro tėvą, Heberą­Sochojo tėvą ir Jekutielį­Zanoacho tėvą. Šitie yra sūnūs Bitijos, faraono dukters, kurią paėmė Meredas. 13O 4 19 13O 4 19 104060 Jo žmona Hodija buvo sesuo Nahamo, kuris buvo garmito Keilos ir maakatito Eštemojo tėvas. 13O 4 20 13O 4 20 104070 Šimono sūnūs: Amnonas, Rina, Ben Hananas ir Tilonas. Išio sūnūs: Zohetas ir Benzohetas. 13O 4 21 13O 4 21 104080 Judo sūnaus Šelos palikuonys: Lechos tėvas Eras, Marešos tėvas Lada, drobės audėjų giminė iš Bet Ašbėjos namų, 13O 4 22 13O 4 22 104090 Jokimas ir Kozebos gyventojai, taip pat Jehoašas ir Sarafas, kuris viešpatavo Moabe, ir Jasubilehemas (pagal senus užrašus). 13O 4 23 13O 4 23 104100 Jie buvo puodžiai, Netaimo bei Gederos gyventojai; jie gyveno pas karalių ir jam dirbo. 13O 4 24 13O 4 24 104110 Simeono palikuonys: Nemuelis, Jaminas, Jaribas, Zerachas ir Saulius. 13O 4 25 13O 4 25 104120 Jo sūnus­Šalumas, jo sūnus­ Mibsamas, jo sūnus­Mišma. 13O 4 26 13O 4 26 104130 Mišmos sūnūs: Hamuelis, jo sūnus­Zakūras, o jo sūnus­Šimis. 13O 4 27 13O 4 27 104140 Šimis turėjo šešiolika sūnų bei šešias dukteris; bet jo broliai neturėjo daug vaikų ir jų giminė nedaugėjo kaip Judo. 13O 4 28 13O 4 28 104150 Jie gyveno Beer Šeboje, Moladoje, Hazar Šuale, 13O 4 29 13O 4 29 104160 Baloje, Ezeme, Tolade, 13O 4 30 13O 4 30 104170 Betuelyje, Hormoje, Ciklage, 13O 4 31 13O 4 31 104180 Bet Markabote, Hazar Susime, Bet Biryje ir Šaaraime. Tai buvo jų miestai, iki pradėjo karaliauti Dovydas. 13O 4 32 13O 4 32 104190 Jų kaimai buvo: Etamas, Ainas, Rimonas, Tochenas ir Ašanas; 13O 4 33 13O 4 33 104200 jiems priklausė kaimai, esą prie šitų miestų, iki Baalo. Tai buvo jų gyvenvietės ir jų kilmė. 13O 4 34 13O 4 34 104210 Mešobabas, Jamlechas, Amacijos sūnus Joša, 13O 4 35 13O 4 35 104220 Joelis, Asielio sūnaus Serajos sūnaus Jošibijos sūnus Jehuvas, 13O 4 36 13O 4 36 104230 Eljoenajas, Jaakoba, Ješohaja, Asaja, Adielis, Jesimielis, Benaja 13O 4 37 13O 4 37 104240 ir Šemajos sūnaus Šimrio sūnaus Jedajos sūnaus Alono sūnaus Šifio sūnus Ziza. 13O 4 38 13O 4 38 104250 Čia paminėti kunigaikščių vardai, kurie buvo giminių vadai. Jų šeimos labai augo; 13O 4 39 13O 4 39 104260 jie su visa manta traukėsi į Gedoro apylinkes, į rytus nuo slėnio, norėdami susirasti ganyklų savo bandoms. 13O 4 40 13O 4 40 104270 Šalis buvo plati ir rami, jie susirado labai gerų ganyklų. Ten pirmiau gyveno chamitai. 13O 4 41 13O 4 41 104280 Visi čia išvardinti atsikėlė į tą kraštą Judo karaliaus Ezekijo laikais. Jie nugalėjo meunus, jų palapines sunaikino ir, juos visiškai pavergę, apsigyveno jų vietoje ir tebegyvena iki šių dienų, nes ten buvo geros ganyklos jų bandoms. 13O 4 42 13O 4 42 104290 Be to, dalis tų simeonitų, penki šimtai vyrų, nužygiavo, vadovaujant Pelatijai, Nearijai, Refajai ir Uzieliui, Išio sūnums, į Seyro aukštumas. 13O 4 43 13O 4 43 104300 Nugalėję ir išnaikinę amalekiečių likutį, ten apsigyveno ir tebegyvena iki šios dienos. 13O 5 1 13O 5 1 104310 Rubenas buvo Izraelio pirmagimis. Kadangi jis sutepė savo tėvo patalą, jo pirmagimio teisė buvo atiduota Izraelio sūnaus Juozapo sūnums; Rubenas nebuvo įrašytas į sąrašą pirmagimio teisėmis. 13O 5 2 13O 5 2 104320 Nors Judas buvo galingiausias tarp savo brolių ir iš jo kilo kunigaikštis, bet pirmagimio teisė atiteko Juozapui. 13O 5 3 13O 5 3 104330 Izraelio pirmagimio Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis. 13O 5 4 13O 5 4 104340 Joelio palikuonys: Šemaja, jo sūnus­Gogas, jo sūnus­Šimis, 13O 5 5 13O 5 5 104350 jo sūnus­Michėjas, jo sūnus­ Reaja, jo sūnus­Baalas, 13O 5 6 13O 5 6 104360 jo sūnus­Beera, kurį ištrėmė Asirijos karalius Tiglat Pileseras; jis buvo rubenų kunigaikštis. 13O 5 7 13O 5 7 104370 Rubeno palikuonių šeimų sąrašas: Jejelis, Zacharijas 13O 5 8 13O 5 8 104380 ir Bela, sūnus Azazo, sūnaus Šemos, sūnaus Joelio. Jo žemės tęsėsi nuo Aroerio iki Nebojo ir Baal Meono. 13O 5 9 13O 5 9 104390 Į rytus jis išsiplėtė iki dykumos ir Eufrato upės, nes turėjo daug galvijų Gileado šalyje. 13O 5 10 13O 5 10 104400 Sauliaus laikais jis kariavo su hagarais. Juos nugalėjęs, jis apsigyveno jų palapinėse visoje rytinėje Gileado šalyje. 13O 5 11 13O 5 11 104410 Gado sūnūs gyveno greta jų Bašano šalyje iki Salchos: 13O 5 12 13O 5 12 104420 vyriausiasis Joelis, po jo Šafamas, Jakanas ir Šafatas Bašane. 13O 5 13 13O 5 13 104430 Jų broliai: Mykolas, Mešulamas, Šeba, Jorajas, Jakanas, Zija ir Eberas; 13O 5 14 13O 5 14 104440 šitie buvo vaikai Abihailio, sūnaus Hūrio, sūnaus Jaroacho, sūnaus Gileado, sūnaus Mykolo, sūnaus Ješišajo, sūnaus Jachdajo, sūnaus Būzo. 13O 5 15 13O 5 15 104450 Ahis, Gūnio sūnaus Abdielio sūnus, buvo vyriausiasis jų šeimose. 13O 5 16 13O 5 16 104460 Jie gyveno Gileade, Bašane ir jiems priklausančiuose miestuose bei visuose Šarono priemiesčiuose iki savo ribų. 13O 5 17 13O 5 17 104470 Jie visi buvo surašyti giminėmis Judo karaliaus Joatamo ir Izraelio karaliaus Jeroboamo laikais. 13O 5 18 13O 5 18 104480 Rubenų, gadų ir pusėje Manaso giminės buvo karingų vyrų, galinčių nešioti skydą, kardą ir įtempti lanką; įgudusių kovoje buvo keturiasdešimt keturi tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt vyrų. 13O 5 19 13O 5 19 104490 Jie kovojo su hagarais: Jetūru, Nafišu ir Nodabu. 13O 5 20 13O 5 20 104500 Jie susilaukė pagalbos ir nugalėjo hagarus bei visus jų sąjungininkus. Jie šaukėsi Dievo mūšyje, ir Jis išklausė juos, nes jie Juo pasitikėjo. 13O 5 21 13O 5 21 104510 Jie paėmė visa, ką priešai turėjo: penkiasdešimt tūkstančių kupranugarių, du šimtus penkiasdešimt tūkstančių avių, du tūkstančius asilų ir šimtą tūkstančių žmonių. 13O 5 22 13O 5 22 104520 Daug buvo nužudyta, nes mūšis buvo Dievo. Jie gyveno jų vietoje iki ištrėmimo. 13O 5 23 13O 5 23 104530 Pusė Manaso giminės gyveno Bašano krašte; jie išsiplėtė iki Baal Hermono, Senyro ir Hermono kalnų. 13O 5 24 13O 5 24 104540 Jų šeimų galvos buvo Eferas, Išis, Elielis, Azrielis, Jeremija, Hodavija ir Jachdielis; galingi kariai, žymūs vyrai. 13O 5 25 13O 5 25 104550 Jie nusikalto savo tėvų Dievui, paleistuvaudami su dievais svetimų tautų, kurias Dievas buvo išnaikinęs tuose kraštuose. 13O 5 26 13O 5 26 104560 Izraelio Dievas pakėlė Asirijos karalių Pulą, kuris yra Tiglat Palasaras, ir jis ištrėmė rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės į Halachą, Haborą ir Harą prie Gozano upės, kur jie tebegyvena iki šios dienos. 13O 6 1 13O 6 1 104570 Levio sūnūs: Geršonas, Kehatas ir Meraris. 13O 6 2 13O 6 2 104580 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis. 13O 6 3 13O 6 3 104590 Amramo vaikai: Aaronas, Mozė ir Mirjama. Aarono sūnūs: Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras. 13O 6 4 13O 6 4 104600 Eleazaro palikuonys: Eleazaras buvo Finehaso tėvas, Finehasas­ Abišūvos, 13O 6 5 13O 6 5 104610 Abišūvas­Bukio, Bukis­Ucio, 13O 6 6 13O 6 6 104620 Ucis­Zerachijos, Zerachija­ Merajoto, 13O 6 7 13O 6 7 104630 Merajotas­Amarijos, Amarija­Ahitubo, 13O 6 8 13O 6 8 104640 Ahitubas­Cadoko, Cadokas­ Ahimaaco, 13O 6 9 13O 6 9 104650 Ahimaacas­Azarijos, Azarija­ Johanano, 13O 6 10 13O 6 10 104660 Johananas­Azarijos, kuris ėjo kunigo tarnystę šventykloje, kurią Saliamonas pastatė Jeruzalėje. 13O 6 11 13O 6 11 104670 Azarija buvo Amarijos tėvas, Amarija—Ahitubo, 13O 6 12 13O 6 12 104680 Ahitubas—Cadoko, Cadokas­ Šalumo, 13O 6 13 13O 6 13 104690 Šalumas­Hilkijos, Hilkija­ Azarijos, 13O 6 14 13O 6 14 104700 Azarija­Serajos, Seraja­Jehocadako, 13O 6 15 13O 6 15 104710 Jehocadakas buvo išvestas, kai Viešpats ištrėmė Judą ir Jeruzalę karaliaus Nebukadnecaro rankomis. 13O 6 16 13O 6 16 104720 Levio sūnūs: Geršomas, Kehatas ir Meraris. 13O 6 17 13O 6 17 104730 Geršomo sūnų vardai buvo Libnis ir Šimis. 13O 6 18 13O 6 18 104740 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis. 13O 6 19 13O 6 19 104750 Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Šitos yra Levio giminės šeimos. 13O 6 20 13O 6 20 104760 Geršomo palikuonys: Libnis, jo sūnus­Jahatas, jo sūnus­Zima, 13O 6 21 13O 6 21 104770 jo sūnus­Joachas, jo sūnus­ Idojas, jo sūnus­Zerachas, jo sūnus­Jeotrajas. 13O 6 22 13O 6 22 104780 Kehato palikuonys: jo sūnus­ Aminadabas, jo sūnus­Korachas, jo sūnus­Asiras, 13O 6 23 13O 6 23 104790 jo sūnus­Elkana, jo sūnus­ Ebijasafas, jo sūnus­Asiras, 13O 6 24 13O 6 24 104800 jo sūnus­Tahatas, jo sūnus­ Ūrielis, jo sūnus­Uzija, jo sūnus­Saulius. 13O 6 25 13O 6 25 104810 Elkanos sūnūs: Amasajas ir Ahimotas; 13O 6 26 13O 6 26 104820 jo sūnus­Elkana, jo sūnus­ Cofajas, jo sūnus­Nahatas, 13O 6 27 13O 6 27 104830 jo sūnus­Eliabas, jo sūnus­Jerohamas, jo sūnus­Elkana. 13O 6 28 13O 6 28 104840 Samuelio sūnūs: pirmagimis­ Joelis, antrasis­Abija. 13O 6 29 13O 6 29 104850 Merario palikuonys: jo sūnus­ Machlis, jo sūnus­Libnis, jo sūnus­Šimis, jo sūnus­Uza, 13O 6 30 13O 6 30 104860 jo sūnus Šima, jo sūnus­Hagija, jo sūnus­Asaja. 13O 6 31 13O 6 31 104870 Šitie vyrai buvo Dovydo paskirti tarnauti giesmėmis Viešpaties namuose, kai skrynia buvo padėta į jos vietą. 13O 6 32 13O 6 32 104880 Kol Saliamonas pastatė Viešpaties namus Jeruzalėje, jie tarnavo giedodami prie Susitikimo palapinės ir atlikdami tarnystę pagal savo eilę. 13O 6 33 13O 6 33 104890 Iš Kehato giminės buvo giedotojas Hemanas, sūnus Joelio, sūnaus Samuelio, 13O 6 34 13O 6 34 104900 sūnaus Elkanos, sūnaus Jerohamo, sūnaus Elielio, sūnaus Toacho, 13O 6 35 13O 6 35 104910 sūnaus Cūfo, sūnaus Elkanos, sūnaus Mahato, sūnaus Amasajo, 13O 6 36 13O 6 36 104920 sūnaus Elkanos, sūnaus Joelio, sūnaus Azarijos, sūnaus Sofonijos, 13O 6 37 13O 6 37 104930 sūnaus Tahato, sūnaus Asiro, sūnaus Ebjasafo, sūnaus Koracho, 13O 6 38 13O 6 38 104940 sūnaus Iccharo, sūnaus Kehato, sūnaus Levio, sūnaus Izraelio. 13O 6 39 13O 6 39 104950 Jo brolis Asafas buvo jam iš dešinės. Asafas buvo sūnus Berechijo, sūnaus Šimos, 13O 6 40 13O 6 40 104960 sūnaus Mykolo, sūnaus Baasėjos, sūnaus Malkijos, 13O 6 41 13O 6 41 104970 sūnaus Etnio, sūnaus Zeracho, sūnaus Adajos, 13O 6 42 13O 6 42 104980 sūnaus Etano, sūnaus Zimo, sūnaus Šimio, 13O 6 43 13O 6 43 104990 sūnaus Jahato, sūnaus Geršomo, sūnaus Levio. 13O 6 44 13O 6 44 105000 Jų broliai iš Merario sūnų buvo jiems iš kairės: Etanas, sūnus Kišio, sūnaus Abdžio, sūnaus Malucho, 13O 6 45 13O 6 45 105010 sūnaus Hašabijos, sūnaus Amacijos, sūnaus Hilkijos, 13O 6 46 13O 6 46 105020 sūnaus Amcio, sūnaus Banio, sūnaus Šemero, 13O 6 47 13O 6 47 105030 sūnaus Machlio, sūnaus Mušio, sūnaus Merario, sūnaus Levio. 13O 6 48 13O 6 48 105040 Jų broliai levitai buvo paskirti įvairiems darbams Dievo namų palapinėje. 13O 6 49 13O 6 49 105050 Aaronas ir jo sūnūs aukodavo aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir ant smilkymo aukuro; jie turėdavo tarnauti Šventų švenčiausiojoje ir sutaikinti Izraelį, kaip Dievo tarnas Mozė buvo įsakęs. 13O 6 50 13O 6 50 105060 Aarono palikuonys: jo sūnus­ Eleazaras, jo sūnus­Finehasas, jo sūnus­Abišūva, 13O 6 51 13O 6 51 105070 jo sūnus­Bukis, jo sūnus­Uzis, jo sūnus­Zerachija, 13O 6 52 13O 6 52 105080 jo sūnus­Merajotas, jo sūnus­ Amarija, jo sūnus­Ahitubas, 13O 6 53 13O 6 53 105090 jo sūnus­Cadokas, jo sūnus­ Ahimaacas. 13O 6 54 13O 6 54 105100 Šitos yra Aarono palikuonių iš Kehato giminės gyvenamos vietos, kaip jiems krito burtas. 13O 6 55 13O 6 55 105110 Jiems davė Hebroną Judo žemėje ir ganyklas aplink jį, 13O 6 56 13O 6 56 105120 tačiau miesto laukus su jo kaimais gavo Jefunės sūnus Kalebas. 13O 6 57 13O 6 57 105130 Aarono palikuonims iš Judo žemių davė prieglaudos miestą Hebroną su ganyklomis, Libną su ganyklomis, Jatyrą su ganyklomis, Eštemoją su ganyklomis, 13O 6 58 13O 6 58 105140 Hilezą su ganyklomis, Debyrą su ganyklomis, 13O 6 59 13O 6 59 105150 Ašaną su ganyklomis, Bet Šemešą su ganyklomis; 13O 6 60 13O 6 60 105160 iš Benjamino giminės­Gebą su ganyklomis, Alemetą su ganyklomis ir Anatotą su ganyklomis. Iš viso buvo trylika miestų visoms jų šeimoms. 13O 6 61 13O 6 61 105170 Likusieji Kehato palikuonys gavo savo žemes iš pusės Manaso giminės­dešimt miestų. 13O 6 62 13O 6 62 105180 Geršomo sūnų palikuonys gavo trylika miestų iš Isacharo, Ašero, Naftalio ir pusės Manaso giminės Bašane. 13O 6 63 13O 6 63 105190 Merario sūnų palikuonys gavo žemes iš Rubeno, Gado ir Zabulono giminių­dvylika miestų. 13O 6 64 13O 6 64 105200 Izraelitai davė levitams miestų su ganyklomis 13O 6 65 13O 6 65 105210 burtų keliu iš Judo, Simeono ir Benjamino giminių. 13O 6 66 13O 6 66 105220 Kai kurie Kehato palikuonys gavo miestus su ganyklomis iš Efraimo giminės: 13O 6 67 13O 6 67 105230 prieglaudos miestą Sichemą Efraimo aukštumose, Gezerą, 13O 6 68 13O 6 68 105240 Jokmeamą, Bet Horoną, 13O 6 69 13O 6 69 105250 Ajaloną ir Gat Rimoną; 13O 6 70 13O 6 70 105260 iš pusės Manaso giminės­Anerą ir Bileamą. 13O 6 71 13O 6 71 105270 Gersomitai gavo žemės: iš pusės Manaso giminės­Golaną Bašane ir Aštarotą; 13O 6 72 13O 6 72 105280 iš Isacharo giminės­Kedešą, Daberatą, 13O 6 73 13O 6 73 105290 Ramotą ir Anemą; 13O 6 74 13O 6 74 105300 iš Ašero giminės­Mašalą, Abdoną, 13O 6 75 13O 6 75 105310 Hukoką ir Rehobą; 13O 6 76 13O 6 76 105320 iš Neftalio giminės­Kedešą Galilėjoje, Hamoną ir Kirjataimą; visus minėtus miestus jie gavo su ganyklomis. 13O 6 77 13O 6 77 105330 Meraritai gavo: iš Zabulono giminės Rimoną ir Taborą; 13O 6 78 13O 6 78 105340 anapus Jordano ties Jerichu iš Rubeno giminės­Becero miestą dykumoje, Jahcos miestą, 13O 6 79 13O 6 79 105350 Kedemoto ir Mefaato miestus; 13O 6 80 13O 6 80 105360 iš Gado giminės­Ramotą Gileade ir Machanaimą, 13O 6 81 13O 6 81 105370 Hešboną ir Jazerą. Visus miestus jie gavo su ganyklomis. 13O 7 1 13O 7 1 105380 Isacharo palikuonys: Tola, Pūva, Jašubas ir Šimronas­keturi sūnūs. 13O 7 2 13O 7 2 105390 Tolos sūnūs: Uzis, Refaja, Jerielis, Jachmajas, Ibsamas ir Samuelis­šeimų vadai, narsūs kovotojai. Jų giminės palikuonių Dovydo laikais buvo dvidešimt du tūkstančiai šeši šimtai. 13O 7 3 13O 7 3 105400 Uzio sūnaus Izrachijos sūnūs: Mykolas, Abdija, Joelis ir Išija; jie visi­šeimų vadai. 13O 7 4 13O 7 4 105410 Jų giminės palikuonių, skaičiuojant šeimomis ir kariuomenės būriais, buvo trisdešimt šeši tūkstančiai, nes jie turėjo daug žmonų ir vaikų. 13O 7 5 13O 7 5 105420 Visoje Isacharo giminėje buvo aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai narsių karių. 13O 7 6 13O 7 6 105430 Benjamino sūnūs: Bela, Becheras ir Jediaelis. 13O 7 7 13O 7 7 105440 Belos sūnūs: Ecbonas, Uzis, Uzielis, Jerimotas ir Iris; jie­šeimų vadai, narsūs kariai. Jų šeimų palikuonių buvo dvidešimt du tūkstančiai trisdešimt keturi. 13O 7 8 13O 7 8 105450 Bechero sūnūs: Cemyra, Joašas, Eliezeras, Eljoenajas, Omris, Jeremotas, Abija, Anatotas ir Alemetas. 13O 7 9 13O 7 9 105460 Šeimų palikuonių sąraše buvo dvidešimt tūkstančių du šimtai narsių karių. 13O 7 10 13O 7 10 105470 Jediaelio sūnus­Bilhanas; Bilhano sūnūs: Jeušas, Benjaminas, Ehudas, Kenaana, Zetanas, Taršišas ir Ahišaharas. 13O 7 11 13O 7 11 105480 Jie visi buvo giminės šeimų vadai; narsių karių, tinkančių karui, buvo septyniolika tūkstančių du šimtai vyrų. 13O 7 12 13O 7 12 105490 Iro sūnūs: Šupimas ir Hupimas; Ahero sūnus­Hušimas. 13O 7 13 13O 7 13 105500 Naftalio sūnūs: Jahacielis, Gūnis, Jeceras ir Šalumas, Bilhos palikuonys. 13O 7 14 13O 7 14 105510 Manaso sūnūs, kuriuos pagimdė jo sugulovė aramėjė: Asrielis ir Machiras, Gileado tėvas. 13O 7 15 13O 7 15 105520 Machiras paėmė į žmonas Hupimo ir Šupimo seserį, vardu Maaka; Machiro antrasis sūnus buvo Celofhadas, kuris turėjo tik dukteris. 13O 7 16 13O 7 16 105530 Machiro žmona Maaka turėjo du sūnus: Perešą ir Šerešą; Šerešo sūnūs buvo Ulamas ir Rekemas. 13O 7 17 13O 7 17 105540 Ulamo sūnus­Bedanas. Šitie buvo Gileado, Machiro sūnaus, Manaso anūko, palikuonys. 13O 7 18 13O 7 18 105550 Jo sesuo Hamolecheta pagimdė Išhodą, Abiezerą ir Machlą. 13O 7 19 13O 7 19 105560 Šemidos sūnūs: Achjanas, Šechemas, Likhis ir Aniamas. 13O 7 20 13O 7 20 105570 Efraimo sūnus­Šutelachas, jo sūnus­Beredas, jo sūnus­Tahatas, jo sūnus­Eleadas, jo sūnus­ Tahatas, 13O 7 21 13O 7 21 105580 jo sūnus­Zabadas, jo sūnus­ Šutelachas, taip pat Ezeras ir Eleadas. Juos nužudė Gato vyrai, kai jie norėjo nuvaryti jų galvijus. 13O 7 22 13O 7 22 105590 Jų tėvas Efraimas ilgai gedėjo savo sūnų. Jo broliai atėjo jį paguosti. 13O 7 23 13O 7 23 105600 Jo žmona pagimdė dar vieną sūnų, kurį pavadino Berija, nes vaikas gimė šeimos nelaimės metu. 13O 7 24 13O 7 24 105610 Jo duktė Šeera įkūrė žemutinį ir aukštutinį Bet Horoną ir Uzen Šeerą. 13O 7 25 13O 7 25 105620 Refachas buvo jo sūnus, taip pat Rešefas, jo sūnus­Telachas, jo sūnus­Tahanas, 13O 7 26 13O 7 26 105630 jo sūnus­Ladanas, jo sūnus­ Amihudas, jo sūnus­Elišama, 13O 7 27 13O 7 27 105640 jo sūnus­Nūnas, jo sūnus­Jozuė. 13O 7 28 13O 7 28 105650 Jų nuosavybė ir gyvenvietės buvo Betelis su miesteliais, rytuose Naaranas, vakaruose Gazeras su miesteliais, taip pat ir Sichemo bei Gazos miestai su miesteliais. 13O 7 29 13O 7 29 105660 Manaso palikuonys gyveno Bet Šeane, Taanache, Megide, Dore ir visuose tų miestų apylinkių kaimuose. Tai buvo Izraelio sūnaus Juozapo palikuonys. 13O 7 30 13O 7 30 105670 Ašero sūnūs: Imna, Išva, Išvis, Berija ir jų sesuo Seracha. 13O 7 31 13O 7 31 105680 Berijos sūnūs: Heberas ir Malkielis, kuris buvo Birzajo tėvas. 13O 7 32 13O 7 32 105690 Heberas buvo Jafleto, Šomero, Hotamo ir jų sesers Šuvos tėvas. 13O 7 33 13O 7 33 105700 Jafleto sūnūs: Pasachas, Bimhalas ir Ašvatas. 13O 7 34 13O 7 34 105710 Jo brolio Šemero sūnūs: Ahis, Rohga, Jehuba ir Aramas. 13O 7 35 13O 7 35 105720 Jo brolio Helemo sūnūs: Cofachas, Imna, Šelešas ir Amalas. 13O 7 36 13O 7 36 105730 Cofacho sūnūs: Suachas, Harneferas, Šualas, Beris, Imra, 13O 7 37 13O 7 37 105740 Beceras, Hodas, Šama, Šilša, Itranas ir Beera. 13O 7 38 13O 7 38 105750 Jeterio sūnūs: Jefunė, Pispa ir Ara. 13O 7 39 13O 7 39 105760 Ulos sūnūs: Arachas, Hanielis ir Ricija. 13O 7 40 13O 7 40 105770 Šitie buvo Ašero palikuonys, šeimų galvos, narsūs kariai, vyriausieji kunigaikščiai. Jų skaičius buvo dvidešimt šeši tūkstančiai karo tarnybai tinkamų vyrų. 13O 8 1 13O 8 1 105780 Benjamino pirmagimis buvo Bela, kiti­Ašbelis, Achrachas, 13O 8 2 13O 8 2 105790 Noha ir Rafa. 13O 8 3 13O 8 3 105800 Belos palikuonys: Adaras, Gera, Abihudas, 13O 8 4 13O 8 4 105810 Abišūva, Naamanas, Ahoachas, 13O 8 5 13O 8 5 105820 Gera, Šefufanas ir Huramas. 13O 8 6 13O 8 6 105830 Ehudo palikuonys buvo Gebos gyventojai, šeimų vadai; jie buvo ištremti į Manahatą: 13O 8 7 13O 8 7 105840 Naamanas, Ahija ir Gera, kuris buvo Uzos ir Ahihudo tėvas. 13O 8 8 13O 8 8 105850 Šaharaimas susilaukė sūnų Moabo krašte, atleidęs savo žmonas Hušimą ir Baarą. 13O 8 9 13O 8 9 105860 Jis vedė Hodešą ir susilaukė septynių sūnų: Jobabo, Cibijo, Mešo, Malkamo, 13O 8 10 13O 8 10 105870 Jeuco, Sachijos ir Mirmos. Šitie jo sūnūs buvo šeimų vadai. 13O 8 11 13O 8 11 105880 Su Hušima jis turėjo Abitubą ir Elpaalį. 13O 8 12 13O 8 12 105890 Elpaalio sūnūs: Eberas, Mišamas ir Šemedas, kuris pastatė Onojo ir Lodo miestus bei jų miestelius. 13O 8 13 13O 8 13 105900 Berija ir Šema buvo Ajalono gyventojų šeimų vadai; jie privertė pasitraukti Gato gyventojus. 13O 8 14 13O 8 14 105910 Berijos sūnūs: Achjojas, Šašakas, Jeremotas, 13O 8 15 13O 8 15 105920 Zebadija, Aradas, Ederas, 13O 8 16 13O 8 16 105930 Mykolas, Išpa ir Joha. 13O 8 17 13O 8 17 105940 Elpaalio sūnūs: Zebadija, Mešulamas, Hizkis, Heberas, 13O 8 18 13O 8 18 105950 Išmerajas, Izlija ir Jobabas. 13O 8 19 13O 8 19 105960 Šimio sūnūs: Jakimas, Zichris, Zabdis, 13O 8 20 13O 8 20 105970 Elienajas, Ciletajas, Elielis, 13O 8 21 13O 8 21 105980 Adaja, Beraja ir Šimratas. 13O 8 22 13O 8 22 105990 Šašako sūnūs: Išpanas, Eberas, Elielis, 13O 8 23 13O 8 23 106000 Abdonas, Zichris, Hananas, 13O 8 24 13O 8 24 106010 Hananija, Elamas, Antotija, 13O 8 25 13O 8 25 106020 Ifdėja ir Penuelis. 13O 8 26 13O 8 26 106030 Jerohamo sūnūs: Šamšerajas, Šeharija, Atalija, 13O 8 27 13O 8 27 106040 Jaarešija, Elija ir Zichris. 13O 8 28 13O 8 28 106050 Šitie buvo šeimų vadai. Jie gyveno Jeruzalėje. 13O 8 29 13O 8 29 106060 Gibeone gyveno Gibeono tėvas su žmona Maaka. 13O 8 30 13O 8 30 106070 Jų pirmagimis sūnus buvo Abdonas, kiti—Cūras, Kišas, Baalas, Nadabas, 13O 8 31 13O 8 31 106080 Gedoras, Achjojas ir Zecheris. 13O 8 32 13O 8 32 106090 Miklotui gimė Šima. Jie gyveno šalia savo brolių Jeruzalėje. 13O 8 33 13O 8 33 106100 Neras buvo Kišo tėvas, Kišas­ Sauliaus, Saulius­Jehonatano, Malkišūvos, Abinadabo ir Ešbaalo tėvas. 13O 8 34 13O 8 34 106110 Jehonatano sūnus buvo Merib Baalas, o Merib Baalo sūnus­ Michėjas. 13O 8 35 13O 8 35 106120 Michėjo sūnūs: Pitonas, Melechas, Tarėja ir Ahazas. 13O 8 36 13O 8 36 106130 Ahazas buvo Jehoados tėvas, Jehoada­Alemeto, Azmaveto ir Zimrio, Zimris­Mocos, 13O 8 37 13O 8 37 106140 Moca buvo Binėjos tėvas, Binėja­Rafos, Rafa­Eleasos, o Eleasa­Acelio. 13O 8 38 13O 8 38 106150 Acelis turėjo šešis sūnus: Azrikamą, Bochruvą, Izmaelį, Šeariją, Abdiją ir Hananą. 13O 8 39 13O 8 39 106160 Jo brolio Ešeko sūnūs: pirmagimis­Ulamas, kiti­Jeušas ir Elifeletas. 13O 8 40 13O 8 40 106170 Ulamo sūnūs buvo narsūs kariai ir geri šauliai. Ulamas turėjo šimtą penkiasdešimt palikuonių­ sūnų ir anūkų. Visi šie yra Benjamino sūnūs. 13O 9 1 13O 9 1 106180 Visi izraelitai buvo surašyti giminėmis Izraelio ir Judo karalių knygose. Jie buvo ištremti į Babiloną dėl savo nusikaltimų. 13O 9 2 13O 9 2 106190 Pirmieji, apsigyvenę Izraelio miestuose, buvo izraelitai, kunigai, levitai ir šventyklos tarnai. 13O 9 3 13O 9 3 106200 Jeruzalėje gyveno dalis Judo, Benjamino, Efraimo ir Manaso giminių palikuonių. 13O 9 4 13O 9 4 106210 Judo sūnaus Pereco palikuonys: Amihudas, Utajas, Omris, Imris ir Banis su šeimomis. 13O 9 5 13O 9 5 106220 Šilojiečių palikuonys: pirmagimis­Asaja ir jo sūnūs. 13O 9 6 13O 9 6 106230 Zeracho palikuonys: Jeuelis ir jų giminės­šeši šimtai devyniasdešimt žmonių. 13O 9 7 13O 9 7 106240 Benjaminai: Saluvas­sūnus Mešulamo, sūnaus Hodavijos, sūnaus Hasenuvos. 13O 9 8 13O 9 8 106250 Jerohamo sūnus Ibnėja, Michrio sūnaus Uzio sūnus Ela ir Mešulamas­sūnus Šefatijos, sūnaus Reuelio, sūnaus Ibnijos. 13O 9 9 13O 9 9 106260 Jų giminės žmonių skaičius buvo devyni šimtai penkiasdešimt šeši. Visi minimi asmenys buvo šeimų vadai. 13O 9 10 13O 9 10 106270 Gyvenę Jeruzalėje kunigai: Jedaja, Jehojaribas, Jachinas 13O 9 11 13O 9 11 106280 ir Azarija, sūnus Hilkijos, kuris buvo sūnus Mešulamo, sūnaus Cadoko, sūnaus Merajoto, sūnaus Ahitubo; jis buvo Dievo namų valdytojas. 13O 9 12 13O 9 12 106290 Jerohamo sūnaus Adajos palikuonys buvo Pašhūras, Malkija, Masajas, Adielis, Jachzera, Mešulamas, Mešilemitas ir Imeras. 13O 9 13 13O 9 13 106300 Kunigų, kurie buvo giminės šeimų vyresnieji, buvo tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt pajėgių vyrų šventyklos tarnybai. 13O 9 14 13O 9 14 106310 Levitai: Šemajas­sūnus Hašubo, sūnaus Azrikamo, sūnaus Hašabijo iš merarių; 13O 9 15 13O 9 15 106320 Bakbakaras, Herešas bei Galalas ir Matanija­sūnus Michėjo, sūnaus Zichrio, sūnaus Asafo; 13O 9 16 13O 9 16 106330 Abdija­sūnus Semajos, sūnaus Galalo, sūnaus Jedutūno, ir Elkanos sūnaus Asos sūnus Berechija, kuris gyveno netofiečių kaimuose. 13O 9 17 13O 9 17 106340 Vartininkai buvo Šalumas, Akubas, Talmonas, Ahimanas ir jų broliai. Šalumas buvo jų viršininkas. 13O 9 18 13O 9 18 106350 Jie ėjo sargybą karaliaus vartų rytų pusėje. Šie levitai buvo vartų sargai. 13O 9 19 13O 9 19 106360 Šalumas­sūnus Korės, sūnus Ebjasafo, sūnus Koracho, ir jo broliai iš jo tėvo namų, korachai, buvo Viešpaties palapinės durų sargai. Jų tėvai ėjo sargų pareigas prie Viešpaties palapinės įėjimo. 13O 9 20 13O 9 20 106370 Eleazaro sūnus Finehasas anksčiau buvo jų viršininkas; Viešpats buvo su juo. 13O 9 21 13O 9 21 106380 Mešelemijos sūnus Zacharija buvo sargas prie Susitikimo palapinės įėjimo. 13O 9 22 13O 9 22 106390 Durų sargų buvo du šimtai dvylika. Jie buvo įtraukti į giminių sąrašus savo vietovėse. Juos paskyrė toms pareigoms Dovydas ir regėtojas Samuelis, nes jais pasitikėjo. 13O 9 23 13O 9 23 106400 Jie ir jų sūnūs buvo įpareigoti eiti sargybą prie Viešpaties palapinės. 13O 9 24 13O 9 24 106410 Sargyba budėdavo visose keturiose palapinės pusėse: rytų, vakarų, šiaurės ir pietų. 13O 9 25 13O 9 25 106420 Jų broliai, gyvenantieji kaimuose, kas septintą dieną privalėjo juos pakeisti ir septynias dienas eiti tas pareigas. 13O 9 26 13O 9 26 106430 Keturi vyresnieji vartininkai buvo levitai. Jie buvo paskirti toms pareigoms ir atsakingi už Dievo namų patalpas bei turtus. 13O 9 27 13O 9 27 106440 Jų pareiga buvo kas naktį eiti sargybą prie Dievo namų, o rytą juos atidaryti. 13O 9 28 13O 9 28 106450 Kai kuriems iš jų buvo pavesta tvarkyti tarnavimo reikmenis. Jie tikrindavo juos įnešant ir išnešant. 13O 9 29 13O 9 29 106460 Kiti iš jų buvo paskirti prižiūrėti daiktams, visiems šventyklos reikmenims: smulkiems miltams, vynui, aliejui, smilkalams ir kvepalams. 13O 9 30 13O 9 30 106470 Kunigų pareigos buvo paruošti kvepalų mišinį. 13O 9 31 13O 9 31 106480 Levitas Matitija, Šalumo pirmagimis, korachas, prižiūrėjo kepimą. 13O 9 32 13O 9 32 106490 Kai kuriems Kehato giminės levitams buvo pavesta rūpintis padėtine duona, ją paruošti sabatui. 13O 9 33 13O 9 33 106500 Kai kurie giesmininkai, levitų šeimų vadai, buvo laisvi nuo kitų pareigų. Jie gyveno prie šventyklos, nes dieną ir naktį jie turėjo tarnauti. 13O 9 34 13O 9 34 106510 Šitie buvo savo kartos levitų šeimų vyriausieji ir gyveno Jeruzalėje. 13O 9 35 13O 9 35 106520 Gibeone gyveno Gibeono tėvas Jejelis, kurio žmona buvo vardu Maaka. 13O 9 36 13O 9 36 106530 Jo pirmagimis sūnus buvo Abdonas, kiti­Cūras, Kišas, Baalas, Neras, Nadabas, 13O 9 37 13O 9 37 106540 Gedoras, Achjojas, Zacharija ir Miklotas. 13O 9 38 13O 9 38 106550 Miklotas buvo Šimamo tėvas; jie gyveno šalia savo brolių Jeruzalėje. 13O 9 39 13O 9 39 106560 Neras buvo Kišo tėvas, Kišas­ Sauliaus, Saulius­Jehonatano, Malkišuvos, Abinadabo ir Ešbaalo tėvas. 13O 9 40 13O 9 40 106570 Jehonatano sūnus buvo Merib Baalas, o Merib Baalas buvo Michėjo tėvas. 13O 9 41 13O 9 41 106580 Michėjo sūnūs: Pitonas, Melechas, Tarėja ir Ahazas. 13O 9 42 13O 9 42 106590 Ahazas buvo Jaros tėvas, Jara­ Alemeto, Azmaveto ir Zimrio, Zimris­Mocos, 13O 9 43 13O 9 43 106600 o Moca­Binėjos. Jo sūnus buvo Refaja, jo sūnus­Eleasa, jo sūnus­Azelis. 13O 9 44 13O 9 44 106610 Azelis turėjo šešis sūnus: Azrikamą, Bochruvą, Izmaelį, Šeariją, Abdiją ir Hananą. 13O 10 1 13O 10 1 106620 Filistinai kariavo su Izraeliu. Izraelio vyrai bėgo nuo filistinų ir krito nužudyti ant Gilbojos kalno. 13O 10 2 13O 10 2 106630 Filistinai persekiojo Saulių bei jo sūnus ir nužudė Jehonataną, Abinadabą ir Malkišūvą. 13O 10 3 13O 10 3 106640 Vyko smarki kova prieš Saulių, šauliai pataikė į Saulių ir jį sužeidė. 13O 10 4 13O 10 4 106650 Tada Saulius tarė savo ginklanešiui: ‘‘Išsitrauk kardą ir juo perverk mane, kad šitie neapipjaustytieji atėję neišniekintų manęs’‘. Bet jo ginklanešys nesutiko, nes jis labai bijojo. Tada Saulius, paėmęs savo kardą, krito ant jo. 13O 10 5 13O 10 5 106660 Jo ginklanešys, pamatęs, kad Saulius miręs, irgi puolė ant savo kardo ir mirė kartu. 13O 10 6 13O 10 6 106670 Taip mirė Saulius, jo trys sūnūs ir visi jo namai. 13O 10 7 13O 10 7 106680 Izraelitai, kurie gyveno slėnyje, pamatę, kad jie pabėgo, o Saulius bei jo sūnūs mirę, paliko savo miestus ir bėgo. Atėję filistinai apsigyveno juose. 13O 10 8 13O 10 8 106690 Kitą dieną filistinai, atėję apiplėšti užmuštųjų, rado Saulių ir tris jo sūnus žuvusius ant Gilbojos kalno. 13O 10 9 13O 10 9 106700 Jie išrengė jį, paėmė jo galvą bei ginklus ir nešiojo po filistinų kraštą, skelbdami apie pergalę savo stabams ir tautai. 13O 10 10 13O 10 10 106710 Jo ginklus jie padėjo savo dievų namuose, o jo galvą prikalė Dagono šventykloje. 13O 10 11 13O 10 11 106720 Jabeš Gileado gyventojai išgirdo, ką filistinai padarė Sauliui. 13O 10 12 13O 10 12 106730 Jų visi narsūs vyrai pakilo, paėmė Sauliaus bei jo sūnų lavonus, parnešė juos į Jabešą ir, palaidoję po ąžuolu, pasninkavo septynias dienas. 13O 10 13 13O 10 13 106740 Taip mirė Saulius dėl savo nusikaltimo Viešpačiui ir Jo žodžiui, kurio jis nesilaikė, ir dėl to, kad ieškojo patarimo pas mirusiųjų dvasių iššaukėją. 13O 10 14 13O 10 14 106750 Jis neieškojo Viešpaties, todėl Viešpats nužudė jį ir atidavė karalystę Jesės sūnui Dovydui. 13O 11 1 13O 11 1 106760 Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: ‘‘Mes esame tavo kūnas ir kaulas. 13O 11 2 13O 11 2 106770 Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’ ‘‘. 13O 11 3 13O 11 3 106780 Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį. 13O 11 4 13O 11 4 106790 Dovydas ir visas Izraelis ėjo į Jeruzalę (kitaip Jebusą), kur gyveno jebusiečiai. 13O 11 5 13O 11 5 106800 Jebuso gyventojai sakė Dovydui: ‘‘Tu neįeisi į miestą’‘. Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę, tai yra Dovydo miestą. 13O 11 6 13O 11 6 106810 Dovydas tarė: ‘‘Kas nugalės jebusiečius, tas taps kariuomenės vadu’‘. Pirmasis miestą puolė Cerujos sūnus Joabas, jį paėmė ir tapo kariuomenės vadu. 13O 11 7 13O 11 7 106820 Dovydas apsigyveno tvirtovėje, todėl ją pavadino Dovydo miestu. 13O 11 8 13O 11 8 106830 Jis statė miestą aplinkui, pradėdamas nuo Milojo. Joabas atstatė likusią miesto dalį. 13O 11 9 13O 11 9 106840 Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes kareivijų Viešpats buvo su juo. 13O 11 10 13O 11 10 106850 Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį. 13O 11 11 13O 11 11 106860 Hachmonis Jašobamas­vyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu. 13O 11 12 13O 11 12 106870 Antras pasižymėjęs buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahoachas. 13O 11 13 13O 11 13 106880 Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų, 13O 11 14 13O 11 14 106890 jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą. 13O 11 15 13O 11 15 106900 Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje. 13O 11 16 13O 11 16 106910 Dovydas tuo laiku buvo tvirtovėje, o filistinų būrys­Betliejuje. 13O 11 17 13O 11 17 106920 Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: ‘‘Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?’‘ 13O 11 18 13O 11 18 106930 Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiui 13O 11 19 13O 11 19 106940 ir tarė: ‘‘Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė’‘. Tai padarė tie trys karžygiai. 13O 11 20 13O 11 20 106950 Joabo brolis Abišajias buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų. 13O 11 21 13O 11 21 106960 Iš trijų jis buvo garsiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo. 13O 11 22 13O 11 22 106970 Jehojados sūnus Benaja iš Kabcelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą. 13O 11 23 13O 11 23 106980 Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi. 13O 11 24 13O 11 24 106990 Tuo Jehojados sūnus Benaja pagarsėjo tarp trijų karžygių. 13O 11 25 13O 11 25 107000 Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku. 13O 11 26 13O 11 26 107010 Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus, 13O 11 27 13O 11 27 107020 harodietis Šamotas, pelojietis Helecas, 13O 11 28 13O 11 28 107030 tekojiečio Ikešo sūnus Ira, anatotietis Abiezeras, 13O 11 29 13O 11 29 107040 hušietis Sibechajas, ahohitas Ilajas, 13O 11 30 13O 11 30 107050 netofietis Mahrajas, netofietis Baanos sūnus Heledas, 13O 11 31 13O 11 31 107060 Ribajo sūnus Itajas iš Benjamino Gibėjos, piratonietis Benaja, 13O 11 32 13O 11 32 107070 Hurajas iš Gaašo klonių, arabietis Abielis, 13O 11 33 13O 11 33 107080 baharumietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba, 13O 11 34 13O 11 34 107090 gizojietis Hašemas, hararas Šagės sūnus Jehonatanas, 13O 11 35 13O 11 35 107100 hararas Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas, 13O 11 36 13O 11 36 107110 mecherietis Heferas, pelojietis Ahija, 13O 11 37 13O 11 37 107120 karmelietis Hezrojas, Ezbajo sūnus Naarajas, 13O 11 38 13O 11 38 107130 Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas, 13O 11 39 13O 11 39 107140 amonitas Celekas, beerotietis Nachrajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys, 13O 11 40 13O 11 40 107150 itritai Garebas ir Ira, 13O 11 41 13O 11 41 107160 hetitas Ūrija, Achlajo sūnus Zabadas, 13O 11 42 13O 11 42 107170 rubenas Šizos sūnus Adina, rubenų vadas ir trisdešimties viršininkas, 13O 11 43 13O 11 43 107180 Maakos sūnus Hananas ir mitnietis Juozapatas, 13O 11 44 13O 11 44 107190 aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis, 13O 11 45 13O 11 45 107200 Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha, 13O 11 46 13O 11 46 107210 mahavietis Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma, 13O 11 47 13O 11 47 107220 Elielis, Jobedas ir mezobaitas Jaasielis. 13O 12 1 13O 12 1 107230 Šitie atėjo pas Dovydą į Ciklagą, kai jis dar turėjo slėptis nuo Kišo sūnaus Sauliaus; jie priklausė prie karžygių ir padėjo jam kovose. 13O 12 2 13O 12 2 107240 Jie buvo ginkluoti lankais ir sugebėjo tiek dešiniąja, tiek kairiąja ranka svaidyti akmenis bei šaudyti strėlėmis; jie buvo Sauliaus giminaičiai iš Benjamino giminės. 13O 12 3 13O 12 3 107250 Ahiezeras buvo jų vadas, po to Jehoašas, abu Šemavos iš Gibėjos sūnūs; Azmaveto sūnūs­Jezielis ir Peletas, Beracha ir anatotietis Jehuvas; 13O 12 4 13O 12 4 107260 gibeonietis Išmaja­karžygys, trisdešimties viršininkas; gederiečiai Jeremija, Jahazielis, Johananas ir Jehozabadas; 13O 12 5 13O 12 5 107270 harifai Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas ir Šefatijas; 13O 12 6 13O 12 6 107280 koritai Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras ir Jašobamas; 13O 12 7 13O 12 7 107290 Jerohamo sūnūs­Joela ir Zebadija iš Gedoro. 13O 12 8 13O 12 8 107300 Dovydui besislapstant dykumoje, jo pusėn perėjo Gado giminės narsūs vyrai, patyrę kariai, tinkami karo žygiui, sugebą vartoti skydą ir ietį. Savo narsumu jie prilygo liūtui, o eiklumu­kalnų gazelei. 13O 12 9 13O 12 9 107310 Vyriausiasis iš jų buvo Ezeras, antras­Abdija, trečias­Eliabas, 13O 12 10 13O 12 10 107320 ketvirtas­Mišmana, penktas­ Jeremija, 13O 12 11 13O 12 11 107330 šeštas­Atajas, septintas­Elielis, 13O 12 12 13O 12 12 107340 aštuntas­Johananas, devintas­Elzabadas, 13O 12 13 13O 12 13 107350 dešimtas­Jeremijas, vienuoliktas­Machbanajas. 13O 12 14 13O 12 14 107360 Šitie buvo gadų kariuomenės vadai, vadovavę nuo šimto iki tūkstančio kareivių. 13O 12 15 13O 12 15 107370 Jie persikėlė per Jordaną, kai upė buvo išsiliejusi iš savo krantų pirmą metų mėnesį, ir privertė trauktis visus iš slėnių į rytus ir į vakarus. 13O 12 16 13O 12 16 107380 Kai kurie iš Benjamino ir Judo karių atėjo pas Dovydą į tvirtovę. 13O 12 17 13O 12 17 107390 Dovydas išėjo jų pasitikti ir kalbėjo jiems: ‘‘Jei atėjote pas mane taikingai, norėdami man padėti, aš nuoširdžiai priimsiu jus, o jei atėjote mane išduoti priešams, nors aš jums nieko blogo nepadariau, tegul mūsų tėvų Dievas mato ir teisia’‘. 13O 12 18 13O 12 18 107400 Tuomet dvasia nužengė ant Amasajo, jų vyriausiojo, ir jis tarė: ‘‘Dovydai, Jesės sūnau, mes tavo ir su tavimi! Ramybė tau ir ramybė tavo pagalbininkams, nes tau padeda tavo Dievas!’‘ Tuomet Dovydas juos priėmė ir paskyrė savo kariuomenės būrių viršininkais. 13O 12 19 13O 12 19 107410 Ir iš Manaso giminės kai kurie perėjo į Dovydo pusę, kai jis atžygiavo su filistinais prieš Saulių. Tačiau jis nekovojo drauge su jais, nes filistinų kunigaikščiai pasitarė ir pasiuntė jį atgal, sakydami: ‘‘Ant mūsų galvų jis pereis į savo valdovo Sauliaus pusę’‘. 13O 12 20 13O 12 20 107420 Dovydui žygiuojant į Ciklagą, iš Manaso pusės perėjo Adnachas, Jehozabadas, Jediaelis, Mykolas, Jehozabadas, Elihuvas ir Ciletajas, Manaso tūkstantininkai. 13O 12 21 13O 12 21 107430 Jie padėjo Dovydui prieš užpuolikus, nes jie visi buvo narsūs vyrai ir kariuomenės vadai. 13O 12 22 13O 12 22 107440 Kas dieną žmonės ateidavo pas Dovydą padėti jam; susidarė didelė kariuomenė, lyg Dievo kariuomenė. 13O 12 23 13O 12 23 107450 Dovydui esant Hebrone, didelis skaičius ginkluotų karių atvyko jam atiduoti Sauliaus karalystę pagal Viešpaties pažadą. 13O 12 24 13O 12 24 107460 Judo ginkluotų skydais ir ietimis vyrų buvo šeši tūkstančiai aštuoni šimtai; 13O 12 25 13O 12 25 107470 Simeono­septyni tūkstančiai šimtas, 13O 12 26 13O 12 26 107480 Levio­keturi tūkstančiai šeši šimtai. 13O 12 27 13O 12 27 107490 Be to, aaronitų vado Jehojados­ trys tūkstančiai septyni šimtai, 13O 12 28 13O 12 28 107500 Cadoko, narsaus ir pasižymėjusio jaunuolio, ir jo tėvo namų­ dvidešimt du vadai; 13O 12 29 13O 12 29 107510 Benjamino, Sauliaus giminaičių,­trys tūkstančiai; iki to laiko dauguma iš jų buvo ištikimi Sauliui. 13O 12 30 13O 12 30 107520 Efraimo­dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai narsių, pagarsėjusių vyrų. 13O 12 31 13O 12 31 107530 Iš pusės Manaso giminės­aštuoniolika tūkstančių, pašauktų vardais, atvyko paskelbti Dovydą karaliumi. 13O 12 32 13O 12 32 107540 Isacharo vyrų, kurie suprato laikus ir žinojo, ką Izraelis turi daryti, atvyko du šimtai viršininkų su visais savo kariais; 13O 12 33 13O 12 33 107550 Zabulono patyrusių, patikimų ir ginkluotų karių­penkiasdešimt tūkstančių, pasiryžusių padėti Dovydui. 13O 12 34 13O 12 34 107560 Naftalio­tūkstantis vadų ir trisdešimt septyni tūkstančiai ginkluotų skydais ir ietimis vyrų; 13O 12 35 13O 12 35 107570 Dano patyrusių karių­dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai; 13O 12 36 13O 12 36 107580 Ašero tinkamų karo žygiui karių­ keturiasdešimt tūkstančių; 13O 12 37 13O 12 37 107590 Iš kitos Jordano pusės rubenų, gadų ir pusės Manaso giminės tinkamai ginkluotų karių­šimtas dvidešimt tūkstančių. 13O 12 38 13O 12 38 107600 Visi šitie kariai, galintys eiti rikiuotėje, atėjo į Hebroną, pasiryžę paskelbti Dovydą viso Izraelio karaliumi. Visi kiti izraelitai taip pat buvo vieningai nusiteikę paskelbti Dovydą karaliumi. 13O 12 39 13O 12 39 107610 Pas Dovydą jie buvo tris dienas, valgydami ir gerdami, nes jų broliai buvo aprūpinę juos. 13O 12 40 13O 12 40 107620 Net Isacharo, Zabulono ir Naftalio kaimynai asilais, kupranugariais, mulais ir jaučiais gabeno jiems maisto: figų papločių, džiovintų vynuogių, vyno, aliejaus ir daugybę avių; džiaugsmas buvo visame Izraelyje. 13O 13 1 13O 13 1 107630 Dovydas, pasitaręs su tūkstantininkais, šimtininkais ir visais vadais, 13O 13 2 13O 13 2 107640 visiems susirinkusiems tarė: ‘‘Jei jūs sutinkate ir jei tai Viešpaties, mūsų Dievo, valia, siųskime pasiuntinius pas savo brolius izraelitus ir tarp jų gyvenančius kunigus bei levitus į miestus ir į jų ganyklas, kad susirinktų pas mus, 13O 13 3 13O 13 3 107650 ir parsigabenkime Dievo skrynią, nes Sauliaus dienomis mes nesikreipėme į Jį’‘. 13O 13 4 13O 13 4 107660 Visi susirinkusieji jam pritarė, nes visai tautai patiko tas pasiūlymas. 13O 13 5 13O 13 5 107670 Dovydas sušaukė visą Izraelį nuo Egipto Sichoro iki Hemato pargabenti Dievo skrynią iš Kirjat Jearimo. 13O 13 6 13O 13 6 107680 Dovydas ir visas Izraelis nuvyko į Baalą­Kirjat Jearimą, kuris priklausė Judui, atgabenti Dievo skrynią, kuri vadinama Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, vardu. 13O 13 7 13O 13 7 107690 Paėmę Dievo skrynią iš Abinadabo namų, vežė ją naujame vežime, Uza ir Achjojas varė vežimą. 13O 13 8 13O 13 8 107700 Dovydas bei visi izraelitai džiūgavo ir garbino Dievą giesmėmis, psalterių, cimbolų, arfų, būgnų ir trimitų garsais. 13O 13 9 13O 13 9 107710 Jiems pasiekus Kidono klojimą, Uza ištiesė ranką, norėdamas prilaikyti skrynią, nes jaučiai suklupo. 13O 13 10 13O 13 10 107720 Tuomet Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Uzą ir Dievas ištiko jį, nes jis palietė skrynią. Jis mirė ten pat Dievo akivaizdoje. 13O 13 11 13O 13 11 107730 Dovydas liūdėjo, kad Viešpats ištiko Uzą; ta vieta iki šios dienos vadinama Perec-Uza. 13O 13 12 13O 13 12 107740 Dovydas išsigando tą dieną Dievo, sakydamas: ‘‘Kaip aš galiu pargabenti Dievo skrynią pas save?’‘ 13O 13 13 13O 13 13 107750 Dovydas nevežė skrynios į Dovydo miestą; ji buvo nuvežta į gatiečio Obed Edomo namus. 13O 13 14 13O 13 14 107760 Dievo skrynia pasiliko Obed Edomo namuose tris mėnesius. Viešpats laimino Obed Edomo namus ir visa, ką jis turėjo. 13O 14 1 13O 14 1 107770 Tyro karalius Hiramas siuntė pasiuntinių pas Dovydą su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kad jie pastatytų Dovydui namus. 13O 14 2 13O 14 2 107780 Dovydas suprato, kad Viešpats patvirtino jį Izraelio karaliumi, nes išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio. 13O 14 3 13O 14 3 107790 Jeruzalėje Dovydas vedė daugiau žmonų ir susilaukė daugiau sūnų bei dukterų. 13O 14 4 13O 14 4 107800 Šitie vardai jo vaikų, kurie gimė Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas, Saliamonas, 13O 14 5 13O 14 5 107810 Ibharas, Elišūva, Elpaletas, 13O 14 6 13O 14 6 107820 Nogahas, Nefegas, Jafija, 13O 14 7 13O 14 7 107830 Elišama, Beeljada ir Elifeletas. 13O 14 8 13O 14 8 107840 Filistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pakilo Dovydo ieškoti. Dovydas, tai išgirdęs, išėjo prieš juos. 13O 14 9 13O 14 9 107850 Filistinai atėję sustojo Rafajų slėnyje. 13O 14 10 13O 14 10 107860 Dovydas klausė Dievo, sakydamas: ‘‘Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Eik, nes Aš atiduosiu juos į tavo rankas’‘. 13O 14 11 13O 14 11 107870 Jis, nuėjęs į Baal Peracimus, juos nugalėjo. Dovydas tarė: ‘‘Dievas nušlavė mano priešus mano rankomis, kaip vanduo pralaužęs pylimą’‘. Todėl ta vieta pavadinta Baal Peracimu. 13O 14 12 13O 14 12 107880 Filistinai ten paliko savo stabus, kuriuos Dovydas įsakė sudeginti. 13O 14 13 13O 14 13 107890 Filistinai dar kartą atėjo ir sustojo slėnyje. 13O 14 14 13O 14 14 107900 Dovydas vėl klausė Dievo. Dievas jam atsakė: ‘‘Neik tiesiai prieš juos! Apeik juos ir pulk iš šilkmedžių pusės. 13O 14 15 13O 14 15 107910 Išgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos. Dievas eis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę’‘. 13O 14 16 13O 14 16 107920 Dovydas padarė, kaip Dievas jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gibeono iki Gazero. 13O 14 17 13O 14 17 107930 Dovydo vardas išgarsėjo visose šalyse; Viešpats sukėlė baimę prieš jį visose tautose. 13O 15 1 13O 15 1 107940 Dovydas pasistatė namus Dovydo mieste. Paruošęs vietą ir ištiesęs palapinę Dievo skryniai, 13O 15 2 13O 15 2 107950 Dovydas sakė: ‘‘Niekam nevalia nešti Dievo skrynios, tik levitams, nes juos Viešpats išsirinko Dievo skryniai nešioti ir Jam amžinai tarnauti’‘. 13O 15 3 13O 15 3 107960 Dovydas sušaukė visą Izraelį į Jeruzalę, kad atgabentų Viešpaties skrynią į jai paruoštą vietą. 13O 15 4 13O 15 4 107970 Dovydas surinko Aarono palikuonis ir levitus: 13O 15 5 13O 15 5 107980 Kehato palikuonių buvo vyriausiasis Ūrielis ir jo broliai­šimtas dvidešimt; 13O 15 6 13O 15 6 107990 Merario palikuonių­vyriausiasis Asaja ir jo broliai­du šimtai dvidešimt; 13O 15 7 13O 15 7 108000 Geršono palikuonių­vyriausiasis Joelis ir jo broliai­šimtas trisdešimt; 13O 15 8 13O 15 8 108010 Elicafano palikuonių­vyriausiasis Šemaja ir jo broliai­du šimtai; 13O 15 9 13O 15 9 108020 Hebrono palikuonių­vyriausiasis Elielis ir jo broliai­aštuoniasdešimt; 13O 15 10 13O 15 10 108030 Uzielio palikuonių­vyriausiasis Aminadabas ir jo broliai­šimtas dvylika. 13O 15 11 13O 15 11 108040 Po to Dovydas pasikvietė kunigus Cadoką ir Abjatarą bei levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą 13O 15 12 13O 15 12 108050 ir jiems tarė: ‘‘Jūs esate levitų šeimų vadai; pasišventinkite jūs ir jūsų broliai, kad galėtumėte atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią į vietą, kurią jai paruošiau. 13O 15 13 13O 15 13 108060 Kadangi pirmą kartą jūsų nebuvo, Viešpats, mūsų Dievas, ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome’‘. 13O 15 14 13O 15 14 108070 Kunigai ir levitai pasišventino, kad galėtų atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią. 13O 15 15 13O 15 15 108080 Levitai nešė Dievo skrynią ant savo pečių, kaip Mozė buvo įsakęs pagal Viešpaties jam duotą žodį. 13O 15 16 13O 15 16 108090 Dovydas įsakė levitų vyresniesiems paskirti brolius giesmininkus su instrumentais: arfomis, psalteriais, cimbolais, kad skambindami keltų džiaugsmingą triukšmą. 13O 15 17 13O 15 17 108100 Levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną, Berechijo sūnų Asafą, iš merarių­Kušajo sūnų Etaną, 13O 15 18 13O 15 18 108110 su jais kitos eilės tarnautojus: Zachariją, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Benają, Maasėją, Matitiją, Elifelehuvą, Miknėją bei vartininkus Obed Edomą ir Jejelį. 13O 15 19 13O 15 19 108120 Giedotojai Hemanas, Asafas ir Etanas skambino variniais cimbolais, 13O 15 20 13O 15 20 108130 Zacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas skambino psalteriais. 13O 15 21 13O 15 21 108140 Matitijas, Elifelehuvas, Miknėjas, Obed Edomas, Jejelis ir Azazijas skambino arfomis seminitų gaida. 13O 15 22 13O 15 22 108150 Kenanijas buvo levitų giedojimo mokytojas, nes buvo įgudęs giedoti. 13O 15 23 13O 15 23 108160 Berechija ir Elkana buvo durininkai prie skrynios. 13O 15 24 13O 15 24 108170 Kunigai Šebanijas, Juozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharijas, Benajas ir Eliezeras trimitavo priešais Dievo skrynią. Obed Edomas ir Jehija buvo durininkai prie skrynios. 13O 15 25 13O 15 25 108180 Dovydas, Izraelio vyresnieji ir tūkstantininkai su džiaugsmu ėjo pargabenti Viešpaties Sandoros skrynios iš Obed Edomo namų. 13O 15 26 13O 15 26 108190 Kadangi Dievas padėjo levitams, nešusiems Viešpaties Sandoros skrynią, tai jie aukojo septynis jaučius ir septynis avinus. 13O 15 27 13O 15 27 108200 Dovydas vilkėjo plonos drobės drabužiais kaip visi levitai, kurie nešė skrynią, giesmininkai ir Kenanija, kuris vadovavo giedojimui; Dovydas vilkėjo dar ir lininį efodą. 13O 15 28 13O 15 28 108210 Taip izraelitai gabeno Viešpaties Sandoros skrynią džiūgaudami, rago, trimitų, cimbolų, arfų ir psalterių garsams palydint. 13O 15 29 13O 15 29 108220 Kai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė, žiūrėdama pro langą, pamatė grojantį bei šokantį karalių Dovydą ir paniekino jį savo širdyje. 13O 16 1 13O 16 1 108230 Taip jie atnešė Dievo skrynią ir, padėję ją į palapinę, kurią Dovydas jai paruošė, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Dievo akivaizdoje. 13O 16 2 13O 16 2 108240 Dovydas, baigęs aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą Viešpaties vardu 13O 16 3 13O 16 3 108250 ir išdalino visiems izraelitams, vyrams bei moterims, kiekvienam po duonos kepalą, mėsos gabalą ir vynuogių pyragaitį. 13O 16 4 13O 16 4 108260 Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą. 13O 16 5 13O 16 5 108270 Asafą paskyrė vyriausiuoju, po jo­Zachariją, Jejelį, Šemiramotą, Jehielį, Matitiją, Eliabą, Benają, Obed Edomą; Jejelį paskyrė groti arfomis ir psalteriais, o Asafas skambino cimbolais. 13O 16 6 13O 16 6 108280 Kunigą Benają ir Jahazielį paskyrė nuolat trimituoti prie Dievo Sandoros skrynios. 13O 16 7 13O 16 7 108290 Tą dieną Dovydas pirmą kartą pamokė Asafą su broliais dėkoti Viešpačiui šia giesme: 13O 16 8 13O 16 8 108300 ‘‘Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo. Skelbkite tautose Jo darbus. 13O 16 9 13O 16 9 108310 Giedokite Jam, skambinkite Jam. Garsinkite visus Jo stebuklus. 13O 16 10 13O 16 10 108320 Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegul džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties. 13O 16 11 13O 16 11 108330 Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Ieškokite nuolat Jo veido. 13O 16 12 13O 16 12 108340 Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų tartus sprendimus. 13O 16 13 13O 16 13 108350 Jūs, Jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji. 13O 16 14 13O 16 14 108360 Jis yra Viešpats, mūsų Dievas, visoje žemėje galioja Jo sprendimai. 13O 16 15 13O 16 15 108370 Atsiminkite per amžius Jo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų, 13O 16 16 13O 16 16 108380 sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui. 13O 16 17 13O 16 17 108390 Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu ir Izraeliui amžina sandora, 13O 16 18 13O 16 18 108400 sakydamas: ‘Aš tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį’. 13O 16 19 13O 16 19 108410 Jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje. 13O 16 20 13O 16 20 108420 Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą. 13O 16 21 13O 16 21 108430 Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo karalius dėl jų: 13O 16 22 13O 16 22 108440 ‘Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto’. 13O 16 23 13O 16 23 108450 Visos šalys, giedokite Viešpačiui, kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą, 13O 16 24 13O 16 24 108460 apsakykite pagonims Jo garbę ir Jo stebuklus visoms tautoms. 13O 16 25 13O 16 25 108470 Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų. 13O 16 26 13O 16 26 108480 Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangų. 13O 16 27 13O 16 27 108490 Šlovė ir garbė Jo akivaizdoje, galia ir džiaugsmas su Juo. 13O 16 28 13O 16 28 108500 Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui garbę ir galybę! 13O 16 29 13O 16 29 108510 Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką ir ateikite pas Jį. Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje. 13O 16 30 13O 16 30 108520 Visa žemė tesudreba prieš Jį! Tvirtai stovi pasaulis. 13O 16 31 13O 16 31 108530 Tesilinksmina dangūs ir tedžiūgauja žemė. Tegul skamba tautose: ‘Viešpats karaliauja!’ 13O 16 32 13O 16 32 108540 Tegul jūra šniokščia ir visa, kas joje! Tegul linksminasi laukai ir visa, kas juose! 13O 16 33 13O 16 33 108550 Tada miško medžiai giedos Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateina žemės teisti. 13O 16 34 13O 16 34 108560 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras ir Jo gailestingumas amžinas. 13O 16 35 13O 16 35 108570 Sakykite: ‘Išvaduok mus, Dieve, mūsų gelbėtojau! Surink mus ir išlaisvink iš pagonių, kad dėkotume Tavo šventam vardui ir girtumėmės Tavo šlove’. 13O 16 36 13O 16 36 108580 Garbė Viešpačiui, Izraelio Dievui, per amžių amžius’‘. Visa tauta tarė: ‘‘Amen’‘, ir šlovino Viešpatį. 13O 16 37 13O 16 37 108590 Taigi jis paliko Asafą ir jo brolius nuolat tarnauti priešais Viešpaties Sandoros skrynią, atliekant kasdienę tarnystę, 13O 16 38 13O 16 38 108600 taip pat Obed Edomą bei jo brolius, šešiasdešimt aštuonis; Obed Edomas, Jedutūno sūnus ir Hosa buvo vartininkai. 13O 16 39 13O 16 39 108610 Kunigą Cadoką ir jo brolius kunigus paskyrė prie Viešpaties palapinės Gibeono aukštumoje 13O 16 40 13O 16 40 108620 nuolat, rytą ir vakare, aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir daryti visa, kas parašyta Viešpaties įstatyme, kurį Jis davė Izraeliui. 13O 16 41 13O 16 41 108630 Hemaną, Jedutūną ir kitus, pašauktus vardais, paskyrė dėkoti Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas. 13O 16 42 13O 16 42 108640 Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais. 13O 16 43 13O 16 43 108650 Po to visi išsiskirstė į savo namus; Dovydas sugrįžo palaiminti savo namiškių. 13O 17 1 13O 17 1 108660 Gyvendamas savo namuose, Dovydas tarė pranašui Natanui: ‘‘Aš gyvenu kedro namuose, o Viešpaties Sandoros skrynia­palapinėje’‘. 13O 17 2 13O 17 2 108670 Natanas atsakė Dovydui: ‘‘Daryk visa, kas yra tavo širdyje, nes Dievas yra su tavimi’‘. 13O 17 3 13O 17 3 108680 Tą pačią naktį Dievo žodis atėjo Natanui: 13O 17 4 13O 17 4 108690 ‘‘Eik ir kalbėk mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nepastatysi man namų, kuriuose gyvenčiau. 13O 17 5 13O 17 5 108700 Aš negyvenau namuose nuo tos dienos, kai išvedžiau Izraelį iš Egipto, iki šios dienos, bet keliavau iš palapinės į palapinę, iš pastogės į pastogę. 13O 17 6 13O 17 6 108710 Ar Aš, keliaudamas su Izraeliu, esu sakęs kuriam Izraelio teisėjui, kam pavesdavau ganyti mano tautą: ‘Kodėl man nepastatote kedro namų?’ 13O 17 7 13O 17 7 108720 Sakyk mano tarnui Dovydui: ‘Aš tave paėmiau iš ganyklos, nuo avių, kad būtum vadas mano tautai, Izraeliui. 13O 17 8 13O 17 8 108730 Aš buvau su tavimi visur, kur tu ėjai; išnaikinau visus tavo priešus priešais tave; tavo vardą padariau garsų kaip žemės didžiūnų vardą. 13O 17 9 13O 17 9 108740 Aš paskirsiu vietą savo tautai Izraeliui ir jį įsodinsiu, kad jis gyventų savo vietoje ir nebeklajotų ir nedorybės vaikai nespaustų jų, kaip pradžioje, 13O 17 10 13O 17 10 108750 ir nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti Izraelį. Aš pažeminsiu visus tavo priešus; be to, Aš sakau tau, kad Viešpats pastatys tau namus. 13O 17 11 13O 17 11 108760 Tavo dienoms pasibaigus, kai tu išeisi pas savo tėvus, Aš pakelsiu vieną tavo palikuonį po tavęs iš tavo sūnų ir įtvirtinsiu jo karalystę. 13O 17 12 13O 17 12 108770 Jis pastatys man namus, o Aš įtvirtinsiu jo sostą amžiams. 13O 17 13 13O 17 13 108780 Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus; mano gailestingumas nepaliks jo, kaip paliko tą, kuris buvo prieš tave. 13O 17 14 13O 17 14 108790 Aš įstatysiu jį savo namuose ir savo karalystėje per amžius, jo sostas bus amžinas’ ‘‘. 13O 17 15 13O 17 15 108800 Visus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui. 13O 17 16 13O 17 16 108810 Karalius Dovydas įėjo, atsisėdo Viešpaties akivaizdoje ir tarė: ‘‘Kas aš ir mano namai, Viešpatie Dieve, kad mane iki čia atvedei. 13O 17 17 13O 17 17 108820 Ir tai pasirodė dar per maža Tavo akyse, Dieve. Tu kalbėjai apie savo tarno namus tolimoje ateityje ir pasielgei su manimi kaip su žymiu žmogumi, Viešpatie Dieve! 13O 17 18 13O 17 18 108830 Ką gi daugiau Dovydas gali, Tau taip pagerbus Tavo tarną? Nes Tu žinai savo tarną. 13O 17 19 13O 17 19 108840 Dėl savo tarno ir pagal savo širdį Tu padarei šitą didybę, pranešdamas savo tarnui tuos didžius dalykus. 13O 17 20 13O 17 20 108850 Viešpatie, nėra nė vieno Tau lygaus ir nėra kito Dievo šalia Tavęs, kaip mes girdėjome savo ausimis. 13O 17 21 13O 17 21 108860 Ar yra kita tokia tauta ant žemės, kuri prilygtų Tavo tautai, Izraeliui, pas kurią Dievas būtų atėjęs išpirkti jos sau ir išgarsinti savo vardo, didingo ir baisaus, išvarydamas kitas tautas priešais savo tautą, kurią Tu išpirkai iš Egipto vergijos. 13O 17 22 13O 17 22 108870 Tu, Viešpatie, padarei Izraelį savo tauta visiems laikams ir tapai jos Dievu. 13O 17 23 13O 17 23 108880 Dabar, Viešpatie, tegul tai, ką Tu kalbėjai apie savo tarną ir jo namus, būna įtvirtinta amžiams ir padaryk, kaip pasakei. 13O 17 24 13O 17 24 108890 Įtvirtink tai, kad Tavo vardas būtų aukštinamas per amžius, sakant: ‘Kareivijų Viešpats yra Izraelio Dievas’. Tegul Tavo tarno Dovydo namai būna įtvirtinti Tavo akivaizdoje. 13O 17 25 13O 17 25 108900 Tu, Dieve, pasakei savo tarnui, kad pastatysi jam namus, todėl Tavo tarnas išdrįso savo širdyje melstis Tavo akivaizdoje. 13O 17 26 13O 17 26 108910 Viešpatie, Tu esi Dievas ir pažadėjai savo tarnui šitą gerovę. 13O 17 27 13O 17 27 108920 Dabar teikis laiminti savo tarno namus, kad jie per amžius būtų Tavo akivaizdoje. Nes jeigu Tu, Viešpatie, palaimini, tai bus palaiminta amžinai’‘. 13O 18 1 13O 18 1 108930 Dovydas, nugalėjęs filistinus, atėmė iš jų Gatą ir nuo jo priklausomus miestelius. 13O 18 2 13O 18 2 108940 Nugalėjęs Moabą, jis padarė moabitus savo pavaldiniais ir privertė mokėti jam duoklę. 13O 18 3 13O 18 3 108950 Po to Dovydas sumušė Hemato krašte Cobos karalių Hadadezerą, kai jis kariavo, norėdamas išplėsti savo valdžią iki Eufrato upės. 13O 18 4 13O 18 4 108960 Dovydas atėmė iš jo tūkstantį kovos vežimų, paėmė nelaisvėn septynis šimtus raitelių ir dvidešimt tūkstančių pėstininkų. Jis pakirto žirgams kojas ir pasilaikė sau žirgų tik dėl šimto kovos vežimų. 13O 18 5 13O 18 5 108970 Kai Damasko sirai atėjo į pagalbą Cobos karaliui Hadadezerui, Dovydas nukovė dvidešimt du tūkstančius sirų. 13O 18 6 13O 18 6 108980 Dovydas paskyrė įgulas Damaske. Sirai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo. 13O 18 7 13O 18 7 108990 Dovydas paėmė Hadadezero tarnų auksinius skydus ir juos parsigabeno į Jeruzalę. 13O 18 8 13O 18 8 109000 Iš Tibhato ir Kūno, Hadadezero miestų, Dovydas parsigabeno labai daug vario. Iš jo Saliamonas padirbdino baseiną, kolonas ir varinius indus. 13O 18 9 13O 18 9 109010 Hemato karalius Tojas, išgirdęs, kad Dovydas sumušė Sobos karaliaus Hadadezerio kariuomenę, 13O 18 10 13O 18 10 109020 siuntė savo sūnų Adoramą pasveikinti karalių Dovydą, laimėjusį karą prieš Hadadezerą. Tojas dažnai kariaudavo su Hadadezeru. Jis atsiuntė auksinių, sidabrinių ir varinių indų. 13O 18 11 13O 18 11 109030 Tuos daiktus karalius Dovydas paskyrė Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu iš edomitų, moabitų, amonitų, filistinų bei amalekiečių. 13O 18 12 13O 18 12 109040 Cerujos sūnus Abišajas sumušė Druskos slėnyje aštuoniolika tūkstančių edomitų. 13O 18 13 13O 18 13 109050 Jis paskyrė įgulas Edome. Edomitai tapo Dovydo tarnais. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo. 13O 18 14 13O 18 14 109060 Dovydas karaliavo visame Izraelyje ir vykdė teisingumą bei teismą visai tautai. 13O 18 15 13O 18 15 109070 Cerujos sūnus Joabas buvo kariuomenės vadas, Ahiludo sūnus Juozapatas­metraštininkas, 13O 18 16 13O 18 16 109080 Ahitubo sūnus Cadokas ir Abjataro sūnus Abimelechas buvo kunigai, Šavša­raštininkas, 13O 18 17 13O 18 17 109090 Jehojados sūnus Benaja buvo keretų ir peletų viršininkas, o Dovydo sūnūs buvo aukšti pareigūnai prie karaliaus. 13O 19 1 13O 19 1 109100 Amonitų karalius Nahašas mirė, ir jo sūnus pradėjo karaliauti jo vietoje. 13O 19 2 13O 19 2 109110 Dovydas sakė: ‘‘Aš būsiu geras Nahašo sūnui Hanūnui, kaip jo tėvas buvo man’‘. Ir Dovydas siuntė pasiuntinius paguosti jo dėl tėvo. Dovydo tarnai atėjo į Amono žemę pas Hanūną jo paguosti. 13O 19 3 13O 19 3 109120 Bet Amono kunigaikščiai tarė Hanūnui: ‘‘Ar manai, kad Dovydas, pagerbdamas tavo tėvą, atsiuntė pas tave guodėjus? Ar ne apžiūrėti, išžvalgyti ir sunaikinti kraštą?’‘ 13O 19 4 13O 19 4 109130 Hanūnas paėmė Dovydo tarnus, nuskuto jiems barzdas, nukirpo jų drabužius iki pusės, iki pat juostos, ir išsiuntė. 13O 19 5 13O 19 5 109140 Dovydas, sužinojęs, kas įvyko, pasiuntė vyrus jų pasitikti, nes jie buvo labai sugėdinti. Karalius sakė: ‘‘Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, o tada sugrįžkite’‘. 13O 19 6 13O 19 6 109150 Kai amonitai suprato, kad tapo nepakenčiami Dovydui, Hanūnas siuntė tūkstantį talentų sidabro pasamdyti iš Mesopotamijos, Sirijos ir Cobos kovos vežimų ir raitelių. 13O 19 7 13O 19 7 109160 Jie pasamdė trisdešimt du tūkstančius kovos vežimų ir Maakos karalių su jo kariuomene. Jie atvykę pasistatė stovyklą ties Medeba, o amonitai susirinko iš savo miestų ir išėjo į karą. 13O 19 8 13O 19 8 109170 Dovydas, tai išgirdęs, pasiuntė Joabą su visa stiprių vyrų kariuomene. 13O 19 9 13O 19 9 109180 Amonitai išsirikiavo kovai prie miesto vartų, o karaliai, kurie atėjo padėti, stovėjo atvirame lauke. 13O 19 10 13O 19 10 109190 Joabas pamatė, kad prieš jį ruošiamas puolimas iš priekio ir iš užnugario; jis išrinko Izraelio geriausius karius ir išrikiavo prieš sirus. 13O 19 11 13O 19 11 109200 Likusius žmones jis pavedė savo broliui Abišajui, kuris išrikiavo juos prieš amonitus. 13O 19 12 13O 19 12 109210 Joabas sakė broliui: ‘‘Jei sirai bus per stiprūs man, tu ateisi man į pagalbą, o jei amonitai bus per stiprūs tau, tai aš tau padėsiu. 13O 19 13 13O 19 13 109220 Būk drąsus, narsiai kovokime už savo tautą ir už savo Dievo miestus. O Viešpats tedaro, kaip jam atrodo tinkama’‘. 13O 19 14 13O 19 14 109230 Joabas ir su juo buvę žmonės pradėjo kovą prieš sirus, ir tie pabėgo nuo jo. 13O 19 15 13O 19 15 109240 Amonitai, pamatę, kad sirai pabėgo, irgi bėgo nuo jo brolio Abišajo ir užsidarė mieste. Tuomet Joabas sugrįžo į Jeruzalę. 13O 19 16 13O 19 16 109250 Sirai, pamatę, kad Izraelis juos nugalėjo, siuntė pasiuntinius ir pasikvietė sirus, gyvenusius anapus upės. Hadadezero kariuomenės vadas Šofachas vadovavo kariuomenei. 13O 19 17 13O 19 17 109260 Kai tai buvo pranešta Dovydui, jis surinko visus izraelitus, persikėlė per Jordaną ir išsirikiavo mūšiui. Kai Dovydas išsirikiavo prieš sirus, jie kovojo su juo. 13O 19 18 13O 19 18 109270 Bet sirai bėgo nuo Izraelio; Dovydas sunaikino septynis tūkstančius kovos vežimų ir keturiasdešimt tūkstančių pėstininkų; žuvo ir kariuomenės vadas Šofachas. 13O 19 19 13O 19 19 109280 Hadadezero tarnai, pamatę, kad jie Izraelio nugalėti, padarė taiką su Dovydu ir tapo jo tarnais. Nuo to laiko sirai nebepadėdavo amonitams. 13O 20 1 13O 20 1 109290 Praėjus metams, tuo laiku, kai karaliai eina į karą, Joabas, surinkęs kariuomenę, nusiaubė amonitų šalį ir apgulė Rabą; Dovydas buvo pasilikęs Jeruzalėje. Joabas nugalėjo Rabą ir ją sugriovė. 13O 20 2 13O 20 2 109300 Dovydas nuėmė jų karaliui karūną su brangiais akmenimis, sveriančią talentą aukso, ir užsidėjo ją ant galvos. Be to, jis išgabeno iš miesto labai daug grobio. 13O 20 3 13O 20 3 109310 Miesto gyventojus jis pristatė prie pjūklų, geležinių akėčių ir kirvių. Taip Dovydas pasielgė su visais užimtais amonitų miestais. Vėliau Dovydas su visa kariuomene sugrįžo į Jeruzalę. 13O 20 4 13O 20 4 109320 Po to prie Gezero kilo karas su filistinais. Tuomet hušietis Sibechajas nukovė Sipają, milžinų palikuonį, ir jie buvo pažeminti. 13O 20 5 13O 20 5 109330 Vėl kilus karui su filistinais, Jayro sūnus Elhananas nukovė Lachmį, gatiečio Galijoto brolį, kurio ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. 13O 20 6 13O 20 6 109340 Po to dar kartą įvyko kova prie Gato. Ten buvo aukšto ūgio vyras, kuris turėjo po šešis pirštus ant kiekvienos rankos ir kojos; jis buvo kilęs iš milžinų. 13O 20 7 13O 20 7 109350 Jam keikiant Izraelį, jį nukovė Jehonatanas, Dovydo brolio Šimos sūnus. 13O 20 8 13O 20 8 109360 Šitie buvo kilę iš Gato milžinų; juos nužudė Dovydas ir jo tarnai. 13O 21 1 13O 21 1 109370 Šėtonas pakilo prieš Izraelį ir sukurstė karalių Dovydą suskaičiuoti tautą. 13O 21 2 13O 21 2 109380 Dovydas įsakė Joabui ir kitiems kariuomenės vadams: ‘‘Eikite, suskaičiuokite izraelitus nuo Beer Šebos iki Dano ir praneškite man, kad žinočiau jų skaičių’‘. 13O 21 3 13O 21 3 109390 Joabas atsakė: ‘‘Tegul Viešpats prideda prie savo žmonių šimtą kartų tiek, kiek jų yra! Argi jie visi, mano valdove karaliau, nėra tavo tarnai? Kodėl, mano valdove, reikalauji to? Kodėl nori užtraukti nusikaltimą ant Izraelio?’‘ 13O 21 4 13O 21 4 109400 Tačiau Joabas turėjo paklusti karaliaus žodžiui. Todėl Joabas išėjo ir, perėjęs visą Izraelį, sugrįžo į Jeruzalę. 13O 21 5 13O 21 5 109410 Jis įteikė Dovydui tautos skaičiavimo rezultatus. Izraelyje buvo milijonas ir šimtas tūkstančių vyrų, tinkamų karui, o Jude­keturi šimtai septyniasdešimt tūkstančių. 13O 21 6 13O 21 6 109420 Tačiau Levio ir Benjamino giminių jis neskaičiavo, nes Joabui karaliaus žodis buvo pasibjaurėjimas. 13O 21 7 13O 21 7 109430 Dievui tai nepatiko, ir Jis baudė Izraelį. 13O 21 8 13O 21 8 109440 Dovydas tarė Dievui: ‘‘Labai nusidėjau taip darydamas. Maldauju, atleisk savo tarnui kaltę, nes labai kvailai pasielgiau’‘. 13O 21 9 13O 21 9 109450 Viešpats kalbėjo Gadui, Dovydo regėtojui: 13O 21 10 13O 21 10 109460 ‘‘Eik ir sakyk Dovydui, ką Viešpats sako: ‘Tris dalykus tau siūlau, pasirink vieną iš jų, kurį įvykdysiu’ ‘‘. 13O 21 11 13O 21 11 109470 Gadas, atėjęs pas Dovydą, jam tarė: ‘‘Pasirink, ką nori: 13O 21 12 13O 21 12 109480 trejus bado metus, bėgti nuo savo priešų tris mėnesius, kai tavo priešų kardas persekioja tave, arba Viešpaties kardą­marą, kuris siaustų krašte tris dienas, Viešpaties angelui naikinant izraelitus. Nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam’‘. 13O 21 13 13O 21 13 109490 Dovydas atsakė Gadui: ‘‘Patekau į didelę bėdą. Bet geriau pakliūti į Viešpaties rankas, nes Jo gailestingumas begalinis, negu į žmogaus rankas’‘. 13O 21 14 13O 21 14 109500 Viešpats siuntė marą Izraeliui, ir mirė Izraelyje septyniasdešimt tūkstančių vyrų. 13O 21 15 13O 21 15 109510 Dievas siuntė angelą sunaikinti Jeruzalę. Angelui pradėjus naikinti, Viešpats gailėjosi dėl tos nelaimės ir tarė angelui naikintojui: ‘‘Užteks! Nuleisk savo ranką!’‘ Viešpaties angelas tuo metu buvo prie jebusiečio Ornano klojimo. 13O 21 16 13O 21 16 109520 Dovydas, pakėlęs savo akis, pamatė Viešpaties angelą, stovintį tarp dangaus ir žemės su nuogu kardu, iškeltu virš Jeruzalės. Tada Dovydas ir Izraelio vyresnieji, apsirengę ašutinėmis, puolė veidais į žemę. 13O 21 17 13O 21 17 109530 Dovydas tarė: ‘‘Viešpatie, aš įsakiau suskaičiuoti tautą! Aš nusikaltau ir piktai pasielgiau, o šios avys, ką jos padarė? Tebūna Tavo ranka ant manęs ir mano tėvo namų, Viešpatie, mano Dieve, o ne ant Tavo tautos, kad juos pražudytų!’‘ 13O 21 18 13O 21 18 109540 Tada Viešpaties angelas liepė Gadui, kad jis sakytų Dovydui eiti ir pastatyti Viešpačiui aukurą jebusiečio Ornano klojime. 13O 21 19 13O 21 19 109550 Dovydas nuėjo pagal Gado žodį, kurį jis kalbėjo Viešpaties vardu. 13O 21 20 13O 21 20 109560 Ornanas atsisuko ir pamatė angelą. Jo keturi sūnūs kartu su juo pasislėpė. Tuo metu Ornanas kūlė kviečius. 13O 21 21 13O 21 21 109570 Dovydas atėjo pas Ornaną. Jis, pamatęs ateinantį Dovydą, išėjo iš klojimo ir nusilenkė prieš jį veidu iki žemės. 13O 21 22 13O 21 22 109580 Dovydas sakė Ornanui: ‘‘Parduok man klojimą, kad pastatyčiau aukurą Viešpačiui. Parduok man jį už deramą kainą, kad nelaimė liautųsi tautoje’‘. 13O 21 23 13O 21 23 109590 Ornanas atsakė Dovydui: ‘‘Mano valdove karaliau, imk ir daryk, kaip tau atrodo tinkama. Jaučius deginamosioms aukoms, kūlimo įrankius malkoms ir kviečius valgomajai aukai­visa tau duodu’‘. 13O 21 24 13O 21 24 109600 Karalius Dovydas atsakė Ornanui: ‘‘Ne, aš noriu pirkti už deramą kainą. Aš negaliu imti Viešpačiui, kas tau priklauso, ir aukoti deginamąją auką, kuri man nieko nekainuoja’‘. 13O 21 25 13O 21 25 109610 Dovydas sumokėjo už tą vietą šešis šimtus šekelių aukso. 13O 21 26 13O 21 26 109620 Po to Dovydas pastatė aukurą Viešpačiui, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas ir šaukėsi Viešpaties. Jis atsakė, pasiųsdamas iš dangaus ugnį ant deginamosios aukos aukuro. 13O 21 27 13O 21 27 109630 Tada Viešpats įsakė angelui, ir jis paslėpė savo kardą. 13O 21 28 13O 21 28 109640 Kai Dovydas pamatė, kad Viešpats jį išklausė jebusiečio Ornano klojime, jis ten aukojo. 13O 21 29 13O 21 29 109650 Viešpaties palapinė, kurią Mozė padirbdino dykumoje, ir deginamųjų aukų aukuras tuo metu buvo Gibeono aukštumoje. 13O 21 30 13O 21 30 109660 Dovydas, bijodamas Viešpaties angelo kardo, negalėjo ten pasiklausti Dievo. 13O 22 1 13O 22 1 109670 Dovydas tarė: ‘‘Čia Viešpaties Dievo namai ir aukuras Izraelio deginamajai aukai’‘. 13O 22 2 13O 22 2 109680 Dovydas įsakė surinkti svetimšalius, kurie buvo Izraelio krašte, ir paskyrė akmenskaldžius paruošti tinkamų akmenų Dievo namams statyti. 13O 22 3 13O 22 3 109690 Dovydas paruošė daug geležies durų vinims bei apkaustymams ir tiek daug vario, kad negalėjo jo pasverti; 13O 22 4 13O 22 4 109700 taip pat ir kedro rąstų be skaičiaus, nes Sidono ir Tyro gyventojai atgabeno Dovydui daug kedro rąstų. 13O 22 5 13O 22 5 109710 Dovydas tai darė, galvodamas, kad jo sūnus Saliamonas yra jaunas ir neprityręs, o Viešpačiui statomi namai privalo būti nepaprastai didingi, kad garsas apie juos pasiektų visas šalis; todėl Dovydas prieš mirdamas šventyklos statybai atliko daugybę paruošiamųjų darbų. 13O 22 6 13O 22 6 109720 Dovydas, pasišaukęs savo sūnų Saliamoną, įsakė jam pastatyti namus Viešpačiui, Izraelio Dievui. 13O 22 7 13O 22 7 109730 Jis tarė Saliamonui: ‘‘Mano sūnau, aš buvau sumanęs statyti namus Viešpaties, savo Dievo, vardui, 13O 22 8 13O 22 8 109740 bet Viešpats kalbėjo man: ‘Tu praliejai daug kraujo, vedei didelius karus. Tu nestatysi namų mano vardui, nes praliejai daug kraujo žemėje mano akivaizdoje. 13O 22 9 13O 22 9 109750 Tau gims sūnus, jis bus ramus vyras, nes Aš jam duosiu poilsį nuo visų aplinkinių priešų. Jo vardas bus Saliamonas, ir Aš suteiksiu Izraeliui taiką ir ramybę jo dienomis. 13O 22 10 13O 22 10 109760 Jis pastatys namus mano vardui ir jis bus mano sūnus, o Aš būsiu jo tėvas; Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą Izraelyje amžinai’. 13O 22 11 13O 22 11 109770 Mano sūnau, Viešpats tebūna su tavimi, kad sėkmingai pastatytum Viešpaties, savo Dievo, namus, kaip Jis kalbėjo. 13O 22 12 13O 22 12 109780 Tegul Viešpats suteikia tau išminties bei supratimo ir paskiria tave Izraelio valdovu; tik laikykis Viešpaties, savo Dievo, įstatymų. 13O 22 13 13O 22 13 109790 Tau seksis, jei atidžiai vykdysi nuostatus ir įsakymus, kuriuos Viešpats davė Izraeliui per Mozę. Būk drąsus ir stiprus, nebijok ir nepasiduok baimei. 13O 22 14 13O 22 14 109800 Aš iš savo neturto paruošiau Viešpaties namams šimtą tūkstančių talentų aukso, milijoną talentų sidabro, o vario ir geležies nepasveriamą kiekį, taip pat rąstų ir akmenų. Prie viso to tu galėsi dar pridėti. 13O 22 15 13O 22 15 109810 Be to, tavo žinioje yra daug amatininkų: akmenskaldžių, mūrininkų, statybininkų ir visokių meistrų bet kuriam darbui atlikti. 13O 22 16 13O 22 16 109820 Auksui, sidabrui, variui ir geležiai nėra skaičiaus. Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi’‘. 13O 22 17 13O 22 17 109830 Dovydas taip pat įsakė visiems Izraelio kunigaikščiams padėti jo sūnui Saliamonui: 13O 22 18 13O 22 18 109840 ‘‘Juk Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis ir suteikė jums ramybę visame krašte. Jis atidavė krašto gyventojus į mano rankas, ir visas kraštas nusilenkė Viešpačiui ir Jo tautai. 13O 22 19 13O 22 19 109850 Nukreipkite savo širdis ir sielas ieškoti Viešpaties, savo Dievo. Pastatykite Viešpaties Dievo šventyklą, kad Viešpaties Sandoros skrynia ir šventi Dievo indai būtų įnešti į namus, kurie bus pastatyti Viešpaties vardui’‘. 13O 23 1 13O 23 1 109860 Kai Dovydas paseno ir sulaukė daug metų, jis savo vieton paskyrė savo sūnų Saliamoną Izraelio karaliumi. 13O 23 2 13O 23 2 109870 Dovydas sukvietė visus Izraelio kunigaikščius ir levitus. 13O 23 3 13O 23 3 109880 Buvo suskaičiuoti levitai, sulaukę trisdešimties metų ir vyresni. Jų skaičius buvo trisdešimt aštuoni tūkstančiai vyrų. 13O 23 4 13O 23 4 109890 Iš jų tarnystei Viešpaties namuose buvo paskirta dvidešimt keturi tūkstančiai, šeši tūkstančiai­vyresniaisiais ir teisėjais, 13O 23 5 13O 23 5 109900 keturi tūkstančiai­vartininkais, o keturi tūkstančiai šlovino Viešpatį instrumentais, kuriuos padirbdino Dovydas. 13O 23 6 13O 23 6 109910 Dovydas suskirstė juos pagal tris Levio sūnus: Geršoną, Kehatą ir Merarį. 13O 23 7 13O 23 7 109920 Geršonai buvo Ladanas ir Šimis. 13O 23 8 13O 23 8 109930 Ladano sūnūs: pirmasis­Jehielis, kiti­Zetamas ir Joelis. 13O 23 9 13O 23 9 109940 Šimio sūnūs: Šelomitas, Hazielis ir Haranas, iš viso trys. Šitie buvo Ladano šeimų vyresnieji. 13O 23 10 13O 23 10 109950 Šimio sūnūs: Jahatas, Ziza, Jeušas ir Berija, iš viso keturi. 13O 23 11 13O 23 11 109960 Jahatas buvo pirmutinis, o Ziza­antrasis. Jeušas ir Berija neturėjo daug sūnų; jie buvo laikomi viena šeima. 13O 23 12 13O 23 12 109970 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis, iš viso keturi. 13O 23 13 13O 23 13 109980 Amramo sūnūs: Aaronas ir Mozė. Aaronas ir jo sūnūs buvo paskirti tarnauti Švenčiausioje, smilkyti Viešpaties akivaizdoje, Jam tarnauti ir laiminti Jo vardu. 13O 23 14 13O 23 14 109990 Dievo vyro Mozės sūnūs buvo priskirti prie Levio giminės. 13O 23 15 13O 23 15 110000 Mozės sūnūs­Geršomas ir Eliezeras. 13O 23 16 13O 23 16 110010 Geršomo sūnus buvo Šebuelis. 13O 23 17 13O 23 17 110020 Eliezero sūnus buvo Rehabija; Eliezeras neturėjo kitų vaikų, o Rehabijos sūnų buvo nepaprastai daug. 13O 23 18 13O 23 18 110030 Iccharo sūnus Šelomitas buvo vyriausias. 13O 23 19 13O 23 19 110040 Hebrono sūnūs: pirmasis­Jerijas, antrasis­Amarija, trečiasis­ Jahazielis ir ketvirtasis­Jekamamas. 13O 23 20 13O 23 20 110050 Uzielio sūnūs: pirmasis­Michėjas ir antrasis­Išija. 13O 23 21 13O 23 21 110060 Merario sūnūs­Machlis ir Mušis. Machlio sūnūs­Eleazaras ir Kišas. 13O 23 22 13O 23 22 110070 Eleazaras mirė, neturėdamas sūnų, tik dukteris, kurias vedė Kišo sūnūs, jų pusbroliai. 13O 23 23 13O 23 23 110080 Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jerimotas, trys. 13O 23 24 13O 23 24 110090 Šitie buvo Levio palikuonys, vyresnieji savo tėvų namuose, surašyti pavieniui vardais; dvidešimties metų amžiaus ir vyresni, kurie atliko tarnystę Viešpaties namuose. 13O 23 25 13O 23 25 110100 Dovydas sakė: ‘‘Viešpats, Izraelio Dievas, suteikė ramybę savo tautai, kad jie gyventų Jeruzalėje per amžius. 13O 23 26 13O 23 26 110110 Levitams nebereikės nešioti palapinės ir indų, reikalingų tarnavimui šventykloje’‘. 13O 23 27 13O 23 27 110120 Pagal paskutinius Dovydo žodžius levitai, dvidešimties metų amžiaus ir vyresni, buvo suskaičiuoti. 13O 23 28 13O 23 28 110130 Jų tarnavimas buvo padėti aaronitams Viešpaties namų tarnyboje, tvarkyti kiemus ir kambarius, valyti bei prižiūrėti šventyklos reikmenis ir atlikti visus darbus prie Dievo namų; 13O 23 29 13O 23 29 110140 parūpinti padėtinę duoną, miltus valgomajai aukai, neraugintus papločius, keptas ir maišytas su aliejumi aukas, svarsčius bei saikus; 13O 23 30 13O 23 30 110150 kas rytą ir vakarą dėkoti ir šlovinti Viešpatį, 13O 23 31 13O 23 31 110160 aukojant deginamąsias aukas per sabatą, jauną mėnulį ir kitomis šventėmis, kaip buvo nustatyta. 13O 23 32 13O 23 32 110170 Jie turėjo saugoti Susitikimo palapinę, šventyklą ir savo brolius Aarono sūnus, tarnaudami Viešpaties namuose. 13O 24 1 13O 24 1 110180 Toks yra Aarono palikuonių suskirstymas. Aarono sūnūs: Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras. 13O 24 2 13O 24 2 110190 Nadabas ir Abihuvas mirė pirma savo tėvo ir nepaliko sūnų; kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras. 13O 24 3 13O 24 3 110200 Dovydas paskyrė Cadoką iš Eleazaro sūnų ir Ahimelechą iš Itamaro sūnų atlikti tarnystę pakaitomis. 13O 24 4 13O 24 4 110210 Kadangi Eleazaro sūnų buvo daugiau negu Itamaro sūnų, tai juos taip suskirstė, kad iš Eleazaro sūnų buvo šešiolika vyresniųjų savo tėvų namuose, o iš Itamaro­aštuoni. 13O 24 5 13O 24 5 110220 Juos paskirstė mesdami burtą, nes šventyklos vyresniųjų ir vyresniųjų prieš Dievą buvo ir iš Eleazaro sūnų, ir iš Itamaro. 13O 24 6 13O 24 6 110230 Juos surašė raštininkas Netanelio sūnus Šemaja, levitas, prižiūrint Dovydui, kunigaikščiams, kunigui Cadokui, Abjataro sūnui Ahimelechui ir kunigų bei levitų šeimų vyresniesiems. Po vieną burtą metė pakaitomis Eleazaro ir Itamaro šeimos. 13O 24 7 13O 24 7 110240 Dvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedaja, 13O 24 8 13O 24 8 110250 Harimas, Seorimas, 13O 24 9 13O 24 9 110260 Malkija, Mijaminas, 13O 24 10 13O 24 10 110270 Hakocas, Abija, 13O 24 11 13O 24 11 110280 Ješūva, Šechanijas, 13O 24 12 13O 24 12 110290 Eljašibas, Jakimas, 13O 24 13 13O 24 13 110300 Hupa, Ješebabas, 13O 24 14 13O 24 14 110310 Bilga, Imeras, 13O 24 15 13O 24 15 110320 Hezyras, Hapicecas, 13O 24 16 13O 24 16 110330 Petachija, Ezechielis, 13O 24 17 13O 24 17 110340 Jachinas, Gamulas, 13O 24 18 13O 24 18 110350 Delajas ir Maazijas. 13O 24 19 13O 24 19 110360 Tokia tvarka jie įeidavo tarnauti į Viešpaties namus pagal jų tėvo Aarono nuostatus, kaip jam buvo įsakęs Viešpats, Izraelio Dievas. 13O 24 20 13O 24 20 110370 Kiti Levio palikuonys: Amramo­Šubaelis, Šubaelio­Jechdijas. 13O 24 21 13O 24 21 110380 Rehabijo vyriausias sūnus buvo Išija. 13O 24 22 13O 24 22 110390 Iccharų­Šelomotas, Šelomoto­Jahatas. 13O 24 23 13O 24 23 110400 Iš Hebrono­Jerijas, Amarijas, Jahazielis, Jekamamas. 13O 24 24 13O 24 24 110410 Uzielio­Michėjas, Michėjo­ Šamyras. 13O 24 25 13O 24 25 110420 Michėjo brolis­Išija, Išijos sūnus­Zacharijas. 13O 24 26 13O 24 26 110430 Merario sūnūs­Machlis ir Mušis. Jaazijo sūnus­Benas. 13O 24 27 13O 24 27 110440 Merario palikuonys iš jo sūnaus Jaazijo: Benas, Šohamas, Zakūras ir Ibris. 13O 24 28 13O 24 28 110450 Machlio­Eleazaras, kuris neturėjo sūnų. 13O 24 29 13O 24 29 110460 Kišo sūnus­Jerachmeelis. 13O 24 30 13O 24 30 110470 Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jerimotas. Šitie buvo levitų palikuonys. 13O 24 31 13O 24 31 110480 Taip pat burtų keliu jie, tiek šeimos vyriausias, tiek jauniausias, nustatė eilę kaip ir jų broliai aaronitai karaliaus Dovydo, kunigų Cadoko ir Ahimelecho ir levitų šeimų vyresniųjų akivaizdoje. 13O 25 1 13O 25 1 110490 Dovydas su vyresniaisiais paskyrė Asafo, Hemano ir Jedutūno sūnus skambinti psalteriais, arfomis ir cimbolais. Šiam tarnavimui buvo paskirti muzikantai. 13O 25 2 13O 25 2 110500 Asafo palikuonių buvo keturi: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo Asafas, laikydamasis karaliaus nurodymų. 13O 25 3 13O 25 3 110510 Jedutūno palikuonys: Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabija ir Matitijas. Jiems vadovavo jų tėvas Jedutūnas; jie skambino arfomis, garbindami Viešpatį ir dėkodami Jam. 13O 25 4 13O 25 4 110520 Hemano palikuonys: Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis ir Jerimotas, Hananija, Hananis, Elijata, Gidaltis ir Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras, Mahazijotas. 13O 25 5 13O 25 5 110530 Visi jie buvo Hemano, karaliaus regėtojo, sūnūs pagal Dievo žodį, kad išaukštintų jo ragą. Dievas davė Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris. 13O 25 6 13O 25 6 110540 Jie visi, tėvui vadovaujant, giedojo Viešpaties namuose, pritariant cimbolams, arfoms ir psalteriams pagal karaliaus nurodymą Asafui, Jedutūnui ir Hemanui. 13O 25 7 13O 25 7 110550 Jų skaičius kartu su broliais buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni. Jie buvo išmokyti giesmių Viešpačiui ir įgudę. 13O 25 8 13O 25 8 110560 Jie metė burtus dėl tarnavimo tvarkos: kaip mažas, taip ir didelis, kaip mokytojas, taip ir mokinys. 13O 25 9 13O 25 9 110570 Pirmasis burtas teko Juozapui iš Asafo giminės. Antras­Gedalijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 10 13O 25 10 110580 Trečias­Zakūrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 11 13O 25 11 110590 Ketvirtas­Icriui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 12 13O 25 12 110600 Penktas­Netanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 13 13O 25 13 110610 Šeštas­Bukijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 14 13O 25 14 110620 Septintas­Jesarelai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 15 13O 25 15 110630 Aštuntas­Izaijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 16 13O 25 16 110640 Devintas­Matanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 17 13O 25 17 110650 Dešimtas­Šimiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 18 13O 25 18 110660 Vienuoliktas­Azareliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 19 13O 25 19 110670 Dvyliktas­Hašabijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 20 13O 25 20 110680 Tryliktas­Subaeliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 21 13O 25 21 110690 Keturioliktas­Matitijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 22 13O 25 22 110700 Penkioliktas­Jeremotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 23 13O 25 23 110710 Šešioliktas­Hananijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 24 13O 25 24 110720 Septynioliktas­Jošbekašai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 25 13O 25 25 110730 Aštuonioliktas­Hananiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 26 13O 25 26 110740 Devynioliktas­Maločiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 27 13O 25 27 110750 Dvidešimtas­Elijatai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 28 13O 25 28 110760 Dvidešimt pirmas­Hotyrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 29 13O 25 29 110770 Dvidešimt antras­Gidalčiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 30 13O 25 30 110780 Dvidešimt trečias­Mahazijotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 25 31 13O 25 31 110790 Dvidešimt ketvirtas­Romamti Ezerui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. 13O 26 1 13O 26 1 110800 Vartininkų paskirstymas. Korės sūnaus Mešelemijos iš Asafo giminės sūnūs: 13O 26 2 13O 26 2 110810 pirmagimis­Zacharijas, kiti­ Jedijaelis, Zebadijas, Jatnielis, 13O 26 3 13O 26 3 110820 Elamas, Johananas, Eljehoenajas. 13O 26 4 13O 26 4 110830 Obed Edomo sūnūs: pirmagimis­Šemaja, kiti­Jehozabadas, Joachas, Sacharas, Netanelis, 13O 26 5 13O 26 5 110840 Amielis, Isacharas, Peuletajas­ aštuoni, nes Dievas jį laimino. 13O 26 6 13O 26 6 110850 Šemaja turėjo sūnų; jie buvo šeimų vyresnieji, karžygiai. 13O 26 7 13O 26 7 110860 Šemajos sūnūs: Otnis, Refaelis, Jobedas, Elzabadas ir jo broliai Elihuvas ir Semachijas, kurie buvo stiprūs vyrai. 13O 26 8 13O 26 8 110870 Obed Edomo palikuonių su sūnumis ir broliais, tinkančių tarnybai vyrų, iš viso šešiasdešimt du. 13O 26 9 13O 26 9 110880 Mešelemijos šeimos buvo aštuoniolika stiprių vyrų. 13O 26 10 13O 26 10 110890 Merario sūnaus Hosos sūnūs: vyriausias buvo Šimris, nors jis nebuvo pirmagimis, jo tėvas jį paskyrė vyriausiuoju, 13O 26 11 13O 26 11 110900 Hilkijas, Tebalijas ir Zacharijas. Hosos sūnų ir brolių buvo trylika vyrų. 13O 26 12 13O 26 12 110910 Vartininkų vyresnieji pasiskirstė tarnauti prie Viešpaties namų pagal eilę, 13O 26 13 13O 26 13 110920 mesdami burtus kaip mažas, taip ir didelis, pagal savo tėvo namus prie kiekvienų vartų. 13O 26 14 13O 26 14 110930 Rytų vartai teko Šelemijai, šiauriniai­jo sūnui Zacharijui, išmintingam patarėjui. 13O 26 15 13O 26 15 110940 Obed Edomui­pietų vartai, jo sūnums­sandėliai. 13O 26 16 13O 26 16 110950 Šupimui ir Hosai­vakarų ir Šalecheto vartai prie kalvos vieškelio, kur sargybinis prie sargybinio stovėdavo. 13O 26 17 13O 26 17 110960 Rytinėje pusėje buvo šeši levitai, šiaurinėje­keturi, pietinėje­ keturi, o prie sandėlių­po du. 13O 26 18 13O 26 18 110970 Vakarinėje pusėje buvo keturi prie vieškelio, du­prie priestato. 13O 26 19 13O 26 19 110980 Šitie vyrai buvo vartininkų grupių vyresnieji, korachų ir Merario palikuonys. 13O 26 20 13O 26 20 110990 Levitui Ahijai buvo pavesta saugoti šventyklos turtus ir pašvęstus daiktus. 13O 26 21 13O 26 21 111000 Geršono Ladano palikuonis­ Jehielis. 13O 26 22 13O 26 22 111010 Jehielio sūnūs: Zetamas ir jo brolis Joelis; juodu buvo paskirti šventyklos turtų prižiūrėtojais. 13O 26 23 13O 26 23 111020 Iš amramų, iccharų, hebronų, uzielitų buvo 13O 26 24 13O 26 24 111030 Mozės sūnaus Geršomo sūnus Šebuelis, vyriausiasis turtų prižiūrėtojas. 13O 26 25 13O 26 25 111040 Jo brolio Eliezero sūnus­Rehabijas, jo sūnus­Izaijas, jo sūnus­Jehoramas, jo sūnus­Zichris ir jo sūnus­Šelomitas. 13O 26 26 13O 26 26 111050 Šelomitas ir jo broliai buvo paskirti prižiūrėti dovanoms, kurias karalius Dovydas, šeimų vyresnieji, tūkstantininkai, šimtininkai ir kariuomenės vadai buvo paaukoję. 13O 26 27 13O 26 27 111060 Karuose laimėto grobio dalis, paskirta Viešpaties namų reikalams, 13O 26 28 13O 26 28 111070 ir visi turtai, gauti iš regėtojo Samuelio, Kišo sūnaus Sauliaus, Nero sūnaus Abnero ir Cerujos sūnaus Joabo, buvo pavesti Šelomito ir jo brolių priežiūrai. 13O 26 29 13O 26 29 111080 Iccharitas Kenanijas ir jo sūnūs buvo paskirti Izraelyje valdytojais ir teisėjais. 13O 26 30 13O 26 30 111090 Hebronas Hašabijas ir jo giminės, tūkstantis septyni šimtai narsių vyrų, buvo paskirti Jordano vakaruose esantiems izraelitams viršininkais Viešpaties reikalams ir karaliaus tarnybai. 13O 26 31 13O 26 31 111100 Vyriausias tarp hebronų buvo Jerija. Jie buvo suskaityti šeimomis keturiasdešimtaisiais Dovydo valdymo metais. Buvo rasta narsių vyrų, gyvenančių Gileado Jazeryje, 13O 26 32 13O 26 32 111110 du tūkstančiai septyni šimtai. Karalius Dovydas pavedė jiems valdyti rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės visuose Dievo ir karaliaus reikaluose. 13O 27 1 13O 27 1 111120 Šie yra Izraelio šeimų vyresnieji, kariuomenės būrių vadai ir karaliaus valdininkai. Tie būriai keisdavosi kas mėnesį. Kiekviename būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai vyrų. 13O 27 2 13O 27 2 111130 Pirmojo mėnesio būrio vyresnysis­Jašobamas, Zabdielio sūnus. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 3 13O 27 3 111140 Jis buvo iš Pereco vaikų, vyriausiasis iš visų pirmo mėnesio vadų. 13O 27 4 13O 27 4 111150 Antrojo mėnesio būrio vyresnysis­ahoachas Dodajas. Jo būryje vadas buvo ir Miklotas. Iš viso būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 5 13O 27 5 111160 Trečiojo mėnesio kariuomenės vyresnysis­vyriausiojo kunigo Jehojados sūnus Benaja. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 6 13O 27 6 111170 Jis buvo vyriausiasis tarp trisdešimties karžygių. Jo būryje buvo jo sūnus Amizabadas. 13O 27 7 13O 27 7 111180 Ketvirtojo mėnesio­Joabo brolis Asaelis, o po jo­Zebadija, jo sūnus. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 8 13O 27 8 111190 Penktojo mėnesio­izrachas Šamhutas. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 9 13O 27 9 111200 Šeštojo mėnesio­Ikešo sūnus Ira, tekojietis. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 10 13O 27 10 111210 Septintojo mėnesio­efraimas Helecas iš Pelojos. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 11 13O 27 11 111220 Aštuntojo mėnesio­hušietis Sibechajas iš zerachų. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 12 13O 27 12 111230 Devintojo mėnesio­anatotietis Abiezeras iš Benjamino. Jo būryje buo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 13 13O 27 13 111240 Dešimtojo mėnesio­netofietis Mahrajas iš zerachų. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 14 13O 27 14 111250 Vienuoliktojo mėnesio­Benaja iš Piratono, efraimas. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 15 13O 27 15 111260 Dvyliktojo mėnesio­netofietis Heldajas iš Otnielio. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. 13O 27 16 13O 27 16 111270 Izraelio giminių vyresnieji: rubenams­Zichrio sūnus Eliezeras; simeonams­Maakos sūnus Šefatijas; 13O 27 17 13O 27 17 111280 levitams­Kemuelio sūnus Hašabija, aaronitams­Cadokas; 13O 27 18 13O 27 18 111290 Judui­Elihuvas, vienas iš Dovydo brolių; Isacharui­Mykolo sūnus Omris; 13O 27 19 13O 27 19 111300 Zabulonui­Abdijo sūnus Isšmajas; Naftaliui­Azrielio sūnus Jerimotas; 13O 27 20 13O 27 20 111310 efraimams­Azazijo sūnus Ozėjas; pusei Manaso giminės­Pedajo sūnus Joelis; 13O 27 21 13O 27 21 111320 pusei Manaso giminės Gileade­Zacharijo sūnus Idojas; Benjaminui­Abnero sūnus Jaasielis; 13O 27 22 13O 27 22 111330 Danui­Jerohamo sūnus Azarelis. Šitie buvo Izraelio giminių kunigaikščiai. 13O 27 23 13O 27 23 111340 Dovydas neskaičiavo tų, kurie buvo dvidešimties metų ir jaunesni, nes Viešpats buvo pažadėjęs padauginti Izraelį kaip žvaigždes danguje. 13O 27 24 13O 27 24 111350 Cerujos sūnus Joabas buvo pradėjęs skaičiuoti izraelitus, bet nebaigė, nes Izraelis už tai buvo nubaustas. Šis skaičiavimas nepateko į karaliaus Dovydo metraščius. 13O 27 25 13O 27 25 111360 Karaliaus turtus saugojo Adielio sūnus Azmavetas. Tuos gi turtus, kurie buvo miestuose, kaimuose ir bokštuose­Uzijo sūnus Jehonatanas; 13O 27 26 13O 27 26 111370 lauko darbus prižiūrėjo Kelubo sūnus Ezris; 13O 27 27 13O 27 27 111380 vynuogynus­Šimis iš Ramos; vyno atsargas­šefamietis Zabdis; 13O 27 28 13O 27 28 111390 alyvmedžius ir figmedžius, augusius Šefeloje,­gederietis Baal Hananas; aliejaus sandėlius­Joasas; 13O 27 29 13O 27 29 111400 galvijus, kurie ganėsi Šarone,­ šaronietis Šitrajas; galvijus slėniuose­Adlajo sūnus Šafatas; 13O 27 30 13O 27 30 111410 kupranugarius­izmaelitas Obilas; asilus­meronotietis Jechdijas; 13O 27 31 13O 27 31 111420 avis ir ožkas­hagaras Jazizas. Šitie buvo karaliaus Dovydo nuosavybės vyriausieji prižiūrėtojai. 13O 27 32 13O 27 32 111430 Dovydo dėdė Jehonatanas, išmintingas ir raštingas vyras, buvo patarėjas, o Hachmonio sūnus Jehielis mokė karaliaus sūnus. 13O 27 33 13O 27 33 111440 Ahitofelis buvo karaliaus patarėjas, o archas Hušajas buvo karaliaus draugas. 13O 27 34 13O 27 34 111450 Po Ahitofelio buvo Benajos sūnus Jehojada ir Abjataras, o vyriausiasis karaliaus kariuomenės vadas buvo Joabas. 13O 28 1 13O 28 1 111460 Dovydas sušaukė į Jeruzalę visus Izraelio ir giminių kunigaikščius, būrių viršininkus, tūkstantininkus, šimtininkus, karaliaus bei jo sūnų nuosavybės ir gyvulių vyriausiuosius prievaizdus, rūmų valdininkus, narsius vyrus ir karžygius. 13O 28 2 13O 28 2 111470 Karalius atsistojęs tarė: ‘‘Paklausykite, mano broliai, mano tauta. Aš norėjau statyti namus Viešpaties Sandoros skryniai, pakojį mūsų Dievui ir buvau pasiruošęs statybai, 13O 28 3 13O 28 3 111480 bet Dievas man tarė: ‘Tu nestatysi namų mano vardui, nes tu esi karys ir praliejai kraują’. 13O 28 4 13O 28 4 111490 Tačiau Viešpats, Izraelio Dievas, pasirinko mane iš visų mano tėvo namų, kad būčiau karalius viso Izraelio. Jis išrinko iš Judo giminės mano tėvo namus ir iš mano tėvo sūnų mane panorėjo paskirti viso Izraelio karaliumi. 13O 28 5 13O 28 5 111500 Viešpats davė man daug sūnų ir iš visų Jis pasirinko Saliamoną, kad jis sėdėtų Viešpaties karalystės soste ir valdytų Izraelį. 13O 28 6 13O 28 6 111510 Jis man pasakė: ‘Tavo sūnus Saliamonas pastatys mano namus ir mano kiemus; Aš jį išsirinkau savo sūnumi ir Aš būsiu jam tėvas. 13O 28 7 13O 28 7 111520 Be to, Aš įtvirtinsiu jo karalystę per amžius, jei jis vykdys mano įsakymus ir nurodymus kaip iki šiolei’. 13O 28 8 13O 28 8 111530 Taigi dabar viso Izraelio ir mūsų Dievo akivaizdoje jums sakau: klausykite ir vykdykite visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, kad gyventumėte šioje geroje žemėje ir ji liktų jūsų vaikams per amžius. 13O 28 9 13O 28 9 111540 O tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir Jam tarnauk tobula širdimi ir su tikru noru, nes Viešpats ištiria visų širdis ir siekius. Jei Jo ieškosi, rasi Jį, o jei Jį paliksi, Jis atmes tave amžiams. 13O 28 10 13O 28 10 111550 Dabar įsidėmėk! Viešpats tave išsirinko, kad pastatytum namus šventyklai. Būk stiprus ir daryk tai’‘. 13O 28 11 13O 28 11 111560 Dovydas davė savo sūnui Saliamonui šventyklos planą: prieangių, pastatų, sandėlių, aukštutinių ir vidinių patalpų ir Švenčiausiosios; 13O 28 12 13O 28 12 111570 taip pat ir kitus brėžinius, kurie buvo jo širdyje: Viešpaties namų kiemo, visų aplinkui esančių patalpų, Dievo namų turtų saugyklos ir pašvęstų daiktų saugyklos, 13O 28 13 13O 28 13 111580 patalpų kunigų bei levitų padaliniams ir įvairiems šventyklos darbams, ir visų Viešpaties namų tarnystės indų. 13O 28 14 13O 28 14 111590 Jis davė Saliamonui aukso ir sidabro auksiniams ir sidabriniams indams nulieti, nustatydamas atskirų indų svorį: 13O 28 15 13O 28 15 111600 auksinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį, taip pat sidabrinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį pagal jų paskirtį. 13O 28 16 13O 28 16 111610 Taip pat davė aukso padėtinės duonos stalams iš aukso ir sidabro sidabriniams stalams, 13O 28 17 13O 28 17 111620 gryno aukso šakutėms, puodams, taurėms ir auksiniams dubenims, kiekvienam pagal svorį, sidabriniams dubenims, kiekvienam sidabro pagal svorį; 13O 28 18 13O 28 18 111630 smilkomajam aukurui gryniausio aukso pagal svorį ir cherubams, kurie laikė išskleidę sparnus ir dengė Viešpaties Sandoros skrynią. 13O 28 19 13O 28 19 111640 Visa tai buvo užrašyta pagal Viešpaties duotą apreiškimą, kaip Jis nurodė atlikti darbus. 13O 28 20 13O 28 20 111650 Dovydas tarė savo sūnui Saliamonui: ‘‘Būk stiprus ir drąsus bei imkis darbo! Nebijok ir nenusigąsk, nes Viešpats Dievas, mano Dievas, bus su tavimi. Jis nepaliks tavęs, kol baigsi visus Viešpaties namų statybos darbus. 13O 28 21 13O 28 21 111660 Kunigai ir levitai yra pasiruošę bet kokiai Dievo namų tarnystei; kiekviename darbe tau padės patyrę meistrai ir visa tauta bei kunigaikščiai vykdys tavo įsakymus’‘. 13O 29 1 13O 29 1 111670 Karalius Dovydas tarė izraelitams: ‘‘Mano sūnus Saliamonas, kurį Dievas išsirinko, dar jaunas ir nepatyręs, o darbas­didelis, nes rūmai ne žmogui, bet Viešpačiui Dievui. 13O 29 2 13O 29 2 111680 Iš visų jėgų paruošiau aukso Dievo namų auksiniams reikmenims, sidabro­sidabriniams, vario­variniams, geležies­geležiniams, medžio­mediniams; taip pat onikso ir spalvotų akmenų mozaikai, įvairių brangių akmenų ir gausybę marmuro. 13O 29 3 13O 29 3 111690 Be to, Dievo namams aš pridedu iš savo nuosavybės aukso ir sidabro: 13O 29 4 13O 29 4 111700 tris tūkstančius talentų Ofyro aukso, septynis tūkstančius talentų valyto sidabro sienoms aptraukti, 13O 29 5 13O 29 5 111710 aukso auksiniams ir sidabro sidabriniams dirbiniams, kuriuos padarys meistrai. Kas iš jūsų šiandien laisva valia norėtų aukoti Viešpačiui?’‘ 13O 29 6 13O 29 6 111720 Izraelio giminių ir šeimų vadai, tūkstantininkai, šimtininkai bei karaliaus darbų vyriausieji prievaizdai aukojo dosniai 13O 29 7 13O 29 7 111730 ir davė Dievo namų statybai penkis tūkstančius talentų aukso ir dešimt tūkstančių auksinių monetų; dešimt tūkstančių talentų sidabro, aštuoniolika tūkstančių talentų vario ir šimtą tūkstančių talentų geležies. 13O 29 8 13O 29 8 111740 Kas turėjo brangių akmenų, atidavė juos Viešpaties namų iždui, geršono Jehielio globon. 13O 29 9 13O 29 9 111750 Tauta džiaugėsi, nes jie aukojo Viešpačiui dosniai ir tobula širdimi, ir karalius Dovydas tuo taip pat labai džiaugėsi. 13O 29 10 13O 29 10 111760 Dovydas garbino Viešpatį susirinkusiųjų akivaizdoje ir tarė: ‘‘Garbė Tau per amžius, Viešpatie, mūsų tėvo Izraelio Dieve! 13O 29 11 13O 29 11 111770 Tavo, Viešpatie, yra didybė ir galybė, ir pergalė, ir šlovė, ir išaukštinimas, nes Tau priklauso visa danguje ir žemėje. Viešpatie, Tavo yra karalystė ir Tu esi valdovas virš visko. 13O 29 12 13O 29 12 111780 Iš Tavęs ateina turtai ir garbė, Tu viskam karaliauji. Tavo rankoje yra jėga ir galybė, Tu gali išaukštinti ir suteikti stiprybės. 13O 29 13 13O 29 13 111790 Mūsų Dieve, mes dėkojame Tau ir giriame Tavo šlovingą vardą. 13O 29 14 13O 29 14 111800 Kas esu aš ir kas mano tauta, kad mes galėtume taip dosniai aukoti Tau? Juk iš Tavęs ateina viskas, o mes tik atiduodame, ką gavome iš Tavęs. 13O 29 15 13O 29 15 111810 Mes esame svetimi ir ateiviai Tavo akivaizdoje, kaip buvo ir mūsų tėvai. Mūsų dienos žemėje kaip šešėlis ir nė vienas nepasiliekame. 13O 29 16 13O 29 16 111820 Viešpatie, mūsų Dieve, visa, ką mes šiandien aukojame Tavo namams, Tavo šventajam vardui, ateina iš Tavęs ir yra Tavo! 13O 29 17 13O 29 17 111830 Mano Dieve, žinau, kad Tu ištiri žmonių širdis ir mėgsti nuoširdumą. Aš visa tai paaukojau iš tyros širdies ir matau, kad čia esanti tauta aukoja Tau su džiaugsmu ir noriai. 13O 29 18 13O 29 18 111840 Viešpatie, mūsų tėvų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dieve, išlaikyk savo tautos širdžių nusistatymą tokį, koks jis šiandien, kad jie liktų Tau ištikimi. 13O 29 19 13O 29 19 111850 O mano sūnui Saliamonui duok tobulą širdį, kad jis laikytųsi Tavo įsakymų, nuostatų bei paliepimų ir pastatytų šventyklą, kuriai paruošiau reikalingų medžiagų’‘. 13O 29 20 13O 29 20 111860 Tuomet Dovydas tarė susirinkusiems: ‘‘Garbinkite Viešpatį, savo Dievą’‘. Susirinkusieji parpuolė ant žemės prieš Viešpatį bei karalių ir garbino Viešpatį, savo tėvų Dievą. 13O 29 21 13O 29 21 111870 Kitą dieną jie aukojo Viešpačiui deginamąsias aukas: tūkstantį jaučių, tūkstantį avinų, tūkstantį ėriukų su priklausančiomis geriamosiomis ir padėkos aukomis, kad maisto užtektų visiems izraelitams. 13O 29 22 13O 29 22 111880 Tą dieną jie valgė ir gėrė Viešpaties akivaizdoje su pakilia nuotaika ir antrą kartą paskelbė karaliumi Dovydo sūnų Saliamoną; jie patepė jį kunigaikščiu Viešpačiui, o Cadoką­kunigu. 13O 29 23 13O 29 23 111890 Saliamonas atsisėdo Viešpaties soste kaip karalius savo tėvo Dovydo vieton; jam sekėsi, ir visas Izraelis jo klausė. 13O 29 24 13O 29 24 111900 Visi kunigaikščiai, karžygiai ir visi karaliaus Dovydo sūnūs pakluso karaliui Saliamonui. 13O 29 25 13O 29 25 111910 Viešpats padarė Saliamoną labai didį viso Izraelio akyse ir jam suteikė tokią karališką didybę, kokios neturėjo joks Izraelio karalius iki jo. 13O 29 26 13O 29 26 111920 Taip Jesės sūnus Dovydas karaliavo Izraeliui. 13O 29 27 13O 29 27 111930 Jis karaliavo Izraeliui keturiasdešimt metų; Hebrone jis karaliavo septynerius metus, o Jeruzalėje­trisdešimt trejus metus. 13O 29 28 13O 29 28 111940 Jis mirė sulaukęs žilos senatvės, turtingas ir gerbiamas; jo sūnus Saliamonas užėmė jo vietą. 13O 29 29 13O 29 29 111950 Karaliaus Dovydo darbai nuo pradžios iki galo yra užrašyti regėtojo Samuelio, pranašo Natano ir regėtojo Gado knygose. 13O 29 30 13O 29 30 111960 Ten aprašyta jo viešpatavimas, galybė ir visa, kas atsitiko jam ir Izraeliui bei kitoms karalystėms. 14O 1 1 14O 1 1 111970 Dovydo sūnus Saliamonas įsitvirtino karalystėje, o Viešpats, jo Dievas, buvo su juo ir labai išaukštino jį. 14O 1 2 14O 1 2 111980 Saliamonas kalbėjo visam Izraeliui: tūkstantininkams, šimtininkams, teisėjams, visiems Izraelio valdytojams ir šeimų vyresniesiems. 14O 1 3 14O 1 3 111990 Ir Saliamonas su visais izraelitais ėjo į Gibeono aukštumą, kur buvo Dievo Susitikimo palapinė, Viešpaties tarno Mozės padaryta dykumoje. 14O 1 4 14O 1 4 112000 Bet Dievo skrynią Dovydas buvo atgabenęs iš Kirjat Jearimo į vietą, kurią jis paruošė Jeruzalėje, pastatęs jai ten palapinę. 14O 1 5 14O 1 5 112010 Be to, varinis aukuras, kurį padirbo Hūro sūnaus Ūrio sūnus Becalelis, buvo ten prie Viešpaties palapinės; Saliamonas ir izraelitai susirinko toje vietoje. 14O 1 6 14O 1 6 112020 Saliamonas aukojo tūkstantį deginamųjų aukų ant varinio aukuro prie Susitikimo palapinės, Viešpaties akivaizdoje. 14O 1 7 14O 1 7 112030 Tą pačią naktį Dievas pasirodė Saliamonui ir jam tarė: ‘‘Prašyk, ką Aš galėčiau duoti’‘. 14O 1 8 14O 1 8 112040 Saliamonas atsakė Dievui: ‘‘Tu parodei mano tėvui Dovydui didelį gailestingumą ir mane padarei karaliumi jo vietoje. 14O 1 9 14O 1 9 112050 Viešpatie Dieve, įtvirtink savo pažadą, kurį davei mano tėvui Dovydui. Nes Tu padarei mane karaliumi žmonių, kurių yra kaip žemės dulkių. 14O 1 10 14O 1 10 112060 Duok man išminties ir pažinimo, kad galėčiau įeiti ir išeiti prieš šitą tautą. Kas galėtų teisti šią Tavo tautą, kuri yra tokia didelė?’‘ 14O 1 11 14O 1 11 112070 Dievas atsakė Saliamonui: ‘‘Kadangi tai buvo tavo širdyje ir tu neprašei turtų, garbės ar savo priešų gyvybės ir net ilgo amžiaus, bet prašei išminties ir pažinimo, kad galėtum teisti mano tautą, kurios karaliumi tave padariau, 14O 1 12 14O 1 12 112080 tai tau yra suteikta išmintis ir pažinimas. Ir Aš duosiu tau turtų bei garbės, kokių neturėjo joks karalius iki tavęs ir neturės po tavęs’‘. 14O 1 13 14O 1 13 112090 Saliamonas sugrįžo nuo Gibeono aukštumos, nuo Susitikimo palapinės į Jeruzalę ir karaliavo Izraelyje. 14O 1 14 14O 1 14 112100 Saliamonas turėjo tūkstantį keturis šimtus kovos vežimų ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis paskirstė kovos vežimams skirtuose miestuose ir Jeruzalėje. 14O 1 15 14O 1 15 112110 Karalius padarė, kad sidabro ir aukso Jeruzalėje buvo kaip akmenų, o kedro medžių buvo kaip figmedžių, kurių gausiai auga slėniuose. 14O 1 16 14O 1 16 112120 Saliamonas parsigabendavo žirgų iš Egipto ir Kevės; karaliaus pirkliai pirkdavo juos Kevėje už pinigus. 14O 1 17 14O 1 17 112130 Iš Egipto pirkdavo kovos vežimą už šešis šimtus šekelių sidabro, o žirgą­už šimtą penkiasdešimt. Taip pat jie pristatydavo žirgus visiems hetitų ir Sirijos karaliams. 14O 2 1 14O 2 1 112140 Saliamonas užsimojo statyti namus Viešpaties vardui ir karališkus namus sau. 14O 2 2 14O 2 2 112150 Jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių vyrų nešikais ir aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose, o jų prižiūrėtojais­tris tūkstančius šešis šimtus. 14O 2 3 14O 2 3 112160 Saliamonas siuntė pas Tyro karalių Hiramą, sakydamas: ‘‘Kaip tu siuntei kedrų mano tėvui Dovydui, kai jis statėsi namus, taip daryk ir man. 14O 2 4 14O 2 4 112170 Aš statau namus Viešpaties, savo Dievo, vardui, kurie bus pašvęsti Jam. Ten bus smilkomi kvapnūs smilkalai Jo akivaizdoje, nuolat laikoma padėtinė duona, aukojamos deginamosios aukos kas rytą ir vakarą, taip pat sabatais, per jauną mėnulį ir mūsų Viešpaties šventėmis; taip įsakyta Izraeliui daryti per amžius. 14O 2 5 14O 2 5 112180 Namai, kuriuos aš statau, bus dideli, nes mūsų Dievas didesnis už visus dievus. 14O 2 6 14O 2 6 112190 Kas galėtų Jam pastatyti tinkamus namus? Dangus ir dangų dangūs negali Jo sutalpinti. Tai kas aš esu, kad statyčiau Jam namus? Tebūna jie bent vieta aukoms deginti Jo akivaizdoje. 14O 2 7 14O 2 7 112200 Atsiųsk man vyrą, kuris būtų įgudęs daryti iš aukso, sidabro, vario, geležies, raudono, mėlyno ir violetinio audeklo, be to, mokantį atlikti raižymo darbus. Jis dirbs kartu su mano amatininkais iš Judo ir Jeruzalės, kuriuos paruošė mano tėvas Dovydas. 14O 2 8 14O 2 8 112210 Atsiųsk man taip pat Libano kedrų, kiparisų ir kadagio medžių. Aš žinau, kad tavo tarnai moka kirsti medžius Libane. Mano tarnai atvyks ir dirbs kartu su tavo tarnais, 14O 2 9 14O 2 9 112220 kad paruoštų man daugybę rąstų, nes namai, kuriuos rengiuosi statyti, bus dideli ir nuostabūs. 14O 2 10 14O 2 10 112230 Aš aprūpinsiu tavo medžių kirtėjus maistu, duosiu dvidešimt tūkstančių homerų maltų kviečių, dvidešimt tūkstančių homerų miežių, dvidešimt tūkstančių batų vyno ir dvidešimt tūkstančių batų aliejaus’‘. 14O 2 11 14O 2 11 112240 Tyro karalius Hiramas atsakė Saliamonui laišku: ‘‘Kadangi Viešpats myli savo tautą, Jis tave padarė jos karaliumi. 14O 2 12 14O 2 12 112250 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris sukūrė dangų ir žemę, kad davė karaliui Dovydui išmintingą sūnų, apdovanotą sumanumu ir protu, kuris rengiasi statyti namus Viešpačiui ir karališkus namus sau. 14O 2 13 14O 2 13 112260 Aš siunčiu įgudusį, išmintingą vyrą Hiramą, 14O 2 14 14O 2 14 112270 sūnų moters iš Dano dukterų, kurio tėvas yra vyras iš Tyro, mokantį gaminti įvairius daiktus iš aukso, sidabro, vario, geležies, akmens, medžio, raudono, mėlyno ir violetinio audeklo bei plonos drobės; mokantį raižyti įvairius raižinius ir daryti kiekvieną darbą, kurie jam pavedami. Jis galės dirbti kartu su tavo amatininkais, su mano valdovo, tavo tėvo Dovydo, amatininkais. 14O 2 15 14O 2 15 112280 Kviečių, miežių, aliejaus ir vyno, kuriuos pažadėjo mano valdovas, tegul atsiunčia savo tarnams. 14O 2 16 14O 2 16 112290 Mes prikirsime medžių Libane, kiek tau reikės, ir, surišę į sielius, nuplukdysime jūra į Jopę, iš kur galėsi juos parsigabenti į Jeruzalę’‘. 14O 2 17 14O 2 17 112300 Saliamonas suskaičiavo visus svetimšalius, gyvenančius Izraelio krašte, kaip buvo padaręs jo tėvas Dovydas. Jų buvo šimtas penkiasdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai. 14O 2 18 14O 2 18 112310 Iš jų jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių nešikais, aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose ir tris tūkstančius šešis šimtus darbo prižiūrėtojais. 14O 3 1 14O 3 1 112320 Saliamonas pradėjo statyti Viešpaties namus Jeruzalėje ant Morijos kalno, kur Viešpats pasirodė jo tėvui Dovydui, vietoje, kurią Dovydas paruošė jebusiečio Ornano klojime. 14O 3 2 14O 3 2 112330 Saliamonas pradėjo juos statyti ketvirtųjų savo karaliavimo metų antrojo mėnesio antrąją dieną. 14O 3 3 14O 3 3 112340 Dievo namų, kuriuos Saliamonas ruošėsi statyti, dydis buvo šešiasdešimt uolekčių ilgio senuoju mastu ir dvidešimt uolekčių pločio. 14O 3 4 14O 3 4 112350 Priešakinio prieangio ilgis buvo lygus pastato pločiui­dvidešimt uolekčių, o jo aukštis buvo šimtas dvidešimt uolekčių. Jis aptraukė jį iš vidaus grynu auksu. 14O 3 5 14O 3 5 112360 Pagrindinį pastatą jis iškalė kipariso lentomis, aptraukė jas grynu auksu ir išraižė ant jų palmes bei grandinėles. 14O 3 6 14O 3 6 112370 Sienos buvo papuoštos brangakmeniais ir Parvaimo auksu. 14O 3 7 14O 3 7 112380 Namų sijas, slenksčius, sienas ir duris aptraukė auksu ir ant sienų išraižė cherubus. 14O 3 8 14O 3 8 112390 Jis padarė Šventų švenčiausiąją, kuri buvo dvidešimties uolekčių ilgio pagal namo plotį ir dvidešimties uolekčių pločio, visas jos vidus buvo aptrauktas grynu auksu, sveriančiu šešis šimtus talentų. 14O 3 9 14O 3 9 112400 Vinys svėrė penkiasdešimt šekelių aukso. Viršutinius kambarius jis taip pat aptraukė auksu. 14O 3 10 14O 3 10 112410 Švenčiausioje padarė du cherubus ir aptraukė juos auksu. 14O 3 11 14O 3 11 112420 Cherubų sparnai buvo dvidešimties uolekčių ilgio: vienas penkių uolekčių ilgio sparnas siekė sieną, kitas penkių uolekčių ilgio sparnas lietė kito cherubo sparną. 14O 3 12 14O 3 12 112430 Antro cherubo penkių uolekčių ilgio sparnas siekė priešingą sieną, o kitas jo penkių uolekčių ilgio sparnas lietė pirmojo cherubo sparną. 14O 3 13 14O 3 13 112440 Cherubų ištiesti sparnai buvo dvidešimties uolekčių ilgio. Jie stovėjo ant kojų, o jų veidai buvo nukreipti į šventyklos vidų. 14O 3 14 14O 3 14 112450 Jis padarė uždangą iš raudonų, mėlynų, violetinių ir plonų lininių siūlų ir ant jos išsiuvinėjo cherubus. 14O 3 15 14O 3 15 112460 Šventyklos priekyje jis padarė dvi kolonas, kiekvieną trisdešimt penkių uolekčių aukščio, o kapiteliai ant jų viršaus buvo penkių uolekčių. 14O 3 16 14O 3 16 112470 Jis padarė ir grandinėles kaip Švenčiausioje ir pritvirtino kolonų viršuje. Ant kiekvienos grandinėlės buvo po šimtą granato vaisių. 14O 3 17 14O 3 17 112480 Kolonos stovėjo šventyklos priekyje, viena­dešinėje, o antra­kairėje; dešiniąją pavadino Jachinu, o kairiąją Boazu. 14O 4 1 14O 4 1 112490 Be to, jis padarė varinį aukurą dvidešimties uolekčių ilgio, dvidešimties uolekčių pločio ir dešimties uolekčių aukščio. 14O 4 2 14O 4 2 112500 Ir nuliejo baseiną dešimties uolekčių skersmens nuo briaunos iki briaunos ir penkių uolekčių aukščio. Jo apimtis buvo trisdešimt uolekčių. 14O 4 3 14O 4 3 112510 Dvi eilės jaučių pavidalų buvo aplinkui jį po dešimt kiekvienoje uolektyje, nulietų išvien su baseinu. 14O 4 4 14O 4 4 112520 Jis stovėjo ant dvylikos jaučių. Trys buvo atsigręžę į šiaurę, trys į vakarus, trys į pietus ir trys į rytus. Baseinas buvo jų viršuje ir jų užpakalinės dalys buvo po baseinu. 14O 4 5 14O 4 5 112530 Jo storis buvo per plaštaką, briauna buvo kaip taurės briauna, kaip lelijos žiedas; jame tilpo trys tūkstančiai batų vandens. 14O 4 6 14O 4 6 112540 Jis padarė ir dešimt praustuvių, kurios buvo pastatytos po penkias dešinėje ir kairėje pusėje. Jose buvo plaunama tai, ką aukodavo deginamajai aukai; o baseine prausdavosi kunigai. 14O 4 7 14O 4 7 112550 Jis padarė dešimt auksinių žvakidžių pagal duotus nurodymus ir pastatė šventykloje, penkias kairėje ir penkias dešinėje. 14O 4 8 14O 4 8 112560 Ir dešimt stalų padarė ir pastatė taip pat po penkis vienoje ir kitoje pusėje. Taip pat padarė šimtą auksinių taurių. 14O 4 9 14O 4 9 112570 Taip pat padarė kiemą kunigams ir didįjį kiemą; jų vartai buvo variniai. 14O 4 10 14O 4 10 112580 Baseiną pastatė dešinėje, pietryčių pusėje. 14O 4 11 14O 4 11 112590 Hiramas dar padirbo puodus, semtuvėlius ir dubenis. Ir Hiramas baigė darbą, kurį turėjo padaryti karaliui Saliamonui dėl Dievo namų: 14O 4 12 14O 4 12 112600 dvi kolonas, du kapitelius ant kolonų viršaus, du tinklus apdengti abiems kapiteliams, kurie buvo ant kolonų, 14O 4 13 14O 4 13 112610 taip pat keturis šimtus granato vaisių abiems tinklams, po dvi eiles granato vaisių kiekvienam tinklui, dengiančiam kapitelius, 14O 4 14 14O 4 14 112620 stovus ir praustuves ant stovų, 14O 4 15 14O 4 15 112630 baseiną ir dvylika jaučių, ant kurių jis stovėjo, 14O 4 16 14O 4 16 112640 puodus, semtuvėlius, šakutes. Visus reikmenis Hiramas padirbo karaliui Saliamonui dėl Viešpaties namų iš tikro vario. 14O 4 17 14O 4 17 112650 Karalius juos nuliejo Jordano lygumoje, molingoje žemėje tarp Sukoto ir Ceredos. 14O 4 18 14O 4 18 112660 Saliamonas padarė tiek daug daiktų, kad nebuvo įmanoma apskaičiuoti vario svorio. 14O 4 19 14O 4 19 112670 Saliamonas padarė Dievo namams visus reikmenis: auksinį aukurą, stalus padėtinei duonai, 14O 4 20 14O 4 20 112680 žvakides su lempomis iš gryno aukso, 14O 4 21 14O 4 21 112690 gėles, lempas ir žnyples iš gryno aukso, 14O 4 22 14O 4 22 112700 šakutes, samčius, dubenis ir smilkytuvus­visa iš gryno aukso. Šventyklos vidinės durys į Švenčiausiąją ir durys į šventyklą buvo padarytos iš aukso. 14O 5 1 14O 5 1 112710 Taip buvo pabaigti visi darbai, kuriuos Saliamonas padarė dėl Viešpaties namų, ir Saliamonas atgabeno tai, ką jo tėvas Dovydas buvo pašventinęs: auksą, sidabrą bei indus, ir sudėjo Dievo namų sandėliuose. 14O 5 2 14O 5 2 112720 Saliamonas sušaukė Izraelio vyresniuosius, giminių vadus ir izraelitų šeimų galvas į Jeruzalę, kad atgabentų Viešpaties Sandoros skrynią iš Dovydo miesto, Siono. 14O 5 3 14O 5 3 112730 Todėl visi Izraelio vyrai susirinko pas karalių į šventę, kuri vyko septintąjį mėnesį. 14O 5 4 14O 5 4 112740 Atėjo visi Izraelio vyresnieji, ir levitai paėmė skrynią. 14O 5 5 14O 5 5 112750 Jie nešė skrynią, Susitikimo palapinę ir visus šventus indus, kurie buvo palapinėje, kunigai ir levitai nešė juos. 14O 5 6 14O 5 6 112760 Karalius Saliamonas ir visas Izraelis, susirinkęs pas jį priešais Sandoros skrynią, aukojo tiek avių ir galvijų, kad jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti. 14O 5 7 14O 5 7 112770 Kunigai įnešė Viešpaties Sandoros skrynią į Šventų švenčiausiąją po cherubų sparnais. 14O 5 8 14O 5 8 112780 Cherubų sparnai buvo išskleisti virš skrynios ir dengė ją bei kartis. 14O 5 9 14O 5 9 112790 Kartys buvo tokios ilgos, kad jų galai buvo matomi priešais Švenčiausiąją, tačiau iš lauko jų nesimatė. Taip ten yra iki šios dienos. 14O 5 10 14O 5 10 112800 Skrynioje buvo tik dvi plokštės, kurias Mozė įdėjo Horebe, kai Viešpats padarė sandorą su izraelitais, jiems išėjus iš Egipto. 14O 5 11 14O 5 11 112810 Kunigams išėjus iš šventyklos, nes visi ten buvę kunigai buvo pasišventinę, nepaisant jų tarnavimo eilės, 14O 5 12 14O 5 12 112820 levitai giesmininkai Asafas, Hemanas, Jedutūnas, jų sūnūs ir broliai, vilkėdami plonos drobės rūbus, su cimbolais, psalteriais ir arfomis stovėjo į rytus nuo aukuro ir prie jų šimtas dvidešimt kunigų su trimitais. 14O 5 13 14O 5 13 112830 Trimitininkai ir giedotojai buvo kaip vienas, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui vienu balsu. Kai jie pakėlė savo balsus su trimitais, cimbolais ir kitais muzikos instrumentais, šlovindami Viešpatį ir sakydami: ‘‘Jis yra geras ir Jo gailestingumas amžinas’‘, debesis pripildė Viešpaties namus 14O 5 14 14O 5 14 112840 taip, kad kunigai negalėjo tarnauti dėl debesies, nes Viešpaties šlovė pripildė Dievo namus. 14O 6 1 14O 6 1 112850 Tuomet Saliamonas tarė: ‘‘Viešpats kalbėjo, kad nori gyventi tirštoje tamsoje. 14O 6 2 14O 6 2 112860 Bet aš pastačiau Tau namus, vietą, kur Tu gyventum per amžius’‘. 14O 6 3 14O 6 3 112870 Karalius atsisukęs palaimino visus susirinkusius izraelitus, o visi izraelitai tuo metu stovėjo. 14O 6 4 14O 6 4 112880 Jis sakė: ‘‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris įvykdė, ką pažadėjo mano tėvui Dovydui, sakydamas: 14O 6 5 14O 6 5 112890 ‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą iš Egipto, neišsirinkau kito miesto tarp visų Izraelio giminių statyti namams, kur būtų mano vardas, ir jokio kito vyro, kuris būtų mano tautos Izraelio valdovu, 14O 6 6 14O 6 6 112900 bet Aš išsirinkau Jeruzalę, kad mano vardas būtų joje, ir Dovydą, kad valdytų mano tautą Izraelį’. 14O 6 7 14O 6 7 112910 Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui, 14O 6 8 14O 6 8 112920 tačiau Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui, 14O 6 9 14O 6 9 112930 tačiau ne tu juos pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims, pastatys namus mano vardui’. 14O 6 10 14O 6 10 112940 Viešpats išpildė savo žodį, kurį kalbėjo. Aš užėmiau savo tėvo Dovydo vietą ir atsisėdau Izraelio soste, kaip Viešpats žadėjo, ir pastačiau namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui. 14O 6 11 14O 6 11 112950 Ten padėjau Sandoros skrynią, kurioje yra Viešpaties Sandora, padaryta su izraelitais’‘. 14O 6 12 14O 6 12 112960 Saliamonas atsistojo priešais Viešpaties aukurą Izraelio akivaizdoje ir iškėlė rankas. 14O 6 13 14O 6 13 112970 Saliamonas buvo padirbdinęs varinį paaukštinimą, penkių uolekčių ilgio bei tiek pat uolekčių pločio ir trijų uolekčių aukščio ir jį pastatęs kiemo viduryje. Užlipęs ant jo, jis atsiklaupė izraelitų akivaizdoje ir, iškėlęs rankas, 14O 6 14 14O 6 14 112980 sakė: ‘‘Viešpatie, Izraelio Dieve, nei danguje, nei žemėje nėra dievo, kuris būtų lygus Tau, kuris laikytųsi sandoros ir būtų gailestingas savo tarnams, kurie visa širdimi pasitiki Tavimi. 14O 6 15 14O 6 15 112990 Tu ištesėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, duotą pažadą. Tu kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo rankomis šiandien. 14O 6 16 14O 6 16 113000 Dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk tai, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, sakydamas: ‘Tu nepritrūksi vyro Izraelio soste mano akivaizdoje, jei tavo sūnūs vaikščios pagal mano įstatymą, kaip tu vaikščiojai’. 14O 6 17 14O 6 17 113010 Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk savo pažadą, kurį davei savo tarnui Dovydui. 14O 6 18 14O 6 18 113020 Bet argi Dievas iš tiesų gyvens su žmonėmis žemėje? Dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, tuo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau. 14O 6 19 14O 6 19 113030 Atsižvelk į savo tarno maldą ir prašymą, Viešpatie, mano Dieve, išklausyk šauksmą ir maldą, kuria Tavo tarnas meldžiasi Tavo akivaizdoje. 14O 6 20 14O 6 20 113040 Dieną ir naktį tebūna atviros Tavo akys tiems namams ir tai vietai, apie kurią sakei, kad joje bus Tavo vardas. Išklausyk savo tarno maldą, kai jis melsis šioje vietoje. 14O 6 21 14O 6 21 113050 Išgirsk savo tarno ir savo tautos maldavimus, kai jie melsis šitoje vietoje. Išgirsk danguje, kur Tu gyveni, ir atleisk. 14O 6 22 14O 6 22 113060 Jei kas nusidės savo artimui ir ateis į šituos namus prie Tavo aukuro prisiekti, 14O 6 23 14O 6 23 113070 išgirsk danguje ir teisk savo tarnus: nubausk kaltąjį pagal jo nusikaltimą ir išteisink teisųjį, atlygindamas jam pagal jo teisumą. 14O 6 24 14O 6 24 113080 Jei Tavo tauta Izraelis bus nugalėta priešų dėl to, kad jie Tau nusikalto, ir jei jie atgailaus, išpažins Tavo vardą, melsis ir maldaus Tavęs šiuose namuose, 14O 6 25 14O 6 25 113090 tai išgirsk danguje, atleisk savo tautai Izraeliui nuodėmę ir sugrąžink juos į žemę, kurią davei jiems ir jų tėvams. 14O 6 26 14O 6 26 113100 Jei dangus bus uždarytas ir nebus lietaus dėl to, kad jie Tau nusidėjo, ir jei jie melsis šitoje vietoje, išpažins Tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, už kurią juos baudi, 14O 6 27 14O 6 27 113110 išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų, Izraelio tautos, nuodėmę; pamokyk juos eiti geru keliu ir duok lietaus kraštui, kurį davei jiems paveldėti. 14O 6 28 14O 6 28 113120 Jei badas siaus krašte, kils maras, jei sausra, pelėsiai ir skėriai naikins derlių, jei priešai apsups žmones miestuose, užeis vargai ir ligos 14O 6 29 14O 6 29 113130 ir jei atskiras žmogus ar visa tauta, pajutę vargą, melsis ištiesę rankas šitų namų link, 14O 6 30 14O 6 30 113140 išgirsk danguje, atleisk jiems ir atlygink kiekvienam pagal jo kelius, kaip Tu matai jo širdyje, nes tik Tu pažįsti kiekvieno žmogaus širdį, 14O 6 31 14O 6 31 113150 kad jie Tavęs bijotų ir vaikščiotų Tavo keliais, kol gyvens žemėje, kurią davei mūsų tėvams. 14O 6 32 14O 6 32 113160 Jei svetimšalis, neizraelitas, ateis iš tolimo krašto dėl Tavo didingo vardo, Tavo galingos ir ištiestos rankos ir jei jis atėjęs melsis šiuose namuose, 14O 6 33 14O 6 33 113170 išgirsk jį danguje ir įvykdyk, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą ir bijotų Tavęs kaip Tavo tauta Izraelis, ir patirtų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami Tavo vardu. 14O 6 34 14O 6 34 113180 Jei Tavo tauta išeis kariauti su priešais, kur Tu juos pasiųsi, ir melsis atsigręžę į šį miestą, kurį Tu išsirinkai, ir šituos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui, 14O 6 35 14O 6 35 113190 išgirsk danguje jų maldą ir prašymą ir apgink jų teises. 14O 6 36 14O 6 36 113200 Jei jie Tau nusidės,­juk nėra žmogaus, kuris nenusidėtų,­ir Tu, užsirūstinęs ant jų, atiduosi juos priešui, kuris paims juos nelaisvėn ir išves į tolimą šalį, 14O 6 37 14O 6 37 113210 ir jei jie, ten būdami, supras, atsivers ir Tavęs maldaus, sakydami: ‘Mes nusidėjome, elgėmės neteisingai ir padarėme piktadarystę’, 14O 6 38 14O 6 38 113220 ir gręšis į Tave visa širdimi bei visa siela priešų šalyje, į kurią jie buvo išvesti, ir melsis atsigręžę į šalį, kurią davei jų tėvams, į miestą, kurį išsirinkai, ir šituos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui, 14O 6 39 14O 6 39 113230 tai išklausyk danguje jų maldas bei maldavimus, apgink jų teises ir atleisk savo tautai, kuri Tau nusidėjo. 14O 6 40 14O 6 40 113240 Mano Dieve, meldžiu, kad Tavo akys ir ausys būtų atviros maldai šioje vietoje. 14O 6 41 14O 6 41 113250 Viešpatie Dieve, būk šitoje vietoje su savo galybės skrynia. Viešpatie Dieve, tegu Tavo kunigai būna apsirengę išgelbėjimu ir Tavo šventieji tesidžiaugia Tavo gerumu. 14O 6 42 14O 6 42 113260 Viešpatie Dieve, nenusisuk nuo savo pateptojo, atsimink gailestingumą savo tarnui Dovydui’‘. 14O 7 1 14O 7 1 113270 Saliamonui baigus melstis, ugnis nusileido iš dangaus ir prarijo deginamąsias bei kitas aukas, ir Viešpaties šlovė pripildė namus. 14O 7 2 14O 7 2 113280 Kunigai negalėjo įeiti į Viešpaties namus, nes Viešpaties šlovė buvo pripildžiusi Viešpaties namus. 14O 7 3 14O 7 3 113290 Visi izraelitai, pamatę nusileidžiančią ugnį ir Viešpaties šlovę ant šventyklos, krito veidais į žemę, pagarbino ir šlovino Viešpatį, sakydami: ‘‘Jis yra geras ir Jo gailestingumas amžinas’‘. 14O 7 4 14O 7 4 113300 Karalius ir visa tauta aukojo aukas Viešpaties akivaizdoje. 14O 7 5 14O 7 5 113310 Saliamonas aukojo dvidešimt du tūkstančius jaučių ir šimtą dvidešimt tūkstančių avių. Taip karalius ir visa tauta pašventino Dievo namus. 14O 7 6 14O 7 6 113320 Kunigai stovėjo savo vietose, taip pat ir levitai su Viešpaties muzikos instrumentais, kuriuos padarė karalius Dovydas Viešpačiui šlovinti už Jo amžiną gailestingumą, kai Dovydas šlovindavo per jų tarnavimą; kunigai trimitavo priešais juos ir visas Izraelis stovėjo. 14O 7 7 14O 7 7 113330 Saliamonas pašventino ir kiemo vidurį, kuris buvo priešais Viešpaties namus, nes ten jis aukojo deginamąsias aukas ir padėkos aukų taukus, kadangi varinis aukuras, kurį Saliamonas buvo padaręs, nesutalpino deginamųjų bei duonos aukų ir taukų. 14O 7 8 14O 7 8 113340 Saliamonas su visu Izraeliu, nuo Hamato apylinkių iki Egipto upės, šventė septynias dienas. 14O 7 9 14O 7 9 113350 Aštuntą dieną jie padarė iškilmingą susirinkimą, nes jie šventino aukurą septynias dienas ir dar septynias dienas vyko šventė. 14O 7 10 14O 7 10 113360 Septinto mėnesio dvidešimt trečią dieną Saliamonas paleido žmones, besidžiaugiančius dėl to gero, kurį Viešpats padarė Dovydui, Saliamonui ir visai Izraelio tautai, grįžti į savo palapines. 14O 7 11 14O 7 11 113370 Saliamonui pabaigus statyti Viešpaties namus bei karaliaus namus, sėkmingai atlikus viską, ką jis buvo numatęs padaryti Viešpaties namuose ir savo namuose, 14O 7 12 14O 7 12 113380 naktį jam pasirodė Viešpats ir tarė: ‘‘Aš išklausiau tavo maldą ir pasirinkau šitą vietą aukoms aukoti. 14O 7 13 14O 7 13 113390 Jei nebus lietaus arba jei leisiu skėriams naikinti krašto augalus, arba siųsiu marą savo tautai 14O 7 14 14O 7 14 113400 ir jei mano tauta, kuri vadinasi mano vardu, nusižemins, melsis, ieškos mano veido ir atsisakys savo blogų kelių, Aš išgirsiu danguje, atleisiu jos nuodėmes ir išgydysiu jų žemę. 14O 7 15 14O 7 15 113410 Mano akys ir ausys bus atviros maldai šioje vietoje, 14O 7 16 14O 7 16 113420 nes Aš išsirinkau ir pašventinau šituos namus, kad juose amžinai būtų mano vardas; mano akys ir širdis bus ten visada. 14O 7 17 14O 7 17 113430 O jei tu vaikščiosi prieš mane, kaip tavo tėvas Dovydas vaikščiojo, ir vykdysi, ką tau įsakiau, bei laikysies mano nuostatų ir potvarkių, 14O 7 18 14O 7 18 113440 tai įtvirtinsiu tavo karalystės sostą, kaip pažadėjau tavo tėvui Dovydui, sakydamas: ‘Tu nepritrūksi vyro, kuris valdytų Izraelį’. 14O 7 19 14O 7 19 113450 Bet jei jūs nusigręšite ir nesilaikysite mano nuostatų ir įsakymų, kuriuos jums daviau, nuėję tarnausite kitiems dievams ir juos garbinsite, 14O 7 20 14O 7 20 113460 tai Aš jus išrausiu su šaknimis iš žemės, kurią jums daviau, o šituos namus, kuriuos pašventinau savo vardui, pašalinsiu iš savo akių ir padarysiu juos patarle ir priežodžiu visose tautose. 14O 7 21 14O 7 21 113470 Šitie aukšti namai kels nusistebėjimą kiekvienam praeiviui, ir jis sakys: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitai žemei ir šitiems namams?’ 14O 7 22 14O 7 22 113480 Ir jam atsakys: ‘Kadangi jie paliko Viešpatį, savo tėvų Dievą, kuris juos išvedė iš Egipto šalies, ir sekė kitus dievus, juos garbino ir jiems tarnavo, tai Jis siuntė jiems šią nelaimę’ ‘‘. 14O 8 1 14O 8 1 113490 Po dvidešimties metų, per kuriuos Saliamonas pastatė Viešpaties namus ir savo namus, 14O 8 2 14O 8 2 113500 jis sutvirtino tuos miestus, kuriuos Hiramas atidavė Saliamonui, ir juose apgyvendino izraelitus. 14O 8 3 14O 8 3 113510 Tuomet Saliamonas nuėjo į Hamat Cobą ir jį paėmė. 14O 8 4 14O 8 4 113520 Jis pastatė Tadmorą dykumoje ir visus sandėlių miestus Hamate. 14O 8 5 14O 8 5 113530 Jis taip pat sutvirtino Aukštutinį Bet Horoną ir Žemutinį Bet Horoną, apvesdamas juos sienomis, įstatydamas vartus ir skląsčius; 14O 8 6 14O 8 6 113540 Baalatą ir visus sandėlių miestus, kurie priklausė Saliamonui, visus kovos vežimų ir raitelių miestus ir visa, ką Saliamonas sumanė statyti Jeruzalėje, Libane ir visame krašte, kurį valdė. 14O 8 7 14O 8 7 113550 Visus hetitus, amoritus, perizus, hivus ir jebusiečius, kilusius ne iš Izraelio, 14O 8 8 14O 8 8 113560 bet palikuonis likusiųjų krašte, kurių izraelitai nesunaikino, Saliamonas apdėjo prievolėmis, ir taip jie liko iki šios dienos. 14O 8 9 14O 8 9 113570 Bet izraelitų Saliamonas neapkrovė darbais; jie buvo kareiviai, vadai ir kovos vežimų bei raitelių viršininkai. 14O 8 10 14O 8 10 113580 Karalius Saliamonas turėjo du šimtus penkiasdešimt prižiūrėtojų, kurie valdė žmones. 14O 8 11 14O 8 11 113590 Saliamonas perkėlė faraono dukterį iš Dovydo miesto į namus, kuriuos jis jai pastatė, nes sakė: ‘‘Mano žmona negyvens Izraelio karaliaus Dovydo namuose, nes jie šventi, kadangi juose buvo Viešpaties skrynia’‘. 14O 8 12 14O 8 12 113600 Saliamonas aukojo Viešpačiui deginamąsias aukas ant Viešpaties aukuro, kurį jis pastatė priešais prieangį, 14O 8 13 14O 8 13 113610 pagal Mozės įstatymo reikalavimus: kasdienes aukas, taip pat aukas sabatais, per jauną mėnulį ir per tris metines šventes­Neraugintos duonos, Savaičių ir Palapinių. 14O 8 14 14O 8 14 113620 Jis paskyrė, kaip jo tėvas Dovydas buvo nustatęs, kunigų skyrius ir levitus jų pareigoms, kad jie tarnavimo metu giedotų ir patarnautų kunigams pagal kasdienes pareigas, ir vartininkus, kaip jie buvo paskirti skyriais kiekvieniems vartams; nes toks buvo Dievo vyro Dovydo įsakymas. 14O 8 15 14O 8 15 113630 Kunigai ir levitai nenukrypo nuo karaliaus įsakymo jokiame dalyke nei prižiūrėdami turtus. 14O 8 16 14O 8 16 113640 Taip buvo baigtas visas Saliamono darbas nuo Viešpaties namų pamatų dėjimo iki užbaigimo ir galutinio Viešpaties namų įrengimo. 14O 8 17 14O 8 17 113650 Saliamonas nuvyko į Ecjon Geberą ir Elatą, prie jūros kranto Edomo šalyje. 14O 8 18 14O 8 18 113660 Hiramas atsiuntė jam laivų su savo tarnais, patyrusiais jūrininkais; tie, nuplaukę su Saliamono tarnais į Ofyrą, iš ten pargabeno keturis šimtus penkiasdešimt talentų aukso karaliui Saliamonui. 14O 9 1 14O 9 1 113670 Šebos karalienė, išgirdusi apie Saliamoną ir norėdama jį išmėginti sunkiais klausimais, atvyko į Jeruzalę su labai didele palyda ir kupranugariais, nešančiais kvepalus, gausybę aukso ir brangiųjų akmenų. Atėjusi pas Saliamoną, ji kalbėjosi su juo apie viską, kas buvo jos širdyje. 14O 9 2 14O 9 2 113680 Saliamonas atsakė jai į visus klausimus. Nebuvo nieko, ko Saliamonas nebūtų galėjęs jai atsakyti. 14O 9 3 14O 9 3 113690 Šebos karalienė, pamačiusi Saliamono išmintį ir namus, kuriuos jis pasistatė, 14O 9 4 14O 9 4 113700 jo stalo valgius, tarnų būstus, patarnautojų laikyseną bei apdarus, vyno pilstytojus bei jų apdarus, įėjimą į Viešpaties namus, nebegalėjo susilaikyti 14O 9 5 14O 9 5 113710 ir tarė karaliui: ‘‘Ką girdėjau savo krašte apie tavo darbus ir išmintį, yra tiesa. 14O 9 6 14O 9 6 113720 Aš netikėjau žodžiais, kol neatvykau ir savo akimis nepamačiau. Iš tikrųjų nė pusės apie tavo išmintį man nebuvo papasakota. Tu viršiji tai, ką apie tave girdėjau. 14O 9 7 14O 9 7 113730 Laimingi tavo žmonės ir laimingi tavo tarnai, kurie nuolat yra priešais tave ir girdi tavo išmintį. 14O 9 8 14O 9 8 113740 Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris pamėgo tave ir pasodino į savo sostą, kad būtum Viešpaties, savo Dievo, karaliumi. Kadangi Dievas myli Izraelį ir nori jį išlaikyti per amžius, Jis padarė tave jų karaliumi teismui ir teisingumui vykdyti’‘. 14O 9 9 14O 9 9 113750 Šebos karalienė padovanojo karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso, labai daug kvepalų ir brangiųjų akmenų; niekad nebuvo tokių kvepalų, kokius Šebos karalienė padovanojo karaliui Saliamonui. 14O 9 10 14O 9 10 113760 Hiramo ir Saliamono tarnai pargabeno aukso iš Ofyro, raudonmedžio ir brangiųjų akmenų. 14O 9 11 14O 9 11 113770 Iš raudonmedžio buvo padaryti laiptai Viešpaties namams, psalteriai ir arfos giesmininkams; anksčiau tokių niekas nebuvo matęs Judo žemėje. 14O 9 12 14O 9 12 113780 Karalius Saliamonas davė Šebos karalienei viską, ko ji norėjo ir prašė. Jis jai dovanojo daugiau, negu ji jam atgabeno. Po to ji su savo palyda grįžo į savo kraštą. 14O 9 13 14O 9 13 113790 Auksas, kurį kas metai atgabendavo Saliamonui, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis talentus, 14O 9 14 14O 9 14 113800 neskaičiuojant to, ką atgabendavo karaliui Saliamonui prekybininkai ir keliaujantieji pirkliai, Arabijos karaliai ir krašto valdytojai. 14O 9 15 14O 9 15 113810 Karalius Saliamonas padarė du šimtus didžiųjų skydų iš kalto aukso, sunaudodamas kiekvienam skydui po šešis šimtus šekelių aukso, 14O 9 16 14O 9 16 113820 ir tris šimtus mažųjų skydų iš kalto aukso, sunaudodamas vienam po tris šimtus šekelių aukso. Karalius juos sudėjo namuose iš Libano medžio. 14O 9 17 14O 9 17 113830 Karalius padarė didžiulį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį grynu auksu. 14O 9 18 14O 9 18 113840 Sostas turėjo šešis laiptus ir auksinį pakojį. Abiejose sosto pusėse buvo rankoms atramos, du liūtai stovėjo šalia tų atramų. 14O 9 19 14O 9 19 113850 Be to, dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje. 14O 9 20 14O 9 20 113860 Visi karaliaus Saliamono geriamieji indai ir namų iš Libano medžio indai buvo gryno aukso. Nieko nebuvo iš sidabro, nes jis neturėjo vertės Saliamono laikais. 14O 9 21 14O 9 21 113870 Karaliaus laivai plaukiojo į Taršišą kartu su Hiramo tarnais. Kas treji metai Taršišo laivai grįždavo su auksu, sidabru, dramblio kaulu, beždžionėmis ir povais. 14O 9 22 14O 9 22 113880 Karalius Saliamonas pranoko visus žemės karalius savo turtais ir išmintimi. 14O 9 23 14O 9 23 113890 Visi žemės karaliai siekė išvysti Saliamoną, norėdami išgirsti jo išmintį, kurią Dievas buvo įdėjęs į jo širdį. 14O 9 24 14O 9 24 113900 Kiekvienas atgabendavo jam dovanų: sidabrinių ir auksinių daiktų, rūbų, ginklų, kvepalų, žirgų ir mulų; taip buvo kasmet. 14O 9 25 14O 9 25 113910 Saliamonas turėjo keturis tūkstančius pastatų žirgams bei kovos vežimams ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis paskirstė kovos vežimų miestuose ir pas save Jeruzalėje. 14O 9 26 14O 9 26 113920 Jis buvo valdovas visų karalių nuo upės iki filistinų krašto ir Egipto sienos. 14O 9 27 14O 9 27 113930 Karalius padarė, kad sidabro Jeruzalėje buvo kaip akmenų, o kedrų tiek, kiek figmedžių, kurie gausiai auga slėniuose. 14O 9 28 14O 9 28 113940 Saliamonas pirkdavo žirgų iš Egipto ir kitų šalių. 14O 9 29 14O 9 29 113950 Kiti Saliamono darbai nuo pradžios iki galo yra surašyti pranašo Natano knygoje, Ahijos iš Šilojo pranašystėje ir regėtojo Idojo regėjimuose apie Nebato sūnų Jeroboamą. 14O 9 30 14O 9 30 113960 Saliamonas karaliavo Jeruzalėje visam Izraeliui keturiasdešimt metų. 14O 9 31 14O 9 31 113970 Saliamonas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste; jo sūnus Roboamas pradėjo karaliauti jo vietoje. 14O 10 1 14O 10 1 113980 Roboamas nuėjo į Sichemą, kur buvo susirinkę visi izraelitai paskelbti jį karaliumi. 14O 10 2 14O 10 2 113990 Nebato sūnus Jeroboamas, kuris buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono į Egiptą, išgirdęs apie tai, sugrįžo iš Egipto. 14O 10 3 14O 10 3 114000 Jie pasiuntė ir pakvietė jį. Jeroboamas ir visas Izraelis atėjo ir kalbėjo Roboamui: 14O 10 4 14O 10 4 114010 ‘‘Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą. Dabar palengvink savo tėvo mums uždėtą naštą, tai mes tau tarnausime’‘. 14O 10 5 14O 10 5 114020 Jis jiems tarė: ‘‘Po trijų dienų sugrįžkite pas mane’‘. Ir žmonės nuėjo. 14O 10 6 14O 10 6 114030 Karalius Roboamas tarėsi su senesniaisiais, kurie buvo priešais jo tėvą Saliamoną, kai jis dar buvo gyvas: ‘‘Patarkite man, ką atsakyti tautai’‘. 14O 10 7 14O 10 7 114040 Tie jam kalbėjo: ‘‘Jei būsi malonus šitiems žmonėms, patiksi jiems ir kalbėsi švelniais žodžiais, jie visados bus tavo tarnai’‘. 14O 10 8 14O 10 8 114050 Bet jis atmetė senesniųjų duotą patarimą ir tarėsi su jaunesniaisiais, kurie užaugo kartu su juo ir stovėjo priešais jį. 14O 10 9 14O 10 9 114060 Jis jiems tarė: ‘‘Ką jūs patariate man atsakyti šitiems žmonėms, kurie man kalbėjo: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?’‘ 14O 10 10 14O 10 10 114070 Jaunieji, užaugę kartu su juo, jam kalbėjo: ‘‘Šitiems žmonėms, kurie tau sakė: ‘Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų, o tu mums jį palengvink’, atsakyk taip: ‘Mano mažasis pirštas storesnis už mano tėvo strėnas. 14O 10 11 14O 10 11 114080 Mano tėvas jums uždėjo sunkų jungą, bet aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš plaksiu jus dygliuotais rimbais’ ‘‘. 14O 10 12 14O 10 12 114090 Kai Jeroboamas ir visa tauta trečią dieną atėjo pas Roboamą, kaip karalius buvo sakęs: ‘‘Sugrįžkite pas mane trečią dieną’‘, 14O 10 13 14O 10 13 114100 karalius, atmetęs senesniųjų patarimą, kalbėjo tautai griežtai, 14O 10 14 14O 10 14 114110 kaip jaunesnieji jam buvo patarę: ‘‘Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš plaksiu jus dygliuotais rimbais’‘. 14O 10 15 14O 10 15 114120 Karalius nepaklausė tautos, nes tai buvo nuo Dievo, kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis kalbėjo per Ahiją iš Šilojo Nebato sūnui Jeroboamui. 14O 10 16 14O 10 16 114130 Izraelitai, pamatę, kad karalius nenori jų išklausyti, atsakė jam: ‘‘Mes neturime dalies Dovyde nė paveldėjimo Jesės sūnuje. Visi Izraelio vyrai, į savo palapines! Dovydai, rūpinkis savo namais’‘. Visi izraelitai nuėjo į savo palapines. 14O 10 17 14O 10 17 114140 Izraelitams, gyvenantiems Judo miestuose, karaliavo Roboamas. 14O 10 18 14O 10 18 114150 Karalius Roboamas pasiuntė Adoramą, mokesčių rinkėją, pas izraelitus, bet jie užmušė jį akmenimis. Karalius Roboamas skubiai įšoko į vežimą ir pabėgo į Jeruzalę. 14O 10 19 14O 10 19 114160 Taip Izraelis atsiskyrė nuo Dovydo namų iki šios dienos. 14O 11 1 14O 11 1 114170 Roboamas, sugrįžęs į Jeruzalę, surinko iš Judo ir Benjamino namų šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių rinktinių karių karui su Izraeliu, kad sugrąžintų karalystę Roboamui. 14O 11 2 14O 11 2 114180 Bet Viešpaties žodis atėjo Dievo vyrui Šemajai: 14O 11 3 14O 11 3 114190 ‘‘Kalbėk Saliamono sūnui Roboamui, Judo karaliui, ir visiems izraelitams Jude ir Benjamine ir sakyk: 14O 11 4 14O 11 4 114200 ‘Taip sako Viešpats: ‘Neikite ir nekariaukite su savo broliais! Kiekvienas grįžkite į savo namus, nes tai atėjo iš manęs’ ‘‘. Jie pakluso Viešpaties žodžiams ir sugrįžo, atsisakę eiti prieš Jeroboamą. 14O 11 5 14O 11 5 114210 Roboamas gyveno Jeruzalėje; jis sustiprino šiuos Judo miestus: 14O 11 6 14O 11 6 114220 Betliejų, Etamą, Tekoją, 14O 11 7 14O 11 7 114230 Bet Cūrą, Sochoją, Adulamą, 14O 11 8 14O 11 8 114240 Gatą, Marešą, Zifą, 14O 11 9 14O 11 9 114250 Adorajimą, Lachišą, Azeką, 14O 11 10 14O 11 10 114260 Corą, Ajaloną ir Hebroną, kurie yra Jude ir Benjamine. 14O 11 11 14O 11 11 114270 Sustiprinęs tvirtoves, jis paskyrė joms viršininkus ir įrengė jose maisto, aliejaus ir vyno sandėlius. 14O 11 12 14O 11 12 114280 Kiekviename mieste jis laikė skydų bei iečių ir labai juos sutvirtino. Taip Judas ir Benjaminas pasiliko su juo. 14O 11 13 14O 11 13 114290 Kunigai ir levitai, gyvenantys Izraelyje, iš viso krašto susirinko į Judą. 14O 11 14 14O 11 14 114300 Levitai, palikę savo priemiesčius ir nuosavybę, atėjo į Judą ir Jeruzalę, nes Jeroboamas ir jo sūnūs pašalino juos iš Viešpaties kunigų tarnystės 14O 11 15 14O 11 15 114310 ir paskyrė kunigus aukoti aukštumose demonams ir veršiams, kuriuos jis padarė. 14O 11 16 14O 11 16 114320 Paskui juos ir visi, kurie nukreipė savo širdis, kad ieškotų Viešpaties, Izraelio Dievo, iš visų Izraelio giminių atėjo į Jeruzalę, norėdami aukoti Viešpačiui, savo tėvų Dievui. 14O 11 17 14O 11 17 114330 Jie sustiprino Judo karalystę ir padarė Saliamono sūnų Roboamą stiprų trejus metus; nes tuos metus jie vaikščiojo Dovydo ir Saliamono keliais. 14O 11 18 14O 11 18 114340 Roboamas vedė Mahalatą, Dovydo sūnaus Jerimoto ir Abihailės, kurios tėvas buvo Eliabas, Jesės sūnus, dukterį. 14O 11 19 14O 11 19 114350 Mahalata pagimdė jam Jeušą, Šemariją ir Zahamą. 14O 11 20 14O 11 20 114360 Po jos Roboamas dar vedė Abšalomo dukterį Maaką, kuri pagimdė Abiją, Atają, Zizą ir Šelomitą. 14O 11 21 14O 11 21 114370 Roboamas mylėjo Abšalomo dukterį Maaką labiau už visas kitas savo žmonas ir suguloves. Jis turėjo aštuoniolika žmonų ir šešiasdešimt sugulovių, dvidešimt aštuonis sūnus ir šešiasdešimt dukterų. 14O 11 22 14O 11 22 114380 Roboamas paskyrė Maakos sūnų Abiją brolių vyresniuoju, nes norėjo padaryti jį karaliumi. 14O 11 23 14O 11 23 114390 Jis elgėsi išmintingai, išskirstydamas visus savo sūnus po Judą ir Benjamino žemių sustiprintus miestus, teikdamas jiems gausiai maisto ir parūpindamas daug žmonų. 14O 12 1 14O 12 1 114400 Kai Roboamas įtvirtino karalystę ir sustiprėjo pats, jis ir su juo visas Izraelis apleido Viešpaties įstatymą. 14O 12 2 14O 12 2 114410 Penktaisiais karaliaus Roboamo valdymo metais Egipto karalius Šešonkas puolė Jeruzalę, nes jie nusikalto Viešpačiui. 14O 12 3 14O 12 3 114420 Jis atėjo su tūkstančiu dviem šimtais kovos vežimų ir šešiasdešimt tūkstančių raitelių, o žmonių, kurie atėjo su juo iš Egipto, Libijos, Sukimo ir Etiopijos, buvo nesuskaitoma daugybė. 14O 12 4 14O 12 4 114430 Jis paėmė Judo sutvirtintus miestus ir pasiekė Jeruzalę. 14O 12 5 14O 12 5 114440 Pranašas Šemaja, atėjęs pas Roboamą ir Judo kunigaikščius, kurie dėl Šešonko susirinko Jeruzalėje, kalbėjo jiems: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Jūs palikote mane, todėl Aš jus paliksiu Šešonko rankose’ ‘‘. 14O 12 6 14O 12 6 114450 Izraelio kunigaikščiai ir karalius nusižemino ir tarė: ‘‘Teisus yra Viešpats!’‘ 14O 12 7 14O 12 7 114460 Viešpats, matydamas, kad jie nusižemino, kalbėjo Šemajai: ‘‘Kadangi jie nusižemino, Aš jų nesunaikinsiu, bet greitai išgelbėsiu. Mano rūstybė neišsilies ant Jeruzalės per Šešonką. 14O 12 8 14O 12 8 114470 Bet jie taps jo tarnais, kad žinotų, kuo skiriasi tarnavimas man ir tarnavimas svetimai karalystei’‘. 14O 12 9 14O 12 9 114480 Egipto karalius Šešonkas užpuolė Jeruzalę ir, paėmęs Viešpaties namų ir karaliaus rūmų turtus, viską išvežė. Jis paėmė ir auksinius skydus, kuriuos Saliamonas buvo padaręs. 14O 12 10 14O 12 10 114490 Karalius Roboamas padirbdino jų vietoje varinių skydų ir juos pavedė sargybos viršininkams, kurie buvo prie karaliaus rūmų. 14O 12 11 14O 12 11 114500 Karaliui einant į Viešpaties namus, sargybiniai juos nešdavo ir po to vėl juos padėdavo į sargybinių patalpą. 14O 12 12 14O 12 12 114510 Kadangi jis nusižemino, Viešpaties rūstybė nusisuko nuo jo ir nesunaikino jo; ir Judui taip pat gerai sekėsi. 14O 12 13 14O 12 13 114520 Karalius Roboamas įsitvirtino Jeruzalėje ir karaliavo. Pradėdamas karaliauti, Roboamas buvo keturiasdešimt vienerių metų amžiaus ir karaliavo septyniolika metų Jeruzalėje, kurią Viešpats išsirinko iš visų Izraelio giminių, kad ten būtų Jo vardas. Jo motina buvo amonitė, vardu Naama. 14O 12 14 14O 12 14 114530 Jis darė pikta, nes neparuošė savo širdies, kad ieškotų Viešpaties. 14O 12 15 14O 12 15 114540 Roboamo darbai nuo pradžios iki galo yra surašyti pranašo Šemajos ir regėtojo Idojo raštuose. Karas tarp Roboamo ir Jeroboamo tęsėsi per visas jų dienas. 14O 12 16 14O 12 16 114550 Roboamas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Dovydo mieste; jo sūnus Abija karaliavo jo vietoje. 14O 13 1 14O 13 1 114560 Aštuonioliktaisiais karaliaus Jeroboamo metais Abija pradėjo karaliauti Jude. 14O 13 2 14O 13 2 114570 Trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Mikaja, duktė Urielio iš Gibėjos. Kilo karas tarp Abijos ir Jeroboamo. 14O 13 3 14O 13 3 114580 Abija išėjo į kovą su keturių šimtų tūkstančių rinktinių vyrų kariuomene, o Jeroboamas išsirikiavo prieš jį su aštuoniais šimtais tūkstančių rinktinių karių. 14O 13 4 14O 13 4 114590 Abija, atsistojęs ant Cemaraimo kalno Efraimo aukštumose, tarė: ‘‘Tu, Jeroboamai, ir visas Izraeli, pasiklausykite manęs! 14O 13 5 14O 13 5 114600 Argi jūs nežinote, kad Viešpats, Izraelio Dievas, amžiams atidavė karališkąją Izraelio valdžią Dovydui ir jo sūnums druskos sandora? 14O 13 6 14O 13 6 114610 Bet Nebato sūnus Jeroboamas, Dovydo sūnaus Saliamono tarnas, sukilo prieš savo valdovą. 14O 13 7 14O 13 7 114620 Pas jį susirinko netikę žmonės, Belialo vaikai, ir įsitvirtino prieš Saliamono sūnų Roboamą, kai jis buvo jaunas, nepatyręs ir neatsilaikė prieš juos. 14O 13 8 14O 13 8 114630 Dabar jūs manote galėsią atsilaikyti prieš Viešpaties karalystę, esančią Dovydo sūnų rankose, kadangi jūsų yra didelė daugybė ir su jumis yra auksiniai veršiai, kuriuos jums padirbdino Jeroboamas, kad būtų jūsų dievai. 14O 13 9 14O 13 9 114640 Jūs išvarėte Viešpaties kunigus, Aarono sūnus, ir levitus bei pasidarėte kunigų kaip kitų kraštų tautos. Kas tik ateina pasišvęsti su jaučiu ir septyniais avinais, tampa kunigu tų, kurie nėra dievai. 14O 13 10 14O 13 10 114650 Bet mūsų Dievas yra Viešpats, mes Jo nepalikome. Viešpačiui tarnauja kunigai, Aarono sūnūs, taip pat levitai atlieka savo tarnystę. 14O 13 11 14O 13 11 114660 Jie kas rytą ir kas vakarą aukoja Viešpačiui deginamąsias aukas ir smilko smilkalus, padeda padėtinę duoną ant auksinio stalo ir kas vakarą uždega lempas auksinėje žvakidėje. Mes laikomės Viešpaties, mūsų Dievo, nurodymų, bet jūs Jį palikote. 14O 13 12 14O 13 12 114670 Pats Dievas veda mus, yra su mumis ir Jo kunigai su trimitais, kad trimituotų prieš jus. Izraelitai, nekovokite su Viešpačiu, savo tėvų Dievu, nes neturėsite sėkmės’‘. 14O 13 13 14O 13 13 114680 Jeroboamas pasiuntė pasalą, kad užeitų jiems iš užnugario. Jo kariai buvo priešais Judą, o pasala­už jų. 14O 13 14 14O 13 14 114690 Judas, pamatęs, kad kova bus iš priekio ir iš užpakalio, šaukėsi Viešpaties, o kunigai trimitavo. 14O 13 15 14O 13 15 114700 Judo vyrai sušuko, ir kai jie šaukė, Dievas sumušė Jeroboamą ir Izraelį priešais Abiją ir Judą. 14O 13 16 14O 13 16 114710 Izraelitai bėgo nuo Judo, ir Dievas atidavė juos į šių rankas. 14O 13 17 14O 13 17 114720 Abija ir jo žmonės smarkiai sumušė juos, ir žuvo izraelitų penki šimtai tūkstančių rinktinių vyrų. 14O 13 18 14O 13 18 114730 Taip izraelitai pralaimėjo tą kartą, o Judo vaikai nugalėjo, nes jie pasitikėjo Viešpačiu, savo tėvų Dievu. 14O 13 19 14O 13 19 114740 Abija persekiojo Jeroboamą ir atėmė iš jo šiuos miestus: Betelį, Ješaną ir Efroną su jų kaimais. 14O 13 20 14O 13 20 114750 Jeroboamas nebeatgavo savo galios Abijos dienomis. Viešpats ištiko jį, ir jis mirė. 14O 13 21 14O 13 21 114760 Bet Abija sustiprėjo. Jis vedė keturiolika žmonų ir turėjo dvidešimt du sūnus ir šešiolika dukterų. 14O 13 22 14O 13 22 114770 Visi kiti Abijos darbai, jo keliai ir jo kalbos surašyti pranašo Idojo knygoje. 14O 14 1 14O 14 1 114780 Abija užmigo prie savo tėvų ir jį palaidojo Dovydo mieste. Jo sūnus Asa karaliavo jo vietoje. Jo dienomis krašte buvo ramu dešimt metų. 14O 14 2 14O 14 2 114790 Asa darė tai, kas gera ir teisinga Viešpaties, jo Dievo, akyse. 14O 14 3 14O 14 3 114800 Jis pašalino svetimų dievų aukurus aukštumose, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites 14O 14 4 14O 14 4 114810 ir įsakė Judo žmonėms ieškoti Viešpaties, jų tėvų Dievo, ir vykdyti Jo įstatymus bei įsakymus. 14O 14 5 14O 14 5 114820 Jis pašalino visuose Judo miestuose aukštumas ir atvaizdus, ir jam valdant buvo ramu. 14O 14 6 14O 14 6 114830 Jis statė sutvirtintus miestus Jude, nes kraštas ilsėjosi, ir su niekuo nekariavo tais metais, kadangi Viešpats suteikė jam poilsį. 14O 14 7 14O 14 7 114840 Asa kalbėjo Judui: ‘‘Pastatykime šiuos miestus, aptverkime juos sienomis su bokštais, vartais ir skląsčiais, nes kraštas priklauso mums. Kadangi mes ieškojome Viešpaties, mūsų Dievo, Jis suteikė mums ramybę iš visų pusių’‘. Jie statė, ir jiems sekėsi. 14O 14 8 14O 14 8 114850 Asos kariuomenėje buvo trys šimtai tūkstančių Judo vyrų, ginkluotų skydais ir ietimis, ir du šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių Benjamino vyrų, ginkluotų skydais ir lankais. Jie visi buvo narsūs kariai. 14O 14 9 14O 14 9 114860 Prieš juos išėjo etiopas Zerachas su tūkstančiu tūkstančių kareivių, trimis šimtais kovos vežimų ir pasiekė Marešą. 14O 14 10 14O 14 10 114870 Asa išėjo prieš jį ir išsirikiavo kautynėms Cefatos slėnyje prie Marešos. 14O 14 11 14O 14 11 114880 Asa šaukėsi Viešpaties, savo Dievo: ‘‘Viešpatie, Tu gali padėti ir galingam, ir bejėgiui. Padėk mums, Viešpatie, mūsų Dieve, nes mes šliejamės prie Tavęs ir Tavo vardu einame prieš šitą daugybę! Viešpatie, Tu esi mūsų Dievas, tenenugali Tavęs žmogus’‘. 14O 14 12 14O 14 12 114890 Viešpats sumušė etiopus priešais Asą ir Judą, ir etiopai bėgo. 14O 14 13 14O 14 13 114900 Asa su žmonėmis juos vijosi iki Gerara. Etiopai buvo nugalėti ir nebeatsigavo. Jie buvo sumušti Viešpaties ir Jo kariuomenės. Asos kariai paėmė labai daug grobio. 14O 14 14 14O 14 14 114910 Jie užėmė visus miestus Geraros apylinkėje, nes juos buvo apėmusi Viešpaties baimė. Iš visų miestų jie išsigabeno daug grobio. 14O 14 15 14O 14 15 114920 Be to, jie sugriovė gyvulių pastoges ir, išsivarę daugybę avių bei kupranugarių, sugrįžo į Jeruzalę. 14O 15 1 14O 15 1 114930 Dievo Dvasia nužengė ant Odedo sūnaus Azarijo. 14O 15 2 14O 15 2 114940 Jis išėjo pasitikti Asos ir jam tarė: ‘‘Karaliau Asa, visas Judai ir Benjaminai, paklausykite manęs! Viešpats yra su jumis, kai jūs esate su Juo, ir jei Jo ieškosite, surasite Jį. Bet jei Jį apleisite, Jis jus apleis. 14O 15 3 14O 15 3 114950 Ilgą laiką Izraelis gyveno be tikro Dievo, be pamokančio kunigo ir be įstatymo. 14O 15 4 14O 15 4 114960 Bet kai jie savo varge atsigręžė į Viešpatį, Izraelio Dievą, ir ieškojo Jo, Jis leidosi jų surandamas. 14O 15 5 14O 15 5 114970 Anais laikais nebuvo saugu įeinančiam ir išeinančiam, nes didelis sumišimas visose šalyse vargino gyventojus. 14O 15 6 14O 15 6 114980 Tauta naikino tautą ir miestas miestą, nes Dievas padarė sumaištį tarp jų visomis nelaimėmis. 14O 15 7 14O 15 7 114990 O jūs būkite stiprūs ir tenepailsta jūsų rankos. Jums bus atlyginta už jūsų darbus’‘. 14O 15 8 14O 15 8 115000 Asa, išgirdęs šituos pranašystės žodžius, įsidrąsino ir pašalino pasibjaurėtinus stabus iš Judo ir Benjamino krašto ir iš miestų, kuriuos jis paėmė Efraimo aukštumose. Jis atnaujino Viešpaties aukurą prie Viešpaties šventyklos. 14O 15 9 14O 15 9 115010 Jis surinko visus Judo ir Benjamino gyventojus bei ateivius, kurie apsigyveno pas juos, iš Efraimo, Manaso ir Simeono; daugelis iš Izraelio perbėgo pas Asą, pamatę, kad Viešpats, jo Dievas, yra su juo. 14O 15 10 14O 15 10 115020 Jie susirinko į Jeruzalę penkioliktais Asos karaliavimo metais trečią mėnesį. 14O 15 11 14O 15 11 115030 Tą dieną jie aukojo Viešpačiui iš paimto grobio septynis šimtus jaučių ir septynis tūkstančius avių. 14O 15 12 14O 15 12 115040 Jie padarė sandorą, kad ieškos Viešpaties, savo tėvų Dievo, visa širdimi ir visa siela. 14O 15 13 14O 15 13 115050 Kas neieškos Viešpaties, Izraelio Dievo, bus baudžiamas mirtimi, nepaisant ar jis mažas, ar didelis, ar vyras, ar moteris. 14O 15 14 14O 15 14 115060 Jie prisiekė Viešpačiui garsiu balsu su šauksmais, trimitams ir ragams aidint. 14O 15 15 14O 15 15 115070 Visas Judas džiaugėsi priesaika, nes jie prisiekė iš visų savo širdžių ir ieškojo Jo su dideliu troškimu. Ir Jis leidosi jų surandamas, ir Viešpats jiems suteikė ramybę iš visų pusių. 14O 15 16 14O 15 16 115080 Karalius Asa pašalino iš karalienės vietos net savo motiną Maaką, nes ji buvo padariusi stabą giraitėje. Asa sukapojo tą stabą ir sutrupinęs sudegino Kedrono slėnyje. 14O 15 17 14O 15 17 115090 Bet aukštumos nebuvo sunaikintos Izraelyje. Tačiau Asos širdis buvo tobula per visas jo dienas. 14O 15 18 14O 15 18 115100 Jis atnešė į Dievo namus savo tėvo ir savo paskirtas dovanas: sidabrą, auksą ir indus. 14O 15 19 14O 15 19 115110 Karo nebuvo iki trisdešimt penktų Asos karaliavimo metų. 14O 16 1 14O 16 1 115120 Trisdešimt šeštaisiais Asos karaliavimo metais Izraelio karalius Baša užpuolė Judą ir statė Ramą, kad niekam neleistų įeiti ar išeiti iš Asos, Judo karaliaus. 14O 16 2 14O 16 2 115130 Asa, paėmęs sidabrą ir auksą iš Viešpaties namų ir karaliaus namų, pasiuntė Sirijos karaliui Ben Hadadui į Damaską, sakydamas: 14O 16 3 14O 16 3 115140 ‘‘Padarykime sąjungą tarp manęs ir tavęs, kaip buvo tarp mūsų tėvų. Siunčiu tau sidabro ir aukso; sulaužyk sąjungą su Izraelio karaliumi Baša, kad jis atsitrauktų nuo manęs’‘. 14O 16 4 14O 16 4 115150 Ben Hadadas paklausė karaliaus Asos ir pasiuntė savo kariuomenės vadus prieš Izraelio miestus. Jie užėmė Ijoną, Daną, Abel Maimą ir visus Neftalio sandėlių miestus. 14O 16 5 14O 16 5 115160 Izraelio karalius Baša, tai išgirdęs, liovėsi statęs Ramą ir pasitraukė. 14O 16 6 14O 16 6 115170 Karalius Asa, surinkęs visą Judą, paėmė akmenis ir rąstus, kuriuos Baša naudojo statybai, ir jais sutvirtino Gebą ir Micpą. 14O 16 7 14O 16 7 115180 Tuo metu regėtojas Hananis, atėjęs pas Judo karalių Asą, jam tarė: ‘‘Kadangi tu pasitikėjai Sirijos karaliumi, o ne Viešpačiu, savo Dievu, Sirijos karaliaus kariuomenė ištrūko iš tavo rankų. 14O 16 8 14O 16 8 115190 Ar etiopai ir libiai neturėjo didžiulės kariuomenės, kovos vežimų ir raitelių? Kadangi pasitikėjai Viešpačiu, tai Jis juos atidavė į tavo rankas. 14O 16 9 14O 16 9 115200 Nes Viešpaties akys stebi visą žemę, kad parodytų savo galią dėl tų, kurių širdis yra tobula prieš Jį. Tu pasielgei neišmintingai, todėl nuo šiol turėsi daug karų’‘. 14O 16 10 14O 16 10 115210 Asa, užsirūstinęs ant regėtojo, įmetė jį į kalėjimą, nes labai supyko ant jo dėl to dalyko. Tuo pačiu metu Asa išnaudojo ir kitus savo tautos žmones. 14O 16 11 14O 16 11 115220 Visi Asos darbai yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje. 14O 16 12 14O 16 12 115230 Trisdešimt devintaisiais karaliavimo metais Asa susirgo sunkia kojų liga. Tačiau jis ir sirgdamas neieškojo Viešpaties, bet kreipėsi į gydytojus. 14O 16 13 14O 16 13 115240 Asa užmigo prie savo tėvų ir mirė keturiasdešimt pirmaisiais savo karaliavimo metais. 14O 16 14 14O 16 14 115250 Jis buvo palaidotas savame kape, kurį buvo pasidaręs Dovydo mieste. Jo kūnas buvo balzamuotas kvepalais ir įvairiausių rūšių tepalais. Jo garbei buvo sukurtas didelis laužas. 14O 17 1 14O 17 1 115260 Jo sūnus Juozapatas pradėjo karaliauti jo vietoje ir sustiprėjo prieš Izraelį. 14O 17 2 14O 17 2 115270 Jis pasiuntė kariuomenės būrius į visus sutvirtintus Judo miestus ir paskyrė įgulas Judo krašte bei Efraimo miestuose, kuriuos buvo paėmęs jo tėvas Asa. 14O 17 3 14O 17 3 115280 Viešpats buvo su Juozapatu, nes jis vaikščiojo ankstesniais savo tėvo Dovydo keliais ir negarbino Baalo. 14O 17 4 14O 17 4 115290 Jis ieškojo savo tėvų Dievo ir vykdė Jo įsakymus, ir nesekė Izraelio pavyzdžiu. 14O 17 5 14O 17 5 115300 Viešpats įtvirtino karalystę jo rankoje, ir visi Judo gyventojai nešė Juozapatui dovanų. Jis turėjo daug turtų ir buvo gerbiamas. 14O 17 6 14O 17 6 115310 Jo širdis buvo išaukštinta Viešpaties keliuose ir jis sunaikino aukštumas bei giraites Jude. 14O 17 7 14O 17 7 115320 Trečiaisiais karaliavimo metais jis siuntė į Judo miestus mokyti savo kunigaikščius: Ben Hailą, Abdiją, Zachariją, Netanelį ir Mikają. 14O 17 8 14O 17 8 115330 Su jais buvo pasiųsti levitai: Šemajas, Netanijas, Zebadijas, Asaelis, Šemiramotas, Jehonatanas, Adonijas, Tobijas, Tob Adonija ir du kunigai­Elišama bei Jehoramas. 14O 17 9 14O 17 9 115340 Jie mokė Jude žmones iš Viešpaties įstatymų knygos visuose miestuose. 14O 17 10 14O 17 10 115350 Viešpaties baimė apėmė visus Judo kaimynus taip, kad jie nedrįso kariauti su Juozapatu. 14O 17 11 14O 17 11 115360 Kai kurie filistinai nešė Juozapatui dovanų ir sidabrą kaip duoklę. O arabai atvedė jam septynis tūkstančius septynis šimtus avinų ir tokį pat skaičių ožių. 14O 17 12 14O 17 12 115370 Juozapato galybė augo. Jis pastatė Jude pilis ir sandėlių miestus, 14O 17 13 14O 17 13 115380 kuriuose jis laikė daug atsargų. Jeruzalėje buvo narsūs kariai. 14O 17 14 14O 17 14 115390 Štai jų skaičius pagal jų tėvų namus. Iš Judo buvo šie tūkstantininkai. Adna­vadas trijų šimtų tūkstančių rinktinių karių. 14O 17 15 14O 17 15 115400 Po jo buvo vadas Johananas su dviem šimtais aštuoniasdešimt tūkstančių karių. 14O 17 16 14O 17 16 115410 Šalia jo Zichrio sūnus Amasija, savanoriškai pasišventęs Viešpačiui; su juo buvo du šimtai tūkstančių rinktinių karių. 14O 17 17 14O 17 17 115420 Iš Benjamino­karžygys Eljada su dviem šimtais tūkstančių karių, ginkluotų lankais ir skydais. 14O 17 18 14O 17 18 115430 Po jo­Jehozabadas su šimtu aštuoniasdešimt tūkstančių ginkluotų karių. 14O 17 19 14O 17 19 115440 Šitie tarnavo karaliui, neskaičiuojant tų, kurie buvo karaliaus paskirstyti sutvirtintuose miestuose visame Jude. 14O 18 1 14O 18 1 115450 Juozapatas buvo labai turtingas ir gerbiamas; jis susigiminiavo su Ahabu. 14O 18 2 14O 18 2 115460 Keleriems metams praėjus, jis nuvyko pas Ahabą į Samariją. Ahabas jam ir jo žmonėms papjovė daug avių bei galvijų ir įtikinėjo jį užpulti Ramot Gileadą. 14O 18 3 14O 18 3 115470 Izraelio karalius Ahabas klausė Judo karalių Juozapatą: ‘‘Ar tu eisi su manimi į Ramot Gileadą?’‘ Tas jam atsakė: ‘‘Kaip tu, taip ir aš; mano tauta, kaip ir tavo tauta; aš eisiu su tavimi į karą’‘. 14O 18 4 14O 18 4 115480 Juozapatas sakė Izraelio karaliui: ‘‘Sužinok, ką Viešpats sako’‘. 14O 18 5 14O 18 5 115490 Izraelio karalius, sušaukęs keturis šimtus pranašų, klausė: ‘‘Ar man eiti į Ramot Gileadą kariauti, ar ne?’‘ Jie atsakė: ‘‘Eik! Dievas jį atiduos į karaliaus rankas’‘. 14O 18 6 14O 18 6 115500 Juozapatas klausė: ‘‘Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?’‘ 14O 18 7 14O 18 7 115510 Izraelio karalius atsakė Juozapatui: ‘‘Yra vienas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekuomet nepranašauja apie mane gerai, visuomet tik blogai; tai Imlos sūnus Michėjas’‘. Juozapatas atsakė: ‘‘Nekalbėk taip, karaliau’‘. 14O 18 8 14O 18 8 115520 Izraelio karalius pasišaukė vieną valdininką ir įsakė jam skubiai atvesti Imlos sūnų Michėją. 14O 18 9 14O 18 9 115530 Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas, apsivilkę karališkais drabužiais, sėdėjo savo sostuose aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos. 14O 18 10 14O 18 10 115540 Kenaanos sūnus Zedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’ ‘‘. 14O 18 11 14O 18 11 115550 Ir visi pranašai taip pranašavo: ‘‘Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas’‘. 14O 18 12 14O 18 12 115560 Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: ‘‘Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų; kalbėk tai, kas gera’‘. 14O 18 13 14O 18 13 115570 Michėjas atsakė: ‘‘Kaip gyvas Viešpats, ką mano Dievas man sakys, tą kalbėsiu’‘. 14O 18 14 14O 18 14 115580 Jam atėjus pas karalių, šis paklausė: ‘‘Michėjau, ar mums eiti kariauti į Ramot Gileadą, ar ne?’‘ Jis atsakė: ‘‘Eikite ir laimėkite! Jie bus atiduoti į jūsų rankas’‘. 14O 18 15 14O 18 15 115590 Karalius jam atsakė: ‘‘Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu’‘. 14O 18 16 14O 18 16 115600 Tada Michėjas atsakė: ‘‘Mačiau visą Izraelį, išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’ ‘‘. 14O 18 17 14O 18 17 115610 Izraelio karalius tarė Juozapatui: ‘‘Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik pikta?’‘ 14O 18 18 14O 18 18 115620 Michėjas tęsė: ‘‘Klausykitės Viešpaties žodžio! Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje. 14O 18 19 14O 18 19 115630 Viešpats klausė: ‘Kas suvedžios Izraelio karalių Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vienas sakė taip, kitas­kitaip. 14O 18 20 14O 18 20 115640 Pagaliau išėjo dvasia, kuri, atsistojusi Viešpaties akivaizdoje, tarė: ‘Aš jį suklaidinsiu’. Viešpats paklausė: ‘Kaip?’ 14O 18 21 14O 18 21 115650 Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų jo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks jį suvedžioti. Eik ir daryk taip’. 14O 18 22 14O 18 22 115660 Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta’‘. 14O 18 23 14O 18 23 115670 Tada priėjo Kenaanos sūnus Zedekijas, trenkė Michėjui į veidą ir tarė: ‘‘Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?’‘ 14O 18 24 14O 18 24 115680 Michėjas atsakė: ‘‘Tai pamatysi tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį’‘. 14O 18 25 14O 18 25 115690 Izraelio karalius įsakė: ‘‘Suimkite Michėją, nuveskite jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašą 14O 18 26 14O 18 26 115700 ir pasakykite: ‘Taip sako karalius: ‘Įmeskite jį į kalėjimą ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol aš ramybėje sugrįšiu’ ‘‘. 14O 18 27 14O 18 27 115710 Michėjas atsakė: ‘‘Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane’‘. Ir jis sakė: ‘‘Klausykite, visi žmonės!’‘ 14O 18 28 14O 18 28 115720 Izraelio ir Judo karaliai išėjo į Ramot Gileadą. 14O 18 29 14O 18 29 115730 Izraelio karalius tarė Juozapatui: ‘‘Aš persirengęs eisiu į mūšį, o tu apsirenk savo drabužiais’‘. Izraelio karalius persirengė, ir jie išėjo į mūšį. 14O 18 30 14O 18 30 115740 Sirijos karalius buvo įsakęs savo kovos vežimų viršininkams: ‘‘Nekovokite su nieku kitu, tik su Izraelio karaliumi’‘. 14O 18 31 14O 18 31 115750 Kovos vežimų viršininkai, pamatę Juozapatą, sakė: ‘‘Jis yra Izraelio karalius’‘. Jie apsupo jį, norėdami kautis. Bet Juozapatas šaukė, ir Viešpats jam padėjo, ir Dievas nukreipė priešus nuo jo. 14O 18 32 14O 18 32 115760 Kovos vežimų viršininkai, supratę, kad jis ne Izraelio karalius, liovėsi jį puolę. 14O 18 33 14O 18 33 115770 Vienas vyras netaikydamas įtempė lanką ir iššovė; strėlė pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų. Tada jis tarė savo vežikui: ‘‘Apsisuk ir išvežk mane iš kovos lauko, nes esu sužeistas’‘. 14O 18 34 14O 18 34 115780 Tą dieną mūšis sustiprėjo, ir Izraelio karalius stovėjo vežime prieš sirus iki vakaro. Saulei leidžiantis, jis mirė. 14O 19 1 14O 19 1 115790 Judo karalius Juozapatas sugrįžo ramybėje į savo namus Jeruzalėje. 14O 19 2 14O 19 2 115800 Hananio sūnus Jehuvas, regėtojas, išėjo jo pasitikti ir kalbėjo karaliui Juozapatui: ‘‘Ar turėtum padėti bedieviui ir mylėti tuos, kurie nekenčia Viešpaties? Dėl to užsitraukei Viešpaties rūstybę. 14O 19 3 14O 19 3 115810 Tačiau ir gerų dalykų rasta tavyje, nes tu išnaikinai krašte giraites ir paruošei savo širdį ieškoti Dievo’‘. 14O 19 4 14O 19 4 115820 Juozapatas gyveno Jeruzalėje, tačiau jis ėjo per tautą nuo Beer Šebos iki Efraimo aukštumų, grąžindamas žmones prie Viešpaties, savo tėvų Dievo. 14O 19 5 14O 19 5 115830 Jis paskyrė krašte teisėjus kiekvienam sutvirtintam Judo miestui 14O 19 6 14O 19 6 115840 ir įsakė jiems: ‘‘Žiūrėkite, ką darote! Jūs teisiate ne dėl žmonių, bet dėl Viešpaties, kuris yra su jumis teismo metu. 14O 19 7 14O 19 7 115850 Tebūna Viešpaties baimė ant jūsų ir būkite atidūs. Viešpats, mūsų Dievas, nėra neteisingas, neatsižvelgia į asmenis ir neima kyšių’‘. 14O 19 8 14O 19 8 115860 Be to, Jeruzalėje Juozapatas paskyrė Viešpaties teismui ir ginčams spręsti po kelis levitus, kunigus ir Izraelio šeimų vyresniuosius, kai jie sugrįžo į Jeruzalę. 14O 19 9 14O 19 9 115870 Karalius jiems įsakė: ‘‘Taip darykite Viešpaties baimėje, ištikimai ir tobula širdimi. 14O 19 10 14O 19 10 115880 Kiekvienoje byloje, kuri jums bus pavesta jūsų brolių, gyvenančių savo miestuose, ar tai būtų dėl kraujo praliejimo, įstatymo, įsakymo, nuostatų ar potvarkių laužymo, mokykite juos, kad jie nenusikalstų Viešpačiui ir kad Viešpaties bausmė nepaliestų jūsų ir jūsų brolių. Taip darykite ir nenusikalsite. 14O 19 11 14O 19 11 115890 Vyriausiasis kunigas Amarijas skiriamas jūsų vyresniuoju visuose Viešpaties reikaluose, o Izmaelio sūnus Zebadijas, Judo giminės vyresnysis,­visuose karaliaus reikaluose. Levitai bus jums valdininkais. Elkitės drąsiai, ir Viešpats bus su gerai besielgiančiais’‘. 14O 20 1 14O 20 1 115900 Moabitai, amonitai ir su jais kiti amonitų sąjungininkai išėjo kariauti prieš Juozapatą. 14O 20 2 14O 20 2 115910 Juozapatui buvo pranešta: ‘‘Didelė daugybė iš anapus jūros ateina prieš tave. Jie jau Haceczon Tamaroje, kuris yra En Gedyje’‘. 14O 20 3 14O 20 3 115920 Juozapatas nusigandęs atsidavė ieškoti Viešpaties ir paskelbė pasninką visame Jude. 14O 20 4 14O 20 4 115930 Judo gyventojai susirinko prašyti Viešpaties pagalbos, iš visų miestų jie atėjo ieškoti Viešpaties. 14O 20 5 14O 20 5 115940 Juozapatas atsistojo Viešpaties namuose, priešais naują kiemą, Judo ir Jeruzalės susirinkime, 14O 20 6 14O 20 6 115950 ir sakė: ‘‘Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, argi ne Tu esi Dievas danguje ir argi ne Tu valdai visas pagonių karalystes? Tavo rankose yra jėga ir galybė, ir niekas negali atsilaikyti prieš Tave. 14O 20 7 14O 20 7 115960 Argi ne Tu, mūsų Dieve, išvarei šitos šalies gyventojus prieš Izraeliui užimant šį kraštą ir jį atidavei savo draugo Abraomo palikuonims amžiams? 14O 20 8 14O 20 8 115970 Jie apsigyveno jame ir pastatė Tau šventyklą, kurioje būtų Tavo vardas, sakydami: 14O 20 9 14O 20 9 115980 ‘Jei mus užpuls nelaimės, kardas, maras ar badas, tai mes, atsistoję ties šitais namais, Tavo akivaizdoje,­nes Tavo vardas yra šituose namuose,­šauksimės Tavęs savo suspaudime, o Tu mus išgirsi ir išgelbėsi’. 14O 20 10 14O 20 10 115990 Amonitai, moabitai ir Seyro aukštumų gyventojai, kurių Tu neleidai izraelitams užpulti, jiems išėjus iš Egipto šalies, ir kuriuos izraelitai aplenkė ir jų nesunaikino, 14O 20 11 14O 20 11 116000 dabar atmoka mums tuo, kad ateina mūsų išvaryti iš Tavo mums duotos nuosavybės. 14O 20 12 14O 20 12 116010 Dieve, argi neteisi jų? Mes esame bejėgiai prieš šitą daugybę, kuri išėjo prieš mus, ir nežinome, ką mums daryti. Bet mūsų akys nukreiptos į Tave’‘. 14O 20 13 14O 20 13 116020 Visi Judo gyventojai stovėjo Viešpaties akivaizdoje su kūdikiais, žmonomis ir vaikais. 14O 20 14 14O 20 14 116030 Tada ant Jahazielio, sūnaus Zacharijo, sūnaus Benajos, sūnaus Jejelio, sūnaus Matanijos, levito iš Asafo sūnų, nužengė Viešpaties Dvasia, jam stovint tarp susirinkusiųjų, 14O 20 15 14O 20 15 116040 ir jis tarė: ‘‘Klausykite, Judo ir Jeruzalės gyventojai ir tu, karaliau Juozapatai! Taip sako Viešpats: ‘Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo. 14O 20 16 14O 20 16 116050 Rytoj išeikite prieš juos. Jie eis Zizo įkalne ir jūs sutiksite juos slėnio pabaigoje, ties Jeruelio dykuma. 14O 20 17 14O 20 17 116060 Jums nereikės kovoti. Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Viešpats jus išgelbės. Judo ir Jeruzalės gyventojai, nenusigąskite ir nebijokite! Rytoj išeikite prieš juos, nes Viešpats bus su jumis!’ ‘‘ 14O 20 18 14O 20 18 116070 Juozapatas nusilenkė iki žemės, ir visi Judo bei Jeruzalės gyventojai krito prieš Viešpatį, garbindami Jį. 14O 20 19 14O 20 19 116080 Levitai, Kehato ir Koracho palikuonys, garsiai šlovino Viešpatį, Izraelio Dievą. 14O 20 20 14O 20 20 116090 Anksti rytą atsikėlę, jie išėjo į Tekojos dykumą. Jiems išeinant, Juozapatas tarė: ‘‘Paklausykite manęs, Judo ir Jeruzalės gyventojai. Tikėkite Viešpačiu, savo Dievu, tai būsite įtvirtinti. Tikėkite Jo pranašais, tai klestėsite’‘. 14O 20 21 14O 20 21 116100 Pasitaręs su tauta, jis paskyrė giedotojus Viešpačiui, kad jie eitų kariuomenės priekyje, girdami šventumo grožį, ir sakytų: ‘‘Dėkokite Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas!’‘ 14O 20 22 14O 20 22 116110 Kai jie pradėjo giedoti ir girti, Viešpats sukėlė paniką tarp amonitų, moabitų ir Seyro aukštumų gyventojų, kurie buvo išėję prieš Judą, ir jie vieni kitus sunaikino. 14O 20 23 14O 20 23 116120 Amonitai ir moabitai sukilo prieš Seyro aukštumų gyventojus, žudydami juos ir naikindami. Išžudę Seyro gyventojus, jie ėmė naikinti vieni kitus. 14O 20 24 14O 20 24 116130 Kai Judas atėjo į vietą, iš kur buvo matoma dykuma, jie pamatė žemę, nuklotą lavonais. 14O 20 25 14O 20 25 116140 Juozapatas su žmonėmis atėjo surinkti grobio ir rado daugybę turtų, brangių daiktų ir kitų gėrybių, kurių prisirinko daugiau negu galėjo panešti. Tris dienas jie rinko grobį, nes jo buvo tiek daug. 14O 20 26 14O 20 26 116150 Ketvirtą dieną jie susirinko į Berako slėnį ir laimino Viešpatį. Todėl ta vieta vadinama Berako slėniu iki šios dienos. 14O 20 27 14O 20 27 116160 Po to visi Judo ir Jeruzalės vyrai su Juozapatu priekyje sugrįžo su džiaugsmu į Jeruzalę, nes Viešpats suteikė jiems džiaugsmo dėl jų priešų. 14O 20 28 14O 20 28 116170 Jie atėjo Jeruzalėje prie Viešpaties namų su arfomis, psalteriais ir trimitais. 14O 20 29 14O 20 29 116180 Dievo baimė apėmė aplinkines karalystes, kai jos išgirdo, kad Viešpats kovojo prieš Izraelio priešus. 14O 20 30 14O 20 30 116190 Juozapato karaliavimas tapo ramus, nes Dievas suteikė jam ramybę iš visų pusių. 14O 20 31 14O 20 31 116200 Juozapatas, pradėdamas valdyti Judą, buvo trisdešimt penkerių metų amžiaus. Jeruzalėje jis karaliavo dvidešimt penkerius metus. Jo motina buvo vardu Azuba, Silio duktė. 14O 20 32 14O 20 32 116210 Jis vaikščiojo savo tėvo Asos keliais ir nenukrypo nuo jų, darydamas, kas teisinga Viešpaties akyse. 14O 20 33 14O 20 33 116220 Tačiau aukštumos nebuvo sunaikintos, nes tauta dar nebuvo paruošusi širdžių savo tėvų Dievui. 14O 20 34 14O 20 34 116230 Visi kiti Juozapato darbai yra surašyti knygoje Hananio sūnaus Jehuvo, kuris yra minimas Izraelio karalių knygoje. 14O 20 35 14O 20 35 116240 Vėliau Judo karalius Juozapatas susidėjo su Izraelio karaliumi Ahaziju, kuris elgėsi labai nedorai. 14O 20 36 14O 20 36 116250 Jie abu kartu statė laivus Ecjon Gebere, kad plauktų į Taršišą. 14O 20 37 14O 20 37 116260 Dodavahuvo sūnus Eliezeras iš Marešos pranašavo prieš Juozapatą, sakydamas: ‘‘Kadangi tu susidėjai su Ahaziju, Viešpats sudaužė tavo darbą’‘. Laivai sudužo ir negalėjo plaukti į Taršišą. 14O 21 1 14O 21 1 116270 Juozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste. Jo sūnus Joramas karaliavo jo vietoje. 14O 21 2 14O 21 2 116280 Jo broliai buvo Juozapato sūnūs: Azarija, Jahielis, Zacharijas, Azarijas, Mykolas ir Šefatijas. Visi jie buvo Izraelio karaliaus sūnūs. 14O 21 3 14O 21 3 116290 Jų tėvas jiems davė daug dovanų: aukso, sidabro ir kitokių brangių daiktų, be to, sutvirtintų Judo miestų, bet karalystę jis atidavė Joramui, nes jis buvo pirmagimis. 14O 21 4 14O 21 4 116300 Joramas, perėmęs savo tėvo karalystę ir sustiprėjęs, išžudė visus savo brolius ir kai kuriuos Judo kunigaikščius. 14O 21 5 14O 21 5 116310 Joramas pradėjo karaliauti trisdešimt dvejų metų ir aštuonerius metus karaliavo Jeruzalėje. 14O 21 6 14O 21 6 116320 Jis vaikščiojo Izraelio karalių keliais kaip Ahabo namai, nes Ahabo duktė buvo jo žmona. Jis darė pikta Viešpaties akyse. 14O 21 7 14O 21 7 116330 Tačiau Viešpats nenorėjo sunaikinti Dovydo namų dėl sandoros, kurią Jis padarė su Dovydu, pažadėdamas duoti žiburį jam ir jo sūnums per amžius. 14O 21 8 14O 21 8 116340 Joramui valdant, edomitai sukilo, atsiskyrė nuo Judo ir paskyrė sau karalių. 14O 21 9 14O 21 9 116350 Tuomet Joramas su savo vadais ir kovos vežimais naktį puolė ir sumušė edomitus, kurie buvo apsupę jį ir kovos vežimų viršininkus. 14O 21 10 14O 21 10 116360 Tačiau Edomas atsiskyrė nuo Judo iki šios dienos. Tuo pačiu metu ir Libna sukilo prieš Joramą, nes jis apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą. 14O 21 11 14O 21 11 116370 Jis padarė aukštumas Judo kalnuose, suvedžiojo Jeruzalės gyventojus ir visą Judą. 14O 21 12 14O 21 12 116380 Pranašas Elijas atsiuntė jam laišką: ‘‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Kadangi tu nevaikščiojai savo tėvo Juozapato ir Judo karaliaus Asos keliais, 14O 21 13 14O 21 13 116390 bet pasirinkai Izraelio karalių kelius ir vedei į paleistuvystę Judo ir Jeruzalės gyventojus kaip Ahabas, be to, išžudei savo brolius, savo tėvo namiškius, geresnius už tave, 14O 21 14 14O 21 14 116400 Viešpats baus tavo tautą, tavo vaikus, žmonas ir sunaikins visą tavo nuosavybę, 14O 21 15 14O 21 15 116410 o tu pats susirgsi sunkia vidurių liga, kuri tave kankins kasdien’ ‘‘. 14O 21 16 14O 21 16 116420 Viešpats sukėlė prieš Joramą filistinus ir arabus, gyvenančius etiopų kaimynystėje. 14O 21 17 14O 21 17 116430 Jie užpuolė Judo žemę, įsiveržė į ją ir išsigabeno visą turtą, kurį rado karaliaus namuose, jo vaikus ir žmonas; išliko tik jauniausias sūnus Jehoachazas. 14O 21 18 14O 21 18 116440 Po to Viešpats ištiko jį nepagydoma vidurių liga. 14O 21 19 14O 21 19 116450 Po dvejų metų jo viduriai išvirto, ir jis mirė baisiuose skausmuose. Jo tauta nesukūrė jam laužo, kaip darydavo jo tėvams. 14O 21 20 14O 21 20 116460 Joramas buvo trisdešimt dvejų metų, pradėdamas karaliauti, ir karaliavo Jeruzalėje aštuonerius metus. Jis mirė ir buvo palaidotas Dovydo mieste, tačiau ne karalių kapinėse, nes jis buvo visų nemėgstamas. 14O 22 1 14O 22 1 116470 Jeruzalės gyventojai paskelbė karaliumi jo jauniausiąjį sūnų Ahaziją, nes visus vyresniuosius išžudė būriai, atėję su arabais. Taip Judo karaliumi tapo karaliaus Joramo sūnus Ahazijas. 14O 22 2 14O 22 2 116480 Pradėdamas karaliauti, Ahazijas buvo keturiasdešimt dvejų metų ir karaliavo Jeruzalėje vienerius metus. Jo motina buvo vardu Atalija, Omrio duktė. 14O 22 3 14O 22 3 116490 Jis vaikščiojo Ahabo namų keliais, nes jo motina buvo jam patarėja piktuose darbuose. 14O 22 4 14O 22 4 116500 Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip Ahabo namai, nes jie, jo tėvui mirus, buvo jo patarėjais jo paties pražūčiai. 14O 22 5 14O 22 5 116510 Jų patariamas, jis ėjo su Ahabo sūnumi Joramu, Izraelio karaliumi, kariauti prieš Sirijos karalių Hazaelį į Ramot Gileadą. Sirams sužeidus Joramą, 14O 22 6 14O 22 6 116520 jis grįžo į Jezreelį gydytis, nes buvo sužeistas, kariaudamas su Sirijos karaliumi Hazaeliu. Joramo sūnus Ahazijas, Judo karalius, vyko į Jezreelį aplankyti Ahabo sūnų Joramą. 14O 22 7 14O 22 7 116530 Tai buvo nuo Dievo, kad Ahazijas žūtų, lankydamas Joramą. Jam atvykus pas Joramą, jie susitiko su Jehuvu, Nimšio sūnumi, kurį Viešpats buvo patepęs sunaikinti Ahabo namus. 14O 22 8 14O 22 8 116540 Kai Jehuvas vykdė teismą Ahabo namams, jis sutiko Judo kunigaikščius ir Ahazijo brolių sūnus, tarnavusius Ahazijui, ir juos išžudė. 14O 22 9 14O 22 9 116550 Jis ieškojo Ahazijo ir rado jį besislapstantį Samarijoje. Jis buvo atvestas pas Jehų ir nužudytas. Jie palaidojo jį, sakydami: ‘‘Jis yra sūnus Juozapato, kuris ieškojo Viešpaties visa širdimi’‘. Ahazijo namuose nebuvo nė vieno vyro, tinkamo užimti karaliaus sostą. 14O 22 10 14O 22 10 116560 Ahazijo motina Atalija, sužinojusi, kad jos sūnus miręs, išžudė visus Judo karališkuosius palikuonis. 14O 22 11 14O 22 11 116570 Bet karaliaus duktė Jehošabata slapčia paėmė Ahazijo sūnų Jehoašą iš karaliaus sūnų, kurie turėjo būti nužudyti, ir paslėpė su jo aukle miegamajame. Jehošabata buvo Joramo duktė, kunigo Jehojados žmona, Ahazijo sesuo. Taip jis išliko gyvas. 14O 22 12 14O 22 12 116580 Jis buvo paslėptas Dievo namuose šešerius metus. Tuo metu Atalija valdė kraštą. 14O 23 1 14O 23 1 116590 Septintaisiais metais Jehojada išdrįso pasikviesti sąjungininkais šimtininkus: Joramo sūnų Azariją, Johanano sūnų Izmaelį, Jobedo sūnų Azariją, Adajo sūnų Maasėją ir Zichrio sūnų Elišafatą. 14O 23 2 14O 23 2 116600 Jie apėjo Judą ir surinko levitus iš visų Judo miestų bei Izraelio šeimų vadus, ir atėjo į Jeruzalę. 14O 23 3 14O 23 3 116610 Visas susirinkimas padarė sandorą su karaliumi Viešpaties namuose. Jehojada jiems kalbėjo: ‘‘Štai karaliaus sūnus bus karaliumi, kaip Viešpats kalbėjo apie Dovydo palikuonis. 14O 23 4 14O 23 4 116620 Padarykite štai ką: trečdalis kunigų ir levitų, kurie įeina sabate, saugos visas duris, 14O 23 5 14O 23 5 116630 trečdalis budės prie karaliaus namų ir trečdalis­prie pagrindinių vartų, o visi žmonės susirinks Viešpaties namų kiemuose. 14O 23 6 14O 23 6 116640 Niekas teneįeina į Viešpaties namus, tik kunigai ir tie levitai, kurie atlieka tarnystę, jie įeis, nes yra šventi, o visi žmonės pasiliks Viešpaties sargyboje. 14O 23 7 14O 23 7 116650 Levitai, kiekvienas su ginklu rankoje, apsups karalių ir bus su juo, kai jis įeis ir išeis. Kas įeis į namus, bus nužudytas’‘. 14O 23 8 14O 23 8 116660 Levitai ir visas Judas darė, kaip kunigas Jehojada buvo įsakęs: kiekvienas atėjo su savo vyrais, kurie turėjo įeiti sabate ir kurie turėjo išeiti sabate, nes kunigas Jehojada nepaleido sargybą baigusių skyrių. 14O 23 9 14O 23 9 116670 Kunigas Jehojada padalino šimtininkams karaliaus Dovydo ietis, didžiuosius ir mažuosius skydus, buvusius Dievo namuose, 14O 23 10 14O 23 10 116680 ir sustatė visus žmones su ginklais rankose nuo dešiniojo šventyklos šono iki kairiojo, prie aukuro ir prie šventyklos aplinkui karalių. 14O 23 11 14O 23 11 116690 Tada jie išvedė karaliaus sūnų, uždėjo jam karūną, įteikė liudijimą ir paskelbė jį karaliumi. Kunigas Jehojada ir jo sūnūs patepė jį ir visi šaukė: ‘‘Tegyvuoja karalius!’‘ 14O 23 12 14O 23 12 116700 Atalija, išgirdusi triukšmą ir sveikinimus karaliui, pamačiusi bėgančius žmones, atėjo į Viešpaties namus. 14O 23 13 14O 23 13 116710 Čia ji pamatė karalių, stovintį šalia kolonos prie įėjimo, apsuptą kunigaikščių ir trimitininkų, ir visus žmones besidžiaugiančius. Trimitininkai trimitavo, giesmininkai, pritardami muzikos instrumentais, giedojo gyriaus giesmę. Tada Atalija perplėšė savo drabužius, šaukdama: ‘‘Sąmokslas! Sąmokslas!’‘ 14O 23 14 14O 23 14 116720 Kunigas Jehojada įsakė šimtininkams, kariuomenės vadams: ‘‘Išveskite ją pro sargybų eiles, o kas ją seks, nužudykite kardu’‘. Kunigas įsakė nežudyti jos Viešpaties namuose. 14O 23 15 14O 23 15 116730 Jie atvedė ją iki Arklių vartų prie karaliaus rūmų ir ten nužudė. 14O 23 16 14O 23 16 116740 Jehojada padarė sandorą su karaliumi ir visais žmonėmis, kad jie bus Viešpaties tauta. 14O 23 17 14O 23 17 116750 Po to visi žmonės nuėjo į Baalo namus, sugriovė juos, aukurus ir atvaizdus sudaužė, o Baalo kunigą Mataną nužudė prie aukuro. 14O 23 18 14O 23 18 116760 Jehojada pavedė Viešpaties namų priežiūrą kunigams ir levitams, suskirstydamas kunigus ir levitus skyriais, kaip Dovydas buvo juos suskirstęs. Jie aukojo Viešpačiui deginamąsias aukas, kaip parašyta Mozės įstatyme, giedodami ir džiaugdamiesi, kaip nurodė Dovydas. 14O 23 19 14O 23 19 116770 Jis taip pat pastatė vartininkus prie Viešpaties namų vartų, kad neįeitų niekas, susitepęs kokiu nors būdu. 14O 23 20 14O 23 20 116780 Jis kartu su šimtininkais, kilmingaisiais, valdytojais ir visais žmonėmis nuvedė karalių iš Viešpaties namų pro aukštutinius vartus į karaliaus namus ir pasodino jį į karaliaus sostą. 14O 23 21 14O 23 21 116790 Visi krašto žmonės džiaugėsi, mieste buvo ramu, kai Atalija buvo nužudyta kardu. 14O 24 1 14O 24 1 116800 Jehoašas pradėjo karaliauti būdamas septynerių metų ir keturiasdešimt metų karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Cibija iš Beer Šebos. 14O 24 2 14O 24 2 116810 Jehoašas darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, per visas kunigo Jehojados dienas. 14O 24 3 14O 24 3 116820 Jehojada parinko jam dvi žmonas, ir jis susilaukė sūnų bei dukterų. 14O 24 4 14O 24 4 116830 Po to Jehoašas sumanė atnaujinti Viešpaties namus. 14O 24 5 14O 24 5 116840 Sukvietęs kunigus ir levitus, jis jiems kalbėjo: ‘‘Eikite į Judo miestus ir rinkite iš viso Izraelio pinigus jūsų Dievo namams pataisyti kiekvienais metais. Ir darykite tai skubiai’‘. Bet levitai neskubėjo. 14O 24 6 14O 24 6 116850 Karalius pasišaukė vyriausiąjį kunigą Jehojadą ir jam tarė: ‘‘Kodėl tu nereikalauji iš levitų, kad jie surinktų iš Judo ir Jeruzalės mokestį, kurį Viešpaties tarnas Mozė įsakė mokėti visam Izraeliui dėl Liudijimo palapinės? 14O 24 7 14O 24 7 116860 Piktadarė Atalija ir jos sūnūs sunaikino Dievo namus ir visas Viešpaties namams pašvęstas dovanas panaudojo Baalui’‘. 14O 24 8 14O 24 8 116870 Karaliui įsakius, buvo padaryta dėžė ir pastatyta prie Viešpaties namų durų lauko pusėje. 14O 24 9 14O 24 9 116880 Ir jie paskelbė Jude ir Jeruzalėje, kad neštų Viešpačiui mokestį, kurį Dievo tarnas Mozė įsakė Izraeliui dykumoje. 14O 24 10 14O 24 10 116890 Kunigaikščiai bei visa tauta džiaugėsi ir, atnešę mokestį, metė į dėžę, kol ją pripildė. 14O 24 11 14O 24 11 116900 Dėžei prisipildžius, ją atnešdavo pas karalių. Karaliaus raštininkas ir vyriausiojo kunigo įgaliotinis išimdavo pinigus, o dėžę nunešdavo atgal į jos vietą. Taip jie darė kiekvieną dieną ir surinko daug pinigų. 14O 24 12 14O 24 12 116910 Karalius bei Jehojada juos atiduodavo Viešpaties namų darbų prižiūrėtojams, o tie pasamdydavo mūrininkų ir dailidžių, geležies ir vario kalvių Viešpaties namams pataisyti bei atnaujinti. 14O 24 13 14O 24 13 116920 Darbininkai dirbo ir jiems sekėsi. Jie atstatė Dievo namus ir juos sutvirtino. 14O 24 14 14O 24 14 116930 Pabaigę darbą, jie atnešė likusius pinigus ir grąžino karaliui bei Jehojadai. Už juos buvo padaryti indai Viešpaties namams: indai reikalingi tarnaujant, aukojimo indai, taurės, auksiniai bei sidabriniai indai. Jie nuolat aukojo deginamąsias aukas Viešpaties namuose per visas Jehojados dienas. 14O 24 15 14O 24 15 116940 Bet Jehojada paseno ir mirė sulaukęs šimto trisdešimties metų. 14O 24 16 14O 24 16 116950 Jį palaidojo Dovydo mieste prie karalių, nes jis darė gera Izraelyje Dievui ir Jo namams. 14O 24 17 14O 24 17 116960 Kunigui Jehojadai mirus, Judo kunigaikščiai atėjo pas karalių ir jam nusilenkė. Tada jis ėmė jų klausyti. 14O 24 18 14O 24 18 116970 Jie paliko Viešpaties, savo tėvų Dievo, namus ir tarnavo alkams ir stabams. Tas nusikaltimas sukėlė Viešpaties rūstybę prieš Judą ir Jeruzalę. 14O 24 19 14O 24 19 116980 Viešpats siuntė jiems pranašų, norėdamas juos susigrąžinti, kurie įspėjo juos, tačiau jie neklausė. 14O 24 20 14O 24 20 116990 Dievo Dvasia nužengė ant kunigo Jehojados sūnaus Zacharijos, kuris atsistojęs kalbėjo susirinkusiems: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Kodėl jūs laužote Viešpaties įsakymus ir nenorite, kad jums sektųsi? Kadangi jūs palikote Viešpatį, Jis paliko jus’ ‘‘. 14O 24 21 14O 24 21 117000 Jie susitarė prieš jį ir, karaliui įsakius, užmušė akmenimis Viešpaties namų kieme. 14O 24 22 14O 24 22 117010 Karalius Jehoašas neatsiminė to gero, kurį Zacharijos tėvas Jehojada buvo jam padaręs, bet nužudė jo sūnų. Mirdamas jis sakė: ‘‘Viešpats mato ir atlygins’‘. 14O 24 23 14O 24 23 117020 Metų gale Sirijos kariuomenė atėjo prieš jį, įsiveržė į Judą bei Jeruzalę, išžudė tautos kunigaikščius ir paimtą grobį išsiuntė Damasko karaliui. 14O 24 24 14O 24 24 117030 Nors sirų kariuomenėje buvo mažai žmonių, bet Viešpats atidavė į jų rankas labai didelę kariuomenę, kadangi jie paliko Viešpatį, savo tėvų Dievą. Taip jie įvykdė teismą Jehoašui. 14O 24 25 14O 24 25 117040 Atsitraukdami jie paliko jį sunkiai sergantį. Jehoašo tarnai susitarė prieš jį dėl pralieto kunigo Jehojados sūnų kraujo ir nužudė karalių lovoje. Jis mirė ir buvo palaidotas Dovydo mieste, tačiau ne karalių kapinėse. 14O 24 26 14O 24 26 117050 Amonitės Šimeatos sūnus Zabadas ir moabitės Šimritos sūnus Jehozabadas surengė sąmokslą prieš jį. 14O 24 27 14O 24 27 117060 Apie jo sūnus, naštų, kurios buvo jam užkrautos, didumą ir Dievo namų atnaujinimą yra parašyta karalių knygoje. Jo sūnus Amacijas karaliavo jo vietoje. 14O 25 1 14O 25 1 117070 Amacijas pradėjo karaliauti būdamas dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadana iš Jeruzalės. 14O 25 2 14O 25 2 117080 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, tačiau ne tobula širdimi. 14O 25 3 14O 25 3 117090 Įsitvirtinęs karalystėje, jis nužudė tuos savo tarnus, kurie nužudė jo tėvą karalių. 14O 25 4 14O 25 4 117100 Jų vaikų jis nenužudė, kaip Mozės įstatymo knygoje parašyta, kur Viešpats įsako: ‘‘Tėvai neturi mirti dėl vaikų ir vaikai dėl tėvų, bet kiekvienas mirs dėl savo paties nuodėmės’‘. 14O 25 5 14O 25 5 117110 Amacijas sušaukė Judo ir Benjamino gyventojus ir paskyrė jiems tūkstantininkus bei šimtininkus pagal jų tėvų namus. Jis suskaičiavo dvidešimties metų ir vyresnius ir rado tris šimtus tūkstančių vyrų, tinkančių karui, galinčių naudoti ietį ir skydą. 14O 25 6 14O 25 6 117120 Be to, jis pasisamdė iš Izraelio šimtą tūkstančių rinktinių karių už šimtą talentų sidabro. 14O 25 7 14O 25 7 117130 Dievo vyras, atėjęs pas jį, tarė: ‘‘Karaliau, tegul neina su tavimi Izraelio kariuomenė, nes Viešpats nėra su Izraeliu, su Efraimo sūnumis. 14O 25 8 14O 25 8 117140 O jeigu eisi, pasiruošk mūšiui, tačiau Dievas tave parklupdys prieš priešus, nes Dievas turi galią padėti ir parklupdyti’‘. 14O 25 9 14O 25 9 117150 Amacijas klausė Dievo vyro: ‘‘O ką daryti su šimtu talentų, kuriuos daviau Izraelio kariuomenei?’‘ Dievo vyras atsakė: ‘‘Dievas tau gali duoti daug daugiau negu tiek’‘. 14O 25 10 14O 25 10 117160 Amacijas atskyrė iš Efraimo atėjusią kariuomenę ir paleido juos namo. Jie, degdami pykčiu Judui, grįžo į savo kraštą. 14O 25 11 14O 25 11 117170 Amacijas įsidrąsino, išvedė savo žmones ir, atėjęs į Druskos slėnį, išžudė dešimt tūkstančių Seyro vaikų. 14O 25 12 14O 25 12 117180 Dešimt tūkstančių jie paėmė į nelaisvę ir, užvedę juos ant uolos viršūnės, nustūmė žemyn, ir jie visi užsimušė. 14O 25 13 14O 25 13 117190 Ta kariuomenė, kurią Amacijas pasiuntė atgal, kad jie neitų su juo, užpuolė Judo miestus nuo Samarijos iki Bet Horono, išžudė tris tūkstančius gyventojų ir prisiplėšė daug grobio. 14O 25 14 14O 25 14 117200 Amacijas, nugalėjęs edomitus, grįždamas parsigabeno Seyro vaikų dievus, kuriuos pasistatė sau dievais, jiems aukojo ir juos garbino. 14O 25 15 14O 25 15 117210 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Amaciją. Jis siuntė pranašą, kuris sakė: ‘‘Kodėl tu ieškai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo tautos iš tavo rankų?’‘ 14O 25 16 14O 25 16 117220 Pranašui kalbant, karalius jam tarė: ‘‘Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Nutilk, kad nenužudyčiau tavęs’‘. Pranašas nutilo, pasakęs: ‘‘Žinau, kad Dievas nusprendė pražudyti tave, nes tu taip pasielgei ir neklausei mano patarimo’‘. 14O 25 17 14O 25 17 117230 Judo karalius Amacijas pasitarė ir siuntė pas Jehuvo sūnaus Jehoachazo sūnų Jehoašą, Izraelio karalių, sakydamas: ‘‘Išeik, kad susitiktume veidas į veidą’‘. 14O 25 18 14O 25 18 117240 Izraelio karalius Jehoašas atsakė Judo karaliui Amacijui: ‘‘Libano usnis siuntė pas Libano kedrą, sakydama: ‘Leisk savo dukterį už mano sūnaus’. Bet Libano laukinis žvėris prabėgdamas sutrypė usnį. 14O 25 19 14O 25 19 117250 Tu didžiuojiesi nugalėjęs Edomą ir keliesi puikybėn besigirdamas. Lik namuose. Kodėl nori prisišaukti nelaimę ir žūti kartu su Judu?’‘ 14O 25 20 14O 25 20 117260 Amacijas nepaklausė, nes tai buvo iš Dievo, kad Jis galėtų atiduoti juos į priešų rankas, nes jie ieškojo Edomo dievų. 14O 25 21 14O 25 21 117270 Izraelio karalius Jehoašas atėjo. Jis ir Judo karalius Amacijas susitiko Bet Šeme, kuris priklauso Judui. 14O 25 22 14O 25 22 117280 Izraelis nugalėjo Judą, ir šio vyrai pabėgo į savo palapines. 14O 25 23 14O 25 23 117290 Izraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Judo karalių Amaciją, Jehoachazo sūnaus Jehoašo sūnų, Bet Šemeše ir, atvedęs jį į Jeruzalę, nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių. 14O 25 24 14O 25 24 117300 Po to Izraelio karalius pasiėmė visą auksą bei sidabrą ir visus indus, rastus Dievo namuose Obed Edomo priežiūroje, taip pat karaliaus namų turtus, įkaitus ir grįžo į Samariją. 14O 25 25 14O 25 25 117310 Jehoašo sūnus Amacijas, Judo karalius, mirus Jehoachazo sūnui Jehoašui, Izraelio karaliui, dar gyveno penkiolika metų. 14O 25 26 14O 25 26 117320 Visi kiti Amacijo darbai, pirmieji ir paskutinieji, yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje. 14O 25 27 14O 25 27 117330 Amacijui pasitraukus nuo Viešpaties, prieš jį kilo sąmokslas Jeruzalėje, ir jis pabėgo į Lachišą. Bet jie pasiuntė į Lachišą ir jį ten nužudė. 14O 25 28 14O 25 28 117340 Jo kūną pargabeno ant žirgų ir palaidojo prie jo tėvų Judo mieste. 14O 26 1 14O 26 1 117350 Tada visi Judo žmonės ėmė Oziją, kuriam buvo šešiolika metų, ir padarė savo karaliumi jo tėvo Amacijo vietoje. 14O 26 2 14O 26 2 117360 Jis sutvirtino Elatą ir sugrąžino jį Judui po to, kai karalius užmigo prie savo tėvų. 14O 26 3 14O 26 3 117370 Pradėdamas valdyti, Ozijas buvo šešiolikos metų ir penkiasdešimt dvejus metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Jecholija iš Jeruzalės. 14O 26 4 14O 26 4 117380 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Amacijas. 14O 26 5 14O 26 5 117390 Jis ieškojo Dievo, kol Zacharijas, kuris suprasdavo Dievo regėjimus, buvo gyvas, ir kol jis ieškojo Viešpaties, Dievas davė jam sėkmę. 14O 26 6 14O 26 6 117400 Jis kariavo su filistinais ir sugriovė Gato, Jabnės bei Ašdodo sienas. Jis pastatė miestus aplink Ašdodą ir filistinų krašte. 14O 26 7 14O 26 7 117410 Dievas padėjo jam prieš filistinus ir arabus, gyvenusius Gūr Baale, ir prieš meunus. 14O 26 8 14O 26 8 117420 Amonitai mokėjo Ozijui duoklę. Jo vardas pagarsėjo net iki Egipto sienos, nes jis nepaprastai sustiprėjo. 14O 26 9 14O 26 9 117430 Ozijas pastatė Jeruzalėje bokštus prie Kampo vartų, Slėnio vartų bei prie kampų ir juos sutvirtino. 14O 26 10 14O 26 10 117440 Jis taip pat pastatė bokštų dykumoje ir iškasė daug šulinių, nes turėjo daug gyvulių žemumose ir slėnyje bei žemdirbių ir vynuogynų prižiūrėtojų įkalnėse ir Karmelyje; jis mėgo žemdirbystę. 14O 26 11 14O 26 11 117450 Ozijas turėjo kariuomenę, kuri išeidavo į karą būriais, kuri buvo suskaičiuota raštininko Jejelio ir valdininko Maasėjo, vadovaujant vienam iš karaliaus vadų Hananijui. 14O 26 12 14O 26 12 117460 Šeimų vadų ir karžygių buvo du tūkstančiai šeši šimtai vyrų. 14O 26 13 14O 26 13 117470 Jie vadovavo trims šimtams septyniems tūkstančiams penkiems šimtams kariuomenės vyrų, kurie galingai kariaudavo, padėdami karaliui prieš priešą. 14O 26 14 14O 26 14 117480 Ozijas parūpino kariuomenei skydų, iečių, šalmų, lankų ir svaidyklių akmenims svaidyti. 14O 26 15 14O 26 15 117490 Jis turėjo Jeruzalėje naujai išrastų karinių mašinų strėlėms ir dideliems akmenims svaidyti, kurias įstatė bokštuose ir kampuose. Jo vardas plačiai išgarsėjo, nes nuostabi pagalba lydėjo jį ir jis tapo galingas. 14O 26 16 14O 26 16 117500 Kai jis buvo galingas, jo širdis pasididžiavo jo pražūčiai. Jis nusikalto Viešpačiui, savo Dievui, eidamas į Viešpaties šventyklą smilkyti ant smilkymo aukuro. 14O 26 17 14O 26 17 117510 Kunigas Azarijas įėjo paskui jį su aštuoniasdešimt drąsių Viešpaties kunigų. 14O 26 18 14O 26 18 117520 Jie pasipriešino karaliui Ozijui ir sakė: ‘‘Ozijau, tu neturi teisės smilkyti Viešpačiui. Tai kunigų, Aarono sūnų, pareiga. Išeik iš šventyklos! Tu nusikaltai ir Viešpats Dievas nepriskaitys to tavo garbei’‘. 14O 26 19 14O 26 19 117530 Ozijas jau laikė rankoje smilkytuvą, pasiruošęs smilkyti. Jis labai supyko ant kunigų. Kai jis supyko, raupsai atsirado jo kaktoje Viešpaties namuose prie smilkymo aukuro, kunigams matant. 14O 26 20 14O 26 20 117540 Vyriausiasis kunigas Azarijas ir visi kunigai žiūrėjo į jį, ir jis buvo raupsuotas. Jie išstūmė jį iš ten, o ir jis pats skubėjo išeiti, nes Viešpats jį ištiko. 14O 26 21 14O 26 21 117550 Karalius Ozijas liko raupsuotas iki savo mirties. Jis gyveno atskiruose namuose ir buvo atskirtas nuo Viešpaties namų. Jo sūnus Joatamas valdė karaliaus namus ir teisė krašto žmones. 14O 26 22 14O 26 22 117560 Visus kitus Ozijo darbus, pirmus ir paskutinius, užrašė Amoco sūnus pranašas Izaijas. 14O 26 23 14O 26 23 117570 Ozijas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų karalių kapinių lauke, nes jis buvo raupsuotas. Jo sūnus Joatamas karaliavo jo vietoje. 14O 27 1 14O 27 1 117580 Pradėdamas karaliauti, Joatamas buvo dvidešimt penkerių metų ir šešiolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Jeruša, Cadoko duktė. 14O 27 2 14O 27 2 117590 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Ozijas, tačiau jis neįėjo į Viešpaties šventyklą. Tauta vis dar elgėsi netikusiai. 14O 27 3 14O 27 3 117600 Joatamas pastatė aukštutinius vartus Viešpaties namuose ir daug statė ant Ofelio sienos. 14O 27 4 14O 27 4 117610 Be to, jis statė miestus Judo aukštumose ir pilis bei bokštus miškuose. 14O 27 5 14O 27 5 117620 Jis kariavo su amonitų karaliumi ir jį nugalėjo. Amonitai davė jam šimtą talentų sidabro, dešimt tūkstančių saikų kviečių ir tiek pat miežių pirmaisiais metais, tiek pat antraisiais ir trečiaisiais metais. 14O 27 6 14O 27 6 117630 Joatamas sustiprėjo, nes vaikščiojo priešais Viešpatį, savo Dievą. 14O 27 7 14O 27 7 117640 Visi kiti Joatamo darbai ir visi jo karai surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje. 14O 27 8 14O 27 8 117650 Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų ir šešiolika metų karaliavo Jeruzalėje. 14O 27 9 14O 27 9 117660 Joatamas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Dovydo mieste, o jo sūnus Achazas karaliavo jo vietoje. 14O 28 1 14O 28 1 117670 Achazas, būdamas dvidešimties metų, pradėjo karaliauti ir šešiolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jis nedarė to, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip darė jo tėvas Dovydas, 14O 28 2 14O 28 2 117680 bet vaikščiojo Izraelio karalių keliais ir nuliedino Baalų atvaizdus. 14O 28 3 14O 28 3 117690 Jis smilkė Ben Hinomo slėnyje ir sudegino savo sūnus Baalui, mėgdžiodamas bjaurystes pagonių, kuriuos Viešpats išvarė, prieš izraelitams užimant kraštą. 14O 28 4 14O 28 4 117700 Jis aukojo ir smilkė aukštumose, ant kalvų ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu. 14O 28 5 14O 28 5 117710 Todėl Viešpats, jo Dievas, atidavė jį į Sirijos karaliaus rankas. Sirai paėmė daug belaisvių ir nusivedė juos į Damaską. Jis taip pat buvo atiduotas į Izraelio karaliaus rankas, kuris daugelį iš jų nužudė. 14O 28 6 14O 28 6 117720 Remalijo sūnus Pekachas išžudė Jude per vieną dieną šimtą dvidešimt tūkstančių karių, nes jie apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą. 14O 28 7 14O 28 7 117730 Zichris, Efraimo karžygys, nukovė karaliaus sūnų Maasėją, namų valdytoją Azrikamą ir Elkaną, kuris buvo antras po karaliaus. 14O 28 8 14O 28 8 117740 Be to, izraelitai išsivedė nelaisvėn iš savo brolių du šimtus tūkstančių moterų, sūnų ir dukterų ir, prisiplėšę daug grobio, parsigabeno į Samariją. 14O 28 9 14O 28 9 117750 Bet ten gyveno Viešpaties pranašas Odedas, kuris pasitiko grįžtančią į Samariją kariuomenę ir jiems tarė: ‘‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, supykęs ant Judo, atidavė juos į jūsų rankas, bet jūs žudėte taip žiauriai, kad jūsų žiaurumas pasiekė dangų. 14O 28 10 14O 28 10 117760 Jūs nutarėte Judo ir Jeruzalės gyventojus paversti vergais ir vergėmis. Argi jūs patys nenusikaltote Viešpačiui, savo Dievui? 14O 28 11 14O 28 11 117770 Klausykite manęs ir sugrąžinkite belaisvius, kuriuos atsivedėte iš Judo, nes didelė Viešpaties rūstybė užsidegė prieš jus’‘. 14O 28 12 14O 28 12 117780 Efraimitų vyresnieji: Johanano sūnus Azarijas, Mešilemoto sūnus Berechijas, Šalumo sūnus Jehizkijas ir Hadlajo sūnus Amasa atsistojo prieš tuos, kurie grįžo iš karo, 14O 28 13 14O 28 13 117790 sakydami: ‘‘Neįvesite čia belaisvių, nes jūs tuo prisidėsite prie mūsų nusikaltimų Viešpačiui ir juos mums dar padauginsite; nes mūsų nusikaltimas didelis ir Viešpaties rūstybė užsidegusi prieš Izraelį’‘. 14O 28 14 14O 28 14 117800 Tuomet kariai paliko belaisvius ir grobį kunigaikščiams bei susirinkusiems. 14O 28 15 14O 28 15 117810 Vardais paminėti vyrai pakilo, paėmė belaisvius, iš grobio jie juos apvilko, apavė, pavalgydino, pagirdė ir patepė aliejumi; silpnesniuosius užkėlė ant asilų ir nuvedė visus į Jerichą, palmių miestą, pas jų brolius. Po to jie sugrįžo į Samariją. 14O 28 16 14O 28 16 117820 Tuo metu karalius Achazas prašė Asirijos karaliaus pagalbos, 14O 28 17 14O 28 17 117830 nes edomitai buvo įsiveržę ir nugalėję Judą bei išsivedę belaisvius. 14O 28 18 14O 28 18 117840 Ir filistinai užpuolė pietų Judą žemumoje ir, paėmę Bet Šemešą, Ajaloną, Gederotą, Sochoją, Timną ir Gimzoją su jų kaimais, juose apsigyveno. 14O 28 19 14O 28 19 117850 Nes Viešpats pažemino Judą dėl Izraelio karaliaus Achazo, kuris apnuogino Judą ir labai nusikalto Viešpačiui. 14O 28 20 14O 28 20 117860 Atėjęs pas jį Tiglat Pileseras, Asirijos karalius, vargino jį, o ne sustiprino. 14O 28 21 14O 28 21 117870 Achazas, paėmęs Viešpaties namų, karaliaus namų ir kunigaikščių auksą, atidavė Asirijos karaliui, tačiau tai jam nepadėjo. 14O 28 22 14O 28 22 117880 Karalius Achazas savo vargų laikotarpiu dar labiau nusikalto Viešpačiui. 14O 28 23 14O 28 23 117890 Jis aukojo Damasko dievams, kurie jį nugalėjo, sakydamas: ‘‘Sirijos karalių dievai padeda jiems; aš jiems aukosiu, kad jie ir man padėtų’‘. Bet jie tapo pražūtimi jam ir visam Izraeliui. 14O 28 24 14O 28 24 117900 Achazas surinko Dievo namų indus, supjaustė juos, užrakino Viešpaties namų duris ir pristatė aukurų kiekviename Jeruzalės kampe. 14O 28 25 14O 28 25 117910 Jis pristeigė kiekviename Judo mieste aukštumų svetimiems dievams smilkyti, sukeldamas Viešpaties, savo tėvų Dievo, rūstybę. 14O 28 26 14O 28 26 117920 Visi kiti jo darbai yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje. 14O 28 27 14O 28 27 117930 Achazas užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo Jeruzalės mieste, bet ne Izraelio karalių kapuose. Jo sūnus Ezekijas karaliavo jo vietoje. 14O 29 1 14O 29 1 117940 Ezekijas pradėjo karaliauti dvidešimt penkerių metų ir dvidešimt devynerius metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Abija, Zacharijo duktė. 14O 29 2 14O 29 2 117950 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas. 14O 29 3 14O 29 3 117960 Pirmaisiais savo karaliavimo metais, pirmąjį mėnesį jis atidarė Viešpaties namų duris ir juos atnaujino. 14O 29 4 14O 29 4 117970 Sukvietęs kunigus ir levitus į rytinę aikštę, 14O 29 5 14O 29 5 117980 jiems tarė: ‘‘Levitai, paklausykite manęs! Pasišventinkite ir pašventinkite Viešpaties, savo tėvų Dievo, namus, pašalindami nešvarumus iš šventyklos. 14O 29 6 14O 29 6 117990 Mūsų tėvai nusikalto ir darė pikta Viešpaties, mūsų Dievo, akyse. Jie paliko Jį ir nusigręžė nuo Viešpaties buveinės, atsukdami Jam nugaras. 14O 29 7 14O 29 7 118000 Jie užrakino šventyklos duris, užgesino lempas, nebesmilkė smilkalų ir nebeaukojo deginamųjų aukų Izraelio Dievui šventoje vietoje. 14O 29 8 14O 29 8 118010 Todėl Viešpats užsirūstino ant Judo ir Jeruzalės. Jis atidavė juos vargui, pasibaisėjimui ir pajuokai, kaip patys matote savo akimis. 14O 29 9 14O 29 9 118020 Nes štai mūsų tėvai žuvo nuo kardo ir mūsų sūnūs, dukterys ir žmonos pateko nelaisvėn. 14O 29 10 14O 29 10 118030 Dabar mano širdyje yra noras padaryti sandorą su Viešpačiu, Izraelio Dievu, kad Jo didžioji rūstybė nusisuktų nuo mūsų. 14O 29 11 14O 29 11 118040 Mano sūnūs, neatidėliokite, nes jus išsirinko Viešpats, kad prieš Jį stovėtumėte, Jam tarnautumėte ir smilkytumėte’‘. 14O 29 12 14O 29 12 118050 Tuomet pakilo levitai. Iš kehatų­Amasajo sūnus Mahatas ir Azarijo sūnus Joelis, iš merarių­ Abdžio sūnus Kišas ir Jehalėlelio sūnus Azarijas, iš geršonų­Zimos sūnus Joachas ir Joacho sūnus Edenas, 14O 29 13 14O 29 13 118060 iš Elicafano palikuonių­Šimris ir Jejelis, iš Asafo palikuonių­ Zacharijas ir Matanijas, 14O 29 14 14O 29 14 118070 iš Hemano palikuonių­Jehielis ir Šimis, o iš Jedutūno palikuonių­Šemaja ir Uzielis. 14O 29 15 14O 29 15 118080 Jie sušaukė savo brolius, pasišventino ir ėjo Viešpaties namų valyti, kaip karalius buvo įsakęs pagal Viešpaties žodį. 14O 29 16 14O 29 16 118090 Kunigai, įėję į Viešpaties namų vidų, išnešė visus nešvarumus, kuriuos rado Viešpaties šventykloje, į kiemą, o levitai nešė juos į Kedrono upelį. 14O 29 17 14O 29 17 118100 Pirmojo mėnesio pirmą dieną jie pradėjo šventinti, o mėnesio aštuntą dieną pasiekė Viešpaties namų prieangį, per aštuonias dienas jie pašventino Viešpaties namus ir baigė pirmo mėnesio šešioliktą dieną. 14O 29 18 14O 29 18 118110 Po to, atėję pas karalių Ezekiją, pranešė: ‘‘Išvalėme visus Viešpaties namus: deginamųjų aukų aukurą su visais jo reikmenimis ir padėtinės duonos stalą su visais jo indais. 14O 29 19 14O 29 19 118120 Visus reikmenis, kuriuos karalius Achazas karaliaudamas išmetė savo nusikaltimo metu, mes nuvalėme ir pašventinome, ir štai jie yra prie Viešpaties aukuro’‘. 14O 29 20 14O 29 20 118130 Karalius Ezekijas, atsikėlęs anksti, sušaukė miesto vyresniuosius ir nuėjo į Viešpaties namus. 14O 29 21 14O 29 21 118140 Jie atsivedė septynis jaučius, septynis avinus, septynis ėriukus ir septynis ožius aukai už nuodėmę,­už karalystę, šventyklą ir Judą. Jis įsakė kunigams, Aarono sūnums, aukoti ant Viešpaties aukuro. 14O 29 22 14O 29 22 118150 Papjovę jaučius, kunigai ėmė kraujo ir juo šlakstė aukurą; papjovę avinus, taip pat šlakstė krauju aukurą ir, papjovę ėriukus, šlakstė jų krauju aukurą. 14O 29 23 14O 29 23 118160 Po to privedė už nuodėmę aukojamus ožius prie karaliaus ir žmonių, kurie uždėjo ant jų rankas. 14O 29 24 14O 29 24 118170 Kunigai juos papjovė ir atnešė prie aukuro jų kraują kaip sutaikinimo auką už visą Izraelį, nes karalius buvo įsakęs aukoti deginamąją auką už visą Izraelį. 14O 29 25 14O 29 25 118180 Ezekijas pastatė prie Viešpaties namų levitus su cimbolais, arfomis ir psalteriais pagal karaliaus Dovydo, regėtojo Gado ir pranašo Natano nurodymus. Taip buvo įsakęs Viešpats per savo pranašus. 14O 29 26 14O 29 26 118190 Levitai stovėjo su Dovydo instrumentais, o kunigai­su trimitais. 14O 29 27 14O 29 27 118200 Ezekijas įsakė aukoti ant aukuro deginamąją auką. Prasidėjus deginamosios aukos aukojimui, suskambėjo Viešpaties giesmės ir trimitai, pritariant karaliaus Dovydo muzikiniams instrumentams. 14O 29 28 14O 29 28 118210 Visi susirinkusieji garbino, giedotojai giedojo ir trimitai skardeno, kol pabaigė aukoti deginamąją auką. 14O 29 29 14O 29 29 118220 Aukojimui pasibaigus, karalius ir visi, kurie buvo su juo, nusilenkę garbino Dievą. 14O 29 30 14O 29 30 118230 Karalius Ezekijas ir kunigaikščiai liepė levitams šlovinti Viešpatį Dovydo ir regėtojo Asafo giesmėmis. Jie džiaugsmingai giedojo ir nusilenkę garbino. 14O 29 31 14O 29 31 118240 Ezekijas tarė: ‘‘Dabar jūs esate pasišventinę Viešpačiui! Atgabenkite aukas bei padėkos aukas į Viešpaties namus’‘. Susirinkusieji atgabeno minėtas aukas ir kas norėjo­deginamąsias aukas. 14O 29 32 14O 29 32 118250 Deginamųjų aukų, kurias susirinkusieji aukojo, buvo septyniasdešimt jaučių, šimtas avinų, du šimtai ėriukų; visi jie buvo paskirti deginamajai aukai Viešpačiui. 14O 29 33 14O 29 33 118260 Pašvęstųjų aukų buvo šeši šimtai jaučių ir trys tūkstančiai avių. 14O 29 34 14O 29 34 118270 Kunigų buvo per mažai, jie nespėjo lupti visų deginamųjų aukų odų; tad jiems padėjo jų broliai levitai, kol kiti kunigai pasišventino; levitai stropiau rūpinosi pasišventinti negu kunigai. 14O 29 35 14O 29 35 118280 Be to, dar reikėjo aukoti daug deginamųjų aukų, padėkos aukų taukus ir geriamąsias aukas prie kiekvienos deginamosios aukos. Taip buvo atstatytas tarnavimas Viešpaties namuose. 14O 29 36 14O 29 36 118290 Ezekijas ir visa tauta džiaugėsi, kad Dievas paruošė tautą, nes tai įvyko staiga. 14O 30 1 14O 30 1 118300 Ezekijas parašė ir išsiuntinėjo laiškus Izraeliui, Judui, Efraimui bei Manasui, kad atvyktų į Viešpaties namus Jeruzalėje švęsti Paschos Viešpačiui, Izraelio Dievui. 14O 30 2 14O 30 2 118310 Karalius, kunigaikščiai ir Jeruzalės gyventojai sutarė švęsti Paschą antrąjį mėnesį. 14O 30 3 14O 30 3 118320 Jie negalėjo jos švęsti laiku dėl to, kad dar nebuvo pasišventinęs pakankamas kunigų skaičius ir Jeruzalėje nebuvo susirinkę žmonės. 14O 30 4 14O 30 4 118330 Tas sumanymas patiko karaliui ir visiems žmonėms. 14O 30 5 14O 30 5 118340 Jie nutarė pranešti visam Izraeliui nuo Beer Šebos iki Dano, kad ateitų švęsti Paschos Viešpačiui, Izraelio Dievui, į Jeruzalę, nes jie seniai nebuvo šventę Paschos taip, kaip parašyta. 14O 30 6 14O 30 6 118350 Karaliaus ir kunigaikščių paskirti šaukliai vaikščiojo su laiškais po visą Izraelį ir Judą, kaip karalius buvo įsakęs, skelbdami: ‘‘Izraelitai, gręžkitės į Viešpatį, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievą, ir Jis grįš pas jus, išlikusius iš Asirijos karalių rankos. 14O 30 7 14O 30 7 118360 Nebūkite kaip jūsų tėvai ir broliai, kurie nusikalto Viešpačiui, savo tėvų Dievui, todėl Jis juos atidavė sunaikinti, kaip patys matote. 14O 30 8 14O 30 8 118370 Nebūkite kietasprandžiai kaip jūsų tėvai! Paveskite save Viešpačiui ir ateikite į Jo šventyklą, kurią Jis pašventino amžiams, ir tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui, kad Jo didžioji rūstybė nusisuktų nuo jūsų. 14O 30 9 14O 30 9 118380 Jei gręšitės į Viešpatį, jūsų broliai ir sūnūs ras pasigailėjimą akyse tų, kurie juos išvedė, ir sugrįš į šitą šalį; nes maloningas ir gailestingas yra Viešpats, jūsų Dievas. Jis jūsų neatstums, jei sugrįšite pas Jį’‘. 14O 30 10 14O 30 10 118390 Šaukliai ėjo iš miesto į miestą per Efraimo ir Manaso žemes iki Zabulono, bet šie juos išjuokė ir tyčiojosi iš jų. 14O 30 11 14O 30 11 118400 Tačiau kai kurie iš Ašero, Manaso ir Zabulono nusižemino ir atėjo į Jeruzalę. 14O 30 12 14O 30 12 118410 Jude buvo Viešpaties ranka, kad duotų jiems vieną širdį vykdyti karaliaus ir kunigaikščių įsakymą pagal Viešpaties žodį. 14O 30 13 14O 30 13 118420 Į Jeruzalę susirinko labai daug žmonių švęsti Neraugintos duonos šventės antrąjį mėnesį. 14O 30 14 14O 30 14 118430 Jie pašalino aukurus Jeruzalėje, visus smilkymo aukurus sudaužė ir sumetė juos į Kedrono upelį. 14O 30 15 14O 30 15 118440 Jie pjovė Paschos avinėlį antrojo mėnesio keturioliktą dieną. Kunigai ir levitai susigėdę pasišventino ir atgabeno deginamųjų aukų į Viešpaties namus. 14O 30 16 14O 30 16 118450 Jie ėjo savo tarnystę jiems įprasta tvarka, laikydamiesi Dievo vyro Mozės įstatymo; kunigai šlakstė kraują, paėmę jį iš levitų rankų. 14O 30 17 14O 30 17 118460 Daugelis iš susirinkusiųjų nebuvo pasišventinę, todėl levitai papjaudavo Paschos avinėlį už tuos, kurie buvo susitepę, kad pašventintų juos Viešpačiui. 14O 30 18 14O 30 18 118470 Daug žmonių, ypač iš Efraimo, Manaso, Isacharo ir Zabulono, nebuvo apsivalę ir valgė Paschą ne taip, kaip pasakyta įstatyme. Tačiau Ezekijas meldėsi už juos: ‘‘Gerasis Viešpatie, atleisk kiekvienam, 14O 30 19 14O 30 19 118480 kuris paruošė savo širdį ieškoti Dievo­Viešpaties, savo tėvų Dievo, nors ir nėra apsivalęs pagal šventyklos reikalavimus’‘. 14O 30 20 14O 30 20 118490 Viešpats išklausė Ezekiją ir išgydė žmones. 14O 30 21 14O 30 21 118500 Izraelitai, susirinkę į Jeruzalę, šventė Neraugintos duonos šventę septynias dienas su dideliu džiaugsmu, o kunigai ir levitai kasdien garsiai šlovino Viešpatį muzikos instrumentais. 14O 30 22 14O 30 22 118510 Ezekijas padrąsino levitus, kurie žinojo, kaip tinkamai tarnauti Viešpačiui. Jie valgė septynias šventės dienas, aukojo padėkos aukas ir garbino Viešpatį, savo tėvų Dievą. 14O 30 23 14O 30 23 118520 Visi sutarė švęsti dar septynias dienas. Taip jie šventė džiaugsmingai kitas septynias dienas. 14O 30 24 14O 30 24 118530 Judo karalius Ezekijas davė susirinkusiems tūkstantį jaučių ir septynis tūkstančius avių, o kunigaikščiai davė tūkstantį jaučių ir dešimt tūkstančių avių. Daug kunigų pasišventino. 14O 30 25 14O 30 25 118540 Džiaugėsi visi Judo žmonės, kunigai, levitai, visi susirinkusieji iš Izraelio ir svetimtaučiai, atėję iš Izraelio, ir gyvenantieji Jude. 14O 30 26 14O 30 26 118550 Didelis džiaugsmas buvo Jeruzalėje, nes nuo Izraelio karaliaus Dovydo sūnaus Saliamono laikų nieko panašaus nebuvo buvę Jeruzalėje. 14O 30 27 14O 30 27 118560 Kunigai ir levitai pakilę laimino žmones, ir jų balsas buvo išgirstas, jų malda pasiekė Jo šventą buveinę danguje. 14O 31 1 14O 31 1 118570 Kai visa tai pasibaigė, visi susirinkę izraelitai, išėję į Judo miestus, sudaužė stabus, iškirto giraites, nugriovė aukštumas ir aukurus visame Jude, Benjamine, Efraime ir Manase. Po to visi izraelitai sugrįžo į savo miestus prie savo nuosavybės. 14O 31 2 14O 31 2 118580 Ezekijas suskirstė kunigus ir levitus skyriais, kiekvieną pagal jo tarnystę, aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, tarnauti, giedoti ir šlovinti Viešpaties šventyklos vartuose. 14O 31 3 14O 31 3 118590 Karalius davė savo turtų dalį deginamosioms aukoms rytais, vakarais, sabatais, per jauną mėnulį ir metinėmis šventėmis, kaip parašyta Viešpaties įstatyme. 14O 31 4 14O 31 4 118600 Jis įsakė tautai ir Jeruzalės gyventojams duoti dalį kunigams ir levitams, kad jie būtų padrąsinti Viešpaties įstatyme. 14O 31 5 14O 31 5 118610 Įsakymą paskelbus, izraelitai gausiai atgabeno pirmavaisių javų, vyno, aliejaus ir medaus, taip pat atnešė gausiai dešimtinių. 14O 31 6 14O 31 6 118620 Izraelitai ir Judo miestų gyventojai taip pat davė dešimtinę nuo galvijų ir avių, ir laisvos valios aukų Viešpačiui, savo Dievui, jie sukrovė krūvas. 14O 31 7 14O 31 7 118630 Trečią mėnesį jie pradėjo krauti tas krūvas, o septintą­užbaigė. 14O 31 8 14O 31 8 118640 Ezekijas ir kunigaikščiai, atėję ir pamatę krūvas, šlovino Viešpatį ir laimino Jo tautą Izraelį. 14O 31 9 14O 31 9 118650 Ezekijas paklausė kunigų ir levitų apie krūvas. 14O 31 10 14O 31 10 118660 Vyriausiasis kunigas Azarijas iš Cadoko namų atsakė: ‘‘Nuo to laiko, kai pradėjo gabenti aukas Viešpaties namams, mes sočiai valgome ir dar daugiau atlieka, nes Viešpats palaimino savo tautą’‘. 14O 31 11 14O 31 11 118670 Ezekijas įsakė paruošti kambarius Viešpaties namuose. Juos paruošus, 14O 31 12 14O 31 12 118680 jie ištikimai nešė aukas šventyklai, dešimtines ir dovanas. Jų vyriausiasis prižiūrėtojas buvo levitas Konanijas, o jo brolis Šimis buvo po jo. 14O 31 13 14O 31 13 118690 Jehielis, Azazijas, Nahatas, Asaelis, Jerimotas, Jehozabadas, Elielis, Išmakijas, Mahatas ir Benajas buvo prižiūrėtojai Konanijo ir jo brolio Šimio žinioje, karaliaus Ezekijo ir Azarijo, kuris buvo vyriausiasis Dievo namuose, įsakymu. 14O 31 14 14O 31 14 118700 Imnos sūnui Korei, levitui, rytinių vartų sargui, buvo paskirta prižiūrėti Dievui laisva valia atnešamas dovanas, aukas Viešpačiui ir šventas dovanas. 14O 31 15 14O 31 15 118710 Korei vadovaujant, Edenas, Minjaminas, Ješūva, Šemajas, Amarijas ir Šechanijas kunigų miestuose paskirstydavo dalis savo broliams, dideliems ir mažiems, 14O 31 16 14O 31 16 118720 surašytiems giminių sąrašuose, vyrams nuo trejų metų ir vyresniems, kurie kasdien eidavo į Viešpaties namus atlikti tarnystės, laikydamiesi nustatytos eilės, 14O 31 17 14O 31 17 118730 kunigams, kurie buvo surašyti šeimomis, ir levitams, dvidešimties metų ir vyresniems, pagal jų pareigas skyriuose, 14O 31 18 14O 31 18 118740 ir visiems, kurie buvo surašyti: kūdikiams, žmonoms, sūnums ir dukterims, nes jie ištikimai pasišventė šventai tarnystei. 14O 31 19 14O 31 19 118750 Kunigai aaronitai, gyvenantieji jų miestams priklausančiuose priemiesčiuose, buvo įtraukti į sąrašus vardais. Pagal juos duodavo dalį kiekvienam kunigui ir kiekvienam levitui, esančiam sąraše. 14O 31 20 14O 31 20 118760 Taip darė Ezekijas visame Jude. Jis darė tai, kas teisinga, gera ir tinkama Viešpačiui, jo Dievui. 14O 31 21 14O 31 21 118770 Kiekvieną darbą, kurį jis darė Dievo namų reikalams, vykdydamas įsakymus ar įstatymus, ieškodamas savo Dievo, jis darė iš visos savo širdies, ir jam sekėsi. 14O 32 1 14O 32 1 118780 Po šitų įvykių ir darbų Asirijos karalius Sanheribas įsibrovė į Judą ir apgulė sutvirtintus miestus, tikėdamasis juos paimti. 14O 32 2 14O 32 2 118790 Kai Ezekijas pamatė, kad Sanheribas rengiasi pulti Jeruzalę, 14O 32 3 14O 32 3 118800 jis pasitarė su kunigaikščiais bei karžygiais ir nutarė užversti už miesto esančius šaltinius. 14O 32 4 14O 32 4 118810 Buvo sušaukta daug žmonių, kurie užvertė visus šaltinius ir upelį, tekantį per kraštą, kad Asirijos kariai, apgulę miestą, neturėtų vandens. 14O 32 5 14O 32 5 118820 Be to, karalius ryžtingai ėmėsi darbo ir atstatė visą apgriuvusią miesto sieną; pastatė ant jos bokštų, jos lauko pusėje pastatė kitą sieną ir sutvirtino Miloją Dovydo mieste. Jis pagamino daug iečių ir skydų. 14O 32 6 14O 32 6 118830 Ezekijas, paskyręs karo vadus, sušaukė juos aikštėje prie miesto vartų ir jiems kalbėjo padrąsinančiai: 14O 32 7 14O 32 7 118840 ‘‘Būkite drąsūs ir stiprūs. Nebijokite ir nenusigąskite Asirijos karaliaus ir tos daugybės, kuri yra su juo, nes su mumis yra daugiau, negu su juo: 14O 32 8 14O 32 8 118850 su juo yra kūno ranka, o su mumis­Viešpats, mūsų Dievas, kad padėtų mums ir kovotų mūsų kovas’‘. Žmones įkvėpė Judo karaliaus Ezekijo žodžiai. 14O 32 9 14O 32 9 118860 Asirijos karalius Sanheribas buvo apgulęs Lachišą. Jis siuntė pasiuntinius į Jeruzalę pas Judo karalių Ezekiją ir pas visus Judo ir Jeruzalės gyventojus, sakydamas: 14O 32 10 14O 32 10 118870 ‘‘Taip sako Asirijos karalius Sanheribas: ‘Kuo jūs pasitikite, kad sėdite apgultame mieste, Jeruzalėje? 14O 32 11 14O 32 11 118880 Ar ne Ezekijas įtikinėja jus atsiduoti mirčiai nuo bado ir troškulio, sakydamas: ‘Viešpats, mūsų Dievas, mus išgelbės iš Asirijos karaliaus rankos?’ 14O 32 12 14O 32 12 118890 Argi ne tas pats Ezekijas pašalino Jo aukštumas bei Jo aukurus ir liepė Judo ir Jeruzalės gyventojams: ‘Tik prie to vieno aukuro turite garbinti Viešpatį ir Jam smilkyti?’ 14O 32 13 14O 32 13 118900 Argi nežinote, ką aš ir mano tėvai padarėme visoms kitų kraštų tautoms? Ar tų tautų dievai išgelbėjo savo kraštus iš mano rankos? 14O 32 14 14O 32 14 118910 Kur yra dievai tų tautų, kurias visiškai sunaikino mano tėvai? Ar nors vienas dievas išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos? Kaip tad jūsų Dievas galėtų jus išgelbėti? 14O 32 15 14O 32 15 118920 Tegul Ezekijas neapgaudinėja ir neįtikinėja jūsų! Netikėkite juo, nes nei vienos tautos, nei karalystės dievas negalėjo išgelbėti savo tautos iš mano ir iš mano tėvų rankos. Ir jūsų Dievas neišgelbės jūsų’ ‘‘. 14O 32 16 14O 32 16 118930 Asirijos pasiuntiniai dar daugiau kalbėjo prieš Viešpatį Dievą ir prieš Jo tarną Ezekiją. 14O 32 17 14O 32 17 118940 Jų karalius rašė laiškus, įžeidžiančius Viešpatį, Izraelio Dievą: ‘‘Kaip kitų tautų dievai neišgelbėjo savo tautų iš mano rankų, taip ir Ezekijo Dievas neišgelbės savo tautos’‘. 14O 32 18 14O 32 18 118950 Pasiuntiniai garsiai šaukė žydų kalba žmonėms, buvusiems ant Jeruzalės sienos, norėdami juos įbauginti, kad galėtų paimti miestą. 14O 32 19 14O 32 19 118960 Taip kalbėdami apie Jeruzalės Dievą, jie Jį lygino su kitų žemės tautų dievais, kurie yra žmogaus rankų darbas. 14O 32 20 14O 32 20 118970 Karalius Ezekijas ir pranašas Izaijas, Amoco sūnus, meldėsi ir šaukėsi dangaus. 14O 32 21 14O 32 21 118980 Viešpats siuntė angelą, kuris išnaikino karžygius, vadus ir karininkus Asirijos karaliaus stovykloje. Karalius sugėdintas turėjo grįžti į savo šalį. Jam įėjus į savo dievo namus, jo paties sūnūs jį ten nužudė. 14O 32 22 14O 32 22 118990 Taip Viešpats išgelbėjo Ezekiją ir Jeruzalės gyventojus iš Asirijos karaliaus Sanheribo rankos ir kitų priešų. Viešpats saugojo juos iš visų pusių. 14O 32 23 14O 32 23 119000 Daugelis nešė dovanas į Jeruzalę Viešpačiui ir brangenybių Judo karaliui Ezekijui, kuris pagarsėjo aplinkinėse tautose. 14O 32 24 14O 32 24 119010 Tuo laiku Ezekijas mirtinai susirgo. Jis meldėsi, Viešpats išklausė jį ir davė jam ženklą. 14O 32 25 14O 32 25 119020 Tačiau Ezekijas nebuvo dėkingas už jam suteiktą Dievo malonę; jis pasididžiavo, todėl rūstybė užsidegė prieš jį, Judą ir Jeruzalę. 14O 32 26 14O 32 26 119030 Bet Ezekijas nusižemino dėl savo išdidumo ir visi Jeruzalės gyventojai su juo, todėl Viešpaties rūstybė neatėjo ant jų Ezekijo dienomis. 14O 32 27 14O 32 27 119040 Ezekijas įsigijo garbės ir daug turtų: sidabro, aukso, brangiųjų akmenų, kvepiančių aliejų, skydų ir visokių brangių indų. 14O 32 28 14O 32 28 119050 Jam valdant, buvo pastatyta daug sandėlių javams, vyno ir aliejaus atsargoms ir tvartų visokiems gyvuliams, 14O 32 29 14O 32 29 119060 nes jis laikė dideles bandas galvijų ir avių. Jis pastatė daug miestų, nes Dievas jam suteikė labai daug turtų. 14O 32 30 14O 32 30 119070 Ezekijas užtvenkė aukštutinę Gihono šaltinio vandens ištaką ir jos vandenį nuvedė kanalu į vakarinę Dovydo miesto dalį. Ezekijui sekėsi visuose jo darbuose. 14O 32 31 14O 32 31 119080 Tačiau kai Babilono kunigaikščių pasiuntiniai atvyko pas Ezekiją teirautis apie stebuklą, kuris įvyko krašte, Dievas paliko jį, norėdamas išmėginti ir sužinoti, kas yra jo širdyje. 14O 32 32 14O 32 32 119090 Visi kiti Ezekijo darbai ir jo geradarystės yra surašyti pranašo Izaijo, Amoco sūnaus, regėjime ir Judo bei Izraelio karalių knygoje. 14O 32 33 14O 32 33 119100 Ezekijas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas geriausioje Dovydo sūnų kapų vietoje; visi Judo ir Jeruzalės gyventojai pagerbė mirusįjį. Jo sūnus Manasas karaliavo jo vietoje. 14O 33 1 14O 33 1 119110 Manasas, pradėdamas karaliauti, buvo dvylikos metų ir karaliavo Jeruzalėje penkiasdešimt penkerius metus. 14O 33 2 14O 33 2 119120 Jis darė pikta Viešpaties akyse, mėgdžiodamas bjaurius papročius pagonių, kuriuos Viešpats išvarė, atiduodamas izraelitams kraštą. 14O 33 3 14O 33 3 119130 Jis atstatė aukštumas, kurias jo tėvas Ezekijas buvo nugriovęs, pastatė aukurų Baalui, pasodino giraičių ir garbino visą dangaus kareiviją, ir jiems tarnavo. 14O 33 4 14O 33 4 119140 Jis pastatė aukurų net Viešpaties namuose, apie kuriuos Viešpats buvo pasakęs: ‘‘Jeruzalėje mano vardas bus per amžius’‘. 14O 33 5 14O 33 5 119150 Buvo pastatyti aukurai dangaus kareivijai garbinti dviejuose Viešpaties namų kiemuose. 14O 33 6 14O 33 6 119160 Jis leido savo vaikus per ugnį Ben Hinomo slėnyje. Be to, jis žyniavo, būrė iš ženklų, kerėjo ir laikė mirusiųjų dvasių iššaukėjus bei žynius. Jis darė daug pikto Viešpaties akyse, sukeldamas Jo rūstybę. 14O 33 7 14O 33 7 119170 Jis pastatė drožtą atvaizdą, stabą Dievo namuose, apie kuriuos Dievas kalbėjo Dovydui ir jo sūnui Saliamonui: ‘‘Šituose namuose ir Jeruzalėje, kurią išsirinkau iš visų Izraelio giminių, per amžius bus mano vardas. 14O 33 8 14O 33 8 119180 Aš nepašalinsiu Izraelio tautos iš krašto, kurį daviau jūsų tėvams, jei jie rūpestingai laikysis mano įstatymų, įsakymų ir nuostatų, duotų jiems per Mozę’‘. 14O 33 9 14O 33 9 119190 Bet Manasas suvedžiojo Judo ir Jeruzalės gyventojus taip, kad jie elgėsi blogiau negu pagonys, kuriuos Viešpats išnaikino izraelitų akivaizdoje. 14O 33 10 14O 33 10 119200 Viešpats kalbėjo Manasui ir jo tautai, tačiau jie nekreipė dėmesio. 14O 33 11 14O 33 11 119210 Viešpats leido Asirijos karaliaus kariuomenės vadams užimti kraštą; jie sugavo Manasą, sukaustė jį grandinėmis ir nuvedė į Babiloną. 14O 33 12 14O 33 12 119220 Būdamas nelaisvėje, jis nusižemino prieš savo tėvų Dievą ir maldavo Viešpatį, savo Dievą. 14O 33 13 14O 33 13 119230 Viešpats išgirdo jo prašymą, išklausė jo maldavimą ir leido jam grįžti į Jeruzalę, į jo karalystę. Tada Manasas suprato, kad Viešpats yra Dievas. 14O 33 14 14O 33 14 119240 Po to jis pastatė labai aukštą išorinę sieną Dovydo miestui Gihono šaltinio vakaruose, slėnyje, iki Žuvų vartų ir aplink Ofelio kalvą. Jis taip pat paskyrė kariuomenės vadus kiekvienam sutvirtintam Judo miestui. 14O 33 15 14O 33 15 119250 Jis pašalino svetimus dievus ir stabą iš Viešpaties namų bei visus aukurus, kuriuos buvo pastatęs Viešpaties namų kalne bei Jeruzalėje, ir išmetė juos už miesto vartų. 14O 33 16 14O 33 16 119260 Jis atstatė Viešpaties aukurą, aukojo ant jo sutaikinimo ir padėkos aukas ir įsakė Judui tarnauti Viešpačiui, Izraelio Dievui. 14O 33 17 14O 33 17 119270 Žmonės vis dar aukojo aukštumose, tačiau tik Viešpačiui, savo Dievui. 14O 33 18 14O 33 18 119280 Kiti Manaso darbai, jo malda į savo Dievą ir žodžiai regėtojų, kurie jam kalbėjo Viešpaties, Izraelio Dievo, vardu, yra surašyti Izraelio karalių knygoje. 14O 33 19 14O 33 19 119290 Jo malda, Viešpaties atsakymas, nusikaltimas, neištikimybė ir vietos, kuriose jis prieš nusižemindamas įkūrė giraičių, aukštumų ir drožtų atvaizdų, yra surašyta regėtojų raštuose. 14O 33 20 14O 33 20 119300 Manasas užmigo prie savo tėvų ir jį palaidojo jo namuose; jo sūnus Amonas karaliavo jo vietoje. 14O 33 21 14O 33 21 119310 Amonas pradėjo karaliauti, būdamas dvidešimt dvejų metų, ir karaliavo Jeruzalėje dvejus metus. 14O 33 22 14O 33 22 119320 Jis, kaip ir jo tėvas Manasas, darė pikta Viešpaties akyse, aukodamas ir tarnaudamas visiems stabams, kuriuos padarė jo tėvas Manasas. 14O 33 23 14O 33 23 119330 Jis nenusižemino prieš Viešpatį kaip jo tėvas Manasas, bet nusikalto labiau ir labiau. 14O 33 24 14O 33 24 119340 Jo tarnai surengė sąmokslą ir nužudė jį jo namuose. 14O 33 25 14O 33 25 119350 Krašto žmonės nužudė visus, kurie dalyvavo sąmoksle prieš karalių Amoną, ir paskelbė karaliumi jo sūnų Joziją. 14O 34 1 14O 34 1 119360 Jozijas pradėjo karaliauti aštuonerių metų ir trisdešimt vienerius metus karaliavo Jeruzalėje. 14O 34 2 14O 34 2 119370 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, ir vaikščiojo savo tėvo Dovydo keliais, nenukrypdamas nei į kairę, nei į dešinę. 14O 34 3 14O 34 3 119380 Aštuntaisiais savo karaliavimo metais, dar būdamas jaunuolis, jis pradėjo ieškoti savo tėvo Dovydo Dievo, o dvyliktaisiais metais jis pradėjo valyti Judą ir Jeruzalę nuo aukštumų, giraičių, drožtų ir lietų atvaizdų. 14O 34 4 14O 34 4 119390 Jie nugriovė aukurus Baalui ir atvaizdus, kurie buvo virš jų, iškirto giraites, drožtus bei lietus atvaizdus sutrupino į gabalus ir dulkes išbarstė ant kapų tų, kurie jiems aukojo. 14O 34 5 14O 34 5 119400 Kunigų kaulus jis sudegino ant jų aukurų ir apvalė Judą bei Jeruzalę. 14O 34 6 14O 34 6 119410 Tą patį jis padarė Manaso, Efraimo ir Simeono miestuose iki Neftalio: 14O 34 7 14O 34 7 119420 sugriovė visus aukurus, iškirto giraites, drožtus atvaizdus sudaužė į dulkes ir sunaikino visus stabus Izraelyje. Po to jis grįžo į Jeruzalę. 14O 34 8 14O 34 8 119430 Aštuonioliktaisiais savo karaliavimo metais, baigęs valyti kraštą ir namus, jis siuntė Acalijo sūnų Šafaną, miesto valdytoją Maasėją ir metraštininką Joachą, Jehoachazo sūnų, taisyti Viešpaties namų. 14O 34 9 14O 34 9 119440 Jie, atėję pas vyriausiąjį kunigą Helkiją, atnešė jam Dievo namams paaukotus pinigus, kuriuos levitai, durų sargai, surinko iš Manaso, Efraimo ir viso Izraelio, taip pat iš Judo, Benjamino ir Jeruzalės gyventojų. 14O 34 10 14O 34 10 119450 Jie perdavė juos darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose, o tie atidavė darbininkams, kurie tvarkė Viešpaties namus­ 14O 34 11 14O 34 11 119460 dailidėms ir statybininkams pirkti tašytus akmenis bei medžius sijoms ir perdangoms, nes Judo karaliai buvo apleidę Viešpaties namus. 14O 34 12 14O 34 12 119470 Tie vyrai dirbo ištikimai. Jų prižiūrėtojais buvo levitai iš Merario sūnų Jahatas ir Abdijas, iš kehatų­Zacharija ir Mešulamas. Levitai, kurie grojo muzikos instrumentais, 14O 34 13 14O 34 13 119480 vadovavo nešikams ir prižiūrėjo visus darbininkus; iš levitų buvo raštininkai, tvarkytojai ir vartų sargai. 14O 34 14 14O 34 14 119490 Jiems išimant Viešpaties namams paaukotus pinigus, kunigas Helkijas rado Viešpaties įstatymo, duoto per Mozę, knygą. 14O 34 15 14O 34 15 119500 Helkijas tarė raštininkui Šafanui: ‘‘Radau įstatymo knygą Viešpaties namuose’‘. Helkijas padavė knygą Šafanui. 14O 34 16 14O 34 16 119510 Šafanas, nunešęs knygą pas karalių, pranešė, kad viskas daroma, kas buvo jiems pavesta, 14O 34 17 14O 34 17 119520 o pinigus, rastus Viešpaties namuose, jie atidavė prižiūrėtojams ir darbininkams. 14O 34 18 14O 34 18 119530 Tada raštininkas Šafanas pranešė karaliui: ‘‘Kunigas Helkijas davė man knygą’‘. Ir Šafanas skaitė ją karaliui. 14O 34 19 14O 34 19 119540 Karalius, išgirdęs įstatymo žodžius, perplėšė savo drabužius 14O 34 20 14O 34 20 119550 ir įsakė Helkijui, Šafano sūnui Ahikamui, Michėjo sūnui Abdonui, raštininkui Šafanui ir karaliaus tarnui Asajai: 14O 34 21 14O 34 21 119560 ‘‘Eikite ir pasiklauskite Viešpatį už mane ir visus likusius Izraelyje bei Jude dėl šitos knygos žodžių; didelė Viešpaties rūstybė bus išlieta ant mūsų, nes mūsų tėvai nesilaikė Viešpaties žodžio ir nevykdė, kas parašyta šitoje knygoje’‘. 14O 34 22 14O 34 22 119570 Helkijas ir tie, kuriems karalius buvo įsakęs, nuėjo pas pranašę Huldą (jos vyras Šalumas, Hasros sūnaus Tikvo sūnus, buvo drabužių sargas), kuri gyveno Jeruzalės antroje dalyje, ir kalbėjo su ja apie tai. 14O 34 23 14O 34 23 119580 Ji atsakė: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Sakykite vyrui, kuris jus atsiuntė pas mane: 14O 34 24 14O 34 24 119590 ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš bausiu šitą vietą ir jos gyventojus visais prakeikimais, kurie surašyti knygoje, kuri buvo perskaityta Judo karaliui; 14O 34 25 14O 34 25 119600 jie paliko mane ir degino smilkalus kitiems dievams, sukeldami mano pyktį savo rankų darbais. Mano rūstybė bus išlieta ant šitos vietos ir neužges’. 14O 34 26 14O 34 26 119610 Judo karaliui, kuris jus siuntė pasiklausti Viešpaties, pasakykite: ‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Dėl žodžių, kuriuos tu girdėjai, 14O 34 27 14O 34 27 119620 tavo širdis buvo minkšta ir tu nusižeminai prieš Dievą, klausydamasis žodžių prieš šitą vietą ir jos gyventojus. Kadangi nusižeminai prieš mane, perplėšei savo drabužius ir verkei, tai Aš išklausiau tave. 14O 34 28 14O 34 28 119630 Aš paimsiu tave prie tavo tėvų, tu nueisi ramybėje į kapus ir tavo akys nematys visų tų nelaimių, kurias siųsiu šitai vietai ir jos gyventojams’ ‘‘. Jie visa tai pranešė karaliui. 14O 34 29 14O 34 29 119640 Karalius sukvietė visus Judo ir Jeruzalės vyresniuosius. 14O 34 30 14O 34 30 119650 Karalius nuėjo į Viešpaties namus, ir visi Judo bei Jeruzalės gyventojai nuo mažiausio iki didžiausio, ir kunigai bei levitai. Karalius garsiai skaitė visus žodžius iš sandoros knygos, atrastos Viešpaties namuose. 14O 34 31 14O 34 31 119660 Karalius, stovėdamas savo vietoje, padarė sandorą Viešpaties akivaizdoje: sekti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų, įspėjimų ir nuostatų; visa širdimi ir visa siela vykdyti sandoros žodžius, užrašytus šitoje knygoje. 14O 34 32 14O 34 32 119670 Jis įsakė laikytis sandoros visiems gyvenantiems Jeruzalėje ir Benjamine. Jeruzalės gyventojai laikėsi savo tėvų Dievo sandoros. 14O 34 33 14O 34 33 119680 Jozijas pašalino visus stabus iš visų Izraelio kraštų ir įsakė visiems Izraelyje tarnauti Viešpačiui, jų tėvų Dievui. Kol jis buvo gyvas, jie nepasitraukė nuo Viešpaties. 14O 35 1 14O 35 1 119690 Jozijas šventė Jeruzalėje Paschą Viešpaties garbei. Jie papjovė Paschos avinėlį pirmojo mėnesio keturioliktą dieną. 14O 35 2 14O 35 2 119700 Jis paskirstė kunigams pareigas ir juos padrąsino tarnauti Viešpaties namuose. 14O 35 3 14O 35 3 119710 Jis sakė levitams, kurie mokė izraelitus ir buvo pasišventę Viešpačiui: ‘‘Įneškite šventąją skrynią į namus, kuriuos pastatė Dovydo sūnus Saliamonas, Izraelio karalius; jums nebereikia jos nešioti ant pečių. Tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui, ir Jo tautai Izraeliui. 14O 35 4 14O 35 4 119720 Pasiruoškite pagal savo tėvų namus ir skyrius, kaip nustatyta Izraelio karaliaus Dovydo ir jo sūnaus Saliamono. 14O 35 5 14O 35 5 119730 Stovėkite šventykloje ten, kur sustojusios jūsų brolių tėvų šeimos, kad kiekvienai šeimai tektų levitų šeimos skyrius; 14O 35 6 14O 35 6 119740 papjaukite Paschos avinėlį, pasišventinkite ir paruoškite jį savo broliams, kad jie galėtų išpildyti tai, ką Viešpats kalbėjo Mozei’‘. 14O 35 7 14O 35 7 119750 Jozijas davė tautai trisdešimt tūkstančių avinėlių Paschos aukai ir tris tūkstančius jaučių iš karaliaus turto. 14O 35 8 14O 35 8 119760 Kunigaikščiai noriai davė žmonėms, kunigams ir levitams. Dievo namų vyresnieji: Helkijas, Zacharijas ir Jehielis davė kunigams du tūkstančius šešis šimtus avių ir tris šimtus jaučių aukojimui. 14O 35 9 14O 35 9 119770 Konanijas ir jo broliai Šemajas bei Netanelis, taip pat Hašabijas, Jejelis ir Jehozabadas, levitų viršininkai, davė levitams penkis tūkstančius avinėlių Paschos aukai ir penkis šimtus jaučių. 14O 35 10 14O 35 10 119780 Tarnavimo metu kunigai sustojo savo vietose ir levitai pagal savo skyrius, kaip karalius įsakė. 14O 35 11 14O 35 11 119790 Jie papjovė Paschai avinėlį, ir kunigai ėmė kraują iš jų, šlakstė, o levitai nulupo kailį. 14O 35 12 14O 35 12 119800 Kas buvo skirta deginamajai aukai, buvo atidėta į šalį ir paskirstyta tautos šeimoms, kad jie aukotų Viešpačiui, kaip parašyta Mozės knygoje; taip pat paskirstė ir galvijus. 14O 35 13 14O 35 13 119810 Jie kepė Paschos avinėlį ugnyje, kaip reikalavo nuostatai, o kitas šventas aukas virė puoduose bei katiluose ir skubiai išdalino visiems žmonėms. 14O 35 14 14O 35 14 119820 Po to jie paruošė maistą sau ir kunigams, nes kunigai, aaronitai, iki nakties degino deginamąsias aukas ir taukus. 14O 35 15 14O 35 15 119830 Giedotojai, Asafo sūnūs, stovėjo savo vietoje, kaip buvo įsakę Dovydas, Asafas, Hemanas ir Jedutūnas, karaliaus regėtojas; vartininkai stovėjo prie jiems skirtų vartų, jiems nereikėjo palikti tarnavimo, nes jų broliai levitai jiems viską paruošė. 14O 35 16 14O 35 16 119840 Taip tą dieną buvo atliktas visas tarnavimas Viešpačiui: Paschos šventimas ir deginamųjų aukų aukojimas ant Viešpaties aukuro, laikantis karaliaus Jozijo įsakymo. 14O 35 17 14O 35 17 119850 Izraelitai, kurie buvo susirinkę, šventė Paschą ir Neraugintos duonos šventę septynias dienas. 14O 35 18 14O 35 18 119860 Tokios Paschos Izraelis nebuvo šventęs nuo pranašo Samuelio dienų; joks Izraelio karalius nebuvo šventęs Paschos taip, kaip Jozijas­su kunigais, levitais, visu Judu, Izraeliu ir Jeruzalės gyventojais. 14O 35 19 14O 35 19 119870 Ta Pascha buvo švęsta aštuonioliktaisiais Jozijo karaliavimo metais. 14O 35 20 14O 35 20 119880 Jozijui atstačius šventyklą, Egipto karalius Nechas išėjo prieš Karchemišą prie Eufrato. Jozijas išėjo priešais jį. 14O 35 21 14O 35 21 119890 Nekojas siuntė pas jį pasiuntinių, sakydamas: ‘‘Kas man ir tau, Judo karaliau? Ne prieš tave einu šiandien, bet prieš tą, su kuriuo kariauju. Dievas įsakė man skubėti. Nesipriešink Dievui, kuris yra su manimi, kad Jis tavęs nepražudytų’‘. 14O 35 22 14O 35 22 119900 Tačiau Jozijas nekreipė dėmesio į jo kalbą ir pasiruošė kovai. Jis nepaklausė Nekojo žodžių, nors jie buvo iš Dievo lūpų, ir atėjo kariauti į Megido lygumą. 14O 35 23 14O 35 23 119910 Šauliai pataikė į karalių Joziją, ir jis įsakė savo tarnams: ‘‘Išvežkite mane iš kovos lauko, nes aš esu sunkiai sužeistas’‘. 14O 35 24 14O 35 24 119920 Jo tarnai, perkėlę jį iš kovos vežimo į kitą, nugabeno į Jeruzalę, kur jis mirė. Jį palaidojo jo tėvų kapuose. Visas Judas ir Jeruzalė apraudojo Joziją. 14O 35 25 14O 35 25 119930 Ir Jeremijas apraudojo Joziją, ir visi giedotojai ir giedotojos mini Joziją savo raudose iki šios dienos, ir tai tapo nuostatu Izraeliui. Jos yra surašytos raudų knygoje. 14O 35 26 14O 35 26 119940 Kiti Jozijo darbai ir jo geradarystės vykdant Viešpaties įstatymus 14O 35 27 14O 35 27 119950 nuo pradžios iki galo surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje. 14O 36 1 14O 36 1 119960 Tada krašto žmonės paskelbė karaliumi Jozijo sūnų Jehoachazą jo tėvo vieton Jeruzalėje. 14O 36 2 14O 36 2 119970 Jehoachazas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt trejų metų ir tris mėnesius karaliavo Jeruzalėje. 14O 36 3 14O 36 3 119980 Egipto karalius pašalino jį nuo sosto Jeruzalėje ir uždėjo kraštui piniginę duoklę: šimtą talentų sidabro ir talentą aukso. 14O 36 4 14O 36 4 119990 Egipto karalius padarė Jehoachazo brolį Eliakimą Judo karaliumi Jeruzalėje ir pakeitė jo vardą į Jehojakimą. Jo brolį Jehoachazą Nekojas nusivedė į Egiptą. 14O 36 5 14O 36 5 120000 Jehojakimas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt penkerių metų ir vienuolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jis darė pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse. 14O 36 6 14O 36 6 120010 Prieš jį atėjo Babilono karalius Nebukadnecaras, sukaustė jį grandinėmis ir nusivedė į Babiloną. 14O 36 7 14O 36 7 120020 Nebukadnecaras parsigabeno į Babiloną ir Viešpaties namų indus ir padėjo juos savo šventykloje. 14O 36 8 14O 36 8 120030 Visi kiti Jehojakimo darbai ir jo nusikaltimai yra surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje. Jo sūnus Joachinas karaliavo jo vietoje. 14O 36 9 14O 36 9 120040 Jehojachinas, pradėdamas karaliauti, buvo aštuoniolikos metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius ir dešimt dienų. Jis darė pikta Viešpaties akyse. 14O 36 10 14O 36 10 120050 Pavasarį karalius Nebukadnecaras atsiuntė ir išvedė jį į Babiloną kartu su brangiausiais Viešpaties namų indais. Jo brolį Zedekiją paskyrė Judo karaliumi. 14O 36 11 14O 36 11 120060 Zedekijas pradėjo karaliauti, būdamas dvidešimt vienerių metų, ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. 14O 36 12 14O 36 12 120070 Jis darė pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse ir nenusižemino prieš pranašą Jeremiją, kuris kalbėjo Viešpaties žodžius. 14O 36 13 14O 36 13 120080 Be to, jis dar sukilo prieš karalių Nebukadnecarą, kuris jį buvo prisaikdinęs Dievo vardu. Jis tapo kietasprandis ir kietaširdis ir nesigręžė į Viešpatį, Izraelio Dievą. 14O 36 14 14O 36 14 120090 Visi vyresnieji kunigai ir tauta labai nusikalto. Jie mėgdžiojo pagonių bjaurystes ir suteršė Viešpaties namus, kuriuos Jis buvo pašventinęs Jeruzalėje. 14O 36 15 14O 36 15 120100 Viešpats, jų tėvų Dievas, nuo ankstaus ryto siuntė pas juos savo pasiuntinius, nes Jis gailėjosi savo tautos ir savo buveinės. 14O 36 16 14O 36 16 120110 Bet jie tyčiojosi iš Dievo ir Jo pasiuntinių, niekino Jo pranašus ir Jo žodžius, kol pagaliau Viešpaties rūstybė išsiliejo tautai ir nebebuvo išsigelbėjimo. 14O 36 17 14O 36 17 120120 Jis atvedė prieš juos chaldėjų karalių, kuris išžudė Judo jaunuolius šventyklos namuose ir nepagailėjo nei jaunuolio, nei mergaitės, nei seno; visus Jis atidavė į jo rankas. 14O 36 18 14O 36 18 120130 Taip pat visus Dievo namų reikmenis, didelius ir mažus, ir Viešpaties namų, karaliaus bei jo vyresniųjų turtus jis išgabeno į Babiloną. 14O 36 19 14O 36 19 120140 Po to jie sudegino Dievo namus, sugriovė Jeruzalės sienas, sudegino visus rūmus, o brangius daiktus sunaikino. 14O 36 20 14O 36 20 120150 Išlikusius gyvus išsivedė į Babiloną; jie tapo jo ir jo sūnų vergais iki persų karalystės įsigalėjimo, 14O 36 21 14O 36 21 120160 kad įvyktų Viešpaties žodis, paskelbtas Jeremijo. Visą tą laiką žemė buvo negyvenama ir ilsėjosi septyniasdešimt metų. 14O 36 22 14O 36 22 120170 Kad įvyktų Viešpaties žodis, paskelbtas Jeremijo, pirmaisiais persų karaliaus Kyro metais Viešpats paragino persų karalių Kyrą, kad jis visoje savo karalystėje paskelbtų žodžiu ir raštu: 14O 36 23 14O 36 23 120180 ‘‘Taip sako persų karalius Kyras: ‘Visas žemės karalystes man atidavė Viešpats, dangaus Dievas; Jis man pavedė atstatyti Jo namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Kas iš jūsų yra iš Jo tautos, Viešpats, jo Dievas, tebūna su juo ir jis teeina’ ‘‘. 15O 1 1 15O 1 1 120190 Pirmaisiais persų karaliaus Kyro metais, kad įvyktų Jeremijo paskelbtas Viešpaties žodis, Viešpats paragino persų karalių Kyrą, kad jis paskelbtų visoje karalystėje žodžiu ir raštu: 15O 1 2 15O 1 2 120200 ‘‘Taip sako persų karalius Kyras: ‘Viešpats, dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes; Jis pavedė man atstatyti Jo namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. 15O 1 3 15O 1 3 120210 Kas iš jūsų yra iš Jo tautos, jo Dievas tebūna su juo ir tegrįžta jis į Jeruzalę, kuri yra Jude, ir tegul stato Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris yra Jeruzalėje, namus. 15O 1 4 15O 1 4 120220 Visose vietose, kur jis begyventų, pasilikusieji žmonės tepadeda jam sidabru ir auksu, manta ir gyvuliais bei laisvos valios auka Dievo namams Jeruzalėje’ ‘‘. 15O 1 5 15O 1 5 120230 Tuomet Judo ir Benjamino šeimų vyresnieji, kunigai, levitai ir visi, kurių dvasia buvo Dievo sužadinta, pakilo eiti statyti Viešpaties namų Jeruzalėje. 15O 1 6 15O 1 6 120240 Visi aplinkiniai gyventojai juos parėmė sidabriniais ir auksiniais indais, manta, gyvuliais ir brangiomis dovanomis. 15O 1 7 15O 1 7 120250 Karalius Kyras atidavė Viešpaties namų reikmenis, kuriuos Nebukadnecaras buvo atgabenęs iš Jeruzalės ir padėjęs savo dievo namuose. 15O 1 8 15O 1 8 120260 Persų karalius Kyras juos perdavė per savo iždininką Mitredatą, kuris juos suskaitė ir atidavė Judo kunigaikščiui Šešbacarui: 15O 1 9 15O 1 9 120270 trisdešimt auksinių dubenų, tūkstantį sidabrinių dubenų, dvidešimt devynis peilius, 15O 1 10 15O 1 10 120280 trisdešimt auksinių taurių, keturis šimtus dešimt sidabrinių taurių ir tūkstantį kitokių indų. 15O 1 11 15O 1 11 120290 Visų auksinių ir sidabrinių indų buvo penki tūkstančiai keturi šimtai. Visa tai paėmė Šešbacaras, belaisviams grįžtant iš Babilono į Jeruzalę. 15O 2 1 15O 2 1 120300 Tie yra krašto žmonės, kurie grįžo iš nelaisvės, iš tų, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras buvo ištrėmęs į Babiloną. Jie sugrįžo į Jeruzalę bei Judą, kiekvienas į savo miestą. 15O 2 2 15O 2 2 120310 Su Zorobabeliu grįžo Jozuė, Nehemija, Seraja, Reelaja, Mordechajas, Bilšanas, Misparas, Bigvajas, Rehumas, Baana. Izraelio tautos vyrų skaičius toks: 15O 2 3 15O 2 3 120320 Parošo palikuonių­du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du; 15O 2 4 15O 2 4 120330 Šefatijos­trys šimtai septyniasdešimt du; 15O 2 5 15O 2 5 120340 Aracho­septyni šimtai septyniasdešimt penki; 15O 2 6 15O 2 6 120350 Pahat Moabo palikuonių iš Jozuės ir Joabo giminės­du tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika; 15O 2 7 15O 2 7 120360 Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi; 15O 2 8 15O 2 8 120370 Zatuvo­devyni šimtai keturiasdešimt penki; 15O 2 9 15O 2 9 120380 Zakajo­septyni šimtai šešiasdešimt; 15O 2 10 15O 2 10 120390 Banio­šeši šimtai keturiasdešimt du; 15O 2 11 15O 2 11 120400 Bebajo­šeši šimtai dvidešimt trys; 15O 2 12 15O 2 12 120410 Azgado­tūkstantis du šimtai dvidešimt du; 15O 2 13 15O 2 13 120420 Adonikamo­šeši šimtai šešiasdešimt šeši; 15O 2 14 15O 2 14 120430 Bigvajo­du tūkstančiai penkiasdešimt šeši; 15O 2 15 15O 2 15 120440 Adino­keturi šimtai penkiasdešimt keturi; 15O 2 16 15O 2 16 120450 Atero palikuonių iš Jehizkijos­ devyniasdešimt aštuoni; 15O 2 17 15O 2 17 120460 Becajo­trys šimtai dvidešimt trys; 15O 2 18 15O 2 18 120470 Joros­šimtas dvylika; 15O 2 19 15O 2 19 120480 Hašumo­du šimtai dvidešimt trys; 15O 2 20 15O 2 20 120490 Gibaro­devyniasdešimt penki; 15O 2 21 15O 2 21 120500 Betliejaus vyrų­šimtas dvidešimt trys; 15O 2 22 15O 2 22 120510 Netofos vyrų­penkiasdešimt šeši; 15O 2 23 15O 2 23 120520 Anatoto vyrų­šimtas dvidešimt aštuoni; 15O 2 24 15O 2 24 120530 Azmaveto vyrų­keturiasdešimt du; 15O 2 25 15O 2 25 120540 Kirjat Arimo, Kefyros ir Beeroto vyrų­septyni šimtai keturiasdešimt trys; 15O 2 26 15O 2 26 120550 Ramos ir Gebos vyrų­šeši šimtai dvidešimt vienas; 15O 2 27 15O 2 27 120560 Michmašo vyrų­šimtas dvidešimt du; 15O 2 28 15O 2 28 120570 Betelio ir Ajo vyrų­du šimtai dvidešimt trys; 15O 2 29 15O 2 29 120580 Nebojo palikuonių­penkiasdešimt du; 15O 2 30 15O 2 30 120590 Magbišo­šimtas penkiasdešimt šeši; 15O 2 31 15O 2 31 120600 kito Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi; 15O 2 32 15O 2 32 120610 Harimo­trys šimtai dvidešimt; 15O 2 33 15O 2 33 120620 Lodo, Hadido ir Onojo­septyni šimtai dvidešimt penki; 15O 2 34 15O 2 34 120630 Jericho­trys šimtai keturiasdešimt penki; 15O 2 35 15O 2 35 120640 Senavos­trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt. 15O 2 36 15O 2 36 120650 Kunigų: Jedajos palikuonių iš Jozuės namų­devyni šimtai septyniasdešimt trys; 15O 2 37 15O 2 37 120660 Imero­tūkstantis penkiasdešimt du; 15O 2 38 15O 2 38 120670 Pašhūro­tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni; 15O 2 39 15O 2 39 120680 Harimo­tūkstantis septyniolika. 15O 2 40 15O 2 40 120690 Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodavijos sūnų­septyniasdešimt keturi. 15O 2 41 15O 2 41 120700 Giedotojų: Asafo palikuonių­ šimtas dvidešimt aštuoni. 15O 2 42 15O 2 42 120710 Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių­iš viso šimtas trisdešimt devyni. 15O 2 43 15O 2 43 120720 Šventyklos tarnai: Cihos, Hasufos, Tabaoto, 15O 2 44 15O 2 44 120730 Keroso, Siacho, Padono, 15O 2 45 15O 2 45 120740 Lebanos, Hagabos, Akubo, 15O 2 46 15O 2 46 120750 Hagabo, Šalmajo, Hanano, 15O 2 47 15O 2 47 120760 Gidelio, Gaharo, Reajos, 15O 2 48 15O 2 48 120770 Recino, Nekodos, Gazamo, 15O 2 49 15O 2 49 120780 Uzos, Paseaho, Besajo, 15O 2 50 15O 2 50 120790 Asnos, Meunimo, Nefusimo, 15O 2 51 15O 2 51 120800 Bakbuko, Hakufos, Harhūro, 15O 2 52 15O 2 52 120810 Bacluto, Mehidos, Haršos, 15O 2 53 15O 2 53 120820 Barkoso, Siseros, Temaho, 15O 2 54 15O 2 54 120830 Neciacho ir Hatifos palikuonys. 15O 2 55 15O 2 55 120840 Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Perudos, 15O 2 56 15O 2 56 120850 Jaalos, Darkono, Gidelio, 15O 2 57 15O 2 57 120860 Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amio palikuonys. 15O 2 58 15O 2 58 120870 Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du. 15O 2 59 15O 2 59 120880 Šitie atvyko iš Tel Melacho, Tel Haršo, Kerubo, Adono ir Imero, bet negalėjo įrodyti savo tėvų ir savo kilmės, ar jie buvo kilę iš Izraelio: 15O 2 60 15O 2 60 120890 Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonių­šeši šimtai penkiasdešimt du. 15O 2 61 15O 2 61 120900 Kunigai: Hobajos, Hakoco ir Barzilajaus (jis buvo vedęs vieną iš gileadiečo Barzilajaus dukterų ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys. 15O 2 62 15O 2 62 120910 Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau jų nesurado; todėl buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę. 15O 2 63 15O 2 63 120920 Tiršata uždraudė jiems valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu. 15O 2 64 15O 2 64 120930 Iš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, 15O 2 65 15O 2 65 120940 neskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo du šimtus giedotojų. 15O 2 66 15O 2 66 120950 Žirgų buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų­du šimtai keturiasdešimt penki, 15O 2 67 15O 2 67 120960 kupranugarių­keturi šimtai trisdešimt penki, asilų­šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt. 15O 2 68 15O 2 68 120970 Kai kurie šeimų vadai, atėję prie Viešpaties namų Jeruzalėje, davė savo noru aukų Dievo namams; 15O 2 69 15O 2 69 120980 jie davė pagal savo išgales iždui šešiasdešimt vieną tūkstantį drachmų aukso, penkis tūkstančius minų sidabro ir šimtą apdarų kunigams. 15O 2 70 15O 2 70 120990 Kunigai, levitai, tautos dalis, giedotojai, vartininkai ir šventyklos tarnai apsigyveno savo miestuose; ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose. 15O 3 1 15O 3 1 121000 Izraelitams apsigyvenus savuose miestuose, septintą mėnesį visi vieningai susirinko į Jeruzalę. 15O 3 2 15O 3 2 121010 Tada Jehocadako sūnus Jozuė su savo broliais kunigais ir Salatielio sūnus Zorobabelis su savo broliais atstatė Izraelio Dievo aukurą deginamosioms aukoms, kaip parašyta Dievo vyro Mozės įstatyme. 15O 3 3 15O 3 3 121020 Jie atstatė aukurą jo senoje vietoje, nors ir bijojo aplinkui gyvenančių tautų. Jie kas rytą ir vakarą aukojo ant jo deginamąsias aukas Viešpačiui. 15O 3 4 15O 3 4 121030 Jie šventė Palapinių šventę, kaip parašyta, ir kasdien aukojo deginamųjų aukų tiek, kiek buvo nustatyta tą dieną. 15O 3 5 15O 3 5 121040 Be to, jie aukojo nuolatines deginamąsias, jauno mėnulio, visų metinių Viešpaties švenčių ir laisvos valios aukas Viešpačiui. 15O 3 6 15O 3 6 121050 Septintojo mėnesio pirmąją dieną jie pradėjo aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas, bet Viešpaties šventyklos pamatai dar nebuvo padėti. 15O 3 7 15O 3 7 121060 Jie davė pinigų akmenskaldžiams ir statybininkams, o sidoniečiams ir Tyro gyventojams­ maisto, gėrimo ir aliejaus, kad jūra atgabentų kedro medžių iš Libano į Jopę, kaip jiems persų karalius Kyras buvo įsakęs. 15O 3 8 15O 3 8 121070 Po savo sugrįžimo antrųjų metų antrąjį mėnesį, Salatielio sūnus Zorobabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė su visais savo broliais kunigais, levitais ir visais, grįžusiais iš nelaisvės į Jeruzalę, pradėjo ir paskyrė levitus, dvidešimties metų ir vyresnius, Viešpaties namų statybos darbams prižiūrėti. 15O 3 9 15O 3 9 121080 Jozuė ir jo sūnūs bei broliai, Kadmielis ir jo sūnūs iš Judo sūnų, Henadado sūnūs, jų broliai ir levitai prižiūrėjo darbininkus Dievo namų statyboje. 15O 3 10 15O 3 10 121090 Statybininkams padėjus Viešpaties šventyklos pamatus, kunigai, apsirengę savo rūbais, sustojo su trimitais rankose, o levitai, Asafo sūnūs, su cimbolais šlovino Viešpatį pagal Izraelio karaliaus Dovydo nurodymus. 15O 3 11 15O 3 11 121100 Jie pakaitomis giedojo, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui: ‘‘Jis yra geras, ir Jo gailestingumas Izraeliui amžinas’‘. Kai jie šlovino Viešpatį, visi žmonės garsiai šaukė, nes Viešpaties namų pamatai buvo padėti. 15O 3 12 15O 3 12 121110 Daugelis kunigų, levitų ir šeimų vyresniųjų, kurie buvo seni žmonės ir savo akimis matė pirmuosius namus, garsiai verkė, matydami šių namų pamatus; tuo tarpu kiti garsiai šaukė iš džiaugsmo. 15O 3 13 15O 3 13 121120 Nebuvo galima atskirti džiaugsmo šūksnių ir verkiančiųjų balso, nes žmonės garsiai šaukė ir garsas buvo girdimas toli. 15O 4 1 15O 4 1 121130 Judo ir Benjamino priešai, išgirdę, kad grįžę tremtiniai stato šventyklą Viešpačiui, Izraelio Dievui, 15O 4 2 15O 4 2 121140 atėjo pas Zorobabelį ir Izraelio šeimų vyresniuosius ir jiems sakė: ‘‘Mes norime statyti kartu su jumis, nes mes, kaip ir jūs, ieškome jūsų Dievo ir Jam aukojame nuo Asarhadono, Asirijos karaliaus, kuris mus čia atvedė, laikų’‘. 15O 4 3 15O 4 3 121150 Zorobabelis, Jozuė ir kiti Izraelio šeimų vyresnieji jiems atsakė: ‘‘Netinka jums kartu su mumis statyti namus mūsų Dievui, mes vieni statysime Viešpačiui, Izraelio Dievui, kaip mums įsakė persų karalius Kyras’‘. 15O 4 4 15O 4 4 121160 Krašto žmonės silpnino Judo žmones ir trukdė jiems statyti. 15O 4 5 15O 4 5 121170 Jie papirko patarėjus, norėdami atgrasinti juos nuo jų tikslo per visas persų karaliaus Kyro dienas iki persų karaliaus Darijaus laikų. 15O 4 6 15O 4 6 121180 Pradėjus karaliauti Ahasverui, jie parašė kaltinimą prieš Judo ir Jeruzalės gyventojus. 15O 4 7 15O 4 7 121190 Artakserkso dienomis Bišlamas, Mitredatas, Tabeelis ir kiti jų bendrai parašė persų karaliui Artakserksui laišką. Laiškas buvo parašytas aramėjų kalba. 15O 4 8 15O 4 8 121200 Patarėjas Rehumas ir raštininkas Šimšajas rašė karaliui Artakserksui tokio turinio laišką prieš Jeruzalę: 15O 4 9 15O 4 9 121210 ‘‘Patarėjas Rehumas, raštininkas Šimšajas ir kiti jų bendrai iš Dinajo, Afarsato, Tarpelio, Afaro, Erecho, Babilono, Sūzų, Dehavo, Elamo 15O 4 10 15O 4 10 121220 ir kitų tautų, kurias didysis ir garbingasis Asnaparas atvedė ir įkurdino Samarijos miestuose ir kitose vietovėse šiapus upės’‘. 15O 4 11 15O 4 11 121230 Tai nuorašas laiško, kurį jie pasiuntė: ‘‘Karaliui Artakserksui. Tavo tarnai, vyrai iš šiapus upės, 15O 4 12 15O 4 12 121240 praneša karaliui, kad žydai, kurie iš tavo teritorijų atvyko pas mus, apsigyveno Jeruzalėje ir stato tą maištingą ir blogą miestą. Jie stato sienas ir stiprina pamatus. 15O 4 13 15O 4 13 121250 Tebūna žinoma karaliui, kad jei tas miestas bus pastatytas ir jo sienos užbaigtos, jie nebemokės mokesčių, duoklės ir muito; karaliaus metinės pajamos dėl to sumažės. 15O 4 14 15O 4 14 121260 Kadangi mes išlaikomi karaliaus rūmų ir nenorime, kad karaliaus garbė būtų pažeminta, todėl pasiuntėme pranešimą karaliui. 15O 4 15 15O 4 15 121270 Tegul paieško žinių apie tą miestą savo tėvų metraščių knygose. Ten atrasi, kad tas miestas yra maištingas ir pavojingas karaliams bei kraštams. Maištai jame keliami nuo seno, todėl tas miestas ir buvo sugriautas. 15O 4 16 15O 4 16 121280 Mes pranešame karaliui, kad jei tas miestas bus pastatytas ir jo sienos užbaigtos, tu neteksi valdų šioje upės pusėje’‘. 15O 4 17 15O 4 17 121290 Karalius pasiuntė tokį atsakymą patarėjui Rehumui, raštininkui Šimšajui ir kitiems jų bendrams, kurie gyvena Samarijoje ir anapus upės: ‘‘Ramybė jums! 15O 4 18 15O 4 18 121300 Jūsų atsiųstas laiškas buvo man perskaitytas. 15O 4 19 15O 4 19 121310 Man įsakius, buvo ieškota ir rasta, kad tas miestas jau nuo seno sukildavo prieš karalius ir maištai bei vaidai kildavo jame. 15O 4 20 15O 4 20 121320 Galingi karaliai viešpatavo Jeruzalėje ir valdė visą kraštą anapus upės; jiems mokėjo mokesčius, duoklę ir muitus. 15O 4 21 15O 4 21 121330 Įsakykite tiems vyrams liautis statyti miestą, kol bus duotas jiems mano įsakymas. 15O 4 22 15O 4 22 121340 Elkitės rūpestingai, kad karaliaus reikalai nenukentėtų’‘. 15O 4 23 15O 4 23 121350 Kai karaliaus Artakserkso laiško nuorašas buvo perskaitytas Rehumui, raštininkui Šimšajui ir jų bendrams, jie skubiai nuėjo į Jeruzalę pas žydus ir jėga sustabdė statybą. 15O 4 24 15O 4 24 121360 Dievo namų darbas Jeruzalėje sustojo ir nevyko iki antrųjų Persijos karaliaus Darijaus karaliavimo metų. 15O 5 1 15O 5 1 121370 Pranašas Agėjas ir Idojo sūnus Zacharija Izraelio Dievo vardu pranašavo žydams, kurie buvo Jude ir Jeruzalėje. 15O 5 2 15O 5 2 121380 Tada Salatielio sūnus Zorobabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė pradėjo statyti Dievo namus Jeruzalėje; su jais buvo Dievo pranašai ir jiems padėjo. 15O 5 3 15O 5 3 121390 Tuo laiku pas juos atėjo krašto šioje upės pusėje valdytojas Tatnajas ir Šetar Boznajas su savo bendrais ir jų klausė: ‘‘Kas jums įsakė statyti šituos namus ir taisyti šitas sienas?’‘ 15O 5 4 15O 5 4 121400 Mes atsakėme jiems, kuo vardu tie vyrai, kurie stato šitą pastatą. 15O 5 5 15O 5 5 121410 Dievo akis buvo ant žydų vyresniųjų, todėl jie galėjo tęsti statybą, kol pranešimas pasieks Darijų ir bus gautas atsakymas šiuo reikalu. 15O 5 6 15O 5 6 121420 Nuorašas laiško, kurį Tatnajas, krašto šioje upės pusėje valdytojas, Šetar Boznajas ir jų bendrai afarsakai, kurie buvo šiapus upės, pasiuntė karaliui Darijui: 15O 5 7 15O 5 7 121430 ‘‘Ramybė karaliui Darijui! 15O 5 8 15O 5 8 121440 Tebūna karaliui žinoma, kad mes nuvykome į Judėją, prie didžiojo Dievo namų. Jie statomi iš didelių akmenų, sienose rąstai dedami. Šitas darbas vykdomas sparčiai ir klesti jų rankose. 15O 5 9 15O 5 9 121450 Mes klausėme vyresniųjų: ‘Kas jums įsakė statyti šituos namus ir taisyti šitas sienas?’ 15O 5 10 15O 5 10 121460 Taip pat klausėme jų vardų, kad tau praneštume ir galėtume užrašyti jiems vadovaujančių vyrų vardus. 15O 5 11 15O 5 11 121470 Jie atsakė: ‘Mes esame dangaus ir žemės Dievo tarnai ir atstatome namus, kurie prieš daugelį metų buvo pastatyti. Juos pastatė ir užbaigė garsus Izraelio karalius. 15O 5 12 15O 5 12 121480 Bet kadangi mūsų tėvai užrūstino dangaus Dievą, Jis atidavė juos chaldėjui Nebukadnecarui, Babilono karaliui; jis sugriovė šituos namus, o tautą išvedė į Babiloną. 15O 5 13 15O 5 13 121490 Tačiau pirmaisiais Babilono karaliaus Kyro metais karalius davė leidimą atstatyti šituos Dievo namus. 15O 5 14 15O 5 14 121500 Taip pat ir auksinius bei sidabrinius Dievo namų indus, kuriuos Nebukadnecaras buvo išgabenęs iš Jeruzalės šventyklos į Babilono šventyklą, karalius Kyras paėmė iš Babilono šventyklos, perdavė Šešbacarui, kurį jis paskyrė valdytoju, 15O 5 15 15O 5 15 121510 ir įsakė: ‘Imk šituos indus ir juos nugabenk į Jeruzalėje esančią šventyklą. Atstatykite Dievo namus buvusioje vietoje’. 15O 5 16 15O 5 16 121520 Šešbacaras atvykęs padėjo Jeruzalėje Dievo namų pamatus. Nuo to laiko iki šiol jie tebestatomi ir dar nebaigti’. 15O 5 17 15O 5 17 121530 Jei karalius mano esant reikalinga, tepaieško Babilone, karaliaus saugykloje, ar tikrai karalius Kyras davė įsakymą atstatyti Dievo namus Jeruzalėje, ir tegul karalius mums atsiunčia savo valią šituo reikalu’‘. 15O 6 1 15O 6 1 121540 Karalius Darijus įsakė ieškoti žinių Babilono knygų saugykloje. 15O 6 2 15O 6 2 121550 Medų krašte Ekbatanos rūmuose buvo surastas ritinys, kuriame buvo taip parašyta: 15O 6 3 15O 6 3 121560 ‘‘Pirmaisiais karaliaus Kyro metais karalius davė įsakymą Jeruzalės Dievo namų reikalu: ‘Turi būti atstatyti namai, kur buvo aukojamos aukos, ir jiems turi būti padėti tvirti pamatai. Jų aukštis ir plotis turi būti šešiasdešimt uolekčių. 15O 6 4 15O 6 4 121570 Turi būti trys eilės didelių akmenų ir viena eilė rąstų. Išlaidas apmokės karaliaus namai. 15O 6 5 15O 6 5 121580 Auksiniai ir sidabriniai Dievo namų indai, kuriuos Nebukadnecaras buvo atgabenęs iš Jeruzalės šventyklos į Babiloną, turi būti nugabenti į Jeruzalėje statomą šventyklą, į savo vietą, ir padėti Dievo namuose’ ‘‘. 15O 6 6 15O 6 6 121590 ‘‘Dabar, Tatnajau, valdytojau anapus upės, Šetar Boznajau ir jūsų bendrai afarsakai anapus upės, atsitraukite nuo jų. 15O 6 7 15O 6 7 121600 Palikite Dievo namų darbą. Netrukdykite žydų valdytojui ir vyresniesiems statyti Dievo namų jų buvusioje vietoje. 15O 6 8 15O 6 8 121610 Be to, įsakau, kad jūs padengtumėte žydų vyresniesiems visas Dievo namų išlaidas iš karaliaus turtų, iš mokesčių, surenkamų anapus upės, kad jų darbas nebūtų trukdomas. 15O 6 9 15O 6 9 121620 Ko tik reikia dangaus Dievui deginamosioms aukoms: jaučių, avinų, ėriukų, kviečių, druskos, vyno ir aliejaus, kaip pasakys Jeruzalėje esą kunigai, privalote jiems kasdien nedelsiant suteikti, 15O 6 10 15O 6 10 121630 kad jie aukotų malonaus kvapo aukas dangaus Dievui ir melstųsi už karaliaus ir jo vaikų gyvybę. 15O 6 11 15O 6 11 121640 Be to, aš įsakiau, kad kiekvienas, kuris sulaužys šitą įsakymą, bus prikaltas prie ištraukto iš jo namų rąsto, o jo namai paversti griuvėsių krūva. 15O 6 12 15O 6 12 121650 O Dievas, kuris ten paskyrė savo vardui buveinę, tepašalina kiekvieną karalių ir tautą, kurie išdrįstų priešintis tam įsakymui ir siektų sunaikinti Jeruzalėje Dievo namus. Aš, Darijus, daviau įsakymą ir jis turi būti nedelsiant vykdomas’‘. 15O 6 13 15O 6 13 121660 Tada krašto šiapus upės valdytojas Tatnajas, Šetar Boznajas ir jų bendrai nedelsiant įvykdė karaliaus Darijaus įsakymą. 15O 6 14 15O 6 14 121670 Žydų vyresnieji statė šventyklą, ir jiems sekėsi pagal pranašų Agėjo ir Idojo sūnaus Zacharijos pranašystes. Jie statė ir užbaigė įsakius Izraelio Dievui ir persų karaliams Kyrui, Darijui ir Artakserksui. 15O 6 15 15O 6 15 121680 Namai buvo užbaigti šeštaisiais karaliaus Darijaus karaliavimo metais, Adaro mėnesio trečią dieną. 15O 6 16 15O 6 16 121690 Tuomet izraelitai, kunigai, levitai ir visi, sugrįžę iš nelaisvės, su džiaugsmu pašventino Dievo namus. 15O 6 17 15O 6 17 121700 Pašventindami Dievo namus, jie aukojo šimtą jaučių, du šimtus avinų, keturis šimtus ėriukų ir auką už nuodėmę, už visą Izraelį­dvylika ožių pagal Izraelio giminių skaičių. 15O 6 18 15O 6 18 121710 Kunigai buvo paskirstyti skyriais ir levitai pagal jų pareigas, kad tarnautų Dievui Jeruzalėje, kaip parašyta Mozės knygoje. 15O 6 19 15O 6 19 121720 Pirmo mėnesio keturioliktą dieną grįžę tremtiniai šventė Paschą. 15O 6 20 15O 6 20 121730 Visi kunigai ir levitai buvo apsivalę ir švarūs. Jie pjovė Paschos avinėlį visiems grįžusiems tremtiniams, savo broliams kunigams ir sau. 15O 6 21 15O 6 21 121740 Paschos avinėlį valgė grįžusieji iš tremties izraelitai ir visi, kurie buvo atsiskyrę nuo krašto pagonių nešvaros ir prisijungę prie jų, kad ieškotų Viešpaties, Izraelio Dievo. 15O 6 22 15O 6 22 121750 Septynias dienas jie džiaugsmingai šventė Neraugintos duonos šventę, nes Viešpats suteikė jiems džiaugsmo ir palenkė į juos Asirijos karaliaus širdį, kad sustiprintų juos Izraelio Dievo namų statyboje. 15O 7 1 15O 7 1 121760 Po šitų įvykių, persų karaliui Artakserksui karaliaujant, atėjo Ezra, sūnus Serajos, sūnaus Azarijos, sūnaus Hilkijos, 15O 7 2 15O 7 2 121770 sūnaus Šalumo, sūnaus Cadoko, sūnaus Ahitubo, 15O 7 3 15O 7 3 121780 sūnaus Amarijos, sūnaus Azarijos, sūnaus Merajoto, 15O 7 4 15O 7 4 121790 sūnaus Zerachijos, sūnaus Uzio, sūnaus Bukio, 15O 7 5 15O 7 5 121800 sūnaus Abišūvos, sūnaus Finehaso, sūnaus Eleazaro, sūnaus vyriausiojo kunigo Aarono. 15O 7 6 15O 7 6 121810 Šitas Ezra išėjo iš Babilono; jis buvo geras žinovas Mozės įstatymo, kurį davė Viešpats, Izraelio Dievas. Karalius suteikė jam viską, ko jis prašė, nes Viešpaties, jo Dievo, ranka buvo su juo. 15O 7 7 15O 7 7 121820 Karaliaus Artakserkso septintaisias metais į Jeruzalę su juo išėjo kai kurie izraelitai, kunigai, levitai, giedotojai, vartininkai ir šventyklos tarnai. 15O 7 8 15O 7 8 121830 Jis atėjo į Jeruzalę septintų karaliaus metų penktą mėnesį. 15O 7 9 15O 7 9 121840 Ezra išėjo iš Babilono pirmo mėnesio pirmą dieną, o penkto mėnesio pirmą dieną jis atėjo į Jeruzalę, nes gera Dievo ranka buvo ant jo. 15O 7 10 15O 7 10 121850 Ezra paruošė savo širdį tyrinėti Viešpaties įstatymą, jį vykdyti ir mokyti Izraelyje jo nuostatų ir teisės. 15O 7 11 15O 7 11 121860 Tai yra nuorašas laiško, kurį Artakserksas davė kunigui Ezrai, kuris buvo Viešpaties įsakymų ir Jo nuostatų Izraelyje žinovas: 15O 7 12 15O 7 12 121870 ‘‘Artakserksas, karalių karalius, kunigui Ezrai, dangaus Dievo įstatymo žinovui. 15O 7 13 15O 7 13 121880 Aš įsakiau, kad kiekvienas izraelitas, kunigas bei levitas mano karalystėje gali vykti savo noru į Jeruzalę drauge su tavimi, 15O 7 14 15O 7 14 121890 nes tu esi karaliaus ir jo septynių patarėjų siunčiamas į Judą ir Jeruzalę nustatyti, ar vykdomas tavo Dievo įstatymas, kuris yra tavo rankoje. 15O 7 15 15O 7 15 121900 Tu nugabensi sidabrą ir auksą, kurį karalius ir jo patarėjai padovanojo Izraelio Dievui, kurio buveinė yra Jeruzalėje, 15O 7 16 15O 7 16 121910 taip pat sidabrą ir auksą, kurį tu gausi Babilono krašte, kartu su tautos ir kunigų dovanomis, kurias jie padovanos savo Dievo namams, esantiems Jeruzalėje. 15O 7 17 15O 7 17 121920 Nedelsdamas nupirk už tuos pinigus jaučių, avių, ėriukų ir kartu su jiems priklausančiomis duonos bei geriamosiomis aukomis aukok ant aukuro jūsų Dievo namuose Jeruzalėje. 15O 7 18 15O 7 18 121930 Su likusiu sidabru ir auksu daryk, kas tau ir tavo broliams atrodys reikalinga, pagal jūsų Dievo valią. 15O 7 19 15O 7 19 121940 Indus, kurie tau perduodami tavo Dievo namų reikalams, padėk priešais Jeruzalės Dievą. 15O 7 20 15O 7 20 121950 Visa kita, ko reikės tavo Dievo namams, jei matysi esant reikalinga, paimk iš karaliaus iždo sandėlių. 15O 7 21 15O 7 21 121960 Aš, karalius Artakserksas, įsakiau visiems iždininkams anapus upės: ‘Ko tik kunigas Ezra, dangaus Dievo įstatymo žinovas, iš jūsų reikalaus, nedelsdami duokite. 15O 7 22 15O 7 22 121970 Iki šimto talentų sidabro, šimto saikų kviečių, šimto batų vyno, šimto batų aliejaus ir neribotą kiekį druskos. 15O 7 23 15O 7 23 121980 Ko tik reikalaus dangaus Dievas, privalote padaryti Dievo namams, kad Jo rūstybė nepaliestų karaliaus ir jo sūnų. 15O 7 24 15O 7 24 121990 Taip pat pranešu jums, kad neleidžiu apdėti jokiais mokesčiais kunigų, levitų, giedotojų, vartininkų ir šventyklos tarnų’. 15O 7 25 15O 7 25 122000 O tu, Ezra, Dievo duota išmintimi paskirk mokytojų ir teisėjų, kurie teistų anapus upės gyvenančius žmones, pažįstančius tavo Dievo įstatymą; o kurie tų įstatymų nepažįsta, tuos pamokyk. 15O 7 26 15O 7 26 122010 Kas nevykdys tavo Dievo ar karaliaus įstatymo, tas turi būti baudžiamas mirtimi, ištrėmimu, turto atėmimu arba kalėjimu’‘. 15O 7 27 15O 7 27 122020 Garbė Viešpačiui, mūsų tėvų Dievui, kuris įdėjo tai į karaliaus širdį, kad Viešpaties namai Jeruzalėje būtų pagerbti. 15O 7 28 15O 7 28 122030 Jis man suteikė malonę karaliaus, jo patarėjų ir galingų karaliaus kunigaikščių akyse. Aš buvau padrąsintas, kai Viešpaties, mano Dievo, ranka buvo ant manęs ir surinkau Izraelio vyresniuosius, kad jie eitų su manimi. 15O 8 1 15O 8 1 122040 Sąrašas šeimų vyresniųjų pagal jų kilmę, kurie, karaliui Artakserksui viešpataujant, išėjo su manimi iš Babilono: 15O 8 2 15O 8 2 122050 iš Finehaso palikuonių­Geršomas, iš Itamaro­Danielius, iš Dovydo­Hatušas, 15O 8 3 15O 8 3 122060 iš Šechanijos sūnų, Parošo palikuonių,­Zacharija, kartu su juo buvo užrašyta šimtas penkiasdešimt vyrų; 15O 8 4 15O 8 4 122070 iš Pahat Moabo­Zerachijos sūnus Eljehoenajas ir su juo du šimtai vyrų; 15O 8 5 15O 8 5 122080 iš Šechanijos­Jahazielio sūnus ir su juo trys šimtai vyrų; 15O 8 6 15O 8 6 122090 iš Adino­Jehonatano sūnus Ebedas ir su juo penkiasdešimt vyrų; 15O 8 7 15O 8 7 122100 iš Elamo­Atalijos sūnus Izaija ir su juo septyniasdešimt vyrų; 15O 8 8 15O 8 8 122110 iš Šefatijos­Mykolo sūnus Zebadija ir su juo aštuoniasdešimt vyrų; 15O 8 9 15O 8 9 122120 iš Joabo­Jehielio sūnus Abdija ir su juo du šimtai aštuoniolika vyrų; 15O 8 10 15O 8 10 122130 iš Šelomito­Josifijos sūnus ir su juo šešiasdešimt vyrų; 15O 8 11 15O 8 11 122140 iš Bebajo­Bebajo sūnus Zacharija ir su juo dvidešimt aštuoni vyrai; 15O 8 12 15O 8 12 122150 iš Azgado­Hakatano sūnus Johananas ir su juo šimtas dešimt vyrų; 15O 8 13 15O 8 13 122160 iš Adonikamo sūnų­Elifeletas, Jejelis, Šemaja ir su jais šešiasdešimt vyrų, kurie buvo paskutinieji; 15O 8 14 15O 8 14 122170 iš Bigvajo­Utajas, Zabudas ir su jais septyniasdešimt vyrų. 15O 8 15 15O 8 15 122180 Aš juos sušaukiau prie upės, tekančios į Ahavą. Ten mes pasilikome palapinėje tris dienas. Aš apžiūrėjau žmones ir kunigus, tačiau tarp jų neradau nė vieno levito. 15O 8 16 15O 8 16 122190 Tada aš pasikviečiau vyresniuosius: Eliezerą, Arielį, Semają, Elnataną, Jaribą, Elnataną, Nataną, Zachariją, Mešulamą, ir mokytojus: Jehojaribą ir Elnataną. 15O 8 17 15O 8 17 122200 Juos pasiunčiau pas Idoją, Kasifijos vietovės vyresnįjį, prašydamas atsiųsti mums žmonių, kurie tarnautų Dievo namuose. 15O 8 18 15O 8 18 122210 Gera mūsų Dievo ranka buvo ant mūsų, ir jie atsivedė išmintingą vyrą iš palikuonių Machlio, sūnaus Levio, sūnaus Izraelio,­Šerebiją su jo sūnumis ir broliais, aštuoniolika vyrų; 15O 8 19 15O 8 19 122220 iš Merario palikuonių­Hašabiją ir Izaiją su jo broliais ir sūnumis, dvidešimt vyrų; 15O 8 20 15O 8 20 122230 ir šventyklos tarnų, kuriuos Dovydas ir kunigaikščiai buvo paskyrę tarnais levitams, buvo du šimtai dvidešimt vyrų. 15O 8 21 15O 8 21 122240 Prie Ahavos upės paskelbiau pasninką, kad nusižemintume prieš savo Dievą ir melstume laimingo kelio sau, savo vaikams ir savo turtui. 15O 8 22 15O 8 22 122250 Aš gėdijausi prašyti iš karaliaus karių ir raitelių, kad jie mus apgintų nuo užpuolikų kelyje, nes buvau pasakęs karaliui: ‘‘Mūsų Dievo ranka yra ant visų, kurie Jo ieško, bet Jo rūstybė ir galia prieš tuos, kurie Jį apleidžia’‘. 15O 8 23 15O 8 23 122260 Mes pasninkavome ir meldėme savo Dievo dėl šito, ir Jis išklausė mus. 15O 8 24 15O 8 24 122270 Aš parinkau iš vyresniųjų kunigų dvylika vyrų: Šerebiją, Hašabiją ir su jais dešimt jų brolių, 15O 8 25 15O 8 25 122280 ir pasvėriau jiems sidabrą, auksą ir indus, Dievo namams skirtas dovanas, kurias paaukojo karalius, jo patarėjai, jo kunigaikščiai ir izraelitai. 15O 8 26 15O 8 26 122290 Aš padaviau jiems šešis šimtus penkiasdešimt talentų sidabro, sidabrinių indų, sveriančių šimtą talentų, šimtą talentų aukso, 15O 8 27 15O 8 27 122300 dvidešimt auksinių taurių tūkstančio drachmų vertės ir du indus iš geriausio, blizgančio kaip auksas, vario 15O 8 28 15O 8 28 122310 ir tariau: ‘‘Jūs esate šventi Viešpačiui, indai taip pat šventi. Sidabras ir auksas yra laisvos valios aukos Viešpačiui, jūsų tėvų Dievui. 15O 8 29 15O 8 29 122320 Budėkite ir saugokite tai, kol pasversite Jeruzalėje, Viešpaties namuose, kunigų, levitų ir Izraelio giminių vadų akivaizdoje’‘. 15O 8 30 15O 8 30 122330 Kunigai ir levitai paėmė pasvertą sidabrą, auksą ir indus, kuriuos jie turėjo nugabenti į Jeruzalę, į Dievo namus. 15O 8 31 15O 8 31 122340 Pirmo mėnesio dvyliktą dieną išėjome nuo Ahavos upės Jeruzalės link. Dievo ranka buvo ant mūsų, ir Jis saugojo mus nuo priešų ir užpuolikų. 15O 8 32 15O 8 32 122350 Atėję į Jeruzalę, ten pasilikome tris dienas. 15O 8 33 15O 8 33 122360 Ketvirtą dieną sidabras, auksas ir indai buvo pasverti Dievo namuose ir perduoti kunigui Meremotui, Ūrijos sūnui; su juo buvo Finehaso sūnus Eleazaras ir levitai: Jozuės sūnus Jehozabadas ir Binujo sūnus Noadija. 15O 8 34 15O 8 34 122370 Viskas buvo suskaičiuota, pasverta ir surašyta. 15O 8 35 15O 8 35 122380 Sugrįžę iš nelaisvės tremtiniai aukojo deginamąsias aukas Izraelio Dievui: dvylika jaučių už visą Izraelį, devyniasdešimt šešis avinus, septyniasdešimt septynis ėriukus, dvylika ožių aukai už nuodėmę; tai buvo deginamoji auka Viešpačiui. 15O 8 36 15O 8 36 122390 Jie įteikė karaliaus įsakymus vietininkams ir krašto šiapus upės valdytojams, o šitie teikė paramą tautai ir Dievo namams. 15O 9 1 15O 9 1 122400 Po to prie manęs priėjo kunigaikščiai ir kalbėjo: ‘‘Izraelio tauta, kunigai ir levitai neatsiskyrė nuo šio krašto tautų: kanaaniečių, hetitų, perizų, jebusiečių, amonitų, moabitų, egiptiečių bei amoritų ir jų daromų bjaurysčių. 15O 9 2 15O 9 2 122410 Jie ir jų vaikai ima į žmonas jų dukteris. Tuo būdu šventa sėkla susimaišė su krašto tautomis. Kunigaikščiai ir vyresnieji buvo pirmieji šiame nusikaltime’‘. 15O 9 3 15O 9 3 122420 Išgirdęs visa tai, perplėšiau savo drabužį ir apsiaustą, roviau galvos ir barzdos plaukus ir sėdėjau sukrėstas. 15O 9 4 15O 9 4 122430 Tuomet susirinko prie manęs visi, kurie drebėjo prieš Izraelio Dievo žodžius dėl tremtinių neištikimybės. O aš sėdėjau sukrėstas iki vakarinės aukos. 15O 9 5 15O 9 5 122440 Vakarinės aukos metu atsikėliau iš savo liūdesio vietos perplėštais rūbais, atsiklaupiau ir, iškėlęs rankas į Viešpatį, savo Dievą, 15O 9 6 15O 9 6 122450 tariau: ‘‘Mano Dieve, man gėda pakelti akis į Tave, nes mūsų nusikaltimai peraugo mus, o mūsų kaltė siekia dangų. 15O 9 7 15O 9 7 122460 Nuo savo tėvų laikų iki šios dienos mes labai nusikaltome; dėl mūsų nusikaltimų mes, mūsų karaliai ir kunigai buvome atiduoti į kitų kraštų karalių rankas ir jų kardui, buvome jų nelaisvėje apiplėšti ir išniekinti. 15O 9 8 15O 9 8 122470 Dabar trumpam laikui Viešpats, mūsų Dievas, parodė savo malonę, palikdamas mums išgelbėtą likutį ir duodamas kuolelį savo šventoje vietoje; taip Dievas atvėrė mūsų akis ir leido mums truputį atsigauti mūsų vergystėje. 15O 9 9 15O 9 9 122480 Mes esame vergai, tačiau mūsų Dievas neapleido mūsų vergystėje; Jis suteikė mums malonę persų karalių akyse, kad jie leistų mums atsigauti ir atstatyti savo Dievo namus iš griuvėsių ir duotų mums sieną Jude ir Jeruzalėje. 15O 9 10 15O 9 10 122490 O dabar, mūsų Dieve, ką mes pasakysime dėl šito? Mes apleidome Tavo įsakymus, 15O 9 11 15O 9 11 122500 kuriuos Tu mums davei per savo tarnus pranašus, sakydamas: ‘Kraštas, kurį jūs einate paveldėti, yra suteptas. Jį sutepė krašto tautos savo bjaurystėmis ir pripildė jį savo nešvarumais nuo vieno krašto iki kito. 15O 9 12 15O 9 12 122510 Todėl neleiskite savo dukterų už jų sūnų ir neimkite jų dukterų savo sūnums; nesiekite jų gėrybių nė taikos su jais, kad būtumėte stiprūs ir valgytumėte krašto gėrybes, ir paliktumėte kaip paveldėjimą savo vaikams’. 15O 9 13 15O 9 13 122520 Kai visa tai užgriuvo ant mūsų už mūsų piktus darbus ir didelius nusikaltimus, vis dėlto Tu, mūsų Dieve, baudei mus švelniau, negu buvome verti, ir davei mums išgelbėjimą. 15O 9 14 15O 9 14 122530 Argi mes vėl galėtume laužyti Tavo įsakymus ir susigiminiuoti vedybomis su šiomis bjauriomis tautomis? Argi Tu, užsirūstinęs ant mūsų, nesunaikinsi mūsų iki galo, nepalikdamas nė vieno, kuris išsigelbėtų? 15O 9 15 15O 9 15 122540 Viešpatie, Izraelio Dieve, Tu esi teisus. Tu išgelbėjai mūsų likutį. Štai mes esame Tavo akivaizdoje su savo kaltėmis, nors neturėtume būti Tavo akivaizdoje dėl to’‘. 15O 10 1 15O 10 1 122550 Kai Ezra, klūpodamas ir verkdamas, meldėsi ir išpažino savo ir tautos nuodėmes prie Dievo namų, didelis būrys vyrų, moterų ir vaikų iš Izraelio, susirinkę aplink jį, graudžiai verkė. 15O 10 2 15O 10 2 122560 Tada Jehielio sūnus Šechanija iš Elamo palikuonių atsiliepė: ‘‘Mes nusikaltome savo Dievui, vesdami svetimtautes moteris, tačiau dar yra vilties Izraeliui. 15O 10 3 15O 10 3 122570 Padarykime sandorą su Dievu, kad atleisime visas žmonas ir iš jų gimusius vaikus, klausydami Viešpaties ir tų, kurie dreba prieš mūsų Dievo įsakymus. Darykime, kaip reikalauja įstatymas! 15O 10 4 15O 10 4 122580 Kelkis, nes tu turi tai padaryti, o mes būsime su tavimi. Būk drąsus ir veik’‘. 15O 10 5 15O 10 5 122590 Ezra atsikėlęs prisaikdino vyresniuosius kunigus ir levitus ir visą Izraelį, kad jie elgsis pagal tą žodį. Ir jie prisiekė. 15O 10 6 15O 10 6 122600 Tada Ezra atėjo nuo Dievo namų į Eljašibo sūnaus Johanano kambarį, nieko nevalgė ir negėrė, nes liūdėjo dėl grįžusiųjų tremtinių nusikaltimo. 15O 10 7 15O 10 7 122610 Jie paskelbė visame Jude ir Jeruzalėje visiems grįžusiems tremtiniams susirinkti į Jeruzalę. 15O 10 8 15O 10 8 122620 Jei kas neateis per tris dienas, visas jo turtas kunigaikščių ir vyresniųjų nutarimu bus atimtas ir jis pats bus atskirtas nuo tremtinių. 15O 10 9 15O 10 9 122630 Per tris dienas visi Judo ir Benjamino žmonės susirinko Jeruzalėje devinto mėnesio dvidešimtą dieną. Visi žmonės susėdo Dievo namų aikštėje, drebėdami dėl šito reikalo ir nuo smarkaus lietaus. 15O 10 10 15O 10 10 122640 Kunigas Ezra atsistojęs tarė: ‘‘Jūs nusikaltote, vesdami svetimtautes moteris, ir tuo padidinote Izraelio kaltę. 15O 10 11 15O 10 11 122650 Dabar išpažinkite savo kaltę Viešpačiui, savo tėvų Dievui, ir vykdykite Jo valią­atsiskirkite nuo šio krašto tautų ir nuo svetimtaučių moterų’‘. 15O 10 12 15O 10 12 122660 Visi susirinkusieji garsiai atsakė: ‘‘Kaip pasakei, taip padarysime. 15O 10 13 15O 10 13 122670 Žmonių yra daug, ir dabar lietingas metas, neįmanoma būti lauke. Be to, tas reikalas negali būti sutvarkytas per vieną ar dvi dienas, nes nusikaltusių tarp mūsų yra daug. 15O 10 14 15O 10 14 122680 Tegul pasilieka mūsų vyresnieji. Visuose mūsų miestuose gyvenantieji, kurie yra vedę svetimtautes žmonas, tegul ateina paskirtu laiku su tų miestų vyresniaisiais ir teisėjais, kol pasitrauks nuo mūsų Dievo rūstybė dėl šito poelgio’‘. 15O 10 15 15O 10 15 122690 Asaelio sūnus Jehonatanas ir Tikvos sūnus Jachzėja buvo paskirti tam darbui, o levitai Mešulamas ir Šabetajas jiems padėjo. 15O 10 16 15O 10 16 122700 Grįžusieji tremtiniai taip ir padarė. Kunigas Ezra su šeimų vyresniaisiais, kurie buvo pašaukti vardais, buvo atskirti ir dešimto mėnesio pirmą dieną jie susėdo ištirti šį reikalą. 15O 10 17 15O 10 17 122710 Iki pirmo mėnesio pirmos dienos jie pabaigė bylas su visais, kurie buvo vedę svetimtautes. 15O 10 18 15O 10 18 122720 Tarp kunigų sūnų, vedusių svetimtautes, iš Jehocadako sūnaus Jozuės sūnų ir jo brolių­Maasėja, Eliezeras, Jaribas ir Gedolija. 15O 10 19 15O 10 19 122730 Jie padavė rankas, kad atleis savo žmonas, ir už kaltę paaukojo po aviną. 15O 10 20 15O 10 20 122740 Iš Imero­Hananis ir Zebadija. 15O 10 21 15O 10 21 122750 Iš Harimo­Maasėja, Elija, Šemaja, Jehielis ir Uzija. 15O 10 22 15O 10 22 122760 Iš Pašhūro­Eljoenajas, Maasėja, Izmaelis, Netanelis, Jehozabadas ir Eleasa. 15O 10 23 15O 10 23 122770 Iš levitų palikuonių­Jehozabadas, Šimis, Kelaja, tai yra Kelita, Petahija, Judas ir Eliezeras. 15O 10 24 15O 10 24 122780 Iš giedotojų­Eljašibas. Iš vartininkų—Šalumas, Telemas ir Ūris. 15O 10 25 15O 10 25 122790 Kitų izraelitų palikuonys: iš Parošo palikuonių­Ramija, Izija, Malkija, Mijaminas, Eleazaras, Malkija ir Benaja; 15O 10 26 15O 10 26 122800 iš Elamo­Matanija, Zacharija, Jehielis, Abdis, Jeremotas ir Elija; 15O 10 27 15O 10 27 122810 iš Zatuvo­Eljoenajas, Eljašibas, Matanija, Jeremotas, Zabadas ir Aziza; 15O 10 28 15O 10 28 122820 iš Bebajo­Johananas, Hananija, Zabajas ir Atlajas; 15O 10 29 15O 10 29 122830 iš Banio­Mešulamas, Maluchas, Adaja, Jašubas, Šealas ir Jeramotas; 15O 10 30 15O 10 30 122840 iš Pahat Moabo­Adna, Kelalas, Benaja, Maasėja, Matanija, Becalelis, Binujas ir Manasas; 15O 10 31 15O 10 31 122850 iš Harimo­Eliezeras, Išija, Malkija, Šemaja, Simeonas, 15O 10 32 15O 10 32 122860 Benjaminas, Maluchas ir Šemarija; 15O 10 33 15O 10 33 122870 iš Hašumo­Matenajas, Matata, Zabadas, Elifeletas, Jeremajas, Manasas ir Šimis; 15O 10 34 15O 10 34 122880 iš Banio­Maadajas, Amramas, Uelis, 15O 10 35 15O 10 35 122890 Benaja, Bedija, Keluhis, 15O 10 36 15O 10 36 122900 Vanija, Meremotas, Eljašibas, 15O 10 37 15O 10 37 122910 Matanija, Matenajas ir Jaasajas, 15O 10 38 15O 10 38 122920 Banis, Binujis, Šimis, 15O 10 39 15O 10 39 122930 Šelemija, Natanas ir Adaja, 15O 10 40 15O 10 40 122940 Machnadbajas, Šašajas, Šarajas, 15O 10 41 15O 10 41 122950 Azarelis, Šelemijas, Šemarija, 15O 10 42 15O 10 42 122960 Šalumas, Amarija ir Juozapas; 15O 10 43 15O 10 43 122970 iš Nebojo­Jejelis, Matitija, Zabadas, Zebina, Jadajas, Joelis ir Benaja. 15O 10 44 15O 10 44 122980 Visų šitų žmonos buvo svetimtautės, ir kai kurie iš jų turėjo vaikų su jomis. 16O 1 1 16O 1 1 122990 Nehemijo, Hachalijos sūnaus, žodžiai. Dvidešimtaisiais metais, Kislevo mėnesį, aš buvau sostinėje Sūzuose. 16O 1 2 16O 1 2 123000 Vienas iš mano brolių Hananis atvyko su keliais vyrais iš Judo. Aš juos klausinėjau apie žydus, kurie nebuvo ištremti, ir apie Jeruzalę. 16O 1 3 16O 1 3 123010 Jie man atsakė: ‘‘Išvengę tremties, jie gyvena dideliame varge ir yra niekinami. Jeruzalės sienos sugriautos ir vartai sudeginti’‘. 16O 1 4 16O 1 4 123020 Išgirdęs šituos žodžius, atsisėdau, verkiau ir liūdėjau ištisas dienas; pasninkavau ir meldžiausi prieš dangaus Dievą: 16O 1 5 16O 1 5 123030 ‘‘Viešpatie, didis ir galingas dangaus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo su tais, kurie Tave myli ir vykdo Tavo įsakymus. 16O 1 6 16O 1 6 123040 Pažvelk į mane ir išgirsk savo tarno maldą. Meldžiuosi dieną ir naktį Tavo akivaizdoje už izraelitus, Tavo tarnus, išpažįstu jų nuodėmes, kuriomis mes visi­aš ir mano tėvai­Tau nusidėjome. 16O 1 7 16O 1 7 123050 Mes elgėmės netinkamai prieš Tave ir nesilaikėme Tavo įsakymų, nuostatų ir potvarkių, kuriuos Tu davei savo tarnui Mozei. 16O 1 8 16O 1 8 123060 Meldžiu, prisimink žodžius, kuriuos sakei savo tarnui Mozei: ‘Jei jūs nusikalsite, Aš jus išsklaidysiu tarp tautų, 16O 1 9 16O 1 9 123070 o jei sugrįšite pas mane, laikysitės mano įsakymų ir juos vykdysite, tai Aš jus iš ten surinksiu ir parvesiu į vietą, kurią išrinkau savo vardui, nors jūsų išsklaidytieji būtų toliausiame žemės pakraštyje’. 16O 1 10 16O 1 10 123080 Jie yra Tavo tarnai ir Tavo tauta, kurią išgelbėjai savo didele jėga ir galinga ranka. 16O 1 11 16O 1 11 123090 Viešpatie, meldžiu, tebūna Tavo ausis atidi mano maldai, išklausyk maldas savo tarnų, kurie bijosi Tavo vardo, siųsk šiandien savo tarnui sėkmę ir suteik jam malonę to žmogaus akyse’‘. Aš tuo laiku buvau karaliaus vyno pilstytojas. 16O 2 1 16O 2 1 123100 Dvidešimtaisiais karaliaus Artakserkso metais, Nisano mėnesį, aš pakėliau vyno taurę ir ją padaviau karaliui. Kadangi aš niekada nebūdavau nuliūdęs jo akivaizdoje, 16O 2 2 16O 2 2 123110 karalius klausė manęs: ‘‘Kodėl tavo veidas nusiminęs? Juk nesergi. Tai ne kas kita, kaip širdies skausmas’‘. Aš labai nusigandau 16O 2 3 16O 2 3 123120 ir tariau karaliui: ‘‘Tegyvuoja karalius amžinai! Kaip man neliūdėti, kai miestas, kuriame yra mano tėvų kapai, apleistas ir jo vartai ugnies sunaikinti?’‘ 16O 2 4 16O 2 4 123130 Karalius klausė: ‘‘Ko norėtum?’‘ Aš meldžiausi dangaus Dievui 16O 2 5 16O 2 5 123140 ir tariau karaliui: ‘‘Jei karaliui patiktų ir tavo tarnas surastų malonę tavo akyse, siųsk mane į Judą, į mano tėvų kapų miestą, kad galėčiau jį atstatyti’‘. 16O 2 6 16O 2 6 123150 Karalius, karalienei sėdint šalia jo, sakė man: ‘‘Kiek užtruksi kelionėje ir kada sugrįši?’‘ Karaliui patiko mane pasiųsti, ir aš nurodžiau jam laiką. 16O 2 7 16O 2 7 123160 Be to, aš sakiau karaliui: ‘‘Jei karaliui patiktų, tegul duoda man laiškų valdytojams anapus upės, kad jie mane praleistų vykti į Judą, 16O 2 8 16O 2 8 123170 ir laišką Asafui, karaliaus girininkui, kad jis man duotų medžių rūmų vartams, miesto sienai ir namams, kuriuose apsigyvensiu’‘. Karalius davė man, ko prašiau, nes gera Dievo ranka buvo ant manęs. 16O 2 9 16O 2 9 123180 Nuvykęs pas valdytojus anapus upės, įteikiau jiems karaliaus laiškus; kartu su manimi buvo karaliaus pasiųsti kariuomenės vadai ir raiteliai. 16O 2 10 16O 2 10 123190 Sanbalatas iš Horono ir Tobija, tarnas iš Amono, sužinoję, kad atvyko besirūpinąs izraelitų gerove žmogus, buvo labai nepatenkinti. 16O 2 11 16O 2 11 123200 Atvykęs į Jeruzalę ir išbuvęs tris dienas, 16O 2 12 16O 2 12 123210 atsikėliau naktį, su manimi atsikėlė ir keli vyrai. Niekam nesakiau, ką Dievas buvo įdėjęs man į širdį daryti Jeruzalėje. Su savimi turėjau tik gyvulį, ant kurio jojau. 16O 2 13 16O 2 13 123220 Naktį aš išjojau pro Slėnio vartus priešais Slibino versmę ir jojau Šiukšlių vartų link, apžiūrėdamas Jeruzalės sugriautas sienas ir ugnies sunaikintus vartus. 16O 2 14 16O 2 14 123230 Prijojus prie Versmės vartų ir Karaliaus tvenkinio, nebuvo vietos, kur galėtų praeiti gyvulys, kuriuo jojau. 16O 2 15 16O 2 15 123240 Aš ėjau palei upelį, apžiūrėdamas sieną ir grįžau atgal pro Slėnio vartus. 16O 2 16 16O 2 16 123250 Valdininkai nežinojo, kur aš buvau ir ką dariau. Aš iki šiol niekam nebuvau sakęs: nei žydams, nei kunigams, nei kilmingiesiems, nei valdininkams, nei tiems, kurie turėjo dirbti. 16O 2 17 16O 2 17 123260 Tada jiems tariau: ‘‘Jūs matote, kokiame varge esame; Jeruzalė apleista ir jos vartai sudeginti. Atstatykime Jeruzalės sieną, kad nebūtų mums pažeminimo’‘. 16O 2 18 16O 2 18 123270 Ir papasakojau jiems, kaip mano Dievo ranka buvo su manimi; taip pat papasakojau, ką karalius man kalbėjo. Jie sakė: ‘‘Pakilkime ir statykime’‘. Taip jie sutvirtino savo rankas geram darbui. 16O 2 19 16O 2 19 123280 Kai Sanbalatas iš Horono, Tobija, tarnas iš Amono, ir arabas Gešemas apie tai išgirdo, jie tyčiojosi iš mūsų ir niekino mus, sakydami: ‘‘Ką jūs čia dirbate? Ar norite sukilti prieš karalių?’‘ 16O 2 20 16O 2 20 123290 Jiems atsakiau: ‘‘Dangaus Dievas duos mums sėkmę, o mes, Jo tarnai, statysime. Bet jūs neturite dalies, teisės nė atminimo Jeruzalėje’‘. 16O 3 1 16O 3 1 123300 Tuomet vyriausiasis kunigas Eljašibas su savo broliais kunigais pirmasis pradėjo darbą ir atstatė Avių vartus; jie juos atnaujino, įstatė jiems duris ir pašventino juos iki Mejos bokšto ir toliau iki Hananelio bokšto. 16O 3 2 16O 3 2 123310 Šalia jo statė Jericho vyrai, o po jų­Imrio sūnus Zakūras. 16O 3 3 16O 3 3 123320 Žuvų vartus statė Hasenajo sūnūs; jie sudėjo sijas, įstatė duris, padarė užraktus ir užkaiščius. 16O 3 4 16O 3 4 123330 Šalia jų sienos dalį taisė Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus Meremotas. Už jo taisė Mešezabelio sūnaus Berechijos sūnus Mešulamas, toliau­Baanos sūnus Cadokas. 16O 3 5 16O 3 5 123340 Šalia jų dirbo tekojiečiai, atstatydami sieną, tačiau jų kilmingieji nepalenkė savo sprandų prie Viešpaties darbo. 16O 3 6 16O 3 6 123350 Senuosius vartus statė Paseacho sūnus Jehojada ir Besodijos sūnus Mešulamas; jie sudėjo sijas, įstatė duris, padarė užraktus ir užkaiščius. 16O 3 7 16O 3 7 123360 Greta jų dirbo šios upės pusės valdytojui pavaldūs: gibeonietis Melatija ir meronotietis Jadonas su Gibeono ir Micpos vyrais. 16O 3 8 16O 3 8 123370 Šalia jų­Harhajos sūnus Uzielis, auksakalys, ir Hananija, vaistininko sūnus. Jie sutvirtino Jeruzalę iki Plačiosios sienos. 16O 3 9 16O 3 9 123380 Po jų­Hūro sūnus Refaja, pusės Jeruzalės viršininkas. 16O 3 10 16O 3 10 123390 Po jų­Harumafo sūnus Jedaja iki savo namų. Šalia jo­Hasabnėjo sūnus Hatušas. 16O 3 11 16O 3 11 123400 Kitą dalį, taip pat Krosnių bokštą atstatė Harimo sūnus Malkija ir toliau Pahat Moabo sūnus Hašubas. 16O 3 12 16O 3 12 123410 Po jų­Ha Lohešo sūnus Šalumas, pusės Jeruzalės viršininkas; jis dirbo su dukterimis. 16O 3 13 16O 3 13 123420 Slėnio vartus sutvarkė Hanūnas ir Zanoacho gyventojai; jie atstatė juos, įstatė duris, sudėjo užraktus ir užkaiščius. Be to, jie dar atstatė tūkstantį uolekčių sienos iki Šiukšlių vartų. 16O 3 14 16O 3 14 123430 Šiukšlių vartus atstatė, sudėjo užraktus ir užkaiščius Rechabo sūnus Malkija, Bet Keremo srities viršininkas. 16O 3 15 16O 3 15 123440 Šaltinio vartus sutvarkė Kol Hozės sūnus Šalumas, Micpos srities viršininkas. Jis apdengė stogą, įstatė duris, sudėjo užraktus ir užkaiščius ir atstatė Siloamo tvenkinio sieną prie karaliaus sodo iki laiptų, nusileidžiančių iš Dovydo miesto. 16O 3 16 16O 3 16 123450 Už jo­Azbuko sūnus Nehemija, pusės Bet Cūro srities viršininkas; jis atstatė iki Dovydo kapų, dirbtinio tvenkinio ir iki karžygių namų. 16O 3 17 16O 3 17 123460 Už jo dirbo levitai: Banio sūnus Rehumas ir šalia jo Hašabija, pusės Keilos viršininkas. 16O 3 18 16O 3 18 123470 Po jų statė jų broliai: Henadado sūnus Bavajis, pusės Keilos viršininkas, 16O 3 19 16O 3 19 123480 ir Ješūvos sūnus Ezeras, Micpos viršininkas; jie taisė sieną iki tako į ginklų sandėlį prie kampo. 16O 3 20 16O 3 20 123490 Už jo Zabajo sūnus Baruchas uoliai taisė kitą dalį, nuo kampo iki vyriausiojo kunigo Eljašibo namų vartų. 16O 3 21 16O 3 21 123500 Už jo­Meremotas, Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus, nuo Eljašibo namų vartų iki Eljašibo namų galo. 16O 3 22 16O 3 22 123510 Po jų taisė kunigai, lygumos vyrai. 16O 3 23 16O 3 23 123520 Už jų­Benjaminas ir Hašubas priešais savo namus. Už jų­Azarijas, Ananijos sūnaus Maasėjos sūnus, greta savo namų. 16O 3 24 16O 3 24 123530 Už jo­Henadado sūnus Binujis nuo Azarijos namų iki sienos pasisukimo, iki kampo. 16O 3 25 16O 3 25 123540 Uzajo sūnus Palalas­nuo pasisukimo ir bokšto, kuris išsikiša iš karaliaus aukštutinių namų ties sargybos kiemu. Už jo­Parošo sūnus Pedaja 16O 3 26 16O 3 26 123550 ir šventyklos tarnai, gyvenantieji Ofelyje; jie atstatė iki Vandens vartų rytuose ir iki išsikišusio bokšto. 16O 3 27 16O 3 27 123560 Už jo tekojiečiai statė kitą dalį priešingoje išsikišusio didžiojo bokšto pusėje iki Ofelio sienos. 16O 3 28 16O 3 28 123570 Nuo Arklių vartų statė kunigai, kiekvienas ties savo namais. 16O 3 29 16O 3 29 123580 Už jų­Imerio sūnus Cadokas ties savo namais. Už jo­Šechanijo sūnus Šemajas, rytinių vartų sargas. 16O 3 30 16O 3 30 123590 Už jo­Šelemijo sūnus Hananija ir Zalafo šeštasis sūnus Hanūnas. Už jo­Berechijo sūnus Mešulamas ties savo kambariu. 16O 3 31 16O 3 31 123600 Už jo­auksakalio sūnus Malkija iki šventyklos tarnų ir pirklių namo ties Sargybos vartais ir iki kampo kambario. 16O 3 32 16O 3 32 123610 O tarp kampo kambario ir Avių vartų statė auksakaliai ir pirkliai. 16O 4 1 16O 4 1 123620 Sanbalatas, išgirdęs, kad statoma siena, labai pyko ir tyčiojosi iš žydų, 16O 4 2 16O 4 2 123630 kalbėdamas su savo broliais ir Samarijos kariuomene: ‘‘Ką tie bejėgiai žydai daro? Bene jie Jeruzalę atstatys? Ar jie aukos? Ar jie užbaigs darbą vieną dieną? Ar jie iš sudegusių griuvėsių padarys tinkamus statybai akmenis?’‘ 16O 4 3 16O 4 3 123640 O amonitas Tobija, stovėdamas šalia jo, sakė: ‘‘Tegul stato! Kai lapė užlips, sugrius jų akmeninė siena’‘. 16O 4 4 16O 4 4 123650 Dieve, ar girdi, kaip mes esame niekinami? Nukreipk jų priekaištus ant jų galvų, atiduok juos į priešų nelaisvę. 16O 4 5 16O 4 5 123660 Neatleisk jiems nuodėmių ir nepamiršk jų nusikaltimų, nes jie įžeidė dirbančius. 16O 4 6 16O 4 6 123670 Mes statėme sieną ir pusę jos jau pastatėme, nes žmonės noriai dirbo. 16O 4 7 16O 4 7 123680 Sanbalatas, Tobija, arabai, amonitai ir ašdodiečiai, išgirdę, kad Jeruzalės sienos atstatomos ir spragos užtaisomos, labai supyko 16O 4 8 16O 4 8 123690 ir nutarė kartu kovoti prieš Jeruzalę bei trukdyti darbą. 16O 4 9 16O 4 9 123700 Mes meldėme Dievą ir pastatėme sargybinius budėti dieną ir naktį. 16O 4 10 16O 4 10 123710 Judas sakė: ‘‘Nešikų jėgos senka, o griuvėsių dar daug. Mes neįstengsime atstatyti sienų’‘. 16O 4 11 16O 4 11 123720 O mūsų priešai kalbėjo: ‘‘Jie nesužinos ir nepastebės mūsų, kai mes, atsiradę tarp jų, išžudysime juos ir sustabdysime darbą’‘. 16O 4 12 16O 4 12 123730 Jų kaimynystėje gyveną žydai ateidavo ir dešimt kartų sakė mums, kad jie ateis iš visų pusių prieš mus. 16O 4 13 16O 4 13 123740 Žemesnėse ir atvirose vietose už sienos aš pastačiau žmones, ginkluotus kardais, ietimis ir lankais. 16O 4 14 16O 4 14 123750 Apžiūrėjęs tariau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: ‘‘Nebijokite jų! Atsiminkite Viešpatį, didingą ir baisų, ir kovokite už savo brolius, sūnus, dukteris, žmonas ir savo namus’‘. 16O 4 15 16O 4 15 123760 Mūsų priešai išgirdo, kad tai mums žinoma, ir Dievas pavertė niekais jų planus; o mes visi grįžome prie statybos, kiekvienas prie savo darbo. 16O 4 16 16O 4 16 123770 Nuo tos dienos pusė mano tarnų dirbo darbą, o kita pusė ėjo sargybą, apsiginklavę ietimis, skydais, lankais ir šarvais; vyresnieji buvo sustoję už visų žydų. 16O 4 17 16O 4 17 123780 Tie, kurie statė sieną, taip pat ir naštų nešėjai buvo ginkluoti; viena ranka dirbo, o kitoje rankoje laikė ginklą. 16O 4 18 16O 4 18 123790 Kiekvienas darbininkas nešiojo prisijuosęs kardą, o trimitininkas stovėjo šalia manęs. 16O 4 19 16O 4 19 123800 Aš pranešiau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: ‘‘Darbas yra didelis ir platus. Mes pasiskirstę ant sienos toli vienas nuo kito. 16O 4 20 16O 4 20 123810 Išgirdę trimito garsą, tuojau susirinkite prie mūsų. Mūsų Dievas kariaus už mus!’‘ 16O 4 21 16O 4 21 123820 Taip mes dirbome, o pusė iš jų laikė rankose ietį nuo aušros iki sutemų. 16O 4 22 16O 4 22 123830 Tuo metu aš įsakiau žmonėms: ‘‘Kiekvienas su savo tarnu tegul nakvoja Jeruzalėje, kad naktį jie eitų sargybą, o dieną dirbtų’‘. 16O 4 23 16O 4 23 123840 Nei aš pats, nei mano broliai, nei mano tarnai, nei sargybiniai, lydėję mane, nenusivilkdavo savo drabužių; nusivilkdavo kiekvienas tik tada, kai reikėdavo apsiprausti. 16O 5 1 16O 5 1 123850 Kilo didelis žmonių ir jų moterų šauksmas prieš savo brolius žydus. 16O 5 2 16O 5 2 123860 Vieni sakė: ‘‘Mūsų su sūnumis ir dukterimis yra daug. Pirkime grūdus, kad turėtume ką valgyti ir išliktume gyvi!’‘ 16O 5 3 16O 5 3 123870 Kiti sakė: ‘‘Savo laukus, vynuogynus ir namus užstatėme už grūdus, kad apsigintume nuo bado’‘. 16O 5 4 16O 5 4 123880 Dar kiti sakė: ‘‘Mes turime skolintis pinigų iš karaliaus, užstatydami savo laukus ir vynuogynus. 16O 5 5 16O 5 5 123890 Mes esame tokie pat, kaip ir mūsų broliai; mūsų vaikai yra tokie pat, kaip ir jų vaikai. Tačiau mes turime atiduoti savo sūnus ir dukteris vergais, ir kai kurių mūsų dukterys jau yra vergės. Mes negalime jų išpirkti, nes mūsų laukai ir vynuogynai priklauso kitiems’‘. 16O 5 6 16O 5 6 123900 Išgirdęs tą šauksmą ir tuos žodžius, labai supykau. 16O 5 7 16O 5 7 123910 Apsvarsčiau reikalą ir sudraudžiau kilminguosius ir viršininkus, sakydamas: ‘‘Jūs kiekvienas lupate palūkanas iš savo brolio’‘. Sušaukęs visuotinį susirinkimą, 16O 5 8 16O 5 8 123920 kalbėjau: ‘‘Kiek leido mūsų išgalės, mes išpirkome savo brolius žydus, kurie buvo parduoti pagonims, o jūs verčiate savo brolius parsiduoti jums!’‘ Jie tylėjo ir nieko neatsakė. 16O 5 9 16O 5 9 123930 Aš tęsiau: ‘‘Negerai darote! Argi neturėtumėte bijoti Dievo ir neduoti progos pagonims mūsų gėdinti? 16O 5 10 16O 5 10 123940 Aš, mano broliai ir mano tarnai taip pat skolinome pinigų ir grūdų. Dovanokime jiems šitą skolą! 16O 5 11 16O 5 11 123950 Šiandien pat grąžinkite jiems dirvas, vynuogynus, alyvų sodus bei namus ir dalį skolų: pinigus, javus, vyną ir aliejų, ką ėmėte palūkanų’‘. 16O 5 12 16O 5 12 123960 Tuomet jie atsakė: ‘‘Viską grąžinsime ir skolų iš jų nereikalausime, darysime, kaip sakei’‘. Pasišaukęs kunigus, prisaikdinau juos žmonėms girdint, kad vykdytų savo pažadą. 16O 5 13 16O 5 13 123970 Aš iškračiau savo antį ir tariau: ‘‘Tegul Dievas taip pat iškrato kiekvieną, kuris neištesės šito pažado, iš jo namų ir iš įsigytos nuosavybės ir tegul jis lieka tuščias’‘. Visi susirinkusieji tarė: ‘‘Amen’‘. Ir šlovino Viešpatį. Žmonės vykdė, ką buvo pasižadėję. 16O 5 14 16O 5 14 123980 Nuo tos dienos, kai buvau paskirtas valdytoju Judo krašte, nuo dvidešimtųjų iki trisdešimt antrųjų karaliaus Artakserkso metų, dvylika metų aš su savo broliais nevalgiau valdytojo duonos. 16O 5 15 16O 5 15 123990 Valdytojai, buvę iki manęs, skriaudė žmones, imdami iš jų duonos ir vyno ir keturiasdešimt šekelių sidabro; taip pat ir jų tarnai išnaudojo tautą, bet aš taip nedariau, bijodamas Dievo. 16O 5 16 16O 5 16 124000 Aš taip pat tęsiau darbą prie sienos ir neįsigijau jokios nuosavybės; visi mano tarnai irgi dirbo prie statybos. 16O 5 17 16O 5 17 124010 Be to, šimtas penkiasdešimt žydų ir viršininkų valgė prie mano stalo, neskaičiuojant svetimų tautų žmonių, kurie apsilankydavo pas mus. 16O 5 18 16O 5 18 124020 Kasdien man paruošdavo vieną jautį, šešias rinktines avis ir paukščių; kas dešimtą dieną gausiai pristatydavo visokio vyno; aš nereikalaudavau valdytojo duonos, nes skurdas sunkiai slėgė tautą. 16O 5 19 16O 5 19 124030 Mano Dieve, priskaityk mano naudai visa, ką padariau šiai tautai! 16O 6 1 16O 6 1 124040 Kai Sanbalatui, Tobijai, arabui Gešemui ir visiems kitiems mūsų priešams buvo pranešta, kad siena atstatyta, spragos užtaisytos, tik dar nebuvau įstatęs durų vartuose, 16O 6 2 16O 6 2 124050 Sanbalatas ir Gešemas kvietė mane susitikti su jais viename kaime Onojo lygumoje. Tačiau jie buvo sugalvoję prieš mane pikta. 16O 6 3 16O 6 3 124060 Aš jiems pranešiau: ‘‘Dirbu didelį darbą ir negaliu ateiti. Darbas susitrukdytų, jei eičiau pas jus, palikdamas jį’‘. 16O 6 4 16O 6 4 124070 Jie darė taip keturis kartus; aš jiems atsakiau tą patį. 16O 6 5 16O 6 5 124080 Sanbalatas penktą kartą siuntė pas mane savo tarną su atviru laišku rankoje. 16O 6 6 16O 6 6 124090 Jame buvo parašyta: ‘‘Tautose sklinda gandas ir Gešemas tai tvirtina, kad tu ir žydai ruošiatės maištui; todėl tu pastatei sieną, kad galėtum tapti jų karaliumi. 16O 6 7 16O 6 7 124100 Taip pat jau esi paskyręs ir pranašų, kad jie skelbtų Jeruzalėje tave esant Judo karaliumi. Šitos kalbos bus praneštos karaliui. Taigi dabar ateik pasitarti’‘. 16O 6 8 16O 6 8 124110 Aš pasiunčiau jam atsakymą: ‘‘Nieko panašaus nėra, tai tik tavo prasimanymai’‘. 16O 6 9 16O 6 9 124120 Jie norėjo mus įbauginti, manydami: ‘‘Jie nuleis rankas, ir darbas nebus užbaigtas’‘. Tačiau tas mane dar labiau sustiprino. 16O 6 10 16O 6 10 124130 Kartą aš atėjau į Mehetabelio sūnaus Delajos sūnaus Šemajos namus. Jis užsirakino ir kalbėjo man: ‘‘Eikime į Dievo namus, į šventyklą, ir užrakinkime duris, nes nakčia jie ateis tavęs nužudyti’‘. 16O 6 11 16O 6 11 124140 Aš jam atsakiau: ‘‘Ar aš turėčiau bėgti? Kas aš esu, kad eičiau į šventyklą gelbėtis? Neisiu’‘. 16O 6 12 16O 6 12 124150 Supratau, kad Dievas jo nesiuntė; jis man kalbėjo taip, nes buvo Tobijos ir Sanbalato papirktas, 16O 6 13 16O 6 13 124160 kad mane įbaugintų ir aš taip padarydamas nusidėčiau. Jie tai būtų panaudoję man sugėdinti. 16O 6 14 16O 6 14 124170 Mano Dieve, prisimink Tobiją ir Sanbalatą pagal jų darbus, taip pat pranašę Noadiją ir kitus pranašus, norėjusius įbauginti mane. 16O 6 15 16O 6 15 124180 Siena buvo baigta Elulo mėnesio dvidešimt penktą dieną, per penkiasdešimt dvi dienas. 16O 6 16 16O 6 16 124190 Mūsų priešai ir apylinkėje gyveną pagonys, pamatę mūsų darbą, pasijuto labai pažeminti, nes suprato, kad šitas darbas buvo padarytas mūsų Dievo. 16O 6 17 16O 6 17 124200 Tomis dienomis Judo kilmingieji dažnai susirašinėjo su Tobija. 16O 6 18 16O 6 18 124210 Daugelis Jude buvo prisiekę jam, nes jis buvo Aracho sūnaus Šechanijos žentas; be to, Tobijo sūnus Johananas buvo vedęs Berechijos sūnaus Mešulamo dukterį. 16O 6 19 16O 6 19 124220 Jie kalbėjo apie jo gerus darbus man girdint, o mano žodžius pranešdavo jam. Tobijas siuntė laiškus, norėdamas mane įbauginti. 16O 7 1 16O 7 1 124230 Kai buvo baigta siena, įstatytos durys ir paskirti vartininkai, giedotojai ir levitai, 16O 7 2 16O 7 2 124240 daviau savo broliui Hananiui ir rūmų viršininkui Hananijai paliepimą dėl Jeruzalės, nes jie buvo ištikimi ir dievobaimingi vyrai. 16O 7 3 16O 7 3 124250 Įsakiau jiems neatidaryti Jeruzalės vartų iki saulės kaitros, o uždaryti bei užsklęsti juos prieš sutemstant. Sargybas statyti iš Jeruzalės gyventojų, kiekvieną arti jo namų. 16O 7 4 16O 7 4 124260 Miestas buvo platus ir didelis, bet žmonių ir namų jame buvo mažai. 16O 7 5 16O 7 5 124270 Dievas įdėjo į mano širdį sukviesti kilminguosius, viršininkus ir tautą ir surašyti giminėmis. Suradau sąrašus pirmųjų, grįžusių iš nelaisvės. 16O 7 6 16O 7 6 124280 Tie yra krašto žmonės, kurie grįžo iš nelaisvės, iš tų, kuriuos Babilono karalius Nabuchodonosaras buvo ištrėmęs į Babiloną. Jie sugrįžo į Jeruzalę bei Judą, kiekvienas į savo miestą. 16O 7 7 16O 7 7 124290 Jiems vadovavo Zorobabelis, Jozuė, Nehemija, Azarija, Raamija, Nahamanis, Mordechajas, Bilšanas, Misperetas, Bigvajas, Nehumas ir Baana. Izraelio tautos vyrų skaičius: 16O 7 8 16O 7 8 124300 Parošo palikuonių buvo du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du; 16O 7 9 16O 7 9 124310 Šefatijos­trys šimtai septyniasdešimt du; 16O 7 10 16O 7 10 124320 Aracho­šeši šimtai penkiasdešimt du; 16O 7 11 16O 7 11 124330 Pahat Moabo palikuonių iš Ješūvos ir Joabo giminės­du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniolika; 16O 7 12 16O 7 12 124340 Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi; 16O 7 13 16O 7 13 124350 Zatuvo­aštuoni šimtai keturiasdešimt penki; 16O 7 14 16O 7 14 124360 Zakajo­septyni šimtai šešiasdešimt; 16O 7 15 16O 7 15 124370 Binujo­šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni; 16O 7 16 16O 7 16 124380 Bebajo­šeši šimtai dvidešimt aštuoni; 16O 7 17 16O 7 17 124390 Azgado­du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt du; 16O 7 18 16O 7 18 124400 Adonikamo­šeši šimtai šešiasdešimt septyni; 16O 7 19 16O 7 19 124410 Bigvajo­du tūkstančiai šešiasdešimt septyni; 16O 7 20 16O 7 20 124420 Adino­šeši šimtai penkiasdešimt penki; 16O 7 21 16O 7 21 124430 Atero palikuonių iš Ezekijo­ devyniasdešimt aštuoni; 16O 7 22 16O 7 22 124440 Hašumo­trys šimtai dvidešimt aštuoni; 16O 7 23 16O 7 23 124450 Becajo­trys šimtai dvidešimt keturi; 16O 7 24 16O 7 24 124460 Harifo­šimtas dvylika; 16O 7 25 16O 7 25 124470 Gibeono­devyniasdešimt penki; 16O 7 26 16O 7 26 124480 Betliejaus ir Netofos vyrų­šimtas aštuoniasdešimt aštuoni; 16O 7 27 16O 7 27 124490 Anatoto vyrų­šimtas dvidešimt aštuoni; 16O 7 28 16O 7 28 124500 Bet Azmaveto vyrų­keturiasdešimt du; 16O 7 29 16O 7 29 124510 Kirjat Jearimo, Kefyros ir Beeroto vyrų­septyniasdešimt trys; 16O 7 30 16O 7 30 124520 Ramos ir Gebos vyrų­šeši šimtai dvidešimt vienas; 16O 7 31 16O 7 31 124530 Michmašo vyrų­šimtas dvidešimt du; 16O 7 32 16O 7 32 124540 Betelio ir Ajo vyrų­šimtas dvidešimt trys; 16O 7 33 16O 7 33 124550 Kito Nebojo vyrų­penkiasdešimt du; 16O 7 34 16O 7 34 124560 Kito Elamo palikuonių­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi; 16O 7 35 16O 7 35 124570 Harimo­trys šimtai dvidešimt; 16O 7 36 16O 7 36 124580 Jericho­trys šimtai keturiasdešimt penki; 16O 7 37 16O 7 37 124590 Lodo, Hadido ir Onojo­septyni šimtai dvidešimt vienas; 16O 7 38 16O 7 38 124600 Senavos­trys tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt. 16O 7 39 16O 7 39 124610 Kunigų: Jedajos palikuonių iš Ješūvos namų­devyni šimtai septyniasdešimt trys; 16O 7 40 16O 7 40 124620 Imero­tūkstantis penkiasdešimt du; 16O 7 41 16O 7 41 124630 Pašhūro­tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni; 16O 7 42 16O 7 42 124640 Harimo­tūkstantis septyniolika. 16O 7 43 16O 7 43 124650 Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodvos sūnų­septyniasdešimt keturi. 16O 7 44 16O 7 44 124660 Giedotojų: Asafo palikuonių­ šimtas keturiasdešimt aštuoni. 16O 7 45 16O 7 45 124670 Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių­šimtas trisdešimt aštuoni. 16O 7 46 16O 7 46 124680 Šventyklos tarnai: Cihos, Hasufos, Tabaoto, 16O 7 47 16O 7 47 124690 Keroso, Sijos, Padono, 16O 7 48 16O 7 48 124700 Lebanos, Hagabos, Šalmajo, 16O 7 49 16O 7 49 124710 Hanano, Gidelio, Gaharo, 16O 7 50 16O 7 50 124720 Reajos, Recino, Nekodos, 16O 7 51 16O 7 51 124730 Gazamo, Uzos, Paseacho, 16O 7 52 16O 7 52 124740 Besajo, Meunimo, Nefišsos, 16O 7 53 16O 7 53 124750 Bakbuko, Hakufos, Harhūro, 16O 7 54 16O 7 54 124760 Baclito, Mehidos, Haršos, 16O 7 55 16O 7 55 124770 Barkoso, Siseros, Temacho, 16O 7 56 16O 7 56 124780 Neciacho ir Hatifos palikuonys. 16O 7 57 16O 7 57 124790 Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Peridos, 16O 7 58 16O 7 58 124800 Jaalos, Darkono, Gidelio, 16O 7 59 16O 7 59 124810 Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amono palikuonys. 16O 7 60 16O 7 60 124820 Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du. 16O 7 61 16O 7 61 124830 Šitie atvyko iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerub Adono ir Imero, bet negalėjo įrodyti savo tėvų ir savo kilmės, ar jie kilę iš Izraelio: 16O 7 62 16O 7 62 124840 Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonių­šeši šimtai keturiasdešimt du. 16O 7 63 16O 7 63 124850 Iš kunigų: Hobajos, Hakoco, Barzilajaus (kuris buvo vedęs gileadito Barzilajaus dukterį ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys. 16O 7 64 16O 7 64 124860 Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau nerado; todėl jie buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę. 16O 7 65 16O 7 65 124870 Tiršata jiems uždraudė valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu. 16O 7 66 16O 7 66 124880 Iš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, 16O 7 67 16O 7 67 124890 neskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo giedotojų vyrų ir moterų­du šimtus keturiasdešimt penkis. 16O 7 68 16O 7 68 124900 Arklių buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų­du šimtai keturiasdešimt penki, 16O 7 69 16O 7 69 124910 kupranugarių­keturi šimtai trisdešimt penki, asilų­šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt. 16O 7 70 16O 7 70 124920 Kai kurie šeimų vadai aukojo darbui. Tiršata davė tūkstantį drachmų aukso, penkiasdešimt šlakstytuvų, penkis šimtus trisdešimt kunigų apdarų. 16O 7 71 16O 7 71 124930 Kai kurie šeimų vadai­dvidešimt tūkstančių drachmų aukso ir du tūkstančius du šimtus minų sidabro. 16O 7 72 16O 7 72 124940 Visų kitų dovanos buvo dvidešimt tūkstančių drachmų aukso, du tūkstančiai minų sidabro ir šešiasdešimt septyni kunigų apdarai. 16O 7 73 16O 7 73 124950 Kunigai, levitai, giedotojai, vartininkai, dalis tautos, šventyklos tarnai ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose. Septintą mėnesį izraelitai buvo savo miestuose. 16O 8 1 16O 8 1 124960 Septintą mėnesį visi žmonės iki vieno susirinko Vandens vartų aikštėje ir sakė Rašto žinovui Ezrai atnešti knygą Mozės įstatymo, kurį Viešpats buvo davęs Izraeliui. 16O 8 2 16O 8 2 124970 Septinto mėnesio pirmą dieną kunigas Ezra atnešė įstatymo knygą į susirinkimą, kur buvo vyrai, moterys ir kiti, galintys suprasti tai, ką girdi. 16O 8 3 16O 8 3 124980 Jis skaitė iš knygos aikštėje prie Vandens vartų nuo ankstyvo ryto iki vidudienio vyrams, moterims ir visiems suprantantiems; visų dėmesys buvo nukreiptas į įstatymą. 16O 8 4 16O 8 4 124990 Rašto žinovas Ezra stovėjo ant medinio paaukštinimo, kuris buvo padarytas tam reikalui. Šalia jo, dešinėje, stovėjo Matitija, Šema, Anaja, Ūrija, Hilkija ir Maasėja, o jo kairėje­Pedaja, Mišaelis, Malkija, Hašumas, Hašbadana, Zacharija ir Mešulamas. 16O 8 5 16O 8 5 125000 Ezra atvyniojo knygą visiems matant, nes jis stovėjo aukščiau. Jam atvyniojus knygą, visi žmonės atsistojo. 16O 8 6 16O 8 6 125010 Ezra palaimino Viešpatį, didį Dievą, o visi žmonės pakėlė rankas ir atsakė: ‘‘Amen, amen’‘ ir, parpuolę žemėn, garbino Viešpatį. 16O 8 7 16O 8 7 125020 Jozuė, Banis, Šerebija, Jaminas, Akubas, Šabetajas, Hodija, Maasėja, Kelita, Azarija, Jehozabadas, Hananas, Pelaja ir levitai aiškino žmonėms įstatymą, o žmonės stovėjo savo vietose. 16O 8 8 16O 8 8 125030 Jie skaitė iš Dievo įstatymų knygos, aiškindami juos, ir žmonės suprato, kas buvo skaitoma. 16O 8 9 16O 8 9 125040 Nehemijas, tai yra Tiršata, Rašto žinovas kunigas Ezra ir levitai, kurie mokė žmones, kalbėjo žmonėms: ‘‘Šita diena yra šventa Viešpačiui, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir neverkite!’‘ Nes visi žmonės verkė, klausydamiesi įstatymo žodžių. 16O 8 10 16O 8 10 125050 Nehemijas tarė: ‘‘Eikite, valgykite riebius valgius, gerkite saldų vyną ir pasiųskite dalį tiems, kurie nieko neturi paruošto, nes ši diena yra šventa mūsų Viešpačiui; nesisielokite, nes Viešpaties džiaugsmas­jūsų stiprybė’‘. 16O 8 11 16O 8 11 125060 Levitai ramino žmones: ‘‘Nusiraminkite, nes ši diena yra šventa, ir nesisielokite’‘. 16O 8 12 16O 8 12 125070 Visi žmonės nuėję valgė, gėrė ir dalinosi su vargšais, nes jie suprato žodžius, kurie jiems buvo paskelbti. 16O 8 13 16O 8 13 125080 Kitą dieną susirinko pas Rašto žinovą Ezrą visos tautos šeimų vadai, kunigai ir levitai, norėdami suprasti įstatymo žodžius. 16O 8 14 16O 8 14 125090 Įstatyme, kurį Viešpats davė per Mozę, jie rado parašyta, kad izraelitai septinto mėnesio šventės metu turi gyventi palapinėse. 16O 8 15 16O 8 15 125100 Jie paskelbė Jeruzalėje ir visuose miestuose: ‘‘Išeikite į kalnus ir atsineškite alyvmedžių, laukinių alyvmedžių, mirtų, palmių ir kitokių šakų palapinėms pasidaryti, kaip parašyta’‘. 16O 8 16 16O 8 16 125110 Žmonės išėję atsinešė šakų ir pasistatė kiekvienas sau palapines: vieni ant savo namų stogo, kiti kieme, dar kiti Dievo namų kieme arba Vandens vartų ir Efraimo vartų aikštėse. 16O 8 17 16O 8 17 125120 Grįžę iš nelaisvės žydai pasistatė kiekvienas sau palapines ir gyveno jose. Nuo Nūno sūnaus Jozuės laikų iki tos dienos izraelitai nebuvo to darę. Visi buvo labai patenkinti. 16O 8 18 16O 8 18 125130 Kasdien buvo skaitoma iš Dievo įstatymo knygos. Taip šventė septynias dienas, o aštuntą dieną įvyko iškilmingas susirinkimas, kaip buvo nustatyta. 16O 9 1 16O 9 1 125140 Šio mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną izraelitai susirinko pasninkaudami, apsivilkę ašutinėmis ir apsibarstę galvas žemėmis. 16O 9 2 16O 9 2 125150 Izraelio palikuonys atsiskyrė nuo visų svetimtaučių ir sustoję išpažino savo nuodėmes bei tėvų nusikaltimus. 16O 9 3 16O 9 3 125160 Stovėdami savo vietose, jie ketvirtį dienos skaitė iš Viešpaties, savo Dievo, įstatymo knygos, o antrą dienos ketvirtį išpažino savo nuodėmes ir, parpuolę ant žemės, garbino Viešpatį, savo Dievą. 16O 9 4 16O 9 4 125170 Ant paaukštinimo stovėjo levitai: Ješūva, Banis, Kadmielis, Šebanija, Būnis, Šerebija, Banis ir Kenanis­ir garsiai šaukėsi Viešpaties, savo Dievo. 16O 9 5 16O 9 5 125180 Levitai Ješūva, Kadmielis, Banis, Hašabnėja, Šerebija, Hodija, Šebanija ir Petachija sakė: ‘‘Atsistokite ir šlovinkite Viešpatį, savo Dievą, per amžių amžius. Tebūna palaimintas Tavo šlovingas vardas, kuris išaukštintas virš visokio palaiminimo ir gyriaus’‘. 16O 9 6 16O 9 6 125190 Ezra meldėsi: ‘‘Tu, Viešpatie, esi vienintelis. Tu sutvėrei dangų, dangaus dangų ir visą jų kareiviją, žemę, jūras ir visa, kas jose. Tu visa tai palaikai, ir dangaus kareivijos garbina Tave. 16O 9 7 16O 9 7 125200 Tu, Viešpatie, esi Dievas, kuris išsirinkai Abramą, jį išvedei iš chaldėjų Ūro ir davei jam Abraomo vardą. 16O 9 8 16O 9 8 125210 Patyręs, kad jis Tau ištikimas, padarei su juo sandorą, kad jo palikuonims duosi kraštą kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, jebusiečių ir girgašų. Tu ištesėjai savo žodį, nes Tu esi teisus. 16O 9 9 16O 9 9 125220 Tu matei mūsų tėvų priespaudą Egipte ir išgirdai jų šauksmą prie Raudonosios jūros. 16O 9 10 16O 9 10 125230 Tu darei ženklų ir stebuklų faraonui, jo tarnams ir visiems jo krašto žmonėms, nes žinojai, kaip jie didžiavosi prieš juos. Taip Tu įsigijai vardą, kaip yra ir iki šios dienos. 16O 9 11 16O 9 11 125240 Tu perskyrei jūrą prieš juos, ir izraelitai perėjo sausuma per jūrą, o jų persekiotojus atidavei gelmėms kaip akmenį šėlstančioms bangoms. 16O 9 12 16O 9 12 125250 Debesies stulpu vedei juos dieną ir ugnies stulpu nušvietei naktį jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti. 16O 9 13 16O 9 13 125260 Tu nužengei ant Sinajaus kalno ir kalbėjaisi su jais iš dangaus; davei jiems teisingus potvarkius, tikrus įstatymus, gerus nuostatus ir įsakymus. 16O 9 14 16O 9 14 125270 Tu paskelbei jiems savo šventą sabatą; įsakymus, nuostatus bei įstatymus jiems davei per savo tarną Mozę. 16O 9 15 16O 9 15 125280 Kai jie badavo, davei jiems duonos iš dangaus, kai troško, leidai vandeniui tekėti iš uolos. Tu pažadėjai jiems, kad jie įeis į žemę, kurią Tu prisiekei jiems atiduoti. 16O 9 16 16O 9 16 125290 Bet jie ir mūsų tėvai elgėsi išdidžiai, sukietino savo sprandus ir neklausė Tavo įsakymų. 16O 9 17 16O 9 17 125300 Jie atsisakė paklusti ir neprisiminė Tavo stebuklų, kuriuos tarp jų padarei. Jie sukietino savo sprandus ir maištaudami išsirinko vadą, kuris juos parvestų vergijon. Bet Tu esi Dievas, pasiruošęs atleisti, maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, todėl neapleidai jų. 16O 9 18 16O 9 18 125310 Kai jie nusiliejo veršį ir sakė: ‘Tai yra tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto’, jie Tave labai supykdė. 16O 9 19 16O 9 19 125320 Tačiau Tu, Dieve, būdamas didžiai gailestingas, jų nepalikai dykumoje; debesies stulpas neatsitraukė nuo jų dieną nė ugnies stulpas naktį, rodydamas jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti. 16O 9 20 16O 9 20 125330 Tu davei savo gerąją dvasią ir mokei juos, maitinai mana ir girdei vandeniu. 16O 9 21 16O 9 21 125340 Keturiasdešimt metų aprūpinai juos dykumoje. Jiems nieko netrūko. Jų drabužiai nenusidėvėjo ir jų kojos neištino. 16O 9 22 16O 9 22 125350 Karalystes ir tautas Tu atidavei jiems ir paskirstei jas dalimis. Jie užėmė Hešbono karaliaus Sihono kraštą ir Bašano karaliaus Ogo žemę. 16O 9 23 16O 9 23 125360 Jų vaikus padauginai kaip dangaus žvaigždes ir jiems davei kraštą, kurį pažadėjai jų tėvams. 16O 9 24 16O 9 24 125370 Jų vaikai įėjo ir užėmė tą žemę. Tu pajungei jiems krašto gyventojus, kanaaniečius, ir atidavei juos į jų rankas su jų karaliais ir krašto žmonėmis, kad jie pasielgtų su jais, kaip jiems patinka. 16O 9 25 16O 9 25 125380 Jie paėmė sutvirtintus miestus, derlingą žemę, pasisavino jų namus, pilnus gėrybių, ir iškastus šulinius, vynuogynus, alyvmedžių sodus ir vaismedžių daugybę. Jie valgė, pasisotino ir pralobo. Jie džiaugėsi Tavo didžiu gerumu. 16O 9 26 16O 9 26 125390 Bet jie tapo neklusnūs, maištavo prieš Tave, atmetė Tavo įstatymus ir žudė Tavo pranašus, kurie įspėjo juos sugrįžti prie Tavęs; jie Tau labai nusikalto. 16O 9 27 16O 9 27 125400 Todėl Tu atidavei juos jų priešams, kurie juos užėmė ir pavergė. Priespaudos metu jie šaukėsi Tavęs. Tu juos išklausei ir, didžiai gailėdamasis jų, siuntei jiems gelbėtojų, kurie juos išgelbėjo iš jų priešų rankų. 16O 9 28 16O 9 28 125410 Sulaukę ramybės, jie vėl darydavo pikta prieš Tave. Tuomet Tu vėl juos atiduodavai į priešų rankas. Jiems atgailaujant, Tu daug kartų išklausei juos ir išvadavai iš priešų, gailėdamasis jų. 16O 9 29 16O 9 29 125420 Tu perspėdavai juos grįžti prie Tavo įstatymų, tačiau jie elgdavosi išdidžiai ir nepaklusdavo Tavo įsakymams, bet laužė Tavo nuostatus, kuriuos vykdydamas žmogus yra gyvas. Jie atsuko Tau nugarą ir pasiliko užkietėję. 16O 9 30 16O 9 30 125430 Daugelį metų Tu pakentei juos, liudydamas prieš juos per savo dvasią savo pranašuose. Jie neklausė Tavęs, todėl Tu atidavei juos į žemės tautų rankas. 16O 9 31 16O 9 31 125440 Tačiau dėl savo didžio gailestingumo Tu jų nesunaikinai visiškai ir neatstūmei, nes Tu esi maloningas ir gailestingas Dievas. 16O 9 32 16O 9 32 125450 O dabar, didis, galingas ir baisus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo, pažvelk į mūsų vargus, kurie ištiko mūsų karalius, kunigaikščius, kunigus, pranašus, tėvus ir visą mūsų tautą nuo Asirijos karalių laikų iki šios dienos. 16O 9 33 16O 9 33 125460 Tu teisingai baudei mus. Tu buvai mums ištikimas, o mes nusikaltome Tau. 16O 9 34 16O 9 34 125470 Mūsų karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir mūsų tėvai nevykdė įstatymų ir nepaisė Tavo įsakymų ir įspėjimų. 16O 9 35 16O 9 35 125480 Gyvendami savo karalystėje, jie naudojosi gėrybėmis, kurias jiems davei, Tavo jiems duotame derlingame ir plačiame krašte. Tačiau jie netarnavo Tau ir neatsisakė savo piktų darbų. 16O 9 36 16O 9 36 125490 Šiandien esame vergai šalyje, kurią davei mūsų tėvams ir leidai naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis. 16O 9 37 16O 9 37 125500 Dabar jos derlius priklauso karaliams, kuriuos paskyrei mums už mūsų nuodėmes. Mūsų kūnai ir mūsų gyvuliai yra jų nuosavybė, su kuria jie elgiasi, kaip jiems patinka; mes papuolę į vargą. 16O 9 38 16O 9 38 125510 Todėl mes darome tvirtą sandorą ir ją užrašome, o mūsų kunigaikščiai, levitai ir kunigai ją užantspauduoja’‘. 16O 10 1 16O 10 1 125520 Užantspaudavo šie: Nehemijas, Hachalijos sūnus, tai yra Tiršata, Zedekija, 16O 10 2 16O 10 2 125530 Seraja, Azarija, Jeremija, 16O 10 3 16O 10 3 125540 Pašhūras, Amarija, Malkija, 16O 10 4 16O 10 4 125550 Hatušas, Šebanija, Maluchas, 16O 10 5 16O 10 5 125560 Harimas, Meremotas, Abdija, 16O 10 6 16O 10 6 125570 Danielius, Ginetonas, Baruchas, 16O 10 7 16O 10 7 125580 Mešulamas, Abija, Mijaminas, 16O 10 8 16O 10 8 125590 Maazija, Bilgajas ir Šemaja; jie visi yra kunigai. 16O 10 9 16O 10 9 125600 Levitai: Azanijos sūnus Ješūva, Binujas iš Henadado palikuonių, Kadmielis, 16O 10 10 16O 10 10 125610 Šebanija, Hodija, Kelita, Pelaja, Hananas, 16O 10 11 16O 10 11 125620 Michėjas, Rehobas, Hašabija, 16O 10 12 16O 10 12 125630 Zakūras, Šerebija, Šebanija, 16O 10 13 16O 10 13 125640 Hodija, Banis ir Beninuvas. 16O 10 14 16O 10 14 125650 Tautos kunigaikščiai: Parošas, Pahat Moabas, Elamas, Zatuvas, Banis, 16O 10 15 16O 10 15 125660 Būnis, Azgadas, Bebajas, 16O 10 16 16O 10 16 125670 Adonija, Bigvajas, Adinas, 16O 10 17 16O 10 17 125680 Ateras, Ezekijas, Azūras, 16O 10 18 16O 10 18 125690 Hodija, Hašumas, Becajas, 16O 10 19 16O 10 19 125700 Harifas, Anatotas, Nebajas, 16O 10 20 16O 10 20 125710 Magpiašas, Mešulamas, Hezyras, 16O 10 21 16O 10 21 125720 Mešezabelis, Cadokas, Jadūva, 16O 10 22 16O 10 22 125730 Pelatija, Hananas, Anaja, 16O 10 23 16O 10 23 125740 Ozėjas, Hananija, Hašubas, 16O 10 24 16O 10 24 125750 Ha Lohešas, Pilha, Šobekas, 16O 10 25 16O 10 25 125760 Rehumas, Hašabna, Maasėja, 16O 10 26 16O 10 26 125770 Ahija, Hananas, Ananas, 16O 10 27 16O 10 27 125780 Maluchas, Harimas, Baana. 16O 10 28 16O 10 28 125790 Visi kiti kunigai, levitai, vartininkai, giedotojai, šventyklos tarnai ir tie, kurie atsiskyrė nuo krašto tautų dėl Dievo įstatymo, jų žmonos, sūnūs ir dukterys, kurie suprato, 16O 10 29 16O 10 29 125800 prisijungė prie savo brolių, savo kilmingųjų, ir įsipareigojo vykdyti Dievo įstatymą, kuris buvo duotas per Dievo tarną Mozę, ir laikytis visų Viešpaties potvarkių bei nuostatų. 16O 10 30 16O 10 30 125810 Pasižadėjome neduoti savo dukterų krašto žmonėms ir neimti jų dukterų. 16O 10 31 16O 10 31 125820 Jei krašto žmonės sabato dieną atgabentų prekių ar grūdų parduoti, nieko iš jų nepirksime nei sabatą, nei šventadieniais. Taip pat pasižadėjome septintais metais nesėti ir atleisti visas skolas. 16O 10 32 16O 10 32 125830 Mes pasižadėjome kas metai duoti trečdalį šekelio Dievo namų reikalams: 16O 10 33 16O 10 33 125840 padėtinei duonai, nuolatinei duonos aukai, nuolatinei deginamajai aukai, sabatų aukoms, jauno mėnulio ir iškilmingų švenčių aukoms, šventiems daiktams, aukoms už nuodėmę Izraeliui sutaikinti ir kitiems Dievo namų reikalams. 16O 10 34 16O 10 34 125850 Kunigai, levitai ir žmonės burtų keliu nustatė malkų pristatymo Dievo namams eilę, kad būtų atnešama šeimomis, kas metai nustatytu laiku Viešpaties, mūsų Dievo, aukurui, kaip parašyta įstatyme. 16O 10 35 16O 10 35 125860 Taip pat įsipareigojome kas metai pristatyti Viešpaties namams mūsų laukų derliaus ir vaisių pirmavaisius; 16O 10 36 16O 10 36 125870 be to, mūsų sūnų pirmagimius ir galvijų bei avių pirmgimius pristatyti į Dievo namus kunigams, tarnaujantiems Dievo namuose, kaip parašyta įstatyme. 16O 10 37 16O 10 37 125880 Kas geriausia iš mūsų valgių, įvairių medžių pirmųjų vaisių, vyno ir aliejaus pasižadėjome pristatyti kunigams į Dievo namų sandėlius, o mūsų laukų dešimtinę­levitams; levitai patys ims dešimtines visuose mūsų miestuose. 16O 10 38 16O 10 38 125890 Aarono sūnus kunigas lydės levitus, jiems renkant dešimtinę, o levitai atiduos dešimtą dalį dešimtinės į Dievo namų sandėlius. 16O 10 39 16O 10 39 125900 Izraelitai ir levitai sugabens javus, vyną ir aliejų į sandėlius, kur yra šventyklos indai, tarnaujantys kunigai, vartininkai ir giedotojai, kad neapleistume Dievo namų. 16O 11 1 16O 11 1 125910 Tautos kunigaikščiai gyveno Jeruzalėje, o kiti metė burtą, kad vienas dešimtadalis gyventų Jeruzalėje, šventajame mieste, o devyni dešimtadaliai liktų gyventi kituose miestuose. 16O 11 2 16O 11 2 125920 Tauta palaimino kiekvieną, kuris savanoriškai sutiko apsigyventi Jeruzalėje. 16O 11 3 16O 11 3 125930 Šie krašto valdytojai gyveno Jeruzalėje. Izraelitai, kunigai, levitai, šventyklos tarnai ir Saliamono tarnų palikuonys gyveno Judo miestuose, kiekvienas savo mieste prie savo nuosavybės. 16O 11 4 16O 11 4 125940 Jeruzalėje gyveno Judo ir Benjamino palikuonys. Judo sūnaus Faro palikuonys: Ataja, sūnus Uzijo, sūnaus Zacharijos, sūnaus Amarijo, sūnaus Šefatijos, sūnaus Mahalalelio, 16O 11 5 16O 11 5 125950 ir Maasėja, sūnus Barucho, sūnaus Kol Hozės, sūnaus Hazajos, sūnaus Adajos, sūnaus Jehojaribo, sūnaus Zacharijos, sūnaus Šilono. 16O 11 6 16O 11 6 125960 Iš viso Faro palikuonių, gyvenusių Jeruzalėje, buvo keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni vyrai. 16O 11 7 16O 11 7 125970 Benjamino palikuonys: Saluvas, sūnus Mešulamo, sūnaus Joedo, sūnaus Pedajos, sūnaus Kolajos, sūnaus Maasėjos, sūnaus Itielio, sūnaus Jesajo. 16O 11 8 16O 11 8 125980 Po jo Gabajas ir Salajas­devyni šimtai dvidešimt aštuoni. 16O 11 9 16O 11 9 125990 Zichrio sūnus Joelis buvo jų viršininkas, o Ha Senūvos sūnus Judas buvo miesto viršininko padėjėjas. 16O 11 10 16O 11 10 126000 Kunigai: Jehojaribo sūnus Jedaja, Jachinas. 16O 11 11 16O 11 11 126010 Serajas, sūnus Hilkijos, sūnaus Mešulamo, sūnaus Cadoko, sūnaus Merajoto, sūnaus Ahitubo, buvo vyriausiasis Dievo namuose. 16O 11 12 16O 11 12 126020 Jų brolių, kurie dirbo šventykloje, buvo aštuoni šimtai dvidešimt du. Adaja, sūnus Jerohamo, sūnaus Pelalijo, sūnaus Amcio, sūnaus Zacharijos, sūnaus Pašhūro, sūnaus Malkijos. 16O 11 13 16O 11 13 126030 Jo brolių, šeimos vyresniųjų, buvo du šimtai keturiasdešimt du. Amašsajas­sūnus Azarelio, sūnaus Achzajo, sūnaus Mešilemoto, sūnaus Imero. 16O 11 14 16O 11 14 126040 Jų brolių, drąsių vyrų, buvo šimtas dvidešimt aštuoni. Jų viršininkas buvo Zabdielis, Ha Gedolimo sūnus. 16O 11 15 16O 11 15 126050 Levitai: Šemajas, sūnus Hašubo, sūnaus Azrikamo, sūnaus Hašabijos, sūnaus Būnio; 16O 11 16 16O 11 16 126060 Šabetajas ir Jehozabadas­levitų viršininkai, kurie prižiūrėjo Dievo namų išorinius darbus; 16O 11 17 16O 11 17 126070 Matanija, sūnus Michėjo, sūnaus Zabdžio, sūnaus Asafo, vadovavo padėkos maldoms, Bakbukija, antras tarp savo brolių, ir Abda, sūnus Šamūvos, sūnaus Galalo, sūnaus Jedutūno. 16O 11 18 16O 11 18 126080 Iš viso šventajame mieste levitų buvo du šimtai aštuoniasdešimt keturi. 16O 11 19 16O 11 19 126090 Vartininkai: Akubas, Talmonas ir jų broliai, kurie ėjo sargybą prie vartų, iš viso šimtas septyniasdešimt du. 16O 11 20 16O 11 20 126100 Likusieji izraelitai, kunigai ir levitai gyveno visuose Judo miestuose, kiekvienas savo pavelde. 16O 11 21 16O 11 21 126110 Šventyklos tarnai gyveno Ofelyje; Ciha ir Gišpa buvo šventyklos tarnų viršininkai. 16O 11 22 16O 11 22 126120 Levitų viršininkas Jeruzalėje buvo Uzis, sūnus Banio, sūnaus Hašabijos, sūnaus Matanijos, sūnaus Michėjo; Dievo namų giedotojai buvo Asafo palikuonys. 16O 11 23 16O 11 23 126130 Karaliaus įsakymu giedotojai gavo išlaikymą kiekvieną dieną. 16O 11 24 16O 11 24 126140 Mešezabelio sūnus Petachija iš Judo sūnaus Zaros palikuonių buvo karaliaus paskirtas visiems tautos reikalams. 16O 11 25 16O 11 25 126150 Kai kurie Judo palikuonys gyveno Kirjat Arboje, Dibone, Jekabceelyje, 16O 11 26 16O 11 26 126160 Ješūve, Moladoje, Bet Pelete, 16O 11 27 16O 11 27 126170 Hacar Šuale, Beer Šeboje, 16O 11 28 16O 11 28 126180 Ciklage, Mechonoje, 16O 11 29 16O 11 29 126190 En Rimone, Coroje, Jarmute, 16O 11 30 16O 11 30 126200 Zanoache, Adulame, Lachiše, Azekoje ir tų miestų kaimuose. Jie gyveno nuo Beer Šebos iki Hinomo slėnio. 16O 11 31 16O 11 31 126210 O benjaminitai gyveno Geboje, Michmaše, Ajoje, Betelyje, 16O 11 32 16O 11 32 126220 Anatote, Nobe, Ananijoje, 16O 11 33 16O 11 33 126230 Hacore, Ramoje, Gitaimuose, 16O 11 34 16O 11 34 126240 Hadide, Ceboime, Nebalate, 16O 11 35 16O 11 35 126250 Lode, Onojuje, jų kaimuose ir Amatininkų slėnyje. 16O 11 36 16O 11 36 126260 Kai kurie levitai buvo pasiskirstę Jude ir Benjamine. 16O 12 1 16O 12 1 126270 Kunigai ir levitai, atvykę su Salatielio sūnumi Zorobabeliu ir Jozue, buvo šie: Seraja, Jeremija, Ezra, 16O 12 2 16O 12 2 126280 Amarija, Maluchas, Hatušas, 16O 12 3 16O 12 3 126290 Šechanija, Rehumas, Meremotas, 16O 12 4 16O 12 4 126300 Idojas, Ginetonas, Abija, 16O 12 5 16O 12 5 126310 Mijaminas, Maadija, Bilga, 16O 12 6 16O 12 6 126320 Šemaja, Jehojaribas, Jedaja, 16O 12 7 16O 12 7 126330 Saluvas, Amokas, Hilkija ir Jedajas. Šitie buvo kunigų ir jų brolių viršininkai Ješūvos laikais. 16O 12 8 16O 12 8 126340 Levitai: Ješūva, Binujas, Kadmielis, Šerebija, Judas, Matanija, kuris vadovavo dėkojimui, ir jo broliai. 16O 12 9 16O 12 9 126350 Bakbukija, Unis ir jų broliai budėjo priešais juos. 16O 12 10 16O 12 10 126360 Jozuė buvo Jehojakimo tėvas, Jehojakimas­Eljašibo, Eljašibas­ Jehojados, 16O 12 11 16O 12 11 126370 Jehojada­Jehonatano, Jehonatanas­Jadūvos. 16O 12 12 16O 12 12 126380 Jehojakimo laikais šie kunigai buvo šeimų vyresnieji: Meraja­ Serajo, Hananija­Jeremijo, 16O 12 13 16O 12 13 126390 Mešulamas­Ezro, Johananas­ Amarijo, 16O 12 14 16O 12 14 126400 Jehonatanas­Melichuvo, Juozapas­Šebanijo, 16O 12 15 16O 12 15 126410 Adna­Harimo, Helkajas­Merajoto, 16O 12 16 16O 12 16 126420 Zacharija­Idojo, Mešulamas­ Ginetono, 16O 12 17 16O 12 17 126430 Zichris­Abijo, Piltajas­Minjamino ir Moadijos, 16O 12 18 16O 12 18 126440 Šamūvos­Bilgo, Jehonatanas­ Šemajo, 16O 12 19 16O 12 19 126450 Matenajas­Jehojaribo, Uzis­ Jedajos, 16O 12 20 16O 12 20 126460 Kalajas­Salajo, Eberas­Amoko, 16O 12 21 16O 12 21 126470 Hašabija­Hilkijos, Netanelis­ Jedajos. 16O 12 22 16O 12 22 126480 Eljašibo, Jehojados, Joanano ir Jaduvo laikais buvo surašyti levitai, taip pat ir kunigų šeimų vyresnieji iki persų karaliaus Darijaus laikų. 16O 12 23 16O 12 23 126490 Levitų šeimų vyresnieji buvo surašyti metraščių knygoje iki Eljašibo sūnaus Joanano laikų. 16O 12 24 16O 12 24 126500 Vadovaujant levitams Hašabijai, Serebijui ir Jozuei, Kadmielio sūnui, giedotojai stovėjo prieš juos ir giedojo padėkos giesmes, kaip karalius, Dievo vyras Dovydas, buvo nustatęs. 16O 12 25 16O 12 25 126510 Matanijas, Bakbukijas, Abdija, Mešulamas, Talmonas ir Akubas buvo vartininkai, jie ėjo sargybą prie vartų sandėlių. 16O 12 26 16O 12 26 126520 Jie gyveno Jehocadako anūko, Ješūvos sūnaus Jehojakimo dienomis ir dienomis valdytojo Nehemijo bei Rašto žinovo kunigo Ezro. 16O 12 27 16O 12 27 126530 Jeruzalės sienoms pašventinti buvo sušaukti levitai iš visų vietovių; jie turėjo atvykti Jeruzalėn, kad pašventinimas vyktų su džiaugsmu, padėkos giesmėmis ir su cimbolų, arfų ir psalterių muzika. 16O 12 28 16O 12 28 126540 Giedotojų sūnūs susirinko iš Jeruzalės ir Netofos apylinkių, 16O 12 29 16O 12 29 126550 iš Gilgalo, Gebos ir Azmaveto vietovių; nes giedotojai buvo pasistatę kaimus Jeruzalės apylinkėse. 16O 12 30 16O 12 30 126560 Kunigai ir levitai apsivalė patys ir apvalė tautą, vartus ir sienas. 16O 12 31 16O 12 31 126570 Aš užvedžiau Judo kunigaikščius ant sienos ir pavedžiau jiems vadovauti dviems dėkojančiųjų grupėms. Viena ėjo sienos viršumi į dešinę, link Šiukšlių vartų. 16O 12 32 16O 12 32 126580 Juos sekė Hošaja ir pusė Judo kunigaikščių: 16O 12 33 16O 12 33 126590 Azarija, Ezra, Mešulamas, 16O 12 34 16O 12 34 126600 Judas, Benjaminas, Šemaja ir Jeremija; 16O 12 35 16O 12 35 126610 iš kunigų sūnų su trimitais sekė Zacharija, sūnus Jehonatano, sūnaus Šemajos, sūnaus Matanijos, sūnaus Mikajos, sūnaus Zakūro, sūnaus Asafo, 16O 12 36 16O 12 36 126620 ir jo broliai: Šemaja, Azarelis, Milalajas, Gilalajas, Maajas, Netanelis, Judas ir Hananis su Dievo vyro Dovydo muzikos instrumentais; Rašto žinovas Ezra ėjo jų priekyje. 16O 12 37 16O 12 37 126630 Praėję pro Šaltinio vartus, jie lipo aukštyn Dovydo miesto laiptais, vedančiais pro Dovydo namus, iki rytinių Vandens vartų. 16O 12 38 16O 12 38 126640 Antra grupė ėjo kairėn; paskui juos aš sekiau su puse tautos pro Krosnių bokštą iki Plačiosios sienos, 16O 12 39 16O 12 39 126650 toliau pro Efraimo vartus, Senuosius vartus, Žuvų vartus, Hananelio bokštą ir Mejos bokštą iki Avių vartų, ir jie sustojo prie Sargybos vartų. 16O 12 40 16O 12 40 126660 Abi grupės sustojo prie Dievo namų, taip pat aš, pusė viršininkų su manimi 16O 12 41 16O 12 41 126670 ir kunigai: Eljakimas, Maasėja, Minjaminas, Mikaja, Eljoenajas, Zacharija, Hananija su trimitais, 16O 12 42 16O 12 42 126680 Maasėja, Šemaja, Eleazaras, Uzis, Johananas, Malkija, Elamas ir Ezeras. Giedotojai, kuriems vadovavo Izrachija, garsiai giedojo. 16O 12 43 16O 12 43 126690 Tą dieną jie daug aukojo ir džiaugėsi, nes Dievas jiems suteikė didelį džiaugsmą. Moterys ir vaikai taip pat džiaugėsi, ir Jeruzalės džiaugsmas buvo toli girdimas. 16O 12 44 16O 12 44 126700 Tuo metu buvo paskirti žmonės prižiūrėti sandėliams, kurie buvo įrengti atsargoms, vaisių pirmienoms ir dešimtinėms, kas buvo surinkta iš miestų ir kaimų, pagal įstatymą išlaikyti kunigus ir levitus. Judo gyventojai džiaugėsi kunigais ir levitais. 16O 12 45 16O 12 45 126710 Giedotojai ir vartininkai atliko savo tarnystę Dievui ir apvalymo tarnystę, kaip buvo įsakęs Dovydas ir jo sūnus Saliamonas. 16O 12 46 16O 12 46 126720 Jau Dovydo ir Asafo laikais buvo paskirti vadovai giedotojams, kurie giedojo šlovinimo ir padėkos giesmes Dievui. 16O 12 47 16O 12 47 126730 Zorobabelio ir Nehemijo dienomis izraelitai pristatydavo giedotojams ir vartininkams skirtą kasdieninę dalį. Jie duodavo šventas dovanas levitams, o levitai duodavo tai Aarono vaikams. 16O 13 1 16O 13 1 126740 Skaitant susirinkusiems Mozės knygą, buvo rasta parašyta: ‘‘Joks amonitas ar moabitas negali priklausyti Dievo tautai, 16O 13 2 16O 13 2 126750 nes jie nepasitiko izraelitų su duona ir vandeniu, bet pasamdė Balaamą, kad juos prakeiktų. Tačiau mūsų Dievas pakeitė prakeikimą į palaiminimą’‘. 16O 13 3 16O 13 3 126760 Išgirdę įstatymą, jie atskyrė visus svetimtaučius iš Izraelio. 16O 13 4 16O 13 4 126770 Prieš tai kunigas Eljašibas, Tobijos giminaitis, Dievo namų sandėlių prižiūrėtojas, 16O 13 5 16O 13 5 126780 buvo parūpinęs Tobijai didelį kambarį, kuriame anksčiau laikydavo duonos aukas, smilkalus, indus ir javų, vyno bei aliejaus dešimtinę, priklausančią levitams, giedotojams, vartininkams ir kunigams. 16O 13 6 16O 13 6 126790 Tuo laiku aš nebuvau Jeruzalėje, nes trisdešimt antraisiais Babilono karaliaus Artakserkso metais buvau pas karalių. Tačiau kuriam laikui praėjus, aš pasiprašiau karaliaus išleidžiamas. 16O 13 7 16O 13 7 126800 Sugrįžęs į Jeruzalę, sužinojau, kad Eljašibas blogai pasielgė, parūpindamas Tobijai kambarį Dievo namų kiemuose. 16O 13 8 16O 13 8 126810 Man tai labai nepatiko, todėl aš išmečiau iš kambario laukan visus Tobijo sdaiktus. 16O 13 9 16O 13 9 126820 Po to įsakiau išvalyti kambarius ir atgal sunešti Dievo namų reikmenis, duonos aukas ir smilkalus. 16O 13 10 16O 13 10 126830 Aš taip pat sužinojau, kad levitams nebuvo atiduodama jiems priklausanti dalis ir kad levitai ir giedotojai neatliko savo tarnystės, bet sugrįžo kiekvienas į savo laukus. 16O 13 11 16O 13 11 126840 Tuomet aš bariau vyresniuosius ir sakiau: ‘‘Kodėl Dievo namai apleisti?’‘ Surinkęs visus, grąžinau juos į jų vietą. 16O 13 12 16O 13 12 126850 Tada visas Judas atnešė į sandėlius grūdų, vyno ir aliejaus dešimtinę. 16O 13 13 16O 13 13 126860 Aš paskyriau sandėlių prižiūrėtojais kunigą Šelemiją, raštininką Cadoką ir Pedają iš levitų, o jų padėjėju­Matanijos sūnaus Zakūro sūnų Hananą, nes jais buvo galima pasitikėti. Jie buvo įpareigoti išduoti broliams jiems priklausančią dalį. 16O 13 14 16O 13 14 126870 Mano Dieve, atsimink mane ir nepamiršk mano gerų darbų, kuriuos padariau Dievo namams ir tarnavimui juose. 16O 13 15 16O 13 15 126880 Tuomet aš mačiau Jude tuos, kurie per sabatą mynė vyno spaustuvus ir, suvalydami javus, krovė juos ant asilų; vyno, vynuogių, figų ir visokių naštų sabato dieną gabeno į Jeruzalę. Aš įspėjau juos, kad tą dieną nepardavinėtų maisto. 16O 13 16 16O 13 16 126890 Jeruzalėje gyveną Tyro gyventojai atgabendavo žuvies bei visokių prekių ir per sabatą parduodavo Judo žmonėms. 16O 13 17 16O 13 17 126900 Aš bariau Judo kilminguosius: ‘‘Kodėl taip piktai elgiatės ir išniekinate sabato dieną? 16O 13 18 16O 13 18 126910 Taip darė mūsų tėvai, todėl mūsų Dievas užleido mums ir šitam miestui tokią nelaimę. Jūs užtrauksite rūstybę Izraeliui, paniekindami sabatą’‘. 16O 13 19 16O 13 19 126920 Aš įsakiau sabato išvakarėse, pradėjus temti, užrakinti Jeruzalės vartus ir atidaryti juos tik sabatui pasibaigus ir pastačiau savo tarnus prie vartų, kad nebūtų įnešamos naštos per sabatą. 16O 13 20 16O 13 20 126930 Pirkliai ir visokių prekių pardavėjai vieną ir kitą kartą pasiliko už Jeruzalės vartų. 16O 13 21 16O 13 21 126940 Aš klausiau jų: ‘‘Kodėl pasiliekate už vartų? Jei padarysite tai dar kartą, aš panaudosiu prieš jus jėgą’‘. Nuo to laiko jie nebeateidavo sabate. 16O 13 22 16O 13 22 126950 Levitams įsakiau apsivalyti, eiti sargybą prie vartų ir švęsti sabatą. Todėl, Viešpatie, mano Dieve, atsimink ir pasigailėk manęs dėl savo didžio gailestingumo. 16O 13 23 16O 13 23 126960 Tais laikais aš mačiau ir žydus, imančius žmonas iš Ašdodo, Amono ir Moabo. 16O 13 24 16O 13 24 126970 Jų vaikai kalbėjo pusiau Ašdodo gyventojų kalba ir nemokėjo žydiškai. 16O 13 25 16O 13 25 126980 Aš subariau juos, iškeikiau, kai kuriuos sumušiau, roviau jų plaukus ir prisaikdinau, kad neduotų savo dukterų jų sūnums, neleistų savo sūnums vesti jų dukterų ir patys nevestų jų: 16O 13 26 16O 13 26 126990 ‘‘Argi ne tuo nusidėjo Izraelio karalius Saliamonas? Juk jam nebuvo lygių žemėje. Jis buvo Dievo mylimas ir Dievas jį buvo padaręs karaliumi visam Izraeliui, tačiau net jį svetimtautės moterys įtraukė į nuodėmę. 16O 13 27 16O 13 27 127000 Argi ir mes neklausysime, padarysime tą didelę piktenybę ir nusikalsime prieš Dievą, vesdami svetimtautes?’‘ 16O 13 28 16O 13 28 127010 Vienas vyriausiojo kunigo Eljašibo sūnaus Jehojados sūnus buvo horoniečio Sanbalato žentas; aš jį išvariau nuo savęs. 16O 13 29 16O 13 29 127020 Viešpatie, mano Dieve, prisimink tuos, kurie išniekino kunigystę, kunigų ir levitų sandorą. 16O 13 30 16O 13 30 127030 Taip aš apvaliau juos nuo svetimtaučių ir atstačiau kunigų bei levitų tarnavimus, kiekvieną jam skirtoje vietoje, 16O 13 31 16O 13 31 127040 ir įsakiau skirtu laiku atgabenti malkų ir pirmavaisių. Mano Dieve, atsimink mane mano labui. 17O 1 1 17O 1 1 127050 Ahasvero, kuris valdė šimtą dvidešimt septynis kraštus nuo Indijos iki Etiopijos, 17O 1 2 17O 1 2 127060 dienomis, kai Ahasveras atsisėdo karalystės soste, kuris yra Sūzuose, 17O 1 3 17O 1 3 127070 trečiais karaliavimo metais jis iškėlė didelę puotą visiems savo kunigaikščiams ir tarnams, persų ir medų kraštų kilmingiesiems ir sričių kunigaikščiams. 17O 1 4 17O 1 4 127080 Puota tęsėsi šimtą aštuoniasdešimt dienų; joje buvo iškelta karališkoji didybė, garbė ir turtai. 17O 1 5 17O 1 5 127090 Po to karalius suruošė septynių dienų puotą visiems sostinės gyventojams Sūzuose, karaliaus rūmų sodo kieme. 17O 1 6 17O 1 6 127100 Iš visų pusių kabojo baltos, žalios ir mėlynos užuolaidos ant baltų drobinių ir violetinių juostelių, įvertų į sidabrinius žiedus. Jos buvo pritvirtintos prie marmurinių kolonų. Auksiniai ir sidabriniai gultai buvo sustatyti kieme, kuris buvo išklotas raudonu, mėlynu, baltu ir juodu marmuru. 17O 1 7 17O 1 7 127110 Gėrimus patiekė auksinėse taurėse, kurios visos buvo skirtingos; karališko vyno buvo gausu. 17O 1 8 17O 1 8 127120 Visi gėrė, kiek norėjo, nė vieno gerti nevertė. Karalius buvo įsakęs savo namų prižiūrėtojams, kad jie darytų tai, ko kuris žmogus panorės. 17O 1 9 17O 1 9 127130 Karalienė Vaštė karaliaus Ahasvero namuose kėlė puotą moterims. 17O 1 10 17O 1 10 127140 Septintą dieną karalius buvo linksmas nuo vyno. Jis įsakė Mehumanui, Biztai, Harbonai, Bigtai, Abagtai, Zetarui ir Karkasui­septyniems eunuchams, kurie tarnavo karaliaus Ahasvero akivaizdoje, 17O 1 11 17O 1 11 127150 atvesti karalienę Vaštę pas karalių su karališka karūna, norėdamas parodyti žmonėms ir kunigaikščiams jos grožį, nes ji buvo labai graži. 17O 1 12 17O 1 12 127160 Karalienė Vaštė atmetė karaliaus įsakymą, perduotą eunuchų, ir atsisakė eiti. Karalius labai supyko, ir rūstybė užsidegė jame. 17O 1 13 17O 1 13 127170 Karalius klausė patarimo išminčių, kurie pažindavo laikus ir žinojo karaliaus įstatymus bei teisę, 17O 1 14 17O 1 14 127180 taip pat Karšenos, Šetaro, Admatos, Taršišo, Mereso, Marsenos ir Memuchano, persų ir medų septynių kunigaikščių, kurie visada būdavo prie karaliaus, ir buvo pirmi karalystėje: 17O 1 15 17O 1 15 127190 ‘‘Ką mes turime daryti karalienei Vaštei pagal įstatymą už tai, kad ji nepaklausė karaliaus įsakymo, perduoto per eunuchus?’‘ 17O 1 16 17O 1 16 127200 Memuchanas atsakė karaliui: ‘‘Karalienė Vaštė nusikalto ne tik karaliui, bet visiems kunigaikščiams ir žmonėms visose karaliaus Ahasvero žemėse. 17O 1 17 17O 1 17 127210 Šis karalienės poelgis taps žinomas visoms moterims. Jos, paniekindamos savo vyrus, sakys: ‘Karalius Ahasveras įsakė karalienei ateiti pas jį, bet ji neatėjo’. 17O 1 18 17O 1 18 127220 Tuo karalienės pavyzdžiu seks visos persų ir medų kunigaikštienės. Kils daug nesusipratimų ir pykčių. 17O 1 19 17O 1 19 127230 Jei karaliui patiktų, tebūna paskelbtas karališkas įsakymas ir įrašytas į persų ir medų įstatymą, kuris yra nepakeičiamas, kad karalienė Vaštė nebeateis pas karalių Ahasverą ir karalius jos karališką garbę atiduos kitai, geresnei už ją. 17O 1 20 17O 1 20 127240 Kai karaliaus potvarkis bus paskelbtas visoje plačioje karalystėje, visos moterys gerbs savo vyrus, didelius ir mažus’‘. 17O 1 21 17O 1 21 127250 Šis patarimas patiko karaliui ir kunigaikščiams. Karalius padarė pagal Memuchano žodžius. 17O 1 22 17O 1 22 127260 Jis išsiuntinėjo laiškus į visus karaliaus kraštus, kiekvienai tautai jos kalba, kad vyras turi būti viešpats savo namuose. Tas įstatymas buvo paskelbtas visomis kalbomis visose tautose. 17O 2 1 17O 2 1 127270 Po šių įvykių, karaliaus Ahasvero pykčiui aprimus, jis atsiminė, ką Vaštė padarė ir kaip ji buvo nubausta. 17O 2 2 17O 2 2 127280 Karaliaus tarnai, kurie jam patarnaudavo, sakė jam: ‘‘Tepaieško karaliui jaunų gražių mergaičių 17O 2 3 17O 2 3 127290 ir tepaskiria karalius visuose kraštuose vyrų, kurie visoje karalystėje suieškotų gražių mergaičių, atgabentų jas į Sūzų miestą, į moterų namus, ir perduotų karaliaus eunuchui Hegajui, moterų prižiūrėtojui. Ir tegu duoda joms visa, ko reikia joms pasipuošti. 17O 2 4 17O 2 4 127300 Kuri mergaitė patiks karaliui, taps karaliene Vaštės vietoje’‘. Tas pasiūlymas patiko karaliui. Jis taip ir padarė. 17O 2 5 17O 2 5 127310 Sostinėje Sūzuose gyveno vienas žydas, vardu Mordechajas, sūnus Jayro, sūnaus Šimio, sūnaus Kišo iš Benjamino giminės. 17O 2 6 17O 2 6 127320 Mordechajas buvo ištremtas iš Jeruzalės kartu su Judo karaliumi Jechoniju, kurį ištrėmė Babilono karalius Nebukadnecaras. 17O 2 7 17O 2 7 127330 Jis užaugino Hadasą, savo dėdės dukterį, kitaip vadinamą Estera. Ji neturėjo tėvų, bet buvo labai graži ir patraukli mergaitė. Jos tėvams mirus, Mordechajas įdukrino ją. 17O 2 8 17O 2 8 127340 Karaliaus įsakymą paskelbus, daug gražių mergaičių buvo atgabenta į Sūzus ir pavesta Hegajo globai. Estera taip pat buvo paimta į karaliaus namus Hegajo, moterų prižiūrėtojo, globon. 17O 2 9 17O 2 9 127350 Mergaitė jam patiko ir įgavo jo palankumą. Jis greitai parūpino jai įvairių papuošalų ir tai, kas jai priklausė, bei septynias tarnaites iš karaliaus namų ir apgyvendino ją ir jos tarnaites geriausioje moterų namų dalyje. 17O 2 10 17O 2 10 127360 Estera nesakė apie savo kilmę ir savo tautą, nes Mordechajas buvo liepęs jai tylėti. 17O 2 11 17O 2 11 127370 Mordechajas kiekvieną dieną ateidavo prie moterų namų kiemo pasiteirauti apie Esterą ir jos padėtį. 17O 2 12 17O 2 12 127380 Kiekviena mergaitė tik po dvylikos mėnesių pasiruošimo galėjo įeiti pas karalių Ahasverą. Šešis mėnesius jos tepėsi miros aliejumi ir šešis mėnesius įvairiais kitais tepalais ir kvepalais. 17O 2 13 17O 2 13 127390 Mergaitė, eidama pas karalių, turėjo teisę pasiimti iš moterų namų į karaliaus namus ką tik norėjo. 17O 2 14 17O 2 14 127400 Ji ateidavo vakare, o rytą eidavo į kitus moterų namus, kurie buvo eunucho Šaašgazo žinioje. Jis buvo karaliaus sugulovių prižiūrėtojas. Ji daugiau nebeįeidavo pas karalių, nebent karalius ją pamėgdavo ir pakviesdavo vardu. 17O 2 15 17O 2 15 127410 Kai atėjo eilė Esteros, Mordechajo dėdės Abihailo dukters, kurią jis buvo įdukrinęs, ji nieko neprašė; pasiėmė tik tą, ką eunuchas Hegajas jai patarė. Estera patiko kiekvienam, kas tik į ją pažiūrėdavo. 17O 2 16 17O 2 16 127420 Esterą nuvedė į karaliaus Ahasvero rūmus dešimtą mėnesį, vadinamą tebetu, septintaisiais jo karaliavimo metais. 17O 2 17 17O 2 17 127430 Karalius pamilo Esterą labiau už visas kitas moteris, ir ji atrado jo akyse daugiau malonės ir palankumo negu kitos mergaitės. Jis uždėjo jai ant galvos karališką karūną ir paskelbė ją karaliene Vaštės vietoje. 17O 2 18 17O 2 18 127440 Karalius iškėlė didelę puotą savo kunigaikščiams ir tarnams; tai buvo Esteros puota. Jis sumažino mokesčius savo karalystėje ir davė karališkų dovanų. 17O 2 19 17O 2 19 127450 Kai mergaitės buvo renkamos antrą kartą, Mordechajas sėdėjo karaliaus vartuose. 17O 2 20 17O 2 20 127460 Estera dar nebuvo pasisakiusi karaliui nei savo tautybės, nei kilmės, nes Mordechajas taip buvo jai liepęs; Estera klausė Mordechajaus kaip ir tada, kai jis ją augino. 17O 2 21 17O 2 21 127470 Mordechajui sėdint prie karaliaus vartų, du karaliaus eunuchai, Bigtanas ir Terešas, durų sargai, supyko ant karaliaus ir tarėsi jį nužudyti. 17O 2 22 17O 2 22 127480 Mordechajas, tai išgirdęs, pranešė karalienei Esterai, o Estera­karaliui Mordechajo vardu. 17O 2 23 17O 2 23 127490 Buvo ištirta ir nustatyta, kad tai tiesa. Abu vyrus pakorė, o įvykį įrašė į karaliaus metraščių knygą. 17O 3 1 17O 3 1 127500 Po šitų įvykių karalius Ahasveras išaukštino agagą Hamaną, Hamedatos sūnų, ir padarė jo sostą aukštesnį už kitų kunigaikščių. 17O 3 2 17O 3 2 127510 Visi karaliaus tarnai, kurie buvo prie karaliaus vartų, nusilenkdavo prieš Hamaną ir pagerbdavo jį, nes taip buvo įsakęs karalius. Bet Mordechajas nenusilenkdavo prieš jį ir nepagerbdavo. 17O 3 3 17O 3 3 127520 Karaliaus tarnai prie karaliaus vartų klausdavo Mordechajo: ‘‘Kodėl nevykdai karaliaus įsakymo?’‘ 17O 3 4 17O 3 4 127530 Kai jie kasdien kartodavo tai, bet jis nekreipė dėmesio, jie pranešė Hamanui. Jie norėjo įsitikinti, ar Mordechajas laikysis savo žodžio, nes jis buvo pasisakęs esąs žydas. 17O 3 5 17O 3 5 127540 Hamanas, matydamas, kad Mordechajas nesilenkia prieš jį ir nepagerbia jo, užsidegė pykčiu. 17O 3 6 17O 3 6 127550 Jis manė, kad neverta kelti rankos prieš vieną Mordechają, nes jie pasakė jam Mordechajo tautybę. Todėl Hamanas nusprendė išžudyti visus žydus visoje Ahasvero karalystėje. 17O 3 7 17O 3 7 127560 Dvyliktaisiais karaliaus Ahasvero metais, pirmą mėnesį, vadinamą nisanu, buvo metamas Pur, tai yra burtas, Hamano akivaizdoje kiekvienai dienai ir kiekvienam mėnesiui iki dvylikto mėnesio adaro. 17O 3 8 17O 3 8 127570 Hamanas sakė karaliui Ahasverui: ‘‘Tavo karalystėje gyvena išsklaidyta tauta; jos įstatymai yra skirtingi nuo kitų tautų įstatymų, be to, jie nesilaiko karaliaus įstatymų. Karaliui nėra naudinga juos taip palikti. 17O 3 9 17O 3 9 127580 Jei karalius sutinka, tebūna išleistas įsakymas juos išnaikinti, ir aš duosiu dešimt tūkstančių talentų sidabro karaliaus iždui’‘. 17O 3 10 17O 3 10 127590 Karalius numovė žiedą nuo savo piršto ir padavė agagui Hamanui, Hamedatos sūnui, žydų priešui, 17O 3 11 17O 3 11 127600 ir tarė Hamanui: ‘‘Sidabrą pasilaikyk sau, o su žydų tauta daryk, kaip tau patinka’‘. 17O 3 12 17O 3 12 127610 Pirmo mėnesio tryliktą dieną buvo sušaukti karaliaus raštininkai ir, Hamanui diktuojant, buvo parašyti laiškai visiems vietininkams, kraštų valdytojams, kunigaikščiams ir tautoms jų kalba, karaliaus Ahasvero vardu ir užantspauduoti karaliaus žiedu. 17O 3 13 17O 3 13 127620 Laiškai buvo išsiųsti per pasiuntinius į visus karaliaus kraštus, kad per vieną dieną, tai yra dvylikto mėnesio, vadinamo Adaru, tryliktą dieną, išžudytų ir išnaikintų visus žydus: jaunus, senus, moteris ir vaikus, o jų turtą paimtų. 17O 3 14 17O 3 14 127630 Tų laiškų nuorašus įsakyta paskelbti visoms tautoms, kad jie pasiruoštų skirtai dienai. 17O 3 15 17O 3 15 127640 Karaliaus įsakymu pasiuntiniai išskubėjo, ir šis įsakymas buvo paskelbtas sostinėje Sūzuose. Karalius ir Hamanas sėdėjo ir gėrė, o Sūzų miestas buvo sujudęs. 17O 4 1 17O 4 1 127650 Mordechajas, išgirdęs, kas buvo padaryta, perplėšė savo drabužius, apsivilko ašutine, užsibarstė ant galvos pelenų, išėjo į miesto aikštę ir garsiai dejavo. 17O 4 2 17O 4 2 127660 Jis atėjo prie karaliaus vartų, nes su ašutine nebuvo leidžiama įeiti pro karaliaus vartus. 17O 4 3 17O 4 3 127670 Visur, kur karaliaus įsakymas ir potvarkis buvo paskelbtas, tarp žydų kilo didelis gedulas. Jie pasninkavo, verkė, aimanavo, daugelis, apsirengę ašutinėmis, gulėjo pelenuose. 17O 4 4 17O 4 4 127680 Kai Esteros tarnaitės ir eunuchai jai tai pranešė, karalienė labai nuliūdo. Ji siuntė Mordechajui rūbų, kad jis nusimestų ašutinę ir apsivilktų jais, bet jis jų nepriėmė. 17O 4 5 17O 4 5 127690 Tada Estera pasišaukė karaliaus eunuchą Hatachą, kuris buvo paskirtas jai prižiūrėti, ir įsakė jam eiti pas Mordechają ir sužinoti, kodėl jis taip elgiasi. 17O 4 6 17O 4 6 127700 Hatachas nuėjo pas Mordechają į miesto aikštę priešais karaliaus vartus. 17O 4 7 17O 4 7 127710 Mordechajas papasakojo jam, kas atsitiko ir kiek Hamanas pažadėjo duoti karaliaus iždui už žydų išžudymą. 17O 4 8 17O 4 8 127720 Mordechajas davė Hatachui nuorašą įsakymo išžudyti žydus, paskelbto Sūzuose, kad jį parodytų Esterai, paaiškintų ir lieptų jai eiti pas karalių ir maldauti pagalbos savo tautai. 17O 4 9 17O 4 9 127730 Hatachas sugrįžo ir pranešė Esterai, ką Mordechajas jam kalbėjo. 17O 4 10 17O 4 10 127740 Estera vėl siuntė Hatachą pas Mordechają: 17O 4 11 17O 4 11 127750 ‘‘Visi karaliaus tarnai ir visi kraštai žino, kad jei vyras ar moteris įeitų į karaliaus vidinį kiemą nekviestas, tai yra tik vienas įstatymas­mirtis; paliekamas gyvas tik tas, į kurį karalius ištiesia savo auksinį skeptrą. Karalius nekvietė manęs jau trisdešimt dienų’‘. 17O 4 12 17O 4 12 127760 Mordechajas sužinojęs, ką Estera atsakė, 17O 4 13 17O 4 13 127770 liepė pranešti Esterai: ‘‘Negalvok, kad tu, būdama karaliaus namuose, išvengsi žydų likimo. 17O 4 14 17O 4 14 127780 Jei dabar tylėsi, pagalba ir išgelbėjimas ateis žydams iš kitur, bet tu ir tavo tėvo namai žūsite. Kas žino, gal dėl šio laiko tu ir tapai karaliene?’‘ 17O 4 15 17O 4 15 127790 Estera pasiuntė Mordechajui atsakymą: 17O 4 16 17O 4 16 127800 ‘‘Eik ir sušauk visus žydus Sūzuose; pasninkaukite dėl manęs tris dienas ir tris naktis, nieko nevalgykite ir negerkite. Aš taip pat pasninkausiu su savo tarnaitėmis. Po to eisiu pas karalių, laužydama įstatymą; jei žūsiu, tai žūsiu’‘. 17O 4 17 17O 4 17 127810 Mordechajas nuėjo ir padarė visa, ką Estera jam buvo įsakiusi. 17O 5 1 17O 5 1 127820 Trečią dieną Estera apsirengė karališkais rūbais ir atsistojo karaliaus namų vidiniame kieme, priešais karaliaus namus. Karalius sėdėjo savo soste, priešais įėjimą į namus. 17O 5 2 17O 5 2 127830 Karalius pamatė karalienę Esterą, stovinčią kieme, ir ji atrado malonę jo akyse. Jis ištiesė į Esterą auksinį skeptrą, kurį laikė rankoje. Estera priėjusi palietė skeptrą. 17O 5 3 17O 5 3 127840 Karalius klausė: ‘‘Karaliene Estera, ko norėtum? Duosiu tau, ko prašysi, kad ir pusę savo karalystės’‘. 17O 5 4 17O 5 4 127850 Estera atsakė: ‘‘Jei karaliui patiktų, kviečiu karalių ir Hamaną šiandien į vaišes, kurias jiems paruošiau’‘. 17O 5 5 17O 5 5 127860 Karalius įsakė skubiai pašaukti Hamaną, norėdamas išpildyti Esteros prašymą. Karalius ir Hamanas atėjo į vaišes pas Esterą. 17O 5 6 17O 5 6 127870 Geriant vyną, karalius klausė Esteros: ‘‘Pasakyk man savo prašymą. Išpildysiu jį, nors prašytum ir pusės mano karalystės’‘. 17O 5 7 17O 5 7 127880 Estera atsakė: ‘‘Mano prašymas toks: 17O 5 8 17O 5 8 127890 jei radau malonę karaliaus akyse ir karalius norėtų patenkinti mano prašymą, kviečiu karalių ir Hamaną rytoj į vaišes, kurias jiems paruošiu, ir rytoj aš įvykdysiu karaliaus žodžius’‘. 17O 5 9 17O 5 9 127900 Tą dieną Hamanas išėjo linksmas ir gerai nusiteikęs. Bet, pamatęs prie karaliaus vartų sėdintį Mordechają, kuris neatsistojo ir visai nekreipė dėmesio į jį, labai supyko. 17O 5 10 17O 5 10 127910 Tačiau Hamanas susivaldė. Parėjęs namo, jis pasišaukė draugus ir žmoną Zerešą 17O 5 11 17O 5 11 127920 ir pasakojo jiems apie savo turtų daugybę, apie savo sūnus, apie tai, kaip karalius pagerbė jį ir suteikė pirmenybę tarp visų karaliaus tarnų ir kunigaikščių. 17O 5 12 17O 5 12 127930 Hamanas tęsė: ‘‘Ir karalienė Estera nė vieno nepakvietė į vaišes kartu su karaliumi, tik mane; ir rytoj ji vėl pakvietė mane su karaliumi. 17O 5 13 17O 5 13 127940 Tačiau tai manęs nepatenkina, kol matau šitą žydą Mordechają, sėdintį prie karaliaus vartų’‘. 17O 5 14 17O 5 14 127950 Jo žmona ir draugai jam patarė: ‘‘Įsakyk pastatyti penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuves ir rytoj kalbėk su karaliumi, kad Mordechajas būtų pakartas. Po to eik linksmas į vaišes kartu su karaliumi’‘. Patarimas patiko Hamanui, ir kartuvės buvo pastatytos. 17O 6 1 17O 6 1 127960 Tą naktį karalius negalėjo miegoti. Jis įsakė atnešti metraščių knygą ir jam skaityti iš jos. 17O 6 2 17O 6 2 127970 Rado parašyta, kaip Mordechajas pranešė apie eunuchų Bigtano ir Terešo, ėjusių sargybą prie vartų, sąmokslą nužudyti karalių Ahasverą. 17O 6 3 17O 6 3 127980 Karalius paklausė: ‘‘Koks pagerbimas ir atlyginimas buvo duotas Mordechajui už tai?’‘ Karaliaus tarnai, kurie jam patarnavo, atsakė: ‘‘Jokio atlyginimo’‘. 17O 6 4 17O 6 4 127990 Karalius klausė: ‘‘Kas yra kieme?’‘ Tuo laiku Hamanas buvo įėjęs į karaliaus namų išorinį kiemą kalbėti su karaliumi dėl Mordekajo pakorimo ant kartuvių, kurios jau buvo pastatytos. 17O 6 5 17O 6 5 128000 Karaliaus tarnai jam atsakė: ‘‘Hamanas stovi kieme’‘. Karalius liepė pakviesti Hamaną. 17O 6 6 17O 6 6 128010 Jam įėjus, karalius klausė: ‘‘Ką reikėtų padaryti vyrui, kurį karalius nori pagerbti?’‘ Hamanas galvojo: ‘‘Ką gi kitą karalius norėtų pagerbti, jei ne mane?’‘ 17O 6 7 17O 6 7 128020 Hamanas atsakė: ‘‘Vyrą, kurį karalius norėtų pagerbti, 17O 6 8 17O 6 8 128030 reikia aprengti karaliaus rūbais, užsodinti ant karaliaus jojamojo žirgo ir uždėti ant galvos karaliaus karūną. 17O 6 9 17O 6 9 128040 Rūbus ir žirgą tegul jam paduoda vienas iš karaliaus kilmingiausiųjų kunigaikščių; jis teatveda karaliaus pagerbtąjį, užsodina jį ant žirgo ir, vesdamas žirgą miesto aikšte, tegul skelbia: ‘Taip padaroma tam vyrui, kurį karalius nori pagerbti!’ ‘‘ 17O 6 10 17O 6 10 128050 Tada karalius įsakė Hamanui: ‘‘Skubėk, imk rūbus, žirgą ir padaryk visa, ką sakei, žydui Mordechajui, kuris sėdi prie karaliaus vartų. Žiūrėk, kad viskas būtų įvykdyta’‘. 17O 6 11 17O 6 11 128060 Hamanas paėmė rūbus ir žirgą, aprengė Mordechajų, vedė jį ant žirgo miesto aikšte ir skelbė: ‘‘Taip padaroma tam vyrui, kurį karalius nori pagerbti!’‘ 17O 6 12 17O 6 12 128070 Mordechajas grįžo prie karaliaus vartų, o Hamanas nuskubėjo į savo namus nuliūdęs ir užsidengęs galvą. 17O 6 13 17O 6 13 128080 Hamanas papasakojo savo žmonai Zerešai ir draugams visa, kas įvyko. Jo patarėjai ir žmona kalbėjo: ‘‘Jei Mordechajas, prieš kurį turėjai nusižeminti, yra žydų tautybės, tu nelaimėsi, bet tikrai krisi’‘. 17O 6 14 17O 6 14 128090 Jiems dar tebekalbant, atėjo karaliaus eunuchai ir skubėjo nuvesti Hamaną į Esteros paruoštas vaišes. 17O 7 1 17O 7 1 128100 Karalius ir Hamanas atėjo pas karalienę Esterą į vaišes. 17O 7 2 17O 7 2 128110 Tą dieną, gerdamas vyną, karalius vėl klausė karalienę Esterą: ‘‘Pasakyk man savo prašymą, karaliene Estera. Suteiksiu tau, ko norėsi, net jei prašytum ir pusės mano karalystės’‘. 17O 7 3 17O 7 3 128120 Karalienė atsakė: ‘‘Karaliau, jei radau malonę tavo akyse ir sutinki mano prašymą patenkinti, palik mane ir mano tautą gyvus. 17O 7 4 17O 7 4 128130 Aš ir mano tauta esame atiduoti mirčiai ir sunaikinimui. Jei mes būtume parduodami vergais, aš tylėčiau ir karaliaus nevarginčiau’‘. 17O 7 5 17O 7 5 128140 Karalius Ahasveras klausė karalienės Esteros: ‘‘Kas jis toks ir kur jis yra, kuris drįsta tą daryti?’‘ 17O 7 6 17O 7 6 128150 Estera atsakė: ‘‘Mūsų priešas ir persekiotojas yra šitas piktadarys Hamanas’‘. Hamanas labai išsigando. 17O 7 7 17O 7 7 128160 Karalius užsirūstinęs pakilo nuo stalo ir išėjo į rūmų sodą, o Hamanas suklupo prieš karalienę Esterą, prašydamas palikti jį gyvą, nes jis suprato, kad jo laukia karaliaus bausmė. 17O 7 8 17O 7 8 128170 Sugrįžęs iš rūmų sodo, karalius rado Hamaną, sukniubusį ant lovos prie Esteros, ir sakė: ‘‘Jis nori karalienę išprievartauti mano namuose ir mano akivaizdoje!’‘ Karaliui ištarus šiuos žodžius, Hamano veidas buvo uždengtas. 17O 7 9 17O 7 9 128180 Karaliaus eunuchas Harbona tarė: ‘‘Hamano kieme yra pastatytos penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuvės pakarti Mordechajui, kuris išgelbėjo karaliaus gyvybę’‘. Karalius įsakė: ‘‘Pakarkite jose Hamaną’‘. 17O 7 10 17O 7 10 128190 Jie pakorė jį Mordechajui skirtose kartuvėse. Po to karaliaus pyktis atslūgo. 17O 8 1 17O 8 1 128200 Tą dieną karalius Ahasveras atidavė žydų priešo Hamano namus karalienei Esterai. Mordechajas buvo pakviestas pas karalių, nes Estera pasisakė, kad jis yra jos giminaitis. 17O 8 2 17O 8 2 128210 Savo žiedą, kurį pasiėmė iš Hamano, karalius atidavė Mordechajui. Estera pavedė Hamano namų priežiūrą Mordechajui. 17O 8 3 17O 8 3 128220 Estera krito karaliui po kojomis ir su ašaromis maldavo panaikinti agago Hamano išleistą įsakymą prieš žydus. 17O 8 4 17O 8 4 128230 Karalius ištiesė aukso skeptrą į Esterą. Estera pakilo, atsistojo prieš karalių 17O 8 5 17O 8 5 128240 ir kalbėjo: ‘‘Jei karaliui patiktų ir jei radau malonę jo akyse, maldauju raštu atšaukti agago Hamano, Hamedatos sūnaus, laiškus, kuriais jis siekė išnaikinti visus žydus karaliaus kraštuose. 17O 8 6 17O 8 6 128250 Kaip aš galėsiu ištverti, matydama savo tautos pažeminimą ir sunaikinimą?’‘ 17O 8 7 17O 8 7 128260 Karalius Ahasveras tarė karalienei Esterai ir žydui Mordechajui: ‘‘Aš atidaviau Esterai Hamano namus; jis buvo pakartas, kadangi drįso pakelti ranką prieš žydus. 17O 8 8 17O 8 8 128270 Parašykite žydams karaliaus vardu, kaip jums patinka, ir užantspauduokite raštus karaliaus žiedu; nes įsakymai, parašyti karaliaus vardu ir užantspauduoti jo žiedu, yra neatšaukiami’‘. 17O 8 9 17O 8 9 128280 Trečio mėnesio, vadinamo sivanu, dvidešimt trečią dieną buvo sušaukti karaliaus raštininkai ir parašyta tai, ką Mordechajas įsakė visiems žydams, karaliaus vietininkams, valdytojams bei kunigaikščiams nuo Indijos iki Etiopijos, šimtui dvidešimt septyniems kraštams jų raštu ir tautoms jų kalba, taip pat ir žydams jų raštu ir jų kalba. 17O 8 10 17O 8 10 128290 Raštai buvo užantspauduoti karaliaus Ahasvero žiedu ir išsiųsti per raitus karaliaus pasiuntinius. 17O 8 11 17O 8 11 128300 Karalius leido žydams kiekviename mieste susirinkti ir ginti savo gyvybes, sunaikinti, užmušti ir pražudyti bet kokią žmonių ar krašto galybę, kurie puola juos, kartu su jų vaikais bei moterimis, o jų turtą pasiimti. 17O 8 12 17O 8 12 128310 Dvylikto mėnesio, vadinamo adaru, tryliktą dieną buvo įsakyta gintis visuose karaliaus Ahasvero kraštuose. 17O 8 13 17O 8 13 128320 Rašto su įsakymu nuorašai buvo pasiųsti į visus kraštus ir paskelbti visoms tautoms, kad žydai pasiruoštų ir tą dieną atkeršytų savo priešams. 17O 8 14 17O 8 14 128330 Karaliaus pasiuntiniai ant kupranugarių ir mulų skubėjo išnešioti tą įsakymą. Jis buvo paskelbtas ir sostinėje Sūzuose. 17O 8 15 17O 8 15 128340 Tą dieną Mordechajas, pasipuošęs karališkais mėlynais ir baltais rūbais, plonos drobės purpuro apsiaustu ir su aukso karūna ant galvos, išėjo iš karaliaus akivaizdos. Sūzų miesto gyventojai džiūgavo. 17O 8 16 17O 8 16 128350 Žydai buvo laimingi, patenkinti ir gerbiami. 17O 8 17 17O 8 17 128360 Kiekviename krašte ir mieste, kur tik karaliaus įsakymas buvo paskelbtas, žydai džiaugėsi, linksminosi, puotavo ir šventė. Daugelis kitų tautų žmonių prisidėjo prie žydų, nes juos buvo apėmusi baimė dėl žydų. 17O 9 1 17O 9 1 128370 Dvylikto mėnesio, vadinamo adaru, tryliktą dieną, kai atėjo laikas įvykdyti karaliaus įsakymą, tą dieną, kai žydų priešai tikėjosi juos nugalėti, įvyko priešingai­žydai nugalėjo savo priešus. 17O 9 2 17O 9 2 128380 Visuose karaliaus Ahasvero kraštuose susirinkę į miestus žydai pasipriešino tiems, kurie norėjo jiems pakenkti. Niekas negalėjo žydams priešintis, nes baimė apėmė juos. 17O 9 3 17O 9 3 128390 Karaliaus kraštų vietininkai, valdytojai, kunigaikščiai ir valdininkai padėjo žydams, nes jie bijojo Mordechajo, 17O 9 4 17O 9 4 128400 kuris buvo galingas karaliaus namuose. Garsas apie jį pasiekė visus kraštus, o jo galia augo ir augo. 17O 9 5 17O 9 5 128410 Žydai užpuolė savo priešus, sunaikino juos ir darė, ką norėjo tiems, kurie jų nekentė. 17O 9 6 17O 9 6 128420 Sostinėje Sūzuose žydai nužudė ir sunaikino penkis šimtus žmonių 17O 9 7 17O 9 7 128430 ir Paršandatą, Dalfoną, Aspatą, 17O 9 8 17O 9 8 128440 Poratą, Adaliją, Aridatą, 17O 9 9 17O 9 9 128450 Parmaštą, Arisają, Aridają ir Vaizatą­ 17O 9 10 17O 9 10 128460 dešimt žydų priešo Hamano, sūnaus Hamedato, sūnų, bet jų turto nelietė. 17O 9 11 17O 9 11 128470 Tą pačią dieną Sūzuose nužudytųjų skaičius buvo praneštas karaliui. 17O 9 12 17O 9 12 128480 Karalius sakė karalienei Esterai: ‘‘Sostinėje Sūzuose žydai nužudė penkis šimtus žmonių ir dešimt Hamano sūnų. O kiek jie išžudė visuose kraštuose? Ko dar prašai? Pasakyk, ir tai bus įvykdyta’‘. 17O 9 13 17O 9 13 128490 Estera atsakė: ‘‘Jei karaliui patiktų, tebūna žydams leista Sūzuose ir rytoj elgtis pagal šios dienos įsakymą, o dešimt Hamano sūnų tebūna pakabinti kartuvėse’‘. 17O 9 14 17O 9 14 128500 Karalius įsakė, kad tai būtų padaryta ir paskelbta Sūzuose; ir jie pakorė Hamano sūnus. 17O 9 15 17O 9 15 128510 Sūzų žydai susirinko adaro mėnesio keturioliktą dieną ir nužudė tris šimtus žmonių, bet jų turto jie nelietė. 17O 9 16 17O 9 16 128520 Kituose karaliaus kraštuose žydai susirinkę irgi gynė savo gyvybes nuo priešų. Jie nužudė septyniasdešimt penkis tūkstančius savo persekiotojų, bet nelietė jų turto. 17O 9 17 17O 9 17 128530 Tai įvyko adaro mėnesio tryliktą dieną. Keturioliktą dieną jie ilsėjosi, puotavo ir šventė džiaugsmo šventę. 17O 9 18 17O 9 18 128540 Sūzų žydai buvo susirinkę tryliktą ir keturioliktą dieną, o penkioliktą dieną jie ilsėjosi, puotavo ir šventė džiaugsmo šventę; 17O 9 19 17O 9 19 128550 žydai, gyvenantys neapmūrytuose miestuose bei kaimuose, džiaugsmo ir puotos šventei pasirinko keturioliktą adaro mėnesio dieną; tą dieną jie siuntinėjo vieni kitiems dovanas ir valgius. 17O 9 20 17O 9 20 128560 Mordechajas visa tai surašė ir laiškus žydams išsiuntinėjo visoje karaliaus Ahasvero karalystėje, arti ir toli. 17O 9 21 17O 9 21 128570 Jis ragino žydus kiekvienais metais švęsti adaro mėnesio keturioliktą ir penkioliktą dienas, 17O 9 22 17O 9 22 128580 kaip žydų išlaisvinimo iš jų priešų dienas, nes jų liūdesys virto džiaugsmu, dejonės­džiūgavimu. Tomis dienomis jie turėtų džiaugtis, puotauti, dalintis maistu ir beturčiams siųsti dovanų. 17O 9 23 17O 9 23 128590 Žydai pradėjo taip daryti, kaip Mordechajas buvo jiems nurodęs. 17O 9 24 17O 9 24 128600 Nes agagas Hamanas, Hamedatos sūnus, žydų priešas, buvo sumanęs sunaikinti žydus ir metė Pur, tai yra burtą, kad juos sunaikintų ir išžudytų. 17O 9 25 17O 9 25 128610 Kai Estera atėjo pas karalių, jis įsakė raštu, kad Hamano piktas sumanymas kristų ant jo paties galvos­jis ir jo sūnūs buvo pakarti. 17O 9 26 17O 9 26 128620 Tas dienas nuo žodžio Pur jie vadina Purimu. Todėl pagal visus šio laiško žodžius, pagal tai, ką jie patys matė ir patyrė, 17O 9 27 17O 9 27 128630 žydai nusprendė, kad kiekvienais metais tuo pačiu laiku tas dvi dienas turi prisiminti visi žydai, jų palikuonys ir visi, prisijungę prie jų. 17O 9 28 17O 9 28 128640 Tos dienos turi būti švenčiamos visose šeimose, visuose miestuose ir visose kartose. Purimo dienos neturi pranykti iš žydų papročių nei prisiminimas apie jas tarp jų palikuonių. 17O 9 29 17O 9 29 128650 Karalienė Estera, Abihailo duktė, ir žydas Mordechajas rašė antrą laišką dėl Purimo. 17O 9 30 17O 9 30 128660 Jie išsiuntinėjo laiškus žydams į šimtą dvidešimt septynis karaliaus Ahasvero kraštus su taikos ir tiesos žodžiais, 17O 9 31 17O 9 31 128670 kad paragintų švęsti Purimo dienas nustatytu laiku, kurį nurodė žydas Mordechajas ir karalienė Estera. Ir jie patys paskyrė sau pasninkus ir verksmo dienas. 17O 9 32 17O 9 32 128680 Karalienės Esteros įsakymas patvirtino Purimo šventę ir yra užrašytas knygoje. 17O 10 1 17O 10 1 128690 Karalius Ahasveras uždėjo duoklę visiems kraštams ir jūrų saloms. 17O 10 2 17O 10 2 128700 Visi jo valdžios ir galybės darbai, taip pat Mordechajo garbė, kurią karalius jam suteikė, yra surašyta persų ir medų metraščių knygoje. 17O 10 3 17O 10 3 128710 Žydas Mordechajas buvo antras po karaliaus Ahasvero. Jis buvo galingas tarp žydų ir mėgstamas tarp brolių, nes jis siekė gerovės ir taikos savo tautai. 18O 1 1 18O 1 1 128720 Uco krašte gyveno vyras, vardu Jobas. Jis buvo tobulas ir teisus vyras, bijojo Dievo ir vengė pikto. 18O 1 2 18O 1 2 128730 Jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris, 18O 1 3 18O 1 3 128740 septynis tūkstančius avių, tris tūkstančius kupranugarių, penkis šimtus jungų jaučių, penkis šimtus asilių ir labai didelę šeimyną. Tas vyras buvo žymiausias Rytuose. 18O 1 4 18O 1 4 128750 Jo sūnūs keldavo vaišes kiekvienas savo namuose savo dieną, pasikvietę tris seseris kartu su jais valgyti ir gerti. 18O 1 5 18O 1 5 128760 Vaišių dienoms pasibaigus, Jobas juos šventindavo. Atsikėlęs anksti rytą, jis aukodavo deginamąsias aukas pagal jų skaičių, galvodamas: ‘‘Gal mano sūnūs nusidėjo ir keikė Dievą savo širdyse’‘. Taip Jobas visuomet darydavo. 18O 1 6 18O 1 6 128770 Vieną dieną Dievo sūnūs susirinko pas Viešpatį; atėjo ir šėtonas. 18O 1 7 18O 1 7 128780 Viešpats klausė šėtoną: ‘‘Iš kur ateini?’‘ Šėtonas atsakė Viešpačiui: ‘‘Aš vaikštinėjau po visą žemę’‘. 18O 1 8 18O 1 8 128790 Viešpats vėl klausė šėtoną: ‘‘Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra nė vieno jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto’‘. 18O 1 9 18O 1 9 128800 Šėtonas atsakė Viešpačiui: ‘‘Ne veltui Jobas bijo Dievo. 18O 1 10 18O 1 10 128810 Juk Tu saugoji jį, jo namus ir viską, ką jis turi! Jo darbus Tu laimini ir jo turtas didėja. 18O 1 11 18O 1 11 128820 Bet ištiesk savo ranką ir paliesk tai, ką jis turi, ir jis keiks Tave į akis’‘. 18O 1 12 18O 1 12 128830 Viešpats tarė šėtonui: ‘‘Visa, ką jis turi, atiduodu tavo valdžion, bet prieš jį neištiesk rankos’‘. Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos. 18O 1 13 18O 1 13 128840 Tą dieną Jobo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose. 18O 1 14 18O 1 14 128850 Pasiuntinys, atėjęs pas Jobą, pranešė: ‘‘Jaučiai arė ir asilai ganėsi šalia jų. 18O 1 15 18O 1 15 128860 Šebiečiai užpuolė ir juos pagrobė, o tarnus užmušė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau tai praneščiau’‘. 18O 1 16 18O 1 16 128870 Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: ‘‘Dievo ugnis krito iš dangaus ir sudegino avis ir tarnus, ir juos prarijo; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau’‘. 18O 1 17 18O 1 17 128880 Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: ‘‘Chaldėjai, pasiskirstę trimis grupėmis, puolė kupranugarius ir juos pagrobė, o tarnus nužudė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau’‘. 18O 1 18 18O 1 18 128890 Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: ‘‘Tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose. 18O 1 19 18O 1 19 128900 Pakilęs smarkus vėjas iš dykumos sugriovė namą ir užmušė visus jaunuolius; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau’‘. 18O 1 20 18O 1 20 128910 Jobas atsikėlė, perplėšė savo apsiaustą, nusiskuto plaukus ir, puolęs ant žemės, pagarbino, 18O 1 21 18O 1 21 128920 tardamas: ‘‘Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas’‘. 18O 1 22 18O 1 22 128930 Visu tuo Jobas nenusidėjo ir nekalbėjo kvailai prieš Dievą. 18O 2 1 18O 2 1 128940 Vieną dieną Dievo sūnūs vėl susirinko Viešpaties akivaizdoje; šėtonas atėjo su jais ir stojo prieš Dievą. 18O 2 2 18O 2 2 128950 Viešpats paklausė jo: ‘‘Iš kur ateini?’‘ Šėtonas atsakė Viešpačiui: ‘‘Aš vaikštinėjau po visą žemę’‘. 18O 2 3 18O 2 3 128960 Viešpats klausė šėtoną: ‘‘Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto. Jis ir toliau lieka man ištikimas, nors tu mane sukurstei prieš jį, kad be priežasties jam kenkčiau’‘. 18O 2 4 18O 2 4 128970 Šėtonas atsakė Viešpačiui: ‘‘Oda už odą, bet žmogus viską atiduos, kad liktų gyvas. 18O 2 5 18O 2 5 128980 Bet ištiesk savo ranką ir paliesk jo kaulus ir kūną, ir jis keiks Tave į akis’‘. 18O 2 6 18O 2 6 128990 Viešpats tarė šėtonui: ‘‘Jis tavo rankose. Tik nepaliesk jo gyvybės’‘. 18O 2 7 18O 2 7 129000 Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos ir ištiko Jobą skaudžiomis votimis nuo kojų padų iki viršugalvio. 18O 2 8 18O 2 8 129010 Jis sėdėjo pelenuose ir, paėmęs šukę, gramdė pūlius. 18O 2 9 18O 2 9 129020 Jo žmona jam tarė: ‘‘Ar tu vis dar laikaisi savo ištikimybės? Prakeik Dievą ir mirk’‘. 18O 2 10 18O 2 10 129030 Jobas jai atsakė: ‘‘Tu kalbi kaip viena iš kvailų moterų. Argi priimtume gera iš Dievo rankos, o pikta nepriimtume?’‘ Visu tuo Jobas nenusidėjo savo lūpomis. 18O 2 11 18O 2 11 129040 Trys Jobo draugai: temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras, išgirdę apie Jobo nelaimę, susitarė ir atėjo gedėti su juo ir jį paguosti. 18O 2 12 18O 2 12 129050 Pamatę jį iš tolo, nepažino jo. Jie perplėšė savo apsiaustus, balsiai verkė ir mėtė dulkes virš savo galvų link dangaus. 18O 2 13 18O 2 13 129060 Septynias dienas ir septynias naktis jie sėdėjo su juo ant žemės; nė vienas nepratarė žodžio, nes jie matė, kad jo kančia labai didelė. 18O 3 1 18O 3 1 129070 Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną. 18O 3 2 18O 3 2 129080 Jobas prabilo ir tarė: 18O 3 3 18O 3 3 129090 ‘‘Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas. 18O 3 4 18O 3 4 129100 Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos. 18O 3 5 18O 3 5 129110 Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią. 18O 3 6 18O 3 6 129120 Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus. 18O 3 7 18O 3 7 129130 Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso. 18O 3 8 18O 3 8 129140 Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną. 18O 3 9 18O 3 9 129150 Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių. 18O 3 10 18O 3 10 129160 Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs. 18O 3 11 18O 3 11 129170 Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo? 18O 3 12 18O 3 12 129180 Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi? 18O 3 13 18O 3 13 129190 Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi 18O 3 14 18O 3 14 129200 kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas, 18O 3 15 18O 3 15 129210 arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro, 18O 3 16 18O 3 16 129220 arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos. 18O 3 17 18O 3 17 129230 Ten piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi. 18O 3 18 18O 3 18 129240 Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso. 18O 3 19 18O 3 19 129250 Didelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo. 18O 3 20 18O 3 20 129260 Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai? 18O 3 21 18O 3 21 129270 Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų. 18O 3 22 18O 3 22 129280 Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą. 18O 3 23 18O 3 23 129290 Kodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių? 18O 3 24 18O 3 24 129300 Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo. 18O 3 25 18O 3 25 129310 Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane. 18O 3 26 18O 3 26 129320 Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo’‘. 18O 4 1 18O 4 1 129330 Temanas Elifazas atsakydamas tarė: 18O 4 2 18O 4 2 129340 ‘‘Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs? 18O 4 3 18O 4 3 129350 Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas. 18O 4 4 18O 4 4 129360 Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai. 18O 4 5 18O 4 5 129370 Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs. 18O 4 6 18O 4 6 129380 Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių? 18O 4 7 18O 4 7 129390 Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas? 18O 4 8 18O 4 8 129400 Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė. 18O 4 9 18O 4 9 129410 Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino. 18O 4 10 18O 4 10 129420 Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi. 18O 4 11 18O 4 11 129430 Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido. 18O 4 12 18O 4 12 129440 Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo. 18O 4 13 18O 4 13 129450 Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones, 18O 4 14 18O 4 14 129460 mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo. 18O 4 15 18O 4 15 129470 Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė. 18O 4 16 18O 4 16 129480 Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą: 18O 4 17 18O 4 17 129490 ‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją? 18O 4 18 18O 4 18 129500 Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas. 18O 4 19 18O 4 19 129510 Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamatai­dulkės. Jie sunyks kandžių suėsti. 18O 4 20 18O 4 20 129520 Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi. 18O 4 21 18O 4 21 129530 Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ‘‘. 18O 5 1 18O 5 1 129540 ‘‘Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies? 18O 5 2 18O 5 2 129550 Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo. 18O 5 3 18O 5 3 129560 Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę. 18O 5 4 18O 5 4 129570 Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti. 18O 5 5 18O 5 5 129580 Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę. 18O 5 6 18O 5 6 129590 Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės. 18O 5 7 18O 5 7 129600 Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti. 18O 5 8 18O 5 8 129610 Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam, 18O 5 9 18O 5 9 129620 kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus. 18O 5 10 18O 5 10 129630 Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams. 18O 5 11 18O 5 11 129640 Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina. 18O 5 12 18O 5 12 129650 Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi. 18O 5 13 18O 5 13 129660 Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais. 18O 5 14 18O 5 14 129670 Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį. 18O 5 15 18O 5 15 129680 Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos. 18O 5 16 18O 5 16 129690 Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna. 18O 5 17 18O 5 17 129700 Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės. 18O 5 18 18O 5 18 129710 Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo. 18O 5 19 18O 5 19 129720 Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs. 18O 5 20 18O 5 20 129730 Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare­nuo kardo jėgos. 18O 5 21 18O 5 21 129740 Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas. 18O 5 22 18O 5 22 129750 Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi. 18O 5 23 18O 5 23 129760 Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi. 18O 5 24 18O 5 24 129770 Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi. 18O 5 25 18O 5 25 129780 Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje. 18O 5 26 18O 5 26 129790 Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku. 18O 5 27 18O 5 27 129800 Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui’‘. 18O 6 1 18O 6 1 129810 Jobas atsakydamas tarė: 18O 6 2 18O 6 2 129820 ‘‘O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus! 18O 6 3 18O 6 3 129830 Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius. 18O 6 4 18O 6 4 129840 Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane. 18O 6 5 18O 6 5 129850 Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro? 18O 6 6 18O 6 6 129860 Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį? 18O 6 7 18O 6 7 129870 Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas. 18O 6 8 18O 6 8 129880 O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi. 18O 6 9 18O 6 9 129890 Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane. 18O 6 10 18O 6 10 129900 Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių. 18O 6 11 18O 6 11 129910 Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau? 18O 6 12 18O 6 12 129920 Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario? 18O 6 13 18O 6 13 129930 Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs. 18O 6 14 18O 6 14 129940 Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės. 18O 6 15 18O 6 15 129950 Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį. 18O 6 16 18O 6 16 129960 Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu. 18O 6 17 18O 6 17 129970 Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjus­išnyksta. 18O 6 18 18O 6 18 129980 Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta. 18O 6 19 18O 6 19 129990 Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais. 18O 6 20 18O 6 20 130000 Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti. 18O 6 21 18O 6 21 130010 Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote. 18O 6 22 18O 6 22 130020 Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’ 18O 6 23 18O 6 23 130030 Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’. 18O 6 24 18O 6 24 130040 Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas. 18O 6 25 18O 6 25 130050 Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo. 18O 6 26 18O 6 26 130060 Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas. 18O 6 27 18O 6 27 130070 Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę. 18O 6 28 18O 6 28 130080 Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju. 18O 6 29 18O 6 29 130090 Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus? 18O 6 30 18O 6 30 130100 Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?’‘ 18O 7 1 18O 7 1 130110 ‘‘Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos? 18O 7 2 18O 7 2 130120 Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos, 18O 7 3 18O 7 3 130130 taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man. 18O 7 4 18O 7 4 130140 Kai atsigulu, galvoju: ‘Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?’ Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros. 18O 7 5 18O 7 5 130150 Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi. 18O 7 6 18O 7 6 130160 Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi. 18O 7 7 18O 7 7 130170 Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero. 18O 7 8 18O 7 8 130180 Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus. 18O 7 9 18O 7 9 130190 Kaip debesis nueina ir dingsta, taip nuėjęs į kapą nebesugrįžta. 18O 7 10 18O 7 10 130200 Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo. 18O 7 11 18O 7 11 130210 Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume. 18O 7 12 18O 7 12 130220 Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą? 18O 7 13 18O 7 13 130230 Kai sakau: ‘Mano lova paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą’, 18O 7 14 18O 7 14 130240 Tu baugini mane sapnais ir gąsdini regėjimais. 18O 7 15 18O 7 15 130250 Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą. 18O 7 16 18O 7 16 130260 Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienos­tuštybė. 18O 7 17 18O 7 17 130270 Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį? 18O 7 18 18O 7 18 130280 Aplankai jį kas rytą, kas akimirką jį mėgini. 18O 7 19 18O 7 19 130290 Kada paliksi mane ir leisi ramiai nuryti seilę? 18O 7 20 18O 7 20 130300 Jei nusidėjau, ką Tau padarysiu, žmonių sarge? Kodėl mane pasirinkai taikiniu, kad būčiau sau našta? 18O 7 21 18O 7 21 130310 Kodėl neatleidi mano kaltės ir nepanaikini mano nusikaltimo? Aš gulėsiu dulkėse; Tu ieškosi manęs rytą, tačiau manęs nebebus’‘. 18O 8 1 18O 8 1 130320 Šuachas Bildadas atsakydamas tarė: 18O 8 2 18O 8 2 130330 ‘‘Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas. 18O 8 3 18O 8 3 130340 Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą? 18O 8 4 18O 8 4 130350 Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams. 18O 8 5 18O 8 5 130360 Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį, 18O 8 6 18O 8 6 130370 būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei. 18O 8 7 18O 8 7 130380 Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs. 18O 8 8 18O 8 8 130390 Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai. 18O 8 9 18O 8 9 130400 Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis. 18O 8 10 18O 8 10 130410 Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų. 18O 8 11 18O 8 11 130420 Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens? 18O 8 12 18O 8 12 130430 Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių. 18O 8 13 18O 8 13 130440 Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus. 18O 8 14 18O 8 14 130450 Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas­ tik voratinklis. 18O 8 15 18O 8 15 130460 Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys. 18O 8 16 18O 8 16 130470 Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode. 18O 8 17 18O 8 17 130480 Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje. 18O 8 18 18O 8 18 130490 Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’. 18O 8 19 18O 8 19 130500 Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti. 18O 8 20 18O 8 20 130510 Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams. 18O 8 21 18O 8 21 130520 Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo. 18O 8 22 18O 8 22 130530 Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks’‘. 18O 9 1 18O 9 1 130540 Jobas atsakydamas tarė: 18O 9 2 18O 9 2 130550 ‘‘Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą? 18O 9 3 18O 9 3 130560 Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio. 18O 9 4 18O 9 4 130570 Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę? 18O 9 5 18O 9 5 130580 Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina. 18O 9 6 18O 9 6 130590 Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus. 18O 9 7 18O 9 7 130600 Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja. 18O 9 8 18O 9 8 130610 Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis. 18O 9 9 18O 9 9 130620 Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus. 18O 9 10 18O 9 10 130630 Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų. 18O 9 11 18O 9 11 130640 Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau. 18O 9 12 18O 9 12 130650 Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’ 18O 9 13 18O 9 13 130660 Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį. 18O 9 14 18O 9 14 130670 Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius? 18O 9 15 18O 9 15 130680 Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją. 18O 9 16 18O 9 16 130690 Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso. 18O 9 17 18O 9 17 130700 Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties; 18O 9 18 18O 9 18 130710 Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių. 18O 9 19 18O 9 19 130720 Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis? 18O 9 20 18O 9 20 130730 Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų. 18O 9 21 18O 9 21 130740 Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę. 18O 9 22 18O 9 22 130750 Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’. 18O 9 23 18O 9 23 130760 Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų. 18O 9 24 18O 9 24 130770 Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis? 18O 9 25 18O 9 25 130780 Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero. 18O 9 26 18O 9 26 130790 Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį. 18O 9 27 18O 9 27 130800 Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’, 18O 9 28 18O 9 28 130810 tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu. 18O 9 29 18O 9 29 130820 Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis? 18O 9 30 18O 9 30 130830 Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas, 18O 9 31 18O 9 31 130840 Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi. 18O 9 32 18O 9 32 130850 Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą. 18O 9 33 18O 9 33 130860 Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas. 18O 9 34 18O 9 34 130870 O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų. 18O 9 35 18O 9 35 130880 Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra’‘. 18O 10 1 18O 10 1 130890 ‘‘Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio. 18O 10 2 18O 10 2 130900 Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji. 18O 10 3 18O 10 3 130910 Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime? 18O 10 4 18O 10 4 130920 Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus? 18O 10 5 18O 10 5 130930 Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas, 18O 10 6 18O 10 6 130940 kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių, 18O 10 7 18O 10 7 130950 nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų. 18O 10 8 18O 10 8 130960 Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti. 18O 10 9 18O 10 9 130970 Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi. 18O 10 10 18O 10 10 130980 Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei. 18O 10 11 18O 10 11 130990 Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane. 18O 10 12 18O 10 12 131000 Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią. 18O 10 13 18O 10 13 131010 Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi. 18O 10 14 18O 10 14 131020 Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi. 18O 10 15 18O 10 15 131030 Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą, 18O 10 16 18O 10 16 131040 nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane. 18O 10 17 18O 10 17 131050 Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane. 18O 10 18 18O 10 18 131060 Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs. 18O 10 19 18O 10 19 131070 Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą. 18O 10 20 18O 10 20 131080 Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau, 18O 10 21 18O 10 21 131090 prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį. 18O 10 22 18O 10 22 131100 Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’ ‘‘. 18O 11 1 18O 11 1 131110 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė: 18O 11 2 18O 11 2 131120 ‘‘Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas? 18O 11 3 18O 11 3 131130 Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins? 18O 11 4 18O 11 4 131140 Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’. 18O 11 5 18O 11 5 131150 O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave. 18O 11 6 18O 11 6 131160 Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė. 18O 11 7 18O 11 7 131170 Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį? 18O 11 8 18O 11 8 131180 Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti? 18O 11 9 18O 11 9 131190 Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą. 18O 11 10 18O 11 10 131200 Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins? 18O 11 11 18O 11 11 131210 Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio? 18O 11 12 18O 11 12 131220 Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis. 18O 11 13 18O 11 13 131230 Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį, 18O 11 14 18O 11 14 131240 jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje, 18O 11 15 18O 11 15 131250 tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi. 18O 11 16 18O 11 16 131260 Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį. 18O 11 17 18O 11 17 131270 Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas. 18O 11 18 18O 11 18 131280 Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje. 18O 11 19 18O 11 19 131290 Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos. 18O 11 20 18O 11 20 131300 Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis’‘. 18O 12 1 18O 12 1 131310 Jobas atsakydamas tarė: 18O 12 2 18O 12 2 131320 ‘‘Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs! 18O 12 3 18O 12 3 131330 Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino? 18O 12 4 18O 12 4 131340 Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus. 18O 12 5 18O 12 5 131350 Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta. 18O 12 6 18O 12 6 131360 Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas. 18O 12 7 18O 12 7 131370 Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių­jie tau pasakys. 18O 12 8 18O 12 8 131380 Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau. 18O 12 9 18O 12 9 131390 Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė? 18O 12 10 18O 12 10 131400 Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas. 18O 12 11 18O 12 11 131410 Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį. 18O 12 12 18O 12 12 131420 Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą. 18O 12 13 18O 12 13 131430 Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko. 18O 12 14 18O 12 14 131440 Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro. 18O 12 15 18O 12 15 131450 Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę. 18O 12 16 18O 12 16 131460 Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis. 18O 12 17 18O 12 17 131470 Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus. 18O 12 18 18O 12 18 131480 Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia. 18O 12 19 18O 12 19 131490 Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius. 18O 12 20 18O 12 20 131500 Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą. 18O 12 21 18O 12 21 131510 Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas. 18O 12 22 18O 12 22 131520 Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį. 18O 12 23 18O 12 23 131530 Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka. 18O 12 24 18O 12 24 131540 Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio, 18O 12 25 18O 12 25 131550 jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti’‘. 18O 13 1 18O 13 1 131560 ‘‘Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato. 18O 13 2 18O 13 2 131570 Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus. 18O 13 3 18O 13 3 131580 Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu. 18O 13 4 18O 13 4 131590 Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai. 18O 13 5 18O 13 5 131600 Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį. 18O 13 6 18O 13 6 131610 Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą. 18O 13 7 18O 13 7 131620 Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį? 18O 13 8 18O 13 8 131630 Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti? 18O 13 9 18O 13 9 131640 Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus? 18O 13 10 18O 13 10 131650 Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą. 18O 13 11 18O 13 11 131660 Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų? 18O 13 12 18O 13 12 131670 Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis. 18O 13 13 18O 13 13 131680 Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų. 18O 13 14 18O 13 14 131690 Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose? 18O 13 15 18O 13 15 131700 Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje. 18O 13 16 18O 13 16 131710 Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje. 18O 13 17 18O 13 17 131720 Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą. 18O 13 18 18O 13 18 131730 Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas. 18O 13 19 18O 13 19 131740 Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią. 18O 13 20 18O 13 20 131750 Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs: 18O 13 21 18O 13 21 131760 atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs. 18O 13 22 18O 13 22 131770 Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man. 18O 13 23 18O 13 23 131780 Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes. 18O 13 24 18O 13 24 131790 Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu? 18O 13 25 18O 13 25 131800 Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą? 18O 13 26 18O 13 26 131810 Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes; 18O 13 27 18O 13 27 131820 Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus. 18O 13 28 18O 13 28 131830 Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių’‘. 18O 14 1 18O 14 1 131840 ‘‘Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta. 18O 14 2 18O 14 2 131850 Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka. 18O 14 3 18O 14 3 131860 Ar Tu atversi savo akis į tokį ir nusivesi mane į teismą su savimi? 18O 14 4 18O 14 4 131870 Kas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas! 18O 14 5 18O 14 5 131880 Jo dienos yra tiksliai nustatytos ir mėnesiai suskaičiuoti. Tu nustatai jam ribą, ir jis jos neperžengs. 18O 14 6 18O 14 6 131890 Atsitrauk nuo jo, kad jis pailsėtų, kol kaip samdinys sulauks savo dienos. 18O 14 7 18O 14 7 131900 Medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos. 18O 14 8 18O 14 8 131910 Nors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse, 18O 14 9 18O 14 9 131920 bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas. 18O 14 10 18O 14 10 131930 O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra? 18O 14 11 18O 14 11 131940 Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta, 18O 14 12 18O 14 12 131950 taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego. 18O 14 13 18O 14 13 131960 O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl mane atsimintum. 18O 14 14 18O 14 14 131970 Ar miręs žmogus prisikels? Per visas man skirtas dienas aš lauksiu permainos. 18O 14 15 18O 14 15 131980 Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio. 18O 14 16 18O 14 16 131990 Tu skaičiuoji mano žingsnius, bet neįskaityk mano nuodėmės. 18O 14 17 18O 14 17 132000 Mano nusikaltimas paslėptas maišelyje ir mano kaltė užrišta. 18O 14 18 18O 14 18 132010 Kaip kalnas krisdamas subyra ir uola pajuda iš savo vietos, 18O 14 19 18O 14 19 132020 kaip vanduo nuneša akmenis ir liūtys nuplauna dirvožemį, taip Tu sunaikini žmogaus viltį. 18O 14 20 18O 14 20 132030 Tu nugali jį nuolat, ir jo nebelieka, Tu pakeiti jo veidą ir pavarai jį. 18O 14 21 18O 14 21 132040 Jei jo sūnūs gerbiami, jis nežino; jei jie niekinami, jis nepastebi. 18O 14 22 18O 14 22 132050 Jis jaučia savo kūno skausmus, ir jo siela kenčia’‘. 18O 15 1 18O 15 1 132060 Temanas Elifazas atsakydamas tarė: 18O 15 2 18O 15 2 132070 ‘‘Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo? 18O 15 3 18O 15 3 132080 Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero? 18O 15 4 18O 15 4 132090 Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą. 18O 15 5 18O 15 5 132100 Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį. 18O 15 6 18O 15 6 132110 Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave. 18O 15 7 18O 15 7 132120 Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų? 18O 15 8 18O 15 8 132130 Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį? 18O 15 9 18O 15 9 132140 Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame? 18O 15 10 18O 15 10 132150 Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą. 18O 15 11 18O 15 11 132160 Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį? 18O 15 12 18O 15 12 132170 Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį? 18O 15 13 18O 15 13 132180 Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų? 18O 15 14 18O 15 14 132190 Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus? 18O 15 15 18O 15 15 132200 Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje, 18O 15 16 18O 15 16 132210 tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį. 18O 15 17 18O 15 17 132220 Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu, 18O 15 18 18O 15 18 132230 ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė. 18O 15 19 18O 15 19 132240 Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų. 18O 15 20 18O 15 20 132250 Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo. 18O 15 21 18O 15 21 132260 Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas. 18O 15 22 18O 15 22 132270 Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui. 18O 15 23 18O 15 23 132280 Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena. 18O 15 24 18O 15 24 132290 Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai. 18O 15 25 18O 15 25 132300 Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį, 18O 15 26 18O 15 26 132310 su skydu rankoje puola Jį. 18O 15 27 18O 15 27 132320 Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais. 18O 15 28 18O 15 28 132330 Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti. 18O 15 29 18O 15 29 132340 Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę. 18O 15 30 18O 15 30 132350 Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks. 18O 15 31 18O 15 31 132360 Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta. 18O 15 32 18O 15 32 132370 Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos. 18O 15 33 18O 15 33 132380 Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai. 18O 15 34 18O 15 34 132390 Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines. 18O 15 35 18O 15 35 132400 Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę’‘. 18O 16 1 18O 16 1 132410 Jobas atsakydamas tarė: 18O 16 2 18O 16 2 132420 ‘‘Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi. 18O 16 3 18O 16 3 132430 Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti? 18O 16 4 18O 16 4 132440 Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus. 18O 16 5 18O 16 5 132450 Tačiau aš stiprinčiau jus savo burna ir savo lūpų paguoda lengvinčiau jūsų kančią. 18O 16 6 18O 16 6 132460 Jei kalbu, mano skausmas nesumažėja; jei tyliu, man nelengviau. 18O 16 7 18O 16 7 132470 Bet dabar Jis vargina mane; Tu sunaikinai visą mano šeimą. 18O 16 8 18O 16 8 132480 Tu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane, mano liesumas pakyla manyje liudyti man į veidą. 18O 16 9 18O 16 9 132490 Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane. 18O 16 10 18O 16 10 132500 Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane. 18O 16 11 18O 16 11 132510 Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas. 18O 16 12 18O 16 12 132520 Aš gyvenau ramiai, bet Jis supurtė mane; nutvėręs už sprando, sutraiškė mane ir pastatė sau taikiniu. 18O 16 13 18O 16 13 132530 Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį. 18O 16 14 18O 16 14 132540 Jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas. 18O 16 15 18O 16 15 132550 Aš savo kūną apdengiau ašutine; savo ragą paslėpiau dulkėse. 18O 16 16 18O 16 16 132560 Mano veidas ištino nuo ašarų, mano akys­mirties šešėlis, 18O 16 17 18O 16 17 132570 nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra. 18O 16 18 18O 16 18 132580 Žeme, neuždenk mano kraujo, ir mano šauksmas tegul nenutyla. 18O 16 19 18O 16 19 132590 Štai dabar mano liudytojas yra danguje, Tas, kuris pažįsta mane, yra aukštybėse. 18O 16 20 18O 16 20 132600 Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras. 18O 16 21 18O 16 21 132610 O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą. 18O 16 22 18O 16 22 132620 Po kelerių metų aš nueisiu tuo keliu, kuriuo nebegrįžtama’‘. 18O 17 1 18O 17 1 132630 ‘‘Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man. 18O 17 2 18O 17 2 132640 Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos. 18O 17 3 18O 17 3 132650 Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką? 18O 17 4 18O 17 4 132660 Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi. 18O 17 5 18O 17 5 132670 Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu. 18O 17 6 18O 17 6 132680 Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą. 18O 17 7 18O 17 7 132690 Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis. 18O 17 8 18O 17 8 132700 Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius. 18O 17 9 18O 17 9 132710 Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės. 18O 17 10 18O 17 10 132720 Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo. 18O 17 11 18O 17 11 132730 Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo. 18O 17 12 18O 17 12 132740 Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje. 18O 17 13 18O 17 13 132750 Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje. 18O 17 14 18O 17 14 132760 Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėles­motina ir seserimi. 18O 17 15 18O 17 15 132770 Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi? 18O 17 16 18O 17 16 132780 Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse’‘. 18O 18 1 18O 18 1 132790 Šuachas Bildadas atsakydamas tarė: 18O 18 2 18O 18 2 132800 ‘‘Ar ilgai jūs dar taip kalbėsite? Nutilkite ir leiskite mums kalbėti. 18O 18 3 18O 18 3 132810 Kodėl mes laikomi gyvuliais ir neišmanėliais? 18O 18 4 18O 18 4 132820 Tu plėšai save pykčiu. Ar dėl tavęs žemė taps tuščia ir uolos pajudės iš savo vietos? 18O 18 5 18O 18 5 132830 Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies. 18O 18 6 18O 18 6 132840 Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo. 18O 18 7 18O 18 7 132850 Jo buvę tvirti žingsniai sutrumpės, jo paties sumanymas jį parblokš. 18O 18 8 18O 18 8 132860 Jo kojos įkliuvusios į tinklą, jis eina uždengta duobe. 18O 18 9 18O 18 9 132870 Jo kulnis pateks į spąstus, ir jis paklius plėšikui. 18O 18 10 18O 18 10 132880 Kilpa padėta jam ant žemės, spąstai ant tako. 18O 18 11 18O 18 11 132890 Pavojai gąsdins jį iš visų pusių ir nuvarys jį nuo kojų. 18O 18 12 18O 18 12 132900 Jo jėgos išseks nuo bado, žlugimas pasiruošęs prie jo šono. 18O 18 13 18O 18 13 132910 Jo odą suės ligos, mirties pirmagimis prarys jo jėgą. 18O 18 14 18O 18 14 132920 Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių. 18O 18 15 18O 18 15 132930 Tai gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera. 18O 18 16 18O 18 16 132940 Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje. 18O 18 17 18O 18 17 132950 Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje. 18O 18 18 18O 18 18 132960 Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio. 18O 18 19 18O 18 19 132970 Palikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje. 18O 18 20 18O 18 20 132980 Po jo atėję stebėsis jo diena ir prieš jį buvę bus išgąsdinti. 18O 18 21 18O 18 21 132990 Tikrai tokia yra nedorėlio buveinė ir vieta to, kuris nepažįsta Dievo’‘. 18O 19 1 18O 19 1 133000 Jobas atsakydamas tarė: 18O 19 2 18O 19 2 133010 ‘‘Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais? 18O 19 3 18O 19 3 133020 Jau dešimt kartų mane plūdote ir nesigėdite mane kankinti. 18O 19 4 18O 19 4 133030 O jei iš tikrųjų nusikaltau, tai mano klaida yra su manimi. 18O 19 5 18O 19 5 133040 Ar iš tikrųjų norite didžiuotis prieš mane ir įrodyti mano nusikaltimą? 18O 19 6 18O 19 6 133050 Žinokite, kad Dievas mane pargriovė ir savo tinklu mane pagavo. 18O 19 7 18O 19 7 133060 Aš šaukiu apie priespaudą, bet niekas neatsiliepia, šaukiu garsiai, bet nėra teisybės. 18O 19 8 18O 19 8 133070 Jis užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti; mano takus Jis apsupo tamsa. 18O 19 9 18O 19 9 133080 Jis nuplėšė mano garbę ir nuėmė karūną man nuo galvos. 18O 19 10 18O 19 10 133090 Iš visų pusių Jo naikinamas krintu, mano viltis lyg nukirstas medis. 18O 19 11 18O 19 11 133100 Jo rūstybė užsidegė prieš mane, Jis laiko mane savo priešu. 18O 19 12 18O 19 12 133110 Jo būriai traukia kartu prieš mane ir apgula mano palapinę. 18O 19 13 18O 19 13 133120 Jis patraukė mano brolius nuo manęs ir pažįstami šalinasi manęs. 18O 19 14 18O 19 14 133130 Mano artimieji paliko mane, mano draugai mane užmiršo. 18O 19 15 18O 19 15 133140 Tie, kurie gyvena mano namuose, net mano tarnaitės, laiko mane svetimu, nepažįstamas tapau jų akyse. 18O 19 16 18O 19 16 133150 Aš šaukiu savo tarną, bet jis neatsiliepia, aš turiu jį maldauti savo burna. 18O 19 17 18O 19 17 133160 Mano kvapas bjaurus mano žmonai ir mano kūno vaikai atmetė mane. 18O 19 18 18O 19 18 133170 Maži vaikai niekina mane. Kai noriu atsikelti, jie šaiposi iš manęs. 18O 19 19 18O 19 19 133180 Manimi bjaurisi mano artimiausi draugai; tie, kuriuos mylėjau, tapo mano priešais. 18O 19 20 18O 19 20 133190 Iš manęs liko tik oda ir kaulai, prie dantų liko tik lūpos. 18O 19 21 18O 19 21 133200 Draugai, pasigailėkite, pasigailėkite manęs, nes Dievo ranka palietė mane. 18O 19 22 18O 19 22 133210 Kodėl mane persekiojate kaip Dievas ir nepasisotinate mano kūnu? 18O 19 23 18O 19 23 133220 O kad mano žodžiai būtų įrašyti į knygą, 18O 19 24 18O 19 24 133230 įrėžti geležiniu rašikliu bei švinu amžiams į uolą. 18O 19 25 18O 19 25 133240 Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės. 18O 19 26 18O 19 26 133250 Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą. 18O 19 27 18O 19 27 133260 Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo. 18O 19 28 18O 19 28 133270 Jūs turėtumėte sakyti: ‘Kodėl mes jį persekiojame?’, tarsi priežastis būtų manyje. 18O 19 29 18O 19 29 133280 Bijokite kardo, nes pyktis baudžiamas kardu, kad žinotumėte, jog yra teismas’‘. 18O 20 1 18O 20 1 133290 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė: 18O 20 2 18O 20 2 133300 ‘‘Mano mintys verčia mane atsiliepti, ir dėl to aš skubu kalbėti. 18O 20 3 18O 20 3 133310 Aš girdėjau priekaištus man ir mano supratimo dvasia verčia mane atsakyti. 18O 20 4 18O 20 4 133320 Ar nežinai, kad nuo seno, kai žmogus buvo įkurdintas žemėje, 18O 20 5 18O 20 5 133330 nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka? 18O 20 6 18O 20 6 133340 Nors jo puikybė pasiektų dangus ir jo galva liestų debesis, 18O 20 7 18O 20 7 133350 jis pražus kaip jo paties išmatos. Kas jį matė, klaus: ‘Kur jis?’ 18O 20 8 18O 20 8 133360 Kaip sapnas jis dings, pranyks kaip nakties regėjimas. 18O 20 9 18O 20 9 133370 Akis, kuri jį matė, nebematys jo daugiau ir jo vieta jo neberegės. 18O 20 10 18O 20 10 133380 Jo vaikai ieškos beturčių palankumo, jo rankos sugrąžins jo turtus. 18O 20 11 18O 20 11 133390 Jo kaulai pilni jaunystės nuodėmių, kurios gulės dulkėse kartu su juo. 18O 20 12 18O 20 12 133400 Nors nedorybė saldi jo burnoje, nors jis slepia ją po savo liežuviu, 18O 20 13 18O 20 13 133410 saugo ją ir nepaleidžia, paslėpęs savo burnoje, 18O 20 14 18O 20 14 133420 tačiau maistas jo viduriuose virs gyvačių tulžimi. 18O 20 15 18O 20 15 133430 Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos. 18O 20 16 18O 20 16 133440 Gyvačių nuodus jis čiulps, jį nužudys angies liežuvis. 18O 20 17 18O 20 17 133450 Jis nematys upių ir upelių, tekančių medumi ir pienu. 18O 20 18 18O 20 18 133460 Ką jis uždirbo, turės atiduoti ir neprarys to. Jis atlygins savo turtais ir nepasidžiaugs jais. 18O 20 19 18O 20 19 133470 Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė. 18O 20 20 18O 20 20 133480 Jo godumui nebuvo ribų, bet jis nieko neišgelbės. 18O 20 21 18O 20 21 133490 Neliks jo valgio ir niekas nežiūrės į jo gėrybes. 18O 20 22 18O 20 22 133500 Kai jis bus apsirūpinęs, jam bus ankšta, nelaimės rankos apims jį. 18O 20 23 18O 20 23 133510 Kai jis norės prikimšti savo pilvą, Dievas pasiųs savo rūstybę ant jo, išlies ją, jam bevalgant. 18O 20 24 18O 20 24 133520 Jis bėgs nuo geležinio ginklo, bet jį pervers varinis lankas. 18O 20 25 18O 20 25 133530 Strėlė bus ištraukta iš jo kūno, žibantis antgalis bus išliejęs jo tulžį; siaubai apniks jį. 18O 20 26 18O 20 26 133540 Tamsa paslėpta jo viduje; prarys jį ugnis, kurios niekas neužkūrė. Bus varginami tie, kas liks jo palapinėje. 18O 20 27 18O 20 27 133550 Dangus atskleis jo kaltę ir žemė sukils prieš jį. 18O 20 28 18O 20 28 133560 Visas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas Jo rūstybės dieną. 18O 20 29 18O 20 29 133570 Tokia dalis yra nuo Dievo nedorėliui ir toks palikimas yra Dievo jam skirtas’‘. 18O 21 1 18O 21 1 133580 Jobas atsakydamas tarė: 18O 21 2 18O 21 2 133590 ‘‘Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda. 18O 21 3 18O 21 3 133600 Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis. 18O 21 4 18O 21 4 133610 Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų. 18O 21 5 18O 21 5 133620 Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas. 18O 21 6 18O 21 6 133630 Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną. 18O 21 7 18O 21 7 133640 Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos? 18O 21 8 18O 21 8 133650 Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais. 18O 21 9 18O 21 9 133660 Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka. 18O 21 10 18O 21 10 133670 Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta. 18O 21 11 18O 21 11 133680 Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia. 18O 21 12 18O 21 12 133690 Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai. 18O 21 13 18O 21 13 133700 Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus, 18O 21 14 18O 21 14 133710 nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių. 18O 21 15 18O 21 15 133720 Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’ 18O 21 16 18O 21 16 133730 Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs. 18O 21 17 18O 21 17 133740 Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų. 18O 21 18 18O 21 18 133750 Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai. 18O 21 19 18O 21 19 133760 Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų. 18O 21 20 18O 21 20 133770 Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę. 18O 21 21 18O 21 21 133780 Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas? 18O 21 22 18O 21 22 133790 Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus? 18O 21 23 18O 21 23 133800 Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus, 18O 21 24 18O 21 24 133810 jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų. 18O 21 25 18O 21 25 133820 Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs. 18O 21 26 18O 21 26 133830 Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia. 18O 21 27 18O 21 27 133840 Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane. 18O 21 28 18O 21 28 133850 Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’ 18O 21 29 18O 21 29 133860 Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų, 18O 21 30 18O 21 30 133870 kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną. 18O 21 31 18O 21 31 133880 Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė? 18O 21 32 18O 21 32 133890 Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape. 18O 21 33 18O 21 33 133900 Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė. 18O 21 34 18O 21 34 133910 Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė’‘. 18O 22 1 18O 22 1 133920 Temanas Elifazas atsakydamas tarė: 18O 22 2 18O 22 2 133930 ‘‘Ar gali žmogus būti naudingas Dievui? Išminčiaus nauda yra jam pačiam. 18O 22 3 18O 22 3 133940 Ar Visagaliui malonu, jei esi teisus? Ar Jis turi naudos, jei tavo kelias nepeiktinas? 18O 22 4 18O 22 4 133950 Ar dėl to, kad Jo bijai, Jis bara tave ir patraukia tave į teismą? 18O 22 5 18O 22 5 133960 Ar ne dėl tavo didelės nedorybės ir nesuskaičiuojamų kalčių? 18O 22 6 18O 22 6 133970 Ėmei užstatą iš savo brolių už nieką, nuplėšei nuogiesiems drabužius, 18O 22 7 18O 22 7 133980 nepagirdei ištroškusio, alkano nepamaitinai. 18O 22 8 18O 22 8 133990 Savo jėga įsigijai nuosavybę, būdamas galingas, pasilaikei ją. 18O 22 9 18O 22 9 134000 Našles išvarei be nieko ir našlaičius palikai tuščiomis rankomis. 18O 22 10 18O 22 10 134010 Todėl tu patekai į spąstus ir netikėta baimė vargina tave, 18O 22 11 18O 22 11 134020 tamsoje tu negali matyti; vandens gausybė apdengė tave. 18O 22 12 18O 22 12 134030 Argi Dievo nėra dangaus aukštybėje? Žiūrėk, kaip aukštai yra žvaigždės. 18O 22 13 18O 22 13 134040 Tu sakai: ‘Ką Dievas žino? Ar Jis gali teisti pro tamsius debesis? 18O 22 14 18O 22 14 134050 Tamsūs debesys dengia Jį, Jis nieko nemato vaikščiodamas dangaus skliautu’. 18O 22 15 18O 22 15 134060 Ar vis dar laikaisi seno kelio, kuriuo piktadariai vaikščiojo? 18O 22 16 18O 22 16 134070 Todėl jie nelaiku žuvo, jų pamatą nunešė tvanas. 18O 22 17 18O 22 17 134080 Jie sakė Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų’. Ką Visagalis padarys jiems? 18O 22 18 18O 22 18 134090 Jis pripildė jų namus gėrybių, tačiau nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs. 18O 22 19 18O 22 19 134100 Teisusis mato tai ir džiaugiasi, nekaltieji tyčiojasi iš jų: 18O 22 20 18O 22 20 134110 ‘Mūsų turtai nepražuvo, o tai, ką jie turėjo, suėdė ugnis’. 18O 22 21 18O 22 21 134120 Susitaikyk su Juo ir nusiramink; tuomet ateis tau gerovė. 18O 22 22 18O 22 22 134130 Priimk Jo pamokymus ir įsidėk Jo žodžius į širdį. 18O 22 23 18O 22 23 134140 Jei grįši prie Visagalio, būsi sutvirtintas ir pašalinsi nedorybę iš savo palapinių, 18O 22 24 18O 22 24 134150 tada krausi auksą kaip dulkes, Ofyro auksą kaip upelių akmenis. 18O 22 25 18O 22 25 134160 Visagalis bus tau apsauga ir tu turėsi gausybę sidabro. 18O 22 26 18O 22 26 134170 Tada gėrėsies Visagaliu ir pakelsi savo akis į Dievą. 18O 22 27 18O 22 27 134180 Kai tu melsi Jį, Jis tave išklausys, ir tu ištesėsi savo įžadus. 18O 22 28 18O 22 28 134190 Tu nuspręsi, ir bus tau, šviesa švies tau kelyje. 18O 22 29 18O 22 29 134200 Kai žmogus pažemintas, tu sakysi: ‘Yra išaukštinimas’, ir Jis išgelbės nuolankų žmogų. 18O 22 30 18O 22 30 134210 Jis išgelbės ir kaltą; jis bus išgelbėtas dėl tavo rankų švarumo’‘. 18O 23 1 18O 23 1 134220 Jobas atsakydamas tarė: 18O 23 2 18O 23 2 134230 ‘‘Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą. 18O 23 3 18O 23 3 134240 O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto! 18O 23 4 18O 23 4 134250 Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų. 18O 23 5 18O 23 5 134260 Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų. 18O 23 6 18O 23 6 134270 Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane. 18O 23 7 18O 23 7 134280 Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo. 18O 23 8 18O 23 8 134290 Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu. 18O 23 9 18O 23 9 134300 Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu. 18O 23 10 18O 23 10 134310 Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas. 18O 23 11 18O 23 11 134320 Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau. 18O 23 12 18O 23 12 134330 Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą. 18O 23 13 18O 23 13 134340 Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro. 18O 23 14 18O 23 14 134350 Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi. 18O 23 15 18O 23 15 134360 Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo. 18O 23 16 18O 23 16 134370 Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane. 18O 23 17 18O 23 17 134380 Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido’‘. 18O 24 1 18O 24 1 134390 ‘‘Visagalis žino laikus, tai kodėl tie, kurie Jį pažįsta, nesulaukia Jo dienos? 18O 24 2 18O 24 2 134400 Vieni perkelia ribas, smurtu pagrobia bandas ir jas gano. 18O 24 3 18O 24 3 134410 Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį paima kaip užstatą. 18O 24 4 18O 24 4 134420 Vargšus jie nustumia nuo kelio, krašto beturčiai slepiasi nuo jų. 18O 24 5 18O 24 5 134430 Jie eina į savo darbą kaip laukiniai asilai dykumoje, anksti keliasi ieškoti grobio, nes tyruose jie randa maisto sau ir savo vaikams. 18O 24 6 18O 24 6 134440 Jie renka varpas ne savo lauke ir nedorėlio vynuogyne pasiskina vynuogių. 18O 24 7 18O 24 7 134450 Jie miega neapsikloję ir neturi kuo apsidengti šaltyje. 18O 24 8 18O 24 8 134460 Jie šlapi nuo kalnų lietaus ir glaudžiasi prie uolos, ieškodami slėptuvės. 18O 24 9 18O 24 9 134470 Anie atplėšia našlaitį nuo krūtinės ir ima užstatą iš vargšo, 18O 24 10 18O 24 10 134480 kuris vaikščioja nuogas, neturėdamas drabužių; atima varpas iš alkstančių, 18O 24 11 18O 24 11 134490 kurie gamina aliejų šeimininkui, mina vyno spaustuvus, tačiau kenčia troškulį. 18O 24 12 18O 24 12 134500 Žmonės dejuoja mieste ir sužeistųjų sielos šaukiasi pagalbos, tačiau Dievas neapkaltina jų. 18O 24 13 18O 24 13 134510 Jie sukyla prieš šviesą, nepažįsta jos kelių, neina jos takais. 18O 24 14 18O 24 14 134520 Anksti rytą keliasi žudikas ir žudo beturtį ir vargšą; naktį jis slankioja kaip vagis. 18O 24 15 18O 24 15 134530 Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą. 18O 24 16 18O 24 16 134540 Tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino. 18O 24 17 18O 24 17 134550 Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis. 18O 24 18 18O 24 18 134560 Jis greitas kaip vanduo; jo dalis prakeikta žemėje. Jis neina keliu į vynuogyną. 18O 24 19 18O 24 19 134570 Kaip sausra ir kaitra praryja sniego vandenis, taip pragaras praryja nusidėjėlį. 18O 24 20 18O 24 20 134580 Įsčios pamirš jį, kirmėlės skaniai maitinsis juo, jo niekas nebeprisimins. Piktadarys kaip nukirstas medis, 18O 24 21 18O 24 21 134590 nes išnaudojo nevaisingąją ir našlei nepadėjo. 18O 24 22 18O 24 22 134600 Dievas pašalina galiūnus savo jėga; Jis pakyla, ir joks žmogus nėra tikras dėl savo gyvybės. 18O 24 23 18O 24 23 134610 Jis teikia jiems saugumą ir poilsį, bet Jo akys stebi jų kelius. 18O 24 24 18O 24 24 134620 Jie išaukštinami trumpam laikui, bet pranyksta ir tampa nieku. Jie pašalinami iš kelio ir sudžiūsta kaip javų varpos. 18O 24 25 18O 24 25 134630 Argi taip nėra? Kas įrodys, kad aš netiesą kalbu ir esu melagis?’‘ 18O 25 1 18O 25 1 134640 Šuachas Bildadas atsakydamas tarė: 18O 25 2 18O 25 2 134650 ‘‘Valdžia ir pagarba priklauso Jam, nes Jis palaiko tvarką aukštybėse. 18O 25 3 18O 25 3 134660 Ar Jo pulkai suskaičiuojami? Kam Jo šviesa neužteka? 18O 25 4 18O 25 4 134670 Kaip tad žmogus gali būti nuteisintas prieš Dievą? Kaip gali būti švarus, gimęs iš moters? 18O 25 5 18O 25 5 134680 Jo akyse net mėnulis ir žvaigždės nėra skaistūs, 18O 25 6 18O 25 6 134690 tuo labiau žmogus, kuris yra tik kirmėlė, žmogaus sūnus, kuris yra tik kirminas’‘. 18O 26 1 18O 26 1 134700 Jobas atsakydamas tarė: 18O 26 2 18O 26 2 134710 ‘‘Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką! 18O 26 3 18O 26 3 134720 Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas! 18O 26 4 18O 26 4 134730 Kam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs? 18O 26 5 18O 26 5 134740 Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai. 18O 26 6 18O 26 6 134750 Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta. 18O 26 7 18O 26 7 134760 Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko. 18O 26 8 18O 26 8 134770 Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta. 18O 26 9 18O 26 9 134780 Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo. 18O 26 10 18O 26 10 134790 Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos. 18O 26 11 18O 26 11 134800 Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja. 18O 26 12 18O 26 12 134810 Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą. 18O 26 13 18O 26 13 134820 Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę. 18O 26 14 18O 26 14 134830 Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?’‘ 18O 27 1 18O 27 1 134840 Jobas tęsė savo palyginimą: 18O 27 2 18O 27 2 134850 ‘‘Gyvas Dievas, kuris nedaro man teisybės, ir Visagalis, kuris apkartino mano sielą. 18O 27 3 18O 27 3 134860 Kol aš kvėpuoju ir Dievo kvapas yra mano šnervėse, 18O 27 4 18O 27 4 134870 mano lūpos nekalbės netiesos ir mano liežuvis neapgaudinės. 18O 27 5 18O 27 5 134880 Taip nebus, kad aš pateisinčiau jus. Savo nekaltumo neatsisakysiu iki mirties. 18O 27 6 18O 27 6 134890 Teisumo tvirtai laikausi ir nepaleisiu; mano širdis man nepriekaištaus, kol gyvensiu. 18O 27 7 18O 27 7 134900 Te mano priešas bus kaip nedorėlis, tas, kuris puola mane, kaip neteisusis. 18O 27 8 18O 27 8 134910 Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą? 18O 27 9 18O 27 9 134920 Ar Dievas išklausys jo šauksmą, kai nelaimės užgrius jį? 18O 27 10 18O 27 10 134930 Ar jis linksminsis Visagalyje ir nuolat šauksis Dievo? 18O 27 11 18O 27 11 134940 Aš jus pamokysiu apie Dievo ranką, Visagalio kelių aš neslėpsiu. 18O 27 12 18O 27 12 134950 Jūs patys tai regėjote; kodėl jūs tad taip tuščiai kalbate? 18O 27 13 18O 27 13 134960 Štai nedorėlio dalis nuo Dievo ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio: 18O 27 14 18O 27 14 134970 jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona. 18O 27 15 18O 27 15 134980 Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos. 18O 27 16 18O 27 16 134990 Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio, 18O 27 17 18O 27 17 135000 bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis. 18O 27 18 18O 27 18 135010 Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro. 18O 27 19 18O 27 19 135020 Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi. 18O 27 20 18O 27 20 135030 Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį. 18O 27 21 18O 27 21 135040 Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos, 18O 27 22 18O 27 22 135050 svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo. 18O 27 23 18O 27 23 135060 Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį’‘. 18O 28 1 18O 28 1 135070 ‘‘Yra sidabro gyslų ir vietų, kur gryninamas auksas. 18O 28 2 18O 28 2 135080 Geležis kasama iš žemės. Iš akmens išlydomas varis. 18O 28 3 18O 28 3 135090 Žmogus nustato ribą tamsai ir ieško visose įdubose rūdos­tamsos ir mirties šešėlio akmens. 18O 28 4 18O 28 4 135100 Jis įrengia kasyklas vietose, kur nėra žengusi koja, leidžiasi į gelmes toli nuo žmonių. 18O 28 5 18O 28 5 135110 Žemės paviršiuje užauga duona, o gelmėje žemė išrausiama kaip po gaisro. 18O 28 6 18O 28 6 135120 Safyrą randa jos uolienose, aukso dulkės yra joje. 18O 28 7 18O 28 7 135130 Kelio tenai nežino plėšrus paukštis, nematė jo nė vanago akis. 18O 28 8 18O 28 8 135140 Liūto jaunikliai jų nemindo, ir liūtas tais takais nevaikštinėja. 18O 28 9 18O 28 9 135150 Jis ištiesia ranką į kietas uolas ir kalnų pamatus kasinėja. 18O 28 10 18O 28 10 135160 Jis iškerta upes uolose, jo akis pamato kiekvieną brangų daiktą. 18O 28 11 18O 28 11 135170 Jis užtvenkia upes ir tai, kas jose paslėpta, iškelia į šviesą. 18O 28 12 18O 28 12 135180 Bet kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis? 18O 28 13 18O 28 13 135190 Joks žmogus nežino jos kainos, jos nėra gyvųjų krašte. 18O 28 14 18O 28 14 135200 Gelmė sako: ‘Ji ne pas mane’, jūra sako: ‘Jos nėra manyje’. 18O 28 15 18O 28 15 135210 Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą. 18O 28 16 18O 28 16 135220 Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru. 18O 28 17 18O 28 17 135230 Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius. 18O 28 18 18O 28 18 135240 Koralai ir perlai neverti minėti, nes išmintis brangesnė už rubinus. 18O 28 19 18O 28 19 135250 Jai neprilygsta Etiopijos topazas, už gryną auksą jos nenupirksi. 18O 28 20 18O 28 20 135260 Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis? 18O 28 21 18O 28 21 135270 Ji yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda. 18O 28 22 18O 28 22 135280 Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’. 18O 28 23 18O 28 23 135290 Dievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra. 18O 28 24 18O 28 24 135300 Jis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi. 18O 28 25 18O 28 25 135310 Jis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis. 18O 28 26 18O 28 26 135320 Jis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią. 18O 28 27 18O 28 27 135330 Tada Jis matė ją ir paskelbė ją, paruošė ją ir ją išmėgino. 18O 28 28 18O 28 28 135340 Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ‘‘. 18O 29 1 18O 29 1 135350 Jobas tęsė savo palyginimą: 18O 29 2 18O 29 2 135360 ‘‘O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo. 18O 29 3 18O 29 3 135370 Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje, 18O 29 4 18O 29 4 135380 kai mano jaunystės dienomis Dievo paslaptis buvo virš mano palapinės. 18O 29 5 18O 29 5 135390 Kai Visagalis dar buvo su manimi ir mano vaikai buvo šalia manęs, 18O 29 6 18O 29 6 135400 kai ploviau kojas piene ir uolos liejo man aliejaus upes. 18O 29 7 18O 29 7 135410 Kai išeidavau prie miesto vartų, kai aikštėje paruošdavau sau vietą, 18O 29 8 18O 29 8 135420 jaunuoliai, mane pamatę, slėpdavosi, o seniai atsikėlę stovėdavo, 18O 29 9 18O 29 9 135430 kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas. 18O 29 10 18O 29 10 135440 Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio. 18O 29 11 18O 29 11 135450 Kas mane matė ir girdėjo, kalbėjo gera apie mane ir man pritarė, 18O 29 12 18O 29 12 135460 nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų. 18O 29 13 18O 29 13 135470 To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai. 18O 29 14 18O 29 14 135480 Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas­apsiaustas ir vainikas galvai. 18O 29 15 18O 29 15 135490 Aš buvau akys aklam ir kojos raišam. 18O 29 16 18O 29 16 135500 Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau. 18O 29 17 18O 29 17 135510 Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį. 18O 29 18 18O 29 18 135520 Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio. 18O 29 19 18O 29 19 135530 Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas. 18O 29 20 18O 29 20 135540 Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’. 18O 29 21 18O 29 21 135550 Žmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo. 18O 29 22 18O 29 22 135560 Po mano žodžių jie nebekalbėdavo, mano kalba krisdavo ant jų. 18O 29 23 18O 29 23 135570 Jie laukdavo manęs kaip lietaus, plačiai išsižiodavo kaip per vėlyvąjį lietų. 18O 29 24 18O 29 24 135580 Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo. 18O 29 25 18O 29 25 135590 Aš parinkdavau jiems kelius ir sėdėjau garbingiausioje vietoje kaip karalius tarp kariuomenės, kaip verkiančiųjų guodėjas’‘. 18O 30 1 18O 30 1 135600 ‘‘Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų. 18O 30 2 18O 30 2 135610 Kurių rankų stiprumas neturėjo vertės man, jie nesulaukė senatvės. 18O 30 3 18O 30 3 135620 Dėl neturto ir bado visai nusilpę, jie bėgdavo į dykumą, tuščią ir apleistą. 18O 30 4 18O 30 4 135630 Jie raudavo dilgėles iš pakrūmių ir kadagių šaknys buvo jų maistas. 18O 30 5 18O 30 5 135640 Jie būdavo varomi iš bendruomenės su triukšmu kaip vagys. 18O 30 6 18O 30 6 135650 Jie gyveno kalnų pašlaitėse, žemės olose ir ant uolų, 18O 30 7 18O 30 7 135660 rinkdavosi tarp erškėčių ir šūkaudavo krūmuose. 18O 30 8 18O 30 8 135670 Kvailių ir netikėlių vaikai, kuriuos iš krašto išveja. 18O 30 9 18O 30 9 135680 O dabar tapau priežodis jų dainose, 18O 30 10 18O 30 10 135690 jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą. 18O 30 11 18O 30 11 135700 Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje. 18O 30 12 18O 30 12 135710 Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti. 18O 30 13 18O 30 13 135720 Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko. 18O 30 14 18O 30 14 135730 Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį. 18O 30 15 18O 30 15 135740 Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis. 18O 30 16 18O 30 16 135750 Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių. 18O 30 17 18O 30 17 135760 Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja. 18O 30 18 18O 30 18 135770 Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė. 18O 30 19 18O 30 19 135780 Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai. 18O 30 20 18O 30 20 135790 Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane. 18O 30 21 18O 30 21 135800 Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei. 18O 30 22 18O 30 22 135810 Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę. 18O 30 23 18O 30 23 135820 Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems. 18O 30 24 18O 30 24 135830 Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami. 18O 30 25 18O 30 25 135840 Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo? 18O 30 26 18O 30 26 135850 Aš ieškojau gero­gavau pikta; laukiau šviesos­atėjo tamsa. 18O 30 27 18O 30 27 135860 Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos. 18O 30 28 18O 30 28 135870 Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu. 18O 30 29 18O 30 29 135880 Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams. 18O 30 30 18O 30 30 135890 Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio. 18O 30 31 18O 30 31 135900 Mano arfa virto rauda, o mano fleita­verkiančiojo balsu’‘. 18O 31 1 18O 31 1 135910 ‘‘Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę. 18O 31 2 18O 31 2 135920 Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio? 18O 31 3 18O 31 3 135930 Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui? 18O 31 4 18O 31 4 135940 Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius. 18O 31 5 18O 31 5 135950 Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę? 18O 31 6 18O 31 6 135960 Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą. 18O 31 7 18O 31 7 135970 Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios, 18O 31 8 18O 31 8 135980 tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis. 18O 31 9 18O 31 9 135990 Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų, 18O 31 10 18O 31 10 136000 tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos. 18O 31 11 18O 31 11 136010 Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo; 18O 31 12 18O 31 12 136020 tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes. 18O 31 13 18O 31 13 136030 Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi, 18O 31 14 18O 31 14 136040 tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane? 18O 31 15 18O 31 15 136050 Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose? 18O 31 16 18O 31 16 136060 Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo? 18O 31 17 18O 31 17 136070 Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui? 18O 31 18 18O 31 18 136080 Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms. 18O 31 19 18O 31 19 136090 Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti? 18O 31 20 18O 31 20 136100 Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis? 18O 31 21 18O 31 21 136110 Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius, 18O 31 22 18O 31 22 136120 tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta. 18O 31 23 18O 31 23 136130 Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti. 18O 31 24 18O 31 24 136140 Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’? 18O 31 25 18O 31 25 136150 Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais? 18O 31 26 18O 31 26 136160 Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį, 18O 31 27 18O 31 27 136170 mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką? 18O 31 28 18O 31 28 136180 Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse. 18O 31 29 18O 31 29 136190 Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme? 18O 31 30 18O 31 30 136200 Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai. 18O 31 31 18O 31 31 136210 Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’ 18O 31 32 18O 31 32 136220 Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris. 18O 31 33 18O 31 33 136230 Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių; 18O 31 34 18O 31 34 136240 nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau. 18O 31 35 18O 31 35 136250 O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą. 18O 31 36 18O 31 36 136260 Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos. 18O 31 37 18O 31 37 136270 Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau. 18O 31 38 18O 31 38 136280 Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi, 18O 31 39 18O 31 39 136290 jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą, 18O 31 40 18O 31 40 136300 tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietoje­piktžolės’‘. Taip Jobas baigė savo kalbą. 18O 32 1 18O 32 1 136310 Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu. 18O 32 2 18O 32 2 136320 Barachelio sūnus Elihuvas, buzitas iš Ramo giminės, supyko ant Jobo, nes jis teisino save, o ne Dievą. 18O 32 3 18O 32 3 136330 Jis supyko ir ant jo trijų draugų, nes jie nesurado atsakymo, tačiau kaltino Jobą. 18O 32 4 18O 32 4 136340 Jobui kalbant, Elihus laukė, nes jie buvo vyresni už jį. 18O 32 5 18O 32 5 136350 Kai Elihus pamatė, kad tie trys vyrai nesurado atsakymo, užsidegė jo pyktis. 18O 32 6 18O 32 6 136360 Barakelio sūnus Elihus, buzitas, atsakydamas tarė: ‘‘Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės. 18O 32 7 18O 32 7 136370 Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’. 18O 32 8 18O 32 8 136380 Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą. 18O 32 9 18O 32 9 136390 Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga. 18O 32 10 18O 32 10 136400 Todėl pasiklausykite manęs. Aš irgi pareikšiu savo nuomonę. 18O 32 11 18O 32 11 136410 Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti. 18O 32 12 18O 32 12 136420 Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius. 18O 32 13 18O 32 13 136430 Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: ‘Dievas jį įveiks, ne žmogus’. 18O 32 14 18O 32 14 136440 Jis nesikreipė savo žodžiais į mane, ir aš jam neatsakysiu jūsų žodžiais. 18O 32 15 18O 32 15 136450 Jie nustebę stovi, netekę žado, nebežino, ką sakyti. 18O 32 16 18O 32 16 136460 Kai aš laukiau, o jie stovėjo tylėdami ir nieko nesakė, 18O 32 17 18O 32 17 136470 aš nusprendžiau atsakyti ir pareikšti savo nuomonę. 18O 32 18 18O 32 18 136480 Aš turiu žodžių pakankamai, o dvasia mane ragina. 18O 32 19 18O 32 19 136490 Mano pilvas kaip vynas, nerandąs išėjimo, plėšantis naujas odines. 18O 32 20 18O 32 20 136500 Aš turiu kalbėti, kad man būtų lengviau; praversiu savo lūpas ir atsakysiu. 18O 32 21 18O 32 21 136510 Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu. 18O 32 22 18O 32 22 136520 Jei pataikaučiau, mano Kūrėjas greitai pašalintų mane’‘. 18O 33 1 18O 33 1 136530 ‘‘Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk. 18O 33 2 18O 33 2 136540 Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo. 18O 33 3 18O 33 3 136550 Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą. 18O 33 4 18O 33 4 136560 Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę. 18O 33 5 18O 33 5 136570 Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis. 18O 33 6 18O 33 6 136580 Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu. 18O 33 7 18O 33 7 136590 Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs. 18O 33 8 18O 33 8 136600 Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių: 18O 33 9 18O 33 9 136610 ‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės. 18O 33 10 18O 33 10 136620 Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu. 18O 33 11 18O 33 11 136630 Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’. 18O 33 12 18O 33 12 136640 Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų. 18O 33 13 18O 33 13 136650 Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus. 18O 33 14 18O 33 14 136660 Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta. 18O 33 15 18O 33 15 136670 Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos, 18O 33 16 18O 33 16 136680 Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams, 18O 33 17 18O 33 17 136690 norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės. 18O 33 18 18O 33 18 136700 Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties. 18O 33 19 18O 33 19 136710 Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo. 18O 33 20 18O 33 20 136720 Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti, 18O 33 21 18O 33 21 136730 jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai. 18O 33 22 18O 33 22 136740 Jo siela artėja prie kapo, gyvybė­prie mirties. 18O 33 23 18O 33 23 136750 Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą, 18O 33 24 18O 33 24 136760 Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’. 18O 33 25 18O 33 25 136770 Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas. 18O 33 26 18O 33 26 136780 Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą. 18O 33 27 18O 33 27 136790 Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’. 18O 33 28 18O 33 28 136800 Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą. 18O 33 29 18O 33 29 136810 Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus, 18O 33 30 18O 33 30 136820 norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų. 18O 33 31 18O 33 31 136830 Jobai, tylėk, klausyk ir įsidėmėk, ką aš sakysiu. 18O 33 32 18O 33 32 136840 Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti. 18O 33 33 18O 33 33 136850 Jei ne, paklausyk manęs, ir aš pamokysiu tave išminties’‘. 18O 34 1 18O 34 1 136860 Elihuvas tęsė: 18O 34 2 18O 34 2 136870 ‘‘Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą. 18O 34 3 18O 34 3 136880 Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį. 18O 34 4 18O 34 4 136890 Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera. 18O 34 5 18O 34 5 136900 Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės. 18O 34 6 18O 34 6 136910 Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’. 18O 34 7 18O 34 7 136920 Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį, 18O 34 8 18O 34 8 136930 kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais? 18O 34 9 18O 34 9 136940 Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’. 18O 34 10 18O 34 10 136950 Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų. 18O 34 11 18O 34 11 136960 Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius. 18O 34 12 18O 34 12 136970 Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės. 18O 34 13 18O 34 13 136980 Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą? 18O 34 14 18O 34 14 136990 Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus, 18O 34 15 18O 34 15 137000 tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis. 18O 34 16 18O 34 16 137010 Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau. 18O 34 17 18O 34 17 137020 Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias? 18O 34 18 18O 34 18 137030 Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis? 18O 34 19 18O 34 19 137040 O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai? 18O 34 20 18O 34 20 137050 Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos. 18O 34 21 18O 34 21 137060 Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius. 18O 34 22 18O 34 22 137070 Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti. 18O 34 23 18O 34 23 137080 Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu. 18O 34 24 18O 34 24 137090 Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą. 18O 34 25 18O 34 25 137100 Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina. 18O 34 26 18O 34 26 137110 Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje, 18O 34 27 18O 34 27 137120 nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių. 18O 34 28 18O 34 28 137130 Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius. 18O 34 29 18O 34 29 137140 Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus? 18O 34 30 18O 34 30 137150 Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis. 18O 34 31 18O 34 31 137160 Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu. 18O 34 32 18O 34 32 137170 Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’. 18O 34 33 18O 34 33 137180 Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai. 18O 34 34 18O 34 34 137190 Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs: 18O 34 35 18O 34 35 137200 ‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’. 18O 34 36 18O 34 36 137210 Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys. 18O 34 37 18O 34 37 137220 Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą’‘. 18O 35 1 18O 35 1 137230 Elihuvas tęsė: 18O 35 2 18O 35 2 137240 ‘‘Ar manai, kad tu teisingai kalbi sakydamas: ‘Aš esu teisesnis už Dievą’? 18O 35 3 18O 35 3 137250 Nes tu sakai: ‘Kokia nauda man iš to, jei aš nenusidedu?’ 18O 35 4 18O 35 4 137260 Aš atsakysiu tau ir tavo draugams. 18O 35 5 18O 35 5 137270 Pažvelk į dangaus debesis, kurie yra aukštai. 18O 35 6 18O 35 6 137280 Jei nusikaltai, ar Jam pakenkei? Jei savo nuodėmes daugini, ar Jam ką padarai? 18O 35 7 18O 35 7 137290 Jei teisus esi, kokia nauda Jam? Ką Jis gaus iš tavęs? 18O 35 8 18O 35 8 137300 Tavo nedorybės kenkia tokiems kaip tu, ir tavo teisumas naudingas žmogaus sūnui. 18O 35 9 18O 35 9 137310 Didelių vargų prispausti, žmonės šaukiasi pagalbos prieš smurtininkus. 18O 35 10 18O 35 10 137320 Bet niekas neklausia: ‘Kur yra Dievas, mano Kūrėjas, kuris duoda giesmes naktį, 18O 35 11 18O 35 11 137330 kuris sutvėrė mus išmintingesnius už gyvulius ir padangių paukščius?’ 18O 35 12 18O 35 12 137340 Ten jie šaukia, bet niekas neatsako dėl piktadarių išdidumo. 18O 35 13 18O 35 13 137350 Dievas nepaiso tuščių kalbų ir Visagalis nekreipia į jas dėmesio. 18O 35 14 18O 35 14 137360 Nors tu sakai, kad Jo nematai, bet teisingumas yra prieš Jį, todėl pasitikėk Juo. 18O 35 15 18O 35 15 137370 Kadangi Jis neaplankė savo rūstybėje ir nekreipė dėmesio į kvailybę, 18O 35 16 18O 35 16 137380 todėl Jobas tuščiai atveria savo burną, išdidžiais žodžiais neišmintingai kalba’‘. 18O 36 1 18O 36 1 137390 Elihuvas kalbėjo toliau: 18O 36 2 18O 36 2 137400 ‘‘Turėk kantrybės dar valandėlę, kad aš kalbėčiau už Dievą. 18O 36 3 18O 36 3 137410 Aš remsiuosi praeitimi ir įrodysiu, kad mano Kūrėjas yra teisus. 18O 36 4 18O 36 4 137420 Mano žodžiai teisingi, turintis tobulą pažinimą yra priešais tave. 18O 36 5 18O 36 5 137430 Dievas yra galingas ir stiprus, tačiau neniekina nieko. 18O 36 6 18O 36 6 137440 Jis nepalieka nedorėlio gyvo, bet apgina nuskriaustojo teises. 18O 36 7 18O 36 7 137450 Jis neatitraukia nuo teisiųjų savo akių, bet su karaliais pasodina soste, įtvirtina ir išaukština juos. 18O 36 8 18O 36 8 137460 Jei jie sukaustomi grandinėmis ir priespaudos metu surišami virvėmis, 18O 36 9 18O 36 9 137470 tai Jis parodo jiems jų darbus ir nusikaltimus. 18O 36 10 18O 36 10 137480 Dievas atveria jų ausis pamokymui ir įsako atsisakyti nusikaltimų. 18O 36 11 18O 36 11 137490 Jei jie paklauso ir tarnauja Jam, praleis savo dienas klestėdami ir metus besidžiaugdami. 18O 36 12 18O 36 12 137500 Bet jei jie nepaklūsta, pražus nuo kardo, mirs, neįgavę išminties. 18O 36 13 18O 36 13 137510 Veidmainiai kaupia širdyje rūstybę, jie nesišaukia Jo, net būdami surišti. 18O 36 14 18O 36 14 137520 Tokie miršta jaunystėje, jų gyvenimas tarp netyrųjų. 18O 36 15 18O 36 15 137530 Jis išgelbsti vargšą iš jo vargo ir atveria jam ausis priespaudos metu. 18O 36 16 18O 36 16 137540 Jis ir tave išlaisvintų ir padengtų tau stalą gėrybėmis. 18O 36 17 18O 36 17 137550 Tu susilaukei nedorėlio bausmės, teismas ir teisingumas pasiekė tave. 18O 36 18 18O 36 18 137560 Būk atsargus, kad Jis nepašalintų tavęs savo rūstybėje, nes tada ir didelė išpirka neišgelbės tavęs. 18O 36 19 18O 36 19 137570 Ar Jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne! Nei į auksą, nei į tavo galybę. 18O 36 20 18O 36 20 137580 Nelauk nakties, kai tautos bus pašalintos ir sunaikintos. 18O 36 21 18O 36 21 137590 Saugokis, nepalink į neteisybę, kurią tu pasirinktum vietoje kentėjimų. 18O 36 22 18O 36 22 137600 Dievas išaukštintas savo galybe, kas gali pamokyti kaip Jis? 18O 36 23 18O 36 23 137610 Kas Jam nurodė Jo kelius ir kas Jam pasakytų: ‘Tu klysti’? 18O 36 24 18O 36 24 137620 Atsimink, kad galėtum išaukštinti Jo darbus, kuriuos žmonės matė. 18O 36 25 18O 36 25 137630 Visi žmonės gali juos matyti ir pastebėti iš tolo. 18O 36 26 18O 36 26 137640 Dievas yra didis, ne mums Jį suprasti; Jo metų tu negali suskaičiuoti. 18O 36 27 18O 36 27 137650 Jis padaro iš vandens lašus, iš rūko lietų, 18O 36 28 18O 36 28 137660 kurį debesys lieja gausiai ant žmonių. 18O 36 29 18O 36 29 137670 Kas supras debesų išsidėstymą ir Jo palapinės garsus? 18O 36 30 18O 36 30 137680 Jis paskleidžia savo šviesą ir apdengia jūros gelmes. 18O 36 31 18O 36 31 137690 Jis teisia žmones ir teikia jiems maisto apsčiai. 18O 36 32 18O 36 32 137700 Jis pažaboja žaibus ir įsako jiems smogti į tikslą. 18O 36 33 18O 36 33 137710 Griaustinis praneša apie tai, ir gyvuliai jaučia, kas vyksta’‘. 18O 37 1 18O 37 1 137720 ‘‘Dėl to mano širdis dreba ir pasitraukė iš savo vietos. 18O 37 2 18O 37 2 137730 Klausykite Jo balso, griaudėjimo, kuris sklinda iš Jo burnos. 18O 37 3 18O 37 3 137740 Jis siunčia jį po visą padangę, Jo žaibai iki žemės pakraščių. 18O 37 4 18O 37 4 137750 Po to aidi balsas. Jis sugriaudžia savo didybės balsu ir nieko nepasilieka, kai Jo balsas pasigirsta. 18O 37 5 18O 37 5 137760 Dievas didingai griaudėja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiamų dalykų. 18O 37 6 18O 37 6 137770 Sniegui Jis įsako snigti, silpnas ir stiprus lietus priklauso nuo Jo. 18O 37 7 18O 37 7 137780 Kad žmonės pažintų Jo darbą, Jis užantspauduoja žmonių rankas. 18O 37 8 18O 37 8 137790 Tuomet ir žvėrys slepiasi savo lindynėse. 18O 37 9 18O 37 9 137800 Iš pietų ateina audra, iš šiaurės­šaltis. 18O 37 10 18O 37 10 137810 Dievo kvapu padaromas ledas, ir platūs vandenys sustingsta. 18O 37 11 18O 37 11 137820 Jis pripildo debesis drėgmės, iš jų sklinda žaibai. 18O 37 12 18O 37 12 137830 Jie plaukia, kur Jis nukreipia, ir vykdo, ką Jis įsako, visuose žemės kraštuose. 18O 37 13 18O 37 13 137840 Jis tai daro norėdamas sudrausti, palaiminti arba pasigailėti. 18O 37 14 18O 37 14 137850 Jobai, stebėk ir apsvarstyk Dievo nuostabius darbus. 18O 37 15 18O 37 15 137860 Ar žinai, kaip Dievas juos suvaldo ir parodo savo debesies šviesą? 18O 37 16 18O 37 16 137870 Ar žinai, kaip debesys laikosi, šitie nuostabūs darbai To, kuris turi tobulą pažinimą? 18O 37 17 18O 37 17 137880 Ar žinai, kodėl drabužiai įkaista, kai Jis ramina žemę pietų vėju? 18O 37 18 18O 37 18 137890 Ar tu su Juo ištiesei dangaus skliautą tvirtą kaip veidrodį, iš vario nulietą? 18O 37 19 18O 37 19 137900 Pamokyk mus, ką turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje. 18O 37 20 18O 37 20 137910 Ar bus Jam pranešta, ką kalbu? Jei žmogus kalbėtų, jis būtų prarytas. 18O 37 21 18O 37 21 137920 Kai debesys uždengia saulę, šviesos nematyti, bet, vėjui papūtus, dangus nuskaidrėja. 18O 37 22 18O 37 22 137930 Iš šiaurės ateina giedra, o Dievas yra bauginančiai didingas. 18O 37 23 18O 37 23 137940 Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja. 18O 37 24 18O 37 24 137950 Todėl žmonės Jo bijo. Jis nepaiso tų, kurie dedasi išmintingi’‘. 18O 38 1 18O 38 1 137960 Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė: 18O 38 2 18O 38 2 137970 ‘‘Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais? 18O 38 3 18O 38 3 137980 Susijuosk dabar kaip vyras; Aš klausiu tave, o tu atsakyk man. 18O 38 4 18O 38 4 137990 Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei supranti. 18O 38 5 18O 38 5 138000 Ar žinai, kas nustatė jos dydį, kas ją išmatavo? 18O 38 6 18O 38 6 138010 Ant ko pritvirtintas jos pamatas arba kas padėjo jos kertinį akmenį, 18O 38 7 18O 38 7 138020 kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs? 18O 38 8 18O 38 8 138030 Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių? 18O 38 9 18O 38 9 138040 Aš aprengiau ją debesimis lyg drabužiu ir apsupau tamsa lyg vystyklais, 18O 38 10 18O 38 10 138050 kai jai paskyriau ribas, įdėjau skląstį bei duris 18O 38 11 18O 38 11 138060 ir pasakiau: ‘Iki čia ateisi, ne toliau; čia sustos tavo puikiosios bangos’. 18O 38 12 18O 38 12 138070 Ar kada nors savo gyvenime įsakei rytui ir nurodei aušrai jos vietą, 18O 38 13 18O 38 13 138080 kad ji, pasiekus žemės pakraščius, nukratytų nedorėlius nuo jos? 18O 38 14 18O 38 14 138090 Žemė keičiasi kaip molis po antspaudu, susiklosto kaip drabužis. 18O 38 15 18O 38 15 138100 Nedorėliams saulė nebešviečia, jų pakelta ranka sulaužoma. 18O 38 16 18O 38 16 138110 Ar kada pasiekei jūros šaltinius ir vaikštinėjai tyrinėdamas gelmes? 18O 38 17 18O 38 17 138120 Ar mirties vartai tau buvo atverti, ar matei mirties šešėlio duris? 18O 38 18 18O 38 18 138130 Ar išmatavai žemės platybes? Atsakyk, jei visa tai žinai. 18O 38 19 18O 38 19 138140 Kur yra kelias į šviesą, kur gyvena tamsa? 18O 38 20 18O 38 20 138150 Ar gali pasiekti jų ribas ir surasti taką į jų namus? 18O 38 21 18O 38 21 138160 Aišku, tu žinai, nes tada jau buvai gimęs ir gyveni nuo amžių! 18O 38 22 18O 38 22 138170 Ar buvai nuėjęs į sniego sandėlius ir sandėlius krušos, 18O 38 23 18O 38 23 138180 kurią laikau sielvarto metui, karo ir kovos dienai? 18O 38 24 18O 38 24 138190 Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa ir iš kur pakyla žemėje rytys? 18O 38 25 18O 38 25 138200 Kas nustatė lietui ir žaibui kryptį, 18O 38 26 18O 38 26 138210 kad lytų negyvenamose vietose, dykumose, kur nėra žmonių, 18O 38 27 18O 38 27 138220 drėkintų tuščią ir apleistą žemę, kad želtų žolė? 18O 38 28 18O 38 28 138230 Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus? 18O 38 29 18O 38 29 138240 Kur gimė ledas? Kas pagimdė šerkšną po dangumi? 18O 38 30 18O 38 30 138250 Kodėl vanduo sukietėja į akmenį ir gelmių paviršius užšąla? 18O 38 31 18O 38 31 138260 Ar gali surišti Sietyno raiščius ir atrišti Oriono? 18O 38 32 18O 38 32 138270 Ar gali liepti užtekėti Zodiakui ir Grįžulo ratams jų laiku? 18O 38 33 18O 38 33 138280 Ar pažįsti dangaus nuostatus ir gali juos pritaikyti žemei? 18O 38 34 18O 38 34 138290 Ar gali įsakyti debesiui, kad jo srovės išsilietų ant tavęs? 18O 38 35 18O 38 35 138300 Ar gali pasiųsti žaibus, kad jie išeitų, sakydami: ‘Štai mes čia’? 18O 38 36 18O 38 36 138310 Kas įdėjo išmintį į širdį ir davė supratimą protui? 18O 38 37 18O 38 37 138320 Kas gali suskaičiuoti debesis? Kas gali uždaryti dangaus indus, 18O 38 38 18O 38 38 138330 kai dulkės tampa purvu ir grumstai sulimpa? 18O 38 39 18O 38 39 138340 Ar gali sumedžioti liūtei grobį ir pasotinti jos jauniklius, 18O 38 40 18O 38 40 138350 gulinčius olose ir lindynėse? 18O 38 41 18O 38 41 138360 Kas paruošia varnui peną, kai jo jaunikliai šaukiasi Dievo, klaidžiodami be maisto?’‘ 18O 39 1 18O 39 1 138370 ‘‘Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą? 18O 39 2 18O 39 2 138380 Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives? 18O 39 3 18O 39 3 138390 Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų. 18O 39 4 18O 39 4 138400 Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta. 18O 39 5 18O 39 5 138410 Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius? 18O 39 6 18O 39 6 138420 Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau. 18O 39 7 18O 39 7 138430 Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi. 18O 39 8 18O 39 8 138440 Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų. 18O 39 9 18O 39 9 138450 Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių? 18O 39 10 18O 39 10 138460 Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave? 18O 39 11 18O 39 11 138470 Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą? 18O 39 12 18O 39 12 138480 Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą? 18O 39 13 18O 39 13 138490 Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui? 18O 39 14 18O 39 14 138500 Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti. 18O 39 15 18O 39 15 138510 Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti. 18O 39 16 18O 39 16 138520 Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui, 18O 39 17 18O 39 17 138530 nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo. 18O 39 18 18O 39 18 138540 Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio. 18O 39 19 18O 39 19 138550 Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais? 18O 39 20 18O 39 20 138560 Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus. 18O 39 21 18O 39 21 138570 Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį. 18O 39 22 18O 39 22 138580 Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo. 18O 39 23 18O 39 23 138590 Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai, 18O 39 24 18O 39 24 138600 jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui. 18O 39 25 18O 39 25 138610 Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą. 18O 39 26 18O 39 26 138620 Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų? 18O 39 27 18O 39 27 138630 Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose? 18O 39 28 18O 39 28 138640 Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje. 18O 39 29 18O 39 29 138650 Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo. 18O 39 30 18O 39 30 138660 Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis’‘. 18O 40 1 18O 40 1 138670 Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė: 18O 40 2 18O 40 2 138680 ‘‘Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui’‘. 18O 40 3 18O 40 3 138690 Jobas atsakė Viešpačiui: 18O 40 4 18O 40 4 138700 ‘‘Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną. 18O 40 5 18O 40 5 138710 Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu’‘. 18O 40 6 18O 40 6 138720 Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros: 18O 40 7 18O 40 7 138730 ‘‘Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man. 18O 40 8 18O 40 8 138740 Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi? 18O 40 9 18O 40 9 138750 Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas? 18O 40 10 18O 40 10 138760 Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu. 18O 40 11 18O 40 11 138770 Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį. 18O 40 12 18O 40 12 138780 Pažemink visus išdidžiuosius ir sutrypk nedorėlius ten, kur jie yra. 18O 40 13 18O 40 13 138790 Paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą. 18O 40 14 18O 40 14 138800 Tada Aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti. 18O 40 15 18O 40 15 138810 Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis. 18O 40 16 18O 40 16 138820 Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse. 18O 40 17 18O 40 17 138830 Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą; jo šlaunų raumenys tvirtai susipynę. 18O 40 18 18O 40 18 138840 Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai. 18O 40 19 18O 40 19 138850 Jis yra Dievo kelių pradžia. Tik Tas, kuris jį sukūrė, gali jį įveikti. 18O 40 20 18O 40 20 138860 Kalnuose, kur gyvena laukiniai žvėrys, auga jam maistas. 18O 40 21 18O 40 21 138870 Jis guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse. 18O 40 22 18O 40 22 138880 Jį dengia ūksmingų medžių šešėliai, paupio gluosniai jį supa. 18O 40 23 18O 40 23 138890 Jis geria iš upės neskubėdamas, jam atrodo, kad Jordanas sutilps į jo nasrus. 18O 40 24 18O 40 24 138900 Kas galėtų jį pagauti kabliais arba žabangais?’‘ 18O 41 1 18O 41 1 138910 ‘‘Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio? 18O 41 2 18O 41 2 138920 Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas? 18O 41 3 18O 41 3 138930 Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais? 18O 41 4 18O 41 4 138940 Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai? 18O 41 5 18O 41 5 138950 Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms? 18O 41 6 18O 41 6 138960 Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai? 18O 41 7 18O 41 7 138970 Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą? 18O 41 8 18O 41 8 138980 Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi. 18O 41 9 18O 41 9 138990 Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima. 18O 41 10 18O 41 10 139000 Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane? 18O 41 11 18O 41 11 139010 Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man. 18O 41 12 18O 41 12 139020 Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros. 18O 41 13 18O 41 13 139030 Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų? 18O 41 14 18O 41 14 139040 Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs. 18O 41 15 18O 41 15 139050 Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu. 18O 41 16 18O 41 16 139060 Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą. 18O 41 17 18O 41 17 139070 Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti. 18O 41 18 18O 41 18 139080 Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra. 18O 41 19 18O 41 19 139090 Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys. 18O 41 20 18O 41 20 139100 Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo. 18O 41 21 18O 41 21 139110 Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų. 18O 41 22 18O 41 22 139120 Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina. 18O 41 23 18O 41 23 139130 Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos. 18O 41 24 18O 41 24 139140 Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė. 18O 41 25 18O 41 25 139150 Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia. 18O 41 26 18O 41 26 139160 Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi. 18O 41 27 18O 41 27 139170 Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis. 18O 41 28 18O 41 28 139180 Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai. 18O 41 29 18O 41 29 139190 Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių. 18O 41 30 18O 41 30 139200 Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo. 18O 41 31 18O 41 31 139210 Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą. 18O 41 32 18O 41 32 139220 Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi. 18O 41 33 18O 41 33 139230 Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės. 18O 41 34 18O 41 34 139240 Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų’‘. 18O 42 1 18O 42 1 139250 Jobas atsakė Viešpačiui, tardamas: 18O 42 2 18O 42 2 139260 ‘‘Žinau, kad Tu esi Visagalis; niekas nesutrukdys Tau padaryti, ką sumanei. 18O 42 3 18O 42 3 139270 Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma. 18O 42 4 18O 42 4 139280 Paklausyk, ir aš kalbėsiu, aš klausiu, o Tu man atsakyk. 18O 42 5 18O 42 5 139290 Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave. 18O 42 6 18O 42 6 139300 Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose’‘. 18O 42 7 18O 42 7 139310 Po pasikalbėjimo su Jobu Viešpats tarė temaniui Elifazui: ‘‘Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane kaip mano tarnas Jobas. 18O 42 8 18O 42 8 139320 Dabar imkite septynis jaučius bei septynis avinus, eikite pas mano tarną Jobą ir juos aukokite kaip deginamąją auką už save, o mano tarnas Jobas melsis už jus. Aš išklausysiu jo maldas ir nebausiu jūsų, kaip esate nusipelnę, nes jūs nekalbėjote apie mane teisingai kaip mano tarnas Jobas’‘. 18O 42 9 18O 42 9 139330 Tuomet temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras padarė, ką Viešpats buvo jiems įsakęs, o Viešpats išklausė Jobą. 18O 42 10 18O 42 10 139340 Kai jis meldėsi už savo draugus, Viešpats išvadavo Jobą ir davė jam visko dvigubai, negu jis anksčiau turėjo. 18O 42 11 18O 42 11 139350 Pas jį atėjo jo broliai, seserys ir visi jo pirmiau buvę pažįstami; jie valgė duoną su juo jo namuose, užjautė jį ir guodė nelaimėje, kurią Viešpats jam buvo siuntęs; kiekvienas dovanojo jam pinigų ir auksinį auskarą. 18O 42 12 18O 42 12 139360 Viešpats laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę. Jis turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių. 18O 42 13 18O 42 13 139370 Be to, jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris. 18O 42 14 18O 42 14 139380 Pirmosios vardas buvo Jamima, antrosios­Kecija ir trečiosios­ Keren Hapucha. 18O 42 15 18O 42 15 139390 Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldėjimą tarp jų brolių. 18O 42 16 18O 42 16 139400 Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos. 18O 42 17 18O 42 17 139410 Jobas mirė senatvėje, pasisotinęs gyvenimo dienomis. 19O 1 1 19O 1 1 139420 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais, 19O 1 2 19O 1 2 139430 bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį. 19O 1 3 19O 1 3 139440 Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi. 19O 1 4 19O 1 4 139450 Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo. 19O 1 5 19O 1 5 139460 Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime. 19O 1 6 19O 1 6 139470 Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus. 19O 2 1 19O 2 1 139480 Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga? 19O 2 2 19O 2 2 139490 Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį. 19O 2 3 19O 2 3 139500 Jie sako: ‘‘Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves’‘. 19O 2 4 19O 2 4 139510 Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų. 19O 2 5 19O 2 5 139520 Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu: 19O 2 6 19O 2 6 139530 ‘‘Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne’‘. 19O 2 7 19O 2 7 139540 Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: ‘‘Tu­mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau. 19O 2 8 19O 2 8 139550 Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius, 19O 2 9 19O 2 9 139560 geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi’‘. 19O 2 10 19O 2 10 139570 Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai. 19O 2 11 19O 2 11 139580 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami. 19O 2 12 19O 2 12 139590 Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki. 19O 3 1 19O 3 1 139600 Viešpatie, kiek daug yra mane varginančių, daug tų, kurie sukyla prieš mane. 19O 3 2 19O 3 2 139610 Apie mane daugelis kalba: ‘‘Nėra jam pagalbos Dieve’‘. 19O 3 3 19O 3 3 139620 Bet Tu, Viešpatie, esi mano skydas ir mano šlovė. Tu pakeli mano galvą. 19O 3 4 19O 3 4 139630 Aš Viešpaties garsiai šaukiausi, ir Jis išgirdo nuo savo šventojo kalno. 19O 3 5 19O 3 5 139640 Aš atsiguliau ir užmigau, ir vėl pabudau, nes Viešpats mane palaikė. 19O 3 6 19O 3 6 139650 Nebijosiu dešimčių tūkstančių žmonių, kurie sustoja aplinkui mane. 19O 3 7 19O 3 7 139660 Viešpatie, kelkis, gelbėk mane, mano Dieve! Tu smogei mano priešams į žiauną, sutrupinai bedieviams dantis. 19O 3 8 19O 3 8 139670 Viešpatyje yra išgelbėjimas! Palaimink savąją tautą! 19O 4 1 19O 4 1 139680 Kai šaukiuosi Tavęs, išklausyk, mano teisumo Dieve! Tu išlaisvinai mane, kai buvau suspaustas. Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą! 19O 4 2 19O 4 2 139690 O žmonės, kaip ilgai niekinsite mano garbę? Ar ilgai mylėsite tuštybę ir ieškosite melo? 19O 4 3 19O 4 3 139700 Žinokite, kad Viešpats sau atskyrė šventąjį. Viešpats išgirsta, kai Jo šaukiuosi. 19O 4 4 19O 4 4 139710 Rūstaudami nenusidėkite; svarstykite savo širdyje gulėdami lovose ir nusiraminkite. 19O 4 5 19O 4 5 139720 Aukokite teisumo aukas ir Viešpačiu pasitikėkite. 19O 4 6 19O 4 6 139730 Daugelis sako: ‘‘Kas parodys mums gera?’‘ Pakelk virš mūsų, Viešpatie, savo šviesų veidą! 19O 4 7 19O 4 7 139740 Tu davei mano širdžiai daugiau linksmybės negu jiems, kai jie turi gausiai javų ir vyno. 19O 4 8 19O 4 8 139750 Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, Viešpatie, leidi man saugiai gyventi. 19O 5 1 19O 5 1 139760 Viešpatie, išgirsk mano žodžius, suprask mano apmąstymus. 19O 5 2 19O 5 2 139770 Išklausyk mano šauksmą, mano Karaliau ir Dieve, nes Tau aš melsiuosi. 19O 5 3 19O 5 3 139780 Rytą Tu girdi mano balsą, Viešpatie, rytą kreipiuosi į Tave ir laukiu. 19O 5 4 19O 5 4 139790 Tu ne toks esi, Dieve, kuriam nedorybė patiktų, ir pikta negyvens su Tavimi. 19O 5 5 19O 5 5 139800 Pagyrūnai negali stovėti Tavo akivaizdoje. Tu nekenti visų, darančių neteisybę. 19O 5 6 19O 5 6 139810 Tu sunaikinsi tuos, kurie kalba melą; Viešpats bjaurisi kraugeriu ir apgaviku. 19O 5 7 19O 5 7 139820 Dėl didžio Tavo gailestingumo einu į Tavo buveinę; Tavęs bijodamas, žemai lenkiuosi šventyklos link. 19O 5 8 19O 5 8 139830 Viešpatie, vesk mane savo teisume dėl mano priešų. Nutiesk prieš mane savo kelią. 19O 5 9 19O 5 9 139840 Jų lūpose nėra teisybės, jų širdyje­nedorybė, jų gerklė­atviras kapas, jie pataikauja savo liežuviais. 19O 5 10 19O 5 10 139850 Sunaikink juos, Dieve, tepražūna patys savo kėsluose. Dėl nesuskaitomų piktadarybių atmesk juos, nes jie sukilo prieš Tave. 19O 5 11 19O 5 11 139860 Tesidžiaugia visi, kurie Tavyje prieglobsčio ieško, tegul nuolat šaukia iš džiaugsmo, nes Tu apgini juos, tedžiūgauja Tavyje Tavo vardą mylintys. 19O 5 12 19O 5 12 139870 Tu, Viešpatie, laimini teisųjį, apsupi jį savo malone lyg skydu. 19O 6 1 19O 6 1 139880 Užsirūstinęs, Viešpatie, nebark manęs, nebausk įširdęs. 19O 6 2 19O 6 2 139890 Viešpatie, pasigailėk manęs, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes sukrėsti mano kaulai. 19O 6 3 19O 6 3 139900 Ir mano siela sukrėsta. Ar ilgai, Viešpatie? 19O 6 4 19O 6 4 139910 Viešpatie, gręžkis, išlaisvink mano sielą, gelbėk mane dėl savo gailestingumo. 19O 6 5 19O 6 5 139920 Kas gi prisimins Tave mirtyje? Kas dėkos Tau kape? 19O 6 6 19O 6 6 139930 Nuo aimanų suvargau, kasnakt aptvindau savo lovą, laistau ašaromis savo guolį. 19O 6 7 19O 6 7 139940 Aptemo nuo vargo mano akys, paseno dėl visų mano priešų. 19O 6 8 19O 6 8 139950 Piktadariai, atsitraukite nuo manęs, nes Viešpats išgirdo mano verksmo balsą! 19O 6 9 19O 6 9 139960 Viešpats išgirdo mano maldavimą, Viešpats priims manąją maldą. 19O 6 10 19O 6 10 139970 Tegul visi mano priešai susigėsta ir išsigąsta, tegu jie atsitraukia ir susigėsta staiga. 19O 7 1 19O 7 1 139980 Viešpatie, mano Dieve, Tavimi aš pasitikiu. Gelbėk mane ir išlaisvink nuo visų mano persekiotojų, 19O 7 2 19O 7 2 139990 kad manęs jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti. 19O 7 3 19O 7 3 140000 Viešpatie, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei neteisybė yra mano rankose, 19O 7 4 19O 7 4 140010 jei piktu atlyginau tam, kuris buvo taikoje su manimi (juk aš išlaisvinau tą, kuris be priežasties yra mano priešas), 19O 7 5 19O 7 5 140020 tegu priešas persekioja mano sielą, mano gyvybę į žemę sutrypia, mano garbę dulkėmis paverčia. 19O 7 6 19O 7 6 140030 Viešpatie, pakilk savo rūstybėje, stokis prieš mano priešų siautimą, pabusk dėl manęs ir teisk, kaip žadėjai. 19O 7 7 19O 7 7 140040 Tegul aplinkui Tave susiburia tautos, Tu jų akivaizdoje sėskis į sostą. 19O 7 8 19O 7 8 140050 Viešpats teis tautas. Teisk mane, Viešpatie, pagal mano teisumą, pagal nekaltumą, kuris yra manyje. 19O 7 9 19O 7 9 140060 Padaryk nedorėlių užmačioms galą, o teisųjį sutvirtink. Tu ištiri širdis ir inkstus, teisusis Dieve! 19O 7 10 19O 7 10 140070 Mano apsauga yra nuo Dievo, kuris išgelbsti tiesiaširdžius. 19O 7 11 19O 7 11 140080 Dievas­teisingas teisėjas, Dievas kasdien rūstinasi ant nedorėlių. 19O 7 12 19O 7 12 140090 Neatgailaujančiam Jis kardą galanda, įtempia lanką, taiko; 19O 7 13 19O 7 13 140100 Jis paruošė jam mirties įrankius, nukreipė į jį ugnines strėles. 19O 7 14 19O 7 14 140110 Jis pradėjo neteisybę, pastojo piktais sumanymais, pagimdė melą. 19O 7 15 19O 7 15 140120 Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė. 19O 7 16 19O 7 16 140130 Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio. 19O 7 17 19O 7 17 140140 Aš girsiu Viešpatį už Jo teisumą, giedosiu gyrių aukščiausiojo Viešpaties vardui. 19O 8 1 19O 8 1 140150 Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje! Tu iškėlei savo šlovę virš dangų. 19O 8 2 19O 8 2 140160 Kūdikių ir žindomųjų lūpomis Tu paskelbei apie savo jėgą savo priešams, kad nutildytum priešą ir keršytoją. 19O 8 3 19O 8 3 140170 Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei, 19O 8 4 19O 8 4 140180 kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai? 19O 8 5 19O 8 5 140190 Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir šlove jį apvainikavai. 19O 8 6 19O 8 6 140200 Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams, jam po kojų visa padėjai: 19O 8 7 19O 8 7 140210 visas avis ir jaučius, net lauko žvėris, 19O 8 8 19O 8 8 140220 padangių paukščius ir jūrų žuvis, ir visa, kas jūros takais plaukioja. 19O 8 9 19O 8 9 140230 Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje! 19O 9 1 19O 9 1 140240 Aš girsiu Tave, Viešpatie, visa savo širdimi, skelbsiu visus Tavo nuostabius darbus. 19O 9 2 19O 9 2 140250 Linksminsiuosi ir džiūgausiu Tavyje, Tavo vardui, Aukščiausiasis, giedosiu gyrių. 19O 9 3 19O 9 3 140260 Traukiasi atgal mano priešai, klumpa ir žūva Tavo akivaizdoje, 19O 9 4 19O 9 4 140270 nes Tu gini mano teises ir mano bylą, Tu sėdi soste, teisingai teisdamas. 19O 9 5 19O 9 5 140280 Pagonis Tu subarei, sužlugdei nedoruosius, jų vardą visiems amžiams ištrynei. 19O 9 6 19O 9 6 140290 Priešų neliko, jie tapo amžinais griuvėsiais; Tu sugriovei jų miestus, ir jų nebemini niekas. 19O 9 7 19O 9 7 140300 Bet Viešpats pasiliks per amžius, Jis paruošė savo sostą teismui. 19O 9 8 19O 9 8 140310 Jis teis pasaulį teisingai, vykdys teisingumą tautoms bešališkai. 19O 9 9 19O 9 9 140320 Viešpats­priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu. 19O 9 10 19O 9 10 140330 Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško. 19O 9 11 19O 9 11 140340 Giedokite Viešpačiui, kuris gyvena Sione, skelbkite tautoms Jo darbus. 19O 9 12 19O 9 12 140350 Jis­nekalto kraujo gynėjas­atsimena juos, neužmiršta vargingųjų šauksmo. 19O 9 13 19O 9 13 140360 Viešpatie, pasigailėk, pažvelk, kaip vargstu nuo manęs nekenčiančiųjų. Tu iškeli mane iš mirties vartų, 19O 9 14 19O 9 14 140370 kad galėčiau Tave šlovint prie Siono dukters vartų, besidžiaugdamas Tavo pagalba. 19O 9 15 19O 9 15 140380 Į savo išraustą duobę pagonys įkrinta, jų koja įkliūna į spąstus, pačių pastatytus. 19O 9 16 19O 9 16 140390 Viešpats apsireiškia, teismą surengia. Nedorėlis įsipainioja į savo rankų darbą. 19O 9 17 19O 9 17 140400 Nedorėliai ir visos tautos, kurios užmiršo Dievą, į mirusiųjų buveinę eina. 19O 9 18 19O 9 18 140410 Varguolis nebus pamirštas visam laikui, vargšo viltis nepradings amžiams. 19O 9 19 19O 9 19 140420 Viešpatie, pakilk, tegul neįsigali žmogus, tebūna suruoštas teismas pagonims Tavo akivaizdoje. 19O 9 20 19O 9 20 140430 Įvaryk jiems, Viešpatie, baimės; pagonys težino, kad jie­tiktai žmonės! 19O 10 1 19O 10 1 140440 Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi? 19O 10 2 19O 10 2 140450 Bedievis didžiuojasi ir persekioja vargšą; tepakliūna jie į pinkles, savo sumanytas. 19O 10 3 19O 10 3 140460 Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį. 19O 10 4 19O 10 4 140470 Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse. 19O 10 5 19O 10 5 140480 Jam viskas sekasi, per toli nuo jo Tavo sprendimai, jis visus savo priešus niekais laiko. 19O 10 6 19O 10 6 140490 Jis tarė savo širdyje: ‘‘Niekas manęs nepajudins, niekada manęs neištiks nelaimė’‘. 19O 10 7 19O 10 7 140500 Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviu­nelaimė ir tuštybė. 19O 10 8 19O 10 8 140510 Tyko prie kelio kur įlindęs, iš pasalų nekaltąjį žudo. Jis seka akimis varguolį, 19O 10 9 19O 10 9 140520 tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą. 19O 10 10 19O 10 10 140530 Pasilenkia, atsigula, vargšai krinta į jo galingus nagus. 19O 10 11 19O 10 11 140540 Jis tarė savo širdyje: ‘‘Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys’‘. 19O 10 12 19O 10 12 140550 Viešpatie, pakilk, Dieve, pakelk savo ranką, neužmiršk vargdienių! 19O 10 13 19O 10 13 140560 Ko gi nedorėlis prieš Dievą burnoja? Jis tarė savo širdyje: ‘‘Tu nepareikalausi’‘. 19O 10 14 19O 10 14 140570 Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas. 19O 10 15 19O 10 15 140580 Sulaužyk ranką bedieviui ir nedorėliui atlygink už jo nedorumą, kol neliks iš jo nieko. 19O 10 16 19O 10 16 140590 Viešpats yra Karalius per amžių amžius, iš Jo žemės pagonys išnyks. 19O 10 17 19O 10 17 140600 Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį, 19O 10 18 19O 10 18 140610 kad gintum našlaičio ir prispaustojo teises, kad žemės žmogus daugiau nebesiautėtų. 19O 11 1 19O 11 1 140620 Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: ‘‘Skrisk kaip paukštis į kalnus’‘? 19O 11 2 19O 11 2 140630 Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius. 19O 11 3 19O 11 3 140640 Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis? 19O 11 4 19O 11 4 140650 Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja. 19O 11 5 19O 11 5 140660 Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi. 19O 11 6 19O 11 6 140670 Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra. 19O 11 7 19O 11 7 140680 Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą. 19O 12 1 19O 12 1 140690 Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų. 19O 12 2 19O 12 2 140700 Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi. 19O 12 3 19O 12 3 140710 Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį. 19O 12 4 19O 12 4 140720 Jie sako: ‘‘Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?’‘ 19O 12 5 19O 12 5 140730 ‘‘Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos’‘. 19O 12 6 19O 12 6 140740 Viešpaties žodžiai­tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas. 19O 12 7 19O 12 7 140750 Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius. 19O 12 8 19O 12 8 140760 Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės. 19O 13 1 19O 13 1 140770 Ar amžinai? Ar ilgai slėpsi nuo manęs savo veidą? 19O 13 2 19O 13 2 140780 Ar dar ilgai mane spaus liūdnos mintys, širdį skaudės kas dieną? Ar dar ilgai mano priešas didžiuosis prieš mane? 19O 13 3 19O 13 3 140790 Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie, mano Dieve! Apšviesk man akis, kad mirties miegu neužmigčiau. 19O 13 4 19O 13 4 140800 Kad mano priešas nesakytų: ‘‘Aš nugalėjau jį’‘. Kad nesidžiaugtų mano prispaudėjai, man susvyravus. 19O 13 5 19O 13 5 140810 Aš pasitikėjau Tavo gailestingumu. Mano širdis džiaugiasi Tavo išgelbėjimu. 19O 13 6 19O 13 6 140820 Giedosiu Viešpačiui, kuris man daro gera. 19O 14 1 19O 14 1 140830 Kvailys pasakė savo širdyje: ‘‘Nėra Dievo’‘. Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų. 19O 14 2 19O 14 2 140840 Viešpats pažiūrėjo į žmones iš dangaus, kad pamatytų, ar yra kas išmano ir ieško Dievo. 19O 14 3 19O 14 3 140850 Jie visi nuklydo, visi kartu sugedo. Nėra darančio gera, nėra nė vieno. 19O 14 4 19O 14 4 140860 Ar nesupranta piktadariai, kurie mano tautą ryja kaip duoną ir nesišaukia Viešpaties? 19O 14 5 19O 14 5 140870 Jie buvo labai išgąsdinti, nes su teisiaisiais yra Dievas. 19O 14 6 19O 14 6 140880 Jūs laikote nieku vargšą, bet jo priebėga yra Viešpats. 19O 14 7 19O 14 7 140890 O kad iš Siono ateitų išgelbėjimas Izraeliui! Kai Viešpats išlaisvins savo tautą, džiaugsis Jokūbas, linksminsis Izraelis! 19O 15 1 19O 15 1 140900 Viešpatie, kas gali pasilikti Tavo palapinėje ir gyventi Tavo šventajame kalne? 19O 15 2 19O 15 2 140910 Tas, kuris gyvena dorai, elgiasi teisiai ir savo širdyje kalba tiesą; 19O 15 3 19O 15 3 140920 kuris savo liežuviu nešmeižia, nedaro pikto savo artimui ir neplūsta kaimyno; 19O 15 4 19O 15 4 140930 kuris paniekintąjį smerkia, o Viešpaties bijančius gerbia; kuris prisiekęs, nors ir savo nenaudai, ištesi; 19O 15 5 19O 15 5 140940 kuris neskolina pinigų palūkanoms gauti, nepriima kyšių prieš nekaltą žmogų. Kas šitaip elgiasi, niekada nesusvyruos. 19O 16 1 19O 16 1 140950 Apsaugok mane, Dieve, nes Tavimi aš pasitikiu. 19O 16 2 19O 16 2 140960 Tariau Viešpačiui: ‘‘Tu­mano Valdovas, be Tavęs man nebus gera’‘. 19O 16 3 19O 16 3 140970 Šventieji, krašto garbingieji man labai patinka. 19O 16 4 19O 16 4 140980 Kurie svetimus dievus sekioja, turi kentėti daug skausmų. Aš kraujo aukų jiems neaukosiu, mano lūpos neištars jų vardo. 19O 16 5 19O 16 5 140990 Viešpats yra mano paveldėjimo dalis ir mano taurė, Jo rankoje mano likimas. 19O 16 6 19O 16 6 141000 Virvės man krito į patinkančias vietas, aš turiu gerą paveldėjimą. 19O 16 7 19O 16 7 141010 Aš laiminsiu Viešpatį, kuris patarimą man teikia; mano širdis įspėja mane naktį. 19O 16 8 19O 16 8 141020 Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje­aš nesvyruosiu. 19O 16 9 19O 16 9 141030 Linksminasi mano širdis, džiaugiasi mano siela ir mano kūnas ilsėsis su viltimi. 19O 16 10 19O 16 10 141040 Nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neleisi savo šventajam supūti. 19O 16 11 19O 16 11 141050 Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje­malonumai per amžius. 19O 17 1 19O 17 1 141060 Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų. 19O 17 2 19O 17 2 141070 Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę. 19O 17 3 19O 17 3 141080 Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna. 19O 17 4 19O 17 4 141090 Žmonių darbuose pagal Tavo lūpų žodžius aš saugojausi naikintojo takų. 19O 17 5 19O 17 5 141100 Palaikyk mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų. 19O 17 6 19O 17 6 141110 Šaukiausi Tavęs, nes Tu išklausysi mane, Dieve! Atkreipk į mane savo dėmesį, išgirsk mano kalbą. 19O 17 7 19O 17 7 141120 Parodyk savo nuostabų gailestingumą, Tu, kuris savo dešine gelbsti nuo priešų Tavimi pasitikinčius. 19O 17 8 19O 17 8 141130 Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk mane 19O 17 9 19O 17 9 141140 nuo prispaudėjų, nuo mano mirtinų priešų, kurie supa mane. 19O 17 10 19O 17 10 141150 Užsidarę savo taukuose, jie kalba išdidžiai savo lūpomis. 19O 17 11 19O 17 11 141160 Kur tik einame, jie supa mus, įbedę akis stebi ir rengiasi žemėn parblokšti 19O 17 12 19O 17 12 141170 kaip liūtas, tykantis grobio, kaip liūto jauniklis, kuris tupi lindynėje. 19O 17 13 19O 17 13 141180 Kelkis, Viešpatie, juos pasitik ir partrenk; išlaisvink savo kardu mano sielą iš nedorėlių, 19O 17 14 19O 17 14 141190 iš žmonių­savo ranka, Viešpatie; iš pasaulio žmonių, kurių dalis šiame gyvenime, kurie pripildo savo pilvus Tavo gėrybėmis, jų vaikai sočiai privalgo, perteklių palikdami saviesiems vaikams. 19O 17 15 19O 17 15 141200 O aš Tavo veidą regėsiu savo teisume, pabudęs pasisotinsiu Tavo regėjimu. 19O 18 1 19O 18 1 141210 ‘‘Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe! 19O 18 2 19O 18 2 141220 Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis­mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas. 19O 18 3 19O 18 3 141230 Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų. 19O 18 4 19O 18 4 141240 Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane. 19O 18 5 19O 18 5 141250 Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės. 19O 18 6 19O 18 6 141260 Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis. 19O 18 7 19O 18 7 141270 Susvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino. 19O 18 8 19O 18 8 141280 Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė. 19O 18 9 19O 18 9 141290 Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis. 19O 18 10 19O 18 10 141300 Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė. 19O 18 11 19O 18 11 141310 Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį. 19O 18 12 19O 18 12 141320 Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos. 19O 18 13 19O 18 13 141330 Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą. 19O 18 14 19O 18 14 141340 Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino. 19O 18 15 19O 18 15 141350 Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo. 19O 18 16 19O 18 16 141360 Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų. 19O 18 17 19O 18 17 141370 Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane. 19O 18 18 19O 18 18 141380 Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats. 19O 18 19 19O 18 19 141390 Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane. 19O 18 20 19O 18 20 141400 Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą. 19O 18 21 19O 18 21 141410 Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas. 19O 18 22 19O 18 22 141420 Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau. 19O 18 23 19O 18 23 141430 Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau. 19O 18 24 19O 18 24 141440 Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse. 19O 18 25 19O 18 25 141450 Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam­tobulas, 19O 18 26 19O 18 26 141460 tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai. 19O 18 27 19O 18 27 141470 Tu gelbsti prispaustuosius, bet pažemini išdidžius žvilgsnius. 19O 18 28 19O 18 28 141480 Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje. 19O 18 29 19O 18 29 141490 Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu­peršokti sieną. 19O 18 30 19O 18 30 141500 Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki. 19O 18 31 19O 18 31 141510 Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas? 19O 18 32 19O 18 32 141520 Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą. 19O 18 33 19O 18 33 141530 Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia. 19O 18 34 19O 18 34 141540 Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką. 19O 18 35 19O 18 35 141550 Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino. 19O 18 36 19O 18 36 141560 Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų. 19O 18 37 19O 18 37 141570 Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau. 19O 18 38 19O 18 38 141580 Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis. 19O 18 39 19O 18 39 141590 Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane. 19O 18 40 19O 18 40 141600 Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia. 19O 18 41 19O 18 41 141610 Jie šaukė, bet niekas nepadėjo, į Viešpatį kreipėsi­Jis neatsiliepė. 19O 18 42 19O 18 42 141620 Sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau. 19O 18 43 19O 18 43 141630 Išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis, tautos, kurių nepažinau, tarnaus man. 19O 18 44 19O 18 44 141640 Kai tik išgirs apie mane, jie paklus man, svetimšaliai pasiduos man. 19O 18 45 19O 18 45 141650 Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių. 19O 18 46 19O 18 46 141660 Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola! Aukštinamas tebūna mano išgelbėjimo Dievas. 19O 18 47 19O 18 47 141670 Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas. 19O 18 48 19O 18 48 141680 Jis gelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau nei tuos, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai nuo žiauraus žmogaus. 19O 18 49 19O 18 49 141690 Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių, giedosiu gyrių Tavo vardui. 19O 18 50 19O 18 50 141700 Didelį išgelbėjimą Jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius’‘. 19O 19 1 19O 19 1 141710 Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus. 19O 19 2 19O 19 2 141720 Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai. 19O 19 3 19O 19 3 141730 Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas. 19O 19 4 19O 19 4 141740 Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai­iki pasaulio krašto. Jis saulei pastatė padangtę juose. 19O 19 5 19O 19 5 141750 Ji džiaugiasi kaip išeinąs iš savo kambario jaunikis, kaip karžygys, bėgdamas taku. 19O 19 6 19O 19 6 141760 Iš vieno krašto padangės pakyla ir kitą jos kraštą pasiekia, niekas negali nuo jos kaitros pasislėpti. 19O 19 7 19O 19 7 141770 Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius. 19O 19 8 19O 19 8 141780 Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę. 19O 19 9 19O 19 9 141790 Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai­ tiesa, jie visi iki vieno teisingi. 19O 19 10 19O 19 10 141800 Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą. 19O 19 11 19O 19 11 141810 Tavo tarnas jais įspėjamas; kas jų laikosi, gauna didelį atpildą. 19O 19 12 19O 19 12 141820 Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes. 19O 19 13 19O 19 13 141830 Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių. 19O 19 14 19O 19 14 141840 Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano atpirkėjau. 19O 20 1 19O 20 1 141850 Teišklauso Viešpats tave suspaudimo dieną, tesaugo tave Jokūbo Dievo vardas. 19O 20 2 19O 20 2 141860 Tegul iš savo šventyklos tau siunčia pagalbą, tepadeda tau iš Siono. 19O 20 3 19O 20 3 141870 Visas tavo aukas teatsimena, tepriima tavo deginamąją auką. 19O 20 4 19O 20 4 141880 Ko trokšta tavo širdis, tau tesuteikia, teišpildo kiekvieną tavo sumanymą. 19O 20 5 19O 20 5 141890 Mes džiaugsimės tavo išgelbėjimu, vėliavas kelsime savo Dievo vardu. Visus tavo prašymus teįvykdo Viešpats! 19O 20 6 19O 20 6 141900 Žinau, kad Viešpats gelbsti savo pateptąjį, iš savo šventojo dangaus jį išklausė ir parėmė savo dešinės galybe. 19O 20 7 19O 20 7 141910 Vieni pasitiki savo žirgais, kiti­kovos vežimais, o mes prisiminsime Viešpaties, savo Dievo, vardą. 19O 20 8 19O 20 8 141920 Anie suklupo ir krito, o mes pakilome ir stovime tiesūs. 19O 20 9 19O 20 9 141930 Išgelbėk, Viešpatie, išgirsk, Karaliau, kai šaukiamės. 19O 21 1 19O 21 1 141940 Viešpatie, džiaugiasi karalius Tavo galybe, džiūgaute džiūgauja dėl Tavo pagalbos. 19O 21 2 19O 21 2 141950 Suteikei jam, ko širdis geidė, neužgynei, ko prašė jo lūpos. 19O 21 3 19O 21 3 141960 Pasitikai jį gausiais palaiminimais, ant galvos jam uždėjai aukso karūną. 19O 21 4 19O 21 4 141970 Jis prašė Tavęs gyvenimo, ir Tu davei jam dienų ilgumą per amžių amžius. 19O 21 5 19O 21 5 141980 Didelė jo šlovė dėl Tavo pagalbos: garbę ir didybę suteikei jam. 19O 21 6 19O 21 6 141990 Tu padarei jį labiausiai palaimintą per amžius, savo veidu labai jį pradžiuginai. 19O 21 7 19O 21 7 142000 Karalius pasitiki Viešpačiu, Aukščiausiojo gailestingumas neleis jam svyruoti. 19O 21 8 19O 21 8 142010 Suras Tavoji ranka visus Tavo priešus, pasieks Tavo dešinė visus, kurie Tavęs nekenčia. 19O 21 9 19O 21 9 142020 Užsirūstinęs padarysi juos kaip degančią krosnį; Viešpats sunaikins juos savo rūstybėje, praris juos ugnis. 19O 21 10 19O 21 10 142030 Jų vaisių nušluosi nuo žemės, jų palikuonis išnaikinsi tarp žmonių. 19O 21 11 19O 21 11 142040 Jie planavo pikta prieš Tave, sugalvojo klastą, kurios nesugebės įvykdyti. 19O 21 12 19O 21 12 142050 Priversi juos bėgti, jiems tiesiai į veidą nukreipsi savo lanką. 19O 21 13 19O 21 13 142060 Pakilk, Viešpatie, savo galybėje, mes šlovinsime ir girsime Tavo jėgą. 19O 22 1 19O 22 1 142070 Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos. 19O 22 2 19O 22 2 142080 Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu. 19O 22 3 19O 22 3 142090 Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje. 19O 22 4 19O 22 4 142100 Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos. 19O 22 5 19O 22 5 142110 Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti. 19O 22 6 19O 22 6 142120 Aš­ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas. 19O 22 7 19O 22 7 142130 Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą: 19O 22 8 19O 22 8 142140 ‘‘Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo’‘. 19O 22 9 19O 22 9 142150 Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų. 19O 22 10 19O 22 10 142160 Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas. 19O 22 11 19O 22 11 142170 Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų. 19O 22 12 19O 22 12 142180 Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo. 19O 22 13 19O 22 13 142190 Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas. 19O 22 14 19O 22 14 142200 Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje. 19O 22 15 19O 22 15 142210 Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane. 19O 22 16 19O 22 16 142220 Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas. 19O 22 17 19O 22 17 142230 Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane, 19O 22 18 19O 22 18 142240 drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą. 19O 22 19 19O 22 19 142250 Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti. 19O 22 20 19O 22 20 142260 Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų­mano gyvybę. 19O 22 21 19O 22 21 142270 Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane. 19O 22 22 19O 22 22 142280 Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave. 19O 22 23 19O 22 23 142290 Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai! 19O 22 24 19O 22 24 142300 Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė. 19O 22 25 19O 22 25 142310 Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo. 19O 22 26 19O 22 26 142320 Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius! 19O 22 27 19O 22 27 142330 Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos. 19O 22 28 19O 22 28 142340 Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims. 19O 22 29 19O 22 29 142350 Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos. 19O 22 30 19O 22 30 142360 Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai. 19O 22 31 19O 22 31 142370 Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: ‘‘Viešpats tai padarė’‘. 19O 23 1 19O 23 1 142380 Viešpats yra mano ganytojas­aš nestokosiu. 19O 23 2 19O 23 2 142390 Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų. 19O 23 3 19O 23 3 142400 Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo. 19O 23 4 19O 23 4 142410 Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane. 19O 23 5 19O 23 5 142420 Tu paruoši man stalą mano priešų akivaizdoje, aliejumi man patepi galvą, mano taurė sklidina. 19O 23 6 19O 23 6 142430 Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius. 19O 24 1 19O 24 1 142440 Viešpaties yra žemė ir visa, kas joje yra, pasaulis ir kas jame gyvena. 19O 24 2 19O 24 2 142450 Jis ant jūrų ją pastatė, ant srovių ją įtvirtino. 19O 24 3 19O 24 3 142460 Kas kops į Viešpaties kalną? Kas atsistos Jo šventoje vietoje? 19O 24 4 19O 24 4 142470 Tas, kas turi švarias rankas ir tyrą širdį, kuris nenukreipė savo sielos į tuštybes ir neteisingai neprisiekė. 19O 24 5 19O 24 5 142480 Jis gaus palaiminimą iš Viešpaties ir teisumą iš savo gelbėtojo Dievo. 19O 24 6 19O 24 6 142490 Tai karta, kuri ieško Jo, ieško Jokūbo Dievo veido. 19O 24 7 19O 24 7 142500 Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis! 19O 24 8 19O 24 8 142510 Kas tas šlovės Karalius? Tai Viešpats, stiprus ir galingas. Tai Viešpats, galiūnas kovoje. 19O 24 9 19O 24 9 142520 Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis! 19O 24 10 19O 24 10 142530 Kas tas šlovės Karalius? Kareivijų Viešpats­Jis yra šlovės Karalius. 19O 25 1 19O 25 1 142540 Viešpatie, į Tave keliu savo sielą. 19O 25 2 19O 25 2 142550 Mano Dieve, pasitikiu Tavimi. Tenebūsiu sugėdintas, tenedžiūgaus dėl manęs mano priešas. 19O 25 3 19O 25 3 142560 Te nė vienas, kuris laukia Tavęs, nebūna sugėdintas, tebūna sugėdinti tie, kurie nusikalsta be priežasties. 19O 25 4 19O 25 4 142570 Viešpatie, parodyk man savąjį kelią, pamokyk mane savo takų. 19O 25 5 19O 25 5 142580 Vesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano išgelbėjimo Dievas, laukiu Tavęs visą dieną. 19O 25 6 19O 25 6 142590 Viešpatie, atsimink gailestingumą ir malones, kurios yra nuo amžių. 19O 25 7 19O 25 7 142600 Užmiršk mano jaunystės kaltes ir nedorybes. O Viešpatie, atmink mane dėl savo gerumo, pagal savo gailestingumą. 19O 25 8 19O 25 8 142610 Geras ir teisus yra Viešpats, todėl nusidėjėliams kelią parodo. 19O 25 9 19O 25 9 142620 Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius. 19O 25 10 19O 25 10 142630 Visi Viešpaties takai yra gailestingumas ir tiesa tiems, kurie laikosi Jo sandoros ir įsakymų. 19O 25 11 19O 25 11 142640 Atleisk mano kaltę, Viešpatie, dėl savo vardo, nes ji yra didelė. 19O 25 12 19O 25 12 142650 Žmogų, kuris bijo Viešpaties, Jis mokys pasirinkti kelią. 19O 25 13 19O 25 13 142660 Jis pats gyvens laimingai, o jo vaikai paveldės kraštą. 19O 25 14 19O 25 14 142670 Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą. 19O 25 15 19O 25 15 142680 Visada mano akys į Viešpatį krypsta­Jis mano kojas išpainios iš pinklių. 19O 25 16 19O 25 16 142690 Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes esu vienišas ir suvargęs. 19O 25 17 19O 25 17 142700 Mano širdies vargų pagausėjo, išvesk mane iš bėdų. 19O 25 18 19O 25 18 142710 Pažvelk į mano vargą bei skausmą ir atleisk visas mano nuodėmes. 19O 25 19 19O 25 19 142720 Matai, kaip daug mano priešų, kaip baisiai manęs jie nekenčia. 19O 25 20 19O 25 20 142730 Saugok mano sielą ir gelbėk mane, kad nebūčiau sugėdintas, nes pasitikiu Tavimi. 19O 25 21 19O 25 21 142740 Nekaltumas ir teisumas tesaugo mane, nes aš laukiu Tavęs! 19O 25 22 19O 25 22 142750 Dieve, išgelbėk Izraelį iš visų nelaimių! 19O 26 1 19O 26 1 142760 Viešpatie, pateisink mane, nes esu nekaltas; Viešpačiu pasitikėjau, todėl nesvyruosiu. 19O 26 2 19O 26 2 142770 Viešpatie, išmėgink ir išbandyk mane, ištirk mano širdį ir inkstus. 19O 26 3 19O 26 3 142780 Tavo malonė yra mano akyse, ir aš vaikščiojau Tavo tiesoje. 19O 26 4 19O 26 4 142790 Nesėdžiu su klastingaisiais, nesilankau pas apsimetėlius. 19O 26 5 19O 26 5 142800 Nekenčiu piktadarių draugystės ir nesėdžiu su nedorėliais. 19O 26 6 19O 26 6 142810 Nekaltume plaunu savo rankas ir lankau Tavo aukurą, Viešpatie, 19O 26 7 19O 26 7 142820 kad garsiai giedočiau padėkos giesmę ir skelbčiau Tavo nuostabius darbus. 19O 26 8 19O 26 8 142830 Viešpatie, mėgstu Tavo namų buveinę, vietą, kur Tavo garbė gyvena. 19O 26 9 19O 26 9 142840 Neatimk mano sielos su nusidėjėliais ir mano gyvenimo su kraujo trokštančiais. 19O 26 10 19O 26 10 142850 Jų rankose nusikaltimas, jų dešinė pilna kyšių. 19O 26 11 19O 26 11 142860 Tačiau aš elgiuosi nekaltai. Atpirk mane ir būk man gailestingas. 19O 26 12 19O 26 12 142870 Mano koja stovi lygioje vietoje; aš susirinkimuose Viešpatį girsiu. 19O 27 1 19O 27 1 142880 Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas­ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė­prieš ką man drebėti? 19O 27 2 19O 27 2 142890 Kai nedorėliai­mano priešai ir piktieji­puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta. 19O 27 3 19O 27 3 142900 Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu. 19O 27 4 19O 27 4 142910 Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu­gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą. 19O 27 5 19O 27 5 142920 Jis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną, savo buveinės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane. 19O 27 6 19O 27 6 142930 Mano galva bus pakelta virš mano priešų, kurie mane supa. Džiaugsmo aukas aukosiu Jo palapinėje, šlovinsiu ir giedosiu gyrių Viešpačiui! 19O 27 7 19O 27 7 142940 Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuos. Pasigailėk manęs ir išklausyk mane! 19O 27 8 19O 27 8 142950 Kai Tu pasakei: ‘‘Ieškokite mano veido!’‘, mano širdis Tau atsakė: ‘‘Tavo veido, Viešpatie, aš ieškosiu’‘. 19O 27 9 19O 27 9 142960 Neslėpk savo veido nuo manęs! Neatstumk rūstybėje savo tarno! Tu esi mano pagalba. Neatmesk ir nepalik manęs, mano išgelbėjimo Dieve! 19O 27 10 19O 27 10 142970 Nors mano tėvas ir motina paliktų mane, tačiau Viešpats mane priims. 19O 27 11 19O 27 11 142980 Viešpatie, pamokyk mane savo kelio ir vesk mane tikru taku dėl mano priešų. 19O 27 12 19O 27 12 142990 Neatiduok manęs prispaudėjų savivalei, nes pakilo prieš mane neteisingi liudytojai ir alsuoja smurtu. 19O 27 13 19O 27 13 143000 Aš tikiu, kad matysiu Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje. 19O 27 14 19O 27 14 143010 Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties! 19O 28 1 19O 28 1 143020 Tavęs šaukiuosi, Viešpatie, mano uola! Išgirsk mane. Jei tylėsi, tapsiu kaip tie, kurie nužengia į duobę. 19O 28 2 19O 28 2 143030 Išgirsk mano maldavimo balsą, kai šaukiuosi Tavęs, kai keliu savo rankas į Tavo švenčiausiąją buveinę! 19O 28 3 19O 28 3 143040 Neatstumk manęs kartu su nedorėliais, su piktadariais, kurie maloniai kalba su artimu, bet pikta mano savo širdyse. 19O 28 4 19O 28 4 143050 Duok jiems, ko verti jų darbai ir pikti poelgiai. Atlygink jiems, kiek vertas jų rankų darbas; užmokėk jiems, ką jie užsitarnavo. 19O 28 5 19O 28 5 143060 Jie nepaiso Viešpaties veiksmų ir Jo rankų darbų. Jis sunaikins juos ir nebeleis atsigauti. 19O 28 6 19O 28 6 143070 Palaimintas Viešpats, nes Jis išklausė mano maldavimą! 19O 28 7 19O 28 7 143080 Viešpats yra mano jėga ir skydas; Juo pasitikėjo mano širdis, ir Jis man padėjo. Todėl džiūgauja mano širdis, ir savo giesme girsiu Jį. 19O 28 8 19O 28 8 143090 Viešpats yra jų jėga, išgelbstinti priebėga pateptajam. 19O 28 9 19O 28 9 143100 Išgelbėk savo tautą ir laimink savo paveldėjimą. Ganyk ir išaukštink juos per amžius. 19O 29 1 19O 29 1 143110 Pripažinkite Viešpačiui, Dievo sūnūs, pripažinkite Viešpačiui šlovę ir galybę! 19O 29 2 19O 29 2 143120 Pripažinkite Viešpačiui šlovę, derančią Jo vardui; pagarbinkite Viešpatį šventumo grožyje. 19O 29 3 19O 29 3 143130 Viešpaties balsas viršum vandenų. Šlovės Dievas sugriaudė. Viešpats viršum plačiųjų vandenų. 19O 29 4 19O 29 4 143140 Viešpaties balsas galingas. Viešpaties balsas didingas. 19O 29 5 19O 29 5 143150 Viešpaties balsas laužo kedrus. Viešpats laužo Libano kedrus. 19O 29 6 19O 29 6 143160 Jis šokdina juos kaip veršius, Libaną ir Sirjoną kaip jauniklį stumbrą. 19O 29 7 19O 29 7 143170 Viešpaties balsas įskelia ugnies liepsnas. 19O 29 8 19O 29 8 143180 Viešpaties balsas sudrebina dykumą. Viešpats sudrebina Kadešo dykumą. 19O 29 9 19O 29 9 143190 Viešpaties balsas priverčia gimdyti elnes ir laužo miškus. Jo šventykloje visi kalba apie Jo šlovę. 19O 29 10 19O 29 10 143200 Viešpats sėdi viršum tvano, Viešpats sėdi kaip Karalius per amžius! 19O 29 11 19O 29 11 143210 Viešpats suteiks stiprybę savo tautai. Viešpats palaimins savo tautą taika. 19O 30 1 19O 30 1 143220 Aukštinu Tave, Viešpatie, nes Tu išlaisvinai mane ir neleidai mano priešams džiaugtis dėl manęs. 19O 30 2 19O 30 2 143230 Viešpatie, mano Dieve, šaukiausi Tavęs, ir Tu išgydei mane. 19O 30 3 19O 30 3 143240 Viešpatie, Tu išvedei iš mirusiųjų buveinės mano sielą, išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę. 19O 30 4 19O 30 4 143250 Giedokite Viešpačiui, Jo šventieji, dėkokite prisiminę Jo šventumą. 19O 30 5 19O 30 5 143260 Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą­džiūgavimas. 19O 30 6 19O 30 6 143270 Būdamas saugus, sakiau: ‘‘Niekados nesvyruosiu!’‘ 19O 30 7 19O 30 7 143280 Viešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą­nusigandau. 19O 30 8 19O 30 8 143290 Tavęs, Viešpatie, šaukiaus, savo Viešpatį maldavau: 19O 30 9 19O 30 9 143300 ‘‘Kokia Tau nauda iš mano kraujo, iš to, kad nužengsiu į duobę? Ar girs Tave dulkės, ar jos skelbs Tavo tiesą? 19O 30 10 19O 30 10 143310 Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk manęs; Viešpatie, būk man padėjėjas!’‘ 19O 30 11 19O 30 11 143320 Tu pavertei mano raudą džiaugsmu; atrišai mano ašutinę ir apjuosei linksmybe, 19O 30 12 19O 30 12 143330 kad Tau giedotų mano siela ir netylėtų. Viešpatie, mano Dieve, visados Tau dėkosiu. 19O 31 1 19O 31 1 143340 Tavimi, Viešpatie, pasitikiu; niekados tenebūsiu sugėdintas. Savo teisumu išgelbėk mane. 19O 31 2 19O 31 2 143350 Palenk prie manęs savo ausį, skubiai išgelbėk mane. Būk man stipri uola, tvirtovė išsigelbėti. 19O 31 3 19O 31 3 143360 Tu mano uola ir tvirtovė. Dėl savo vardo vesk ir saugok mane, 19O 31 4 19O 31 4 143370 išnarpliok mane iš tinklo, kuris slaptai man padėtas, nes Tu esi mano jėga. 19O 31 5 19O 31 5 143380 Į Tavo rankas pavedu savo dvasią. Tu išgelbėjai mane, Viešpatie, tiesos Dieve! 19O 31 6 19O 31 6 143390 Aš neapkenčiu niekingų stabų garbintojų, bet pasitikiu Viešpačiu. 19O 31 7 19O 31 7 143400 Aš džiūgausiu ir linksminsiuos Tavo gailestingume; Tu pažvelgei į mano vargą, į skausmą mano sielos, 19O 31 8 19O 31 8 143410 neatidavei manęs į priešo rankas, leidai mano kojoms laisvai bėgti. 19O 31 9 19O 31 9 143420 Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes suspaustas esu; nusilpo nuo liūdesio mano akys, mano siela ir pilvas. 19O 31 10 19O 31 10 143430 Sielvartas graužia mano gyvenimą, vaitojimas­mano metus; išseko mano jėgos dėl mano kaltės ir mano kaulai sunyko. 19O 31 11 19O 31 11 143440 Visiems savo priešams tapau pajuoka, netgi savo kaimynams; pažįstami bijo manęs, kurie gatvėje mato mane, bėga nuo manęs. 19O 31 12 19O 31 12 143450 Esu pamirštas kaip numirėlis, dingęs iš atminties; tapau kaip sudužęs indas. 19O 31 13 19O 31 13 143460 Aš girdžiu, ką daugelis šnibžda­baimė aplinkui. Jie tariasi prieš mane, galvoja atimti mano gyvybę. 19O 31 14 19O 31 14 143470 Tavimi, Viešpatie, pasitikėjau ir sakiau: ‘‘Tu esi mano Dievas’‘. 19O 31 15 19O 31 15 143480 Tavo rankose yra mano laikai. Gelbėk mane iš rankos mano priešų ir persekiotojų. 19O 31 16 19O 31 16 143490 Parodyk savo tarnui savo šviesų veidą; išgelbėk mane dėl savo gailestingumo. 19O 31 17 19O 31 17 143500 Viešpatie, tenebūsiu sugėdintas, nes Tavęs šaukiuosi! Telieka sugėdinti nedorėliai, tenutyla jie kape. 19O 31 18 19O 31 18 143510 Tegul tampa nebylios melagių lūpos, kurios prieš teisųjį įžūliai su puikybe ir panieka kalba! 19O 31 19 19O 31 19 143520 Viešpatie, koks didis yra Tavo gerumas Tavęs bijantiems, kurie pasitiki Tavimi žmonių akivaizdoje. 19O 31 20 19O 31 20 143530 Tu paslėpsi juos savo artume nuo žmonių išdidumo, saugosi juos savo palapinėje nuo liežuvių plakimo. 19O 31 21 19O 31 21 143540 Palaimintas tebūna Viešpats! Jis suteikė man nuostabią malonę sustiprintame mieste. 19O 31 22 19O 31 22 143550 Nes aš skubotai tariau: ‘‘Esu atskirtas nuo Tavo akių’‘. Tačiau Tu išgirdai mano maldavimą, kai šaukiausi Tavęs. 19O 31 23 19O 31 23 143560 Mylėkite Viešpatį, visi Jo šventieji. Ištikimuosius apsaugo Viešpats ir su kaupu atlygina išdidiems. 19O 31 24 19O 31 24 143570 Būkite drąsūs visi, kurie pasitikite Viešpačiu, ir Jis sustiprins jūsų širdis. 19O 32 1 19O 32 1 143580 Palaimintas, kuriam neteisybės atleistos, kurio nuodėmės padengtos. 19O 32 2 19O 32 2 143590 Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats neįskaito kaltės ir kurio dvasioje nėra klastos. 19O 32 3 19O 32 3 143600 Kol tylėjau, nyko mano kaulai nuo kasdieninio mano vaitojimo. 19O 32 4 19O 32 4 143610 Dieną ir naktį sunkiai slėgė mane Tavo ranka. Mano jėgos seko, lyg vasaros kaitros džiovinamos. 19O 32 5 19O 32 5 143620 Savo nuodėmę Tau išpažinau ir savo kaltės neslėpiau. Tariau: ‘‘Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui’‘. Tada atleidai man kaltę. 19O 32 6 19O 32 6 143630 Dėl to kiekvienas teisusis melsis Tau, kai Tave galima surasti, kol didelis tvanas nepriartėjo prie jų. 19O 32 7 19O 32 7 143640 Tu esi mano slėptuvė, nuo pavojų apsaugosi mane, išgelbėjimo giesmėmis apsupsi mane. 19O 32 8 19O 32 8 143650 Pamokysiu tave ir parodysiu kelią, kuriuo turi eiti; tave mano akys lydės. 19O 32 9 19O 32 9 143660 Nebūk kaip arklys ar mulas, kurie neturi supratimo. Kamanomis ir žąslais juos reikia pažaboti, kad jie priartėtų prie tavęs. 19O 32 10 19O 32 10 143670 Daug kančių turi nedorėlis, bet tas, kuris pasitiki Viešpačiu, bus apsuptas gailestingumo. 19O 32 11 19O 32 11 143680 Džiaukitės Viešpatyje, džiūgaukite, teisieji, šaukite iš džiaugsmo, tiesiaširdžiai. 19O 33 1 19O 33 1 143690 Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje, doriesiems tinka gyriaus giesmė. 19O 33 2 19O 33 2 143700 Girkite Viešpatį arfomis, giedokite Jam, pritardami dešimčiastygiu psalteriu! 19O 33 3 19O 33 3 143710 Giedokite Jam naują giesmę, grokite meistriškai su džiaugsmo šūksniais. 19O 33 4 19O 33 4 143720 Teisingas yra Viešpaties žodis ir visi Jo darbai atlikti tiesoje. 19O 33 5 19O 33 5 143730 Jis mėgsta teisumą ir teisingumą. Viešpaties gerumo yra pilna žemė. 19O 33 6 19O 33 6 143740 Viešpaties žodžiu sukurti dangūs, Jo burnos kvapu­visa jų kareivija. 19O 33 7 19O 33 7 143750 Tartum į indą Jis jūrų vandenis surinko, į sandėlius uždarė gelmes. 19O 33 8 19O 33 8 143760 Tegul bijo Viešpaties visa žemė, tegul garbina Jį visi pasaulio gyventojai! 19O 33 9 19O 33 9 143770 Jis tarė­ir įvyko; Jis įsakė­ir atsirado. 19O 33 10 19O 33 10 143780 Viešpats paverčia niekais pagonių sumanymą, suardo tautų planus. 19O 33 11 19O 33 11 143790 Viešpaties sumanymas lieka per amžius, Jo širdies mintys per kartų kartas. 19O 33 12 19O 33 12 143800 Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats, tauta, kurią Jis išsirinko savo nuosavybe! 19O 33 13 19O 33 13 143810 Iš dangaus žvelgia Viešpats ir stebi visą žmoniją. 19O 33 14 19O 33 14 143820 Iš savo gyvenamos vietos Jis žiūri į visus žemės gyventojus. 19O 33 15 19O 33 15 143830 Jis kiekvieno širdį sutvėrė ir stebi visus jų darbus. 19O 33 16 19O 33 16 143840 Ne kariuomenės gausumas karalių išgelbsti, karžygys neišsilaisvina didele jėga. 19O 33 17 19O 33 17 143850 Žirgas nepadės ir neišgelbės savo stiprumu. 19O 33 18 19O 33 18 143860 Štai Viešpaties akis stebi tuos, kurie Jo bijo, kurie laukia Jo gailestingumo, 19O 33 19 19O 33 19 143870 kad išgelbėtų nuo mirties jų sielą ir bado metu išlaikytų gyvus. 19O 33 20 19O 33 20 143880 Mūsų siela laukia Viešpaties­Jis mūsų pagalba ir skydas. 19O 33 21 19O 33 21 143890 Juo džiaugsis mūsų širdis, nes Jo šventuoju vardu mes pasitikėjome. 19O 33 22 19O 33 22 143900 Viešpatie, tebūna Tavo gailestingumas mums, nes mes viliamės Tavimi. 19O 34 1 19O 34 1 143910 Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis. 19O 34 2 19O 34 2 143920 Viešpačiu didžiuosis mano siela; nuolankieji išgirs tai ir džiaugsis. 19O 34 3 19O 34 3 143930 Aukštinkime Viešpatį ir iškelkime kartu Jo vardą. 19O 34 4 19O 34 4 143940 Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių. 19O 34 5 19O 34 5 143950 Jie žvelgė į Jį ir pralinksmėjo, jų veidai nebuvo sugėdinti. 19O 34 6 19O 34 6 143960 Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo bėdų. 19O 34 7 19O 34 7 143970 Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos. 19O 34 8 19O 34 8 143980 Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki. 19O 34 9 19O 34 9 143990 Bijokite Viešpaties, Jo šventieji, nes nieko nestokoja tie, kurie Jo bijo. 19O 34 10 19O 34 10 144000 Jauni liūtai pritrūksta ir badauja, bet tie, kurie ieško Viešpaties, nestokoja jokio gero. 19O 34 11 19O 34 11 144010 Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės. 19O 34 12 19O 34 12 144020 Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti? 19O 34 13 19O 34 13 144030 Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų. 19O 34 14 19O 34 14 144040 Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos. 19O 34 15 19O 34 15 144050 Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą. 19O 34 16 19O 34 16 144060 Viešpaties veidas prieš darančius pikta, kad išdildytų jų atsiminimą žemėje. 19O 34 17 19O 34 17 144070 Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų. 19O 34 18 19O 34 18 144080 Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi. 19O 34 19 19O 34 19 144090 Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats. 19O 34 20 19O 34 20 144100 Jis sergsti visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų nesulūžtų. 19O 34 21 19O 34 21 144110 Nedorėlį nužudys piktybė, kurie nekenčia teisiojo, pražus. 19O 34 22 19O 34 22 144120 Viešpats išperka savo tarnų sielą, nepražus nė vienas, kuris Juo pasitiki. 19O 35 1 19O 35 1 144130 Viešpatie, apgink mano bylą nuo tų, kurie mane kaltina; kovok su tais, kurie kovoja prieš mane! 19O 35 2 19O 35 2 144140 Paimk mažąjį ir didįjį skydą ir man padėk! 19O 35 3 19O 35 3 144150 Ištrauk ietį ir atsistok prieš mano persekiotojus. Tark mano sielai: ‘‘Aš tavo išgelbėjimas’‘. 19O 35 4 19O 35 4 144160 Tebūna sugėdinti ir pažeminti, kurie kėsinasi į mano gyvybę. Tesitraukia atgal suglumę, kurie nori man pakenkti. 19O 35 5 19O 35 5 144170 Tebūna jie kaip pelai prieš vėją, Viešpaties angelui papūtus. 19O 35 6 19O 35 6 144180 Tebūna jų kelias tamsus ir slidus ir Viešpaties angelas juos tepersekioja. 19O 35 7 19O 35 7 144190 Be priežasties jie slaptai man spendė pinkles, iškasė duobę mano sielai. 19O 35 8 19O 35 8 144200 Tegul jie netikėtai žūva, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį. 19O 35 9 19O 35 9 144210 Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos. 19O 35 10 19O 35 10 144220 Visi mano kaulai šauks: ‘‘Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?’‘ 19O 35 11 19O 35 11 144230 Pakilo klastingi liudytojai, kaltino mane tuo, kuo aš nenusikaltau. 19O 35 12 19O 35 12 144240 Jie atlygino man piktu už gera, apiplėšdami mano sielą. 19O 35 13 19O 35 13 144250 Jiems sergant, ašutine vilkėjau; žeminau savo sielą pasninku, palenkęs galvą meldžiausi. 19O 35 14 19O 35 14 144260 Elgiausi, lyg jie būtų man draugai ar broliai. Vaikščiojau nusiminęs, tartum gedėdamas motinos. 19O 35 15 19O 35 15 144270 Bet kai aš susvyravau, jie džiaugėsi ir susibūrė prieš mane; puolėjai susibūrė prieš mane man nežinant ir drasko mane be paliovos. 19O 35 16 19O 35 16 144280 Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane. 19O 35 17 19O 35 17 144290 Viešpatie, ar ilgai dar žiūrėsi? Išgelbėk mano sielą nuo pražūties, mano vienintelę nuo riaumojančių liūtų. 19O 35 18 19O 35 18 144300 Tau dėkosiu dideliame susirinkime, girsiu Tave minioje. 19O 35 19 19O 35 19 144310 Tegul nesidžiaugia be pagrindo mano priešai, tenemirksi akimis tie, kurie nekenčia manęs be priežasties. 19O 35 20 19O 35 20 144320 Jie nekalba apie taiką. Jie kuria klastingus planus prieš krašto taikiuosius. 19O 35 21 19O 35 21 144330 Jie išsižioję rėkia: ‘‘Taip, taip, mes matėme tai savo akimis!’‘ 19O 35 22 19O 35 22 144340 Viešpatie, Tu tai matei­netylėk! Viešpatie, nebūk toli nuo manęs! 19O 35 23 19O 35 23 144350 Sujudėk, pakilk ginti mano bylą, mano Viešpatie ir mano Dieve. 19O 35 24 19O 35 24 144360 Viešpatie, mano Dieve, teisk mane, vadovaudamasis savo teisumu, neleisk jiems džiaugtis dėl manęs. 19O 35 25 19O 35 25 144370 Tenemano jie savo širdyje: ‘‘O! To mes ir siekėme!’‘ Tenesako: ‘‘Mes jį prarijome!’‘ 19O 35 26 19O 35 26 144380 Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie džiaugiasi mano nelaime. Gėda ir panieka tebūna aprengti tie, kurie didžiuojasi prieš mane. 19O 35 27 19O 35 27 144390 Tegul šaukia iš džiaugsmo ir linksminasi tie, kurie mane užtaria ir tegul sako: ‘‘Tebūna išaukštintas Viešpats, kuriam patinka Jo tarno gerovė!’‘ 19O 35 28 19O 35 28 144400 Mano liežuvis skelbs Tavo teisumą, per visą dieną girs Tave! 19O 36 1 19O 36 1 144410 Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis. 19O 36 2 19O 36 2 144420 Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti. 19O 36 3 19O 36 3 144430 Jo burnos žodžiai­nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera. 19O 36 4 19O 36 4 144440 Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta. 19O 36 5 19O 36 5 144450 Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybė­debesis. 19O 36 6 19O 36 6 144460 Tavo teisumas­kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai­kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį! 19O 36 7 19O 36 7 144470 Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje. 19O 36 8 19O 36 8 144480 Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės. 19O 36 9 19O 36 9 144490 Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą. 19O 36 10 19O 36 10 144500 Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumas­nuoširdiesiems. 19O 36 11 19O 36 11 144510 Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs! 19O 36 12 19O 36 12 144520 Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels! 19O 37 1 19O 37 1 144530 Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams. 19O 37 2 19O 37 2 144540 Jie greitai bus nupjauti tartum žolė, suvys kaip žaliuojanti žolė. 19O 37 3 19O 37 3 144550 Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas! 19O 37 4 19O 37 4 144560 Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis. 19O 37 5 19O 37 5 144570 Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks. 19O 37 6 19O 37 6 144580 Jis padarys tavo teisumą kaip šviesą ir tavo teisybę kaip vidudienį! 19O 37 7 19O 37 7 144590 Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai lauk Jo! Nesijaudink dėl to, kad sekasi žmogui, kuris daro pikta. 19O 37 8 19O 37 8 144600 Liaukis nirtęs ir palik rūstybę. Nesijaudink, kad nedarytumei pikta. 19O 37 9 19O 37 9 144610 Piktadariai bus sunaikinti, bet tie, kurie laukia Viešpaties, paveldės žemę. 19O 37 10 19O 37 10 144620 Nes dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio; kai žvalgysies, kur jis buvo, jo nebebus. 19O 37 11 19O 37 11 144630 Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu. 19O 37 12 19O 37 12 144640 Nedorėlis rengia teisiajam pikta ir griežia prieš jį dantimis. 19O 37 13 19O 37 13 144650 Viešpats juokiasi iš jo, nes mato jo galą. 19O 37 14 19O 37 14 144660 Nedorėliai išsitraukia kardą, įtempia lanką, kad partrenktų beturtį ir vargšą, nužudytų tuos, kurie elgiasi dorai. 19O 37 15 19O 37 15 144670 Jų kardas įsmigs į jų pačių širdį ir jų lankai suluš. 19O 37 16 19O 37 16 144680 Teisiojo truputis yra geriau už daugelio nedorėlių turtus, 19O 37 17 19O 37 17 144690 nes nedorėlių rankos bus sulaužytos, o teisiuosius palaiko Viešpats. 19O 37 18 19O 37 18 144700 Viešpats žino teisiųjų dienas, jų paveldėjimas liks amžiams. 19O 37 19 19O 37 19 144710 Jie nebus sugėdinti nelaimių metu, bado dienomis jie bus pasotinti. 19O 37 20 19O 37 20 144720 O nedorėliai pražus ir Viešpaties priešai sutirps kaip avinėlių taukai; jie dings kaip dūmai. 19O 37 21 19O 37 21 144730 Nedorėliai skolinasi ir negrąžina, o teisusis yra gailestingas ir duoda. 19O 37 22 19O 37 22 144740 Jo palaimintieji valdys žemę, o Jo prakeiktieji bus sunaikinti. 19O 37 23 19O 37 23 144750 Viešpats nukreipia žmogaus žingsnius ir Jam patinka jo keliai. 19O 37 24 19O 37 24 144760 Jei jis klumpa­neparkrinta, nes Viešpats laiko jo ranką. 19O 37 25 19O 37 25 144770 Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau, kad teisusis būtų užmirštas ir jo vaikai elgetautų. 19O 37 26 19O 37 26 144780 Visada jis pasigaili ir skolina, jo vaikai yra palaiminti. 19O 37 27 19O 37 27 144790 Traukis nuo pikto ir daryk gera, tai išliksi per amžius. 19O 37 28 19O 37 28 144800 Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus. 19O 37 29 19O 37 29 144810 Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai. 19O 37 30 19O 37 30 144820 Teisiojo burna kalba išmintingai, ir jo liežuvis­kas teisinga, 19O 37 31 19O 37 31 144830 Dievo įstatymas yra jo širdyje; jo žingsniai nesvyruoja. 19O 37 32 19O 37 32 144840 Nedorėlis tykoja teisiojo ir siekia jį nužudyti. 19O 37 33 19O 37 33 144850 Viešpats jo nepaliks ano rankoje ir nepasmerks jo teisme. 19O 37 34 19O 37 34 144860 Lauk Viešpaties ir laikykis Jo kelio. Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę. Tu matysi, kaip nedorėliai žlugs. 19O 37 35 19O 37 35 144870 Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą. 19O 37 36 19O 37 36 144880 Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau. 19O 37 37 19O 37 37 144890 Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas­ramybė. 19O 37 38 19O 37 38 144900 Nusikaltėliai bus sunaikinti, nedorėlių galas­pražūtis. 19O 37 39 19O 37 39 144910 Teisiųjų išgelbėjimas ateina nuo Viešpaties; Jis yra jų stiprybė nelaimių metu. 19O 37 40 19O 37 40 144920 Viešpats padės jiems ir išlaisvins juos. Jis išlaisvins juos iš bedievių ir išgelbės, nes jie pasitikėjo Juo. 19O 38 1 19O 38 1 144930 Viešpatie, nebausk manęs rūstaudamas ir neplak savo įniršyje. 19O 38 2 19O 38 2 144940 Tavo strėlės įsmigo į mane ir Tavo ranka slegia mane. 19O 38 3 19O 38 3 144950 Nebėra nieko sveiko mano kūne dėl Tavo rūstybės ir poilsio mano kauluose dėl mano nuodėmės. 19O 38 4 19O 38 4 144960 Mano kaltės iškilo virš mano galvos; lyg sunki našta jos pasidarė man per sunkios. 19O 38 5 19O 38 5 144970 Dvokia ir pūliuoja mano žaizdos dėl mano kvailybės. 19O 38 6 19O 38 6 144980 Esu varge, visai sulinkęs, vaikštau nusiminęs visą dieną. 19O 38 7 19O 38 7 144990 Mano strėnos dega, nieko sveiko nebėra mano kūne. 19O 38 8 19O 38 8 145000 Nusilpęs, labai sudaužytas vaitoju dėl savo širdies nerimo. 19O 38 9 19O 38 9 145010 Viešpatie, Tu žinai visus mano troškimus ir mano dūsavimas nėra paslėptas nuo Tavęs. 19O 38 10 19O 38 10 145020 Mano širdis smarkiai plaka, netekau jėgų, mano akių šviesa nyksta. 19O 38 11 19O 38 11 145030 Mano draugai ir bičiuliai laikosi atstu nuo mano skausmų; mano artimieji stovi iš tolo. 19O 38 12 19O 38 12 145040 Kurie kėsinasi į mano gyvybę, paspendė žabangus; kurie siekia man pakenkti, grasina man sunaikinimu, visą dieną rengia klastas. 19O 38 13 19O 38 13 145050 Esu lyg kurčias­negirdžiu, lyg nebylys­neatveriu burnos. 19O 38 14 19O 38 14 145060 Tapau lyg žmogus, kuris nieko negirdi, kurio burnoje nėra atsakymo. 19O 38 15 19O 38 15 145070 Viešpatie, Tavimi viliuosi. Tu išgirsi, Viešpatie, mano Dieve! 19O 38 16 19O 38 16 145080 Sakau: ‘‘Tenesidžiaugia ir tenesididžiuoja jie prieš mane, kai mano koja paslysta!’‘ 19O 38 17 19O 38 17 145090 Esu pasiruošęs kristi, mano kentėjimai nesiliauja. 19O 38 18 19O 38 18 145100 Išpažinsiu savo kaltę, gailėsiuosi dėl savo nuodėmės. 19O 38 19 19O 38 19 145110 Mano priešai gyvena ir yra galingi, ir daug tų, kurie nekenčia manęs neteisingai. 19O 38 20 19O 38 20 145120 Kurie atlygina piktu už gera, yra mano priešai, nes seku gera. 19O 38 21 19O 38 21 145130 Viešpatie, nepalik manęs! Mano Dieve, nebūk toli nuo manęs! 19O 38 22 19O 38 22 145140 Skubėk padėti man, Viešpatie, mano gelbėtojau! 19O 39 1 19O 39 1 145150 Aš sakiau: ‘‘Saugosiu savo kelius, kad nenusidėčiau liežuviu; pažabosiu savo burną, kol nedorėlis tebėra priešais mane’‘. 19O 39 2 19O 39 2 145160 Pasidariau visiškas nebylys, visko džiuginančio atsisakiau; mano skausmas pakilo, 19O 39 3 19O 39 3 145170 įkaito širdis mano krūtinėje, bemąstant įsiliepsnojo; aš prabilau. 19O 39 4 19O 39 4 145180 Viešpatie, leisk sužinoti mano pabaigą ir skaičių mano dienų, kad žinočiau, koks menkas aš esu. 19O 39 5 19O 39 5 145190 Mano dienų tik sprindis, mano amžius kaip niekas Tavo akivaizdoje. Kaip kvapas yra žmogaus gyvenimas. 19O 39 6 19O 39 6 145200 Kaip šešėlis vaikščioja žmogus, tuščiai stengiasi; krauna turtus ir nežino, kam jie atiteks. 19O 39 7 19O 39 7 145210 Viešpatie, ko aš lauksiu? Mano viltis Tavyje. 19O 39 8 19O 39 8 145220 Iš visų mano nusikaltimų išlaisvink mane. Nepadaryk manęs kvailojo pajuoka. 19O 39 9 19O 39 9 145230 Pasidariau nebylys, neatveriu burnos, nes Tu tai padarei. 19O 39 10 19O 39 10 145240 Atitrauk nuo manęs savo rūstybę. Nuo Tavo rankos smūgių aš nykstu. 19O 39 11 19O 39 11 145250 Kai už kaltes baudi žmogų, suėdi kaip kandis, kas jam brangiausia. Žmogus­tik kvapas. 19O 39 12 19O 39 12 145260 Viešpatie, išgirsk mano maldą, šauksmą mano išklausyk! Netylėk dėl mano ašarų! Aš esu tik svečias pas Tave, praeivis kaip visi mano tėvai. 19O 39 13 19O 39 13 145270 Nugręžk nuo manęs savo žvilgsnį, kad atsigaučiau pirma, negu iškeliausiu ir pranyksiu. 19O 40 1 19O 40 1 145280 Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą. 19O 40 2 19O 40 2 145290 Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius. 19O 40 3 19O 40 3 145300 Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę­gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu. 19O 40 4 19O 40 4 145310 Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais. 19O 40 5 19O 40 5 145320 Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui­nėra Tau lygaus nė vieno,­jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti. 19O 40 6 19O 40 6 145330 Aukų ir atnašų Tu nenorėjai. Ausis Tu man atvėrei. Deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę Tu nereikalavai. 19O 40 7 19O 40 7 145340 Tada tariau: ‘‘Štai ateinu; knygos rietime apie mane parašyta. 19O 40 8 19O 40 8 145350 Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje’‘. 19O 40 9 19O 40 9 145360 Skelbiau teisumą didelėje minioje, lūpų neužčiaupiau, Viešpatie, Tu žinai. 19O 40 10 19O 40 10 145370 Tavo teisumo nepaslėpiau savo širdyje, apie Tavo ištikimybę ir išgelbėjimą kalbėjau. Nenutylėjau apie Tavo malonę ir tiesą dideliame susirinkime. 19O 40 11 19O 40 11 145380 Viešpatie, nesulaikyk man savo gailestingumo; Tavo malonė ir tiesa visada tegul mane lydi. 19O 40 12 19O 40 12 145390 Užgriuvo mane nesuskaitomos blogybės, apniko kaltės, nieko daugiau nematau. Jų yra daugiau nei mano galvos plaukų, todėl netekau drąsos. 19O 40 13 19O 40 13 145400 Viešpatie, teikis išgelbėti mane! Viešpatie, skubėk man padėti! 19O 40 14 19O 40 14 145410 Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie kėsinasi į mano gyvybę; teatsitraukia sugėdinti, kurie linki man pikta! 19O 40 15 19O 40 15 145420 Tenusigąsta dėl savo gėdos, kurie man sako: ‘‘Gerai, gerai’‘. 19O 40 16 19O 40 16 145430 Tedžiūgauja ir tesilinksmina, kurie ieško Tavęs; kurie ilgisi Tavo išgelbėjimo, tegul sako: ‘‘Didis yra Viešpats!’‘ 19O 40 17 19O 40 17 145440 Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi. Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Mano Dieve, nedelsk! 19O 41 1 19O 41 1 145450 Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą. Nelaimėje išgelbės jį Viešpats. 19O 41 2 19O 41 2 145460 Viešpats saugos ir išlaikys jį gyvą; jis bus palaimintas žemėje. Tu neatiduosi jo priešų valiai. 19O 41 3 19O 41 3 145470 Viešpats sustiprins jį ligos patale; Tu pagydysi jį nuo visų ligų. 19O 41 4 19O 41 4 145480 Sakiau: ‘‘Viešpatie, būk man gailestingas! Išgydyk mano sielą, nes Tau nusidėjau!’‘ 19O 41 5 19O 41 5 145490 Mano priešai kalba prieš mane pikta: ‘‘Kai jis mirs, ir jo vardas išnyks’‘. 19O 41 6 19O 41 6 145500 Jei kas ateina manęs aplankyti, tuščius žodžius kalba, išėjęs laukan apkalba. 19O 41 7 19O 41 7 145510 Visi, kurie nekenčia manęs, šnibždasi prieš mane, planuoja man pakenkti: 19O 41 8 19O 41 8 145520 ‘‘Pikčiausia liga jam prikibo, jis atsigulė ir nebeatsikels’‘. 19O 41 9 19O 41 9 145530 Net ir artimas draugas, kuriuo pasitikėjau, kuris valgė mano duoną, taikosi man įspirti. 19O 41 10 19O 41 10 145540 Viešpatie, būk man gailestingas, pakelk mane, kad jiems atlyginčiau! 19O 41 11 19O 41 11 145550 Iš to žinosiu, jog esi man palankus, jei mano priešas nedžiūgaus prieš mane. 19O 41 12 19O 41 12 145560 O mane Tu palaikai mano nekaltume ir amžiams pastatai savo akivaizdoje. 19O 41 13 19O 41 13 145570 Palaimintas tebūna Viešpats, Izraelio Dievas, per amžių amžius! Amen! Amen! 19O 42 1 19O 42 1 145580 Kaip elnė geidžia upelio vandens, taip mano siela geidžia Tavęs, o Dieve! 19O 42 2 19O 42 2 145590 Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo. Kada ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje? 19O 42 3 19O 42 3 145600 Ašaros buvo man duona dieną ir naktį, kai jie kasdien man sakė: ‘‘Kur yra tavo Dievas?’‘ 19O 42 4 19O 42 4 145610 Kai prisimenu tai, išlieju savo sielą, nes traukdavau su minia į Dievo namus, džiūgaudamas ir dėkodamas iškilmingoje eisenoje. 19O 42 5 19O 42 5 145620 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą! 19O 42 6 19O 42 6 145630 Mano Dieve, mano siela liūdi manyje. Prisimenu Tave iš Jordano šalies ir Hermono, nuo Micaro kalno. 19O 42 7 19O 42 7 145640 Gelmė šaukia gelmę, vandeniui triukšmingai krintant; Tavo bangos ir vilnys per mane liejas. 19O 42 8 19O 42 8 145650 Dieną apreikš Viešpats savo malonę. Naktį giedosiu Jam, savo Dievui, kuris teikia man gyvybę. 19O 42 9 19O 42 9 145660 Tarsiu Viešpačiui, savo uolai: ‘‘Kodėl pamiršai mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, spaudžiamas priešo?’‘ 19O 42 10 19O 42 10 145670 Kenčiu lyg kaulus laužant, priešai tyčiojasi iš manęs, kasdien klausdami: ‘‘Kur yra tavo Dievas?’‘ 19O 42 11 19O 42 11 145680 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą. 19O 43 1 19O 43 1 145690 Dieve, teisk ir gink mano bylą prieš bedievių tautą! Gelbėk mane nuo klastingo ir neteisingo žmogaus. 19O 43 2 19O 43 2 145700 Tu esi mano stiprybės Dievas. Kodėl atstumi mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, priešo spaudžiamas? 19O 43 3 19O 43 3 145710 Siųsk savo šviesą ir tiesą! Jos teveda mane į Tavo šventąjį kalną, į Tavo palapinę. 19O 43 4 19O 43 4 145720 Eisiu prie Dievo aukuro, pas Dievą, savo didžiausią linksmybę. Girsiu Tave arfa, o Dieve, mano Dieve! 19O 43 5 19O 43 5 145730 Ko taip nusiminusi, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą! 19O 44 1 19O 44 1 145740 Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais. 19O 44 2 19O 44 2 145750 Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai. 19O 44 3 19O 44 3 145760 Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai! 19O 44 4 19O 44 4 145770 Tu­mano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui. 19O 44 5 19O 44 5 145780 Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus. 19O 44 6 19O 44 6 145790 Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane. 19O 44 7 19O 44 7 145800 Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai. 19O 44 8 19O 44 8 145810 Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius. 19O 44 9 19O 44 9 145820 Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini. 19O 44 10 19O 44 10 145830 Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus. 19O 44 11 19O 44 11 145840 Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei. 19O 44 12 19O 44 12 145850 Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai. 19O 44 13 19O 44 13 145860 Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus. 19O 44 14 19O 44 14 145870 Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų. 19O 44 15 19O 44 15 145880 Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas 19O 44 16 19O 44 16 145890 dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo. 19O 44 17 19O 44 17 145900 Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme. 19O 44 18 19O 44 18 145910 Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę, 19O 44 19 19O 44 19 145920 kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu. 19O 44 20 19O 44 20 145930 Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą, 19O 44 21 19O 44 21 145940 argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis! 19O 44 22 19O 44 22 145950 Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys. 19O 44 23 19O 44 23 145960 Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai! 19O 44 24 19O 44 24 145970 Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą? 19O 44 25 19O 44 25 145980 Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn. 19O 44 26 19O 44 26 145990 Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo. 19O 45 1 19O 45 1 146000 Mano širdis prisipildė gražių žodžių. Giedosiu giesmę Karaliui. Mano liežuvis­plunksna miklioje raštininko rankoje. 19O 45 2 19O 45 2 146010 Tu esi gražiausias iš žmonių vaikų; malonė Tavo lūpose! Todėl palaimino Tave Dievas amžiams. 19O 45 3 19O 45 3 146020 Karžygy, prisijuosk kalaviją prie šlaunies, savo šlovę ir didybę. 19O 45 4 19O 45 4 146030 Savo didybėje kelkis ginti tiesos, romumo ir teisumo. Tavo dešinė tepamoko Tave didingų darbų! 19O 45 5 19O 45 5 146040 Karaliaus priešų širdis perveria Jo strėlės, nuo jų krinta tautos. 19O 45 6 19O 45 6 146050 Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius. Teisumo skeptras yra Tavo karalystės skeptras. 19O 45 7 19O 45 7 146060 Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus. 19O 45 8 19O 45 8 146070 Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo drabužiai. Iš dramblio kaulo rūmų linksmina Tave. 19O 45 9 19O 45 9 146080 Karalių dukterys pasitinka Tave; karalienė Tavo dešinėje Ofyro auksu papuošta. 19O 45 10 19O 45 10 146090 Klausyk, dukra, pažvelk ir išgirsk! Pamiršk savo tautą ir tėvo namus. 19O 45 11 19O 45 11 146100 Karalius geidžia tavo grožio. Jis yra tavo Viešpats­garbink Jį! 19O 45 12 19O 45 12 146110 Tyro dukros neša Tau dovanas, tautos kilmingieji Tavo palankumo ieško. 19O 45 13 19O 45 13 146120 Karaliaus dukra šlovinga viduje, auksu išmegzti jos apdarai. 19O 45 14 19O 45 14 146130 Išsiuvinėtais drabužiais papuoštą ją veda pas Karalių, ją seka mergaitės, jos draugės, kurios bus atvestos pas Tave. 19O 45 15 19O 45 15 146140 Jos eina džiūgaudamos ir besilinksmindamos, jos įeis į Karaliaus rūmus. 19O 45 16 19O 45 16 146150 Vietoj Tavo tėvų bus Tavo sūnūs; visoje šalyje Tu paskirsi juos kunigaikščiais. 19O 45 17 19O 45 17 146160 Aš garsinsiu Tavo vardą per kartų kartas, todėl tautos girs Tave per amžius. 19O 46 1 19O 46 1 146170 Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje. 19O 46 2 19O 46 2 146180 Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę. 19O 46 3 19O 46 3 146190 Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant. 19O 46 4 19O 46 4 146200 Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę. 19O 46 5 19O 46 5 146210 Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti. 19O 46 6 19O 46 6 146220 Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė. 19O 46 7 19O 46 7 146230 Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas. 19O 46 8 19O 46 8 146240 Ateikite, pažvelkite į Viešpaties darbus, kokių baisių dalykų Jis padarė žemėje! 19O 46 9 19O 46 9 146250 Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus. 19O 46 10 19O 46 10 146260 ‘‘Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!’‘ 19O 46 11 19O 46 11 146270 Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas. 19O 47 1 19O 47 1 146280 Plokite rankomis visos tautos! Šaukite Dievui džiugesio balsu! 19O 47 2 19O 47 2 146290 Aukščiausiasis Viešpats yra baisus, didis Karalius visos žemės. 19O 47 3 19O 47 3 146300 Jis pajungė mums pagonis, padėjo po mūsų kojomis tautas. 19O 47 4 19O 47 4 146310 Jis parinko mums paveldėti žemę­garbę Jo mylimojo Jokūbo. 19O 47 5 19O 47 5 146320 Dievas užžengė su šauksmu, Viešpats, gaudžiant trimitams. 19O 47 6 19O 47 6 146330 Giedokite gyrių mūsų Dievui, giedokite! Giedokite gyrių mūsų Karaliui, giedokite! 19O 47 7 19O 47 7 146340 Dievas yra visos žemės Karalius! Giedokite Jam gyrių suprasdami. 19O 47 8 19O 47 8 146350 Dievas karaliauja pagonims, Dievas sėdi savo šventajame soste. 19O 47 9 19O 47 9 146360 Tautos kunigaikščiai susirinko su Abraomo Dievo tauta. Dievui priklauso visi žemės skydai, Jis yra labai išaukštintas. 19O 48 1 19O 48 1 146370 Didis yra Viešpats ir labai girtinas mūsų Dievo mieste, savo šventajame kalne. 19O 48 2 19O 48 2 146380 Gražiai iškilęs, visos žemės džiaugsmas yra Siono kalnas šiaurės pusėje, didžiojo Karaliaus miestas. 19O 48 3 19O 48 3 146390 Dievas yra jo rūmų apsauga. 19O 48 4 19O 48 4 146400 Antai karaliai susirinkę praėjo kartu. 19O 48 5 19O 48 5 146410 Pamatę apstulbo, sumišo ir skubiai pabėgo. 19O 48 6 19O 48 6 146420 Baimė apėmė juos ten ir skausmai kaip gimdyvę. 19O 48 7 19O 48 7 146430 Rytų vėju Tu sudaužei Taršišo laivus. 19O 48 8 19O 48 8 146440 Ką buvome girdėję, tai ir matėme kareivijų Viešpaties, mūsų Dievo, mieste. Dievas išlaiko jį per amžius. 19O 48 9 19O 48 9 146450 Dieve, būdami Tavo šventykloje, prisiminėme Tavo malonę. 19O 48 10 19O 48 10 146460 Dieve, kaip Tavo vardas, taip ir Tavo šlovė pasiekia žemės pakraščius. Tavoji dešinė pilna teisumo. 19O 48 11 19O 48 11 146470 Tesidžiaugia Siono kalnas! Tedžiūgauja Judo dukterys dėl Tavo sprendimų. 19O 48 12 19O 48 12 146480 Apeikite aplinkui Sioną, apžiūrėkite jį, suskaičiuokite jo bokštus. 19O 48 13 19O 48 13 146490 Įsidėmėkite jį supantį pylimą, išvaikščiokite jo rūmus, kad galėtumėte papasakoti būsimosioms kartoms. 19O 48 14 19O 48 14 146500 Nes šis Dievas yra mūsų Dievas per amžius, Jis ves mus iki mirties. 19O 49 1 19O 49 1 146510 Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai: 19O 49 2 19O 49 2 146520 prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai! 19O 49 3 19O 49 3 146530 Savo burna skelbsiu išmintį; mano širdies apmąstymai­išmanymas. 19O 49 4 19O 49 4 146540 Aš klausysiuos patarlių, skambant arfai įminsiu mįslę. 19O 49 5 19O 49 5 146550 Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka, 19O 49 6 19O 49 6 146560 kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais? 19O 49 7 19O 49 7 146570 Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį. 19O 49 8 19O 49 8 146580 Didelė kaina už sielos išpirkimą­tiek niekad neturėsi, 19O 49 9 19O 49 9 146590 kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo. 19O 49 10 19O 49 10 146600 Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūna, palikdami turtus kitiems. 19O 49 11 19O 49 11 146610 Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes. 19O 49 12 19O 49 12 146620 Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūna. 19O 49 13 19O 49 13 146630 Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie pritaria jiems. 19O 49 14 19O 49 14 146640 Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai. 19O 49 15 19O 49 15 146650 Tačiau Dievas iš kapo išpirks mano sielą, Jis priims mane. 19O 49 16 19O 49 16 146660 Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja. 19O 49 17 19O 49 17 146670 Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo. 19O 49 18 19O 49 18 146680 Nors gyvendamas jis tarsis esąs laimingas, kiti jį dėl sėkmės girs, 19O 49 19 19O 49 19 146690 tačiau jis nužengs pas savo tėvų kartą ir šviesos neregės per amžius. 19O 49 20 19O 49 20 146700 Žmogus, kuris yra gerbiamas, bet neturi supratimo, yra panašus į galviją, kuris pražus. 19O 50 1 19O 50 1 146710 Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio. 19O 50 2 19O 50 2 146720 Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas. 19O 50 3 19O 50 3 146730 Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros. 19O 50 4 19O 50 4 146740 Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą: 19O 50 5 19O 50 5 146750 ‘‘Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką’‘. 19O 50 6 19O 50 6 146760 Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas. 19O 50 7 19O 50 7 146770 ‘‘Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu! 19O 50 8 19O 50 8 146780 Ne dėl aukų barsiu tave­deginamąsias aukas visada man aukojai. 19O 50 9 19O 50 9 146790 Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos. 19O 50 10 19O 50 10 146800 Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų. 19O 50 11 19O 50 11 146810 Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje. 19O 50 12 19O 50 12 146820 Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame. 19O 50 13 19O 50 13 146830 Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują? 19O 50 14 19O 50 14 146840 Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus. 19O 50 15 19O 50 15 146850 Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane’‘. 19O 50 16 19O 50 16 146860 O nedorėliui Dievas sako: ‘‘Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini? 19O 50 17 19O 50 17 146870 Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius. 19O 50 18 19O 50 18 146880 Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji. 19O 50 19 19O 50 19 146890 Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą. 19O 50 20 19O 50 20 146900 Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų. 19O 50 21 19O 50 21 146910 Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis. 19O 50 22 19O 50 22 146920 Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų. 19O 50 23 19O 50 23 146930 Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą’‘. 19O 51 1 19O 51 1 146940 Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes. 19O 51 2 19O 51 2 146950 Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes. 19O 51 3 19O 51 3 146960 Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su manimi. 19O 51 4 19O 51 4 146970 Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai. 19O 51 5 19O 51 5 146980 Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina. 19O 51 6 19O 51 6 146990 Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties. 19O 51 7 19O 51 7 147000 Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą. 19O 51 8 19O 51 8 147010 Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai. 19O 51 9 19O 51 9 147020 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk. 19O 51 10 19O 51 10 147030 Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink. 19O 51 11 19O 51 11 147040 Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs. 19O 51 12 19O 51 12 147050 Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane. 19O 51 13 19O 51 13 147060 Tada mokysiu nusidėjėlius Tavo kelių, kad nusikaltėliai grįžtų pas Tave. 19O 51 14 19O 51 14 147070 Dieve, išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, nes Tu mano išgelbėjimo Dievas, ir mano liežuvis šlovins Tavo teisumą. 19O 51 15 19O 51 15 147080 Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę. 19O 51 16 19O 51 16 147090 Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų. 19O 51 17 19O 51 17 147100 Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi. 19O 51 18 19O 51 18 147110 Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas. 19O 51 19 19O 51 19 147120 Tada Tu gėrėsies teisumo aukomis, aukosime veršius ant Tavo aukuro. 19O 52 1 19O 52 1 147130 Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat. 19O 52 2 19O 52 2 147140 Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary! 19O 52 3 19O 52 3 147150 Tu mėgsti pikta labiau kaip gera, tau mieliau meluoti negu teisybę kalbėti. 19O 52 4 19O 52 4 147160 Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi! 19O 52 5 19O 52 5 147170 Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės. 19O 52 6 19O 52 6 147180 Teisieji tai matys ir bijosis, jie juoksis iš jo: 19O 52 7 19O 52 7 147190 ‘‘Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes’‘. 19O 52 8 19O 52 8 147200 Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius. 19O 52 9 19O 52 9 147210 Tave girsiu per amžius, nes Tu tai padarei; skelbsiu Tavo brangų vardą šventiesiems. 19O 53 1 19O 53 1 147220 Kvailys pasakė savo širdyje: ‘‘Nėra Dievo’‘. Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų. 19O 53 2 19O 53 2 147230 Dievas pažiūrėjo iš dangaus į žmones, kad pamatytų, ar yra, kas išmano ir ieško Dievo. 19O 53 3 19O 53 3 147240 Jie visi atsitraukė, visi kartu sugedo. Nėra darančio gera, nėra nė vieno. 19O 53 4 19O 53 4 147250 Argi nesupranta piktadariai, kurie ryja mano tautą lyg duoną? Ir Dievo jie nesišaukia. 19O 53 5 19O 53 5 147260 Jie drebėjo iš baimės, kai nebuvo ko bijoti. Dievas išsklaidė kaulus tų, kurie tave apgulė. Jie buvo sugėdinti, nes Dievas paniekino juos. 19O 53 6 19O 53 6 147270 O kad ateitų iš Siono išgelbėjimas Izraeliui! Kai Dievas parves savo tautos belaisvius, džiaugsis Jokūbas, linksminsis Izraelis! 19O 54 1 19O 54 1 147280 Dieve, savo vardu išgelbėk mane ir savo galybe teisk mane. 19O 54 2 19O 54 2 147290 Dieve, išgirsk mano maldą, išklausyk mano burnos žodžius! 19O 54 3 19O 54 3 147300 Svetimieji sukilo prieš mane, prispaudėjai ieško mano sielos; jie nepaiso Dievo. 19O 54 4 19O 54 4 147310 Bet Dievas yra mano padėjėjas, Viešpats palaiko mano sielą. 19O 54 5 19O 54 5 147320 Atlygink piktu mano priešams, savo tiesoje sunaikink juos! 19O 54 6 19O 54 6 147330 Tada laisvai aukas Tau aukosiu, girsiu Tavo vardą, nes Jis geras. 19O 54 7 19O 54 7 147340 Tu iš visų bėdų išgelbėjai mane, ir mano akys matė sugėdintus priešus. 19O 55 1 19O 55 1 147350 Dieve, klausykis mano maldos ir nesišalink nuo mano maldavimo! 19O 55 2 19O 55 2 147360 Pažvelk į mane ir išklausyk. Aš blaškaus ir nerimstu 19O 55 3 19O 55 3 147370 dėl priešo balso, dėl nedorėlių siautimo. Jie daro man pikta, užsirūstinę neapkenčia manęs. 19O 55 4 19O 55 4 147380 Širdis dreba mano krūtinėje, mirties siaubai apėmė mane. 19O 55 5 19O 55 5 147390 Mane užklupo baimė ir drebulys, siaubas užpuolė mane. 19O 55 6 19O 55 6 147400 Aš sakiau: ‘‘O kad turėčiau balandžio sparnus; išskrisčiau ir būčiau ramus. 19O 55 7 19O 55 7 147410 Toli nuskrisčiau, dykumoje apsinakvočiau. 19O 55 8 19O 55 8 147420 Skubėčiau pasislėpti nuo viesulų ir audrų’‘. 19O 55 9 19O 55 9 147430 Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus. 19O 55 10 19O 55 10 147440 Dieną ir naktį jie slankioja aplink jo sienas, o viduje neteisybė ir priespauda. 19O 55 11 19O 55 11 147450 Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse. 19O 55 12 19O 55 12 147460 Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo. 19O 55 13 19O 55 13 147470 Bet tu­žmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis! 19O 55 14 19O 55 14 147480 Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus. 19O 55 15 19O 55 15 147490 Juos mirtis teužklumpa! Gyvi į mirusiųjų buveinę tenužengia! Nedorybės jų buveinėse ir tarp jų. 19O 55 16 19O 55 16 147500 Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane. 19O 55 17 19O 55 17 147510 Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą, 19O 55 18 19O 55 18 147520 išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės. 19O 55 19 19O 55 19 147530 Dievas išgirs ir pažemins juos, Jis gyvena nuo amžių. Jie nesikeičia ir Dievo nebijo. 19O 55 20 19O 55 20 147540 Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį. 19O 55 21 19O 55 21 147550 Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai. 19O 55 22 19O 55 22 147560 Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti. 19O 55 23 19O 55 23 147570 Tu, Dieve, juos nuvesi į gilią prarają. Žmogžudžiai ir apgavikai žus nė pusės amžiaus nesulaukę. Tačiau aš pasitikėsiu Tavimi. 19O 56 1 19O 56 1 147580 Dieve, būk man gailestingas, nes žmogus nori praryti mane, priešai nuolatos puola. 19O 56 2 19O 56 2 147590 Visą laiką mano priešai puola mane, daug tų, kurie kovoja prieš mane, o Aukščiausiasis! 19O 56 3 19O 56 3 147600 Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu. 19O 56 4 19O 56 4 147610 Dievu pasitikiu, kurio žodį giriu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus? 19O 56 5 19O 56 5 147620 Kiekvieną dieną jie iškraipo mano žodžius, visos jų mintys­daryti man pikta. 19O 56 6 19O 56 6 147630 Jie susirenka, tyko, seka mano pėdomis, kėsinasi į mano gyvybę. 19O 56 7 19O 56 7 147640 Atlygink jiems už nedorybę! Dieve, užsirūstinęs parblokšk juos! 19O 56 8 19O 56 8 147650 Tu mano vargo dienas skaičiuoji, renki mano ašaras į odinę. Argi jų nėra Tavo knygoje? 19O 56 9 19O 56 9 147660 Mano priešai pasitrauks, kai šauksiuos Tavęs. Žinau, kad Dievas už mane. 19O 56 10 19O 56 10 147670 Dievu, kurio žodį giriu, Viešpačiu, kurio žodį giriu, 19O 56 11 19O 56 11 147680 aš pasitikiu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus? 19O 56 12 19O 56 12 147690 Dieve, Tau duotus įžadus ištesėsiu, aukosiu gyriaus aukas. 19O 56 13 19O 56 13 147700 Tu išgelbėjai mane iš mirties, mano kojas nuo suklupimo, kad vaikščiočiau prieš Dievą ir turėčiau gyvenimo šviesą. 19O 57 1 19O 57 1 147710 Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė. 19O 57 2 19O 57 2 147720 Šauksiuosi aukščiausiojo Dievo, kuris man gera daro. 19O 57 3 19O 57 3 147730 Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, Jis paniekins mano prispaudėjus, Dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą! 19O 57 4 19O 57 4 147740 Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai­aštrūs kardai. 19O 57 5 19O 57 5 147750 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Tavo šlovė teišplinta visoje žemėje! 19O 57 6 19O 57 6 147760 Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją. 19O 57 7 19O 57 7 147770 Dieve, mano širdis tvirta. Taip, mano širdis tvirta. Aš giedosiu ir girsiu. 19O 57 8 19O 57 8 147780 Pabusk, mano šlove! Pabuskite, arfa ir psalteri! Aš atsikelsiu anksti. 19O 57 9 19O 57 9 147790 Viešpatie, girsiu Tave tautose, giedosiu Tau pagonių būry. 19O 57 10 19O 57 10 147800 Tavo gailestingumas siekia dangų, ir Tavo tiesa­debesis. 19O 57 11 19O 57 11 147810 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Teišplinta Tavo šlovė visoje žemėje! 19O 58 1 19O 58 1 147820 Jūs, teisėjai, ar sprendžiate teisingai? Ar teisingai teisiate žmones? 19O 58 2 19O 58 2 147830 Ne, jūs darote nedorybes širdyje, jūsų rankos smurtą sėja. 19O 58 3 19O 58 3 147840 Nedorėliai klysta nuo pat kūdikystės, nuo pat gimimo jie klaidžioja ir meluoja. 19O 58 4 19O 58 4 147850 Jų nuodai panašūs į gyvatės nuodus, kaip angies, kuri užsikemša ausis, 19O 58 5 19O 58 5 147860 kad negirdėtų labiausiai įgudusio kerėtojo balso. 19O 58 6 19O 58 6 147870 Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje, Viešpatie, išdaužyk iltis jauniems liūtams! 19O 58 7 19O 58 7 147880 Tepradingsta jie kaip tekantis vanduo, tesulūžta jų strėlės, jiems betaikant. 19O 58 8 19O 58 8 147890 Teištyžta jie kaip sraigė, kaip nelaiku gimęs kūdikis tenemato saulės! 19O 58 9 19O 58 9 147900 Tenuneša juos audra greičiau, negu puodas pajus degančių erškėčių karštį. 19O 58 10 19O 58 10 147910 Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas. 19O 58 11 19O 58 11 147920 Tada žmonės sakys: ‘‘Tikrai, atpildą gauna teisusis! Tikrai yra Dievas, teisėjas žemėje!’‘ 19O 59 1 19O 59 1 147930 Dieve, išgelbėk mane iš priešų, apgink nuo sukylančių prieš mane! 19O 59 2 19O 59 2 147940 Išlaisvink mane iš piktadarių ir išgelbėk nuo kraugerių! 19O 59 3 19O 59 3 147950 Štai jie tyko mano gyvybės; galiūnai susirinkę prieš mane ne dėl mano nusikaltimo ar nuodėmės, o Viešpatie! 19O 59 4 19O 59 4 147960 Nors nekaltas esu, jie atbėga ir ginkluojasi prieš mane. Pabusk man padėti ir pamatyk! 19O 59 5 19O 59 5 147970 Viešpatie, kareivijų Dieve, Izraelio Dieve, pabusk aplankyti visas pagonių tautas, nesigailėk nedorų piktadarių. 19O 59 6 19O 59 6 147980 Jie sugrįžta vakare, loja kaip šunys ir laksto po miestą. 19O 59 7 19O 59 7 147990 Jie pliauškia savo burna, kardai jų lūpose; jie sako: ‘‘Juk niekas negirdi!’‘ 19O 59 8 19O 59 8 148000 Viešpatie, Tu juokies iš jų, tyčiojies iš pagonių. 19O 59 9 19O 59 9 148010 Mano stiprybe, lauksiu Tavęs, nes Dievas yra mano tvirtovė. 19O 59 10 19O 59 10 148020 Gailestingas mano Dievas pasitiks mane. Dievas leis man pasijuokti iš priešų. 19O 59 11 19O 59 11 148030 Nenužudyk jų, kad tauta nepamirštų! Išsklaidyk juos savo galia ir parblokšk, Viešpatie, mano skyde. 19O 59 12 19O 59 12 148040 Jų burnos nusikaltimas ir lūpų žodžiai tesugauna juos jų išdidume. Jų keiksmai ir melai 19O 59 13 19O 59 13 148050 teiššaukia rūstybę ir juos visai tesunaikina, kad visi žinotų, jog Jokūbo Dievas viešpatauja iki žemės pakraščių. 19O 59 14 19O 59 14 148060 Tesugrįžta jie vakare, tegu loja kaip šunys ir laksto po miestą. 19O 59 15 19O 59 15 148070 Teklaidžioja, ieškodami maisto, ir testaugia, jo neradę. 19O 59 16 19O 59 16 148080 Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu. 19O 59 17 19O 59 17 148090 Mano stiprybe, Tau giedosiu, nes Dievas yra mano tvirtovė, mano gailestingasis Dievas. 19O 60 1 19O 60 1 148100 Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl! 19O 60 2 19O 60 2 148110 Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja. 19O 60 3 19O 60 3 148120 Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu. 19O 60 4 19O 60 4 148130 Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos. 19O 60 5 19O 60 5 148140 Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus! 19O 60 6 19O 60 6 148150 Dievas kalbėjo savo šventume: ‘‘Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį. 19O 60 7 19O 60 7 148160 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras. 19O 60 8 19O 60 8 148170 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs’‘. 19O 60 9 19O 60 9 148180 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą? 19O 60 10 19O 60 10 148190 Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene? 19O 60 11 19O 60 11 148200 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės. 19O 60 12 19O 60 12 148210 Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus. 19O 61 1 19O 61 1 148220 Dieve, išgirsk mano šauksmą, išklausyk mano maldą! 19O 61 2 19O 61 2 148230 Mano širdžiai alpstant, nuo žemės krašto šaukiuos Tavęs. Užkelk mane ant aukštos uolos. 19O 61 3 19O 61 3 148240 Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo. 19O 61 4 19O 61 4 148250 Norėčiau gyventi Tavo palapinėje amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga. 19O 61 5 19O 61 5 148260 Dieve, Tu girdėjai mano įžadus, davei paveldėjimą su tais, kurie bijo Tavo vardo. 19O 61 6 19O 61 6 148270 Prailgink karaliaus gyvenimą, jo metai tegul tęsiasi per kartų kartas. 19O 61 7 19O 61 7 148280 Tepasilieka jis per amžius Dievo akivaizdoje, Jo gailestingumas ir tiesa tesaugo jį! 19O 61 8 19O 61 8 148290 Giedosiu gyrių Tavo vardui visados, kasdien vykdysiu savo įžadus. 19O 62 1 19O 62 1 148300 Dievo laukia mano siela, iš Jo ateina man išgelbėjimas. 19O 62 2 19O 62 2 148310 Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė­aš nesvyruosiu. 19O 62 3 19O 62 3 148320 Ar ilgai pulsite žmogų? Pražūsite visi kaip palinkusi siena, kaip griūvantis bokštas! 19O 62 4 19O 62 4 148330 Jie planuoja nustumti jį nuo aukštumos. Jie gėrisi melu: liežuviais jie laimina, o viduje keikia. 19O 62 5 19O 62 5 148340 Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame. 19O 62 6 19O 62 6 148350 Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė­aš nesvyruosiu. 19O 62 7 19O 62 7 148360 Dieve mano išgelbėjimas ir garbė; mano stiprybės uola ir priebėga yra Dievas. 19O 62 8 19O 62 8 148370 Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga. 19O 62 9 19O 62 9 148380 Tik garas yra prastuoliai, melas­kilmingieji. Jeigu juos pasvertume, jie visi drauge lengvesni už nieką. 19O 62 10 19O 62 10 148390 Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies. 19O 62 11 19O 62 11 148400 Kartą Dievas kalbėjo, du kartus girdėjau tai: galybė priklauso Dievui 19O 62 12 19O 62 12 148410 ir Tavo, Viešpatie, yra gailestingumas. Tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus. 19O 63 1 19O 63 1 148420 Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens. 19O 63 2 19O 63 2 148430 Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę. 19O 63 3 19O 63 3 148440 Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave. 19O 63 4 19O 63 4 148450 Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas. 19O 63 5 19O 63 5 148460 Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave, 19O 63 6 19O 63 6 148470 kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį. 19O 63 7 19O 63 7 148480 Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje. 19O 63 8 19O 63 8 148490 Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane. 19O 63 9 19O 63 9 148500 Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes. 19O 63 10 19O 63 10 148510 Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams. 19O 63 11 19O 63 11 148520 O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta. 19O 64 1 19O 64 1 148530 Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę. 19O 64 2 19O 64 2 148540 Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo. 19O 64 3 19O 64 3 148550 Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę, 19O 64 4 19O 64 4 148560 kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo. 19O 64 5 19O 64 5 148570 Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: ‘‘Kas tai matys?’‘ 19O 64 6 19O 64 6 148580 Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdis­paslaptinga gilybė. 19O 64 7 19O 64 7 148590 Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis. 19O 64 8 19O 64 8 148600 Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų. 19O 64 9 19O 64 9 148610 Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas. 19O 64 10 19O 64 10 148620 Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai. 19O 65 1 19O 65 1 148630 Sione, o Dieve, Tau priklauso gyrius ir Tau bus įvykdyti įžadai. 19O 65 2 19O 65 2 148640 Tu, kuris išklausai maldas, pas Tave ateis kiekvienas kūnas. 19O 65 3 19O 65 3 148650 Nusikaltimai yra stipresni už mane, Tu apvalai mus nuo mūsų kalčių. 19O 65 4 19O 65 4 148660 Palaimintas žmogus, kurį Tu išrenki ir priimi, kad jis gyventų Tavo kiemuose. Mes sotinsimės gėrybėmis Tavo namų, Tavo šventos šventyklos. 19O 65 5 19O 65 5 148670 Tu nuostabiais ženklais atsakai mums, mūsų išgelbėjimo Dieve, pasitikėjime visų žemės pakraščių ir tolimiausių pajūrių! 19O 65 6 19O 65 6 148680 Tu padėjai kalnus savo jėga, apsisiautęs galybe, 19O 65 7 19O 65 7 148690 Tu nutildai jūrų ūžimą, jų bangų šniokštimą ir tautų triukšmą. 19O 65 8 19O 65 8 148700 Žemės pakraščių gyventojai bijosi Tavo ženklų, rytus ir vakarus pripildai džiaugsmo. 19O 65 9 19O 65 9 148710 Tu aplankai žemę ir palaistai ją, padarai ją labai derlingą. Dievo upė yra pilna vandens. Tu leidi užderėti javams; taip Tu viską paruoši. 19O 65 10 19O 65 10 148720 Tu palaistai jos vagas, sulygini grumstus, lietumi suminkštini ją, palaimini želmenis. 19O 65 11 19O 65 11 148730 Tu apvainikuoji metus derliumi, Tavo takai pilni riebalų. 19O 65 12 19O 65 12 148740 Žaliuoja tyrų ganyklos, džiūgauja pasipuošusios kalvos. 19O 65 13 19O 65 13 148750 Pievos pilnos avių, slėniuose vešliai auga javai. Jie linksmai šūkauja ir gieda. 19O 66 1 19O 66 1 148760 Džiaugsmingai šauk Dievui, visa žeme! 19O 66 2 19O 66 2 148770 Giedokite apie Jo vardo garbę, šlovinkite ir girkite Jį. 19O 66 3 19O 66 3 148780 Sakykite Dievui: ‘‘Kokie didingi Tavo darbai! Dėl didelės Tavo galios lenkiasi Tau priešai. 19O 66 4 19O 66 4 148790 Visa žemė tegarbina Tave, tegieda Tau ir tegarsina Tavo vardą!’‘ 19O 66 5 19O 66 5 148800 Ateikite ir matykite Dievo darbus! Jis baisių dalykų padarė tarp žmonių! 19O 66 6 19O 66 6 148810 Jis pavertė jūrą sausuma, per upę pėsčius pervedė. Tad džiaukimės Juo! 19O 66 7 19O 66 7 148820 Jis viešpatauja savo galybe per amžius. Jo akys stebi tautas­ maištininkai tegul nesididžiuoja! 19O 66 8 19O 66 8 148830 Laiminkite, tautos, mūsų Dievą, tebūna girdimas Jo gyriaus garsas. 19O 66 9 19O 66 9 148840 Jis mūsų gyvybę išlaiko, neleidžia suklupti mūsų kojai. 19O 66 10 19O 66 10 148850 Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą. 19O 66 11 19O 66 11 148860 Tu įvedei mus į spąstus, uždėjai sunkią naštą mums ant strėnų. 19O 66 12 19O 66 12 148870 Tu leidai žmonėms joti mums per galvas. Mes turėjome eiti per ugnį ir vandenį. Bet Tu išvedei mus į laisvę. 19O 66 13 19O 66 13 148880 Su aukomis į Tavo namus aš įeisiu ir ištesėsiu savo įžadus, 19O 66 14 19O 66 14 148890 kuriuos ištarė mano lūpos ir varge burna pažadėjo. 19O 66 15 19O 66 15 148900 Aukosiu Tau riebias deginamąsias aukas, avinų taukus deginsiu, paruošiu jaučius ir ožius. 19O 66 16 19O 66 16 148910 Ateikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai. 19O 66 17 19O 66 17 148920 Jo šaukiausi savo burna, aukštinau Jį savo liežuviu. 19O 66 18 19O 66 18 148930 Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs. 19O 66 19 19O 66 19 148940 Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą. 19O 66 20 19O 66 20 148950 Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo. 19O 67 1 19O 67 1 148960 Dieve, būk mums gailestingas ir laimink mus, parodyk šviesų savo veidą, 19O 67 2 19O 67 2 148970 kad pažintų žemėje Tavąjį kelią, visose tautose Tavo išgelbėjimą! 19O 67 3 19O 67 3 148980 Dieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos! 19O 67 4 19O 67 4 148990 Tesilinksmina ir tegieda iš džiaugsmo tautos, kad teisi jas teisingai ir valdai tautas pasaulyje! 19O 67 5 19O 67 5 149000 Dieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos! 19O 67 6 19O 67 6 149010 Žemė davė derlių, nes mus laimino Dievas, mūsų Dievas. 19O 67 7 19O 67 7 149020 Telaimina mus Dievas ir tebijo Jo visi žemės pakraščiai. 19O 68 1 19O 68 1 149030 Tepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia. 19O 68 2 19O 68 2 149040 Kaip dūmai išsklaidomi, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta, taip tepradingsta nedorėliai Dievo akivaizdoje. 19O 68 3 19O 68 3 149050 Teisieji tegu linksminasi ir džiūgauja prieš Dievą, tedžiūgauja neapsakomai. 19O 68 4 19O 68 4 149060 Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje! 19O 68 5 19O 68 5 149070 Našlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas. 19O 68 6 19O 68 6 149080 Dievas parūpina benamiams namus, išveda belaisvius į laisvę. Tik maištininkai lieka gyventi išdžiūvusioje žemėje. 19O 68 7 19O 68 7 149090 Dieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą, 19O 68 8 19O 68 8 149100 žemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą. 19O 68 9 19O 68 9 149110 Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius. 19O 68 10 19O 68 10 149120 Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai. 19O 68 11 19O 68 11 149130 Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė, 19O 68 12 19O 68 12 149140 karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį. 19O 68 13 19O 68 13 149150 Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksu­jo plunksnos. 19O 68 14 19O 68 14 149160 Kai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone. 19O 68 15 19O 68 15 149170 Dievo kalnas­kalnas Bašane, aukštas kalnas­kalnas Bašane. 19O 68 16 19O 68 16 149180 Ko šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius! 19O 68 17 19O 68 17 149190 Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje. 19O 68 18 19O 68 18 149200 Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų. 19O 68 19 19O 68 19 149210 Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas. 19O 68 20 19O 68 20 149220 Mūsų Dievas­mus gelbėjantis Dievas. Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties. 19O 68 21 19O 68 21 149230 Tačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai. 19O 68 22 19O 68 22 149240 Viešpats tarė: ‘‘Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu, 19O 68 23 19O 68 23 149250 kad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti’‘. 19O 68 24 19O 68 24 149260 Jie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą. 19O 68 25 19O 68 25 149270 Priešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius. 19O 68 26 19O 68 26 149280 Laiminkite Dievą susirinkimuose, Viešpatį, kurie esate iš Izraelio giminės. 19O 68 27 19O 68 27 149290 Priekyje eina Benjaminas, visų jauniausias! Judo kunigaikščiai su savo būriais, Zabulono ir Neftalio kunigaikščiai. 19O 68 28 19O 68 28 149300 Dieve, parodyk savo galybę, įtvirtink, Dieve, tai, ką padarei mūsų labui! 19O 68 29 19O 68 29 149310 Jeruzalėje yra Tavo šventykla, karaliai ten dovanas Tau neš. 19O 68 30 19O 68 30 149320 Sudrausk nendryno žvėrį, kaimenę jaučių su tautų veršiais; sutrypk norinčius duoklės! Išsklaidyk tautas, mėgstančias karus. 19O 68 31 19O 68 31 149330 Ateis Egipto kunigaikščiai, Etiopija išties rankas į Dievą! 19O 68 32 19O 68 32 149340 Pasaulio karalystės, giedokite Dievui, giedokite gyrių Viešpačiui! 19O 68 33 19O 68 33 149350 Tam, kuris važinėja danguose, esančiuose nuo seno. Štai Jis pakelia savo galingą balsą. 19O 68 34 19O 68 34 149360 Pripažinkite Dievo galybę. Izraelyje Jo didybė, debesyse Jo galia! 19O 68 35 19O 68 35 149370 Didingas Dievas yra savo šventykloje, Izraelio Dievas; Jis teikia savo tautai galybę ir jėgą. Tebūna šlovinamas Dievas! 19O 69 1 19O 69 1 149380 Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą. 19O 69 2 19O 69 2 149390 Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane. 19O 69 3 19O 69 3 149400 Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo. 19O 69 4 19O 69 4 149410 Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau. 19O 69 5 19O 69 5 149420 Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs. 19O 69 6 19O 69 6 149430 Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve! 19O 69 7 19O 69 7 149440 Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas. 19O 69 8 19O 69 8 149450 Svetimas tapau savo broliams, pašalinis­mano motinos vaikams. 19O 69 9 19O 69 9 149460 Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs. 19O 69 10 19O 69 10 149470 Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninku­jie užgauliojo mane. 19O 69 11 19O 69 11 149480 Vietoje drabužių vilkiu ašutinę­dėl to tapau jiems priežodžiu. 19O 69 12 19O 69 12 149490 Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane. 19O 69 13 19O 69 13 149500 O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos. 19O 69 14 19O 69 14 149510 Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų. 19O 69 15 19O 69 15 149520 Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė. 19O 69 16 19O 69 16 149530 Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai. 19O 69 17 19O 69 17 149540 Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane! 19O 69 18 19O 69 18 149550 Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų! 19O 69 19 19O 69 19 149560 Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus. 19O 69 20 19O 69 20 149570 Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau. 19O 69 21 19O 69 21 149580 Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu. 19O 69 22 19O 69 22 149590 Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovė­žabangais! 19O 69 23 19O 69 23 149600 Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų. 19O 69 24 19O 69 24 149610 Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos. 19O 69 25 19O 69 25 149620 Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka. 19O 69 26 19O 69 26 149630 Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą. 19O 69 27 19O 69 27 149640 Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą. 19O 69 28 19O 69 28 149650 Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų! 19O 69 29 19O 69 29 149660 Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane! 19O 69 30 19O 69 30 149670 Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį. 19O 69 31 19O 69 31 149680 Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais. 19O 69 32 19O 69 32 149690 Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo. 19O 69 33 19O 69 33 149700 Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių. 19O 69 34 19O 69 34 149710 Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose. 19O 69 35 19O 69 35 149720 Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens, 19O 69 36 19O 69 36 149730 Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje. 19O 70 1 19O 70 1 149740 Dieve, skubėk išlaisvinti mane! Viešpatie, skubėk man padėti! 19O 70 2 19O 70 2 149750 Sugėdink ir pakrikdyk tuos, kurie kėsinasi į mano gyvybę! Teatsitraukia sugėdinti, kurie trokšta man pakenkti! 19O 70 3 19O 70 3 149760 Tebėga apimti gėdos, kurie sako: ‘‘Gerai tau, gerai tau!’‘ 19O 70 4 19O 70 4 149770 Tesidžiaugia ir tesilinksmina Tavyje visi, kurie ieško Tavęs, ir tesako: ‘‘Didis yra Dievas!’‘, kurie myli Tavo išgelbėjimą. 19O 70 5 19O 70 5 149780 Aš esu vargšas ir suvargęs; Dieve, skubėk pas mane! Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Viešpatie, nedelsk! 19O 71 1 19O 71 1 149790 Viešpatie, Tavimi pasitikiu: niekados tenebūsiu sugėdintas. 19O 71 2 19O 71 2 149800 Savo teisumu išlaisvink ir išvaduok mane! Kreipk į mane savo ausį ir išgelbėk mane! 19O 71 3 19O 71 3 149810 Būk man tvirta pilis, kur visada galėčiau pabėgti! Juk Tu esi mano uola ir tvirtovė! 19O 71 4 19O 71 4 149820 Dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankos, iš rankos neteisaus ir žiauraus žmogaus. 19O 71 5 19O 71 5 149830 Viešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės. 19O 71 6 19O 71 6 149840 Tu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave. 19O 71 7 19O 71 7 149850 Daugelis stebėjosi manimi, bet Tu buvai man saugi priebėga. 19O 71 8 19O 71 8 149860 Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną. 19O 71 9 19O 71 9 149870 Neapleisk manęs senatvėje; nepalik, kai jėgos išseks! 19O 71 10 19O 71 10 149880 Mano priešai kalba ir seka mane; jie tyko mano gyvybės ir tariasi: 19O 71 11 19O 71 11 149890 ‘‘Dievas jį paliko, vykite ir sugaukite jį, nes niekas jo neišgelbės!’‘ 19O 71 12 19O 71 12 149900 Dieve, nebūk toli nuo manęs! Mano Dieve, skubėk man padėti! 19O 71 13 19O 71 13 149910 Gėdingai težūva ir teišnyksta mano sielos priešininkai! Tesusilaukia paniekos ir negarbės, kurie siekia man pakenkti. 19O 71 14 19O 71 14 149920 Aš vilties nenustosiu, girsiu Tave vis labiau. 19O 71 15 19O 71 15 149930 Mano burna kalbės apie Tavo teisumą, skelbs visą dieną Tavo išgelbėjimą, nes aš nežinau jų ribų. 19O 71 16 19O 71 16 149940 Aš eisiu su Viešpaties Dievo jėga, minėsiu Tavo vieno teisumą. 19O 71 17 19O 71 17 149950 Dieve, Tu mokei mane nuo jaunystės ir iki šiol dar skelbiu Tavo nuostabius darbus. 19O 71 18 19O 71 18 149960 Dieve, nepalik manęs, kai būsiu senas ir pražilęs, kol ateinančioms kartoms apie Tavo jėgą ir galią aš paskelbsiu. 19O 71 19 19O 71 19 149970 Dieve, Tavo teisumas siekia aukštąjį dangų, Tu padarei didingų darbų, kas yra Tau lygus, Dieve? 19O 71 20 19O 71 20 149980 Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių! 19O 71 21 19O 71 21 149990 Tu suteiksi man garbę ir vėl paguosi. 19O 71 22 19O 71 22 150000 Dieve, aš girsiu Tavo ištikimybę psalteriu, skambinsiu Tau arfa, Izraelio Šventasis! 19O 71 23 19O 71 23 150010 Mano lūpos ir siela, kurią išpirkai, džiūgaus, kai Tau giedosiu. 19O 71 24 19O 71 24 150020 Ir mano liežuvis visą dieną kalbės apie Tavo teisumą. Visi, kurie siekė man pakenkti, yra sugėdinti ir paniekinti. 19O 72 1 19O 72 1 150030 Dieve, suteik karaliui savo išminties teisti ir savo teisingumo karaliaus sūnui, 19O 72 2 19O 72 2 150040 kad jis Tavo tautą teisingai teistų ir varguolių teises apgintų. 19O 72 3 19O 72 3 150050 Tegu kalnai taiką tautai neša ir kalvos teisybę! 19O 72 4 19O 72 4 150060 Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją. 19O 72 5 19O 72 5 150070 Per kartų kartas jie bijos Tavęs, kol saulė švies ir mėnulis spindės. 19O 72 6 19O 72 6 150080 Jis ateis kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę. 19O 72 7 19O 72 7 150090 Jo dienomis žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis. 19O 72 8 19O 72 8 150100 Jis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių. 19O 72 9 19O 72 9 150110 Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes. 19O 72 10 19O 72 10 150120 Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę. 19O 72 11 19O 72 11 150130 Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam. 19O 72 12 19O 72 12 150140 Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas. 19O 72 13 19O 72 13 150150 Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės. 19O 72 14 19O 72 14 150160 Iš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse. 19O 72 15 19O 72 15 150170 Jis gyvens ir jam duos Šebos aukso, melsis už jį nuolatos, visą laiką jis bus giriamas. 19O 72 16 19O 72 16 150180 Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių. 19O 72 17 19O 72 17 150190 Jo vardas išliks per amžius. Jo vardas pasiliks, kol saulė švies danguje. Visos žemės giminės bus palaimintos jame, visos tautos vadins jį palaimintu. 19O 72 18 19O 72 18 150200 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus! 19O 72 19 19O 72 19 150210 Palaimintas šlovingas Jo vardas per amžius. Jo šlovė tepripildo visą žemę! Amen! Amen! 19O 72 20 19O 72 20 150220 Pabaiga Jesės sūnaus Dovydo maldų. 19O 73 1 19O 73 1 150230 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra. 19O 73 2 19O 73 2 150240 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai. 19O 73 3 19O 73 3 150250 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą. 19O 73 4 19O 73 4 150260 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų. 19O 73 5 19O 73 5 150270 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos. 19O 73 6 19O 73 6 150280 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu. 19O 73 7 19O 73 7 150290 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis. 19O 73 8 19O 73 8 150300 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu. 19O 73 9 19O 73 9 150310 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę. 19O 73 10 19O 73 10 150320 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria. 19O 73 11 19O 73 11 150330 Jie sako: ‘‘Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?’‘ 19O 73 12 19O 73 12 150340 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja. 19O 73 13 19O 73 13 150350 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas? 19O 73 14 19O 73 14 150360 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą. 19O 73 15 19O 73 15 150370 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai. 19O 73 16 19O 73 16 150380 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau, 19O 73 17 19O 73 17 150390 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą. 19O 73 18 19O 73 18 150400 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį. 19O 73 19 19O 73 19 150410 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio. 19O 73 20 19O 73 20 150420 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus. 19O 73 21 19O 73 21 150430 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai, 19O 73 22 19O 73 22 150440 aš buvau kvailas ir neišmanantis­lyg gyvulys Tavo akivaizdoje. 19O 73 23 19O 73 23 150450 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką. 19O 73 24 19O 73 24 150460 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę. 19O 73 25 19O 73 25 150470 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs. 19O 73 26 19O 73 26 150480 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius. 19O 73 27 19O 73 27 150490 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka. 19O 73 28 19O 73 28 150500 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus. 19O 74 1 19O 74 1 150510 Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis? 19O 74 2 19O 74 2 150520 Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai! 19O 74 3 19O 74 3 150530 Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską. 19O 74 4 19O 74 4 150540 Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus. 19O 74 5 19O 74 5 150550 Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje: 19O 74 6 19O 74 6 150560 sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius. 19O 74 7 19O 74 7 150570 Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę. 19O 74 8 19O 74 8 150580 Jie manė savo širdyse: ‘‘Sunaikinsime viską!’‘ Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte. 19O 74 9 19O 74 9 150590 Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus. 19O 74 10 19O 74 10 150600 Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius? 19O 74 11 19O 74 11 150610 Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje? 19O 74 12 19O 74 12 150620 Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje. 19O 74 13 19O 74 13 150630 Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas. 19O 74 14 19O 74 14 150640 Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams. 19O 74 15 19O 74 15 150650 Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta. 19O 74 16 19O 74 16 150660 Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę. 19O 74 17 19O 74 17 150670 Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą. 19O 74 18 19O 74 18 150680 Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą. 19O 74 19 19O 74 19 150690 Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo. 19O 74 20 19O 74 20 150700 Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto! 19O 74 21 19O 74 21 150710 Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą! 19O 74 22 19O 74 22 150720 Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien! 19O 74 23 19O 74 23 150730 Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo! 19O 75 1 19O 75 1 150740 Dėkojame Tau, Dieve, dėkojame! Kurie šaukiasi Tavo vardo, pasakoja nuostabius Tavo darbus. 19O 75 2 19O 75 2 150750 Kai ateis mano skirtas laikas, teisiu teisingai. 19O 75 3 19O 75 3 150760 Nors žemė drebėtų ir visi gyventojai joje, Aš laikau jos stulpus. 19O 75 4 19O 75 4 150770 Aš sakau kvailiams: ‘‘Nekvailiokite!’‘ ir nedorėliams: ‘‘Nesididžiuokite! 19O 75 5 19O 75 5 150780 Nekelkite savo rago į aukštybes, nekalbėkite įžūliai prieš Dievą’‘. 19O 75 6 19O 75 6 150790 Išaukštinimas neateina nei iš rytų, nei iš vakarų, nei iš pietų. 19O 75 7 19O 75 7 150800 Dievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština. 19O 75 8 19O 75 8 150810 Viešpats laiko rankoje taurę, pilną putojančio vyno su karčiom priemaišom. Iš jos turės gerti visi žemės piktadariai ir net mieles išsiurbti! 19O 75 9 19O 75 9 150820 Bet aš skelbsiu per amžius, giedosiu gyrių Jokūbo Dievui! 19O 75 10 19O 75 10 150830 Jis sunaikins nedorėlių puikybę ir aukštai iškels teisiųjų ragus. 19O 76 1 19O 76 1 150840 Garsus yra Judo žemėje Dievas, Jo vardas didis Izraelyje. 19O 76 2 19O 76 2 150850 Saleme yra Jo palapinė, Jo buveinė Sione. 19O 76 3 19O 76 3 150860 Jis sulaužė ten lanko strėles, skydus, kardus ir karo ginklus. 19O 76 4 19O 76 4 150870 Šlovingesnis ir puikesnis Tu esi už grobio kalnus! 19O 76 5 19O 76 5 150880 Stipruoliai buvo apiplėšti, užmigo mirties miegu, galiūnai rankas nuleido. 19O 76 6 19O 76 6 150890 Jokūbo Dieve, kai Tu pagrūmojai, raiteliai ir žirgai sustingo. 19O 76 7 19O 76 7 150900 Tavęs reikia bijoti, nes kas Tau gali pasipriešinti, kai imi rūstauti? 19O 76 8 19O 76 8 150910 Iš dangaus Tu sprendimą paskelbei; nusigandusi žemė nutilo, 19O 76 9 19O 76 9 150920 kai Dievas kėlėsi teisti ir išgelbėti žemės romiųjų. 19O 76 10 19O 76 10 150930 Net žmonių rūstybė girs Tave, nuo Tavo rūstybės išlikusieji iškilmes ruoš Tavo garbei. 19O 76 11 19O 76 11 150940 Darykite įžadus ir vykdykite juos Viešpačiui, savo Dievui! Visi šalia Jo esantieji neškite dovanų Tam, kurio reikia bijoti, 19O 76 12 19O 76 12 150950 kuris nutildo kunigaikščių dvasią, kuris baisus žemės karaliams. 19O 77 1 19O 77 1 150960 Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane! 19O 77 2 19O 77 2 150970 Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos. 19O 77 3 19O 77 3 150980 Kai prisimenu Dievą­vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia. 19O 77 4 19O 77 4 150990 Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti. 19O 77 5 19O 77 5 151000 Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus. 19O 77 6 19O 77 6 151010 Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja: 19O 77 7 19O 77 7 151020 ‘‘Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus? 19O 77 8 19O 77 8 151030 Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys? 19O 77 9 19O 77 9 151040 Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?’‘ 19O 77 10 19O 77 10 151050 Aš sakiau: ‘‘Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi’‘. 19O 77 11 19O 77 11 151060 Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus; 19O 77 12 19O 77 12 151070 apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus. 19O 77 13 19O 77 13 151080 Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas? 19O 77 14 19O 77 14 151090 Tu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią. 19O 77 15 19O 77 15 151100 Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus. 19O 77 16 19O 77 16 151110 Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo. 19O 77 17 19O 77 17 151120 Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės. 19O 77 18 19O 77 18 151130 Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė. 19O 77 19 19O 77 19 151140 Tavo kelias ėjo per jūrą, takas­ per plačius vandenis, kur praėjai­ neliko žymės. 19O 77 20 19O 77 20 151150 Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka. 19O 78 1 19O 78 1 151160 Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius! 19O 78 2 19O 78 2 151170 Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis. 19O 78 3 19O 78 3 151180 Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums, 19O 78 4 19O 78 4 151190 neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė. 19O 78 5 19O 78 5 151200 Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams, 19O 78 6 19O 78 6 151210 kad ir būsimoji karta­ateityje gimsiantieji vaikai­žinotų ir skelbtų savo vaikams, 19O 78 7 19O 78 7 151220 kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų, 19O 78 8 19O 78 8 151230 kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui. 19O 78 9 19O 78 9 151240 Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną. 19O 78 10 19O 78 10 151250 Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė. 19O 78 11 19O 78 11 151260 Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus. 19O 78 12 19O 78 12 151270 Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose. 19O 78 13 19O 78 13 151280 Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena. 19O 78 14 19O 78 14 151290 Jis vedė juos dieną debesimi, o naktį­ugnies šviesa. 19O 78 15 19O 78 15 151300 Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių. 19O 78 16 19O 78 16 151310 Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo. 19O 78 17 19O 78 17 151320 Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje. 19O 78 18 19O 78 18 151330 Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė. 19O 78 19 19O 78 19 151340 Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: ‘‘Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje? 19O 78 20 19O 78 20 151350 Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?’‘ 19O 78 21 19O 78 21 151360 Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį, 19O 78 22 19O 78 22 151370 nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu. 19O 78 23 19O 78 23 151380 Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė. 19O 78 24 19O 78 24 151390 Iš dangaus Jis pabėrė maną­maistą jiems valgyti. 19O 78 25 19O 78 25 151400 Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto. 19O 78 26 19O 78 26 151410 Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia 19O 78 27 19O 78 27 151420 ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis. 19O 78 28 19O 78 28 151430 Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis. 19O 78 29 19O 78 29 151440 Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus. 19O 78 30 19O 78 30 151450 Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje, 19O 78 31 19O 78 31 151460 kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino. 19O 78 32 19O 78 32 151470 Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais. 19O 78 33 19O 78 33 151480 Jie leido dienas tuštybėje, savo metus­baimėje. 19O 78 34 19O 78 34 151490 Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė. 19O 78 35 19O 78 35 151500 Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas. 19O 78 36 19O 78 36 151510 Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam, 19O 78 37 19O 78 37 151520 jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai. 19O 78 38 19O 78 38 151530 Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio. 19O 78 39 19O 78 39 151540 Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta. 19O 78 40 19O 78 40 151550 Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose! 19O 78 41 19O 78 41 151560 Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį. 19O 78 42 19O 78 42 151570 Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo, 19O 78 43 19O 78 43 151580 kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose. 19O 78 44 19O 78 44 151590 Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų. 19O 78 45 19O 78 45 151600 Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos. 19O 78 46 19O 78 46 151610 Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius. 19O 78 47 19O 78 47 151620 Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu. 19O 78 48 19O 78 48 151630 Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai. 19O 78 49 19O 78 49 151640 Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus. 19O 78 50 19O 78 50 151650 Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą. 19O 78 51 19O 78 51 151660 Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse. 19O 78 52 19O 78 52 151670 Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė. 19O 78 53 19O 78 53 151680 Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra. 19O 78 54 19O 78 54 151690 Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi. 19O 78 55 19O 78 55 151700 Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse. 19O 78 56 19O 78 56 151710 Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė. 19O 78 57 19O 78 57 151720 Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas. 19O 78 58 19O 78 58 151730 Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą. 19O 78 59 19O 78 59 151740 Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu. 19O 78 60 19O 78 60 151750 Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs. 19O 78 61 19O 78 61 151760 Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovę­į priešo rankas. 19O 78 62 19O 78 62 151770 Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo. 19O 78 63 19O 78 63 151780 Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios. 19O 78 64 19O 78 64 151790 Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti. 19O 78 65 19O 78 65 151800 Tada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno, 19O 78 66 19O 78 66 151810 Jis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė. 19O 78 67 19O 78 67 151820 Jis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko. 19O 78 68 19O 78 68 151830 Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo. 19O 78 69 19O 78 69 151840 Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą. 19O 78 70 19O 78 70 151850 Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų. 19O 78 71 19O 78 71 151860 Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą. 19O 78 72 19O 78 72 151870 Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė. 19O 79 1 19O 79 1 151880 Dieve, pagonys įsiveržė į Tavo paveldėjimą, suteršė šventyklą, pavertė Jeruzalę griuvėsiais! 19O 79 2 19O 79 2 151890 Jie atidavė Tavo tarnų lavonus lesti padangių paukščiams, žvėrims ėsti kūnus šventųjų. 19O 79 3 19O 79 3 151900 Jie išliejo jų kraują kaip vandenį Jeruzalės apylinkėse, ir nebuvo, kas juos palaidotų. 19O 79 4 19O 79 4 151910 Mes tapome panieka savo kaimynams, pasityčiojimu ir pajuoka tiems, kurie gyvena aplinkui mus. 19O 79 5 19O 79 5 151920 Ar ilgai, Viešpatie? Ar amžinai rūstausi? Ar degs kaip ugnis Tavo pavydas? 19O 79 6 19O 79 6 151930 Išliek savo rūstybę ant pagonių, kurie Tavęs nenori pažinti, ir ant karalysčių, kurios nesišaukia Tavojo vardo! 19O 79 7 19O 79 7 151940 Juk jie suėdė Jokūbą ir jo gyvenvietes nusiaubė. 19O 79 8 19O 79 8 151950 Neprisimink mūsų ankstesniųjų kalčių! Skubiai suteik mums savo gailestingumą, nes esame labai pažeminti. 19O 79 9 19O 79 9 151960 Padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau, dėl savo vardo šlovės! Išgelbėk mus ir atleisk mūsų nusikaltimus dėl savo vardo. 19O 79 10 19O 79 10 151970 Kodėl turėtų sakyti pagonys: ‘‘Kur yra jų Dievas?’‘ Tesužino apie Tave pagonys mūsų akivaizdoje, kai bausi už pralietą Tavo tarnų kraują! 19O 79 11 19O 79 11 151980 Tepasiekia Tave belaisvių dejavimas! Savo galinga ranka išlaisvink pasmerktuosius mirti. 19O 79 12 19O 79 12 151990 Atmokėk, Viešpatie, mūsų kaimynams septyneriopai už piktžodžiavimą, kuriuo jie plūdo Tave! 19O 79 13 19O 79 13 152000 O mes, Tavo tauta ir Tavo ganyklos avys, dėkosime Tau amžinai, kartų kartoms skelbsime Tavo šlovę! 19O 80 1 19O 80 1 152010 Klausykis, Izraelio ganytojau, kuris vedi Juozapą kaip avis! Kuris gyveni tarp cherubų, suspindėk. 19O 80 2 19O 80 2 152020 Pažadink savo jėgą ties Efraimu, Benjaminu ir Manasu, ateik ir išgelbėk mus! 19O 80 3 19O 80 3 152030 Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti. 19O 80 4 19O 80 4 152040 Kareivijų Viešpatie, ar ilgai pyksi, kai Tavo tauta meldžiasi! 19O 80 5 19O 80 5 152050 Tu valgydini ją verksmo duona ir ašaromis gausiai girdai. 19O 80 6 19O 80 6 152060 Tu leidi mūsų kaimynams vaidytis dėl mūsų. Mūsų priešai tyčiojasi iš mūsų. 19O 80 7 19O 80 7 152070 Kareivijų Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti. 19O 80 8 19O 80 8 152080 Tu atnešei vynmedį iš Egipto, išvarei pagonis ir jį čia įsodinai. 19O 80 9 19O 80 9 152090 Tu paruošei jam dirvą, jis įleido šaknis ir išsiplėtė krašte. 19O 80 10 19O 80 10 152100 Jo šešėlis dengė kalnuotąją šalį, jo šakos kaip Dievo kedrai. 19O 80 11 19O 80 11 152110 Jis išleido šakas ligi jūros ir atžalas iki upės. 19O 80 12 19O 80 12 152120 Kodėl jo aptvarus nugriovei, kad praeiviai skintų jo uogas? 19O 80 13 19O 80 13 152130 Girių šernas niokoja jį, laukiniai žvėrys ganosi jame. 19O 80 14 19O 80 14 152140 Kareivijų Dieve, sugrįžk! Pažvelk iš dangaus, pamokyk ir aplankyk šitą vynmedį, 19O 80 15 19O 80 15 152150 kurį pasodino dešinė Tavo, atžalą, kurią Tu dėl savęs sustiprinai. 19O 80 16 19O 80 16 152160 Tie, kurie sudegino jį ugnimi ir nukirto, Tavo veidui sudraudus, težūna! 19O 80 17 19O 80 17 152170 Tegu Tavo ranka būna ant Tavo dešinėje sėdinčio vyro, žmogaus sūnaus, kurį pats užauginai. 19O 80 18 19O 80 18 152180 Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs. Atgaivink mus, ir mes šauksimės Tavo vardo. 19O 80 19 19O 80 19 152190 Kareivijų Viešpatie, atgaivink mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti. 19O 81 1 19O 81 1 152200 Garsiai šlovinkite Dievą, mūsų stiprybę, džiaugsmingą triukšmą kelkite Jokūbo Dievui! 19O 81 2 19O 81 2 152210 Giedokite psalmę, muškite būgną, skambinkite psalteriu ir arfa! 19O 81 3 19O 81 3 152220 Pūskite trimitą jauno mėnulio dieną, skirtu laiku mūsų šventėje! 19O 81 4 19O 81 4 152230 Tai yra įsakymas Izraeliui, Jokūbo Dievo įstatymas. 19O 81 5 19O 81 5 152240 Tokį nurodymą gavo Juozapas, kai Jis ėjo per Egipto žemę. Išgirdau nežinomą kalbą: 19O 81 6 19O 81 6 152250 ‘‘Aš pašalinau tavo naštą nuo pečių, tavo rankoms nebereikia nešioti pintinės. 19O 81 7 19O 81 7 152260 Varge šaukeisi, ir Aš išgelbėjau tave, atsiliepiau iš griaudėjančio debesies, prie Meribos vandenų mėginau tave. 19O 81 8 19O 81 8 152270 Klausyk, mano tauta, Aš noriu tave įspėti! O kad tu, Izraeli, paklausytum manęs! 19O 81 9 19O 81 9 152280 Neturėk ir negarbink jokio kito dievo! 19O 81 10 19O 81 10 152290 Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. Plačiai išsižiok, kad pripildyčiau tavo burną. 19O 81 11 19O 81 11 152300 Bet mano tauta neklausė mano balso, Izraelis man nepakluso. 19O 81 12 19O 81 12 152310 Todėl atidaviau juos jų širdžių geismams, jie vaikščiojo pagal savo sumanymus. 19O 81 13 19O 81 13 152320 O kad mano tauta klausytų manęs, kad Izraelis eitų mano keliais! 19O 81 14 19O 81 14 152330 Tuojau pažeminčiau jų priešus ir prieš jų prispaudėjus pakelčiau ranką! 19O 81 15 19O 81 15 152340 Kurie nekenčia Viešpaties, turėtų Jam lenktis, ir toks jų likimas būtų per amžius. 19O 81 16 19O 81 16 152350 O juos geriausiais kviečiais valgydinčiau, uolų medumi maitinčiau’‘. 19O 82 1 19O 82 1 152360 Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro: 19O 82 2 19O 82 2 152370 ‘‘Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams? 19O 82 3 19O 82 3 152380 Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises. 19O 82 4 19O 82 4 152390 Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!’‘ 19O 82 5 19O 82 5 152400 Jie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje, todėl visi žemės pamatai svyruoja. 19O 82 6 19O 82 6 152410 Aš tariau: ‘‘Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs. 19O 82 7 19O 82 7 152420 Tačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis’‘. 19O 82 8 19O 82 8 152430 Pakilk, Dieve, teisk žemę, nes visos tautos Tau priklauso! 19O 83 1 19O 83 1 152440 Dieve, netylėk! Dieve, nenurimk ir nebūk tylus! 19O 83 2 19O 83 2 152450 Juk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia. 19O 83 3 19O 83 3 152460 Prieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius. 19O 83 4 19O 83 4 152470 Jie sako: ‘‘Eikime, išnaikinkime juos, kad šios tautos nebebūtų ir Izraelio vardo niekas nebeminėtų’‘. 19O 83 5 19O 83 5 152480 Jie tariasi vieningai, susijungia prieš Tave; 19O 83 6 19O 83 6 152490 Edomo ir Moabo stovyklos, izmaelitai ir hagarai, 19O 83 7 19O 83 7 152500 Gebalas, Amonas ir Amalekas, Filistija kartu su Tyro gyventojais. 19O 83 8 19O 83 8 152510 Su jais kartu asirai eina, Loto palikuonims teikia paramą. 19O 83 9 19O 83 9 152520 Padaryk jiems kaip Midjanui, kaip Siserai ir Jabinui prie Kišono upelio; 19O 83 10 19O 83 10 152530 jie prie En Doro sunaikinti buvo, tapo mėšlu žemei patręšti. 19O 83 11 19O 83 11 152540 Padaryk jų kunigaikščius kaip Orebą ir Zeebą, kaip Zebachą bei Calmuną­visus jų vadus, 19O 83 12 19O 83 12 152550 kurie sakė: ‘‘Pasiglemžkime Dievo žemes!’‘ 19O 83 13 19O 83 13 152560 Dieve, padaryk juos lyg sūkurio blaškomus lapus, lyg šiaudus prieš vėją. 19O 83 14 19O 83 14 152570 Kaip ugnis sudegina mišką, kaip liepsna nudegina kalnus, 19O 83 15 19O 83 15 152580 taip gainiok juos audromis, gąsdink vėtromis. 19O 83 16 19O 83 16 152590 Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo! 19O 83 17 19O 83 17 152600 Tegul visada juos gėda ir išgąstis lydi ir gėdoje jie tepražūna. 19O 83 18 19O 83 18 152610 Težino jie, kad Tas, kurio vardas Viešpats, visoje žemėje yra aukščiausias! 19O 84 1 19O 84 1 152620 Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie! 19O 84 2 19O 84 2 152630 Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo. 19O 84 3 19O 84 3 152640 Net ir žvirblis randa namus, kregždė­lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve! 19O 84 4 19O 84 4 152650 Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave! 19O 84 5 19O 84 5 152660 Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy. 19O 84 6 19O 84 6 152670 Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais. 19O 84 7 19O 84 7 152680 Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta. 19O 84 8 19O 84 8 152690 Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve! 19O 84 9 19O 84 9 152700 Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo! 19O 84 10 19O 84 10 152710 Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse. 19O 84 11 19O 84 11 152720 Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi. 19O 84 12 19O 84 12 152730 Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi! 19O 85 1 19O 85 1 152740 Viešpatie, Tu buvai palankus savo kraštui, išlaisvinai Jokūbą. 19O 85 2 19O 85 2 152750 Tu atleidai savo tautos kaltę, uždengei jos nusidėjimą. 19O 85 3 19O 85 3 152760 Tu sulaikei savo pyktį, nukreipei savo rūstybės įkarštį. 19O 85 4 19O 85 4 152770 Atgaivink mus, Dieve, mūsų gelbėtojau, tepaliauja Tavo rūstybė! 19O 85 5 19O 85 5 152780 Nejaugi amžinai pyksi ant mūsų, rūstausi per kartų kartas! 19O 85 6 19O 85 6 152790 Argi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi? 19O 85 7 19O 85 7 152800 Viešpatie, parodyk mums savo gailestingumą, suteik išgelbėjimą! 19O 85 8 19O 85 8 152810 Klausysiuos, ką kalba Viešpats Dievas! Jis juk skelbia taiką savo tautai ir šventiesiems; tenesigręžia jie į kvailystę. 19O 85 9 19O 85 9 152820 Tikrai, Jo išgelbėjimas arti tiems, kurie Jo bijo, Jo šlovė gyvena tarp mūsų. 19O 85 10 19O 85 10 152830 Gailestingumas ir tiesa susitiko, teisumas ir taika pasibučiavo. 19O 85 11 19O 85 11 152840 Tiesa žels iš žemės, ir teisumas žvelgs iš dangaus. 19O 85 12 19O 85 12 152850 Gausiai gėrybių duos Viešpats, ir žemė bus derlinga. 19O 85 13 19O 85 13 152860 Teisumas eis pirma Jo ir nukreips mus į Jo kelią. 19O 86 1 19O 86 1 152870 Viešpatie, išgirsk, išklausyk mane, nes aš esu vargšas ir beturtis! 19O 86 2 19O 86 2 152880 Saugok mano sielą, nes aš esu šventas! Gelbėk savo tarną, kuris pasitiki Tavimi! Tu esi mano Dievas. 19O 86 3 19O 86 3 152890 Viešpatie, būk man gailestingas, nes Tavęs šaukiuos be paliovos! 19O 86 4 19O 86 4 152900 Palinksmink savo tarno sielą, nes į Tave, Viešpatie, kreipiu savo sielą. 19O 86 5 19O 86 5 152910 Juk Tu, Viešpatie, esi geras ir pasiruošęs atleisti, kupinas gailestingumo visiems, kurie šaukiasi Tavęs. 19O 86 6 19O 86 6 152920 Viešpatie, išgirsk mano maldą ir klausyk mano maldavimo balso! 19O 86 7 19O 86 7 152930 Nelaimėje šaukiuosi Tavęs­Tu išklausai mane! 19O 86 8 19O 86 8 152940 Viešpatie, nėra Tau lygaus tarp dievų ir nėra darbų kaip Tavo. 19O 86 9 19O 86 9 152950 Visos Tavo sutvertos tautos ateis, pagarbins Tave, Viešpatie, ir šlovins Tavo vardą. 19O 86 10 19O 86 10 152960 Tu esi didis ir darai stebuklus, Tu vienas esi Dievas! 19O 86 11 19O 86 11 152970 Viešpatie, pamokyk mane savo kelio, kad vaikščiočiau tiesoje! Įtvirtink mano širdį Tavo baimėje. 19O 86 12 19O 86 12 152980 Viešpatie, mano Dieve, girsiu Tave nuoširdžiai, šlovinsiu Tavo vardą per amžius! 19O 86 13 19O 86 13 152990 Tavo gailestingumas buvo man didelis, Tu išgelbėjai mano sielą iš giliausio pragaro. 19O 86 14 19O 86 14 153000 Dieve, išdidieji sukilo prieš mane, smurtininkų gauja tykoja mano gyvybės; jie nestato Tavęs savo akivaizdoje. 19O 86 15 19O 86 15 153010 Tačiau Tu, Viešpatie, esi užjaučiantis ir maloningas Dievas, kantrus ir kupinas gailestingumo bei tiesos. 19O 86 16 19O 86 16 153020 Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs! Duok stiprybės savo tarnui ir išgelbėk savo tarnaitės sūnų! 19O 86 17 19O 86 17 153030 Parodyk ženklą, kad mane globoji, kad matytų tie, kurie manęs nekenčia, ir susigėstų, nes Tu, Viešpatie, esi mano gelbėtojas ir guodėjas! 19O 87 1 19O 87 1 153040 Jo pamatas ant šventųjų kalnų. 19O 87 2 19O 87 2 153050 Viešpats myli Siono vartus labiau už visas Jokūbo buveines. 19O 87 3 19O 87 3 153060 Šlovingi dalykai pasakojami apie tave, Dievo mieste! 19O 87 4 19O 87 4 153070 Minėsiu Rahabą ir Babiloną tarp tų, kurie žino mane. Filistijos, Tyro ir Etiopijos gyventojai yra ten gimę. 19O 87 5 19O 87 5 153080 Bet apie Sioną bus sakoma: ‘‘Šitas ir tas vyras jame yra gimę’‘. Aukščiausiasis įsteigė jį. 19O 87 6 19O 87 6 153090 Viešpats užrašys tautų knygoje: ‘‘Šitas yra ten gimęs’‘. 19O 87 7 19O 87 7 153100 Jie giedos: ‘‘Visos mano versmės yra tavyje!’‘ 19O 88 1 19O 88 1 153110 Viešpatie, mano išgelbėjimo Dieve, dieną ir naktį šaukiau Tavo akivaizdoje. 19O 88 2 19O 88 2 153120 Tepasiekia mano malda Tave! Išgirsk mano šauksmą! 19O 88 3 19O 88 3 153130 Mano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties. 19O 88 4 19O 88 4 153140 Mane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus. 19O 88 5 19O 88 5 153150 Tarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti. 19O 88 6 19O 88 6 153160 Tu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes. 19O 88 7 19O 88 7 153170 Mane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane. 19O 88 8 19O 88 8 153180 Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti. 19O 88 9 19O 88 9 153190 Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas. 19O 88 10 19O 88 10 153200 Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave? 19O 88 11 19O 88 11 153210 Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje? 19O 88 12 19O 88 12 153220 Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje? 19O 88 13 19O 88 13 153230 Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave. 19O 88 14 19O 88 14 153240 Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą? 19O 88 15 19O 88 15 153250 Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti. 19O 88 16 19O 88 16 153260 Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai. 19O 88 17 19O 88 17 153270 Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina. 19O 88 18 19O 88 18 153280 Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane. 19O 89 1 19O 89 1 153290 Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę. 19O 89 2 19O 89 2 153300 Aš tariau: ‘‘Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose’‘. 19O 89 3 19O 89 3 153310 ‘‘Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui: 19O 89 4 19O 89 4 153320 ‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’ ‘‘. 19O 89 5 19O 89 5 153330 Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę­šventųjų susirinkimas. 19O 89 6 19O 89 6 153340 Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį? 19O 89 7 19O 89 7 153350 Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių. 19O 89 8 19O 89 8 153360 Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu? 19O 89 9 19O 89 9 153370 Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai. 19O 89 10 19O 89 10 153380 Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus. 19O 89 11 19O 89 11 153390 Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos. 19O 89 12 19O 89 12 153400 Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi. 19O 89 13 19O 89 13 153410 Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė! 19O 89 14 19O 89 14 153420 Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje. 19O 89 15 19O 89 15 153430 Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios. 19O 89 16 19O 89 16 153440 Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume. 19O 89 17 19O 89 17 153450 Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas. 19O 89 18 19O 89 18 153460 Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius. 19O 89 19 19O 89 19 153470 Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: ‘‘Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį. 19O 89 20 19O 89 20 153480 Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau. 19O 89 21 19O 89 21 153490 Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį. 19O 89 22 19O 89 22 153500 Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins. 19O 89 23 19O 89 23 153510 Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia. 19O 89 24 19O 89 24 153520 Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas. 19O 89 25 19O 89 25 153530 Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę. 19O 89 26 19O 89 26 153540 Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’ 19O 89 27 19O 89 27 153550 Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai. 19O 89 28 19O 89 28 153560 Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų. 19O 89 29 19O 89 29 153570 Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas. 19O 89 30 19O 89 30 153580 Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta, 19O 89 31 19O 89 31 153590 jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys, 19O 89 32 19O 89 32 153600 bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę. 19O 89 33 19O 89 33 153610 Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu, 19O 89 34 19O 89 34 153620 nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu. 19O 89 35 19O 89 35 153630 Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu. 19O 89 36 19O 89 36 153640 Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane, 19O 89 37 19O 89 37 153650 bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje’‘. 19O 89 38 19O 89 38 153660 Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo. 19O 89 39 19O 89 39 153670 Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją. 19O 89 40 19O 89 40 153680 Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves. 19O 89 41 19O 89 41 153690 Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams. 19O 89 42 19O 89 42 153700 Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą. 19O 89 43 19O 89 43 153710 Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje. 19O 89 44 19O 89 44 153720 Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą. 19O 89 45 19O 89 45 153730 Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda. 19O 89 46 19O 89 46 153740 Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė? 19O 89 47 19O 89 47 153750 Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones! 19O 89 48 19O 89 48 153760 Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia? 19O 89 49 19O 89 49 153770 Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai? 19O 89 50 19O 89 50 153780 Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką, 19O 89 51 19O 89 51 153790 kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius. 19O 89 52 19O 89 52 153800 Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen! 19O 90 1 19O 90 1 153810 Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas! 19O 90 2 19O 90 2 153820 Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius! 19O 90 3 19O 90 3 153830 Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: ‘‘Sugrįžkite, žmonių vaikai!’‘ 19O 90 4 19O 90 4 153840 Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį. 19O 90 5 19O 90 5 153850 Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę. 19O 90 6 19O 90 6 153860 Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta. 19O 90 7 19O 90 7 153870 Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina. 19O 90 8 19O 90 8 153880 Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes­savo veido šviesoje. 19O 90 9 19O 90 9 153890 Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis. 19O 90 10 19O 90 10 153900 Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų­aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame. 19O 90 11 19O 90 11 153910 Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio? 19O 90 12 19O 90 12 153920 Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį! 19O 90 13 19O 90 13 153930 Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams! 19O 90 14 19O 90 14 153940 Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių! 19O 90 15 19O 90 15 153950 Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta. 19O 90 16 19O 90 16 153960 Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai! 19O 90 17 19O 90 17 153970 Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus! 19O 91 1 19O 91 1 153980 Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, 19O 91 2 19O 91 2 153990 sako Viešpačiui: ‘‘Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!’‘ 19O 91 3 19O 91 3 154000 Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. 19O 91 4 19O 91 4 154010 Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! 19O 91 5 19O 91 5 154020 Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, 19O 91 6 19O 91 6 154030 nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. 19O 91 7 19O 91 7 154040 Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. 19O 91 8 19O 91 8 154050 Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą, 19O 91 9 19O 91 9 154060 nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine. 19O 91 10 19O 91 10 154070 Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės. 19O 91 11 19O 91 11 154080 Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose. 19O 91 12 19O 91 12 154090 Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį. 19O 91 13 19O 91 13 154100 Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną. 19O 91 14 19O 91 14 154110 ‘‘Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta. 19O 91 15 19O 91 15 154120 Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu. 19O 91 16 19O 91 16 154130 Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą’‘. 19O 92 1 19O 92 1 154140 Gera dėkoti Tau, Viešpatie, ir giedoti gyrių Tavo vardui, Aukščiausiasis, 19O 92 2 19O 92 2 154150 skelbti rytmety Tavo malonę ir ištikimybę naktimis 19O 92 3 19O 92 3 154160 dešimčiastygiu instrumentu, psalteriu ir arfa. 19O 92 4 19O 92 4 154170 Viešpatie, Tu pralinksminai mane savo kūriniais, Tavo rankų darbais aš džiaugiuosi. 19O 92 5 19O 92 5 154180 Viešpatie, kokie didingi yra Tavo darbai! Kokios gilios Tavo mintys! 19O 92 6 19O 92 6 154190 Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia. 19O 92 7 19O 92 7 154200 Nors ir žydi nedorėliai kaip gėlės, nors klesti piktadariai, jie bus amžinai sunaikinti. 19O 92 8 19O 92 8 154210 Viešpatie, Tu esi Aukščiausiasis per amžius! 19O 92 9 19O 92 9 154220 Viešpatie, štai žus Tavo priešai, bus išblaškyti visi piktadariai! 19O 92 10 19O 92 10 154230 Bet man Tu davei jėgų kaip stumbrui, patepei mane šviežiu aliejumi. 19O 92 11 19O 92 11 154240 Mano akys matys mano priešus, ausys išgirs apie tuos, kurie prieš mane pakilo. 19O 92 12 19O 92 12 154250 Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras. 19O 92 13 19O 92 13 154260 Viešpaties namuose pasodinti, jie žydės Dievo kiemuose, 19O 92 14 19O 92 14 154270 neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali, 19O 92 15 19O 92 15 154280 kad skelbtų Viešpaties teisumą. Jis yra mano uola ir Jame nėra neteisybės. 19O 93 1 19O 93 1 154290 Viešpats karaliauja. Jis apsivilkęs didybe, Viešpats susijuosęs stiprybe, taip tvirtai pastatė pasaulį, kad jo niekas nepajudins. 19O 93 2 19O 93 2 154300 Tvirtai stovi Tavo sostas nuo senovės; nuo amžių Tu esi! 19O 93 3 19O 93 3 154310 Viešpatie, vandenys patvino, pakilo jų ūžimas, pakilo vandenų bangos! 19O 93 4 19O 93 4 154320 Galingesnis už gausių vandenų šniokštimą, už galingas jūrų bangas yra Viešpats aukštybėse! 19O 93 5 19O 93 5 154330 Tavo liudijimai labai patikimi. Tavo namus puošia šventumas, Viešpatie, per amžius. 19O 94 1 19O 94 1 154340 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk! 19O 94 2 19O 94 2 154350 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė! 19O 94 3 19O 94 3 154360 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus? 19O 94 4 19O 94 4 154370 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai? 19O 94 5 19O 94 5 154380 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą. 19O 94 6 19O 94 6 154390 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius. 19O 94 7 19O 94 7 154400 Jie sako: ‘‘Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi’‘. 19O 94 8 19O 94 8 154410 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite? 19O 94 9 19O 94 9 154420 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų? 19O 94 10 19O 94 10 154430 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų? 19O 94 11 19O 94 11 154440 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios. 19O 94 12 19O 94 12 154450 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai; 19O 94 13 19O 94 13 154460 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė. 19O 94 14 19O 94 14 154470 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo. 19O 94 15 19O 94 15 154480 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai. 19O 94 16 19O 94 16 154490 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus? 19O 94 17 19O 94 17 154500 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje. 19O 94 18 19O 94 18 154510 Kai pasakiau: ‘‘Slysta mano koja’‘, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane. 19O 94 19 19O 94 19 154520 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino. 19O 94 20 19O 94 20 154530 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones? 19O 94 21 19O 94 21 154540 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia. 19O 94 22 19O 94 22 154550 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas­priebėgos uola. 19O 94 23 19O 94 23 154560 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos. 19O 95 1 19O 95 1 154570 Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai! 19O 95 2 19O 95 2 154580 Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes! 19O 95 3 19O 95 3 154590 Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus. 19O 95 4 19O 95 4 154600 Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės. 19O 95 5 19O 95 5 154610 Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas. 19O 95 6 19O 95 6 154620 Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus! 19O 95 7 19O 95 7 154630 Jis yra mūsų Dievas, o mes­Jo ganoma tauta ir Jo rankų globojamos avys! Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą,­ 19O 95 8 19O 95 8 154640 ‘‘neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje, 19O 95 9 19O 95 9 154650 kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę! 19O 95 10 19O 95 10 154660 Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių’. 19O 95 11 19O 95 11 154670 Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ ‘‘ 19O 96 1 19O 96 1 154680 Giedokite Viešpačiui naują giesmę, giedokite Viešpačiui visos šalys. 19O 96 2 19O 96 2 154690 Giedokite Viešpačiui, šlovinkite Jo vardą. Kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą. 19O 96 3 19O 96 3 154700 Apsakykite Jo garbę tarp pagonių ir Jo stebuklus visoms tautoms. 19O 96 4 19O 96 4 154710 Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų. 19O 96 5 19O 96 5 154720 Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangus. 19O 96 6 19O 96 6 154730 Didybė ir garbė yra priešais Jį, galybė ir grožis Jo šventykloje. 19O 96 7 19O 96 7 154740 Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui šlovę ir galybę! 19O 96 8 19O 96 8 154750 Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką, įeikite į Jo kiemus. 19O 96 9 19O 96 9 154760 Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje, bijokite Jo visos šalys. 19O 96 10 19O 96 10 154770 Skelbkite pagonims: ‘‘Viešpats karaliauja!’‘ Jis sukūrė tvirtą pasaulį, Jis teis tautas teisingai. 19O 96 11 19O 96 11 154780 Tesilinksmina žemė ir tedžiūgauja dangūs! Tešniokščia jūra ir kas joje yra! 19O 96 12 19O 96 12 154790 Linksmai tedžiūgauja laukai ir visa, kas juose auga! Visi miško medžiai tada džiaugsis 19O 96 13 19O 96 13 154800 Viešpaties akivaizdoje, kai Jis ateis teisti žemę. Jis teis pasaulį teisingai ir tautas savo tiesoje. 19O 97 1 19O 97 1 154810 Viešpats karaliauja! Tedžiūgauja žemė! Tesilinksmina salos! 19O 97 2 19O 97 2 154820 Debesys ir tamsa Jį supa; teisumas ir teisingumas yra Jo sosto pagrindas. 19O 97 3 19O 97 3 154830 Jo priekyje liepsnoja ugnis ir sudegina aplinkui Jo priešus. 19O 97 4 19O 97 4 154840 Žaibai nušviečia pasaulį. Tai matydama, žemė drebėjo. 19O 97 5 19O 97 5 154850 Kalnai sutirpo kaip vaškas prieš Viešpatį­visos žemės Valdovą. 19O 97 6 19O 97 6 154860 Dangūs skelbia Jo teisumą ir visos tautos mato Jo šlovę. 19O 97 7 19O 97 7 154870 Bus sugėdinti tie, kurie tarnauja drožiniams, kurie stabais savo giriasi. Garbinkite Jį visi dievai! 19O 97 8 19O 97 8 154880 Tai girdi Sionas ir džiaugiasi. Viešpatie, dėl Tavo sprendimų džiūgauja Judo dukterys. 19O 97 9 19O 97 9 154890 Viešpatie, Tu esi aukštai virš visos žemės, išaukštintas virš visų dievų! 19O 97 10 19O 97 10 154900 Jūs, kurie mylite Viešpatį, nekęskite pikto; Jis saugo savo šventųjų gyvybes, iš nedorėlių priespaudos išlaisvina juos. 19O 97 11 19O 97 11 154910 Šviesa sušvinta teisiajam, tiesiaširdžiui­džiaugsmas. 19O 97 12 19O 97 12 154920 Linksminkitės, teisieji, Viešpatyje, dėkokite, prisiminę Jo šventumą. 19O 98 1 19O 98 1 154930 Naują giesmę giedokite Viešpačiui, nes nuostabius darbus Jis daro! Jo dešinė ir Jo šventoji ranka Jam pergalę teikia. 19O 98 2 19O 98 2 154940 Viešpats apreiškė savo išgelbėjimą, tautų akivaizdoje parodė savo teisumą. 19O 98 3 19O 98 3 154950 Jis atsiminė savo gailestingumą ir tiesą, žadėtą Izraelio namams. Visi žemės pakraščiai pamatė Dievo išgelbėjimą. 19O 98 4 19O 98 4 154960 Džiaugsmingą triukšmą kelkite Viešpačiui visos šalys! Linksminkitės ir giedokite gyrių. 19O 98 5 19O 98 5 154970 Giedokite Viešpačiui, pritardami arfomis, giedokite psalmes, pritardami arfomis. 19O 98 6 19O 98 6 154980 Trimitų ir rago garsais kelkite džiaugsmingą triukšmą prieš Karalių, Viešpatį! 19O 98 7 19O 98 7 154990 Tesidžiaugia jūra ir kas joje yra, žemė ir jos gyventojai! 19O 98 8 19O 98 8 155000 Upės teploja rankomis, kalnai tesidžiaugia kartu 19O 98 9 19O 98 9 155010 Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateis teisti žemę! Jis teis pasaulį teisingai ir tautas nešališkai. 19O 99 1 19O 99 1 155020 Viešpats karaliauja, tegu dreba tautos. Jis sėdi tarp cherubų, tedreba žemė. 19O 99 2 19O 99 2 155030 Viešpats yra didis Sione. Jis yra aukščiau nei visos tautos. 19O 99 3 19O 99 3 155040 Tegiria jie Tavo vardą, didį ir baisų; Jis yra šventas. 19O 99 4 19O 99 4 155050 Karaliaus galybė myli tiesą. Tu įtvirtini teisingumą, teisumą ir teisybę Jokūbe įvykdai. 19O 99 5 19O 99 5 155060 Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, garbinkite priešais Jo sostą; Jis yra šventas. 19O 99 6 19O 99 6 155070 Mozė ir Aaronas tarp Jo kunigų ir Samuelis tarp tų, kurie šaukiasi Jo vardo. Jie šaukėsi Viešpaties, ir Jis atsakė jiems. 19O 99 7 19O 99 7 155080 Iš debesies stulpo kalbėjo Jis; jie laikėsi Jo nuostatų ir potvarkių, kuriuos Jis jiems davė. 19O 99 8 19O 99 8 155090 O Viešpatie, mūsų Dieve, Tu atsakei jiems! Atlaidus Dievas buvai jiems, nors ir atlygindavai už jų nusikaltimus. 19O 99 9 19O 99 9 155100 Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, garbinkite prie Jo švento kalno, nes Viešpats, mūsų Dievas, yra šventas! 19O 100 1 19O 100 1 155110 Kelkite džiaugsmingą triukšmą Viešpačiui, visos šalys! 19O 100 2 19O 100 2 155120 Tarnaukite Viešpačiui su džiaugsmu, Jo akivaizdon ateikite giedodami. 19O 100 3 19O 100 3 155130 Žinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys; mes esame Jo tauta ir Jo ganyklos avys. 19O 100 4 19O 100 4 155140 Įeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi. Būkite dėkingi Jam, laiminkite Jo vardą! 19O 100 5 19O 100 5 155150 Geras yra Viešpats; Jo gailestingumas amžinas ir Jo tiesa pasilieka kartų kartoms. 19O 101 1 19O 101 1 155160 Apie gailestingumą ir teisingumą giedosiu, skambinsiu Tau, Viešpatie. 19O 101 2 19O 101 2 155170 Laikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu su tobula širdimi savo namuose. 19O 101 3 19O 101 3 155180 Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu. 19O 101 4 19O 101 4 155190 Vengsiu iš tolo širdies nelabumo, pikto nenoriu pažinti. 19O 101 5 19O 101 5 155200 Kas slaptai savo artimą šmeižia, tą nutildysiu. Kas žiūri iš aukšto ir turi išdidžią širdį, to neapkęsiu. 19O 101 6 19O 101 6 155210 Mano akys žvelgia į krašto ištikimuosius, kad jie gyventų su manimi. Kas vaikščioja tobulu keliu, tas tarnaus man. 19O 101 7 19O 101 7 155220 Klastingieji negyvens mano namuose. Melagiai nepasiliks mano akivaizdoje. 19O 101 8 19O 101 8 155230 Anksti išnaikinsiu krašto nedorėlius, kad pašalinčiau piktadarius iš Viešpaties miesto. 19O 102 1 19O 102 1 155240 Viešpatie, išgirsk mano maldą, ir mano šauksmas tepasiekia Tave. 19O 102 2 19O 102 2 155250 Neslėpk savo veido nuo manęs tą dieną, kai esu varge. Palenk į mane savo ausį, kai šaukiuosi, skubėk man atsakyti. 19O 102 3 19O 102 3 155260 Mano dienos pranyksta kaip dūmai, mano kaulai kaip židinys dega. 19O 102 4 19O 102 4 155270 Kaip pakirsta žolė mano širdis džiūsta; aš pamirštu valgyti. 19O 102 5 19O 102 5 155280 Nuo skaudžių aimanų oda prilipo prie mano kaulų. 19O 102 6 19O 102 6 155290 Esu panašus į dykumų pelikaną, į pelėdą griuvėsiuose. 19O 102 7 19O 102 7 155300 Nemiegu ir esu vienišas kaip paukštis ant stogo. 19O 102 8 19O 102 8 155310 Priešai mane užgaulioja, ir mano vardas jiems tapo keiksmažodžiu. 19O 102 9 19O 102 9 155320 Pelenus valgau kaip duoną ir su ašaromis maišau savo gėrimą 19O 102 10 19O 102 10 155330 dėl Tavo rūstybės ir pykčio, nes Tu mane pakėlei ir nubloškei žemėn. 19O 102 11 19O 102 11 155340 Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu. 19O 102 12 19O 102 12 155350 Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos. 19O 102 13 19O 102 13 155360 Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo metas jam suteikti malonę. 19O 102 14 19O 102 14 155370 Tavo tarnams jo akmenys meilūs, jiems gaila jo dulkių. 19O 102 15 19O 102 15 155380 Tavo vardo, Viešpatie, bijos pagonys ir Tavo šlovės­pasaulio karaliai. 19O 102 16 19O 102 16 155390 Kai Viešpats atstatys Sioną, Jis pasirodys savo šlovėje; 19O 102 17 19O 102 17 155400 apleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins. 19O 102 18 19O 102 18 155410 Tai tebūna užrašyta ateisiančiai kartai, kad tauta, kuri bus sukurta, girtų Viešpatį. 19O 102 19 19O 102 19 155420 Iš savo šventos aukštybės Viešpats pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę, 19O 102 20 19O 102 20 155430 kad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius, 19O 102 21 19O 102 21 155440 kad Sione būtų skelbiamas Viešpaties vardas ir girtų Jį Jeruzalėje, 19O 102 22 19O 102 22 155450 kai susiburs karalystės ir tautos tarnauti Viešpačiui. 19O 102 23 19O 102 23 155460 Jis susilpnino mane kelionėje, sutrumpino mano gyvenimo dienas. 19O 102 24 19O 102 24 155470 Aš sakiau: ‘‘Mano Dieve, neatimk manęs įpusėjus mano amžiui, Tavo metai tęsiasi per visas kartas. 19O 102 25 19O 102 25 155480 Kadaise Tu sukūrei žemę ir dangūs yra Tavo rankų darbas. 19O 102 26 19O 102 26 155490 Jie pražus, bet Tu pasiliksi. Jie visi susidėvės kaip drabužis, kaip rūbą juos pakeisi, ir jie bus pakeisti. 19O 102 27 19O 102 27 155500 Bet Tu esi tas pats ir Tavo metai nesibaigs. 19O 102 28 19O 102 28 155510 Tavo tarnų vaikai gyvens ir jų palikuonys įsitvirtins Tavo akivaizdoje’‘. 19O 103 1 19O 103 1 155520 Laimink, mano siela, Viešpatį, ir visa, kas yra manyje, Jo šventą vardą. 19O 103 2 19O 103 2 155530 Laimink, mano siela, Viešpatį ir neužmiršk visų Jo geradarysčių. 19O 103 3 19O 103 3 155540 Jis atleidžia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas. 19O 103 4 19O 103 4 155550 Jis išperka tavo gyvybę iš pražūties ir savo malone bei gailestingumu tave vainikuoja. 19O 103 5 19O 103 5 155560 Jis pasotina geru tavo burną, ir atsinaujina tavo jaunystė kaip erelio. 19O 103 6 19O 103 6 155570 Viešpats vykdo teisybę ir teismą prispaustiesiems. 19O 103 7 19O 103 7 155580 Jis savo kelius apreiškė Mozei, ir Izraelio vaikai matė Jo darbus. 19O 103 8 19O 103 8 155590 Gailestingas ir maloningas yra Viešpats, lėtas pykti ir turtingas gailestingumo. 19O 103 9 19O 103 9 155600 Ne visados Jis barasi ir ne amžinai rūstauja. 19O 103 10 19O 103 10 155610 Jis nepasielgė su mumis pagal mūsų kaltes ir neatlygino mums pagal mūsų nuodėmes. 19O 103 11 19O 103 11 155620 Kaip dangus yra aukštai virš žemės, taip didis yra Jo gailestingumas tiems, kurie Jo bijo. 19O 103 12 19O 103 12 155630 Kaip toli nuo rytų yra vakarai, taip Jis atitolino nuo mūsų nuodėmes. 19O 103 13 19O 103 13 155640 Kaip tėvas pasigaili vaikų, taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo. 19O 103 14 19O 103 14 155650 Jis mūsų prigimtį žino, atsimena, kad esame dulkės. 19O 103 15 19O 103 15 155660 Žmogaus dienos yra kaip žolė, kaip lauko gėlė jis pražysta. 19O 103 16 19O 103 16 155670 Vos tik papūtė vėjas, jo nebėra, jo vieta jo nebepažįsta. 19O 103 17 19O 103 17 155680 Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų, 19O 103 18 19O 103 18 155690 kurie Jo sandoros laikosi, atsimena Jo įsakymus ir vykdo juos. 19O 103 19 19O 103 19 155700 Viešpats danguje pastatė savo sostą, Jo karališka valdžia valdo viską. 19O 103 20 19O 103 20 155710 Laiminkite Viešpatį jūs, angelai, galingi jėga, kurie vykdote Jo žodį, Jo balsą išgirdę. 19O 103 21 19O 103 21 155720 Laimink Viešpatį, Jo kareivija, Jo tarnai, kurie vykdote Jo valią. 19O 103 22 19O 103 22 155730 Laiminkite Viešpatį, visi kūriniai visoje Jo viešpatystėje. Laimink, mano siela, Viešpatį! 19O 104 1 19O 104 1 155740 Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs. 19O 104 2 19O 104 2 155750 Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę. 19O 104 3 19O 104 3 155760 Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų. 19O 104 4 19O 104 4 155770 Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį. 19O 104 5 19O 104 5 155780 Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius. 19O 104 6 19O 104 6 155790 Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė. 19O 104 7 19O 104 7 155800 Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino. 19O 104 8 19O 104 8 155810 Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei. 19O 104 9 19O 104 9 155820 Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės. 19O 104 10 19O 104 10 155830 Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka. 19O 104 11 19O 104 11 155840 Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina. 19O 104 12 19O 104 12 155850 Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba. 19O 104 13 19O 104 13 155860 Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę. 19O 104 14 19O 104 14 155870 Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų 19O 104 15 19O 104 15 155880 ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis. 19O 104 16 19O 104 16 155890 Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti. 19O 104 17 19O 104 17 155900 Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė. 19O 104 18 19O 104 18 155910 Aukšti kalnai­laukinėms ožkoms, uolos­triušiams prieglaudą teikia. 19O 104 19 19O 104 19 155920 Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti. 19O 104 20 19O 104 20 155930 Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda. 19O 104 21 19O 104 21 155940 Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto. 19O 104 22 19O 104 22 155950 Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes. 19O 104 23 19O 104 23 155960 Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro. 19O 104 24 19O 104 24 155970 Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų. 19O 104 25 19O 104 25 155980 Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų. 19O 104 26 19O 104 26 155990 Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia. 19O 104 27 19O 104 27 156000 Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu. 19O 104 28 19O 104 28 156010 Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai. 19O 104 29 19O 104 29 156020 Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta. 19O 104 30 19O 104 30 156030 Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą. 19O 104 31 19O 104 31 156040 Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais. 19O 104 32 19O 104 32 156050 Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta. 19O 104 33 19O 104 33 156060 Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu. 19O 104 34 19O 104 34 156070 Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje. 19O 104 35 19O 104 35 156080 Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį! 19O 105 1 19O 105 1 156090 Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus. 19O 105 2 19O 105 2 156100 Giedokite Jam, giedokite Jam psalmes. Garsinkite visus Jo stebuklus. 19O 105 3 19O 105 3 156110 Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties. 19O 105 4 19O 105 4 156120 Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido. 19O 105 5 19O 105 5 156130 Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus. 19O 105 6 19O 105 6 156140 Jūs, Jo tarno Abraomo palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji. 19O 105 7 19O 105 7 156150 Jis yra Viešpats, mūsų Dievas; visoje žemėje galioja Jo sprendimai. 19O 105 8 19O 105 8 156160 Jis per amžius atsimena savo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų, 19O 105 9 19O 105 9 156170 sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui. 19O 105 10 19O 105 10 156180 Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliui­amžina sandora, 19O 105 11 19O 105 11 156190 sakydamas: ‘‘Tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį’‘, 19O 105 12 19O 105 12 156200 kai jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje. 19O 105 13 19O 105 13 156210 Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą. 19O 105 14 19O 105 14 156220 Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo dėl jų karalius: 19O 105 15 19O 105 15 156230 ‘‘Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto’‘. 19O 105 16 19O 105 16 156240 Jis žemei badą pašaukė, duonos ramstį sunaikino. 19O 105 17 19O 105 17 156250 Jis pasiuntė pirma jų vyrą, Juozapą, vergijon parduotą. 19O 105 18 19O 105 18 156260 Jie supančiojo jo kojas, sukaustė jį geležimi, 19O 105 19 19O 105 19 156270 kol įvyko Jo žodis; Viešpaties žodis išmėgino jį. 19O 105 20 19O 105 20 156280 Karalius paleisti jį liepė, tautos valdovas išlaisvino jį. 19O 105 21 19O 105 21 156290 Savo namų viešpačiu jį paskyrė ir viso savo turto valdovu, 19O 105 22 19O 105 22 156300 kad vadovautų šalies kunigaikščiams, išminties mokytų vyresniuosius. 19O 105 23 19O 105 23 156310 Tuomet Izraelis Egiptan atvyko ir Jokūbas viešėjo Chamo krašte. 19O 105 24 19O 105 24 156320 Čia Jis labai pagausino savo tautą ir padarė ją stipresnę už jų priešus. 19O 105 25 19O 105 25 156330 Jis pažadino jų širdyse neapykantą savo tautai, ir jie ėmė su Jo tarnais elgtis klastingai. 19O 105 26 19O 105 26 156340 Jis pasiuntė Mozę, savo tarną, ir Aaroną, kurį išsirinko. 19O 105 27 19O 105 27 156350 Jie Chamo krašte padarė nuostabių ženklų ir stebuklų. 19O 105 28 19O 105 28 156360 Jis siuntė tamsą ir aptemdė kraštą, ir jie nepasipriešino Jo žodžiui. 19O 105 29 19O 105 29 156370 Jis pavertė jų vandenis krauju, jų žuvis išmarino. 19O 105 30 19O 105 30 156380 Varlės jų žemę apniko, net karalių kambariuose jų buvo. 19O 105 31 19O 105 31 156390 Jis tarė, ir visą jų kraštą užplūdo įvairios musės bei mašalai. 19O 105 32 19O 105 32 156400 Vietoje lietaus Jis siuntė krušą ir liepsnojančią ugnį visame krašte. 19O 105 33 19O 105 33 156410 Jis išmušė figmedžius ir vynmedžius, visame krašte medžius sunaikino. 19O 105 34 19O 105 34 156420 Jam tarus, užplūdo begalės skėrių ir žiogų, 19O 105 35 19O 105 35 156430 kurie visus augalus jų krašte ir laukų derlių surijo. 19O 105 36 19O 105 36 156440 Jis pirmagimius visus krašte ištiko, jų pajėgumo pradžią. 19O 105 37 19O 105 37 156450 Jis išvedė juos su sidabru ir auksu, jų giminėse nebuvo ligonių. 19O 105 38 19O 105 38 156460 Džiaugėsi egiptiečiai, jiems iškeliavus, nes labai išgąsdinti buvo. 19O 105 39 19O 105 39 156470 Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi. 19O 105 40 19O 105 40 156480 Jiems paprašius, Jis putpelių jiems atsiuntė, maitino juos dangaus duona. 19O 105 41 19O 105 41 156490 Jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys, jie tekėjo kaip upė per sausą žemę. 19O 105 42 19O 105 42 156500 Jis atsiminė savo šventą pažadą Abraomui, savo tarnui, 19O 105 43 19O 105 43 156510 ir išvedė savo tautą su džiaugsmu, savo išrinktuosius su linksmybėmis. 19O 105 44 19O 105 44 156520 Pagonių žemes jiems išdalino, tautų turtai jiems atiteko, 19O 105 45 19O 105 45 156530 kad Jo įsakymų laikytųsi, vykdytų Jo įstatymą. Girkite Viešpatį! 19O 106 1 19O 106 1 156540 Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 106 2 19O 106 2 156550 Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę? 19O 106 3 19O 106 3 156560 Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai. 19O 106 4 19O 106 4 156570 Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą, 19O 106 5 19O 106 5 156580 kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu. 19O 106 6 19O 106 6 156590 Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai. 19O 106 7 19O 106 7 156600 Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo. 19O 106 8 19O 106 8 156610 Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę. 19O 106 9 19O 106 9 156620 Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą. 19O 106 10 19O 106 10 156630 Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos. 19O 106 11 19O 106 11 156640 Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko. 19O 106 12 19O 106 12 156650 Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių. 19O 106 13 19O 106 13 156660 Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų, 19O 106 14 19O 106 14 156670 dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė. 19O 106 15 19O 106 15 156680 Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį. 19O 106 16 19O 106 16 156690 Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui. 19O 106 17 19O 106 17 156700 Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo. 19O 106 18 19O 106 18 156710 Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna. 19O 106 19 19O 106 19 156720 Jie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą. 19O 106 20 19O 106 20 156730 Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę. 19O 106 21 19O 106 21 156740 Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė, 19O 106 22 19O 106 22 156750 nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros. 19O 106 23 19O 106 23 156760 Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų. 19O 106 24 19O 106 24 156770 Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais, 19O 106 25 19O 106 25 156780 palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė. 19O 106 26 19O 106 26 156790 Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų, 19O 106 27 19O 106 27 156800 jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų. 19O 106 28 19O 106 28 156810 Jie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas. 19O 106 29 19O 106 29 156820 Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų. 19O 106 30 19O 106 30 156830 Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras. 19O 106 31 19O 106 31 156840 Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas. 19O 106 32 19O 106 32 156850 Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo. 19O 106 33 19O 106 33 156860 Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis. 19O 106 34 19O 106 34 156870 Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs. 19O 106 35 19O 106 35 156880 Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti. 19O 106 36 19O 106 36 156890 Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto. 19O 106 37 19O 106 37 156900 Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo, 19O 106 38 19O 106 38 156910 liejo nekaltą kraują­savo sūnų ir dukterų kraują­aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė. 19O 106 39 19O 106 39 156920 Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais. 19O 106 40 19O 106 40 156930 Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas. 19O 106 41 19O 106 41 156940 Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos. 19O 106 42 19O 106 42 156950 Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka. 19O 106 43 19O 106 43 156960 Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti. 19O 106 44 19O 106 44 156970 Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą, 19O 106 45 19O 106 45 156980 atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas. 19O 106 46 19O 106 46 156990 Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę. 19O 106 47 19O 106 47 157000 Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove. 19O 106 48 19O 106 48 157010 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: ‘‘Amen’‘. Girkite Viešpatį! 19O 107 1 19O 107 1 157020 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 107 2 19O 107 2 157030 Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos, 19O 107 3 19O 107 3 157040 ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų. 19O 107 4 19O 107 4 157050 Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi. 19O 107 5 19O 107 5 157060 Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo. 19O 107 6 19O 107 6 157070 Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo. 19O 107 7 19O 107 7 157080 Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą. 19O 107 8 19O 107 8 157090 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. 19O 107 9 19O 107 9 157100 Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių. 19O 107 10 19O 107 10 157110 Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,­ 19O 107 11 19O 107 11 157120 nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą, 19O 107 12 19O 107 12 157130 todėl Jis pažemino vargu jų širdis,­ krito, ir niekas jiems nepadėjo. 19O 107 13 19O 107 13 157140 Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo. 19O 107 14 19O 107 14 157150 Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius. 19O 107 15 19O 107 15 157160 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. 19O 107 16 19O 107 16 157170 Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė. 19O 107 17 19O 107 17 157180 Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia. 19O 107 18 19O 107 18 157190 Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų. 19O 107 19 19O 107 19 157200 Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti. 19O 107 20 19O 107 20 157210 Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino. 19O 107 21 19O 107 21 157220 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. 19O 107 22 19O 107 22 157230 Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus. 19O 107 23 19O 107 23 157240 Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja, 19O 107 24 19O 107 24 157250 tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse. 19O 107 25 19O 107 25 157260 Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos. 19O 107 26 19O 107 26 157270 Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje. 19O 107 27 19O 107 27 157280 Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti. 19O 107 28 19O 107 28 157290 Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja. 19O 107 29 19O 107 29 157300 Jis nutildo audrą, nuramina bangas. 19O 107 30 19O 107 30 157310 Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą. 19O 107 31 19O 107 31 157320 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. 19O 107 32 19O 107 32 157330 Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje. 19O 107 33 19O 107 33 157340 Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius­sausa žeme, 19O 107 34 19O 107 34 157350 derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena. 19O 107 35 19O 107 35 157360 Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę­vandens šaltiniais. 19O 107 36 19O 107 36 157370 Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą. 19O 107 37 19O 107 37 157380 Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių. 19O 107 38 19O 107 38 157390 Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti. 19O 107 39 19O 107 39 157400 Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla, 19O 107 40 19O 107 40 157410 Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio, 19O 107 41 19O 107 41 157420 bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę. 19O 107 42 19O 107 42 157430 Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną. 19O 107 43 19O 107 43 157440 Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę. 19O 108 1 19O 108 1 157450 O Dieve, mano širdis pasiruošusi. Aš giedosiu ir girsiu savo šlovėje. 19O 108 2 19O 108 2 157460 Pabuskite, psalteri ir arfa! Aš taip pat anksti atsikelsiu. 19O 108 3 19O 108 3 157470 Girsiu Tave, Viešpatie, tarp tautų, giedosiu gyrių Tau tarp pagonių. 19O 108 4 19O 108 4 157480 Tavo gailestingumas siekia aukščiau dangų, Tavo tiesa­iki debesų. 19O 108 5 19O 108 5 157490 Būk išaukštintas danguose ir Tavo šlovė tebūna visoje žemėje, 19O 108 6 19O 108 6 157500 kad Tavo mylimieji būtų išlaisvinti; išgelbėk savo dešine ir išklausyk mane. 19O 108 7 19O 108 7 157510 Dievas kalbėjo savo šventume: ‘‘Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį. 19O 108 8 19O 108 8 157520 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras. 19O 108 9 19O 108 9 157530 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistijoje Aš džiaugsiuosi pergale’‘. 19O 108 10 19O 108 10 157540 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą? 19O 108 11 19O 108 11 157550 Dieve, argi ne Tu mus atstūmei? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene? 19O 108 12 19O 108 12 157560 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės. 19O 108 13 19O 108 13 157570 Su Dievu būsime drąsūs, Jis sutryps mūsų priešus. 19O 109 1 19O 109 1 157580 Netylėk, mano gyriaus Dieve. 19O 109 2 19O 109 2 157590 Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais. 19O 109 3 19O 109 3 157600 Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą. 19O 109 4 19O 109 4 157610 Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi. 19O 109 5 19O 109 5 157620 Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę. 19O 109 6 19O 109 6 157630 Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje. 19O 109 7 19O 109 7 157640 Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė. 19O 109 8 19O 109 8 157650 Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas. 19O 109 9 19O 109 9 157660 Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona­našle. 19O 109 10 19O 109 10 157670 Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų. 19O 109 11 19O 109 11 157680 Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto. 19O 109 12 19O 109 12 157690 Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius. 19O 109 13 19O 109 13 157700 Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas. 19O 109 14 19O 109 14 157710 Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta. 19O 109 15 19O 109 15 157720 Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą. 19O 109 16 19O 109 16 157730 Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje. 19O 109 17 19O 109 17 157740 Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo. 19O 109 18 19O 109 18 157750 Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus. 19O 109 19 19O 109 19 157760 Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia. 19O 109 20 19O 109 20 157770 Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane. 19O 109 21 19O 109 21 157780 Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo. 19O 109 22 19O 109 22 157790 Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista. 19O 109 23 19O 109 23 157800 Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį. 19O 109 24 19O 109 24 157810 Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas. 19O 109 25 19O 109 25 157820 Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas. 19O 109 26 19O 109 26 157830 Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas. 19O 109 27 19O 109 27 157840 Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė. 19O 109 28 19O 109 28 157850 Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia. 19O 109 29 19O 109 29 157860 Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia. 19O 109 30 19O 109 30 157870 Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje. 19O 109 31 19O 109 31 157880 Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų. 19O 110 1 19O 110 1 157890 Viešpats tarė mano Viešpačiui: ‘‘Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojomis’‘. 19O 110 2 19O 110 2 157900 Viešpats duos Tau iš Siono Tavo stiprybės skeptrą. Valdyk savo priešus! 19O 110 3 19O 110 3 157910 Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną šventumo grožyje. Jaunimas lyg aušros rasa Tave pasitiks. 19O 110 4 19O 110 4 157920 Viešpats prisiekė ir nesigailės: ‘‘Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka’‘. 19O 110 5 19O 110 5 157930 Viešpats Tavo dešinėje sunaikins karalius savo rūstybės dieną. 19O 110 6 19O 110 6 157940 Jis darys teismą tarp pagonių. Pripildys žemę lavonų, daugelyje šalių įvykdys sprendimą valdovams. 19O 110 7 19O 110 7 157950 Jis kelyje gers iš upelio, todėl iškels savo galvą. 19O 111 1 19O 111 1 157960 Girkite Viešpatį! Aš girsiu Viešpatį visa širdimi teisiųjų susirinkime. 19O 111 2 19O 111 2 157970 Dideli yra Viešpaties darbai, tyrinėjami visų, kurie juos mėgsta. 19O 111 3 19O 111 3 157980 Didingi ir šlovingi Jo darbai, Jo teisumas pasilieka per amžius. 19O 111 4 19O 111 4 157990 Atsimintini yra Jo darbai. Maloningas ir užjaučiantis yra Viešpats. 19O 111 5 19O 111 5 158000 Jis maitina tuos, kurie Jo bijo, per amžius prisimena savo sandorą. 19O 111 6 19O 111 6 158010 Jis savo darbų galią tautai parodė, atidavė jiems pagonių nuosavybę. 19O 111 7 19O 111 7 158020 Jo rankų darbai­teisingumas ir teismas, visi Jo įsakymai nepakeičiami. 19O 111 8 19O 111 8 158030 Jie per amžius yra tvirti, paremti tiesa ir lygybe visiems. 19O 111 9 19O 111 9 158040 Išpirkimą Jis savo tautai siuntė, amžiams paskelbė savo sandorą. Šventas ir gerbtinas yra Jo vardas. 19O 111 10 19O 111 10 158050 Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius! 19O 112 1 19O 112 1 158060 Girkite Viešpatį! Palaimintas žmogus, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta. 19O 112 2 19O 112 2 158070 Jo palikuonys bus galingi žemėje; palaiminta bus dorųjų karta. 19O 112 3 19O 112 3 158080 Jo namuose bus gerovė ir turtai, jo teisumas pasiliks per amžius. 19O 112 4 19O 112 4 158090 Dorajam šviesa nušvinta tamsoje, jis yra maloningas, kupinas gailestingumo ir teisus. 19O 112 5 19O 112 5 158100 Geras žmogus pasigaili ir skolina, jis teisingai savo reikalus tvarko. 19O 112 6 19O 112 6 158110 Jis nesvyruos per amžius. Amžinai bus minimas teisiojo vardas. 19O 112 7 19O 112 7 158120 Bloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu. 19O 112 8 19O 112 8 158130 Įsitvirtinusi jo širdis, jis nebijos, kol pamatys sugėdintus savo priešus. 19O 112 9 19O 112 9 158140 Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai. 19O 112 10 19O 112 10 158150 Nedorėlis tai matys ir graušis, dantimis grieš ir nyks. Nedorėlių troškimas pražus. 19O 113 1 19O 113 1 158160 Girkite Viešpatį! Viešpaties tarnai, girkite Viešpaties vardą! 19O 113 2 19O 113 2 158170 Palaimintas Viešpaties vardas dabar ir per amžius. 19O 113 3 19O 113 3 158180 Nuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo tebūna giriamas Viešpaties vardas! 19O 113 4 19O 113 4 158190 Viešpats yra virš visų tautų, Jo šlovė aukščiau nei dangus. 19O 113 5 19O 113 5 158200 Kas yra kaip Viešpats, mūsų Dievas, kuris gyvena aukštybėse? 19O 113 6 19O 113 6 158210 Jis pasilenkia žiūrėti į dangų ir žemę. 19O 113 7 19O 113 7 158220 Jis kelia iš dulkių beturtį, iš purvo vargšą ištraukia, 19O 113 8 19O 113 8 158230 sodina jį greta kunigaikščių, šalia savo tautos kunigaikščių. 19O 113 9 19O 113 9 158240 Jis suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina. Girkite Viešpatį! 19O 114 1 19O 114 1 158250 Kai Izraelis iš Egipto išėjo, Jokūbo namai pagonių tautą paliko, 19O 114 2 19O 114 2 158260 Judas buvo Jo šventykla, Izraelis­Jo karalystė. 19O 114 3 19O 114 3 158270 Pamatė jūra ir pabėgo, atgal pasitraukė Jordanas. 19O 114 4 19O 114 4 158280 Kalnai šokinėjo kaip avys, kalvos­kaip ėriukai. 19O 114 5 19O 114 5 158290 Kas gi tau, jūra, ko pabėgai? Kodėl pasitraukei, Jordane? 19O 114 6 19O 114 6 158300 Kalnai, ko šokinėjate kaip avys, kalvos­kaip ėriukai? 19O 114 7 19O 114 7 158310 Drebėk, žeme, Viešpaties akivaizdoje, Jokūbo Dievo akivaizdoje. 19O 114 8 19O 114 8 158320 Jis pavertė uolą vandeniu, iš akmens šaltiniai ištryško! 19O 115 1 19O 115 1 158330 Ne mums, Viešpatie, ne mums, tik Tavo vardui tebūna šlovė dėl Tavo gailestingumo ir tiesos. 19O 115 2 19O 115 2 158340 Kodėl turėtų sakyti pagonys: ‘‘Kur yra jų Dievas?’‘ 19O 115 3 19O 115 3 158350 Mūsų Dievas danguje, Jis padarė visa, kas Jam patiko. 19O 115 4 19O 115 4 158360 Jų stabai iš sidabro ir aukso, jie­žmogaus rankų darbas. 19O 115 5 19O 115 5 158370 Jie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato; 19O 115 6 19O 115 6 158380 turi ausis, tačiau negirdi; turi nosį, bet nesuuodžia; 19O 115 7 19O 115 7 158390 turi rankas, bet nepaliečia; turi kojas, bet nevaikšto. Jie nekalba savo gerkle. 19O 115 8 19O 115 8 158400 Į juos panašūs yra tie, kas juos padaro ir jais pasitiki. 19O 115 9 19O 115 9 158410 Izraeli, pasitikėk Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas. 19O 115 10 19O 115 10 158420 Aarono namai, pasitikėkite Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas. 19O 115 11 19O 115 11 158430 Kurie bijote Viešpaties, pasitikėkite Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas. 19O 115 12 19O 115 12 158440 Viešpats mus atsimena; Jis palaimins mus. Jis palaimins Izraelį ir Aarono namus. 19O 115 13 19O 115 13 158450 Jis palaimins visus, kurie Viešpaties bijo, mažus ir didelius. 19O 115 14 19O 115 14 158460 Viešpats pagausins jus ir jūsų vaikus. 19O 115 15 19O 115 15 158470 Jūs esate palaiminti Viešpaties, kuris sutvėrė dangų ir žemę. 19O 115 16 19O 115 16 158480 Dangūs yra Viešpaties buveinė, o žemę Jis atidavė žmonėms. 19O 115 17 19O 115 17 158490 Ne mirusieji giria Viešpatį, ne mirties karalijon nužengę. 19O 115 18 19O 115 18 158500 Bet mes šloviname Viešpatį dabar ir per amžius. Girkite Viešpatį! 19O 116 1 19O 116 1 158510 Myliu Viešpatį, nes Jis išklausė mano maldavimą. 19O 116 2 19O 116 2 158520 Jis palenkė į mane savo ausį, todėl šauksiuosi Jo, kol gyvas būsiu. 19O 116 3 19O 116 3 158530 Mirties skausmai apsupo mane, pragaro kančios apėmė mane; kenčiau vargą ir skausmus. 19O 116 4 19O 116 4 158540 Viešpaties vardo šaukiausi: ‘‘Viešpatie, išlaisvink mano sielą!’‘ 19O 116 5 19O 116 5 158550 Maloningas yra Viešpats ir teisus, gailestingas mūsų Dievas. 19O 116 6 19O 116 6 158560 Viešpats apsaugo paprastąjį; suvargęs buvau, o Jis man padėjo. 19O 116 7 19O 116 7 158570 Nurimk, mano siela, nes Viešpats padarė tau gera! 19O 116 8 19O 116 8 158580 Tu išlaisvinai nuo mirties mano sielą, nuo ašarų­mano akis, nuo suklupimo­mano kojas. 19O 116 9 19O 116 9 158590 Aš vaikščiosiu Viešpaties akivaizdoje gyvųjų šalyje. 19O 116 10 19O 116 10 158600 Nors pasitikėjau, bet tariau: ‘‘Aš esu labai prislėgtas!’‘ 19O 116 11 19O 116 11 158610 Neapgalvojęs sakiau: ‘‘Visi žmonės melagiai’‘. 19O 116 12 19O 116 12 158620 Kuo gi Viešpačiui atsilyginsiu už visas Jo geradarystes? 19O 116 13 19O 116 13 158630 Aš paimsiu išgelbėjimo taurę, Viešpaties vardo šauksiuosi. 19O 116 14 19O 116 14 158640 Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje. 19O 116 15 19O 116 15 158650 Viešpaties akyse brangi yra šventųjų mirtis. 19O 116 16 19O 116 16 158660 Viešpatie, aš esu Tavo tarnas, Tavo tarnas ir sūnus Tavo tarnaitės. Tu mano pančius sutraukei. 19O 116 17 19O 116 17 158670 Tau padėkos auką aukosiu, šauksiuosi Viešpaties vardo. 19O 116 18 19O 116 18 158680 Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje, 19O 116 19 19O 116 19 158690 Viešpaties namų kiemuose, Jeruzalės mieste. Girkite Viešpatį! 19O 117 1 19O 117 1 158700 Girkite Viešpatį, visos tautos. Girkite Jį, visi žmonės! 19O 117 2 19O 117 2 158710 Jo gailestingumas mums begalinis, Viešpaties tiesa pasilieka per amžius. Girkite Viešpatį! 19O 118 1 19O 118 1 158720 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 118 2 19O 118 2 158730 Tegul Izraelis sako: ‘‘Jo gailestingumas amžinas’‘. 19O 118 3 19O 118 3 158740 Tegul Aarono namai sako: ‘‘Jo gailestingumas amžinas’‘. 19O 118 4 19O 118 4 158750 Visi, kas Viešpaties bijo, tesako: ‘‘Jo gailestingumas amžinas’‘. 19O 118 5 19O 118 5 158760 Sielvarte Viešpaties šaukiausi. Viešpats išklausė ir išlaisvino mane. 19O 118 6 19O 118 6 158770 Viešpats yra už mane­ko man bijoti? Ką gali padaryti man žmogus? 19O 118 7 19O 118 7 158780 Viešpats yra tarp tų, kurie man padeda, todėl aš matysiu sugėdintus savo priešus. 19O 118 8 19O 118 8 158790 Geriau pasitikėti Viešpačiu, negu sudėti viltis į žmones. 19O 118 9 19O 118 9 158800 Geriau pasitikėti Viešpačiu, negu sudėti viltis į kunigaikščius. 19O 118 10 19O 118 10 158810 Visos tautos apgulė mane, bet Viešpaties vardu juos nugalėsiu. 19O 118 11 19O 118 11 158820 Jie iš visų pusių apgulė mane, tačiau Viešpaties vardu juos nugalėsiu. 19O 118 12 19O 118 12 158830 Apspito jie mane kaip bitės, jie sudegs kaip erškėtis ugnyje, nes Viešpaties vardu juos nugalėsiu. 19O 118 13 19O 118 13 158840 Tu stūmei mane, kad parpulčiau, bet man padėjo Viešpats. 19O 118 14 19O 118 14 158850 Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats, Jis­mano išgelbėjimas. 19O 118 15 19O 118 15 158860 Džiaugsmo ir išgelbėjimo šauksmas teisiųjų palapinėse. Viešpaties dešinė pergalę teikia. 19O 118 16 19O 118 16 158870 Viešpaties dešinė aukštai pakelta, Viešpaties dešinė pergalę teikia. 19O 118 17 19O 118 17 158880 Aš nemirsiu, bet gyvensiu ir skelbsiu Viešpaties darbus. 19O 118 18 19O 118 18 158890 Nors Viešpats mane griežtai baudė, bet mirčiai neatidavė. 19O 118 19 19O 118 19 158900 Atverkite man teisumo vartus! Įžengęs pro juos girsiu Viešpatį. 19O 118 20 19O 118 20 158910 Tai Viešpaties vartai, pro kuriuos įeis teisieji. 19O 118 21 19O 118 21 158920 Šlovinsiu Tave, nes išklausei mane ir tapai mano išgelbėjimu. 19O 118 22 19O 118 22 158930 Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. 19O 118 23 19O 118 23 158940 Tai Viešpats padarė, ir mūsų akims tai nuostabą kelia. 19O 118 24 19O 118 24 158950 Šitą dieną Viešpats padarė; džiūgaukime ir linksminkimės šiandien. 19O 118 25 19O 118 25 158960 Viešpatie, gelbėk mane! Viešpatie, leisk man klestėti! 19O 118 26 19O 118 26 158970 Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu. Mes laiminame jus iš Viešpaties namų. 19O 118 27 19O 118 27 158980 Dievas yra Viešpats ir Jis mus apšvietė. Suriškite auką virvėmis ir eikite ligi aukuro. 19O 118 28 19O 118 28 158990 Tu esi mano Dievas, aš šlovinsiu Tave; Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave. 19O 118 29 19O 118 29 159000 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas! 19O 119 1 19O 119 1 159010 Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto. 19O 119 2 19O 119 2 159020 Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško, 19O 119 3 19O 119 3 159030 nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais. 19O 119 4 19O 119 4 159040 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius. 19O 119 5 19O 119 5 159050 O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus! 19O 119 6 19O 119 6 159060 Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau. 19O 119 7 19O 119 7 159070 Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs. 19O 119 8 19O 119 8 159080 Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai. 19O 119 9 19O 119 9 159090 Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių. 19O 119 10 19O 119 10 159100 Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti. 19O 119 11 19O 119 11 159110 Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau. 19O 119 12 19O 119 12 159120 Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk. 19O 119 13 19O 119 13 159130 Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus. 19O 119 14 19O 119 14 159140 Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais. 19O 119 15 19O 119 15 159150 Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius. 19O 119 16 19O 119 16 159160 Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių. 19O 119 17 19O 119 17 159170 Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi. 19O 119 18 19O 119 18 159180 Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau. 19O 119 19 19O 119 19 159190 Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų. 19O 119 20 19O 119 20 159200 Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų. 19O 119 21 19O 119 21 159210 Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų. 19O 119 22 19O 119 22 159220 Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų. 19O 119 23 19O 119 23 159230 Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus. 19O 119 24 19O 119 24 159240 Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai. 19O 119 25 19O 119 25 159250 Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs. 19O 119 26 19O 119 26 159260 Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų. 19O 119 27 19O 119 27 159270 Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus. 19O 119 28 19O 119 28 159280 Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs. 19O 119 29 19O 119 29 159290 Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok. 19O 119 30 19O 119 30 159300 Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save. 19O 119 31 19O 119 31 159310 Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos. 19O 119 32 19O 119 32 159320 Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį. 19O 119 33 19O 119 33 159330 Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos. 19O 119 34 19O 119 34 159340 Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi. 19O 119 35 19O 119 35 159350 Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi. 19O 119 36 19O 119 36 159360 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo, 19O 119 37 19O 119 37 159370 nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje. 19O 119 38 19O 119 38 159380 Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs. 19O 119 39 19O 119 39 159390 Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri. 19O 119 40 19O 119 40 159400 Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu. 19O 119 41 19O 119 41 159410 Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai. 19O 119 42 19O 119 42 159420 Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu. 19O 119 43 19O 119 43 159430 Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų. 19O 119 44 19O 119 44 159440 Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo. 19O 119 45 19O 119 45 159450 Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius. 19O 119 46 19O 119 46 159460 Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas. 19O 119 47 19O 119 47 159470 Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau. 19O 119 48 19O 119 48 159480 Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus. 19O 119 49 19O 119 49 159490 Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį. 19O 119 50 19O 119 50 159500 Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino. 19O 119 51 19O 119 51 159510 Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau. 19O 119 52 19O 119 52 159520 Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu. 19O 119 53 19O 119 53 159530 Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo. 19O 119 54 19O 119 54 159540 Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose. 19O 119 55 19O 119 55 159550 Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo. 19O 119 56 19O 119 56 159560 Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių. 19O 119 57 19O 119 57 159570 Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis. 19O 119 58 19O 119 58 159580 Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs. 19O 119 59 19O 119 59 159590 Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų. 19O 119 60 19O 119 60 159600 Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus. 19O 119 61 19O 119 61 159610 Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo. 19O 119 62 19O 119 62 159620 Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus. 19O 119 63 19O 119 63 159630 Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo. 19O 119 64 19O 119 64 159640 Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų. 19O 119 65 19O 119 65 159650 Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs. 19O 119 66 19O 119 66 159660 Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais. 19O 119 67 19O 119 67 159670 Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio. 19O 119 68 19O 119 68 159680 Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų. 19O 119 69 19O 119 69 159690 Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi. 19O 119 70 19O 119 70 159700 Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu. 19O 119 71 19O 119 71 159710 Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau. 19O 119 72 19O 119 72 159720 Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro. 19O 119 73 19O 119 73 159730 Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus. 19O 119 74 19O 119 74 159740 Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu. 19O 119 75 19O 119 75 159750 Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei. 19O 119 76 19O 119 76 159760 Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs. 19O 119 77 19O 119 77 159770 Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu. 19O 119 78 19O 119 78 159780 Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius. 19O 119 79 19O 119 79 159790 Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus. 19O 119 80 19O 119 80 159800 Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas. 19O 119 81 19O 119 81 159810 Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu. 19O 119 82 19O 119 82 159820 Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi? 19O 119 83 19O 119 83 159830 Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau. 19O 119 84 19O 119 84 159840 Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi? 19O 119 85 19O 119 85 159850 Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo. 19O 119 86 19O 119 86 159860 Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus. 19O 119 87 19O 119 87 159870 Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau. 19O 119 88 19O 119 88 159880 Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų. 19O 119 89 19O 119 89 159890 Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje. 19O 119 90 19O 119 90 159900 Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka. 19O 119 91 19O 119 91 159910 Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja. 19O 119 92 19O 119 92 159920 Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs. 19O 119 93 19O 119 93 159930 Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane. 19O 119 94 19O 119 94 159940 Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius. 19O 119 95 19O 119 95 159950 Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi. 19O 119 96 19O 119 96 159960 Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis. 19O 119 97 19O 119 97 159970 Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną. 19O 119 98 19O 119 98 159980 Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi. 19O 119 99 19O 119 99 159990 Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus. 19O 119 100 19O 119 100 160000 Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių. 19O 119 101 19O 119 101 160010 Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio. 19O 119 102 19O 119 102 160020 Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane. 19O 119 103 19O 119 103 160030 Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų. 19O 119 104 19O 119 104 160040 Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo. 19O 119 105 19O 119 105 160050 Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui. 19O 119 106 19O 119 106 160060 Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų. 19O 119 107 19O 119 107 160070 Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs. 19O 119 108 19O 119 108 160080 Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų. 19O 119 109 19O 119 109 160090 Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu. 19O 119 110 19O 119 110 160100 Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau. 19O 119 111 19O 119 111 160110 Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas. 19O 119 112 19O 119 112 160120 Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados. 19O 119 113 19O 119 113 160130 Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu. 19O 119 114 19O 119 114 160140 Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu. 19O 119 115 19O 119 115 160150 Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu. 19O 119 116 19O 119 116 160160 Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties. 19O 119 117 19O 119 117 160170 Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu. 19O 119 118 19O 119 118 160180 Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu. 19O 119 119 19O 119 119 160190 Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus. 19O 119 120 19O 119 120 160200 Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų. 19O 119 121 19O 119 121 160210 Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams. 19O 119 122 19O 119 122 160220 Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų. 19O 119 123 19O 119 123 160230 Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio. 19O 119 124 19O 119 124 160240 Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų. 19O 119 125 19O 119 125 160250 Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus. 19O 119 126 19O 119 126 160260 Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą. 19O 119 127 19O 119 127 160270 Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą. 19O 119 128 19O 119 128 160280 Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų. 19O 119 129 19O 119 129 160290 Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso. 19O 119 130 19O 119 130 160300 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus. 19O 119 131 19O 119 131 160310 Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų. 19O 119 132 19O 119 132 160320 Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą. 19O 119 133 19O 119 133 160330 Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų. 19O 119 134 19O 119 134 160340 Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius. 19O 119 135 19O 119 135 160350 Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų. 19O 119 136 19O 119 136 160360 Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo. 19O 119 137 19O 119 137 160370 Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai. 19O 119 138 19O 119 138 160380 Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini. 19O 119 139 19O 119 139 160390 Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius. 19O 119 140 19O 119 140 160400 Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina. 19O 119 141 19O 119 141 160410 Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu. 19O 119 142 19O 119 142 160420 Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymas­tiesa. 19O 119 143 19O 119 143 160430 Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi. 19O 119 144 19O 119 144 160440 Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu. 19O 119 145 19O 119 145 160450 Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų. 19O 119 146 19O 119 146 160460 Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų. 19O 119 147 19O 119 147 160470 Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu. 19O 119 148 19O 119 148 160480 Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį. 19O 119 149 19O 119 149 160490 Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs. 19O 119 150 19O 119 150 160500 Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo. 19O 119 151 19O 119 151 160510 Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi. 19O 119 152 19O 119 152 160520 Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini. 19O 119 153 19O 119 153 160530 Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo. 19O 119 154 19O 119 154 160540 Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs. 19O 119 155 19O 119 155 160550 Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų. 19O 119 156 19O 119 156 160560 Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs. 19O 119 157 19O 119 157 160570 Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų. 19O 119 158 19O 119 158 160580 Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio. 19O 119 159 19O 119 159 160590 Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas. 19O 119 160 19O 119 160 160600 Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini. 19O 119 161 19O 119 161 160610 Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo. 19O 119 162 19O 119 162 160620 Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs. 19O 119 163 19O 119 163 160630 Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas. 19O 119 164 19O 119 164 160640 Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus. 19O 119 165 19O 119 165 160650 Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa. 19O 119 166 19O 119 166 160660 Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau. 19O 119 167 19O 119 167 160670 Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu. 19O 119 168 19O 119 168 160680 Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi. 19O 119 169 19O 119 169 160690 Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs. 19O 119 170 19O 119 170 160700 Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs. 19O 119 171 19O 119 171 160710 Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų. 19O 119 172 19O 119 172 160720 Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi. 19O 119 173 19O 119 173 160730 Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius. 19O 119 174 19O 119 174 160740 Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi. 19O 119 175 19O 119 175 160750 Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man. 19O 119 176 19O 119 176 160760 Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau. 19O 120 1 19O 120 1 160770 Varge šaukiausi Viešpaties, ir Jis mane išklausė. 19O 120 2 19O 120 2 160780 Nuo meluojančių lūpų, nuo klastingo liežuvio išlaisvink, Viešpatie, mano sielą. 19O 120 3 19O 120 3 160790 Ką tau duos ir ką padarys, apgaulingas liežuvi? 19O 120 4 19O 120 4 160800 Aštrias kario strėles, kaitrias medžio žarijas. 19O 120 5 19O 120 5 160810 Vargas man klajoti Mešecho krašte, palapinėse Kedaro gyventi. 19O 120 6 19O 120 6 160820 Per ilgai gyvenau su tais, kurie nekenčia taikos. 19O 120 7 19O 120 7 160830 Aš esu už taiką, bet jie geidžia karo, kai aš kalbu. 19O 121 1 19O 121 1 160840 Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba. 19O 121 2 19O 121 2 160850 Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę! 19O 121 3 19O 121 3 160860 Jis neleis suklupti tavajai kojai, Jis­budrus tavo sargas. 19O 121 4 19O 121 4 160870 Izraelio sargas nei miega, nei snaudžia. 19O 121 5 19O 121 5 160880 Viešpats yra tavo sargas, Viešpats­tau šešėlis tavo dešinėje: 19O 121 6 19O 121 6 160890 dieną nepažeis tavęs saulė nė mėnulis naktį. 19O 121 7 19O 121 7 160900 Viešpats saugos tave nuo viso pikto, Jis saugos tavo sielą. 19O 121 8 19O 121 8 160910 Viešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą dabar ir per amžius. 19O 122 1 19O 122 1 160920 Džiaugiausi, kai jie man pasakė: ‘‘Eikime į Viešpaties namus!’‘ 19O 122 2 19O 122 2 160930 Mūsų kojos stovės tavo, Jeruzale, vartuose! 19O 122 3 19O 122 3 160940 Jeruzale, tvirtai pastatytas mieste! 19O 122 4 19O 122 4 160950 Į jį traukia Viešpaties giminės pagal Izraelio įstatymą dėkoti Viešpačiui, 19O 122 5 19O 122 5 160960 nes teisėjų sostai ir Dovydo namų sostas čia stovi. 19O 122 6 19O 122 6 160970 Melskite taikos Jeruzalei; kurie tave myli, turės sėkmę. 19O 122 7 19O 122 7 160980 Tebūna taika visam miestui, gerovė jo rūmuose. 19O 122 8 19O 122 8 160990 Savo brolių ir draugų labui sakau: ‘‘Tebūna tavyje taika!’‘ 19O 122 9 19O 122 9 161000 Meldžiu tau gerovės dėl Viešpaties, mūsų Dievo, namų! 19O 123 1 19O 123 1 161010 Mano akys pakeltos į Tave, kuris gyveni danguose. 19O 123 2 19O 123 2 161020 Kaip žiūri tarnai į ranką savo valdovo, tarnaitė­į ranką valdovės, taip mūsų akys žvelgia į Viešpatį, mūsų Dievą, laukdamos Jo pasigailėjimo. 19O 123 3 19O 123 3 161030 Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų, nes per daug paniekinti esame! 19O 123 4 19O 123 4 161040 Per ilgai mūsų siela varginama pašaipa turtuolių ir panieka išdidžiųjų. 19O 124 1 19O 124 1 161050 Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,­tesako Izraelis,­ 19O 124 2 19O 124 2 161060 jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė, 19O 124 3 19O 124 3 161070 jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus. 19O 124 4 19O 124 4 161080 Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas, 19O 124 5 19O 124 5 161090 gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas. 19O 124 6 19O 124 6 161100 Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis. 19O 124 7 19O 124 7 161110 Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome. 19O 124 8 19O 124 8 161120 Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas. 19O 125 1 19O 125 1 161130 Kurie pasitiki Viešpačiu, yra kaip Siono kalnas, kuris stovi tvirtai per amžius. 19O 125 2 19O 125 2 161140 Kaip kalnai apsupę Jeruzalę, taip Viešpats apsupęs savo tautą dabar ir per amžius. 19O 125 3 19O 125 3 161150 Nepasiliks nedorėlių skeptras ant teisiųjų dalies, kad teisieji savo rankų netiestų į neteisybę. 19O 125 4 19O 125 4 161160 Padėk, Viešpatie, geriesiems, pagelbėk tiesiaširdžiams. 19O 125 5 19O 125 5 161170 O kreivais keliais kas nuklysta, tuos Viešpats nuves su piktadariais. Taika tebūna Izraeliui. 19O 126 1 19O 126 1 161180 Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne. 19O 126 2 19O 126 2 161190 Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviai­giedojimo. Pagonys kalbėjo: ‘‘Jiems Viešpats didelių dalykų padarė’‘. 19O 126 3 19O 126 3 161200 Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės. 19O 126 4 19O 126 4 161210 Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose. 19O 126 5 19O 126 5 161220 Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus. 19O 126 6 19O 126 6 161230 Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus. 19O 127 1 19O 127 1 161240 Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai. 19O 127 2 19O 127 2 161250 Veltui keliatės prieš aušrą ir vargstate ligi vėlyvos nakties. Jūs valgote vargo duoną. O savo mylimajam Viešpats duoda miegą. 19O 127 3 19O 127 3 161260 Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius­Jo atlyginimas. 19O 127 4 19O 127 4 161270 Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs. 19O 127 5 19O 127 5 161280 Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu. 19O 128 1 19O 128 1 161290 Palaimintas kiekvienas, kuris bijosi Viešpaties ir vaikščioja Jo keliais! 19O 128 2 19O 128 2 161300 Tu valgysi iš savo rankų darbo, būsi laimingas, tau gerai seksis. 19O 128 3 19O 128 3 161310 Tavo žmona bus kaip vaisingas vynmedis tavo namuose, tavo vaikai sėdės aplink stalą kaip alyvų atžalos. 19O 128 4 19O 128 4 161320 Štai kaip palaimintas bus žmogus, kuris bijo Viešpaties! 19O 128 5 19O 128 5 161330 Viešpats palaimins tave nuo Siono, per visą gyvenimą Jeruzalės gerovę regėsi. 19O 128 6 19O 128 6 161340 Tu matysi savo vaikus ir vaikaičius! Taika tebūna Izraeliui! 19O 129 1 19O 129 1 161350 Jie vargino mane nuo pat jaunystės,­tesako Izraelis,­ 19O 129 2 19O 129 2 161360 jie vargino mane nuo pat jaunystės, tačiau nenugalėjo. 19O 129 3 19O 129 3 161370 Artojai ant mano nugaros arė, išvarydami ilgas vagas. 19O 129 4 19O 129 4 161380 Bet teisusis Viešpats nedorėlių pančius sutraukė. 19O 129 5 19O 129 5 161390 Tesusigėsta ir pasitraukia visi, kurie nekenčia Siono. 19O 129 6 19O 129 6 161400 Tebūna jie kaip stogo žolė, kuri, dar neužaugusi, nuvysta; 19O 129 7 19O 129 7 161410 nesusirenka iš jos net sauja pjovėjui nei mažiausias pėdas rišėjui. 19O 129 8 19O 129 8 161420 Praeiviai, eidami pro šalį, nesako jiems: ‘‘Tepalaimina tave Viešpats. Mes laiminame tave Viešpaties vardu’‘. 19O 130 1 19O 130 1 161430 Iš gilybės šaukiuos Tavęs, Viešpatie! 19O 130 2 19O 130 2 161440 Viešpatie, išgirsk mano balsą! Tegul Tavo ausys išgirsta mano maldavimus. 19O 130 3 19O 130 3 161450 Viešpatie, jei Tu neatleisi kalčių, kas, Viešpatie, išsilaikys? 19O 130 4 19O 130 4 161460 Bet Tu atleidi nuodėmes, kad Tavęs bijotų. 19O 130 5 19O 130 5 161470 Tu esi mano viltis, Viešpatie, mano siela Tavo žodžiu viliasi. 19O 130 6 19O 130 6 161480 Mano siela laukia Viešpaties labiau, kaip sargybiniai laukia ryto. 19O 130 7 19O 130 7 161490 Tegu Izraelis viliasi Viešpačiu, nes Viešpats yra gailestingas ir Jo išvadavimas didis. 19O 130 8 19O 130 8 161500 Jis išvaduos Izraelį iš visų jo nedorybių. 19O 131 1 19O 131 1 161510 Viešpatie, mano širdis neišpuikusi ir akys nesidairo išdidžiai. Aš nesivaikau didelių dalykų, kurie man nepasiekiami. 19O 131 2 19O 131 2 161520 Aš raminau ir tildžiau savo sielą, kaip nujunkytą kūdikį. Mano siela yra kaip nujunkytas kūdikis. 19O 131 3 19O 131 3 161530 Pasitikėk Viešpačiu, Izraeli, dabar ir per amžius! 19O 132 1 19O 132 1 161540 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą. 19O 132 2 19O 132 2 161550 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam: 19O 132 3 19O 132 3 161560 ‘‘Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis, 19O 132 4 19O 132 4 161570 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti, 19O 132 5 19O 132 5 161580 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!’‘ 19O 132 6 19O 132 6 161590 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose. 19O 132 7 19O 132 7 161600 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo! 19O 132 8 19O 132 8 161610 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia. 19O 132 9 19O 132 9 161620 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo! 19O 132 10 19O 132 10 161630 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo. 19O 132 11 19O 132 11 161640 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: ‘‘Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą! 19O 132 12 19O 132 12 161650 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste’‘. 19O 132 13 19O 132 13 161660 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi. 19O 132 14 19O 132 14 161670 ‘‘Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau! 19O 132 15 19O 132 15 161680 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona. 19O 132 16 19O 132 16 161690 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo. 19O 132 17 19O 132 17 161700 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu. 19O 132 18 19O 132 18 161710 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės’‘. 19O 133 1 19O 133 1 161720 Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! 19O 133 2 19O 133 2 161730 Tai yra lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis per Aarono barzdą ant jo drabužių apykaklės. 19O 133 3 19O 133 3 161740 Tai lyg Hermono rasa, krintanti ant Siono kalnų! Tenai palaiminimą ir gyvenimą amžiną Viešpats teikia! 19O 134 1 19O 134 1 161750 Laiminkite Viešpatį, visi Viešpaties tarnai, kurie Jo namuose naktimis budite. 19O 134 2 19O 134 2 161760 Tieskite savo rankas į Jo šventyklą ir laiminkite Viešpatį. 19O 134 3 19O 134 3 161770 Tegul iš Siono tave laimina Dievas, kuris sutvėrė dangų ir žemę. 19O 135 1 19O 135 1 161780 Girkite Viešpatį! Girkite Viešpaties vardą! Girkite jūs, Viešpaties tarnai, 19O 135 2 19O 135 2 161790 kurie stovite Jo namuose, mūsų Dievo namų kiemuose. 19O 135 3 19O 135 3 161800 Girkite Jį, nes Viešpats geras; giedokite gyrių Jo vardui, nes Jis mielas. 19O 135 4 19O 135 4 161810 Jokūbą išsirinko Viešpats, Izraelį, kad būtų Jo nuosavybė. 19O 135 5 19O 135 5 161820 Aš žinau, kad didis yra Viešpats! Mūsų Viešpats yra aukščiau visų dievų. 19O 135 6 19O 135 6 161830 Visa, ko panorėjo Viešpats, Jis padarė danguje, žemėje ir jūrų gelmėse. 19O 135 7 19O 135 7 161840 Jis nuo žemės krašto atgena debesis, su žaibais siunčia lietų, paleidžia vėjus iš savo sandėlių. 19O 135 8 19O 135 8 161850 Jis ištiko Egipte žmonių ir gyvulių pirmagimius, 19O 135 9 19O 135 9 161860 siuntė ženklų ir stebuklų prieš faraoną ir jo tarnus. 19O 135 10 19O 135 10 161870 Sunaikino daugybę pagonių tautų ir jų galingų karalių: 19O 135 11 19O 135 11 161880 Sihoną, amoritų karalių, ir Ogą, Bašano karalių, ir visas karalystes Kanaane. 19O 135 12 19O 135 12 161890 Atidavė jų žemę Izraeliui, savo tautai, paveldėti. 19O 135 13 19O 135 13 161900 Viešpatie, Tavo vardas lieka per amžius. Atsiminimas apie Tave, Viešpatie, per kartų kartas. 19O 135 14 19O 135 14 161910 Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų. 19O 135 15 19O 135 15 161920 Pagonių stabai iš sidabro ir aukso, žmogaus rankomis padaryti. 19O 135 16 19O 135 16 161930 Jie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato; 19O 135 17 19O 135 17 161940 turi ausis, tačiau negirdi; jų burna nealsuoja. 19O 135 18 19O 135 18 161950 Į juos panašūs yra tie, kas juos padaro, ir visi, kurie jais pasitiki. 19O 135 19 19O 135 19 161960 Izraelio namai, laiminkite Viešpatį! Aarono namai, laiminkite Viešpatį! 19O 135 20 19O 135 20 161970 Levio namai, laiminkite Viešpatį! Visi, kurie Viešpaties bijote, laiminkite Viešpatį! 19O 135 21 19O 135 21 161980 Palaimintas Viešpats iš Siono, kuris gyvena Jeruzalėje. Girkite Viešpatį! 19O 136 1 19O 136 1 161990 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 2 19O 136 2 162000 Dėkokite dievų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 3 19O 136 3 162010 Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 4 19O 136 4 162020 Kuris vienas daro didelius stebuklus, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 5 19O 136 5 162030 Kuris išmintingai dangų sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 6 19O 136 6 162040 Kuris viršum vandenų ištiesė žemę, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 7 19O 136 7 162050 Kuris dideles šviesas sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 8 19O 136 8 162060 Saulę sukūrė, kad viešpatautų dienai, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 9 19O 136 9 162070 Mėnulį ir žvaigždes, kad viešpatautų nakčiai, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 10 19O 136 10 162080 Kuris pirmagimius Egipte ištiko, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 11 19O 136 11 162090 Ir išvedė iš ten Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 12 19O 136 12 162100 Ištiesta galinga ranka ir tvirta dešine savo, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 13 19O 136 13 162110 Kuris perskyrė Raudonąją jūrą, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 14 19O 136 14 162120 Ir pervedė per ją Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 15 19O 136 15 162130 Faraoną ir jo kariuomenę Raudonojoje jūroje pražudė, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 16 19O 136 16 162140 Kuris savo tautą per dykumą vedė, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 17 19O 136 17 162150 Kuris stiprius karalius nugalėjo, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 18 19O 136 18 162160 Kuris garsius karalius nužudė, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 19 19O 136 19 162170 Sihoną, amoritų karalių, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 20 19O 136 20 162180 Ir Ogą, Bašano karalių, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 21 19O 136 21 162190 Ir jų žemę Izraeliui paveldėti davė, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 22 19O 136 22 162200 Savajam tarnui Izraeliui valdyti leido, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 23 19O 136 23 162210 Kuris atsiminė mus mūsų pažeminime, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 24 19O 136 24 162220 Iš priešų mus išvadavo, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 25 19O 136 25 162230 Kuris maitina visa, kas gyva, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 136 26 19O 136 26 162240 Dėkokite dangaus Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas. 19O 137 1 19O 137 1 162250 Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną. 19O 137 2 19O 137 2 162260 Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas. 19O 137 3 19O 137 3 162270 Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: ‘‘Pagiedokite mums Siono giesmių!’‘ 19O 137 4 19O 137 4 162280 Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje? 19O 137 5 19O 137 5 162290 Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane! 19O 137 6 19O 137 6 162300 Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale! 19O 137 7 19O 137 7 162310 Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: ‘‘Griaukite, griaukite ją iki pamatų!’‘ 19O 137 8 19O 137 8 162320 O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės! 19O 137 9 19O 137 9 162330 Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys! 19O 138 1 19O 138 1 162340 Visa širdimi Tau dėkoju, Dieve! Dievų akivaizdoje Tau giedosiu gyrių. 19O 138 2 19O 138 2 162350 Parpuolęs prie Tavo šventyklos, šventą Tavo vardą girsiu už Tavo malonę ir ištikimybę, nes Tu išaukštinai savo žodį labiau negu visą savo vardą. 19O 138 3 19O 138 3 162360 Dieną, kurią šaukiausi, išklausei, stiprybės suteikei mano sielai. 19O 138 4 19O 138 4 162370 Tave girs, Viešpatie, visi žemės valdovai, išgirdę Tavo burnos žodžius. 19O 138 5 19O 138 5 162380 Jie giedos apie Viešpaties kelius, nes didelė Viešpaties šlovė. 19O 138 6 19O 138 6 162390 Nors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo. 19O 138 7 19O 138 7 162400 Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės. 19O 138 8 19O 138 8 162410 Apgins mane Viešpats. Viešpatie, Tavo gailestingumas amžinas! Neapleisk, kas Tavo rankų sukurta. 19O 139 1 19O 139 1 162420 Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti. 19O 139 2 19O 139 2 162430 Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis. 19O 139 3 19O 139 3 162440 Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius. 19O 139 4 19O 139 4 162450 Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai. 19O 139 5 19O 139 5 162460 Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką. 19O 139 6 19O 139 6 162470 Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes. 19O 139 7 19O 139 7 162480 Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu? 19O 139 8 19O 139 8 162490 Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten. 19O 139 9 19O 139 9 162500 Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros, 19O 139 10 19O 139 10 162510 ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė. 19O 139 11 19O 139 11 162520 Jei sakyčiau: ‘‘Tamsa teapdengia mane’‘, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų. 19O 139 12 19O 139 12 162530 Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną. 19O 139 13 19O 139 13 162540 Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose. 19O 139 14 19O 139 14 162550 Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino. 19O 139 15 19O 139 15 162560 Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse. 19O 139 16 19O 139 16 162570 Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo. 19O 139 17 19O 139 17 162580 Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė! 19O 139 18 19O 139 18 162590 Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi. 19O 139 19 19O 139 19 162600 Dieve, Tu tikrai sunaikinsi nedorėlį, kraugeriai, atsitraukite nuo manęs! 19O 139 20 19O 139 20 162610 Jie nedorai apie Tave kalba, Tavo vardą piktam jie naudoja. 19O 139 21 19O 139 21 162620 Aš nekenčiu tų, Viešpatie, kurie Tavęs nekenčia, man bjaurūs tie, kurie prieš Tave sukyla. 19O 139 22 19O 139 22 162630 Aš jų nekenčiu be galo, laikau juos savo priešais. 19O 139 23 19O 139 23 162640 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. 19O 139 24 19O 139 24 162650 Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju! 19O 140 1 19O 140 1 162660 Viešpatie, nuo piktų žmonių mane išgelbėk, nuo smurtininkų apsaugok! 19O 140 2 19O 140 2 162670 Nuo tų, kurie planuoja pikta širdyje, kurie dieną vaidus kelia. 19O 140 3 19O 140 3 162680 Jų liežuvis yra aštrus kaip gyvatės, angių nuodai yra už jų lūpų. 19O 140 4 19O 140 4 162690 Viešpatie, saugok mane nuo nedorėlių rankų, nuo smurtininkų apsaugok­nuo tų, kurie nori pakišti man koją. 19O 140 5 19O 140 5 162700 Išdidieji pinkles man spendžia, tiesia tinklus, kilpas stato pakelėse. 19O 140 6 19O 140 6 162710 Tariau Viešpačiui: ‘‘Tu esi mano Dievas, todėl išklausyk mano maldavimą’‘. 19O 140 7 19O 140 7 162720 Viešpatie Dieve, mano išgelbėjimo stiprybe, Tu pridengi kovoje mano galvą. 19O 140 8 19O 140 8 162730 Dieve, neleisk nedorėliui laimėti, jo piktų kėslų netenkink! 19O 140 9 19O 140 9 162740 Jie kelia galvas, aplinkui sustoję. Tegu jų piktybė juos pačius apdengia! 19O 140 10 19O 140 10 162750 Tegul jiems ant galvų žarijomis lyja! Įmesk juos į ugnį, į duobę, kad nebepasikeltų. 19O 140 11 19O 140 11 162760 Teneįsitvirtins žemėje šmeižikas, nelaimės tegainioja smurtininką ir teparbloškia jį. 19O 140 12 19O 140 12 162770 Žinau, kad Viešpats gins prispaustojo bylą ir teises beturčio. 19O 140 13 19O 140 13 162780 Tikrai, teisieji dėkos Tavo vardui ir dorieji gyvens Tavo akivaizdoje. 19O 141 1 19O 141 1 162790 Viešpatie, Tavęs šaukiuos, skubėk pas mane! Išklausyk mano balsą, kai Tavęs šaukiuos. 19O 141 2 19O 141 2 162800 Malda manoji kaip smilkalai į Tave tekyla, o pakeltos rankos tebūna kaip vakaro auka. 19O 141 3 19O 141 3 162810 Viešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris. 19O 141 4 19O 141 4 162820 Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų. 19O 141 5 19O 141 5 162830 Tegul mane plaka teisusis; tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai. Bet aš meldžiuosi prieš nedorėlių darbus. 19O 141 6 19O 141 6 162840 Jų teisėjai priblokšti tarp akmenų, jie girdi mano žodžius, kad jie švelnūs. 19O 141 7 19O 141 7 162850 Kaip artojo išrausta ir išarta žemė, taip prie pragaro nasrų bus išbarstyti jų kaulai. 19O 141 8 19O 141 8 162860 Viešpatie Dieve, į Tave žvelgia mano akys, Tavimi aš pasitikiu, neleisk mano sielai pražūti. 19O 141 9 19O 141 9 162870 Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos. 19O 141 10 19O 141 10 162880 Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu. 19O 142 1 19O 142 1 162890 Garsiai šaukiausi Viešpaties, garsiu balsu maldavau Viešpatį. 19O 142 2 19O 142 2 162900 Išliejau priešais Jį savo skundą, sielvartą savo Jam atvėriau. 19O 142 3 19O 142 3 162910 Kai manyje nusilpo mano dvasia, Tu žinojai mano kelią. Mano kelyje slaptai jie padėjo spąstus. 19O 142 4 19O 142 4 162920 Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė. 19O 142 5 19O 142 5 162930 Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: ‘‘Tu esi mano priebėga, Tu mano dalis gyvųjų šalyje’‘. 19O 142 6 19O 142 6 162940 Išgirsk mano šauksmą, nes esu labai suvargęs. Išgelbėk mane nuo persekiotojų, nes jie stipresni už mane. 19O 142 7 19O 142 7 162950 Iš kalėjimo mane išvaduok, kad girčiau Tavo vardą. Tada susiburs aplink mane teisieji, kai padarysi man gera. 19O 143 1 19O 143 1 162960 Viešpatie, išgirsk mano maldą, išklausyk mano maldavimą. Būdamas teisus ir ištikimas, atsakyk man. 19O 143 2 19O 143 2 162970 Nepatrauk į teismą savo tarno, nes Tavo akivaizdoje nė vienas žmogus negalės pasiteisinti. 19O 143 3 19O 143 3 162980 Persekioja mane priešas, sutrypė į žemę mano gyvybę, kaip negyvėlį tamsoje gyventi verčia. 19O 143 4 19O 143 4 162990 Mano dvasia nusilpo, sustingo širdis man krūtinėje. 19O 143 5 19O 143 5 163000 Aš prisimenu praėjusias dienas, mąstau apie Tavo darbus, svarstau apie Tavo rankų darbus. 19O 143 6 19O 143 6 163010 Tiesiu rankas į Tave, mano siela trokšta Tavęs tartum išdžiūvusi žemė vandens. 19O 143 7 19O 143 7 163020 Skubiai išklausyk mane, Viešpatie, nes silpsta mano dvasia. Neslėpk nuo manęs savo veido, kad nebūčiau kaip tie, kurie žengia į duobę. 19O 143 8 19O 143 8 163030 Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą. 19O 143 9 19O 143 9 163040 Išvaduok mane, Viešpatie, iš mano priešų, nes pas Tave bėgu slėptis. 19O 143 10 19O 143 10 163050 Mokyk mane vykdyti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas. Tavo geroji dvasia tegul veda mane tiesiu keliu. 19O 143 11 19O 143 11 163060 Dėl savo vardo, Viešpatie, atgaivink mane. Dėl savo teisumo iš visų bėdų išvesk mano sielą. 19O 143 12 19O 143 12 163070 Dėl savo gailestingumo nutildyk mano priešus, sunaikink mano sielos prispaudėjus, nes aš esu Tavo tarnas. 19O 144 1 19O 144 1 163080 Palaimintas Viešpats, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti. 19O 144 2 19O 144 2 163090 Jis yra mano gerumas, mano tvirtovė, mano aukštas bokštas, mano išlaisvintojas, mano skydas; Juo aš pasitikiu, Jis pavergia man tautas. 19O 144 3 19O 144 3 163100 Viešpatie, kas yra žmogus, kad apie jį žinai, ir žmogaus sūnus, kad kreipi į jį savo dėmesį. 19O 144 4 19O 144 4 163110 Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis. 19O 144 5 19O 144 5 163120 Viešpatie, palenk dangų ir nuženk. Paliesk kalnus, ir jie ims rūkti. 19O 144 6 19O 144 6 163130 Pasiųsk žaibus ir juos išsklaidyk, laidyk strėles ir sunaikink juos. 19O 144 7 19O 144 7 163140 Ištiesk ranką iš aukštybės, ištrauk ir gelbėk mane iš didelio tvano, iš svetimšalių rankos. 19O 144 8 19O 144 8 163150 Jų burna kalba tuštybę, jie melagingai priesaikai dešinę kelia. 19O 144 9 19O 144 9 163160 Dieve, aš naują giesmę Tau giedosiu, psalteriu ir dešimčiastygiu jai pritarsiu. 19O 144 10 19O 144 10 163170 Tu gelbsti karalius, Tu išlaisvinai Dovydą, savo tarną, nuo žiauraus kardo. 19O 144 11 19O 144 11 163180 Ištrauk ir gelbėk mane iš svetimšalių rankos. Jų burna kalba tuštybę, jie dešinę melagingai priesaikai kelia. 19O 144 12 19O 144 12 163190 Tegu mūsų sūnūs savo jaunystėje auga kaip vešlūs žolynai, o mūsų dukterys tebūna dailios tartum kolonos, išdrožinėtos puošniuose rūmuose. 19O 144 13 19O 144 13 163200 Mūsų klėtys tebūna prikrautos visokių gėrybių. Kaimenės mūsų avių tegul tūkstančiais veda, pilnos ganyklos tegul prisipildo. 19O 144 14 19O 144 14 163210 Tegu mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę, tegu mūsų gatvėse nesigirdi skundų. 19O 144 15 19O 144 15 163220 Laiminga tauta, kuri taip gyvena; laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats! 19O 145 1 19O 145 1 163230 Aš aukštinsiu Tave, Dieve, mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo vardą per amžius. 19O 145 2 19O 145 2 163240 Kasdien laiminsiu Tave ir girsiu Tavo vardą per amžius. 19O 145 3 19O 145 3 163250 Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, Jo didybė neištiriama. 19O 145 4 19O 145 4 163260 Tavo nuostabius darbus ir galybę karta teskelbia kartai. 19O 145 5 19O 145 5 163270 Aš kalbėsiu apie Tavo didingumo šlovingą spindesį ir Tavo stebuklingus darbus. 19O 145 6 19O 145 6 163280 Apie Tavo veiksmų nuostabią galią jie kalbės, ir aš skelbsiu Tavo didybę. 19O 145 7 19O 145 7 163290 Jie atsimins didelę Tavo malonę, giedos apie Tavo teisumą. 19O 145 8 19O 145 8 163300 Viešpats yra maloningas, užjaučiantis, lėtas pykti ir didžiai gailestingas. 19O 145 9 19O 145 9 163310 Viešpats yra geras ir gailestingas visiems savo kūriniams. 19O 145 10 19O 145 10 163320 Viešpatie, Tavo visi kūriniai girs Tave ir Tavo šventieji laimins Tave! 19O 145 11 19O 145 11 163330 Jie kalbės apie Tavo karalystės šlovę, garsins Tavo galybę, 19O 145 12 19O 145 12 163340 kad žmonės suprastų Tavo galingus darbus ir Tavo karalystės šlovingą didingumą. 19O 145 13 19O 145 13 163350 Tavo karalystė amžina ir Tavo valdžia lieka per amžius. 19O 145 14 19O 145 14 163360 Klumpantį Viešpats palaiko, o parpuolusį pakelia. 19O 145 15 19O 145 15 163370 Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto, 19O 145 16 19O 145 16 163380 atveri savo ranką, sočiai maitini visa, kas gyva. 19O 145 17 19O 145 17 163390 Teisus yra Viešpats visuose savo keliuose ir šventas visuose savo darbuose. 19O 145 18 19O 145 18 163400 Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje. 19O 145 19 19O 145 19 163410 Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos. 19O 145 20 19O 145 20 163420 Viešpats visus Jį mylinčius saugo, bet nedorėlius sunaikins. 19O 145 21 19O 145 21 163430 Tešlovina mano burna Viešpatį! Visa, kas gyva, telaimina šventą Jo vardą dabar ir per amžius! 19O 146 1 19O 146 1 163440 Girkite Viešpatį! Girk Viešpatį, mano siela! 19O 146 2 19O 146 2 163450 Girsiu Viešpatį, kol gyvas būsiu; giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvensiu. 19O 146 3 19O 146 3 163460 Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali! 19O 146 4 19O 146 4 163470 Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva. 19O 146 5 19O 146 5 163480 Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą. 19O 146 6 19O 146 6 163490 Jis sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Jis ištikimas per amžius. 19O 146 7 19O 146 7 163500 Jis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius išleidžia Viešpats. 19O 146 8 19O 146 8 163510 Viešpats atveria akis akliesiems, pakelia parpuolusius; Viešpats myli teisiuosius. 19O 146 9 19O 146 9 163520 Svetimšalį Viešpats saugo, našlaitį ir našlę globoja, o nedoriesiems užkerta kelią. 19O 146 10 19O 146 10 163530 Viešpats karaliaus per amžius, tavo Dievas, Sione, per visas kartas! Girkite Viešpatį! 19O 147 1 19O 147 1 163540 Girkite Viešpatį! Gera giedoti gyrių mūsų Dievui, labai malonu girti Jį! 19O 147 2 19O 147 2 163550 Viešpats atstato Jeruzalės miestą, Izraelio tremtinius surenka. 19O 147 3 19O 147 3 163560 Jis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto. 19O 147 4 19O 147 4 163570 Jis žvaigždes suskaičiuoja, jas visas vardais vadina. 19O 147 5 19O 147 5 163580 Didis ir galingas yra Viešpats, Jo išmintis begalinė. 19O 147 6 19O 147 6 163590 Romiuosius pakelia Viešpats, o nedorėlius partrenkia ant žemės. 19O 147 7 19O 147 7 163600 Padėkos giesmes Viešpačiui giedokite, skambinkite mūsų Viešpačiui arfa! 19O 147 8 19O 147 8 163610 Jis debesimis uždengia dangų, žemei paruošia lietų, augina žolę kalnuose. 19O 147 9 19O 147 9 163620 Jis teikia žvėrims maistą, jaunus varniukus pamaitina. 19O 147 10 19O 147 10 163630 Ne žirgo stiprumu Jis gėrisi ir ne žmogaus kojos Jam patinka. 19O 147 11 19O 147 11 163640 Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu. 19O 147 12 19O 147 12 163650 Girk, Jeruzale, Viešpatį! Savo Dievą girk, Sione! 19O 147 13 19O 147 13 163660 Jis sustiprino tavo vartų sklendes, tavo vaikus palaimino. 19O 147 14 19O 147 14 163670 Tavo krašte Jis duoda taiką, geriausiais kviečiais tave pasotina. 19O 147 15 19O 147 15 163680 Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja. 19O 147 16 19O 147 16 163690 Jis sniegą kaip vilną duoda, šerkšną lyg pelenus barsto. 19O 147 17 19O 147 17 163700 Ledus kaip duonos trupinius beria, sustingsta vanduo nuo Jo šalčio. 19O 147 18 19O 147 18 163710 Jam žodį pasiuntus, ledas sutirpsta; kai vėjus paleidžia, vandenys teka. 19O 147 19 19O 147 19 163720 Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui savo nuostatus ir sprendimus. 19O 147 20 19O 147 20 163730 Kitoms tautoms Jis to nepadarė, nė viena nepažino Jo sprendimų. Girkite Viešpatį! 19O 148 1 19O 148 1 163740 Girkite Viešpatį! Girkite Viešpatį iš dangaus! Girkite Jį aukštybėse! 19O 148 2 19O 148 2 163750 Girkite Jį, visi Jo angelai; girkite Jį, visa Jo kareivija! 19O 148 3 19O 148 3 163760 Girkite Jį, saule ir mėnuli; girkite Jį, spindinčios žvaigždės! 19O 148 4 19O 148 4 163770 Girkite Jį, dangų dangūs ir viršum jų esantys vandenys! 19O 148 5 19O 148 5 163780 Visi tegiria Viešpaties vardą, nes Jis įsakė, ir visa buvo sukurta. 19O 148 6 19O 148 6 163790 Jis amžių amžiams viską įtvirtino, nustatė nekintamą tvarką. 19O 148 7 19O 148 7 163800 Girkite Viešpatį, kas esate žemėje: jūrų pabaisos ir visos gelmės, 19O 148 8 19O 148 8 163810 ugnie ir kruša, sniege ir migla, vėjai audringi, vykdantys Jo žodį, 19O 148 9 19O 148 9 163820 kalnai ir kalvos, vaismedžiai ir kedrai, 19O 148 10 19O 148 10 163830 žvėrys ir visi gyvuliai, žemės ropliai ir sparnuoti paukščiai. 19O 148 11 19O 148 11 163840 Žemės karaliai ir visos tautos, kunigaikščiai ir žemės teisėjai, 19O 148 12 19O 148 12 163850 jaunuoliai ir mergaitės, seniai ir vaikai, 19O 148 13 19O 148 13 163860 garbinkite Viešpaties vardą, nes Jis vienas didingas. Jo šlovė virš dangaus ir žemės. 19O 148 14 19O 148 14 163870 Savo tautos Jis iškelia ragą, gyrių visų savo šventųjų, Izraelio vaikų­tautos, kuri Jam artima. Girkite Viešpatį! 19O 149 1 19O 149 1 163880 Girkite Viešpatį! Viešpačiui giedokite naują giesmę ir gyrių šventųjų bendruomenėje. 19O 149 2 19O 149 2 163890 Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju. Siono vaikai tesilinksmina dėl savo Karaliaus. 19O 149 3 19O 149 3 163900 Tegiria Jo vardą šokdami, tegieda gyrių Jam su būgnais ir arfomis. 19O 149 4 19O 149 4 163910 Viešpats gėrisi savąja tauta; Jis romiuosius papuoš savo išgelbėjimu. 19O 149 5 19O 149 5 163920 Džiaukitės Jo šlove, šventieji, giedokite Jam savo lovose. 19O 149 6 19O 149 6 163930 Dievo aukštinimas jų burnoje, dviašmenis kalavijas jų rankose, 19O 149 7 19O 149 7 163940 kad atkeršytų pagonims, nubaustų tautas, 19O 149 8 19O 149 8 163950 jų karalius pančiais surištų ir jų didžiūnus sukaustytų geležimi, 19O 149 9 19O 149 9 163960 kad įvykdytų jiems paruoštą sprendimą! Tokia garbė visiems Jo šventiesiems. Girkite Viešpatį! 19O 150 1 19O 150 1 163970 Girkite Viešpatį! Girkite Dievą Jo šventykloje! Girkite Jį dangaus tvirtumoje! 19O 150 2 19O 150 2 163980 Girkite Jį dėl Jo galingų darbų! Girkite Jį dėl Jo begalinės didybės! 19O 150 3 19O 150 3 163990 Girkite Jį, pūsdami trimitą! Girkite Jį arfa ir psalteriu! 19O 150 4 19O 150 4 164000 Girkite Jį būgnais ir šokiais! Girkite Jį styginiais instrumentais ir vamzdžiais! 19O 150 5 19O 150 5 164010 Girkite Jį skambiais cimbolais! Girkite Jį trenksmingais cimbolais! 19O 150 6 19O 150 6 164020 Visa, kas kvėpuoja, tegiria Viešpatį! Girkite Viešpatį! 20O 1 1 20O 1 1 164030 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės. 20O 1 2 20O 1 2 164040 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius, 20O 1 3 20O 1 3 164050 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą; 20O 1 4 20O 1 4 164060 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo. 20O 1 5 20O 1 5 164070 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų, 20O 1 6 20O 1 6 164080 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles. 20O 1 7 20O 1 7 164090 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus. 20O 1 8 20O 1 8 164100 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų. 20O 1 9 20O 1 9 164110 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui. 20O 1 10 20O 1 10 164120 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems. 20O 1 11 20O 1 11 164130 Jei jie sako: ‘‘Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui. 20O 1 12 20O 1 12 164140 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą. 20O 1 13 20O 1 13 164150 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus. 20O 1 14 20O 1 14 164160 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri’‘. 20O 1 15 20O 1 15 164170 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako. 20O 1 16 20O 1 16 164180 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti. 20O 1 17 20O 1 17 164190 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant. 20O 1 18 20O 1 18 164200 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei. 20O 1 19 20O 1 19 164210 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę. 20O 1 20 20O 1 20 164220 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje. 20O 1 21 20O 1 21 164230 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius: 20O 1 22 20O 1 22 164240 ‘‘Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo? 20O 1 23 20O 1 23 164250 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius. 20O 1 24 20O 1 24 164260 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio, 20O 1 25 20O 1 25 164270 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų, 20O 1 26 20O 1 26 164280 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė, 20O 1 27 20O 1 27 164290 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas. 20O 1 28 20O 1 28 164300 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras. 20O 1 29 20O 1 29 164310 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės. 20O 1 30 20O 1 30 164320 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą. 20O 1 31 20O 1 31 164330 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais. 20O 1 32 20O 1 32 164340 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas. 20O 1 33 20O 1 33 164350 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto’‘. 20O 2 1 20O 2 1 164360 Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, 20O 2 2 20O 2 2 164370 jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, 20O 2 3 20O 2 3 164380 jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, 20O 2 4 20O 2 4 164390 jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, 20O 2 5 20O 2 5 164400 tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą. 20O 2 6 20O 2 6 164410 Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas. 20O 2 7 20O 2 7 164420 Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems. 20O 2 8 20O 2 8 164430 Jis saugo teisingumo takus ir sergi šventųjų kelius. 20O 2 9 20O 2 9 164440 Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką, 20O 2 10 20O 2 10 164450 kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai. 20O 2 11 20O 2 11 164460 Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave, 20O 2 12 20O 2 12 164470 kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių, 20O 2 13 20O 2 13 164480 kurie palieka doros kelią, kad vaikščiotų tamsos keliais, 20O 2 14 20O 2 14 164490 kurie džiaugiasi, darydami pikta, ir gėrisi nedorėlių iškrypimu, 20O 2 15 20O 2 15 164500 kurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais; 20O 2 16 20O 2 16 164510 kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais, 20O 2 17 20O 2 17 164520 kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą. 20O 2 18 20O 2 18 164530 Jos namai veda į mirtį, jos takai­pas mirusiuosius. 20O 2 19 20O 2 19 164540 Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako. 20O 2 20 20O 2 20 164550 Kad tu vaikščiotum geru keliu ir laikytumeisi teisiųjų tako. 20O 2 21 20O 2 21 164560 Nes teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame. 20O 2 22 20O 2 22 164570 Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo. 20O 3 1 20O 3 1 164580 Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus. 20O 3 2 20O 3 2 164590 Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės. 20O 3 3 20O 3 3 164600 Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę. 20O 3 4 20O 3 4 164610 Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse. 20O 3 5 20O 3 5 164620 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. 20O 3 6 20O 3 6 164630 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus. 20O 3 7 20O 3 7 164640 Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto; 20O 3 8 20O 3 8 164650 tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams. 20O 3 9 20O 3 9 164660 Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais, 20O 3 10 20O 3 10 164670 tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno. 20O 3 11 20O 3 11 164680 Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas, 20O 3 12 20O 3 12 164690 nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi. 20O 3 13 20O 3 13 164700 Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo, 20O 3 14 20O 3 14 164710 nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso. 20O 3 15 20O 3 15 164720 Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti. 20O 3 16 20O 3 16 164730 Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė. 20O 3 17 20O 3 17 164740 Jos keliai­malonės keliai, visi jos takai­ramybė. 20O 3 18 20O 3 18 164750 Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko. 20O 3 19 20O 3 19 164760 Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus. 20O 3 20 20O 3 20 164770 Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa. 20O 3 21 20O 3 21 164780 Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą. 20O 3 22 20O 3 22 164790 Tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui; 20O 3 23 20O 3 23 164800 tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups. 20O 3 24 20O 3 24 164810 Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus. 20O 3 25 20O 3 25 164820 Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis. 20O 3 26 20O 3 26 164830 Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum. 20O 3 27 20O 3 27 164840 Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia. 20O 3 28 20O 3 28 164850 Nesakyk savo artimui: ‘‘Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu’‘, kai turi su savimi. 20O 3 29 20O 3 29 164860 Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs. 20O 3 30 20O 3 30 164870 Nesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė. 20O 3 31 20O 3 31 164880 Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių. 20O 3 32 20O 3 32 164890 Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam. 20O 3 33 20O 3 33 164900 Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina. 20O 3 34 20O 3 34 164910 Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę. 20O 3 35 20O 3 35 164920 Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda. 20O 4 1 20O 4 1 164930 Vaikai, klausykite tėvo pamokymo. Būkite atidūs, kad įgytumėte supratimo. 20O 4 2 20O 4 2 164940 Aš duodu jums gerą mokymą, neapleiskite mano įstatymo. 20O 4 3 20O 4 3 164950 Aš buvau tėvo sūnus, mylimas ir vienintelis savo motinos akyse. 20O 4 4 20O 4 4 164960 Jis mokė mane ir sakė: ‘‘Išlaikyk širdyje mano žodžius, laikykis mano įsakymų ir būsi gyvas. 20O 4 5 20O 4 5 164970 Įsigyk išminties, įsigyk supratimo. Neužmiršk mano burnos žodžių ir nenukrypk nuo jų. 20O 4 6 20O 4 6 164980 Neapleisk išminties, ir ji globos tave; mylėk ją, ir ji saugos tave. 20O 4 7 20O 4 7 164990 Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą. 20O 4 8 20O 4 8 165000 Vertink ją, ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę. 20O 4 9 20O 4 9 165010 Ji vainikuos tavo galvą malone, duos tau šlovės karūną. 20O 4 10 20O 4 10 165020 Klausyk, mano sūnau, ir priimk mano žodžius, kad ilgai gyventum. 20O 4 11 20O 4 11 165030 Aš nurodau tau išminties kelią, vedu tiesiais takais. 20O 4 12 20O 4 12 165040 Kai jais eisi, tavo žingsniai nebus varžomi ir bėgdamas nesuklupsi. 20O 4 13 20O 4 13 165050 Tvirtai laikykis pamokymo ir neapleisk jo; saugok jį, nes tai yra tavo gyvybė. 20O 4 14 20O 4 14 165060 Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu. 20O 4 15 20O 4 15 165070 Venk jo ir nevaikščiok juo, pasitrauk nuo jo ir praeik pro šalį. 20O 4 16 20O 4 16 165080 Jie neužmiega, nepadarę pikto ir miegas iš jų atimamas, kol kam nors nepakenkia. 20O 4 17 20O 4 17 165090 Jie valgo nedorybės duoną ir geria smurto vyną. 20O 4 18 20O 4 18 165100 Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos. 20O 4 19 20O 4 19 165110 Nedorėlių kelias yra kaip tamsa, jie nežino, kur jie suklups. 20O 4 20 20O 4 20 165120 Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį mano pamokymams. 20O 4 21 20O 4 21 165130 Teneatsitraukia jie nuo tavo akių, saugok juos širdies gilumoje. 20O 4 22 20O 4 22 165140 Jie yra gyvybė tiems, kurie juos randa, ir sveikata visam jų kūnui. 20O 4 23 20O 4 23 165150 Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė. 20O 4 24 20O 4 24 165160 Atstumk nuo savęs nedorą burną, ir iškrypusios lūpos tebūna toli nuo tavęs. 20O 4 25 20O 4 25 165170 Tegul tavo akys žiūri tiesiai ir akių vokai tebūna nukreipti tiesiai prieš tave. 20O 4 26 20O 4 26 165180 Apgalvok taką savo kojai, ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti. 20O 4 27 20O 4 27 165190 Nepasuk nei dešinėn, nei kairėn. Patrauk savo koją nuo pikto’‘. 20O 5 1 20O 5 1 165200 Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui, 20O 5 2 20O 5 2 165210 kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą. 20O 5 3 20O 5 3 165220 Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų. 20O 5 4 20O 5 4 165230 Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas. 20O 5 5 20O 5 5 165240 Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą. 20O 5 6 20O 5 6 165250 Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti. 20O 5 7 20O 5 7 165260 Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių. 20O 5 8 20O 5 8 165270 Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų, 20O 5 9 20O 5 9 165280 kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam; 20O 5 10 20O 5 10 165290 kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose, 20O 5 11 20O 5 11 165300 ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas, 20O 5 12 20O 5 12 165310 ir sakyti: ‘‘Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą, 20O 5 13 20O 5 13 165320 neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė? 20O 5 14 20O 5 14 165330 Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury’‘. 20O 5 15 20O 5 15 165340 Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės. 20O 5 16 20O 5 16 165350 Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse? 20O 5 17 20O 5 17 165360 Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems. 20O 5 18 20O 5 18 165370 Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona. 20O 5 19 20O 5 19 165380 Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile. 20O 5 20 20O 5 20 165390 Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja? 20O 5 21 20O 5 21 165400 Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus. 20O 5 22 20O 5 22 165410 Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai. 20O 5 23 20O 5 23 165420 Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta. 20O 6 1 20O 6 1 165430 Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį, 20O 6 2 20O 6 2 165440 tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis. 20O 6 3 20O 6 3 165450 Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą. 20O 6 4 20O 6 4 165460 Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams. 20O 6 5 20O 6 5 165470 Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų. 20O 6 6 20O 6 6 165480 Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas. 20O 6 7 20O 6 7 165490 Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo, 20O 6 8 20O 6 8 165500 bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas. 20O 6 9 20O 6 9 165510 Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego? 20O 6 10 20O 6 10 165520 Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas, 20O 6 11 20O 6 11 165530 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas. 20O 6 12 20O 6 12 165540 Nenaudėlis žmogus, piktadarys, vaikštinėja su klastinga burna, 20O 6 13 20O 6 13 165550 mirksi akimis, trypia kojomis, rodo pirštu. 20O 6 14 20O 6 14 165560 Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus. 20O 6 15 20O 6 15 165570 Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos. 20O 6 16 20O 6 16 165580 Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse: 20O 6 17 20O 6 17 165590 išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują, 20O 6 18 20O 6 18 165600 širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta, 20O 6 19 20O 6 19 165610 neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių. 20O 6 20 20O 6 20 165620 Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo. 20O 6 21 20O 6 21 165630 Visam laikui užrišk juos ant savo širdies, apsivyniok aplink kaklą. 20O 6 22 20O 6 22 165640 Tau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi. 20O 6 23 20O 6 23 165650 Įsakymas yra žiburys, įstatymas­šviesa, o pamokantis pabarimas­gyvenimo kelias. 20O 6 24 20O 6 24 165660 Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos. 20O 6 25 20O 6 25 165670 Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos. 20O 6 26 20O 6 26 165680 Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę. 20O 6 27 20O 6 27 165690 Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių? 20O 6 28 20O 6 28 165700 Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų? 20O 6 29 20O 6 29 165710 Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas. 20O 6 30 20O 6 30 165720 Vagis ne taip niekinamas, jei jis vagia būdamas alkanas ir norėdamas pasisotinti. 20O 6 31 20O 6 31 165730 Tačiau pagautas jis atlygins septyneriopai ir atiduos visą savo namų turtą. 20O 6 32 20O 6 32 165740 Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo. 20O 6 33 20O 6 33 165750 Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta; 20O 6 34 20O 6 34 165760 nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną. 20O 6 35 20O 6 35 165770 Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų. 20O 7 1 20O 7 1 165780 Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų. 20O 7 2 20O 7 2 165790 Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį. 20O 7 3 20O 7 3 165800 Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje. 20O 7 4 20O 7 4 165810 Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą­artimiausiu savo draugu, 20O 7 5 20O 7 5 165820 kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais. 20O 7 6 20O 7 6 165830 Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles, 20O 7 7 20O 7 7 165840 mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį. 20O 7 8 20O 7 8 165850 Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus. 20O 7 9 20O 7 9 165860 Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį, 20O 7 10 20O 7 10 165870 jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi. 20O 7 11 20O 7 11 165880 Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose; 20O 7 12 20O 7 12 165890 tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos. 20O 7 13 20O 7 13 165900 Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo: 20O 7 14 20O 7 14 165910 ‘‘Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus. 20O 7 15 20O 7 15 165920 Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave. 20O 7 16 20O 7 16 165930 Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais, 20O 7 17 20O 7 17 165940 iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu. 20O 7 18 20O 7 18 165950 Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis; 20O 7 19 20O 7 19 165960 nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę. 20O 7 20 20O 7 20 165970 Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną’‘. 20O 7 21 20O 7 21 165980 Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo. 20O 7 22 20O 7 22 165990 Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą, 20O 7 23 20O 7 23 166000 kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę. 20O 7 24 20O 7 24 166010 Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams. 20O 7 25 20O 7 25 166020 Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais. 20O 7 26 20O 7 26 166030 Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė. 20O 7 27 20O 7 27 166040 Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę. 20O 8 1 20O 8 1 166050 Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso? 20O 8 2 20O 8 2 166060 Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi. 20O 8 3 20O 8 3 166070 Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia: 20O 8 4 20O 8 4 166080 ‘‘Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs. 20O 8 5 20O 8 5 166090 Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį. 20O 8 6 20O 8 6 166100 Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą. 20O 8 7 20O 8 7 166110 Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms. 20O 8 8 20O 8 8 166120 Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo. 20O 8 9 20O 8 9 166130 Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems. 20O 8 10 20O 8 10 166140 Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą. 20O 8 11 20O 8 11 166150 Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti. 20O 8 12 20O 8 12 166160 Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą. 20O 8 13 20O 8 13 166170 Viešpaties baimė­nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu. 20O 8 14 20O 8 14 166180 Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą. 20O 8 15 20O 8 15 166190 Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus. 20O 8 16 20O 8 16 166200 Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą. 20O 8 17 20O 8 17 166210 Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane. 20O 8 18 20O 8 18 166220 Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą. 20O 8 19 20O 8 19 166230 Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro. 20O 8 20 20O 8 20 166240 Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako, 20O 8 21 20O 8 21 166250 kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius. 20O 8 22 20O 8 22 166260 Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus. 20O 8 23 20O 8 23 166270 Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą. 20O 8 24 20O 8 24 166280 Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių. 20O 8 25 20O 8 25 166290 Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta, 20O 8 26 20O 8 26 166300 kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių. 20O 8 27 20O 8 27 166310 Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių, 20O 8 28 20O 8 28 166320 įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius, 20O 8 29 20O 8 29 166330 davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus, 20O 8 30 20O 8 30 166340 aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje. 20O 8 31 20O 8 31 166350 Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais. 20O 8 32 20O 8 32 166360 Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais. 20O 8 33 20O 8 33 166370 Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų. 20O 8 34 20O 8 34 166380 Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų. 20O 8 35 20O 8 35 166390 Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą. 20O 8 36 20O 8 36 166400 Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį’‘. 20O 9 1 20O 9 1 166410 Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas. 20O 9 2 20O 9 2 166420 Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą, 20O 9 3 20O 9 3 166430 pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose: 20O 9 4 20O 9 4 166440 ‘‘Neišmanėliai, ateikite!’‘ Kam trūksta supratimo, ji sako: 20O 9 5 20O 9 5 166450 ‘‘Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau. 20O 9 6 20O 9 6 166460 Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu’‘. 20O 9 7 20O 9 7 166470 Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę. 20O 9 8 20O 9 8 166480 Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave. 20O 9 9 20O 9 9 166490 Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs. 20O 9 10 20O 9 10 166500 Viešpaties baimė­išminties pradžia, o Šventojo pažinimas­supratimas. 20O 9 11 20O 9 11 166510 Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų. 20O 9 12 20O 9 12 166520 Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi. 20O 9 13 20O 9 13 166530 Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino. 20O 9 14 20O 9 14 166540 Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose, 20O 9 15 20O 9 15 166550 ir kviečia visus, kurie eina savo keliais: 20O 9 16 20O 9 16 166560 ‘‘Neišmanėliai, ateikite!’‘ Kam trūksta supratimo, ji sako: 20O 9 17 20O 9 17 166570 ‘‘Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė’‘. 20O 9 18 20O 9 18 166580 Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse. 20O 10 1 20O 10 1 166590 Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus­džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus­skausmas motinai. 20O 10 2 20O 10 2 166600 Nedorybės turtai nepadeda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties. 20O 10 3 20O 10 3 166610 Viešpats neleidžia badauti teisiajam, bet nedorėlių užgaidų Jis nepatenkina. 20O 10 4 20O 10 4 166620 Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina. 20O 10 5 20O 10 5 166630 Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą. 20O 10 6 20O 10 6 166640 Teisusis laiminamas, bet nedorėlio burną dengia smurtas. 20O 10 7 20O 10 7 166650 Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus. 20O 10 8 20O 10 8 166660 Išmintingas širdimi priims įstatymus, o tauškiantis kvailystes suklups. 20O 10 9 20O 10 9 166670 Dorasis eina saugiais keliais, o kas iškraipo savo kelius, taps žinomas. 20O 10 10 20O 10 10 166680 Kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų, o tauškiantis kvailystes suklups. 20O 10 11 20O 10 11 166690 Teisiojo burna yra gyvenimo šulinys, bet nedorėlio burną dengia smurtas. 20O 10 12 20O 10 12 166700 Neapykanta sukelia vaidus, o meilė padengia visas nuodėmes. 20O 10 13 20O 10 13 166710 Išmintis randama supratingojo lūpose, o neišmanėlio nugarai skirta rykštė. 20O 10 14 20O 10 14 166720 Išmintingi kaupia žinojimą, o kvailio burna arti pražūties. 20O 10 15 20O 10 15 166730 Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas­jų pražūtis. 20O 10 16 20O 10 16 166740 Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas­į nuodėmę. 20O 10 17 20O 10 17 166750 Kas priima pamokymus, eina gyvenimo keliu, o kas atmeta perspėjimus, klaidžioja. 20O 10 18 20O 10 18 166760 Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys. 20O 10 19 20O 10 19 166770 Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas. 20O 10 20 20O 10 20 166780 Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras, o nedorėlio širdis nieko neverta. 20O 10 21 20O 10 21 166790 Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos. 20O 10 22 20O 10 22 166800 Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša. 20O 10 23 20O 10 23 166810 Kvailiui daryti pikta­malonumas, o protingas žmogus turi išmintį. 20O 10 24 20O 10 24 166820 Nedorėlis gaus, ko jis bijosi, teisusis gaus, ko trokšta. 20O 10 25 20O 10 25 166830 Praeina audra, ir nebelieka nedorėlio, bet teisiojo pamatas amžinas. 20O 10 26 20O 10 26 166840 Kaip actas dantims ir dūmai akims, taip tinginys tiems, kurie jį siunčia. 20O 10 27 20O 10 27 166850 Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas. 20O 10 28 20O 10 28 166860 Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus. 20O 10 29 20O 10 29 166870 Viešpaties kelias­stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams. 20O 10 30 20O 10 30 166880 Teisieji nesvyruos per amžius, bet nedorėliai negyvens žemėje. 20O 10 31 20O 10 31 166890 Teisiojo burna kalba išmintį, o ydingas liežuvis bus atkirstas. 20O 10 32 20O 10 32 166900 Teisieji kalba, kas naudinga, nedorėlio burna­kas ydinga. 20O 11 1 20O 11 1 166910 Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka. 20O 11 2 20O 11 2 166920 Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas­ ten išmintis. 20O 11 3 20O 11 3 166930 Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins. 20O 11 4 20O 11 4 166940 Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties. 20O 11 5 20O 11 5 166950 Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių. 20O 11 6 20O 11 6 166960 Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos. 20O 11 7 20O 11 7 166970 Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus. 20O 11 8 20O 11 8 166980 Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo. 20O 11 9 20O 11 9 166990 Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas. 20O 11 10 20O 11 10 167000 Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama. 20O 11 11 20O 11 11 167010 Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina. 20O 11 12 20O 11 12 167020 Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli. 20O 11 13 20O 11 13 167030 Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta. 20O 11 14 20O 11 14 167040 Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą. 20O 11 15 20O 11 15 167050 Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus. 20O 11 16 20O 11 16 167060 Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus. 20O 11 17 20O 11 17 167070 Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui. 20O 11 18 20O 11 18 167080 Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą. 20O 11 19 20O 11 19 167090 Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai. 20O 11 20 20O 11 20 167100 Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka. 20O 11 21 20O 11 21 167110 Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti. 20O 11 22 20O 11 22 167120 Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo. 20O 11 23 20O 11 23 167130 Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė. 20O 11 24 20O 11 24 167140 Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta. 20O 11 25 20O 11 25 167150 Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas. 20O 11 26 20O 11 26 167160 Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas. 20O 11 27 20O 11 27 167170 Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks. 20O 11 28 20O 11 28 167180 Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas. 20O 11 29 20O 11 29 167190 Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam. 20O 11 30 20O 11 30 167200 Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas. 20O 11 31 20O 11 31 167210 Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis. 20O 12 1 20O 12 1 167220 Kas mėgsta pamokymą, mėgsta išmintį; kas nepriima patarimo, tas bukaprotis. 20O 12 2 20O 12 2 167230 Geras žmogus susilaukia Viešpaties palankumo, bet kuriantį nedorus planus Jis pasmerks. 20O 12 3 20O 12 3 167240 Žmogus neįsitvirtins nedorybe, o teisiųjų šaknis nebus pajudinta. 20O 12 4 20O 12 4 167250 Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą,­lyg puvinys kauluose. 20O 12 5 20O 12 5 167260 Teisiojo mintys teisingos, nedorėlio patarimas­apgaulė. 20O 12 6 20O 12 6 167270 Nedorėlių žodžiai: ‘‘Tykokime pralieti kraują’‘, bet teisiųjų burna išgelbės juos. 20O 12 7 20O 12 7 167280 Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės. 20O 12 8 20O 12 8 167290 Žmogus vertinamas pagal išmintį, o ydingas širdyje bus paniekintas. 20O 12 9 20O 12 9 167300 Kas niekinamas ir turi tarną, geresnis už tą, kuris didžiuojasi ir neturi duonos. 20O 12 10 20O 12 10 167310 Teisusis rūpinasi savo gyvuliais, bet nedorėlio pasigailėjimas žiaurus. 20O 12 11 20O 12 11 167320 Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto. 20O 12 12 20O 12 12 167330 Nedorėlis trokšta sugauti į piktadarystės tinklą, bet teisiųjų šaknis tvirta. 20O 12 13 20O 12 13 167340 Nedorėlis įkliūna į savo lūpų nusikaltimus, bet teisusis išeis iš priespaudos. 20O 12 14 20O 12 14 167350 Žmogus pasitenkins savo burnos vaisiumi, ir jam bus atlyginta pagal jo rankų darbą. 20O 12 15 20O 12 15 167360 Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo. 20O 12 16 20O 12 16 167370 Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą. 20O 12 17 20O 12 17 167380 Kas kalba tiesą, tas padeda teisingumui, o neteisingas liudytojas apgaudinėja. 20O 12 18 20O 12 18 167390 Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo. 20O 12 19 20O 12 19 167400 Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis­tik akimirką. 20O 12 20 20O 12 20 167410 Apgaulė­planuojančių pikta širdyje, bet taikos patarėjai turi džiaugsmą. 20O 12 21 20O 12 21 167420 Nieko pikto neatsitiks teisiajam, bet nedorėlį lydės nelaimės. 20O 12 22 20O 12 22 167430 Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai. 20O 12 23 20O 12 23 167440 Nuovokus žmogus slepia pažinimą, o kvailio širdis skelbia kvailystes. 20O 12 24 20O 12 24 167450 Darbštus valdys, o tinginys bus verčiamas dirbti. 20O 12 25 20O 12 25 167460 Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina. 20O 12 26 20O 12 26 167470 Teisusis pranoksta savo artimą, o nedorėlių kelias juos paklaidina. 20O 12 27 20O 12 27 167480 Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas. 20O 12 28 20O 12 28 167490 Teisumo kelyje­gyvenimas, jo takuose nėra mirties. 20O 13 1 20O 13 1 167500 Išmintingas sūnus klauso tėvo pamokymų, o pašaipūnas neklauso barimo. 20O 13 2 20O 13 2 167510 Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių, neištikimųjų siela­smurtą. 20O 13 3 20O 13 3 167520 Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties. 20O 13 4 20O 13 4 167530 Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins. 20O 13 5 20O 13 5 167540 Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos. 20O 13 6 20O 13 6 167550 Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį. 20O 13 7 20O 13 7 167560 Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų. 20O 13 8 20O 13 8 167570 Turtuolis gali išsipirkti savo turtu, bet vargšui niekas negrasina. 20O 13 9 20O 13 9 167580 Teisiųjų šviesa šviečia, o nedorėlių žibintas užges. 20O 13 10 20O 13 10 167590 Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo. 20O 13 11 20O 13 11 167600 Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas­ praturtėja. 20O 13 12 20O 13 12 167610 Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas­ gyvybės medis. 20O 13 13 20O 13 13 167620 Kas niekina žodį, pats save naikina, o kas bijo įsakymų, tam bus atlyginta. 20O 13 14 20O 13 14 167630 Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių. 20O 13 15 20O 13 15 167640 Sveikas protas laimi palankumą, o neištikimųjų kelias sunkus. 20O 13 16 20O 13 16 167650 Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą. 20O 13 17 20O 13 17 167660 Nedoras pasiuntinys pakliūna į bėdą, o ištikimas neša išgelbėjimą. 20O 13 18 20O 13 18 167670 Skurdas ir gėda tam, kuris nepriima pamokymo; kas priima įspėjimą, susilaukia pagarbos. 20O 13 19 20O 13 19 167680 Patenkintas troškimas malonus sielai; kvailiui sunku šalintis nuo pikto. 20O 13 20 20O 13 20 167690 Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus. 20O 13 21 20O 13 21 167700 Nusidėjėlius persekioja nelaimės, o teisiesiems atlyginama gėrybėmis. 20O 13 22 20O 13 22 167710 Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam. 20O 13 23 20O 13 23 167720 Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta. 20O 13 24 20O 13 24 167730 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia. 20O 13 25 20O 13 25 167740 Teisusis valgo ir pasitenkina, bet nedorėlio pilvas nepasisotina. 20O 14 1 20O 14 1 167750 Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis. 20O 14 2 20O 14 2 167760 Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį. 20O 14 3 20O 14 3 167770 Kvailio burnoje­išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo. 20O 14 4 20O 14 4 167780 Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga. 20O 14 5 20O 14 5 167790 Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą. 20O 14 6 20O 14 6 167800 Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą. 20O 14 7 20O 14 7 167810 Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo. 20O 14 8 20O 14 8 167820 Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių. 20O 14 9 20O 14 9 167830 Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą. 20O 14 10 20O 14 10 167840 Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu. 20O 14 11 20O 14 11 167850 Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės. 20O 14 12 20O 14 12 167860 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį. 20O 14 13 20O 14 13 167870 Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu. 20O 14 14 20O 14 14 167880 Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus­savo. 20O 14 15 20O 14 15 167890 Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį. 20O 14 16 20O 14 16 167900 Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi. 20O 14 17 20O 14 17 167910 Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas. 20O 14 18 20O 14 18 167920 Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis. 20O 14 19 20O 14 19 167930 Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų. 20O 14 20 20O 14 20 167940 Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų. 20O 14 21 20O 14 21 167950 Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas. 20O 14 22 20O 14 22 167960 Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos. 20O 14 23 20O 14 23 167970 Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą. 20O 14 24 20O 14 24 167980 Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste. 20O 14 25 20O 14 25 167990 Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą. 20O 14 26 20O 14 26 168000 Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti. 20O 14 27 20O 14 27 168010 Viešpaties baimė­gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių. 20O 14 28 20O 14 28 168020 Gausi tauta­garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis. 20O 14 29 20O 14 29 168030 Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą. 20O 14 30 20O 14 30 168040 Sveika širdis­kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus. 20O 14 31 20O 14 31 168050 Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio. 20O 14 32 20O 14 32 168060 Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį. 20O 14 33 20O 14 33 168070 Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma. 20O 14 34 20O 14 34 168080 Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms. 20O 14 35 20O 14 35 168090 Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės. 20O 15 1 20O 15 1 168100 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę. 20O 15 2 20O 15 2 168110 Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės. 20O 15 3 20O 15 3 168120 Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus. 20O 15 4 20O 15 4 168130 Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią. 20O 15 5 20O 15 5 168140 Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas. 20O 15 6 20O 15 6 168150 Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas­tik rūpesčiai. 20O 15 7 20O 15 7 168160 Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro. 20O 15 8 20O 15 8 168170 Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka. 20O 15 9 20O 15 9 168180 Nedorėlio kelias­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo. 20O 15 10 20O 15 10 168190 Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta. 20O 15 11 20O 15 11 168200 Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys. 20O 15 12 20O 15 12 168210 Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius. 20O 15 13 20O 15 13 168220 Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią. 20O 15 14 20O 15 14 168230 Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis. 20O 15 15 20O 15 15 168240 Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė. 20O 15 16 20O 15 16 168250 Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu. 20O 15 17 20O 15 17 168260 Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta. 20O 15 18 20O 15 18 168270 Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina. 20O 15 19 20O 15 19 168280 Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias­platus. 20O 15 20 20O 15 20 168290 Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną. 20O 15 21 20O 15 21 168300 Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu. 20O 15 22 20O 15 22 168310 Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami. 20O 15 23 20O 15 23 168320 Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas! 20O 15 24 20O 15 24 168330 Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro. 20O 15 25 20O 15 25 168340 Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę. 20O 15 26 20O 15 26 168350 Nedorėlio mintys­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta. 20O 15 27 20O 15 27 168360 Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas. 20O 15 28 20O 15 28 168370 Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius. 20O 15 29 20O 15 29 168380 Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso. 20O 15 30 20O 15 30 168390 Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žinia­sveikata kaulams. 20O 15 31 20O 15 31 168400 Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų. 20O 15 32 20O 15 32 168410 Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo. 20O 15 33 20O 15 33 168420 Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas. 20O 16 1 20O 16 1 168430 Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas. 20O 16 2 20O 16 2 168440 Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią. 20O 16 3 20O 16 3 168450 Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks. 20O 16 4 20O 16 4 168460 Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai. 20O 16 5 20O 16 5 168470 Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės. 20O 16 6 20O 16 6 168480 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto. 20O 16 7 20O 16 7 168490 Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo. 20O 16 8 20O 16 8 168500 Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai. 20O 16 9 20O 16 9 168510 Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius. 20O 16 10 20O 16 10 168520 Dieviškas sprendimas karaliaus lūpose, ir jo burna nenusikalsta teisme. 20O 16 11 20O 16 11 168530 Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas. 20O 16 12 20O 16 12 168540 Karalius bjaurisi nedorybėmis, nes jo sostas įtvirtintas teisingumu. 20O 16 13 20O 16 13 168550 Karaliams patinka teisios lūpos, ir jie mėgsta tuos, kurie kalba tiesą. 20O 16 14 20O 16 14 168560 Karaliaus pyktis yra mirties pasiuntinys, bet išmintingas žmogus gali jį nuraminti. 20O 16 15 20O 16 15 168570 Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, jo palankumas kaip vėlyvasis lietus. 20O 16 16 20O 16 16 168580 Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas­už sidabrą. 20O 16 17 20O 16 17 168590 Teisiojo kelias­šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę. 20O 16 18 20O 16 18 168600 Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė­prieš žlugimą. 20O 16 19 20O 16 19 168610 Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais. 20O 16 20 20O 16 20 168620 Kas išmintingai tvarko reikalus, susilauks sėkmės; palaimintas, kuris pasitiki Viešpačiu. 20O 16 21 20O 16 21 168630 Išmintingas širdyje bus vadinamas sumaniu, ir švelniais žodžiais lengviau įtikinti. 20O 16 22 20O 16 22 168640 Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas­kvailystė. 20O 16 23 20O 16 23 168650 Išmintingojo širdis moko jo burną ir prideda išmanymo jo lūpoms. 20O 16 24 20O 16 24 168660 Malonūs žodžiai yra kaip medus­saldūs sielai ir sveiki kūnui. 20O 16 25 20O 16 25 168670 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį. 20O 16 26 20O 16 26 168680 Kas dirba, dirba dėl savęs, nes jo burna verčia jį. 20O 16 27 20O 16 27 168690 Bedievis žmogus iškasa blogį, ir jo lūpose tarsi deganti ugnis. 20O 16 28 20O 16 28 168700 Ydingas žmogus sukelia vaidus, ir plepys išskiria draugus. 20O 16 29 20O 16 29 168710 Smurtininkas vilioja savo artimą ir veda jį blogu keliu. 20O 16 30 20O 16 30 168720 Jis užsimerkia, planuodamas niekšybę, prikandęs lūpas, vykdo savo piktus sumanymus. 20O 16 31 20O 16 31 168730 Žili plaukai­šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje. 20O 16 32 20O 16 32 168740 Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis­už tą, kuris užima miestą. 20O 16 33 20O 16 33 168750 Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties. 20O 17 1 20O 17 1 168760 Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais. 20O 17 2 20O 17 2 168770 Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų. 20O 17 3 20O 17 3 168780 Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį. 20O 17 4 20O 17 4 168790 Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagis­pikto liežuvio. 20O 17 5 20O 17 5 168800 Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės. 20O 17 6 20O 17 6 168810 Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbė­jų tėvai. 20O 17 7 20O 17 7 168820 Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti. 20O 17 8 20O 17 8 168830 Dovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi. 20O 17 9 20O 17 9 168840 Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę. 20O 17 10 20O 17 10 168850 Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam. 20O 17 11 20O 17 11 168860 Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį. 20O 17 12 20O 17 12 168870 Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje. 20O 17 13 20O 17 13 168880 Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų. 20O 17 14 20O 17 14 168890 Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu. 20O 17 15 20O 17 15 168900 Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui. 20O 17 16 20O 17 16 168910 Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta? 20O 17 17 20O 17 17 168920 Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje. 20O 17 18 20O 17 18 168930 Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą. 20O 17 19 20O 17 19 168940 Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties. 20O 17 20 20O 17 20 168950 Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų. 20O 17 21 20O 17 21 168960 Kvailas sūnus­ne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui. 20O 17 22 20O 17 22 168970 Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus. 20O 17 23 20O 17 23 168980 Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą. 20O 17 24 20O 17 24 168990 Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose. 20O 17 25 20O 17 25 169000 Kvailas sūnus­apmaudas tėvui ir skausmas motinai. 20O 17 26 20O 17 26 169010 Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą. 20O 17 27 20O 17 27 169020 Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią. 20O 17 28 20O 17 28 169030 Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu. 20O 18 1 20O 18 1 169040 Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga. 20O 18 2 20O 18 2 169050 Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje. 20O 18 3 20O 18 3 169060 Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda. 20O 18 4 20O 18 4 169070 Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis­tekanti srovė. 20O 18 5 20O 18 5 169080 Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį. 20O 18 6 20O 18 6 169090 Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas. 20O 18 7 20O 18 7 169100 Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos­pinklės jo sielai. 20O 18 8 20O 18 8 169110 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius. 20O 18 9 20O 18 9 169120 Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis. 20O 18 10 20O 18 10 169130 Viešpaties vardas­tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs. 20O 18 11 20O 18 11 169140 Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam. 20O 18 12 20O 18 12 169150 Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas. 20O 18 13 20O 18 13 169160 Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis. 20O 18 14 20O 18 14 169170 Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią? 20O 18 15 20O 18 15 169180 Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško. 20O 18 16 20O 18 16 169190 Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus. 20O 18 17 20O 18 17 169200 Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį. 20O 18 18 20O 18 18 169210 Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų. 20O 18 19 20O 18 19 169220 Įžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai. 20O 18 20 20O 18 20 169230 Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi. 20O 18 21 20O 18 21 169240 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių. 20O 18 22 20O 18 22 169250 Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą. 20O 18 23 20O 18 23 169260 Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai. 20O 18 24 20O 18 24 169270 Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį. 20O 19 1 20O 19 1 169280 Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas. 20O 19 2 20O 19 2 169290 Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda. 20O 19 3 20O 19 3 169300 Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį. 20O 19 4 20O 19 4 169310 Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas. 20O 19 5 20O 19 5 169320 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks. 20O 19 6 20O 19 6 169330 Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų. 20O 19 7 20O 19 7 169340 Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo. 20O 19 8 20O 19 8 169350 Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis. 20O 19 9 20O 19 9 169360 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus. 20O 19 10 20O 19 10 169370 Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius. 20O 19 11 20O 19 11 169380 Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę. 20O 19 12 20O 19 12 169390 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas­ kaip rasa augalams. 20O 19 13 20O 19 13 169400 Kvailas sūnus­nelaimė tėvui, o vaidinga žmona­nesiliaująs lašėjimas. 20O 19 14 20O 19 14 169410 Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona­nuo Viešpaties. 20O 19 15 20O 19 15 169420 Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį. 20O 19 16 20O 19 16 169430 Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs. 20O 19 17 20O 19 17 169440 Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus. 20O 19 18 20O 19 18 169450 Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo. 20O 19 19 20O 19 19 169460 Kas greitas pykti, susilauks bausmės; jei tu jį išgelbėsi, turėsi tai daryti iš naujo. 20O 19 20 20O 19 20 169470 Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis. 20O 19 21 20O 19 21 169480 Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta. 20O 19 22 20O 19 22 169490 Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį. 20O 19 23 20O 19 23 169500 Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies. 20O 19 24 20O 19 24 169510 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos. 20O 19 25 20O 19 25 169520 Jei nubausi niekintoją, neišmanėlis taps atsargesnis; jei pabarsi išmintingą, jis supras pamokymą. 20O 19 26 20O 19 26 169530 Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką. 20O 19 27 20O 19 27 169540 Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių. 20O 19 28 20O 19 28 169550 Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę. 20O 19 29 20O 19 29 169560 Teismai laukia niekintojų ir rykštės paruoštos kvailių nugaroms. 20O 20 1 20O 20 1 169570 Vynas­pasityčiotojas, o stiprus gėrimas­pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas. 20O 20 2 20O 20 2 169580 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę. 20O 20 3 20O 20 3 169590 Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos. 20O 20 4 20O 20 4 169600 Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės. 20O 20 5 20O 20 5 169610 Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia. 20O 20 6 20O 20 6 169620 Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų? 20O 20 7 20O 20 7 169630 Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti. 20O 20 8 20O 20 8 169640 Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį. 20O 20 9 20O 20 9 169650 Kas gali sakyti: ‘‘Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės’‘? 20O 20 10 20O 20 10 169660 Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse. 20O 20 11 20O 20 11 169670 Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi. 20O 20 12 20O 20 12 169680 Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį. 20O 20 13 20O 20 13 169690 Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto. 20O 20 14 20O 20 14 169700 Pirkėjas sako: ‘‘Niekam tikę, niekam tikę!’‘, o nuėjęs savo keliu giriasi. 20O 20 15 20O 20 15 169710 Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė. 20O 20 16 20O 20 16 169720 Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo. 20O 20 17 20O 20 17 169730 Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro. 20O 20 18 20O 20 18 169740 Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs. 20O 20 19 20O 20 19 169750 Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais. 20O 20 20 20O 20 20 169760 Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje. 20O 20 21 20O 20 21 169770 Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas. 20O 20 22 20O 20 22 169780 Nesakyk: ‘‘Atlyginsiu už pikta’‘. Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau. 20O 20 23 20O 20 23 169790 Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai. 20O 20 24 20O 20 24 169800 Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią? 20O 20 25 20O 20 25 169810 Spąstai žmogui­padaryti įžadą, o po to galvoti. 20O 20 26 20O 20 26 169820 Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia. 20O 20 27 20O 20 27 169830 Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes. 20O 20 28 20O 20 28 169840 Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu. 20O 20 29 20O 20 29 169850 Jaunuolių garbė­jėga, o senuosius puošia žili plaukai. 20O 20 30 20O 20 30 169860 Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį. 20O 21 1 20O 21 1 169870 Karaliaus širdis Viešpaties rankoje kaip vandens srovės; Jis ją pasuka, kur nori. 20O 21 2 20O 21 2 169880 Visi žmogaus keliai atrodo teisingi jo paties akyse, bet Viešpats pasveria širdį. 20O 21 3 20O 21 3 169890 Tiesa ir teisingumas Viešpačiui mieliau negu auka. 20O 21 4 20O 21 4 169900 Išdidus žvilgsnis ir pasipūtusi širdis, kurie išskiria nedorėlį, yra nuodėmė. 20O 21 5 20O 21 5 169910 Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti­į nuostolį. 20O 21 6 20O 21 6 169920 Melu įsigyti turtą yra tuščios svajonės tų, kurie ieško mirties. 20O 21 7 20O 21 7 169930 Nedorėlių smurtas sunaikins juos pačius, nes jie nedaro to, kas teisinga. 20O 21 8 20O 21 8 169940 Nusikaltėlio kelias yra vingiuotas, nekaltojo darbai teisūs. 20O 21 9 20O 21 9 169950 Geriau yra gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose. 20O 21 10 20O 21 10 169960 Nedorėlio siela trokšta pikto, jis nesigaili artimo. 20O 21 11 20O 21 11 169970 Kai nubaudžiamas niekintojas, neišmanėlis tampa išmintingas. Kai išmintingas pamokomas, jis įgyja supratimo. 20O 21 12 20O 21 12 169980 Teisusis stebi nedorėlių namus ir mato, kaip nedorėlis parbloškiamas už savo nedorybes. 20O 21 13 20O 21 13 169990 Kas neklauso vargšo šauksmo, pats šauks, bet nebus išgirstas. 20O 21 14 20O 21 14 170000 Slapta dovana nuramina pyktį, o dovana į antį­stiprią rūstybę. 20O 21 15 20O 21 15 170010 Teisingumas džiugina teisiuosius, o piktadarius išgąsdina. 20O 21 16 20O 21 16 170020 Nuklydę nuo tiesos kelio atsidurs mirusiųjų susirinkime. 20O 21 17 20O 21 17 170030 Kas mėgsta linksmybes, bus vargšas, kas myli vyną ir aliejų, nepraturtės. 20O 21 18 20O 21 18 170040 Nedorėlis bus išpirka už teisųjį, nusikaltėlis­už nekaltąjį. 20O 21 19 20O 21 19 170050 Geriau yra vienam gyventi dykumoje negu su pikta moterimi, mėgstančia barnius. 20O 21 20 20O 21 20 170060 Išmintingo žmogaus namuose yra brangių daiktų ir aliejaus, kvailys iššvaisto juos. 20O 21 21 20O 21 21 170070 Kas seka teisumą ir gailestingumą, suranda gyvenimą, teisumą ir garbę. 20O 21 22 20O 21 22 170080 Išmintingasis užima stipriųjų miestą ir sugriauna tvirtovę, kuria jie pasitikėjo. 20O 21 23 20O 21 23 170090 Kas saugo burną ir liežuvį, saugo savo sielą nuo nemalonumų. 20O 21 24 20O 21 24 170100 Išdidus ir pasipūtęs vadinamas niekintoju, jis elgiasi akiplėšiškai ir įžūliai. 20O 21 25 20O 21 25 170110 Tinginio troškimas nužudo jį, nes jis nenori dirbti. 20O 21 26 20O 21 26 170120 Jis godžiai geidžia visą dieną, o teisusis duoda negailėdamas. 20O 21 27 20O 21 27 170130 Nedorėlio auka Viešpats bjaurisi, tuo labiau, jei ji aukojama klastinga širdimi. 20O 21 28 20O 21 28 170140 Neteisingas liudytojas žus, o kas girdi, kalbės be perstojo. 20O 21 29 20O 21 29 170150 Nedorėlis suraukia savo veidą, o dorojo kelias tiesus. 20O 21 30 20O 21 30 170160 Prieš Viešpatį neatsilaikys nei išmintis, nei supratimas, nei patarimas. 20O 21 31 20O 21 31 170170 Žirgas ruošiamas kovos dienai, bet pergalę teikia Viešpats. 20O 22 1 20O 22 1 170180 Geras vardas yra vertingesnis už didelius turtus, o palankumas­už sidabrą ir auksą. 20O 22 2 20O 22 2 170190 Turtuolis ir vargšas turi bendra: juos abu sutvėrė Viešpats. 20O 22 3 20O 22 3 170200 Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia. 20O 22 4 20O 22 4 170210 Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą. 20O 22 5 20O 22 5 170220 Veidmainio kelias pilnas erškėčių ir žabangų; kas saugo savo gyvybę, išvengs jų. 20O 22 6 20O 22 6 170230 Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo. 20O 22 7 20O 22 7 170240 Turtingas viešpatauja vargšui; skolininkas tampa skolintojo vergu. 20O 22 8 20O 22 8 170250 Kas sėja neteisybę, pjauna nelaimes; jo pykčio rykštė plaka jį. 20O 22 9 20O 22 9 170260 Dosnus žmogus bus palaimintas, nes jis dalinasi savo duona su beturčiu. 20O 22 10 20O 22 10 170270 Išmesk niekintoją, ir liausis vaidai, barniai ir priekaištai. 20O 22 11 20O 22 11 170280 Kas mėgsta širdies tyrumą ir yra maloningas kalboje, tas draugaus su karaliumi. 20O 22 12 20O 22 12 170290 Viešpats saugo pažinimą, bet neištikimojo žodžius Jis paverčia niekais. 20O 22 13 20O 22 13 170300 Tinginys sako: ‘‘Liūtas yra lauke, jis sudraskys mane gatvėje!’‘ 20O 22 14 20O 22 14 170310 Svetimos moters lūpos­gili duobė; tas, kuriuo Viešpats bjaurisi, įkris į ją. 20O 22 15 20O 22 15 170320 Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją. 20O 22 16 20O 22 16 170330 Kas skriaudžia beturtį, norėdamas praturtėti, ir kas duoda turtingam, pats nuskurs. 20O 22 17 20O 22 17 170340 Atidžiai klausykis išminčių žodžių, palenk savo širdį prie mano pažinimo. 20O 22 18 20O 22 18 170350 Tau bus malonu laikyti juos savo širdyje, ir jie tiks tavo lūpose. 20O 22 19 20O 22 19 170360 Šiandien tave mokau, kad tu galėtum pasitikėti Viešpačiu. 20O 22 20 20O 22 20 170370 Ar aš neužrašiau tau prakilnių dalykų apie patarimus ir pažinimą, 20O 22 21 20O 22 21 170380 kad pamokyčiau tave tiesos žodžių tikrumo ir tu galėtum duoti atsakymą tiems, kurie klaus tavęs? 20O 22 22 20O 22 22 170390 Neapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme, 20O 22 23 20O 22 23 170400 nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė. 20O 22 24 20O 22 24 170410 Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi, 20O 22 25 20O 22 25 170420 kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai. 20O 22 26 20O 22 26 170430 Nebūk iš tų, kurie paduoda ranką, laiduodami už svetimą skolą; 20O 22 27 20O 22 27 170440 jei negalėsi sumokėti, kodėl iš tavęs turėtų atimti tavo guolį? 20O 22 28 20O 22 28 170450 Nepakeisk senų žemės ribų, kurias tavo tėvai nustatė. 20O 22 29 20O 22 29 170460 Ar matei stropaus žmogaus darbą? Jis stovės prieš karalių, jam nereikės stovėti prieš paprastus žmones. 20O 23 1 20O 23 1 170470 Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta. 20O 23 2 20O 23 2 170480 Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti. 20O 23 3 20O 23 3 170490 Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas. 20O 23 4 20O 23 4 170500 Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis. 20O 23 5 20O 23 5 170510 Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę. 20O 23 6 20O 23 6 170520 Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų, 20O 23 7 20O 23 7 170530 nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi. 20O 23 8 20O 23 8 170540 Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius. 20O 23 9 20O 23 9 170550 Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius. 20O 23 10 20O 23 10 170560 Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko, 20O 23 11 20O 23 11 170570 nes jų Atpirkėjas yra galingas­ Jis gins jų bylą prieš tave. 20O 23 12 20O 23 12 170580 Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius. 20O 23 13 20O 23 13 170590 Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs. 20O 23 14 20O 23 14 170600 Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro. 20O 23 15 20O 23 15 170610 Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo. 20O 23 16 20O 23 16 170620 Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus. 20O 23 17 20O 23 17 170630 Nepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną. 20O 23 18 20O 23 18 170640 Galas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia. 20O 23 19 20O 23 19 170650 Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį. 20O 23 20 20O 23 20 170660 Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais. 20O 23 21 20O 23 21 170670 Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais. 20O 23 22 20O 23 22 170680 Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta. 20O 23 23 20O 23 23 170690 Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą. 20O 23 24 20O 23 24 170700 Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo. 20O 23 25 20O 23 25 170710 Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė. 20O 23 26 20O 23 26 170720 Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius. 20O 23 27 20O 23 27 170730 Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris­siauras šulinys. 20O 23 28 20O 23 28 170740 Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių. 20O 23 29 20O 23 29 170750 Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys? 20O 23 30 20O 23 30 170760 Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną. 20O 23 31 20O 23 31 170770 Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas! 20O 23 32 20O 23 32 170780 Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis. 20O 23 33 20O 23 33 170790 Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus. 20O 23 34 20O 23 34 170800 Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje. 20O 23 35 20O 23 35 170810 Tu sakysi: ‘‘Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu’‘. 20O 24 1 20O 24 1 170820 Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais, 20O 24 2 20O 24 2 170830 nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę. 20O 24 3 20O 24 3 170840 Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu. 20O 24 4 20O 24 4 170850 Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų. 20O 24 5 20O 24 5 170860 Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas. 20O 24 6 20O 24 6 170870 Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą. 20O 24 7 20O 24 7 170880 Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos. 20O 24 8 20O 24 8 170890 Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi. 20O 24 9 20O 24 9 170900 Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju. 20O 24 10 20O 24 10 170910 Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas. 20O 24 11 20O 24 11 170920 Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti. 20O 24 12 20O 24 12 170930 Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus. 20O 24 13 20O 24 13 170940 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui. 20O 24 14 20O 24 14 170950 Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia. 20O 24 15 20O 24 15 170960 Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės. 20O 24 16 20O 24 16 170970 Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį. 20O 24 17 20O 24 17 170980 Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa, 20O 24 18 20O 24 18 170990 kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka. 20O 24 19 20O 24 19 171000 Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams. 20O 24 20 20O 24 20 171010 Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges. 20O 24 21 20O 24 21 171020 Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais. 20O 24 22 20O 24 22 171030 Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų. 20O 24 23 20O 24 23 171040 Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai. 20O 24 24 20O 24 24 171050 Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis. 20O 24 25 20O 24 25 171060 Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos. 20O 24 26 20O 24 26 171070 Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas. 20O 24 27 20O 24 27 171080 Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus. 20O 24 28 20O 24 28 171090 Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk. 20O 24 29 20O 24 29 171100 Nesakyk: ‘‘Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam’‘. 20O 24 30 20O 24 30 171110 Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną. 20O 24 31 20O 24 31 171120 Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus. 20O 24 32 20O 24 32 171130 Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau: 20O 24 33 20O 24 33 171140 ‘‘Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas, 20O 24 34 20O 24 34 171150 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas’‘. 20O 25 1 20O 25 1 171160 Tai taip pat Saliamono patarlės, kurias surinko Judo karaliaus Ezekijo vyrai. 20O 25 2 20O 25 2 171170 Dievo šlovė­nuslėpti dalyką, karaliaus garbė­ištirti dalyką. 20O 25 3 20O 25 3 171180 Kaip dangaus aukštybės ir žemės gilybės, taip neištiriama karaliaus širdis. 20O 25 4 20O 25 4 171190 Pašalink priemaišas iš sidabro, ir sidabrakalys padarys iš jo indą. 20O 25 5 20O 25 5 171200 Pašalink nedorėlį iš karaliaus akivaizdos, ir jo sostas įsitvirtins teisingume. 20O 25 6 20O 25 6 171210 Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje, nestok didžiūnų vieton. 20O 25 7 20O 25 7 171220 Geriau būti pakviestam į garbingesnę vietą, negu būti pažemintam akivaizdoje kunigaikščio, kurį matei savo akimis. 20O 25 8 20O 25 8 171230 Neik skubotai į teismą, nes nežinosi, ką daryti, kai tavo artimas sugėdins tave. 20O 25 9 20O 25 9 171240 Išspręskite savo ginčą su artimu tarpusavyje ir neatskleiskite paslapčių svetimiesiems, 20O 25 10 20O 25 10 171250 kad kas išgirdęs nesugėdintų tavęs ir tavo garbė nenukentėtų. 20O 25 11 20O 25 11 171260 Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle. 20O 25 12 20O 25 12 171270 Išmintingas įspėjimas paklusniai ausiai yra kaip aukso žiedas ar auksinis papuošalas. 20O 25 13 20O 25 13 171280 Ištikimas pasiuntinys yra kaip sniego šaltumas pjūties metu, jis atgaivina šeimininko širdį. 20O 25 14 20O 25 14 171290 Kas giriasi tuo, ko nepadarė, yra kaip debesys ir vėjai be lietaus. 20O 25 15 20O 25 15 171300 Kantrumu galima įtikinti kunigaikštį; švelnus liežuvis sulaužo kaulus. 20O 25 16 20O 25 16 171310 Radęs medaus, valgyk, kiek nori, tik nepersivalgyk, kad nereikėtų išvemti. 20O 25 17 20O 25 17 171320 Nesilankyk per dažnai pas savo artimą, kad nenusibostum ir jis nepradėtų tavęs nekęsti. 20O 25 18 20O 25 18 171330 Žmogus, kuris neteisingai liudija prieš savo artimą, yra kaip ietis, kardas ar aštri strėlė. 20O 25 19 20O 25 19 171340 Kaip sugedęs dantis ar išnirusi koja, taip pasitikėjimas neištikimu žmogumi nelaimės dieną. 20O 25 20 20O 25 20 171350 Kas dainuoja liūdinčiam, prilygsta tam, kuris atima apsiaustą šaltą dieną arba užpila actą ant žaizdos. 20O 25 21 20O 25 21 171360 Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta­pagirdyk. 20O 25 22 20O 25 22 171370 Taip darydamas, krausi žarijas ant jo galvos, ir Viešpats atlygins tau. 20O 25 23 20O 25 23 171380 Šiaurys vėjas atneša lietų, apkalbos sukelia pyktį. 20O 25 24 20O 25 24 171390 Geriau gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose. 20O 25 25 20O 25 25 171400 Kaip šaltas vanduo ištroškusiam, taip gera žinia iš tolimo krašto. 20O 25 26 20O 25 26 171410 Kaip sudrumstas šaltinis arba užterštas šulinys yra teisusis, krentąs prieš nedorėlį. 20O 25 27 20O 25 27 171420 Negerai persivalgyti medaus, taip pat siekti sau šlovės nėra šlovė. 20O 25 28 20O 25 28 171430 Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos. 20O 26 1 20O 26 1 171440 Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui. 20O 26 2 20O 26 2 171450 Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas. 20O 26 3 20O 26 3 171460 Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai. 20O 26 4 20O 26 4 171470 Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį. 20O 26 5 20O 26 5 171480 Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas. 20O 26 6 20O 26 6 171490 Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį. 20O 26 7 20O 26 7 171500 Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui. 20O 26 8 20O 26 8 171510 Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę. 20O 26 9 20O 26 9 171520 Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje. 20O 26 10 20O 26 10 171530 Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam. 20O 26 11 20O 26 11 171540 Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes. 20O 26 12 20O 26 12 171550 Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu. 20O 26 13 20O 26 13 171560 Tinginys sako: ‘‘Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!’‘ 20O 26 14 20O 26 14 171570 Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje. 20O 26 15 20O 26 15 171580 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos. 20O 26 16 20O 26 16 171590 Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti. 20O 26 17 20O 26 17 171600 Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų. 20O 26 18 20O 26 18 171610 Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo, 20O 26 19 20O 26 19 171620 yra tas, kas apgauna artimą ir sako: ‘‘Aš pajuokavau’‘. 20O 26 20 20O 26 20 171630 Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai. 20O 26 21 20O 26 21 171640 Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus. 20O 26 22 20O 26 22 171650 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius. 20O 26 23 20O 26 23 171660 Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė. 20O 26 24 20O 26 24 171670 Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje. 20O 26 25 20O 26 25 171680 Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės. 20O 26 26 20O 26 26 171690 Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime. 20O 26 27 20O 26 27 171700 Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta. 20O 26 28 20O 26 28 171710 Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį. 20O 27 1 20O 27 1 171720 Nesigirk rytdiena, nes nežinai, ką ji tau atneš. 20O 27 2 20O 27 2 171730 Tegul kitas giria tave, o ne tavo burna; svetimas, bet ne tavo lūpos. 20O 27 3 20O 27 3 171740 Akmuo ir smėlis yra sunkūs, bet kvailio pyktis yra sunkesnis už abu. 20O 27 4 20O 27 4 171750 Rūstybė yra žiauri, pyktis nesuvaldomas, bet kas gali atsispirti pavydui? 20O 27 5 20O 27 5 171760 Geriau yra viešas įspėjimas negu slapta meilė. 20O 27 6 20O 27 6 171770 Žaizdos nuo draugo yra geriau negu klastingas priešo pabučiavimas. 20O 27 7 20O 27 7 171780 Sotus ir medaus nevalgo, o alkanam ir kartus daiktas yra saldus. 20O 27 8 20O 27 8 171790 Žmogus, palikęs savo vietą, yra kaip paukštis, išskridęs iš lizdo. 20O 27 9 20O 27 9 171800 Draugo žodžiai ir nuoširdūs patarimai gaivina širdį kaip aliejai ir brangūs kvepalai. 20O 27 10 20O 27 10 171810 Neprarask savo draugo ir tėvo draugo. Nelaimės dieną neik į brolio namus. Kaimynas arti geriau negu brolis toli. 20O 27 11 20O 27 11 171820 Mano sūnau, būk išmintingas ir pradžiugink mano širdį, kad galėčiau atsakyti tam, kuris man priekaištauja. 20O 27 12 20O 27 12 171830 Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia. 20O 27 13 20O 27 13 171840 Paimk apdarą iš to, kas laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo. 20O 27 14 20O 27 14 171850 Kas atsikėlęs anksti rytą garsiai laimina savo draugą, tai bus jam įskaityta prakeikimu. 20O 27 15 20O 27 15 171860 Varvantis stogas lietingą dieną ir vaidinga moteris yra panašūs. 20O 27 16 20O 27 16 171870 Kas nori ją sulaikyti yra kaip tas, kas galvoja sustabdyti vėją arba išlaikyti saujoje aliejų. 20O 27 17 20O 27 17 171880 Kaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą. 20O 27 18 20O 27 18 171890 Kas prižiūri figmedį, valgo jo vaisių; kas laukia šeimininko, sulaukia pagarbos. 20O 27 19 20O 27 19 171900 Kaip vanduo atspindi veidą, taip žmogaus širdis atspindi žmogų. 20O 27 20 20O 27 20 171910 Kaip pragaras ir prapultis niekados neprisipildo, taip žmogaus akys niekados nepasisotina. 20O 27 21 20O 27 21 171920 Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip žmogus ištiriamas pagyrimais. 20O 27 22 20O 27 22 171930 Nors sugrūstum kvailį piestoje su grūdais, jo kvailystė neatsiskirtų nuo jo. 20O 27 23 20O 27 23 171940 Prižiūrėk rūpestingai savo avis ir bandą, 20O 27 24 20O 27 24 171950 nes turtas nėra amžinas ir karūna neišlieka visoms kartoms. 20O 27 25 20O 27 25 171960 Kai šienas suvežamas, pasirodo atolas, ir renkamos kalnų žolės. 20O 27 26 20O 27 26 171970 Avinėliai tavo drabužiams, ožiai laukams nusipirkti. 20O 27 27 20O 27 27 171980 Ožkų pieno užteks maistui tau, tavo šeimai ir tarnaitėms aprūpinti. 20O 28 1 20O 28 1 171990 Nedorėlis bėga niekam nevejant, o teisusis yra drąsus kaip liūtas. 20O 28 2 20O 28 2 172000 Dėl šalies nuodėmių daugėja kunigaikščių, bet, jei valdovas išmintingas ir sumanus, ji ilgai išsilaiko. 20O 28 3 20O 28 3 172010 Vargšas, kuris spaudžia vargšą, yra panašus į smarkų lietų, kuris sunaikina derlių. 20O 28 4 20O 28 4 172020 Kurie nesilaiko įstatymo, giria nedorėlius; kurie laikosi įstatymo, priešinasi jiems. 20O 28 5 20O 28 5 172030 Pikti žmonės nesupranta teisingumo, o kurie ieško Viešpaties, supranta viską. 20O 28 6 20O 28 6 172040 Beturtis, kuris dorai elgiasi, geresnis už turtuolį, kuris iškraipo savo kelius. 20O 28 7 20O 28 7 172050 Išmintingas sūnus laikosi įstatymo, o lėbautojų draugas daro gėdą tėvui. 20O 28 8 20O 28 8 172060 Kas krauna turtus nuošimčiais ir palūkanomis, kaupia juos tam, kas pasigaili vargšo. 20O 28 9 20O 28 9 172070 Kas neklauso įstatymo, to malda­pasibjaurėjimas. 20O 28 10 20O 28 10 172080 Kas suklaidina teisųjį, kad jis eitų piktais keliais, pats įkris į savo duobę, o nekaltieji paveldės gėrybes. 20O 28 11 20O 28 11 172090 Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį. 20O 28 12 20O 28 12 172100 Kai teisieji viešpatauja,­didelė šlovė; kai nedorėliai iškyla, žmonės slepiasi. 20O 28 13 20O 28 13 172110 Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo. 20O 28 14 20O 28 14 172120 Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę. 20O 28 15 20O 28 15 172130 Nedoras valdovas neturtingai tautai yra kaip riaumojantis liūtas ir alkanas lokys. 20O 28 16 20O 28 16 172140 Neprotingas valdovas griebiasi žiaurios priespaudos, kas nekenčia godumo, prailgins savo dienas. 20O 28 17 20O 28 17 172150 Žmogus, praliejęs nekaltą kraują, bėga į pražūtį; niekas tegul nepadeda jam. 20O 28 18 20O 28 18 172160 Kas nekaltai vaikščioja, bus išgelbėtas, kas eina kreivais keliais, vienąkart pražus. 20O 28 19 20O 28 19 172170 Kas dirba savo žemę, turės pakankamai maisto, o kas seka dykinėtojais, skurs. 20O 28 20 20O 28 20 172180 Ištikimas žmogus bus gausiai palaimintas, o kas siekia greitai praturtėti, neliks nekaltas. 20O 28 21 20O 28 21 172190 Būti šališkam yra negerai; toks ir dėl duonos kąsnio nusikals. 20O 28 22 20O 28 22 172200 Pavydus žmogus siekia greitai praturtėti ir nenujaučia, kad jo laukia skurdas. 20O 28 23 20O 28 23 172210 Kas pabara klystantį, susilauks daugiau palankumo negu tas, kuris jam pataikauja liežuviu. 20O 28 24 20O 28 24 172220 Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir mano, kad tai nėra nusikaltimas, tas yra naikintojo bendras. 20O 28 25 20O 28 25 172230 Išdidžios širdies žmogus sukelia vaidus, o kas pasitiki Viešpačiu, klestės. 20O 28 26 20O 28 26 172240 Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas. 20O 28 27 20O 28 27 172250 Kas duoda vargšui, nestokos, o kas užsimerkia, kad jo nematytų, bus labai keikiamas. 20O 28 28 20O 28 28 172260 Iškylant nedorėliams, žmonės slepiasi, bet kai jie pražūna, padaugėja teisiųjų. 20O 29 1 20O 29 1 172270 Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus. 20O 29 2 20O 29 2 172280 Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja. 20O 29 3 20O 29 3 172290 Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą. 20O 29 4 20O 29 4 172300 Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį. 20O 29 5 20O 29 5 172310 Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau. 20O 29 6 20O 29 6 172320 Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja. 20O 29 7 20O 29 7 172330 Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti. 20O 29 8 20O 29 8 172340 Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę. 20O 29 9 20O 29 9 172350 Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,­ar tas niršta, ar juokiasi,­nėra ramybės. 20O 29 10 20O 29 10 172360 Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela. 20O 29 11 20O 29 11 172370 Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko. 20O 29 12 20O 29 12 172380 Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai. 20O 29 13 20O 29 13 172390 Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims. 20O 29 14 20O 29 14 172400 Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius. 20O 29 15 20O 29 15 172410 Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai. 20O 29 16 20O 29 16 172420 Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą. 20O 29 17 20O 29 17 172430 Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis. 20O 29 18 20O 29 18 172440 Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo. 20O 29 19 20O 29 19 172450 Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso. 20O 29 20 20O 29 20 172460 Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba. 20O 29 21 20O 29 21 172470 Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus. 20O 29 22 20O 29 22 172480 Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta. 20O 29 23 20O 29 23 172490 Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos. 20O 29 24 20O 29 24 172500 Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako. 20O 29 25 20O 29 25 172510 Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus. 20O 29 26 20O 29 26 172520 Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties. 20O 29 27 20O 29 27 172530 Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu. 20O 30 1 20O 30 1 172540 Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui: 20O 30 2 20O 30 2 172550 ‘‘Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto. 20O 30 3 20O 30 3 172560 Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo. 20O 30 4 20O 30 4 172570 Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai? 20O 30 5 20O 30 5 172580 Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki. 20O 30 6 20O 30 6 172590 Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis. 20O 30 7 20O 30 7 172600 Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu. 20O 30 8 20O 30 8 172610 Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia, 20O 30 9 20O 30 9 172620 kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo. 20O 30 10 20O 30 10 172630 Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas. 20O 30 11 20O 30 11 172640 Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos. 20O 30 12 20O 30 12 172650 Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo. 20O 30 13 20O 30 13 172660 Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos. 20O 30 14 20O 30 14 172670 Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių. 20O 30 15 20O 30 15 172680 Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’. 20O 30 16 20O 30 16 172690 Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnis­ji nesako: ‘Užtenka!’ 20O 30 17 20O 30 17 172700 Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai. 20O 30 18 20O 30 18 172710 Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu: 20O 30 19 20O 30 19 172720 erelio kelias padangėje, gyvatės­ant uolos, laivo­jūroje ir vyro kelias su mergaite. 20O 30 20 20O 30 20 172730 Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’. 20O 30 21 20O 30 21 172740 Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti: 20O 30 22 20O 30 22 172750 tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina, 20O 30 23 20O 30 23 172760 bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą. 20O 30 24 20O 30 24 172770 Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi: 20O 30 25 20O 30 25 172780 skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto; 20O 30 26 20O 30 26 172790 triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose; 20O 30 27 20O 30 27 172800 skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais; 20O 30 28 20O 30 28 172810 voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose. 20O 30 29 20O 30 29 172820 Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai: 20O 30 30 20O 30 30 172830 liūtas­stipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko; 20O 30 31 20O 30 31 172840 kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių. 20O 30 32 20O 30 32 172850 Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną. 20O 30 33 20O 30 33 172860 Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą’‘. 20O 31 1 20O 31 1 172870 Karaliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį auklėjo motina: 20O 31 2 20O 31 2 172880 ‘‘Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau? 20O 31 3 20O 31 3 172890 Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius. 20O 31 4 20O 31 4 172900 Lemueli, ne karaliams gerti vyną, ne kunigaikščiams stiprius gėrimus, 20O 31 5 20O 31 5 172910 kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems. 20O 31 6 20O 31 6 172920 Duok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms. 20O 31 7 20O 31 7 172930 Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą. 20O 31 8 20O 31 8 172940 Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai. 20O 31 9 20O 31 9 172950 Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises. 20O 31 10 20O 31 10 172960 Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus. 20O 31 11 20O 31 11 172970 Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno. 20O 31 12 20O 31 12 172980 Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta. 20O 31 13 20O 31 13 172990 Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis. 20O 31 14 20O 31 14 173000 Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli. 20O 31 15 20O 31 15 173010 Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą. 20O 31 16 20O 31 16 173020 Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną. 20O 31 17 20O 31 17 173030 Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas. 20O 31 18 20O 31 18 173040 Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį. 20O 31 19 20O 31 19 173050 Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba. 20O 31 20 20O 31 20 173060 Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui. 20O 31 21 20O 31 21 173070 Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais. 20O 31 22 20O 31 22 173080 Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras­jos drabužiai. 20O 31 23 20O 31 23 173090 Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais. 20O 31 24 20O 31 24 173100 Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams. 20O 31 25 20O 31 25 173110 Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį. 20O 31 26 20O 31 26 173120 Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas. 20O 31 27 20O 31 27 173130 Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos. 20O 31 28 20O 31 28 173140 Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją: 20O 31 29 20O 31 29 173150 ‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’ 20O 31 30 20O 31 30 173160 Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama. 20O 31 31 20O 31 31 173170 Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose’‘. 21O 1 1 21O 1 1 173180 Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai. 21O 1 2 21O 1 2 173190 Tuštybių tuštybė,­sako pamokslininkas.­Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė. 21O 1 3 21O 1 3 173200 Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule. 21O 1 4 21O 1 4 173210 Viena karta praeina, kita­ateina, o žemė lieka per amžius. 21O 1 5 21O 1 5 173220 Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo. 21O 1 6 21O 1 6 173230 Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo. 21O 1 7 21O 1 7 173240 Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo. 21O 1 8 21O 1 8 173250 Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos. 21O 1 9 21O 1 9 173260 Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule. 21O 1 10 21O 1 10 173270 Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: ‘‘Žiūrėk, tai nauja!’‘, tai jau buvo senais laikais prieš mus. 21O 1 11 21O 1 11 173280 Praeities įvykiai užmirštami, o ir vėliau būsiančių nebeatsimins tie, kurie gyvens po jų. 21O 1 12 21O 1 12 173290 Aš, pamokslininkas, buvau Izraelio karalius Jeruzalėje. 21O 1 13 21O 1 13 173300 Aš nusprendžiau savo širdyje stebėti ir tyrinėti išmintimi visa, kas darosi šiame pasaulyje. Šią varginančią užduotį Dievas davė žmonių sūnums, kad ją vykdytų. 21O 1 14 21O 1 14 173310 Aš mačiau viską, kas darosi po saule, ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo gaudymas. 21O 1 15 21O 1 15 173320 Kas kreiva, negalima ištiesinti, ir ko nėra, negalima suskaičiuoti. 21O 1 16 21O 1 16 173330 Aš galvojau savo širdyje, kad esu įsigijęs daugiau išminties už visus, prieš mane buvusius Jeruzalėje. Mano širdis įgavo daug išminties ir pažinimo. 21O 1 17 21O 1 17 173340 Aš nusprendžiau savo širdyje suprasti, kas yra išmintis ir kas beprotybė bei kvailystė, bet patyriau, kad tai taip pat vėjo gaudymas. 21O 1 18 21O 1 18 173350 Kur yra daug išminties, ten yra ir daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių. 21O 2 1 21O 2 1 173360 Tariau savo širdyje: ‘‘Dabar išbandysiu tave linksmumu, todėl džiaukis malonumais’‘. Bet ir tai yra tuštybė. 21O 2 2 21O 2 2 173370 Apie juoką pasakiau: ‘‘Kvailystė’‘, o apie linksmybes: ‘‘Kokia iš jų nauda?’‘ 21O 2 3 21O 2 3 173380 Aš nusprendžiau mėgautis vynu, tačiau neatsisakyti išminties savo širdyje, ir suprasti, kas yra kvailystė, kol pamatysiu, ką gero žmonių vaikai galėtų daryti, gyvendami po dangumi per visas savo dienas. 21O 2 4 21O 2 4 173390 Aš ėmiausi didelių darbų, pasistačiau namų, užsiveisiau vynuogynų, 21O 2 5 21O 2 5 173400 sodų, parkų ir prisodinau juose įvairiausių vaismedžių. 21O 2 6 21O 2 6 173410 Pasidariau tvenkinių ir jų vandeniu laisčiau miško medžius. 21O 2 7 21O 2 7 173420 Pirkau vergų ir vergių, turėjau ir savo namuose gimusių vergų; laikiau dideles bandas galvijų ir avių, didesnes negu prieš mane gyvenusieji Jeruzalėje. 21O 2 8 21O 2 8 173430 Aš įsigijau sidabro, aukso ir kitų turtų iš karalių ir kraštų; pasirūpinau giesmininkų ir giesmininkių, to, ką mėgsta žmonių sūnūs, ir įvairiausių muzikos instrumentų. 21O 2 9 21O 2 9 173440 Aš tapau didis ir išgarsėjau labiau už visus, prieš mane gyvenusius Jeruzalėje. Mano išmintis taip pat pasiliko su manimi. 21O 2 10 21O 2 10 173450 Ko mano akys geidė, nieko joms neatsakiau, nedraudžiau savo širdžiai jokios linksmybės. Mano širdis džiaugėsi mano darbais, ir tai buvo atlyginimas už mano triūsą. 21O 2 11 21O 2 11 173460 Aš pažiūrėjau į visus savo darbus ir triūsą, ir štai, viskas buvo tuštybė ir vėjo gaudymas; iš to nebuvo jokios naudos po saule. 21O 2 12 21O 2 12 173470 Aš gręžiausi ieškoti skirtumo tarp išminties, kvailystės ir beprotybės. Ką darys žmogus, kuris gyvens po karaliaus? Tai, kas jau yra padaryta. 21O 2 13 21O 2 13 173480 Pamačiau, kad išmintis yra vertingesnė už kvailystę tiek, kiek šviesa už tamsą. 21O 2 14 21O 2 14 173490 Išmintingas turi akis, o kvailys vaikščioja tamsoje. Taip pat supratau, kad abiejų laukia toks pat likimas. 21O 2 15 21O 2 15 173500 Tada tariau širdyje: ‘‘Jei kvailio likimas yra toks pat kaip mano, tai kodėl aš siekiu išminties?’‘ Supratau, kad ir tai yra tuštybė. 21O 2 16 21O 2 16 173510 Išmintingo, kaip ir kvailio, neatsimins ateityje; tai, kas yra dabar, užmirš būsiančios kartos. Išmintingas miršta lygiai taip pat, kaip kvailys. 21O 2 17 21O 2 17 173520 Aš ėmiau nekęsti gyvenimo; man nepatiko, kas darosi po saule, nes viskas tuštybė ir vėjo gaudymas. 21O 2 18 21O 2 18 173530 Aš ėmiau nekęsti viso savo triūso šioje žemėje, nes turėsiu viską palikti žmogui, kuris bus po manęs. 21O 2 19 21O 2 19 173540 Kas žino, ar jis bus išmintingas, ar kvailys? Jis valdys visa, ką sukroviau savo darbu, naudodamasis savo išmintimi po saule. Ir tai yra tuštybė. 21O 2 20 21O 2 20 173550 Gailėjausi įdėjęs tiek triūso po saule. 21O 2 21 21O 2 21 173560 Žmogus, kuris dirbo išmintingai, protingai ir sėkmingai, turės viską palikti kitam, kuris niekuo neprisidėjo. Tai yra tuštybė ir didelė blogybė. 21O 2 22 21O 2 22 173570 Kokia nauda žmogui dirbti ir vargti pasaulyje? 21O 2 23 21O 2 23 173580 Visas jo gyvenimas pilnas vargo, sielvarto ir kančių; net naktį jis neturi poilsio. Tai taip pat tuštybė. 21O 2 24 21O 2 24 173590 Žmogui nieko nėra geresnio, kaip valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu. Aš mačiau, kad visa tai ateina iš Dievo rankų. 21O 2 25 21O 2 25 173600 Ar kas be Jo gali valgyti ir mėgautis? 21O 2 26 21O 2 26 173610 Žmogui, kuris Jam patinka, Jis suteikia išmintį, pažinimą ir džiaugsmą, bet nusidėjėliui duoda sunkią užduotį rinkti ir kaupti, kad galėtų atiduoti tam, kuris patinka Dievui. Tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas. 21O 3 1 21O 3 1 173620 Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi. 21O 3 2 21O 3 2 173630 Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta. 21O 3 3 21O 3 3 173640 Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti. 21O 3 4 21O 3 4 173650 Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti. 21O 3 5 21O 3 5 173660 Yra laikas mėtyti akmenis ir juos vėl surinkti; laikas apkabinti ir susilaikyti nuo apkabinimo. 21O 3 6 21O 3 6 173670 Yra laikas įgyti ir prarasti; laikas laikyti ir išmesti. 21O 3 7 21O 3 7 173680 Yra laikas perplėšti ir susiūti; laikas tylėti ir kalbėti. 21O 3 8 21O 3 8 173690 Yra laikas mylėti ir nekęsti; laikas karui ir taikai. 21O 3 9 21O 3 9 173700 Kokią naudą turi tas, kuris dirba, iš savo triūso? 21O 3 10 21O 3 10 173710 Aš regėjau užduotį, kurią Dievas davė žmonių vaikams. 21O 3 11 21O 3 11 173720 Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo. 21O 3 12 21O 3 12 173730 Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime. 21O 3 13 21O 3 13 173740 Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis. 21O 3 14 21O 3 14 173750 Aš žinau, kad visa, ką Dievas daro, yra amžina,­nieko negalima nei pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo bijotų. 21O 3 15 21O 3 15 173760 Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį. 21O 3 16 21O 3 16 173770 Aš mačiau po saule: teismo vietoje­nedorybė, teisingumo vietoje­neteisybė. 21O 3 17 21O 3 17 173780 Tariau savo širdyje: ‘‘Dievas teis teisųjį ir nedorėlį, nes Jis paskyrė laiką kiekvienam įvykiui ir darbui’‘. 21O 3 18 21O 3 18 173790 Aš galvojau savo širdyje apie žmones: ‘‘Dievas bando juos ir leidžia jiems suprasti, kad jie patys iš savęs tėra gyvuliai’‘. 21O 3 19 21O 3 19 173800 Žmonėms atsitinka kaip ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja. Žmogus nėra pranašesnis už gyvulius; viskas yra tuštybė. 21O 3 20 21O 3 20 173810 Visi eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir vėl pavirs dulkėmis. 21O 3 21 21O 3 21 173820 Kas žino žmogaus dvasią, kuri kyla aukštyn, ir gyvulių kvapą, kuris eina žemyn, į žemę? 21O 3 22 21O 3 22 173830 Aš supratau, kad žmogui nėra nieko geresnio, kaip džiaugtis savo darbais, nes tai yra jo dalia. Nes kas gi jam parodys, kas bus po jo? 21O 4 1 21O 4 1 173840 Aš mačiau visą priespaudą, kuri yra šiame pasaulyje. Štai ašaros prispaustųjų ir niekas jų nepaguodžia. Skriaudėjai galingi, bet nėra kam paguosti. 21O 4 2 21O 4 2 173850 Aš nusprendžiau, kad mirusieji laimingesni už gyvuosius. 21O 4 3 21O 4 3 173860 Dar laimingesnis už juos tas, kuris dar negimęs, nes jis dar nematė piktadarysčių, kurios vyksta pasaulyje. 21O 4 4 21O 4 4 173870 Toliau stebėjau žmonių darbą ir jų pastangas, dėl kurių žmogui pavydi jo kaimynas. Tai irgi tuštybė ir vėjo gaudymas. 21O 4 5 21O 4 5 173880 Kvailys sėdi sudėjęs rankas ir valgo savo kūną. 21O 4 6 21O 4 6 173890 Geriau turėti saują su ramybe negu pilnas rieškučias vargstant ir gaudant vėjus. 21O 4 7 21O 4 7 173900 Pastebėjau dar vieną tuštybę po saule. 21O 4 8 21O 4 8 173910 Vienišas žmogus, neturįs nei sūnaus, nei brolio, triūsia be galo, ir jo akys nepasisotina turtais. Jis nepagalvoja: ‘‘Kodėl aš triūsiu ir užginu gėrybių savo sielai?’‘ Tai taip pat tuštybė ir nereikalingas vargas! 21O 4 9 21O 4 9 173920 Du yra geriau negu vienas, nes jie turi gerą atlygį už savo triūsą. 21O 4 10 21O 4 10 173930 Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Bet vargas vienam, jei jis krinta, nes nėra kam padėti. 21O 4 11 21O 4 11 173940 Jei dviese miega, vienas kitą šildo. Bet kaip sušilti vienam? 21O 4 12 21O 4 12 173950 Jei vienas užpuolamas, dviese pasipriešina. Trigubą virvę sunku pertraukti. 21O 4 13 21O 4 13 173960 Geriau neturtingas, bet išmintingas jaunuolis, negu senas kvailas karalius, kuris nepriima patarimų. 21O 4 14 21O 4 14 173970 Nes jis, išėjęs iš kalėjimo, tapo karaliumi, o kitas, gimęs karaliumi, nuskursta. 21O 4 15 21O 4 15 173980 Aš galvojau apie žmones, gyvenančius pasaulyje, ir kitą jaunuolį, kuris užims ano vietą. 21O 4 16 21O 4 16 173990 Daugybė žmonių buvo prieš jį, ir vėliau atėjusieji nesidžiaugs juo. Ir tai yra tuštybė ir vėjo gaudymas. 21O 5 1 21O 4 17 174000 Būk atsargus, kai eini į Dievo namus, ir būk pasiruošęs klausyti. Tai bus geriau negu kvailių auka, kurie net nežino, kad daro pikta. 21O 5 2 21O 5 1 174010 Neskubėk savo burna, ir tegu neskuba tavo širdis kalbėti Dievo akivaizdoje, nes Dievas yra danguje, o tu žemėje. Todėl tenebūna daug tavo žodžių. 21O 5 3 21O 5 2 174020 Kaip nuo daugybės rūpesčių kyla sapnai, taip kvailio balsą pažinsi iš žodžių gausos. 21O 5 4 21O 5 3 174030 Kai padarai įžadą Dievui, įvykdyk jį nedelsdamas, nes Jam nepatinka kvailiai. 21O 5 5 21O 5 4 174040 Geriau nežadėti negu pažadėjus neįvykdyti. 21O 5 6 21O 5 5 174050 Nevesk savo burna kūno į nuodėmę. Nesakyk angelo akivaizdoje, kad suklydai. Kodėl Dievas, supykęs dėl tavo žodžių, turėtų sunaikinti tavo darbą? 21O 5 7 21O 5 6 174060 Sapnų gausybė, kaip ir žodžių gausybė, yra tuštybė. Tu bijok Dievo. 21O 5 8 21O 5 7 174070 Jei matai spaudžiamą vargšą ir teisingumo bei tiesos iškraipymą krašte, nesistebėk, nes aukštą stebi aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnis. 21O 5 9 21O 5 8 174080 Nauda iš žemės yra visiems, ir karalius aprūpinamas iš laukų. 21O 5 10 21O 5 9 174090 Kas myli sidabrą, niekad nepasitenkins sidabru; kas myli turtus, nepasitenkins tuo, ką turi; tai taip pat tuštybė. 21O 5 11 21O 5 10 174100 Kur daug gėrybių, ten daug ir valgančių. Tad kokia nauda yra savininkui iš turtų? Nebent ta, kad jis mato juos savo akimis. 21O 5 12 21O 5 11 174110 Darbininkas, daugiau ar mažiau pavalgęs, saldžiai miega, o turtuoliui jo turtai neleidžia užmigti. 21O 5 13 21O 5 12 174120 Didelę blogybę pastebėjau pasaulyje: turtų savininkas kaupia juos, kad sau pakenktų. 21O 5 14 21O 5 13 174130 Pražūna turtai atsitikus nelaimei, ir kai jam gimsta sūnus, jis nieko neturi. 21O 5 15 21O 5 14 174140 Kaip jis gimė nuogas, taip nuogas ir išeis­nieko nepasiims savo rankoje, ką užsidirbo. 21O 5 16 21O 5 15 174150 Tai yra didelė blogybė: kaip jis atėjo, taip ir išeis. Kokia jam nauda iš to, kad jis dirbo vėjams? 21O 5 17 21O 5 16 174160 Visą savo gyvenimą jis vargo, krimtosi, sirgo ir buvo tamsoje. 21O 5 18 21O 5 17 174170 Štai ką mačiau: gera ir malonu žmogui yra valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu, kurį jam Dievas paskyrė dirbti per visas jo dienas. Tai yra jo dalia. 21O 5 19 21O 5 18 174180 Kiekvienam žmogui, kuriam Dievas suteikė turto ir lobių ir leido jam valgyti, imti savo dalį ir džiaugtis savo darbu, tai yra Dievo dovana. 21O 5 20 21O 5 19 174190 Nes jis nedaug atsimins savo gyvenimo dienų, kadangi Dievas džiugina jo širdį. 21O 6 1 21O 6 1 174200 Pastebėjau kitą blogybę pasaulyje, kuri yra dažna tarp žmonių. 21O 6 2 21O 6 2 174210 Kai kam Dievas duoda turtų, lobio ir garbės. Jis turi visko, ko siela geidžia, bet jis negali tuo pasinaudoti­svetimas naudojasi tuo. Tai yra tuštybė ir didelė nelaimė. 21O 6 3 21O 6 3 174220 Jei žmogui gimtų šimtas vaikų ir jis gyventų daug metų, bet jo siela nepasitenkintų gėrybėmis ir jis neturėtų net kapo, tai negyvas gimęs kūdikis yra laimingesnis už jį. 21O 6 4 21O 6 4 174230 Jis atėjo į tuštybę ir nueina į tamsą; jo vardą uždengia tamsa. 21O 6 5 21O 6 5 174240 Jis nematė saulės ir nieko nežino; jam ramiau negu tam, 21O 6 6 21O 6 6 174250 kuris gyventų žemėje du tūkstančius metų, bet nematytų gero; visi eina į tą pačią vietą. 21O 6 7 21O 6 7 174260 Žmogus dirba dėl savo burnos, bet jo siela nepasitenkina. 21O 6 8 21O 6 8 174270 Kuo išmintingasis pranašesnis už kvailį? Kokia nauda beturčiui, kuris žino, kaip gyventi? 21O 6 9 21O 6 9 174280 Geriau matyti akimis negu mintimis klajoti; tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas. 21O 6 10 21O 6 10 174290 Visa, kas yra, jau pavadinta ir žinoma, kad tai yra žmogus. Jis negali varžytis su stipresniu už save. 21O 6 11 21O 6 11 174300 Daug dalykų, nuo kurių gausėja tuštybės. Kokia nauda iš to žmogui? 21O 6 12 21O 6 12 174310 Kas žino, kas žmogui gyvenime naudinga per visas jo gyvenimo dienas, kurios prabėga kaip šešėlis? Kas gali pasakyti, kas bus pasaulyje po jo? 21O 7 1 21O 7 1 174320 Geras vardas yra geriau negu brangus tepalas ir mirties diena negu gimimo diena. 21O 7 2 21O 7 2 174330 Geriau eiti į gedulo negu į puotos namus, nes tai visų žmonių galas ir gyvieji susimąsto. 21O 7 3 21O 7 3 174340 Geriau yra liūdėti negu juoktis, nes liūdnas veidas daro širdį geresnę. 21O 7 4 21O 7 4 174350 Išmintingųjų širdis yra gedulo namuose, o kvailių­linksmybės namuose. 21O 7 5 21O 7 5 174360 Geriau yra išgirsti išmintingo barimą negu klausytis kvailųjų giedojimo. 21O 7 6 21O 7 6 174370 Kvailio juokas yra kaip deginamų erškėčių spragsėjimas po puodu. Ir tai yra tuštybė. 21O 7 7 21O 7 7 174380 Priespauda ir išmintingą padaro beprotį, o kyšiai sugadina širdį. 21O 7 8 21O 7 8 174390 Pabaiga geriau negu pradžia; kantrumas geriau negu išdidumas. 21O 7 9 21O 7 9 174400 Nebūk greitas pykti, nes pyktis yra kvailio antyje. 21O 7 10 21O 7 10 174410 Nesakyk: ‘‘Kodėl seniau buvo geriau negu dabar?’‘ Tai neišmintingas klausimas. 21O 7 11 21O 7 11 174420 Gerai yra išmintis su paveldėjimu, ypač tiems, kurie mato saulę. 21O 7 12 21O 7 12 174430 Išmintis yra tokia pat apsauga kaip pinigai, bet pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tam, kuris ją turi. 21O 7 13 21O 7 13 174440 Pažvelk į Dievo darbus! Kas galėtų ištiesinti tai, ką Jis padarė kreivą? 21O 7 14 21O 7 14 174450 Gerą dieną džiaukis, o nelaimės dieną susimąstyk: Dievas padarė vieną ir kitą, kad žmogus nežinotų, kas jo laukia. 21O 7 15 21O 7 15 174460 Per savo beprasmes dienas mačiau, kaip teisusis žūva savo teisume, o nedorėlis ilgai gyvena, darydamas pikta. 21O 7 16 21O 7 16 174470 Nebūk per daug teisus nė per daug išmintingas; nepakenk pats sau. 21O 7 17 21O 7 17 174480 Nebūk per daug nedoras nė kvailas, kad nemirtum prieš laiką. 21O 7 18 21O 7 18 174490 Gera laikytis vieno ir nepaleisti kito, nes bijantis Dievo išvengs viso to. 21O 7 19 21O 7 19 174500 Išmintingas yra stipresnis už dešimt galiūnų. 21O 7 20 21O 7 20 174510 Nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris visad gera darytų ir niekad nenusidėtų. 21O 7 21 21O 7 21 174520 Nekreipk dėmesio į visas kalbas, kad neišgirstum savo tarno tave keikiant. 21O 7 22 21O 7 22 174530 Nes tavo širdis žino, kad ir tu dažnai keiki kitus. 21O 7 23 21O 7 23 174540 Aš viską išmintingai tyrinėjau ir galvojau, kad būsiu išmintingesnis, bet tai buvo toli nuo manęs. 21O 7 24 21O 7 24 174550 Visa tai yra toli ir labai giliai. Kas visa tai ištirs? 21O 7 25 21O 7 25 174560 Aš nusprendžiau savo širdyje pažinti, ištirti ir surasti išmintį bei priežastis, suprasti kvailumo, beprotystės ir neišmanymo pragaištingumą. 21O 7 26 21O 7 26 174570 Aš supratau, kad kartesnė už mirtį yra moteris, kurios širdyje yra spąstai ir tinklai, o rankose­ virvės. Kas patinka Dievui, tas pabėgs nuo jos, bet nusidėjėlį ji sugauna. 21O 7 27 21O 7 27 174580 Tai aš supratau,­sako pamokslininkas,­lygindamas vieną dalyką su kitu, kol radau atsakymą. 21O 7 28 21O 7 28 174590 Ko mano siela ieškojo, bet aš neradau? Suradau vieną vyrą iš tūkstančio, bet moters tarp visų neradau nė vienos. 21O 7 29 21O 7 29 174600 Štai ką aš supratau: Dievas sukūrė visus žmones teisius, bet jie patys daug dalykų prasimano. 21O 8 1 21O 8 1 174610 Kas yra toks išmintingas, kad galėtų viską išaiškinti? Išmintis nušviečia žmogaus veidą ir sušvelnina jo bruožus. 21O 8 2 21O 8 2 174620 Klausyk karaliaus įsakymų dėl Dievui duotos priesaikos. 21O 8 3 21O 8 3 174630 Neskubėk išeiti iš jo akivaizdos. Nedalyvauk nedorame darbe, nes jis gali daryti, ką nori. 21O 8 4 21O 8 4 174640 Karaliaus žodis yra galingas; kas gali jam sakyti: ‘‘Ką tu darai?’‘ 21O 8 5 21O 8 5 174650 Klausydamas jo įsakymų, nepatirsi pikta. Išmintingas žmogus žino, kada ir kaip elgtis. 21O 8 6 21O 8 6 174660 Kiekvienam dalykui yra laikas ir sprendimas, tačiau žmogui tai didelis vargas, 21O 8 7 21O 8 7 174670 nes nė vienas nežino, kas bus ir kada tai įvyks? 21O 8 8 21O 8 8 174680 Nė vienas žmogus neturi galios sulaikyti dvasią nei pakeisti mirties laiko. Negali būti atleistas nuo šitos kovos, ir nedorybė neišgelbės to, kuris jai atsidavęs. 21O 8 9 21O 8 9 174690 Aš viską stebėjau, kreipiau dėmesį į kiekvieną dalyką pasaulyje. Kartais žmogus gali valdyti kitą žmogų ir pats sau kenkti. 21O 8 10 21O 8 10 174700 Aš mačiau nedorėlius laidojant; jie eidavo į šventyklą, tačiau buvo pamiršti mieste, kuriame taip elgėsi. Tai irgi yra tuštybė. 21O 8 11 21O 8 11 174710 Kadangi nuosprendis už piktus darbus ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys yra visiškai atsidavę daryti pikta. 21O 8 12 21O 8 12 174720 Nors nusidėjėlis ir šimtą kartų nusikaltęs ilgai gyventų, tačiau aš žinau, kad tie, kurie bijo Dievo, tikrai patirs gera. 21O 8 13 21O 8 13 174730 Bet nedorėliui nebus gerai ir netruks ilgai jo dienos, kurios tėra šešėlis, nes jis nebijo Dievo. 21O 8 14 21O 8 14 174740 Žemėje kartais teisusis gauna, ką nedorėlis yra nusipelnęs, o nedorėlis gauna, ką yra nusipelnęs teisusis. Aš sakiau, kad tai taip pat tuštybė. 21O 8 15 21O 8 15 174750 Tada aš gyriau linksmybę, nes žmogui nėra nieko geresnio po saule, kaip valgyti, gerti ir būti patenkintam. Tai pasiliks su juo jo darbuose per visas dienas, kurias Dievas jam davė po saule. 21O 8 16 21O 8 16 174760 Kai aš stengiausi suprasti išmintį ir tai, kas vyksta žemėje, kodėl žmonės nei dieną, nei naktį nesudeda akių, 21O 8 17 21O 8 17 174770 aš pamačiau visus Dievo darbus ir supratau, kad žmogus negali suvokti, kas vyksta po saule. Kaip žmogus besistengtų tyrinėdamas, jis nesuvoks to; net išmintingasis, kuris tariasi žinąs, to nesupras. 21O 9 1 21O 9 1 174780 Visa apsvarstęs, supratau, kad teisusis, išmintingasis ir jų darbai yra Dievo rankose. Žmogus nežino, ar jo laukia meilė, ar neapykanta. 21O 9 2 21O 9 2 174790 Visiems yra vienodas likimas: teisiajam ir nedorėliui, geram ir blogam, švariam ir nešvariam, aukojančiam aukas ir neaukojančiam, doram ir nusidėjėliui, prisiekiančiam ir nedrįstančiam prisiekti. 21O 9 3 21O 9 3 174800 Tai yra pasaulio blogybė­tas pats likimas visiems. Visų širdys yra pilnos piktybių, ir beprotybė pasilieka žmonių širdyse, kol jie gyvena, o po to­pas mirusiuosius. 21O 9 4 21O 9 4 174810 Kol žmogus gyvas, jis turi vilties. Gyvas šuo vertingesnis už negyvą liūtą. 21O 9 5 21O 9 5 174820 Gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino. Jie nebesulauks jokio atlyginimo ir bus užmiršti. 21O 9 6 21O 9 6 174830 Jų meilė, neapykanta ir pavydas dingo; jie nebeturi jokios dalies pasaulyje. 21O 9 7 21O 9 7 174840 Valgyk linksmas savo duoną, gerai nusiteikęs, gerk vyną, nes Dievas dabar priima tavo darbus. 21O 9 8 21O 9 8 174850 Tebūna tavo drabužiai visados balti ir tegul netrūksta tavo galvai aliejaus. 21O 9 9 21O 9 9 174860 Džiaukis gyvenimu, kurį tau Dievas davė, kartu su žmona, kurią myli. Tokia yra tavo gyvenimo dalis šiame pasaulyje. 21O 9 10 21O 9 10 174870 Ką gali, daryk dabar, nes kape, į kurį eisi, nebus nei darbo, nei minčių, nei supratimo, nei išminties. 21O 9 11 21O 9 11 174880 Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo. 21O 9 12 21O 9 12 174890 Žmonės nežino savo laiko kaip ir žuvys, kurios sugaunamos tinklu, arba kaip paukščiai, kurie pagaunami spąstais. Žmonės patenka į nelaimės spąstus, kai jie to visai nesitiki. 21O 9 13 21O 9 13 174900 Aš mačiau tokią išmintį po saule, ir man ji pasirodė didelė. 21O 9 14 21O 9 14 174910 Buvo mažas miestas, kuriame gyveno nedaug žmonių. Atėjo galingas karalius, apsupo jį ir pristatė didelių įtvirtinimų. 21O 9 15 21O 9 15 174920 Mieste gyveno neturtingas, bet išmintingas žmogus. Savo išmintimi jis išlaisvino miestą. Tačiau niekas neatsiminė to beturčio žmogaus. 21O 9 16 21O 9 16 174930 Tada aš tariau: ‘‘Išmintis vertingesnė už jėgą’‘. Bet beturčio išmintis buvo paniekinta, ir niekas jo žodžių neklausė. 21O 9 17 21O 9 17 174940 Išmintingojo ramiai pasakytų žodžių klausoma labiau negu šauksmo to, kuris vadovauja kvailiams. 21O 9 18 21O 9 18 174950 Išmintis vertingesnė už ginklus. Vienas nusidėjėlis gali daug blogo padaryti. 21O 10 1 21O 10 1 174960 Negyva musė sugadina vaistininko tepalą, menka kvailystė pakenkia išmintingam ir gerbiamam žmogui. 21O 10 2 21O 10 2 174970 Išmintingojo širdis linksta į dešinę, o kvailio­į kairę. 21O 10 3 21O 10 3 174980 Kvailys, keliu eidamas, elgiasi neprotingai ir kiekvienam pasirodo, kad yra kvailas. 21O 10 4 21O 10 4 174990 Jei tavo valdovas supyko ant tavęs, nepalik savo vietos, nes romumas padengia dideles klaidas. 21O 10 5 21O 10 5 175000 Pasaulyje mačiau tokią blogybę, kuri yra tarsi valdovo klaida: 21O 10 6 21O 10 6 175010 kvailiai sėdi garbės vietose, o turtingieji­pažeminti; 21O 10 7 21O 10 7 175020 mačiau tarnus, jojančius ant žirgų, o kunigaikščius, einančius pėsčiomis. 21O 10 8 21O 10 8 175030 Kas kasa duobę, pats į ją įkris, o kas ardo mūrą, tam įgels gyvatė. 21O 10 9 21O 10 9 175040 Kas tašo akmenis, gali susižeisti jais, o kas skaldo malkas, gali nuo jų nukentėti. 21O 10 10 21O 10 10 175050 Jei kirvis atbukęs ir nepagaląstas, reikės įdėti daugiau jėgų. Geriausia viską išmintingai apgalvoti. 21O 10 11 21O 10 11 175060 Gyvatė gali įgelti, kol ji dar neužkalbėta, ir plepys už ją ne geresnis. 21O 10 12 21O 10 12 175070 Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį; 21O 10 13 21O 10 13 175080 jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaiga­beprotybė. 21O 10 14 21O 10 14 175090 Kvailys daug kalba. Nė vienas žmogus nežino, kas bus; kas gali jam pasakyti, kas bus po jo? 21O 10 15 21O 10 15 175100 Kvailys nuo darbo greitai pavargsta, nes jis net kelio į miestą nežino. 21O 10 16 21O 10 16 175110 Vargas kraštui, kurio karalius yra vaikas ir kurio kunigaikščiai puotauja rytą. 21O 10 17 21O 10 17 175120 Palaimintas kraštas, kurio karalius yra kilmingas ir kurio kunigaikščiai valgo laiku; ne pasigerdami, o pasistiprindami. 21O 10 18 21O 10 18 175130 Dėl tinginystės namas griūna ir dėl rankų neveiklumo vanduo varva į namus. 21O 10 19 21O 10 19 175140 Puotos ir vynas palinksmina, o pinigas už viską atsako. 21O 10 20 21O 10 20 175150 Net mintyse nekeik karaliaus ir turtuolio savo miegamajame, nes padangių paukščiai nuneš žodį ir paskelbs, kas buvo pasakyta. 21O 11 1 21O 11 1 175160 Mesk savo duoną ant vandens, nes tu ją rasi po daugelio dienų. 21O 11 2 21O 11 2 175170 Padalyk ją į septynias ar aštuonias dalis, nes nežinai, kokia nelaimė gali įvykti žemėje. 21O 11 3 21O 11 3 175180 Kai debesys pilni, jie duoda žemei lietaus. Kokia kryptimi medis griūva, taip jis ir guli. 21O 11 4 21O 11 4 175190 Kas žiūri vėjo­nesėja, kas stebi debesis­nepjauna. 21O 11 5 21O 11 5 175200 Kaip nežinai dvasios kelių ir kūdikio kaulų augimo įsčiose, taip nežinai ir darbų Dievo, kuris viską sukūrė. 21O 11 6 21O 11 6 175210 Sėk sėklą rytą ir vakare, nes nežinai, kuri geriau užderės; o gal abi bus vienodai geros. 21O 11 7 21O 11 7 175220 Šviesa yra maloni, akys mėgsta saulę. 21O 11 8 21O 11 8 175230 Kiek ilgai žmogus begyventų, tegul džiaugiasi visą laiką ir nepamiršta, kad tamsių dienų bus daugybė. Visa, kas bus, yra tuštybė. 21O 11 9 21O 11 9 175240 Jaunuoli, džiaukis savo jaunyste! Tegul tavo širdis džiugina tave ir eik, kur tavo širdis traukia ir kur akys mato, bet žinok, kad už viską turėsi atsiskaityti prieš Dievą. 21O 11 10 21O 11 10 175250 Nesirūpink, atitolink pikta nuo savo kūno, nes vaikystė ir jaunystė yra tuštybė. 21O 12 1 21O 12 1 175260 Prisimink savo Kūrėją jaunystėje, nelauk, kol ateis piktos dienos ir metai, apie kuriuos sakysi: ‘‘Man jie nepatinka’‘. 21O 12 2 21O 12 2 175270 Nelauk, kol aptems saulės šviesa, mėnulis bei žvaigždės ir nauji debesys užeis po lietaus. 21O 12 3 21O 12 3 175280 Tuomet namų sargai drebės, stiprieji susilenks, malėjos nebedirbs, nes jų bus maža išlikę, o tie, kurie žiūrės pro langus, nieko nebematys; 21O 12 4 21O 12 4 175290 durys į gatvę užsidarys, girnų garsas nusilps; paukščiai prikels savo giesmėmis, o dukterų giesmių nesigirdės. 21O 12 5 21O 12 5 175300 Tuomet jie bijos aukštumų ir baimė bus kelyje. Migdolų medžiai pražys, skėriai taps našta. Žmogus nieko nebenori, jis žengia į savo amžinus namus, ir raudotojai jau vaikščioja gatvėse. 21O 12 6 21O 12 6 175310 Sidabrinis siūlas nutrūks, auksinis dubuo suduš, ąsotis prie šulinio subyrės ir šulinio ratas sulūš. 21O 12 7 21O 12 7 175320 Dulkės sugrįš į žemę, iš kurios kilo, o dvasia­pas Dievą, kuris ją davė. 21O 12 8 21O 12 8 175330 Tuštybių tuštybė,­sako pamokslininkas,­viskas yra tuštybė. 21O 12 9 21O 12 9 175340 Kadangi pamokslininkas buvo išmintingas, jis visą laiką mokė žmones pažinimo. Jis viską ištyrė, apsvarstė ir sudėjo daug patarlių. 21O 12 10 21O 12 10 175350 Pamokslininkas stengėsi surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius. 21O 12 11 21O 12 11 175360 Išmintingųjų žodžiai yra lyg akstinai, jų pamokymai lyg tvirtai įkaltos vinys, ir visa tai davė vienas ganytojas. 21O 12 12 21O 12 12 175370 Mano sūnau, įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną. 21O 12 13 21O 12 13 175380 Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui. 21O 12 14 21O 12 14 175390 Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus­gerus ir blogus. 22O 1 1 22O 1 1 175400 Giesmių giesmė, Saliamono sukurta. 22O 1 2 22O 1 2 175410 Tepabučiuoja jis mane savo burnos pabučiavimu, nes tavo meilė yra geriau už vyną. 22O 1 3 22O 1 3 175420 Kvapas tavo tepalų yra malonus. Kaip išlietas brangus aliejus yra tavo vardas, todėl mergaitės myli tave. 22O 1 4 22O 1 4 175430 Nusivesk mane! Mes bėgsime paskui tave. Karalius parsivedė mane į savo kambarius! Mes džiaugsimės ir linksminsimės dėl tavęs, mes prisiminsime tavo meilę labiau negu vyną. Jos tikrai tave myli. 22O 1 5 22O 1 5 175440 Jeruzalės dukros, aš esu tamsi, bet graži kaip Kedaro palapinės, kaip Saliamono užuolaidos. 22O 1 6 22O 1 6 175450 Nežiūrėkite į mane, kad aš tamsi, nes saulė nudegino mane. Mano broliai pyko ant manęs ir liepė man saugoti vynuogynus, bet savo vynuogyno aš nesaugojau. 22O 1 7 22O 1 7 175460 Pasakyk man tu, kurį mano siela myli, kur tu ganai, kur tavo banda pietų metu ilsisi. Kodėl aš turėčiau klaidžioti prie tavo draugų bandų? 22O 1 8 22O 1 8 175470 Jei tu nežinai, o gražiausioji, sek bandos pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių. 22O 1 9 22O 1 9 175480 Mano mylimoji, aš tave lyginu su faraono kovos vežimų žirgais. 22O 1 10 22O 1 10 175490 Tavo skruostai gražūs tarp papuošalų, tavo kaklas papuoštas karoliais. 22O 1 11 22O 1 11 175500 Mes padarysime tau auksinę grandinėlę su sidabro gėlytėmis. 22O 1 12 22O 1 12 175510 Karaliui sėdint prie stalo, mano nardas skleidė savo kvapą. 22O 1 13 22O 1 13 175520 Mano mylimasis yra man kaip miros ryšulėlis, kabąs man ant krūtinės. 22O 1 14 22O 1 14 175530 Mano mylimasis yra man kaip kamparo žiedai En Gedžio vynuogyne. 22O 1 15 22O 1 15 175540 Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės. 22O 1 16 22O 1 16 175550 Tu graži, mano mylimoji, tikrai maloni! Mūsų guolis­žalumynuose, 22O 1 17 22O 1 17 175560 mūsų namų rąstai­kedrai, o lubos­kiparisai. 22O 2 1 22O 2 1 175570 Aš esu rožė iš Sarono, slėnių lelija. 22O 2 2 22O 2 2 175580 Kaip lelija tarp erškėčių, taip mano mylimoji tarp dukterų. 22O 2 3 22O 2 3 175590 Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus. 22O 2 4 22O 2 4 175600 Jis atvedė mane į puotos namus, jo vėliava virš manęs­meilė. 22O 2 5 22O 2 5 175610 Atgaivinkite mane vynuogėmis, sustiprinkite obuoliais, nes aš alpstu iš meilės. 22O 2 6 22O 2 6 175620 Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane. 22O 2 7 22O 2 7 175630 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės. 22O 2 8 22O 2 8 175640 Mano mylimojo balsas! Jis ateina šokinėdamas per kalnus ir kalnelius. 22O 2 9 22O 2 9 175650 Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles. 22O 2 10 22O 2 10 175660 Mano mylimasis man kalba: ‘‘Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik! 22O 2 11 22O 2 11 175670 Žiema jau praėjo, lietus pasibaigė ir liovėsi. 22O 2 12 22O 2 12 175680 Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte. 22O 2 13 22O 2 13 175690 Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik! 22O 2 14 22O 2 14 175700 Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus’‘. 22O 2 15 22O 2 15 175710 Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas žydi. 22O 2 16 22O 2 16 175720 Mano mylimasis yra mano, o aš jo. Jis gano tarp lelijų. 22O 2 17 22O 2 17 175730 Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, skubėk pas mane, mano mylimasai, kaip stirna, kaip jaunas briedis per Beterio kalnus. 22O 3 1 22O 3 1 175740 Naktį savo guolyje ieškojau to, kurį myliu; aš ieškojau jo, bet neradau. 22O 3 2 22O 3 2 175750 Aš kelsiuos, eisiu į miestą, vaikštinėsiu miesto gatvėmis ir aikštėmis, ieškosiu savo mylimojo. Aš ieškojau jo, bet neradau. 22O 3 3 22O 3 3 175760 Mane sutiko miesto sargybiniai, vaikščiodami miesto gatvėmis. Aš paklausiau, ar jie nematė mano mylimojo. 22O 3 4 22O 3 4 175770 Praėjusi pro juos, radau tą, kurį myliu. Pagavau jį ir nepaleidau, kol neįsivedžiau į savo motinos namus, į kambarį savo gimdytojos. 22O 3 5 22O 3 5 175780 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės. 22O 3 6 22O 3 6 175790 Kas ten lyg dūmų stulpas ateina iš dykumos; iškvėpintas mira, kvepalais ir visokiais pirklių milteliais. 22O 3 7 22O 3 7 175800 Tai Saliamono neštuvai! Šešiasdešimt karių, Izraelio karžygių, jį lydi. 22O 3 8 22O 3 8 175810 Jie visi ginkluoti kardais, įgudę kovotojai; kiekvieno kardas prie juosmens, paruoštas nakties pavojui. 22O 3 9 22O 3 9 175820 Karaliaus Saliamono neštuvai padaryti iš Libano medžių. 22O 3 10 22O 3 10 175830 Neštuvų atramos sidabrinės, atlošas auksinis, sėdynė purpuru aptraukta, o vidus su meile papuoštas Jeruzalės dukterų. 22O 3 11 22O 3 11 175840 Siono dukros, išeikite pamatyti karalių Saliamoną su karūna, kuria jo motina karūnavo jį vestuvių dieną, jo linksmybių dieną. 22O 4 1 22O 4 1 175850 Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės spindi iš po garbanų. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado kalnų. 22O 4 2 22O 4 2 175860 Tavo dantys kaip banda nukirptų avių, išeinančių iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios. 22O 4 3 22O 4 3 175870 Tavo lūpos kaip raudonos juostelės, o kalba meili. Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis. 22O 4 4 22O 4 4 175880 Tavo kaklas kaip Dovydo bokštas, pastatytas ginklams, ant kurio kabo tūkstantis karžygių skydų. 22O 4 5 22O 4 5 175890 Tavo dvi krūtys kaip stirnos dvynukai, besiganantys tarp lelijų. 22O 4 6 22O 4 6 175900 Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, aš eisiu prie miros kalno ir smilkalų kalvos. 22O 4 7 22O 4 7 175910 Tu graži, mano mylimoji, ir nėra tavyje dėmės. 22O 4 8 22O 4 8 175920 Ateik nuo Libano, mano sužadėtine, ateik pas mane! Nusileisk nuo Amanos, Senyro ir Hermono kalnų viršūnių; išeik iš liūtų guolių, nuo leopardų kalnų. 22O 4 9 22O 4 9 175930 Tu pagrobei mano širdį, mano sesuo, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu. 22O 4 10 22O 4 10 175940 Kaip maloni yra tavo meilė, mano sesuo, mano sužadėtine! Tavo meilė yra malonesnė už vyną, o tavo tepalų kvapas­už visus brangiausius kvepalus. 22O 4 11 22O 4 11 175950 Mano sužadėtine, tavo lūpos varva kaip korys. Po tavo liežuviu yra medus ir pienas. Tavo rūbų kvapas kaip kvapas smilkalų iš Libano. 22O 4 12 22O 4 12 175960 Mano sesuo, mano sužadėtine, tu esi užrakintas sodas, užantspauduotas šaltinis. 22O 4 13 22O 4 13 175970 Tavo sode auga granatai ir rinktiniai vaismedžiai, kamparas ir nardas; 22O 4 14 22O 4 14 175980 nardas ir šafranas, kvepiančios nendrės ir cinamonas bei įvairūs smilkalų medžiai; mira ir alavijas su geriausiais aromatais; 22O 4 15 22O 4 15 175990 sodo šaltinis­gyvybės vanduo ir tekantys upeliai nuo Libano. 22O 4 16 22O 4 16 176000 Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių. 22O 5 1 22O 5 1 176010 Aš atėjau į savo sodą, mano sesuo ir sužadėtine; rinkau mirą ir kvepalus, valgiau medaus iš korių, gėriau pieno ir vyno. Draugai, valgykite ir gerkite, mano mylimieji! 22O 5 2 22O 5 2 176020 Aš miegu, bet mano širdis budi. Tai balsas mano mylimojo, kuris beldžia į duris: ‘‘Atidaryk, mano sesuo, mano mylimoji, mano balandėle, mano tyroji! Mano galva pilna rasos, o mano garbanos­ nakties lašų’‘. 22O 5 3 22O 5 3 176030 Aš nusivilkau savo drabužius, kaip aš juos vėl apsivilksiu? Nusiploviau kojas, kaip vėl jas sutepsiu? 22O 5 4 22O 5 4 176040 Mano mylimasis įkišo ranką pro duris, ir mano širdis suvirpėjo nuo jo. 22O 5 5 22O 5 5 176050 Aš atsikėliau atidaryti savo mylimajam. Nuo mano rankų ir pirštų varvėjo mira ant durų skląsčio. 22O 5 6 22O 5 6 176060 Aš atidariau duris savo mylimajam, bet jis buvo nuėjęs. Mano siela alpo, kai jis kalbėjo. Aš ieškojau jo, bet neradau; šaukiau, bet jis neatsiliepė. 22O 5 7 22O 5 7 176070 Mane pastebėjo miesto sargai. Jie mušė ir sužeidė mane; sienų sargai nuplėšė mano apsiaustą. 22O 5 8 22O 5 8 176080 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, jei rasite mano mylimąjį, pasakykite jam, kad alpstu iš meilės. 22O 5 9 22O 5 9 176090 Gražiausioji tarp moterų, kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų, kad mus taip saikdini? 22O 5 10 22O 5 10 176100 Mano mylimasis skaistus ir įraudęs, geriausias iš dešimties tūkstančių. 22O 5 11 22O 5 11 176110 Jo galva yra lyg brangiausias auksas, jo plaukai banguoti ir juodi kaip varnas. 22O 5 12 22O 5 12 176120 Jo akys kaip balandėliai prie vandens upelių, nuplauti piene, labai jam tinka. 22O 5 13 22O 5 13 176130 Jo skruostai kaip lysvės, kuriose auga kvepiančios žolės. Jo lūpos kaip lelijos, varvančios geriausia mira. 22O 5 14 22O 5 14 176140 Jo rankos lyg aukso žiedai su berilio akmenimis. Jo liemuo lyg iš dramblio kaulo, pagražintas safyrais. 22O 5 15 22O 5 15 176150 Jo kojos lyg marmuro kolonos, stovinčios ant auksinių papėdžių. Jis atrodo kaip Libanas, puikus kaip kedras. 22O 5 16 22O 5 16 176160 Jo burna labai saldi, jis visas žavingas. Jeruzalės dukros, toks yra mano mylimasis, mano draugas. 22O 6 1 22O 6 1 176170 Pasakyk, gražiausioji tarp moterų, kur nuėjo tavo mylimasis? Kuriuo keliu pasuko jis, kad galėtume kartu su tavimi jo ieškoti? 22O 6 2 22O 6 2 176180 Mano mylimasis nuėjo į savo sodą, prie kvepiančių augalų lysvių; ten jis gano avis ir skina lelijas. 22O 6 3 22O 6 3 176190 Aš esu mylimojo, o jis yra mano; jis gano tarp lelijų. 22O 6 4 22O 6 4 176200 Graži tu, mano mylimoji, kaip Tirca, puošni kaip Jeruzalė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis. 22O 6 5 22O 6 5 176210 Nežiūrėk į mane, nes tavo akys mane nugalėjo. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado. 22O 6 6 22O 6 6 176220 Tavo dantys kaip avių banda, išeinanti iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios. 22O 6 7 22O 6 7 176230 Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis. 22O 6 8 22O 6 8 176240 Yra šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių ir mergaičių be skaičiaus. 22O 6 9 22O 6 9 176250 Bet tik viena yra mano balandėlė, mano tyroji, vienintelė pas savo motiną, išskirtinė tai, kuri ją pagimdė. Mergaitės matė ir laimino ją. Karalienės ir sugulovės taip pat ją gyrė. 22O 6 10 22O 6 10 176260 Kas yra toji, kuri pasirodo lyg ryto aušra, graži kaip mėnulis, šviesi kaip saulė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis? 22O 6 11 22O 6 11 176270 Aš nuėjau pažiūrėti į riešutų sodą, ar pražydo vynuogynas, ar išsprogo granato medžiai. 22O 6 12 22O 6 12 176280 Net nesuvokiau, kaip mano siela nusinešė mane tarsi Aminadabo kovos vežimai. 22O 6 13 22O 6 13 176290 Sugrįžk, sugrįžk, šulamiete! Sugrįžk, kad galėtume pamatyti tave! Ką gi matysime? Tik dvi pasiruošusias kariuomenes. 22O 7 1 22O 7 1 176300 Kokios gražios tavo kojos su kurpėmis, kunigaikščio dukra! Tavo strėnų išlenkimai kaip papuošalai, kaip menininko rankų darbas. 22O 7 2 22O 7 2 176310 Tavo liemuo lyg ištekinta taurė, kurioje niekada nestinga gėrimo, tavo pilvas lyg kviečių krūva, apkaišiota lelijomis. 22O 7 3 22O 7 3 176320 Tavo dvi krūtys lyg stirnos dvynukai. 22O 7 4 22O 7 4 176330 Tavo kaklas lyg dramblio kaulo bokštas. Tavo akys lyg Hešbono tvenkiniai prie Batrabimo vartų. Tavo nosis lyg Libano bokštas, nukreiptas Damasko link. 22O 7 5 22O 7 5 176340 Tavo galva lyg Karmelis. Tavo galvos plaukai lyg purpuras, karalius sužavėtas tavo garbanomis. 22O 7 6 22O 7 6 176350 Kokia graži ir miela pažiūrėti tu esi, mano mylimoji! 22O 7 7 22O 7 7 176360 Tavo stuomuo yra panašus į palmę, tavo krūtys­į vynuogių kekes. 22O 7 8 22O 7 8 176370 Aš tariau: ‘‘Įkopsiu į palmę, įsikibsiu į jos šakas’‘. Tavo krūtys bus kaip vynuogių kekės, tavo burnos kvapas­kaip obuolių. 22O 7 9 22O 7 9 176380 Tavo lūpos yra lyg geriausias vynas, kuris švelniai slenka gomuriu ir prakalbina apsnūdusį. 22O 7 10 22O 7 10 176390 Aš priklausau savo mylimajam, o jis geidžia manęs. 22O 7 11 22O 7 11 176400 Ateik, mylimasis, eikime į laukus, nakvokime kaime. 22O 7 12 22O 7 12 176410 Anksti rytą apžiūrėkime vynuogynus, ar jau sprogsta vynmedžiai, ar skleidžiasi žiedai, ar pražydo granato medžiai. Ten aš tau atiduosiu savo meilę. 22O 7 13 22O 7 13 176420 Mandragoros kvepia, prie mūsų durų yra įvairiausių vaisių, šviežių ir senų, kuriuos laikiau tau, mano mylimasai. 22O 8 1 22O 8 1 176430 O kad tu būtum mano brolis, kurį maitino mano motina! Tada, sutikus tave lauke, galėčiau bučiuoti, niekas manęs neniekintų. 22O 8 2 22O 8 2 176440 Aš paimčiau ir vesčiau tave į savo motinos namus, į kambarius, kur gimiau. Aš duočiau tau gerti kvepiančio vyno ir granato sulčių. 22O 8 3 22O 8 3 176450 Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane. 22O 8 4 22O 8 4 176460 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės. 22O 8 5 22O 8 5 176470 Kas yra ta, kuri ateina iš dykumos, pasiremdama į savo mylimąjį? Po obelim aš pažadinau tave, kur motina tave pagimdė. 22O 8 6 22O 8 6 176480 Laikyk mane kaip antspaudą prie savo širdies, kaip apyrankę ant rankos. Meilė yra stipri kaip mirtis, pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jos karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna. 22O 8 7 22O 8 7 176490 Daugybė vandenų neužgesins meilės ir srovės nepaskandins jos. Jei žmogus duotų už meilę visus savo turtus, būtų visiškai paniekintas. 22O 8 8 22O 8 8 176500 Mes turime mažą seserį, ji neturi krūtų. Ką darysime su ja, kai ateis jai laikas ištekėti? 22O 8 9 22O 8 9 176510 Jei ji būtų mūras, pastatytume ant jos sidabrinių bokštų, jei ji būtų durys, apkaltume ją kedro lentomis. 22O 8 10 22O 8 10 176520 Aš esu mūras, ir mano krūtys kaip bokštai. Aš atradau palankumą jo akyse. 22O 8 11 22O 8 11 176530 Saliamonas turėjo vynuogyną Baal Hamone, kurį išnuomojo. Kiekvienas už vaisius privalėjo jam mokėti tūkstantį šekelių sidabro. 22O 8 12 22O 8 12 176540 Mano vynuogynas priklauso tik man. Tau, Saliamonai, duodu tūkstantį, o jo prižiūrėtojams už vaisius­du šimtus. 22O 8 13 22O 8 13 176550 Tu, kuri gyveni soduose, draugai tavęs klausosi. Leisk man išgirsti tavo balsą. 22O 8 14 22O 8 14 176560 Skubėk, mano mylimasai, būk kaip stirna ar jaunas briedis, bėgąs kvepiančiais kalnais. 23O 1 1 23O 1 1 176570 Izaijo, Amoco sūnaus, regėjimas, kurį jis matė apie Judą ir Jeruzalę Judo karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis. 23O 1 2 23O 1 2 176580 Dangūs, klausykite, žeme, išgirsk! Viešpats kalba: ‘‘Aš užauginau ir išaukštinau vaikus, bet jie sukilo prieš mane. 23O 1 3 23O 1 3 176590 Jautis pažįsta savo savininką ir asilas­savo šeimininko ėdžias, bet Izraelis nepažįsta, mano tauta nesupranta’‘. 23O 1 4 23O 1 4 176600 Vargas nuodėmingai giminei, nuo nedorybių apsunkusiai tautai, piktadarių palikuonims, nepaklusniems vaikams! Jie paliko Viešpatį, supykdė Izraelio Šventąjį, nusigręžė nuo Jo. 23O 1 5 23O 1 5 176610 Ar verta jus dar daugiau bausti, kurie ir toliau maištaujate? Jau visa galva nesveika, širdis alpsta. 23O 1 6 23O 1 6 176620 Nuo kojų padų iki viršugalvio nebėra nieko sveiko: sumušimai, randai, pūliuojančios žaizdos­nevalytos, neaprištos, aliejumi nepateptos. 23O 1 7 23O 1 7 176630 Jūsų šalis ištuštėjusi, miestai sudeginti, laukų vaisius svetimieji ryja jūsų akivaizdoje. Visa yra sunaikinta svetimųjų. 23O 1 8 23O 1 8 176640 Siono dukra palikta kaip palapinė vynuogyne, kaip sargo būda agurkyne, kaip apgultas miestas. 23O 1 9 23O 1 9 176650 Jei kareivijų Viešpats nebūtų palikęs mums mažo likučio, mes būtume kaip Sodoma, panašūs į Gomorą. 23O 1 10 23O 1 10 176660 Klausykite Viešpaties žodžio, jūs Sodomos valdovai! Išgirsk mūsų Dievo įstatymą, Gomoros tauta! 23O 1 11 23O 1 11 176670 ‘‘Kam man daugybė jūsų aukų?­sako Viešpats.­Man jau užtenka jūsų avinų deginamųjų aukų ir penimų gyvulių taukų. Aš nemėgstu jaučių, avių ir ožių kraujo. 23O 1 12 23O 1 12 176680 Kas reikalauja iš jūsų viso to, kai ateinate pasirodyti man ir mindote mano kiemus? 23O 1 13 23O 1 13 176690 Neaukokite man tuščių aukų, smilkalai man yra pasibjaurėjimas. Aš negaliu pakęsti jauno mėnulio, sabatų ir kitų švenčių. Netgi jūsų iškilmingi susirinkimai yra nedorybė. 23O 1 14 23O 1 14 176700 Jūsų jauno mėnulio ir kitų iškilmių mano siela nekenčia. Jos mane slegia ir Aš pavargau nuo jų. 23O 1 15 23O 1 15 176710 Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos. 23O 1 16 23O 1 16 176720 Nusiplaukite, apsivalykite; pašalinkite savo piktus darbus iš mano akių, liaukitės darę pikta! 23O 1 17 23O 1 17 176730 Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles. 23O 1 18 23O 1 18 176740 Tada ateikite ir kartu pasvarstysime,­sako Viešpats.­Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, taps kaip vilna. 23O 1 19 23O 1 19 176750 Jei jūs noriai klausysite manęs, valgysite krašto gėrybes. 23O 1 20 23O 1 20 176760 Bet jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas’‘. Taip kalbėjo Viešpats. 23O 1 21 23O 1 21 176770 Kaip ištikimas miestas tapo paleistuve? Jis buvo pilnas teisingumo, teisumas gyveno jame, o dabar­žmogžudžiai. 23O 1 22 23O 1 22 176780 Tavo sidabras pavirto nuodegomis, vynas sumaišytas su vandeniu. 23O 1 23 23O 1 23 176790 Tavo kunigaikščiai tapo maištininkais ir vagių draugais; visi mėgsta kyšius ir laukia dovanų. Jie nebegina našlaičių, našlės byla nepasiekia jų. 23O 1 24 23O 1 24 176800 Taip sako Viešpats, kareivijų Dievas, Izraelio Galingasis: ‘‘Aš atlyginsiu ir atkeršysiu savo priešams! 23O 1 25 23O 1 25 176810 Aš pakelsiu savo ranką prieš tave, visiškai nuvalysiu nuo tavęs nuodegas, pašalinsiu iš tavęs priemaišas. 23O 1 26 23O 1 26 176820 Aš grąžinsiu tau teisėjus, kokie jie buvo, ir patarėjus kaip pradžioje. Tuomet tu būsi teisumo ir ištikimybės miestas. 23O 1 27 23O 1 27 176830 Sionas bus išgelbėtas teisingumu ir jo atgailaujantys­teisumu. 23O 1 28 23O 1 28 176840 Nusikaltėliai ir nusidėjėliai bus sunaikinti, kurie apleidžia Viešpatį, pražus. 23O 1 29 23O 1 29 176850 Jūs gėdysitės ąžuolų, kuriais džiaugėtės, ir jūs raudonuosite dėl sodų, kuriuos buvote pasirinkę. 23O 1 30 23O 1 30 176860 Jūs būsite kaip ąžuolas suvytusiais lapais, kaip sodas be vandens. 23O 1 31 23O 1 31 176870 Stiprusis taps lyg pakulos, jo darbas lyg kibirkštis; jie sudegs kartu, ir niekas jų neužgesins’‘. 23O 2 1 23O 2 1 176880 Regėjimas, kurį matė Amoco sūnus Izaijas, apie Judą ir Jeruzalę. 23O 2 2 23O 2 2 176890 Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas iškils aukščiau už visus kalnus ir kalnelius. Į jį plūs visos tautos. 23O 2 3 23O 2 3 176900 Daug tautų ateis ir sakys: ‘‘Eikime prie Viešpaties kalno, į Jokūbo Dievo namus, kad Jis mokytų mus savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais’‘. Nes iš Siono išeis įstatymas, o iš Jeruzalės­Viešpaties žodis. 23O 2 4 23O 2 4 176910 Jis teis tautas ir sudraus daugelį tautų. Jie perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. Tautos nebekariaus tarpusavyje ir nebesimokys kariauti. 23O 2 5 23O 2 5 176920 Jokūbo namai, ateikite ir visi vaikščiokime Viešpaties šviesoje! 23O 2 6 23O 2 6 176930 Todėl Tu atmetei savo tautą, Jokūbo namus, kad jie pasidarė kaip rytiečiai, jie turi burtininkų kaip filistinai. Jie susideda su svetimaisiais. 23O 2 7 23O 2 7 176940 Jų kraštas yra pilnas sidabro ir aukso, ir nėra galo jų turtams. Jų šalis pilna žirgų ir kovos vežimų be skaičiaus. 23O 2 8 23O 2 8 176950 Jų kraštas taip pat pilnas stabų; jie garbina savo rankų darbus, kuriuos pagamino jų pačių pirštai. 23O 2 9 23O 2 9 176960 Ten lenkiasi žmogus, žeminasi vyras. Neatleisk jiems! 23O 2 10 23O 2 10 176970 Eik į uolą ir slėpkis dulkėse nuo Viešpaties baimės ir Jo didingumo šlovės. 23O 2 11 23O 2 11 176980 Išdidūs žmonių žvilgsniai bus pažeminti ir jų puikybė palaužta. Tik vienas Viešpats bus išaukštintas tą dieną. 23O 2 12 23O 2 12 176990 Nes kareivijų Viešpaties diena užgrius kiekvieną, kuris išdidus ir pasipūtęs, tą kuris didžiuojasi, ir jie bus pažeminti: 23O 2 13 23O 2 13 177000 visi Libano kedrai, aukšti ir išdidūs, ir visi Bašano ąžuolai; 23O 2 14 23O 2 14 177010 visi aukšti kalnai ir visos aukštai iškilusios kalvos; 23O 2 15 23O 2 15 177020 kiekvienas aukštas bokštas ir kiekviena sustiprinta siena; 23O 2 16 23O 2 16 177030 visi Taršišo laivai ir visa, kas gražiai atrodo. 23O 2 17 23O 2 17 177040 Žmogaus išdidumas bus pažemintas, žmonių puikybė bus palaužta. Tik vienas Viešpats bus išaukštintas tą dieną. 23O 2 18 23O 2 18 177050 Stabus Jis visai sunaikins. 23O 2 19 23O 2 19 177060 Jie slėpsis uolų plyšiuose ir žemės urvuose nuo Viešpaties baimės ir Jo didingumo šlovės, kai Jis pakils sudrebinti žemės. 23O 2 20 23O 2 20 177070 Tą dieną žmogus išmes savo sidabrinius ir auksinius stabus, kuriuos pasidaręs garbino, kurmiams ir šikšnosparniams, 23O 2 21 23O 2 21 177080 kad pasislėptų uolų urvuose ir akmenų plyšiuose nuo Viešpaties baimės ir Jo didingumo šlovės, kai Jis pakils sudrebinti žemės. 23O 2 22 23O 2 22 177090 Atsitraukite nuo žmogaus, kurio kvėpavimas šnervėse; kokia yra jo vertė? 23O 3 1 23O 3 1 177100 Štai Viešpats, kareivijų Dievas, atims iš Jeruzalės ir Judo ramstį ir lazdą, duonos ir vandens atsargas, 23O 3 2 23O 3 2 177110 karžygį ir karį, teisėją ir pranašą, žynį ir vyresnįjį, 23O 3 3 23O 3 3 177120 penkiasdešimtininką ir kilmingąjį, patarėją, įgudusį amatininką ir iškalbingą kalbėtoją. 23O 3 4 23O 3 4 177130 Vaikai bus jų kunigaikščiai, juos valdys kūdikiai. 23O 3 5 23O 3 5 177140 Žmonės skriaus vienas kitą, net savo artimą. Vaikai bus pasipūtę prieš vyresniuosius, niekam tikę prieš kilminguosius. 23O 3 6 23O 3 6 177150 Tada žmogus, nutvėręs savo brolį iš tėvo namų, sakys: ‘‘Tu dar turi apsiaustą, būk mūsų vadas. Šie griuvėsiai tebūna tavo valdžioje’‘. 23O 3 7 23O 3 7 177160 Jis atsakys: ‘‘Aš nesu gydytojas, mano namuose nėra nei duonos, nei drabužių. Nedarykite manęs tautos vadu’‘. 23O 3 8 23O 3 8 177170 Jeruzalė ir Judas kris, nes jų žodžiai ir darbai priešingi Viešpačiui; jie erzina Jo šlovės akis. 23O 3 9 23O 3 9 177180 Jų veido išraiška liudija prieš juos. Jie nesislėpdami nuodėmiauja kaip Sodomos gyventojai. Vargas jiems! Jie patys sau užtraukia nelaimę. 23O 3 10 23O 3 10 177190 Sakykite teisiesiems, kad jiems bus gerai, nes jie naudosis savo darbų vaisiais. 23O 3 11 23O 3 11 177200 Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus. 23O 3 12 23O 3 12 177210 Mano tauta! Vaikai juos spaudžia, moterys jiems viešpatauja. O mano tauta! Tavo vedliai tave suvedžioja ir veda klaidingu taku. 23O 3 13 23O 3 13 177220 Viešpats keliasi daryti teismo ir teisti tautas. 23O 3 14 23O 3 14 177230 Viešpats teis vyresniuosius ir savo tautos kunigaikščius. ‘‘Jūs jau prarijote vynuogyną. Beturčių nuosavybė yra jūsų namuose. 23O 3 15 23O 3 15 177240 Ką galvojate, skriausdami mano tautą ir daužydami beturčiams per veidus?’‘­klausia Viešpats, kareivijų Dievas. 23O 3 16 23O 3 16 177250 Viešpats sako: ‘‘Kadangi Siono dukterys išdidžiai vaikščioja, ištiesusios kaklus, mėto geidulingus žvilgsnius, eidamos mažais žingsneliais, skambina kojų žiedais, 23O 3 17 23O 3 17 177260 Viešpats apdengs Siono dukterų galvas šašais ir apnuogins jas’‘. 23O 3 18 23O 3 18 177270 Tą dieną Viešpats nuplėš jų papuošalus: kojų grandinėles, kaktos juosteles ir mėnuliukus; 23O 3 19 23O 3 19 177280 grandinėles, apyrankes ir šydus; 23O 3 20 23O 3 20 177290 vainikėlius, kojų papuošalus, puošnias juostas, kvepalų dėžutes ir auskarus; 23O 3 21 23O 3 21 177300 pirštų ir nosies žiedus, 23O 3 22 23O 3 22 177310 išeiginius rūbus ir apsiaustus; skareles ir pinigines, 23O 3 23 23O 3 23 177320 veidrodėlius, plono lino drabužius, galvos kaspinus ir skraistes. 23O 3 24 23O 3 24 177330 Vietoje kvepalų bus smarvė, vietoje juostos­virvė; vietoje gražios šukuosenos­plikė, vietoje apsiausto­ašutinė; vietoje grožio­įdeginta žymė. 23O 3 25 23O 3 25 177340 Tavo vyrai kris nuo kardo, o tavo karžygiai­kovoje. 23O 3 26 23O 3 26 177350 Jos vartai aimanuos ir gedės, apleista ji sėdės ant žemės. 23O 4 1 23O 4 1 177360 Tą dieną septynios moterys, nutvėrusios vieną vyrą, sakys: ‘‘Mes valgysime savo duoną ir vilkėsime savais drabužiais, tik leisk mums vadintis tavo vardu, nuimk nuo mūsų panieką’‘. 23O 4 2 23O 4 2 177370 Tą dieną Viešpaties atžala bus graži ir šlovinga, o žemės vaisius bus pasididžiavimas ir garbė išlikusiųjų Izraelyje. 23O 4 3 23O 4 3 177380 Išlikęs Sione ir gyvenąs Jeruzalėje bus vadinamas šventu­kiekvienas, kuris bus įrašytas gyventi Jeruzalėje. 23O 4 4 23O 4 4 177390 Kai Viešpats nuplaus Siono dukters nešvarumą ir išvalys Jeruzalės kraują teismo ir ugnies dvasia, 23O 4 5 23O 4 5 177400 tada Viešpats padarys ant viso Siono kalno ir ant susirinkusių debesį ir dūmus dieną, o naktį skaisčiai liepsnojančią ugnį. Viešpaties šlovė bus apsauga visiems. 23O 4 6 23O 4 6 177410 Tai bus ūksmė dienos metu nuo karščio ir priedanga bei užuovėja nuo audros ir lietaus. 23O 5 1 23O 5 1 177420 Aš giedosiu apie savo mylimojo draugo vynuogyną. Mano mylimasis turėjo vynuogyną derlingame kalnelyje. 23O 5 2 23O 5 2 177430 Jis aptvėrė jį ir išrinko iš jo akmenis, prisodino jame rinktinių vynmedžių. Jo viduryje pastatė bokštą ir padirbo spaustuvą. Jis laukė užaugant vynuogių, bet užaugo rūgščios uogos. 23O 5 3 23O 5 3 177440 ‘‘Dabar, Jeruzalės ir Judo gyventojai, darykite teismą tarp manęs ir mano vynuogyno. 23O 5 4 23O 5 4 177450 Ką galima dar padaryti mano vynuogynui, ko Aš nepadariau? Kodėl, kai Aš laukiau vynuogių, jis išaugino rūgščias uogas? 23O 5 5 23O 5 5 177460 Dabar Aš jums pasakysiu, ką darysiu su savo vynuogynu: Aš pašalinsiu tvorą, ir jį nuganys, nugriausiu sieną, ir jį išmindžios. 23O 5 6 23O 5 6 177470 Aš apleisiu jį: nebepurensiu ir nebeapkarpysiu jo. Jis apaugs usnimis ir erškėčiais. Aš įsakysiu nebelyti ant jo’‘. 23O 5 7 23O 5 7 177480 Kareivijų Viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai, o Judo žmonės­Jo mėgiamiausi daigai. Jis laukė teisingumo­ir štai liejamas kraujas, teisumo­ir štai šauksmas! 23O 5 8 23O 5 8 177490 Vargas tiems, kurie jungia namą prie namo ir lauką prie lauko, kol nebelieka vietos kitiems, lyg jie vieni čia gyventų. 23O 5 9 23O 5 9 177500 Kareivijų Viešpats kalbėjo man: ‘‘Daugybė didelių ir gražių namų bus tušti ir be gyventojų. 23O 5 10 23O 5 10 177510 Dešimt akrų vynuogyno teduos vieną batą vyno, o iš homero sėklų išaugs efa derliaus’‘. 23O 5 11 23O 5 11 177520 Vargas tiems, kurie keliasi anksti rytą girtuokliauti ir sėdi iki vėlaus vakaro, kol įkaista nuo vyno. 23O 5 12 23O 5 12 177530 Jų pokyliuose yra arfa ir styginiai, būgnas, vamzdis ir vynas. Bet jie nekreipia dėmesio į Viešpaties veiksmus nei į Jo darbus. 23O 5 13 23O 5 13 177540 Todėl mano tauta bus ištremta, nes neturi pažinimo; jos kilmingieji mirs badu, minia neturės net vandens. 23O 5 14 23O 5 14 177550 Todėl mirusiųjų buveinė plačiai atvers savo nasrus. Tautos šlovė ir visa minia, visi triukšmautojai ir lėbautojai žengs į ją. 23O 5 15 23O 5 15 177560 Žmogus bus parblokštas, karžygys pažemintas, išdidūs nuleis savo akis. 23O 5 16 23O 5 16 177570 Kareivijų Viešpats bus išaukštintas teisme, šventas Dievas parodys savo šventumą teisumu. 23O 5 17 23O 5 17 177580 Tada ėriukai ganysis kaip savo ganykloje ir svetimieji maitinsis tuo, kas liks po turtuolių. 23O 5 18 23O 5 18 177590 Vargas tiems, kurie traukia neteisybę tuštybės virvėmis ir nuodėmę lyg vežimėlio vadžiomis. 23O 5 19 23O 5 19 177600 Kurie sako: ‘‘Tepaskuba Jis, tepagreitina savo darbą, kad mes matytume, teįvykdo Izraelio Šventasis savo sprendimą, kad mes žinotume’‘. 23O 5 20 23O 5 20 177610 Vargas tiems, kurie vadina pikta geru ir gera piktu, kurie paverčia tamsą šviesa ir šviesą tamsa, kurie padaro kartų saldžiu ir saldų karčiu. 23O 5 21 23O 5 21 177620 Vargas tiems, kurie išmintingi savo pačių akyse ir sumanūs savo pačių manymu. 23O 5 22 23O 5 22 177630 Vargas tiems, kurie yra karžygiai gerti vyną ir drąsūs vyrai maišyti stiprius gėrimus, 23O 5 23 23O 5 23 177640 kurie išteisina nedorėlį už kyšius, o nekaltą pasmerkia. 23O 5 24 23O 5 24 177650 Kaip liepsna sudegina ražienas ir sausa žolė pranyksta ugnyje, taip jų šaknys supus ir žiedai dulkėmis pavirs, nes jie atmetė kareivijų Viešpaties įstatymą ir paniekino Izraelio Šventojo žodį. 23O 5 25 23O 5 25 177660 Todėl Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Jo tautą. Jis pakėlė savo ranką ir ištiko juos. Kalnai sudrebėjo, jų lavonai kaip sąšlavos gulėjo gatvėse. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta. 23O 5 26 23O 5 26 177670 Jis duos ženklą toli esančiai tautai, sušvilps ir pašauks ją iš žemės pakraščių. Ir ji ateis skubėdama. 23O 5 27 23O 5 27 177680 Tarp jų nebus nusilpusių nei nuvargusių, snaudžiančių nei miegančių. Nė vienam iš jų neatsiriš strėnų juosta ir neatsileis apavo dirželis. 23O 5 28 23O 5 28 177690 Jų strėlės aštrios, visų lankai įtempti. Jų žirgų kanopos kaip titnagas, jų vežimų ratai kaip viesulas. 23O 5 29 23O 5 29 177700 Jie riaumoja kaip liūtas, kaip jaunas liūtas. Jie, pagriebę grobį, nusineša jį, ir niekas jo iš jų neatims. 23O 5 30 23O 5 30 177710 Tą dieną jie riaumos prieš juos lyg šėlstanti jūra. Pažvelgus į kraštą, bus gąsdinanti tamsa, šviesą uždengs debesys. 23O 6 1 23O 6 1 177720 Karaliaus Uzijo mirties metais mačiau Viešpatį aukštame ir pakeltame soste. Jo rūbas pripildė šventyklą. 23O 6 2 23O 6 2 177730 Serafai stovėjo ties Juo. Kiekvienas iš jų turėjo po šešis sparnus: dviem jie dengė savo veidą, dviem kojas ir dviem skrido. 23O 6 3 23O 6 3 177740 Jie šaukė vienas kitam, sakydami: ‘‘Šventas, šventas, šventas, kareivijų Viešpats; visa žemė pilna Jo šlovės’‘. 23O 6 4 23O 6 4 177750 Durys sudrebėjo nuo šauksmo, o namai prisipildė dūmų. 23O 6 5 23O 6 5 177760 Aš tariau: ‘‘Vargas man, aš esu žuvęs! Aš esu žmogus nešvariomis lūpomis ir gyvenu tarp žmonių nešvariomis lūpomis. Aš savo akimis mačiau Karalių, kareivijų Viešpatį!’‘ 23O 6 6 23O 6 6 177770 Vienas serafas atskrido prie manęs. Jis laikė rankoje žėruojančią anglį, kurią buvo pasiėmęs replėmis nuo aukuro. 23O 6 7 23O 6 7 177780 Jis palietė ja mano lūpas ir tarė: ‘‘Štai ji palietė tavo lūpas, tavo kaltė panaikinta, nuodėmė apvalyta!’‘ 23O 6 8 23O 6 8 177790 Aš girdėjau Viešpaties balsą. Jis klausė: ‘‘Ką man pasiųsti? Kas eis už mus?’‘ Aš atsiliepiau: ‘‘Aš čia, siųsk mane!’‘ 23O 6 9 23O 6 9 177800 Jis atsakė: ‘‘Eik ir sakyk šiai tautai: ‘Ir toliau girdėkite, bet nesupraskite, ir toliau žiūrėkite, bet nematykite’. 23O 6 10 23O 6 10 177810 Sukietink širdį šitos tautos, apkurtink jos ausis ir aptemdyk akis, kad nematytų akimis, negirdėtų ausimis, nesuprastų širdimi, neatsiverstų ir nebūtų pagydyta’‘. 23O 6 11 23O 6 11 177820 Aš klausiau: ‘‘Ar ilgai, Viešpatie?’‘ Jis atsakė: ‘‘Kol miestai pasidarys tušti ir be gyventojų, namai be žmonių, o kraštas pavirs dykyne. 23O 6 12 23O 6 12 177830 Viešpats ištrems žmones toli; kraštas visiškai ištuštės. 23O 6 13 23O 6 13 177840 Jei iš jų liks dešimtoji dalis ir sugrįš, jie vėl bus naikinami. Tačiau kaip nukirtus uosį ar ąžuolą lieka kelmas, taip šventoji sėkla bus jų kelmas’‘. 23O 7 1 23O 7 1 177850 Judo karaliaus Achazo, sūnaus Jotamo, sūnaus Uzijo, dienomis Sirijos karalius Recinas ir Izraelio karalius Pekachas, Remalijo sūnus, atžygiavo kovoti prieš Jeruzalę, bet neįstengė jos paimti. 23O 7 2 23O 7 2 177860 Kai Dovydo namams pranešė: ‘‘Sirija susidėjo su Efraimu’‘, karaliaus ir jo tautos širdis taip drebėjo, kaip dreba nuo vėjo miško medžiai. 23O 7 3 23O 7 3 177870 Viešpats tarė Izaijui: ‘‘Tu ir tavo sūnus Šear Jašubas eikite pasitikti Achazą prie aukštutinio tvenkinio vandentiekio keliu, kuris veda į vėlėjo lauką. 23O 7 4 23O 7 4 177880 Tu jam sakyk: ‘Stebėk ir būk ramus; nebijok ir tavo širdis teneišsigąsta šitų dviejų smilkstančių nuodėgulių: nirštančio Sirijos karaliaus Recino ir Remalijo sūnaus. 23O 7 5 23O 7 5 177890 Kadangi Sirija, Efraimas ir Remalijo sūnus surengė prieš tave sąmokslą, galvodami: 23O 7 6 23O 7 6 177900 ‘Žygiuokime prieš Judą, išgąsdinkime jį, nugalėkime ir paskirkime karaliumi Tabeelio sūnų’, 23O 7 7 23O 7 7 177910 Viešpats Dievas taip sako: ‘Taip nebus ir tai neįvyks! 23O 7 8 23O 7 8 177920 Sirijos galva yra Damaskas, o Damasko galva yra Recinas. Dar šešiasdešimt penkeri metai, ir Efraimas bus sunaikintas­tautos nebebus. 23O 7 9 23O 7 9 177930 Efraimo galva yra Samarija, o Samarijos galva­Remalijo sūnus. Jei jūs netikite, neišliksite!’ ‘‘ 23O 7 10 23O 7 10 177940 Viešpats toliau kalbėjo Achazui: 23O 7 11 23O 7 11 177950 ‘‘Prašyk Viešpatį, savo Dievą, ženklo iš požemio gilybių ar dangaus aukštybių’‘. 23O 7 12 23O 7 12 177960 Achazas atsakė: ‘‘Aš neprašysiu ir negundysiu Viešpaties’‘. 23O 7 13 23O 7 13 177970 Tuomet Izaijas sakė: ‘‘Klausykitės, Dovydo namai, ar jums neužtenka varginti žmonių, ar varginsite ir Dievą? 23O 7 14 23O 7 14 177980 Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu. 23O 7 15 23O 7 15 177990 Jis maitinsis pienu ir medumi, kol išmoks atmesti, kas pikta, ir pasirinkti, kas gera. 23O 7 16 23O 7 16 178000 Prieš berniukui išmokstant atmesti pikta ir pasirinkti gera, šalys, kurių karalių bijaisi, bus sunaikintos. 23O 7 17 23O 7 17 178010 Viešpats leis tau, tavo tautai ir tavo tėvų namams patirti tokių dienų per Asirijos karalių, kokių nebuvo nuo Efraimo ir Judo atsiskyrimo laikų. 23O 7 18 23O 7 18 178020 Tuomet Viešpats sušvilps musėms Egipto upės gale ir bitėms Asirijos krašte 23O 7 19 23O 7 19 178030 ir jos atskris ir nusileis slėnių tarpekliuose, uolų plyšiuose, ant visų krūmokšnių ir ganyklose. 23O 7 20 23O 7 20 178040 Tą dieną Viešpats iš anapus upės pasisamdytu skustuvu­Asirijos karaliumi­nuskus galvos ir kojų plaukus, taipogi ir barzdą pašalins. 23O 7 21 23O 7 21 178050 Tuo pačiu metu atsitiks, jog žmogus laikys vieną karvę ir dvi avis 23O 7 22 23O 7 22 178060 ir jos duos tiek pieno, kad jis valgys sviestą; ir kiekvienas, kuris bus išlikęs šalyje, valgys sviestą ir medų. 23O 7 23 23O 7 23 178070 Tuo metu vieta, kur augo tūkstantis vynmedžių, verta tūkstančio šekelių sidabro, pavirs erškėtynu ir usnynu. 23O 7 24 23O 7 24 178080 Žmogus ten eis su strėlėmis ir lanku, nes usnių ir erškėčių bus pilnas kraštas. 23O 7 25 23O 7 25 178090 Visi kalnai, kurie dabar kapliu kasami, taps neįžengiami dėl usnių ir erškėčių, juose ganysis galvijai ir vaikštinės avys’‘. 23O 8 1 23O 8 1 178100 Viešpats įsakė man: ‘‘Imk didelę lentelę ir įrašyk aiškiomis raidėmis: ‘Imk grobį, skubėk plėšti’ ‘‘. 23O 8 2 23O 8 2 178110 Aš pasiėmiau ištikimus liudytojus, kunigą Ūriją ir Jeberechijo sūnų Zachariją. 23O 8 3 23O 8 3 178120 Aš įėjau pas pranašę, ji pastojo ir pagimdė sūnų. O Viešpats man tarė: ‘‘Duok jam vardą: ‘Imk grobį, skubėk plėšti’. 23O 8 4 23O 8 4 178130 Prieš vaikui išmokstant pašaukti tėvą ir motiną, Damasko turtai ir Samarijos grobis bus Asirijos karaliaus išvežti’‘. 23O 8 5 23O 8 5 178140 Viešpats man toliau kalbėjo: 23O 8 6 23O 8 6 178150 ‘‘Kadangi ši tauta paniekino ramiai tekantį Siloamo vandenį ir pamėgo Reciną ir Remalijo sūnų, 23O 8 7 23O 8 7 178160 Viešpats atves prieš jus daugybės galingų upių vandenis­Asirijos karalių ir visą jo garbę. Jis išsilies iš savo vagos ir užtvindys visus laukus. 23O 8 8 23O 8 8 178170 Jis tekės per Judą, patvins ir sieks iki kaklo; išties savo sparnus ir apdengs visą tavo šalį, Emanueli!’‘ 23O 8 9 23O 8 9 178180 Susirinkite, tautos, ir jūs būsite nugalėtos! Išgirskite, visos tolimos šalys, susijuoskite, būsite nugalėtos! Susijuoskite, būsite nugalėtos! 23O 8 10 23O 8 10 178190 Susitarkite tarpusavyje, iš to nieko neišeis. Tarkite žodį, bet jis nebus įvykdytas, nes Dievas yra su mumis! 23O 8 11 23O 8 11 178200 Viešpats kalbėjo man, stipria ranka laikė ir įspėjo mane neiti šitos tautos keliu, sakydamas: 23O 8 12 23O 8 12 178210 ‘‘Nevadinkite sąmokslu to, ką šita tauta vadina sąmokslu. Nebijokite to, ko ji bijo, ir neišsigąskite. 23O 8 13 23O 8 13 178220 Kareivijų Viešpatį laikykite šventu, Jo bijokite ir prieš Jį drebėkite. 23O 8 14 23O 8 14 178230 Jis bus pašventinimas, suklupimo akmuo ir papiktinimo uola abiems Izraelio namams, spąstai bei kilpa Jeruzalės gyventojams. 23O 8 15 23O 8 15 178240 Daugelis suklups, kris ir suduš; įsipainios ir bus pagauti’‘. 23O 8 16 23O 8 16 178250 Saugok liudijimą, užantspauduok įstatymą tarp mano mokinių. 23O 8 17 23O 8 17 178260 Aš lauksiu Viešpaties, kuris paslėpė savo veidą nuo Jokūbo namų, aš pasitikėsiu Juo. 23O 8 18 23O 8 18 178270 Aš ir mano vaikai, kuriuos man davė Viešpats, esame kareivijų Viešpaties, kuris gyvena Siono kalne, ženklas ir įspėjimas Izraeliui. 23O 8 19 23O 8 19 178280 Jie jums sako: ‘‘Klauskite mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir būrėjus, kurie jums murma ir šnibžda’‘. Argi tauta neturėtų klausti savo Dievo? Argi reikia klausti mirusiųjų gyvųjų reikalais? 23O 8 20 23O 8 20 178290 Kreipkitės į įstatymą ir liudijimą. Jeigu jie taip nesako, nėra juose šviesos. 23O 8 21 23O 8 21 178300 Jie klaidžios suvargę ir išalkę. Būdami alkani, jie pyks ir keiks savo karalių ir Dievą, žiūrėdami aukštyn. 23O 8 22 23O 8 22 178310 Kai jie pažiūrės į žemę, visur bus sielvartas ir tamsa, tamsybė ir priespauda. Jie pateks į nakties tamsą. 23O 9 1 23O 9 1 178320 Kas patyrė vargą, tiems nebus tamsu. Seniau Zabulono žemė ir Neftalio žemė buvo paniekintos, bet ateity paežerio kraštas ir kraštas anapus Jordano, pagonių Galilėja, bus išaukštintas. 23O 9 2 23O 9 2 178330 Tauta, gyvenusi tamsybėje, išvydo didelę šviesą. Gyvenusiems mirties šešėlio krašte nušvito šviesa. 23O 9 3 23O 9 3 178340 Tu padauginai tautą ir suteikei jiems džiaugsmo. Jie džiaugiasi Tavo akivaizdoje, kaip džiaugiamasi pjūties metu arba dalijantis grobį. 23O 9 4 23O 9 4 178350 Tu sulaužei tautą slėgusį jungą, juos plakusią rykštę, jos prispaudėjo lazdą kaip Midjano dieną. 23O 9 5 23O 9 5 178360 Visų karių apavas ir krauju sutepti rūbai bus ugnimi sunaikinti. 23O 9 6 23O 9 6 178370 Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. 23O 9 7 23O 9 7 178380 Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo. Dovydo sostą ir jo karalystę jis sustiprins ir įtvirtins teisingumu ir teisybe per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas tai padarys. 23O 9 8 23O 9 8 178390 Viešpats pasiuntė žodį Jokūbui, jis krito į Izraelį. 23O 9 9 23O 9 9 178400 Tai žinos visa tauta, Efraimas ir Samarijos gyventojai, kurie puikybėje ir išdidume kalbėjo: 23O 9 10 23O 9 10 178410 ‘‘Plytų mūrai sugriuvo, mes juos atstatysime iš tašytų akmenų; nukirto laukinius figmedžius, mes juos pakeisime kedrais’‘. 23O 9 11 23O 9 11 178420 Todėl Viešpats sukels prieš juos Recino priešus ir sukurstys priešininkus. 23O 9 12 23O 9 12 178430 Sirija rytuose, o filistinai vakaruose ryja Izraelį, plačiai atvėrę nasrus. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta. 23O 9 13 23O 9 13 178440 Bet tauta nesigręžia į Tą, kuris juos baudžia, jie neieško kareivijų Viešpaties. 23O 9 14 23O 9 14 178450 Todėl Viešpats nukirs Izraelio galvą ir uodegą, palmę ir nendrę tą pačią dieną. 23O 9 15 23O 9 15 178460 Vyresnieji ir kilmingieji­tai galva, o melą kalbantys pranašai­ uodega. 23O 9 16 23O 9 16 178470 Šios tautos vadai yra suvedžiotojai, o jų vedamieji pražus. 23O 9 17 23O 9 17 178480 Todėl Viešpats nesidžiaugs jų jaunimu ir nepagailės nei jų našlaičių, nei našlių. Jie visi yra veidmainiai ir nedorėliai, jie kalba kvailystes. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta. 23O 9 18 23O 9 18 178490 Nedorybė kaip ugnis praryja usnis ir erškėčius, padega miško tankumynus, o dūmai kyla kaip stulpai. 23O 9 19 23O 9 19 178500 Kareivijų Viešpaties rūstybė padegė šalį. Tauta bus lyg kuras ugniai. Žmogus nesigailės savo brolio. 23O 9 20 23O 9 20 178510 Jis griebs iš dešinės, bet alks, ris iš kairės, bet nepasisotins. Kiekvienas valgys savo kūną. 23O 9 21 23O 9 21 178520 Manasas­Efraimą, Efraimas­ Manasą, abu drauge­Judą. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta. 23O 10 1 23O 10 1 178530 Vargas tiems, kurie leidžia neteisingus įstatymus ir užrašo neteisėtus sprendimus, 23O 10 2 23O 10 2 178540 kad pašalintų beturtį iš teismo ir paniekintų mano tautos vargšų teises, kad našlės taptų jų grobiu ir galėtų apiplėšti našlaičius. 23O 10 3 23O 10 3 178550 Ką jūs darysite aplankymo dieną, kai nelaimės jus užklups? Pas ką bėgsite ieškoti pagalbos, kur paliksite savo turtus? 23O 10 4 23O 10 4 178560 Be manęs jie pateks į nelaisvę, žus nuo kardo. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta. 23O 10 5 23O 10 5 178570 Vargas Asirijai, mano rūstybės rykštei ir lazdai. 23O 10 6 23O 10 6 178580 Aš ją pasiųsiu prieš veidmainių tautą, prieš savo rūstybės žmones ją nukreipsiu, įsakysiu plėšti, grobti ir mindyti ją kaip gatvių purvą. 23O 10 7 23O 10 7 178590 Bet ji ne taip galvoja: ji svajoja sunaikinti daug tautų. 23O 10 8 23O 10 8 178600 Ji sako: ‘‘Ar mano valdovai nėra karaliai? 23O 10 9 23O 10 9 178610 Ar Kalnė ne kaip Karkemišas? Ar Hamatas ne kaip Arpadas? Ar Samarija ne kaip Damaskas? 23O 10 10 23O 10 10 178620 Ar mano ranka nepasiekė stabmeldžių karalysčių, kurių stabų buvo daugiau negu Jeruzalėje ir Samarijoje? 23O 10 11 23O 10 11 178630 Argi negaliu padaryti Jeruzalei ir jos stabams, kaip padariau Samarijai ir jos stabams?’‘ 23O 10 12 23O 10 12 178640 Todėl, kai Viešpats užbaigs savo darbą Siono kalne ir Jeruzalėje, Jis nubaus pasipūtusį Asirijos karalių, jo išdidžiai pakeltas akis. 23O 10 13 23O 10 13 178650 Nes jis sako: ‘‘Aš tai padariau savo galia, savo išmintimi tai pasiekiau. Aš panaikinau tautų ribas, išplėšiau jų turtus, kaip karžygys pažeminau jų gyventojus. 23O 10 14 23O 10 14 178660 Mano ranka surado tautų turtus kaip lizdus, kaip surenka paliktus kiaušinius, taip surinkau visą žemę. Nė vienas nepajudino sparno, nepravėrė snapo ir nesučirškė’‘. 23O 10 15 23O 10 15 178670 Ar kirvis giriasi prieš tą, kuris juo kerta? Ar pjūklas didžiuojasi prieš tą, kuris jį traukia? Ar lazda pakyla prieš tą, kas nėra medis? Ar rykštė plaka tą, kuris ją laiko? 23O 10 16 23O 10 16 178680 Viešpats, kareivijų Dievas, užleis sunkias ligas ant jo riebiųjų ir jo garbę sunaikins lyg ugnimi. 23O 10 17 23O 10 17 178690 Izraelio Šviesa taps ugnimi, jo Šventasis­liepsna. Per vieną dieną Jis sudegins ir sunaikins usnis ir erškėčius. 23O 10 18 23O 10 18 178700 Jis sunaikins jo miško garbę ir sodo sielą bei kūną. Jie sunyks kaip sunkiai sergantis ligonis. 23O 10 19 23O 10 19 178710 Jo miško medžių taip maža beliks, kad vaikas galės juos suskaičiuoti. 23O 10 20 23O 10 20 178720 Tuomet Izraelio ir Jokūbo namų likutis nebesirems juos nugalėjusiais, bet tiesoje vilsis Viešpačiu, Izraelio Šventuoju. 23O 10 21 23O 10 21 178730 Jokūbo likutis sugrįš prie galingojo Dievo. 23O 10 22 23O 10 22 178740 Izraeli, jei tavo tauta ir būtų gausi kaip pajūrio smiltys, tik likutis sugrįš. Sunaikinimas numatytas ir pelnytai užplūs. 23O 10 23 23O 10 23 178750 Viešpats, kareivijų Dievas, įvykdys numatytą sunaikinimą visoje žemėje. 23O 10 24 23O 10 24 178760 Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, taip sako: ‘‘Mano tauta, gyvenanti Sione, neišsigąsk asirų, kai jie plaks tave rykštėmis ir muš lazdomis kaip egiptiečiai. 23O 10 25 23O 10 25 178770 Nes dar trumpa valandėlė, ir mano rūstybė bei pyktis pasibaigs jų sunaikinimu’‘. 23O 10 26 23O 10 26 178780 Tada kareivijų Viešpats pakels prieš juos rimbą ir smogs jiems, kaip smogė Midjanui prie Orebo uolos. Jis išties savo lazdą virš jūros, kaip tai padarė Egipte. 23O 10 27 23O 10 27 178790 Tą dieną jų našta bus pašalinta nuo tavo pečių ir jungas nuo tavo kaklo, ir patepimas sudaužys jungą. 23O 10 28 23O 10 28 178800 Jie pakilo iš Rimono, atžygiavo į Ajatą pro Migroną ir paliko atsargas Michmaše. 23O 10 29 23O 10 29 178810 Jie perėjo tarpeklį, Geboje nakvojo. Rama dreba, Sauliaus Gibėja išbėgiojo. 23O 10 30 23O 10 30 178820 Šauk balsiai, Galimų dukra! Teišgirsta tave Laišoje, vargšas Anatote. 23O 10 31 23O 10 31 178830 Madmena ištuštėjo, Gebimų gyventojai ieško išsigelbėjimo. 23O 10 32 23O 10 32 178840 Dar šiandien jie pasieks Nobą, pakels grasinantį kumštį prieš Siono dukterį, prieš Jeruzalės aukštumą. 23O 10 33 23O 10 33 178850 Štai Viešpats, kareivijų Dievas, nulauš su triukšmu šakas, aukštai iškilusius nukirs, aukštieji bus pažeminti, 23O 10 34 23O 10 34 178860 miško tankumynus iškapos kirviu, Libanas kris nuo Galingojo. 23O 11 1 23O 11 1 178870 Iš Jesės kelmo išdygs atžala ir iš jo šaknies išaugs šaka. 23O 11 2 23O 11 2 178880 Viešpaties dvasia bus ant jo: dvasia išminties ir supratimo, dvasia patarimo ir galybės, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės. 23O 11 3 23O 11 3 178890 Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas. Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi. 23O 11 4 23O 11 4 178900 Jis teisingai teis beturčius ir bešališkai krašto romiuosius. Jis ištiks žemę savo burnos lazda, nužudys nedorėlį savo pūstelėjimu. 23O 11 5 23O 11 5 178910 Teisumas bus jo strėnų raištis, ištikimybe jis susijuos juosmenį. 23O 11 6 23O 11 6 178920 Vilkas gyvens su avinėliu, leopardas gulės su ožiuku, veršis, jautis ir jaunas liūtas bus drauge, juos ganys mažas vaikas. 23O 11 7 23O 11 7 178930 Karvė ir lokys ganysis, jų jaunikliai guls drauge ir liūtas ės šiaudus kaip jautis. 23O 11 8 23O 11 8 178940 Motinos maitinamas kūdikis žais prie angies urvo, ir mažas vaikas kiš ranką į gyvatės olą. 23O 11 9 23O 11 9 178950 Niekas nekenks ir nežudys mano šventame kalne. Kaip vanduo pripildo jūrą, taip žemė bus pilna Viešpaties pažinimo. 23O 11 10 23O 11 10 178960 Tą dieną Jesės šaknis bus vėliava tautoms; pagonys ieškos jo, nes jo poilsis bus šlovingas. 23O 11 11 23O 11 11 178970 Tuomet Viešpats vėl pakels ranką gelbėti savo tautos likutį, kuris bus likęs Asirijoje, Egipte, Patrose, Kuše, Elame, Senaare, Emate ir jūros salose. 23O 11 12 23O 11 12 178980 Jis iškels vėliavą tautoms, surinks Izraelio pabėgėlius ir Judo išsklaidytuosius iš keturių žemės kraštų. 23O 11 13 23O 11 13 178990 Tuomet Efraimo pavydas išnyks, ir Judo priešai bus sunaikinti, Efraimas nepavydės Judui, Judas nebekovos prieš Efraimą. 23O 11 14 23O 11 14 179000 Jie skubės jūros link prieš filistinus ir kartu apiplėš rytiečius. Jie pasieks ir valdys edomitus ir moabitus, amonitai jiems paklus. 23O 11 15 23O 11 15 179010 Viešpats išdžiovins Egipto jūros liežuvį. Jis taip pat, pakėlęs savo ranką, padalins upę į septynis upelius; tuomet bus galima pereiti per ją sausuma. 23O 11 16 23O 11 16 179020 Ir bus platus kelias mano tautos likučiui, kuris išliko Asirijoje, kaip buvo Izraeliui išeinant iš Egipto. 23O 12 1 23O 12 1 179030 Tuomet tu sakysi: ‘‘Aš šlovinu Tave, Viešpatie. Nors buvai užsirūstinęs ant manęs, bet Tavo pyktis atslūgo, ir Tu paguodei mane. 23O 12 2 23O 12 2 179040 Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas’‘. 23O 12 3 23O 12 3 179050 Jūs su džiaugsmu semsite vandenį iš išgelbėjimo šaltinių, 23O 12 4 23O 12 4 179060 sakydami: ‘‘Girkite Viešpatį, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus, kalbėkite, kad Jo vardas didingas. 23O 12 5 23O 12 5 179070 Giedokite Viešpačiui, nes Jis padarė didingų darbų; tebūna tai žinoma visoje žemėje. 23O 12 6 23O 12 6 179080 Džiūgaukite ir šūkaukite, Siono gyventojai, nes Izraelio Šventasis yra didis tarp jūsų’‘. 23O 13 1 23O 13 1 179090 Regėjimas apie Babiloną, kurį matė Izaijas, Amoco sūnus. 23O 13 2 23O 13 2 179100 Iškelkite vėliavą kalno viršūnėje, šaukite garsiai, mokite ranka, kad jie įeitų pro kilmingųjų vartus. 23O 13 3 23O 13 3 179110 Aš įsakiau savo pašvęstiesiems ir pašaukiau savo karžygius, kad įvykdytų mano rūstybę,­tuos, kurie džiaugiasi mano išaukštinimu. 23O 13 4 23O 13 4 179120 Kalnuose minios triukšmas tarsi gausios tautos. Tai sujudimas karalysčių ir susirinkusių tautų. Kareivijų Viešpats ruošia kariuomenę kovai. 23O 13 5 23O 13 5 179130 Jie ateina iš tolimos šalies, nuo padangių pakraščių; tai Viešpaties rūstybės įrankiai žemei sunaikinti. 23O 13 6 23O 13 6 179140 Verkite, nes Viešpaties diena arti; ji ateina kaip sunaikinimas nuo Visagalio. 23O 13 7 23O 13 7 179150 Dėl to visos rankos nusvirs, kiekvieno žmogaus širdis sutirps. 23O 13 8 23O 13 8 179160 Jie išsigąs, juos apims skausmai ir kentėjimai. Juos suims skausmai kaip gimdyves. Jie apstulbę žiūrės vienas į kitą: jų veidai degs ugnimi. 23O 13 9 23O 13 9 179170 Artėja Viešpaties diena, žiauri ir pilna rūstybės bei keršto, kad paverstų žemę tyrlaukiais ir sunaikintų jos nusidėjėlius. 23O 13 10 23O 13 10 179180 Dangaus žvaigždės ir žvaigždynai nebešvies, saulė, tik patekėjus, aptems ir mėnulis nebešvies. 23O 13 11 23O 13 11 179190 Aš bausiu pasaulį dėl jo piktybės, nedorėlius­dėl jų kalčių. Aš sustabdysiu puikuolių pasipūtimą ir pažeminsiu baisiųjų išdidumą. 23O 13 12 23O 13 12 179200 Aš padarysiu, kad žmogus bus brangesnis už auksą, o vyras­už gryną Ofyro auksą. 23O 13 13 23O 13 13 179210 Aš supurtysiu dangus, o žemė pajudės iš savo vietos dėl kareivijų Viešpaties rūstybės Jo degančio pykčio dieną. 23O 13 14 23O 13 14 179220 Kaip išgąsdintos stirnos arba avys, kurių niekas nebegano, kiekvienas grįš prie savo tautos, į savo kraštą. 23O 13 15 23O 13 15 179230 Ką suras, perdurs, ką sugaus, nužudys. 23O 13 16 23O 13 16 179240 Jų kūdikius sutraiškys jų pačių akivaizdoje, išplėš namus ir moteris išprievartaus. 23O 13 17 23O 13 17 179250 Aš sukurstysiu prieš Babiloną medus, kurie nevertina sidabro ir negeidžia aukso. 23O 13 18 23O 13 18 179260 Jie strėlėmis žudys jaunuolius, nepagailės nėščių moterų nei jų kūdikių. 23O 13 19 23O 13 19 179270 Babilonas, karalysčių šlovė, chaldėjų pasididžiavimas, taps kaip Sodoma ir Gomora, kai Viešpats jas sunaikino. 23O 13 20 23O 13 20 179280 Jis niekad nebebus apgyvendintas ir niekas jame negyvens per kartų kartas. Arabas ten nebeties savo palapinės ir piemenys nebeganys savo bandos. 23O 13 21 23O 13 21 179290 Laukiniai žvėrys ten šeimininkaus, jų namai bus pilni pelėdų. Stručiai ten bėgios ir šokinės satyrai. 23O 13 22 23O 13 22 179300 Hienos kauks bokštuose ir šakalai puikiuose rūmuose. Babilono galas arti, jo dienos suskaitytos. 23O 14 1 23O 14 1 179310 Nes Viešpats pasigailės Jokūbo ir vėl išsirinks Izraelį, apgyvendins juos jų pačių krašte. Prie jų jungsis ateiviai ir glausis prie Jokūbo. 23O 14 2 23O 14 2 179320 Pagonys paims juos ir parves į jų vietą. Izraelitai Viešpaties žemėje juos apgyvendins kaip tarnus ir tarnaites. Jie padarys belaisvius tuos, kurių belaisviai jie buvo, ir pavergs savo prispaudėjus. 23O 14 3 23O 14 3 179330 Kai Viešpats po visų vargų, baimės ir kietos vergijos, kurioje vargote, jums suteiks ramybę, 23O 14 4 23O 14 4 179340 tada dainuosite pasityčiojimo dainą apie Babilono karalių, sakydami: ‘‘Kaip nurimo prispaudėjas, auksinio miesto nebeliko! 23O 14 5 23O 14 5 179350 Viešpats sulaužė nedorėlio lazdą, jo valdovo skeptrą, 23O 14 6 23O 14 6 179360 kuris be paliovos įtūžęs plakė tautas, jas pavergė ir žiauriai persekiojo. 23O 14 7 23O 14 7 179370 Visa žemė nurimo ir ilsisi, linksmai dainuoja. 23O 14 8 23O 14 8 179380 Džiaugiasi kiparisai ir Libano kedrai, sakydami: ‘Kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų’. 23O 14 9 23O 14 9 179390 Pragaras sujudo pasitikti tavęs ateinančio; dėl tavęs pažadino mirusiuosius, visus žemės valdovus, pakėlė nuo sostų visus tautų karalius. 23O 14 10 23O 14 10 179400 Visi jie kalbės tau: ‘Tu nusilpai kaip ir mes, tapai mums lygus!’ 23O 14 11 23O 14 11 179410 Tavo didybė nugarmėjo į pragarą su tavo styginių skambesiu. Kandys yra tavo paklodė ir kirminai užklojo tave. 23O 14 12 23O 14 12 179420 Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas? 23O 14 13 23O 14 13 179430 Tu sakei savo širdyje: ‘Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje. 23O 14 14 23O 14 14 179440 Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!’ 23O 14 15 23O 14 15 179450 Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę. 23O 14 16 23O 14 16 179460 Kurie tave mato, įsižiūri ir galvoja: ‘Ar tai žmogus, prieš kurį drebėjo žemė ir karalystės? 23O 14 17 23O 14 17 179470 Kuris pavertė pasaulį dykuma, sugriovė miestus ir nepaleido savo belaisvių?’ 23O 14 18 23O 14 18 179480 Visų tautų karaliai garbingai guli savo kapuose. 23O 14 19 23O 14 19 179490 Tu gi išmestas iš karsto kaip bjauri šaka. Esi apdengtas kardu nužudytųjų kūnais, guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas. 23O 14 20 23O 14 20 179500 Tu nebūsi palaidotas su kitais, nes sunaikinai savo kraštą, išžudei tautą. Niekada nebus minimi piktadario palikuonys. 23O 14 21 23O 14 21 179510 Išžudykite jo vaikus už tėvo nusikaltimus, kad jie nebepakiltų, neapgyvendintų krašto ir nepripildytų žemės savo miestų’‘. 23O 14 22 23O 14 22 179520 ‘‘Aš eisiu prieš juos,­sako kareivijų Viešpats,­sunaikinsiu Babilono vardą ir likutį­sūnų ir vaikaitį’‘,­sako Viešpats. 23O 14 23 23O 14 23 179530 ‘‘Paversiu jį ežių buveine ir vandens liūnu; visa iššluosiu sunaikinimo šluota’‘,­sako kareivijų Viešpats. 23O 14 24 23O 14 24 179540 Kareivijų Viešpats prisiekė: ‘‘Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus. 23O 14 25 23O 14 25 179550 Aš sutraiškysiu asirus savo žemėje ir sumindžiosiu juos kalnuose. Jų jungas bus pašalintas ir jų našta nuimta nuo Izraelio pečių. 23O 14 26 23O 14 26 179560 Tai Aš sumaniau padaryti visoje žemėje ir pakėliau ranką prieš visas tautas’‘. 23O 14 27 23O 14 27 179570 Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kas tai pakeis? Jis ranką pakėlė, kas ją sulaikys? 23O 14 28 23O 14 28 179580 Karaliaus Ahazo mirties metais buvo paskelbta: 23O 14 29 23O 14 29 179590 ‘‘Nedžiūgauk, filistinų žeme, kad rykštė, kuri tave plakė, yra sulaužyta. Iš gyvatės šaknų augs angis, o iš angies kiaušinių­drakonas. 23O 14 30 23O 14 30 179600 Beturčių pirmagimiai bus maitinami, neturtingieji gulės saugiai. Tavo šaknį pražudysiu badu, jis išžudys tavo likutį. 23O 14 31 23O 14 31 179610 Vartai, dejuokite! Mieste, šauk! Išsigąskite visi filistinai! Iš šiaurės atslenka dūmai, jų gretose nėra nė vieno atsiliekančio’‘. 23O 14 32 23O 14 32 179620 Ką atsakyti tautos pasiuntiniams? Viešpats įkūrė Sioną, Jo tautos vargšai ras čia prieglaudą. 23O 15 1 23O 15 1 179630 Regėjimas apie Moabą. Tą naktį, kai Ar Moabas ir Kir Moabas buvo sunaikinti, Moabas žuvo. 23O 15 2 23O 15 2 179640 Dibono duktė pakilo į aukštumas raudoti; moabitai rauda dėl Nebojo ir Medebos. Jų visų galvos plaukai nukirpti ir barzdos nuskustos. 23O 15 3 23O 15 3 179650 Gatvėse jie vilki ašutinėmis, ant namų stogų ir aikštėse visi rauda ir dejuoja. 23O 15 4 23O 15 4 179660 Hešbone ir Elealėje jie taip rauda, kad jų balsas girdėti Jahace; net Moabo kariai šaukia ir dreba. 23O 15 5 23O 15 5 179670 Mano širdis liūdi dėl Moabo. Žmonės iš jo bėga į Coarą. Kiti eina taku verkdami į Luhitą. Kelyje į Horonaimą jie rauda, nes visa sunaikinta. 23O 15 6 23O 15 6 179680 Nimrimų vandenys išdžiūvo, žolė nuvyto, nauja nebeželia, ir nėra jokios žalumos. 23O 15 7 23O 15 7 179690 Visa, kas dar liko, jie nešasi per Karklų upelį. 23O 15 8 23O 15 8 179700 Šauksmas girdėti visame Moabo krašte; jis girdimas Eglaimuose ir Berelime. 23O 15 9 23O 15 9 179710 Dimono vandenys pilni kraujo. Bet Aš siųsiu Dimonui dar daugiau nelaimių: liūtų Moabo pabėgėliams ir krašte likusiems. 23O 16 1 23O 16 1 179720 Siųskite krašto kunigaikščiui avinėlį iš Selos į dykumą Siono dukros kalnui. 23O 16 2 23O 16 2 179730 Kaip iš lizdo išmesti paukščiukai yra Moabo dukterys prie Arnono brastų. 23O 16 3 23O 16 3 179740 Sušaukite pasitarimą, įvykdykite teisingumą. Tegu tavo šešėlis būna kaip naktis vidudienį. Išsklaidytus paslėpk, neišduok pabėgėlių. 23O 16 4 23O 16 4 179750 Priimk, Moabai, mano išsklaidytuosius ir pabėgėlius, tegul jie gyvena pas tave. Būk jiems apsauga nuo sunaikintojo. Prispaudėjo nebėra, plėšimas pasibaigė, niokotojai pašalinti iš krašto. 23O 16 5 23O 16 5 179760 Gailestingumu sostas bus įtvirtintas. Jis teisėtai sėdės jame, Dovydo palapinėje, teisdamas, ieškodamas teisingumo ir skubėdamas įgyvendinti teisybę. 23O 16 6 23O 16 6 179770 Mes girdėjome apie Moabą, koks išdidus jis yra! Jo išdidumas, akiplėšiškumas ir įžūlumas tėra tuščias pasigyrimas. 23O 16 7 23O 16 7 179780 Visi moabitai verks ir raudos. Jie verks ir liūdės dėl Kir Hareseto pamatų, kurie bus sujudinti. 23O 16 8 23O 16 8 179790 Hešbono laukai išdžiūvo ir Sibmos vynmedžiai, kurių vyną gerdavo tautų viešpačiai, yra sunaikinti, vynuogynai, kurie tęsėsi iki Jazerio, siekė dykumą ir anapus jūros. 23O 16 9 23O 16 9 179800 Aš verkiu drauge su Jazeru dėl Sibmos vynmedžių, laistau ašaromis Hešboną ir Elealę. Tavo vynuogyno derliumi džiaugiasi priešai. 23O 16 10 23O 16 10 179810 Linksmybė ir džiaugsmas dingo iš derlingųjų laukų. Vynuogynuose nebėra nei džiaugsmo, nei linksmybės. Spaudyklose niekas nebespaudžia vyno. Aš nutildžiau dirbančiųjų šauksmus. 23O 16 11 23O 16 11 179820 Mano siela dėl Moabo skamba lyg arfa, o širdis liūdi Kir Hareseto. 23O 16 12 23O 16 12 179830 Jei Moabas pasirodys aukštumoje aukoti ir eis į savo šventyklą melstis, jis nieko nelaimės. 23O 16 13 23O 16 13 179840 Tai yra Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo seniau apie Moabą. 23O 16 14 23O 16 14 179850 Bet dabar Viešpats sako: ‘‘Per trejus metus Moabo didybė sunyks, iš gausios tautos liks tik mažas ir silpnas likutis’‘. 23O 17 1 23O 17 1 179860 Pranašavimas apie Damaską. ‘‘Damaskas nebebus miestas, jis taps griuvėsių krūva. 23O 17 2 23O 17 2 179870 Aroero miestai ištuštės, jie taps ganyklomis. Čia ilsėsis kaimenės ir niekas jų nebaidys. 23O 17 3 23O 17 3 179880 Dings Efraimo tvirtovės ir Damasko karalystė. Sirija susilauks to paties, ko susilaukė Izraelio šlovė’‘,­sako kareivijųViešpats. 23O 17 4 23O 17 4 179890 ‘‘Tą dieną Jokūbo šlovė sumenkės ir jo kūnas suliesės. 23O 17 5 23O 17 5 179900 Bus taip, kaip pjovėjui pjūties metu nuimant derlių arba kaip renkančiam varpas Rafaimų slėnyje. 23O 17 6 23O 17 6 179910 Iš jo liks tiek, kaip nurinkus alyvmedį: dvi ar trys alyvos medžio viršūnėje ir keturios ar penkios ant šakų galų’‘,­sako Viešpats, Izraelio Dievas. 23O 17 7 23O 17 7 179920 Tą dieną žmogus žiūrės į savo Kūrėją, jo akys žvelgs į Izraelio Šventąjį. 23O 17 8 23O 17 8 179930 Jis nebežiūrės į aukurus, kuriuos padarė jo ranka, ir nebevertins to, kas jo padirbta,­giraičių ir atvaizdų. 23O 17 9 23O 17 9 179940 Tada kaip apleista šaka ar viršūnė bus jo sutvirtinti miestai, kuriuos jie paliks dėl izraelitų. Čia bus tyrlaukiai. 23O 17 10 23O 17 10 179950 Kadangi tu užmiršai savo išgelbėjimo Dievą ir neatsiminei savo stiprybės uolos, tu sodinsi savo mėgiamus sodus ir svetimų vynmedžių daigus. 23O 17 11 23O 17 11 179960 Tą dieną, kai sodinsi, jie sužaliuos ir kitą rytą žydės, tačiau derliaus jie neneš­tik vargą, nelaimes ir skausmus. 23O 17 12 23O 17 12 179970 Vargas daugeliui tautų, kurios šėlsta lyg jūrų bangos ir ūžia kaip putojantys vandenys. 23O 17 13 23O 17 13 179980 Viešpats sudraus jas, ir jos bėgs lyg dulkės, nešamos vėjo kalnuose, kaip audros sūkurio blaškomi lapai jos dings. 23O 17 14 23O 17 14 179990 Vakare­siaubas! Rytą jų jau nebėra! Tokia dalia mūsų naikintojų, likimas tų, kurie mus plėšia! 23O 18 1 23O 18 1 180000 Vargas kraštui, esančiam anapus Etiopijos upių, kuriame girdimas sparnų ūžesys. 23O 18 2 23O 18 2 180010 Jis siunčia pasiuntinius jūra, vandens keliais nendriniuose laiveliuose. Greitieji pasiuntiniai, skubėkite pas aukšto ūgio ir išdidžią tautą, pas tautą, kurios bijosi arti ir toli gyvenantys, kurios kraštas upėmis išraižytas. 23O 18 3 23O 18 3 180020 Viso pasaulio gyventojai! Stebėkite, kai vėliava bus pakelta kalnuose! Klausykite, kai išgirsite trimito balsą! 23O 18 4 23O 18 4 180030 Štai ką Viešpats man kalbėjo: ‘‘Aš ramiai viską seksiu iš savo vietos kaip karštis giedroje, kaip rūko debesis pjūties įkarštyje’‘. 23O 18 5 23O 18 5 180040 Prieš pjūtį, žydėjimui praėjus, vynuogėms pradėjus nokti, Jis išpjaustys visas atžalas ir iškapos šakeles. 23O 18 6 23O 18 6 180050 Jie bus palikti kalnų paukščiams ir žemės žvėrims. Paukščiai tame krašte praleis vasarą ir žvėrys gyvens žiemą. 23O 18 7 23O 18 7 180060 Tuo metu aukšto ūgio, nenugalima ir išdidi tauta, kurios bijo arti ir toli gyvenantys, kurios kraštas upėmis išraižytas, atneš dovanų kareivijų Viešpačiui į Siono kalną. 23O 19 1 23O 19 1 180070 Pranašavimas apie Egiptą. Štai Viešpats ateina į Egiptą ant lengvo debesies. Egipto stabai dreba Jo akivaizdoje, ir egiptiečių širdys tirpsta juose. 23O 19 2 23O 19 2 180080 ‘‘Aš sukurstysiu egiptiečius prieš egiptiečius, brolis kovos prieš brolį, draugas prieš draugą, miestas prieš miestą ir karalystė prieš karalystę. 23O 19 3 23O 19 3 180090 Egiptiečiai gyvens sąmyšyje, ir Aš paversiu niekais jų planus. Jie klaus savo stabų ir burtininkų, mirusiųjų dvasių iššaukėjų ir žynių. 23O 19 4 23O 19 4 180100 Aš atiduosiu egiptiečius į žiauraus valdovo rankas; nuožmus karalius juos valdys’‘,­sako Viešpats, kareivijų Dievas. 23O 19 5 23O 19 5 180110 Jūros vanduo nuseks, ir upė išdžius. 23O 19 6 23O 19 6 180120 Upės ir kanalai dvoks, nendrės ir meldai suvys. 23O 19 7 23O 19 7 180130 Papirusai upės pakrantėse ir pasėliai prie upės išdžius, sunyks ir nieko nebeliks. 23O 19 8 23O 19 8 180140 Žvejai liūdės ir dejuos visi, kurie meta meškeres į upę ir kurie vandenyje tiesia tinklus. 23O 19 9 23O 19 9 180150 Linų apdirbėjai ir verpėjos bei audėjos neteks vilties. 23O 19 10 23O 19 10 180160 Visų, kurie laiko tvenkinius žuvims, planai sužlugs. 23O 19 11 23O 19 11 180170 Coano kunigaikščiai yra kvaili. Faraono išmintingieji patarėjai duos kvailus patarimus. Kaip galite sakyti faraonui: ‘‘Aš esu išminčiaus sūnus, karalių palikuonis?’‘ 23O 19 12 23O 19 12 180180 Kur tavo išminčiai? Jie tepraneša ir tepaskelbia, ką kareivijų Viešpats nusprendė dėl Egipto. 23O 19 13 23O 19 13 180190 Coano kunigaikščiai taps kvaili, Nofo kunigaikščiai klys. Giminių vadai suklaidins Egiptą. 23O 19 14 23O 19 14 180200 Viešpats pasiuntė jiems svaigulio dvasią, kuri klaidina egiptiečius visuose jų darbuose; jie kaip girtas žmogus, svyrinėjantis savo vėmaluose. 23O 19 15 23O 19 15 180210 Jokio darbo Egipte negalės daryti nei galva, nei uodega, nei palmė, nei nendrė. 23O 19 16 23O 19 16 180220 Tą dieną egiptiečiai bus lyg moteris: jie drebės ir išsigąs kareivijų Viešpaties rankos, kurią Jis pakels prieš Egiptą. 23O 19 17 23O 19 17 180230 Judo žemė bus siaubas Egiptui. Kiekvienas išsigąs, vos jį paminėjęs, dėl to, ką Viešpats nusprendė dėl Egipto. 23O 19 18 23O 19 18 180240 Tada Egipto šalyje bus penki miestai, kurie kalbės Kanaano kalba ir prisieks kareivijų Viešpačiui. Vienas bus vadinamas Saulės miestu. 23O 19 19 23O 19 19 180250 Egipto žemės viduryje stovės aukuras Viešpačiui, o krašto pasienyje­paminklas Jam. 23O 19 20 23O 19 20 180260 Tai bus ženklas ir liudijimas apie Viešpatį Egipto krašte, nes jie šauksis Viešpaties pavojui iškilus. Jis siųs jiems gelbėtoją, kuris kovos ir išlaisvins juos. 23O 19 21 23O 19 21 180270 Viešpats apsireikš egiptiečiams, ir tą dieną egiptiečiai pažins Viešpatį. Jie aukos Jam deginamąsias ir duonos aukas, duos įžadus Viešpačiui ir laikysis jų. 23O 19 22 23O 19 22 180280 Viešpats užgaus Egiptą ir išgydys. Jie gręšis į Viešpatį. Jis leisis permaldaujamas ir pagydys juos. 23O 19 23 23O 19 23 180290 Tuomet bus vieškelis iš Egipto į Asiriją. Asirai keliaus į Egiptą ir egiptiečiai į Asiriją. Asirai ir egiptiečiai drauge tarnaus Viešpačiui. 23O 19 24 23O 19 24 180300 Izraelis bus trečias su Egiptu ir Asirija­palaiminimas krašto viduryje. 23O 19 25 23O 19 25 180310 Juos kareivijų Viešpats laimins, sakydamas: ‘‘Tebūna palaimintas Egiptas, mano tauta, ir Asirija, mano rankų darbas, ir Izraelis, mano paveldas’‘. 23O 20 1 23O 20 1 180320 Asirijos karalius Sargonas siuntė Tartaną, ir tas atėjo į Ašdodą, kariavo prieš jį ir paėmė. 23O 20 2 23O 20 2 180330 Tuo metu Viešpats kalbėjo Amoco sūnui Izaijui: ‘‘Eik, nusivilk ašutinę ir nusiauk kurpes’‘. Jis taip padarė ir vaikščiojo nuogas ir basas. 23O 20 3 23O 20 3 180340 Tada Viešpats tarė: ‘‘Kaip mano tarnas Izaijas vaikščiojo nuogas ir basas trejus metus (tai buvo ženklas Egiptui ir Etiopijai), 23O 20 4 23O 20 4 180350 taip Asirijos karalius ves Egipto belaisvius ir Etiopijos tremtinius, jaunus ir senus, nuogus ir basus, neapdengtomis šlaunimis Egipto gėdai. 23O 20 5 23O 20 5 180360 Jie išsigąs ir drebės dėl Etiopijos, kuri buvo jų viltis, ir dėl Egipto, kuriuo didžiavosi. 23O 20 6 23O 20 6 180370 Tą dieną šito jūros pakraščio gyventojai sakys: ‘Štai kas atsitiko tiems, pas kuriuos bėgome ieškoti pagalbos, kad mus išlaisvintų nuo Asirijos karaliaus! Kaip dabar išsigelbėsime?’ ‘‘ 23O 21 1 23O 21 1 180380 Pranašavimas apie pajūrio dykumą. Viesulas kyla iš pietų, ateina iš dykumos, iš baimę keliančio krašto. 23O 21 2 23O 21 2 180390 Aš turėjau bauginantį regėjimą: plėšikas plėšia, naikintojas naikina. Pakilk, Elamai! Medija, apgulk! Aš padarysiu galą visiems vaitojimams. 23O 21 3 23O 21 3 180400 Man strėnas skauda; skausmai suėmė mane lyg gimdyvę, aš nebegaliu girdėti nė matyti. 23O 21 4 23O 21 4 180410 Mano širdis dreba, baimė ima mane; mano malonumų naktis Jis pavertė siaubu. 23O 21 5 23O 21 5 180420 Stalas padengtas, kilimai ištiesti, jie valgo ir geria. Kunigaikščiai, pakilkite, patepkite skydus! 23O 21 6 23O 21 6 180430 Viešpats man įsakė: ‘‘Eik, pastatyk sargą, ką jis matys, tepraneša!’‘ 23O 21 7 23O 21 7 180440 Jis pamatė vežimą, traukiamą poros žirgų, raitelį ant asilo ir raitelį ant kupranugario, ir jis labai atidžiai stebėjo. 23O 21 8 23O 21 8 180450 Jis šaukė kaip liūtas: ‘‘Viešpatie, aš stoviu sargyboje dieną ir budžiu naktimis. 23O 21 9 23O 21 9 180460 Štai, artėja vežimas ir pora raitelių’‘. Jis atsakė ir tarė: ‘‘Krito, krito Babilonas, visi jo dievų atvaizdai sutrupinti guli ant žemės!’‘ 23O 21 10 23O 21 10 180470 O mano klojimo iškultieji grūdai! Ką girdėjau iš kareivijų Viešpaties, Izraelio Dievo, tą pranešiau jums. 23O 21 11 23O 21 11 180480 Pranašavimas apie Dūmą. Jis šaukia man iš Seyro: ‘‘Sarge, kiek dar naktis tęsis? Sarge, kiek dar naktis tęsis?’‘ 23O 21 12 23O 21 12 180490 Sargas atsakė: ‘‘Rytas artėja ir naktis. Jei norite klausti, klauskite vėl; sugrįžkite ir klauskite!’‘ 23O 21 13 23O 21 13 180500 Pranašavimas apie Arabiją. Jūs nakvosite Arabijos miškuose, Dedano karavanai. 23O 21 14 23O 21 14 180510 Trokštančiam duokite vandens, pabėgėlius pasitikite su duona, Temos krašto gyventojai. 23O 21 15 23O 21 15 180520 Jie bėga nuo kardo, nuo iškelto kardo, nuo įtempto lanko, nuo baisaus karo. 23O 21 16 23O 21 16 180530 Viešpats man sako: ‘‘Dar vieneri metai, ir visa Kedaro didybė pranyks. 23O 21 17 23O 21 17 180540 Kedaro sūnų, drąsiųjų šaulių, išliks tik mažas likutis, nes Viešpats, Izraelio Dievas, taip kalbėjo’‘. 23O 22 1 23O 22 1 180550 Pranašavimas apie Regėjimo slėnį. Kas gi atsitiko, kad visi sulipote ant stogų? 23O 22 2 23O 22 2 180560 Tu, pilnas triukšmo ir neramumo, linksmasis mieste! Tavo kritusieji nekrito nuo kardo ir nemirė kovoje. 23O 22 3 23O 22 3 180570 Visi tavo valdovai bėgo, bet buvo surišti šaulių. Visi, kurie surasti tavyje, buvo surišti, nors ir toli bėgo. 23O 22 4 23O 22 4 180580 Aš sakiau: ‘‘Atsitraukite nuo manęs, aš graudžiai verksiu. Neguoskite manęs, nes mano tauta sunaikinta’‘. 23O 22 5 23O 22 5 180590 Tai buvo paniekos ir sąmyšio diena Regėjimo slėnyje, kurią mums siuntė kareivijų Viešpats. 23O 22 6 23O 22 6 180600 Elamas atėjo su strėlinėmis, kovos vežimais ir raiteliais, o Kyras­su skydais. 23O 22 7 23O 22 7 180610 Tavo mėgiamieji slėniai buvo pilni kovos vežimų, raiteliai išsirikiavo prie vartų. 23O 22 8 23O 22 8 180620 Judo apsauga sugriuvo. Tą dieną jūs apžiūrėjote ginklus Miško namuose. 23O 22 9 23O 22 9 180630 Jūs matėte Dovydo miesto sienų plyšius, kurių buvo daug. Jūs sėmėte vandenį iš žemutinio tvenkinio. 23O 22 10 23O 22 10 180640 Jūs apžiūrėjote Jeruzalės namus, juos griovėte ir jais tvirtinote miesto sieną. 23O 22 11 23O 22 11 180650 Jūs padarėte saugyklą tarp abiejų sienų senojo tvenkinio vandeniui. Bet jūs pamiršote Tą, kuris visa tai darė, ir nekreipėte dėmesio į Jį. 23O 22 12 23O 22 12 180660 Kareivijų Viešpats ragino tą dieną verkti ir raudoti, skustis galvos plaukus ir apsirengti ašutine. 23O 22 13 23O 22 13 180670 Bet štai džiaugsmas ir linksmybė, veršių ir avių pjovimas, mėsos valgymas ir vyno gėrimas. ‘‘Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime’‘. 23O 22 14 23O 22 14 180680 Kareivijų Viešpats apsireiškė man, sakydamas: ‘‘Šitas nusikaltimas jums nebus atleistas iki mirties,­sako kareivijų Viešpats’‘. 23O 22 15 23O 22 15 180690 Kareivijų Viešpats sakė: ‘‘Eik pas rūmų prievaizdą Šebną ir jam sakyk: 23O 22 16 23O 22 16 180700 ‘Ką tu čia veiki? Kodėl išsikirtai sau kapą? Rūpestingai aukštoje vietoje išsikaldinai sau buveinę uoloje. 23O 22 17 23O 22 17 180710 Štai kareivijų Viešpats tvirtai nutvers tave ir pašalins iš čia. 23O 22 18 23O 22 18 180720 Jis sukte pasuks tave ir mes kaip kamuolį į didelę šalį; ten tu mirsi ir ten tavo garbės vežimas taps gėda tavo valdovo namams! 23O 22 19 23O 22 19 180730 Aš pašalinsiu tave iš tavo vietos ir tarnybos. 23O 22 20 23O 22 20 180740 Tą dieną aš pašauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų, 23O 22 21 23O 22 21 180750 apvilksiu jį tavo rūbu, apjuosiu tavo juosta ir perduosiu jam tavo valdžią. Jis bus kaip tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams. 23O 22 22 23O 22 22 180760 Aš uždėsiu jam ant peties Dovydo namų raktą. Jis atidarys, ir niekas nebeuždarys, jis užrakins, ir niekas nebeatrakins. 23O 22 23 23O 22 23 180770 Aš įkalsiu jį kaip vinį tikroje vietoje, ir jis taps savo tėvo namuose šlovingu sostu. 23O 22 24 23O 22 24 180780 Ant jo kabos visa jo tėvo namų šlovė: visos atžalos ir ataugos, maži ir dideli indai nuo puodukų iki puodų. 23O 22 25 23O 22 25 180790 Ateis diena, kai tikroje vietoje įkalta vinis nulūš, visa, kas ant jos kabojo, nukris ir suduš, nes taip Viešpats pasakė’ ‘‘. 23O 23 1 23O 23 1 180800 Pranašavimas apie Tyrą. Raudokite Taršišo laivai, nes sunaikintas jūsų miestas, į kurį galėtumėte grįžti. Tą žinią gavome iš Kitimų. 23O 23 2 23O 23 2 180810 Nutilkite, gyventojai jūros pakraščių, kuriuos buvo pripildę Sidono pirkliai, plaukiojantys po jūrą. 23O 23 3 23O 23 3 180820 Per plačius vandenis atgabendavo Sichoro grūdus, derlių nuo upės, ir jūs buvote tautų prekyvietė. 23O 23 4 23O 23 4 180830 Susigėsk, Sidone, nes jūra kalba, jūros stiprybė sako: ‘‘Aš nebuvau nėščia ir negimdžiau, neauginau nei jaunikaičių, nei mergaičių’‘. 23O 23 5 23O 23 5 180840 Kai žinia apie Tyrą pasieks Egiptą, jie išsigandę drebės. 23O 23 6 23O 23 6 180850 Jūros pakraščių gyventojai, plaukite į Taršišą ir raudokite! 23O 23 7 23O 23 7 180860 Ar tai ne linksmasis senų senovėje įkurtas miestas? Jo kojos nuneš jį į tolimą šalį būti ateiviu. 23O 23 8 23O 23 8 180870 Kas tą padarė Tyrui? Jis juk buvo karališkas miestas, jo pirkliai buvo kunigaikščiai, visoje žemėje gerbiami. 23O 23 9 23O 23 9 180880 Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kad suvaldytų jo puikybę ir visą jo garbę, kad sugėdintų visus žemės garbinguosius. 23O 23 10 23O 23 10 180890 Taršišo dukterie, vaikščiok savo žemėje lyg upė, užliejanti kraštą; niekas tavęs nebevaržo. 23O 23 11 23O 23 11 180900 Viešpats ištiesė savo ranką virš jūros, Jis drebino karalystes. Viešpats davė įsakymą sunaikinti Kanaano tvirtoves. 23O 23 12 23O 23 12 180910 Jis sakė: ‘‘Nebesidžiauk, prispausta mergaite, Sidono dukterie! Pakilk ir plauk į Kitimus! Ir ten nerasi ramybės’‘. 23O 23 13 23O 23 13 180920 Štai chaldėjų šalis. Šitos tautos anksčiau nebuvo, asirai įkūrė ją dykumos gyventojams. Jie stato savo bokštus, griauna jo rūmus, paverčia jį griuvėsiais. 23O 23 14 23O 23 14 180930 Vaitokite, Taršišo laivai, nes jūsų tvirtovė sunaikinta. 23O 23 15 23O 23 15 180940 Tyras bus užmirštas septyniasdešimt metų. Toks yra žmogaus amžius. Po septyniasdešimties metų atsitiks Tyrui kaip dainoje apie paleistuvę: 23O 23 16 23O 23 16 180950 ‘‘Pasiimk arfą, vaikščiok po miestą, užmiršta paleistuve, dainuok meiliai ir gražiai, kad tave atsimintų’‘. 23O 23 17 23O 23 17 180960 Po septyniasdešimties metų Viešpats aplankys Tyrą. Miestas vėl grįš prie savo pelno, ištvirkaus su visomis pasaulio karalystėmis visoje žemėje. 23O 23 18 23O 23 18 180970 Jo prekyba ir pelnas bus pašvęsta Viešpačiui. Jie nekraus atsargų sandėliuose, bet jas atiduos tarnaujantiems Viešpačiui, kad jie valgytų ir apsirengtų. 23O 24 1 23O 24 1 180980 Štai Viešpats daro žemę tuščią lyg dykumą, pakeičia jos paviršių, išsklaido jos gyventojus. 23O 24 2 23O 24 2 180990 Taip bus ir tautai, ir kunigui; ir vergui, ir šeimininkui; ir tarnaitei, ir jos šeimininkei; ir perkančiam, ir parduodančiam; ir skolininkui, ir skolintojui. 23O 24 3 23O 24 3 181000 Kraštas bus nušluotas ir nualintas, nes taip Viešpats patvarkė. 23O 24 4 23O 24 4 181010 Žemė liūdi ir nyksta, pasaulis visiškai sumenkėjo ir nyksta; žemės išdidieji nusilpsta. 23O 24 5 23O 24 5 181020 Žemė suteršta jos gyventojų, nes jie nesilaikė įstatymų, iškreipė teisingumą ir sulaužė amžinąją sandorą. 23O 24 6 23O 24 6 181030 Todėl prakeikimas ryja žemę ir naikina jos gyventojus, todėl žemės gyventojai sudeginti ir žmonių mažai belikę. 23O 24 7 23O 24 7 181040 Vynas gedi, vynuogės nyksta, visi, kieno buvo linksmos širdys, dūsauja. 23O 24 8 23O 24 8 181050 Linksmybės su būgneliais liovėsi, linksmųjų triukšmas pasibaigė, švelnūs arfos garsai nutilo. 23O 24 9 23O 24 9 181060 Nebeskamba vyną geriančiųjų dainos, stiprus gėrimas apkarto jo gėrėjams. 23O 24 10 23O 24 10 181070 Tuštybės miestas bus sugriautas, namai užrakinti, niekas durų nebevarstys. 23O 24 11 23O 24 11 181080 Verkia dėl vyno gatvėse; išnyko įvairios linksmybės, džiaugsmas žemėje dingo. 23O 24 12 23O 24 12 181090 Miestas ištuštėjo, vartai guli griuvėsiuose. 23O 24 13 23O 24 13 181100 Visas kraštas bus kaip alyvmedis po vaisių nurinkimo, kaip vynuogynas po vynuogių nurinkimo. 23O 24 14 23O 24 14 181110 Jie pakels balsus, giedos apie Viešpaties didybę vakaruose, 23O 24 15 23O 24 15 181120 šlovins Viešpatį rytuose ir jūros pakraščiuose Izraelio Dievo vardą. 23O 24 16 23O 24 16 181130 Nuo žemės pakraščių girdime giedant: ‘‘Šlovė Teisiajam’‘. Bet aš sakau: ‘‘Vargas man, aš nebepakelsiu! Išdavikai be sąžinės­apgaudinėja, suvedžioja’‘. 23O 24 17 23O 24 17 181140 Siaubas, duobė ir žabangai tau, žemės gyventojau! 23O 24 18 23O 24 18 181150 Kas bėgs nuo siaubo garso, įkris į duobę; išlipęs iš duobės, pateks į žabangus; debesys atsivėrę, žemės pamatai dreba. 23O 24 19 23O 24 19 181160 Žemė draskyte draskoma, trinte trinama, kratyte kratoma. 23O 24 20 23O 24 20 181170 Žemė svyruote svyruos kaip girtas, siūbuos kaip palapinė. Ją slėgs jos nusikaltimas, ji grius ir nebeatsikels. 23O 24 21 23O 24 21 181180 Tą dieną Viešpats baus dangaus kareiviją aukštybėse ir žemės karalius žemėje. 23O 24 22 23O 24 22 181190 Jie bus surinkti kaip belaisviai į duobę ir užrakinti; po daugelio dienų jie bus aplankyti. 23O 24 23 23O 24 23 181200 Mėnulis paraus ir saulė susigės, nes kareivijų Viešpats šlovingai viešpataus Siono kalne, Jeruzalėje ir savo vyresniųjų akivaizdoje. 23O 25 1 23O 25 1 181210 Viešpatie, Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave ir girsiu Tavo vardą, nes Tu padarei nuostabių dalykų, ištikimai įvykdei, ką seniai buvai pažadėjęs. 23O 25 2 23O 25 2 181220 Tu pavertei miestą akmenų krūva, tvirtoves­griuvėsiais; svetimųjų rūmų nebėra ir jie niekad nebebus atstatyti. 23O 25 3 23O 25 3 181230 Stipri tauta šlovins Tave; galingų tautų miestai bijos Tavęs. 23O 25 4 23O 25 4 181240 Tu buvai stiprybė beturčiui, apsauga vargšui nelaimėje, priebėga nuo audros, ūksmė karštyje; baisiųjų rūstybė atsimušė kaip audra į sieną. 23O 25 5 23O 25 5 181250 Kaip karštis sausoje vietoje, taip Tu sudrausi svetimųjų siautimą; kaip kaitra, nuslopinama debesų šešėliu, taip baisiųjų pergalės bus nutildytos. 23O 25 6 23O 25 6 181260 Kareivijų Viešpats šitame kalne suruoš pokylį visoms tautoms; pokylį su geriausiu maistu ir senu bei nusistovėjusiu vynu. 23O 25 7 23O 25 7 181270 Jis pašalins šitame kalne šydą, kuris gaubia visas tautas ir gimines. 23O 25 8 23O 25 8 181280 Jis sunaikins mirtį amžiams. Viešpats Dievas visiems nušluostys ašaras ir pašalins panieką nuo savo tautos visoje žemėje, nes taip pasakė Viešpats. 23O 25 9 23O 25 9 181290 Tuomet jie sakys: ‘‘Štai Jis, mūsų Dievas; mes laukėme Jo, ir Jis išgelbės mus. Jis yra Viešpats, kurio laukėme; džiaukimės ir džiūgaukime dėl Jo išgelbėjimo!’‘ 23O 25 10 23O 25 10 181300 Viešpaties ranka ilsėsis šitame kalne, o Moabas bus sumintas, kaip suminami šiaudai duobėje. 23O 25 11 23O 25 11 181310 Jis išties savo rankas, kaip plaukikas ištiesia plaukti, ir Jis pažemins jų išdidumą kartu su jų rankų grobiu. 23O 25 12 23O 25 12 181320 Aukštas tvirtovių sienas Jis pažemins, sugriaus ir pavers dulkėmis. 23O 26 1 23O 26 1 181330 Tuomet Judo šalyje giedos šią giesmę: ‘‘Mūsų miestas yra tvirtas; Jis suteiks išgelbėjimą už jo sienų ir pylimų. 23O 26 2 23O 26 2 181340 Atkelkite vartus ir teįeina teisioji tauta, kuri saugo tiesą. 23O 26 3 23O 26 3 181350 Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi. 23O 26 4 23O 26 4 181360 Pasitikėkite Viešpačiu visados, nes Viešpats Jahvė yra amžina stiprybė. 23O 26 5 23O 26 5 181370 Jis pažemina išpuikusius išdidaus miesto gyventojus. Jis pažemina juos iki žemės, dulkėmis paversdamas miestą. 23O 26 6 23O 26 6 181380 Mindžioja jį beturčių kojos, vargšų žingsniai’‘. 23O 26 7 23O 26 7 181390 Teisiojo kelias yra tiesus, Tu jo taką išlygini. 23O 26 8 23O 26 8 181400 Tavo teismų kelyje, Viešpatie, mes laukėme; mūsų sielos atsimena Tavo vardą ir ilgisi Tavęs. 23O 26 9 23O 26 9 181410 Mano siela naktį ilgisi Tavęs, mano dvasia ieško Tavęs. Kai Tavo teismai pasireiškia žemėje, pasaulio gyventojai pasimoko teisumo. 23O 26 10 23O 26 10 181420 Jei nedorėlio bus pasigailėta, jis nepasimokys teisumo; teisiųjų šalyje jis darys pikta ir nekreips dėmesio į Viešpaties didybę. 23O 26 11 23O 26 11 181430 Viešpatie, Tavo ranka yra pakelta, bet jie nemato jos. Tavo uolumą dėl tautos jie tepamato ir tesusigėsta. Ugnis tesunaikina Tavo priešus. 23O 26 12 23O 26 12 181440 Viešpatie, Tu suteiksi mums ramybės, nes Tu juk viską padarei dėl mūsų. 23O 26 13 23O 26 13 181450 Viešpatie, mūsų Dieve, kiti valdovai viešpatavo mums, bet mes tik Tavo vardą pripažįstame ir Jį garbiname. 23O 26 14 23O 26 14 181460 Jie mirė ir nebeatgis, jie yra šešėliai ir nebeatsikels; Tu aplankei juos ir sunaikinai, jų atminimą išdildei. 23O 26 15 23O 26 15 181470 Viešpatie, tu padidinai tautą; šlovė Tau už tai; Tu išplėtei krašto sienas. 23O 26 16 23O 26 16 181480 Viešpatie, jie ieškojo Tavęs nelaimės metu; jie meldėsi, kai juos baudei. 23O 26 17 23O 26 17 181490 Kai gimdyvės laikas priartėja, ji šaukia iš skausmo. Viešpatie, tokie mes esame Tavo akivaizdoje. 23O 26 18 23O 26 18 181500 Mes lyg gimdančios kentėjome, bet pagimdėme tik vėją. Mes neatnešėme kraštui išlaisvinimo ir pasaulio gyventojai nekrito. 23O 26 19 23O 26 19 181510 Tavo mirusieji bus gyvi, jų kūnai kelsis kartu su mano. Dulkėse esantieji, pabuskite ir giedokite. Kaip rasa gaivina augalus, taip Viešpats prikels mirusiuosius. 23O 26 20 23O 26 20 181520 Mano tauta, eik, įeik į savo kambarius; pasislėpk valandėlę, kol praeis Jo rūstybė. 23O 26 21 23O 26 21 181530 Viešpats ateina iš savo buveinės bausti žemės gyventojų už jų nusikaltimus. Žemė atidengs ant jos pralietą kraują ir nebeslėps nužudytųjų. 23O 27 1 23O 27 1 181540 Tą dieną Viešpats nubaus kietu, dideliu ir stipriu kardu leviataną, šliaužiančią ir besiraitančią gyvatę, ir nukaus jūros slibiną. 23O 27 2 23O 27 2 181550 Tą dieną giedokite apie vynuogyną: 23O 27 3 23O 27 3 181560 ‘‘Aš, Viešpats, esu jo sargas. Aš nuolatos laistau jį; kad jam kas nepakenktų, saugau jį dieną ir naktį. 23O 27 4 23O 27 4 181570 Nėra manyje rūstybės. Jei kas jame pasėtų erškėčių ir usnių, Aš įeičiau, kovočiau ir sudeginčiau juos. 23O 27 5 23O 27 5 181580 Tegu jie laikosi mano stiprybės, kad galėtų susitaikyti su manimi; ir tada jie susitaikys su manimi’‘. 23O 27 6 23O 27 6 181590 Ateityje Jokūbas vėl įsišaknys, o Izraelis žaliuos ir žydės; jie pripildys visą pasaulį savo vaisių. 23O 27 7 23O 27 7 181600 Ar Jis baudė juos, kaip jų priešai buvo baudžiami? Ar jų krito tiek, kiek jų priešų? 23O 27 8 23O 27 8 181610 Tu baudei juos nuosaikiai, kai atmetei. Jis pašalino juos savo stipriu pūstelėjimu rytų vėjo dieną. 23O 27 9 23O 27 9 181620 Jokūbo kaltė bus atleista ir nuodėmė pašalinta, kai Jis aukurų akmenis sutrupins kaip kalkakmenius, giraičių bei atvaizdų nebeliks. 23O 27 10 23O 27 10 181630 Sustiprintas miestas bus tuščias, be gyventojų, kaip dykuma. Galvijai ganysis jame, gulės ir apgrauš jo šakas. 23O 27 11 23O 27 11 181640 Kai jo šakos nudžius, atėjusios moterys jas nulauš ir sudegins. Tai tauta, neturinti supratimo. Todėl jos Kūrėjas nepasigailės ir nesuteiks jai malonės. 23O 27 12 23O 27 12 181650 Tomis dienomis Viešpats kuls nuo Eufrato upės iki Egipto upelio, o jūs, izraelitai, būsite surinkti kaip grūdai. 23O 27 13 23O 27 13 181660 Tą dieną pasigirs didysis trimitas, paliktieji Asirijos krašte bei išsklaidytieji Egipto šalyje sugrįš ir pagarbins Viešpatį šventajame Jeruzalės kalne. 23O 28 1 23O 28 1 181670 Vargas puikybės vainikui, Efraimo girtuokliams, vystančiai šlovingo grožio gėlei derlingame vyno įveiktųjų slėnyje. 23O 28 2 23O 28 2 181680 Štai Viešpaties stiprusis ir galingasis kaip smarki kruša, kaip laužantis viesulas, kaip baisus lietus, kaip plūstantis vanduo užtvindys žemę. 23O 28 3 23O 28 3 181690 Jis sunaikins Efraimo girtuoklių puikybę, 23O 28 4 23O 28 4 181700 šlovingo grožio vystančiai gėlei viduryje derlingo slėnio bus kaip ankstyvam figos vaisiui: kas jį pamato, nuskina ir suvalgo. 23O 28 5 23O 28 5 181710 Tą dieną kareivijų Viešpats bus šlovės karūna ir gražus vainikas savo tautos likučiui; 23O 28 6 23O 28 6 181720 teisingumo dvasia teisėjui ir stiprybė kariams nugalėti priešą. 23O 28 7 23O 28 7 181730 Tačiau šie apsvaigo nuo vyno, svyruoja nuo girtuokliavimo. Kunigas ir pranašas, apsvaigę nuo girtuokliavimo, nežino, ką darą. Jie klysta regėjimuose, suklumpa sprendimuose. 23O 28 8 23O 28 8 181740 Visi jų stalai apvemti, nėra švarios vietos. 23O 28 9 23O 28 9 181750 Ką Jis pamokys ir kam paaiškins girdėtą pranešimą? Ką tik nujunkytiems kūdikiams? 23O 28 10 23O 28 10 181760 Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį. 23O 28 11 23O 28 11 181770 Viešpats kalbės mikčiojančiomis lūpomis ir svetima kalba šitai tautai, 23O 28 12 23O 28 12 181780 kuriai sakė: ‘‘Tai poilsis, kur gali pailsėti pavargę, tai atgaiva’‘. Bet jie neklausė. 23O 28 13 23O 28 13 181790 Jiems buvo Viešpaties žodis: ‘‘Taisyklė po taisyklės, taisyklė po taisyklės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį’‘, kad jie eitų, svyrinėtų, sukluptų, įsipainiotų ir patektų į nelaisvę. 23O 28 14 23O 28 14 181800 Išgirskite Viešpaties žodį, jūs pasityčiotojai, kurie viešpataujate mano tautai Jeruzalėje. 23O 28 15 23O 28 15 181810 Jūs sakote: ‘‘Mes padarėme sandorą su mirtimi ir susitarimą su mirusiųjų buveine. Atūžiantis tvanas nelies mūsų, nes melas yra mūsų priebėga ir apgaulė mus dengia’‘. 23O 28 16 23O 28 16 181820 Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘‘Štai Aš dedu Sione pamatui ištirtą akmenį, brangų pamato kertinį akmenį. Kas tiki, nesielgs skubotai. 23O 28 17 23O 28 17 181830 Teisingumas bus mano virvė, teisumas­mano svambalas. Kruša sunaikins melo priebėgą, ir vanduo užlies slėptuvę. 23O 28 18 23O 28 18 181840 Tada jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta ir susitarimas su mirusiųjų buveine nustos galioti. Atūžiantis tvanas parblokš jus. 23O 28 19 23O 28 19 181850 Kai jis praeis, nusineš jus. Jis užeis kas rytą ir kas dieną, ir kas naktį. Tai bus siaubinga žinia’‘. 23O 28 20 23O 28 20 181860 Guolis per trumpas išsitiesti, ir antklodė per siaura įsivynioti. 23O 28 21 23O 28 21 181870 Viešpats pakils kaip Peracimų kalne, kaip Gibeono slėnyje. Jis padarys darbą, savo bauginantį darbą, kaip yra nusprendęs. 23O 28 22 23O 28 22 181880 Nebesityčiokite, kad jūsų pančiai nebūtų stipriau suveržti! Iš Viešpaties, kareivijų Dievo, aš girdėjau apie numatytą sunaikinimą visoje žemėje. 23O 28 23 23O 28 23 181890 Išgirskite mano balsą, klausykite ir supraskite mano kalbą. 23O 28 24 23O 28 24 181900 Argi artojas kas dieną aria ir akėja, ruošdamas dirvą sėjai? 23O 28 25 23O 28 25 181910 Argi, sulyginęs žemės paviršių, jis nesėja krapų, kmynų, miežių ir rugių? 23O 28 26 23O 28 26 181920 Dievas pamokė jį, kad išmanytų. 23O 28 27 23O 28 27 181930 Juk krapų ir kmynų niekas nekulia velenais. Krapus iškulia lazda ir kmynus lazdele. 23O 28 28 23O 28 28 181940 Javus duonai reikia sumalti, todėl ant jų nevažinėja velenais visą laiką ir nemindo gyvulių kanopomis. 23O 28 29 23O 28 29 181950 Taip patvarkė kareivijų Viešpats; Jo patarimas yra nuostabus ir išmintis didinga. 23O 29 1 23O 29 1 181960 Vargas Arieliui, miestui, kuriame gyveno Dovydas. Kasmet švęskite šventes, pjaukite aukas. 23O 29 2 23O 29 2 181970 Aš užleisiu priespaudą Arieliui. Jame bus verksmas ir vaitojimas; jis bus tikras Arielis. 23O 29 3 23O 29 3 181980 Apgulsiu tave, apkasiu grioviais, apstatysiu apsiausties bokštais. 23O 29 4 23O 29 4 181990 Tu būsi labai pažemintas ir iš dulkių prislopintu balsu kalbėsi. Tavo balsas bus girdimas kaip mirusiųjų dvasių iššaukėjo balsas, kaip šnabždesys iš po žemių. 23O 29 5 23O 29 5 182000 Tavo priešų bus daugybė kaip dulkių ir tavo prispaudėjų gausu­kaip vėjo nešamų pelų. Tai įvyks visai nelauktai ir ūmai. 23O 29 6 23O 29 6 182010 Kareivijų Viešpats aplankys tave griausmu, žemės drebėjimu, audros viesulu ir ryjančia ugnies liepsna. 23O 29 7 23O 29 7 182020 Kaip sapnas, kaip nakties regėjimas bus gausybė tautų, kariaujančių prieš Arielį, jį apgulusių grioviais ir bokštais. 23O 29 8 23O 29 8 182030 Alkanas sapnuoja, kad jis valgo, bet pabudęs tebėra alkanas; arba ištroškęs sapnuoja, kad geria, o pabudęs tebėra ištroškęs. Taip bus tautoms, kurios kariaus prieš Siono kalną. 23O 29 9 23O 29 9 182040 Nusistebėkite, pasibaisėkite ir šaukite! Jie girti, bet ne nuo vyno; svyruoja, bet ne nuo stipraus gėrimo. 23O 29 10 23O 29 10 182050 Viešpats siuntė jums kieto miego dvasią, užmerkė jūsų akis­pranašus, uždengė jūsų galvas­regėtojus. 23O 29 11 23O 29 11 182060 Visi regėjimai bus jums kaip užantspauduota knyga. Jei kas paduotų ją mokančiam skaityti ir sakytų: ‘‘Paskaityk!’‘, tas atsakytų: ‘‘Negaliu, nes ji užantspauduota’‘. 23O 29 12 23O 29 12 182070 Jei knygą paduotų nemokančiam skaityti ir jam sakytų: ‘‘Skaityk!’‘, jis atsakytų: ‘‘Aš nemoku skaityti’‘. 23O 29 13 23O 29 13 182080 Viešpats tarė: ‘‘Kadangi ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir pagerbia mane savo lūpomis, bet jų širdis yra toli nuo manęs ir jie mokosi bijoti manęs, klausydami žmonių priesakų, 23O 29 14 23O 29 14 182090 tai Aš nustebinsiu šią tautą savo nuostabiu darbu. Jų išminčių išmintis pranyks, gudriųjų sumanumas pražus’‘. 23O 29 15 23O 29 15 182100 Vargas tiems, kurie savo planus slepia nuo Viešpaties ir darbus daro tamsoje, galvodami: ‘‘Kas mus mato ir kas mus žino?’‘ 23O 29 16 23O 29 16 182110 Jūs iškreipiate dalykus! Argi puodžius gali būti laikomas lygiu moliui? Ar kūrinys sako apie savo kūrėją: ‘‘Jis nesukūrė manęs’‘? Ar daiktas kalba apie tą, kuris jį padarė: ‘‘Jis nieko nesupranta’‘? 23O 29 17 23O 29 17 182120 Netrukus ir Libanas taps ariama dirva, o dirva­mišku. 23O 29 18 23O 29 18 182130 Tą dieną kurtieji išgirs knygos žodžius ir aklųjų akys praregės. 23O 29 19 23O 29 19 182140 Romieji dar labiau džiaugsis Viešpačiu ir beturčiai­Izraelio Šventuoju. 23O 29 20 23O 29 20 182150 Prispaudėjai dings ir pasityčiotojai žus; bus sunaikinti, kurie elgiasi neteisingai, 23O 29 21 23O 29 21 182160 kurie apšmeižia žmogų, kurie vartuose kaltintojui spendžia spąstus ir teisųjį laiko nieku. 23O 29 22 23O 29 22 182170 Todėl Viešpats, kuris išgelbėjo Abraomą, taip sako Jokūbo namams: ‘‘Jokūbas nebebus pažemintas, jo veidas nebeišblykš. 23O 29 23 23O 29 23 182180 Jis matys savo vaikus, mano rankų darbą, tarp savųjų; jie pripažins šventu mano vardą ir Jokūbo Šventąjį ir bijos Izraelio Dievo. 23O 29 24 23O 29 24 182190 Kurie klydo dvasioje, susipras, kurie buvo nepatenkinti, priims pamokymą’‘. 23O 30 1 23O 30 1 182200 Viešpats sako: ‘‘Vargas maištaujantiems vaikams, kurie priimate patarimą, bet ne mano duotą, sudarote sąjungą, bet be mano dvasios. Taip kaupiate nuodėmes. 23O 30 2 23O 30 2 182210 Einate į Egiptą, manęs nepasiklausę, ieškote faraono pagalbos ir pasitikite Egipto šešėliu. 23O 30 3 23O 30 3 182220 Faraono pagalba taps jums gėda ir pasitikėjimas Egipto šešėliu­ negarbe. 23O 30 4 23O 30 4 182230 Nors tavo kunigaikščiai yra Coane ir jų pasiuntiniai pasiekė Hanesą, 23O 30 5 23O 30 5 182240 sulauksite gėdos ir pajuokos dėl tautos, kuri jūsų negali nei išgelbėti, nei suteikti pagalbos, nei naudos’‘. 23O 30 6 23O 30 6 182250 Regėjimas apie žvėris pietų krašto, kuriame yra vargas ir priespauda; kur liūtai, gyvatės ir skrendanti angis gyvena. Žmonės gabena savo turtus ant asilų ir savo lobius ant kupranugarių pas tautą, kuri negali padėti. 23O 30 7 23O 30 7 182260 Egipto pagalba yra bevertė ir betikslė. Todėl šaukiau: ‘‘Jų jėga ramiai sėdėti’‘. 23O 30 8 23O 30 8 182270 Tad eik, užrašyk lentoje ir įrašyk knygoje, kad vėlesniam laikui išliktų įspėjimas. 23O 30 9 23O 30 9 182280 Ši tauta yra maištinga, melagiai vaikai, kurie neklauso Viešpaties įstatymo. 23O 30 10 23O 30 10 182290 Jie sako regėtojams: ‘‘Neregėkite!’‘, ir pranašams: ‘‘Nepranašaukite, kas tiesa; kalbėkite, kas mums patinka, pranašaukite mums apgaules. 23O 30 11 23O 30 11 182300 Pasitraukite iš kelio, šalinkitės nuo mūsų tako, tepasitraukia mums iš akių Izraelio Šventasis’‘. 23O 30 12 23O 30 12 182310 Štai ką sako Izraelio Šventasis: ‘‘Kadangi jūs niekinate žodį, viliatės priespauda ir remiatės skriauda, 23O 30 13 23O 30 13 182320 jums šis nusikaltimas bus pavojingas, kaip aukštoje sienoje didėjantis plyšys: siena ūmai ir nelauktai sugrius; 23O 30 14 23O 30 14 182330 ji subyrės, kaip puodžiaus indas, kuris taip sutrupinamas, kad nebelieka šukės ugniai paimti iš židinio ar pasisemti truputį vandens iš duobės’‘. 23O 30 15 23O 30 15 182340 Taip sako Viešpats, Izraelio Šventasis: ‘‘Jei atsigręšite ir nusiraminsite, būsite išgelbėti. Ramume ir pasitikėjime yra jūsų stiprybė’‘. Bet jūs nenorite. 23O 30 16 23O 30 16 182350 Jūs sakote: ‘‘Ne, mes bėgsime ant žirgų’‘. Todėl jūs bėgsite. ‘‘Mes josime ant eikliųjų’‘. Ir jūsų persekiotojai bus eiklūs. 23O 30 17 23O 30 17 182360 Tūkstantis bėgsite, išsigandę vieno, o, gąsdinant penkiems, bėgsite, kol liksite kaip pušies stuobrys kalno viršūnėje, kaip vėliava kalvoje. 23O 30 18 23O 30 18 182370 Viešpats nori jūsų pasigailėti ir suteikti jums malonę. Viešpats yra teisingumo Dievas; palaiminti, kurie Jo laukia. 23O 30 19 23O 30 19 182380 Siono tauta, gyvenanti Jeruzalėje, tu daugiau nebeverksi! Jis tikrai pasigailės tavęs. Tavo šauksmą Jis išgirs ir į jį atsakys. 23O 30 20 23O 30 20 182390 Viešpats maitino jus vargo duona ir girdė priespaudos vandeniu. Dabar tavo mokytojai nebesislėps, tavo akys visada juos matys. 23O 30 21 23O 30 21 182400 Tavo ausys girdės žodžius, sakomus tau už nugaros: ‘‘Tas yra kelias, eikite juo’‘, jei būsite nukrypę į dešinę ar į kairę. 23O 30 22 23O 30 22 182410 Tu pašalinsi sidabrinius atvaizdus ir auksinius stabus, kaip šiukšles juos išmesi, sakydamas: ‘‘Lauk iš čia!’‘ 23O 30 23 23O 30 23 182420 Jis duos lietaus tavo sėklai, kuria apsėsi dirvą. Javai gausiai užderės derlingoje žemėje. Tada tavo banda ganysis plačioje ganykloje. 23O 30 24 23O 30 24 182430 Tavo jaučiai ir asilai, kuriais įdirbama žemė, ės sūdytą pašarą, šakėmis sukratytą. 23O 30 25 23O 30 25 182440 Nuo kiekvieno aukštesnio kalno ir iškilusios kalvos tekės vandens upeliai žudymo dienoje, kai bokštai grius. 23O 30 26 23O 30 26 182450 Mėnulis švies kaip saulė; saulė bus septynis kartus šviesesnė, kaip septynių dienų šviesa, kai Viešpats perriš savo tautos žaizdą ir pagydys kirčių padarytas žaizdas. 23O 30 27 23O 30 27 182460 Viešpaties vardas ateina iš tolo. Jo rūstybė deganti ir sunki, Jo lūpos pilnos įtūžio, liežuvis­ryjanti ugnis. 23O 30 28 23O 30 28 182470 Jo kvapas kaip patvinusios upės srovė, kuri siekia iki kaklo ir naikina tautas. Jis pažaboja tautas ir paklaidina jas. 23O 30 29 23O 30 29 182480 Tada jūs giedosite kaip šventų iškilmių naktį ir nuoširdžiai džiaugsitės, lyg eidami į Viešpaties kalną, pas Izraelio Galingąjį, palydint fleitai. 23O 30 30 23O 30 30 182490 Viešpats leis išgirsti savo šlovingą balsą ir pajusti nusileidžiančios rankos smūgį, užsidegusios rūstybės liepsnojančią ir ryjančią ugnį, smarkų lietų ir krušą. 23O 30 31 23O 30 31 182500 Viešpaties balsas išgąsdins asirus, kai Jis jiems smogs lazda. 23O 30 32 23O 30 32 182510 Kiekvienas lazdos smūgis, kuriuo Viešpats smogs jiems, bus palydimas būgneliais ir arfomis. Jis kovos su jais grasindamas. 23O 30 33 23O 30 33 182520 Jau seniai yra paruoštas Tofetas; taip, karaliui jis paruoštas, gilus ir platus, jame bus gausu ugnies ir malkų; Viešpaties kvapas kaip sieros srovė uždegs jį. 23O 31 1 23O 31 1 182530 Vargas einantiems į Egiptą pagalbos, kurie pasitiki žirgais ir kovos vežimais. Kadangi jų tiek daug ir raiteliai tokie gausūs ir stiprūs, jie nesikreipia į Izraelio Šventąjį ir neieško Viešpaties. 23O 31 2 23O 31 2 182540 Jis yra išmintingas, užleidžia nelaimę ir neatsiima žodžių. Jis pakils prieš nedorėlių namus ir nusikaltėlių padėjėjus. 23O 31 3 23O 31 3 182550 Egiptiečiai yra žmonės, ne Dievas. Jų žirgai yra kūnas, ne dvasia. Kai Viešpats išties ranką, padėjėjas suklups, ir tas, kuriam teikiama pagalba, kris; taip jie abu drauge žus. 23O 31 4 23O 31 4 182560 Taip Viešpats pasakė man: ‘‘Kaip liūtas ar jaunas liūtukas urzgia prie savo grobio ir neišsigąsta, kai prie jo artėja piemenų būrys šūkaudamas, ir jų nebijo, taip kareivijų Viešpats nusileis kovoti dėl Siono kalno ir jo aukštumos. 23O 31 5 23O 31 5 182570 Kaip paukščiai skraido, taip kareivijų Viešpats gins Jeruzalę; gins, išlaisvins ir išgelbės’‘. 23O 31 6 23O 31 6 182580 Izraelio vaikai, grįžkite prie To, nuo kurio buvote visai nutolę. 23O 31 7 23O 31 7 182590 Tą dieną kiekvienas išmes sidabro ir aukso stabus, kuriuos savo rankomis pasidarė ir jais nusidėjo. 23O 31 8 23O 31 8 182600 ‘‘Asirija kris ir žus ne nuo žmogaus kardo. Jie bėgs nuo kardo, ir jų jaunuoliai paklius į vergystę. 23O 31 9 23O 31 9 182610 Jie pabėgs į savo tvirtovę iš baimės ir jų kunigaikščiai išsigąs vėliavos’‘,­sako Viešpats, kurio ugnis Sione ir krosnis Jeruzalėje. 23O 32 1 23O 32 1 182620 Štai karalius karaliaus teisume ir kunigaikščiai valdys teisingai. 23O 32 2 23O 32 2 182630 Kiekvienas iš jų bus kaip prieglauda nuo vėjo ar apsauga audroje: kaip vandens upeliai dykumoje ir kaip didelės uolos šešėlis tyruose. 23O 32 3 23O 32 3 182640 Reginčiųjų akys matys ir girdinčiųjų ausys atidžiai klausysis. 23O 32 4 23O 32 4 182650 Lengvabūdžiai supras pažinimą ir mikčiojančiųjų kalba bus aiški. 23O 32 5 23O 32 5 182660 Kvailio nebevadins kilniu, apgaviko­garbingu. 23O 32 6 23O 32 6 182670 Kvailys kalba kvailystes, jo širdis siekia neteisybės. Jis veidmainiauja ir kalba neteisingai apie Viešpatį. Jis nepavalgydina alkano ir nepagirdo ištroškusio. 23O 32 7 23O 32 7 182680 Apgaviko sumanymai yra pikti, jis galvoja pakenkti vargšui teisme savo melais, nors beturtis ir kalba teisybę. 23O 32 8 23O 32 8 182690 Kilnus galvoja kilniai ir gina teisingumą. 23O 32 9 23O 32 9 182700 Jūs, nerūpestingos moterys, klausykite mano balso; jūs, savimi pasitikinčios dukros, išgirskite mano kalbą. 23O 32 10 23O 32 10 182710 Metams praėjus, jūs, savimi pasitikinčios, išsigąsite, nes niekas vynuogių neberinks ir sodų vaisių nebeskins. 23O 32 11 23O 32 11 182720 Išsigąskite ir drebėkite. Nusirenkite ir apsisiauskite ašutinėmis. 23O 32 12 23O 32 12 182730 Muškitės į krūtinę ir dejuokite, apgailėdamos gražius laukus ir derlingus vynuogynus. 23O 32 13 23O 32 13 182740 Mano tautos derlingoje dirvoje ir gyvybės pilno miesto namų vietoje žels erškėčiai ir augs usnys. 23O 32 14 23O 32 14 182750 Rūmai ištuštės, miesto triukšmas nutils, kalva ir stebėjimo bokštas virs lauku, kuriuo džiaugsis laukiniai asilai ir ganysis bandos. 23O 32 15 23O 32 15 182760 Taip pasiliks, iki dvasia iš aukšto bus išlieta. Tada dykumos taps derlingais laukais ir miškais; 23O 32 16 23O 32 16 182770 teisingumas gyvens dykumoje ir teisumas pasiliks derlinguose laukuose. 23O 32 17 23O 32 17 182780 Teisumo darbas bus taika, jo pasekmė­ramybė ir pasitikėjimas. 23O 32 18 23O 32 18 182790 Mano tauta gyvens ramioje vietoje ir saugiuose namuose, 23O 32 19 23O 32 19 182800 kai kruša kris ant miško ir miestas nusileis į žemumą. 23O 32 20 23O 32 20 182810 Palaiminti jūs sėsite prie vandenų, laisvai ten ganysis asilai ir jaučiai. 23O 33 1 23O 33 1 182820 Vargas tau, naikintojau, kurio niekas nenaikina. Tu apgaulingai elgiesi, o tavęs niekas neapgaudinėja. Kai baigsi naikinti, pats būsi sunaikintas, ir kai baigsi apgaudinėti, tave apgaus. 23O 33 2 23O 33 2 182830 Viešpatie, būk mums maloningas, mes laukiame Tavęs. Būk mūsų ranka kas rytą, išgelbėk nelaimės metu. 23O 33 3 23O 33 3 182840 Tautos bėga nuo triukšmo; kai Tu pakyli­išsisklaido giminės. 23O 33 4 23O 33 4 182850 Jų grobis sunyks lyg skėrių sunaikintas derlius. 23O 33 5 23O 33 5 182860 Viešpats yra išaukštintas, nes Jis gyvena aukštybėje. Jis pripildė Sioną teisingumu ir teisumu. 23O 33 6 23O 33 6 182870 Jis duos laikus, saugius išgelbėjimo jėga, išmintimi, pažinimu. Viešpaties baimė bus jų turtas. 23O 33 7 23O 33 7 182880 Štai karžygiai rauda lauke, taikos pasiuntiniai graudžiai verkia. 23O 33 8 23O 33 8 182890 Keliai ištuštėjo, keliautojai išnyko. Jis sulaužė sandorą, miestus sunaikino, žmonėmis nesirūpina. 23O 33 9 23O 33 9 182900 Kraštas liūdi ir nyksta: Libanas apleistas ir sunykęs, Saronas pavirto dykuma, Bašano ir Karmelio lapai nukrito. 23O 33 10 23O 33 10 182910 Viešpats sako: ‘‘Dabar Aš kelsiuos ir būsiu išaukštintas. 23O 33 11 23O 33 11 182920 Jūs pastojote šienu ir pagimdysite šiaudus. Jūsų kvapas sunaikins jus kaip ugnis. 23O 33 12 23O 33 12 182930 Tautos bus kaip išdegtos kalkės, kaip nupjauti erškėčiai bus sudegintos ugnimi. 23O 33 13 23O 33 13 182940 Išgirskite toli esantys, ką Aš padariau, arti esantys supraskite mano galią’‘. 23O 33 14 23O 33 14 182950 Siono nusidėjėliai išsigandę, veidmainiai dreba: ‘‘Kas gali gyventi prie viską ryjančios ugnies? Kas gali gyventi prie amžino karščio?’‘ 23O 33 15 23O 33 15 182960 Kas vaikšto teisiai ir kalba tiesą, kas paniekina priespaudos pelną, kas neima kyšių, kas užsikemša ausis ir nesiklauso kraują praliejančių, kas užmerkia akis ir nesigėri piktybėmis, 23O 33 16 23O 33 16 182970 tas gyvens aukštumose; jo apsaugos pilis bus aukštose uolose, jis turės duonos ir jo vanduo neišseks. 23O 33 17 23O 33 17 182980 Tavo akys matys karalių jo grožybėje, jos matys tolimą šalį. 23O 33 18 23O 33 18 182990 Tu prisiminsi siaubo laikus: ‘‘Kur dingo mokesčių skaičiuotojas ir svėrėjas? Kur yra skaičiavęs bokštus?’‘ 23O 33 19 23O 33 19 183000 Tu nebematysi žiaurios tautos, tautos, kurios kalbos nesupranti, mikčiojančio liežuvio, kuris tau svetimas. 23O 33 20 23O 33 20 183010 Žvelk į Sioną, mūsų iškilmių miestą. Tavo akys tesidžiaugia Jeruzale: tvirtais pastatais, nesugriaunama palapine, kurios stulpai nepašalinami ir virvės nesutraukomos. 23O 33 21 23O 33 21 183020 Šlovingas Viešpats yra mūsų gyrius ir plačių srovių versmė. Čia nepasirodys irkluotojų valtis ir neplauks išdidus laivas. 23O 33 22 23O 33 22 183030 Viešpats yra mūsų teisėjas, Viešpats­mūsų valdovas, Viešpats­ mūsų karalius; Jis išgelbės mus. 23O 33 23 23O 33 23 183040 Tavo virvės atsileidusios; jos tvirtai nebelaiko stiebo savo vietoje nei išpūstų burių. Tada bus dalinamas didelis grobis, net raišieji gaus dalį. 23O 33 24 23O 33 24 183050 Nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘‘Aš sergu’‘. Žmonėms, kurie čia gyvens, bus atleistos kaltės. 23O 34 1 23O 34 1 183060 Priartėkite, tautos, klausykitės, pagonys, teišgirsta žemė ir visa, kas joje, pasaulis ir visa, kas iš jo kyla. 23O 34 2 23O 34 2 183070 Viešpats rūstauja ant tautų, grasina jų kariuomenėms. Jis pasmerkė jas, paskyrė jas sunaikinti. 23O 34 3 23O 34 3 183080 Užmuštieji bus išmesti, jų lavonai dvoks, kalnai mirks jų kraujyje. 23O 34 4 23O 34 4 183090 Dangaus kareivijos sutirps, dangus bus suvyniotas kaip knyga. Lyg vynmedžio ir figmedžio suvytę lapai krinta jo pulkai. 23O 34 5 23O 34 5 183100 Mano kardas bus nuplautas danguje, jis nusileis Idumėjos teismui, ant mano prakeiktos tautos. 23O 34 6 23O 34 6 183110 Viešpaties kardas suteptas krauju, aptekęs taukais. Jis suteptas avinėlių ir ožių krauju, aptekęs avinų inkstų taukais. Viešpaties auka Bocroje, didelės skerdynės Idumėjoje. 23O 34 7 23O 34 7 183120 Čia krinta stumbrai drauge su jaučiais ir buliais. Žemė yra permirkus krauju, dirva pilna taukų. 23O 34 8 23O 34 8 183130 Tai Viešpaties keršto diena, atlyginimo metai už Siono skriaudą. 23O 34 9 23O 34 9 183140 Upeliai pavirs derva, žemė­siera, kraštas degs kaip derva. 23O 34 10 23O 34 10 183150 Dieną ir naktį ji degs, dūmai rūks amžinai. Kartų kartoms kraštas liks tyrlaukiu, niekas juo nekeliaus. 23O 34 11 23O 34 11 183160 Ten gyvens vanagas ir ežys, įsikurs pelėda ir varnas. Viešpats išties sumaišties virvę ir ištuštėjimo svambalą. 23O 34 12 23O 34 12 183170 Nebeliks kilmingųjų, kurie galėtų karaliauti, visi kunigaikščiai taps niekas. 23O 34 13 23O 34 13 183180 Rūmuose augs erškėčiai, tvirtovėse­dilgėlės ir usnys. Čia gyvens šakalai ir stručiai. 23O 34 14 23O 34 14 183190 Ten susitiks vilkai su hienomis, satyrai šauks vienas kitam. Nakties šmėklos ten susiras sau poilsio vietą. 23O 34 15 23O 34 15 183200 Gyvatės turės ten lizdus ir saugos savo vaikus; ten rinksis ir būriuosis maitvanagiai. 23O 34 16 23O 34 16 183210 Skaitykite ir tyrinėkite Viešpaties raštus­visi susirinks, kaip pasakyta. Viešpats taip pasakė, ir Jo dvasia juos surinks. 23O 34 17 23O 34 17 183220 Jis metė burtą, matavimo virve padalino jiems kraštą. Jie paveldės jį amžiams ir per kartų kartas gyvens tame krašte. 23O 35 1 23O 35 1 183230 Tyrai ir dykumos džiūgaus, stepės pražys pievų gėlėmis; 23O 35 2 23O 35 2 183240 ji žydės, bus linksma, džiaugsis ir giedos. Jai teks Libano šlovė, Karmelio ir Sarono grožis. Taip, jie matys Viešpaties šlovę ir Dievo didybę. 23O 35 3 23O 35 3 183250 Sustiprinkite suglebusias rankas ir klumpančius kelius. 23O 35 4 23O 35 4 183260 Sakykite išsigandusioms širdims: ‘‘Būkite drąsūs ir nebijokite. Štai jūsų Dievas atkeršys ir atlygins. Jis ateis ir išgelbės jus’‘. 23O 35 5 23O 35 5 183270 Tada aklųjų akys atsimerks ir kurčiųjų ausys atsivers. 23O 35 6 23O 35 6 183280 Tada raišas šokinės kaip briedis ir nebylys giedos. Vanduo trykš dykumoje ir upeliai tekės stepėse. 23O 35 7 23O 35 7 183290 Sausoje žemėje ežerai, išdžiūvusioje­vandens šaltiniai. Kur šakalai gyveno, augs nendrės ir meldai. 23O 35 8 23O 35 8 183300 Ten eis kelias, vadinamas Šventu keliu, kuriuo nevaikščios niekas nešvarus. 23O 35 9 23O 35 9 183310 Čia nesimaišys liūtas, ir joks plėšrus žvėris nevaikštinės juo; išpirktieji keliaus juo. 23O 35 10 23O 35 10 183320 Viešpaties išlaisvintieji sugrįš ir eis į Sioną giedodami; amžina linksmybė vainikuos jų galvas. Jie džiaugsis ir linksminsis, vaitojimo ir dūsavimo nebebus. 23O 36 1 23O 36 1 183330 Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas puolė visus sustiprintus Judo miestus ir juos paėmė. 23O 36 2 23O 36 2 183340 Asirijos karalius siuntė Rabšakę iš Lachišo į Jeruzalę pas karalių Ezekiją su didele kariuomene. Jis sustojo prie aukštutinio vandentiekio tvenkinio, vėlėjo lauke. 23O 36 3 23O 36 3 183350 Pas jį išėjo Hilkijo sūnus Eljakimas, rūmų viršininkas, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joachas, Asafo sūnus. 23O 36 4 23O 36 4 183360 Rabšakė jiems tarė: ‘‘Taip sakykite Ezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kuo remiasi tavo pasitikėjimas? 23O 36 5 23O 36 5 183370 Tu kalbi tuščius žodžius, o karui reikalingas patarimas ir jėga. Kuo pasitiki, kad maištauji prieš mane? 23O 36 6 23O 36 6 183380 Ar ketini atsiremti į Egiptą, šitą sulūžusią nendrę? Kas į ją atsiremia, tam ji įsminga į ranką ir perduria ją. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki. 23O 36 7 23O 36 7 183390 Jei tu sakysi: ‘Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu’, tai ar ne Jo aukštumas ir aukurus Ezekijas pašalino ir įsakė Judui ir Jeruzalei: ‘Jūs garbinkite prie šito aukuro’. 23O 36 8 23O 36 8 183400 Taigi dabar lenktyniauk su mano valdovu, Asirijos karaliumi; aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tu surinksi tiek raitelių ant jų joti. 23O 36 9 23O 36 9 183410 Ar gali pasipriešinti silpniausiam mano valdovo tarnų būriui, nors ir pasitiki Egipto kovos vežimais ir raiteliais? 23O 36 10 23O 36 10 183420 Argi aš be Viešpaties atėjau į šį kraštą jo sunaikinti? Viešpats man įsakė: ‘Eik ir sunaikink tą kraštą’ ‘‘. 23O 36 11 23O 36 11 183430 Tada Eljakimas, Šebna ir Joachas sakė Rabšakei: ‘‘Kalbėk su savo tarnais aramėjiškai, mes suprantame; nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms ant sienų’‘. 23O 36 12 23O 36 12 183440 Rabšakė atsakė: ‘‘Ar mano valdovas siuntė mane tik pas tavo valdovą ir tave kalbėti šiuos žodžius? Ar ne pas tuos vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad valgytų su jumis savo pačių išmatas bei gertų savo šlapimą?’‘ 23O 36 13 23O 36 13 183450 Tada Rabšakė atsistojo ir garsiai šaukė žydiškai: ‘‘Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus žodžių! 23O 36 14 23O 36 14 183460 Taip sako karalius: ‘Nesiduokite Ezekijo suvedžiojami, nes jis neišgelbės jūsų. 23O 36 15 23O 36 15 183470 Teneįtikina Ezekijas jūsų pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: ‘Viešpats tikrai išgelbės mus ir šito miesto neatiduos į Asirijos karaliaus rankas’. 23O 36 16 23O 36 16 183480 Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: ‘Padarykite su manimi sutartį ir išeikite pas mane, tuomet kiekvienas valgysite nuo savo vynmedžio ir nuo savo figmedžio bei gersite vandenį iš savo šulinio, 23O 36 17 23O 36 17 183490 kol aš ateisiu ir išvesiu jus į kraštą, panašų į jūsų, pilną javų ir vyno, duonos ir vynuogių. 23O 36 18 23O 36 18 183500 Nesiduokite Ezekijo suklaidinami, kai jis kalba: ‘Viešpats išgelbės mus’. Argi kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos? 23O 36 19 23O 36 19 183510 Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimų dievai? Argi jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos? 23O 36 20 23O 36 20 183520 Kuris visų šitų kraštų dievas išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę?’ ‘‘ 23O 36 21 23O 36 21 183530 Jie visi tylėjo ir neatsakė nė žodžio, nes karalius buvo įsakęs: ‘‘Neatsakykite jam’‘. 23O 36 22 23O 36 22 183540 Eljakimas, Hilkijo sūnus, rūmų viršininkas, raštininkas Šebna ir Joachas, Asafo sūnus, metraštininkas, atėjo pas Ezekiją su perplėštais rūbais ir perdavė jam Rabšakės žodžius. 23O 37 1 23O 37 1 183550 Tai išgirdęs, karalius Ezekijas perplėšė savo rūbus, apsirengė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus. 23O 37 2 23O 37 2 183560 Jis nusiuntė rūmų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsirengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų. 23O 37 3 23O 37 3 183570 Jie kalbėjo jam: ‘‘Taip sako Ezekijas: ‘Šita diena yra bausmės, pažeminimo ir gėdos diena. Atėjo laikas gimdyti, bet nėra jėgų. 23O 37 4 23O 37 4 183580 Gal Viešpats, tavo Dievas, išgirs žodžius Rabšakės, kurį Asirijos karalius siuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Melskis už tuos, kurie yra likę’ ‘‘. 23O 37 5 23O 37 5 183590 Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją. 23O 37 6 23O 37 6 183600 Ir Izaijas kalbėjo jiems: ‘‘Sakykite savo valdovui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo. 23O 37 7 23O 37 7 183610 Štai Aš pasiųsiu jam dvasią, ir jis, išgirdęs žinią, grįš į savo šalį ir ten bus nužudytas’ ‘‘. 23O 37 8 23O 37 8 183620 Rabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių kariaujantį prieš Libną, nes jis girdėjo, kad šis pasitraukė nuo Lachišo. 23O 37 9 23O 37 9 183630 Jis išgirdo sakant apie Etiopijos karalių Tirhaką: ‘‘Jis ateina kovoti prieš tave’‘. Tai išgirdęs, jis siuntė pasiuntinius pas Ezekiją ir įsakė: 23O 37 10 23O 37 10 183640 ‘‘Taip sakykite Ezekijui, Judo karaliui: ‘Teneapgauna tavęs tavo Dievas, kuriuo pasitiki, sakydamas: ‘Jeruzalė nebus atiduota į Asirijos karaliaus rankas’. 23O 37 11 23O 37 11 183650 Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visose šalyse, jas visai sunaikindami. Nejaugi tu būsi išgelbėtas? 23O 37 12 23O 37 12 183660 Argi tų tautų, kurias mano tėvai sunaikino, dievai išgelbėjo Gozaną, Charaną, Recefą ir Edeno vaikus, gyvenusius Telasare? 23O 37 13 23O 37 13 183670 Kur yra Hamato, Arpado, Sefarvaimų, Henos ir Ivos miestų karaliai?’ ‘‘ 23O 37 14 23O 37 14 183680 Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir perskaitė jį. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, išskleidė jį Viešpaties akivaizdoje. 23O 37 15 23O 37 15 183690 Ezekijas meldėsi, sakydamas: 23O 37 16 23O 37 16 183700 ‘‘Kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas, Tu sukūrei dangų ir žemę. 23O 37 17 23O 37 17 183710 Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk visus Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą. 23O 37 18 23O 37 18 183720 Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis. 23O 37 19 23O 37 19 183730 Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas­medis ir akmuo,­todėl jie juos sunaikino. 23O 37 20 23O 37 20 183740 Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas esi Viešpats’‘. 23O 37 21 23O 37 21 183750 Tada Izaijas, Amoco sūnus, pasiuntė pas Ezekiją, sakydamas: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie Sanheribą, Asirijos karalių. 23O 37 22 23O 37 22 183760 Štai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: ‘Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs. 23O 37 23 23O 37 23 183770 Ką tu niekinai ir prieš ką piktžodžiavai? Prieš ką išdidžiai pakėlei balsą ir savo akis? Prieš Izraelio Šventąjį! 23O 37 24 23O 37 24 183780 Per savo tarnus tu niekinai Viešpatį ir sakei: ‘Su daugybe kovos vežimų aš pasikėliau į kalnų aukštumas, Libano aukščiausias vietas. Aš iškirsiu jo aukštuosius kedrus, gražiausius kiparisus. Aš pasieksiu pačią aukštumą, Karmelio mišką. 23O 37 25 23O 37 25 183790 Aš kasiau šulinius ir gėriau vandenį; savo kojų padais išdžiovinau upes apsiausties vietose’. 23O 37 26 23O 37 26 183800 Argi negirdėjai? Jau seniai Aš tai padariau, labai seniai tai paruošiau, tik dabar įvykdžiau, kad tu galėtum sustiprintus miestus paversti griuvėsių krūvomis. 23O 37 27 23O 37 27 183810 Todėl jų gyventojai bejėgiai, jie nusigando ir susigėdo, jie tapo kaip lauko žolė, kaip gležna žolė ant stogų, kuri nudžiūna neužaugusi. 23O 37 28 23O 37 28 183820 Aš žinau, kaip tu gyveni, kaip tu įeini ir išeini, kaip tu siautėji prieš mane. 23O 37 29 23O 37 29 183830 Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo pasipūtimas pasiekė mano ausis, Aš įversiu savo grandį į tavo šnerves ir tave pažabosiu, ir vesiu tave atgal keliu, kuriuo atėjai’. 23O 37 30 23O 37 30 183840 Tau bus toks ženklas: šiais metais valgyk, ką randi, kitais metais maitinkis tuo, kas užaugs savaime; o trečiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisus. 23O 37 31 23O 37 31 183850 Judo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje. 23O 37 32 23O 37 32 183860 Iš Jeruzalės išeis išlikusieji, iš Siono kalno išgelbėtieji. Tai darys kareivijų Viešpaties uolumas. 23O 37 33 23O 37 33 183870 Todėl taip sako Viešpats apie Asirijos karalių: ‘Jis neįeis į šį miestą ir nepaleis į jį nė vienos strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils pylimo aplink jį. 23O 37 34 23O 37 34 183880 Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į miestą neįsiverš,­ sako Viešpats.­ 23O 37 35 23O 37 35 183890 Aš apginsiu šitą miestą ir išgelbėsiu jį dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo’ ‘‘. 23O 37 36 23O 37 36 183900 Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Kai jie atsikėlė anksti rytą, visur buvo pilna lavonų. 23O 37 37 23O 37 37 183910 Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir grįžo į Ninevę. 23O 37 38 23O 37 38 183920 Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje. 23O 38 1 23O 38 1 183930 Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’ ‘‘. 23O 38 2 23O 38 2 183940 Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi: 23O 38 3 23O 38 3 183950 ‘‘Viešpatie, meldžiu Tave, atsimink, kad aš teisingai ir tobula širdimi vaikščiojau prieš Tave ir dariau gera Tavo akyse’‘. Ir Ezekijas graudžiai verkė. 23O 38 4 23O 38 4 183960 Viešpaties žodis buvo suteiktas Izaijui: 23O 38 5 23O 38 5 183970 ‘‘Eik ir sakyk Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš pridėsiu tau dar penkiolika metų 23O 38 6 23O 38 6 183980 ir išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų. 23O 38 7 23O 38 7 183990 Tau bus šis Viešpaties ženklas, kad Viešpats įvykdys, ką pažadėjo. 23O 38 8 23O 38 8 184000 Aš pastumsiu Ahazo saulės laikrodžio šešėlį atgal dešimčia laipsnių’ ‘‘. Saulė sugrįžo dešimčia laipsnių atgal, kuriuos buvo nuėjusi. 23O 38 9 23O 38 9 184010 Ezekijas, Judo karalius, pagijęs iš savo ligos, parašė: 23O 38 10 23O 38 10 184020 ‘‘Aš maniau, jog, įpusėjus mano amžiui, turėsiu eiti į mirusiųjų buveinę. Aš pasigendu savo likusių metų. 23O 38 11 23O 38 11 184030 Aš tariau: ‘Nebematysiu Viešpaties gyvųjų žemėje, nebepamatysiu daugiau pasaulio gyventojų’. 23O 38 12 23O 38 12 184040 Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą. 23O 38 13 23O 38 13 184050 Aš laukiau iki ryto. Jis kaip liūtas sutrupino visus mano kaulus pirmiau, negu diena pasibaigė ir atėjo naktis. 23O 38 14 23O 38 14 184060 Aš čirškiu kaip kregždė, burkuoju kaip balandis. Mano akys nusilpo, bežiūrėdamos aukštyn. Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man. 23O 38 15 23O 38 15 184070 Ką aš galiu bekalbėti ir besakyti? Jis davė man pažadą ir jį įvykdė. Aš tyliai gyvensiu visus likusius savo metus savo sielos apkartime. 23O 38 16 23O 38 16 184080 Viešpatie, tuo žmogus yra gyvas ir tai yra mano dvasios gyvybė. Tu išgydysi mane ir suteiksi man gyvenimą. 23O 38 17 23O 38 17 184090 Štai apkartimas man pavirto ramybe. Tu išgelbėjai mano gyvybę nuo duobės ir sunaikinimo, visas mano nuodėmes numetei sau už nugaros. 23O 38 18 23O 38 18 184100 Mirusiųjų pasaulis Tau nedėkoja ir mirtis nešlovina Tavęs. Kurie žengia į duobę, nebesitiki Tavo ištikimybės. 23O 38 19 23O 38 19 184110 Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę. 23O 38 20 23O 38 20 184120 Viešpatie, gelbėk mane, tuomet aš visą savo gyvenimą Viešpaties šventykloje giedosiu ir skambinsiu’‘. 23O 38 21 23O 38 21 184130 Izaijas liepė uždėti gabalėlį figos ant voties, kad karalius pasveiktų. 23O 38 22 23O 38 22 184140 Ezekijas klausė: ‘‘Koks yra ženklas, kad įeisiu į Viešpaties namus?’‘ 23O 39 1 23O 39 1 184150 Tuo metu Merodach Baladanas, Baladano sūnus, Babilono karalius, atsiuntė pasiuntinius su laišku ir dovanomis Ezekijui, nes jis girdėjo, kad tas sirgo ir pasveiko. 23O 39 2 23O 39 2 184160 Ezekijas džiaugėsi ir parodė jiems visus savo namų turtus: sidabrą, auksą, kvepalus, brangius aliejus, ginklus ir visa, kas buvo sandėliuose. Nebuvo nieko jo namuose, ko Ezekijas nebūtų jiems parodęs. 23O 39 3 23O 39 3 184170 Pranašas Izaijas atėjo pas karalių Ezekiją ir klausė: ‘‘Ką sakė tie vyrai? Iš kur jie atėjo?’‘ Ezekijas atsakė: ‘‘Jie atėjo iš tolimo krašto, iš Babilono’‘. 23O 39 4 23O 39 4 184180 Jis klausė: ‘‘Ką jie matė tavo namuose?’‘ Ezekijas atsakė: ‘‘Jie matė viską, kas yra mano namuose; nėra nieko, ko nebūčiau jiems parodęs’‘. 23O 39 5 23O 39 5 184190 Tada pranašas Izaijas tarė: ‘‘Klausykis kareivijų Viešpaties žodžio: 23O 39 6 23O 39 6 184200 ‘Ateis dienos, kai visa, kas yra tavo namuose, ką tavo tėvai sukrovė iki šios dienos, bus išgabenta į Babiloną. Nieko nebus palikta,­sako Viešpats.­ 23O 39 7 23O 39 7 184210 Net kai kuriuos iš tavo sūnų paims, išsives ir jie bus eunuchais Babilono karaliaus rūmuose’ ‘‘. 23O 39 8 23O 39 8 184220 Ezekijas atsakė Izaijui: ‘‘Viešpaties žodis, kurį tu kalbėjai, yra geras’‘. Ir jis pridūrė: ‘‘Kad tik mano dienomis būtų taika ir saugumas’‘. 23O 40 1 23O 40 1 184230 ‘‘Guoskite, guoskite mano tautą,­sako jūsų Dievas.­ 23O 40 2 23O 40 2 184240 Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes’‘. 23O 40 3 23O 40 3 184250 Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘‘Paruoškite kelią Viešpačiui, tiesų darykite Jam vieškelį dykumoje. 23O 40 4 23O 40 4 184260 Slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva, ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite. 23O 40 5 23O 40 5 184270 Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi kūnai tai matys, nes Viešpats taip kalbėjo’‘. 23O 40 6 23O 40 6 184280 Balsas tarė: ‘‘Šauk!’‘ Aš klausiau: ‘‘Ką šaukti?’‘­’‘Kiekvienas kūnas yra žolė, visas jo grožis yra lyg lauko gėlės žiedas. 23O 40 7 23O 40 7 184290 Kai Viešpats pūsteli, žolė nuvysta ir žiedas nukrinta. Taip ir tauta yra žolė. 23O 40 8 23O 40 8 184300 Žolė nuvysta, žiedas nukrinta, bet mūsų Dievo žodis išlieka per amžius’‘. 23O 40 9 23O 40 9 184310 Pakilk į aukštą kalną, geros žinios nešėjau Sione! Pakelk galingai balsą, geros žinios nešėja Jeruzale! Pakelk balsą, nebijok! Sakyk Judo miestams: ‘‘Štai jūsų Dievas!’‘ 23O 40 10 23O 40 10 184320 Viešpats Dievas ateina su galia, Jo ranka valdo visa. Jo atpildas yra su Juo ir Jo darbas priešais Jį. 23O 40 11 23O 40 11 184330 Jis ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai. 23O 40 12 23O 40 12 184340 Kas išsėmė vandenis sauja ir išmatavo dangų sprindžiais? Kas žemės dulkes saiku seikėjo, pasvėrė kalnus ir kalvas svarstyklėmis? 23O 40 13 23O 40 13 184350 Kas nukreipė Viešpaties Dvasią ir buvo Jo patarėjas? 23O 40 14 23O 40 14 184360 Kas davė Jam patarimą, kas mokė Jį teisingumo ir pažinimo, kas parodė Jam supratimo kelią? 23O 40 15 23O 40 15 184370 Tautos yra kaip lašas kibire, kaip grūdelis svarstyklėse. Jam salos lyg dulkės. 23O 40 16 23O 40 16 184380 Libano kedrų neužtektų ugniai kūrenti, gyvulių nepakaktų Jo deginimo aukai. 23O 40 17 23O 40 17 184390 Visos tautos Jo akivaizdoje bevertės, jos vertinamos mažiau už nieką ir tuštybę. 23O 40 18 23O 40 18 184400 Su kuo tad palyginsite Dievą? Į ką panašų darysite Jo atvaizdą? 23O 40 19 23O 40 19 184410 Amatininkas nulieja atvaizdą, auksakalys aptraukia jį auksu ir papuošia sidabrinėmis grandinėlėmis. 23O 40 20 23O 40 20 184420 Kas neturtingas, pasirenka nepūvantį medį, susiranda išmanų amatininką, tas padaro drožinį ir pastato jį, kad nejudėtų. 23O 40 21 23O 40 21 184430 Argi jūs nežinote? Argi negirdėjote? Argi nebuvo pranešta nuo pradžios? Argi nesuprantate iš pasaulio sutvėrimo? 23O 40 22 23O 40 22 184440 Jis sėdi virš žemės skliauto, jos gyventojai atrodo lyg skėriai. Jis ištiesia dangus lyg užuolaidas, išskleidžia juos lyg palapinę gyventi. 23O 40 23 23O 40 23 184450 Jis kunigaikščius paverčia nieku ir žemės teisėjus padaro kaip tuštybę. 23O 40 24 23O 40 24 184460 Jie bus ką tik pasėti, ką tik jų kamienai bus išleidę šaknis, kai Jis pūstelės, ir jie nuvys, viesulas nuneš juos kaip šiaudus. 23O 40 25 23O 40 25 184470 ‘‘Su kuo mane palyginsite ir į ką Aš panašus?’‘­klausia Šventasis. 23O 40 26 23O 40 26 184480 Pakelkite akis ir pažiūrėkite aukštyn, kas visa tai sutvėrė? Jis suskaitęs veda jų pulkus ir kiekvieną vadina vardu. Jo galia ir jėga yra tokia didelė, kad nė vieno netrūksta. 23O 40 27 23O 40 27 184490 Kodėl sakai, Jokūbai, kodėl taip kalbi, Izraeli: ‘‘Viešpačiui mano keliai nežinomi ir mano teisių Dievas nemato’‘. 23O 40 28 23O 40 28 184500 Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama. 23O 40 29 23O 40 29 184510 Jis duoda pavargusiam jėgų ir bejėgį atgaivina. 23O 40 30 23O 40 30 184520 Net jaunuoliai pavargsta ir pailsta, jauni vyrai krinta išsekę. 23O 40 31 23O 40 31 184530 Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails. 23O 41 1 23O 41 1 184540 ‘‘Salos, nutilkite prieš mane. Tautos teįgauna naujų jėgų, tepriartėja ir tekalba; eikime kartu į teismą. 23O 41 2 23O 41 2 184550 Kas pašaukė teisųjį iš rytų, liepė jam sekti paskui save? Jis atidavė tautas jam, pavergė karalius, atidavė juos kardui kaip dulkes, lankui­kaip vėjo nešiojamus šiaudus. 23O 41 3 23O 41 3 184560 Jis vejasi juos, saugiai pereina keliu, kuriuo prieš tai nebuvo ėjęs. 23O 41 4 23O 41 4 184570 Kas tai nuveikė ir padarė? Kas pašaukė kartas pradžioje? Aš, Viešpats, pirmasis ir paskutinysis. 23O 41 5 23O 41 5 184580 Salos tai matė ir išsigando, drebėdami iš baimės atėjo žemės pakraščiai. 23O 41 6 23O 41 6 184590 Jie vienas kitam padėjo ir vienas kitą drąsino. 23O 41 7 23O 41 7 184600 Amatininkas padrąsina auksakalį, kuris su plaktuku dirba, giria ant priekalo kalantį: ‘Taip, gerai!’ Jie prikala vinimis stabą, kad nejudėtų. 23O 41 8 23O 41 8 184610 Bet tu, Izraeli, mano tarne Jokūbai, kurį išsirinkau, mano draugo Abraomo palikuoni. 23O 41 9 23O 41 9 184620 Aš pašaukiau tave iš žemės pakraščių, susivadinau iš tolimiausių kampų ir tau sakiau: ‘Tu esi mano tarnas, Aš tave išsirinkau ir neatmesiu tavęs. 23O 41 10 23O 41 10 184630 Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine’. 23O 41 11 23O 41 11 184640 Visi, kurie tau priešinasi, bus sugėdinti ir raudonuos; kurie kovoja prieš tave, sunyks ir žus. 23O 41 12 23O 41 12 184650 Tu ieškosi ir nerasi tų, kurie sukyla prieš tave; tie, kurie kovoja prieš tave, bus kaip niekas, kaip tuščia vieta. 23O 41 13 23O 41 13 184660 Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikysiu tavo dešinę ranką ir sakysiu: ‘Nebijok, Aš tau padėsiu!’ 23O 41 14 23O 41 14 184670 Nebijok, tu kirmėle Jokūbai, jūs Izraelio žmonės! Aš padėsiu tau’‘,­sako Viešpats, tavo atpirkėjas, Izraelio Šventasis. 23O 41 15 23O 41 15 184680 ‘‘Aš padarysiu tave lyg naują kuliamąjį veleną su aštriais krumpliais. Tu kulsi ir sutriuškinsi kalnus, kalvas sutrinsi kaip pelus. 23O 41 16 23O 41 16 184690 Tu vėtysi juos, vėjas nuneš ir viesulas išblaškys juos, o tu džiaugsies Viešpačiu ir didžiuosies Izraelio Šventuoju. 23O 41 17 23O 41 17 184700 Kai vargšai ir beturčiai ieškos vandens, bet jo neras ir jų liežuvis sudžius iš troškulio, Aš, Viešpats, Izraelio Dievas, išklausysiu juos, nepaliksiu jų. 23O 41 18 23O 41 18 184710 Aš atidarysiu upelius ant kalvų ir šaltinius slėniuose; dykumą paversiu ežerais ir išdžiūvusią žemę­vandens versmėmis. 23O 41 19 23O 41 19 184720 Dykumoje pasodinsiu kedrų ir akacijų, mirtų ir alyvmedžių; kartu augs pušys, kiparisai ir jovarai, 23O 41 20 23O 41 20 184730 kad jie matytų ir suprastų, apsvarstytų ir žinotų, jog Viešpaties ranka tai padarė, Izraelio Šventasis tai sukūrė. 23O 41 21 23O 41 21 184740 Ateikite, ginkite savo bylą, pateikite įrodymus,­sako Viešpats, Jokūbo karalius.­ 23O 41 22 23O 41 22 184750 Priartėkite ir praneškite, kas įvyks. Pasakykite, kas seniau buvo, kad apsvarstytume ir suprastume, kas įvyks toliau. 23O 41 23 23O 41 23 184760 Praneškite, kas ateityje įvyks, kad žinotume, jog jūs esate dievai. Darykite gera ar bloga, nustebinkite ar išgąsdinkite. 23O 41 24 23O 41 24 184770 Jūs esate niekas ir jūsų darbas yra niekas. Pasibjaurėjimas, kas jus pasirenka. 23O 41 25 23O 41 25 184780 Aš pažadinau jį iš šiaurės, ir jis ateis. Iš rytų ateis tas, kuris šauksis manęs. Jis valdovus sumins kaip kalkių skiedinį, kaip puodžius mina molį. 23O 41 26 23O 41 26 184790 Kas paskelbė nuo pat pradžios, kad žinotume, ir iš senovės, kad sakytume: ‘Jis teisus’. Nė vienas nepranešė ir nepaskelbė, nė vienas neišgirdo jūsų žodžių. 23O 41 27 23O 41 27 184800 Aš pirmasis pranešiau Sionui ir Jeruzalei, pasiunčiau tą, kuris skelbia gerą žinią. 23O 41 28 23O 41 28 184810 Aš apsidairiau, bet nebuvo nė vieno, kuris patartų ar paklaustas atsakytų. 23O 41 29 23O 41 29 184820 Jie yra tuštybė, jų darbai­niekas, jų lieti atvaizdai­vėjas ir niekai’‘. 23O 42 1 23O 42 1 184830 ‘‘Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kurį pamėgau. Aš suteikiau jam savo dvasią, jis įgyvendins teisingumą pagonyse. 23O 42 2 23O 42 2 184840 Jis nešūkaus ir nepakels balso; jo balso nesigirdės gatvėse. 23O 42 3 23O 42 3 184850 Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo. 23O 42 4 23O 42 4 184860 Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje, ir visi kraštai lauks jo įstatymo’‘. 23O 42 5 23O 42 5 184870 Taip sako Viešpats Dievas, kuris sutvėrė dangus ir juos ištiesė, sutvirtino žemę ir kas ant jos auga, kuris duoda gyvybę ir dvasią tautoms, gyvenančioms žemėje: 23O 42 6 23O 42 6 184880 ‘‘Aš, Viešpats, pašaukiau tave tiesoje. Aš laikysiu tave už rankos ir padarysiu tave sandora tautai, šviesa pagonims, 23O 42 7 23O 42 7 184890 kad atvertum akis akliems, išvestum iš kalėjimo belaisvius, sėdinčius tamsiuose kalėjimuose. 23O 42 8 23O 42 8 184900 Aš esu Viešpats­tai mano vardas. Aš neduosiu savo garbės kitam ir savo šlovės stabams. 23O 42 9 23O 42 9 184910 Ankstesnieji dalykai įvyko, skelbiu jums dabar naujus, pranešu anksčiau, negu tai įvyks’‘. 23O 42 10 23O 42 10 184920 Giedokite Viešpačiui naują giesmę, gyrius Jam teskamba iki žemės pakraščių! Girkite Jį, plaukiantys jūra ir visa, kas joje, salos ir jų gyventojai! 23O 42 11 23O 42 11 184930 Tedžiūgauja dykuma ir jos miestai, kaimai, kedariečių apgyventi; uolų gyventojai linksmai šūkaukite nuo kalnų viršūnių. 23O 42 12 23O 42 12 184940 Atiduokite Viešpačiui šlovę ir skelbkite Jo garbę salose! 23O 42 13 23O 42 13 184950 Viešpats išeis kaip karžygys, kaip karo vyras pažadins savo įniršį. Jis šauks, šauks garsiai, Jis nugalės savo priešus. 23O 42 14 23O 42 14 184960 ‘‘Aš ilgai tylėjau, buvau tylus ir kantrus. Dabar šauksiu kaip gimdyvė, iš karto viską sugriausiu ir sunaikinsiu. 23O 42 15 23O 42 15 184970 Aš ištuštinsiu kalnus ir kalvas, upes padarysiu salomis, išdžiovinsiu tvenkinius ir žolę. 23O 42 16 23O 42 16 184980 Aš vesiu akluosius jiems nežinomais keliais, nepažįstamais takais; pakeisiu jiems tamsą šviesa, kreivus takus­tiesiais. Aš tai įvykdysiu ir jų nepaliksiu. 23O 42 17 23O 42 17 184990 Trauksis atgal ir bus visai sugėdinti tie, kurie pasitiki drožtais atvaizdais ir sako nulietiems stabams: ‘Jūs esate mūsų dievai’. 23O 42 18 23O 42 18 185000 Kurtieji, klausykite; aklieji, žiūrėkite ir matykite. 23O 42 19 23O 42 19 185010 Kas toks aklas kaip mano tarnas ir kurčias kaip mano pasiuntinys, kurį siunčiu? Kas toks aklas kaip ištikimasis, kaip Viešpaties tarnas? 23O 42 20 23O 42 20 185020 Jis žiūri, bet nepastebi. Jo ausys atviros, bet jis negirdi’‘. 23O 42 21 23O 42 21 185030 Viešpats panorėjo dėl savo teisumo išaukštinti ir išgarsinti įstatymą. 23O 42 22 23O 42 22 185040 Tauta yra apiplėšta ir apvogta, visi klasta suimti ir sugrūsti kalėjimuose. Jie tapo grobiu, ir nėra gelbėtojo. Niekas nereikalauja paleisti aukos. 23O 42 23 23O 42 23 185050 Kas iš jūsų atkreipia dėmesį į tai ir rūpinasi tuo, kas bus ateityje? 23O 42 24 23O 42 24 185060 Kas leido Jokūbą apiplėšti ir Izraelį apvogti? Ar ne Viešpats, kuriam mes nusikaltome? Jie nenorėjo vaikščioti Jo keliais ir paklusti įstatymui. 23O 42 25 23O 42 25 185070 Jis išliejo ant Izraelio savo degančią rūstybę ir užleido karo baisumą. Visur siautė ugnis, bet jis nesuprato, ji degino jį, bet jis neėmė to į širdį. 23O 43 1 23O 43 1 185080 Taip sako Viešpats, kuris sutvėrė tave, Jokūbai, ir padarė tave, Izraeli: ‘‘Nebijok! Aš atpirkau tave ir pašaukiau tave vardu; tu esi mano. 23O 43 2 23O 43 2 185090 Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs. 23O 43 3 23O 43 3 185100 Aš esu Viešpats, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, tavo gelbėtojas. Už tave atidaviau Egiptą, Etiopiją ir Sebą kaip išpirką. 23O 43 4 23O 43 4 185110 Kadangi tu esi brangus mano akyse, Aš vertinu ir myliu tave. Aš atiduosiu žmones už tave ir tautas už tavo gyvybę. 23O 43 5 23O 43 5 185120 Nebijok, nes Aš esu su tavimi, Aš parvesiu tavo palikuonis iš rytų ir surinksiu tavuosius iš vakarų. 23O 43 6 23O 43 6 185130 Aš įsakysiu šiaurei: ‘Atiduok’ ir pietums: ‘Nesulaikyk’. Atvesk mano sūnus iš tolimų šalių ir mano dukteris nuo žemės pakraščių. 23O 43 7 23O 43 7 185140 Kiekvieną, kuris vadinasi mano vardu, Aš sukūriau savo šlovei, Aš sutvėriau ir padariau jį. 23O 43 8 23O 43 8 185150 Išvesk aklą tautą, turinčią akis, ir kurčią tautą, turinčią ausis. 23O 43 9 23O 43 9 185160 Tesusirenka visos tautos ir giminės. Kas iš jų gali pranešti ir paskelbti praeities įvykius? Tepastato liudytojus ir tepasiteisina, kad visi matytų ir girdėtų, jog tai tiesa’‘. 23O 43 10 23O 43 10 185170 Viešpats sako: ‘‘Jūs esate mano liudytojai ir mano tarnas, kurį pasirinkau, kad žinotumėte, tikėtumėte ir suprastumėte, kad Aš Tas, kuris esu. Pirma manęs nebuvo jokio dievo ir po manęs nebus. 23O 43 11 23O 43 11 185180 Aš esu Viešpats, ir be manęs nėra kito gelbėtojo. 23O 43 12 23O 43 12 185190 Aš paskelbiau, išgelbėjau ir pranešiau, kai tarp jūsų nebuvo kito dievo. Jūs esate mano liudytojai,­ sako Viešpats,­kad Aš esu Dievas. 23O 43 13 23O 43 13 185200 Aš esu nuo laikų pradžios; nėra nė vieno, kuris jus iš mano rankos išplėštų. Aš darau, kas tai sulaikys?’‘ 23O 43 14 23O 43 14 185210 Taip sako Viešpats, jūsų atpirkėjas, Izraelio Šventasis: ‘‘Dėl jūsų sulaužiau Babilono skląsčius, chaldėjų džiaugsmą paverčiau vaitojimu. 23O 43 15 23O 43 15 185220 Aš esu Viešpats, jūsų Šventasis, Izraelio Kūrėjas, jūsų karalius’‘. 23O 43 16 23O 43 16 185230 Taip sako Viešpats, kuris padarė kelią jūroje ir taką giliuose vandenyse, 23O 43 17 23O 43 17 185240 kuris išvedė kovos vežimą ir žirgą, kariuomenę ir karžygį, ir jie nebeatsikėlė, užgeso kaip dagtis: 23O 43 18 23O 43 18 185250 ‘‘Nebegalvokite apie buvusius dalykus, nekreipkite dėmesio į praeitį. 23O 43 19 23O 43 19 185260 Štai Aš darau nauja­jau pasirodo, ar nepastebite? Aš padarysiu kelią tyruose, upės tekės dykumose. 23O 43 20 23O 43 20 185270 Laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai gerbs mane. Aš duosiu vandens tyruose ir dykumose gerti mano išrinktajai tautai. 23O 43 21 23O 43 21 185280 Tauta, kurią sutvėriau, skelbs mano šlovę. 23O 43 22 23O 43 22 185290 Jokūbai, tu nesišaukei manęs, Aš nusibodau tau, Izraeli. 23O 43 23 23O 43 23 185300 Tu neaukojai man avių, deginamosios aukos, ir nepagerbei manęs aukomis. Aš nereikalavau iš tavęs duonos aukų nė smilkalų. 23O 43 24 23O 43 24 185310 Tu nepirkai man už sidabrą kvepiančių sakų ir nedžiuginai manęs aukų taukais. Bet tu varginai mane savo nuodėmėmis ir nusikaltimais. 23O 43 25 23O 43 25 185320 Aš panaikinu tavo neteisybes dėl savęs ir neatsiminsiu tavo nusikaltimų. 23O 43 26 23O 43 26 185330 Primink man, bylinėkimės drauge. Kalbėk, kad galėtum pasiteisinti. 23O 43 27 23O 43 27 185340 Tavo protėvis nusidėjo, tavo mokytojai nusikalto, 23O 43 28 23O 43 28 185350 todėl suteršiau tavo šventyklos kunigaikščius ir atidaviau Jokūbą prakeikimui, Izraelį­paniekai’‘. 23O 44 1 23O 44 1 185360 ‘‘Klausyk, Jokūbai, mano tarne, ir Izraeli, kurį išsirinkau. 23O 44 2 23O 44 2 185370 Taip sako Viešpats, kuris tave padarė ir sukūrė tave dar įsčiose: ‘Nebijok, mano tarne Jokūbai ir Ješurūnai, kurį išsirinkau. 23O 44 3 23O 44 3 185380 Aš išliesiu vandens sroves ant išdžiūvusios žemės ir ant dykumų; išliesiu savo dvasios ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavo vaikų, 23O 44 4 23O 44 4 185390 jie žels kaip žolė prie vandens, kaip gluosniai prie tekančio upelio. 23O 44 5 23O 44 5 185400 Vienas sakys: ‘Aš esu Viešpaties’, kitas vadinsis Jokūbo vardu, trečiasis rašys savo ranka: ‘Viešpaties’ ir pasivadins Izraeliu’ ‘‘. 23O 44 6 23O 44 6 185410 Bet Viešpats, Izraelio karalius, jo atpirkėjas, kareivijų Viešpats, sako: ‘‘Aš esu pirmasis ir paskutinysis, be manęs nėra kito dievo. 23O 44 7 23O 44 7 185420 Kas yra toks, kaip Aš? Tegul jis pasirodo, praneša, paskelbia ir išdėsto, kas buvo praeityje ir kas įvyks. 23O 44 8 23O 44 8 185430 Nebijokite ir nenusigąskite! Aš jums jau seniai sakiau ir pranešiau: jūs esate mano liudytojai. Be manęs nėra kito dievo, Aš nežinau jokio’‘. 23O 44 9 23O 44 9 185440 Visi stabų dirbėjai yra niekas, jų darbas jiems nenaudingas. Jie patys sau yra liudytojai, jie nieko nesupranta ir nemato, todėl jie bus sugėdinti. 23O 44 10 23O 44 10 185450 Padarytas dievas ir nulietas atvaizdas nieko nevertas. 23O 44 11 23O 44 11 185460 Visiems jų dirbėjams bus gėda. Visi stabų dirbėjai yra žmonės. Jie visi susirinkę išsigąs ir gėdysis savo darbo. 23O 44 12 23O 44 12 185470 Kalvis savo stipriomis rankomis dirba stabą: anglių karštyje įkaitinęs geležį, jį daro, kūjais lygina. Jis dirbdamas alksta, trokšta ir pavargsta. 23O 44 13 23O 44 13 185480 Dailidė dirbdamas naudoja virvę, pieštuką, kampainį, oblių; jais matuoja, nustato formas ir padaro gražaus žmogaus pavidalo stabą, tinkantį gyventi namuose. 23O 44 14 23O 44 14 185490 Jam pagaminti jis nusikerta kedrą, uosį, ąžuolą ar pušį, užaugusius miške tarp medžių. 23O 44 15 23O 44 15 185500 Jie tinka žmonėms kurui: jais šildosi ir ant jų gamina maistą. Iš likusio medžio padirbęs dievą, parpuolęs prieš savo drožinį, garbina jį. 23O 44 16 23O 44 16 185510 Dalį jis sudegino: išsikepė mėsos, išsivirė viralo. Pasisotinęs ir sušilęs džiaugiasi: ‘‘Man šilta!’‘ 23O 44 17 23O 44 17 185520 Iš likusios dalies pasidirbo stabą ir, atsiklaupęs prieš jį, garbino jį ir maldavo: ‘‘Išlaisvink mane, nes tu esi mano dievas’‘. 23O 44 18 23O 44 18 185530 Jie nežino ir nesupranta, nes jie apakę ir širdimi nesuvokia. 23O 44 19 23O 44 19 185540 Nė vienas nepagalvoja, kad pusę sudegino, ant anglių išsikepė duonos, išsivirė mėsos ir pavalgė. Iš likusio medžio pasidirbę stabą, parpuola prieš medžio gabalą. 23O 44 20 23O 44 20 185550 Jis maitinasi pelenais, jo protas aptemęs, jo širdis klaidina, jis nepajėgia išsilaisvinti ir pasakyti: ‘‘Ar aš neapgaudinėju pats savęs?’‘ 23O 44 21 23O 44 21 185560 ‘‘Atsimink tai, Jokūbai ir Izraeli, tu esi mano tarnas! Aš tave padariau, Izraeli. Aš neužmiršiu tavęs! 23O 44 22 23O 44 22 185570 Aš pašalinau tavo nusikaltimus kaip debesį ir tavo nuodėmes­ kaip miglą. Grįžk pas mane, nes Aš atpirkau tave’‘. 23O 44 23 23O 44 23 185580 Džiaukitės, dangūs, nes Viešpats tai įvykdė! Šūkaukite, žemės gelmės, linksmai giedokite, miškai ir visi medžiai! Viešpats atpirko Jokūbą ir Izraelyje apsireikš Jo šlovė. 23O 44 24 23O 44 24 185590 Taip sako Viešpats, tavo atpirkėjas, kuris sukūrė tave: ‘‘Aš esu Viešpats, kuris visa darau; Aš vienas ištiesiau dangus ir sutvirtinau žemę savo jėga’‘. 23O 44 25 23O 44 25 185600 Jis išniekina žynių ženklus ir burtininkus padaro kvailiais; Jis pašalina išminčius, o jų išmintį padaro kvailyste. 23O 44 26 23O 44 26 185610 Jis patvirtina savo tarno žodį ir įvykdo savo pasiuntinio pranešimą. Jis sako Jeruzalei: ‘‘Tu būsi apgyvendinta’‘, ir Judo miestams: ‘‘Jūs būsite atstatyti’‘. 23O 44 27 23O 44 27 185620 Jis sako gelmei: ‘‘Išsek! Aš išdžiovinsiu tavo upes!’‘ 23O 44 28 23O 44 28 185630 Viešpats kalba apie Kyrą: ‘‘Jis yra mano tarnas ir įvykdys mano valią!’‘ Jis sako Jeruzalei: ‘‘Tu būsi atstatyta’‘, o šventyklai: ‘‘Tavo pamatai bus padėti’‘. 23O 45 1 23O 45 1 185640 Taip sako Viešpats savo pateptajam Kyrui, kurį Jis pasirinko, kad atiduotų jam tautas ir nuginkluotų karalius, atidarytų duris ir vartų niekas jam neuždarytų: 23O 45 2 23O 45 2 185650 ‘‘Aš eisiu pirma tavęs, sulyginsiu kalnus, sutrupinsiu varines duris ir sulaužysiu geležinius užkaiščius. 23O 45 3 23O 45 3 185660 Aš duosiu tau tamsos lobius ir paslėptus turtus, kad žinotum, jog Aš esu Viešpats, Izraelio Dievas, kuris šaukiu tave vardu. 23O 45 4 23O 45 4 185670 Dėl mano tarno Jokūbo ir mano išrinktojo Izraelio pašaukiau tave vardu ir suteikiau tau vardą, nors manęs nepažinai. 23O 45 5 23O 45 5 185680 Aš esu Viešpats ir kito nėra; nėra kito dievo šalia manęs. Aš sujuosiau tave, nors nepažinai manęs, 23O 45 6 23O 45 6 185690 kad žmonės visame pasaulyje žinotų, jog kito nėra šalia manęs. Aš esu Viešpats ir niekas kitas. 23O 45 7 23O 45 7 185700 Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu pikta. Aš, Viešpats, visa tai darau. 23O 45 8 23O 45 8 185710 Terasoja dangūs iš aukštybių, telieja debesys teisumą! Žemė teželdina išgelbėjimą ir teišsprogsta teisumas! Aš, Viešpats, tai sukūriau. 23O 45 9 23O 45 9 185720 Vargas tam, kuris vaidijasi su savo Kūrėju, molio šukė su puodžiumi. Ar sako molis puodžiui: ‘Ką darai?’ arba dirbinys savo dirbėjui: ‘Tu esi neišmanėlis!’? 23O 45 10 23O 45 10 185730 Vargas tam, kuris sako savo tėvui: ‘Kodėl mane pagimdei?’ arba moteriai: ‘Kodėl gimdai?’ ‘‘ 23O 45 11 23O 45 11 185740 Taip sako Viešpats, Izraelio Šventasis, jo Kūrėjas: ‘‘Ar norite klausti apie ateitį, apie mano vaikus ir mano darbus? 23O 45 12 23O 45 12 185750 Aš sukūriau žemę ir ant jos sutvėriau žmogų; mano rankos ištiesė dangus ir Aš tvarkau visą jų kareiviją. 23O 45 13 23O 45 13 185760 Aš pašaukiau jį teisybei ir nukreipsiu jo kelius. Jis atstatys mano miestą ir paleis belaisvius ne už pinigus ir ne už atlygį. 23O 45 14 23O 45 14 185770 Egipto turtai ir Etiopijos pelnas tau atiteks, ir sebiečiai, aukšto ūgio vyrai, tau pasiduos. Jie seks tave grandinėse, parpuolę maldaus, sakydami: ‘Tik pas tave yra Dievas, niekur kitur Dievo nėra’ ‘‘. 23O 45 15 23O 45 15 185780 Tikrai Tu esi Dievas, kuris slepiesi, Izraelio Dieve, gelbėtojau. 23O 45 16 23O 45 16 185790 Jie visi bus sugėdinti, visi stabų darytojai sumiš. 23O 45 17 23O 45 17 185800 Izraelį Viešpats išgelbės amžinu išgelbėjimu, jūs nerausite per amžius ir nesigėdysite. 23O 45 18 23O 45 18 185810 Nes taip pasakė Viešpats, dangaus Kūrėjas, Dievas, kuris sutvėrė žemę ir nepaliko jos tuščios, bet padarė ją tinkamą gyventi: ‘‘Aš esu Viešpats, nėra kito šalia manęs. 23O 45 19 23O 45 19 185820 Aš nekalbėjau slaptai nei tamsoje. Nesakiau Jokūbo palikuonims, kad veltui manęs ieškotų. Aš, Viešpats, kalbu tiesą ir skelbiu, kas teisinga. 23O 45 20 23O 45 20 185830 Susirinkite, ateikite ir priartėkite, tautų išlikusieji! Neišmanėliai nešiojasi medinius stabus ir meldžiasi dievams, kurie negali išgelbėti. 23O 45 21 23O 45 21 185840 Skubėkite, ateikite ir tarkitės! Kas apie tai pranešė pirmiau ir paskelbė iš anksto? Ar ne Aš, Viešpats? Šalia manęs nėra kito. Aš­ teisus Dievas ir gelbėtojas. 23O 45 22 23O 45 22 185850 Pažiūrėkite į mane ir būkite išgelbėti, visi žemės kraštai,­Aš esu Dievas ir nėra kito. 23O 45 23 23O 45 23 185860 Aš savimi prisiekiau, mano žodis yra tiesa ir tas žodis pasiliks. Prieš mane suklups kiekvienas kelis ir kiekvienas liežuvis man prisieks. 23O 45 24 23O 45 24 185870 Bus sakoma: ‘Viešpatyje aš turiu teisumą ir jėgą’. Visi, kurie Jam priešinasi, ateis pas Jį susigėdę. 23O 45 25 23O 45 25 185880 Visi Izraelio palikuonys bus išteisinti Viešpatyje ir džiūgaus’‘. 23O 46 1 23O 46 1 185890 ‘‘Belis sulaužytas, Nebojas guli sutrupintas. Stabai išgabenami pakrauti ant gyvulių. Jie sunki našta juos nešantiems. 23O 46 2 23O 46 2 185900 Jie sulaužyti ir sutrupinti, negali išsigelbėti, bet patys nešami į nelaisvę. 23O 46 3 23O 46 3 185910 Klausykite manęs, Jokūbo namai ir Izraelio likuti. Aš jus nešioju ir globoju nuo užgimimo. 23O 46 4 23O 46 4 185920 Aš esu, kuris nešiosiu jus ir jūsų senatvėje. Tai dariau ir toliau darysiu: nešiosiu ir globosiu jus. 23O 46 5 23O 46 5 185930 Su kuo mane palyginsite, į ką mane darysite panašų? 23O 46 6 23O 46 6 185940 Jie auksą iškrato iš maišelių, sidabrą pasveria svarstyklėmis, pasamdo auksakalį, kad padarytų dievą, parpuolę prieš jį, meldžiasi, 23O 46 7 23O 46 7 185950 užsideda stabą ant pečių, nuneša į prirengtą jam vietą ir pastato. Jis stovi ir nejuda. Kai jie šaukiasi jo, jis negirdi ir neišgelbsti jų iš nelaimės. 23O 46 8 23O 46 8 185960 Apmąstykite ir supraskite! Imkite tai į širdį, jūs atskalūnai! 23O 46 9 23O 46 9 185970 Atsiminkite praeitį, kad Aš esu Dievas ir kito dievo, panašaus į mane, nėra. 23O 46 10 23O 46 10 185980 Aš skelbiu dalykus nuo pat pradžios ir pasakau, kas dar nėra įvykę. Mano nutarimas pasiliks ir Aš padarysiu, ką esu numatęs. 23O 46 11 23O 46 11 185990 Aš šaukiu iš rytų plėšrų paukštį, tolimo krašto vyrą, mano paskirtą. Aš tai paskelbiau ir padarysiu, nusprendžiau ir įvykdysiu. 23O 46 12 23O 46 12 186000 Klausykite manęs, sukietėjusios širdies žmonės, esantys toli nuo teisumo. 23O 46 13 23O 46 13 186010 Aš priartinu savo teisumą, ir jis nebus toli. Mano išgelbėjimas neuždels. Aš duosiu išgelbėjimą Sione dėl savo šlovės­Izraelio’‘. 23O 47 1 23O 47 1 186020 ‘‘Nuženk ir sėskis dulkėse, mergele, Babilono dukra! Čia nėra sosto, todėl sėskis ant žemės, chaldėjų dukra! Tavęs nebevadins švelnia ar gražuole. 23O 47 2 23O 47 2 186030 Stok prie girnų ir malk! Nusiimk šydą, nusisiausk apsiaustą, atidengusi blauzdas brisk per upę! 23O 47 3 23O 47 3 186040 Tu būsi apnuoginta ir tavo gėda bus matoma. Aš išliesiu savo kerštą ir niekas jo nesustabdys’‘. 23O 47 4 23O 47 4 186050 Mūsų atpirkėjas­kareivijų Viešpats, Izraelio Šventasis yra Jo vardas. 23O 47 5 23O 47 5 186060 ‘‘Chaldėjų dukra, sėdėk tylėdama ir eik į tamsybę, nes tu nebebūsi vadinama karalysčių valdove. 23O 47 6 23O 47 6 186070 Aš buvau įpykęs ant savo tautos, suteršiau savo paveldą, padaviau juos į tavo ranką. Tu neparodei jiems gailestingumo, net žilagalviams uždėjai labai sunkų jungą. 23O 47 7 23O 47 7 186080 Tu sakei: ‘Aš išliksiu per amžius, būsiu valdovė visados’. Tu neėmei to į širdį ir nepagalvojai apie savo galą. 23O 47 8 23O 47 8 186090 Dabar išgirsk, mėgstanti prabangiai ir nerūpestingai gyventi. Tu galvoji: ‘Aš esu ir šalia manęs nėra kitos. Aš nesėdėsiu kaip našlė ir mano vaikai nebus iš manęs atimti’. 23O 47 9 23O 47 9 186100 Ūmai, vieną dieną, tau šie du dalykai atsitiks: tapsi našlė ir bevaikė. Taip įvyks, nepaisant tavo burtų ir daugybės kerų. 23O 47 10 23O 47 10 186110 Tu pasitikėjai savo nedorybe ir sakei: ‘Manęs niekas nemato’. Tavo išmintis ir supratimas tave suvedžiojo. Tu galvojai: ‘Aš esu ir kitos nėra šalia manęs’. 23O 47 11 23O 47 11 186120 Tave užklups nelaimė ir nežinosi, iš kur ji; užguls priespauda, iš kurios neišsipirksi; staiga ateis sunaikinimas, kurio nenujauti. 23O 47 12 23O 47 12 186130 Pakilk su savo burtais bei daugybe kerų, kuriais vadovavaisi nuo pat savo jaunystės. Gal jie bus tau naudingi ir tu nugalėsi. 23O 47 13 23O 47 13 186140 Tu esi bejėgė dėl savo daugybės patarėjų. Tegu astrologai, žvaigždžių stebėtojai, dangaus ženklų tyrinėtojai atsistoja ir išgelbsti tave nuo to, kas tave užgrius. 23O 47 14 23O 47 14 186150 Jie yra kaip ražienos, ugnis sudegins juos. Jie negali išgelbėti savo gyvybės iš liepsnos, kuri nėra žarijos pasišildyti ar židinys, prie kurio galima sėdėti. 23O 47 15 23O 47 15 186160 Tokie yra tavo burtininkai, su kuriais prekiavai nuo pat jaunystės. Jie nuklys kiekvienas į savo pusę, nė vienas negelbės tavęs’‘. 23O 48 1 23O 48 1 186170 ‘‘Klausykite, Jokūbo namai, vadinami Izraelio vardu ir kilę iš Judo šaltinio, kurie prisiekiate Viešpaties vardu ir kalbate apie Izraelio Dievą, bet ne tiesoje ir teisume. 23O 48 2 23O 48 2 186180 Jie vadinasi šventojo miesto vardu ir remiasi Izraelio Dievu. Jo vardas­kareivijų Viešpats. 23O 48 3 23O 48 3 186190 Aš praeities įvykius paskelbiau seniai. Jie išėjo iš mano lūpų ir juos Aš atvėriau. Staiga Aš tai padariau, ir jie įpyko. 23O 48 4 23O 48 4 186200 Kadangi Aš žinojau, kad tu kietasprandis, tavo sprandas geležinis ir tavo kakta varinė, 23O 48 5 23O 48 5 186210 Aš pranešiau tai tau iš anksto, pirma, negu įvyko, kad nesakytum: ‘Mano stabas tai įvykdė, mano drožti ir lieti atvaizdai taip įsakė’. 23O 48 6 23O 48 6 186220 Tu girdėjai ir matei visa tai, ar nenori to pripažinti? Dabar skelbiu tai, ko dar nežinai­tai nauji ir paslėpti dalykai. 23O 48 7 23O 48 7 186230 Tai padaryta dabar, ne pradžioje. Pirmiau apie tai negirdėjai ir negali sakyti: ‘Aš žinojau’. 23O 48 8 23O 48 8 186240 Tu to negirdėjai ir nežinojai, tai nepasiekė tavo ausų. Bet Aš žinojau, kad būsi neištikimas ir nusikalsi, ir vadinau tave neklaužada nuo pat gimimo dienos. 23O 48 9 23O 48 9 186250 Dėl savo vardo Aš sulaikysiu savo rūstybę ir dėl savo šlovės susivaldysiu, kad tavęs nesunaikinčiau. 23O 48 10 23O 48 10 186260 Aš apvaliau tave ugnimi, bet ne kaip sidabrą, Aš išbandžiau tave vargų krosnyje. 23O 48 11 23O 48 11 186270 Dėl savęs, dėl savęs Aš tai darysiu, kad mano vardas nebūtų suterštas. Savo šlovės Aš neduosiu kitam. 23O 48 12 23O 48 12 186280 Klausyk manęs, Jokūbai ir Izraeli, kurį pašaukiau. Aš, Aš esu pirmasis ir paskutinysis. 23O 48 13 23O 48 13 186290 Aš sukūriau žemę ir ištiesiau dangus. Aš juos pašaukiau, ir jie stovi čia. 23O 48 14 23O 48 14 186300 Susirinkite visi ir pasiklausykite. Kas iš jų tai paskelbė? Tas, kurį Viešpats myli, įvykdys Jo sprendimą Babilonui ir chaldėjams. 23O 48 15 23O 48 15 186310 Aš, Aš tai kalbėjau, pašaukiau jį, atvedžiau ir jam seksis. 23O 48 16 23O 48 16 186320 Priartėkite prie manęs ir išgirskite; nuo pat pradžios Aš nekalbėjau slaptai, Aš buvau anksčiau, negu tai įvyko. Dabar Viešpats Dievas ir Jo Dvasia siuntė mane’‘. 23O 48 17 23O 48 17 186330 Taip sako Viešpats, tavo atpirkėjas, Izraelio Šventasis: ‘‘Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas naudinga, ir vedu keliu, kuriuo turėtum eiti. 23O 48 18 23O 48 18 186340 Jei būtum klausęs mano įsakymų, tai tavo ramybė būtų kaip upė ir tavo teisumas kaip jūros bangos. 23O 48 19 23O 48 19 186350 Tavo palikuonys būtų buvę kaip smiltys ir tavo ainiai kaip smėlio grūdeliai. Jų vardas nebūtų išnykęs ir nebūtų žuvęs mano akyse’‘. 23O 48 20 23O 48 20 186360 Išeikite iš Babilono, bėkite nuo chaldėjų! Džiūgaudami skelbkite tą žinią! Teskamba tai iki žemės pakraščių! Sakykite: ‘‘Viešpats atpirko savo tarną Jokūbą’‘. 23O 48 21 23O 48 21 186370 Jie netroško dykumoje, kai Jis juos vedė; Jis perskėlė uolą, ir vanduo išsiveržė. 23O 48 22 23O 48 22 186380 Viešpats sako: ‘‘Nedorėlis neturi ramybės’‘. 23O 49 1 23O 49 1 186390 Klausykitės, salos, stebėkite, toli esančios tautos! Viešpats pašaukė mane dar man negimus, Jis minėjo mano vardą, kai tebebuvau motinos įsčiose. 23O 49 2 23O 49 2 186400 Jis padarė mano žodžius lyg aštrų kardą ir pridengė mane savo rankos šešėliu; Jis padarė mane tinkama strėle ir paslėpė savo strėlinėje. 23O 49 3 23O 49 3 186410 Jis sakė: ‘‘Tu, Izraeli, esi mano tarnas, per tave būsiu pašlovintas’‘. 23O 49 4 23O 49 4 186420 Aš sakiau: ‘‘Veltui dirbau, be reikalo ir tuščiai eikvojau savo jėgas; bet pas Viešpatį yra mano teisingumas, pas Dievą mano atlyginimas’‘. 23O 49 5 23O 49 5 186430 Dabar kalba Viešpats, kuris nuo gimimo padarė mane savo tarnu, kad sugrąžinčiau Jam Jokūbą ir surinkčiau Izraelį. Aš būsiu šlovingas Viešpaties akyse, Dievas yra mano stiprybė. 23O 49 6 23O 49 6 186440 Jis sako: ‘‘Negana to, kad tu būsi mano tarnu Jokūbo giminėms sugrąžinti ir Izraelio likučiui surinkti. Aš tave padarysiu šviesa pagonims, kad tu būtum mano išgelbėjimas iki žemės pakraščių’‘. 23O 49 7 23O 49 7 186450 Taip sako Viešpats, Izraelio atpirkėjas, jo Šventasis, valdovų vergui, kurį žmonės paniekino ir tautos bjaurisi: ‘‘Karaliai pamatys ir atsistos, kunigaikščiai pagarbins dėl Viešpaties, kuris ištikimas, ir Izraelio Šventojo, kuris tave išsirinko’‘. 23O 49 8 23O 49 8 186460 Taip sako Viešpats: ‘‘Tinkamu metu išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną padėjau tau; padarysiu tave sandora tautai, kad atkurtum šalį ir apgyvendintum apleistą nuosavybę. 23O 49 9 23O 49 9 186470 Kad sakytum belaisviams: ‘Išeikite’, ir tamsoje esantiems: ‘Pasirodykite’. Jie ganysis pakelėse, aukštumos bus jų ganykla. 23O 49 10 23O 49 10 186480 Jie nealks ir netrokš, jų neištiks saulė nė karštis; Tas, kuris jų pasigailėjo, ves juos prie tyro vandens šaltinių. 23O 49 11 23O 49 11 186490 Aš pravesiu kelius kalnuose ir vieškelius aukštumose. 23O 49 12 23O 49 12 186500 Štai šitie ateis iš toli, tie­iš šiaurės ir vakarų, o anie­iš Sinimo krašto’‘. 23O 49 13 23O 49 13 186510 Giedokite, dangūs! Džiūgauk, žeme! Kalnai, linksmai giedokite! Nes Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo prispaustųjų! 23O 49 14 23O 49 14 186520 Bet Sionas sakė: ‘‘Viešpats paliko mane, Viešpats užmiršo mane’‘. 23O 49 15 23O 49 15 186530 ‘‘Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs. 23O 49 16 23O 49 16 186540 Aš įrašiau tave į savo rankos delną, tavo sienos visada yra mano akyse. 23O 49 17 23O 49 17 186550 Tavo sūnūs atskuba, o tavo ardytojai ir naikintojai pasitraukia. 23O 49 18 23O 49 18 186560 Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui: jie visi renkasi prie tavęs. Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­tu juos priimsi kaip papuošalus ir jais pasidabinsi lyg sužadėtinė. 23O 49 19 23O 49 19 186570 Tavo griuvėsiuose, ištuštėjusiose vietose ir sunaikintoje šalyje bus ankšta gyventojams, o tie, kurie tave naikino, bus toli. 23O 49 20 23O 49 20 186580 Tavo vaikai, gimę priespaudoje, sakys: ‘Mums ankšta, padaryk daugiau vietos gyventi’. 23O 49 21 23O 49 21 186590 Tu galvosi: ‘Kada man gimė šitie? Juk aš buvau nevaisinga ir bevaikė, tremtinė ir belaisvė. Kas juos užaugino? Aš buvau viena palikta. Iš kur šitie?’ ‘‘ 23O 49 22 23O 49 22 186600 Taip sako Viešpats Dievas: ‘‘Aš ištiesiu savo ranką į tautas ir duosiu ženklą pagonims; jie atneš tavo sūnus glėbyje ir tavo dukteris ant pečių. 23O 49 23 23O 49 23 186610 Karaliai bus tavo sargai ir karalienės­auklės. Jie puls prieš tave veidu į žemę ir laižys dulkes nuo tavo kojų. Tuomet suprasi, kad Aš esu Viešpats; nebus sugėdinti, kurie laukia manęs. 23O 49 24 23O 49 24 186620 Argi iš galingojo galima atimti grobį? Ar belaisvius galima išgelbėti iš galiūno? 23O 49 25 23O 49 25 186630 Bet taip sako Viešpats: ‘Belaisviai bus atimti iš galiūno ir grobis išplėštas iš galingojo. Aš kovosiu su tais, kurie kovojo prieš tave, ir tavo vaikus išgelbėsiu. 23O 49 26 23O 49 26 186640 Aš maitinsiu tavo prispaudėjus jų pačių kūnu, ir jie gers savo kraują kaip vyną. Tada kiekvienas kūnas žinos, kad Aš esu Viešpats, tavo gelbėtojas ir atpirkėjas, Jokūbo Galingasis’ ‘‘. 23O 50 1 23O 50 1 186650 Taip sako Viešpats: ‘‘Kur yra jūsų motinos skyrybų raštas, kuriuo Aš ją atleidau? Kur yra skolintojas, kuriam už skolą jus atidaviau? Dėl savo nusikaltimų jūs pardavėte save, dėl jūsų neištikimybės jūsų motina atleista. 23O 50 2 23O 50 2 186660 Kodėl atėjęs Aš neradau žmogaus? Aš šaukiau ir niekas neatsiliepė. Argi mano ranka sutrumpėjo gelbėti? Argi neturiu jėgos išlaisvinti? Savo sudraudimu išdžiovinu jūrą, upes paverčiu dykuma. Žuvys trokšta ir gaišta, nes nebėra vandens. 23O 50 3 23O 50 3 186670 Aš aptemdau dangų, apsupu jį ašutine’‘. 23O 50 4 23O 50 4 186680 Viešpats Dievas davė man miklų liežuvį paguosti nuvargusį. Kiekvieną rytą Jis žadina mane, kad klausyčiau Jo mokymo; 23O 50 5 23O 50 5 186690 Viešpats Dievas atvėrė man ausis, aš nesipriešinau ir nesitraukiau. 23O 50 6 23O 50 6 186700 Aš leidausi mušamas ir tąsomas, neslėpiau veido nuo mane plūstančių ir į mane spjaudančių. 23O 50 7 23O 50 7 186710 Viešpats Dievas padės man, todėl aš nebūsiu sugėdintas. Aš padariau savo veidą kietą kaip titnagas ir žinau, kad nebūsiu pažemintas. 23O 50 8 23O 50 8 186720 Arti yra Tas, kuris mane išteisina, kas dabar su manimi ginčysis? Stokite čia. Kas nori su manimi bylinėtis, teateina. 23O 50 9 23O 50 9 186730 Viešpats Dievas padės man. Kas drįs mane pasmerkti? Jie visi pasens kaip drabužis, kandys juos suės. 23O 50 10 23O 50 10 186740 Kas iš jūsų bijo Viešpaties, teklauso Jo tarno balso. Kas vaikščioja tamsoje, tepasitiki Viešpačiu, savo Dievu. 23O 50 11 23O 50 11 186750 Jūs visi, kurie įžiebiate ugnį ir apsupate save žiežirbomis, vaikščiokite savo ugnies šviesoje ir tarp savo žiežirbų. Tai padarys mano ranka, jūs atsigulsite skausmuose. 23O 51 1 23O 51 1 186760 Klausykite manęs, kurie sekate teisumą ir ieškote Viešpaties. Pažvelkite į uolą, iš kurios jūs iškirsti, ir į duobę, iš kurios jūs iškasti. 23O 51 2 23O 51 2 186770 Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą, kuri jus pagimdė. Aš pašaukiau jį vieną, palaiminau ir padauginau. 23O 51 3 23O 51 3 186780 Viešpats paguos Sioną ir atgaivins visus jo griuvėsius, Jis padarys jo tyrus kaip Edeną, dykumas kaip Viešpaties sodą. Linksmybė ir džiaugsmas bus ten, padėkos giesmės skambės. 23O 51 4 23O 51 4 186790 Mano tauta, klausyk manęs, mano giminės, išgirskite mane. Įstatymas išeis iš manęs; mano teisingumas bus šviesa tautoms. 23O 51 5 23O 51 5 186800 Mano teisumas arti ir išgelbėjimas greitai ateis. Aš teisiu tautas. Salos lauks manęs, jos pasitikės manimi. 23O 51 6 23O 51 6 186810 Pakelkite savo akis į dangų, pažvelkite į žemę! Dangūs praeis kaip dūmai, žemė susidėvės kaip drabužis, jos gyventojai taip pat išmirs. Bet mano išgelbėjimas liks amžinai, mano teisumas nesibaigs. 23O 51 7 23O 51 7 186820 Klausykite manęs, kurie pažįstate teisumą, tauta, kurios širdyje yra mano įstatymas. Nebijokite žmonių pajuokos, neišsigąskite jų plūdimo. 23O 51 8 23O 51 8 186830 Kaip vilnonį drabužį juos sugrauš kandys; bet mano teisumas liks amžinai, mano išgelbėjimas­ kartų kartoms. 23O 51 9 23O 51 9 186840 Gelbėk, Viešpatie, prašau, padėk, kaip anomis dienomis senosioms kartoms! Ar ne Tu sukapojai Rahabą ir perdūrei slibiną? 23O 51 10 23O 51 10 186850 Ar ne Tu išdžiovinai jūrą ir jos gelmėse padarei kelią pereiti išpirktiesiems? 23O 51 11 23O 51 11 186860 Viešpaties išpirktieji sugrįš, ateis į Sioną džiūgaudami, amžinas džiaugsmas lydės juos. Džiaugsmas ir linksmybė sugrįš, o skausmai ir vaitojimai išnyks. 23O 51 12 23O 51 12 186870 ‘‘Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu, kad bijotum mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė? 23O 51 13 23O 51 13 186880 Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją, kuris ištiesė dangus ir sukūrė žemę. Tu nuolatos drebėjai dėl prispaudėjo žiaurumo, kuris siekė tave sunaikinti! Kur dingo prispaudėjo žiaurumas? 23O 51 14 23O 51 14 186890 Prispaustasis bus greitai išlaisvintas; jis nemirs, nežengs į duobę ir nebadaus. 23O 51 15 23O 51 15 186900 Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris perskyrė šėlstančios jūros bangas. Kareivijų Viešpats yra mano vardas. 23O 51 16 23O 51 16 186910 Aš sukūriau dangų ir žemę, pridengiau tave savo ranka, įdėjau savo žodžius į tavo lūpas ir sakiau Sionui: ‘Tu­mano tauta’ ‘‘. 23O 51 17 23O 51 17 186920 Pabusk, pabusk, kelkis, Jeruzale! Tu gėrei iš Viešpaties rankos Jo rūstybės taurę; svaiginančią rūstybę išgėrei iki pat dugno. 23O 51 18 23O 51 18 186930 Nė vienas iš Jeruzalės sūnų nepakėlė jos ir nepadėjo jai. 23O 51 19 23O 51 19 186940 Tave ištiko sunaikinimas ir sugriovimas, badas ir kardas, bet kas liūdi tavęs, kas paguos tave? 23O 51 20 23O 51 20 186950 Tavo vaikai neteko jėgų ir gulėjo pakelėse kaip pagautas gyvulys tinkle. Jie pilni Viešpaties rūstybės, tavo Dievo pabarimo. 23O 51 21 23O 51 21 186960 Tad išgirskite, jūs, suvargusieji ir girti, bet ne nuo vyno. 23O 51 22 23O 51 22 186970 Taip sako Viešpats, tavo valdovas, tavo Dievas, kuris gina savo tautą: ‘‘Aš paėmiau iš tavo rankos apsvaigimo taurę; tu nebegersi daugiau mano rūstybės. 23O 51 23 23O 51 23 186980 Aš ją paduosiu į rankas tavo kankintojų, kurie sakė tau: ‘Pasilenk, kad liptume per tave!’ Taip, tavo nugara buvo padaryta lyg žemė, lyg kelias, kuriuo jie ėjo’‘. 23O 52 1 23O 52 1 186990 Pabusk, pabusk, apsirenk stiprybe, Sione! Jeruzale, šventasis mieste, apsirenk savo gražius drabužius! Į tave nebeįeis nei neapipjaustytas, nei nešvarus. 23O 52 2 23O 52 2 187000 Jeruzale, kelkis, nusikratyk dulkes, atsirišk nuo kaklo pančius, belaisve Siono dukra! 23O 52 3 23O 52 3 187010 Taip sako Viešpats: ‘‘Jūs pardavėte save už nieką ir būsite išpirkti be pinigų’‘. 23O 52 4 23O 52 4 187020 Štai ką sako Viešpats Dievas: ‘‘Pradžioje mano tauta nuėjo į Egiptą viešėti, ir Asirija ją pavergė be priežasties’‘. 23O 52 5 23O 52 5 187030 Viešpats sako: ‘‘Ką Aš dabar turiu, kai mano tauta yra veltui išvesta. Jos pavergėjai kankina juos,­sako Viešpats,­ir nuolatos piktžodžiauja mano vardui. 23O 52 6 23O 52 6 187040 Todėl mano tauta pažins mano vardą. Todėl pažins tą dieną, kad Aš esu Tas, kuris sako: ‘Aš esu’ ‘‘. 23O 52 7 23O 52 7 187050 Kokios gražios kalnuose kojos to, kuris atneša gerą žinią ir skelbia ramybę, kuris atneša linksmą naujieną, skelbia išgelbėjimą ir sako Sionui: ‘‘Tavo Dievas viešpatauja’‘. 23O 52 8 23O 52 8 187060 Sargyba šauks, ir visi drauge džiūgaus, nes aiškiai matys savo akimis, kaip Viešpats sugrąžina Sioną. 23O 52 9 23O 52 9 187070 Džiaukitės, Jeruzalės griuvėsiai! Viešpats paguodė savo tautą ir išlaisvino Jeruzalę. 23O 52 10 23O 52 10 187080 Viešpats apnuogino savo šventą ranką visų tautų akivaizdoje. Visi žemės pakraščiai matys mūsų Dievo išgelbėjimą. 23O 52 11 23O 52 11 187090 Traukitės, traukitės! Išeikite iš ten! Nelieskite nieko sutepto. Išeikite iš jų būrio, apsivalykite, Viešpaties indų nešėjai! 23O 52 12 23O 52 12 187100 Jūs išeisite neskubėdami ir nebėgsite. Viešpats eis pirma jūsų, Izraelio Dievas bus jūsų apsauga. 23O 52 13 23O 52 13 187110 Štai mano tarnas elgsis išmintingai, jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus. 23O 52 14 23O 52 14 187120 Kaip daugelis baisėjosi tavimi, taip jo veidas buvo nežmoniškai sudarkytas, jis buvo nebepanašus į žmogų. 23O 52 15 23O 52 15 187130 Jis daugelį tautų nustebins, karaliai jo akivaizdoje užsičiaups: apie ką jiems niekada nebuvo pasakota, jie matys ir, ko jie niekad negirdėjo, jie supras. 23O 53 1 23O 53 1 187140 Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka? 23O 53 2 23O 53 2 187150 Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų. 23O 53 3 23O 53 3 187160 Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme. 23O 53 4 23O 53 4 187170 Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu. 23O 53 5 23O 53 5 187180 Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti. 23O 53 6 23O 53 6 187190 Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus. 23O 53 7 23O 53 7 187200 Jis buvo kankinamas ir žeminamas, bet neatvėrė savo burnos. Kaip avinėlis, vedamas pjauti, ir kaip avis, kuri tyli prieš kirpėjus, jis neatvėrė savo burnos. 23O 53 8 23O 53 8 187210 Jis buvo paimtas iš kalėjimo ir teismo. Kas paskelbs jo giminę? Nes jis buvo atskirtas nuo gyvųjų šalies ir varginamas dėl mano tautos nusikaltimų. 23O 53 9 23O 53 9 187220 Jam paruošė kapą su nedorėliais, su turtingais po jo mirties, nors jis nepadarė nieko blogo ir jo lūpose nebuvo melo. 23O 53 10 23O 53 10 187230 Bet Viešpats panorėjo jį sumušti, Jis atidavė jį skausmui. Kai Tu padarysi jo sielą auka už nuodėmę, jis matys savo palikuonis, jo dienos bus prailgintos ir jo rankomis Viešpaties valia bus įvykdyta. 23O 53 11 23O 53 11 187240 Jis matys savo sielos vargą ir bus patenkintas. Per savo pažinimą mano teisusis tarnas nuteisins daugelį, nes jis neš jų nusikaltimus. 23O 53 12 23O 53 12 187250 Todėl Aš duosiu jam dalį su didžiaisiais, ir jis dalinsis grobį su stipriaisiais, kadangi jis atidavė savo sielą mirčiai ir buvo priskirtas prie nusikaltėlių. Jis nešė daugelio nuodėmes ir užtarė nusidėjėlius. 23O 54 1 23O 54 1 187260 ‘‘Giedok, nevaisingoji, kuri negimdei! Džiūgauk linksmai, kuri nepažinai gimdymo skausmų! Nes apleistoji turi daugiau vaikų negu turinti vyrą’‘,­sako Viešpats. 23O 54 2 23O 54 2 187270 ‘‘Išplėsk savo palapinės vietą, ištempk savo buveinės uždangalus, netaupyk! Pailgink virves ir sustiprink kuolelius! 23O 54 3 23O 54 3 187280 Tu išsiplėsi į dešinę ir į kairę, tavo palikuonys valdys tautas ir apgyvendins tuščius miestus. 23O 54 4 23O 54 4 187290 Nesibijok, nes nebūsi sugėdinta! Nerausk, nes nebūsi niekinama! Jaunystės gėdą tu užmirši ir našlystės pajuokos neatsiminsi. 23O 54 5 23O 54 5 187300 Tavo Kūrėjas yra tavo vyras, kareivijų Viešpats­Jo vardas. Tavo atpirkėjas yra Izraelio Šventasis, Jis bus vadinamas pasaulio Dievu. 23O 54 6 23O 54 6 187310 Viešpats pašaukė tave kaip atskirtą, dvasioje suvargusią moterį, kaip atstumtą jaunystės žmoną’‘,­sako Dievas. 23O 54 7 23O 54 7 187320 ‘‘Trumpai valandėlei palikau tave, bet, didžiai gailėdamasis, surinksiu tavuosius. 23O 54 8 23O 54 8 187330 Rūstybės valandą paslėpiau savo veidą akimirkai, bet amžina malone pasigailėsiu tavęs’‘,­sako Viešpats, tavo atpirkėjas. 23O 54 9 23O 54 9 187340 ‘‘Tai kaip Nojaus vandenys man. Aš prisiekiau, kad Nojaus vandenys nebeužlies žemės, taip ir dabar prisiekiu, kad nebekeršysiu ir nebebausiu tavęs. 23O 54 10 23O 54 10 187350 Kalnai gali griūti ir kalvos drebėti, bet mano malonė nuo tavęs nebepasitrauks ir mano ramybės sandora tavęs nepaliks’‘,­sako Viešpats. 23O 54 11 23O 54 11 187360 ‘‘Tu varginta, audrų mėtyta, nepaguosta; Aš tavo akmenis klosiu eilėmis ir dėsiu safyrų pamatą. 23O 54 12 23O 54 12 187370 Aš tavo langus padarysiu iš agato, vartus statysiu iš rubinų ir sienas iš brangakmenių. 23O 54 13 23O 54 13 187380 Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi ir gyvens didelėje ramybėje. 23O 54 14 23O 54 14 187390 Tu įsitvirtinsi teisume, priespaudos nebepatirsi. Nebijok, nes siaubas prie tavęs nepriartės. 23O 54 15 23O 54 15 187400 Štai jie rinksis kartu prieš tave, bet be manęs. Kas susirinks prieš tave, kris dėl tavęs. 23O 54 16 23O 54 16 187410 Aš sutvėriau kalvį, kuris įpučia anglis ir padaro reikiamą įrankį. Aš taip pat sutvėriau naikintoją, kad griautų. 23O 54 17 23O 54 17 187420 Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs’‘,­sako Viešpats. 23O 55 1 23O 55 1 187430 ‘‘Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, visi, kurie neturite pinigų! Pirkite ir valgykite; pirkite vyno ir pieno be pinigų, veltui. 23O 55 2 23O 55 2 187440 Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins. 23O 55 3 23O 55 3 187450 Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane, klausykite, ir jūsų siela bus gyva! Aš padarysiu amžiną sandorą su jumis, kaip suteikiau amžiną malonę Dovydui. 23O 55 4 23O 55 4 187460 Aš jį paskyriau liudytoju tautoms, kunigaikščiu ir vadu giminėms. 23O 55 5 23O 55 5 187470 Tu pašauksi tautas, kurių nepažįsti; tautos, kurios tavęs nepažįsta, bėgs pas tave dėl Viešpaties, tavo Dievo, Izraelio Šventojo, nes Jis pašlovino tave. 23O 55 6 23O 55 6 187480 Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti. 23O 55 7 23O 55 7 187490 Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis­savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas. 23O 55 8 23O 55 8 187500 Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai­ne jūsų keliai,­sako Viešpats.­ 23O 55 9 23O 55 9 187510 Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys­už jūsų mintis. 23O 55 10 23O 55 10 187520 Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir nesugrįžta, bet sudrėkina žemę, padaro ją derlingą ir duoda sėklos sėjėjui bei duonos valgytojui, 23O 55 11 23O 55 11 187530 taip ir mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas. 23O 55 12 23O 55 12 187540 Jūs išeisite linksmi, ir ramybė lydės jus. Kalnai ir kalvos džiūgaus jūsų akivaizdoje ir laukų medžiai plos rankomis. 23O 55 13 23O 55 13 187550 Erškėčių vietoje augs kiparisai ir usnių vietoje­mirtos. Tai bus atminimas, amžinas ženklas Viešpaties garbei’‘. 23O 56 1 23O 56 1 187560 Taip sako Viešpats: ‘‘Laikykitės teisingumo ir vykdykite teisybę, nes mano išgelbėjimas arti, mano teisumas tuoj bus apreikštas. 23O 56 2 23O 56 2 187570 Palaimintas žmogus, kuris tai vykdo, ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi: saugo sabatą nesuterštą ir savo rankas sulaiko nuo pikto’‘. 23O 56 3 23O 56 3 187580 Svetimtautis, kuris prisiglaudė prie Viešpaties, tenesako: ‘‘Viešpats atskyrė mane nuo savo tautos’‘, ir eunuchas tenesako: ‘‘Aš kaip padžiūvęs medis’‘. 23O 56 4 23O 56 4 187590 Nes Viešpats taip sako: ‘‘Eunuchams, kurie švenčia mano sabatą, pasirenka, kas man patinka, ir laikosi mano sandoros, 23O 56 5 23O 56 5 187600 duosiu savo namuose vietos ir padarysiu jų vardą garsesnį už sūnų bei dukterų; duosiu jiems amžiais nežūstantį vardą. 23O 56 6 23O 56 6 187610 Svetimtaučius, kurie prisijungs prie Viešpaties, Jam tarnaus, Jo vardą mylės, bus Jo tarnai, švęs sabatą ir jo nesuteps bei laikysis mano sandoros, 23O 56 7 23O 56 7 187620 atvesiu į savo šventąjį kalną ir pradžiuginsiu savo maldos namuose; jų aukos ir deginamosios aukos bus mėgiamos ant mano aukuro, nes mano namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms’‘. 23O 56 8 23O 56 8 187630 Taip sako Viešpats Dievas, kuris surinko Izraelio išsklaidytuosius: ‘‘Prie tų, kurie jau surinkti, Aš surinksiu ir kitus’‘. 23O 56 9 23O 56 9 187640 Visi laukiniai ir miško žvėrys, ateikite ėsti! 23O 56 10 23O 56 10 187650 Jo sargai yra akli, neturi supratimo; jie yra lyg šunys, kurie neloja. Jie mėgsta gulėti, snausti ir sapnuoti. 23O 56 11 23O 56 11 187660 Jie yra godūs šunys, kurie niekada nepasisotina. Jie yra ganytojai, neturintys supratimo. Jie žiūri į savo kelią ir ieško sau naudos. 23O 56 12 23O 56 12 187670 Jie sako: ‘‘Ateikite, duosime jums vyno, pasigerkime! Taip darykime šiandien, o rytoj bus dar geriau!’‘ 23O 57 1 23O 57 1 187680 Teisusis žūva, ir nė vienas į tai nekreipia dėmesio; gailestingasis miršta, ir niekas nepastebi, kad teisusis paimamas iš vargo 23O 57 2 23O 57 2 187690 ir eina ramybėn. Kas elgiasi dorai, ilsėsis savo guoliuose. 23O 57 3 23O 57 3 187700 ‘‘Jūs, kerėtojos sūnūs, svetimautojo ir paleistuvės palikuonys, ateikite ir klausykite! 23O 57 4 23O 57 4 187710 Iš ko jūs tyčiojatės? Kam rodote liežuvį? Argi jūs ne nusikaltėlių vaikai, melagių palikuonys? 23O 57 5 23O 57 5 187720 Jūs degate aistra stabams po lapuotais medžiais; žudote kūdikius paupiuose, uolų plyšiuose. 23O 57 6 23O 57 6 187730 Jūsų dalis tarp glotnių upelio akmenėlių; toks jūsų likimas; stabams jūs aukojate gėrimus ir duonos auką. Argi Aš turėčiau tai pakęsti? 23O 57 7 23O 57 7 187740 Kalnuose patiesęs savo guolį, tu eini aukoti aukų. 23O 57 8 23O 57 8 187750 Ant durų staktų tu pasidarei sau ženklą. Nudengusi ir praplatinusi lovą, tu palikai mane; susitarus su jais, pamėgai jų lovą. 23O 57 9 23O 57 9 187760 Tu pasitepusi išėjai pas karalių; savo pasiuntinius pasiuntei toli, kritai iki pragaro. 23O 57 10 23O 57 10 187770 Tu pavargai besiblaškydama, bet nesakei: ‘Nėra vilties’. Tu pamėgai tokį gyvenimą ir taip toliau darei. 23O 57 11 23O 57 11 187780 Ko tu bijojai, kad melavai ir neprisiminei manęs, ir neėmei į širdį? Ar ne dėl to, kad taip ilgai tylėjau, tu lioveisi manęs bijoti? 23O 57 12 23O 57 12 187790 Aš paskelbsiu tavo teisumą ir tavo darbus; jie tau nebus naudingi. 23O 57 13 23O 57 13 187800 Kai tu šauksi, tegelbsti tave tavo surinktieji. Vėjo dvelkimas juos visus nuneš. O kas pasitiki manimi, tas gaus žemę ir paveldės mano šventąjį kalną’‘. 23O 57 14 23O 57 14 187810 Ir sakys: ‘‘Nutieskite kelią, nutieskite kelią mano tautai ir pašalinkite kliūtis’‘. 23O 57 15 23O 57 15 187820 Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: ‘‘Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį. 23O 57 16 23O 57 16 187830 Aš neamžinai bylinėsiuos ir nevisada rūstausiu, nes tada gyvybės dvasia, kurią Aš įkvėpiau, sunyktų. 23O 57 17 23O 57 17 187840 Aš užsirūstinau dėl nuodėmingo tautos godumo, smogiau jai ir savo veidą paslėpiau, bet ji ėjo toliau klaidingu savo širdies keliu. 23O 57 18 23O 57 18 187850 Aš mačiau jos kelius ir Aš gydysiu bei vedžiosiu ją, suteiksiu jai ramybės ir paguodos. 23O 57 19 23O 57 19 187860 Ramybė ir taika arti ir toli esantiems,­sako Viešpats.­Aš ją pagydysiu. 23O 57 20 23O 57 20 187870 Nedorėliai yra lyg sujudinta jūra, kuri negali nurimti, jos vanduo išmeta purvą ir dumblą. 23O 57 21 23O 57 21 187880 Nėra ramybės nedorėliui’‘,­sako mano Dievas. 23O 58 1 23O 58 1 187890 ‘‘Šauk garsiai, nesivaržyk! Pakelk savo balsą kaip trimitą; pranešk mano tautai jos kaltę ir Jokūbo namams jų nuodėmes. 23O 58 2 23O 58 2 187900 Jie ieško manęs kas dieną ir nori žinoti mano kelius kaip tauta, kuri elgiasi teisiai ir nėra palikusi savo Dievo. Jie prašo manęs teisingo sprendimo, jie mėgsta ateiti prie Dievo. 23O 58 3 23O 58 3 187910 ‘Kodėl mums pasninkaujant, Tu nematai? Kodėl mums varginant savo sielas, Tu nepaisai?’ Pasninko dieną jūs ieškote malonumų ir išnaudojate savo darbininkus. 23O 58 4 23O 58 4 187920 Jūs pasninkaujate dėl vaidų ir kivirčų, smogiate nedorybės kumščiu. Jūs nepasninkaujate šiandien taip, kad jūsų balsas būtų išgirstas aukštybėse. 23O 58 5 23O 58 5 187930 Ar tai pasninkas, kokį Aš pasirinkau, kad žmogus vargintų per dieną savo sielą, nulenktų galvą kaip nendrę, klotų po savimi ašutinę ir pasibarstytų pelenų? Ir tai jūs vadinate pasninku, Viešpačiui priimtina diena? 23O 58 6 23O 58 6 187940 Ar ne toks pasninkas, kurį Aš pasirinkau: pašalinkite nedorybės pančius, išlaisvinkite pavergtuosius, suteikite laisvę prislėgtiesiems, sulaužykite kiekvieną jungą. 23O 58 7 23O 58 7 187950 Pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį, nesislėpk nuo savo paties kūno. 23O 58 8 23O 58 8 187960 Tada tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave. 23O 58 9 23O 58 9 187970 Tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, ir Jis tars: ‘Aš čia!’ Jei pašalinsi iš savo tarpo priespaudą, negrasinsi ir nekalbėsi tuštybių, 23O 58 10 23O 58 10 187980 jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa. 23O 58 11 23O 58 11 187990 Tada Viešpats vedžios tave, pasotins tavo sielą sausros metu ir sustiprins tavo kūną; tu būsi kaip palaistytas sodas, kaip neišsenkantis vandens šaltinis. 23O 58 12 23O 58 12 188000 Bus atstatyta tavyje tai, kas seniai paversta griuvėsiais. Tu dėsi pamatus kartų kartoms. Tave vadins spragų užtaisytoju ir gatvių tiesėju. 23O 58 13 23O 58 13 188010 Jei tu savo kojas sulaikysi sabato dieną, nepramogausi mano šventoje dienoje, vadinsi sabatą pasimėgimu, šventa ir garbinga Viešpaties diena, gerbsi Jį, nevaikščiosi savo keliais, neieškosi pramogų ir nekalbėsi tuščiai, 23O 58 14 23O 58 14 188020 tada tu gėrėsies Viešpačiu, ir Aš tave vesiu ant aukštų kalnų ir leisiu naudotis tavo tėvo Jokūbo paveldu’‘,­taip kalbėjo Viešpats. 23O 59 1 23O 59 1 188030 Viešpaties ranka nesutrumpėjo gelbėti ir Jo ausis neapkurto girdėti, 23O 59 2 23O 59 2 188040 bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės paslėpė Jo veidą, kad Jis nebegirdėtų. 23O 59 3 23O 59 3 188050 Jūsų rankos suteptos krauju ir pirštai nusikaltimu; jūsų lūpos kalba melą ir liežuvis kartoja neteisybę. 23O 59 4 23O 59 4 188060 Nė vienas neieško teisingumo ir negina tiesos. Jie pasitiki tuštybe ir kalba melus, pradeda vargą ir pagimdo nusikaltimą. 23O 59 5 23O 59 5 188070 Jie peri gyvačių kiaušinius ir audžia voratinklius. Kas valgo jų kiaušinių, tas miršta. Jei kas tokį kiaušinį sudaužo, iš jo iššoka angis. 23O 59 6 23O 59 6 188080 Jų audiniai netinka drabužiams, jais neįmanoma prisidengti. Jų darbai yra pikti ir jų rankose smurto veiksmai. 23O 59 7 23O 59 7 188090 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba nekaltą kraują pralieti; jų mintys yra pilnos nedorybės, jų keliuose sunaikinimas ir griuvėsiai. 23O 59 8 23O 59 8 188100 Jie nepažįsta ramybės kelio, nėra teisingumo jų poelgiuose, jų takai klaidingi; kas jais eina, nepažins ramybės. 23O 59 9 23O 59 9 188110 Todėl teisingumas yra toli nuo mūsų, teisybė nepasiekia mūsų; mes laukiame šviesos, o čia tamsa, laukiame aušros, o vaikščiojame sutemose. 23O 59 10 23O 59 10 188120 Mes ieškome kaip akli sienos, suklumpame vidudienį kaip naktį, esame tamsoje lyg mirusieji. 23O 59 11 23O 59 11 188130 Mes visi riaumojame kaip lokiai, vaitojame liūdnai kaip burkuojantys balandžiai; mes laukiame tiesos, bet jos nėra, laukiame išgelbėjimo, bet jis toli nuo mūsų. 23O 59 12 23O 59 12 188140 Mūsų neteisybės padaugėjo Tavo akivaizdoje ir mūsų nuodėmės liudija prieš mus; mes žinome savo neteisybes ir mūsų nusikaltimai yra su mumis. 23O 59 13 23O 59 13 188150 Mes nusidedame ir išsiginame Viešpaties, nusigręžiame ir nesekame paskui savo Dievą; kalbame apie priespaudą ir maištaujame, priimame melus ir jais nuoširdžiai džiaugiamės. 23O 59 14 23O 59 14 188160 Teisingumas yra atmestas ir teisybė pašalinta; tiesos nebėra miesto aikštėse, bešališkumas negali įeiti. 23O 59 15 23O 59 15 188170 Tiesos nėra; kas šalinasi pikto, pats yra apiplėšiamas. Viešpats tai matė, ir Jam nepatiko, kad nesilaikome teisingumo. 23O 59 16 23O 59 16 188180 Viešpats matė ir stebėjosi, kad nebuvo žmogaus, kuris užtartų; Jo ranka Jį išgelbėjo, Jo teisumas Jį palaikė. 23O 59 17 23O 59 17 188190 Jis užsidėjo teisumą kaip šarvą ir išgelbėjimo šalmą ant savo galvos. Jis apsirengė keršto drabužiais, apsisiautė uolumu kaip apsiaustu. 23O 59 18 23O 59 18 188200 Jis atlygins savo priešams pagal jų darbus rūstybe ir kerštu. Jis atsilygins saloms ir savo priešams. 23O 59 19 23O 59 19 188210 Tada vakaruose esantys bijos Viešpaties vardo, o rytuose­matys Jo šlovę. Kai priešas ateis kaip srovė, Viešpaties Dvasia iškels savo vėliavą. 23O 59 20 23O 59 20 188220 ‘‘Atpirkėjas ateis į Sioną ir pas tuos, kurie atsitrauks nuo nusikaltimų Jokūbe’‘,­sako Viešpats. 23O 59 21 23O 59 21 188230 ‘‘Tai mano sandora su jais,­sako Viešpats.­Mano dvasia, kuri yra ant tavęs, ir mano žodžiai, kuriuos tau daviau, nepaliks tavęs nei tavo vaikų, nei vaikaičių nuo dabar ir per amžius’‘,­sako Viešpats. 23O 60 1 23O 60 1 188240 Kelkis ir šviesk, Jeruzale, nes tavo šviesa ateina ir Viešpaties šlovė tau šviečia. 23O 60 2 23O 60 2 188250 Štai tamsa padengs žemę ir tautas, bet Viešpats pakils virš tavęs ir Jo šlovė bus matoma tavyje. 23O 60 3 23O 60 3 188260 Tautos ir karaliai ateis prie tavo šviesos spindesio. 23O 60 4 23O 60 4 188270 Pakelk savo akis ir apsižvalgyk aplinkui! Jie visi renkasi pas tave: tavo sūnūs ateina iš toli, tavo dukterys atnešamos ant rankų. 23O 60 5 23O 60 5 188280 Tu tai matysi ir spindėsi iš džiaugsmo; tavo širdis sudrebės ir išsiplės, kai jūros pilnybės gręšis į tave ir pagonių stiprybė ateis pas tave. 23O 60 6 23O 60 6 188290 Daugybė kupranugarių ateis pas tave iš Midjano, Efos ir Šebos, atnešdami aukso bei smilkalų, ir skelbs didingus Viešpaties darbus. 23O 60 7 23O 60 7 188300 Visos Kedaro bandos bus surinktos pas tave, taip pat ir Nebajoto avinai. Jie bus aukojami prie aukuro. Aš pašlovinsiu savo šlovės namus. 23O 60 8 23O 60 8 188310 Kas tie, kurie kaip debesys plaukia, kaip balandžiai skrenda į savo lizdus? 23O 60 9 23O 60 9 188320 Salos laukia manęs, Taršišo laivai skuba, kad tavo vaikus atgabentų iš toli; sidabrą ir auksą drauge su jais Viešpaties, tavo Dievo, vardui ir Izraelio Šventajam, nes Jis tave pašlovino. 23O 60 10 23O 60 10 188330 Svetimtaučiai statys tavo sienas, ir jų karaliai tarnaus tau. Savo rūstybėje smogiau tau, bet dėl savo malonės tavęs pasigailėjau. 23O 60 11 23O 60 11 188340 Tavo vartai bus nuolatos atdari, dieną ir naktį nebus užrakinti, kad pagonių stiprybę tau atgabentų ir jų karalius atvestų. 23O 60 12 23O 60 12 188350 Tauta ir karalystė, kuri tau netarnaus, žus; tokios tautos bus visai sunaikintos. 23O 60 13 23O 60 13 188360 Libano šlovė atiteks tau, kiparisai, platanai ir pušys puoš tavo šventąją vietą, Aš pašlovinsiu savo pakojo vietą. 23O 60 14 23O 60 14 188370 Tavo prispaudėjų ir niekintojų sūnūs ateis nuolankiai nusižeminę pas tave ir puls prie tavo kojų; jie vadins tave Viešpaties miestu, Izraelio Šventojo Sionu. 23O 60 15 23O 60 15 188380 Tu buvai paliktas ir nekenčiamas taip, kad nė vienas nenorėjo pas tave ateiti. Aš padarysiu tave puikybe amžiams ir džiaugsmu kartų kartoms. 23O 60 16 23O 60 16 188390 Tu čiulpsi pagonių pieną ir žįsi karalių krūtis. Tuomet tu suprasi, kad Aš, Viešpats, esu tavo gelbėtojas, atpirkėjas ir Jokūbo Galingasis. 23O 60 17 23O 60 17 188400 Vietoj vario Aš atgabensiu aukso, vietoj geležies­sidabro, vietoj medžių­vario ir vietoj akmenų­ geležies. Tavo valdytojas bus taika ir tavo prižiūrėtojas­teisumas. 23O 60 18 23O 60 18 188410 Tavo šalyje nebebus smurto ir tavo krašte­sunaikinimo bei griovimo. Tu vadinsi savo miesto sienas išgelbėjimu ir vartus­šlove. 23O 60 19 23O 60 19 188420 Tau nebereikės saulės dieną ir mėnulio šviesos naktį; Viešpats bus tavo amžina šviesa ir Dievas bus tavo šlovė. 23O 60 20 23O 60 20 188430 Tavo saulė nebenusileis ir mėnulis nebepasikeis, nes Viešpats bus tavo amžina šviesa­tavo gedulo dienos pasibaigs. 23O 60 21 23O 60 21 188440 Visi tavo žmonės bus teisūs, jie amžiams paveldės šalį. Jie bus mano pasėlio atžala, mano rankų darbas, kad Aš būčiau pašlovintas. 23O 60 22 23O 60 22 188450 Mažiausias taps tūkstančiu ir menkas­galinga tauta. Aš, Viešpats, skubiai tai įvykdysiu reikiamu metu. 23O 61 1 23O 61 1 188460 Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą; 23O 61 2 23O 61 2 188470 skelbti Viešpaties malonės metus ir mūsų Dievo keršto dieną, paguosti visus liūdinčius, 23O 61 3 23O 61 3 188480 įteikti liūdintiems Sione grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj apsunkusios dvasios. Juos vadins teisumo medžiais, Viešpaties sodiniais Jo šlovei. 23O 61 4 23O 61 4 188490 Jie atstatys griuvėsius, kurie seniai buvo paversti dykyne, atnaujins sunaikintus miestus, kurie kartų kartas buvo ištuštėję. 23O 61 5 23O 61 5 188500 Ateiviai ganys jų bandas, svetimtaučių sūnūs ars laukus ir prižiūrės vynuogynus. 23O 61 6 23O 61 6 188510 Jūs būsite vadinami Viešpaties kunigais, jus vadins mūsų Dievo tarnais. Jūs naudositės pagonių turtais ir didžiuositės jų šlove. 23O 61 7 23O 61 7 188520 Už savo gėdą jūs gausite dvigubai. Vietoj paniekos jie džiaugsis ir paveldės savo šalyje dvigubai; jie turės amžiną džiaugsmą. 23O 61 8 23O 61 8 188530 Nes Aš, Viešpats, mėgstu teisingumą, nekenčiu plėšikavimo. Aš jiems atlyginsiu teisingai ir sudarysiu amžiną sandorą su jais. 23O 61 9 23O 61 9 188540 Pagonys pažins jų palikuonis, jų atžala bus žinoma tarp tautų. Visi, kurie matys juos, pripažins, kad jie yra Viešpaties palaiminti palikuonys. 23O 61 10 23O 61 10 188550 Aš labai džiaugsiuos Viešpačiu, mano siela džiūgaus Dieve! Nes Jis apvilko mane išgelbėjimo rūbais, apsiautė teisumo apsiaustu kaip sužadėtinį, kuris užsideda papuošalą ant galvos, kaip sužadėtinę, pasipuošusią papuošalais. 23O 61 11 23O 61 11 188560 Kaip žemė išaugina želmenis ir kaip darže dygsta tai, kas pasėta, taip Viešpats Dievas įželdins teisumą ir gyrių visų tautų akivaizdoje. 23O 62 1 23O 62 1 188570 Aš netylėsiu dėl Siono ir nenurimsiu dėl Jeruzalės, kol pasirodys jų teisumas lyg ryto aušra ir išgelbėjimas lyg degantis žibintas. 23O 62 2 23O 62 2 188580 Tautos matys tavo teisumą ir karaliai­tavo šlovę. Tave vadins nauju vardu, kurį Viešpats tau duos. 23O 62 3 23O 62 3 188590 Tu būsi šlovės karūna ir karališkas vainikas Viešpaties, tavo Dievo, rankoje. 23O 62 4 23O 62 4 188600 Tavęs nebevadins apleistąja ir tavo žemės­dykyne. Tave vadins: ‘‘Mano pasimėgimas’‘, o tavo šalį­ištekėjusiąja, nes Viešpats pamėgo tave, ir šalis bus sutuokta. 23O 62 5 23O 62 5 188610 Kaip jaunuolis veda mergaitę, taip tavo sūnūs ves tave. Kaip jaunikis džiaugiasi jaunąja, taip tavo Dievas džiaugsis tavimi. 23O 62 6 23O 62 6 188620 Jeruzale, ant tavo sienų Aš pastatysiu sargus; jie niekada­dieną ir naktį­nenurims. Jūs, kurie tariate Viešpaties vardą, netylėkite, 23O 62 7 23O 62 7 188630 neduokite Jam poilsio, kol Jis atstatys Jeruzalę ir jos šlovę žemėje. 23O 62 8 23O 62 8 188640 Viešpats prisiekė savo tvirta ranka: ‘‘Aš nebeduosiu tavo grūdų tavo priešams maistui ir svetimi nebegers tavo vyno, kurį pagaminai. 23O 62 9 23O 62 9 188650 Kas surenka, valgys ir girs Viešpatį; kas užaugina, gers vyną mano šventuose kiemuose’‘. 23O 62 10 23O 62 10 188660 Įeikite, įeikite pro vartus, paruoškite kelią tautai; nutieskite, nutieskite kelią, pašalinkite akmenis, pakelkite vėliavą žmonėms. 23O 62 11 23O 62 11 188670 Viešpats paskelbė iki žemės pakraščių: ‘‘Sakykite Siono dukrai: ‘Tavo išgelbėjimas, užmokestis ir atlyginimas artėja’ ‘‘. 23O 62 12 23O 62 12 188680 Juos vadins: ‘‘Šventa tauta, Viešpaties atpirktieji’‘; tu būsi vadinama: ‘‘Ieškotasis, neapleistasis miestas’‘. 23O 63 1 23O 63 1 188690 Kas ateina raudonais drabužiais iš Edomo miesto Bocros, apsirengęs šlovingais rūbais eina savo jėgos pilnatvėje? ‘‘Aš, kuris skelbiu teisumą ir turiu galią išgelbėti’‘. 23O 63 2 23O 63 2 188700 Kodėl tavo apsiaustas raudonas ir tavo drabužiai tarsi minančių vyno spaustuvą? 23O 63 3 23O 63 3 188710 ‘‘Aš vienas myniau spaustuvą, nė vieno iš žmonių nebuvo su manimi. Aš mindžiojau juos įtūžęs ir trypiau savo rūstybėje. Jų kraujas aptaškė mano drabužius ir sutepė juos. 23O 63 4 23O 63 4 188720 Keršto diena buvo mano širdyje, ir išgelbėjimo metas atėjo. 23O 63 5 23O 63 5 188730 Aš apsidairiau­ir nebuvo, kas padėtų, Aš stebėjausi, kad niekas nepalaikė. Todėl mano paties ranka atnešė man išgelbėjimą ir mano įtūžis palaikė mane. 23O 63 6 23O 63 6 188740 Aš įnirtęs mindžiojau tautas, daviau joms paragauti savo rūstybės ir nubloškiau žemėn jų galybę’‘. 23O 63 7 23O 63 7 188750 Atsimenu Viešpaties mums parodytą malonę ir Jo šlovę, ir visa, ką Jis mums suteikė; Viešpats labai gailestingas Izraelio namams. Jis visa tai darė iš savo malonės, pasigailėdamas mūsų. 23O 63 8 23O 63 8 188760 Viešpats tarė: ‘‘Jie yra mano tauta, mano vaikai, kurie nemeluos’‘. Jis buvo jiems gelbėtoju. 23O 63 9 23O 63 9 188770 Jis patyrė visą jų vargą ir angelas, esantis Jo akivaizdoje, jiems padėjo. Iš meilės ir pasigailėjimo jiems Jis atpirko juos, pakėlė juos ir nešė per visas praeities dienas. 23O 63 10 23O 63 10 188780 Jie maištavo ir vargino Jo šventą Dvasią, todėl Jis apsigręžė ir tapo jų priešu, Jis kovojo prieš juos. 23O 63 11 23O 63 11 188790 Jie atsiminė senas praeities dienas, Jo tarno Mozės laikus, kai Jis vedė savo tautą. Kur yra Tas, kas išvedė iš jūros savo bandą kartu su jų ganytoju? Kur yra Tas, kas davė jam savo šventą Dvasią? 23O 63 12 23O 63 12 188800 Kas savo galinga dešine vedė Mozę, perskyrė vandenį pirma jų ir įsigijo amžiną vardą? 23O 63 13 23O 63 13 188810 Kas vedė juos per gelmes lyg žirgą dykumoje, kad jie nesukluptų? 23O 63 14 23O 63 14 188820 Kaip kaimenė eina į slėnį, taip Viešpaties Dvasia davė jiems poilsį. Taip Tu vedei savo tautą ir įsigijai šlovingą vardą. 23O 63 15 23O 63 15 188830 Pažvelk iš dangaus, iš savo šventos ir šlovingos buveinės. Kur Tavo uolumas ir galia? Kur Tavo širdies ilgesys ir gailestingumas? Ar jie paliovė? 23O 63 16 23O 63 16 188840 Tik Tu esi mūsų tėvas. Abraomas nepažįsta mūsų, Izraelis nieko nežino apie mus. Tu, Viešpatie, esi mūsų tėvas, mūsų atpirkėjas. Tavo vardas yra amžinas. 23O 63 17 23O 63 17 188850 Viešpatie, kodėl leidai mums nuklysti nuo Tavo kelių, sukietinai mūsų širdį, kad Tavęs nebijotume? Sugrįžk dėl savo tarnų, savo paveldėtų giminių. 23O 63 18 23O 63 18 188860 Tavo šventa tauta tik trumpai čia gyveno; mūsų priešai mindžiojo Tavo šventyklą. 23O 63 19 23O 63 19 188870 Mes esame tokie, lyg niekad nebūtume Tau priklausę ir Tavo vardu nesivadinę. 23O 64 1 23O 64 1 188880 O kad Tu praplėštum dangų ir nužengtum, kad Tavo akivaizdoje kalnai drebėtų! 23O 64 2 23O 64 2 188890 Kaip ugnis sudegina malkas ir užvirina vandenį, taip Tavo vardas tegul tampa žinomas priešams ir tautos tegul dreba Tavo akivaizdoje. 23O 64 3 23O 64 3 188900 Tu padarei baisių dalykų, kurių mes nelaukėme. Tu nužengei, ir kalnai drebėjo Tavo akivaizdoje. 23O 64 4 23O 64 4 188910 Nuo amžių ausis negirdėjo ir akis neregėjo kito dievo, be Tavęs, kuris tiek padarytų Jo laukiantiems. 23O 64 5 23O 64 5 188920 Tu sutinki tą, kuris su džiaugsmu elgiasi teisiai, atsimena Tave ir Tavo kelius. Tu buvai užsirūstinęs, nes mes nuolat nusidėdavome. Ar dar išgelbėsi mus? 23O 64 6 23O 64 6 188930 Mes visi esame kaip nešvarūs, mūsų teisumas kaip purvini skarmalai. Mes visi vystame kaip lapai, mūsų piktadarystės blaško mus kaip vėjas. 23O 64 7 23O 64 7 188940 Nė vienas nesišaukia Tavo vardo, nepakyla, kad įsikibtų į Tave. Tu paslėpei savo veidą nuo mūsų, palikai mus dėl mūsų nusikaltimų. 23O 64 8 23O 64 8 188950 Viešpatie, Tu esi mūsų tėvas; mes­molis, o Tu­puodžius; mes visi­Tavo rankų darbas. 23O 64 9 23O 64 9 188960 Viešpatie, nerūstauk, neminėk amžinai mūsų kalčių. Pažvelk į mus, maldaujame Tavęs, nes mes esame Tavo tauta. 23O 64 10 23O 64 10 188970 Tavo šventieji miestai sunaikinti. Sionas paverstas dykuma, Jeruzalė sugriauta. 23O 64 11 23O 64 11 188980 Mūsų šventi ir didingi namai, kuriuose mūsų tėvai girdavo Tave, sudeginti. Visa, ką mes mėgome, tapo griuvėsiais. 23O 64 12 23O 64 12 188990 Ar dėl viso to dar susilaikysi, Viešpatie? Ar dar tylėsi ir varginsi mus be saiko? 23O 65 1 23O 65 1 189000 ‘‘Manęs ieško tie, kurie apie mane neklausinėjo, ir suranda tie, kurie manęs neieškojo. Aš sakau: ‘Aš čia, Aš čia!’ tautai, kuri nesivadino mano vardu. 23O 65 2 23O 65 2 189010 Visą dieną laikiau ištiestas rankas į maištaujančią tautą, kuri eina neteisingu keliu, sekdama savo mintis. 23O 65 3 23O 65 3 189020 Tai tauta, kuri mane nuolat rūstina. Ji aukoja aukas soduose ir degina smilkalus ant aukurų iš plytų. 23O 65 4 23O 65 4 189030 Jie pasilieka kapinėse ir miega olose; jie valgo kiaulieną, ir bjaurus viralas yra jų puoduose. 23O 65 5 23O 65 5 189040 Jie sako: ‘Nesiartink prie manęs, aš esu šventesnis už tave’. Jie yra dūmai mano nosyje, ugnis, deganti visą dieną. 23O 65 6 23O 65 6 189050 Tai užrašyta mano akivaizdoje; Aš netylėsiu, bet atlyginsiu. Atlyginsiu jiems į antį 23O 65 7 23O 65 7 189060 už jūsų kaltes ir kaltes jūsų tėvų­sako Viešpats,­kurie aukojo kalnuose ir mane niekino aukštumose; iki galo jiems atseikėsiu už jų darbus’‘. 23O 65 8 23O 65 8 189070 Taip sako Viešpats: ‘‘Apie vynuogių kekę sakoma: ‘Nesunaikink jos, nes joje yra palaiminimas’, taip Aš darysiu su savo tarnais ir jų visų nesunaikinsiu. 23O 65 9 23O 65 9 189080 Jokūbo ir Judo palikuonys paveldės mano kalnus, mano išrinktieji ir mano tarnai apgyvendins juos. 23O 65 10 23O 65 10 189090 Šarono lyguma bus ganykla avims ir Achoro slėnis­vieta sugulti bandai, mano tautai, kuri ieškojo manęs. 23O 65 11 23O 65 11 189100 Bet jums, kurie paliekate Viešpatį, užmirštate mano šventąjį kalną, dengiate stalą laimės deivei ir liejate geriamąją auką lemties dievui, 23O 65 12 23O 65 12 189110 Aš lemsiu kardą, ir jūs nusilenksite išžudymui. Nes kai Aš šaukiau, jūs neatsiliepėte, kai kalbėjau, neklausėte; jūs darėte pikta mano akivaizdoje ir pasirinkote, kas man nepatiko’‘. 23O 65 13 23O 65 13 189120 Todėl Viešpats Dievas taip sako: ‘‘Štai mano tarnai valgys, o jūs alksite, mano tarnai gers, o jūs trokšite, mano tarnai džiūgaus, o jūs būsite sugėdinti, 23O 65 14 23O 65 14 189130 mano tarnai giedos iš širdies džiaugsmo, o jūs verksite iš širdies skausmo ir dejuosite iš dvasios suspaudimo. 23O 65 15 23O 65 15 189140 Mano išrinktieji tars jūsų vardą kaip keiksmažodį, nes Viešpats Dievas nužudys tave, o savo tarnus pavadins kitu vardu. 23O 65 16 23O 65 16 189150 Kas laimins krašte, laimins tiesos Dievo vardu, ir kas prisieks šalyje, prisieks tiesos Dievo vardu, nes senoji priespauda bus užmiršta ir nebeminima mano akivaizdoje. 23O 65 17 23O 65 17 189160 Štai Aš kuriu naują dangų ir naują žemę. Senųjų nebeatsimins ir apie juos nebegalvos. 23O 65 18 23O 65 18 189170 Jūs džiaugsitės ir džiūgausite amžinai tuo, ką Aš sukursiu, nes Jeruzalę sukursiu džiūgauti ir jos žmones džiaugsmui. 23O 65 19 23O 65 19 189180 Aš gėrėsiuos Jeruzale ir džiaugsiuosi savo tauta; nebesigirdės joje verksmo nė dejonių. 23O 65 20 23O 65 20 189190 Nebus joje kūdikio, kuris išgyventų kelias dienas, nė seno žmogaus, kuris nesulauktų dienų pilnatvės; nes vaikas mirs, nugyvenęs šimtą metų, bet šimtametis nusidėjėlis bus prakeiktas. 23O 65 21 23O 65 21 189200 Jie statys namus ir gyvens juose, įsiveis vynuogynų ir valgys jų vaisių. 23O 65 22 23O 65 22 189210 Jie nieko nestatys, kas atitektų kitiems. Jie nesodins, kad kiti suvalgytų. Mano žmonių amžius prilygs medžio amžiui, gyvendami jie ilgai džiaugsis savo rankų darbais. 23O 65 23 23O 65 23 189220 Jie nedirbs veltui ir negimdys vargui; jie ir jų vaikai bus Viešpaties palaimintųjų palikuonys. 23O 65 24 23O 65 24 189230 Prieš jiems šaukiant, Aš atsakysiu; jiems dar tebekalbant, Aš išgirsiu. 23O 65 25 23O 65 25 189240 Vilkas ir avinėlis ganysis drauge, liūtas ės šiaudus kaip jautis ir gyvatė maitinsis dulkėmis. Jie nekenks ir nenaikins mano šventajame kalne,­sako Viešpats’‘. 23O 66 1 23O 66 1 189250 Taip sako Viešpats: ‘‘Dangus yra mano sostas ir žemė­mano pakojis. Kur yra namai, kuriuos jūs man norite statyti, ir kur mano poilsio vieta? 23O 66 2 23O 66 2 189260 Mano ranka visa tai sukūrė, ir taip visa atsirado,­sako Viešpats.­Aš pažvelgsiu į žmogų, kuris yra vargšas bei turi atgailaujančią dvasią ir dreba prieš mano žodį. 23O 66 3 23O 66 3 189270 Pjaunantis jautį yra kaip žudantis žmogų, aukojantis avį­kaip nusukantis sprandą šuniui, aukojantis duonos auką­kaip aukojantis kiaulės kraują, deginantis smilkalus­kaip garbinantis stabą. Taip jie pasirinko savo kelius, jų siela mėgsta jų bjaurystes. 23O 66 4 23O 66 4 189280 Tad ir Aš parinksiu ir užleisiu ant jų vargą, kurio jie bijo. Nes Aš šaukiau, bet nė vienas neatsiliepė, Aš kalbėjau, bet jie nesiklausė. Jie darė mano akivaizdoje pikta ir pasirinko, kas man nepatinka’‘. 23O 66 5 23O 66 5 189290 Išgirskite, ką sako Viešpats, jūs, kurie drebate prieš Jo žodį: ‘‘Jūsų broliai, kurie neapkenčia jūsų ir jus atmeta dėl mano vardo, sako: ‘Teapreiškia Viešpats savo šlovę, kad matytume jūsų džiaugsmą!’ Bet jie bus sugėdinti’‘. 23O 66 6 23O 66 6 189300 Tai balsas mieste! Tai balsas iš šventyklos! Tai Viešpaties balsas, kai Jis atlygina savo priešams. 23O 66 7 23O 66 7 189310 Dar skausmų nepajutus, ji pagimdė, dar skausmams neprasidėjus, pagimdė sūnų. 23O 66 8 23O 66 8 189320 Kas tai girdėjo, ar ką panašaus matė? Ar gali kraštas užgimti per vieną dieną? Ar gali tauta atsirasti per vieną akimirką? Tik skausmams prasidėjus, Sionas pagimdė savo vaikus. 23O 66 9 23O 66 9 189330 ‘‘Argi Aš, atvedęs iki gimdymo, neleisiu pagimdyti?’‘­sako Viešpats. ‘‘Argi Aš, leidęs pradėti gimdymą, uždarysiu įsčias?’‘­sako tavo Dievas. 23O 66 10 23O 66 10 189340 Džiaukitės kartu su Jeruzale, kurie ją mylite. Džiaukitės, kurie liūdėjote dėl jos. 23O 66 11 23O 66 11 189350 Kad galėtumėte maitintis ir pasisotinti jos paguodos krūtimis, kad gaivintumėtės ir mėgautumėtės jos šlovės gausumu. 23O 66 12 23O 66 12 189360 Taip sako Viešpats: ‘‘Aš užliesiu ją ramybe kaip upe, tautų lobiai plauks į ją kaip neišsenkanti srovė. Jūs būsite kaip kūdikiai maitinami, ant rankų nešiojami ir supami ant jos kelių. 23O 66 13 23O 66 13 189370 Kaip motina paguodžia kūdikį, taip Aš jus paguosiu; Jeruzalėje jūs būsite paguosti’‘. 23O 66 14 23O 66 14 189380 Jūs tai matysite ir jūsų širdis džiaugsis, jūsų kaulai žaliuos kaip jauna žolė. Viešpaties ranka bus apreikšta Jo tarnams, o Jo rūstybė­priešams. 23O 66 15 23O 66 15 189390 Viešpats ateis su ugnimi, Jo vežimai kaip viesulas, kad išlietų savo rūstybę ir įtūžį, nubaustų ugnies liepsnomis. 23O 66 16 23O 66 16 189400 Ugnimi ir kardu Viešpats padarys teismą kiekvienam kūnui. Viešpaties užmuštųjų bus daug. 23O 66 17 23O 66 17 189410 ‘‘Visi, kurie pasišvenčia ir apsivalo soduose, valgo kiaulieną, peles ir kitus pasibjaurėtinus dalykus, bus sunaikinti’‘,­sako Viešpats. 23O 66 18 23O 66 18 189420 ‘‘Aš žinau jūsų darbus ir mintis; surinksiu įvairių kalbų tautas, ir jos matys mano šlovę. 23O 66 19 23O 66 19 189430 Aš duosiu ženklą jiems ir pasiųsiu dalį išlikusiųjų į visas tautas: į Taršišą, Pulą ir Ludą, pas šaudančius strėlėmis, į Tubalą ir Javaną, į tolimas salas, kuriose negirdėjo mano darbų ir nematė mano šlovės. Jie paskelbs mano šlovę tautoms. 23O 66 20 23O 66 20 189440 Jie atgabens jūsų brolius iš visų tautų, kaip yra atgabenamos aukos, ant žirgų, vežimuose, neštuvuose, ant mulų ir kupranugarių į šventąjį Jeruzalės kalną, kaip Izraelio sūnūs atneša duonos auką į Viešpaties namus švariame inde’‘,­sako Viešpats. 23O 66 21 23O 66 21 189450 ‘‘Kai kuriuos iš jų padarysiu kunigais ir levitais’‘,­sako Viešpats. 23O 66 22 23O 66 22 189460 ‘‘Kaip nauji dangūs ir nauja žemė, kuriuos sukursiu, pasiliks mano akivaizdoje, taip jūsų palikuonys ir vardas išliks’‘,­sako Viešpats. 23O 66 23 23O 66 23 189470 ‘‘Nuo vieno jauno mėnulio iki kito ir nuo vieno sabato iki kito visi ateis ir parpuls mano akivaizdoje,­sako Viešpats.­ 23O 66 24 23O 66 24 189480 Jie išeis ir matys lavonus žmonių, kurie maištavo prieš mane. Jų kirminas nemirs ir ugnis neužges. Jie bus pasibaisėjimu visai žmonijai’‘. 24O 1 1 24O 1 1 189490 Žodžiai Jeremijo, kunigo Hilkijo sūnaus iš Anatoto, iš Benjamino žemių. 24O 1 2 24O 1 2 189500 Viešpats kalbėjo Jeremijui tryliktaisiais Jozijo, Amono sūnaus, Judo karaliaus, viešpatavimo metais; 24O 1 3 24O 1 3 189510 taip pat viešpataujant Jozijo sūnui Jehojakimui ir iki Zedekijo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, vienuoliktųjų metų penkto mėnesio, tai yra Jeruzalės išvedimo į nelaisvę. 24O 1 4 24O 1 4 189520 Viešpats kalbėjo man, sakydamas: 24O 1 5 24O 1 5 189530 ‘‘Pažinau tave prieš tau gimstant, pašventinau tave ir paskyriau pranašu tautoms’‘. 24O 1 6 24O 1 6 189540 Aš atsakiau: ‘‘Ak, Viešpatie Dieve, aš nemoku kalbėti, nes esu tik vaikas’‘. 24O 1 7 24O 1 7 189550 Bet Viešpats man sakė: ‘‘Nesakyk: ‘Aš esu vaikas’, bet eik, pas ką tave siųsiu, ir kalbėk, ką tau liepsiu. 24O 1 8 24O 1 8 189560 Nebijok jų, nes Aš esu su tavimi ir tave išgelbėsiu,­sako Viešpats’‘. 24O 1 9 24O 1 9 189570 Tada Viešpats ištiesė savo ranką ir, palietęs mano lūpas, tarė man: ‘‘Štai Aš įdėjau savo žodžius į tavo lūpas. 24O 1 10 24O 1 10 189580 Šiandien paskyriau tave virš tautų ir karalysčių rauti, griauti, nuversti, naikinti, statyti ir sodinti’‘. 24O 1 11 24O 1 11 189590 Viešpats klausė manęs: ‘‘Ką matai, Jeremijau?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Matau migdolo šaką’‘. 24O 1 12 24O 1 12 189600 Viešpats atsakė: ‘‘Gerai matei, nes Aš budėsiu, kad mano žodis būtų įvykdytas’‘. 24O 1 13 24O 1 13 189610 Viešpats klausė manęs antrą kartą: ‘‘Ką matai?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Matau verdantį katilą, krypstantį iš šiaurės’‘. 24O 1 14 24O 1 14 189620 Viešpats atsakė: ‘‘Iš šiaurės ateis nelaimė ant visų šalies gyventojų. 24O 1 15 24O 1 15 189630 Aš pašauksiu visas šiaurės karalystes, ir jos ateis, ir kiekviena pastatys savo sostą prie Jeruzalės vartų, prieš visas jos sienas iš visų pusių ir prieš visus Judo miestus. 24O 1 16 24O 1 16 189640 Tada įvykdysiu teismo sprendimą dėl visų jų nusikaltimų: jie paliko mane, aukojo svetimiems dievams ir garbino savo rankų darbus. 24O 1 17 24O 1 17 189650 O tu susijuosk, kelkis ir kalbėk jiems, ką tau liepsiu. Nenusigąsk jų, kad neišgąsdinčiau tavęs jų akivaizdoje. 24O 1 18 24O 1 18 189660 Aš šiandien padariau tave sustiprintu miestu, geležiniu stulpu ir varine siena prieš visą šalį: prieš Judo karalius, kunigaikščius, kunigus ir visą tautą. 24O 1 19 24O 1 19 189670 Jie kovos prieš tave, bet nenugalės, nes Aš esu su tavimi ir tave išgelbėsiu,­sako Viešpats’‘. 24O 2 1 24O 2 1 189680 Viešpats kalbėjo: 24O 2 2 24O 2 2 189690 ‘‘Eik ir šauk Jeruzalei, sakydamas: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš atsimenu tavo jaunystės ištikimybę, tavo meilę, kai buvai sužadėtinė, kaip tu mane sekei dykumoje, neapsėtoje žemėje; 24O 2 3 24O 2 3 189700 Izraelis buvo šventas Viešpačiui, Jo derliaus pirmasis vaisius. Kas jį skriaudė, nusikalto, nelaimė juos ištiko’. 24O 2 4 24O 2 4 189710 Klausykite Viešpaties žodžio, Jokūbo namai ir visos Izraelio giminės: 24O 2 5 24O 2 5 189720 ‘Kokią neteisybę rado manyje jūsų tėvai, kad jie atitolo nuo manęs, sekė tuštybę ir patys tapo tušti. 24O 2 6 24O 2 6 189730 Jie neklausė: ‘Kur yra Viešpats, kuris mus išvedė iš Egipto šalies, vedė dykumoje, stepių ir daubų krašte, išdžiūvusioje ir tamsioje žemėje; krašte, per kurį niekas nekeliauja ir kuriame joks žmogus negyvena?’ 24O 2 7 24O 2 7 189740 Juk Aš jus atvedžiau į derlingą šalį ir leidau naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis. Bet jūs atėję sutepėte mano kraštą, mano nuosavybę padarėte bjaurią. 24O 2 8 24O 2 8 189750 Kunigai neklausė: ‘Kur yra Viešpats?’, įstatymo sargai nepažino manęs, ganytojai sukilo prieš mane, pranašai pranašavo Baalo vardu ir sekė tai, kas neturi vertės. 24O 2 9 24O 2 9 189760 Todėl bylinėsiuosi su jumis ir jūsų vaikų vaikais. 24O 2 10 24O 2 10 189770 Eikite į Kitimų salas ir pažiūrėkite arba pasiųskite į Kedarą ir atidžiai ieškokite, ar ten yra kas nors panašaus? 24O 2 11 24O 2 11 189780 Ar yra kuri tauta pakeitusi savo dievus, kurie nėra dievai? Bet mano tauta pakeitė savo šlovę į tai, kas yra be vertės. 24O 2 12 24O 2 12 189790 Stebėkitės dėl to, dangūs, išsigąskite ir būkite sukrėsti. 24O 2 13 24O 2 13 189800 Dvi piktybes padarė mano tauta: ji paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė skylėtų šulinių, kurie nesulaiko vandens. 24O 2 14 24O 2 14 189810 Argi Izraelis vergas? Argi jis gimęs vergu? Kodėl jis tapo grobiu? 24O 2 15 24O 2 15 189820 Liūtai riaumojo prieš jį ir staugė. Jie pavertė šalį dykyne, miestai sudeginti ir be gyventojų. 24O 2 16 24O 2 16 189830 Nofo ir Tachpanheso sūnūs sudaužė tavo galvos karūną. 24O 2 17 24O 2 17 189840 Argi ne pats tai sau užsitraukei, palikdamas Viešpatį, savo Dievą, kai Jis tave vedė keliu? 24O 2 18 24O 2 18 189850 O dabar kodėl bėgi į Egiptą Šihoro vandens gerti ar į Asiriją gerti upės vandens? 24O 2 19 24O 2 19 189860 Tavo paties nedorybė nubaus tave ir tavo nuklydimas pamokys tave. Todėl pažink ir pamatyk, kaip negera ir kartu yra tai, kad tu palikai Viešpatį ir nėra tavyje mano baimės’,­sako Viešpats, kareivijų Dievas. 24O 2 20 24O 2 20 189870 ‘Aš jau seniai sulaužiau tavo jungą, sutraukiau pančius, ir tu sakei: ‘Nenusikalsiu’. Tačiau kiekvienoje aukštoje kalvoje ir po kiekvienu žaliu medžiu tu klaidžiojai paleistuvaudamas. 24O 2 21 24O 2 21 189880 Aš tave pasodinau kaip taurų vynmedį, tikrą želmenį. Kaip tu išsigimei į laukinį vynmedį? 24O 2 22 24O 2 22 189890 Nors ir nusipraustum šarmu ir muilu, tačiau liksi suteptas savo kalte mano akivaizdoje’,­sako Viešpats Dievas. 24O 2 23 24O 2 23 189900 ‘Kaip tu gali sakyti: ‘Aš nesusitepiau, nesekiojau paskui Baalą’? Pažvelk į savo kelius slėnyje, pagalvok, ką darei. Tu bėgi kaip laukinė kupranugarė, pasileidusi savo keliais. 24O 2 24 24O 2 24 189910 Laukinė asilė, pripratusi prie dykumos, geisdama uosto orą. Kas gali ją sulaikyti? Jos ieškantieji nenuvargs, bet suras ją jos mėnesį. 24O 2 25 24O 2 25 189920 Saugok savo koją, kad nebūtų basa, ir savo gerklę nuo troškulio. Bet tu sakai: ‘Nėra vilties. Aš myliu svetimuosius ir seksiu paskui juos’. 24O 2 26 24O 2 26 189930 Kaip gėdisi vagis, kai jį pagauna, taip bus sugėdintas Izraelis: karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir pranašai, 24O 2 27 24O 2 27 189940 kurie sako medžiui: ‘Tu mano tėvas’, ir akmeniui: ‘Tu mane pagimdei’. Jie atgręžė man nugarą. Bet savo nelaimės metu jie sako: ‘Kelkis ir gelbėk mus’. 24O 2 28 24O 2 28 189950 Kurgi tavo dievai, kuriuos pasidarei? Jie teatsikelia ir, jei gali, tepadeda tau nelaimės metu. Judai, kiek tavo miestų, tiek dievų. 24O 2 29 24O 2 29 189960 Ar jūs bylinėsitės su manimi? Jūs visi nusikaltote man’,­sako Viešpats. 24O 2 30 24O 2 30 189970 ‘Veltui Aš baudžiau jūsų vaikus, jie nepriėmė pamokymo. Jūsų pačių kardas prarijo pranašus kaip draskąs liūtas. 24O 2 31 24O 2 31 189980 O karta, stebėkite Viešpaties žodį. Argi Aš buvau dykuma Izraeliui arba tamsi šalis? Kodėl mano tauta sako: ‘Mes esame viešpačiai, nebegrįšime pas Tave’? 24O 2 32 24O 2 32 189990 Ar mergaitė pamiršta savo papuošalus, nuotaka­savo apdarą? Bet mano tauta jau seniai pamiršo mane. 24O 2 33 24O 2 33 190000 Kaip puikiai tu moki ieškoti meilės! Tu išmokei nedoras moteris savo kelių. 24O 2 34 24O 2 34 190010 Ant tavo drabužių kraštų randamas nekaltai nužudytųjų kraujas. Jo netgi nereikia ieškoti, jis aiškiai matomas ant tavęs. 24O 2 35 24O 2 35 190020 Tačiau tu sakai: ‘Aš nekalta, Jo rūstybė nusigręš nuo manęs’. Aš apkaltinsiu tave, nes sakei: ‘Nenusidėjau’. 24O 2 36 24O 2 36 190030 Ko tu blaškaisi, keisdama savo kelius? Ir Egiptas apvils tave, kaip Asirija apvylė. 24O 2 37 24O 2 37 190040 Iš ten tu irgi išeisi, užsidėjusi rankas ant galvos, nes Viešpats atmetė tuos, kuriais pasitikėjai, ir nieko iš jų nelaimėsi’ ‘‘. 24O 3 1 24O 3 1 190050 ‘‘Jie sako: ‘Jei vyras paleidžia žmoną ir ji, atsiskyrusi nuo jo, išteka už kito vyro, ar ji gali sugrįžti pas jį? Argi tai nesuteptų krašto?’ O tu paleistuvavai su daugeliu meilužių, tačiau sugrįžti pas mane,­sako Viešpats.­ 24O 3 2 24O 3 2 190060 Pakelk savo akis į aukštumas ir pažvelk, kur tik tu nesi paleistuvavusi? Pakelėse tu sėdėjai laukdama kaip arabas dykumoje. Tu sutepei šalį savo paleistuvystėmis ir nedorybėmis. 24O 3 3 24O 3 3 190070 Nebuvo ankstyvojo nė vėlyvojo lietaus. Bet tu turėjai paleistuvės kaktą ir nesigėdijai. 24O 3 4 24O 3 4 190080 Dabar tu šauki: ‘Mano tėve! Mano jaunystės vadove! 24O 3 5 24O 3 5 190090 Ar Tu pyksi amžinai ir visados rūstausi?’ Tu darei ir kalbėjai pikta, kaip tik galėjai’‘. 24O 3 6 24O 3 6 190100 Viešpats man tarė karaliaus Jozijo dienomis: ‘‘Ar matei, ką darė nuklydusi Izraelio tauta? Ji paleistuvavo ant kiekvieno aukšto kalno ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu. 24O 3 7 24O 3 7 190110 Aš sakiau po viso to: ‘Sugrįžk pas mane’, bet ji nesugrįžo. Neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, matė, 24O 3 8 24O 3 8 190120 kad Aš ją atstūmiau ir daviau jai skyrybų raštą, nes Izraelio tauta nuklydusi svetimavo. Tačiau neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, nepabūgo, bet taip pat nuėjusi paleistuvavo. 24O 3 9 24O 3 9 190130 Savo paleistuvystėmis ji sutepė kraštą ir svetimavo su akmenimis ir medžiais. 24O 3 10 24O 3 10 190140 Tačiau, nors visa tai įvyko, neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, taip pat nesugrįžo pas mane visa širdimi, bet tik veidmainiavo,­sako Viešpats’‘. 24O 3 11 24O 3 11 190150 Viešpats kalbėjo man: ‘‘Nuklydusi Izraelio tauta buvo teisesnė už neištikimąją Judo tautą. 24O 3 12 24O 3 12 190160 Eik šiaurės link, skelbdamas: ‘Sugrįžk, nuklydusi Izraelio tauta. Aš neberūstausiu, nes esu gailestingas, nepyksiu ant jūsų amžinai. 24O 3 13 24O 3 13 190170 Prisipažink, kad Viešpačiui, savo Dievui, buvai neištikima ir nusikaltai, svetimaudama po žaliuojančiais medžiais ir mano balso neklausydama,­sako Viešpats.­ 24O 3 14 24O 3 14 190180 Sugrįžkite, nuklydę vaikai, nes Aš esu jus vedęs. Aš paimsiu jus po vieną iš miesto ir po du iš giminės ir atvesiu į Sioną. 24O 3 15 24O 3 15 190190 Aš jums duosiu ganytojų pagal savo širdį: jie jus ganys išmintingai ir sumaniai. 24O 3 16 24O 3 16 190200 Tuomet jūs tapsite gausia tauta ir niekas nebeklaus, kur yra Viešpaties Sandoros skrynia. Ji niekam neberūpės, jos nei prisimins, nei pasiges ir naujos nebedarys. 24O 3 17 24O 3 17 190210 Tuomet Jeruzalę vadins Viešpaties sostu ir į ją susirinks visos tautos prie Viešpaties vardo Jeruzalėje. Jie nebevaikščios pagal savo piktos širdies sumanymus. 24O 3 18 24O 3 18 190220 Judas su Izraeliu ateis iš šiaurės krašto į šalį, kurią daviau jūsų tėvams paveldėti. 24O 3 19 24O 3 19 190230 Galvojau padaryti tave sūnumi ir duoti tau gražią šalį, gerą paveldą tarp tautų. Tikėjausi, kad tu mane vadinsi savo tėvu ir seksi paskui mane visados. 24O 3 20 24O 3 20 190240 Tačiau kaip moteris sulaužo ištikimybę savo vyrui, taip jūs, izraelitai, sulaužėte ištikimybę man,­ sako Viešpats.­ 24O 3 21 24O 3 21 190250 Aukštumose girdimas Izraelio vaikų maldavimas ir verksmas; jie elgėsi neištikimai, pamiršo Viešpatį, savo Dievą. 24O 3 22 24O 3 22 190260 Sugrįžkite, nuklydusieji vaikai. Aš atleisiu jums’ ‘‘. Mes ateiname pas Tave, nes Tu esi Viešpats, mūsų Dievas. 24O 3 23 24O 3 23 190270 Iš tiesų veltui mes vylėmės aukštumomis ir kalnais.Viešpatyje, mūsų Dieve, yra Izraelio išgelbėjimas. 24O 3 24 24O 3 24 190280 Gėda prarijo mūsų tėvų jaunystės triūsą: avis, galvijus, sūnus ir dukteris. 24O 3 25 24O 3 25 190290 Gėdykimės ir prisipažinkime nusidėję Viešpačiui, savo Dievui; mes ir mūsų tėvai nuo jaunystės iki šios dienos neklausėme Viešpaties, savo Dievo. 24O 4 1 24O 4 1 190300 ‘‘Izraeli, jei nori sugrįžti,­sako Viešpats,­grįžk pas mane. Jei pašalinsi savo bjaurystes, tau nereikės bėgti nuo manęs. 24O 4 2 24O 4 2 190310 Tada prisieksi: ‘Kaip gyvas Viešpats!’ tiesoje, teisingume ir teisume. Ir Jis bus palaiminimas tautoms, ir tautos girsis Juo’‘. 24O 4 3 24O 4 3 190320 Taip sako Viešpats Judo žmonėms ir Jeruzalei: ‘‘Arkite dirvonus ir nesėkite erškėtynuose. 24O 4 4 24O 4 4 190330 Apsipjaustykite Viešpačiui ir pašalinkite nuo savo širdžių plėvelę, Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai, kad neišsiveržtų kaip ugnis mano rūstybė ir neužsidegtų neužgesinamai dėl jūsų piktų darbų. 24O 4 5 24O 4 5 190340 Skelbkite Jude ir praneškite Jeruzalėje, pūskite ragą krašte, garsiai šaukite ir sakykite: ‘Susirinkite ir eikime į sutvirtintus miestus!’ 24O 4 6 24O 4 6 190350 Iškelkite vėliavą Siono link! Bėkite! Nestovėkite! Nelaimę ir sunaikinimą Aš užleisiu iš šiaurės. 24O 4 7 24O 4 7 190360 Liūtas pakilo iš tankumyno, tautų naikintojas yra kelyje. Jis pakilo iš savo vietos paversti tavo šalį dykuma; tavo miestai pavirs griuvėsiais ir ištuštės. 24O 4 8 24O 4 8 190370 Todėl apsivilkite ašutinėmis, raudokite ir dejuokite: ‘Nenusigręžė nuo mūsų Viešpaties rūstybė’ ‘‘. 24O 4 9 24O 4 9 190380 Viešpats sako: ‘‘Ateis diena, kada pradings karaliaus drąsa ir kunigaikščių narsumas, kunigai išsigąs ir pranašai pastirs iš baimės. 24O 4 10 24O 4 10 190390 Jie sakys: ‘Ak, Viešpatie Dieve, iš tikrųjų Tu smarkiai apgavai šią tautą ir Jeruzalę, sakydamas: ‘Jūs turėsite taiką’, o dabar kardas siekia mūsų sielas!’ 24O 4 11 24O 4 11 190400 Tuomet bus pasakyta šiai tautai ir Jeruzalei: ‘Karštas vėjas pučia nuo plikų aukštumų iš dykumos mano tautos link, bet ne vėtyti ir ne valyti jos. 24O 4 12 24O 4 12 190410 Smarkus vėjas iš ten ateina pas mane. Dabar Aš pats paskelbsiu jiems nuosprendį’ ‘‘. 24O 4 13 24O 4 13 190420 Kaip debesis Jis pakyla, kaip audra Jo kovos vežimai, greitesni už erelius Jo žirgai! Vargas mums, mes žuvę! 24O 4 14 24O 4 14 190430 Jeruzale, apvalyk nuo nedorybių savo širdį, kad būtum išgelbėta! Ar ilgai piktos mintys pasiliks tavyje? 24O 4 15 24O 4 15 190440 Klausykis, iš Dano ir iš Efraimo kalnyno balsas skelbia blogą žinią: 24O 4 16 24O 4 16 190450 ‘‘Įspėkite tautas, praneškite Jeruzalei: priešai ateina iš tolimos šalies ir pakels balsą prieš Judo miestus! 24O 4 17 24O 4 17 190460 Kaip lauko sargai jie apstojo ją, nes ji buvo sukilusi prieš mane,­sako Viešpats.­ 24O 4 18 24O 4 18 190470 Tavo keliai ir darbai tau tai užtraukė! Tavo nedorybė yra karti ir pasiekė tavo širdį’‘. 24O 4 19 24O 4 19 190480 Ak, mano siela, mano siela! Skausmas pasiekė mano širdį. Mano širdis nerimsta, negaliu tylėti. Nes tu, mano siela, girdi trimito garsą, karo pavojų. 24O 4 20 24O 4 20 190490 Sunaikinimas po sunaikinimo! Visa šalis nuniokota! Staiga sunaikinamos mano pastogės, ūmai­ mano palapinės! 24O 4 21 24O 4 21 190500 Ar ilgai matysiu vėliavas, girdėsiu trimito garsą? 24O 4 22 24O 4 22 190510 Mano tauta kvaila, ji manęs nepažįsta. Jie neprotingi vaikai, neturintys supratimo. Jie išmintingi daryti pikta, bet daryti gera jie nesugeba. 24O 4 23 24O 4 23 190520 Aš pažvelgiau į žemę­ji buvo be pavidalo ir tuščia, pažvelgiau į dangus­ten nebuvo šviesos. 24O 4 24 24O 4 24 190530 Pažvelgiau į kalnus­jie drebėjo, visos aukštumos siūbavo. 24O 4 25 24O 4 25 190540 Aš žvalgiaus, ir nebuvo nė vieno žmogaus, visi padangių paukščiai buvo nuskridę. 24O 4 26 24O 4 26 190550 Pažvelgiau į derlingą žemę­ji buvo dykuma, visi miestai buvo sunaikinti Viešpaties akivaizdoje, Jo rūstybės įkarštyje. 24O 4 27 24O 4 27 190560 Viešpats tarė: ‘‘Visa šalis liks tuščia, tačiau jos nesunaikinsiu visiškai. 24O 4 28 24O 4 28 190570 Dėl to gedės žemė ir aptems aukštai dangūs. Aš tai pasakiau ir nesigailėsiu, nutariau ir įvykdysiu!’‘ 24O 4 29 24O 4 29 190580 Nuo raitelių ir šaulių šauksmo pabėgs visas miestas: jie sulįs į olas, pasislėps tankynėse ir lips ant uolų. Miestai ištuštės ir liks be gyventojų. 24O 4 30 24O 4 30 190590 Ką dabar darysi tu, apiplėštoji? Nors apsivilktum purpuru, pasidabintum auksiniais papuošalais, išsidažytum veidą­veltui tu puoštumeisi. Tavo meilužiai paniekins tave, jie ieškos tavo gyvybės. 24O 4 31 24O 4 31 190600 Girdžiu tarsi gimdančios riksmą, tarsi pirmagimį gimdančios šauksmą­balsą Siono dukters, gaudančios kvapą, tiesiančios rankas ir sakančios: ‘‘Vargas man, mano sielą nuvargino žudikai’‘. 24O 5 1 24O 5 1 190610 Pereikite Jeruzalės gatves, žiūrėkite ir stebėkite, ieškokite aikštėse; jei rasite nors vieną, kuris elgiasi teisingai ir siekia tiesos, tada Aš jai atleisiu. 24O 5 2 24O 5 2 190620 Nors jie sako: ‘‘Kaip gyvas Viešpats’‘, iš tikrųjų jie melagingai prisiekia. 24O 5 3 24O 5 3 190630 Viešpatie, argi tavo akys nenukreiptos į tiesą? Tu baudei juos, bet jie neatgailavo; prispaudei juos, bet jie nepriėmė pataisymo. Jie pasidarė kietesni už uolą, atsisakė atsiversti. 24O 5 4 24O 5 4 190640 Todėl aš sakiau: ‘‘Tai vargšai; jie kvaili, nes nežino Viešpaties kelių, nepažįsta Dievo įstatymo. 24O 5 5 24O 5 5 190650 Eisiu pas kilminguosius ir su jais kalbėsiu, nes jie žino Viešpaties kelius ir Jo įstatymą’‘. Tačiau jie taip pat sulaužė jungą, sutraukė pančius. 24O 5 6 24O 5 6 190660 Todėl sudraskys juos liūtas, suplėšys stepių vilkas. Leopardas tykos prie jų miestų; kas tik išeis, bus sudraskytas, nes gausu jų nusikaltimų, jų paklydimas didelis. 24O 5 7 24O 5 7 190670 ‘‘Kaip Aš galėčiau tau atleisti? Tavo vaikai paliko mane ir prisiekė tuo, kas nėra dievai. Aš juos pasotinau, o jie svetimavo ir lankė paleistuvių namus. 24O 5 8 24O 5 8 190680 Jie kaip nupenėti eržilai geidė savo artimo žmonos. 24O 5 9 24O 5 9 190690 Ar neturėčiau tokių nubausti?­ sako Viešpats.­Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti? 24O 5 10 24O 5 10 190700 Eikite į vynuogynus ir naikinkite, bet ne iki galo. Pašalinkite atžalas, nes jos nepriklauso Viešpačiui! 24O 5 11 24O 5 11 190710 Labai neištikimi buvo Izraelis ir Judas’‘,­sako Viešpats. 24O 5 12 24O 5 12 190720 Jie išsigynė Viešpaties ir sakė: ‘‘Tai ne Jis. Nesulauksime nelaimės, nematysime nei kardo, nei bado’‘. 24O 5 13 24O 5 13 190730 Pranašai taps vėjais, jie neturės žodžių­taip jiems atsitiks. 24O 5 14 24O 5 14 190740 Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, sako: ‘‘Kaip jie kalbėjo, taip jiems įvyks. Aš padarysiu savo žodžius tavo burnoje ugnimi, o šitą tautą­malkomis, kurias ugnis sudegins. 24O 5 15 24O 5 15 190750 ‘Izraeli, Aš atvesiu prieš jus tautą iš toli,­sako Viešpats,­galingą tautą, labai seną tautą, kurios kalbos tu nemoki ir nesupranti, ką ji kalba. 24O 5 16 24O 5 16 190760 Jų strėlinė kaip atviras kapas; jie visi yra karžygiai! 24O 5 17 24O 5 17 190770 Jie suvalgys tavo derlių ir duoną, skirtą tavo sūnums ir dukterims, ir tavo avis bei galvijus; nurinks tavo vynmedžius ir figmedžius; jie sunaikins sustiprintus miestus, kuriais pasitikėjai. 24O 5 18 24O 5 18 190780 Tačiau tada nesunaikinsiu jūsų visų’. 24O 5 19 24O 5 19 190790 Kai jie klaus: ‘Už ką Viešpats, mūsų Dievas, mums taip padarė?’, tu jiems atsakysi: ‘Kaip jūs palikote mane ir tarnavote svetimiems dievams savo krašte, taip tarnausite svetimiesiems ne savo šalyje’ ‘‘. 24O 5 20 24O 5 20 190800 Skelbkite Jokūbo namams ir praneškite Judui: 24O 5 21 24O 5 21 190810 ‘‘Klausykitės, kvaili ir neprotingi žmonės, kurie turite akis, bet nematote, kurie turite ausis, bet negirdite! 24O 5 22 24O 5 22 190820 Argi nebijote manęs?­sako Viešpats.­Argi nedrebėsite prieš mane? Aš sulaikiau jūrą smėlio riba kaip amžina užtvara, kurios ji neperžengs, nors ir siaus. Nors bangos ir daužytų ją, nepralauš jos. 24O 5 23 24O 5 23 190830 Bet šita tauta yra užsispyrusi ir kietos širdies, ji pasitraukė ir nuėjo. 24O 5 24 24O 5 24 190840 Ji nepagalvojo: ‘Reikia bijotis Viešpaties, savo Dievo, kuris tinkamu laiku duoda ankstyvą ir vėlyvą lietų ir išsaugo mums mūsų derlių!’ 24O 5 25 24O 5 25 190850 Jūsų kaltės nukreipė tai, ir nuodėmės patraukė nuo jūsų gėrybes. 24O 5 26 24O 5 26 190860 Mano tautoje yra nedorėlių, kurie susilenkę tyko kaip paukštgaudžiai, spendžia žabangus žmonėms pagauti. 24O 5 27 24O 5 27 190870 Kaip krepšys pilnas paukščių, taip jų namai pilni apgaulės; tokiu būdu jie tapo žymūs ir pralobo. 24O 5 28 24O 5 28 190880 Jie taip nutuko, kad net blizga, jų nedorybei nėra ribų. Jie negina našlaičių teisme, tačiau klesti. Jie nežiūri vargšo teisių. 24O 5 29 24O 5 29 190890 Ar neturėčiau tokių bausti?­sako Viešpats.­Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti? 24O 5 30 24O 5 30 190900 Siaubingų ir bjaurių dalykų vyksta šalyje: 24O 5 31 24O 5 31 190910 pranašai pranašauja melus, kunigai moko, kaip jiems naudinga, o mano tauta tai mėgsta! Bet ką darysite, kai ateis galas?’‘ 24O 6 1 24O 6 1 190920 Bėkite, benjaminai, iš Jeruzalės; Tekojoje pūskite trimitą ir Bet Kereme uždekite ugnį kaip ženklą, nes nelaimė ir sunaikinimas ateina iš šiaurės. 24O 6 2 24O 6 2 190930 Siono duktė panaši į gražią ir lepią moteriškę. 24O 6 3 24O 6 3 190940 Piemenys su bandomis ateis prieš ją. Jie pasistatys aplink ją palapines, kiekvienas nuganys savo dalį. 24O 6 4 24O 6 4 190950 Pradėkim prieš ją kovą! Kelkitės ir pradėkim kovą vidudienį! Vargas mums, nes baigiasi diena ir ilgėja vakaro šešėliai! 24O 6 5 24O 6 5 190960 Kelkitės ir pulkime nakčia, sunaikinkime jos rūmus! 24O 6 6 24O 6 6 190970 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘‘Kirskite medžius ir supilkite prieš Jeruzalę pylimą! Ji yra baudžiamas miestas, nes vien tik priespauda jame. 24O 6 7 24O 6 7 190980 Kaip iš šaltinio trykšta vanduo, taip iš jo trykšta nedorybės. Smurtas ir sunaikinimas jame, skriauda ir žaizdos nuolat mano akivaizdoje. 24O 6 8 24O 6 8 190990 Leiskis pamokoma, Jeruzale, kad kartais Aš neatsitraukčiau nuo tavęs ir nepaversčiau tavęs dykyne, negyvenama šalimi!’‘ 24O 6 9 24O 6 9 191000 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘‘Jie nurinks Izraelio likutį kaip vynmedį, dar kartą ranka perbrauks šakeles kaip vynuogių skynėjas!’‘ 24O 6 10 24O 6 10 191010 Kam turiu kalbėti ir ką įspėti, kad jie klausytų? Jų ausys neapipjaustytos, jos negali išgirsti. Viešpaties žodis jiems tapo pajuoka, jie jo nemėgsta. 24O 6 11 24O 6 11 191020 Aš esu pilnas Viešpaties rūstybės, nebeįstengiu susilaikyti. Išliesiu ją ant vaikų gatvėje ir ant susirinkusių jaunuolių! Vyras ir žmona bus sugauti, pagyvenęs ir senas. 24O 6 12 24O 6 12 191030 ‘‘Jų namai, laukai ir žmonos atiteks kitiems, nes Aš ištiesiu savo ranką prieš šalies gyventojus’‘,­ sako Viešpats. 24O 6 13 24O 6 13 191040 ‘‘Jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavė godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai. 24O 6 14 24O 6 14 191050 Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra. 24O 6 15 24O 6 15 191060 Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau nei jie gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių, sukniubs, kai juos aplankysiu’‘,­sako Viešpats. 24O 6 16 24O 6 16 191070 Taip sako Viešpats: ‘‘Eikite į kelius ir ieškokite senovinių takų; suradę gerą kelią, juo eikite. Taip rasite atilsį savo sieloms. Bet jie atsakė: ‘Neisime!’ 24O 6 17 24O 6 17 191080 Aš pastačiau jiems sargų, sakydamas: ‘Klausykite trimito garso’. Bet jie atsakė: ‘Nesiklausysime!’ 24O 6 18 24O 6 18 191090 Todėl klausykite, tautos, ir supraskite, kas tarp jų vyksta. 24O 6 19 24O 6 19 191100 Klausyk, žeme! Aš užleisiu nelaimę šitai tautai kaip jų minčių vaisių, nes jie neklausė mano žodžių ir mano įstatymo, bet jį atmetė. 24O 6 20 24O 6 20 191110 Kam man smilkalai, nešami iš Šebos, ir kvepianti nendrė iš tolimos šalies? Jūsų deginamosios aukos man nepatinka ir jūsų kraujo aukos man nemielos’‘. 24O 6 21 24O 6 21 191120 Todėl taip sako Viešpats: ‘‘Štai Aš dedu šitai tautai ant kelio atsitrenkimo akmenų. Tėvai ir vaikai suklups ant jų, kaimynas ir draugas kartu pražus’‘. 24O 6 22 24O 6 22 191130 Taip sako Viešpats: ‘‘Ateina tauta iš šiaurės, didelė tauta kyla nuo žemės pakraščių. 24O 6 23 24O 6 23 191140 Jie lankais ir ietimis ginkluoti, žiaurūs ir negailestingi. Jų triukšmas kaip ūžianti jūra. Jie joja ant žirgų, kiekvienas pasirengęs kovai prieš tave, Sione!’‘ 24O 6 24 24O 6 24 191150 Kai tik išgirdome pranešimą, nusviro mūsų rankos, baimė ir skausmai apėmė mus. 24O 6 25 24O 6 25 191160 Neikite į laukus ir nevaikščiokite keliu, nes priešo kardas kelia baimę aplinkui! 24O 6 26 24O 6 26 191170 Mano tautos dukterie, apsivilk ašutine ir voliokis pelenuose. Gedėk kaip vienintelio sūnaus, graudžiai raudok; staiga ateis naikintojas ant mūsų! 24O 6 27 24O 6 27 191180 Aš pastačiau tave bokštu ir tvirtove tarp mano žmonių, kad pažintum ir ištirtum jų kelius. 24O 6 28 24O 6 28 191190 Jie visi kietasprandžiai ir šmeižikai, jie visi kaip varis ir geležis, visi sugedę. 24O 6 29 24O 6 29 191200 Dumplės sugedo, ugnis išlydė šviną, bet veltui dirbo liejėjas­ nedorėliai neatsiskyrė nuo jų. 24O 6 30 24O 6 30 191210 Jie bus vadinami atmestu sidabru, nes Viešpats atmetė juos. 24O 7 1 24O 7 1 191220 Viešpats kalbėjo Jeremijui: 24O 7 2 24O 7 2 191230 ‘‘Atsistok Viešpaties šventyklos vartuose ir skelbk šitą žodį: ‘Klausykitės Viešpaties žodžio, visi Judo gyventojai, kurie įeinate pro vartus Viešpatį garbinti. 24O 7 3 24O 7 3 191240 Taip sako Viešpats: ‘Pagerinkite savo kelius ir darbus, tada gyvensite šitoje vietoje. 24O 7 4 24O 7 4 191250 Nepasitikėkite melagingais žodžiais: ‘Tai Viešpaties šventykla’. 24O 7 5 24O 7 5 191260 Jei iš tikrųjų pagerinsite savo kelius ir darbus, jei teisingai spręsite bylas tarpusavyje, 24O 7 6 24O 7 6 191270 svetimtaučio, našlaičio ir našlės neskriausite, nekalto kraujo nepraliesite šitoje vietoje ir svetimų dievų nesekiosite savo pačių nelaimei, 24O 7 7 24O 7 7 191280 tada Aš amžiams paliksiu jus gyventi krašte, kurį daviau jūsų tėvams. 24O 7 8 24O 7 8 191290 Jūs pasitikite melagingais žodžiais, kurie nieko nepadeda. 24O 7 9 24O 7 9 191300 Argi manote, kad galite vogti, žudyti, svetimauti, melagingai prisiekti, aukoti Baalui ir sekioti svetimus dievus, 24O 7 10 24O 7 10 191310 o po to ateiti ir atsistoti mano akivaizdoje šituose namuose, kurie pavadinti mano vardu, ir sakyti: ‘Mes saugūs ir galime daryti šias bjaurystes’. 24O 7 11 24O 7 11 191320 Argi mano vardu pavadinti namai jūsų akyse tapo plėšikų lindyne? Aš mačiau tai’,­sako Viešpats. 24O 7 12 24O 7 12 191330 ‘Eikite į mano buvusią vietą Šilojuje, kur prieš tai buvo mano vardas, ir pažiūrėkite, ką Aš ten padariau dėl mano tautos Izraelio nedorybių. 24O 7 13 24O 7 13 191340 Kadangi dabar jūs darote tuos pačius darbus,­sako Viešpats,­ ir Aš kalbėjau jums anksti atsikeldamas, bet jūs nesiklausėte, jus šaukiau, bet jūs neatsiliepėte, 24O 7 14 24O 7 14 191350 tai namams, kurie vadinami mano vardu ir kuriais jūs pasitikite, ir vietai, kurią daviau jums ir jūsų tėvams, Aš padarysiu taip, kaip padariau Šilojui. 24O 7 15 24O 7 15 191360 Aš pašalinsiu jus iš savo akivaizdos, kaip pašalinau jūsų brolius, Efraimo palikuonis’. 24O 7 16 24O 7 16 191370 Nesimelsk už šitą tautą ir nemaldauk manęs, nes Aš tavęs neišklausysiu. 24O 7 17 24O 7 17 191380 Ar nematai, ką jie daro Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse? 24O 7 18 24O 7 18 191390 Vaikai prirenka malkų, tėvai sukuria ugnį, moterys minko tešlą, kepa pyragaičius ir aukoja juos dangaus karalienei. Jie aukoja geriamąsias aukas svetimiems dievams, sukeldami mano rūstybę. 24O 7 19 24O 7 19 191400 Ar jie sukelia mano rūstybę?­ sako Viešpats.­Ar ne sau gėdą jie užsitraukia? 24O 7 20 24O 7 20 191410 Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš išliesiu savo rūstybę ir įtūžį ant šitos vietos: ant žmonių, gyvulių, lauko medžių ir žemės vaisių; tai bus lyg negęstanti ugnis’. 24O 7 21 24O 7 21 191420 Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Pridėkite savo deginamąsias aukas prie padėkos aukų ir valgykite jų mėsą. 24O 7 22 24O 7 22 191430 Aš nekalbėjau jūsų tėvams ir jiems nedaviau jokių įsakymų apie deginamąsias ir padėkos aukas, kai juos išvedžiau iš Egipto šalies. 24O 7 23 24O 7 23 191440 Bet jiems įsakiau štai ką: ‘Pakluskite mano balsui, ir Aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta. Vaikščiokite keliu, kurį jums nurodžiau, kad jums gerai sektųsi’. 24O 7 24 24O 7 24 191450 Tačiau jie neklausė manęs ir nekreipė dėmesio, bet sekė savo piktos širdies norais; jie ėjo ne pirmyn, bet atgal. 24O 7 25 24O 7 25 191460 Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai išėjo iš Egipto krašto, iki šios dienos Aš nuolat siunčiau pas jus savo tarnus, pranašus, keldamas juos anksti rytą. 24O 7 26 24O 7 26 191470 Tačiau jie neklausė manęs ir nekreipė dėmesio, bet buvo užsispyrę. Jie elgėsi blogiau už savo tėvus’. 24O 7 27 24O 7 27 191480 Kai tu kalbėsi šituos žodžius, jie tavęs nesiklausys, kai juos šauksi, jie tau neatsilieps. 24O 7 28 24O 7 28 191490 Turėsi jiems sakyti: ‘Tai tauta, kuri nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir nepriėmė pamokymo; tiesa pražuvo, ir niekas apie ją nekalbėjo. 24O 7 29 24O 7 29 191500 Nusikirpk galvos plaukus ir numesk, raudok aukštumose, nes Viešpats atmetė ir paliko Jį užrūstinusią kartą. 24O 7 30 24O 7 30 191510 Judo vaikai darė pikta,­sako Viešpats.­Jie pastatė savo bjaurystes namuose, kurie pavadinti mano vardu, ir juos sutepė. 24O 7 31 24O 7 31 191520 Jie pastatė Tofeto aukurą Ben Hinomo slėnyje savo sūnums ir dukterims deginti, ko Aš neįsakiau ir kas man niekada neatėjo į širdį. 24O 7 32 24O 7 32 191530 Ateis diena, kai Tofetas ir Ben Hinomo slėnis bus vadinamas žudynių slėniu: laidos Tofete, kol nebeliks jame vietos. 24O 7 33 24O 7 33 191540 Šitos tautos lavonai bus maistas padangių paukščiams ir žemės žvėrims, ir niekas jų nenubaidys. 24O 7 34 24O 7 34 191550 Iš Judo miestų ir iš Jeruzalės gatvių dings džiaugsmo ir linksmybės garsai, balsai jaunojo ir jaunosios, nes šalis pavirs dykyne’ ‘‘. 24O 8 1 24O 8 1 191560 ‘‘Tuo metu,­sako Viešpats,­paims iš kapų Judo karalių, kunigaikščių, kunigų, pranašų ir Jeruzalės gyventojų kaulus. 24O 8 2 24O 8 2 191570 Juos išbarstys priešais saulę, mėnulį ir visą dangaus kareiviją, kuriuos jie mylėjo ir sekė, kuriems tarnavo, ieškojo ir garbino. Jie nebus surinkti ir palaidoti, jie bus mėšlas dirvai tręšti. 24O 8 3 24O 8 3 191580 Visi likę gyvieji iš šitos piktos kartos, kurie yra mano išsklaidyti, labiau norės mirti negu gyventi. 24O 8 4 24O 8 4 191590 Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Jei kas krinta, ar jis nebeatsikels? Jei kas nusigręžia, ar jis nebeatsigręš? 24O 8 5 24O 8 5 191600 Kodėl šita tauta užsispyrusiai laikosi savo paklydimo? Jie įsikibę į apgaulę ir nesutinka atsiversti. 24O 8 6 24O 8 6 191610 Aš klausiausi ir supratau, kad jie kalba netiesą. Nė vienas neatgailauja dėl savo nedorybės, sakydamas : ‘Ką aš padariau?’ Jie visi eina savais keliais kaip žirgas, puoląs į kovą. 24O 8 7 24O 8 7 191620 Net gandras, balandis, kregždė ir strazdas žino savo sugrįžimo laiką, bet mano tauta nežino Viešpaties nuostatų. 24O 8 8 24O 8 8 191630 Kaip jūs galite sakyti: ‘Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus’? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį. 24O 8 9 24O 8 9 191640 Išmintingieji bus sugėdinti, išgąsdinti ir pagauti. Jie atmetė Viešpaties žodį, tai kur jų išmintis? 24O 8 10 24O 8 10 191650 Todėl Aš atiduosiu jų žmonas kitiems, jų laukus svetimiems, nes jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavę godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai. 24O 8 11 24O 8 11 191660 Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra. 24O 8 12 24O 8 12 191670 Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau jie nei gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių sukniubę, kai juos aplankysiu’,­sako Viešpats. 24O 8 13 24O 8 13 191680 ‘Aš tikrai juos sunaikinsiu,­sako Viešpats.­Neliks vynuogių ant vynmedžių ir figų ant figmedžių, o lapai nuvys. Tai, ką jiems esu davęs, pasitrauks nuo jų’ ‘‘. 24O 8 14 24O 8 14 191690 Kodėl mes čia sėdime? Susirinkime, skubėkime į sustiprintus miestus ir ten sėdėkime tyliai, nes Viešpats, mūsų Dievas, mus nutildė ir girdo karčiu vandeniu, kadangi Jam nusidėjome. 24O 8 15 24O 8 15 191700 Mes laukėme taikos, bet nieko gero nesulaukėme. Laukėme sveikatos, o štai­sunaikinimas! 24O 8 16 24O 8 16 191710 Nuo Dano girdisi žirgų prunkštimas, nuo jų žvengimo dreba visas kraštas. Priešas užima šalį ir ryja visa: jos turtus, miestus ir gyventojus. 24O 8 17 24O 8 17 191720 ‘‘Aš siunčiu jums nuodingų gyvačių, kurių negalima užkerėti, ir jos jus įgels’‘,­sako Viešpats. 24O 8 18 24O 8 18 191730 Kada aš būsiu paguostas savo skausme, mano širdis alpsta manyje. 24O 8 19 24O 8 19 191740 Mano tautos pagalbos šauksmas girdisi visame krašte. Argi nebėra Viešpaties Sione? Argi jis nebekaraliauja? Kodėl jie pykdė mane savo drožiniais ir svetimais stabais? 24O 8 20 24O 8 20 191750 Praėjo pjūtis, pasibaigė vasara, o mes nesame išgelbėti. 24O 8 21 24O 8 21 191760 Dėl savo tautos nelaimės aš kenčiu ir gedžiu, siaubas apėmė mane. 24O 8 22 24O 8 22 191770 Argi nėra balzamo Gileade, argi nėra ten gydytojo? Kodėl neužgyja mano tautos žaizda? 24O 9 1 24O 9 1 191780 O kad mano galva būtų vandens šaltinis, ir akys ašarų versmė, kad dieną ir naktį galėčiau apraudoti savo tautos užmuštuosius! 24O 9 2 24O 9 2 191790 Jei dykumoje turėčiau pastogę, palikčiau savo tautą ir eičiau ten! Nes jie visi svetimauja­neištikimųjų gauja. 24O 9 3 24O 9 3 191800 ‘‘Jie sulenkia savo liežuvį melui kaip lanką. Jie nepakyla už tiesą žemėje. Jie eina iš pikto į piktą, o manęs nepažįsta’‘,­sako Viešpats. 24O 9 4 24O 9 4 191810 ‘‘Saugokitės artimo, nepasitikėkite broliu, nes brolis elgiasi klastingai, o artimas skleidžia šmeižtus. 24O 9 5 24O 9 5 191820 Vienas apgauna kitą, jie nekalba tiesos. Jie išmokė savo liežuvius kalbėti melą, elgiasi suktai, kol pavargsta. 24O 9 6 24O 9 6 191830 Tu gyveni apsuptas apgaulių. Dėl savo apgaulių jie atsisako pažinti mane’‘,­sako Viešpats. 24O 9 7 24O 9 7 191840 Todėl taip sako kareivijų Viešpats: ‘‘Aš juos išlydysiu ir mėginsiu, nes kaip kitaip galėčiau pasielgti su tokia tauta? 24O 9 8 24O 9 8 191850 Jų liežuvis yra mirtina strėlė, jų žodžiai­klasta. Jie taikiai kalba su savo artimu, bet savo širdyje spendžia jam žabangus. 24O 9 9 24O 9 9 191860 Ar dėl to neturėčiau jų bausti?­ sako Viešpats,­ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?’‘ 24O 9 10 24O 9 10 191870 Dėl kalnų verksiu ir dejuosiu, dėl ganyklų raudosiu, nes jos sunaikintos; niekas nebekeliauja per juos, nebesigirdi ir galvijų balso. Net padangių paukščiai ir žvėrys pasitraukė. 24O 9 11 24O 9 11 191880 Aš padarysiu Jeruzalę akmenų krūva, šakalų lindyne ir Judo miestus paversiu negyvenama dykuma. 24O 9 12 24O 9 12 191890 Kas yra toks išmintingas, kad tai suprastų? Kam Viešpats kalbėjo, kad jis tai paskelbtų, kodėl šalis sunaikinta lyg dykuma, kad niekas nebekeliauja per ją? 24O 9 13 24O 9 13 191900 Viešpats tarė: ‘‘Kadangi jie atmetė mano įstatymą, kurį jiems daviau, nepakluso mano balsui ir nesielgė pagal jį, 24O 9 14 24O 9 14 191910 bet sekė savo širdies užgaidas ir Baalą, kaip jų tėvai juos mokė, 24O 9 15 24O 9 15 191920 todėl Aš juos valgydinsiu metėlėmis, girdysiu karčiu vandeniu 24O 9 16 24O 9 16 191930 ir išsklaidysiu tarp tautų, kurių nepažino nei jie, nei jų tėvai. Iš paskos pasiųsiu kardą, kol juos visai sunaikinsiu’‘. 24O 9 17 24O 9 17 191940 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘‘Pašaukite raudotojų, kad jos ateitų, 24O 9 18 24O 9 18 191950 kad jos atskubėtų ir giedotų raudą apie mus ir mes susigraudinę verktume’‘. 24O 9 19 24O 9 19 191960 Rauda girdėti iš Siono: ‘‘Mes sunaikinti, visai sugėdinti! Mes turime palikti gimtinę, mūsų gyvenvietės sunaikintos’‘. 24O 9 20 24O 9 20 191970 Klausykitės jūs, moterys, Viešpaties žodžio ir priimkite Jo pamokymą. Mokykite savo dukteris raudoti ir kaimynes apverkti. 24O 9 21 24O 9 21 191980 Mirtis įėjo pro langus, įsilaužė į mūsų namus. Ji žudo vaikus gatvėse, jaunuolius aikštėse. 24O 9 22 24O 9 22 191990 Taip sako Viešpats: ‘‘Žmonių lavonai bus išmėtyti kaip mėšlas laukuose, kaip pėdai užpakalyje pjovėjo. Ir niekas jų nesurinks’‘. 24O 9 23 24O 9 23 192000 Taip sako Viešpats: ‘‘Išmintingasis tenesigiria savo išmintimi, stiprusis­savo stiprybe, o turtingasis­savo turtais. 24O 9 24 24O 9 24 192010 Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš­Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka,­sako Viešpats’‘. 24O 9 25 24O 9 25 192020 ‘‘Ateis diena, kai Aš bausiu visus apipjaustytuosius ir neapipjaustytuosius: 24O 9 26 24O 9 26 192030 Egiptą, Judą, Edomą, Amoną, Moabą ir visus, gyvenančius dykumoje. Nes visos tautos yra neapipjaustytos ir Izraelis yra neapipjaustytas širdyje’‘,­sako Viešpats. 24O 10 1 24O 10 1 192040 Izraeli, klausykis Viešpaties žodžio! 24O 10 2 24O 10 2 192050 Taip sako Viešpats: ‘‘Nesimokykite pagonių kelių ir nebijokite dangaus ženklų, nors pagonys jų bijo. 24O 10 3 24O 10 3 192060 Pagonių papročiai yra tuštybė. Jie nusikerta medį miške, amatininkas kirviu aptašo jį, 24O 10 4 24O 10 4 192070 sidabru ir auksu pagražina, pritvirtina plaktuku ir vinimis, kad nejudėtų. 24O 10 5 24O 10 5 192080 Jie yra tiesūs kaip palmė, negali kalbėti nei vaikščioti, juos reikia nešti. Nebijokite jų, nes jie negali nei pakenkti, nei gera daryti’‘. 24O 10 6 24O 10 6 192090 Viešpatie, Tau nėra lygaus, Tu esi didis ir Tavo vardas galingas! 24O 10 7 24O 10 7 192100 Kas Tavęs nebijotų, tautų Karaliau? Tau priklauso tai, nes tarp visų tautų išminčių ir visų jų valdovų nėra nė vieno Tau lygaus. 24O 10 8 24O 10 8 192110 Jie visi yra kvaili ir neišmintingi. Medis yra tuštybės mokymas, 24O 10 9 24O 10 9 192120 padengtas sidabrine skarda, atgabenta iš Taršišo ir Ufazo. Jis yra amatininko ir auksakalio dirbinys, apvilktas violetiniu ir raudonu drabužiu. Jie visi yra menininkų dirbiniai. 24O 10 10 24O 10 10 192130 Tačiau Viešpats yra tikrasis Dievas, gyvasis Dievas ir amžinasis Karalius. Nuo Jo rūstybės dreba žemė ir Jo grūmojimo nepakelia tautos. 24O 10 11 24O 10 11 192140 Taip turite jiems sakyti: ‘‘Dievai, kurie nepadarė nei dangaus, nei žemės, turi pradingti nuo žemės ir iš šios padangės’‘. 24O 10 12 24O 10 12 192150 Jis sukūrė žemę savo jėga, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangus. 24O 10 13 24O 10 13 192160 Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių. 24O 10 14 24O 10 14 192170 Žmogus neturi pažinimo ir yra neišmintingas. Amatininkai bus sugėdinti dėl savo drožinių, jų lieti atvaizdai yra apgaulė, juose nėra kvapo. 24O 10 15 24O 10 15 192180 Jie yra tuštybė, paklydimo darbas. Aplankymo metu jie pražus. 24O 10 16 24O 10 16 192190 Visai kitokia yra Jokūbo dalis. Jis yra visa ko Kūrėjas, Izraelis yra Jo nuosavybė. Kareivijų Viešpats yra Jo vardas! 24O 10 17 24O 10 17 192200 Susirinkite savo daiktus nuo žemės, tvirtovės gyventojai! 24O 10 18 24O 10 18 192210 Nes taip sako Viešpats: ‘‘Šį kartą Aš išmesiu krašto gyventojus, prispausiu juos taip, kad jie pajus’‘. 24O 10 19 24O 10 19 192220 Vargas man, esu sužeistas! Mano žaizda nepagydoma! Aš tariau: ‘‘Tai yra sielvartas, kurį turiu pakelti’‘. 24O 10 20 24O 10 20 192230 Mano palapinė apiplėšta, visos virvės sutraukytos. Mano vaikai paliko mane, jų nebėra. Nėra kas ištiestų ir pakeltų mano palapinę. 24O 10 21 24O 10 21 192240 Ganytojai tapo kvailiais ir neieškojo Viešpaties. Todėl jiems nesisekė, visa jų kaimenė bus išsklaidyta. 24O 10 22 24O 10 22 192250 Štai žinia, kad artėja didelis pavojus iš šiaurės paversti Judo miestus griuvėsiais, šakalų buveinėmis. 24O 10 23 24O 10 23 192260 Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori. 24O 10 24 24O 10 24 192270 Bausk mane, Viešpatie, bet teisingai, nerūstaudamas, kad nesunaikintum manęs visiškai! 24O 10 25 24O 10 25 192280 Išliek savo rūstybę ant pagonių, kurie Tavęs nepažįsta, ir ant giminių, kurios nesišaukia Tavęs, nes jos ėdė ir prarijo Jokūbą, dykuma pavertė jo gyvenvietes. 24O 11 1 24O 11 1 192290 Viešpats kalbėjo Jeremijui: 24O 11 2 24O 11 2 192300 ‘‘Klausyk sandoros žodžių ir kalbėk Judo žmonėms bei Jeruzalės gyventojams. 24O 11 3 24O 11 3 192310 Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Prakeiktas žmogus, kuris nepaklūsta šitos sandoros žodžiams, 24O 11 4 24O 11 4 192320 kuriuos Aš įsakiau jūsų tėvams, kai juos išvedžiau iš Egipto šalies, iš geležinės krosnies. Pakluskite mano balsui ir elkitės taip, kaip jums įsakiau, tai būsite mano tauta, o Aš būsiu jūsų Dievas, 24O 11 5 24O 11 5 192330 kad ištesėčiau priesaiką, kurią daviau jūsų tėvams paveldėti šalį, tekančią pienu ir medumi’ ‘‘. Tada aš atsiliepiau: ‘‘Tebūna taip, Viešpatie!’‘ 24O 11 6 24O 11 6 192340 Paskui Viešpats man tarė: ‘‘Skelbk visus šiuos žodžius Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse, sakydamas: ‘Klausykite šitos sandoros žodžių ir juos vykdykite! 24O 11 7 24O 11 7 192350 Aš įsakmiai raginau jūsų tėvus, kai juos vedžiau iš Egipto, ir iki šios dienos, sakydamas: ‘Pakluskite mano balsui’. 24O 11 8 24O 11 8 192360 Tačiau jie neklausė, bet sekė savo piktų širdžių užgaidas. Todėl Aš užvesiu jiems visus sandoros žodžius, kuriuos buvau jiems įsakęs, bet jie nesilaikė’ ‘‘. 24O 11 9 24O 11 9 192370 Viešpats vėl man kalbėjo: ‘‘Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai daro sąmokslą; 24O 11 10 24O 11 10 192380 jie nusikalsta kaip jų protėviai, kurie atsisakė klausyti mano žodžių: jie seka svetimus dievus ir tarnauja jiems. Izraelis ir Judas sulaužė mano sandorą, kurią padariau su jų tėvais. 24O 11 11 24O 11 11 192390 Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš užleisiu jiems nelaimę, iš kurios jie negalės ištrūkti, ir, kai jie šauksis manęs, Aš jų neišklausysiu. 24O 11 12 24O 11 12 192400 Tada Judo miestai ir Jeruzalės gyventojai šauksis dievų, kuriems jie smilkė, bet tie niekuo jiems nepadės nelaimės metu. 24O 11 13 24O 11 13 192410 Judai, kiek tavo miestų, tiek dievų; kiek Jeruzalėje gatvių, tiek pasistatėte gėdingų aukurų smilkyti Baalui! 24O 11 14 24O 11 14 192420 Nesimelsk už šitą tautą. Aš jų neišklausysiu, kai jie šauksis manęs suspaudimo metu. 24O 11 15 24O 11 15 192430 Ko nori, mano mylimoji, mano namuose po savo begėdysčių su daugeliu? Ar šventa mėsa nukreips nuo tavęs nelaimę?’ ‘‘ 24O 11 16 24O 11 16 192440 Žaliuojančiu, gražiu alyvmedžiu Viešpats vadino tave; dabar Jis ūžiančia ugnimi sudegina jo lapus ir šakas! 24O 11 17 24O 11 17 192450 Kareivijų Viešpats, kuris pasodino tave, nusprendė tau nelaimę užleisti dėl Izraelio ir Judo nusikaltimų, kuriais jie užsitraukė Viešpaties rūstybę, smilkydami Baalui. 24O 11 18 24O 11 18 192460 Viešpats man apreiškė, ir aš supratau; tada Tu parodei man jų piktus darbus. 24O 11 19 24O 11 19 192470 Aš buvau kaip paklusnus avinėlis, vedamas pjauti, nežinojau, kad jie ruošė planus prieš mane: ‘‘Sunaikinkime medį ir jo vaisius! Išraukime jį iš gyvųjų žemės, kad užmirštų jo vardą!’‘ 24O 11 20 24O 11 20 192480 Kareivijų Viešpatie, kuris teisi teisingai ir ištiri žmogaus širdį ir inkstus, leisk man matyti Tavo kerštą jiems, nes aš Tau pavedžiau savo bylą. 24O 11 21 24O 11 21 192490 Taip sako Viešpats apie Anatoto vyrus, kurie ieško mano gyvybės, sakydami: ‘‘Nepranašauk Viešpaties vardu, kad mes tavęs nenužudytume!’‘ 24O 11 22 24O 11 22 192500 Todėl kareivijų Viešpats sako: ‘‘Aš juos nubausiu; jų jaunuoliai žus nuo kardo, o jų sūnūs ir dukterys mirs badu. 24O 11 23 24O 11 23 192510 Iš jų niekas neišliks, kai užleisiu nelaimę ant Anatoto žmonių jų aplankymo metu’‘. 24O 12 1 24O 12 1 192520 Viešpatie, Tu liksi teisus, jei bylinėsiuosi su Tavimi! Tačiau leisk man kalbėti su Tavimi apie Tavo sprendimus. Kodėl nedorėliams sekasi ir kodėl be rūpesčių gyvena visi, kurie elgiasi klastingai? 24O 12 2 24O 12 2 192530 Tu juos įsodinai, jie įleido šaknis, užaugo, nešė vaisių. Tu esi arti jų burnos, bet toli nuo jų širdies. 24O 12 3 24O 12 3 192540 Viešpatie, Tu pažįsti mane, ištyrei mano širdį ir žinai, kokia ji yra prieš Tave. Atskirk juos kaip avis pjauti, paruošk juos žudymo dienai! 24O 12 4 24O 12 4 192550 Ar ilgai liūdės šalis ir džius lauko augalai? Dėl jos gyventojų nedorybių išnyko žvėrys ir paukščiai. Jie sakė: ‘‘Jis nematys mūsų galo’‘. 24O 12 5 24O 12 5 192560 Jei tu bėgai su pėstininkais ir jie nuvargino tave, tai kaip lenktyniausi su žirgais? Ir jei ramioje šalyje nesi saugus, tai ką darysi, Jordanui išsiliejus? 24O 12 6 24O 12 6 192570 Net tavo broliai, tavo tėvo namai nėra tau ištikimi. Jie sušaukė minią tau už nugaros. Netikėk jais, nors jie kalba gražius žodžius. 24O 12 7 24O 12 7 192580 Aš palikau savo namus, atsisakiau nuosavybės; kas mano sielai miela, atidaviau į priešo rankas. 24O 12 8 24O 12 8 192590 Mano paveldėjimas pasidarė man kaip liūtas miške ir pakėlė savo balsą prieš mane, todėl ėmiau nekęsti jo. 24O 12 9 24O 12 9 192600 Argi mano paveldėjimas margas paukštis, kad paukščiai apspitę puola jį? Ateikite, susirinkite, visi laukiniai žvėrys, ateikite ėsti! 24O 12 10 24O 12 10 192610 Daug ganytojų naikino mano vynuogyną, mindžiojo mano paveldėjimą, pavertė mano puikųjį lauką tuščia dykuma. 24O 12 11 24O 12 11 192620 Jie padarė jį dykuma, kuri verkia mano akivaizdoje. Visa šalis virto dykuma ir niekas dėl to nesisieloja. 24O 12 12 24O 12 12 192630 Visoms dykumos kalvoms atėjo naikintojai. Viešpaties kardas ryja nuo vieno šalies krašto iki kito, joks žmogus neturi ramybės. 24O 12 13 24O 12 13 192640 Jie sėjo kviečius, bet pjaus erškėčius, jie vargo, bet be naudos. Jie bus sugėdinti savo derliumi dėl Viešpaties rūstybės. 24O 12 14 24O 12 14 192650 Taip sako Viešpats: ‘‘Visus piktus kaimynus, besikėsinančius į mano tautos, Izraelio, paveldėjimą, Aš išrausiu iš jų žemės, o Judo namus išrausiu iš jų tarpo. 24O 12 15 24O 12 15 192660 Tačiau, kai būsiu juos išrovęs, vėl jų pasigailėsiu ir juos visus sugrąžinsiu į jų paveldėjimą ir į jų kraštą. 24O 12 16 24O 12 16 192670 Jei jie rūpestingai mokysis mano tautos kelių ir prisieks mano vardu: ‘Kaip Viešpats gyvas!’, kaip jie buvo išmokę mano tautą prisiekti Baalu, tai jiems leisiu įsikurti mano tautoje. 24O 12 17 24O 12 17 192680 Bet jei jie neklausys, tai tokią tautą visiškai išrausiu ir sunaikinsiu,­sako Viešpats’‘. 24O 13 1 24O 13 1 192690 Viešpats tarė man: ‘‘Eik, nusipirk drobinį diržą ir juo susijuosk strėnas, bet nesušlapink jo’‘. 24O 13 2 24O 13 2 192700 Aš nusipirkau diržą, kaip Viešpats liepė, ir susijuosiau. 24O 13 3 24O 13 3 192710 Viešpats man antrą kartą sakė: 24O 13 4 24O 13 4 192720 ‘‘Imk diržą, kurį nusipirkai ir kuris yra ant tavo strėnų, nueik prie Eufrato ir ten jį paslėpk uolos plyšyje’‘. 24O 13 5 24O 13 5 192730 Aš nuėjau ir paslėpiau jį prie Eufrato, kaip Viešpats man liepė. 24O 13 6 24O 13 6 192740 Praėjus daugeliui dienų, Viešpats man tarė: ‘‘Nueik prie Eufrato ir iš ten pasiimk diržą, kurį tau liepiau paslėpti’‘. 24O 13 7 24O 13 7 192750 Aš nuėjau prie Eufrato, iškasiau diržą iš tos vietos, kur jį buvau paslėpęs, ir radau jį supuvusį, niekam nebetinkamą. 24O 13 8 24O 13 8 192760 Tada Viešpats man kalbėjo: 24O 13 9 24O 13 9 192770 ‘‘Taip Aš supūdysiu Judo ir Jeruzalės puikybę. 24O 13 10 24O 13 10 192780 Šita pikta tauta, kuri atsisako klausyti mano žodžių, vaikšto paskui savo širdies užgaidas ir seka svetimus dievus, jiems tarnauja ir juos garbina, taps kaip šitas diržas, kuris niekam nebetinka. 24O 13 11 24O 13 11 192790 Kaip diržas prisiglaudžia prie vyro strėnų, taip Aš norėjau, kad Izraelis ir Judas prisiglaustų prie manęs,­sako Viešpats.­Kad jie būtų mano tauta, mano garbė ir pasididžiavimas ir mano vardu vadintųsi, bet jie neklausė. 24O 13 12 24O 13 12 192800 Sakyk jiems šiuos žodžius: ‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kiekvienas ąsotis pripilamas vyno’. Jie tau sakys: ‘Argi mes nežinome, kad ąsotis skirtas supilti vynui?’ 24O 13 13 24O 13 13 192810 Tada jiems atsakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš nugirdysiu visus šitos šalies gyventojus: karalius, kurie sėdi Dovydo soste, kunigus, pranašus ir visus Jeruzalės gyventojus. 24O 13 14 24O 13 14 192820 Aš sudaužysiu juos vienas į kitą, tėvus kartu su vaikais,­sako Viešpats.­Aš jų nepasigailėsiu, neužjausiu, bet sunaikinsiu’ ‘‘. 24O 13 15 24O 13 15 192830 Klausykitės ir supraskite, nebūkite išdidūs, nes Viešpats kalba! 24O 13 16 24O 13 16 192840 Duokite Viešpačiui, savo Dievui, šlovę, kol nesutemo, prieš atsitrenkiant jūsų kojoms į tamsoje esančius kalnus! Jūs laukiate šviesos, bet Jis užleis tamsą, visišką tamsybę. 24O 13 17 24O 13 17 192850 Jei jūs neklausysite, mano siela graudžiai verks dėl jūsų išdidumo ir mano akys ašaros, nes Viešpaties kaimenė vedama į nelaisvę. 24O 13 18 24O 13 18 192860 Sakykite karaliui ir karalienei, kad jie nusižemintų ir sėstųsi žemai, nes nuo jų galvos nukris šlovės karūna. 24O 13 19 24O 13 19 192870 Pietų krašto miestai bus užrakinti, ir nebus kas juos atidarytų; visas Judas bus išvestas į nelaisvę. 24O 13 20 24O 13 20 192880 Pakelk savo akis ir žiūrėk, kaip jie ateina iš šiaurės! Kur yra tau patikėta kaimenė, tavo gražiosios avys? 24O 13 21 24O 13 21 192890 Ką darysi, kai Jis tave aplankys? Tu pati pripratinai juos vadovauti tau? Argi nesuims tavęs skausmai kaip gimdyvės? 24O 13 22 24O 13 22 192900 Jei sakysi savo širdy: ‘‘Kodėl man taip atsitiko?’‘­Dėl tavo nuodėmių daugybės tavo sijonas pakeltas, tavo kulnai apnuoginti. 24O 13 23 24O 13 23 192910 Jei etiopas galėtų pakeisti savo odos spalvą ir leopardas savo kailio dėmes, tai ir jūs galėtumėte daryti gera, kurie esate įpratę daryti pikta. 24O 13 24 24O 13 24 192920 ‘‘Aš išsklaidysiu jus kaip pelus, kuriuos dykumos vėjas išnešioja. 24O 13 25 24O 13 25 192930 Tai yra tau kritęs burtas ir tavo dalis nuo manęs,­sako Viešpats,­kadangi pamiršai mane ir pasitikėjai melu, 24O 13 26 24O 13 26 192940 tai Aš užversiu tavo sijoną tau ant veido, kad pasirodytų tavo gėda. 24O 13 27 24O 13 27 192950 Aš mačiau tavo svetimavimus, gašlumą ir paleistuvystę. Vargas tau, Jeruzale. Ar ilgai dar neapsivalysi?’‘ 24O 14 1 24O 14 1 192960 Viešpats kalbėjo Jeremijui apie sausrą: 24O 14 2 24O 14 2 192970 ‘‘Judas liūdi, jo vartai svyruoja. Žmonės pajuodę guli ant žemės, ir Jeruzalės šauksmas kyla aukštyn. 24O 14 3 24O 14 3 192980 Didikai siunčia tarnus vandens; tie nueina prie šulinių, bet, neradę vandens, sugrįžta tuščiais indais. Jie sugėdinti ir nusiminę, apdengtomis galvomis. 24O 14 4 24O 14 4 192990 Nėra lietaus, žemė išdžiūvo. Artojai stovi susigėdę, galvas apsidengę. 24O 14 5 24O 14 5 193000 Net elnė palieka savo jauniklį, nes nėra žolės. 24O 14 6 24O 14 6 193010 Laukiniai asilai, stovėdami ant nuplikusių aukštumų, uosto vėją kaip šakalai; jų akys aptemę, nes nėra žolės’‘. 24O 14 7 24O 14 7 193020 Viešpatie, nors mūsų nusikaltimai liudija prieš mus, gelbėk mus dėl savo vardo. Savo daugybe paklydimų Tau nusidėjome. 24O 14 8 24O 14 8 193030 Izraelio viltie, gelbėtojau nelaimės metu! Kodėl Tu esi kaip svetimšalis, kaip keleivis, kuris užsuka tik nakvoti? 24O 14 9 24O 14 9 193040 Kodėl Tu esi kaip bejėgis žmogus, kaip karžygys, kuris negali išgelbėti? Tačiau Tu, Viešpatie, esi tarp mūsų, mes vadinami Tavo vardu! Nepalik mūsų! 24O 14 10 24O 14 10 193050 Taip sako Viešpats šiai tautai: ‘‘Jie mėgsta klajoti, nesulaiko savo kojų. Todėl Viešpats nepriims jų, Jis atsimins jų kaltę ir aplankys juos už jų nuodėmes’‘. 24O 14 11 24O 14 11 193060 Viešpats man tarė: ‘‘Nesimelsk už šitą tautą, kad jai gerai sektųsi. 24O 14 12 24O 14 12 193070 Nors jie pasninkaus, Aš neišklausysiu jų šauksmo; nors jie aukos deginamąsias ir duonos aukas, Aš nepriimsiu jų; Aš sunaikinsiu juos kardu, badu ir maru’‘. 24O 14 13 24O 14 13 193080 Aš atsakiau: ‘‘Ak, Viešpatie Dieve, pranašai jiems skelbia: ‘Nematysite kardo ir nepajusite bado, bet jums duosiu tikrą ramybę šioje vietoje’ ‘‘. 24O 14 14 24O 14 14 193090 Viešpats man tarė: ‘‘Pranašai melagingai pranašauja mano vardu. Aš jų nesiunčiau, nepaliepiau ir nekalbėjau jiems. Jie jums pranašauja išgalvotus regėjimus, žyniavimus ir niekam tikusią, pačių prasimanytą apgaulę. 24O 14 15 24O 14 15 193100 Todėl apie pranašus, kurie mano vardu pranašauja, sakydami: ‘Nebus nei kardo, nei bado šitoje šalyje’, nors Aš jų nesiunčiau, Viešpats taip sako: ‘Nuo kardo ir bado žus tie pranašai. 24O 14 16 24O 14 16 193110 Ir žmonės, kuriems jie pranašauja, žus nuo kardo ir bado ir gulės Jeruzalės gatvėse­jie ir jų žmonos, sūnūs ir dukterys,­nes nebus kam palaidoti. Aš išliesiu jų nedorybes ant jų’ ‘‘. 24O 14 17 24O 14 17 193120 Viešpats liepė man sakyti jiems: ‘‘Mano akys plūsta ašaromis dieną ir naktį, negaliu nurimti, nes mano tauta nepagydomai sužeista. 24O 14 18 24O 14 18 193130 Laukuose guli žuvusieji, mieste badas ir kančios. Pranašai ir kunigai be nuovokos vaikščioja po kraštą’‘. 24O 14 19 24O 14 19 193140 Ar Tu visai išsižadėjai Judo, ar Sionas nusibodo Tavo sielai? Kodėl mus nepagydomai sumušei? Mes tikėjomės ramybės, tačiau nėra nieko gero, laukėme išgydymo, o štai­sunaikinimas! 24O 14 20 24O 14 20 193150 Viešpatie, mes pripažįstame savo nedorybę ir mūsų tėvų kaltes, nes mes tau nusidėjome. 24O 14 21 24O 14 21 193160 Neatstumk mūsų dėl savo vardo; nepaniekink savo šlovės sosto; atsimink sandorą su mumis ir nesulaužyk jos! 24O 14 22 24O 14 22 193170 Ar pagonių tuštybės gali duoti lietaus, ar dangūs patys siunčia lietų? Ar ne Tu, Viešpatie, mūsų Dieve? Mes laukiame Tavęs, nes Tu visa padarei! 24O 15 1 24O 15 1 193180 Tada Viešpats man tarė: ‘‘Net jei Mozė ir Samuelis stotų mano akivaizdoje, mano širdies nepalenktų, nepagailėčiau šitos tautos. Pašalink juos iš mano akių, kad pasitrauktų. 24O 15 2 24O 15 2 193190 Jei jie klaus tavęs: ‘Kur mums eiti?’, atsakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Kas paskirtas mirčiai, teeina į mirtį, kas kardui­į žūtį, kas badui­į badą ir kas nelaisvei­į nelaisvę’. 24O 15 3 24O 15 3 193200 Aš juos naikinsiu keturiais būdais: kardas žudys, šunys draskys, padangių paukščiai ir laukiniai žvėrys ris ir naikins. 24O 15 4 24O 15 4 193210 Už tai, ką Judo karalius Manasas, Ezekijo sūnus, padarė Jeruzalėje, Aš atiduosiu juos vargui į visas žemės karalystes. 24O 15 5 24O 15 5 193220 ‘Kas gailėsis tavęs, Jeruzale, kas tave užjaus? Ir kas teirausis apie tavo gerovę? 24O 15 6 24O 15 6 193230 Tu mane palikai,­sako Viešpats,­ir atsukai man nugarą. Todėl Aš ištiesiu prieš tave savo ranką ir tave sunaikinsiu, Aš pavargau gailėtis’. 24O 15 7 24O 15 7 193240 Aš juos vėtysiu visoje šalyje. Aš atimsiu jų vaikus ir naikinsiu juos, kadangi jie neatsisako savo kelių. 24O 15 8 24O 15 8 193250 Jų našlių yra daugiau negu jūros smilčių. Aš atvedžiau jų jaunuoliams naikintoją, kuris staiga užpuolė, ir miestą apėmė siaubas. 24O 15 9 24O 15 9 193260 Septynių sūnų motina nusilpo, ji atidavė dvasią; jai nusileido saulė dienos metu, ji buvo apvilta ir pažeminta. O likusius atiduosiu priešų kardui,­sako Viešpats’‘. 24O 15 10 24O 15 10 193270 Motina, vargas man! Kam tu mane pagimdei vaidams ir kivirčams visame krašte? Nei aš skolinau, nei skolinausi, tačiau jie visi keikia mane. 24O 15 11 24O 15 11 193280 Viešpats sako: ‘‘Tikrai su tavimi bus viskas gerai. Aš padarysiu, kad priešai užstos tave nelaimės ir pavojaus metu. 24O 15 12 24O 15 12 193290 Ar gali geležis sulaužyti geležį iš šiaurės ir varį? 24O 15 13 24O 15 13 193300 Tavo turtą ir lobius leisiu grobti už tavo nuodėmes visame krašte. 24O 15 14 24O 15 14 193310 Aš pasiųsiu tave su priešais į svetimą kraštą. Mano rūstybės ugnis užsidegė, ji degins jus’‘. 24O 15 15 24O 15 15 193320 Viešpatie, atsimink mane ir aplankyk mane. Atkeršyk už mane mano persekiotojams. Nesunaikink manęs, būdamas maloningas. Tu žinai, kad aš dėl Tavęs kenčiu priekaištus! 24O 15 16 24O 15 16 193330 Tavo žodžiais maitinuosi. Tavo žodis džiugina mane, jis yra mano širdies linksmybė; aš vadinuosi Tavo vardu, Viešpatie, kareivijų Dieve! 24O 15 17 24O 15 17 193340 Aš niekada nesėdėjau pašaipūnų būryje ir nesidžiaugiau. Aš sėdėjau vienišas dėl Tavo rankos, nes Tu pripildei mane apmaudo. 24O 15 18 24O 15 18 193350 Kodėl mano skausmas nepraeina, žaizda nepagydoma? Nejaugi Tu būsi man kaip apgaulingas upelis, kaip nepatikimas vanduo? 24O 15 19 24O 15 19 193360 Taip sako Viešpats: ‘‘Jei grįši, Aš vėl priimsiu tave, tu būsi mano tarnas. Tu atskirsi, kas brangu ir kas menka, būsi kaip mano lūpos. Jie kreipsis į tave, o ne tu į juos. 24O 15 20 24O 15 20 193370 Aš padarysiu tave tvirta varine siena: nors jie kovos prieš tave, tačiau nenugalės­Aš būsiu su tavimi, tau padėsiu ir išgelbėsiu tave,­sako Viešpats,­ 24O 15 21 24O 15 21 193380 Aš išgelbėsiu tave iš priešo rankos ir išvaduosiu iš prispaudėjo rankos’‘. 24O 16 1 24O 16 1 193390 Viešpats kalbėjo man: 24O 16 2 24O 16 2 193400 ‘‘Tau nevalia vesti žmonos ir turėti sūnų ar dukterų šioje vietoje, 24O 16 3 24O 16 3 193410 nes Viešpats taip sako apie sūnus ir dukteris, gimstančius šitoje vietoje, ir apie jų motinas ir tėvus: 24O 16 4 24O 16 4 193420 ‘Baisia mirtimi jie mirs! Jų niekas neapraudos ir nepalaidos, jie bus kaip mėšlas laukuose! Nuo kardo ir bado jie žus, jų lavonai bus ėdesiu padangių paukščiams ir laukiniams žvėrims’. 24O 16 5 24O 16 5 193430 Taip sako Viešpats: ‘Neik į namus, kuriuose gedulas, neraudok ir neužjausk jų, nes Aš atėmiau iš šitos tautos savo ramybę, malonę ir pasigailėjimą. 24O 16 6 24O 16 6 193440 Dideli ir maži mirs šitoje šalyje; jų nepalaidos ir neapraudos, nesiraižys dėl jų ir plikai nenusiskus. 24O 16 7 24O 16 7 193450 Nelauš duonos gedinčiam, nepaguos dėl mirusio ir neduos gerti paguodos taurės dėl tėvo ar motinos. 24O 16 8 24O 16 8 193460 Tau nevalia eiti į puotos namus ir ten sėdėti, valgyti ir gerti su jais. 24O 16 9 24O 16 9 193470 Nes taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš pašalinsiu tada šitoje vietoje, jums matant, džiaugsmo ir linksmybės balsą, jaunikio ir jaunosios balsą’. 24O 16 10 24O 16 10 193480 Kai tu praneši šitai tautai visus tuos žodžius ir jie klaus: ‘Kodėl Viešpats paskelbė mums šitą didelę nelaimę? Kokia yra mūsų nuodėmė, kuo nusikaltome Viešpačiui, mūsų Dievui?’, 24O 16 11 24O 16 11 193490 tada jiems atsakyk: ‘Nes jūsų tėvai paliko mane, sekė svetimus dievus, jiems tarnavo ir juos garbino, o mano įstatymo nesilaikė. 24O 16 12 24O 16 12 193500 Jūs elgiatės dar blogiau negu jūsų tėvai, jūs sekate savo piktos širdies užgaidas, o manęs neklausote. 24O 16 13 24O 16 13 193510 Aš išmesiu jus iš šitos šalies į šalį, kurios nežinote nei jūs, nei jūsų tėvai, ir ten dieną bei naktį tarnausite svetimiems dievams, nes Aš neberodysiu jums savo malonės. 24O 16 14 24O 16 14 193520 Ateina dienos,­sako Viešpats,­kai nebesakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė Izraelio tautą iš Egipto žemės!’ 24O 16 15 24O 16 15 193530 Bet sakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė izraelitus iš šiaurės ir iš visų šalių, kuriose jie buvo išsklaidyti’. Aš juos sugrąžinsiu į jų žemę, kurią daviau jų tėvams. 24O 16 16 24O 16 16 193540 Aš pasiųsiu daug žvejų, kurie žvejos juos; po to pasiųsiu daug medžiotojų, kurie juos medžios kalnuose ir kalvose bei uolų plyšiuose. 24O 16 17 24O 16 17 193550 Mano akys seka juos visuose keliuose, jie negali pasislėpti nuo manęs, mano akys mato jų kaltę. 24O 16 18 24O 16 18 193560 Aš visų pirma dvigubai atlyginsiu jiems už jų nusikaltimus, nes jie suteršė mano žemę ir mano paveldėjimą pripildė savo šlykščiais ir bjauriais stabais’ ‘‘. 24O 16 19 24O 16 19 193570 Viešpatie, Tu esi mano stiprybė ir mano pilis, mano priebėga nelaimės metu! Pas Tave ateis tautos nuo žemės pakraščių ir sakys: ‘‘Mūsų tėvai paveldėjo tik apgaulę, tuštybę ir stabus, kurie jiems nieko nepadėjo’‘. 24O 16 20 24O 16 20 193580 Ar gali žmogus pasidaryti dievų? Juk jie ne dievai! 24O 16 21 24O 16 21 193590 ‘‘Aš leisiu jiems patirti savo galią ir jie žinos, kad mano vardas yra Viešpats’‘. 24O 17 1 24O 17 1 193600 Judo nuodėmė užrašyta geležiniu rašikliu, aštriu deimantu įrėžta į jų širdį ir ant aukurų ragų, 24O 17 2 24O 17 2 193610 kol jų vaikai atsimena aukurus ir alkus po žaliuojančiais medžiais ant aukštų kalvų. 24O 17 3 24O 17 3 193620 O mano kalne laukuose! Tavo turtą ir visus lobius leisiu išplėšti visame krašte už tavo nuodėmes. 24O 17 4 24O 17 4 193630 Tu turėsi palikti savo paveldėjimą, kurį tau daviau; tave padarysiu vergu priešų šalyje, kurios nepažįsti, nes mano rūstybės ugnis degs amžinai. 24O 17 5 24O 17 5 193640 Taip sako Viešpats: ‘‘Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi ir laiko kūną savo stiprybe, kurio širdis nutolsta nuo Viešpaties. 24O 17 6 24O 17 6 193650 Jis bus kaip krūmokšnis dykumoje ir nieko gero nematys. Jis gyvens sausoje, druskingoje ir negyvenamoje šalyje. 24O 17 7 24O 17 7 193660 Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats! 24O 17 8 24O 17 8 193670 Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių. 24O 17 9 24O 17 9 193680 Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras! 24O 17 10 24O 17 10 193690 Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius’‘. 24O 17 11 24O 17 11 193700 Kaip kurapka, tupinti ant kiaušinių, bet neišperinti jų, yra tas, kuris neteisingai įgyja turtą. Gyvenimui įpusėjus turtai paliks jį, ir galiausiai jis liks kaip kvailys. 24O 17 12 24O 17 12 193710 Mūsų šventykla yra šlovingas sostas, išaukštintas nuo pradžios. 24O 17 13 24O 17 13 193720 Viešpatie, Izraelio viltie! Visi, kurie palieka Tave, bus sugėdinti. Kurie nutolsta nuo Tavęs, bus įrašyti į žemės dulkes, nes jie paliko Viešpatį, gyvojo vandens versmę. 24O 17 14 24O 17 14 193730 Viešpatie, pagydyk mane, tai būsiu sveikas; gelbėk mane, tai būsiu išgelbėtas, nes Tu esi mano gyrius! 24O 17 15 24O 17 15 193740 Jie man sako: ‘‘Kur Viešpaties žodis? Teateina dabar!’‘ 24O 17 16 24O 17 16 193750 Aš niekados nevengiau būti ganytoju pas Tave ir nelaukiau nelaimės. Tu žinai visa, ką kalbėjau. 24O 17 17 24O 17 17 193760 Negąsdink manęs, Tu esi mano viltis piktą dieną. 24O 17 18 24O 17 18 193770 Sugėdink mano persekiotojus ir išgąsdink juos, bet ne mane! Siųsk jiems piktą dieną ir sunaikink juos dvigubu sunaikinimu! 24O 17 19 24O 17 19 193780 Viešpats įsakė man: ‘‘Eik ir atsistok šventyklos vartuose, pro kuriuos įeina ir išeina Judo karaliai, ir kituose Jeruzalės vartuose, 24O 17 20 24O 17 20 193790 sakydamas jiems: ‘Klausykitės Viešpaties žodžio, Judo karaliai ir visi Judo bei Jeruzalės gyventojai, kurie įeinate pro šiuos vartus! 24O 17 21 24O 17 21 193800 Taip sako Viešpats: ‘Saugokitės ir neneškite nieko sabato dieną pro Jeruzalės vartus. 24O 17 22 24O 17 22 193810 Neišneškite jokios naštos iš savo namų sabato dieną ir nedirbkite jokio darbo, bet švęskite sabatą, kaip įsakiau jūsų tėvams. 24O 17 23 24O 17 23 193820 Tačiau jie neklausė ir nekreipė dėmesio, bet užsispyrė, kad negirdėtų ir nepriimtų pamokymo. 24O 17 24 24O 17 24 193830 Jei jūs manęs paklausysite,­sako Viešpats,­ir nenešite jokios naštos į šitą miestą pro vartus sabato dieną, bet švęsite sabatą ir nedirbsite jokio darbo, 24O 17 25 24O 17 25 193840 tai pro šito miesto vartus įeis karaliai ir kunigaikščiai, sėdintieji Dovydo soste; važiuos vežimais ir jos ant žirgų jie ir jų kunigaikščiai, Judo ir Jeruzalės gyventojai; ir šitas miestas pasiliks per amžius. 24O 17 26 24O 17 26 193850 Jie ateis iš Judo miestų, iš Jeruzalės apylinkių, iš Benjamino krašto, iš lygumos, iš kalnyno ir pietų šalies, atnešdami deginamąsias, padėkos ir duonos aukas bei smilkalus į Viešpaties namus. 24O 17 27 24O 17 27 193860 Bet jei manęs neklausysite, nešvęsite sabato, nešite naštas pro Jeruzalės vartus sabato dieną, tai Aš uždegsiu jos vartus ir sunaikinsiu Jeruzalės rūmus’ ‘‘. 24O 18 1 24O 18 1 193870 Viešpats kalbėjo Jeremijui: 24O 18 2 24O 18 2 193880 ‘‘Eik į puodžiaus namus, ten tu išgirsi mano žodžius!’‘ 24O 18 3 24O 18 3 193890 Aš, nuėjęs į puodžiaus namus, radau jį bedirbantį prie žiestuvo. 24O 18 4 24O 18 4 193900 Indas, kurį jis darė iš molio, nepavyko, ir jis iš naujo nužiedė kitą indą, kokį panorėjo. 24O 18 5 24O 18 5 193910 Tada Viešpats tarė man: 24O 18 6 24O 18 6 193920 ‘‘Izraelitai, ar Aš negaliu su jumis taip daryti, kaip šitas puodžius? Kaip molis puodžiaus rankoje, taip jūs, izraelitai, mano rankoje. 24O 18 7 24O 18 7 193930 Kartais Aš grasinu tautai ar karalystei ją išrauti, sužlugdyti ir sunaikinti, 24O 18 8 24O 18 8 193940 bet jei tauta, kuriai grasinu, nusisuka nuo savo piktų darbų, tai Aš susilaikau nuo to pikto, kurį buvau jai numatęs. 24O 18 9 24O 18 9 193950 Kartais Aš pažadu tautai ar karalystei ją statyti ir įtvirtinti, 24O 18 10 24O 18 10 193960 bet jei ji daro pikta ir neklauso manęs, tai Aš susilaikau nuo to gero, kurį buvau pažadėjęs padaryti. 24O 18 11 24O 18 11 193970 Taigi dabar sakyk Judo ir Jeruzalės gyventojams, kad Aš ketinu juos bausti, jeigu jie neatsisakys savo piktų kelių ir nedarys to, kas gera’‘. 24O 18 12 24O 18 12 193980 Bet jie atsakė: ‘‘Jokių vilčių. Mes vykdysime savo pačių sumanymus ir elgsimės, kaip mums patinka’‘. 24O 18 13 24O 18 13 193990 Todėl taip sako Viešpats: ‘‘Klauskite pagonių, ar kas praeityje girdėjo apie tokius dalykus, kokius padarė Izraelis! 24O 18 14 24O 18 14 194000 Ar pradingsta nuo Libano uolų baltas sniegas? Ar išsenka šaltinio šaltas, tekantis vanduo? 24O 18 15 24O 18 15 194010 Tačiau mano tauta pamiršo mane, tuštybėms jie smilko smilkalus! Jie nukrypo nuo savo seno kelio ir eina takais, o ne vieškeliu, 24O 18 16 24O 18 16 194020 kad padarytų savo šalį dykuma, amžina pajuoka. Kiekvienas praeivis ja baisėsis ir kraipys galvą. 24O 18 17 24O 18 17 194030 Kaip rytų vėjas Aš juos išsklaidysiu priešo akivaizdoje, nugarą atsuksiu jiems jų nelaimės dieną!’‘ 24O 18 18 24O 18 18 194040 Jie tarėsi: ‘‘Susirinkime ir surenkime prieš Jeremiją sąmokslą! Įstatymas tebėra pas kunigą, patarimas­pas išminčių, žodis­pas pranašą. Eikime ir pulkime jį liežuviu, nekreipkime dėmesio į jo kalbas’‘. 24O 18 19 24O 18 19 194050 Viešpatie, saugok mane ir išgirsk, ką mano priešininkai kalba. 24O 18 20 24O 18 20 194060 Argi atmokama už gera piktu? Jie kasa duobę mano gyvybei. Atsimink, kaip aš stovėjau Tavo akivaizdoje ir kalbėjau už juos, kad nukreipčiau nuo jų Tavo rūstybę! 24O 18 21 24O 18 21 194070 Jų vaikai tebadauja, atiduok juos kardo valiai. Jų žmonos tenetenka vaikų ir tetampa našlėmis, jų vyrai­tepražūna, o jaunuoliai tekrinta kovoje. 24O 18 22 24O 18 22 194080 Tegul pasigirsta šauksmas iš jų namų, kai juos staiga užpuls priešai! Jie kasė duobę, norėdami mane pagauti, ir slapta dėjo man spąstus. 24O 18 23 24O 18 23 194090 Viešpatie, tu žinai visą jų sąmokslą nužudyti mane. Neatleisk jų kalčių ir nuodėmių nepašalink! Tebūna jie parblokšti Tavo akivaizdoje! Nubausk juos savo rūstybės metu! 24O 19 1 24O 19 1 194100 Viešpats sako: ‘‘Eik, nusipirk iš puodžiaus molinį ąsotį ir paimk su savimi kelis vyresniuosius kunigus ir kelis tautos vyresniuosius. 24O 19 2 24O 19 2 194110 Nuėjęs į Ben Hinomo slėnį, kuris yra prie Šukių vartų, skelbk žodžius, kuriuos tau kalbėsiu, 24O 19 3 24O 19 3 194120 ir sakyk: ‘Klausykitės Viešpaties žodžio, Judo karaliai ir Jeruzalės gyventojai! Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš užleisiu ant šitos vietos tokią nelaimę, kad kiekvienam, kuris išgirs apie ją, suspengs ausyse. 24O 19 4 24O 19 4 194130 Jie paliko mane ir sutepė šitą vietą, smilkė joje kitiems dievams, kurių nepažino nei jie, nei jų tėvai, nei Judo karaliai. Jie pripildė šitą vietą nekalto kraujo. 24O 19 5 24O 19 5 194140 Jie statė Baalui aukurus, ant kurių degino savo vaikus kaip aukas Baalui; to Aš neįsakiau ir tai man niekada neatėjo į galvą. 24O 19 6 24O 19 6 194150 Todėl ateis diena, kai šita vieta nesivadins Tofetu ar Ben Hinomo slėniu, bet žudynių slėniu. 24O 19 7 24O 19 7 194160 Aš nieku paversiu Judo ir Jeruzalės išmintį, jie kris nuo kardo priešų akivaizdoje ir nuo rankos tų, kurie siekia jų gyvybės. Aš atiduosiu jų lavonus padangių paukščiams ir laukiniams žvėrims. 24O 19 8 24O 19 8 194170 Aš padarysiu šitą miestą dykuma ir pajuoka: kiekvienas, praeinantis pro jį, baisėsis jo nelaimėmis. 24O 19 9 24O 19 9 194180 Jie valgys kūnus savo vaikų ir vienas kito, kai priešai juos apguls ir prispaus tie, kurie siekia jų gyvybės’. 24O 19 10 24O 19 10 194190 Sudaužyk ąsotį su tavimi atėjusių vyrų akivaizdoje 24O 19 11 24O 19 11 194200 ir jiems sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Aš sudaužysiu šitą tautą ir miestą lygiai taip, kaip sudaužomas puodžiaus indas, ir jo nebegalima sulipdyti. Jie laidos Tofete, kol nebeliks jame vietos. 24O 19 12 24O 19 12 194210 Aš padarysiu su šita vieta ir su jos gyventojais taip, kad šitas miestas bus panašus į Tofetą. 24O 19 13 24O 19 13 194220 Jeruzalės ir Judo karalių namai bus suteršti kaip Tofeto vieta, nes ant stogų jie smilkė dangaus kareivijai ir aukojo geriamąsiais aukas svetimiems dievams’ ‘‘. 24O 19 14 24O 19 14 194230 Jeremijas, sugrįžęs iš Tofeto, kur Viešpats jį buvo siuntęs pranašauti, atsistojo Viešpaties namų kieme ir kalbėjo visai tautai: 24O 19 15 24O 19 15 194240 ‘‘Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš užleisiu ant šito miesto ir ant visų jo miestų nelaimę, kurią paskelbiau, nes jie yra kietasprandžiai ir neklauso mano žodžio’ ‘‘. 24O 20 1 24O 20 1 194250 Kunigas Pašhūras, Imero sūnus, vyriausiasis Viešpaties namų prižiūrėtojas, girdėjo Jeremiją pranašaujant. 24O 20 2 24O 20 2 194260 Tada, nuplakdinęs pranašą Jeremiją, įtvėrė jį į šiekštą viršutiniuose Benjamino vartuose, prie Viešpaties namų. 24O 20 3 24O 20 3 194270 Kai rytą Pašhūras išlaisvino Jeremiją iš šiekšto, Jeremijas jam tarė: ‘‘Ne Pašhūru tave pavadino Viešpats, bet siaubu. 24O 20 4 24O 20 4 194280 Nes taip sako Viešpats: ‘Aš padarysiu tave siaubu tau ir visiems tavo draugams; jie kris nuo priešų kardo tau matant, o visą Judą atiduosiu į Babilono karaliaus rankas, kuris juos ištrems ir žudys. 24O 20 5 24O 20 5 194290 Aš atiduosiu visus šito miesto turtus, visas jo atsargas, brangenybes ir visus Judo karalių lobius į jų priešų rankas, kurie juos pasiims ir išgabens į Babiloną. 24O 20 6 24O 20 6 194300 O tu, Pašhūrai, ir visi tavo namai būsite išvesti į nelaisvę. Į Babiloną tave nuvarys, kur tu ir tavo draugai, kuriems pranašavai melus, mirsite ir būsite palaidoti’ ‘‘. 24O 20 7 24O 20 7 194310 Viešpatie, Tu suklaidinai mane, ir aš esu suklaidintas. Tu stipresnis už mane ir nugalėjai. Aš esu pajuokiamas kasdien, kiekvienas tyčiojasi iš manęs. 24O 20 8 24O 20 8 194320 Kiekvieną kartą, kai kalbu, turiu šaukti: ‘‘Plėšimas, smurtas!’‘ Viešpaties žodis tapo man plūdimu ir kasdienėmis patyčiomis. 24O 20 9 24O 20 9 194330 Aš galvojau: ‘‘Nebeminėsiu Jo ir nebekalbėsiu Jo vardu’‘. Tačiau Jo žodis mano širdyje buvo tarsi ugnis, uždaryta mano kauluose, aš stengiausi susilaikyti, bet negalėjau. 24O 20 10 24O 20 10 194340 Aš girdėjau daugelį šnibždant: ‘‘Įskųskime jį!’‘ Visi mano artimi draugai laukia mano suklupimo: ‘‘Gal jis leisis suviliojamas, tada jį nugalėsime ir jam atkeršysime!’‘ 24O 20 11 24O 20 11 194350 Bet Viešpats yra su manimi kaip galingas karžygys! Todėl mano persekiotojai suklups ir nieko nelaimės. Jie bus labai sugėdinti ir jiems nepavyks, jų gėda nebus pamiršta per amžius. 24O 20 12 24O 20 12 194360 Kareivijų Viešpatie, kuris mėgini teisųjį, matai jo inkstus ir širdį, leisk man matyti Tavo kerštą jiems, nes aš Tau patikėjau savo bylą! 24O 20 13 24O 20 13 194370 Giedokite Viešpačiui, girkite Viešpatį, nes Jis išgelbėjo vargšo gyvybę iš piktadarių rankų! 24O 20 14 24O 20 14 194380 Prakeikta diena, kurią gimiau. Diena, kurią mane pagimdė motina, tenebūna palaiminta! 24O 20 15 24O 20 15 194390 Prakeiktas žmogus, kuris pranešė mano tėvui žinią: ‘‘Tau gimė sūnus!’‘, ir jį labai pradžiugino. 24O 20 16 24O 20 16 194400 Tebūna tas žmogus kaip miestai, kuriuos Viešpats nesigailėdamas sunaikino. Tegirdi jis šauksmą rytą ir vaitojimą vidudienį 24O 20 17 24O 20 17 194410 dėl to, kad nenužudė manęs dar įsčiose, kad mano motina būtų man kapu ir būtų likusi nėščia amžinai! 24O 20 18 24O 20 18 194420 Kodėl turėjau gimti, patirti vargą bei sielvartą ir praleisti savo dienas gėdoje? 24O 21 1 24O 21 1 194430 Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai karalius Zedekijas siuntė pas jį Malkijos sūnų Pašhūrą ir kunigą Sofoniją, Maasėjos sūnų: 24O 21 2 24O 21 2 194440 ‘‘Babilono karalius Nebukadnecaras kariauja prieš mus; paklausk už mus Viešpatį, gal Jis padarys stebuklą kaip seniau ir priešas turės atsitraukti nuo mūsų?’‘ 24O 21 3 24O 21 3 194450 Jeremijas jiems atsakė: ‘‘Taip sakykite Zedekijui: 24O 21 4 24O 21 4 194460 ‘Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš apgręšiu kovos ginklus jūsų rankose, kuriais kariaujate prieš Babilono karalių ir chaldėjus, jus apgulusius, ir juos surinksiu viduryje šio miesto. 24O 21 5 24O 21 5 194470 Aš pats, įpykęs, užsirūstinęs ir įnirtęs, kariausiu prieš jus ištiesta galinga ranka 24O 21 6 24O 21 6 194480 ir ištiksiu šito miesto žmones bei gyvulius. Jie mirs nuo didelio maro’. 24O 21 7 24O 21 7 194490 Viešpats sako: ‘Po to Aš atiduosiu Zedekiją, Judo karalių, jo tarnus ir miesto gyventojus, išlikusius nuo maro, kardo ir bado, į Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas ir rankas tų, kurie siekia jų gyvybės. Jis žudys juos kardu, nieko nesigailėdamas ir neužjausdamas’ ‘‘. 24O 21 8 24O 21 8 194500 Šitai tautai sakyk: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Aš leidžiu jums pasirinkti gyvenimo kelią ar mirties kelią. 24O 21 9 24O 21 9 194510 Kas pasiliks šitame mieste, mirs nuo kardo, bado ir maro, o kas išeis ir pasiduos chaldėjams, jus apgulusiems, išliks gyvas ir išgelbės savo gyvybę. 24O 21 10 24O 21 10 194520 Aš atsigręžiau į šitą miestą daryti pikta, o ne gera,­sako Viešpats,­į Babilono karaliaus rankas jis bus atiduotas, o tas jį sudegins’ ‘‘. 24O 21 11 24O 21 11 194530 Judo karalių namams sakyk: ‘‘Klausykite Viešpaties žodžio, 24O 21 12 24O 21 12 194540 Dovydo namai: ‘Taip sako Viešpats: ‘Elkitės kasdien teisingai, ginkite skriaudžiamuosius, kad mano rūstybė neužsidegtų neužgesinama ugnimi dėl jūsų piktadarysčių’ ‘‘. 24O 21 13 24O 21 13 194550 ‘‘Aš esu prieš tave, slėnio gyventoja, lygumos uola,­sako Viešpats.­Jūs sakote: ‘Kas galėtų mus užpulti ir įsibrauti į mūsų buveines?’ 24O 21 14 24O 21 14 194560 Aš nubausiu jus pagal jūsų darbus,­sako Viešpats,­įžiebsiu ugnį jūsų miške, kad sudegintų visą apylinkę’‘. 24O 22 1 24O 22 1 194570 Taip sako Viešpats: ‘‘Eik į Judo karaliaus rūmus ir ten kalbėk šiuos žodžius: 24O 22 2 24O 22 2 194580 ‘Judo karaliau, kuris sėdi Dovydo soste, tavo tarnai ir žmonės, kurie įeinate pro šituos vartus, klausykite Viešpaties žodžio: 24O 22 3 24O 22 3 194590 ‘Elkitės teisiai ir teisingai, ginkite skriaudžiamuosius, o svetimšalio, našlaičio ir našlės neskriauskite ir nenaudokite prieš juos prievartos, nepraliekite nekalto kraujo šitoje vietoje. 24O 22 4 24O 22 4 194600 Jei jūs tikrai taip darysite, pro šitų namų vartus įeis karaliai, sėdintieji Dovydo soste, jie, jų tarnai ir tauta važiuos vežimais ir jos ant žirgų. 24O 22 5 24O 22 5 194610 Bet jei neklausysite šitų žodžių, tai prisiekiu savimi,­sako Viešpats,­kad šitie namai pavirs griuvėsiais’ ‘‘. 24O 22 6 24O 22 6 194620 Judo karaliaus namams Viešpats sako: ‘‘Tu esi man Gileado kraštas, aukščiausia Libano viršūnė, bet Aš padarysiu tave dykuma ir negyvenamais miestais. 24O 22 7 24O 22 7 194630 Aš siųsiu naikintojų prieš tave, kurie savo įrankiais nukirs tavo rinktinius kedrus ir sudegins juos. 24O 22 8 24O 22 8 194640 Daugelis tautų eis pro šitą miestą, klausinėdami vienas kito: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitam dideliam miestui?’ 24O 22 9 24O 22 9 194650 Jiems atsakys: ‘Kadangi jie paliko Viešpaties, savo Dievo, sandorą, garbino svetimus dievus ir jiems tarnavo’ ‘‘. 24O 22 10 24O 22 10 194660 Neverkite mirusio ir neraudokite dėl jo. Verkite to, kuris išėjo, nes jis nebesugrįš ir nebematys savo gimtojo krašto. 24O 22 11 24O 22 11 194670 Nes taip sako Viešpats apie Jozijo sūnų Šalumą, Judo karalių, karaliavusį savo tėvo Jozijo vietoje: ‘‘Jis išėjo iš šitos vietos ir nebesugrįš; 24O 22 12 24O 22 12 194680 ten jis ir mirs savo nelaisvės vietoje, neišvydęs savo šalies. 24O 22 13 24O 22 13 194690 Vargas statančiam namus neteisybe ir suktybėmis, kuris verčia artimą dirbti jam ir neatlygina už darbą, 24O 22 14 24O 22 14 194700 kuris sako: ‘Aš pasistatysiu didelius namus erdviais kambariais’, išsikerta langus, apkala sienas kedro lentomis ir nudažo raudonai. 24O 22 15 24O 22 15 194710 Ar tu karaliausi dėl to, kad pasistatei kedro namus? Ar tavo tėvas nevalgė ir negėrė, nebuvo teisus ir teisingas, ir ar ne dėl to jam sekėsi? 24O 22 16 24O 22 16 194720 Jis gynė vargšo ir beturčio teises, ir jam sekėsi. Tai ir yra mano pažinimas,­sako Viešpats.­ 24O 22 17 24O 22 17 194730 Tavo akys ir širdis linkusios į godumą ir trokšta pralieti nekaltą kraują, vykdyti priespaudą bei prievartą’‘. 24O 22 18 24O 22 18 194740 Todėl apie Jozijo sūnų Jehojakimą, Judo karalių, Viešpats sako: ‘‘Jo neapraudos, sakydami: ‘O mano broli! O sesuo!’, arba: ‘O valdove! O jūsų didenybe!’ 24O 22 19 24O 22 19 194750 Jis bus palaidotas kaip asilas, nuvilktas ir numestas už Jeruzalės vartų’‘. 24O 22 20 24O 22 20 194760 ‘‘Eik į Libaną ir šauk, garsiai dejuok Bašane, verk Abarimo kalnyne, nes sunaikinti visi tavo meilužiai. 24O 22 21 24O 22 21 194770 Aš kalbėjau tau, kai tu dar klestėjai, bet tu neklausei. Taip tu elgeisi nuo pat savo jaunystės, neklausydama mano balso. 24O 22 22 24O 22 22 194780 Visus tavo ganytojus nuneš vėjas, visi tavo meilužiai bus ištremti. Tada tu gėdysies ir rausi dėl savo nedorybių. 24O 22 23 24O 22 23 194790 Tu susikrovei lizdą Libano kedruose. Kaip tu vaitosi, kai tave suims gimdymo skausmai! 24O 22 24 24O 22 24 194800 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­ nors Jehojakimo sūnus Konijas, Judo karalius, būtų antspaudo žiedas ant mano dešinės, Aš jį nutraukčiau. 24O 22 25 24O 22 25 194810 Aš atiduosiu tave į rankas tų, kurie siekia tavo gyvybės, kurių tu bijai, į Babilono karaliaus Nebukadnecaro ir į chaldėjų rankas. 24O 22 26 24O 22 26 194820 Aš išmesiu tave ir tavo motiną, kuri tave pagimdė, į šalį, kuri nėra jūsų gimtinė, ir ten jūs mirsite. 24O 22 27 24O 22 27 194830 Bet į šalį, kur jūs norėsite sugrįžti, nebesugrįšite’‘. 24O 22 28 24O 22 28 194840 Argi tas žmogus Konijas yra paniekintas stabas? Argi jis indas, kuris niekam nepatinka? Kodėl jis ir jo vaikai ištremti į šalį, apie kurią jie nieko nežinojo? 24O 22 29 24O 22 29 194850 O žeme, žeme! Klausykis Viešpaties žodžio! 24O 22 30 24O 22 30 194860 Taip sako Viešpats: ‘‘Užrašykite šitą vyrą kaip bevaikį, kuriam nesiseka gyvenime, nes iš jo palikuonių nė vienas nesėdės Dovydo soste ir nevaldys Judo’‘. 24O 23 1 24O 23 1 194870 ‘‘Vargas ganytojams, kurie mano ganyklos avis naikina ir išsklaido!’‘­sako Viešpats. 24O 23 2 24O 23 2 194880 Todėl taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie savo tautos ganytojus: ‘‘Jūs išsklaidėte mano avis ir jų neaplankėte. Todėl Aš jus aplankysiu dėl jūsų piktų darbų. 24O 23 3 24O 23 3 194890 Aš pats surinksiu savo bandos likutį iš visų šalių, į kurias Aš jas išvariau, ir sugrąžinsiu į ganyklą; ten jos bus vaisingos ir dauginsis. 24O 23 4 24O 23 4 194900 Aš paskirsiu joms ganytojų, kurie tikrai jas ganys. Jos nebebijos ir nesibaimins, nė vienos iš jų netrūks,­sako Viešpats’‘. 24O 23 5 24O 23 5 194910 ‘‘Ateis diena,­sako Viešpats,­ kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte. 24O 23 6 24O 23 6 194920 Jo dienomis Judas bus išgelbėtas ir Izraelis gyvens saugiai. Jo vardas bus: ‘Viešpats, mūsų teisumas’. 24O 23 7 24O 23 7 194930 Tuomet nebesakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė izraelitus iš Egipto krašto’, 24O 23 8 24O 23 8 194940 bet sakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė ir parvedė Izraelio palikuonis iš šiaurės ir iš visų kraštų, į kuriuos Aš juos buvau išvaręs’. Ir jie gyvens savo žemėje’‘. 24O 23 9 24O 23 9 194950 Mano širdis plyšta krūtinėje dėl pranašų, visi mano kaulai dreba. Aš esu kaip girtas vyras, kaip įveiktas vyno vyras dėl Viešpaties ir Jo šventų žodžių. 24O 23 10 24O 23 10 194960 ‘‘Šalis pilna svetimautojų; dėl jų prakeikimo gedi kraštas, išdžiūvusios stepių ganyklos. Jų siekiai yra pikti, jų jėga­neteisybė. 24O 23 11 24O 23 11 194970 Jų pranašai ir kunigai yra bedieviai, net savo namuose aptinku jų nedorybę’‘,­sako Viešpats. 24O 23 12 24O 23 12 194980 ‘‘Jų kelias yra slidus kelias tamsoje, kuriuo eidami, jie paslys ir grius. Aš siųsiu sunaikinimą ir bausiu juos’‘,­sako Viešpats. 24O 23 13 24O 23 13 194990 Tarp Samarijos pranašų mačiau kvailystę: jie pranašavo Baalo vardu ir klaidino mano tautą, Izraelį. 24O 23 14 24O 23 14 195000 Tarp Jeruzalės pranašų mačiau baisių dalykų: svetimavimą ir melagystę. Jie padrąsina piktadarius, kad jie nenusigręžtų nuo savo nedorybių. Visi yra kaip Sodomos ir Gomoros gyventojai. 24O 23 15 24O 23 15 195010 Todėl kareivijų Viešpats taip sako apie pranašus: ‘‘Aš juos valgydinsiu metėlėmis ir girdysiu karčiu vandeniu, nes nuo Jeruzalės pranašų bedievystė pasklido visoje šalyje’‘. 24O 23 16 24O 23 16 195020 Taip sako Viešpats: ‘‘Neklausykite pranašų, jums pranašaujančių. Jie tik mulkina jus, kalbėdami prasimanytus regėjimus, o ne tai, kas ateina iš Viešpaties. 24O 23 17 24O 23 17 195030 Jie sako tiems, kurie niekina mane: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Jūs turėsite ramybę’, ir kiekvienam, kuris seka savo širdies užgaidas sako: ‘Jums neatsitiks nieko pikto’ ‘‘. 24O 23 18 24O 23 18 195040 Kas buvo Viešpaties pasitarime, kas Jį matė ir girdėjo Jo žodį? Kas klausėsi Jo žodžio ir Jį išgirdo? 24O 23 19 24O 23 19 195050 Ateina Viešpaties pykčio audra, viesulas užgrius ant nedorėlių galvų. 24O 23 20 24O 23 20 195060 Nenusigręš Viešpaties rūstybė. Jis įvykdys visa, ką savo širdyje sumanė. Paskutinėmis dienomis jūs tai aiškiai suprasite. 24O 23 21 24O 23 21 195070 ‘‘Aš nesiunčiau šitų pranašų, jie patys bėgo! Nekalbėjau jiems, tačiau jie pranašavo! 24O 23 22 24O 23 22 195080 Jei jie būtų buvę mano pasitarime ir skelbtų mano žodžius tautai, jie būtų nukreipę juos nuo jų pikto kelio ir nuo jų piktų darbų. 24O 23 23 24O 23 23 195090 Argi Aš esu Dievas tiktai arti, o toli nebesu Dievas? 24O 23 24 24O 23 24 195100 Argi gali kas taip pasislėpti, kad Aš jo nematyčiau?­sako Viešpats.­Argi Aš nepripildau dangaus ir žemės? 24O 23 25 24O 23 25 195110 Aš girdėjau, ką kalbėjo pranašai, pranašaudami mano vardu melą ir sakydami: ‘Sapnavau, sapnavau!’ 24O 23 26 24O 23 26 195120 Ar ilgai tai bus širdyse pranašų, kurie pranašauja melą ir apgaulę? 24O 23 27 24O 23 27 195130 Jie siekia, kad mano tauta pamirštų mane dėl jų sapnų, kuriuos jie pasakoja vieni kitiems, kaip jų tėvai pamiršo mane dėl Baalo. 24O 23 28 24O 23 28 195140 Pranašas, kuris turi sapną, tepasakoja sapną, o kas turi mano žodį, teskelbia jį ištikimai. Ką šiaudai turi bendro su kviečių grūdais?’‘­sako Viešpats. 24O 23 29 24O 23 29 195150 ‘‘Argi mano žodis nėra kaip ugnis? Argi jis nėra kaip kūjis, sutrupinantis uolą? 24O 23 30 24O 23 30 195160 Aš esu prieš pranašus, kurie vagia mano žodžius vienas nuo kito! 24O 23 31 24O 23 31 195170 Aš esu prieš pranašus, kurie savo liežuviu sako: ‘Jis pasakė’. 24O 23 32 24O 23 32 195180 Aš esu prieš tuos, kurie pranašauja melagingus sapnus. Jie pasakoja ir klaidina mano tautą savo lengvabūdiškais melais. Aš nesiunčiau jų ir jiems neįsakiau; jie visi yra nenaudingi šitai tautai’‘,­sako Viešpats. 24O 23 33 24O 23 33 195190 ‘‘Jei tave klaus šita tauta, pranašas ar kunigas: ‘Kokia Viešpaties našta?’, atsakyk jiems: ‘Kokia našta? Viešpats sako: ‘Aš jus atmesiu’. 24O 23 34 24O 23 34 195200 Bet jei pranašas, kunigas ar kitas žmogus sakytų: ‘Viešpaties našta’,­tai Aš nubausiu jį ir jo namus. 24O 23 35 24O 23 35 195210 Taip jūs privalote sakyti savo artimui ar savo broliui: ‘Ką atsakė Viešpats?’, arba: ‘Ką kalbėjo Viešpats?’ 24O 23 36 24O 23 36 195220 Neminėkite daugiau Viešpaties naštos, nes kiekvienas žmogaus žodis bus jam našta; jūs iškraipote gyvojo Dievo, kareivijų Viešpaties, žodžius. 24O 23 37 24O 23 37 195230 Jūs turite klausti pranašo: ‘Ką tau atsakė Viešpats?’, arba: ‘Ką kalbėjo Viešpats?’ 24O 23 38 24O 23 38 195240 Bet kadangi jūs sakote: ‘Viešpaties našta’, nors Aš įsakiau nesakyti: ‘Viešpaties našta’, 24O 23 39 24O 23 39 195250 Aš visiškai pamiršiu jus ir apleisiu jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams, ir pašalinsiu iš savo akivaizdos. 24O 23 40 24O 23 40 195260 Aš užtrauksiu jums amžiną pajuoką ir nepamirštamą gėdą’‘. 24O 24 1 24O 24 1 195270 Viešpats man parodė dvi figų pintines, padėtas prie Viešpaties šventyklos. Tai buvo po to, kai Babilono karalius Nebukadnecaras ištrėmė iš Jeruzalės į Babiloną Jehojakimo sūnų Jechoniją, Judo karalių, bei Judo kunigaikščius, kalvius ir amatininkus. 24O 24 2 24O 24 2 195280 Vienoje pintinėje buvo labai gerų, ankstyvųjų figų, o kitoje pintinėje­labai blogų figų, kurių nebegalima valgyti. 24O 24 3 24O 24 3 195290 Viešpats klausė manęs: ‘‘Ką matai, Jeremijau?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Figų. Gerosios figos labai geros, o blogosios tokios blogos, kad jų nebegalima valgyti’‘. 24O 24 4 24O 24 4 195300 Tada Viešpats man kalbėjo: 24O 24 5 24O 24 5 195310 ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kokios šitos gerosios figos, tokie man bus Judo tremtiniai, kuriuos pasiunčiau iš šitos vietos į chaldėjų šalį. 24O 24 6 24O 24 6 195320 Aš palankiai žiūrėsiu į juos ir parvesiu juos atgal į šitą šalį, juos atstatysiu ir nebegriausiu, juos įsodinsiu ir neišrausiu. 24O 24 7 24O 24 7 195330 Aš duosiu jiems širdis, kurios pažintų mane, kad Aš esu Viešpats. Jie bus mano tauta, o Aš jiems būsiu jų Dievas, nes jie grįš prie manęs visa širdimi. 24O 24 8 24O 24 8 195340 Aš padarysiu su Judo karaliumi Zedekiju ir Jeruzalės gyventojais, pasilikusiais šitoje šalyje ir apsigyvenusiais Egipto krašte, kaip su blogosiomis figomis, kurių negalima valgyti. 24O 24 9 24O 24 9 195350 Aš juos padarysiu baidykle visoms žemės karalystėms, gėda ir patarle, pašaipa ir keiksmažodžiu visose vietose, kur juos išvysiu. 24O 24 10 24O 24 10 195360 Aš siųsiu jiems kardą, badą ir marą, kol jie bus išnaikinti krašte, kurį daviau jiems ir jų tėvams’‘. 24O 25 1 24O 25 1 195370 Žodis Jeremijui apie visą Judo tautą ketvirtaisiais Jozijo sūnaus Jehojakimo, Judo karaliaus, viešpatavimo metais. Tai buvo pirmieji Babilono karaliaus Nebukadnecaro metai. 24O 25 2 24O 25 2 195380 Pranašas Jeremijas kalbėjo visai Judo tautai ir visiems Jeruzalės gyventojams: 24O 25 3 24O 25 3 195390 ‘‘Nuo tryliktųjų Amono sūnaus Jozijo, Judo karaliaus, metų iki šios dienos, dvidešimt trejus metus, Viešpats kalbėjo man, ir aš skelbiau tai jums, keldamasis anksti rytą, bet jūs neklausėte. 24O 25 4 24O 25 4 195400 Viešpats siuntė pas jus savo tarnus, pranašus, bet jūs neklausėte ir nekreipėte dėmesio. 24O 25 5 24O 25 5 195410 Jie sakė: ‘Palikite kiekvienas savo piktą kelią ir piktus darbus, tai liksite gyventi žemėje, kurią Viešpats davė jums ir jūsų tėvams amžinai. 24O 25 6 24O 25 6 195420 Nesekiokite svetimų dievų, netarnaukite jiems ir negarbinkite jų, nerūstinkite manęs savo rankų darbais, ir Aš jūsų nebausiu’. 24O 25 7 24O 25 7 195430 ‘Bet jūs neklausėte manęs,­sako Viešpats,­ir savo rankų darbais užrūstinote mane savo nenaudai. 24O 25 8 24O 25 8 195440 Todėl taip sako kareivijų Viešpats: ‘Kadangi jūs neklausėte mano žodžių, 24O 25 9 24O 25 9 195450 tai Aš surinksiu visas šiaurės tautas pas Babilono karalių Nebukadnecarą, mano tarną, ir jas atvesiu į šitą šalį prieš jus ir visų šitų aplinkinių tautų gyventojus; Aš sunaikinsiu juos ir padarysiu pasibaisėjimu, pašaipa ir amžina dykyne. 24O 25 10 24O 25 10 195460 Aš atimsiu iš jūsų džiaugsmo ir linksmybės balsus, jaunikio ir jaunosios balsus, girnų ūžesį ir žibintų šviesą. 24O 25 11 24O 25 11 195470 Visas kraštas pavirs baisia dykuma, ir šios tautos tarnaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų. 24O 25 12 24O 25 12 195480 Po septyniasdešimties metų Aš nubausiu Babilono karalių, jo tautą ir chaldėjų šalį už jų nedorybes ir ją paversiu amžina dykyne. 24O 25 13 24O 25 13 195490 Aš įvykdysiu viską, ką kalbėjau, kas parašyta šitoje knygoje, ką Jeremijas pranašavo apie tautas. 24O 25 14 24O 25 14 195500 Jie tarnaus galingoms tautoms ir jų karaliams. Aš jiems atlyginsiu pagal jų nusikaltimus’ ‘‘. 24O 25 15 24O 25 15 195510 Viešpats, Izraelio Dievas, man įsakė: ‘‘Imk šitą rūstybės vyno taurę iš mano rankos ir girdyk juo visas tautas, pas kurias Aš tave siunčiu. 24O 25 16 24O 25 16 195520 Jos gers, svyrinės ir bus pamišusios dėl kardo, kurį siųsiu jiems!’‘ 24O 25 17 24O 25 17 195530 Aš ėmiau taurę iš Viešpaties rankos ir girdžiau visas tautas, pas kurias Viešpats mane siuntė: 24O 25 18 24O 25 18 195540 Jeruzalę, Judo miestus, jo karalius ir kunigaikščius, kad jie taptų apleisti, pašaipa ir keiksmu iki šios dienos. 24O 25 19 24O 25 19 195550 Faraoną, Egipto karalių, jo tarnus, kunigaikščius, visą tautą 24O 25 20 24O 25 20 195560 ir visus ten gyvenančius svetimtaučius; visus Uco šalies ir filistinų šalies karalius, Aškeloną, Gazą, Ekroną ir Ašdodo likutį; 24O 25 21 24O 25 21 195570 Edomą, Moabą ir amonitus; 24O 25 22 24O 25 22 195580 visus Tyro ir Sidono karalius, taip pat salų ir pajūrio karalius; 24O 25 23 24O 25 23 195590 Dedaną, Temą, Būzą ir visus esančius tolimiausiuose pakraščiuose; 24O 25 24 24O 25 24 195600 visus Arabijos karalius, kurie gyvena dykumoje; 24O 25 25 24O 25 25 195610 visus Zimrio, Elamo ir medų karalius; 24O 25 26 24O 25 26 195620 visus šiaurės karalius, artimuosius ir tolimuosius, vieną po kito, ir visas karalystes, kurios yra visoje žemėje. O Šešacho karalius gers paskutinis. 24O 25 27 24O 25 27 195630 ‘‘Tu jiems sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Gerkite, pasigerkite ir vemkite! Kriskite nuo kardo, kurį siunčiu jums, ir nebeatsikelkite!’ 24O 25 28 24O 25 28 195640 Jei jie nesutiks imti taurės iš tavo rankos ir gerti, tai jiems sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Jūs tikrai gersite!’ 24O 25 29 24O 25 29 195650 Mieste, kuris vadinamas mano vardu, Aš pradedu vykdyti bausmę, o jūs tikitės likti nenubausti? Jūs neliksite nenubausti, nes Aš pašauksiu kardą visiems žemės gyventojams’. 24O 25 30 24O 25 30 195660 Pranašauk prieš juos visus šiuos žodžius: ‘Viešpats grūmoja iš aukštybės, iš Jo šventos buveinės skamba Jo balsas. Jis grūmoja savo kaimenei, šūkauja kaip vynuogių mynėjai. 24O 25 31 24O 25 31 195670 Visus žemės pakraščius pasieks garsas, nes Viešpats teis visas tautas, visą žmoniją ir nedorėlius jis atiduos kardui’ ‘‘,­sako Viešpats. 24O 25 32 24O 25 32 195680 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘‘Nelaimė eina iš tautos į tautą, didelė audra kyla nuo žemės pakraščių. 24O 25 33 24O 25 33 195690 Viešpaties užmuštųjų tą dieną bus pilna žemė. Jų neapraudos, nesurinks ir nepalaidos­jie bus mėšlas dirvai tręšti. 24O 25 34 24O 25 34 195700 Kaimenės vedliai ir ganytojai, šaukite ir voliokitės pelenuose! Atėjo metas skersti ir išsklaidyti jus, jūs krisite kaip gražūs indai. 24O 25 35 24O 25 35 195710 Kaimenės ganytojai ir vedliai neturės galimybės pabėgti nė išsigelbėti. 24O 25 36 24O 25 36 195720 Štai ganytojų šauksmas ir kaimenės vedlių verksmas, nes Viešpats sunaikina jų ganyklą. 24O 25 37 24O 25 37 195730 Sunaikintos yra ramios buveinės dėl Viešpaties rūstybės užsidegimo. 24O 25 38 24O 25 38 195740 Jis paliko savo namus kaip liūtas, jų šalis virto dykyne dėl prispaudėjų žiaurumo, dėl Jo rūstybės užsidegimo’‘. 24O 26 1 24O 26 1 195750 Jozijo sūnaus Jehojakimo, Judo karaliaus, karaliavimo pradžioje Viešpats kalbėjo: 24O 26 2 24O 26 2 195760 ‘‘Atsistok Viešpaties namų kieme ir kalbėk visiems Judo miestams, atėjusiems į Viešpaties namus pagarbinti. Visa, ką tau įsakiau, pasakyk jiems, nepraleisk nė žodžio! 24O 26 3 24O 26 3 195770 Gal jie klausysis ir atsisakys savo piktų kelių, kad galėčiau atsisakyti bausmės, kurią esu jiems numatęs. 24O 26 4 24O 26 4 195780 Jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Jei manęs neklausysite ir nesilaikysite mano įstatymo, kurį jums daviau, 24O 26 5 24O 26 5 195790 neklausysite mano tarnų pranašų, kuriuos, anksti keldamas, jums siunčiu, nors neklausote jų, 24O 26 6 24O 26 6 195800 tai Aš padarysiu šituos namus kaip Šiloją ir šitą miestą keiksmažodžiu visoms tautoms’ ‘‘. 24O 26 7 24O 26 7 195810 Kunigai, pranašai ir visa tauta girdėjo Jeremiją kalbant šiuos žodžius Viešpaties namuose. 24O 26 8 24O 26 8 195820 Kai Jeremijas baigė kalbėti, ką Viešpats jam buvo įsakęs pranešti visai tautai, jį nutvėrė kunigai, pranašai ir visa tauta, šaukdami: ‘‘Tu turi mirti! 24O 26 9 24O 26 9 195830 Kodėl pranašavai Viešpaties vardu, kad šitie namai bus kaip Šilojas ir miestas bus nebegyvenamas?’‘ Visa tauta susibūrė prieš Jeremiją prie Viešpaties namų. 24O 26 10 24O 26 10 195840 Kai Judo kunigaikščiai išgirdo apie tai, jie nuėjo iš karaliaus namų į Viešpaties namus ir atsisėdo Viešpaties namų Naujuosiuose vartuose. 24O 26 11 24O 26 11 195850 Kunigai ir pranašai kalbėjo kunigaikščiams ir visai tautai: ‘‘Šitas vyras nusipelnė mirties, nes jis pranašavo prieš šitą miestą, kaip jūs girdėjote savo ausimis’‘. 24O 26 12 24O 26 12 195860 Jeremijas atsakė kunigaikščiams ir visai tautai: ‘‘Viešpats siuntė mane pranašauti prieš šituos namus ir šitą miestą tais žodžiais, kuriuos jūs girdėjote. 24O 26 13 24O 26 13 195870 Taigi dabar pakeiskite savo kelius bei darbus ir klausykite Viešpaties, savo Dievo, tai Jis pasigailės jūsų ir nesiųs sunaikinimo. 24O 26 14 24O 26 14 195880 O aš esu jūsų rankose, darykite su manimi, kaip jums atrodo tinkama. 24O 26 15 24O 26 15 195890 Bet žinokite, jei jūs mane nužudysite, nekaltą kraują užsitrauksite ant savęs, ant šito miesto ir jo gyventojų, nes Viešpats tikrai mane siuntė kalbėti jums visus šituos žodžius’‘. 24O 26 16 24O 26 16 195900 Kunigaikščiai ir visa tauta atsakė kunigams ir pranašams: ‘‘Šitas vyras nenusipelnė mirties, nes jis mums kalbėjo Viešpaties, mūsų Dievo, vardu’‘. 24O 26 17 24O 26 17 195910 Kai kurie krašto vyresnieji kalbėjo tautos susirinkimui: 24O 26 18 24O 26 18 195920 ‘‘Michėjas iš Morešeto pranašavo Judo karaliaus Ezekijo dienomis visai Judo tautai Viešpaties vardu, kad Sionas bus ariamas kaip laukas, Jeruzalė pavirs griuvėsiais, o šventyklos kalnas apaugs mišku. 24O 26 19 24O 26 19 195930 Argi karalius Ezekijas ir visi Judo žmonės jį nužudė? Jie pabūgo Viešpaties ir maldavo Jį taip, kad Viešpats susilaikė nuo bausmės, kurią Jis jiems buvo paskelbęs. O mes siekiame užsitraukti didelę nelaimę!’‘ 24O 26 20 24O 26 20 195940 Tuo laiku buvo dar vienas vyras, Šemajo sūnus Ūrijas iš Kirjat Jarimo, kuris pranašavo Viešpaties vardu prieš šitą miestą ir kraštą taip, kaip Jeremijas. 24O 26 21 24O 26 21 195950 Ir kai karalius Jehojakimas, visi jo kariai ir kunigaikščiai išgirdo jo žodžius, karalius ieškojo jo, kad nužudytų. Tai išgirdęs, Ūrijas nusigando ir pabėgo į Egiptą. 24O 26 22 24O 26 22 195960 Karalius Jehojakimas siuntė Achboro sūnų Elnataną su palyda į Egiptą. 24O 26 23 24O 26 23 195970 Tie atvedė Ūriją iš Egipto pas karalių Jehojakimą, o tas, jį nužudęs kardu, išmetė jo lavoną į prastuomenės kapines. 24O 26 24 24O 26 24 195980 Tačiau Safano sūnaus Ahikamo ranka Jeremijas buvo apgintas ir neatiduotas miniai nužudyti. 24O 27 1 24O 27 1 195990 Jozijo sūnaus Jehojakimo, Judo karaliaus, karaliavimo pradžioje Viešpats įsakė Jeremijui: 24O 27 2 24O 27 2 196000 ‘‘Pasidaryk pančių bei jungų, užsidėk juos ant kaklo 24O 27 3 24O 27 3 196010 ir pasiųsk juos Edomo, Moabo, Amono, Tyro ir Sidono karaliams per jų pasiuntinius, atvykusius į Jeruzalę pas Judo karalių Zedekiją. 24O 27 4 24O 27 4 196020 Jiems įsakyk pranešti jų valdovams kareivijų Viešpaties, Izraelio Dievo, žodžius: ‘Taip sakykite savo valdovams: 24O 27 5 24O 27 5 196030 ‘Aš sukūriau žemę su žmonėmis ir gyvuliais, esančiais ant žemės, savo didžia galia ir ištiesta ranka. Ir Aš duodu ją tam, kuriam Aš noriu. 24O 27 6 24O 27 6 196040 Dabar Aš atidaviau visas šalis mano tarnui, Babilono karaliui Nebukadnecarui, net laukinius žvėris jam atidaviau, kad jam tarnautų. 24O 27 7 24O 27 7 196050 Jam tarnaus visos tautos, jo sūnui ir jo sūnaus sūnui, kol ateis jo šalies metas; daug tautų ir galingų karalių tarnaus jam. 24O 27 8 24O 27 8 196060 Tautą ir karalystę, kuri Babilono karaliui netarnaus ir nepalenks sprando po jo jungu, Aš bausiu kardu, badu ir maru,­sako Viešpats,­kol išnaikinsiu jo rankomis. 24O 27 9 24O 27 9 196070 Todėl neklausykite savo pranašų, žynių, sapnuotojų, burtininkų ir kerėtojų, kurie jums sako: ‘Jūs netarnausite Babilono karaliui’. 24O 27 10 24O 27 10 196080 Jie jus apgaudinėja, kad pašalintų jus iš jūsų žemės, Aš jus ištremčiau ir jūs žūtumėte. 24O 27 11 24O 27 11 196090 O tautas, kurios palenks sprandus po Babilono karaliaus jungu ir tarnaus jam, Aš paliksiu jų žemėje, kad jos ją dirbtų ir joje gyventų,­sako Viešpats’ ‘‘. 24O 27 12 24O 27 12 196100 Judo karaliui Zedekijui aš kalbėjau tais pačiais žodžiais: ‘‘Palenkite sprandus po Babilono karaliaus jungu ir tarnaukite jam bei jo tautai, tada išliksite gyvi! 24O 27 13 24O 27 13 196110 Kodėl tau, karaliau, ir tavo tautai mirti nuo kardo, bado ir maro, kaip Viešpats grasino tautai, kuri netarnaus Babilono karaliui? 24O 27 14 24O 27 14 196120 Neklausykite pranašų, kurie jums sako: ‘Jūs netarnausite Babilono karaliui’. Jie jums meluoja. 24O 27 15 24O 27 15 196130 ‘Aš jų nesiunčiau,­sako Viešpats,­tačiau jie pranašauja melus mano vardu, kad Aš jus išvaryčiau ir jūs žūtumėte, jūs ir pranašai, kurie jums pranašauja’ ‘‘. 24O 27 16 24O 27 16 196140 Kunigams ir visai tautai aš kalbėjau: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Neklausykite savo pranašų, kurie jums pranašauja, kad Viešpaties namų indai bus netrukus pargabenti iš Babilono. Jie pranašauja jums melą. 24O 27 17 24O 27 17 196150 Neklausykite jų! Tarnaukite Babilono karaliui, tai išliksite gyvi. Kodėl šitas miestas turėtų pavirsti griuvėsiais? 24O 27 18 24O 27 18 196160 Jei jie pranašai ir žino Viešpaties žodį, tai tegul užtaria prieš kareivijų Viešpatį, kad indai, pasilikę Viešpaties namuose, Judo karaliaus namuose ir Jeruzalėje, nepatektų į Babiloną’. 24O 27 19 24O 27 19 196170 Kareivijų Viešpats taip sako apie kolonas, baseiną, stovus ir indus, pasilikusius šitame mieste, 24O 27 20 24O 27 20 196180 kurių Babilono karalius Nebukadnecaras, išvesdamas į nelaisvę Jehojakimo sūnų Jechoniją, Judo karalių, ir visus Judo bei Jeruzalės kilminguosius, nepaėmė iš Jeruzalės į Babiloną. 24O 27 21 24O 27 21 196190 Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, apie indus, pasilikusius Viešpaties namuose, Judo karaliaus namuose ir Jeruzalėje: 24O 27 22 24O 27 22 196200 ‘Jie bus nugabenti į Babiloną ir ten liks, kol juos aplankysiu,­sako Viešpats.­Tada Aš juos atgabensiu ir sugrąžinsiu į šitą vietą’ ‘‘. 24O 28 1 24O 28 1 196210 Ketvirtaisiais Judo karaliaus Zedekijo karaliavimo metais, penktąjį mėnesį, Azūro sūnus Hananija, pranašas, kilęs iš Gibeono, kalbėjo man Viešpaties namuose kunigų ir visos tautos akivaizdoje: 24O 28 2 24O 28 2 196220 ‘‘Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš sulaužau Babilono karaliaus jungą. 24O 28 3 24O 28 3 196230 Po dvejų metų Aš sugrąžinsiu į šitą vietą visus Viešpaties namų indus, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras paėmė iš šitos vietos ir nugabeno į Babiloną. 24O 28 4 24O 28 4 196240 Taip pat ir Jehojakimo sūnų Jechoniją, Judo karalių, ir visus Judo tremtinius iš Babilono Aš sugrąžinsiu į šitą vietą, nes Aš sulaužysiu Babilono karaliaus jungą’ ‘‘. 24O 28 5 24O 28 5 196250 Pranašas Jeremijas atsakė pranašui Hananijai, kunigams ir visiems žmonėms, stovėjusiems Viešpaties namuose: 24O 28 6 24O 28 6 196260 ‘‘Tebūna taip! Tegul padaro taip Viešpats! Teįvykdo Viešpats tavo žodžius, kuriuos pranašavai, tesugrąžina Viešpaties namų indus ir visus tremtinius iš Babilono į šitą vietą. 24O 28 7 24O 28 7 196270 Dabar klausykis mano žodžio, kurį kalbėsiu tau visai tautai girdint: 24O 28 8 24O 28 8 196280 ‘Pranašai, kurie buvo pirma manęs ir pirma tavęs, pranašavo galingoms šalims ir didelėms karalystėms apie karą, nelaimes ir marą. 24O 28 9 24O 28 9 196290 Pranašas, kuris pranašaudavo apie taiką, tik jo žodžiams įvykus būdavo pripažįstamas kaip tikrai Viešpaties siųstas’ ‘‘. 24O 28 10 24O 28 10 196300 Tada pranašas Hananija nuėmė jungą nuo pranašo Jeremijo kaklo, sulaužė 24O 28 11 24O 28 11 196310 ir visos tautos akivaizdoje tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Po dvejų metų Aš taip sulaužysiu Babilono karaliaus Nebukadnecaro jungą ir jį nuimsiu nuo visų tautų kaklo’ ‘‘. Pranašas Jeremijas nuėjo savo keliu. 24O 28 12 24O 28 12 196320 Kai pranašas Hananija sulaužė jungą, nuėmęs jį nuo pranašo Jeremijo kaklo, Viešpats kalbėjo Jeremijui: 24O 28 13 24O 28 13 196330 ‘‘Eik ir sakyk Hananijai: ‘Taip sako Viešpats: ‘Medinį jungą tu sulaužei, bet jo vietoje tu uždėsi jiems geležinį jungą. 24O 28 14 24O 28 14 196340 Nes taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš uždėjau geležinį jungą visoms šioms tautoms, kad jos tarnautų Babilono karaliui Nebukadnecarui, ir jos tarnaus jam. Ir Aš taip pat atidaviau jam laukinius žvėris’ ‘‘. 24O 28 15 24O 28 15 196350 Pranašas Jeremijas tarė pranašui Hananijai: ‘‘Klausyk, Hananija! Viešpats tavęs nesiuntė, bet tu suvedžiojai šitą tautą. 24O 28 16 24O 28 16 196360 Todėl Viešpats sako: ‘Aš tave pašalinsiu nuo žemės paviršiaus. Dar šiais metais tu mirsi, nes mokei sukilti prieš Viešpatį’ ‘‘. 24O 28 17 24O 28 17 196370 Pranašas Hananija mirė tų pačių metų septintą mėnesį. 24O 29 1 24O 29 1 196380 Tai yra žodžiai laiško, kurį Jeremijas pasiuntė iš Jeruzalės tremtinių vyresniesiems, kunigams ir visai tautai, kuriuos Nebukadnecaras išvedė iš Jeruzalės į Babiloną 24O 29 2 24O 29 2 196390 (po to, kai karalius Jechonijas, karalienė, eunuchai, Judo ir Jeruzalės kunigaikščiai, kalviai ir amatininkai paliko Jeruzalę), 24O 29 3 24O 29 3 196400 per Šafano sūnų Eleasą ir Hilkijos sūnų Gemariją, kuriuos Judo karalius Zedekijas siuntė pas Babilono karalių Nebukadnecarą. 24O 29 4 24O 29 4 196410 ‘‘Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, visiems tremtiniams, ištremtiems iš Jeruzalės į Babiloną, sako: 24O 29 5 24O 29 5 196420 ‘Statykite namus ir gyvenkite juose, sodinkite sodus ir valgykite jų vaisius. 24O 29 6 24O 29 6 196430 Veskite žmonas ir gimdykite sūnus bei dukteris; imkite savo sūnums žmonas ir savo dukteris išleiskite už vyrų; jos tegimdo sūnus ir dukteris, kad ten jūsų padaugėtų, o ne sumažėtų. 24O 29 7 24O 29 7 196440 Siekite gerovės miestui, į kurį jus ištrėmiau, melskitės už jį, nes jo gerovėje ir jūs turėsite ramybę. 24O 29 8 24O 29 8 196450 Nesiduokite suvedžiojami savo pranašų, kurie yra tarp jūsų, nė žynių, nekreipkite dėmesio į savo sapnus, kuriuos jūs sapnuojate. 24O 29 9 24O 29 9 196460 Jie meluoja, pranašaudami mano vardu! Aš jų nesiunčiau,­sako Viešpats.­ 24O 29 10 24O 29 10 196470 Tik išbuvus jums Babilone septyniasdešimtį metų, Aš aplankysiu jus ir ištesėsiu savo pažadą, parvesiu jus atgal į šitą vietą. 24O 29 11 24O 29 11 196480 Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų,­sako Viešpats.­ Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi. 24O 29 12 24O 29 12 196490 Tada jūs šauksitės manęs ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu. 24O 29 13 24O 29 13 196500 Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite. 24O 29 14 24O 29 14 196510 Jūs surasite mane, ir Aš sugrąžinsiu jus iš nelaisvės, surinksiu jus iš visų tautų ir visų vietų, kuriose jūs buvote ištremti, ir jus parvesiu į vietą, iš kurios jus ištrėmiau,­sako Viešpats’. 24O 29 15 24O 29 15 196520 Jei jūs sakote: ‘Viešpats mums davė pranašą Babilone’, 24O 29 16 24O 29 16 196530 tai paklausykite, ką Viešpats sako apie karalių, sėdintį Dovydo soste, apie tautą, gyvenančią šitame mieste, ir apie jūsų brolius, kurie nebuvo ištremti su jumis: 24O 29 17 24O 29 17 196540 ‘Aš siunčiu jiems kardą, badą ir marą ir juos darau panašius į blogas figas, kurių negalima valgyti. 24O 29 18 24O 29 18 196550 Aš juos persekiosiu kardu, badu ir maru ir juos padarysiu siaubu visoms žemės karalystėms, prakeikimu, pasibaisėjimu, pašaipa ir pajuoka visose tautose, į kurias juos išvariau, 24O 29 19 24O 29 19 196560 nes jie neklausė mano žodžių, kuriuos jiems siunčiau per savo tarnus pranašus, keldamas juos anksti rytą. Bet jie nenorėjo klausyti,­sako Viešpats.­ 24O 29 20 24O 29 20 196570 Visi tremtiniai, kuriuos Aš pasiunčiau iš Jeruzalės į Babiloną, klausykite mano žodžio. 24O 29 21 24O 29 21 196580 Apie Ahabą, Kolajos sūnų ir apie Maasėjos sūnų Zedekiją, pranašaujančius jums melą Viešpaties vardu, kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš juos atiduosiu į Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas, jis juos nužudys jums matant. 24O 29 22 24O 29 22 196590 Judo tremtiniams Babilone šie bus keiksmažodžiu, ir jie sakys: ‘Viešpats tepadaro tau kaip Zedekijui ir Ahabui, kuriuos Babilono karalius iškepė ugnyje’. 24O 29 23 24O 29 23 196600 Jie blogai elgėsi Izraelyje: svetimavo su savo artimų žmonomis ir kalbėjo melus mano vardu, ko jiems neliepiau. Aš tai žinau ir esu liudytojas,­sako Viešpats’ ‘‘. 24O 29 24 24O 29 24 196610 Nehelamiečiui Šemajui sakyk: 24O 29 25 24O 29 25 196620 ‘‘Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kadangi tu siuntei savo vardu visai tautai Jeruzalėje, kunigui Sofonijai, Maasėjos sūnui, ir visiems kunigams tokio turinio raštus: 24O 29 26 24O 29 26 196630 ‘Viešpats tave paskyrė kunigu Jehojados vietoje, kad prižiūrėtum Viešpaties namus ir kiekvieną pamišėlį, kuris apsimeta pranašu, pasodintum į kalėjimą ir įtvertum į šiekštą. 24O 29 27 24O 29 27 196640 Kodėl tad nesudraudei anatotiečio Jeremijo, kuris jums pranašavo? 24O 29 28 24O 29 28 196650 Jis juk pasiuntė mums į Babiloną tokią žinią: ‘Tremtis bus ilga! Statykite namus ir gyvenkite juose, sodinkite sodus ir valgykite jų vaisius’ ‘‘. 24O 29 29 24O 29 29 196660 Kunigas Sofonija perskaitė šitą laišką pranašui Jeremijui. 24O 29 30 24O 29 30 196670 Tuomet Viešpats tarė Jeremijui: 24O 29 31 24O 29 31 196680 ‘‘Pasiųsk tokią žinią visiems tremtiniams, kad Viešpats apie nehelamietį Šemają sako: ‘Kadangi Šemajas jums pranašavo, nors Aš jo nesiunčiau, ir įtikino jus savo melais, 24O 29 32 24O 29 32 196690 tai Aš nubausiu nehelamietį Šemają ir jo palikuonis. Jis neturės nė vieno, kuris gyventų šioje tautoje ir matytų jos gerovę, kurią duosiu savo tautai, nes jis mokė sukilti prieš Viešpatį’ ‘‘. 24O 30 1 24O 30 1 196700 Viešpats, Izraelio Dievas, kalbėjo Jeremijui: 24O 30 2 24O 30 2 196710 ‘‘Užrašyk į knygą visus žodžius, kuriuos tau kalbėjau. 24O 30 3 24O 30 3 196720 Ateina dienos, kai Aš sugrąžinsiu savo tautą, Izraelį ir Judą, iš nelaisvės. Aš juos parvesiu į šalį, kurią daviau jų tėvams, ir jie ją paveldės’‘. 24O 30 4 24O 30 4 196730 Šitie yra Viešpaties žodžiai apie Izraelį ir Judą. 24O 30 5 24O 30 5 196740 Viešpats sako: ‘‘Mes girdėjome išgąsčio ir baimės šūksnius, o ne taikos. 24O 30 6 24O 30 6 196750 Klausykite ir apsvarstykite, ar vyras gali gimdyti? Kodėl matau vyrus, kurių rankos ant strėnų kaip gimdančios moters? Kodėl kiekvieno veidas išblyškęs? 24O 30 7 24O 30 7 196760 Ateina didinga ir baisi diena Jokūbui, jai nėra lygios, tačiau jis bus išgelbėtas. 24O 30 8 24O 30 8 196770 Tuomet Aš nuimsiu jungą nuo jo kaklo, sulaužysiu jį bei sutraukysiu pančius; jis nebevergaus svetimiems. 24O 30 9 24O 30 9 196780 Jie tarnaus Viešpačiui, savo Dievui, ir karaliui Dovydui, kurį Aš jiems išugdysiu. 24O 30 10 24O 30 10 196790 Nebijok, mano tarne Jokūbai, ir neišsigąsk, Izraeli! Aš išgelbėsiu tave ir tavo palikuonis iš tolimo krašto. Jokūbas sugrįš ir ramiai gyvens, bus saugus, ir niekas jo negąsdins. 24O 30 11 24O 30 11 196800 Nes Aš esu su tavimi,­sako Viešpats,­kad išgelbėčiau tave. Aš padarysiu galą visoms tautoms, į kurias tave ištrėmiau, bet tavęs visai nesunaikinsiu. Tave nuplaksiu ir nepaliksiu tavęs nenubausto’‘. 24O 30 12 24O 30 12 196810 Nes taip sako Viešpats: ‘‘Tu esi baisiai sužeistas, tavo žaizda nepagydoma. 24O 30 13 24O 30 13 196820 Nėra kas rūpintųsi tavimi ir aprištų tavo žaizdas, tu neturi jokių vaistų. 24O 30 14 24O 30 14 196830 Tavo meilužės pamiršo tave, nesiteirauja apie tave. Aš baudžiau tave kaip priešą dėl tavo nusikaltimų daugybės, dėl tavo nuodėmių gausos. 24O 30 15 24O 30 15 196840 Ko šauki iš skausmo, dėl nepagydomų žaizdų? Už tavo daugybę nusikaltimų Aš tave nubaudžiau. 24O 30 16 24O 30 16 196850 Visi, kurie ėdė tave, bus ėdami, visi tavo prispaudėjai eis į nelaisvę. Kas tave apiplėšė, bus apiplėštas, kurie grobė iš tavęs, tuos atiduosiu kaip grobį. 24O 30 17 24O 30 17 196860 Aš atstatysiu tavo sveikatą, išgydysiu tavo žaizdas. Atstumtuoju vadino tave, sakydami: ‘Tai Sionas, kuriuo niekas nesirūpina’ ‘‘. 24O 30 18 24O 30 18 196870 Taip sako Viešpats: ‘‘Aš atstatysiu Jokūbo palapines ir pasigailėsiu jo gyvenviečių. Miestas bus atstatytas ant savo kalvos, ir rūmai stovės įprastoje vietoje. 24O 30 19 24O 30 19 196880 Iš jų skambės padėkos giesmės ir linksmas klegesys. Aš juos padauginsiu, jų nebebus keletas. Aš pašlovinsiu juos, jie nebebus niekinami. 24O 30 20 24O 30 20 196890 Jų vaikai bus kaip ankstesniais laikais, jų bendruomenė įsitvirtins mano akivaizdoje, ir Aš nubausiu visus jų prispaudėjus. 24O 30 21 24O 30 21 196900 Jų kilmingieji bus iš jų pačių, ir kunigaikštis kils iš jų tarpo. Aš patrauksiu jį, ir jis ateis pas mane. Kas gi pats išdrįstų ateiti pas mane?­sako Viešpats.­ 24O 30 22 24O 30 22 196910 Tada jūs būsite mano tauta, o Aš būsiu jūsų Dievas’‘. 24O 30 23 24O 30 23 196920 Štai Viešpaties audra kyla, rūstybės sūkurys atūžia ant nedorėlių galvos! 24O 30 24 24O 30 24 196930 Viešpaties rūstybė nenusigręš, kol Jis įvykdys, ką savo širdyje sumanė. Paskutinėmis dienomis jūs tai suprasite. 24O 31 1 24O 31 1 196940 ‘‘Anuo metu,­sako Viešpats,­Aš būsiu Dievas visoms Izraelio giminėms, ir jos bus mano tauta. 24O 31 2 24O 31 2 196950 Tauta, išlikusi nuo kardo, rado malonę dykumoje, Izraelis, kai Aš ėjau suteikti jam poilsį’‘. 24O 31 3 24O 31 3 196960 Dar prieš tai man pasirodė Viešpats, sakydamas: ‘‘Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas. 24O 31 4 24O 31 4 196970 Aš atstatysiu tave, Izraelio mergaite. Tu vėl pasipuoši būgneliais ir linksmai šoksi su besidžiaugiančiais. 24O 31 5 24O 31 5 196980 Tu vėl sodinsi vynuogynus Samarijos kalnuose. Kas juos sodins, tas ir naudosis jais. 24O 31 6 24O 31 6 196990 Ateina diena, kai sargai šauks Efraimo kalnyne: ‘Kelkitės ir eikime į Sioną pas Viešpatį, mūsų Dievą!’ ‘‘ 24O 31 7 24O 31 7 197000 Nes taip sako Viešpats: ‘‘Linksmai giedokite dėl Jokūbo, šaukite prieš tautų valdovą. Skelbkite, girkite ir sakykite: ‘Viešpatie, išgelbėk savo tautos Izraelio likutį!’ 24O 31 8 24O 31 8 197010 Aš juos parvesiu iš šiaurės šalies ir surinksiu iš tolimiausių kraštų kartu su aklais ir raišais, nėščiomis ir gimdančiomis, didžiulė minia jų sugrįš! 24O 31 9 24O 31 9 197020 Verkdami jie pareis. Aš paguosiu juos ir vesiu prie vandens upelių tiesiu keliu, kad jie nesukluptų. Aš esu Izraelio tėvas, o Efraimas yra mano pirmagimis’‘. 24O 31 10 24O 31 10 197030 Tautos, klausykite Viešpaties žodžio ir skelbkite jį tolimiausiuose pajūriuose: ‘‘Kas išsklaidė Izraelį, Tas jį surinks ir saugos kaip ganytojas bandą. 24O 31 11 24O 31 11 197040 Viešpats atpirko Izraelį, išgelbėjo jį iš stiprių rankų. 24O 31 12 24O 31 12 197050 Jie ateis džiūgaudami į Siono kalną, susirinks prie Viešpaties gėrybių: javų, vyno, aliejaus, avių ir galvijų jauniklių. Jie bus kaip drėkinamas sodas ir nebepatirs skausmo. 24O 31 13 24O 31 13 197060 Mergaitės iš džiaugsmo šoks, o jaunimas bei seneliai bus laimingi. Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu, paguosiu juos ir palinksminsiu po jų kančių. 24O 31 14 24O 31 14 197070 Aš su pertekliumi pasotinsiu kunigų sielas ir mano tauta bus pasotinta mano gėrybėmis,­sako Viešpats’‘. 24O 31 15 24O 31 15 197080 Taip sako Viešpats: ‘‘Ramoje girdėti dejavimai, graudūs verksmai. Tai Rachelė verkia savo vaikų ir nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra. 24O 31 16 24O 31 16 197090 Nešauk balsu ir neliek ašarų, nes tavo vargas bus atlygintas,­ sako Viešpats.­Jie sugrįš iš priešo šalies. 24O 31 17 24O 31 17 197100 Tavo ateičiai yra vilties. Tavo vaikai sugrįš į savo kraštą. 24O 31 18 24O 31 18 197110 Aš girdžiu, kaip Efraimas dejuoja: ‘Nuplakei mane kaip nesuvaldomą veršį. Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas! 24O 31 19 24O 31 19 197120 Kai aš buvau nuklydęs­atgailavau, kai buvau pamokytas­mušiausi į krūtinę. Aš gėdijuosi ir raustu dėl savo jaunystės darbų’. 24O 31 20 24O 31 20 197130 Argi Efraimas ne mano mielas sūnus, argi jis ne mano mylimas vaikas? Nors kalbėjau prieš jį, Aš su meile jį prisimenu. Mano širdis ilgisi jo ir Aš tikrai jo pasigailėsiu,­sako Viešpats’‘. 24O 31 21 24O 31 21 197140 Pasistatyk kelrodžių, paženklink kelius! Įsidėmėk kelią, kuriuo ėjai! Sugrįžk, Izraelio mergaite, į savo miestus! 24O 31 22 24O 31 22 197150 Ar ilgai delsi, nuklydusi dukra? Nes Viešpats sukūrė naują dalyką žemėje­moteris apglėbs vyrą. 24O 31 23 24O 31 23 197160 Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas. ‘‘Kai Aš parvesiu juos iš nelaisvės, Judo šalyje ir jo miestuose jie sakys: ‘Viešpats telaimina tave, teisybės buveine, šventasis kalne!’ 24O 31 24 24O 31 24 197170 Jude ir jo žemėse drauge gyvens žemdirbiai ir gyvulių augintojai. 24O 31 25 24O 31 25 197180 Aš atgaivinsiu pailsusią sielą, o suvargusią­pastiprinsiu’‘. 24O 31 26 24O 31 26 197190 Aš pabudau iš miego, kuris man buvo saldus. 24O 31 27 24O 31 27 197200 ‘‘Ateis laikas,­sako Viešpats,­ kai Izraelio ir Judo namus užsėsiu žmonių ir gyvulių sėkla. 24O 31 28 24O 31 28 197210 Kaip Aš budėjau prie jų, kad išraučiau ir sugriaučiau, sunaikinčiau bei bausčiau, taip dabar budėsiu, kad statyčiau ir sodinčiau. 24O 31 29 24O 31 29 197220 Tada nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’. 24O 31 30 24O 31 30 197230 Kiekvienas mirs už savo paties kaltes. Kas valgys rūgščių vynuogių, to dantys atšips. 24O 31 31 24O 31 31 197240 Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu naują sandorą,­sako Viešpats,­ 24O 31 32 24O 31 32 197250 ne tokią sandorą, kokią padariau su jų tėvais, kai juos, paėmęs už rankos, išvedžiau iš Egipto žemės. Jie sulaužė mano sandorą, nors Aš buvau jų valdovas. 24O 31 33 24O 31 33 197260 Bet tokią sandorą Aš padarysiu su Izraelio namais: toms dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. 24O 31 34 24O 31 34 197270 Tada nė vienas nebemokys savo artimo ir nebesakys savo broliui: ‘Pažink Viešpatį!’ Jie visi, nuo mažiausiojo iki didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu’‘. 24O 31 35 24O 31 35 197280 Taip sako Viešpats, kuris davė saulę šviesti dieną ir paskyrė mėnulį bei žvaigždes spindėti naktį, kuris sukelia jūroje šėlstančias bangas­kareivijų Viešpats yra Jo vardas: 24O 31 36 24O 31 36 197290 ‘‘Jeigu šitie įstatai liausis veikę mano akivaizdoje, tai ir Izraelio palikuonys paliaus būti mano tauta. 24O 31 37 24O 31 37 197300 Jeigu galima išmatuoti dangaus aukštybę ir ištirti žemės gelmes, tai Aš atmesiu Izraelio palikuonis už tai, ką jie padarė,­sako Viešpats.­ 24O 31 38 24O 31 38 197310 Ateina dienos, kai Viešpaties miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto iki Kampinių vartų 24O 31 39 24O 31 39 197320 ir toliau eis tiesiai į Garebo kalną, paskui pasuks į Goją. 24O 31 40 24O 31 40 197330 Visas lavonų ir aukų pelenų slėnis bei visi laukai iki Kidrono upelio ir Žirgų vartų kampo rytuose bus šventa vieta Viešpačiui. Ji nebebus griaunama ir ardoma per amžius,­sako Viešpats’‘. 24O 32 1 24O 32 1 197340 Dešimtaisiais Judo karaliaus Zedekijo metais Viešpats kalbėjo Jeremijui. Tai buvo aštuonioliktieji Nebukadnecaro metai. 24O 32 2 24O 32 2 197350 Tuomet Babilono karaliaus kariuomenė buvo apgulusi Jeruzalę, o pranašas Jeremijas buvo uždarytas sargybos kieme prie Judo karaliaus namų. 24O 32 3 24O 32 3 197360 Judo karalius Zedekijas jį uždarė, sakydamas: ‘‘Kodėl tu pranašauji ir sakai: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš atiduosiu šitą miestą į Babilono karaliaus rankas, ir šis jį paims. 24O 32 4 24O 32 4 197370 Ir Judo karalius Zedekijas neištrūks iš chaldėjų rankų, bet tikrai pateks į Babilono karaliaus rankas ir kalbės su juo veidas į veidą, o jo akys matys ano akis. 24O 32 5 24O 32 5 197380 Nebukadnecaras nuves Zedekiją į Babiloną, ir ten šis pasiliks, kol jį aplankysiu. Nors kovosite prieš chaldėjus, neturėsite pasisekimo’?’‘ 24O 32 6 24O 32 6 197390 Jeremijas sakė: ‘‘Toks buvo man Viešpaties žodis: 24O 32 7 24O 32 7 197400 ‘Hanamelis, tavo dėdės Selumo sūnus, ateis pas tave ir sakys: ‘Pirk mano žemę Anatote, nes tu turi teisę pirmas ją įsigyti’ ‘‘. 24O 32 8 24O 32 8 197410 Hanamelis, mano dėdės sūnus, atėjo pas mane, kaip Viešpats buvo sakęs, į sargybos kiemą ir man tarė: ‘‘Pirk mano žemę Anatote, Benjamino krašte, nes tu turi teisę ją pirkti’‘. Aš supratau, kad tai buvo Viešpaties žodis. 24O 32 9 24O 32 9 197420 Taip aš nupirkau iš savo dėdės sūnaus Hanamelio žemę Anatote ir jam atsvėriau septyniolika šekelių sidabro. 24O 32 10 24O 32 10 197430 Aš parašiau raštą, jį užantspaudavau, pakviečiau liudytojų ir pasvėriau sidabrą svarstyklėmis. 24O 32 11 24O 32 11 197440 Aš paėmiau užantspauduotąjį pirkimo raštą, kaip reikalauja įstatymas ir papročiai, ir atvirąjį pirkimo raštą 24O 32 12 24O 32 12 197450 ir padaviau Machsėjos sūnaus Nerijo sūnui Baruchui, matant mano pusbroliui Hanameliui ir liudytojams, pasirašiusiems pirkimo raštą, ir matant visiems žmonėms, buvusiems sargybos kieme. 24O 32 13 24O 32 13 197460 Jų akivaizdoje pasakiau Baruchui: 24O 32 14 24O 32 14 197470 ‘‘Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Imk šituos pirkimo raštus, užantspauduotąjį ir atvirąjį, ir juos įdėk į molinį indą, kad jie ilgai išliktų’. 24O 32 15 24O 32 15 197480 Nes taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Namai, žemė ir vynuogynai vėl bus perkami šiame krašte’ ‘‘. 24O 32 16 24O 32 16 197490 Padavęs pirkimo raštą Nerijo sūnui Baruchui, aš meldžiau Viešpatį: 24O 32 17 24O 32 17 197500 ‘‘Viešpatie Dieve, Tu sukūrei dangų ir žemę savo didele galia ir ištiesta ranka. Nieko Tau nėra negalimo. 24O 32 18 24O 32 18 197510 Tu rodai malonę tūkstančiams ir baudi vaikus už jų tėvų nusikaltimus. Tu didis ir galingas Dievas, kurio vardas­kareivijų Viešpats. 24O 32 19 24O 32 19 197520 Didis patarimu ir galingas darbais. Tavo akys mato visus žmonių kelius, kad atlygintų kiekvienam pagal jo kelius ir darbus. 24O 32 20 24O 32 20 197530 Tu darei ženklų ir stebuklų Egipto šalyje ir darai iki šios dienos Izraelyje ir tarp žmonių, ir įsigijai vardą, kaip yra šiandien. 24O 32 21 24O 32 21 197540 Tu išvedei Izraelio tautą iš Egipto šalies su ženklais ir stebuklais, savo galinga ir ištiesta ranka, ir su dideliu siaubu. 24O 32 22 24O 32 22 197550 Jiems davei šią šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią duoti buvai prisiekęs jų tėvams. 24O 32 23 24O 32 23 197560 Įėję ir apsigyvenę šalyje, jie neklausė Tavęs, nesilaikė įstatymo ir nedarė, ką jiems buvai įsakęs. Todėl baudei juos, užleisdamas šitą nelaimę. 24O 32 24 24O 32 24 197570 Štai pylimai jau prie miesto sienų, ir miestas per kardą, badą ir marą yra atiduodamas į chaldėjų rankas, kurie jį puola. Tavo žodis išsipildė, ir Tu pats tai matai. 24O 32 25 24O 32 25 197580 O Tu, Viešpatie Dieve, man liepei pirkti žemę už pinigus ir pasiimti liudytojus, nors miestas atiduotas į chaldėjų rankas’‘. 24O 32 26 24O 32 26 197590 Viešpats tarė Jeremijui: 24O 32 27 24O 32 27 197600 ‘‘Aš Viešpats, kiekvieno kūno Dievas. Ar yra man kas nors per sunku? 24O 32 28 24O 32 28 197610 Aš atiduosiu šitą miestą į chaldėjų ir Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas. 24O 32 29 24O 32 29 197620 Chaldėjai, kurie puola šitą miestą, įsiverš į jį, užims, padegs ir sudegins jį su visais namais, ant kurių stogų jie smilkė aukas Baalui ir aukojo geriamąsias aukas svetimiems dievams, mane užrūstindami. 24O 32 30 24O 32 30 197630 Izraelitai ir Judo gyventojai nuo pat jaunystės darė pikta mano akivaizdoje ir pykdė mane savo rankų darbais,­sako Viešpats.­ 24O 32 31 24O 32 31 197640 Šitas miestas pykdė ir rūstino mane nuo pat jo įkūrimo dienos, ir Aš nusprendžiau jį sunaikinti 24O 32 32 24O 32 32 197650 dėl izraelitų piktybių, kurias jie darė, mane supykdydami, kartu su savo karaliais, kunigaikščiais, kunigais, pranašais ir Jeruzalės gyventojais. 24O 32 33 24O 32 33 197660 Jie atgręžė man nugarą, nors Aš juos mokiau nuo ankstaus ryto; tačiau jie nesiklausė ir nepriėmė mano pamokymo. 24O 32 34 24O 32 34 197670 Jie pastatė savo bjaurystes namuose, kurie vadinami mano vardu, kad juos suteptų. 24O 32 35 24O 32 35 197680 Jie įrengė Baalui aukštumą Ben Hinomo slėnyje, kad leistų savo sūnus ir dukteris per ugnį Molechui. To Aš jiems neįsakiau ir tai man net į galvą neatėjo, kad jie darytų tokį nusikaltimą ir įtrauktų Judą į nuodėmę. 24O 32 36 24O 32 36 197690 Todėl dabar taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie šį miestą, apie kurį jūs sakote, kad jis bus atiduotas į Babilono karaliaus rankas kardu, badu ir maru: 24O 32 37 24O 32 37 197700 ‘Aš juos surinksiu iš visų šalių, po kurias užsirūstinęs ir supykęs išsklaidžiau. Juos sugrąžinsiu į šitą vietą ir leisiu jiems saugiai gyventi. 24O 32 38 24O 32 38 197710 Jie bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas. 24O 32 39 24O 32 39 197720 Aš jiems duosiu vieną širdį ir vieną kelią, kad jie bijotų manęs, savo pačių ir savo vaikų labui. 24O 32 40 24O 32 40 197730 Aš sudarysiu su jais amžiną sandorą, nesiliausiu jiems gera daręs. Aš įdėsiu į jų širdis savo baimę, kad jie nepaliktų manęs. 24O 32 41 24O 32 41 197740 Aš džiaugsiuosi jais, darydamas jiems gera visa savo širdimi ir siela, ir tikrai juos įtvirtinsiu šitoje žemėje. 24O 32 42 24O 32 42 197750 Kaip Aš juos baudžiau, taip Aš duosiu jiems visas gėrybes, kurias esu pažadėjęs. 24O 32 43 24O 32 43 197760 Jie vėl pirks žemę šioje šalyje, apie kurią sakoma: ‘Ji dykuma be žmonių ir gyvulių, ji atiduota į chaldėjų rankas’. 24O 32 44 24O 32 44 197770 Žmonės pirks žemę už pinigus, rašys pirkimo raštus, juos užantspauduos ir kvies liudytojų Benjamino krašte, Jeruzalės apylinkėse, Judo miestuose, kalnyno, lygumos ir pietų krašto miestuose, nes Aš parvesiu jų belaisvius’ ‘‘. 24O 33 1 24O 33 1 197780 Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui, kai jis tebebuvo uždarytas sargybos kieme: 24O 33 2 24O 33 2 197790 ‘‘Taip sako Viešpats, kuris sukūrė žemę, sutvėrė ją ir padėjo pamatus, Viešpats yra Jo vardas: 24O 33 3 24O 33 3 197800 ‘Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai’. 24O 33 4 24O 33 4 197810 Nes taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie šį miestą ir Judo karaliaus namus, kurie buvo sugriauti, kad pastatytų pylimus ir įtvirtinimus: 24O 33 5 24O 33 5 197820 ‘Chaldėjai įsiverš ir pripildys gatves lavonų. Aš savo rūstybėje juos išžudysiu ir nusigręšiu nuo šito miesto dėl jo piktybių. 24O 33 6 24O 33 6 197830 Bet Aš juos vėl išgelbėsiu ir išgydysiu, atversiu jiems taikos ir tiesos gausybę. 24O 33 7 24O 33 7 197840 Aš parvesiu Judo ir Izraelio belaisvius ir atstatysiu juos, kaip buvo pradžioje; 24O 33 8 24O 33 8 197850 nuplausiu jų nuodėmes ir atleisiu nusikaltimus, kuriais jie man nusikalto. 24O 33 9 24O 33 9 197860 Šis miestas bus man džiaugsmas, pasigyrimas ir garbė visose žemės tautose. Kai jos išgirs apie gerovę ir perteklių, kurį jiems duosiu, jos išsigandusios drebės’. 24O 33 10 24O 33 10 197870 Taip sako Viešpats: ‘Šioje vietoje, apie kurią jūs sakote, kad ji yra tuščia, be žmonių ir gyvulių, Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse, kurios yra tuščios, be gyventojų, be žmonių ir gyvulių, vėl girdėsis 24O 33 11 24O 33 11 197880 džiaugsmo ir linksmybės balsai, jaunikio ir jaunosios balsas ir balsai tų, kurie, nešdami gyriaus aukas į Viešpaties namus, sakys: ‘Girkite kareivijų Viešpatį, nes Viešpats yra geras ir Jo gailestingumas amžinas’. Aš atstatysiu kraštą, koks jis buvo,­sako Viešpats’. 24O 33 12 24O 33 12 197890 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Šioje tuščioje vietoje, kuri yra be žmonių ir gyvulių, ir kituose jos miestuose vėl bus gyvuliams ganyklų, o ganytojams ir jų bandoms poilsio vietų. 24O 33 13 24O 33 13 197900 Kalnų, lygumų ir pietų krašto miestuose, Benjamino krašte, apie Jeruzalę ir Judo miestuose bandos praeis pro rankas to, kuris jas skaičiuos,­sako Viešpats’. 24O 33 14 24O 33 14 197910 ‘Ateina dienos,­sako Viešpats,­kai Aš įvykdysiu pažadą, duotą Izraeliui ir Judui. 24O 33 15 24O 33 15 197920 Tuomet Aš išauginsiu teisumo atžalą iš Dovydo palikuonių. Jis vykdys krašte teisumą ir teisingumą. 24O 33 16 24O 33 16 197930 Tuo laiku Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Ji bus vadinama: ‘Viešpats­mūsų teisumas’. 24O 33 17 24O 33 17 197940 Nes taip sako Viešpats: ‘Dovydas nepritrūks vyro, kuris sėdėtų Izraelio soste, 24O 33 18 24O 33 18 197950 ir Levio giminės kunigai nepritrūks vyrų, aukojančių deginamąsias aukas, deginančių duonos aukas ir pjaunančių aukas mano akivaizdoje,­sako kareivijų Viešpats’ ‘‘. 24O 33 19 24O 33 19 197960 Viešpats kalbėjo Jeremijui: 24O 33 20 24O 33 20 197970 ‘‘Jei jūs galite pakeisti mano sandorą su diena ir naktimi, kad naktis ir diena neateitų savo metu, 24O 33 21 24O 33 21 197980 tai galėtų būti pakeista ir mano sandora su mano tarnu Dovydu, kad vienas iš jo sūnų viešpataus jo soste, ir sandora su kunigais levitų kilmės, mano tarnais. 24O 33 22 24O 33 22 197990 Kaip dangaus žvaigždės ir jūros smiltys nesuskaitomos, taip Aš padauginsiu Dovydo palikuonis ir levitus, man tarnaujančius’‘. 24O 33 23 24O 33 23 198000 Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui: 24O 33 24 24O 33 24 198010 ‘‘Ar nepastebėjai, kaip žmonės kalba: ‘Viešpats atmetė abi gimines, kurias buvo išsirinkęs’? Taip jie niekina mano tautą. Ji jų akyse nebėra tauta. 24O 33 25 24O 33 25 198020 Kaip Aš sukūriau dieną ir naktį, dangui ir žemei daviau įstatus, 24O 33 26 24O 33 26 198030 taip Aš neatmesiu Jokūbo giminės ir mano tarno Dovydo palikuonių. Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonims Aš paskirsiu valdovus iš Dovydo giminės. Nes Aš parvesiu juos iš nelaisvės ir pasigailėsiu jų’‘. 24O 34 1 24O 34 1 198040 Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai Nebukadnecaras, Babilono karalius, su visa kariuomene, visomis jo valdžioje esančiomis karalystėmis ir tautomis kariavo prieš Jeruzalę ir Judo miestus: 24O 34 2 24O 34 2 198050 ‘‘Eik ir pranešk Zedekijui, Judo karaliui, kad taip sako Viešpats: ‘Aš atiduosiu šį miestą į Babilono karaliaus rankas, ir šis jį sudegins. 24O 34 3 24O 34 3 198060 Ir tu neištrūksi iš jo rankų, būsi sugautas ir jam atiduotas. Tu matysi Babilono karalių ir kalbėsi su juo veidas į veidą, ir tave nugabens į Babiloną. 24O 34 4 24O 34 4 198070 Tačiau klausykis Viešpaties žodžio, Zedekijau, Judo karaliau. Tu nežūsi nuo kardo, 24O 34 5 24O 34 5 198080 bet mirsi ramybėje. Kaip tavo tėvams, kurie karaliavo pirma tavęs, sukurdavo laidotuvių ugnį, taip tau padarys ir tave apraudos: ‘O mūsų valdove’. Aš taip pasakiau,­sako Viešpats’ ‘‘. 24O 34 6 24O 34 6 198090 Pranašas Jeremijas kalbėjo šituos žodžius karaliui Zedekijui Jeruzalėje. 24O 34 7 24O 34 7 198100 Babilono karaliaus kariuomenė kariavo prieš Jeruzalę ir Judo miestus­Lachišą ir Azeką, nes tie sutvirtinti Judo miestai dar buvo nepaimti. 24O 34 8 24O 34 8 198110 Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai karalius Zedekijas padarė sandorą su Jeruzalės gyventojais ir paskelbė, 24O 34 9 24O 34 9 198120 kad kiekvienas suteiktų laisvę vergams hebrajams, kad nelaikytų vergais žydų. 24O 34 10 24O 34 10 198130 Kunigaikščiai ir visa tauta, kurie padarė sandorą suteikti laisvę vergams ir vergėms, kad jie nebevergautų, pakluso ir paleido juos. 24O 34 11 24O 34 11 198140 Bet po to jie persigalvojo ir susigrąžino vergus bei verges, ir privertė juos toliau vergauti. 24O 34 12 24O 34 12 198150 Todėl Viešpats kalbėjo Jeremijui: 24O 34 13 24O 34 13 198160 ‘‘Aš sudariau sandorą su jūsų tėvais, kai juos išvedžiau iš Egipto vergijos, ir įsakiau: 24O 34 14 24O 34 14 198170 ‘Baigiantis septyneriems metams, kiekvienas privalo paleisti savo brolį hebrają, kuris jam vergavo. Šešerius metus jis tedirba, o po to suteikite jam laisvę’. Bet jūsų tėvai neklausė manęs ir nepalenkė savo ausies girdėti. 24O 34 15 24O 34 15 198180 Dabar jūs buvote atsivertę ir padarę tai, kas teisinga mano akyse, paskelbdami laisvę savo broliams. Jūs sudarėte sandorą mano akivaizdoje, namuose, vadinamuose mano vardu. 24O 34 16 24O 34 16 198190 Bet jūs persigalvojote ir sutepėte mano vardą, susigrąžindami vergus ir verges. Jie buvo laisvi, galėjo gyventi, kaip norėjo, o jūs juos vėl pavergėte. 24O 34 17 24O 34 17 198200 Kadangi jūs neklausėte manęs ir nesuteikėte laisvės broliui ir artimui, Aš išlaisvinu jus kardui, marui ir badui. Aš išsklaidysiu jus visose žemės karalystėse. 24O 34 18 24O 34 18 198210 Žmones, nesilaikiusius sandoros, sudarytos mano akivaizdoje, sandoros, kurią sudarėte, perpjaudami veršį ir praeidami tarp jo dalių, 24O 34 19 24O 34 19 198220 Judo ir Jeruzalės kunigaikščius, valdininkus, kunigus ir visus žmones, kurie praėjo tarp veršio dalių, 24O 34 20 24O 34 20 198230 Aš atiduosiu į jų priešų, kurie siekia jų gyvybės, rankas. Jų lavonai bus maistu padangių paukščiams ir laukiniams žvėrims. 24O 34 21 24O 34 21 198240 Taip pat Zedekijas, Judo karalius, ir jo kunigaikščiai pateks į priešų, siekiančių jų gyvybės, rankas, į rankas Babilono karaliaus kariuomenės, kuri šiuo metu yra pasitraukusi. 24O 34 22 24O 34 22 198250 Aš įsakysiu,­sako Viešpats,­ir sugrąžinsiu ją prieš šitą miestą. Jie kariaus, paims ir sudegins jį. Judo miestus Aš padarysiu dykyne be gyventojų’‘. 24O 35 1 24O 35 1 198260 Jehojakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, dienomis Viešpats kalbėjo Jeremijui: 24O 35 2 24O 35 2 198270 ‘‘Eik į rechabų namus ir kalbėk su jais, nuvesk juos į vieną Viešpaties namų kambarį ir duok jiems gerti vyno’‘. 24O 35 3 24O 35 3 198280 Aš atvedžiau Habacinijo sūnaus Jeremijo sūnų Jaazaniją, jo brolius, vaikus ir visą rechabų šeimą, 24O 35 4 24O 35 4 198290 įvedžiau į Viešpaties namus, į Dievo vyro Igdalijo sūnaus Hanano sūnų kambarį, kuris buvo prie kunigaikščių kambario, virš Šalumo sūnaus Maasėjos patalpos. 24O 35 5 24O 35 5 198300 Aš pastačiau priešais rechabus pilnus ąsočius vyno bei taures ir pasiūliau gerti vyną. 24O 35 6 24O 35 6 198310 Jie atsakė: ‘‘Mes negersime vyno, nes mūsų tėvas Jehonadabas, Rechabo sūnus, mums įsakė: ‘Niekados negerkite vyno nei jūs, nei jūsų vaikai. 24O 35 7 24O 35 7 198320 Nesistatykite namų, nesėkite, nesodinkite vynuogynų ir neturėkite jų, gyvenkite palapinėse per visas savo dienas, kad ilgai gyventumėte krašte, kuriame esate ateiviai’. 24O 35 8 24O 35 8 198330 Mes laikomės Rechabo sūnaus, mūsų tėvo Jehonadabo, įsakymo. Visą gyvenimą nei mes, nei mūsų žmonos, nei sūnūs, nei dukterys negeriame vyno. 24O 35 9 24O 35 9 198340 Mes nesistatome namų, neturime vynuogynų nei laukų sėjame; 24O 35 10 24O 35 10 198350 gyvename palapinėse ir laikomės viso, ką mūsų tėvas Jehonadabas įsakė. 24O 35 11 24O 35 11 198360 Bet kai Babilono karalius Nebukadnecaras puolė šitą kraštą, mes nutarėme pasitraukti nuo chaldėjų ir sirų kariuomenės į Jeruzalę. Taip ir gyvename Jeruzalėje’‘. 24O 35 12 24O 35 12 198370 Tada Viešpats tarė Jeremijui: 24O 35 13 24O 35 13 198380 ‘‘Eik ir sakyk Jeruzalės žmonėms ir Judo gyventojams: ‘Ar neklausysite ir nepasimokysite iš mano žodžių? 24O 35 14 24O 35 14 198390 Jehonadabas, Rechabo sūnus, įsakė savo sūnums negerti vyno. Jie laikosi to iki šios dienos, negeria vyno ir vykdo savo tėvo įsakymą. Aš nuolat kalbėjau jums, bet jūs neklausėte manęs. 24O 35 15 24O 35 15 198400 Aš siunčiau savo pranašus, sakydamas: ‘Atsisakykite piktų savo kelių ir pasitaisykite savo elgesiu, nesekite svetimų dievų ir netarnaukite jiems, tai jūs ilgai gyvensite krašte, kurį daviau jums ir jūsų tėvams’. Bet jūs nekreipėte dėmesio ir neklausėte manęs. 24O 35 16 24O 35 16 198410 Rechabo sūnaus Jehonadabo sūnūs laikosi savo tėvo įsakymo, bet mano tauta neklauso manęs. 24O 35 17 24O 35 17 198420 Todėl Aš užleisiu ant Judo ir Jeruzalės gyventojų paskelbtą nelaimę, nes Aš kalbėjau jiems, bet jie neklausė, Aš šaukiau, bet jie neatsakė,­sako Viešpats’ ‘‘. 24O 35 18 24O 35 18 198430 Jeremijas sakė rechabams: ‘‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Kadangi jūs Jehonadabo, savo tėvo, įsakymą vykdote, 24O 35 19 24O 35 19 198440 tai Jehonadabui, Rechabo sūnui, niekada nepristigs vyro, stovinčio mano akivaizdoje,­sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas’ ‘‘. 24O 36 1 24O 36 1 198450 Jehojakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, ketvirtaisiais metais, Viešpats tarė Jeremijui: 24O 36 2 24O 36 2 198460 ‘‘Imk ritinį ir užrašyk visus mano tau kalbėtus žodžius apie Izraelį, Judą ir visas tautas, apie kurias tau kalbėjau nuo Jozijo dienų iki šiandien. 24O 36 3 24O 36 3 198470 Gal Judo namai, girdėdami, kaip ketinu juos bausti, atsisakys pikto kelio, ir Aš jiems jų nusikaltimus atleisiu’‘. 24O 36 4 24O 36 4 198480 Jeremijas pasišaukė Baruchą, Nerijos sūnų, kuris iš Jeremijo lūpų į ritinį užrašė visus Viešpaties kalbėtus žodžius. 24O 36 5 24O 36 5 198490 Jeremijas tarė Baruchui: ‘‘Aš uždarytas ir negaliu eiti į Viešpaties namus. 24O 36 6 24O 36 6 198500 Todėl tu eik į Viešpaties namus pasninko dieną ir paskaityk Viešpaties žodžius, kuriuos užrašei iš mano lūpų į ritinį, visų žmonių akivaizdoje. Skaityk, tegul girdi visi Judo miestų gyventojai, atėję į Jeruzalę. 24O 36 7 24O 36 7 198510 Gal jie nusižeminę maldaus Viešpatį ir atsisakys savo piktų kelių, nes didelė Viešpaties rūstybė ir bausmė paskelbta šitam miestui’‘. 24O 36 8 24O 36 8 198520 Baruchas, Nerijos sūnus, padarė, kaip pranašas Jeremijas jam įsakė, ir perskaitė Viešpaties žodžius Viešpaties namuose. 24O 36 9 24O 36 9 198530 Penktaisiais Judo karaliaus Jehojakimo, Jozijo sūnaus, metais, devintą mėnesį, Jeruzalėje buvo pasninkas visai tautai ir visiems žmonėms, kurie buvo atėję iš Judo miestų į Jeruzalę. 24O 36 10 24O 36 10 198540 Baruchas perskaitė iš ritinio Jeremijo žodžius girdint visai tautai Viešpaties namuose, raštininko Gemarijo, Šafano sūnaus, kambaryje, kuris buvo viršutiniame kieme, prie Viešpaties namų Naujųjų vartų įėjimo. 24O 36 11 24O 36 11 198550 Šafano sūnaus Gemarijo sūnus Mikajas, išklausęs visus Viešpaties žodžius, skaitytus iš ritinio, 24O 36 12 24O 36 12 198560 nuėjo į karaliaus namus, į raštininko kambarį. Ten buvo susirinkę kunigaikščiai: raštininkas Elišama, Šemajo sūnus Delajas, Achboro sūnus Elnatanas, Šafano sūnus Gemarijas, Hananijo sūnus Zedekijas ir kiti valdovai. 24O 36 13 24O 36 13 198570 Mikajas pranešė jiems girdėtus žodžius, kuriuos Baruchas skaitė tautai iš ritinio. 24O 36 14 24O 36 14 198580 Kunigaikščiai pasiuntė Jehudį, sūnų Netanijo, sūnaus Šelemijo, sūnaus Kušio, pas Baruchą ir jam įsakė: ‘‘Pasiimk ritinį, iš kurio skaitei tautai ir ateik’‘. Baruchas, Nerijos sūnus, pasiėmė ritinį ir atėjo pas juos. 24O 36 15 24O 36 15 198590 Jie tarė jam: ‘‘Sėskis ir skaityk mums’‘. Baruchas skaitė, jiems girdint. 24O 36 16 24O 36 16 198600 Išgirdę visus žodžius, jie išsigandę žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: ‘‘Mes privalome visus šiuos žodžius pranešti karaliui’‘. 24O 36 17 24O 36 17 198610 Jie paklausė Baruchą: ‘‘Sakyk, kaip tu surašei visus šituos žodžius iš jo lūpų?’‘ 24O 36 18 24O 36 18 198620 Baruchas atsakė: ‘‘Jis skelbė šituos žodžius man savo lūpomis, ir aš užrašiau į ritinį rašalu’‘. 24O 36 19 24O 36 19 198630 Kunigaikščiai liepė jam: ‘‘Tu ir Jeremijas eikite pasislėpti, kad niekas nežinotų, kur jūs esate’‘. 24O 36 20 24O 36 20 198640 Jie nuėjo pas karalių į rūmų kiemą ir visa pranešė karaliui. Ritinį jie paliko raštininko Elišamos kambaryje. 24O 36 21 24O 36 21 198650 Karalius pasiuntė Jehudį atnešti ritinį. Jis atnešė jį iš raštininko Elišamos kambario ir skaitė jį karaliaus ir visų kunigaikščių, stovinčių šalia karaliaus, akivaizdoje. 24O 36 22 24O 36 22 198660 Tai buvo devintas mėnuo, ir karalius sėdėjo žiemos rūmuose, o priešais jį židinyje degė ugnis. 24O 36 23 24O 36 23 198670 Jehudžiui perskaičius tris ar keturis skyrius, karalius nupjaudavo juos raštininko peiliu, įmesdavo į ugnį židinyje ir sudegindavo, kol visas ritinys buvo sunaikintas židinio ugnyje. 24O 36 24 24O 36 24 198680 Nei karalius, nei jo tarnai, girdėdami tuos žodžius, neišsigando ir nepersiplėšė savo rūbų. 24O 36 25 24O 36 25 198690 Nors Elnatanas, Delajas ir Gemarijas maldavo karalių nedeginti ritinio, bet jis nekreipė dėmesio į juos. 24O 36 26 24O 36 26 198700 Be to, karalius įsakė Jerachmeeliui, karaliaus sūnui, Serajui, Azrielio sūnui, ir Šelemijui, Abdeelio sūnui, suimti raštininką Baruchą ir pranašą Jeremiją, bet Viešpats paslėpė juos. 24O 36 27 24O 36 27 198710 Kai karalius sudegino ritinį su žodžiais, kuriuos Baruchas iš Jeremijo lūpų buvo užrašęs, Viešpats tarė Jeremijui: 24O 36 28 24O 36 28 198720 ‘‘Imk kitą ritinį ir užrašyk į jį visus žodžius, buvusius ritinyje, kurį Jehojakimas, Judo karalius, sudegino. 24O 36 29 24O 36 29 198730 O Jehojakimui, Judo karaliui, sakyk: ‘Tu sudeginai ritinį, sakydamas: ‘Kodėl tu užrašei, kad Babilono karalius ateis ir sunaikins šitame krašte žmones ir gyvulius?’ 24O 36 30 24O 36 30 198740 Todėl Viešpats apie Jehojakimą, Judo karalių, sako: ‘Jo palikuonys nesėdės Dovydo soste, o jo lavonas bus išmestas ir gulės dieną karštyje ir naktį šaltyje. 24O 36 31 24O 36 31 198750 Aš nubausiu jį, jo palikuonis bei tarnus ir užleisiu visas nelaimes ant Jeruzalės gyventojų ir Judo žmonių, kurias paskelbiau prieš juos, bet jie neklausė’ ‘‘. 24O 36 32 24O 36 32 198760 Jeremijas ėmė kitą ritinį, padavė jį raštininkui Baruchui, Nerijos sūnui, o tas iš Jeremijo lūpų užrašė į ritinį visus žodžius, kuriuos Jehojakimas, Judo karalius, sudegino, ir pridėjo dar daugiau panašių žodžių. 24O 37 1 24O 37 1 198770 Vietoje Konijo, Jehojakimo sūnaus, Babilono karalius Nebukadnecaras paskyrė Judo karaliumi Jozijo sūnų Zedekiją. 24O 37 2 24O 37 2 198780 Bet nei jis, nei jo tarnai, nei krašto gyventojai neklausė Viešpaties žodžių, kalbėtų per pranašą Jeremiją. 24O 37 3 24O 37 3 198790 Karalius Zedekijas pasiuntė Jehuchalą, Šelemijo sūnų, ir kunigą Sofoniją, Maasėjos sūnų, pas pranašą Jeremiją ir prašė jo: ‘‘Melsk už mus Viešpatį, mūsų Dievą’‘. 24O 37 4 24O 37 4 198800 Jeremijas tada dar nebuvo įmestas į kalėjimą ir vaikščiojo savo tautoje. 24O 37 5 24O 37 5 198810 Chaldėjai, kurie buvo apgulę Jeruzalę, išgirdę, kad ateina Egipto faraono kariuomenė, pasitraukė nuo Jeruzalės. 24O 37 6 24O 37 6 198820 Tada Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui: 24O 37 7 24O 37 7 198830 ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Sakyk Judo karaliaus pasiuntiniams: ‘Faraono kariuomenė, kuri ateina jums padėti, grįš į savo kraštą Egiptą, 24O 37 8 24O 37 8 198840 ir chaldėjai vėl ateis, kariaus prieš šitą miestą, paims jį ir sudegins. 24O 37 9 24O 37 9 198850 Neapgaudinėkite patys savęs, manydami, kad chaldėjai pasitrauks ir nebesugrįš. Jie nepasitrauks. 24O 37 10 24O 37 10 198860 Jei jūs chaldėjų kariuomenę, prieš jus kariaujančią, taip sumuštumėte, jog liktų tik sužeistieji, tai jie, pakilę iš savo palapinių, sudegintų šitą miestą!’ ‘‘ 24O 37 11 24O 37 11 198870 Kai chaldėjų kariuomenė, išsigandusi Egipto kariuomenės, pasitraukė nuo Jeruzalės, 24O 37 12 24O 37 12 198880 Jeremijas norėjo eiti iš Jeruzalės į Benjamino kraštą savo nuosavybės reikalus sutvarkyti su savo giminaičiais. 24O 37 13 24O 37 13 198890 Jam atėjus prie Benjamino vartų, sargybinis Irija, sūnus Šelemijos, sūnaus Hananijos, sulaikė pranašą Jeremiją ir tarė: ‘‘Tu bėgi pas chaldėjus!’‘ 24O 37 14 24O 37 14 198900 Jeremijas atsakė: ‘‘Tai netiesa, aš nebėgu pas chaldėjus’‘. Irija nepatikėjo. Jis sulaikė Jeremiją ir nuvedė pas kunigaikščius. 24O 37 15 24O 37 15 198910 Kunigaikščiai supyko ir sumušė Jeremiją bei įmetė į kalėjimą raštininko Jehonatano namuose, nes jie buvo padaryti kalėjimu. 24O 37 16 24O 37 16 198920 Jeremijas pateko į požemį ir išbuvo ten daug dienų. 24O 37 17 24O 37 17 198930 Vieną dieną karalius Zedekijas pasiuntė atvesti Jeremiją. Karalius slaptai savo rūmuose klausė jį: ‘‘Ar yra žodis iš Viešpaties?’‘ Jeremijas atsakė: ‘‘Taip, tu būsi atiduotas į Babilono karaliaus rankas’‘. 24O 37 18 24O 37 18 198940 Be to, Jeremijas sakė karaliui Sedekijui: ‘‘Kuo aš nusikaltau tau, tavo tarnams ir tautai, kad mane laikote kalėjime? 24O 37 19 24O 37 19 198950 Kur dabar yra jūsų pranašai, pranašavę jums, kad Babilono karalius neateis prieš jus ir prieš šitą kraštą? 24O 37 20 24O 37 20 198960 Mano valdove karaliau, išklausyk mano prašymą, nebesiųsk manęs atgal į raštininko Jehonatano namus, kad ten nemirčiau!’‘ 24O 37 21 24O 37 21 198970 Karalius Zedekijas įsakė, kad Jeremijas būtų nuvestas į sargybos kiemą ir kad jam duotų gabalą duonos iš Kepėjų gatvės, kol visa duona mieste pasibaigs. Taip Jeremijas liko sargybos kieme. 24O 38 1 24O 38 1 198980 Šefatija, Matano sūnus, Gedolija, Pašhūro sūnus, Jehuchalas, Šelemijo sūnus, ir Pašhūras, Malkijos sūnus, girdėjo Jeremijo žodžius, kuriuos jis kalbėjo tautai: 24O 38 2 24O 38 2 198990 ‘‘Taip sakoViešpats: ‘Kas liks šitame mieste, mirs nuo kardo, bado ir maro, bet kas išeis pas chaldėjus­išliks. Jis gaus savo gyvybę kaip grobį. 24O 38 3 24O 38 3 199000 Šitas miestas tikrai pateks į Babilono karaliaus kariuomenės rankas,­sako Viešpats’ ‘‘. 24O 38 4 24O 38 4 199010 Kunigaikščiai kreipėsi į karalių Zedekiją: ‘‘Šitą vyrą reikia nužudyti, nes jis silpnina mieste likusius karius ir savo kalbomis atima drąsą visai tautai. Jis neieško tautos gerovės, bet neša nelaimę jai’‘. 24O 38 5 24O 38 5 199020 Karalius Zedekijas atsakė: ‘‘Jis yra jūsų rankose, aš negaliu jums prieštarauti’‘. 24O 38 6 24O 38 6 199030 Jie suėmė Jeremiją ir įmetė į karaliaus sūnaus Malkijos šulinį prie sargybos kiemo. Jie nuleido jį virvėmis. Šulinyje nebuvo vandens, tik dumblas. Jeremijas įklimpo dumble. 24O 38 7 24O 38 7 199040 Etiopas Ebed Melechas, karaliaus namų eunuchas, išgirdęs, kad Jeremiją įmetė į šulinį, 24O 38 8 24O 38 8 199050 išėjo iš rūmų, nuėjo pas karalių, kuris tuo metu buvo prie Benjamino vartų, ir tarė: 24O 38 9 24O 38 9 199060 ‘‘Mano valdove karaliau, tie vyrai piktai pasielgė su pranašu Jeremiju. Jie įmetė jį į šulinį ir jis ten mirs badu, nes mieste nebėra duonos’‘. 24O 38 10 24O 38 10 199070 Karalius įsakė etiopui Ebed Melechui: ‘‘Imk iš čia trisdešimt vyrų ir ištrauk pranašą Jeremiją iš šulinio, kol nenumirė’‘. 24O 38 11 24O 38 11 199080 Ebed Melechas su vyrais nuėjo į karaliaus namų drabužių sandėlį, paėmė iš ten skarmalų ir suplyšusių drabužių ir nuleido juos virvėmis į šulinį Jeremijui. 24O 38 12 24O 38 12 199090 Etiopas Ebed Melechas pasakė Jeremijui: ‘‘Skudurus ir drabužius pasikišk į pažastis po virvėmis’‘. Jeremijas taip ir padarė. 24O 38 13 24O 38 13 199100 Jie ištraukė Jeremiją virvėmis iš šulinio. Jis liko sargybos kieme. 24O 38 14 24O 38 14 199110 Karalius Zedekijas pasiuntė tarnus, kurie pranašą Jeremiją atvedė pas jį. Šis jį pasitiko Viešpaties namų trečiame įėjime. Karalius sakė Jeremijui: ‘‘Aš noriu tave kai ko paklausti; nieko neslėpk nuo manęs’‘. 24O 38 15 24O 38 15 199120 Jeremijas atsakė Zedekijui: ‘‘Jei aš tau pasakysiu, ar nežudysi manęs? Jei aš tau patarsiu, ar paklausysi manęs?’‘ 24O 38 16 24O 38 16 199130 Karalius Zedekijas slaptai prisiekė Jeremijui: ‘‘Kaip gyvas Viešpats, kuris davė mums gyvybę, aš nežudysiu tavęs ir neatiduosiu į rankas vyrų, siekančių tavo gyvybės’‘. 24O 38 17 24O 38 17 199140 Jeremijas atsakė Zedekijui: ‘‘Jei tu pasiduosi Babilono karaliaus kunigaikščiams, išliksi gyvas ir šis miestas nebus sudegintas. Liksi gyvas tu ir tavo namai. 24O 38 18 24O 38 18 199150 O jei tu nepasiduosi Babilono karaliaus kunigaikščiams, miestas atiteks chaldėjams; šie sudegins jį ir tu neištrūksi iš jų rankų’‘. 24O 38 19 24O 38 19 199160 Karalius Zedekijas atsakė Jeremijui: ‘‘Aš bijau pas chaldėjus perbėgusių žydų, kad nebūčiau atiduotas jų valiai ir jie nepasityčiotų iš manęs’‘. 24O 38 20 24O 38 20 199170 Bet Jeremijas sakė: ‘‘Tavęs neišduos jiems. Prašau, paklusk Viešpaties balsui, tai tau bus gerai ir liksi gyvas. 24O 38 21 24O 38 21 199180 Jei nepasiduosi, štai Viešpaties žodis: 24O 38 22 24O 38 22 199190 ‘Visos Judo karaliaus namų moterys bus išvestos pas Babilono karaliaus kunigaikščius ir jos sakys: ‘Tavo draugai suvedžiojo ir įklampino tave, kai tu į dumblą patekai, jie paliko tave’. 24O 38 23 24O 38 23 199200 Tavo žmonas ir vaikus išves pas chaldėjus, o tu pats neištrūksi iš jų rankų. Tave suims Babilono karalius ir šitą miestą sudegins’ ‘‘. 24O 38 24 24O 38 24 199210 Zedekijas atsakė Jeremijui: ‘‘Šį pokalbį laikyk paslaptyje ir tada tu nemirsi! 24O 38 25 24O 38 25 199220 Jei kunigaikščiai išgirs, kad aš kalbėjau su tavimi, ateis ir klaus: ‘Pasakyk, ką kalbėjai su karaliumi ir ką karalius tau sakė; nieko nenuslėpk nuo mūsų, ir mes tavęs nežudysime’, 24O 38 26 24O 38 26 199230 tada jiems atsakyk: ‘Aš maldavau karalių, kad jis manęs nesiųstų į Jehonatano namus ir aš ten nemirčiau’ ‘‘. 24O 38 27 24O 38 27 199240 Tada kunigaikščiai atėjo pas Jeremiją ir klausė. Jis atsakė jiems, kaip karalius liepė. Jie paliko jį ramybėje, nes niekas nenugirdo jo pokalbio su karaliumi. 24O 38 28 24O 38 28 199250 Jeremijas liko sargybos kieme iki tos dienos, kai Jeruzalė buvo paimta. 24O 39 1 24O 39 1 199260 Judo karaliaus Sedekijo devintųjų metų dešimtą mėnesį Babilono karalius Nebukadnecaras ir visa jo kariuomenė atėjo ir apgulė Jeruzalę. 24O 39 2 24O 39 2 199270 Vienuoliktaisiais Zedekijo metais, ketvirto mėnesio devintą dieną miesto siena buvo pralaužta. 24O 39 3 24O 39 3 199280 Visi Babilono karaliaus kunigaikščiai suėjo ir susėdo prie viduriniųjų vartų: Nergal Sareceras, Samgar Nebas, Sarsechimas, Rabsaris, Nergal Sareceras, Rabmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiai. 24O 39 4 24O 39 4 199290 Judo karalius Zedekijas ir visi kariai, pamatę juos, bėgo pro karaliaus sodą tarp dviejų sienų, palikdami miestą nakties metu. Jie traukėsi lygumos keliu. 24O 39 5 24O 39 5 199300 Chaldėjų kariuomenė sekė juos ir pasivijo Zedekiją Jericho lygumose. Jie suėmė jį ir atgabeno pas Babilono karalių Nebukadnecarą į Riblą Hamato krašte. Karalius čia jį teisė. 24O 39 6 24O 39 6 199310 Jis nužudė Zedekijo sūnus tėvo akivaizdoje, taip pat visus Judo kilminguosius. 24O 39 7 24O 39 7 199320 Be to, išlupo Zedekijui akis, surakino grandinėmis ir išgabeno jį į Babiloną. 24O 39 8 24O 39 8 199330 Chaldėjai sudegino karaliaus namus, žmonių namus ir nugriovė Jeruzalės sienas. 24O 39 9 24O 39 9 199340 Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, ištrėmė į Babiloną mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas jį, ir amatininkus. 24O 39 10 24O 39 10 199350 Bet Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paliko krašte kai kuriuos beturčius ir davė jiems vynuogynų ir žemės. 24O 39 11 24O 39 11 199360 Nebukadnecaras, Babilono karalius, davė įsakymą sargybos viršininkui Nebuzaradanui apie Jeremiją: 24O 39 12 24O 39 12 199370 ‘‘Paimk jį, prižiūrėk ir nedaryk jam nieko blogo, bet padaryk jam, kaip jis pats panorės’‘. 24O 39 13 24O 39 13 199380 Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, Nebušazbanas, Rabsaris, Nergal Sareceras, Rabmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiai 24O 39 14 24O 39 14 199390 pasiuntė ir atgabeno Jeremiją iš sargybos kiemo. Jie patikėjo jį Gedolijui, sūnui Ahikamo, sūnaus Šafano, kad jį globotų. Taip Jeremijas liko gyventi savo tautoje. 24O 39 15 24O 39 15 199400 Jeremijui dar esant sargybos kieme, Viešpats tarė: 24O 39 16 24O 39 16 199410 ‘‘Eik ir kalbėk etiopui Ebed Melechui: ‘Aš išpildysiu savo žodžius šito miesto nelaimei, o ne gerovei, ir tu pats savo akimis matysi juos išsipildant. 24O 39 17 24O 39 17 199420 Bet tą dieną Aš tave išgelbėsiu ir tu nebūsi atiduotas į rankas tų žmonių, kurių bijai. 24O 39 18 24O 39 18 199430 Tu nekrisi nuo kardo ir tavo gyvybė atiteks tau kaip grobis, nes pasitikėjai manimi,­sako Viešpats’ ‘‘. 24O 40 1 24O 40 1 199440 Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paleido jį Ramoje. Tas jį išlaisvino iš grandinių, nes Jeremijas buvo vedamas drauge su kitais iš Jeruzalės į Babiloną. 24O 40 2 24O 40 2 199450 Sargybos viršininkas įsakė pašaukti Jeremiją ir tarė jam: ‘‘Viešpats, tavo Dievas, paskelbė apie ateinančią nelaimę šitai vietai. 24O 40 3 24O 40 3 199460 Dabar Viešpats padarė taip, kaip buvo kalbėjęs, nes jūs nusikaltote Viešpačiui, neklausydami Jo. 24O 40 4 24O 40 4 199470 Taigi šiandien aš nuimu grandines nuo tavo rankų. Jei tu nori eiti drauge su manimi į Babiloną, eik, ir aš tavimi pasirūpinsiu. O jei tu nenori eiti į Babiloną, neik! Visas kraštas yra tau prieš akis. Eik ten, kur tau patinka. 24O 40 5 24O 40 5 199480 Eik pas Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, kurį Babilono karalius paskyrė Judo valdytoju, gyvenk ten arba pasirink kitą vietą’‘. Sargybos viršininkas davė jam maisto bei dovanų ir paleido jį. 24O 40 6 24O 40 6 199490 Jeremijas nuėjo pas Goedoliją, Ahikamo sūnų, į Micpą ir gyveno tarp žmonių, kurie buvo likę krašte. 24O 40 7 24O 40 7 199500 Kai išlikę Judo karo vadai ir jų žmonės išgirdo, jog Babilono karalius paskyrė krašto valdytoju Gedoliją, Ahikamo sūnų, ir pavedė jam likusius krašte beturčius, vyrus, moteris ir vaikus, neištremtus į Babiloną, 24O 40 8 24O 40 8 199510 atėjo pas Gedoliją į Micpą Izmaelis, Netanijo sūnus, Johananas ir Jehonatanas, Kareacho sūnūs, Seraja, Tanhumeto sūnus, sūnūs Efajo iš Netofos ir Jezanijas, maako sūnus, su savo žmonėmis. 24O 40 9 24O 40 9 199520 Gedolijas, sūnus Ahikamo, sūnaus Šafano, su priesaika sakė jiems: ‘‘Nebijokite chaldėjų, likite krašte, tarnaukite Babilono karaliui ir jums bus gerai. 24O 40 10 24O 40 10 199530 Aš lieku Micpoje ir tarnausiu chaldėjams, kurie čia atvyks. O jūs rinkite vynuogynų, sodų ir alyvmedžių vaisius, kaupkite jų atsargas ir gyvenkite tuose miestuose, kuriuos pasirinkote’‘. 24O 40 11 24O 40 11 199540 Visi žydai, kurie buvo Moabe, Edome ir kituose kraštuose, išgirdę, kad Babilono karalius paliko krašte likutį ir Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, paskyrė krašto valdytoju, 24O 40 12 24O 40 12 199550 sugrįžo iš visų vietovių, kuriose jie buvo išblaškyti, į Judo kraštą pas Gedoliją į Micpą. Jie surinko labai daug vynuogių ir sodų vaisių. 24O 40 13 24O 40 13 199560 Johananas, Kareacho sūnus, ir kiti karo vadai, kurie buvo krašte, atėjo pas Gedoliją į Micpą. 24O 40 14 24O 40 14 199570 Jie jam sakė: ‘‘Ar žinai, kad Baalis, amonitų karalius, atsiuntė Izmaelį, Netanijo sūnų, tavęs nužudyti?’‘ Bet Gedolijas, Ahikamo sūnus, jais netikėjo. 24O 40 15 24O 40 15 199580 Johananas, Kareacho sūnus, slaptai pasisiūlė Gedolijui Micpoje: ‘‘Leisk man eiti ir nužudyti Izmaelį, Netanijo sūnų. Niekas apie tai nesužinos. Kodėl jis turėtų nužudyti tave? Tuomet Judo žmonės, kurie yra čia susirinkę, būtų išblaškyti ir Judo likutis pražūtų’‘. 24O 40 16 24O 40 16 199590 Gedolijas, Ahikamo sūnus, atsakė Johananui, Kareacho sūnui: ‘‘Nedaryk taip, nes netiesą sakai apie Izmaelį’‘. 24O 41 1 24O 41 1 199600 Izmaelis, sūnus Netanijo, sūnaus Elišamos, iš karališkos giminės, karaliaus kunigaikštis, septintą mėnesį atėjo su dešimčia vyrų pas Gedoliją, Ahikamo sūnų, į Micpą. Jiems kartu Micpoje valgant, 24O 41 2 24O 41 2 199610 pakilo Izmaelis, Netanijo sūnus, ir dešimt su juo buvusių vyrų ir nužudė kardu Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, kurį Babilono karalius buvo paskyręs krašto valdytoju. 24O 41 3 24O 41 3 199620 Izmaelis nužudė taip pat visus su Gedoliju buvusius žydus ir chaldėjų karius. 24O 41 4 24O 41 4 199630 Kitą dieną, Gedolijui žuvus, dar niekam nežinant apie tai, 24O 41 5 24O 41 5 199640 atėjo aštuoniasdešimt vyrų iš Sichemo, Šilojo ir Samarijos. Jų barzdos buvo nuskustos, drabužiai perplėšti ir oda suraižyta. Jie atsinešė aukų bei smilkalų aukoti Viešpaties namuose. 24O 41 6 24O 41 6 199650 Izmaelis, Netanijo sūnus, išėjo iš Micpos jų pasitikti. Eidamas jis verkė ir, juos sutikęs, sakė: ‘‘Ateikite pas Gedoliją, Ahikamo sūnų’‘. 24O 41 7 24O 41 7 199660 Jiems įėjus į miestą, Izmaelis, Netanijo sūnus, ir jo vyrai nužudė juos ir sumetė į duobę. 24O 41 8 24O 41 8 199670 Dešimt atėjusių vyrų sakė Izmaeliui: ‘‘Nežudyk mūsų, mes turime laukuose paslėpę kviečių, miežių, aliejaus ir medaus atsargų’‘. Izmaelis nenužudė jų kartu su kitais. 24O 41 9 24O 41 9 199680 Duobė, į kurią Izmaelis sumetė nužudytųjų lavonus, buvo karaliaus Asos padaryta, kai jis išsigando Izraelio karaliaus Bašos. Izmaelis, Netanijo sūnus, pripildė ją užmuštųjų. 24O 41 10 24O 41 10 199690 Jis tautos likutį, kuris buvo Micpoje, padarė belaisvius. Karaliaus dukteris ir visus Micpos žmones, kuriuos Naebuzaradanas, sargybos viršininkas, buvo pavedęs Gedolijui, Ahikamo sūnui, Izmaelis, Netanijo sūnus, suėmė ir vedėsi į amonitų kraštą. 24O 41 11 24O 41 11 199700 Kai Johananas, Kareacho sūnus, ir visi karo vadai išgirdo apie tai, ką Izmaelis, Netanijo sūnus, padarė, 24O 41 12 24O 41 12 199710 surinko visus savo vyrus ir išėjo kovoti prieš Izmaelį, Netanijo sūnų. Jie užtiko jį prie didelių vandenų Gibeone. 24O 41 13 24O 41 13 199720 Kai su Izmaeliu esantys žmonės pamatė Johananą, Kareacho sūnų, ir visus karo vadus su juo, nudžiugo. 24O 41 14 24O 41 14 199730 Visi žmonės, kuriuos Izmaelis išvedė kaip belaisvius iš Micpos, atsisuko ir nuėjo pas Johananą, Kareacho sūnų. 24O 41 15 24O 41 15 199740 Bet Izmaelis, Netanijo sūnus, paspruko su aštuoniais vyrais ir pabėgo pas amonitus. 24O 41 16 24O 41 16 199750 Tada Johananas, Kareacho sūnus, ir visi karo vadai, esantys su juo, ėmė tautos likutį, kurį Izmaelis, Netanijo sūnus, nužudęs Gedoliją, Ahikamo sūnų, išvedė iš Micpos, ir sugrąžino iš Gibeono vyrus, moteris, vaikus ir eunuchus. 24O 41 17 24O 41 17 199760 Keliaudami jie apsistojo Kimhame, prie Betliejaus. Jie norėjo pabėgti į Egiptą, 24O 41 18 24O 41 18 199770 nes bijojo chaldėjų, kadangi Izmaelis, Netanijo sūnus, nužudė Gedoliją, Ahikamo sūnų, kurį Babilono karalius buvo paskyręs krašto valdytoju. 24O 42 1 24O 42 1 199780 Visi karo vadai, Johananas, Kareacho sūnus, Jezanijas, Hošajos sūnus, ir visi žmonės, nuo didžiausio iki mažiausio, atėjo ir sakė pranašui Jeremijui: 24O 42 2 24O 42 2 199790 ‘‘Išklausyk mūsų maldavimą! Melsk už mus Viešpatį, savo Dievą, dėl šio likučio, nes iš daugelio likome mažas būrelis, kaip pats matai savo akimis, 24O 42 3 24O 42 3 199800 kad Viešpats, tavo Dievas, nurodytų, ką turime daryti’‘. 24O 42 4 24O 42 4 199810 Pranašas Jeremijas jiems atsakė: ‘‘Aš išklausiau jus ir melsiu, kaip prašėte, Viešpatį, jūsų Dievą. Ką Viešpats, jūsų Dievas, atsakys, pranešiu jums’‘. 24O 42 5 24O 42 5 199820 Jie vėl sakė Jeremijui: ‘‘Viešpats tebūna liudytojas, jei nevykdysime to žodžio, su kuriuo Viešpats, tavo Dievas, tave atsiųs pas mus. 24O 42 6 24O 42 6 199830 Ar tai bus gera, ar bloga, paklusime Viešpaties, mūsų Dievo, pas kurį tave siunčiame, balsui, kad mums gerai sektųsi’‘. 24O 42 7 24O 42 7 199840 Po dešimties dienų Viešpats kalbėjo Jeremijui. 24O 42 8 24O 42 8 199850 Jis pasišaukė Johananą, Kareacho sūnų, visus karo vadus, esančius su juo, ir visus žmones, nuo mažiausio iki didžiausio, 24O 42 9 24O 42 9 199860 ir pranešė jiems: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, pas kurį siuntėte mane maldauti už jus: 24O 42 10 24O 42 10 199870 ‘Jei jūs liksite šiame krašte, Aš jus statysiu ir negriausiu, sodinsiu ir neišrausiu, nes Aš gailiuosi dėl to pikto, kurį jums padariau. 24O 42 11 24O 42 11 199880 Nebijokite Babilono karaliaus, nes Aš būsiu su jumis ir išgelbėsiu jus iš jo rankų. 24O 42 12 24O 42 12 199890 Aš būsiu jums gailestingas, kad jis jūsų pasigailėtų ir paliktų jus gyventi jūsų krašte’. 24O 42 13 24O 42 13 199900 Bet jei jūs sakysite: ‘Mes neliksime šiame krašte’, ir neklausysite Viešpaties, savo Dievo, balso, 24O 42 14 24O 42 14 199910 sakydami: ‘Ne! Mes eisime į Egipto kraštą, kur nematysime karo, negirdėsime trimito balso ir nebadausime. Ten mes apsigyvensime!’, 24O 42 15 24O 42 15 199920 tada klausyk, Judo likuti, Viešpaties žodžio: ‘Jei jūs eisite į Egiptą gyventi, 24O 42 16 24O 42 16 199930 tai kardas, kurio bijote, pavys jus ir badas, kuris jus baugina, seks paskui jus į Egiptą. Ten jūs ir mirsite. 24O 42 17 24O 42 17 199940 Žmonės, kurie pasiryžę eiti į Egiptą gyventi, žus nuo kardo ir mirs nuo bado ir maro, nė vienas neištrūks nuo pikto, kurį ant jų užleisiu. 24O 42 18 24O 42 18 199950 Kaip Aš savo rūstybę išliejau ant Jeruzalės gyventojų, taip išliesiu savo rūstybę ant einančių į Egiptą. Jūs ten būsite keiksmu, pasibaisėjimu, pasityčiojimu bei pajuoka ir savo krašto daugiau nematysite’. 24O 42 19 24O 42 19 199960 Tai yra Viešpaties žodis tau, Judo likuti. Neikite į Egiptą! Žinokite, kad šiandien aš jus įspėjau! 24O 42 20 24O 42 20 199970 Jūs veidmainiavote, kai siuntėte mane pas Viešpatį, jūsų Dievą, sakydami: ‘Melsk už mus Viešpatį, mūsų Dievą! Ką Viešpats, mūsų Dievas, pasakys, paskelbk mums, ir mes darysime!’ 24O 42 21 24O 42 21 199980 Aš šiandien jums paskelbiau, bet jūs neklausote Viešpaties, savo Dievo. 24O 42 22 24O 42 22 199990 Dabar tikrai žinokite, kad žūsite nuo kardo ir mirsite nuo bado bei maro vietoje, į kurią norite eiti ir gyventi’‘. 24O 43 1 24O 43 1 200000 Kai Jeremijas baigė kalbėti žmonėms Viešpaties, jų Dievo, žodžius, kuriuos Viešpats, jų Dievas, jiems siuntė, 24O 43 2 24O 43 2 200010 Azarija, Hošajos sūnus, Johananas, Kareacho sūnus, ir visi išdidūs žmonės atsakė Jeremijui: ‘‘Netiesą kalbi! Viešpats, mūsų Dievas, nesiuntė tavęs mums pasakyti: ‘Neikite į Egiptą gyventi’. 24O 43 3 24O 43 3 200020 Baruchas, Nerijos sūnus, kursto tave prieš mus, kad mes patektume į chaldėjų rankas ir jie mus nužudytų arba ištremtų į Babiloną!’‘ 24O 43 4 24O 43 4 200030 Johananas, Kareacho sūnus, visi karo vadai ir visa tauta nepaklausė Viešpaties įsakymo likti Judo krašte. 24O 43 5 24O 43 5 200040 Johananas, Kareacho sūnus, ir visi karo vadai paėmė žmones, sugrįžusius iš visų aplinkinių tautų, kur jie buvo išsklaidyti: 24O 43 6 24O 43 6 200050 vyrus, moteris, vaikus ir karaliaus dukteris­visus, kuriuos Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, buvo palikęs pas Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, taip pat pranašą Jeremiją ir Baruchą, Nerijos sūnų. 24O 43 7 24O 43 7 200060 Jie nepakluso Viešpaties balsui ir atėjo į Tachpanhesą. 24O 43 8 24O 43 8 200070 Viešpats kalbėjo Jeremijui Tachpanhese: 24O 43 9 24O 43 9 200080 ‘‘Imk didelių akmenų ir įkask juos žemėje prie faraono namų vartų Tachpanhese, izraelitams matant, 24O 43 10 24O 43 10 200090 ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš pasiųsiu Nebukadnecarą, Babilono karalių, mano tarną, ir pastatysiu jo sostą ant šitų paslėptų akmenų. Ir jis išties savo palapinę virš šitų akmenų. 24O 43 11 24O 43 11 200100 Jis ateis ir užims Egipto žemę. Tada kas skirtas mirčiai­mirs, kas skirtas nelaisvei­eis į nelaisvę, kas skirtas kardui­atiteks kardui. 24O 43 12 24O 43 12 200110 Jis padegs Egipto dievų namus, o juos išgabens į nelaisvę. Jis apsirengs Egipto kraštu, kaip piemuo apsirengia apsiaustu, ir ramiai išeis iš ten. 24O 43 13 24O 43 13 200120 Jis sudaužys atvaizdus Egipto Bet Šemeše ir sudegins Egipto dievų namus’ ‘‘. 24O 44 1 24O 44 1 200130 Viešpats kalbėjo per Jeremiją visiems izraelitams, gyvenantiems Egipto žemėje: Migdole, Tachpanhese, Nofe ir Patroso krašte: 24O 44 2 24O 44 2 200140 ‘‘Jūs patys matote, kaip nubaudžiau Jeruzalę ir Judo miestus. Šiandien jie yra apleisti griuvėsiai. 24O 44 3 24O 44 3 200150 Tai įvyko dėl jų nusikaltimų, kuriais jie sukėlė mano rūstybę, smilkydami svetimiems dievams, kurių nepažino nei jie, nei jūs, nei jūsų tėvai. 24O 44 4 24O 44 4 200160 Aš nuolat siunčiau savo tarnus, pranašus, ir sakiau: ‘Nedarykite to pasibjaurėtino dalyko, kurio Aš nekenčiu’. 24O 44 5 24O 44 5 200170 Bet jie nekreipė dėmesio, neklausė ir nesiliovė aukoti svetimiems dievams. 24O 44 6 24O 44 6 200180 Dėl to mano rūstybė ir įtūžis išsiliejo ir užsiliepsnojo Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse­jie pavirto griuvėsiais, kaip yra šiandien’‘. 24O 44 7 24O 44 7 200190 Todėl dabar taip sako Viešpats: ‘‘Kodėl patys sau darote bloga, sunaikindami vyrus, moteris, kūdikius ir vaikus, kol nebeliks Jude nė likučio? 24O 44 8 24O 44 8 200200 Kodėl rūstinate mane savo darbais, smilkydami svetimiems dievams Egipto krašte, į kurį atvykote gyventi? Patys sau rengiate sunaikinimą, kol tapsite visoms tautoms prakeikimu ir pajuoka. 24O 44 9 24O 44 9 200210 Ar užmiršote visas savo tėvų, Judo karalių, jų žmonų, savo pačių ir savo žmonų nedorybes, kurias darėte Judo krašte ir Jeruzalės gatvėse? 24O 44 10 24O 44 10 200220 Jūs iki šios dienos nenusižeminote, nebijojote manęs ir nesilaikėte mano įstatymo bei įsakymų, kuriuos daviau jums ir jūsų tėvams’‘. 24O 44 11 24O 44 11 200230 Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘‘Aš nusisuksiu nuo jūsų ir visai sunaikinsiu Judą. 24O 44 12 24O 44 12 200240 Aš sunaikinsiu jūsų likutį, sumaniusį vykti į Egiptą gyventi. Jūs žūsite nuo kardo ir bado Egipto žemėje, būsite sunaikinti nuo mažiausio iki didžiausio, tapsite pasibaisėjimu, keiksmu ir pajuoka. 24O 44 13 24O 44 13 200250 Aš bausiu gyvenančius Egipte, kaip baudžiau Jeruzalę­kardu, badu ir maru. 24O 44 14 24O 44 14 200260 Iš jūsų, atvykusių gyventi į Egipto kraštą, nė vienas neišsigelbės, neištrūks ir nesugrįš į Judo kraštą, kurio jūs ilgitės ir į kurį norėtumėte sugrįžti, nebent kas pabėgtų’‘. 24O 44 15 24O 44 15 200270 Tuomet visi vyrai, kurie žinojo, kad jų žmonos smilko svetimiems dievams, ir didelis būrys moterų, ir visi gyvenatys Patrose, Egipto žemėje, atsakė Jeremijui: 24O 44 16 24O 44 16 200280 ‘‘Žodžių, kuriuos mums kalbėjai Viešpaties vardu, mes neklausysime. 24O 44 17 24O 44 17 200290 Mes darysime tai, ką pasižadėjome: smilkysime dangaus karalienei ir liesime jai geriamąsias aukas, kaip mūsų tėvai, karaliai ir kunigaikščiai darė Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse. Tada turėjome pakankamai maisto ir nepatyrėme pikto. 24O 44 18 24O 44 18 200300 Kai liovėmės smilkyti dangaus karalienei ir nebeaukojame geriamųjų aukų, kenčiame nepriteklių ir žūstame nuo kardo ir bado. 24O 44 19 24O 44 19 200310 Argi mes smilkėme ir liejome aukas dangaus karalienei be mūsų vyrų žinios? Argi be jų sutikimo kepėme jai pyragaičius, kad ją pagarbintume, ir liejome geriamąsias aukas?’‘ 24O 44 20 24O 44 20 200320 Jeremijas atsakė vyrams, moterims ir visiems žmonėms: 24O 44 21 24O 44 21 200330 ‘‘Smilkalus, kuriuos Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse deginote jūs, jūsų tėvai, karaliai, kunigaikščiai ir visi žmonės, Viešpats prisiminė. 24O 44 22 24O 44 22 200340 Jis nebegalėjo daugiau pakęsti jūsų piktų darbų ir jūsų daromų bjaurysčių, todėl jūsų kraštas tapo dykyne, pasibaisėjimu bei keiksmažodžiu ir liko be gyventojų, kaip matome šiandien. 24O 44 23 24O 44 23 200350 Kadangi jūs tomis aukomis nusikaltote Viešpačiui, neklausėte Jo, nesilaikėte įstatymo, įsakymų ir nuostatų, todėl jus ištiko šios nelaimės, kaip yra šiandien’‘. 24O 44 24 24O 44 24 200360 Be to, Jeremijas kalbėjo visiems žmonėms ir visoms moterims: ‘‘Klausykite Viešpaties žodžio, visi žydai, gyvenantys Egipte: 24O 44 25 24O 44 25 200370 ‘Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Jūs ir jūsų žmonos, kaip pažadėjote, taip įvykdėte, sakydami: ‘Ištesėsime savo įžadus, smilkysime ir liesime geriamąsias aukas dangaus karalienei’. Ištesėkite savo įžadus ir įvykdykite, ką nusprendėte. 24O 44 26 24O 44 26 200380 Bet išgirskite ir Viešpaties žodį, visi žydai, gyvenantys Egipto žemėje: ‘Aš prisiekiau savo vardu, kad nė vienas iš Judo žmonių nebesakys visoje Egipto žemėje: ‘Kaip Viešpats Dievas gyvas!’ 24O 44 27 24O 44 27 200390 Aš darysiu jiems pikta, o ne gera; visi Judo žmonės Egipto žemėje žus nuo kardo ir bado, kol bus visai sunaikinti. 24O 44 28 24O 44 28 200400 Tik labai mažas skaičius paspruks nuo kardo ir sugrįš iš Egipto į Judą. Tada Judo likutis, esantis Egipto krašte, pamatys, kieno žodis išsipildys­mano ar jų. 24O 44 29 24O 44 29 200410 Štai jums ženklas, kad nubausiu jus šioje vietoje, kad žinotumėte, jog mano žodžiai prieš jus išsipildys. 24O 44 30 24O 44 30 200420 Aš atiduosiu faraoną Hofrą, Egipto karalių, į rankas jo priešų, kurie siekia jo gyvybės, kaip atidaviau Zedekiją, Judo karalių, į jo priešo Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, kuris siekė jo gyvybės, rankas,­sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas’ ‘‘. 24O 45 1 24O 45 1 200430 Pranašo Jeremijo žodžiai Baruchui, Nerijos sūnui, kai jis šiuos žodžius iš Jeremijo lūpų užrašė į knygą ketvirtais Johakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, metais: 24O 45 2 24O 45 2 200440 ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, tau, Baruchai: 24O 45 3 24O 45 3 200450 ‘Tu sakei: ‘Vargas man! Viešpats prideda man skausmų prie mano sielvarto. Pavargau vaitodamas, neturiu ramybės’. 24O 45 4 24O 45 4 200460 Todėl taip kalbėjo Viešpats: ‘Ką Aš stačiau­nugriausiu ir ką sodinau­išrausiu. 24O 45 5 24O 45 5 200470 Tu prašai sau didelių dalykų. Neprašyk, nes štai Aš bausiu visą kraštą, bet tavo gyvybę duosiu tau kaip grobį visose vietose, kur tik eisi’ ‘‘. 24O 46 1 24O 46 1 200480 Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie pagonių tautas. 24O 46 2 24O 46 2 200490 Apie Egiptą, apie faraono Nekojo, Egipto karaliaus, kariuomenę, buvusią prie Eufrato upės Karkemiše, kurią Nebukadnecaras, Babilono karalius, nugalėjo kervirtaisiais Johakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, metais. 24O 46 3 24O 46 3 200500 ‘‘Paruoškite mažąjį ir didįjį skydą ir traukite į kovą. 24O 46 4 24O 46 4 200510 Balnokite žirgus ir sėskite ant jų. Rikiuokitės užsidėję šalmus, galąskite ietis, apsivilkite šarvais. 24O 46 5 24O 46 5 200520 Kodėl Aš mačiau juos išsigandusius ir besitraukiančius atgal? Jų karžygiai išblaškyti bėga be atodairos, visur išgąstis,­sako Viešpats.­ 24O 46 6 24O 46 6 200530 Eiklieji nepabėgs ir stiprieji neišsigelbės. Šiaurėje, prie Eufrato, jie susvyruos ir parkris. 24O 46 7 24O 46 7 200540 Kas kyla lyg potvynis, lyg upės vanduo nerimsta? 24O 46 8 24O 46 8 200550 Egiptas kyla kaip potvynis, kaip upės vanduo nerimsta. Jis sako: ‘Aš pakilsiu, apdengsiu žemę, sunaikinsiu miestus ir jų gyventojus!’ 24O 46 9 24O 46 9 200560 Pirmyn, žirgai, skubėkite, kovos vežimai! Karžygiai pirmyn! Etiopai ir libiai su skydais, Lidijos gyventojai su įtemptais lankais! 24O 46 10 24O 46 10 200570 Tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, keršto diena. Jis atkeršys savo priešams. Kardas ris ir bus sotus bei pasigers krauju. Tai bus auka Viešpačiui, kareivijų Dievui, šiaurės krašte, prie Eufrato. 24O 46 11 24O 46 11 200580 Eik į Gileadą, atsinešk balzamo, mergele, Egipto dukra! Veltui vartoji vaistų daugybę, tu nepagysi! 24O 46 12 24O 46 12 200590 Tautos išgirdo apie tavo gėdą, pilna žemė tavo šauksmo. Galiūnas susidūrė su galiūnu, ir abu kartu krito!’‘ 24O 46 13 24O 46 13 200600 Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui, kad Nebukadnecaras, Babilono karalius, ateis ir užpuls Egipto žemę. 24O 46 14 24O 46 14 200610 ‘‘Praneškite Migdole, paskelbkite Tachpanhese ir Nofe! Sakykite: ‘Atsistokite ir pasiruoškite, nes kardas jau ryja aplinkui!’ 24O 46 15 24O 46 15 200620 Kodėl tavo karžygiai išvaikyti? Jie neatsilaikė, nes Viešpats juos parklupdė. 24O 46 16 24O 46 16 200630 Tavo daugybė susvyravo ir krito vienas po kito. Jie sakė: ‘Grįžkime pas savo tautą, į savo gimtinę, bėkime nuo žudančio kardo!’ 24O 46 17 24O 46 17 200640 Jie šaukė apie faraoną, Egipto karalių: ‘Jis yra triukšmas po laiko’. 24O 46 18 24O 46 18 200650 Kaip Aš gyvas,­sako Karalius, kurio vardas­kareivijų Viešpats,­kaip Taboras yra tarp kalnų ir Karmelis prie jūros, taip tikrai jis ateis. 24O 46 19 24O 46 19 200660 Pasiruoškite tremčiai, Egipto gyventojai! Nofas pavirs dykyne be gyventojų. 24O 46 20 24O 46 20 200670 Egiptas yra puiki telyčia, bet iš šiaurės ateina sunaikinimas. 24O 46 21 24O 46 21 200680 Jo samdyti kariai yra kaip nupenėti veršiai. Jie visi apsigręžė ir pabėgo. Jie neatsilaikė, nes atėjo pražūties diena, priartėjo aplankymo metas. 24O 46 22 24O 46 22 200690 Jų balsas yra kaip gyvatės šnypštimas. Jie ateina su kirviais tarytum miško kirtėjai. 24O 46 23 24O 46 23 200700 Jie iškirs mišką, kuris buvo nepereinamas. Jų yra nesuskaitoma daugybė kaip skėrių. 24O 46 24 24O 46 24 200710 Egipto duktė bus sugėdinta, ji bus atiduota į šiaurės tautos rankas’‘. 24O 46 25 24O 46 25 200720 Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘‘Aš nubausiu Noją, faraoną, Egiptą su jų dievais ir karaliais; faraoną ir visus, kurie juo pasitiki. 24O 46 26 24O 46 26 200730 Aš atiduosiu juos į rankas tų, kurie siekia jų gyvybės, į Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, ir jo tarnų rankas. Po daug metų kraštas vėl bus apgyvendintas kaip senais laikais,­sako Viešpats.­ 24O 46 27 24O 46 27 200740 Tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, Izraeli, neišsigąsk! Aš tave išgelbėsiu ir tavo palikuonis parvesiu iš nelaisvės, iš tolimo krašto. Jokūbas sugrįš, turės ramybę, gyvens saugiai, ir niekas jo negąsdins. 24O 46 28 24O 46 28 200750 Tu, mano tarne Jokūbai, nebijok,­sako Viešpats.­Aš esu su tavimi. Aš visiškai sunaikinsiu tautas, į kurias tave ištrėmiau, bet tavęs iki galo nesunaikinsiu. Aš bausiu tave saikingai, bet be bausmės nepaleisiu’‘. 24O 47 1 24O 47 1 200760 Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie filistinus, prieš faraonui užimant Gazą: 24O 47 2 24O 47 2 200770 ‘‘Vandenys kyla iš šiaurės ir tampa patvinusia upe, apsemia kraštą ir visa, kas jame, miestus ir jų gyventojus. Žmonės šauks, visi krašto gyventojai dejuos 24O 47 3 24O 47 3 200780 nuo žirgų trypimo, kovos vežimų dundėjimo, jų ratų dardėjimo. Tėvai nebesirūpins vaikais, jų rankos nusvirs. 24O 47 4 24O 47 4 200790 Apiplėšimo diena ateina visam filistinų kraštui, kad sunaikintų paskutinius Tyro ir Sidono padėjėjus. Viešpats sunaikins filistinus, Kaftoro krašto likutį. 24O 47 5 24O 47 5 200800 Gaza nupliko, Aškelonas sunaikintas, kartu ir jų slėnių liekanos. Ar ilgai tu raižysi save? 24O 47 6 24O 47 6 200810 Viešpaties karde, ar ilgai tu nenurimsi? Sugrįžk atgal į makštį, liaukis ir nurimk! 24O 47 7 24O 47 7 200820 Kaip jis gali nurimti, kai Viešpats jį pasiuntė prieš Aškeloną ir pajūrį?’‘ 24O 48 1 24O 48 1 200830 Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, apie Moabą sako: ‘‘Vargas Nebojui, jis apiplėštas; Kirjataimai paimti, tvirtovė sugėdinta ir sunaikinta. 24O 48 2 24O 48 2 200840 Moabo garbė praėjo. Priešai Hešbone galvojo tave sunaikinti: ‘Pulkime, sunaikinkime Moabą ir pašalinkime jį iš tautų tarpo!’ Tu, Madmeno mieste, irgi nutilsi, kardas sunaikins tave! 24O 48 3 24O 48 3 200850 Šauksmas girdimas Horonaimuose, plėšimas ir didelis sunaikinimas. 24O 48 4 24O 48 4 200860 Moabas sunaikintas, verkia jo kūdikiai. 24O 48 5 24O 48 5 200870 Jie kyla Luhito šlaitu verkdami, nusileidžia į Horonaimus, jų priešai girdi verksmą dėl sunaikinimo. 24O 48 6 24O 48 6 200880 Bėkite, būkite kaip kadagys dykumoje. 24O 48 7 24O 48 7 200890 Kadangi pasitikėjai savo darbais ir turtais, tu būsi paimtas. Kemošas išeis į nelaisvę kartu su kunigais ir kunigaikščiais. 24O 48 8 24O 48 8 200900 Sunaikinimas pasieks kiekvieną miestą, nė vienas neišsigelbės. Slėniai ir lygumos bus sunaikintos. 24O 48 9 24O 48 9 200910 Duokite Moabui sparnus, kad jis galėtų pabėgti! Jis bus visai sunaikintas, miestai ištuštės. 24O 48 10 24O 48 10 200920 Prakeiktas, kas Viešpaties įsakymą nenoriai vykdo ir kas saugo savo kardą nuo kraujo. 24O 48 11 24O 48 11 200930 Moabas gyveno be rūpesčių nuo pat savo jaunystės, jo mielės nusėdo; jis nebuvo perpilamas iš indo į indą ir nebuvo ištremtas. Todėl jo skonis liko tas pats ir kvapas nepasikeitė. 24O 48 12 24O 48 12 200940 Ateis laikas, kai Aš siųsiu jam pilstytojų, kurie jį perpils, jo ąsočius ištuštins ir sudaužys. 24O 48 13 24O 48 13 200950 Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelis gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo. 24O 48 14 24O 48 14 200960 Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galingi vyrai, karžygiai!’ 24O 48 15 24O 48 15 200970 Moabas apiplėštas, jo miestai sunaikinti, rinktiniai jaunuoliai išėjo į pražūtį,­sako Karalius, kareivijų Viešpats.­ 24O 48 16 24O 48 16 200980 Moabo sunaikinimas artėja. 24O 48 17 24O 48 17 200990 Apverkite jį, kaimynai ir visi, kurie žinote jo vardą. Sulaužytas jo stiprusis skeptras, puikioji lazda! 24O 48 18 24O 48 18 201000 Nusileisk iš savo šlovės sosto į purvą, Dibono dukra! Moabo naikintojas ateis ir sugriaus tavo tvirtoves. 24O 48 19 24O 48 19 201010 Sustok pakelėje, Aroero gyventoja, ir klausk pabėgėlį, kas atsitiko? 24O 48 20 24O 48 20 201020 Moabas yra sumuštas ir nugalėtas! Šaukite ir dejuokite! Praneškite Arnone, kad Moabas apiplėštas. 24O 48 21 24O 48 21 201030 Bausmė atėjo lygumos kraštui: Holonui, Jahacui, Mefaatui, 24O 48 22 24O 48 22 201040 Dibonui, Nebojui, Bet Diblataimams, 24O 48 23 24O 48 23 201050 Kirjataimams, Bet Gamului, Bet Meonui, 24O 48 24 24O 48 24 201060 Kerijotams, Bocrai ir visiems Moabo miestams. 24O 48 25 24O 48 25 201070 Nukirstas Moabo ragas ir jo petys sutriuškintas,­sako Viešpats.­ 24O 48 26 24O 48 26 201080 Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš Viešpatį. Moabas voliosis savo vėmaluose ir taps pajuoka. 24O 48 27 24O 48 27 201090 Ar nesityčiojai iš Izraelio, lyg jis būtų vagis? 24O 48 28 24O 48 28 201100 Moabo gyventojai, pasitraukite iš miestų ir gyvenkite uolose kaip balandžiai, susikrovę lizdą aukštai skardžiuose. 24O 48 29 24O 48 29 201110 Mes girdėjome apie Moabo išdidumą, puikybę, akiplėšiškumą ir pasididžiavimą. 24O 48 30 24O 48 30 201120 Aš žinau, kad jo pasigyrimas yra tuščias ir darbai niekam tikę. 24O 48 31 24O 48 31 201130 Aš verkiu ir dejuoju Moabo ir Kir Hereso žmonių. 24O 48 32 24O 48 32 201140 Aš verkiu dėl tavęs, Sibmos vynuogyne, daugiau negu dėl Jazero. Tavo atžalos nusidriekė per jūrą ir pasiekė Jazerą. Naikintojas užpuolė tavo vasaros vaisius ir vynuogyno derlių. 24O 48 33 24O 48 33 201150 Džiaugsmas ir linksmybė dingo iš derlingų Moabo laukų. Aš pašalinau vyną iš spaustuvo, vyno mynėjas nebemina jo, džiaugsmo šūksnių negirdėti. 24O 48 34 24O 48 34 201160 Šauksmas iš Hešbono pasiekia Elealę, jų aimanos girdimos iki Jahaco, o iš Coaro­iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Ir Nimrimų vandenys išseks. 24O 48 35 24O 48 35 201170 Aš sustabdysiu Moabe aukojimą ir smilkymą jų dievams aukštumose. 24O 48 36 24O 48 36 201180 Mano širdis dejuoja kaip fleita dėl Moabo ir Kir Hereso žmonių. Jie neteko visų savo turtų, kuriuos turėjo. 24O 48 37 24O 48 37 201190 Visų galvos nuskustos ir barzdos nukirptos; rankos suraižytos ir strėnos padengtos ašutinėmis. 24O 48 38 24O 48 38 201200 Ant visų Moabo stogų ir aikštėse girdisi tik dejavimas. Aš sudaužiau Moabą kaip netinkamą indą,­sako Viešpats.­ 24O 48 39 24O 48 39 201210 Jie dejuos, sakydami: ‘Kaip sudaužytas, kaip sugėdintas Moabas!’ Jis taps pajuoka ir pasibaisėjimu visoms aplinkinėms tautoms. 24O 48 40 24O 48 40 201220 Jis atskrenda kaip erelis ir ištiesia sparnus virš Moabo. 24O 48 41 24O 48 41 201230 Jis paims tvirtoves ir miestus. Tą dieną Moabo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys. 24O 48 42 24O 48 42 201240 Moabo tauta bus sunaikinta, nes ji didžiavosi prieš Viešpatį. 24O 48 43 24O 48 43 201250 Išgąstis, duobė ir spąstai laukia jūsų, Moabo gyventojai! 24O 48 44 24O 48 44 201260 Kas pabėgs nuo išgąsčio, įkris į duobę, kas išlips iš duobės, pateks į spąstus. Tai ištiks Moabą jų aplankymo metu. 24O 48 45 24O 48 45 201270 Bėgantys ir netekę jėgų sustos Hešbono pavėsyje. Bet ugnis išeis iš Hešbono ir liepsna iš Sihono ir praris Moabo kaktą ir triukšmadarių galvos vainiką. 24O 48 46 24O 48 46 201280 Vargas tau, Moabai! Tu žuvai, Kemošo tauta! Tavo sūnūs yra ištremti, tavo dukterys pateko į nelaisvę. 24O 48 47 24O 48 47 201290 Bet Aš parvesiu Moabo ištremtuosius paskutinėmis dienomis,­ sako kareivijų Viešpats’‘. Toks yra Moabo teismas. 24O 49 1 24O 49 1 201300 Viešpats sako amonitams: ‘‘Argi Izraelis neturi paveldėtojų? Kodėl Milkomas paveldėjo Gadą ir jo žmonės apsigyveno miestuose? 24O 49 2 24O 49 2 201310 Ateis diena, kai Aš leisiu amonitų Rabai patirti karą. Ji pavirs griuvėsiais, o aplinkiniai miestai bus sudeginti; Izraelis atgaus savo nuosavybę. 24O 49 3 24O 49 3 201320 Vaitok, Hešbone, nes Ajas sunaikintas. Šaukite, Rabos dukterys, apsivilkite ašutinėmis, raudokite, bėgiodamos patvoriais, nes Milkomas ir jo kunigai bei kunigaikščiai eis į nelaisvę. 24O 49 4 24O 49 4 201330 Ko tu giries savo slėniais, nuklydusioji dukra? Pasitiki savo turtais, sakydama: ‘Kas drįs eiti prieš mane?’ 24O 49 5 24O 49 5 201340 Aš atvesiu prieš tave siaubą,­ sako Viešpats, kareivijų Dievas.­ Apsupę priešai taip jus išsklaidys, kad visi išbėgios ir niekas jų nebesurinks. 24O 49 6 24O 49 6 201350 Bet po to Aš išlaisvinsiu amonitus,­sako kareivijų Viešpats’‘. 24O 49 7 24O 49 7 201360 Kareivijų Viešpats sako Edomui: ‘‘Ar nebėra išminties Temane? Ar išminčiai nebeduoda patarimų, ar jų išmintis išseko? 24O 49 8 24O 49 8 201370 Bėkite ir pasislėpkite slėptuvėse, Dedano gyventojai! Aš sunaikinsiu Ezavą, aplankydamas jį. 24O 49 9 24O 49 9 201380 Ar vynuogių skynėjai nepaliktų kiek vynuogių? Jei vagys įsilaužtų nakčia, ar jie nepavogtų tik tiek, kiek jiems reikia? 24O 49 10 24O 49 10 201390 Bet Aš apnuoginau Ezavą, Aš atidengiau jo paslaptis, ir jis nebeturės, kur pasislėpti. Jo vaikai, broliai ir kaimynai bus sunaikinti. 24O 49 11 24O 49 11 201400 Palik savo našlaičius, Aš išsaugosiu juos, tavo našlės tepasitiki manimi. 24O 49 12 24O 49 12 201410 Jei nekaltieji turės gerti taurę, tai ar tu liksi nebaustas? Tu neišvengsi bausmės! 24O 49 13 24O 49 13 201420 Aš prisiekiau pats savimi, kad Bocra taps siaubu, virs dykuma bei keiksmažodžiu; visi jos miestai bus amžini griuvėsiai,­sako Viešpats’‘. 24O 49 14 24O 49 14 201430 Aš sužinojau iš Viešpaties, kad pasiuntinys yra pasiųstas tautoms. Jis kviečia visus į kovą prieš jį. 24O 49 15 24O 49 15 201440 ‘‘Tu būsi mažas tarp tautų ir paniekintas žmonėse. 24O 49 16 24O 49 16 201450 Tavo smarkumas ir širdies išdidumas apgavo tave. Tu gyveni uolų plyšiuose, laikaisi kalvų viršūnėse. Jei tu susikrautum savo lizdą taip aukštai kaip erelis, Aš nustumčiau tave žemyn,­sako Viešpats.­ 24O 49 17 24O 49 17 201460 Edomas taps pasibaisėjimu; kiekvienas praeivis švilps ir baisėsis jo likimu. 24O 49 18 24O 49 18 201470 Kaip sunaikinta Sodoma ir Gomora bei jų apylinkės, taip ir čia nepasiliks ir negyvens joks žmogus. 24O 49 19 24O 49 19 201480 Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti? 24O 49 20 24O 49 20 201490 Štai Viešpaties nutarimas Edomui ir sprendimas Temano gyventojams. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos. 24O 49 21 24O 49 21 201500 Nuo jų griuvimo trenksmo sudrebės žemė, ir jų šauksmo balsas bus girdimas prie Raudonosios jūros. 24O 49 22 24O 49 22 201510 Jis pakils kaip erelis, atskris ir išskės sparnus virš Bocros. Tą dieną Edomo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys’‘. 24O 49 23 24O 49 23 201520 Apie Damaską: ‘‘Sąmyšis Hamate ir Arpade, nes bloga žinia pasiekė juos. Jie išsigandę nerimauja kaip neramios jūros bangos. 24O 49 24 24O 49 24 201530 Damaskas nusiminęs bėga baimės apimtas; baimė ir skausmai užgriuvo jį kaip gimdyvę. 24O 49 25 24O 49 25 201540 Garsusis miestas ištuštėjo, mano džiaugsmo miestas. 24O 49 26 24O 49 26 201550 Jo jaunuoliai ir kariai žus gatvėse tą dieną,­sako kareivijų Viešpats,­ 24O 49 27 24O 49 27 201560 Aš įžiebsiu ugnį Damasko sienose, ji praris Ben Hadado rūmus’‘. 24O 49 28 24O 49 28 201570 Apie Kedarą ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Nebukadnecaras, Babilono karalius, Viešpats sako: ‘‘Pasiruoškite ir žygiuokite prieš Kedarą, apiplėškite rytų tautas. 24O 49 29 24O 49 29 201580 Jie paims jų palapines ir bandas, apdangalus, indus ir kupranugarius. Ir jiems šauks: ‘Siaubas iš visų pusių!’ 24O 49 30 24O 49 30 201590 Skubiai bėkite ir pasislėpkite, Hacoro gyventojai. Nebukadnecaras, Babilono karalius, tarėsi prieš jus ir nusprendė dėl jūsų. 24O 49 31 24O 49 31 201600 Pakilk prieš šitą turtingą, ramiai gyvenančią tautą,­sako Viešpats.­Jie neturi nei vartų, nei užkaiščių, gyvena atsiskyrę. 24O 49 32 24O 49 32 201610 Jų kupranugariai ir didžiulės bandos taps grobiu. Aš išsklaidysiu į visas šalis vyrus, kurie kerpasi plaukus, ir bausiu juos iš visų pusių,­sako Viešpats,­ 24O 49 33 24O 49 33 201620 Hacore gyvens šakalai, jis liks amžina dykuma. Jame negyvens joks žmogus’‘. 24O 49 34 24O 49 34 201630 Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Elamą, pradedant karaliauti Zedekijui, Judo karaliui: 24O 49 35 24O 49 35 201640 ‘‘Aš sulaužysiu Elamo lanką, jo didžiausią stiprybę. 24O 49 36 24O 49 36 201650 Aš pasiųsiu ant Elamo keturis vėjus iš keturių pasaulio šalių ir juos išsklaidysiu į visus pasaulio kraštus taip, kad nebus tautos, kurioje Elamo išsklaidytųjų nebūtų. 24O 49 37 24O 49 37 201660 Aš sukelsiu Elame baimę priešų, kurie siekia jo gyvybės, ir atvesiu prieš juos nelaimę, savo rūstybę, siųsiu paskui juos kardą ir sunaikinsiu juos. 24O 49 38 24O 49 38 201670 Aš pastatysiu Elame savo sostą ir pašalinsiu jų karalius bei kunigaikščius. 24O 49 39 24O 49 39 201680 Bet paskutinėmis dienomis Aš išvaduosiu Elamą,­sako Viešpats’‘. 24O 50 1 24O 50 1 201690 Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Babiloną ir chaldėjų kraštą: 24O 50 2 24O 50 2 201700 ‘‘Paskelbkite tautoms, iškelkite vėliavas, neslėpkite, kad Babilonas paimtas, Belis nebegarbinamas, Merodachas sunaikintas! Jų stabai išniekinti, atvaizdai sudaužyti. 24O 50 3 24O 50 3 201710 Iš šiaurės prieš jį ateina tauta. Ji pavers kraštą dykyne; žmonės ir gyvuliai jame nebegyvens, pabėgs iš jo. 24O 50 4 24O 50 4 201720 Tuomet sugrįš Izraelio ir Judo vaikai,­sako Viešpats.­Jie eis verkdami ir ieškos Viešpaties, savo Dievo. 24O 50 5 24O 50 5 201730 Jie klaus kelio į Sioną ir keliaus, sakydami: ‘Eikime, glauskimės prie Viešpaties amžina sandora, kuri nebus užmiršta!’ 24O 50 6 24O 50 6 201740 Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą. 24O 50 7 24O 50 7 201750 Kas juos sutiko, rijo juos. Jų priešai sakė: ‘Mes tuo nenusikaltome. Izraelitai nusikalto Viešpačiui, teisingumo buveinei, ir Viešpačiui, savo tėvų vilčiai’. 24O 50 8 24O 50 8 201760 Skubėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto! Būkite kaip ožiai bandos priekyje. 24O 50 9 24O 50 9 201770 Aš sukelsiu prieš Babiloną daug galingų tautų ir atvesiu jas iš šiaurės. Jos išsirikiuos ir nugalės jį. Visos jų strėlės įgudusio kario rankose, jos pasiekia tikslą. 24O 50 10 24O 50 10 201780 Chaldėja taps grobiu, jos priešai prisiplėš turto užtektinai,­sako Viešpats,­ 24O 50 11 24O 50 11 201790 nes jūs džiaugėtės ir didžiavotės, mano paveldo grobėjai, šokinėjote kaip veršiai ant žolės ir baubėte kaip jaučiai. 24O 50 12 24O 50 12 201800 Jūsų motina bus išniekinta ir sugėdinta. Ji bus paskutinė tarp tautų, virs dykyne, sausa žeme, dykuma. 24O 50 13 24O 50 13 201810 Dėl Viešpaties rūstybės ji bus negyvenama. Kiekvienas, praeinantis pro Babiloną, stebėsis ir švilps dėl jo nelaimės. 24O 50 14 24O 50 14 201820 Išsirikiuokite prieš Babiloną, įtempkite lankus prieš jį, šaukite, negailėkite strėlių, nes jis nusikalto Viešpačiui. 24O 50 15 24O 50 15 201830 Skelbkite visur, kad jis paimtas. Jo apsaugos pylimas krito, sienos nugriautos. Tai Viešpaties kerštas jam už jo darbus. 24O 50 16 24O 50 16 201840 Išnaikinkite Babilone sėjėją ir pjovėją. Karui siaučiant, kiekvienas bėgs į savo kraštą, pas savo tautą. 24O 50 17 24O 50 17 201850 Izraelis yra kaip išsklaidytos avys, kurias išvaikė liūtai. Pirmasis jį rijo Asirijos karalius, o po to Nebukadnecaras, Babilono karalius, sutraiškė jo kaulus’‘. 24O 50 18 24O 50 18 201860 Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘‘Aš nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių. 24O 50 19 24O 50 19 201870 Izraelį Aš parvesiu atgal į savo kraštą. Jis ganysis Karmelyje ir Bašane, pasisotins Efraimo kalnyne bei Gileade. 24O 50 20 24O 50 20 201880 Tuo metu ieškos Izraelio kaltės ir Judo nuodėmės, bet jų neras, nes Aš atleisiu jiems ir jų nesunaikinsiu,­sako kareivijų Viešpats.­ 24O 50 21 24O 50 21 201890 Žygiuok prieš Merataimų ir Pekodo kraštų gyventojus! Žudyk ir naikink,­sako Viešpats,­daryk taip, kaip tau įsakiau! 24O 50 22 24O 50 22 201900 Krašte girdėti šauksmai kovos ir didelio sunaikinimo. 24O 50 23 24O 50 23 201910 Visos žemės kūjis pats sudaužytas ir sutrupėjęs. Babilonas tapo dykyne tarp tautų. 24O 50 24 24O 50 24 201920 Babilone, Aš stačiau tau spąstus ir sugavau tave. Tu to nepastebėjai, bet buvai surastas ir sugautas, nes kovojai prieš Viešpatį. 24O 50 25 24O 50 25 201930 Viešpats atidarė savo ginklų sandėlį ir ištraukė savo rūstybės ginklus, nes tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, darbas chaldėjų krašte. 24O 50 26 24O 50 26 201940 Pakilkite prieš jį, visi kraštai, atidarykite jo grūdų sandėlius, supilkite viską į krūvas ir sunaikinkite­tenelieka nieko. 24O 50 27 24O 50 27 201950 Išžudykite jo veršius, teeina jie į skerdyklą. Vargas jiems! Atėjo jų aplankymo diena. 24O 50 28 24O 50 28 201960 Štai pabėgėliai iš Babilono krašto! Jie praneša Sione apie Viešpaties kerštą, apie mūsų Dievo kerštą dėl Jo šventyklos. 24O 50 29 24O 50 29 201970 Surinkite šaulius prieš Babiloną. Apsupkite jį taip, kad nė vienas neištrūktų! Atmokėkite jam pagal jo darbus; ką jis darė, jam darykite, nes jis didžiavosi prieš mane, Izraelio Šventąjį. 24O 50 30 24O 50 30 201980 Jo jaunuoliai kris aikštėse ir visi jo kariai bus sunaikinti tą dieną,­sako Viešpats.­ 24O 50 31 24O 50 31 201990 Aš esu prieš tave, tu išdidusis! Atėjo tavo aplankymo metas. 24O 50 32 24O 50 32 202000 Išdidusis suklups ir kris, nė vienas jo nepakels. Aš įžiebsiu jo miestuose ugnį, kuri suris viską aplinkui’‘. 24O 50 33 24O 50 33 202010 Kareivijų Viešpats sako: ‘‘Prispausti yra Izraelio ir Judo vaikai. Tie, kurie juos išvedė į nelaisvę, laiko juos ir nė nemano jų paleisti. 24O 50 34 24O 50 34 202020 Jų Atpirkėjas yra stiprus, kareivijų Viešpats yra Jo vardas. Jis rūpinsis jų byla ir suteiks kraštui ramybę, bet privers drebėti Babilono gyventojus. 24O 50 35 24O 50 35 202030 Kardas chaldėjams, Babilono gyventojams, jo kunigaikščiams ir išminčiams! 24O 50 36 24O 50 36 202040 Kardas jo žyniams, kurie taps kvaili, ir kariams, kad išsigąstų. 24O 50 37 24O 50 37 202050 Kardas žirgams, kovos vežimams ir samdytiems kariams, kurie taps kaip moterys. Kardas jo turtams, kurie taps grobiu! 24O 50 38 24O 50 38 202060 Sausra išdžiovins jo vandenis. Tai drožtų atvaizdų kraštas, per savo stabus jie sukvailėjo. 24O 50 39 24O 50 39 202070 Todėl ten gyvens laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai; Babilonas niekados nebus apgyvendintas nė atstatytas. 24O 50 40 24O 50 40 202080 Kaip Dievas sunaikino Sodomą, Gomorą ir jų aplinkinius miestus, taip ir Babilonas bus sunaikintas, niekas jame negyvens. 24O 50 41 24O 50 41 202090 Galinga tauta ateina iš šiaurės ir daug karalių iš žemės pakraščių. 24O 50 42 24O 50 42 202100 Jie ginkluoti lankais ir ietimis, žiaurūs bei negailestingi. Jie atūžia kaip jūra, joja ant žirgų, pasirengę kovai prieš tave, Babilono dukra! 24O 50 43 24O 50 43 202110 Babilono karalius, išgirdęs apie juos, nuleido rankas; jį apėmė baimė ir skausmai tarsi gimdyvę. 24O 50 44 24O 50 44 202120 Kaip liūtas iš Jordano tankynės jis pakyla ir ateina prieš stipriųjų buveines, bet Aš jį nuvysiu ir paskirsiu tą, kurį išsirinksiu. Kas yra man lygus ir kas gali man pasipriešinti? Koks valdovas galėtų man prieštarauti? 24O 50 45 24O 50 45 202130 Šai Viešpaties nutarimas Babilonui ir sprendimas chaldėjų kraštui. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos. 24O 50 46 24O 50 46 202140 Babilono paėmimo triukšmas sudrebins žemę, ir jų šauksmą išgirs visos tautos’‘. 24O 51 1 24O 51 1 202150 Taip sako Viešpats: ‘‘Aš pažadinsiu prieš Babilono ir Chaldėjos gyventojus naikinantį vėją. 24O 51 2 24O 51 2 202160 Aš siųsiu į Babiloną vėtytojus. Jie vėtys jį ir ištuštins šalį. Ji bus apsupta iš visų pusių. 24O 51 3 24O 51 3 202170 Šauliai, įtempkite lankus, šarvuotieji, pakilkite. Nesigailėkite jos jaunuolių ir sunaikinkite visą jos kariuomenę. 24O 51 4 24O 51 4 202180 Žuvusieji ir sunkiai sužeisti chaldėjų krašte gulės gatvėse. 24O 51 5 24O 51 5 202190 Izraelio ir Judo neatstūmė Viešpats, jų Dievas, nors jų kraštas yra pilnas nusikaltimų prieš Izraelio Šventąjį. 24O 51 6 24O 51 6 202200 Bėkite iš Babilono, gelbėkitės, nežūkite dėl jo nusikaltimų. Tai Viešpaties keršto diena, ir Jis atlygins jam už jo darbus. 24O 51 7 24O 51 7 202210 Babilonas buvo auksinė taurė Viešpaties rankoje, visa žemė pasigėrė iš jos. Jos vyno gėrė tautos, todėl jos išprotėjo. 24O 51 8 24O 51 8 202220 Babilonas krito, jis sutriuškintas. Apraudokite jį, atneškite balzamo jo žaizdoms, gal jis pagis?’‘ 24O 51 9 24O 51 9 202230 Mes gydėme Babiloną, bet jis nepagijo. Palikime jį ir grįžkime kiekvienas į savo kraštą. Jo teismas pasiekė dangų. 24O 51 10 24O 51 10 202240 Viešpats iškėlė mūsų teisumą. Eikime ir pasakokime Sione, ką Viešpats, mūsų Dievas, padarė. 24O 51 11 24O 51 11 202250 Galąskite strėles, imkite skydus! Viešpats sukėlė medų karalius, nes Jo sumanymas yra sunaikinti Babiloną. Tai Viešpaties kerštas dėl šventyklos. 24O 51 12 24O 51 12 202260 Iškelkite vėliavą prieš Babilono sienas, sustiprinkite sargybą, paruoškite pasalas. Ką Viešpats nusprendė, tai ir padarys Babilono gyventojams. 24O 51 13 24O 51 13 202270 Tu, kuris gyveni prie gausių vandenų ir turi gausybę turtų. Atėjo tavo galas, tavo godumo saikas. 24O 51 14 24O 51 14 202280 Kareivijų Viešpats prisiekė: ‘‘Tave užplūs žmonės kaip skėriai ir pakels prieš tave savo balsus’‘. 24O 51 15 24O 51 15 202290 Jis savo jėga sukūrė žemę, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangų. 24O 51 16 24O 51 16 202300 Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių. 24O 51 17 24O 51 17 202310 Žmogus neturi pažinimo ir yra neišmintingas. Amatininkai bus sugėdinti dėl savo drožinių, jų lieti atvaizdai yra apgaulė, juose nėra kvapo. 24O 51 18 24O 51 18 202320 Jie yra tuštybė, paklydimo darbai. Jie pražus aplankymo dieną. 24O 51 19 24O 51 19 202330 Visai kitokia yra Jokūbo dalis. Jis yra visa ko Kūrėjas, Izraelis yra Jo nuosavybė. Kareivijų Viešpats yra Jo vardas. 24O 51 20 24O 51 20 202340 ‘‘Tu esi mano kūjis ir kovos ginklas. Tavimi sudaužysiu tautas ir sunaikinsiu karalystes. 24O 51 21 24O 51 21 202350 Tavimi sunaikinsiu žirgą ir raitelį, kovos vežimą ir jame esantį. 24O 51 22 24O 51 22 202360 Tavimi sunaikinsiu vyrą ir moterį, seną ir jauną, jaunuolį ir mergaitę, 24O 51 23 24O 51 23 202370 piemenį ir bandą, artoją ir jungą su gyvuliais, kunigaikščius ir valdovus. 24O 51 24 24O 51 24 202380 Bet Aš atlyginsiu Babilonui ir visiems Chaldėjos gyventojams jūsų akivaizdoje už jų piktybes, padarytas Sione,­sako Viešpats.­ 24O 51 25 24O 51 25 202390 Tu buvai naikinantis kalnas, sugadinęs visą žemę. Aš ištiesiu savo ranką prieš tave, sulyginsiu tave su žeme ir paversiu pelenais. 24O 51 26 24O 51 26 202400 Tavo akmenų nenaudos nei kampams, nei pamatams. Tu būsi amžina dykyne. 24O 51 27 24O 51 27 202410 Iškelkite vėliavą, trimituokite trimitais, kad išgirstų tautos. Sušaukite prieš jį Ararato, Minio ir Aškenazo karalystes. Paskirkite kariuomenei vadą ir surinkite tiek karių kaip skėrių laukuose. 24O 51 28 24O 51 28 202420 Pasiruoškite kovai kartu su medų karaliais, valdovais, kunigaikščiais ir visais jų valdžioje esančiais kraštais. 24O 51 29 24O 51 29 202430 Žemė pajudės ir drebės, nes Babilonui bus įvykdytas Viešpaties sprendimas. Babilono kraštas taps tuščias ir negyvenamas’‘. 24O 51 30 24O 51 30 202440 Babilono kariai nebeina į kovą. Jie sėdi tvirtovėse netekę drąsos. Jų gyvenvietės dega, vartai išlaužti. 24O 51 31 24O 51 31 202450 Pasiuntinys sutinka pasiuntinį. Jie neša žinią Babilono karaliui, kad jo miestas paimtas iš visų pusių: 24O 51 32 24O 51 32 202460 brastos užimtos, įtvirtinimai dega, kariai apimti panikos. 24O 51 33 24O 51 33 202470 Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘‘Babilonas yra kaip klojimas kūlimo metu. Dar valandėlė, ir derliaus metas ateis’‘. 24O 51 34 24O 51 34 202480 ‘‘Nebukadnecaras, Babilono karalius, ėdė mane ir naikino, paliko mane kaip tuščią indą. Jis prarijo mane kaip slibinas. Pripildęs savo pilvą mano gardumynais, mane išstūmė. 24O 51 35 24O 51 35 202490 Man ir mano žmonėms padaryta skriauda tekrinta ant Babilono’‘,­sakys Sionas. ‘‘Mano kraujas tekrinta ant Chaldėjos’‘,­sakys Jeruzalė. 24O 51 36 24O 51 36 202500 Viešpats sako: ‘‘Aš ginsiu tavo bylą ir atkeršysiu už tave. Aš išdžiovinsiu Babilono vandenis, jo šaltiniai išseks. 24O 51 37 24O 51 37 202510 Babilonas pavirs griuvėsių krūva šakalams gyventi, vieta pasibaisėjimo ir pajuokos, be gyventojų. 24O 51 38 24O 51 38 202520 Jie riaumos kaip liūtai, staugs kaip liūtų jaunikliai. 24O 51 39 24O 51 39 202530 Aš jiems paruošiu puotą: jie nusigers ir užmigs amžinu miegu. 24O 51 40 24O 51 40 202540 Aš juos nuvesiu į skerdyklą kaip avinėlius, avinus ir ožius. 24O 51 41 24O 51 41 202550 Krito Šešachas, pasaulio puošmena! Babilonas tapo siaubu tautoms! 24O 51 42 24O 51 42 202560 Jūra įsiveržė į Babiloną, daugybė bangų užliejo jį. 24O 51 43 24O 51 43 202570 Jo miestai virto dykyne, išdžiūvusia žeme, kurioje niekas negyvena ir joks žmogus per ją nekeliauja. 24O 51 44 24O 51 44 202580 Aš nubausiu Belį Babilone ir išplėšiu iš jo gerklės, ką jis prarijo. Tautos nebeplauks pas jį. Babilono sienos krito. 24O 51 45 24O 51 45 202590 Išeik iš jo, mano tauta! Kiekvienas gelbėkite savo gyvybę nuo degančios Viešpaties rūstybės. 24O 51 46 24O 51 46 202600 Nenusiminkite, neišsigąskite gandų, kurie kas metai sklis krašte apie neramumus ir valdovų tarpusavio kovas. 24O 51 47 24O 51 47 202610 Ateina laikas, kai Aš teisiu Babilono atvaizdus; visas kraštas susigės, o jo gyventojai bus išžudyti. 24O 51 48 24O 51 48 202620 Tada dangus, žemė ir visa, kas juose yra, džiaugsis žuvimu Babilono, kurį užims iš šiaurės atėjęs naikintojas. 24O 51 49 24O 51 49 202630 Kaip Babilono ranka žudė Izraelyje, taip Babilone kris nužudytieji. 24O 51 50 24O 51 50 202640 Jūs, kurie ištrūkote nuo kardo, eikite, nestovėkite vietoje, ir, toli būdami, atsiminkite Viešpatį ir Jeruzalę’‘. 24O 51 51 24O 51 51 202650 Mes susigėdome, girdėdami pajuokas; gėda apdengė mūsų veidus, kai svetimi atėjo į šventąją vietą Viešpaties namuose. 24O 51 52 24O 51 52 202660 ‘‘Ateis diena, kai Aš nuteisiu jų drožinius; tuomet visame krašte vaitos sužeistieji. 24O 51 53 24O 51 53 202670 Jei Babilonas pakiltų iki dangaus ir savo pilis pastatytų iki debesų, mano siųstas naikintojas užklups jį’‘,­sako Viešpats. 24O 51 54 24O 51 54 202680 Šauksmas kyla iš Babilono, baisus sunaikinimas Chaldėjos krašte, 24O 51 55 24O 51 55 202690 nes Viešpats plėšia Babiloną ir tildo jo galingą balsą, nors jo bangos šniokščia kaip galingi vandenys, girdimi jų triukšmingi balsai. 24O 51 56 24O 51 56 202700 Priešas veržiasi į Babiloną; jo kariai patenka į nelaisvę, jų lankai sulaužyti. Viešpats, atlygio Dievas, tikrai atlygins. 24O 51 57 24O 51 57 202710 ‘‘Aš nugirdysiu Babilono kunigaikščius, išminčius, valdovus, karo vadus ir karius. Jie užmigs amžinu miegu ir nepabus’‘,­sako Karalius, kareivijų Viešpats. 24O 51 58 24O 51 58 202720 ‘‘Plačioji Babilono siena bus sulyginta su žeme ir aukštieji vartai sudeginti. Tautos vargo veltui, giminės dirbo ir statė ugniai’‘,­sako Viešpats. 24O 51 59 24O 51 59 202730 Pranašo Jeremijo žodis Serajai, Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui, kai jis lydėjo Zedekiją, Judo karalių, jo ketvirtais karaliavimo metais į Babiloną. Seraja buvo žymus kunigaikštis. 24O 51 60 24O 51 60 202740 Jeremijas užrašė į knygą visas nelaimes, kurios ištiks Babiloną, visus žodžius, kurie parašyti prieš Babiloną. 24O 51 61 24O 51 61 202750 Jeremijas sakė Serajai: ‘‘Nuvykęs į Babiloną, perskaityk visus šiuos žodžius 24O 51 62 24O 51 62 202760 ir sakyk: ‘Viešpatie, Tu grasinai šitą vietą taip sunaikinti, kad čia nebebūtų nieko: nei žmonių, nei gyvulių, ir ji liktų amžina dykyne’. 24O 51 63 24O 51 63 202770 Perskaitęs šią knygą, pririšk prie jos akmenį ir įmesk ją į Eufrato upę, 24O 51 64 24O 51 64 202780 sakydamas: ‘Taip įvyks su Babilonu. Jis paskęs ir nebepakils dėl visų nelaimių, kurias Viešpats jam užves’ ‘‘. Tiek Jeremijo žodžių. 24O 52 1 24O 52 1 202790 Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi. Jis karaliavo vienuolika metų Jeruzalėje. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė iš Libnos. 24O 52 2 24O 52 2 202800 Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip ir Jehojakimas. 24O 52 3 24O 52 3 202810 Dėl Viešpaties rūstybės taip atsitiko Jeruzalei ir Judui, kad galiausiai Jis pašalino juos iš savo akių. Ir Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių. 24O 52 4 24O 52 4 202820 Devintaisiais Zedekijo karaliavimo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną, Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo su visa kariuomene prieš Jeruzalę, ją apgulė ir supylė aplinkui pylimą. 24O 52 5 24O 52 5 202830 Miestas buvo apgultas iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų. 24O 52 6 24O 52 6 202840 Ketvirto mėnesio devintą dieną mieste taip sustiprėjo badas, kad žmonės nebeturėjo ko valgyti. 24O 52 7 24O 52 7 202850 Pralaužę miesto sieną, karalius ir visi jo kariai pabėgo naktį taku, esančiu tarp dviejų miesto sienų, pro karaliaus sodą. Chaldėjai buvo apsupę miestą. Jie traukėsi lygumos keliu. 24O 52 8 24O 52 8 202860 Chaldėjų kariuomenė vijosi karalių ir sugavo Zedekiją lygumoje prie Jericho. Visa jo kariuomenė buvo išsklaidyta. 24O 52 9 24O 52 9 202870 Jie suėmė karalių ir atgabeno pas Babilono karalių į Riblą Hamato krašte, ir tas jį teisė. 24O 52 10 24O 52 10 202880 Babilono karalius nužudė Zedekijo sūnus jo akyse, taip pat ir visus Judo kunigaikščius Ribloje. 24O 52 11 24O 52 11 202890 Tada Zedekijui išlupo akis, sukaustė grandinėmis, išsivedė į Babiloną ir įmetė į kalėjimą, kuriame jis išbuvo iki mirties. 24O 52 12 24O 52 12 202900 Devynioliktais Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, sargybos viršininkas Nebuzaradanas, kuris tarnavo Babilono karaliui, atėjo į Jeruzalę. 24O 52 13 24O 52 13 202910 Jis sudegino Viešpaties namus, karaliaus namus ir visus didelius Jeruzalės pastatus. 24O 52 14 24O 52 14 202920 Chaldėjų kariai, buvę su sargybos viršininku, išgriovė aplinkui Jeruzalę esančias sienas. 24O 52 15 24O 52 15 202930 Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, išvedė į nelaisvę dalį tautos beturčių, mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas babiloniečius, ir visus amatininkus. 24O 52 16 24O 52 16 202940 Bet Nebuzaradanas paliko kai kuriuos krašto beturčius, kad prižiūrėtų vynuogynus ir dirbtų žemę. 24O 52 17 24O 52 17 202950 Chaldėjai sulaužė varines kolonas, stovus ir varinį baseiną, buvusius Viešpaties namuose, ir visą jų varį išgabeno į Babiloną. 24O 52 18 24O 52 18 202960 Jie paėmė ir puodus, šakutes, gnybtuvus, dubenis, semtuvus bei visus varinius indus, kurie buvo naudojami tarnavimo metu. 24O 52 19 24O 52 19 202970 Sargybos viršininkas pasiėmė indus smilkalams, taures, praustuves, žvakides, lėkštes­visa, kas buvo iš aukso ir sidabro. 24O 52 20 24O 52 20 202980 Dviejų kolonų, baseino, dvylikos varinių jaučių, buvusių po baseinu, ir stovų, kuriuos karalius Saliamonas buvo padaręs Viešpaties namams, vario buvo neįmanoma pasverti. 24O 52 21 24O 52 21 202990 Viena kolona buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, dvylikos uolekčių apimties; kolonos sienos buvo keturių pirštų storio, o vidus tuščias. 24O 52 22 24O 52 22 203000 Ant kolonos buvo varinis kapitelis, penkių uolekčių aukščio; jį supo grotelės ir granato vaisiai­viskas buvo iš vario. Tokia pat buvo ir antroji kolona. 24O 52 23 24O 52 23 203010 Devyniasdešimt šeši granato vaisiai buvo iš vienos pusės; iš viso aplinkui groteles jų buvo šimtas. 24O 52 24 24O 52 24 203020 Sargybos viršininkas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją, tris durininkus, 24O 52 25 24O 52 25 203030 miesto valdininką, kuris buvo karo vyrų viršininkas, septynis vyrus, karaliaus patarėjus, kuriuos rado mieste, kariuomenės vyriausiąjį raštininką, kuris šaukdavo į kariuomenę, ir šešiasdešimt krašto vyrų, kurie buvo mieste. 24O 52 26 24O 52 26 203040 Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paėmęs juos, nuvedė pas Babilono karalių į Riblą. 24O 52 27 24O 52 27 203050 Karalius nužudė juos Ribloje, Hamato krašte. Taip Judas buvo ištremtas iš savo krašto. 24O 52 28 24O 52 28 203060 Nebukadnecaras septintaisiais savo karaliavimo metais iš Jeruzalės ištrėmė tris tūkstančius dvidešimt tris žydus; 24O 52 29 24O 52 29 203070 aštuonioliktaisiais metais­aštuonis šimtus trisdešimt du asmenis; 24O 52 30 24O 52 30 203080 dvidešimt trečiaisiais metais sargybos viršininkas Nebuzaradanas ištrėmė septynis šimtus keturiasdešimt penkis žydus. Iš viso keturis tūkstančius šešis šimtus žmonių. 24O 52 31 24O 52 31 203090 Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino tremties metais, dvylikto mėnesio dvidešimt penktą dieną, Babilono karalius Evil Merodachas pirmaisiais savo karaliavimo metais dovanojo bausmę Judo karaliui Jehojachinui ir išleido jį iš kalėjimo. 24O 52 32 24O 52 32 203100 Jis kalbėjo su juo draugiškai ir davė jam sostą, aukštesnį negu kitų karalių, kurie buvo su juo Babilone. 24O 52 33 24O 52 33 203110 Jis pakeitė Jehojachino kalėjimo drabužius, ir tas valgė karaliaus akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas. 24O 52 34 24O 52 34 203120 Karalius jam paskyrė nuolatinį išlaikymą, kurį jis gaudavo kiekvieną dieną per visas savo gyvenimo dienas. 25O 1 1 25O 1 1 203130 Koks vienišas miestas, kuris pirma buvo pilnas žmonių! Jis buvo garsus tarp tautų, o dabar lyg našlė. Buvo lyg kunigaikštienė, o dabar lyg vergė. 25O 1 2 25O 1 2 203140 Ji verkia graudžiai nakties metu, skruostai pasruvę ašaromis. Nė vienas jos meilužis neguodžia jos. Visi draugai tapo išdavikais ir priešais. 25O 1 3 25O 1 3 203150 Judas ištremtas vargsta ir vergauja, gyvena tarp pagonių tautų, neturi ramybės. Jo persekiotojai pasivijo jį siaurose vietose. 25O 1 4 25O 1 4 203160 Siono keliai tušti, niekas jais nekeliauja į šventes. Miesto vartai sunaikinti, kunigai dūsauja. Jo mergaitės liūdi, jis apimtas kartėlio. 25O 1 5 25O 1 5 203170 Prispaudėjai viešpatauja, priešai džiaugiasi. Viešpats siuntė tą bausmę Jeruzalei dėl daugybės jos kalčių. Jos vaikai priešų išvesti nelaisvėn. 25O 1 6 25O 1 6 203180 Siono dukters grožis­praeitis. Jos kunigaikščiai lyg elniai, nerandantys ganyklos, bejėgiai jie eina savo priešų priekyje. 25O 1 7 25O 1 7 203190 Jeruzalė, pavergta ir pamiršta, prisimena laimingus praeities laikus. Ji pateko į priešo rankas, niekas jai nepadėjo. Prispaudėjai tyčiojasi iš jos sabatų. 25O 1 8 25O 1 8 203200 Jeruzalės nusikaltimas didelis, todėl ji atmesta. Kas ją gerbė, dabar niekina, nes matė jos nuogumą. Ji pati vaitoja ir sukasi į šalį. 25O 1 9 25O 1 9 203210 Jos rūbas suteptas. Ji nepagalvojo, kas jos laukia, todėl ji visko neteko, nėra kas ją paguostų. Viešpatie, pažvelk į mano vargą, nes mano priešai iškilo! 25O 1 10 25O 1 10 203220 Jos brangenybės priešų rankose. Net pagonių tautos, kurioms Tu buvai uždraudęs įeiti į ją, įsilaužė į šventyklą. 25O 1 11 25O 1 11 203230 Visa tauta dūsauja, trūksta maisto. Jie keičia brangenybes į maistą gyvybei palaikyti. Viešpatie, pažvelk į mano paniekinimą! 25O 1 12 25O 1 12 203240 Ar tai nieko nereiškia jums, einantiems pro šalį? Pažvelkite ir pagalvokite, ar kas kenčia tokį vargą kaip aš? Viešpats baudžia mane savo rūstybės įkarštyje. 25O 1 13 25O 1 13 203250 Jis siuntė iš aukštybės ugnį ir degino mane. Jis ištiesė tinklą, pagavo mano kojas ir paklupdė mane. Jis padarė mane apleistą ir besikamuojančią. 25O 1 14 25O 1 14 203260 Jis uždėjo man jungą už mano nusikaltimus. Jo ranka uždėtas jungas slegia mano pečius. Viešpats palaužė mano jėgas, atidavė mane į galingesnių rankas. 25O 1 15 25O 1 15 203270 Viešpats sunaikino visus mano stipriuosius; Jis sušaukė daugybę, kad sunaikintų mano jaunuolius. Viešpats mynė mergelę, Judo dukterį, kaip vynuogių spaustuve. 25O 1 16 25O 1 16 203280 Aš verkiu, mano skruostais rieda ašaros. Neturiu, kas mane nuramintų, kas atgaivintų mano sielą. Mano vaikus išsklaidė galingas priešas. 25O 1 17 25O 1 17 203290 Sionas tiesia savo rankas, bet nėra, kas jį paguostų. Viešpats sukėlė prieš Jokūbą jo kaimynus, jie tapo jo priešais. Jeruzalė tapo jiems kaip moteris mėnesinių metu. 25O 1 18 25O 1 18 203300 Viešpats yra teisus, nes aš neklausiau Jo įsakymų. Tautos, išgirskite! Pamatykite mano vargą! Mano jaunuoliai ir mergaitės išvesti į nelaisvę. 25O 1 19 25O 1 19 203310 Aš ieškojau pagalbos tarp meilužių, bet jie apvylė mane. Kunigai ir vyresnieji mirė iš bado mieste, nerasdami maisto gyvybei palaikyti. 25O 1 20 25O 1 20 203320 Viešpatie, pažvelk, kokia aš nelaiminga ir nerami. Mano širdis nerimsta krūtinėje, nes aš neklausiau Tavęs. Lauke siaučia kardas, o viduje­mirtis. 25O 1 21 25O 1 21 203330 Jie išgirdo mano vaitojimą, bet nėra kas mane paguostų. Mano priešai, išgirdę, kad Tu mane baudi, džiaugiasi. Tavo keršto diena teateina ir jiems, kaip ji atėjo man. 25O 1 22 25O 1 22 203340 Teiškyla ir jų nusikaltimai Tavo akivaizdoje. Atlygink jiems taip, kaip man atlyginai už mano kaltes. Mano dūsavimams nėra galo, mano širdis alpsta. 25O 2 1 25O 2 1 203350 Viešpats savo rūstybės debesimi aptemdė Siono dukterį. Jis nusviedė Izraelio didybę iš dangaus į dulkes. Rūstybės dieną Jis užmiršo savo pakojį. 25O 2 2 25O 2 2 203360 Viešpats negailestingai sunaikino visas Jokūbo gyvenvietes, nugriovė Judo dukters tvirtoves, nusviedė į dulkes; karalystė ir kunigaikščiai neteko savo garbės. 25O 2 3 25O 2 3 203370 Jis savo rūstybėje nulaužė Izraelio ragą, atitraukė nuo jo savo dešinę priešų akivaizdoje ir degė Jokūbe kaip viską ryjanti ugnis. 25O 2 4 25O 2 4 203380 Jis savo dešine įtempė lanką kaip priešas ir sunaikino visą Siono dukters išdidumą. Jo įtūžis išsiliejo kaip ugnis. 25O 2 5 25O 2 5 203390 Viešpats tapo priešu: prarijo Izraelį, prarijo jo rūmus, pavertė griuvėsiais tvirtoves ir padaugino Judo dukrai vargų ir kančių. 25O 2 6 25O 2 6 203400 Savo palapinę Jis sugriovė kaip sodo pastogę, susirinkimų vietą sunaikino. Viešpats pašalino Sione švenčių ir sabatų iškilmes, paniekino savo įtūžyje karalius bei kunigus. 25O 2 7 25O 2 7 203410 Viešpats atmetė savo aukurą, atsisakė šventyklos, o rūmus atidavė į priešų rankas. Jie šūkavo Viešpaties namuose kaip anksčiau iškilmių metu. 25O 2 8 25O 2 8 203420 Viešpats nusprendė Siono dukters sienas sunaikinti. Jis, ištempęs matavimo virvę, ištiesė ranką galutiniam sunaikinimui. Įtvirtinimai ir sienos sunaikinti. 25O 2 9 25O 2 9 203430 Vartai sulindo į žemę, užkaiščiai sulinko ir sulūžo, karaliai ir kunigaikščiai išsklaidyti pagonių tautose; įstatymo nebeliko, pranašai nebegauna regėjimų iš Viešpaties. 25O 2 10 25O 2 10 203440 Siono dukters vyresnieji sėdi tylėdami ant žemės, galvas apsibarstę pelenais ir apsisiautę ašutinėmis. Jeruzalės mergaitės stovi, nuleidusios galvas. 25O 2 11 25O 2 11 203450 Mano akys paraudo nuo ašarų, siela nerimsta, širdis plyšta iš skausmo dėl tautos sunaikinimo; kūdikiai ir vaikai alpsta miesto gatvėse. 25O 2 12 25O 2 12 203460 Jie sako motinoms: ‘‘Kur grūdai ir vynas?’‘, kai alpsta, lyg būtų sunkiai sužeisti, ir miršta motinų glėbyje. 25O 2 13 25O 2 13 203470 Jeruzale, kuo paguosiu ir kam prilyginsiu tavo kančias? Siono dukterie, kuo pastiprinsiu tave? Tavo žaizda yra didelė kaip jūra. Kas gali pagydyti tave? 25O 2 14 25O 2 14 203480 Tavo pranašai pranašavo tuštybes ir kvailystes. Jie neatidengė tavo kalčių, kad apsaugotų nuo tremties. Jie matė melagingų regėjimų dėl tavęs ir apgaulę. 25O 2 15 25O 2 15 203490 Dabar praeiviai ploja rankomis, švilpia ir kraipo galvas, žiūrėdami į Jeruzalę: ‘‘Ar taip atrodo miestas, kurį vadino grožio tobulybe ir visos žemės džiaugsmu?’‘ 25O 2 16 25O 2 16 203500 Tavo priešai atvėrė burnas prieš tave, švilpia, griežia dantimis. Jie sako: ‘‘Mes prarijome ją! Tai diena, kurios laukėme. Mes sulaukėme ir matome tai!’‘ 25O 2 17 25O 2 17 203510 Ką Viešpats nusprendė, tą įvykdė. Jo seniai paskelbti žodžiai išsipildė. Jis griovė ir nesigailėjo, o tavo priešams leido džiaugtis ir išaukštino jų ragus. 25O 2 18 25O 2 18 203520 Jų širdys šaukėsi Viešpaties: ‘‘Siono dukters siena!’‘ Tavo ašaros tegul teka srovėmis dieną ir naktį! Nesudėk akių ir nesiilsėk! 25O 2 19 25O 2 19 203530 Maldauk vakare ir nakčia! Išliek savo širdį kaip vandenį Viešpaties akivaizdoje. Pakelk rankas į Jį dėl savo vaikų gyvybės, kurie alpsta iš bado gatvėse. 25O 2 20 25O 2 20 203540 Viešpatie, pažvelk! Argi esi ką panašaus matęs? Nejaugi motinos turi valgyti savo vaisių, kūdikius, kuriuos glamonėjo? Argi kunigai ir pranašai turi būti žudomi Viešpaties šventykloje? 25O 2 21 25O 2 21 203550 Gatvių dulkėse guli jauni ir seni. Jaunuoliai ir mergaitės krito nuo kardo. Pykčio metu juos nužudei, išžudei nesigailėdamas. 25O 2 22 25O 2 22 203560 Tu pašaukei iš visų kampų lyg į šventas iškilmes mano priešus taip, kad Viešpaties įtūžio dieną nė vienas neištrūko ir nepabėgo. Kuriuos auginau ir auklėjau, sunaikino priešas. 25O 3 1 25O 3 1 203570 Aš­žmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos. 25O 3 2 25O 3 2 203580 Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą. 25O 3 3 25O 3 3 203590 Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną. 25O 3 4 25O 3 4 203600 Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus. 25O 3 5 25O 3 5 203610 Jis apsupo mane kartybe ir vargu, 25O 3 6 25O 3 6 203620 perkėlė į tamsą kaip mirusį. 25O 3 7 25O 3 7 203630 Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis. 25O 3 8 25O 3 8 203640 Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą. 25O 3 9 25O 3 9 203650 Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė. 25O 3 10 25O 3 10 203660 Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje. 25O 3 11 25O 3 11 203670 Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą. 25O 3 12 25O 3 12 203680 Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu 25O 3 13 25O 3 13 203690 ir pervėrė mano širdį strėlėmis. 25O 3 14 25O 3 14 203700 Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną. 25O 3 15 25O 3 15 203710 Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis. 25O 3 16 25O 3 16 203720 Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais. 25O 3 17 25O 3 17 203730 Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė. 25O 3 18 25O 3 18 203740 Aš tariau: ‘‘Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo’‘. 25O 3 19 25O 3 19 203750 Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį. 25O 3 20 25O 3 20 203760 Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje. 25O 3 21 25O 3 21 203770 Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties. 25O 3 22 25O 3 22 203780 Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė. 25O 3 23 25O 3 23 203790 Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė. 25O 3 24 25O 3 24 203800 Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo. 25O 3 25 25O 3 25 203810 Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems. 25O 3 26 25O 3 26 203820 Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo, 25O 3 27 25O 3 27 203830 gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės. 25O 3 28 25O 3 28 203840 Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta. 25O 3 29 25O 3 29 203850 Jis paliečia dulkes savo burna: ‘‘Galbūt dar yra vilties’‘. 25O 3 30 25O 3 30 203860 Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka, 25O 3 31 25O 3 31 203870 nes Viešpats neatstumia amžiams. 25O 3 32 25O 3 32 203880 Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos. 25O 3 33 25O 3 33 203890 Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto. 25O 3 34 25O 3 34 203900 Kai mindžioja kojomis belaisvius, 25O 3 35 25O 3 35 203910 kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises, 25O 3 36 25O 3 36 203920 kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria. 25O 3 37 25O 3 37 203930 Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako? 25O 3 38 25O 3 38 203940 Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta? 25O 3 39 25O 3 39 203950 Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių? 25O 3 40 25O 3 40 203960 Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties. 25O 3 41 25O 3 41 203970 Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose. 25O 3 42 25O 3 42 203980 Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai. 25O 3 43 25O 3 43 203990 Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas. 25O 3 44 25O 3 44 204000 Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs. 25O 3 45 25O 3 45 204010 Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų. 25O 3 46 25O 3 46 204020 Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus. 25O 3 47 25O 3 47 204030 Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas. 25O 3 48 25O 3 48 204040 Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo. 25O 3 49 25O 3 49 204050 Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo, 25O 3 50 25O 3 50 204060 kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus. 25O 3 51 25O 3 51 204070 Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų. 25O 3 52 25O 3 52 204080 Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties, 25O 3 53 25O 3 53 204090 įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis. 25O 3 54 25O 3 54 204100 Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs. 25O 3 55 25O 3 55 204110 Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs. 25O 3 56 25O 3 56 204120 Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo. 25O 3 57 25O 3 57 204130 Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: ‘‘Nebijok’‘. 25O 3 58 25O 3 58 204140 Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę. 25O 3 59 25O 3 59 204150 Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą. 25O 3 60 25O 3 60 204160 Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane; 25O 3 61 25O 3 61 204170 Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane. 25O 3 62 25O 3 62 204180 Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane. 25O 3 63 25O 3 63 204190 Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina. 25O 3 64 25O 3 64 204200 Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus. 25O 3 65 25O 3 65 204210 Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų. 25O 3 66 25O 3 66 204220 Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus. 25O 4 1 25O 4 1 204230 Kaip grynas auksas patamsėjo, kaip jis pasikeitė! Šventyklos akmenys guli išmėtyti visur gatvėse. 25O 4 2 25O 4 2 204240 Brangūs Siono sūnūs, prilygstantys auksui, dabar laikomi moliniais indais, puodžiaus rankų darbu! 25O 4 3 25O 4 3 204250 Net jūrų pabaisos maitina ir žindo savo vaikus, o mano tautos duktė tapo žiauri lyg strutis dykumoje. 25O 4 4 25O 4 4 204260 Nuo troškulio kūdikių liežuvis prilipo prie gomurio. Vaikai prašo duonos, bet niekas jiems neatlaužia jos. 25O 4 5 25O 4 5 204270 Valgę skanumynus, dabar miršta gatvėse badu; išauginti purpuro drabužiuose, dabar guli dulkėse. 25O 4 6 25O 4 6 204280 Bausmė už mano tautos kaltę yra didesnė už Sodomos bausmę, kuri buvo sunaikinta per akimirką be žmogaus rankos. 25O 4 7 25O 4 7 204290 Jos nazarėnai buvo švaresni už sniegą, baltesni už pieną, jų kūnas rausvesnis už koralus, išvaizda gražesnė už safyrą. 25O 4 8 25O 4 8 204300 Dabar jų veidai juodesni už anglį, jie nebeatpažįstami gatvėje, jų oda prilipusi prie kaulų, sudžiūvusi kaip medis. 25O 4 9 25O 4 9 204310 Laimingesni kritę kovoje negu mirę badu, nes jų kūnas seko pamažu ir, netekę maisto, jie mirė. 25O 4 10 25O 4 10 204320 Gailestingosios moterys virė ir valgė savo pačių vaikus; tai buvo jų maistas mano tautos sunaikinimo metu. 25O 4 11 25O 4 11 204330 Viešpaties rūstybė pasireiškė, Jis išliejo savo įtūžį. Jis įžiebė Sione ugnį, kuri sunaikino jo pamatus. 25O 4 12 25O 4 12 204340 Žemės karaliai ir pasaulio gyventojai netikėjo, kad priešas galėtų įžengti į Jeruzalę. 25O 4 13 25O 4 13 204350 Tas įvyko dėl pranašų nuodėmių ir kunigų kalčių, kurie praliejo teisiųjų kraują miesto viduryje. 25O 4 14 25O 4 14 204360 Jie vaikščiojo gatvėmis lyg akli, taip susitepę nekaltųjų krauju, kad buvo baisu juos paliesti. 25O 4 15 25O 4 15 204370 Apie juos buvo sakoma: ‘‘Pasitraukite, jie nešvarūs, nepalieskite jų!’‘ Jie pabėgo ir klajojo aplinkui, bet net pagonys sakė: ‘‘Jų neturi būti tarp mūsų!’‘ 25O 4 16 25O 4 16 204380 Pats Viešpats juos išsklaidė ir nekreipė dėmesio į juos; nebuvo pagarbos nei kunigams, nei vyresniesiems. 25O 4 17 25O 4 17 204390 Mes pavargome, belaukdami pagalbos, bet jos nesulaukėme. Laukėme pagalbos iš tautos, kuri negalėjo mums padėti. 25O 4 18 25O 4 18 204400 Mūsų žingsniai buvo sekami, negalėjome net gatvėje pasirodyti. Mūsų galas artėjo, dienos baigėsi. 25O 4 19 25O 4 19 204410 Persekiotojai buvo greitesni už padangių erelius. Jie gaudė mus kalnuose, tykojo dykumose. 25O 4 20 25O 4 20 204420 Viešpaties pateptąjį jie sugavo, o mes tikėjome, kad jo ūksmėje gyvensime tarp tautų. 25O 4 21 25O 4 21 204430 Edomo dukra, gyvenanti Uco krašte, džiaukis ir būk linksma! Ir tave pasieks keršto taurė, tu taip pat būsi nugirdyta ir apsinuoginsi. 25O 4 22 25O 4 22 204440 Siono dukra, tavo bausmė baigta! Jis tavęs nebeištrems. Jis aplankys tavo kaltę, Edomo dukra, ir iškels tavo nuodėmes. 25O 5 1 25O 5 1 204450 Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus. 25O 5 2 25O 5 2 204460 Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose. 25O 5 3 25O 5 3 204470 Mes esame našlaičiai, mūsų motinos­našlės; 25O 5 4 25O 5 4 204480 privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas. 25O 5 5 25O 5 5 204490 Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti. 25O 5 6 25O 5 6 204500 Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume. 25O 5 7 25O 5 7 204510 Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę. 25O 5 8 25O 5 8 204520 Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos. 25O 5 9 25O 5 9 204530 Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos. 25O 5 10 25O 5 10 204540 Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado. 25O 5 11 25O 5 11 204550 Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose. 25O 5 12 25O 5 12 204560 Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia. 25O 5 13 25O 5 13 204570 Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis. 25O 5 14 25O 5 14 204580 Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti. 25O 5 15 25O 5 15 204590 Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu. 25O 5 16 25O 5 16 204600 Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome. 25O 5 17 25O 5 17 204610 Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo. 25O 5 18 25O 5 18 204620 Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame. 25O 5 19 25O 5 19 204630 Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms. 25O 5 20 25O 5 20 204640 Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai? 25O 5 21 25O 5 21 204650 Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis! 25O 5 22 25O 5 22 204660 Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai? 26O 1 1 26O 1 1 204670 Tai buvo trisdešimtaisiais metais, ketvirto mėnesio penktą dieną, man esant tarp tremtinių prie Kebaro upės. Atsivėrė dangūs, ir aš mačiau Dievo regėjimus. 26O 1 2 26O 1 2 204680 Penktaisiais karaliaus Joachino tremties metais, penktą mėnesio dieną, 26O 1 3 26O 1 3 204690 Viešpats kalbėjo kunigui Ezechieliui, Buzio sūnui, chaldėjų krašte prie Kebaro upės. Viešpaties ranka buvo ten ant jo. 26O 1 4 26O 1 4 204700 Aš mačiau iš šiaurės kylantį viesulą ir debesis, aplinkui liepsnojo ugnis. Ugnies vidurys spindėjo lyg žėrintis gintaras. 26O 1 5 26O 1 5 204710 Liepsnų viduryje mačiau keturias būtybes. Jų išvaizda buvo panaši į žmogaus. 26O 1 6 26O 1 6 204720 Kiekviena jų turėjo keturis veidus ir keturis sparnus. 26O 1 7 26O 1 7 204730 Jų kojos buvo tiesios, o kojų pėdos panašios į veršio kanopas. Būtybės žibėjo kaip išlydytas varis. 26O 1 8 26O 1 8 204740 Po jų sparnais keturiuose šonuose buvo žmogaus rankos. Veidus ir sparnus jos turėjo keturiose pusėse. 26O 1 9 26O 1 9 204750 Sparnai lietė vienas kitą. Eidamos jos nesisuko, kiekviena ėjo tiesiai. 26O 1 10 26O 1 10 204760 Visų keturių veidai atrodė taip: priekyje buvo žmogaus veidas, dešinėje­liūto veidas, kairėje­veršio veidas ir užpakalyje­erelio veidas. 26O 1 11 26O 1 11 204770 Jų sparnai buvo ištiesti ir pakelti į viršų. Du sparnai lietė vienas kitą, kiti du­dengė jų kūnus. 26O 1 12 26O 1 12 204780 Jos ėjo kiekviena tiesiai pirmyn. Kur dvasia norėjo eiti, ten jos ir ėjo, ir eidamos nepasisukdavo. 26O 1 13 26O 1 13 204790 Būtybės atrodė kaip degančios anglys, kaip žibintai. Ugnis judėjo tarp būtybių. Ji buvo labai šviesi, o iš jos žybčiojo žaibai. 26O 1 14 26O 1 14 204800 Būtybės judėjo pirmyn ir atgal tarsi žaibai. 26O 1 15 26O 1 15 204810 Žiūrėdamas į būtybes, mačiau ant žemės prie kiekvienos iš jų po ratą. 26O 1 16 26O 1 16 204820 Ratai atrodė lyg berilis. Visi keturi buvo vienodi ir taip pat padaryti. Kiekvienas iš jų atrodė lyg būtų ratas rate. 26O 1 17 26O 1 17 204830 Jie judėdavo į keturias puses nepasisukdami. 26O 1 18 26O 1 18 204840 Jų ratlankiai buvo aukšti ir keliantys baimę. Visi keturi ratlankiai buvo pilni akių. 26O 1 19 26O 1 19 204850 Einant būtybėms, drauge ėjo ir ratai; pakilus būtybėms aukštyn, pakildavo ir ratai. 26O 1 20 26O 1 20 204860 Kur dvasia ėjo, ir jie ėjo; pakilus dvasiai, ir ratai pakildavo, nes būtybių dvasia ir buvo ratuose. 26O 1 21 26O 1 21 204870 Jei jos ėjo, ir jie ėjo drauge, jei jos sustodavo, sustodavo ir jie; jei jos pakildavo nuo žemės, pakildavo ir ratai, nes būtybių dvasia buvo ratuose. 26O 1 22 26O 1 22 204880 Virš būtybių galvų buvo kažkas panašaus į dangaus skliautą, kuris žėrėjo kaip krištolas ir gaubė jas. 26O 1 23 26O 1 23 204890 Po skliautu kiekviena būtybė dviem sparnais dengė savo kūną, o kiti du sparnai buvo ištiesti. 26O 1 24 26O 1 24 204900 Joms judant, girdėjau jų sparnų ūžimą lyg galingo vandenyno, lyg Visagalio balsą, lyg didelės kariuomenės stovyklos triukšmą. Joms sustojus, sparnai nusileisdavo. 26O 1 25 26O 1 25 204910 Nuo skliauto, esančio virš jų galvų, aidėjo balsas. Kai jos stovėjo, sparnai buvo nuleisti. 26O 1 26 26O 1 26 204920 Virš skliauto, kuris buvo virš jų galvų, mačiau lyg sostą iš safyro ir ant jo sėdinčią į žmogų panašią būtybę. 26O 1 27 26O 1 27 204930 Būtybė nuo juosmens aukštyn ir žemyn spindėjo lyg gintaras, lyg ugnies liepsnos, 26O 1 28 26O 1 28 204940 lyg lankas, kuris pasirodo debesyse lyjant, Jį supo spindėjimas. Tai buvo Viešpaties šlovės pasirodymas. Pamatęs tai, kritau veidu žemėn ir išgirdau balsą. 26O 2 1 26O 2 1 204950 Jis kalbėjo: ‘‘Žmogaus sūnau, stokis, Aš kalbėsiu su tavimi’‘. 26O 2 2 26O 2 2 204960 Jam pradėjus kalbėti, dvasia pastatė mane ant kojų, ir aš klausiausi kalbančio. 26O 2 3 26O 2 3 204970 Jis tarė: ‘‘Žmogaus sūnau, Aš siunčiu tave pas Izraelio žmones, pas maištingą tautą, kuri maištauja prieš mane. Jie ir jų tėvai priešinosi man iki šios dienos. 26O 2 4 26O 2 4 204980 Žmonės, pas kuriuos siunčiu tave, yra įžūlūs ir nepalenkiamos širdies. Tu jiems sakyk: ‘Taip sako Dievas’. 26O 2 5 26O 2 5 204990 Ar jie klausys, ar neklausys, nes jie yra maištinga tauta, tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų. 26O 2 6 26O 2 6 205000 Tu, žmogaus sūnau, nebijok jų ir neišsigąsk jų kalbų. Nors tave supa dilgėlės ir erškėčiai, nors gyveni tarp skorpionų, nebijok jų žodžių ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes jie yra maištinga tauta. 26O 2 7 26O 2 7 205010 Kalbėk jiems mano žodžius, nepaisydamas, ar jie klausys, ar neklausys jų. 26O 2 8 26O 2 8 205020 Tu, žmogaus sūnau, klausyk, ką tau sakau, nebūk maištininkas kaip jie. Tu valgyk, ką tau duosiu’‘. 26O 2 9 26O 2 9 205030 Aš pažvelgiau ir pamačiau į mane ištiestą ranką. Ranka laikė knygos ritinį. 26O 2 10 26O 2 10 205040 Jis išskleidė ritinį prieš mane. Jame buvo prirašyta abiejose pusėse: ‘‘Raudos, dejonės ir vargai’‘. 26O 3 1 26O 3 1 205050 Jis tarė man: ‘‘Žmogaus sūnau, suvalgyk, ką matai prieš save! Suvalgęs šitą ritinį, eik ir kalbėk Izraelio namams’‘. 26O 3 2 26O 3 2 205060 Tada aš išsižiojau, ir Jis davė man suvalgyti ritinį. 26O 3 3 26O 3 3 205070 Ir Jis tarė man: ‘‘Žmogaus sūnau, valgyk šį ritinį ir pasisotink juo’‘. Aš jį suvalgiau, ir jis mano burnoje buvo saldus kaip medus. 26O 3 4 26O 3 4 205080 Jis tada vėl kalbėjo: ‘‘Žmogaus sūnau, dabar eik į Izraelio namus ir kalbėk jiems mano žodžius. 26O 3 5 26O 3 5 205090 Tu siunčiamas ne pas svetimą tautą su nesuprantama kalba, bet pas Izraelį. 26O 3 6 26O 3 6 205100 Ne pas tautas, kurių kalbos tu nemoki. Jei pas juos tave siųsčiau, jie klausytų tavęs. 26O 3 7 26O 3 7 205110 Bet Izraelis neklausys tavęs, nes jis ir manęs neklauso. Izraelio tauta yra kietasprandė ir kietaširdė. 26O 3 8 26O 3 8 205120 Aš padariau tavo veidą tvirtą prieš jų veidus ir tavo kaktą kietą prieš jų kaktas. 26O 3 9 26O 3 9 205130 Ji bus kieta kaip deimantas, kietesnė už titnagą. Nebijok jų ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes tai maištinga tauta. 26O 3 10 26O 3 10 205140 Žmogaus sūnau, visus mano žodžius, kuriuos tau kalbu, klausyk ausimis ir priimk širdimi. 26O 3 11 26O 3 11 205150 Eik pas tremtinius, savo tautiečius, ir jiems kalbėk; ar jie klausys, ar neklausys, sakyk: ‘Taip sako Viešpats’ ‘‘. 26O 3 12 26O 3 12 205160 Dvasia pakėlė mane, ir už savęs išgirdau griausmingą balsą: ‘‘Palaiminta Viešpaties šlovė šioje vietoje’‘, 26O 3 13 26O 3 13 205170 taip pat būtybių sparnų šlamėjimą ir ratų dundėjimą­tai buvo didelis dundesys. 26O 3 14 26O 3 14 205180 Dvasia pakėlė ir nunešė mane. Aš nuėjau apkartęs, degančia dvasia, bet Viešpaties ranka buvo stipri ant manęs. 26O 3 15 26O 3 15 205190 Aš atėjau į Tel Abibą pas tremtinius, kurie gyveno prie Kebaro upės. Ten sėdėjau septynias dienas tarp jų labai susirūpinęs. 26O 3 16 26O 3 16 205200 Septynioms dienoms praėjus, Viešpats kalbėjo man: 26O 3 17 26O 3 17 205210 ‘‘Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave sargybiniu Izraelio namams. Ką išgirsi iš manęs, pranešk jiems mano vardu. 26O 3 18 26O 3 18 205220 Jei Aš sakysiu nedorėliui: ‘Tu mirsi’, bet tu neįspėsi jo ir nepamokysi, kad jis paliktų savo nedorą kelią ir išliktų gyvas, nedorėlis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų. 26O 3 19 26O 3 19 205230 Jei tu įspėsi nedorėlį, bet jis neatsivers nuo savo nedorybių ir nepakeis savo kelių, jis mirs dėl savo nusikaltimų, bet tu išgelbėsi savo sielą. 26O 3 20 26O 3 20 205240 Jei teisusis, nusigręžęs nuo teisumo, darys pikta, Aš padėsiu jam kelyje suklupimo akmenį, ir jis mirs. Jei nebūsi įspėjęs jo, jis mirs dėl savo nuodėmės ir jo teisių darbų nebus atsiminta, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų. 26O 3 21 26O 3 21 205250 Jei tu įspėsi teisųjį, kad jis nenusikalstų, ir jis nenusikals, jis išliks gyvas, nes paklausė įspėjimo, ir tu išgelbėsi savo sielą’‘. 26O 3 22 26O 3 22 205260 Viešpaties ranka buvo ant manęs ir Jis tarė: ‘‘Eik į lygumą, ten Aš kalbėsiu su tavimi’‘. 26O 3 23 26O 3 23 205270 Aš išėjau į lygumą. Čia buvo Viešpaties šlovė, kaip ją mačiau prie Kebaro upės. Aš kritau veidu žemėn. 26O 3 24 26O 3 24 205280 Dvasia įėjo į mane, pastatė mane ant kojų ir įsakė: ‘‘Eik ir užsirakink savo namuose. 26O 3 25 26O 3 25 205290 Žmogaus sūnau, tu būsi surištas ir negalėsi vaikščioti tarp žmonių. 26O 3 26 26O 3 26 205300 Tapsi nebyliu, nebegalėsi įspėti tų maištingų žmonių. 26O 3 27 26O 3 27 205310 Kai Aš kalbėsiu su tavimi, atversiu tavo burną, ir tu jiems sakysi: ‘Taip sako Viešpats’. Tada, kas klausys, teklauso, o kas neklausys, teneklauso, nes jie yra maištingi žmonės’‘. 26O 4 1 26O 4 1 205320 ‘‘Tu, žmogaus sūnau, pasiimk plytą, pasidėk ją prieš save ir nubraižyk ant jos Jeruzalės miestą. 26O 4 2 26O 4 2 205330 Apgulk miestą, padaryk sutvirtinimus, pylimą, karių stovyklas ir sienų griovimo įtaisus. 26O 4 3 26O 4 3 205340 Dar paimk geležinę skardą ir pastatyk ją kaip geležinę sieną tarp savęs bei miesto. Atgręžk savo veidą į jį, ir jis bus apgultas­tu būsi jį apgulęs. Tai bus ženklas Izraelio namams. 26O 4 4 26O 4 4 205350 Tu atsigulk ant kairiojo šono ir uždėk ant jo Izraelio namų kaltę. Kiek dienų gulėsi, tiek neši jų kaltę. 26O 4 5 26O 4 5 205360 Ant tavęs uždėjau jų kaltės metus, atitinkamą dienų skaičių. Tris šimtus devyniasdešimt dienų tu neši Izraelio kaltę. 26O 4 6 26O 4 6 205370 Kai tai atliksi, tada gulkis ant dešiniojo šono ir nešk Judo kaltę keturiasdešimt dienų. Aš įskaitysiu tau dieną už metus. 26O 4 7 26O 4 7 205380 Tu atsigręžk veidu į apgultą Jeruzalę ir pranašauk ištiesęs apnuogintą ranką į miestą. 26O 4 8 26O 4 8 205390 Aš surišau tave virvėmis, kad negalėtum apsiversti nuo vieno šono ant kito, kol pasibaigs Jeruzalės apgultis. 26O 4 9 26O 4 9 205400 Imk kviečių, miežių, pupų, lešių, sojų bei rugių, sudėk visa į vieną indą ir pasigamink maistą daugeliui dienų. Kai gulėsi ant šono, valgyk jį tris šimtus devyniasdešimt dienų. 26O 4 10 26O 4 10 205410 Maistą valgyk pagal svorį, dienai dvidešimt šekelių. Tiek valgyk kas dieną. 26O 4 11 26O 4 11 205420 Vandenį gerk atseikėtą, kas dieną po šeštą dalį hino. 26O 4 12 26O 4 12 205430 Valgyk tai kaip miežinius papločius ir iškepk juos ant žmogaus mėšlo jų akivaizdoje. 26O 4 13 26O 4 13 205440 Taip izraelitai valgys suteptą maistą, gyvendami tarp pagonių, kur Aš juos išsklaidysiu’‘. 26O 4 14 26O 4 14 205450 Tada atsakiau: ‘‘Ak, Viešpatie Dieve, aš niekada nesu susitepęs: nuo savo jaunystės iki šios dienos nevalgiau pastipusio nei sudraskyto gyvulio, nešvarios mėsos neturėjau savo burnoje’‘. 26O 4 15 26O 4 15 205460 Viešpats sakė: ‘‘Tau leidžiu ruošiant maistą vietoje žmonių mėšlo naudoti galvijų mėšlą. 26O 4 16 26O 4 16 205470 Žmogaus sūnau, Aš Jeruzalėje sunaikinsiu duonos ramstį. Jie valgys susirūpinę maistą pagal svorį ir gers išsigandę atseikėtą vandenį. 26O 4 17 26O 4 17 205480 Jiems neužteks nei maisto, nei vandens. Jie žiūrės vienas į kitą išsigandę ir žus dėl savo nusikaltimų’‘. 26O 5 1 26O 5 1 205490 ‘‘Žmogaus sūnau, imk aštrų peilį ir naudok jį kaip skustuvą. Juo nuskusk savo galvos plaukus ir barzdą. Po to imk svarstykles ir sverdamas padalink plaukus. 26O 5 2 26O 5 2 205500 Vieną trečdalį sudegink miesto viduryje, apgulčiai baigiantis, antrą trečdalį sukapok peiliu ir paskutinį trečdalį paleisk pavėjui, o Aš išsitrauksiu iš paskos kardą. 26O 5 3 26O 5 3 205510 Paimk kelis plaukus ir pririšk juos prie savo apsiausto kampo. 26O 5 4 26O 5 4 205520 Kelis iš jų įmesk į ugnį ir sudegink. Iš ten ugnis pasklis po visą Izraelį’‘. 26O 5 5 26O 5 5 205530 Taip sako Viešpats Dievas: ‘‘Tai Jeruzalė. Aš ją įkūriau tarp pagonių tautų. 26O 5 6 26O 5 6 205540 Bet ji paniekino mano sprendimus labiau negu pagonių tautos ir mano nuostatus labiau negu aplinkui esantys kraštai, atmesdama mano sprendimus ir nesilaikydama mano įstatymo. 26O 5 7 26O 5 7 205550 Kadangi jūsų nedorybių daugiau negu nedorybių aplink jus gyvenančių tautų ir jūs nesielgėte pagal mano įsakymus, nesilaikėte mano nuostatų ir nepaisėte netgi nuostatų aplinkui jus gyvenančių tautų, 26O 5 8 26O 5 8 205560 todėl Aš pats esu prieš jus ir įvykdysiu teismą tavo viduryje tautų akivaizdoje. 26O 5 9 26O 5 9 205570 Izraeli, už tavo bjaurystes tau darysiu tai, ko niekada nedariau ir nebedarysiu. 26O 5 10 26O 5 10 205580 Todėl jūsų tėvai valgys savo vaikus ir vaikai tėvus. Aš įvykdysiu teismą tavyje ir jūsų likutį išblaškysiu į visas puses. 26O 5 11 26O 5 11 205590 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­tikrai jus naikinsiu ir nepasigailėsiu, nes jūs savo bjaurystėmis ir neteisybėmis sutepėte mano šventyklą. 26O 5 12 26O 5 12 205600 Vienas jūsų trečdalis mirs nuo maro ir bado, antrasis trečdalis­nuo kardo, o trečiąją dalį išblaškysiu į visus vėjus ir ištrauksiu kardą paskui juos. 26O 5 13 26O 5 13 205610 Savo rūstybę įvykdysiu ir pasitenkinsiu. Tada jie žinos, kad Aš, Viešpats, kalbėjau savo uolume, kai savo kerštą visiškai būsiu įvykdęs. 26O 5 14 26O 5 14 205620 Aš padarysiu tave dykyne bei pajuoka visoms aplinkui esančioms tautoms ir praeinantiems pro šalį. 26O 5 15 26O 5 15 205630 Jūs būsite piktžodžiavimu ir pajuoka, įspėjimu ir pasibaisėjimu aplinkinėms tautoms. Aš, Viešpats, tai pasakiau. 26O 5 16 26O 5 16 205640 Aš šaudysiu į jus bado strėlėmis ir sunaikinsiu duonos ramstį. 26O 5 17 26O 5 17 205650 Aš užleisiu badą ir laukinius žvėris, kurie naikins tave. Maras ir kardas eis per tave’‘. 26O 6 1 26O 6 1 205660 Viešpats kalbėjo: 26O 6 2 26O 6 2 205670 ‘‘Žmogaus sūnau, pažvelk į Izraelio kalnus ir pranašauk prieš juos. 26O 6 3 26O 6 3 205680 Sakyk: ‘Izraelio kalnai, klausykitės Viešpaties Dievo žodžio! Taip sako Viešpats Dievas kalvoms ir kalnams, upėms ir slėniams: ‘Aš užleisiu kardą ir sunaikinsiu jūsų aukštumas. 26O 6 4 26O 6 4 205690 Jūsų aukurai bus nugriauti, atvaizdai sutrupinti; jūsų nužudytieji gulės ant žemės prie jūsų stabų. 26O 6 5 26O 6 5 205700 Izraelitų lavonai gulės prie jų stabų. Jūsų kaulai bus išsklaidyti apie aukurus. 26O 6 6 26O 6 6 205710 Jūsų gyvenvietės ir miestai ištuštės, aukštumos bus sunaikintos ir aukurai apleisti, stabai bus sulaužyti ir atvaizdai sutrupinti bei sunaikinti. 26O 6 7 26O 6 7 205720 Nužudytieji kris tarp jūsų ant žemės. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. 26O 6 8 26O 6 8 205730 Tačiau Aš paliksiu likutį, kurį išgelbėsiu nuo kardo. Jie gyvens išsklaidyti tautose. 26O 6 9 26O 6 9 205740 Išlikusieji, išsklaidyti tarp tautų ir išvesti į nelaisvę, atsimins mane. Aš jų pasileidusią ir nuo manęs nusisukusią širdį palaušiu ir jų akis, paleistuvingai žiūrėjusias į stabus, atversiu, kad jie bjaurėsis patys savęs ir savo piktų darbų. 26O 6 10 26O 6 10 205750 Jie žinos, kad Aš esu Viešpats ir kad mano įspėjimai nebuvo tušti’. 26O 6 11 26O 6 11 205760 Plok delnais, trypk kojomis ir sakyk: ‘Vargas Izraelio namams dėl jų piktybių. Jie žus nuo kardo, bado ir maro. 26O 6 12 26O 6 12 205770 Kas toli gyvena, mirs nuo maro, kas arti­kris nuo kardo, kas išliks gyvas­mirs badu. Taip Aš įvykdysiu savo rūstybę. 26O 6 13 26O 6 13 205780 Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai jų nukautieji gulės tarp stabų, aplink aukurus, kalvose ir ant kalnų, po žaliuojančiais medžiais ir šakotais ąžuolais, kur jie smilkė stabams kvepiančius smilkalus. 26O 6 14 26O 6 14 205790 Aš ištiesiu savo ranką ir padarysiu kraštą tuščią, sunaikinsiu jų gyvenvietes, pradėdamas nuo pietų dykumos iki Diblos miesto. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 7 1 26O 7 1 205800 Viešpats kalbėjo: 26O 7 2 26O 7 2 205810 ‘‘Žmogaus sūnau, taip sako Viešpats Dievas Izraelio žemei: ‘Atėjo galas visiems keturiems žemės pakraščiams. 26O 7 3 26O 7 3 205820 Dabar atėjo galas ir tau! Aš siųsiu prieš tave savo rūstybę, teisiu tave pagal tavo kelius, atlyginsiu už bjaurius darbus. 26O 7 4 26O 7 4 205830 Aš nepasigailėsiu tavęs, bet bausiu tave už tavo kelius ir užleisiu ant tavęs tavo bjaurystes. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats’. 26O 7 5 26O 7 5 205840 Viešpats Dievas sako: ‘Nelaimė ir tik nelaimė ateina! 26O 7 6 26O 7 6 205850 Atėjo galas, jis ieško tavęs. Štai jis atėjo. 26O 7 7 26O 7 7 205860 Tavo eilė būti sunaikintam atėjo! Tu, kuris gyveni krašte, ne džiaugsmo, bet sunaikinimo diena atėjo. 26O 7 8 26O 7 8 205870 Tuojau išliesiu savo rūstybę ant tavęs, teisiu tave pagal tavo kelius ir bausiu už visas tavo bjaurystes. 26O 7 9 26O 7 9 205880 Aš nepasigailėsiu tavęs, bet bausiu tave už tavo kelius ir tavo bjaurystes užvesiu ant tavęs. Tada žinosite, kad Aš­Viešpats, kuris baudžia. 26O 7 10 26O 7 10 205890 Štai diena atėjo, pražūtis prisiartino. Neteisybė žydi, išdidumas žaliuoja! 26O 7 11 26O 7 11 205900 Smurtas išaugo į nedorybės lazdą, nieko neliks nei iš jų turto, nei iš garbės, nei iš didybės. 26O 7 12 26O 7 12 205910 Metas priartėjo, diena atėjo. Tenesidžiaugia pirkėjas ir teneliūdi pardavėjas, nes ateina bausmė visiems nusikaltusiems. 26O 7 13 26O 7 13 205920 Pardavėjas nebeatgaus parduoto daikto, nors ir gyvas tebebūtų, nes sunaikinimas laukia visų; nė vienas nusikaltęs neišliks gyvas. 26O 7 14 26O 7 14 205930 Pūskite trimitą, pasirenkite kovai! Bet nė vienas neina į kovą, nes mano rūstybė prieš visą jų daugybę. 26O 7 15 26O 7 15 205940 Lauke kardas! Viduje maras ir badas! Kas lauke, žus nuo kardo, kas mieste, mirs nuo bado ir maro. 26O 7 16 26O 7 16 205950 Jei kas išsigelbės, bus kaip slėnių balandis kalnuose; jie visi dejuos dėl savo nuodėmių. 26O 7 17 26O 7 17 205960 Visų rankos nusilps ir keliai links. 26O 7 18 26O 7 18 205970 Jie apsisiaus ašutinėmis ir juos apims baimė. Gėda bus jų veiduose ir plikė ant galvų. 26O 7 19 26O 7 19 205980 Jie išmes savo auksą ir sidabrą, nes auksas ir sidabras neišgelbės jų Viešpaties rūstybės dieną. Jie nepatenkins savo sielų ir nepasisotins, nes tai tapo jų suklupimo akmeniu. 26O 7 20 26O 7 20 205990 Iš savo papuošalų, kuriais didžiavosi, jie pasidarė bjaurius atvaizdus. Todėl jų brangenybes padariau beverčiais daiktais. 26O 7 21 26O 7 21 206000 Aš atiduosiu juos svetimšaliams kaip grobį, žemės nedorėliai išplėš juos ir suterš. 26O 7 22 26O 7 22 206010 Aš nusigręšiu nuo jų, leisiu išniekinti savo šventyklą. Plėšikai įsilauš, išnaikins ir apiplėš ją. 26O 7 23 26O 7 23 206020 Kraštas ir miestas yra pilni nekalto kraujo, nusikaltimų ir smurto. 26O 7 24 26O 7 24 206030 Aš atvesiu blogiausias tautas, ir jie paveldės jų namus. Padarysiu galą stipriojo pasipūtimui, ir jų šventos vietos bus išniekintos. 26O 7 25 26O 7 25 206040 Ateina sunaikinimas; jie ieško taikos, bet jos nebus. 26O 7 26 26O 7 26 206050 Nelaimė seks nelaimę, gąsdinantys pranešimai bus vienas po kito. Jie veltui ieško pranašų regėjimų. Įstatymo nebebus pas kunigus ir patarimo pas vyresniuosius. 26O 7 27 26O 7 27 206060 Karalius gedės, kunigaikščiai bus apimti siaubo, tauta palūš. Aš padarysiu jiems taip, kaip jie darė, teisiu juos taip, kaip jie teisė. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 8 1 26O 8 1 206070 Šeštaisiais metais, šešto mėnesio penktą dieną, kai aš sėdėjau savo namuose su Judo vyresniaisiais, Viešpaties ranka palietė mane. 26O 8 2 26O 8 2 206080 Aš pamačiau prieš save lyg žmogaus pavidalą; nuo juosmens žemyn atrodė lyg liepsnojanti ugnis, o nuo juosmens aukštyn­tarsi žėrintis gintaras. 26O 8 3 26O 8 3 206090 Jis ištiesė ranką ir nutvėrė mane už galvos plaukų. Dvasia pakėlė mane tarp dangaus ir žemės ir nunešė mane Dievo regėjime į Jeruzalę prie vidaus kiemo vartų šiaurės pusėje, kur stovėjo pavydo stabas, kuris kėlė pavydą. 26O 8 4 26O 8 4 206100 Ir ten aš pamačiau Izraelio Dievo šlovę, kaip ją buvau matęs regėjime lygumoje. 26O 8 5 26O 8 5 206110 Jis man sakė: ‘‘Žmogaus sūnau, pažvelk į šiaurės pusę’‘. Aš žiūrėjau, ir štai prie pat aukuro, prie vartų, stovėjo pavydo stabas. 26O 8 6 26O 8 6 206120 Jis man kalbėjo toliau: ‘‘Žmogaus sūnau, ar matai, ką jie daro? Izraelio namai daro dideles bjaurystes, kad Aš pasitraukčiau iš savo šventyklos. Bet apsisuk, ir pamatysi dar didesnių bjaurysčių!’‘ 26O 8 7 26O 8 7 206130 Jis atvedė mane prie šventyklos vartų ir parodė man sienoje skylę. 26O 8 8 26O 8 8 206140 Jis liepė man: ‘‘Žmogaus sūnau, kask po siena!’‘ Prakasęs sieną, radau duris. 26O 8 9 26O 8 9 206150 Jis liepė įeiti ir pažiūrėti, kas čia vyksta. 26O 8 10 26O 8 10 206160 Įėjęs mačiau ant sienų roplių, nešvarių gyvūnų ir Izraelio stabų piešinius. 26O 8 11 26O 8 11 206170 Prieš juos stovėjo septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų su Jaazaniju, Šafano sūnumi. Kiekvienas laikė rankoje po smilkytuvą, iš kurių kilo aukštyn tirštas smilkalų debesis. 26O 8 12 26O 8 12 206180 Jis klausė: ‘‘Žmogaus sūnau, ar matai, ką Izraelio vyresnieji tamsoje daro prie stabų piešinių? Jie sako: ‘Viešpats paliko kraštą, Jis nemato mūsų’ ‘‘. 26O 8 13 26O 8 13 206190 Jis vėl man tarė: ‘‘Apsisuk, ir pamatysi dar didesnių bjaurysčių’‘. 26O 8 14 26O 8 14 206200 Jis įvedė mane į Viešpaties namus pro šiaurinius vartus. Čia sėdėjo moterys ir apraudojo Tamūzą. 26O 8 15 26O 8 15 206210 Jis tarė man: ‘‘Žmogaus sūnau, ar matai, kas čia vyksta? Apsisuk ir pamatysi bjaurysčių, didesnių už šitas’‘. 26O 8 16 26O 8 16 206220 Jis įvedė mane į Viešpaties namų kiemą. Tarp Viešpaties šventyklos durų ir aukuro stovėjo maždaug dvidešimt penki vyrai, nusigręžę nuo Viešpaties šventyklos į rytus, ir garbino saulę. 26O 8 17 26O 8 17 206230 Jis tarė: ‘‘Žmogaus sūnau, ar matai, kas čia vyksta? Ar negana to, kas yra Jude! Šitie nusikaltimai bei smurtas vėl užtrauks mano bausmę. 26O 8 18 26O 8 18 206240 Aš išliesiu ant jų savo įtūžį, nesigailėsiu jų ir nebūsiu jiems nuolaidus. Nors jie garsiai šauksis mano pagalbos, neišklausysiu jų’‘. 26O 9 1 26O 9 1 206250 Jis šaukė garsiu balsu: ‘‘Ateikite, sprendimo miestui vykdytojai! Kiekvienas atsineškite naikinimo įrankį!’‘ 26O 9 2 26O 9 2 206260 Atėjo šeši vyrai nuo šiaurės aukštutinių vartų. Kiekvienas atsinešė naikinimo įrankį; tarp jų buvo vyras, apsivilkęs drobiniais. Jis laikė dešinėje rankoje rašymo priemones. Atėję jie sustojo prie varinio aukuro. 26O 9 3 26O 9 3 206270 Izraelio Dievo šlovė pasitraukė nuo cherubo, ant kurio ji būdavo, prie šventyklos slenksčio. Jis šaukė drobiniais apsivilkusiam, kuris turėjo rašymo priemonių: 26O 9 4 26O 9 4 206280 ‘‘Pereik Jeruzalės miesto viduriu ir paženklink kaktoje tuos žmones, kurie dejuoja ir šaukia dėl mieste daromų bjaurysčių’‘. 26O 9 5 26O 9 5 206290 Kitiems, man girdint, Jis įsakė: ‘‘Eikite paskui jį ir žudykite! Nesigailėkite nieko. 26O 9 6 26O 9 6 206300 Žudykite senius, jaunuolius, mergaites, vaikus ir moteris, bet nelieskite turinčių ženklą. Pradėkite nuo mano šventyklos!’‘ Jie pradėjo nuo vyresniųjų, buvusių prie šventyklos. 26O 9 7 26O 9 7 206310 Jis jiems dar įsakė: ‘‘Sutepkite šventyklą, pripildykite kiemus užmuštų. Pradėkite!’‘ Jie ėjo ir žudė mieste esančius. 26O 9 8 26O 9 8 206320 Kai jie juos žudė, aš, likęs vienas, kritau veidu į žemę ir šaukiau: ‘‘Viešpatie Dieve, argi sunaikinsi Izraelio likutį, išliedamas savo rūstybę ant Jeruzalės?’‘ 26O 9 9 26O 9 9 206330 Jis atsakė: ‘‘Izraelio ir Judo nusikaltimas yra labai didelis; kraštas ir miestas pilnas nekalto kraujo ir pasileidimo. Jie sako: ‘Viešpats paliko žemę ir nemato mūsų’. 26O 9 10 26O 9 10 206340 Todėl Aš nesigailėsiu jų ir nebūsiu jiems nuolaidus. Aš jų kelius sugrąžinsiu jiems patiems’‘. 26O 9 11 26O 9 11 206350 Vyras, apsirengęs drobiniais, laikantis rašymo priemones, pranešė: ‘‘Padariau, kaip įsakei’‘. 26O 10 1 26O 10 1 206360 Aš pažvelgiau aukštyn, ir štai skliaute, virš cherubų galvų, spindėjo lyg safyras, lyg sosto pavidalas. 26O 10 2 26O 10 2 206370 Dėvinčiam drobiniais Jis kalbėjo: ‘‘Eik tarp ratų po cherubais, paimk rankomis žėruojančių anglių, esančių prie cherubų, ir išbarstyk jas mieste’‘. Aš mačiau, kaip jis ėjo. 26O 10 3 26O 10 3 206380 Cherubai stovėjo šventyklos pietų pusėje. Kai vyras įėjo, debesis pripildė vidinį kiemą. 26O 10 4 26O 10 4 206390 Viešpaties šlovė pasitraukė nuo cherubo prie šventyklos įėjimo; debesiui pripildžius namus, Viešpaties šlovės spindesio buvo pilnas visas kiemas. 26O 10 5 26O 10 5 206400 Cherubų sparnų šlamėjimas buvo girdėti net išoriniame kieme lyg visagalio Dievo balsas. 26O 10 6 26O 10 6 206410 Kai Jis įsakė drobiniais apsirengusiam: ‘‘Paimk ugnies tarp ratų po cherubais’‘, jis ėjo ir atsistojo prie ratų. 26O 10 7 26O 10 7 206420 Cherubas ištiesė ranką į ugnį, kuri buvo tarp jų, paėmė jos ir padavė ją vyrui, dėvinčiam drobiniais. Jis, gavęs ugnies, išėjo. 26O 10 8 26O 10 8 206430 Po cherubų sparnais buvo lyg žmogaus rankos. 26O 10 9 26O 10 9 206440 Aš stebėjau ir mačiau prie kiekvieno cherubo po ratą. Ratai žėrėjo lyg krištolas. 26O 10 10 26O 10 10 206450 Visi keturi ratai buvo vienodi ir atrodė, lyg būtų ratas rate. 26O 10 11 26O 10 11 206460 Jie galėjo judėti nepasisukę keturiomis kryptimis. Į kurią pusę buvo nukreipta galva, jie sekė iš paskos. 26O 10 12 26O 10 12 206470 Visų keturių kūnai, nugaros, rankos, sparnai ir ratai buvo pilni akių. 26O 10 13 26O 10 13 206480 Man girdint, ratai buvo pavadinti sūkuriu. 26O 10 14 26O 10 14 206490 Kiekvienas cherubas turėjo keturis veidus: pirmasis veidas buvo cherubo, antrasis­žmogaus, trečiasis­liūto, ketvirtasis­erelio. 26O 10 15 26O 10 15 206500 Cherubai pakilo. Tai buvo tos pačios būtybės, kurias mačiau prie Kebaro upės. 26O 10 16 26O 10 16 206510 Kai cherubai judėjo, su jais judėjo ir ratai. Kai cherubai pakeldavo sparnus pakilti nuo žemės, ratai nepasitraukdavo nuo jų. 26O 10 17 26O 10 17 206520 Kai anie sustodavo, stovėdavo ir šie, nes būtybių dvasia buvo juose. 26O 10 18 26O 10 18 206530 Viešpaties šlovė, pakilus nuo šventyklos durų, sustojo ant cherubų. 26O 10 19 26O 10 19 206540 Man matant, cherubai pakėlė sparnus ir pakilo nuo žemės, o ratai pakilo kartu su jais. Jie sustojo prie Viešpaties šventyklos rytinių vartų, ir Izraelio Dievo šlovė stovėjo virš jų. 26O 10 20 26O 10 20 206550 Tai buvo tos pačios būtybės, kurias mačiau prie Kebaro upės po Izraelio Dievu. Aš supratau, kad tai buvo cherubai. 26O 10 21 26O 10 21 206560 Kiekvienas turėjo po keturis veidus bei keturis sparnus. Po sparnais buvo lyg žmogaus rankos. 26O 10 22 26O 10 22 206570 Jų veidų išvaizda buvo visai tokia, kokią mačiau prie Kebaro upės. Jie judėjo tiesiai pirmyn. 26O 11 1 26O 11 1 206580 Dvasia pakėlė mane ir nunešė prie Viešpaties šventyklos rytinių vartų. Ten, prie vartų, mačiau dvidešimt penkis vyrus, tarp jų ir kunigaikščius: Jaazaniją, Azūro sūnų, ir Pelatiją, Benajo sūnų. 26O 11 2 26O 11 2 206590 Jis tarė: ‘‘Žmogaus sūnau, šitie vyrai kuria pavojingus planus ir duoda piktus patarimus šiam miestui. 26O 11 3 26O 11 3 206600 Jie sako: ‘Dar toli; statykime namus. Miestas yra katilas, o mes­ mėsa!’ 26O 11 4 26O 11 4 206610 Todėl, žmogaus sūnau, pranašauk prieš juos’‘. 26O 11 5 26O 11 5 206620 Viešpaties Dvasia kalbėjo: ‘‘Sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš žinau, ką jūs sakote ir ką galvojate. 26O 11 6 26O 11 6 206630 Jūs daugelį nužudėte šiame mieste, jų lavonų pripildėte gatves’. 26O 11 7 26O 11 7 206640 Todėl taip sako Viešpats: ‘Jūsų užmuštieji­tai mėsa, o miestas­ katilas. Bet jus Aš pašalinsiu iš miesto. 26O 11 8 26O 11 8 206650 Jūs bijote kardo, ir Aš atiduosiu jus kardui. 26O 11 9 26O 11 9 206660 Aš pašalinsiu jus iš miesto, atiduosiu svetimšaliams ir įvykdysiu jums teismą. 26O 11 10 26O 11 10 206670 Jūs krisite nuo kardo. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos, ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. 26O 11 11 26O 11 11 206680 Miestas nebus jums katilu ir jūs nebūsite mėsa jame. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos. 26O 11 12 26O 11 12 206690 Jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. Jūs nesilaikėte mano įsakymų ir nevykdėte mano sprendimų, bet elgėtės kaip aplink jus gyvenantys pagonys’ ‘‘. 26O 11 13 26O 11 13 206700 Man pranašaujant, mirė Pelatijas, sūnus Benajo. Aš kritau veidu žemėn, balsiai šaukdamas: ‘‘Ak, Viešpatie Dieve, ar Tu visai sunaikinsi Izraelio likutį?’‘ 26O 11 14 26O 11 14 206710 Viešpats atsakė: 26O 11 15 26O 11 15 206720 ‘‘Žmogaus sūnau, tavo broliai, taip, tavo broliai, yra gyvenantys su tavimi tremtyje, apie kuriuos Jeruzalės gyventojai sako: ‘Jie gyvena toli nuo Viešpaties, o mums duotas šis kraštas!’ 26O 11 16 26O 11 16 206730 Aš juos toli išvijau ir išsklaidžiau tarp pagonių tautų, tačiau būsiu jiems šventykla tuose kraštuose. 26O 11 17 26O 11 17 206740 Aš juos surinksiu ir sugrąžinsiu iš tų tautų, kuriose juos išsklaidžiau, ir duosiu jiems Izraelio kraštą. 26O 11 18 26O 11 18 206750 Sugrįžę jie pašalins visas šlykštybes ir bjaurystes. 26O 11 19 26O 11 19 206760 Aš duosiu jiems vieną širdį ir įdėsiu jiems naują dvasią. Aš išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems kūno širdį. 26O 11 20 26O 11 20 206770 Jie laikysis mano įsakymų ir vykdys mano nuostatus. Jie bus mano tauta, ir Aš būsiu jų Dievas. 26O 11 21 26O 11 21 206780 O kurių širdys seka šlykštybes ir bjaurystes, tų kelius sugrąžinsiu ant jų galvų,­sako Viešpats Dievas’‘. 26O 11 22 26O 11 22 206790 Cherubai pakėlė sparnus, ratai pajudėjo su jais, o Izraelio Dievo šlovė buvo virš jų. 26O 11 23 26O 11 23 206800 Viešpaties šlovė pakilo iš miesto vidurio ir nusileido ant kalno į rytus nuo miesto. 26O 11 24 26O 11 24 206810 Po šitų Dievo Dvasios regėjimų dvasia pakėlė mane ir nunešė Chaldėjon pas tremtinius. Regėjimas, kurį mačiau, išnyko. 26O 11 25 26O 11 25 206820 Aš papasakojau tremtiniams visa, ką Viešpats man regėjime parodė ir pasakė. 26O 12 1 26O 12 1 206830 Viešpats man kalbėjo: 26O 12 2 26O 12 2 206840 ‘‘Žmogaus sūnau, tu gyveni maištingoje tautoje, tarp žmonių, kurie turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi. 26O 12 3 26O 12 3 206850 Todėl, žmogaus sūnau, paruošk savo mantą persikelti ir, jiems matant, dienos metu išeik. Jiems matant, iš savo vietos persikelk į kitą vietą. Gal jie susipras, nors ir yra maištingi. 26O 12 4 26O 12 4 206860 Dienos metu išnešk savo mantą kaip persikėlimo mantą, o pats išeik vakare kaip einantis į tremtį. 26O 12 5 26O 12 5 206870 Jiems matant, pralaužk sieną, užsidėk daiktus ant pečių ir sutemus išeik pro ją. 26O 12 6 26O 12 6 206880 Užsidenk veidą, kad nematytum krašto, nes Aš paskyriau tave ženklu Izraeliui’‘. 26O 12 7 26O 12 7 206890 Aš padariau, kaip man buvo įsakyta: savo mantą kaip persikėlimo mantą išnešiau dienos metu, vakare pralaužiau sieną. Kai sutemo, užsidėjęs daiktus ant pečių, išėjau, jiems matant. 26O 12 8 26O 12 8 206900 Rytą man Viešpats pasakė: 26O 12 9 26O 12 9 206910 ‘‘Žmogaus sūnau, ar izraelitai neklausė tavęs: ‘Ką darai?’ 26O 12 10 26O 12 10 206920 Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tai našta Jeruzalės kunigaikščiui ir visiems izraelitams, kurie ten yra’. 26O 12 11 26O 12 11 206930 Sakyk: ‘Aš esu ženklas jums. Kaip aš dariau, taip atsitiks jiems. Jie persikels ir eis į nelaisvę’. 26O 12 12 26O 12 12 206940 Kunigaikštis, kuris yra tarp jų, užsidės mantą ant pečių, pralauš mūro sieną ir sutemus pro ją išeis. Veidą jis užsidengs, kad nematytų krašto. 26O 12 13 26O 12 13 206950 Aš pagausiu jį, nugabensiu į Babiloną, chaldėjų kraštą. Tačiau jis nematys to krašto ir mirs jame. 26O 12 14 26O 12 14 206960 Visus jo padėjėjus ir karių būrius Aš išsklaidysiu po visus kraštus ir ištrauksiu kardą paskui juos. 26O 12 15 26O 12 15 206970 Kai juos išsklaidysiu tarp tautų įvairiuose kraštuose, tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats. 26O 12 16 26O 12 16 206980 Bet Aš išsaugosiu mažą likutį nuo kardo, bado ir maro. Jie pasakos apie savo bjaurystes tautoms, kuriose bus ištremti, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 12 17 26O 12 17 206990 Viešpats man tarė: 26O 12 18 26O 12 18 207000 ‘‘Žmogaus sūnau, valgyk duoną ir gerk vandenį drebėdamas. 26O 12 19 26O 12 19 207010 Sakyk krašto žmonėms, kad Viešpats Dievas apie Jeruzalės ir Izraelio krašto gyventojus sako: ‘Jie valgys duoną nusiminę ir gers vandenį susirūpinę, nes jų kraštas virs dykyne dėl smurto visų jame gyvenančių. 26O 12 20 26O 12 20 207020 Miestai ištuštės, ir kraštas sunyks. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 12 21 26O 12 21 207030 Viešpats vėl man kalbėjo: 26O 12 22 26O 12 22 207040 ‘‘Žmogaus sūnau, kokia tai patarlė, kurią vartojate Izraelio krašte, sakydami: ‘Dienos bėga, o pranašystės neišsipildo’. 26O 12 23 26O 12 23 207050 Tu sakyk jiems, kad Viešpats Dievas sako: ‘Aš padarysiu galą šitai patarlei, ir ji Izraelyje nebebus girdima. Jau atėjo laikas, ir visos pranašystės išsipildys. 26O 12 24 26O 12 24 207060 Daugiau nebebus melagingų regėjimų ir apgaulingų pranašavimų Izraelyje. 26O 12 25 26O 12 25 207070 Aš, Viešpats, kalbėsiu, ir žodis, kurį kalbėsiu, išsipildys ir nebus atidėtas. Taip, dar jūsų dienomis, jūs, maištininkai, Aš paskelbsiu žodį ir jį įvykdysiu,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 12 26 26O 12 26 207080 Viešpats man tarė: 26O 12 27 26O 12 27 207090 ‘‘Žmogaus sūnau, izraelitai sako: ‘Regėjimai, kuriuos pranašas regi, ir jo pranašavimai yra apie tolimą ateitį’. 26O 12 28 26O 12 28 207100 Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Mano žodžiai nebebus atidedami, bet žodis, kurį kalbėjau, išsipildys,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 13 1 26O 13 1 207110 Viešpats kalbėjo man: 26O 13 2 26O 13 2 207120 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Izraelio pranašus, kurie pranašauja tai, kas yra jų pačių širdyse: ‘Pasiklausykite Viešpaties žodžių! 26O 13 3 26O 13 3 207130 Taip sako Viešpats: ‘Vargas kvailiems pranašams, sekantiems savo pačių dvasia ir nieko nemačiusiems. 26O 13 4 26O 13 4 207140 Izraeli, tavo pranašai yra lyg lapės griuvėsiuose. 26O 13 5 26O 13 5 207150 Jūs nestojote į Izraelio namų spragas ir nestatėte sienų aplinkui juos, kad atsilaikytų kovoje Viešpaties dieną. 26O 13 6 26O 13 6 207160 Jie kalbėjo apgaulę ir pranašavo melą. Jie sakė: ‘Taip sako Viešpats’, kai Viešpats nebuvo jų siuntęs, ir suteikė viltį, kad jų žodžiai išsipildys. 26O 13 7 26O 13 7 207170 Ar jūs ne apgaulę kalbėjote ir ne melą pranašavote, sakydami: ‘Taip sako Viešpats’, kai Aš nekalbėjau. 26O 13 8 26O 13 8 207180 Kadangi jūs kalbėjote apgaulę ir pranašavote melą, Aš esu prieš jus. 26O 13 9 26O 13 9 207190 Mano ranka bus prieš pranašus, reginčius apgaulę ir pranašaujančius melą. Jie nepriklausys mano tautai, nebus įrašyti į Izraelio namų sąrašą ir nesugrįš į Izraelio kraštą. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. 26O 13 10 26O 13 10 207200 Jie suvedžiojo mano tautą, sakydami: ‘Taika’, kai tuo tarpu nebuvo taikos. Kai jie stato sieną iš akmenų, kiti aptepa ją kalkėmis. 26O 13 11 26O 13 11 207210 Sakyk tiems, kurie tepa sieną kalkėmis, kad ji sugrius, užėjus smarkiam lietui, siaučiant audrai. 26O 13 12 26O 13 12 207220 Kai ji sugrius, ar neklaus jūsų: ‘Kur tinkas, kuriuo aptepėte sieną?’ 26O 13 13 26O 13 13 207230 Aš užsirūstinęs užleisiu griaunančią audrą ir smarkų lietų. Lietus nuplaus tinką, ir mano rūstybės kruša sunaikins ją. 26O 13 14 26O 13 14 207240 Aš nugriausiu jūsų kalkėmis apteptą sieną iki pamatų. Ji grius, ir jūs žūsite kartu su ja. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats. 26O 13 15 26O 13 15 207250 Aš išliesiu savo rūstybę ant sienos ir jos aptepėjų ir sakysiu: ‘Nebėra sienos ir tų, kurie ją aptepė: 26O 13 16 26O 13 16 207260 Izraelio pranašų, Jeruzalei pranašavusių taiką, kai taikos nebuvo,­sako Viešpats Dievas’. 26O 13 17 26O 13 17 207270 Tu, žmogaus sūnau, atsisuk į tautos dukteris, kurios pranašauja iš savo širdžių ir pranašauk prieš jas. 26O 13 18 26O 13 18 207280 Sakyk joms: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Vargas moterims, siuvančioms burtų raiščius rankoms ir šydus visų žmonių galvoms, kad juos sugautų. Ar, gaudydamos mano tautos žmones, pačios tikitės išlikti gyvos? 26O 13 19 26O 13 19 207290 Jūs teršiate mane tautoje dėl saujos miežių ir dėl duonos kąsnio, pražudydamos sielas, kurios neturėtų pražūti, ir palikdamos gyvas sielas, kurios neturėtų gyventi, meluodamos mano tautai, kuri klauso jūsų melų’. 26O 13 20 26O 13 20 207300 Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Burtų raiščius, kuriais gaudote sielas, Aš nuplėšiu nuo jūsų rankų ir sugautuosius paleisiu į laisvę. 26O 13 21 26O 13 21 207310 Taipgi nuplėšiu šydus ir savo tautą išlaisvinsiu iš jūsų rankų. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats. 26O 13 22 26O 13 22 207320 Kadangi savo melais jūs nuliūdinote teisiojo širdį, kurios Aš nenorėjau liūdinti, o nedorėlio rankas sustiprinote, kad neatsiverstų nuo savo pikto kelio ir gyventų, 26O 13 23 26O 13 23 207330 todėl jūs neberegėsite apgaulės ir liausitės žyniavę, nes Aš išgelbėsiu savo tautą iš jūsų rankų, ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 14 1 26O 14 1 207340 Keli Izraelio vyresnieji atėjo pas mane ir atsisėdo priešais. 26O 14 2 26O 14 2 207350 Viešpats kalbėjo man: 26O 14 3 26O 14 3 207360 ‘‘Žmogaus sūnau, šitie vyrai pasistatė stabus savo širdyse ir tai, kas veda į nusikaltimą, yra prieš jų akis. Argi klausiamas turėčiau jiems atsakyti? 26O 14 4 26O 14 4 207370 Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kiekvienam izraelitui, kuris pasistato stabus savo širdyje bei žiūri į tai, kas veda į nusikaltimą, ir ateina pas pranašą, Aš, Viešpats, atsakysiu pagal jo stabų daugybę. 26O 14 5 26O 14 5 207380 Aš nutversiu Izraelio namus jų pačių širdyse, kadangi per savo stabus jie atsitraukė nuo manęs’. 26O 14 6 26O 14 6 207390 Todėl sakyk izraelitams: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Atsiverskite nuo stabų ir nusigręžkite nuo visų savo bjaurysčių’. 26O 14 7 26O 14 7 207400 Jei izraelitas ar ateivis, gyvenantis Izraelyje, kuris pasistatė stabus savo širdyje ir žiūri į tai, kas veda į nusikaltimą, ateis pas pranašą pasiklausti, tam Aš pats, Viešpats, atsakysiu. 26O 14 8 26O 14 8 207410 Aš atsigręšiu prieš jį ir padarysiu jį ženklu bei patarle, išnaikindamas jį iš savo tautos. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. 26O 14 9 26O 14 9 207420 Jei pranašas leisis suklaidinamas ir duos atsakymą, tai Aš, Viešpats, būsiu suklaidinęs tą pranašą. Aš ištiesiu savo ranką prieš jį ir išnaikinsiu iš savo tautos Izraelio. 26O 14 10 26O 14 10 207430 Jie abu atsakys už nusikaltimą; pranašo kaltė bus ta pati, kaip ir klausiančiojo, 26O 14 11 26O 14 11 207440 kad izraelitai ateityje nebeatsitrauktų nuo manęs ir nebenusikalstų, bet būtų mano tauta ir Aš būčiau jų Dievas’ ‘‘. 26O 14 12 26O 14 12 207450 Viešpats kalbėjo man: 26O 14 13 26O 14 13 207460 ‘‘Žmogaus sūnau, jei kuris kraštas nusikalstų ir sulaužytų ištikimybę man, Aš bausiu jį: atimsiu duonos ramstį, siųsiu badą kraštui ir išnaikinsiu žmones bei gyvulius. 26O 14 14 26O 14 14 207470 Jei Nojus, Danielius ir Jobas būtų tarp jų, tai jie savo teisumu išgelbėtų tik savo gyvybes,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 14 15 26O 14 15 207480 Jei atiduočiau kraštą laukiniams žvėrims ir jie kraštą paverstų dykyne, per kurią neina joks žmogus dėl žvėrių baimės, 26O 14 16 26O 14 16 207490 ir jame būtų tie trys vyrai, kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik patys išsigelbėtų, o kraštas virstų dykyne. 26O 14 17 26O 14 17 207500 Jei Aš atiduočiau kraštą kardui, sakydamas: ‘Karde, eik per kraštą ir išnaikink žmones ir gyvulius’, 26O 14 18 26O 14 18 207510 ir jame būtų tie trys vyrai, kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik jie vieni būtų išgelbėti. 26O 14 19 26O 14 19 207520 Arba jei siųsčiau kraštui marą ir išliečiau savo rūstybę, praliedamas kraują ir išnaikindamas žmones bei gyvulius, 26O 14 20 26O 14 20 207530 ir jame būtų Nojus, Danielius ir Jobas, kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­jie savo teisumu neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik savo gyvybes. 26O 14 21 26O 14 21 207540 Tuo labiau, kai Aš, norėdamas Jeruzalėje išnaikinti žmones ir gyvulius, siųsiu savo keturias bausmes: kardą, badą, laukinius žvėris ir marą. 26O 14 22 26O 14 22 207550 Tačiau mieste liks likutis, kuris bus išvestas su savo sūnumis ir dukterimis. Jiems atėjus pas jus, jūs matysite jų kelius bei darbus ir būsite paguosti dėl nelaimės, kurią siunčiau Jeruzalei. 26O 14 23 26O 14 23 207560 Jie paguos jus, kai pamatysite jų kelius ir darbus, ir žinosite, kad visa, ką padariau Jeruzalei, nebuvo be priežasties,­sako Viešpats Dievas’‘. 26O 15 1 26O 15 1 207570 Viešpats kalbėjo man: 26O 15 2 26O 15 2 207580 ‘‘Žmogaus sūnau, kuo geresnis vynmedis, lyginant jį su kitais medžiais? 26O 15 3 26O 15 3 207590 Ar iš jo daro ką nors, ar naudoja padaryti kabliui kam nors pakabinti? 26O 15 4 26O 15 4 207600 Jis tinka tik sudeginti. Jo abu galai sudega, o vidurys pajuoduoja. Ar jis dar kam nors tinka? 26O 15 5 26O 15 5 207610 Jei sveikas netiko jokiam daiktui pagaminti, tai ką bekalbėti, kai jis sudega­iš jo jokios naudos! 26O 15 6 26O 15 6 207620 Todėl Viešpats Dievas sako: ‘Aš padarysiu Jeruzalės gyventojams kaip vynmedžiui, kuris sudega ugnyje. 26O 15 7 26O 15 7 207630 Aš atsigręšiu į juos, ir, išėję iš vienos ugnies, jie sudegs kitoje. Jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai atsigręšiu į juos. 26O 15 8 26O 15 8 207640 Kraštą paversiu dykuma, nes jie sulaužė ištikimybę man,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 16 1 26O 16 1 207650 Viešpats kalbėjo man: 26O 16 2 26O 16 2 207660 ‘‘Žmogaus sūnau, paskelbk Jeruzalei jos bjaurystes 26O 16 3 26O 16 3 207670 ir sakyk jai: ‘Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė. 26O 16 4 26O 16 4 207680 Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta. 26O 16 5 26O 16 5 207690 Nė vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan. 26O 16 6 26O 16 6 207700 Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: ‘Gyvenk’. 26O 16 7 26O 16 7 207710 Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga. 26O 16 8 26O 16 8 207720 Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano. 26O 16 9 26O 16 9 207730 Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi, 26O 16 10 26O 16 10 207740 aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą 26O 16 11 26O 16 11 207750 ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę, 26O 16 12 26O 16 12 207760 į nosį įvėriau žiedą, į ausis­auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką. 26O 16 13 26O 16 13 207770 Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę. 26O 16 14 26O 16 14 207780 Tavo garsas sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 16 15 26O 16 15 207790 Pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui. 26O 16 16 26O 16 16 207800 Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus. 26O 16 17 26O 16 17 207810 Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais. 26O 16 18 26O 16 18 207820 Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems. 26O 16 19 26O 16 19 207830 Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų­tu aukojai jiems, kaip malonų kvapą. 26O 16 20 26O 16 20 207840 Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės, 26O 16 21 26O 16 21 207850 kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį? 26O 16 22 26O 16 22 207860 Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje. 26O 16 23 26O 16 23 207870 Po visų tavo nedorybių­vargas, vargas tau,­sako Viešpats,­ 26O 16 24 26O 16 24 207880 tu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje. 26O 16 25 26O 16 25 207890 Kiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes. 26O 16 26 26O 16 26 207900 Tu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, sukeldama mano pyktį. 26O 16 27 26O 16 27 207910 Dabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo. 26O 16 28 26O 16 28 207920 Tu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti. 26O 16 29 26O 16 29 207930 Tavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko. 26O 16 30 26O 16 30 207940 Kokia nusilpusi tavo širdis,­sako Viešpats Dievas,­jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė. 26O 16 31 26O 16 31 207950 Kiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį, 26O 16 32 26O 16 32 207960 bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus. 26O 16 33 26O 16 33 207970 Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave. 26O 16 34 26O 16 34 207980 Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų’. 26O 16 35 26O 16 35 207990 Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį! 26O 16 36 26O 16 36 208000 ‘Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais ir aukojai jiems savo vaikų kraują, 26O 16 37 26O 16 37 208010 todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą. 26O 16 38 26O 16 38 208020 Aš teisiu tave kaip svetimautoją ir žudytoją. Savo rūstybėje ir pavyde praliesiu tavo kraują 26O 16 39 26O 16 39 208030 ir atiduosiu tave į jų rankas. Jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą. 26O 16 40 26O 16 40 208040 Susirinkę prieš tave, jie užmuš tave akmenimis, sukapos kardu, 26O 16 41 26O 16 41 208050 sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų. 26O 16 42 26O 16 42 208060 Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu. 26O 16 43 26O 16 43 208070 Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos. 26O 16 44 26O 16 44 208080 Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė’. 26O 16 45 26O 16 45 208090 Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė ir tėvas amoritas. 26O 16 46 26O 16 46 208100 Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tavo kairėje. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis. 26O 16 47 26O 16 47 208110 Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes. To buvo per maža tau, todėl tu iškrypai dar daugiau visuose savo keliuose. 26O 16 48 26O 16 48 208120 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats Dievas,­tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys. 26O 16 49 26O 16 49 208130 Tavo sesers Sodomos ir jos dukterų nusikaltimas buvo išdidumas, perteklius ir dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo. 26O 16 50 26O 16 50 208140 Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas. 26O 16 51 26O 16 51 208150 Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave. 26O 16 52 26O 16 52 208160 Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. Rausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris. 26O 16 53 26O 16 53 208170 Kai Aš parvesiu Sodomos ir jos dukterų ištremtuosius, taip pat Samarijos ir jos dukterų ištremtuosius, parvesiu ir tavo ištremtuosius kartu su jais, 26O 16 54 26O 16 54 208180 kad kęstum savo gėdą ir raustum dėl visko, ką darei, būdama joms paguoda. 26O 16 55 26O 16 55 208190 Tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys bei Samarija ir jos dukterys, sugrįš į savo senąją būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į senąją savo būklę. 26O 16 56 26O 16 56 208200 Savo sesers Sodomos vardo nė neminėdavai savo išdidumo metu, 26O 16 57 26O 16 57 208210 kol atsidengė tavo nedorybės. Dabar tu esi pajuoka ir panieka Sirijos dukterims ir visiems aplinkui gyvenantiems bei filistinų dukterims. 26O 16 58 26O 16 58 208220 Tu kentėjai už savo ištvirkavimą ir bjaurystes,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 16 59 26O 16 59 208230 Aš pasielgsiu su tavimi taip, kaip tu pasielgei su manimi. Tu paniekinai priesaiką ir sulaužei sandorą. 26O 16 60 26O 16 60 208240 Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą. 26O 16 61 26O 16 61 208250 Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros. 26O 16 62 26O 16 62 208260 Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats. 26O 16 63 26O 16 63 208270 Tu atsiminsi, gėdysies ir neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei’,­sako Viešpats Dievas’‘. 26O 17 1 26O 17 1 208280 Viešpats kalbėjo man: 26O 17 2 26O 17 2 208290 ‘‘Žmogaus sūnau, užmink mįslę ir papasakok šį palyginimą Izraeliui. 26O 17 3 26O 17 3 208300 Sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Didelis erelis ilgais išskėstais sparnais su įvairiaspalvėmis plunksnomis atskrido į Libaną. Jis nulaužė kedro viršūnę, 26O 17 4 26O 17 4 208310 nuskynė jauną ūglį ir, nunešęs jį į pirklių kraštą, pasodino prekybos mieste. 26O 17 5 26O 17 5 208320 Tada jis paėmė šios žemės sėklą ir pasodino ją derlingoje, drėgnoje dirvoje. 26O 17 6 26O 17 6 208330 Ji augo ir tapo žemu, vešliu vynmedžiu su atžalomis ir šakelėmis. 26O 17 7 26O 17 7 208340 Atskrido kitas didelis erelis ilgais sparnais ir su daugybe plunksnų. Vynmedis kreipė į jį savo šaknis ir tiesė į jį šakeles iš savo lysvės, kad šis jį palaistytų. 26O 17 8 26O 17 8 208350 Jis buvo pasodintas drėgnoje, derlingoje žemėje, kur galėjo vešliai augti, leisti šakeles, nešti vaisius ir būti geras vynmedis’. 26O 17 9 26O 17 9 208360 Sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Ar jam seksis? Ar erelis neišraus jo šaknų ir nesudraskys vaisių, ar jo žaliuojančios šakelės nenuvys? Nereikės ir daugelio vyrų didelės jėgos, kad jį išrautų. 26O 17 10 26O 17 10 208370 Ar jis persodintas augs? Ar kai rytų vėjas jį palies, jis nenuvys? Jis nudžius lysvėje, kurioje auga’ ‘‘. 26O 17 11 26O 17 11 208380 Viešpats vėl man kalbėjo: 26O 17 12 26O 17 12 208390 ‘‘Kalbėk maištingai tautai: ‘Ar nesuprantate, ką tai reiškia? Štai atėjo Babilono karalius į Jeruzalę, paėmė karalių su kunigaikščiais ir nusivedė juos į Babiloną. 26O 17 13 26O 17 13 208400 Su karaliaus palikuoniu jis padarė sandorą ir jį prisaikdino. Krašto galinguosius jis išgabeno, 26O 17 14 26O 17 14 208410 kad karalystė būtų pažeminta ir neklestėtų, kad ji išliktų, laikydamasi jo sandoros. 26O 17 15 26O 17 15 208420 Bet jis sukilo prieš jį ir siuntė pasiuntinius į Egiptą, prašydamas žirgų ir daug žmonių. Ar jam seksis? Ar išliks tas, kuris taip daro? Ar, sulaužęs sandorą, jis bus išgelbėtas? 26O 17 16 26O 17 16 208430 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­jis mirs Babilone, krašte to karaliaus, kuris padarė jį karaliumi, kurio priesaiką jis paniekino ir sulaužė sandorą. 26O 17 17 26O 17 17 208440 Faraonas su didele kariuomene bei daugybe karių jam nepadės, kai babiloniečiai bus supylę pylimus ir padarę įtvirtinimus žmonių pražūčiai. 26O 17 18 26O 17 18 208450 Jis paniekino priesaiką ir sulaužė sandorą, kai buvo padavęs ranką ir prisiekęs. Tai padaręs, jis neištrūks’. 26O 17 19 26O 17 19 208460 Todėl Viešpats Dievas sako: ‘Kadangi jis mano priesaiką paniekino ir mano sandorą sulaužė, kaip Aš gyvas­atlyginsiu jam už tai. 26O 17 20 26O 17 20 208470 Aš jį pagausiu, nugabensiu į Babiloną ir ten su juo bylinėsiuosi dėl ištikimybės sulaužymo. 26O 17 21 26O 17 21 208480 Jo karių rinktiniai būriai kris nuo kardo; kurie išliks, tuos išsklaidysiu į visus vėjus. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, tai kalbėjau. 26O 17 22 26O 17 22 208490 Aš pats aukšto kedro viršūnę nulaušiu, ūglį nuskinsiu ir pasodinsiu aukštai iškilusiame kalne. 26O 17 23 26O 17 23 208500 Jis, pasodintas aukštame Izraelio kalne, išleis šakas, neš vaisių ir išaugs didingu kedru. Įvairūs sparnuočiai gyvens po juo, paukščiai kraus lizdus jo šakų ūksmėje. 26O 17 24 26O 17 24 208510 Visi krašto medžiai žinos, kad Aš, Viešpats, pažeminu aukštą medį ir paaukštinu žemą, žaliuojantį medį nudžiovinu ir sausą darau žaliuojantį. Aš, Viešpats, pasakiau ir įvykdžiau’ ‘‘. 26O 18 1 26O 18 1 208520 Viešpats kalbėjo man: 26O 18 2 26O 18 2 208530 ‘‘Ką reiškia ta patarlė, kurią vartojate Izraelio krašte, sakydami: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams dantys atšipo?’ 26O 18 3 26O 18 3 208540 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­šios patarlės nebevartosite Izraelyje. 26O 18 4 26O 18 4 208550 Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus. Siela, kuri nusikalsta, mirs. 26O 18 5 26O 18 5 208560 Jei žmogus yra teisus ir daro, kas yra teisinga ir teisėta: 26O 18 6 26O 18 6 208570 nevalgo aukštumose, negarbina Izraelio stabų, neišniekina artimo žmonos, nesiartina prie moters jos mėnesinių metu, 26O 18 7 26O 18 7 208580 nė vieno neskriaudžia, skolininkų užstatą grąžina, neapiplėšia, išalkusį pamaitina, nuogą aprengia, 26O 18 8 26O 18 8 208590 neskolina už nuošimčius ir nereikalauja grąžinti su priedu, nedaro neteisybės, teisingai teisia, 26O 18 9 26O 18 9 208600 laikosi mano nuostatų ir vykdo mano sprendimus­toks yra teisus; jis tikrai bus gyvas. 26O 18 10 26O 18 10 208610 Jeigu jam gimsta plėšikas sūnus, praliejantis kraują, kuris daro šiuos dalykus: 26O 18 11 26O 18 11 208620 valgo aukštumose, išniekina artimo žmoną, 26O 18 12 26O 18 12 208630 skriaudžia vargšą ir beturtį, plėšikauja, negrąžina užstato, garbina stabus, daro bjaurius dalykus, 26O 18 13 26O 18 13 208640 skolina už nuošimčius, reikalauja daugiau, negu davė,­argi toks turėtų likti gyvas? Ne, jis neliks gyvas! Kas taip elgiasi­mirs. Jo kraujas kris ant jo. 26O 18 14 26O 18 14 208650 Bet jei jam gims sūnus, kuris matys tėvo nusikaltimus, susipras ir nedarys nieko panašaus: 26O 18 15 26O 18 15 208660 nevalgys aukštumose, negarbins Izraelio stabų, neišniekins artimo žmonos, 26O 18 16 26O 18 16 208670 nė vieno neskriaus, nesulaikys užstato, neplėšikaus, pamaitins alkaną, nuogą aprengs, 26O 18 17 26O 18 17 208680 neskriaus nė vieno, neims nuošimčių ir nereikalaus grąžinti su priedu, laikysis mano nuostatų ir vykdys mano sprendimus,­toks nemirs dėl savo tėvo kaltės, bet bus gyvas. 26O 18 18 26O 18 18 208690 Jo tėvas, skriaudęs bei prievartavęs brolį ir daręs pikta visiems, mirs dėl savo nusikaltimų. 26O 18 19 26O 18 19 208700 Jūs klausiate: ‘Kodėl sūnus neatsako už tėvo nusikaltimus?’ Jei sūnus darė, kas yra teisinga ir teisu, bei laikėsi mano nuostatų, jis tikrai liks gyvas. 26O 18 20 26O 18 20 208710 Siela, kuri nusikalsta, mirs. Sūnus neatsakys už tėvo nusikaltimą, o tėvas neatsakys už sūnaus kaltes. Teisusis gaus teisiojo atpildą, o nedorėlio nedorybės bus ant jo paties. 26O 18 21 26O 18 21 208720 Jei nedorėlis atsivers nuo savo nusikaltimų, laikysis mano nuostatų ir darys, kas yra teisinga ir teisu, jis tikrai liks gyvas ir nemirs. 26O 18 22 26O 18 22 208730 Ankstesni nusikaltimai bus užmiršti ir jam neįskaitomi; jis bus gyvas dėl savo teisumo. 26O 18 23 26O 18 23 208740 Argi Aš noriu nedorėlio mirties,­sako Viešpats,­o ne kad jis gręžtųsi nuo savo kelių ir būtų gyvas? 26O 18 24 26O 18 24 208750 Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo, elgsis neteisingai ir darys visas bjaurystes, kurias daro nedorėliai, argi jis gyvens? Ne, jo teisumo darbai nebus jam įskaityti. Jis mirs savo nusikaltimuose ir nuodėmėse. 26O 18 25 26O 18 25 208760 Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Paklausyk, Izraeli! Ar mano kelias neteisingas? Ar ne jūsų kelias yra neteisingas? 26O 18 26 26O 18 26 208770 Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo ir padarys nusikaltimą, jis mirs dėl jo. 26O 18 27 26O 18 27 208780 Jei nedorėlis nusigręš nuo savo nedorybės ir darys, kas yra teisinga ir teisu, jis išgelbės savo gyvybę. 26O 18 28 26O 18 28 208790 Kadangi jis susiprato ir atsisakė savo piktų darbų, jis tikrai liks gyvas. 26O 18 29 26O 18 29 208800 Izraelis sako: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Izraeli, argi mano kelias neteisingas? Argi ne jūsų kelias yra neteisingas? 26O 18 30 26O 18 30 208810 Aš teisiu jus, o Izraelio namai, kiekvieną pagal jo kelius. Nusigręžkite nuo savo nusikaltimų, kad jūsų neteisybės jūsų nesunaikintų. 26O 18 31 26O 18 31 208820 Atsisakykite nusikaltimų, kuriuos darėte, įsigykite naują širdį ir naują dvasią! Izraeli, kodėl tu turėtum mirti? 26O 18 32 26O 18 32 208830 Aš nenoriu mirštančiojo mirties,­sako Viešpats Dievas.­Atsiverskite ir būkite gyvi!’‘ 26O 19 1 26O 19 1 208840 Apraudok Izraelio kunigaikščius, 26O 19 2 26O 19 2 208850 sakydamas: ‘‘Tavo motina buvo liūtė, gulinti tarp liūtų! Ji tarp liūtų užaugino savo jauniklius. 26O 19 3 26O 19 3 208860 Vienas jos jauniklis išaugo jaunu liūtu, kuris, išmokęs sugauti grobį, ėmė ryti žmones. 26O 19 4 26O 19 4 208870 Tautos, išgirdusios apie jo darbus, pagavo jį ir sukaustytą grandinėmis išvedė į Egiptą. 26O 19 5 26O 19 5 208880 Liūtė, pamačiusi, kad jos viltys žlugo, antrą savo jauniklį užaugino jaunu liūtu. 26O 19 6 26O 19 6 208890 Jis, vaikščiodamas tarp liūtų, išmoko sugauti grobį ir ėmė ryti žmones. 26O 19 7 26O 19 7 208900 Jis griovė tvirtoves ir naikino miestus. Visas kraštas drebėjo nuo jo riaumojimo. 26O 19 8 26O 19 8 208910 Aplinkinių kraštų tautos sukilo prieš jį, ištiesė savo tinklą ir sugavo jį. 26O 19 9 26O 19 9 208920 Jie sukaustė jį grandinėmis, uždarė narvan ir, nugabenę pas Babilono karalių, įmetė į kalėjimą, kad jo balsas nebebūtų girdimas Izraelio kalnuose. 26O 19 10 26O 19 10 208930 Tavo motina buvo kaip vynmedis, pasodintas prie vandens, gausus šakelių ir vaisių. 26O 19 11 26O 19 11 208940 Jo stiprus ūglis tapo valdovo skeptru, iškilo aukštai tarp šakelių; jis buvo toli matomas. 26O 19 12 26O 19 12 208950 Bet rūstybėje jis buvo išrautas ir numestas žemėn. Rytų vėjas sudžiovino jo vaisius, šakos sudžiūvo ir ugnis prarijo jas. 26O 19 13 26O 19 13 208960 Dabar jis pasodintas dykumoje, sausoje ir išdžiūvusioje žemėje. 26O 19 14 26O 19 14 208970 Ugnis, išėjusi iš jo kamieno, sudegino šakas ir vaisius. Nebėra kamieno, kuris galėtų būti valdovo skeptras. Tai yra rauda ir ji liks rauda’‘. 26O 20 1 26O 20 1 208980 Septintaisiais metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, keli Izraelio vyresnieji atėjo pasiklausti Viešpaties ir atsisėdo priešais mane. 26O 20 2 26O 20 2 208990 Viešpats kalbėjo man: 26O 20 3 26O 20 3 209000 ‘‘Žmogaus sūnau, paklausk Izraelio vyresniųjų, ar jie atėjo pasiklausti manęs? Kaip Aš gyvas, jiems neatsakysiu,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 20 4 26O 20 4 209010 Žmogaus sūnau, ar tu neteisi jų? Primink jiems jų tėvų bjaurystes. 26O 20 5 26O 20 5 209020 Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš išsirinkau Izraelį, Aš prisiekiau, pakėlęs ranką, Jokūbo namų palikuonims, apsireiškiau jiems Egipto krašte, sakydamas: ‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’. 26O 20 6 26O 20 6 209030 Tą dieną Aš, pakėlęs ranką, prisiekiau, kad išvesiu juos iš Egipto krašto ir nuvesiu į mano numatytą jiems žemę, tekančią pienu ir medumi,­į geriausią kraštą iš visų. 26O 20 7 26O 20 7 209040 Aš jiems sakiau: ‘Kiekvienas pašalinkite bjaurystes nuo savo akių ir nesusitepkite Egipto stabais. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’. 26O 20 8 26O 20 8 209050 Bet jie buvo maištingi ir neklausė manęs, nė vienas nepašalino nuo savo akių bjaurysčių ir nepaliko Egipto stabų. Tuomet Aš ketinau išlieti savo rūstybę ant jų dar Egipto krašte. 26O 20 9 26O 20 9 209060 Tačiau dėl savo vardo susilaikiau, kad jo nepažeminčiau tarp pagonių tautų, kur jie gyveno, kurių akivaizdoje Aš apsireiškiau, žadėdamas išvesti juos iš Egipto krašto. 26O 20 10 26O 20 10 209070 Aš išvedžiau juos iš Egipto krašto ir, atvedęs į dykumą, 26O 20 11 26O 20 11 209080 daviau jiems savo įsakymus ir pamokiau nuostatų, kurių laikydamasis žmogus gyvens. 26O 20 12 26O 20 12 209090 Daviau sabatą, ženklą tarp jų ir manęs, kad jie žinotų, jog Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu. 26O 20 13 26O 20 13 209100 Izraelitai maištavo prieš mane dykumoje. Jie nesilaikė mano įsakymų ir atmetė mano nuostatus, kuriuos vykdydamas žmogus gyvens; jie sutepė ir mano sabatus. Aš norėjau išlieti savo rūstybę dykumoje ir juos visai sunaikinti, 26O 20 14 26O 20 14 209110 tačiau to nepadariau dėl savo vardo, kad nebūčiau niekinamas pagonių tautų, kurių akivaizdoje juos išvedžiau iš Egipto. 26O 20 15 26O 20 15 209120 Tačiau, pakėlęs ranką, prisiekiau dykumoje, kad jų neįvesiu į pažadėtąją žemę, tekančią pienu ir medumi, į kraštą, geriausią iš visų. 26O 20 16 26O 20 16 209130 Jie atmetė mano įsakymus, nesilaikė nuostatų ir sutepė sabatus, nes jų širdis buvo linkusi prie stabų. 26O 20 17 26O 20 17 209140 Aš pasigailėjau jų ir visų nesunaikinau ir nepadariau jiems galo dykumoje. 26O 20 18 26O 20 18 209150 Jų vaikams įsakiau: ‘Nesilaikykite savo tėvų nuostatų, nesielkite kaip jie ir nesusiterškite stabais. 26O 20 19 26O 20 19 209160 Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. Laikykitės mano įsakymų ir vykdykite mano nuostatus, 26O 20 20 26O 20 20 209170 švęskite sabatą kaip ženklą tarp manęs ir jūsų ir žinokite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. 26O 20 21 26O 20 21 209180 Bet ir jų vaikai maištavo prieš mane. Jie nesilaikė mano įsakymų ir nevykdė mano nuostatų, kuriuos vykdydamas žmogus gyvens. Norėjau išlieti ant jų savo rūstybę dykumoje, 26O 20 22 26O 20 22 209190 tačiau susilaikiau dėl savo vardo, kad nebūčiau niekinamas tarp pagonių, kurių akivaizdoje juos išvedžiau iš Egipto. 26O 20 23 26O 20 23 209200 Pakėlęs ranką, dykumoje prisiekiau, kad juos išsklaidysiu ir išblaškysiu tarp pagonių, 26O 20 24 26O 20 24 209210 nes jie nesilaikė mano įsakymų, atmetė nuostatus, sutepė sabatą ir sekė tėvų stabus. 26O 20 25 26O 20 25 209220 Tad ir Aš daviau jiems klaidingų įsakymų ir tokių nuostatų, kurių laikydamiesi jie negalėjo gyventi. 26O 20 26 26O 20 26 209230 Jie susitepė savo dovanomis, leisdami savo pirmagimius per ugnį, kad paversčiau juos dykyne ir galiausiai jie pažintų, jog Aš esu Viešpats’. 26O 20 27 26O 20 27 209240 Todėl, žmogaus sūnau, kalbėk izraelitams ir sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Jūsų tėvai piktžodžiavo ir paniekino mane. 26O 20 28 26O 20 28 209250 Kai juos įvedžiau į kraštą, kurį, pakėlęs ranką, buvau prisiekęs jiems duoti, jie, pamatę aukštesnę kalvą arba šakotą medį, aukojo ten aukas ir nešė dovanas, sukeldami mano rūstybę’. 26O 20 29 26O 20 29 209260 Aš juos klausiau: ‘Kokia tai aukštuma, į kurią einate?’ Iki šios dienos jos vardas Bama. 26O 20 30 26O 20 30 209270 Todėl klausk izraelitų: ‘Ar jūs nesusitepę, kaip ir jūsų tėvai, bjauriais stabais? 26O 20 31 26O 20 31 209280 Kai jūs aukojate aukas ir deginate vaikus, patys susitepate stabais iki šios dienos. Ar tad Aš turėčiau jums atsakyti? Kaip Aš gyvas, Aš neatsakysiu jums,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 20 32 26O 20 32 209290 Niekada neįvyks, kaip jūs manote ir sakote: ‘Kaip pagonys ir kitų kraštų tautos, taip ir mes tarnausime medžiui ir akmenims’. 26O 20 33 26O 20 33 209300 Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­Aš valdysiu jus galinga ištiesta ranka, išliedamas savo rūstybę. 26O 20 34 26O 20 34 209310 Aš išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, savo galinga ir ištiesta ranka ir išliedamas savo rūstybę. 26O 20 35 26O 20 35 209320 Aš nuvesiu jus į tautų dykumą ir ten su jumis bylinėsiuosi veidas į veidą. 26O 20 36 26O 20 36 209330 Kaip bylinėjausi su jūsų tėvais Egipto šalies dykumoje, taip bylinėsiuosi su jumis. 26O 20 37 26O 20 37 209340 Tada jus pervesiu po lazda ir įvesiu į sandoros ryšius. 26O 20 38 26O 20 38 209350 Aš atskirsiu nuo jūsų maištininkus ir man nusikaltusius, išvesiu juos iš krašto, kuriame jie dabar svetimi, bet į Izraelio kraštą jie nesugrįš. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats’. 26O 20 39 26O 20 39 209360 Apie jus, izraelitai, Viešpats Dievas taip sako: ‘Kurie nenorite manęs klausyti, eikite ir tarnaukite savo stabams, bet mano šventojo vardo nebesutepkite savo aukomis ir stabais. 26O 20 40 26O 20 40 209370 Šventame mano kalne, Izraelio aukštame kalne, man tarnaus visas Izraelis. Ten Aš priimsiu juos ir pareikalausiu iš jūsų aukų, pirmavaisių ir pašvęstų daiktų. 26O 20 41 26O 20 41 209380 Aš priimsiu jus ir malonų jūsų aukų kvapą, kai išvesiu jus iš tautų ir surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, ir būsiu pašventintas jumyse pagonių akivaizdoje. 26O 20 42 26O 20 42 209390 Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai jus įvesiu į Izraelio kraštą, kurį prisiekiau duoti jūsų tėvams. 26O 20 43 26O 20 43 209400 Ten atsiminsite savo kelius ir darbus, kuriais susitepėte, ir bjaurėsitės savęs dėl savo padarytų piktadarysčių. 26O 20 44 26O 20 44 209410 Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai pasielgsiu su jumis dėl savo vardo, neatsižvelgdamas į jūsų nedorus kelius ir piktus darbus’ ‘‘. 26O 20 45 26O 20 45 209420 Viešpats kalbėjo man: 26O 20 46 26O 20 46 209430 ‘‘Žmogaus sūnau, žiūrėk pietų pusėn, kalbėk ir pranašauk miškui pietų šalyje. 26O 20 47 26O 20 47 209440 Sakyk miškui pietuose: ‘Išgirsk Viešpaties žodį. Aš įžiebsiu ugnį ir sudeginsiu visus tavo žalius ir sausus medžius. Liepsnos neužges, kol visa bus sudeginta nuo pietų iki šiaurės. 26O 20 48 26O 20 48 209450 Tada visi matys, kad Aš, Viešpats, padegiau mišką, ir jis neužges’ ‘‘. 26O 20 49 26O 20 49 209460 Tada aš atsiliepiau: ‘‘Ak, Viešpatie Dieve, jie sako apie mane: ‘Ar jis ne palyginimais kalba?’ ‘‘ 26O 21 1 26O 21 1 209470 Viešpats kalbėjo man: 26O 21 2 26O 21 2 209480 ‘‘Žmogaus sūnau, žvelk į Jeruzalę, kalbėk prieš šventyklą ir pranašauk prieš Izraelį. 26O 21 3 26O 21 3 209490 Sakyk Izraelio kraštui: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš esu prieš tave; ištraukęs kardą iš makšties, sunaikinsiu tavo teisiuosius ir nedorėlius. 26O 21 4 26O 21 4 209500 Kadangi naikinsiu ir teisiuosius, ir nedorėlius, tai mano kardas siaus nuo pietų iki šiaurės. 26O 21 5 26O 21 5 209510 Tada kiekvienas žinos, jog Aš, Viešpats, ištraukęs kardą iš makšties, jo nepadėsiu’. 26O 21 6 26O 21 6 209520 Tu, žmogaus sūnau, dejuok ir dūsauk jų akivaizdoje, lyg būtum baisioje kančioje. 26O 21 7 26O 21 7 209530 Kai jie tave klaus: ‘Kodėl dūsauji?’, atsakyk jiems: ‘Dėl žinios, kuri ateina’. Širdys liūdės, rankos suglebs, drąsa išnyks, keliai drebės. Tai ateina ir įvyks,­sako Viešpats Dievas’‘. 26O 21 8 26O 21 8 209540 Viešpats kalbėjo man: 26O 21 9 26O 21 9 209550 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Kardas pagaląstas ir nušveistas. 26O 21 10 26O 21 10 209560 Pagaląstas žudyti, nušveistas, kad blizgėtų kaip žaibas. Ar mes galime džiaugtis? Jis paniekina mano sūnaus skeptrą kaip paprastą lazdą. 26O 21 11 26O 21 11 209570 Kardas nušveistas, pagaląstas ir įduotas į žudiko rankas’. 26O 21 12 26O 21 12 209580 Žmogaus sūnau, šauk ir dejuok! Jis paruoštas mano tautai, visiems Izraelio kunigaikščiams. Siaubas dėl kardo apims tautą. Plok sau per šlaunis. 26O 21 13 26O 21 13 209590 Tai išbandymas; kardas paniekins netgi skeptrą ir jo nebebus,­ sako Viešpats Dievas.­ 26O 21 14 26O 21 14 209600 Žmogaus sūnau, pranašauk, suplok rankomis. Tegu trečią kartą kardas žudo du kartus daugiau; tai žudymo kardas, siekiąs visus. 26O 21 15 26O 21 15 209610 Aš nukreipiau kardą į vartus, kad širdys išsigąstų ir kritusiųjų padaugėtų. Kardas nušveistas blizga, pagaląstas žudynėms. 26O 21 16 26O 21 16 209620 Kirsk į dešinę ir į kairę, kur ašmenys pasiekia. 26O 21 17 26O 21 17 209630 Aš rankomis suplosiu ir patenkinsiu savo rūstybę. Aš, Viešpats, tai pasakiau’‘. 26O 21 18 26O 21 18 209640 Viešpats kalbėjo man: 26O 21 19 26O 21 19 209650 ‘‘Žmogaus sūnau, pažymėk du kelius, kuriais Babilono karaliaus kardas galėtų ateiti. Abu keliai prasidės viename krašte. Kelių išsišakojime pastatyk kelrodį. 26O 21 20 26O 21 20 209660 Jis terodo kardui kelią į amonitų Rabą ir į Judo sutvirtintą miestą Jeruzalę. 26O 21 21 26O 21 21 209670 Babilono karalius sustojo kryžkelėje, kelių išsišakojime, ir buria: maišo strėles, klausia stabų, apžiūri kepenis. 26O 21 22 26O 21 22 209680 Į jo dešinę pateko Jeruzalės burtas, kad paskirtų karo vadus, duotų įsakymą žudynėms, sukeltų kovos šauksmą, statytų sienų griovimo įtaisus prie vartų, supiltų pylimą, statytų įtvirtinimus. 26O 21 23 26O 21 23 209690 Jiems atrodys, jog tai apgaulingas burtas. Bet kadangi jie prisiekė, jis primins jiems nusikaltimus. 26O 21 24 26O 21 24 209700 Todėl Viešpats Dievas taip sako: ‘Jūs prisimenate savo kaltes ir jūsų darbai bei nuodėmės stovi jūsų akyse; jūs atsakysite už juos. 26O 21 25 26O 21 25 209710 Susitepęs ir nedoras Izraelio kunigaikšti, tavo bausmės diena atėjo, nes tavo nedorybėms padarytas galas. 26O 21 26 26O 21 26 209720 Nusiimk vainiką ir karaliaus karūną! Nebebus, kaip buvo. Pažemintasis bus paaukštintas, o aukštasis­pažemintas. 26O 21 27 26O 21 27 209730 Griuvėsiais, griuvėsiais, griuvėsiais Aš jį paversiu! Jo nebebus, kol ateis turintis teisę valdyti. Jam pavesiu visa’. 26O 21 28 26O 21 28 209740 Tu, žmogaus sūnau, pranašauk apie amonitus ir jų pasityčiojimą: ‘Kardas pagaląstas ir nušveistas žudynėms. 26O 21 29 26O 21 29 209750 Jūsų regėjimai­apgaulė, pranašavimai­melas. Bausmė jums ateis už jūsų kaltes. 26O 21 30 26O 21 30 209760 Ar Aš paslėpsiu savo kardą? Aš tave teisiu krašte, kur gimei, iš kurio esi kilęs. 26O 21 31 26O 21 31 209770 Aš išliesiu ant tavęs savo rūstybę, tu pajusi mano keršto liepsnas. Atiduosiu tave į žiaurių ir įgudusių žudyti žmonių rankas. 26O 21 32 26O 21 32 209780 Tu būsi kuras liepsnoms, tavo kraujas liks ant žemės, visi užmirš tave. Aš, Viešpats, tai kalbėjau’ ‘‘. 26O 22 1 26O 22 1 209790 Viešpats kalbėjo man: 26O 22 2 26O 22 2 209800 ‘‘Žmogaus sūnau, ar tu neteisi ir neskelbsi sprendimo kruvinam miestui? Paskelbk jam visas jo bjaurystes. 26O 22 3 26O 22 3 209810 Sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tai miestas, praliejęs nekaltą kraują, susitepęs stabų garbinimu. Todėl tavo valanda priartėjo. 26O 22 4 26O 22 4 209820 Krauju, kurį praliejai, nusikaltai, stabais, kuriuos pasidarei, susitepei. Tuo priartinai sau galą. Todėl būsi pajuoka tautoms ir pasityčiojimu kraštams. 26O 22 5 26O 22 5 209830 Arti ir toli gyvenantys tyčiosis iš tavęs kaip iš negarbingo ir pagarsėjusio sąmyšiu. 26O 22 6 26O 22 6 209840 Štai Izraelio kunigaikščiai, kiekvienas naudojasi savo galia, kad pralietų kraują. 26O 22 7 26O 22 7 209850 Tavyje niekina tėvą ir motiną, prislegia ateivį, skriaudžia našlaitį ir našlę. 26O 22 8 26O 22 8 209860 Tu niekini mano šventyklą ir nesilaikai sabatų. 26O 22 9 26O 22 9 209870 Tavyje žmonės, kurie šmeižia, siekdami kraujo, valgo kalnuose, tavo viduryje jie paleistuvauja. 26O 22 10 26O 22 10 209880 Tavyje jie atidengė tėvo nuogumą ir pažemino tą, kuri buvo nešvari mėnesinių metu. 26O 22 11 26O 22 11 209890 Vienas darė bjaurystę su artimo žmona, kitas išniekino savo marčią, dar kitas pažemino savo seserį, savo tėvo dukterį. 26O 22 12 26O 22 12 209900 Tavyje jie ima kyšius nuslėpti pralietą kraują. Tu imi nuošimčius bei reikalauji grąžinti daugiau, tu, išnaudodama artimą, godžiai sieki pelno. Mane gi užmiršai,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 22 13 26O 22 13 209910 Aš suplojau rankomis dėl jūsų nesąžiningo pelno ir kraujo, pralieto tarp jūsų. 26O 22 14 26O 22 14 209920 Ar tu būsi drąsus ir tvirtai laikysies tada, kai Aš bausiu tave? Aš, Viešpats, tai pasakiau ir įvykdysiu. 26O 22 15 26O 22 15 209930 Aš išsklaidysiu tave tautose bei išblaškysiu kraštuose ir taip pašalinsiu tavo nešvarą. 26O 22 16 26O 22 16 209940 Tu būsi tautų paniekintas. Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 22 17 26O 22 17 209950 Viešpats kalbėjo man: 26O 22 18 26O 22 18 209960 ‘‘Žmogaus sūnau, Izraelis virto nuodegomis. Jie visi: varis, cinkas, geležis, švinas­tapo sidabro priemaišomis. 26O 22 19 26O 22 19 209970 Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi jūs visi virtote nuodegomis, Aš surinksiu jus į Jeruzalę, 26O 22 20 26O 22 20 209980 kaip surenkamas sidabras, varis, geležis, švinas bei cinkas ir sumetamas į krosnį tirpdyti. Taip Aš savo rūstybėje jus surinksiu ir tirpdysiu. 26O 22 21 26O 22 21 209990 Taip, aš surinksiu jus Jeruzalėje ir pūsiu į jus savo įtūžį, nuo kurio jūs sutirpsite. 26O 22 22 26O 22 22 210000 Kaip sidabras krosnyje ištirpdomas, taip ir jūs būsite tirpdomi. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, išliejau savo rūstybę ant jūsų’ ‘‘. 26O 22 23 26O 22 23 210010 Viešpats man kalbėjo: 26O 22 24 26O 22 24 210020 ‘‘Žmogaus sūnau, sakyk jiems: ‘Tu esi neapvalyta žemė, tavyje nelijo mano pykčio dieną’. 26O 22 25 26O 22 25 210030 Jos pranašai rengia sąmokslą kaip riaumojantys liūtai, kurie drasko grobį. Jie rijo žmones, plėšė jų turtus, didino našlių skaičių. 26O 22 26 26O 22 26 210040 Kunigai iškraipė mano įstatymą ir išniekino mano šventus daiktus, jie nedarė skirtumo tarp švento ir nešvento, nemokė atskirti nešvaraus nuo švaraus, užmerkė akis dėl sabatų ir Aš niekinamas tarp jų. 26O 22 27 26O 22 27 210050 Kunigaikščiai­kaip draskantys vilkai, kurie plėšia grobį; jie pralieja kraują, žudo žmones, godžiai siekdami pelno. 26O 22 28 26O 22 28 210060 Pranašai aptepė juos kalkėmis, kalbėdami jiems apgaulingus regėjimus ir skelbdami melagingus pranešimus, sakydami: ‘Taip sako Viešpats Dievas’, kai Viešpats nebuvo kalbėjęs. 26O 22 29 26O 22 29 210070 Krašto žmonės smurtauja ir plėšikauja, skriaudžia vargšus ir beturčius bei neteisėtai spaudžia ateivius. 26O 22 30 26O 22 30 210080 Aš ieškojau tarp jų žmogaus, kuris pastatytų sieną ir stotųsi spragoje tarp manęs ir mano tautos, kad jos nesunaikinčiau, bet nė vieno neradau. 26O 22 31 26O 22 31 210090 Todėl Aš išliejau ant jų savo pyktį ir rūstybės ugnimi sunaikinau juos. Jų darbus suverčiau ant jų pačių galvų,­sako Viešpats Dievas’‘. 26O 23 1 26O 23 1 210100 Viešpats kalbėjo man: 26O 23 2 26O 23 2 210110 ‘‘Žmogaus sūnau, buvo dvi moterys, vienos motinos dukterys. 26O 23 3 26O 23 3 210120 Jos paleistuvavo jau savo jaunystėje Egipte. 26O 23 4 26O 23 4 210130 Vyresnioji buvo vardu Ohola ir jos sesuo Oholiba. Jos buvo mano ir pagimdė sūnų bei dukterų. Ohola­tai Samarija, o Oholiba­tai Jeruzalė. 26O 23 5 26O 23 5 210140 Ohola buvo man neištikima. Ji geidė savo meilužių, kaimynystėje gyvenančių asirų. 26O 23 6 26O 23 6 210150 Jie buvo apsirengę mėlynai, vadai ir kunigaikščiai, jauni, gražūs vyrai, raiteliai, jojantys ant savo žirgų. 26O 23 7 26O 23 7 210160 Ji paleistuvavo su jais, su rinktiniais asirais ir visais, kurių ji geidė. Jų stabais ji suteršė save. 26O 23 8 26O 23 8 210170 Ji nesiliovė paleistuvavusi ir su egiptiečiais, savo jaunystės meilužiais. 26O 23 9 26O 23 9 210180 Todėl Aš atidaviau ją jos meilužiams asirams, kurių ji geidė. 26O 23 10 26O 23 10 210190 Jie atidengė jos nuogumą, paėmė jos sūnus bei dukteris, o ją pačią nužudė kardu. Ji tapo priežodis tarp moterų, kai jie įvykdė jai teismą. 26O 23 11 26O 23 11 210200 Jos sesuo Oholiba visa tai matė, tačiau gašlumu ir paleistuvystėmis pralenkė net savo seserį. 26O 23 12 26O 23 12 210210 Ji geidė savo kaimynų asirų, vadų ir kunigaikščių, išsipusčiusių raitelių, gražių, jaunų vyrų. 26O 23 13 26O 23 13 210220 Aš mačiau, kad ji suteršė save; jos abi ėjo vienu keliu. 26O 23 14 26O 23 14 210230 Ji daugino savo paleistuvystes, nes kai pamatė sienoje nupieštus vyrų paveikslus, raudona spalva nupieštus atvaizdus chaldėjų, 26O 23 15 26O 23 15 210240 susijuosusių strėnas diržais, ant galvų užsidėjusių margus turbanus, atrodančių kaip Babilono kunigaikščiai, kilę iš Chaldėjos, 26O 23 16 26O 23 16 210250 ji ėmė geisti jų ir siuntė pasiuntinių į Chaldėją. 26O 23 17 26O 23 17 210260 Babiloniečiai atėjo į jos meilės guolį ir suteršė ją savo paleistuvystėmis. Suteršta ji pasitraukė nuo jų. 26O 23 18 26O 23 18 210270 Ji neslėpė savo paleistuvysčių ir atidengė savo nuogumą. Tada Aš pasitraukiau nuo jos, kaip buvau pasitraukęs nuo jos sesers. 26O 23 19 26O 23 19 210280 Bet ji daugino savo paleistuvystes, prisimindama jaunystės dienas, kai ji buvo paleistuvė Egipto žemėje. 26O 23 20 26O 23 20 210290 Ji geidė savo meilužių, kurių kūnai kaip asilų kūnai ir sėklos plūdimas kaip arklių. 26O 23 21 26O 23 21 210300 Tu prisiminei savo jaunystės ištvirkimą, kai egiptiečiai glamonėjo tavo jaunas krūtis. 26O 23 22 26O 23 22 210310 Todėl, Oholiba, taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš pakelsiu prieš tave tavo meilužius, nuo kurių tu nusisukai, ir atvesiu juos prieš tave iš visų pusių: 26O 23 23 26O 23 23 210320 babiloniečius, chaldėjus, Pekodą, Šoją, Koją ir asirus­gražius, jaunus vyrus, vadus ir kunigaikščius, valdytojus ir žymius žmones, visus raitus ant žirgų. 26O 23 24 26O 23 24 210330 Daugybė ginkluotų pulkų ateis su kovos vežimais ir žirgais, apstatys tave iš visų pusių didžiaisiais ir mažaisiais skydais bei šalmais. Aš atiduosiu tave jų teismui. Jie teis tave pagal savo nuostatus. 26O 23 25 26O 23 25 210340 Aš nukreipsiu prieš tave savo pavydą, ir jie žiauriai pasielgs su tavimi: nupjaus tau nosį bei ausis, likusius išžudys kardu, išplėš tavo sūnus bei dukteris ir sudegins, kas liks. 26O 23 26 26O 23 26 210350 Jie nuplėš tau drabužius ir atims brangenybes. 26O 23 27 26O 23 27 210360 Taip aš padarysiu galą tavo ištvirkavimui su egiptiečiais. Tu nebenorėsi daugiau egiptiečių nei matyti, nei jų prisiminti. 26O 23 28 26O 23 28 210370 Aš atiduosiu tave į rankas tų, kurių tu nekenti, nuo kurių tu pasitraukei. 26O 23 29 26O 23 29 210380 Jie pasielgs su tavimi labai žiauriai, išplėš visą turtą ir paliks tave pliką bei nuogą. Taip bus apnuogintas tavo pasileidimas ir ištvirkavimas. 26O 23 30 26O 23 30 210390 Tai padarysiu tau dėl tavo paleistuvavimo su tautomis, kurių stabais tu susitepei. 26O 23 31 26O 23 31 210400 Tu ėjai savo sesers keliu, todėl jos taurę įduosiu į tavo rankas. 26O 23 32 26O 23 32 210410 Tu gersi savo sesers taurę, gilią ir didelę, iš tavęs tyčiosis ir niekins tave, nes joje daug telpa. 26O 23 33 26O 23 33 210420 Tu pasigersi ir būsi pilna skausmų. Taurė skausmo ir naikinimo, tavo sesers Samarijos taurė. 26O 23 34 26O 23 34 210430 Išgersi ją iki dugno, šukes nulaižysi ir draskysi savo krūtis, nes Aš tai pasakiau,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 23 35 26O 23 35 210440 Kadangi mane užmiršai ir atgręžei man nugarą, tai kentėk už savo ištvirkavimą ir paleistuvystę’ ‘‘. 26O 23 36 26O 23 36 210450 Viešpats sakė man: ‘‘Žmogaus sūnau, ar tu neteisi Oholos ir Oholibos? Primink joms jų bjaurystes! 26O 23 37 26O 23 37 210460 Jos svetimavo ir savo rankas sutepė nekaltu krauju. Jos svetimavo su stabais ir aukojo jiems vaikus, kuriuos man pagimdė! 26O 23 38 26O 23 38 210470 Tą pačią dieną jos sutepė mano šventyklą ir nesilaikė sabatų. 26O 23 39 26O 23 39 210480 Tą pačią dieną, kai jos aukojo vaikus stabams, jos ėjo į mano šventyklą ir tuo sutepė ją. 26O 23 40 26O 23 40 210490 Be to, tu siuntei pasiuntinius ir kvietei vyrus iš toli. Dėl jų prauseisi, dažeisi akis ir puošeisi brangenybėmis. 26O 23 41 26O 23 41 210500 Atsisėdai ant brangaus gulto; padengei stalus, ant jų padėjai mano smilkalų ir aliejaus. 26O 23 42 26O 23 42 210510 Nerūpestingos minios balsai buvo girdimi joje, ir kartu su žmonėmis iš minios buvo atvesti sebiečiai iš dykumos, kurie dėjo apyrankes ant jų rankų ir puošnias karūnas ant jų galvų. 26O 23 43 26O 23 43 210520 Tada tariau apie tą seną svetimautoją: ‘Ar jie ir dabar paleistuvaus su ja?’ 26O 23 44 26O 23 44 210530 Bet jie eidavo pas ją, kaip įeinama pas paleistuvę. Taip jie įeidavo pas Oholą ir Oholibą, gašlias moteris. 26O 23 45 26O 23 45 210540 Bet teisūs vyrai teis jas kaip svetimautojas ir žudikes, nes jos svetimavo ir kraujas yra ant jų rankų. 26O 23 46 26O 23 46 210550 Nes taip sako Viešpats: ‘Ar atvesiu prieš jas minią ir atiduosiu jas sunaikinti ir apiplėšti. 26O 23 47 26O 23 47 210560 Minia užmuš jas akmenimis ir sukapos kardu, jų sūnus ir dukteris nužudys ir jų namus sudegins. 26O 23 48 26O 23 48 210570 Taip Aš padarysiu galą paleistuvystei krašte, kad visos moterys pasimokytų ir neištvirkautų kaip jūs. 26O 23 49 26O 23 49 210580 Jūsų paleistuvystė kris ant jūsų galvų, jūs kentėsite už nuodėmes su savo stabais. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 24 1 26O 24 1 210590 Viešpats kalbėjo man devintaisiais metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną: 26O 24 2 26O 24 2 210600 ‘‘Žmogaus sūnau, užrašyk šios dienos vardą, nes Babilono karalius šiandien pradėjo Jeruzalės puolimą. 26O 24 3 26O 24 3 210610 Sakyk maištingiems namams šį palyginimą: ‘Taip sako Viešpats: ‘Kaisk katilą su vandeniu! 26O 24 4 26O 24 4 210620 Įdėk į jį geriausios mėsos gabalus: šlaunį, petį ir geriausius kaulus. 26O 24 5 26O 24 5 210630 Mėsai paimk geriausią gyvulį iš bandos, po katilu prikrauk malkų, kad ir kaulai gerai išvirtų’. 26O 24 6 26O 24 6 210640 Todėl taip sako Viešpats: ‘Vargas krauju suteptam miestui­prisvilusiam katilui. Išimk iš jo gabalą po gabalo, nemesdamas burto. 26O 24 7 26O 24 7 210650 Kraujas yra jo viduryje. Jis buvo pralietas ant plikos uolos, ne ant žemės, kur dulkės jį pridengtų. 26O 24 8 26O 24 8 210660 Kad sukelčiau rūstybę ir įvykdyčiau kerštą, leidau Jeruzalei kraują pralieti ant plikos uolos, kad jis nebūtų pridengtas’. 26O 24 9 26O 24 9 210670 Todėl taip sako Viešpats: ‘Vargas krauju suteptam miestui. Aš sukrausiu jam didelį laužą. 26O 24 10 26O 24 10 210680 Sukrauk malkas, užkurk ugnį, išvirk mėsą, įdėk prieskonių, kaulai tesudega. 26O 24 11 26O 24 11 210690 Pastatyk tuščią katilą ant degančių žarijų. Teįkaista varis iki raudonumo, tada nešvarumas ir svilėsiai sudegs. 26O 24 12 26O 24 12 210700 Jis nuvargino save melais, jo svilėsiai neatšoka nuo jo. Tesudega svilėsiai ugnyje. 26O 24 13 26O 24 13 210710 Tavo susitepimas bjaurus. Aš norėjau nuvalyti tave, bet tu nesileidai nuvalomas, todėl liksi suteptas, kol mano įtūžis prieš tave nurims. 26O 24 14 26O 24 14 210720 Aš, Viešpats, taip pasakiau, ir tai įvyks. Aš tai įvykdysiu ir nesigailėsiu. Teisiu tave pagal tavo kelius ir darbus,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 24 15 26O 24 15 210730 Viešpats kalbėjo man: 26O 24 16 26O 24 16 210740 ‘‘Žmogaus sūnau, staiga Aš atimsiu tavo akių pasigėrėjimą. Bet tu neraudok, neverk ir neliek ašarų. 26O 24 17 26O 24 17 210750 Dūsauk tyliai, bet neapraudok mirusios. Apsirišk galvą raiščiu, apsiauk kurpėmis, neuždenk savo burnos ir nevalgyk gedinčiųjų maisto’‘. 26O 24 18 26O 24 18 210760 Rytą aš kalbėjau tautai, o vakare mirė mano žmona. Kitą rytą padariau, kaip man buvo liepta. 26O 24 19 26O 24 19 210770 Žmonės klausė manęs: ‘‘Ar nepasakysi, ką reiškia mums tai, ką tu darai?’‘ 26O 24 20 26O 24 20 210780 Aš atsakiau jiems: ‘‘Viešpaties žodis atėjo man: 26O 24 21 26O 24 21 210790 ‘Sakyk Izraelio namams: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš suteršiu savo šventyklą, jūsų pasididžiavimą, akių pasigėrėjimą bei sielos ilgesį. Jūsų likę sūnūs bei dukterys bus išžudyti kardu. 26O 24 22 26O 24 22 210800 Tada jūs darysite, kaip aš dariau: jūs neuždengsite savo burnos ir nevalgysite gedinčiųjų maisto. 26O 24 23 26O 24 23 210810 Ant jūsų galvų bus raiščiai ir ant kojų kurpės, neraudosite ir neverksite, bet nyksite dėl savo nusikaltimų ir liūdėsite. 26O 24 24 26O 24 24 210820 Ezechielis bus ženklas jums. Jūs darysite taip, kaip jis darė. Kai visa tai įvyks, jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats Dievas’. 26O 24 25 26O 24 25 210830 Žmogaus sūnau, kai Aš atimsiu jiems jų pasididžiavimą, akių pasigėrėjimą ir sielos ilgesį, taip pat jų sūnus bei dukteris, 26O 24 26 26O 24 26 210840 tą dieną ateis pabėgėlis pas tave ir praneš tai tau. 26O 24 27 26O 24 27 210850 Tada tavo burna atsivers, tu kalbėsi ir nebūsi nebylys. Tu būsi jiems ženklas, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 25 1 26O 25 1 210860 Viešpats kalbėjo man: 26O 25 2 26O 25 2 210870 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk prieš amonitus. 26O 25 3 26O 25 3 210880 Sakyk amonitams: ‘Išgirskite Viešpaties Dievo žodį! Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi jūs džiūgavote dėl to, kad mano šventykla išniekinta, Izraelio šalis sunaikinta ir Judo namai išvesti nelaisvėn, 26O 25 4 26O 25 4 210890 atiduosiu jus rytų šalies gyventojams. Jie išties savo palapines tarp jūsų ir įrengs stovyklas, jie valgys jūsų vaisius ir gers jūsų pieną. 26O 25 5 26O 25 5 210900 Aš padarysiu Rabą vieta kupranugariams ir amonitų kraštą­gardais avims. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats’. 26O 25 6 26O 25 6 210910 Nes taip sako Viešpats: ‘Kadangi jūs plojote rankomis, trypėte kojomis ir nuoširdžiai džiaugėtės niekindami Izraelio žemę, 26O 25 7 26O 25 7 210920 todėl Aš ištiesiu savo ranką prieš jus ir atiduosiu jus tautoms kaip grobį. Aš išnaikinsiu jus tarp tautų ir pražudysiu jus visose šalyse. Aš sunaikinsiu jus, ir tada žinosite, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 25 8 26O 25 8 210930 Viešpats Dievas sako: ‘‘Kadangi Moabas ir Seyras sako, kad Judo namai yra kaip visos kitos tautos, 26O 25 9 26O 25 9 210940 Aš atversiu Moabo šoną, pradėdamas nuo gražiausių miestų, krašto pasididžiavimo: Bet Ješimotų, Baal Meono ir Kirjataimų, 26O 25 10 26O 25 10 210950 Aš juos atiduosiu kartu su amonitais rytų šalies gyventojams, ir amonitai nebebus minimi tarp tautų. 26O 25 11 26O 25 11 210960 Taip Aš įvykdysiu teismą Moabui, ir jis žinos, kad Aš esu Viešpats’‘. 26O 25 12 26O 25 12 210970 Taip sako Viešpats Dievas: ‘‘Kadangi edomitai kerštingai elgėsi su Judo namais ir tuo sunkiai nusikalto, 26O 25 13 26O 25 13 210980 Aš išnaikinsiu edomitus ir jų gyvulius, padarysiu kraštą dykuma; nuo Temano iki Dedano visi kris nuo kardo. 26O 25 14 26O 25 14 210990 Aš bausiu edomitus per savo tautą Izraelį. Jie pasielgs su edomitais pagal mano nutarimą. Ir jie pažins mano kerštą,­sako Viešpats Dievas’‘. 26O 25 15 26O 25 15 211000 Viešpats Dievas sako: ‘‘Kadangi filistinai keršijo be jokio pasigailėjimo ir naikino izraelitus dėl senos neapykantos, 26O 25 16 26O 25 16 211010 Aš ištiesiu savo ranką prieš filistinus, sunaikinsiu keretus ir pajūrio gyventojus. 26O 25 17 26O 25 17 211020 Aš žiauriai atkeršysiu jiems ir nubausiu juos. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats’‘. 26O 26 1 26O 26 1 211030 Vienuoliktųjų metų pirmą mėnesio dieną Viešpats kalbėjo man: 26O 26 2 26O 26 2 211040 ‘‘Žmogaus sūnau! Kadangi Tyras sakė apie Jeruzalę: ‘Tautų vartai sulaužyti, jie yra atdari; aš turėsiu apsčiai, o ji liks tuščia!’ 26O 26 3 26O 26 3 211050 Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Štai Aš esu prieš tave, Tyre, ir sukelsiu daugybę tautų prieš tave, kaip jūra sukelia savo bangas. 26O 26 4 26O 26 4 211060 Jos sunaikins Tyro sienas ir nugriaus bokštus. Aš nušluosiu dulkes jame ir paliksiu jį kaip pliką uolą. 26O 26 5 26O 26 5 211070 Jis bus vieta jūros tinklams džiovinti, nes Aš tai pasakiau,­sako Viešpats Dievas.­Ir jis taps grobiu tautoms. 26O 26 6 26O 26 6 211080 Jo dukterys laukuose kris nuo kardo, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’. 26O 26 7 26O 26 7 211090 Nes taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš atvesiu prieš Tyrą Babilono karalių Nebukadnecarą, karalių karalių, su žirgais, kovos vežimais, raiteliais ir daugybe karių. 26O 26 8 26O 26 8 211100 Tavo dukteris laukuose jis sunaikins kardu, supils prieš tave pylimą, pastatys įtvirtinimus ir pakels prieš tave skydą. 26O 26 9 26O 26 9 211110 Puolimo įtaisus jis atkreips prieš tavo sienas ir tavo bokštus nugriaus kirviais. 26O 26 10 26O 26 10 211120 Jo daugybės žirgų sukeltos dulkės apdengs tave. Raitelių, ratų bei kovos vežimų bildesys drebins tavo sienas, kai jis įsiverš pro vartus, lyg būtų įsiveržęs pro miesto pralaužtą sieną. 26O 26 11 26O 26 11 211130 Jo žirgų kanopos mindžios visas tavo gatves. Jo kariai kardu žudys tavo žmones ir tavo stiprios kolonos grius žemėn. 26O 26 12 26O 26 12 211140 Jie pagrobs tavo prekes ir išplėš tavo turtus, nugriaus sienas ir brangius namus; tavo akmenis, rąstus ir žemes sumes į vandenį. 26O 26 13 26O 26 13 211150 Aš nutildysiu tavo dainas ir tavo arfų skambėjimą. 26O 26 14 26O 26 14 211160 Taip Aš padarysiu tave plika uola, tinklų džiovinimo vieta. Tu nebebūsi atstatytas, nes Aš tai pasakiau,­sako Viešpats Dievas’. 26O 26 15 26O 26 15 211170 Taip sako Viešpats Dievas Tyrui: ‘Ar nuo tavo griuvimo triukšmo nedrebės salos, kai šauks sužeistieji ir skerdynės vyks tavyje? 26O 26 16 26O 26 16 211180 Visi salų kunigaikščiai nulips nuo sostų, nusimes apsiaustus ir nusivilks įvairiaspalvius drabužius. Jie apsisiaus drebėjimu ir sėdės ant žemės, krūpčiodami ir pasibaisėję tavo žuvimu. 26O 26 17 26O 26 17 211190 Jie apraudos tave: ‘Kaip tu sunaikintas, garsusis jūros mieste! Tu buvai galingas jūroje, tu ir tavo gyventojai, kurie kėlė siaubą visiems joje gyvenantiems’. 26O 26 18 26O 26 18 211200 Salos drebės tavo kritimo dieną. Jūros salos bus apstulbintos tavo žlugimo’. 26O 26 19 26O 26 19 211210 Nes taip sako Viešpats Dievas: ‘Kai Aš tave padarysiu sunaikintu, nebegyvenamu, gelmėje paskandintu ir vandens apdengtu miestu, 26O 26 20 26O 26 20 211220 tada pasiųsiu tave į duobę, pas senų laikų žmones, apgyvendinsiu žemės gilumoje, mirusiųjų karalystėje. Tavo miestai nebebus apgyvendinti, ir tu neturėsi vietos žemės paviršiuje. 26O 26 21 26O 26 21 211230 Padarysiu tave pasibaisėjimu, ir tavęs nebebus. Kas ieškos tavęs, neberas,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 27 1 26O 27 1 211240 Viešpats kalbėjo man: 26O 27 2 26O 27 2 211250 ‘‘Žmogaus sūnau, apraudok Tyrą. 26O 27 3 26O 27 3 211260 Sakyk Tyrui: ‘Tau, kuris buvai jūros vartai ir prekybos miestas daugelio salų tautoms, taip sako Viešpats Dievas: ‘Tyre, tu sakei: ‘Aš esu tobulo grožio’. 26O 27 4 26O 27 4 211270 Tu esi apsuptas jūros. Tavo statytojai pastatė tave tobulai gražų. 26O 27 5 26O 27 5 211280 Jie naudojo tavo statybai kipariso lentas iš Senyro ir Libano kedrus stiebams. 26O 27 6 26O 27 6 211290 Tavo irklai padaryti iš Bašano ąžuolų, denis­iš Kitimų pušų su dramblio kaulo pagražinimais. 26O 27 7 26O 27 7 211300 Tavo burės pagamintos iš Egipto margos drobės; mėlynas ir raudonas purpuras iš Elišos salų dengė tave. 26O 27 8 26O 27 8 211310 Sidono ir Arvado gyventojai buvo tavo jūrininkai, o tavo išminčiai, Tyre, buvo tavyje vairininkai. 26O 27 9 26O 27 9 211320 Gebalo vyresnieji ir išminčiai užtaisė tavo plyšius. Visų laivų jūrininkai prekiavo su tavimi. 26O 27 10 26O 27 10 211330 Persai, luditai ir putitai buvo tavo kariai. Jų skydai ir šalmai, pakabinti tavyje, puošė tave. 26O 27 11 26O 27 11 211340 Arvado ir Gamados vyrai buvo tavo kariai prie miesto sienų ir sargai bokštuose. Jų skydai kabojo ant sienų, suteikdami miestui tobulo grožio. 26O 27 12 26O 27 12 211350 Taršišas prekiavo su tavimi. Jis keitė savo sidabrą, geležį, šviną ir cinką į daugybę tavo prekių. 26O 27 13 26O 27 13 211360 Javanas, Tubalas ir Mešechas prekiavo su tavimi. Jie savo vergus bei varinius indus keitė į tavo prekes. 26O 27 14 26O 27 14 211370 Iš Bet Togarmos už tavo prekes atgabendavo arklių, žirgų ir mulų. 26O 27 15 26O 27 15 211380 Dedano žmonės ir daugelis kitų salų prekiavo su tavimi. Jie mokėjo už tavo prekes dramblio kaulu ir juodmedžiu. 26O 27 16 26O 27 16 211390 Sirai savo brangakmenius, raudoną purpurą, margus audinius, drobę, koralus ir rubinus keitė į daugybę tavo gaminių. 26O 27 17 26O 27 17 211400 Judas ir Izraelis, prekiaudami su tavimi, už tavo prekes mokėjo Minito kviečiais, figomis, medumi, aliejumi ir balzamu. 26O 27 18 26O 27 18 211410 Damaskas savo Helbono vyną ir baltą vilną keitė į tavo prekes. 26O 27 19 26O 27 19 211420 Danas ir Javanas už tavo prekes mokėjo lydyta geležimi, kasija ir kvepiančiomis nendrėmis. 26O 27 20 26O 27 20 211430 Dedanas prekiavo su tavimi gūniomis žirgams. 26O 27 21 26O 27 21 211440 Arabija ir Kedaro kunigaikščiai prekiavo ėriukais, avinais ir ožiais. 26O 27 22 26O 27 22 211450 Šebos ir Ramos pirkliai prekiavo geriausiais kvepalais, įvairiausiais brangakmeniais ir auksu. 26O 27 23 26O 27 23 211460 Charanas, Kanė, Edenas, Šebos pirkliai, Asirija ir Kilmadas prekiavo su tavimi. 26O 27 24 26O 27 24 211470 Jie prekiavo brangiais drabužiais, mėlynais ir margais audiniais, spalvotais kilimais. 26O 27 25 26O 27 25 211480 Taršišo laivai gabeno tavo prekes. Tu tapai turtingas ir labai garsus jūros viduryje. 26O 27 26 26O 27 26 211490 Tavo irklininkai nuvarė tave į atvirą jūrą, o rytų vėjas sudaužė tave jūroje. 26O 27 27 26O 27 27 211500 Tavo prekyba, turtai ir prekės, jūrininkai ir vairininkai, amatininkai ir prekybininkai, kariai ir visi, esantys tavyje, paskęs jūroje tavo žuvimo dieną. 26O 27 28 26O 27 28 211510 Apylinkės drebės nuo tavo vairininkų šauksmo. 26O 27 29 26O 27 29 211520 Visi jūreiviai, irklininkai ir vairininkai, palikę laivus, stovės sausumoje, 26O 27 30 26O 27 30 211530 pakels savo balsus dėl tavęs, graudžiai verks, barstysis galvas dulkėmis ir voliosis pelenuose. 26O 27 31 26O 27 31 211540 Jie dėl tavęs nusiskus galvos plaukus, apsisiaus ašutinėmis, labai sielosis ir dejuos. 26O 27 32 26O 27 32 211550 Labai nusiminę, jie raudos, sakydami: ‘Ar buvo kada kas taip sunaikintas, kaip Tyras jūros viduryje?’ 26O 27 33 26O 27 33 211560 Savo jūrų prekyba praturtinai daugelį tautų ir karalių. 26O 27 34 26O 27 34 211570 Kai būsi jūroje sudaužytas, vandens gelmėje nuskendęs, tavo prekės ir žmonės, buvę tavyje, nuskęs su tavimi. 26O 27 35 26O 27 35 211580 Visi salų gyventojai pasibaisės tavimi, jų karaliai išsigąs ir jų veidai persikreips. 26O 27 36 26O 27 36 211590 Tautų pirkliai švilps dėl tavęs, tu būsi pasibaisėjimas ir tavęs nebebus’ ‘‘. 26O 28 1 26O 28 1 211600 Viešpats kalbėjo man: 26O 28 2 26O 28 2 211610 ‘‘Žmogaus sūnau, sakyk Tyro kunigaikščiui: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tavo širdis išpuiko ir tu tarei: ‘Aš esu Dievas, sėdintis Dievo soste jūros vidury’. Tačiau tu esi žmogus, ne Dievas, nors save laikai lygiu Dievui. 26O 28 3 26O 28 3 211620 Štai tu esi išmintingesnis už Danielių ir žinai visas paslaptis, 26O 28 4 26O 28 4 211630 savo išmintimi ir sumanumu tu įsigijai turtų, surinkai aukso ir sidabro į savo iždą, 26O 28 5 26O 28 5 211640 išmintingai prekiaudamas, padauginai turtų ir tavo širdis išpuiko nuo jų’. 26O 28 6 26O 28 6 211650 Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi laikai save lygiu Dievui, 26O 28 7 26O 28 7 211660 Aš atvesiu prieš tave svetimšalius, žiaurią tautą. Jie išsitrauks kardus prieš tavo išminties puikumą ir suterš tavo spindesį. 26O 28 8 26O 28 8 211670 Jie nustums tave į duobę, ir tu mirsi jūroje nužudytųjų mirtimi. 26O 28 9 26O 28 9 211680 Ar ir tada sakysi: ‘Aš­Dievas’, savo žudytojų akivaizdoje? Tu esi ne Dievas, o žmogus, patekęs į žudytojų rankas. 26O 28 10 26O 28 10 211690 Tu mirsi neapipjaustytųjų mirtimi nuo svetimųjų rankos, nes Aš taip pasakiau,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 28 11 26O 28 11 211700 Viešpats vėl kalbėjo man: 26O 28 12 26O 28 12 211710 ‘‘Žmogaus sūnau, apraudok Tyro karalių ir sakyk jam: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tu buvai tobulumo antspaudas, pilnas išminties ir tobulo grožio. 26O 28 13 26O 28 13 211720 Gyvenai Edene, Dievo sode, tave puošė įvairiausi brangakmeniai: sardis, topazas, jaspis, chrizolitas, oniksas, berilis, safyras, rubinas, smaragdas. Tą dieną, kai buvai sukurtas, tau buvo paruošti meistriškai padaryti būgneliai ir vamzdeliai. 26O 28 14 26O 28 14 211730 Tu buvai pateptas cherubas, kuris dengia, Aš tave tokiu paskyriau. Tu buvai šventame Dievo kalne, vaikščiojai tarp ugninių akmenų. 26O 28 15 26O 28 15 211740 Tu buvai tobulas savo keliuose nuo savo sukūrimo dienos, kol buvo atrasta tavyje nedorybės. 26O 28 16 26O 28 16 211750 Tau plačiai beprekiaujant, jie pripildė tave smurto, ir tu nusidėjai. Todėl Aš išmesiu tave iš Dievo kalno kaip nešvarų ir pašalinsiu tave, o dengiantis cherube, iš ugninių akmenų tarpo. 26O 28 17 26O 28 17 211760 Tavo širdis išpuiko dėl tavo grožio, tu praradai išmintį per savo spindesį. Aš parblokšiu tave ant žemės, priešais karalius, kad jie galėtų matyti tave. 26O 28 18 26O 28 18 211770 Savo daugybe neteisybių ir apgaule prekyboje tu sutepei savo šventyklas. Todėl iš tavo vidaus Aš pažadinsiu ugnį, kuri sunaikins tave, visų akivaizdoje pavers tave pelenais žemėje. 26O 28 19 26O 28 19 211780 Visi, kurie pažino tave, baisėsis tavimi. Tu būsi pasibaisėjimas, ir tavęs nebebus’ ‘‘. 26O 28 20 26O 28 20 211790 Viešpats kalbėjo man: 26O 28 21 26O 28 21 211800 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Sidoną 26O 28 22 26O 28 22 211810 ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Sidone, Aš esu prieš tave. Kai padarysiu tavyje teismą ir apreikšiu savo šventumą, tu šlovinsi mane ir žinosi, jog Aš esu Viešpats. 26O 28 23 26O 28 23 211820 Aš užleisiu tau marą, ir kraujas liesis tavo gatvėse. Visur gulės lavonai, kritę nuo kardo. Tada tu žinosi, kad Aš esuViešpats. 26O 28 24 26O 28 24 211830 Ir nebebus daugiau badančių usnių ir duriančių erškėčių Izraelio namams tarp jų kaimynų, kurie juos niekino. Ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats Dievas’. 26O 28 25 26O 28 25 211840 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš surinksiu izraelitus iš tautų, kuriose juos buvau išblaškęs ir būsiu pašventintas juose tautų akivaizdoje. Izraelitai tada gyvens krašte, kurį Aš daviau savo tarnui Jokūbui. 26O 28 26 26O 28 26 211850 Jie gyvens saugiai, statysis namus, sodins vynuogynus. Jie bus saugūs, kai Aš nuteisiu jų kaimynus, kurie niekino juos. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas’ ‘‘. 26O 29 1 26O 29 1 211860 Dešimtų metų dešimto mėnesio dvyliktą dieną Viešpats kalbėjo man: 26O 29 2 26O 29 2 211870 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk prieš faraoną, Egipto karalių, ir Egiptą. 26O 29 3 26O 29 3 211880 Kalbėk ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Faraone, Egipto karaliau, Aš esu prieš tave. Didysis slibine, kuris guli tarp savo upių ir sakai: ‘Upė yra mano, aš ją padariau’. 26O 29 4 26O 29 4 211890 Aš įdėsiu kablį į tavo nasrus, prikabinsiu tavo upių žuvis prie tavo žvynų, ištrauksiu tave iš upės su visomis prikibusiomis žuvimis. 26O 29 5 26O 29 5 211900 Ir Aš paliksiu tave ir upių žuvis dykumoje. Tu gulėsi atvirame lauke, nebūsi nei pakeltas, nei palaidotas. Aš tave atiduosiu laukiniams žvėrims ir padangių paukščiams. 26O 29 6 26O 29 6 211910 Visi Egipto gyventojai žinos, kad Aš esu Viešpats, nes tu buvai nendrinė lazda Izraeliui. 26O 29 7 26O 29 7 211920 Kai jie įsikibo į tavo ranką, tu sulūžai ir sužeidei jiems pečius. O kai jie atsirėmė į tave, jų strėnos susvyravo. 26O 29 8 26O 29 8 211930 Todėl Aš siųsiu tau kardą ir sunaikinsiu tavo žmones ir gyvulius. 26O 29 9 26O 29 9 211940 Egipto žemė bus tuščia ir apleista. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats. Kadangi tu sakei: ‘Upė yra mano, aš ją padariau’, 26O 29 10 26O 29 10 211950 todėl Aš esu prieš tave ir tavo upes. Aš padarysiu Egipto žemę visiškai tuščią ir apleistą nuo Migdolo iki Sienės ir Etiopijos sienos. 26O 29 11 26O 29 11 211960 Per ją nevaikščios nei žmogus, nei gyvulys. Ji bus negyvenama keturiasdešimt metų. 26O 29 12 26O 29 12 211970 Aš paversiu Egipto žemę dykyne, kaip padariau su kitais kraštais. Jo miestai bus tušti, kaip ir kitų kraštų miestai, ir jie bus apleisti keturiasdešimt metų. Aš išsklaidysiu egiptiečius tarp tautų ir išblaškysiu juos svetimuose kraštuose’. 26O 29 13 26O 29 13 211980 Tačiau taip sako Viešpats Dievas: ‘Po keturiasdešimties metų Aš surinksiu egiptiečius iš tautų, kuriose jie buvo išsklaidyti, 26O 29 14 26O 29 14 211990 parvesiu Egipto ištremtuosius ir sugrąžinsiu juos į Patroso kraštą, į jų gimtąją šalį. Jie ten bus menka karalystė, 26O 29 15 26O 29 15 212000 menkiausia iš visų karalysčių. Jie nebesiaukštins virš kitų tautų, nes Aš sumažinsiu juos, kad jie niekad nebeviešpatautų kitoms tautoms. 26O 29 16 26O 29 16 212010 Jie nebebus Izraelio namų pasitikėjimas, bet primins jiems, kaip jie nusikalto, kreipdamiesi pagalbos į juos. Ir jie žinos, kad Aš­ Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 29 17 26O 29 17 212020 Dvidešimt septintaisiais metais, pirmo mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo man: 26O 29 18 26O 29 18 212030 ‘‘Žmogaus sūnau! Nebukadnecaras, Babilono karalius, ir jo kariuomenė atliko sunkų darbą prieš Tyrą. Jų galvos nupliko ir pečiai buvo nutrinti, bet nei karalius, nei jo kariuomenė negavo jokio atlyginimo už darbą prieš Tyrą. 26O 29 19 26O 29 19 212040 Todėl Aš duosiu Nebukadnecarui, Babilono karaliui, Egipto kraštą. Jis paims jo turtus, tai bus atlyginimas jo kariuomenei. 26O 29 20 26O 29 20 212050 Už darbą, kurį jis atliko, daviau jam Egipto kraštą, nes jie man dirbo,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 29 21 26O 29 21 212060 Tada Izraelio ragas vėl iškils, ir Aš atversiu tau burną tarp jų. Ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’‘. 26O 30 1 26O 30 1 212070 Viešpats kalbėjo man: 26O 30 2 26O 30 2 212080 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Dejuokite: ‘Vargas tai dienai’. 26O 30 3 26O 30 3 212090 Viešpaties diena arti, tai diena tamsos, sunaikinimo metas tautoms. 26O 30 4 26O 30 4 212100 Kardas užpuls Egiptą ir didelis siaubas apims Etiopiją, kai Egipte kris užmuštieji, jų turtas bus išplėštas ir Egipto pamatai bus sugriauti. 26O 30 5 26O 30 5 212110 Etiopija, Libija, Lidija ir kitos tautos, Kubas ir sandoros krašto vyrai kris kartu su jais nuo kardo. 26O 30 6 26O 30 6 212120 Egipto rėmėjai žus ir bus pažemintas jų jėgos išdidumas. Nuo Migdolo iki Sienės kris užmuštieji,­sako Viešpats.­ 26O 30 7 26O 30 7 212130 Egipto kraštas bus paverstas dykyne, miestai ištuštės. 26O 30 8 26O 30 8 212140 Kai Aš užkursiu ugnį Egipte ir visi jo padėjėjai bus sunaikinti, tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats. 26O 30 9 26O 30 9 212150 Tą dieną mano pasiuntiniai skubės laivais į Etiopiją, ją išgąsdins ir didelis siaubas apims juos kaip Egipto dieną. Nes štai ji ateina’. 26O 30 10 26O 30 10 212160 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš padarysiu galą Egipto daugybei Babilono karaliaus Nebukadnecaro ranka. 26O 30 11 26O 30 11 212170 Jis ir jo žmonės, baisiausia tauta, bus atvesti sunaikinti kraštą. Jie išsitrauks kardus prieš Egiptą, ir kraštas bus pilnas užmuštųjų. 26O 30 12 26O 30 12 212180 Aš išdžiovinsiu upes, kraštą atiduosiu į nedorėlių rankas ir viską sunaikinsiu svetimšalių rankomis. Aš, Viešpats, taip pasakiau’. 26O 30 13 26O 30 13 212190 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš sunaikinsiu stabus ir padarysiu galą atvaizdams Nofe. Egipto žemėje nebebus kunigaikščio, ir Aš užleisiu baimę Egiptui. 26O 30 14 26O 30 14 212200 Aš paversiu Patrosą dykyne, uždegsiu ugnį Coane ir teisiu Noją. 26O 30 15 26O 30 15 212210 Savo įtūžį išliesiu ant Sino, Egipto stiprybės, sunaikinsiu Nojo minias. 26O 30 16 26O 30 16 212220 Ir uždegsiu ugnį Egipte, Sinas kentės ir vaitos, Nojas bus draskomas ir Nofas bus varginamas kas dieną. 26O 30 17 26O 30 17 212230 Ono ir Pi Beseto jaunuoliai kris nuo kardo, o moterys bus išvestos nelaisvėn. 26O 30 18 26O 30 18 212240 Tachpanheso diena bus tamsi, kai Aš sulaužysiu Egipto jungą ir padarysiu galą jo išdidumui. Debesys apdengs miestą, kai jo dukros bus varomos nelaisvėn. 26O 30 19 26O 30 19 212250 Aš įvykdysiu teismus Egipte, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 30 20 26O 30 20 212260 Vienuoliktaisiais metais, pirmo mėnesio septintą dieną, Viešpats kalbėjo man: 26O 30 21 26O 30 21 212270 ‘‘Žmogaus sūnau, Aš sulaužiau faraono, Egipto karaliaus, ranką. Niekas jos neaptvarstė, neaprišo ir negydė, kad pasveiktų, taptų stipri ir vėl galėtų laikyti kardą. 26O 30 22 26O 30 22 212280 Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Štai Aš prieš faraoną, Egipto karalių. Aš sulaužysiu jo rankas­sveikąją bei tą, kuri buvo sulaužyta, ir kardas iškris iš jo rankų. 26O 30 23 26O 30 23 212290 Aš išsklaidysiu egiptiečius tautose ir išblaškysiu juos kraštuose. 26O 30 24 26O 30 24 212300 Babilono karaliaus rankas sustiprinsiu ir įdėsiu jam į ranką savo kardą. Bet faraono rankas sulaužysiu, ir jis vaitos kaip mirtinai sužeistas. 26O 30 25 26O 30 25 212310 Jie žinos, kad Aš esu Viešpats, kai įdėsiu savo kardą į Babilono karaliaus ranką ir jis pakels jį prieš Egipto žemę. 26O 30 26 26O 30 26 212320 Aš išsklaidysiu egiptiečius tautose ir išblaškysiu juos kraštuose. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 31 1 26O 31 1 212330 Vienuoliktaisiais metais, trečio mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo man: 26O 31 2 26O 31 2 212340 ‘‘Žmogaus sūnau, sakyk faraonui, Egipto karaliui, ir jo tautai: ‘Į ką tu panašus savo didybe? 26O 31 3 26O 31 3 212350 Štai Asirija buvo panaši į Libano kedrą: gražiomis šakomis, teikiančiomis pavėsį, aukštai išaugusį. Jo viršūnė buvo tarp storų šakų. 26O 31 4 26O 31 4 212360 Vanduo augino jį ir gelmė išaukštino jį, kai jos upės tekėjo apie jo šaknis ir upeliai drėkino visus krašto medžius. 26O 31 5 26O 31 5 212370 Todėl jis išaugo aukštesnis už kitus krašto medžius. Jo šakos buvo ilgos ir jų padaugėjo dėl vandenų gausybės jam beaugant. 26O 31 6 26O 31 6 212380 Ant šakų krovėsi lizdus padangių paukščiai, po jo šakomis laukiniai gyvuliai augino vaikus. Jo ūksmėje gyveno didelės tautos. 26O 31 7 26O 31 7 212390 Jis buvo puikus savo dydžiu ir šakomis, nes jo šaknys buvo prie gausių vandenų. 26O 31 8 26O 31 8 212400 Kedrai Dievo sode negalėjo lygintis su juo, eglės neprilygo jo šakoms ir kaštonai­jo šakelėms. Nė vienas medis Dievo sode nebuvo lygus jam savo grožiu. 26O 31 9 26O 31 9 212410 Aš papuošiau jį šakų daugybe taip, kad visi Edeno medžiai, kurie buvo Dievo sode, pavydėjo jam’. 26O 31 10 26O 31 10 212420 Todėl taip sako Viešpats: ‘Kadangi jis pasikėlė į aukštybes ir jo viršūnė apsupta storų šakų, ir jo širdis išpuiko dėl aukštumo, 26O 31 11 26O 31 11 212430 todėl Aš atidaviau jį į stipriausio tarp tautų rankas. Jis tinkamai pasielgs su juo, nes Aš išvariau jį dėl jo nedorybių. 26O 31 12 26O 31 12 212440 Žiaurūs svetimšaliai nukirto jį ir paliko. Kalnuose ir slėniuose krito jo šakos, sulūžusios šakelės guli prie uolų ir krašto vandenų. Visos žemės tautos pasitraukė iš jo pavėsio ir paliko jį. 26O 31 13 26O 31 13 212450 Ant jo kritusio kamieno nusileis padangių paukščiai, o per jo šakas lips krašto žvėrys. 26O 31 14 26O 31 14 212460 Kad ateityje nė vienas medis nebesididžiuotų dėl savo aukštumo ir nebekeltų savo šakomis apsuptos viršūnės, nes visi turi mirti ir eiti į žemės gelmes kartu su žmonių vaikais, einančiais į duobę. 26O 31 15 26O 31 15 212470 Tą dieną, kai jis nuėjo į mirusiųjų buveinę, sukėliau gedulą dėl jo, sulaikiau upes ir sustabdžiau vandenis. Libanas liūdėjo dėl jo ir krašto medžiai alpo. 26O 31 16 26O 31 16 212480 Man jį nustūmus į mirusiųjų buveinę, nuo jo kritimo trenksmo sudrebėjo tautos. Žemės gelmėse bus paguosti visi Edeno medžiai, Libano geriausi ir rinktiniai, kurie geria vandenį. 26O 31 17 26O 31 17 212490 Jie kartu su juo nuėjo į mirusiųjų buveinę, pas kardu nužudytuosius, taip pat ir jo sąjungininkai, kurie gyveno jo ūksmėje tarp tautų. 26O 31 18 26O 31 18 212500 Kas tau prilygsta šlove ir didybe tarp Edeno medžių? Tačiau su jais tu būsi nustumtas į mirusiųjų buveinę, gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su nužudytaisiais. Taip bus faraonui ir visai jo daugybei,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 32 1 26O 32 1 212510 Dvyliktaisiais metais, dvylikto mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo: 26O 32 2 26O 32 2 212520 ‘‘Žmogaus sūnau, apraudok faraoną, Egipto karalių, ir sakyk jam: ‘Tu esi kaip liūtas tarp tautų, kaip jūrų pabaisa. Tu siauti upėse, drumsti vandenį kojomis, keli bangas. 26O 32 3 26O 32 3 212530 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš užmesiu savo tinklą ant tavęs kartu su daugybe tautų, ir jie ištrauks tave. 26O 32 4 26O 32 4 212540 Aš numesiu tave ant žemės atvirame lauke, ant tavęs tūps padangių paukščiai ir tavimi pasotinsiu visos žemės žvėris. 26O 32 5 26O 32 5 212550 Aš tavo kūną numesiu kalnuose ir tavo lavonų pripildysiu slėnius. 26O 32 6 26O 32 6 212560 Girdysiu žemę tavo tekančiu krauju iki kalnų, ir upės bus pilnos tavęs. 26O 32 7 26O 32 7 212570 Kai tavo gyvybė užges, Aš uždengsiu dangų, žvaigždės nebešvies, saulę pridengsiu debesimis ir mėnulis nebespindės. 26O 32 8 26O 32 8 212580 Dangaus šviesos tau nebešvies ir tavo krašte bus tamsu,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 32 9 26O 32 9 212590 Daugelis tautų išsigąs, kai paskelbsiu apie tavo sunaikinimą kraštuose, kurių tu nežinai. 26O 32 10 26O 32 10 212600 Taip, daugelis tautų baisėsis tavimi ir jų karaliai bus apimti panikos dėl tavęs, kai Aš mojuosiu savo kardu prieš juos. Jie drebės be perstojo, kiekvienas dėl savo gyvybės, tavo žlugimo dieną. 26O 32 11 26O 32 11 212610 Babilono karaliaus kardas užpuls tave. 26O 32 12 26O 32 12 212620 Nuo galingųjų kris tavųjų daugybė. Jie yra baisiausi tarp tautų. Jie sunaikins Egipto išdidumą ir jo minias išžudys. 26O 32 13 26O 32 13 212630 Aš sunaikinsiu jo galvijus prie gausių vandenų, ir jokio žmogaus koja nė gyvulio kanopa nebedrums jų. 26O 32 14 26O 32 14 212640 Aš padarysiu jo vandenis tyrus, upės tekės lyg skaidrus aliejus,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 32 15 26O 32 15 212650 Kai Aš Egipto kraštą paversiu dykyne, sunaikinsiu jo išteklius ir išžudysiu gyventojus, tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats. 26O 32 16 26O 32 16 212660 Tai rauda, kuria jį apraudos, tautų dukros apraudos jį. Jos apraudos Egiptą ir jo minias,­sako Viešpats’ ‘‘. 26O 32 17 26O 32 17 212670 Dvyliktaisiais metais, pirmo mėnesio penkioliktą dieną, Viešpats kalbėjo man: 26O 32 18 26O 32 18 212680 ‘‘Žmogaus sūnau, apraudok Egipto minias ir nustumk jį bei žymių tautų dukteris į mirusiųjų buveinę: 26O 32 19 26O 32 19 212690 ‘Už ką tu pranašesnis? Eik ir gulėk su neapipjaustytaisiais’. 26O 32 20 26O 32 20 212700 Jie kris tarp užmuštųjų kardu, ir jis bus atiduotas kardui. Nutempk jį ir jo minias. 26O 32 21 26O 32 21 212710 Mirusiųjų buveinėje galingieji karžygiai su savo sąjungininkais kalbės apie tave: ‘Jie nužengė žemyn ir guli kartu su neapipjaustytaisiais, nužudytais kardu’. 26O 32 22 26O 32 22 212720 Ten yra Asirija ir jos minios­jų kapai aplinkui jį­jie visi nužudyti kardu. 26O 32 23 26O 32 23 212730 Jie palaidoti giliausioje duobėje ir jos žmonės aplinkui ją. Nuo kardo žuvo visi, kurie kėlė siaubą gyvųjų šalyje. 26O 32 24 26O 32 24 212740 Ten guli Elamas ir jo minios aplinkui jo kapą. Visi, žuvę nuo kardo, nužengė į mirusiųjų buveinę. Jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje, bet dabar kenčia gėdą kartu su nužengusiais į duobę. 26O 32 25 26O 32 25 212750 Jį paguldė tarp žuvusiųjų ir jo minias aplink jo kapą. Jie visi yra neapipjaustyti, kritę nuo kardo. Jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje, bet dabar kenčia gėdą kartu su nužengusiais į duobę, jie paguldyti tarp užmuštųjų. 26O 32 26 26O 32 26 212760 Mešechas ir Tubalas yra čia su savo miniomis ir jų kapai yra aplinkui jį. Jie visi yra neapipjaustyti, kritę nuo kardo, nors jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje. 26O 32 27 26O 32 27 212770 Jie negulės drauge su senovėje kritusiais karžygiais, kurie su savo ginklais nužengė į mirusiųjų buveinę; jiems kardą padėjo po galva ir skydu pridengė kaulus. 26O 32 28 26O 32 28 212780 Ir tu būsi sutrintas ir gulėsi drauge su neapipjaustytaisiais, kritusiais nuo kardo. 26O 32 29 26O 32 29 212790 Ten guli edomitai su jų karaliais ir kunigaikščiais, kurie, nepaisant jų galybės, krito nuo kardo ir guli su neapipjaustytaisiais, nužengusiais į duobę. 26O 32 30 26O 32 30 212800 Ten guli visi šiaurės kunigaikščiai ir visi sidoniečiai, nužengę su užmuštaisiais. Nepaisant jų galybės, jie yra pažeminti, guli drauge su neapipjaustytaisiais. 26O 32 31 26O 32 31 212810 Faraonas, matydamas juos, bus paguostas dėl savo žmonių daugybės­faraono ir jo visos kariuomenės,­nužudytų kardu,­sako Viešpats.­ 26O 32 32 26O 32 32 212820 Aš sukėliau siaubą gyvųjų šalyje, ir jis gulės drauge su neapipjaustytaisiais,­sako Viešpats Dievas’‘. 26O 33 1 26O 33 1 212830 Viešpats kalbėjo man: 26O 33 2 26O 33 2 212840 ‘‘Žmogaus sūnau, kalbėk savo tautai: ‘Kai Aš atvesiu į kraštą kardą ir jo gyventojai bus išsirinkę iš savo tarpo sargybinį, 26O 33 3 26O 33 3 212850 jeigu jis, artėjant kardui, pūs trimitą ir taip įspės tautą 26O 33 4 26O 33 4 212860 ir jei kas nors nepaisys įspėjimo, girdėdamas trimito garsą, ir kardas sunaikins jį, tai jo kraujas bus ant jo paties galvos, 26O 33 5 26O 33 5 212870 nes jis girdėjo trimitą, bet nepaisė. O kas paklausys įspėjimo, išgelbės savo gyvybę. 26O 33 6 26O 33 6 212880 Bet jei sargybinis matys artėjantį kardą, bet nepūs trimito ir neįspės tautos, o kardas užmuš ką nors, tai jis bus užmuštas už savo kaltę, bet jo kraujo Aš pareikalausiu iš sargybinio rankų’. 26O 33 7 26O 33 7 212890 Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave sargybiniu Izraeliui. Todėl tu girdėsi mano žodį ir įspėsi juos mano vardu. 26O 33 8 26O 33 8 212900 Jei Aš sakysiu nedorėliui: ‘Nedorėli, tu mirsi!’, o tu jam nieko nesakysi ir neįspėsi dėl jo nedoro kelio, tai jis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų. 26O 33 9 26O 33 9 212910 Jei tu įspėsi nedorėlį dėl jo nusikaltimų, bet jis tavęs neklausys, jis mirs dėl savo nusikaltimų, o tu išgelbėsi savo sielą. 26O 33 10 26O 33 10 212920 Žmogaus sūnau, sakyk Izraeliui: ‘Jūs sakote: ‘Jei mūsų kaltės ir nuodėmės yra ant mūsų ir mes nykstame dėl jų, tai kaip mes galime išlikti gyvi?’ 26O 33 11 26O 33 11 212930 Sakyk jiems: ‘Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­Aš nenoriu nedorėlio mirties, bet noriu, kad nedorėlis atsiverstų, paliktų savo piktus kelius ir gyventų. Nusigręžkite nuo savo piktų kelių! Kodėl jūs turėtumėte mirti, Izraelio namai?’ 26O 33 12 26O 33 12 212940 Tu, žmogaus sūnau, sakyk savo žmonėms: ‘Teisiojo neišgelbės jo teisumas, jei jis nusikals. Ir nedorėlio nedorybė nesunaikins jo, jei jis nusigręš nuo savo nedorybės. 26O 33 13 26O 33 13 212950 Jei Aš sakau teisiajam: ‘Tu tikrai būsi gyvas’, o jis, pasitikėdamas savo teisumu, nusikalsta, tai jo teisumas nebus prisimintas, ir jis mirs už savo nusikaltimą. 26O 33 14 26O 33 14 212960 Jei Aš sakau nedorėliui: ‘Tu tikrai mirsi’, ir jis nusigręžia nuo savo nuodėmės bei daro, kas yra teisinga ir teisu: 26O 33 15 26O 33 15 212970 grąžina užstatą, atiduoda, ką išplėšė, laikosi gyvenimo nuostatų ir nedaro neteisybės, jis bus gyvas ir nemirs. 26O 33 16 26O 33 16 212980 Jo nuodėmės nebus jam įskaitytos, nes jis darė, kas yra teisinga ir teisu; jis tikrai bus gyvas’. 26O 33 17 26O 33 17 212990 Tavo tauta sako: ‘Viešpaties kelias neteisingas’, tuo tarpu jų pačių kelias neteisingas. 26O 33 18 26O 33 18 213000 Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo ir nusikals, jis mirs. 26O 33 19 26O 33 19 213010 Jei nedorėlis nusigręš nuo savo nedorybės ir darys, kas yra teisinga ir teisu, jis gyvens. 26O 33 20 26O 33 20 213020 Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Izraeli, Aš teisiu tave pagal tavo kelius’ ‘‘. 26O 33 21 26O 33 21 213030 Dvyliktaisiais tremties metais, dešimto mėnesio penktą dieną, atėjo pas mane pabėgėlis iš Jeruzalės ir pasakė: ‘‘Miestas krito’‘. 26O 33 22 26O 33 22 213040 Pabėgėliui dar neatėjus, vakare, Viešpats palietė mane. Jis atvėrė mano burną, ir aš nebebuvau nebylys. 26O 33 23 26O 33 23 213050 Viešpats kalbėjo man: 26O 33 24 26O 33 24 213060 ‘‘Žmogaus sūnau, Izraelio gyventojai, likę tarp griuvėsių, sako: ‘Abraomas, būdamas vienas vyras, paveldėjo kraštą. Mūsų yra daug, tad jis mums tikrai priklauso’. 26O 33 25 26O 33 25 213070 Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Jūs valgote mėsą su krauju, garbinate stabus ir praliejate kraują, argi jūs gyvensite krašte? 26O 33 26 26O 33 26 213080 Jūs pasitikite kardu, darote bjaurystes, išniekinate savo artimo žmoną, argi jūs gyvensite krašte?’ 26O 33 27 26O 33 27 213090 Taip jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kaip Aš gyvas, gyvenantys namų griuvėsiuose, kris nuo kardo, esančius atvirame lauke draskys laukiniai žvėrys, o gyvenantys tvirtovėse ir olose bus maro sunaikinti. 26O 33 28 26O 33 28 213100 Aš paversiu kraštą dykyne, jo išdidumui padarysiu galą. Izraelio kalnai bus taip ištuštėję, kad jais niekas nebekeliaus. 26O 33 29 26O 33 29 213110 Kai kraštą paversiu visiška dykyne dėl jų nusikaltimų, tada jie žinos, kad aš esu Viešpats’. 26O 33 30 26O 33 30 213120 Žmogaus sūnau, tavo tauta kalba apie tave tarpduriuose ir pasieniuose, sakydami vieni kitiems: ‘Eikime pasiklausyti Viešpaties žodžio’. 26O 33 31 26O 33 31 213130 Jie ateina pas tave kaip tauta, sėdi tavo akivaizdoje, klausosi tavo žodžių, tačiau nevykdo. Jie kalba draugiškai, bet jų širdis yra klastinga. 26O 33 32 26O 33 32 213140 Tu esi jiems dainininkas, turintis gražų balsą ir gerai skambinantis arfa. Jie klausosi tavo žodžių, tačiau nevykdo. 26O 33 33 26O 33 33 213150 Bet kai tai išsipildys­o tai tikrai išsipildys,­tada jie žinos, kad tarp jų buvo pranašas’‘. 26O 34 1 26O 34 1 213160 Viešpats kalbėjo man: 26O 34 2 26O 34 2 213170 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Izraelio ganytojus ir jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Vargas Izraelio ganytojams, kurie patys save gano. Juk ganytojai turėtų ganyti bandą! 26O 34 3 26O 34 3 213180 Jūs valgote taukus, vilnomis apsirengiate, nupenėtas avis pjaunate, bet bandos neganote. 26O 34 4 26O 34 4 213190 Silpnųjų nepastiprinote, sergančiųjų negydėte, sužeistųjų nesutvarstėte, paklydusių ir dingusių neieškojote, bet valdėte smurtu ir žiaurumu. 26O 34 5 26O 34 5 213200 Jos buvo išblaškytos, nes nebuvo ganytojų, jos tapo ėdesiu laukiniams žvėrims. 26O 34 6 26O 34 6 213210 Mano avys klajojo visame krašte, kalnuose ir aukštumose; nė vienas nesirūpino jomis ir jų neieškojo’. 26O 34 7 26O 34 7 213220 Todėl dabar, ganytojai, klausykite Viešpaties žodžio: 26O 34 8 26O 34 8 213230 ‘Kaip Aš gyvas­sako Viešpats,­už tai, kad mano avys tapo grobiu ir ėdesiu laukiniams žvėrims, nes nebuvo ganytojų, kurie mano kaimene rūpintųsi, bet ganytojai ganė patys save, neganydami mano avių’,­ 26O 34 9 26O 34 9 213240 todėl, ganytojai, klausykite Viešpaties žodžio! 26O 34 10 26O 34 10 213250 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš esu prieš ganytojus, Aš pareikalausiu savo avių iš jų ir padarysiu jiems galą. Jie nebeganys daugiau nei mano avių, nei patys savęs. Aš išplėšiu savo avis iš jų nasrų, ir jos nebebus jų maistas. 26O 34 11 26O 34 11 213260 Aš pats ieškosiu savo avių ir jomis rūpinsiuosi. 26O 34 12 26O 34 12 213270 Kaip ganytojas ieško savo avių tą dieną, kai jos išsklaidomos, taip Aš ieškosiu savo avių, išgelbėsiu jas ir surinksiu iš visų vietų, kuriose jos buvo išsklaidytos debesuotą ir tamsią dieną. 26O 34 13 26O 34 13 213280 Aš jas surinksiu iš tautų ir iš kraštų, grąžinsiu į jų kraštą ir ganysiu Izraelio kalnuose prie upelių. 26O 34 14 26O 34 14 213290 Aš ganysiu jas gražiuose slėniuose, aukštuose Izraelio kalnuose ir žaliuojančiose, vešliose lankose. 26O 34 15 26O 34 15 213300 Aš pats ganysiu savo avis ir surasiu joms poilsio vietą,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 34 16 26O 34 16 213310 Paklydusių ieškosiu, išsklaidytas surinksiu, sužeistas aptvarstysiu, ligotas pastiprinsiu. Bet riebiąsias ir stipriąsias sunaikinsiu ir ganysiu jas teisingai’. 26O 34 17 26O 34 17 213320 O jums, mano kaimene, taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš darysiu teismą tarp avies ir avies, tarp avinų ir ožių. 26O 34 18 26O 34 18 213330 Kai ganotės ganykloje, kodėl sumindote, ko nesuėdate? Kai geriate tyrą vandenį, kodėl likusį sudrumsčiate kojomis? 26O 34 19 26O 34 19 213340 Mano avys turi maitintis tuo, kas jūsų sumindžiota, ir gerti, kas sudrumsta’. 26O 34 20 26O 34 20 213350 Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš pats darysiu teismą tarp riebiųjų ir liesųjų avių. 26O 34 21 26O 34 21 213360 Kadangi jūs silpnąsias šonais ir pečiais stumiate ir ragais badote, 26O 34 22 26O 34 22 213370 tai Aš gelbėsiu savo avis. Jos nebebus jums grobiu, Aš darysiu teismą tarp avių. 26O 34 23 26O 34 23 213380 Aš joms paskirsiu vieną ganytoją, kuris bus mano tarnas Dovydas. Jis jas ganys ir bus jų ganytojas. 26O 34 24 26O 34 24 213390 Aš, Viešpats, būsiu jų Dievas ir mano tarnas Dovydas bus jų kunigaikštis. Aš, Viešpats, taip pasakiau. 26O 34 25 26O 34 25 213400 Aš padarysiu su jomis taikos sandorą ir krašte išnaikinsiu laukinius žvėris. Tada jos galės ramiai gyventi dykumoje ir saugiai miegoti miškuose. 26O 34 26 26O 34 26 213410 Aš palaiminsiu jas ir savo kalno apylinkes, Aš duosiu lietaus tinkamu metu; tai bus mano palaiminimų lietus. 26O 34 27 26O 34 27 213420 Medžiai duos vaisius ir žemė duos derlių. Jie saugiai gyvens krašte ir žinos, kad Aš esu Viešpats, kai sulaužysiu jų jungą ir išgelbėsiu juos iš rankos tų, kuriems jie vergavo. 26O 34 28 26O 34 28 213430 Jie nebebus grobiu tautoms, ir laukiniai žvėrys jų nebeės. 26O 34 29 26O 34 29 213440 Aš duosiu jiems gausų derlių, jie nebadaus ir nekentės tautų paniekos. 26O 34 30 26O 34 30 213450 Jie žinos, kad Aš, Viešpats, jų Dievas, esu su jais ir kad Izraelis­mano tauta,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 34 31 26O 34 31 213460 Jūs esate mano avys, mano ganyklos avys, jūs­žmonės, o Aš­Viešpats, jūsų Dievas,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 35 1 26O 35 1 213470 Viešpats kalbėjo man: 26O 35 2 26O 35 2 213480 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Seyro kalną. 26O 35 3 26O 35 3 213490 Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Seyro kalne, Aš esu prieš tave! Aš ištiesiu savo ranką prieš tave ir paversiu tave visiška dykyne. 26O 35 4 26O 35 4 213500 Tavo miestus paversiu griuvėsiais, tu tapsi dykyne. Tada žinosi, kad Aš esu Viešpats’. 26O 35 5 26O 35 5 213510 Kadangi tu visada buvai izraelitų priešas ir naikinai juos priespaudos metu, 26O 35 6 26O 35 6 213520 todėl taip sako Viešpats: ‘Aš atiduodu tave kraujui, ir kraujas persekios tave. 26O 35 7 26O 35 7 213530 Aš visiškai sunaikinsiu Seyro kalnyną ir paversiu jį dykyne. 26O 35 8 26O 35 8 213540 Aš pripildysiu kalnus užmuštųjų; jie gulės kalvose, slėniuose ir tarpekliuose. 26O 35 9 26O 35 9 213550 Tavo miestai bus negyvenami griuvėsiai. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. 26O 35 10 26O 35 10 213560 Tu sakei: ‘Šios dvi tautos bus mano, aš jas paveldėsiu’, nors Aš, Viešpats, buvau su jais. 26O 35 11 26O 35 11 213570 Todėl, kaip Aš gyvas,­sako Viešpats Dievas,­atlyginsiu tau tuo pačiu, ką jie patyrė iš tavęs, pagal tavo darbus teisiu tave. 26O 35 12 26O 35 12 213580 Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats. Aš girdėjau, kaip tu piktžodžiavai ir kalbėjai prieš Izraelio kraštą: ‘Jis yra tuščias, mes lengvai jį prarysime!’ 26O 35 13 26O 35 13 213590 Tu didžiavaisi prieš mane ir kalbėjai daugybę žodžių; Aš išgirdau tai’. 26O 35 14 26O 35 14 213600 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kai visa žemė džiaugsis, Aš padarysiu tave dykyne. 26O 35 15 26O 35 15 213610 Kaip tu džiaugeisi Izraelio sunaikinimu, taip Aš tau padarysiu. Seyro kalne ir visa Idumėja, jūs tapsite dykyne! Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 36 1 26O 36 1 213620 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk Izraeliui ir sakyk: ‘Izraelio kalnai, išgirskite Viešpaties žodį! 26O 36 2 26O 36 2 213630 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Priešas sako: ‘Jų amžinos aukštumos tapo mūsų paveldėjimu’, 26O 36 3 26O 36 3 213640 todėl pranašauk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi jus naikino ir spaudė iš visų pusių, tautos užėmė jus, kalbėjo apie jus ir niekino, 26O 36 4 26O 36 4 213650 todėl, Izraelio kalnai, išgirskite Viešpaties žodį! Štai ką Viešpats Dievas sako apie kalnus, kalvas, upes, slėnius, sugriautus ir apleistus miestus, kurie tapo grobiu ir pajuoka aplinkinėms tautoms: 26O 36 5 26O 36 5 213660 ‘Aš kalbėjau užsidegęs pavydu prieš Idumėją ir aplinkines tautas, kurios paskyrė mano kraštą sau paveldėjimu džiūgaudamos ir niekindamos, kad išplėštų jį. 26O 36 6 26O 36 6 213670 Todėl sakyk Izraelio kraštui, jo kalnams, kalvoms, aukštumoms ir slėniams: ‘Aš kalbėjau apimtas pavydo ir įtūžio, kadangi jūs kenčiate tautų panieką’. 26O 36 7 26O 36 7 213680 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš pakėliau savo ranką ir prisiekiau, kad aplink jus gyvenančios tautos taip pat kentės panieką. 26O 36 8 26O 36 8 213690 Jūs, Izraelio kalnai, žaliuosite ir nešite vaisių mano tautai Izraeliui, nes jie greitai sugrįš. 26O 36 9 26O 36 9 213700 Aš esu už jus ir atsigręšiu į jus; jūsų žemė bus dirbama, laukai sėjami. 26O 36 10 26O 36 10 213710 Aš padauginsiu žmones šiame krašte, Izraelio namai bus pilni. Miestai bus atstatyti ir apgyventi. 26O 36 11 26O 36 11 213720 Aš padauginsiu žmones ir gyvulius. Jūs būsite apgyventi kaip anksčiau, ir Aš elgsiuosi su jumis geriau negu pradžioje. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats. 26O 36 12 26O 36 12 213730 Mano tautos žmonės vaikštinės po jus, jie apsigyvens jumyse ir jūs būsite jų nuosavybė; jų vaikai nebebus pašalinti nuo tavęs’. 26O 36 13 26O 36 13 213740 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi apie tave sako, kad tu ryji žmones ir atimi iš tautos vaikus, 26O 36 14 26O 36 14 213750 tu daugiau neberysi žmonių ir nebeatimsi vaikų iš tautos. 26O 36 15 26O 36 15 213760 Tu daugiau nebegirdėsi tautų paniekos ir pagonių patyčių, tavo tauta daugiau nebesuklups,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 36 16 26O 36 16 213770 Viešpats kalbėjo man: 26O 36 17 26O 36 17 213780 ‘‘Žmogaus sūnau, izraelitai, gyvendami šiame krašte, sutepė jį savo keliais ir darbais. Jų kelias mano akivaizdoje buvo kaip mėnesinėmis sergančios moters nešvarumai. 26O 36 18 26O 36 18 213790 Aš išliejau savo rūstybę ant jų dėl pralieto kraujo ir stabų garbinimo. 26O 36 19 26O 36 19 213800 Aš išsklaidžiau juos tautose ir išblaškiau kraštuose. Aš teisiau juos pagal jų kelius ir darbus. 26O 36 20 26O 36 20 213810 Gyvendami tarp tautų, jie sutepė mano šventą vardą. Žmonės sakė apie juos: ‘Tai yra Viešpaties tauta, tačiau ji buvo ištremta iš savo krašto’. 26O 36 21 26O 36 21 213820 Bet Aš gailėjausi dėl savo švento vardo, kuriam izraelitai užtraukė nešlovę svetimose tautose. 26O 36 22 26O 36 22 213830 Sakyk izraelitams: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Izraelitai, ne dėl jūsų Aš tai darau, bet dėl savo švento vardo, kurį jūs sutepėte tarp pagonių, pas kuriuos gyvenote. 26O 36 23 26O 36 23 213840 Aš pašventinsiu savo didingą vardą, kurį jūs sutepėte, ir tautos žinos, kad Aš esu Viešpats, kai pasirodysiu šventas jumyse jų akivaizdoje. 26O 36 24 26O 36 24 213850 Aš išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš visų kraštų ir parvesiu jus į jūsų kraštą. 26O 36 25 26O 36 25 213860 Aš apšlakstysiu jus švariu vandeniu, ir jūs tapsite švarūs. Nuo jūsų netyrumo ir nuo jūsų stabų apvalysiu jus. 26O 36 26 26O 36 26 213870 Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu jums naują dvasią. Aš išimsiu akmeninę širdį iš jūsų kūno ir duosiu kūno širdį. 26O 36 27 26O 36 27 213880 Aš įdėsiu į jus savo dvasią ir padarysiu, kad vaikščiotumėte pagal mano nuostatus ir vykdytumėte mano sprendimus. 26O 36 28 26O 36 28 213890 Jūs gyvensite krašte, kurį daviau jūsų tėvams, ir būsite mano tauta, o Aš būsiu jūsų Dievas. 26O 36 29 26O 36 29 213900 Aš išgelbėsiu jus nuo visų jūsų netyrumų, laiminsiu jūsų laukų derlių ir nebesiųsiu jums bado. 26O 36 30 26O 36 30 213910 Aš padauginsiu medžių vaisius ir laukų derlių, ir jūs nebekęsite paniekos tarp tautų dėl bado. 26O 36 31 26O 36 31 213920 Tada jūs atsiminsite savo piktus kelius, blogus darbus ir bjaurėsitės jais bei savo nusikaltimais. 26O 36 32 26O 36 32 213930 Bet ne dėl jūsų Aš tai darysiu,­sako Viešpats Dievas.­Izraelitai, žinokite, gėdykitės ir raudonuokite dėl savo kelių. 26O 36 33 26O 36 33 213940 Kai Aš jus apvalysiu nuo visų nusikaltimų, apgyvendinsiu miestus ir atstatysiu, kas sugriauta, 26O 36 34 26O 36 34 213950 kai apleisti laukai vėl bus dirbami, tada priešai, matę juos apleistus, 26O 36 35 26O 36 35 213960 sakys: ‘Dykynės kraštas tapo Edeno sodu; ištuštėję ir sugriauti miestai vėl yra sustiprinti ir apgyventi’. 26O 36 36 26O 36 36 213970 Tada tautos, gyvenančios aplink jus, žinos, kad Aš, Viešpats, atstačiau, kas sugriauta, ir sodinau, kur apleista. Aš, Viešpats, taip pasakiau ir taip padarysiu’. 26O 36 37 26O 36 37 213980 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Izraelitai vėl galės ateiti pasiklausti manęs ir Aš padauginsiu jų žmones kaip avis kaimenėje. 26O 36 38 26O 36 38 213990 Jų bus kaip avių, skirtų aukoti Jeruzalėje šventės metu. Sugriauti miestai bus pilni žmonių, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 37 1 26O 37 1 214000 Viešpaties ranka palietė mane ir Viešpats nuvedė mane dvasioje į lauką, pilną kaulų. 26O 37 2 26O 37 2 214010 Jis vedžiojo mane tarp jų. Sausų kaulų tame lauke buvo labai daug. 26O 37 3 26O 37 3 214020 Tada Jis paklausė manęs: ‘‘Žmogaus sūnau, ar gali šitie kaulai atgyti?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Viešpatie Dieve, Tu tai žinai’‘. 26O 37 4 26O 37 4 214030 Jis sakė man: ‘‘Pranašauk šitiems kaulams ir sakyk: ‘Sudžiūvę kaulai, išgirskite Viešpaties žodį’. 26O 37 5 26O 37 5 214040 Viešpats Dievas taip sako šitiems kaulams: ‘Aš įkvėpsiu į jus dvasią, ir jūs atgysite! 26O 37 6 26O 37 6 214050 Aš duosiu jums gyslas, užauginsiu mėsą, apvilksiu oda. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 37 7 26O 37 7 214060 Aš pranašavau, kaip Jis man įsakė. Pranašaujant pasigirdo garsas, ir pamačiau kaulus judant; jie artėjo vienas prie kito. 26O 37 8 26O 37 8 214070 Aš žiūrėjau: ant jų atsirado gyslos, jie apaugo mėsa, ir oda apdengė juos. Bet dvasios nebuvo juose. 26O 37 9 26O 37 9 214080 Viešpats sakė man: ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk dvasiai ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Ateik, dvasia, iš keturių šalių ir padvelk ant užmuštųjų, kad jie atgytų’ ‘‘. 26O 37 10 26O 37 10 214090 Aš pranašavau, kaip Jis man įsakė. Dvasia įėjo į juos, jie atgijo ir atsistojo ant kojų nepaprastai didelis būrys. 26O 37 11 26O 37 11 214100 Tada Viešpats sakė man: ‘‘Žmogaus sūnau, šitie kaulai yra Izraelis. Jis sako: ‘Mūsų kaulai išdžiūvo, nebetekome vilties ir esame užmiršti’. 26O 37 12 26O 37 12 214110 Pranašauk ir sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš atversiu jūsų kapus ir jus, mano tautą, išvesiu iš jų ir parvesiu į Izraelio kraštą. 26O 37 13 26O 37 13 214120 Ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, mano tauta, kai atversiu jūsų kapus ir išvesiu jus iš jų. 26O 37 14 26O 37 14 214130 Aš įdėsiu į jus savo dvasią, ir jūs būsite gyvi. Aš parvesiu jus į jūsų kraštą. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, tai kalbėjau ir įvykdžiau,­sako Viešpats’ ‘‘. 26O 37 15 26O 37 15 214140 Viešpats kalbėjo man: 26O 37 16 26O 37 16 214150 ‘‘Žmogaus sūnau, imk lazdą ir užrašyk ant jos: ‘Judui ir Izraelio vaikams, jo sąjungininkams’. Po to imk kitą lazdą ir užrašyk ant jos: ‘Juozapui’. Tai Efraimo ir visų Izraelio vaikų, jo sąjungininkų, lazda. 26O 37 17 26O 37 17 214160 Tada sujunk jas, ir jos taps viena tavo rankoje. 26O 37 18 26O 37 18 214170 Kai tavo tautos žmonės sakys: ‘Paaiškink mums, ką tai reiškia’, 26O 37 19 26O 37 19 214180 atsakyk jiems, kad Aš, Viešpats Dievas, taip sakau: ‘Juozapo lazdą, kuri yra Efraimo rankoje, ir Izraelio gimines, jo sąjungininkes, Aš sujungsiu su Judo lazda ir padarysiu viena savo rankoje’. 26O 37 20 26O 37 20 214190 Kai tas lazdas, ant kurių užrašei, laikysi savo rankoje jų akivaizdoje, 26O 37 21 26O 37 21 214200 sakyk jiems, kad Aš, Viešpats Dievas, sakau: ‘Aš surinksiu izraelitus iš visų tautų ir parvesiu juos į jų kraštą. 26O 37 22 26O 37 22 214210 Aš padarysiu iš jų vieną tautą Izraelio kalnuose. Vienas karalius viešpataus jiems visiems: jie nebebus dvi tautos ir nebesuskils į dvi karalystes. 26O 37 23 26O 37 23 214220 Jie nebegarbins stabų ir jais nesusiteps. Aš apvalysiu ir išgelbėsiu juos iš jų nuodėmių bei nusikaltimų. Jie bus mano tauta, ir Aš būsiu jų Dievas. 26O 37 24 26O 37 24 214230 Mano tarnas Dovydas bus jų karalius, ir jie turės vieną ganytoją. Jie laikysis mano sprendimų ir vykdys mano nuostatus. 26O 37 25 26O 37 25 214240 Jie gyvens krašte, kuriame gyveno jų tėvai, kurį Aš daviau savo tarnui Jokūbui. Jie, jų vaikai ir vaikų vaikai liks gyventi ten. Mano tarnas Dovydas bus jų kunigaikštis amžinai. 26O 37 26 26O 37 26 214250 Aš sudarysiu su jais taikos sandorą, kuri bus amžina. Aš juos įkurdinsiu ir padauginsiu, savo šventyklą amžiams pastatysiu tarp jų. 26O 37 27 26O 37 27 214260 Aš gyvensiu tarp jų ir būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. 26O 37 28 26O 37 28 214270 Kai Aš atstatysiu amžiams savo šventyklą tarp jų, tautos žinos, kad Aš, Viešpats, pašventinau Izraelį’ ‘‘. 26O 38 1 26O 38 1 214280 Viešpats kalbėjo man: 26O 38 2 26O 38 2 214290 ‘‘Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Gogą, Magogo, Mešecho ir Tubalo vyriausiąjį kunigaikštį, 26O 38 3 26O 38 3 214300 ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Gogai, Mešecho ir Tubalo vyriausiasis kunigaikšti, Aš esu prieš tave. 26O 38 4 26O 38 4 214310 Aš tave apgręšiu, įversiu kablį į nasrus ir ištrauksiu tave su visa kariuomene: žirgais bei raiteliais, apsiginklavusiais ietimis, skydais ir kardais. 26O 38 5 26O 38 5 214320 Persai, etiopai ir libiai su skydais ir šalmais yra su jais; 26O 38 6 26O 38 6 214330 Gomero ir Bet Togarmos pulkai iš tolimos šiaurės ir daugybė tautų su tavimi. 26O 38 7 26O 38 7 214340 Pasiruošęs budėk su visa kariuomene, kuri susirinko pas tave. 26O 38 8 26O 38 8 214350 Po daugelio dienų tu būsi aplankytas, paskutiniais laikais tu ateisi į kraštą, išgelbėtą nuo kardo, kuris ilgą laiką buvo virtęs dykyne. Dabar surinkta ši tauta iš daugelio kraštų Izraelio kalnuose, jie visi čia saugiai gyvens. 26O 38 9 26O 38 9 214360 Tu ateisi kaip audra, kaip debesis uždengsi šį kraštą, su tavimi bus tavo ir kitų tautų pulkai’. 26O 38 10 26O 38 10 214370 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tavo širdyje kils pikta mintis tą dieną 26O 38 11 26O 38 11 214380 ir tu sakysi: ‘Aš užpulsiu atvirą, neturintį tvirtovių kraštą, ramiai ir saugiai gyvenančią tautą, neturinčią nei sienų, nei vartų, nei užkaiščių’. 26O 38 12 26O 38 12 214390 Tu ateisi plėšti, paimti grobį ir ištiesti ranką prieš kraštą, kuris buvo paverstas dykyne, bet vėl atstatytas; tauta surinkta iš daugelio tautų, dabar turinti gėrybių ir galvijų bei gyvenanti žemės vidury. 26O 38 13 26O 38 13 214400 Šeba ir Dedanas bei Taršišo prekybininkai tavęs klaus: ‘Ar atėjai plėšti? Ar surinkai pulkus, kad išgabentum sidabrą, auksą, galvijus ir visus krašto turtus?’ 26O 38 14 26O 38 14 214410 Žmogaus sūnau, pranašauk Gogui, kad Aš, Viešpats Dievas, taip sakau: ‘Tuo metu, kai mano tauta Izraelis gyvens saugiai, tu sužinosi tai 26O 38 15 26O 38 15 214420 ir ateisi iš tolimos šiaurės; su tavimi daugybė tautų, visi su savo raitelių pulkais ir galinga kariuomene. 26O 38 16 26O 38 16 214430 Tu ateisi prieš mano tautą Izraelį ir kaip debesis apdengsi kraštą. Tai įvyks paskutinėmis dienomis. Aš atvesiu tave prieš savo kraštą, kad visos tautos pažintų mane, kai tavyje parodysiu savo šventumą. 26O 38 17 26O 38 17 214440 Tu esi tas, apie kurį senovėje mano tarnai Izraelio pranašai kalbėjo, kad Aš tave prieš juos atvesiu. 26O 38 18 26O 38 18 214450 Ir tuo metu, kai Gogas ateis prieš Izraelio kraštą,­sako Viešpats Dievas,­mano rūstybė užsidegs. 26O 38 19 26O 38 19 214460 Apimtas pavydo ir savo rūstybės įkarštyje Aš sakiau: ‘Tą dieną Izraelio krašte bus didelis drebėjimas: 26O 38 20 26O 38 20 214470 žuvys jūroje, padangių paukščiai, laukiniai žvėrys, visa, kas kruta žemėje, ir žmonės drebės mano akivaizdoje. Kalnai ir uolos subyrės, sienos grius ant žemės’. 26O 38 21 26O 38 21 214480 Aš pašauksiu kardą prieš jį visuose savo kalnuose, ir jo vyrai kariaus vienas prieš kitą. 26O 38 22 26O 38 22 214490 Aš bausiu jį maru ir kraujo praliejimu. Smarkus lietus, kruša ir siera su ugnimi kris ant jo kariuomenės ir ant tautų, esančių su juo. 26O 38 23 26O 38 23 214500 Taip Aš parodysiu savo didybę ir šventumą ir apsireikšiu daugelio tautų akivaizdoje. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats’ ‘‘. 26O 39 1 26O 39 1 214510 ‘‘Tu, žmogaus sūnau, pranašauk prieš Gogą ir sakyk, kad Aš, Viešpats Dievas, taip sakau: ‘Gogai, vyriausiasis Mešecho ir Tubalo kunigaikšti, Aš esu prieš tave. 26O 39 2 26O 39 2 214520 Aš apgręšiu tave ir atvesiu iš tolimos šiaurės į Izraelio kalnus, 26O 39 3 26O 39 3 214530 ir sulaužysiu lanką tavo kairėje bei išmesiu strėles iš tavo dešinės. 26O 39 4 26O 39 4 214540 Tu ir visi tavo pulkai bei kitos tautos, esančios su tavimi, krisite Izraelio kalnuose. Aš atiduosiu tave ėdesiu paukščiams ir laukiniams žvėrims. 26O 39 5 26O 39 5 214550 Tu krisi atvirame lauke, nes Aš tai pasakiau,­sako Viešpats.­ 26O 39 6 26O 39 6 214560 Aš pasiųsiu ugnį į Magogą ir ant salose nerūpestingai gyvenančių. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats. 26O 39 7 26O 39 7 214570 Mano šventas vardas bus žinomas Izraelio tautoje, ir Aš nebeleisiu jo sutepti. Tada tautos žinos, kad Aš esu Viešpats, Izraelio Šventasis. 26O 39 8 26O 39 8 214580 Tai ateis ir įvyks,­sako Viešpats Dievas,­diena, apie kurią Aš kalbėjau. 26O 39 9 26O 39 9 214590 Izraelio miestų gyventojai išėję uždegs ginklus: mažuosius ir didžiuosius skydus, lankus, strėles, ietis ir durtuvus­ir degins juos septynerius metus. 26O 39 10 26O 39 10 214600 Jie nerinks malkų laukuose ir nekirs miškų. Ginklai bus jų kuras. Jie naikins tuos, kurie juos naikino, ir apiplėš tuos, kurie juos apiplėšė,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 39 11 26O 39 11 214610 Gogo kapinės bus Izraelyje, praeivių slėnyje, į rytus nuo jūros. Jos užtvers kelią praeiviams, ir ten bus palaidotas Gogas bei jo daugybė; ir ta vieta bus vadinama Gogo karių slėniu. 26O 39 12 26O 39 12 214620 Izraelitai, valydami kraštą, laidos juos septynis mėnesius, 26O 39 13 26O 39 13 214630 visi krašto gyventojai laidos juos. Jie minės tą dieną, kurią Aš būsiu pašlovintas,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 39 14 26O 39 14 214640 Po septynių mėnesių bus paskirti vyrai, kurie ieškos krašte nepalaidotų ir juos laidos, valydami kraštą. 26O 39 15 26O 39 15 214650 Praeiviai, suradę žmogaus kaulus, pažymės tą vietą, o duobkasiai juos palaidos Gogo karių slėnyje. 26O 39 16 26O 39 16 214660 Miesto vardas bus Hamona. Taip kraštas bus apvalytas’. 26O 39 17 26O 39 17 214670 Tu gi, žmogaus sūnau, sukviesk iš visur paukščius bei laukinius žvėris į didelę puotą, kurią paruošiau jiems Izraelio kalnuose, kad ėstų mėsą ir gertų kraują. 26O 39 18 26O 39 18 214680 ‘Jūs ėsite galiūnų kūnus ir gersite kunigaikščių kraują, avinų, ėriukų, ožių ir jaučių­nupenėtų Bašano gyvulių. 26O 39 19 26O 39 19 214690 Jūs ėsite taukų iki soties ir prisigersite kraujo mano jums paruoštoje puotoje. 26O 39 20 26O 39 20 214700 Jūs pasisotinsite prie mano stalo žirgų, raitelių, karžygių ir karių lavonais,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 39 21 26O 39 21 214710 Taip Aš iškelsiu savo šlovę tautose: jos matys mano teismą, kurį įvykdysiu, ir pajus ranką, kurią uždėsiu ant jų. 26O 39 22 26O 39 22 214720 Nuo tos dienos Izraelis žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas. 26O 39 23 26O 39 23 214730 Tautos žinos, kad Izraelis buvo patekęs į nelaisvę dėl savo nusikaltimų. Jie nusikalto man, todėl Aš nusigręžiau nuo jų ir atidaviau juos jų priešams. 26O 39 24 26O 39 24 214740 Už jų netyrumą ir nusikaltimus Aš tai padariau jiems ir pasitraukiau nuo jų’. 26O 39 25 26O 39 25 214750 Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Dabar Aš parvesiu Jokūbo ištremtuosius, pasigailėsiu Izraelio ir būsiu pavydus dėl savo švento vardo. 26O 39 26 26O 39 26 214760 Kai jie patirs gėdą dėl savo nusikaltimų ir neištikimybės, jie vėl saugiai gyvens savo krašte, ir niekas jų negąsdins. 26O 39 27 26O 39 27 214770 Parvedęs juos iš tautų bei surinkęs iš jų priešų kraštų, Aš pasirodysiu šventas juose tautų akivaizdoje. 26O 39 28 26O 39 28 214780 Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas, kuris buvau juos išsklaidęs tarp tautų, bet vėl surinkau ir parvedžiau­nė vieno iš jų ten nepalikau. 26O 39 29 26O 39 29 214790 Aš nebeslėpsiu savo veido nuo jų, nes Aš ant jų išliejau savo dvasią,­sako Viešpats Dievas’ ‘‘. 26O 40 1 26O 40 1 214800 Dvidešimt penktaisiais tremties metais, keturioliktaisiais metais po miesto paėmimo, metų pradžioje, dešimtą dieną, Viešpaties ranka palietė mane. 26O 40 2 26O 40 2 214810 Dievo regėjime Jis nuvedė mane į Izraelio kraštą ir nuleido ant labai aukšto kalno. Pietų pusėje buvo lyg miesto statiniai. 26O 40 3 26O 40 3 214820 Jis nuvedė mane ten, ir aš pamačiau vyrą, kuris spindėjo lyg varis. Jis stovėjo vartuose, rankose laikė lininę virvę ir matavimo nendrę. 26O 40 4 26O 40 4 214830 Tas vyras tarė man: ‘‘Žmogaus sūnau, stebėk akimis, klausyk ausimis ir suprask širdimi, ką tau rodysiu, nes tam tu esi čia. Visa, ką matysi, paskelbk Izraeliui’‘. 26O 40 5 26O 40 5 214840 Štai apie visą pastatą išorėje buvo mūro siena. Vyras laikė šešių uolekčių ilgio matavimo nendrę. Uolektis buvo ilgesnė už paprastą uolektį rankos plaštaka. Jis matavo tą mūro sieną. Mūras buvo vienos nendrės storio ir tokio paties aukščio. 26O 40 6 26O 40 6 214850 Jis, nuėjęs prie rytinių vartų, užlipo laiptais ir matavo vartų slenkstį. Jo storis buvo viena nendrė. 26O 40 7 26O 40 7 214860 Šoniniai kambariai sienoje buvo vienos nendrės ilgio ir vienos nendrės pločio. Tarp kambarių buvo penkios uolektys, o vartų prieangio slenksčio plotis­viena nendrė. 26O 40 8 26O 40 8 214870 Jis išmatavo vartų prieangį iš vidaus viena nendre. 26O 40 9 26O 40 9 214880 Tada išmatavo vartų prieangį aštuoniomis uolektimis ir jo stulpus dviejomis uolektimis. Vartų prieangis buvo vidinėje pusėje. 26O 40 10 26O 40 10 214890 Rytinėje pusėje, prie vartų, iš abiejų pusių buvo po tris šoninius kambarius to paties dydžio, ir stulpai abiejose pusėse buvo vienodo dydžio. 26O 40 11 26O 40 11 214900 Jis dar išmatavo vartų įėjimo plotį, kuris buvo dešimt uolekčių, o vartų ilgis­trylika uolekčių. 26O 40 12 26O 40 12 214910 Prieš šoninius kambarius buvo iškyšulys vienos uolekties pločio, taip pat ir kitoje pusėje­iškyšulys vienos uolekties pločio. Kambariai abiejose pusėse buvo šešių uolekčių. 26O 40 13 26O 40 13 214920 Po to jis išmatavo vartus nuo vieno šoninio kambario stogo iki kito. Plotis buvo dvidešimt penkios uolektys, durys buvo priešais duris. 26O 40 14 26O 40 14 214930 Jis padarė ir šešiasdešimties uolekčių stulpus iki stulpo kieme, esančiame prie vartų. 26O 40 15 26O 40 15 214940 Nuo išorinių vartų priekio iki vidaus vartų prieangio priekio buvo penkiasdešimt uolekčių. 26O 40 16 26O 40 16 214950 Šoniniuose kambariuose buvo langai su grotelėmis, taip pat ir vartų šonuose. Prieangyje buvo langų, o ant stulpų­palmės. 26O 40 17 26O 40 17 214960 Jis nuvedė mane į išorinį kiemą. Kiemas buvo išgrįstas akmenimis. Aplink kiemą buvo trisdešimt kambarių. 26O 40 18 26O 40 18 214970 Akmeninis grindinys tęsėsi iki vartų, prie vartų jis buvo žemesnis. 26O 40 19 26O 40 19 214980 Kiemas nuo išorinių žemutinių vartų iki vidaus vartų buvo šimto uolekčių į rytus ir į šiaurę. 26O 40 20 26O 40 20 214990 Jis išmatavo išorinio kiemo šiaurinių vartų ilgį ir plotį. 26O 40 21 26O 40 21 215000 Abiejose pusėse buvo po tris šoninius kambarius. Prieangio stulpai buvo tokio paties dydžio, kaip ir pirmųjų vartų. Vartai buvo penkiasdešimties uolekčių ilgio ir dvidešimt penkių uolekčių pločio. 26O 40 22 26O 40 22 215010 Jų langai, prieangis bei palmės buvo tokie pat, kaip rytų pusės vartų. Į viršų vedė septyni laiptai ir priešais juos buvo prieangis. 26O 40 23 26O 40 23 215020 Šiaurės pusės kiemo vartai buvo prieš vidaus vartus, kaip ir rytų pusės vartai. Nuo vartų iki vartų buvo šimtas uolekčių. 26O 40 24 26O 40 24 215030 Po to jis nuvedė mane į pietų pusę. Čia buvo pietų pusės vartai. Jų stulpai ir prieangis buvo to paties dydžio. 26O 40 25 26O 40 25 215040 Jų langai ir prieangis aplinkui buvo tokie pat, kaip kiti. Vartų ilgis buvo penkiasdešimt, o plotis­ dvidešimt penkios uolektys. 26O 40 26 26O 40 26 215050 Į viršų vedė septyni laiptai ir priešais buvo prieangis. Ant stulpų iš abiejų pusių buvo palmės. 26O 40 27 26O 40 27 215060 Pietinėje vidinio kiemo pusėje buvo vartai. Nuo vienų vartų iki kitų buvo šimtas uolekčių. 26O 40 28 26O 40 28 215070 Jis įvedė mane į vidinį kiemą pro pietų pusės vartus. Jis matavo vartus. Jų dydis buvo toks pats, kaip ir kitų. 26O 40 29 26O 40 29 215080 Jų šoniniai kambariai, stulpai ir prieangis buvo to paties dydžio. Jų ir prieangio langai buvo aplinkui. Visas jų ilgis buvo penkiasdešimt uolekčių ir plotis­dvidešimt penkios uolektys. 26O 40 30 26O 40 30 215090 Prieangis aplinkui buvo dvidešimt penkių uolekčių ilgio ir penkių uolekčių pločio. 26O 40 31 26O 40 31 215100 Prieangis buvo atkreiptas į išorinę kiemo pusę. Ant stulpų abiejose pusėse buvo palmės. Į jį vedė aštuoni laiptai. 26O 40 32 26O 40 32 215110 Po to jis nuvedė mane prie rytinių vartų ir matavo juos. Jie buvo tokio paties dydžio, kaip kiti. 26O 40 33 26O 40 33 215120 Jų šoniniai kambariai, stulpai ir prieangis taip pat buvo to paties dydžio, langai buvo aplinkui ir prieangyje. Jų ilgis buvo penkiasdešimt uolekčių ir plotis­dvidešimt penkios uolektys. 26O 40 34 26O 40 34 215130 Jų prieangis buvo nukreiptas į išorinį kiemą, ant stulpų abiejose pusėse buvo palmės. Į jį vedė aštuoni laiptai. 26O 40 35 26O 40 35 215140 Po to jis nuvedė mane prie šiaurės vartų ir matavo juos. Jų dydis buvo toks pat, kaip ir kitų. 26O 40 36 26O 40 36 215150 Jų šoniniai kambariai, stulpai, prieangis ir langai buvo aplinkui. Jų ilgis buvo penkiasdešimt uolekčių ir plotis­dvidešimt penkios uolektys. 26O 40 37 26O 40 37 215160 Prieangis buvo nukreiptas į išorinį kiemą, o ant stulpų abiejose pusėse buvo palmės. Į jį vedė aštuoni laiptai. 26O 40 38 26O 40 38 215170 Prie vartų stulpų buvo kambarys su įėjimu. Jame plaudavo aukas. 26O 40 39 26O 40 39 215180 Vartų prieangyje abiejose pusėse buvo po du stalus, ant kurių pjaudavo deginamąsias aukas, aukas už nuodėmes ir aukas už kaltes. 26O 40 40 26O 40 40 215190 Prie išorinės sienos, link šiaurės vartų, buvo du stalai ir kitoje pusėje, prie vartų prieangio, stovėjo du stalai. 26O 40 41 26O 40 41 215200 Keturi stalai buvo išorinėje ir keturi vidinėje vartų pusėje­iš viso aštuoni stalai, ant kurių pjaudavo aukas. 26O 40 42 26O 40 42 215210 Keturi stalai buvo iš tašytų akmenų: pusantros uolekties ilgio, pusantros pločio bei vienos uolekties aukščio­pasidėti įrankiams, kuriais pjaudavo deginamąsias ir kitas aukas. 26O 40 43 26O 40 43 215220 Aplink buvo pritvirtinti plaštakos pločio kabliai, o stalai buvo skirti aukų mėsai padėti. 26O 40 44 26O 40 44 215230 Už vidinių vartų buvo kambariai giesmininkams. Vidiniame kieme vienas buvo šiaurinėje pusėje, priekiu į pietus, antras­rytų pusėje, priekiu į šiaurę. 26O 40 45 26O 40 45 215240 Jis man pasakė, kad kambarys priekiu į pietus skirtas kunigams, kurie prižiūri šventyklą. 26O 40 46 26O 40 46 215250 O kambarys priekiu į šiaurę skirtas kunigams, kurie prižiūri aukurą. Tai yra Cadoko sūnūs iš Levio sūnų, kurie artinasi prie Viešpaties, kad Jam tarnautų. 26O 40 47 26O 40 47 215260 Jis išmatavo kiemą. Jo ilgis ir plotis buvo vienodas­po šimtą uolekčių. Jis buvo keturkampis. Aukuras stovėjo šventyklos priekyje. 26O 40 48 26O 40 48 215270 Jis įvedė mane į šventyklos prieangį ir išmatavo prieangio stulpus. Jie buvo penkių uolekčių abiejose pusėse. Vartų plotis buvo trijų uolekčių iš vienos ir trijų uolekčių iš kitos pusės. 26O 40 49 26O 40 49 215280 Prieangis buvo dvidešimties uolekčių ilgio ir vienuolikos uolekčių pločio. Šalia laiptų, vedančių į jį, iš abiejų pusių prie stulpų stovėjo kolonos. 26O 41 1 26O 41 1 215290 Jis įvedė mane į šventyklą ir išmatavo stulpus. Jie buvo šešių uolekčių pločio iš vienos pusės ir šešių uolekčių pločio iš kitos­pagal palapinės plotį. 26O 41 2 26O 41 2 215300 Įėjimo plotis buvo dešimt uolekčių, sienos abiejose įėjimo pusėse buvo penkių uolekčių storio. Jis išmatavo šventyklą, kuri buvo keturiasdešimties uolekčių ilgio ir dvidešimties uolekčių pločio. 26O 41 3 26O 41 3 215310 Įėjęs į vidinę patalpą, išmatavo įėjimo staktas dviem uolektimis, įėjimą­šešiomis uolektimis, įėjimo sienų plotis abiejose pusėse buvo septynios uolektys. 26O 41 4 26O 41 4 215320 Jis išmatavo joje plotį ir ilgį­po dvidešimt uolekčių. Jis man sakė: ‘‘Tai­Šventų švenčiausioji’‘. 26O 41 5 26O 41 5 215330 Jis išmatavo šventyklos sieną. Ji buvo šešių uolekčių storumo, o šoninių kambarių aplink šventyklą plotis­keturios uolektys. 26O 41 6 26O 41 6 215340 Šoniniai kambariai buvo trijų aukštų, kiekviename aukšte po trisdešimt kambarių. Prilaikomosios sijos buvo aplink visą pastatą, jos nebuvo įleistos į šventyklos sieną. 26O 41 7 26O 41 7 215350 Antro ir trečio aukšto šoniniai kambariai buvo didesni. Iš pirmo aukšto į antrą ir trečią buvo laiptai. 26O 41 8 26O 41 8 215360 Aplink šventyklos pastatą buvo iškilimas. Šoninių kambarių pamatas buvo nendrės ilgio­šešių didžiųjų uolekčių. 26O 41 9 26O 41 9 215370 Išorinės sienos prie šoninių kambarių storis buvo penkių uolekčių. Pastatą supo šoniniai kambariai. 26O 41 10 26O 41 10 215380 Atstumas tarp šoninių kambarių buvo dvidešimt uolekčių. 26O 41 11 26O 41 11 215390 Šoninių kambarių įėjimai buvo iš šiaurės ir pietų pusės, jų plotis buvo penkios uolektys. 26O 41 12 26O 41 12 215400 Pastatas priešais kiemą vakarų pusėje buvo septyniasdešimties uolekčių pločio, devyniasdešimties uolekčių ilgio ir jo sienos buvo penkių uolekčių storio. 26O 41 13 26O 41 13 215410 Jis išmatavo šventyklos ilgį šimtu uolekčių. Kiemo ir pastato su sienomis ilgis buvo šimtas uolekčių. 26O 41 14 26O 41 14 215420 Šventyklos priekinės pusės ir kiemo rytinėje pusėje plotis buvo šimtas uolekčių. 26O 41 15 26O 41 15 215430 Po to jis išmatavo užpakalinę pastato sieną vakarinėje pusėje; pastato sienų ilgis kartu su priestatais abiejose pusėse buvo šimtas uolekčių. Šventyklos, Švenčiausiosios ir prieangio vidaus sienos 26O 41 16 26O 41 16 215440 buvo iškaltos medžio lentomis nuo aslos iki langų; langai buvo su grotelėmis. 26O 41 17 26O 41 17 215450 Virš durų ir ant sienų iš vidaus ir išorės buvo raižiniai. 26O 41 18 26O 41 18 215460 Tai buvo cherubai ir palmės, kiekviena palmė buvo tarp dviejų cherubų. Cherubai buvo dviem veidais. 26O 41 19 26O 41 19 215470 Vienoje pusėje buvo žmogaus veidas, žiūrintis į palmę, o kitoje pusėje­liūto veidas, žiūrintis į kitą palmę. Tokios buvo visos šventyklos sienos. 26O 41 20 26O 41 20 215480 Nuo aslos iki durų viršaus buvo cherubų ir palmių atvaizdai. 26O 41 21 26O 41 21 215490 Šventyklos durų staktos buvo keturkampės kaip ir Švenčiausiosios. Jos buvo panašios. 26O 41 22 26O 41 22 215500 Medinis aukuras buvo trijų uolekčių aukščio, dviejų ilgio ir dviejų pločio. Jo kampai, viršus ir sienos buvo padarytos iš medžio. Vyras sakė man: ‘‘Tai stalas, stovįs Viešpaties akivaizdoje’‘. 26O 41 23 26O 41 23 215510 Į šventyklą ir Švenčiausiąją buvo dvejos durys. 26O 41 24 26O 41 24 215520 Durys viename ir kitame šone buvo iš dviejų dalių. 26O 41 25 26O 41 25 215530 Šventyklos duryse buvo išpjaustyti cherubų ir palmių vaizdai, panašūs kaip ant sienų. Storos lentos dengė prieangį. 26O 41 26 26O 41 26 215540 Prieangio sienų abiejose pusėse buvo langai su grotelėmis ir palmės. 26O 42 1 26O 42 1 215550 Po to jis nuvedė mane į išorinį kiemą šiaurinėje pusėje ir įvedė į kambarį, buvusį priešais pastatą. 26O 42 2 26O 42 2 215560 Pastatas šiaurės pusėje buvo šimto uolekčių ilgio ir penkiasdešimties uolekčių pločio. 26O 42 3 26O 42 3 215570 Vidiniame kieme, prieš išorinio kiemo grindinį, buvo trijų aukštų stoginė. 26O 42 4 26O 42 4 215580 Jos durys buvo šiaurės pusėje, o jos priekyje buvo takas, dešimties uolekčių pločio ir šimto uolekčių ilgio. 26O 42 5 26O 42 5 215590 Viršutiniai kambariai buvo siauresni už vidurinius ir apatinius kambarius, nes reikėjo vietos stoginėms. 26O 42 6 26O 42 6 215600 Jie buvo trijų aukštų ir neturėjo tokių kolonų, kokios buvo kieme. 26O 42 7 26O 42 7 215610 Siena priešais išorinį kiemą buvo penkiasdešimties uolekčių ilgio. 26O 42 8 26O 42 8 215620 Kambarių išoriniame kieme ilgis buvo penkiasdešimt uolekčių, o esančių priešais šventyklą­šimtas uolekčių. 26O 42 9 26O 42 9 215630 Pirmame aukšte rytų pusėje buvo įėjimas iš išorinio kiemo į kambarius. 26O 42 10 26O 42 10 215640 Kiemo sienoje buvo kambariai į rytus, priešais kiemą ir pastatą. 26O 42 11 26O 42 11 215650 Jie viskuo buvo panašūs į kambarius šiaurės pusėje­jų ilgis, plotis, išėjimai, durys ir įrengimas. 26O 42 12 26O 42 12 215660 Pirmame aukšte pietų pusėje buvo įėjimas iš rytų pusės išorinio kiemo. 26O 42 13 26O 42 13 215670 Jis sakė man: ‘‘Kambariai šiaurės ir pietų pusėje prie kiemo yra šventi. Kunigai, kurie artinasi prie Viešpaties, valgys juose šventus dalykus; juose bus laikomi švenčiausi dalykai: duonos aukos, aukos už nuodėmes ir aukos už kaltes. 26O 42 14 26O 42 14 215680 Kunigai, įėję į šventyklą, neturės teisės iš jos išeiti į išorinį kiemą. Jie, prieš išeidami, privalės palikti kambariuose drabužius, su kuriais tarnavo, nes jie yra šventi, apsivilkti kitus ir tik tada galės eiti pas žmones’‘. 26O 42 15 26O 42 15 215690 Baigęs matuoti šventyklos pastatus, jis išvedė mane per rytų pusės vartus ir matavo ją aplinkui iš visų pusių. 26O 42 16 26O 42 16 215700 Jis išmatavo nendre rytų pusę, kuri buvo penkių šimtų nendrių. 26O 42 17 26O 42 17 215710 Jis išmatavo šiaurės pusę, kuri buvo penkių šimtų nendrių. 26O 42 18 26O 42 18 215720 Jis išmatavo pietų pusę, kuri buvo penkių šimtų nendrių. 26O 42 19 26O 42 19 215730 Tada išmatavo vakarų pusę, kuri buvo penkių šimtų nendrių. 26O 42 20 26O 42 20 215740 Jis išmatavo iš visų keturių pusių. Siena, penkių šimtų nendrių ilgio ir pločio, skyrė šventą vietą nuo nešventos. 26O 43 1 26O 43 1 215750 Po to jis nuvedė mane prie rytų pusės vartų. 26O 43 2 26O 43 2 215760 Staiga iš rytų pasirodė Izraelio Dievo šlovė. Jo balsas buvo kaip daugybės vandenų ūžimas, o žemė spindėjo nuo Jo šlovės. 26O 43 3 26O 43 3 215770 Tokį pat vaizdą aš mačiau, kai Jis atėjo sunaikinti miestą ir prie Kebaro upės. Aš kritau veidu žemėn. 26O 43 4 26O 43 4 215780 Viešpaties šlovė įėjo į šventyklą pro rytų vartus. 26O 43 5 26O 43 5 215790 Dvasia pakėlė mane ir nunešė į vidinį kiemą. Viešpaties šlovė pripildė šventyklą. 26O 43 6 26O 43 6 215800 Tas vyras stovėjo šalia manęs, aš girdėjau balsą iš šventyklos, kalbantį man. 26O 43 7 26O 43 7 215810 Jis tarė man: ‘‘Žmogaus sūnau, tai yra mano sosto ir mano kojų pakojo vieta. Aš visados gyvensiu tarp izraelitų. Izraelio tauta ir jų karaliai nebesuteps mano švento vardo nei savo paleistuvystėmis, nei savo karalių lavonais aukštumose. 26O 43 8 26O 43 8 215820 Jie statė savo slenkstį prie mano slenksčio ir savo durų staktas prie mano staktų, kad būtų siena tarp jų ir manęs. Jie sutepė mano šventą vardą savo bjauriais darbais, todėl Aš juos sunaikinau savo rūstybėje. 26O 43 9 26O 43 9 215830 Kai jie pašalins savo paleistuvystes ir karalių mirusius kūnus, Aš visada būsiu tarp jų. 26O 43 10 26O 43 10 215840 Tu gi, žmogaus sūnau, pranešk izraelitams apie šventyklą, kad jie gėdytųsi savo nusikaltimų. 26O 43 11 26O 43 11 215850 Jei jie gėdysis, ką yra padarę, tada apsakyk jiems šventyklos išvaizdą, įrengimus, įėjimą ir išėjimą­visą jos planą, taip pat jos nuostatus ir įstatymus. Užrašyk viską, jiems matant, kad jie suprastų visus nuostatus ir laikytųsi jų. 26O 43 12 26O 43 12 215860 Šventyklos įstatymas yra toks: kalno viršūnė ir plotas aplinkui yra labai šventas’‘. 26O 43 13 26O 43 13 215870 Tai yra aukuro išmatavimai uolektimis. Uolektį sudaro uolektis ir plaštaka. Aukuro pagrindas yra vienos uolekties pločio ir tokio pat ilgio, apvadas yra vieno sprindžio. 26O 43 14 26O 43 14 215880 Aukuro aukštis nuo pagrindo iki apatinio išsikišimo yra dvi uolektys, jo plotis­viena uolektis. Nuo mažesnio išsikišimo iki didesnio išsikišimo­keturių uolekčių aukštis ir vienos uolekties plotis. 26O 43 15 26O 43 15 215890 Pats aukuras yra keturių uolekčių, o nuo aukuro aukštyn yra keturi ragai. 26O 43 16 26O 43 16 215900 Aukuras yra dvylikos uolekčių ilgio ir dvylikos uolekčių pločio, keturkampis. 26O 43 17 26O 43 17 215910 Viršutinis išsikišimas yra keturiolikos uolekčių ilgio ir keturiolikos uolekčių pločio, keturkampis; aplinkui yra apvadas pusės uolekties aukščio, jo pagrindas aplinkui­vienos uolekties. Aukuro laiptai rytų pusėje. 26O 43 18 26O 43 18 215920 Jis sakė man: ‘‘Žmogaus sūnau, tai yra Viešpaties Dievo nuostatai aukurui, kai jis bus pastatytas deginamosioms aukoms aukoti ir aukų kraujui ant jo šlakstyti. 26O 43 19 26O 43 19 215930 Kunigui levitui iš Cadoko giminės, kuris artinsis prie manęs, kad man tarnautų,­sako Dievas,­turi duoti auką už nuodėmę, jauną veršį iš bandos. 26O 43 20 26O 43 20 215940 Tu turi apšlakstyti jo krauju keturis ragus ir keturis išsikišimo kampus bei apvadą. Taip aukuras bus apvalytas. 26O 43 21 26O 43 21 215950 Veršį, paaukotą už nuodėmę, reikia sudeginti tam skirtoje namų vietoje, už šventyklos ribų. 26O 43 22 26O 43 22 215960 Antrą dieną tu paaukosi sveiką ožį aukai už nuodėmę, ir jie apvalys aukurą kaip ir su veršiu. 26O 43 23 26O 43 23 215970 Kai apvalysi aukurą, aukok sveiką veršį ir aviną iš bandos. 26O 43 24 26O 43 24 215980 Juos abu atvesi Viešpaties akivaizdon; kunigas pabarstys druskos ant jų ir paaukos juos Viešpačiui kaip deginamąją auką. 26O 43 25 26O 43 25 215990 Septynias dienas kas dieną turi aukoti ožį aukai už nuodėmę ir sveiką veršį bei aviną. 26O 43 26 26O 43 26 216000 Septynias dienas jie apvalys aukurą ir taip pašventins jį. 26O 43 27 26O 43 27 216010 Po septynių dienų, aštuntą dieną ir vėliau, kunigas ant aukuro aukos deginamąsias ir padėkos aukas, ir Aš jus priimsiu,­sako Viešpats Dievas’‘. 26O 44 1 26O 44 1 216020 Jis nuvedė mane prie šventyklos išorinių vartų rytų pusėje. Jie buvo uždaryti. 26O 44 2 26O 44 2 216030 Tada Viešpats sakė man: ‘‘Šitie vartai liks uždaryti. Jie nebus atidaryti, ir niekas nevaikščios pro juos. Kadangi Viešpats, Izraelio Dievas, įėjo pro juos, todėl jie liks uždaryti. 26O 44 3 26O 44 3 216040 Tik kunigaikštis sėdės juose Viešpaties akivaizdoje ir valgys. Jis įeis pro vartų prieangį ir išeis tuo pačiu keliu’‘. 26O 44 4 26O 44 4 216050 Po to jis įvedė mane pro šiaurės vartus ir nuvedė prie šventyklos priekio. Aš pažiūrėjau, ir štai Viešpaties šlovė pripildė namus; aš parkritau veidu žemėn. 26O 44 5 26O 44 5 216060 Viešpats tarė man: ‘‘Žmogaus sūnau, viską įsidėmėk, žiūrėk akimis ir klausyk ausimis, ką tau sakysiu apie Viešpaties namų įstatymus ir nuostatus. Įsidėmėk, kas gali įeiti į namus. 26O 44 6 26O 44 6 216070 Sakyk maištingiems izraelitams: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Izraelitai, užtenka jūsų bjaurysčių! 26O 44 7 26O 44 7 216080 Jūs įvedėte svetimšalius, neapipjaustytus širdimi ir neapipjaustytus kūnu, į mano šventyklą ir tuo sutepėte mano namus. Jūs aukojote jų akivaizdoje man duonos, taukų ir kraujo ir taip sulaužėte mano sandorą savo bjauriais darbais. 26O 44 8 26O 44 8 216090 Užuot atlikę man šventą tarnystę, jūs paskyrėte juos tarnauti šventykloje’. 26O 44 9 26O 44 9 216100 Taip sako Viešpats Dievas: ‘Nė vienas svetimšalis, gyvenantis tarp izraelitų, neapipjaustytas širdimi ir neapipjaustytas kūnu, neturi teisės įeiti į mano šventyklą. 26O 44 10 26O 44 10 216110 Levitai, pasitraukę nuo manęs, kai izraelitai nuklydo ir sekė paskui stabus, atsakys už savo kaltę. 26O 44 11 26O 44 11 216120 Bet jie tarnaus mano šventykloje: bus vartų sargai ir patarnaus namuose. Jie pjaus tautos deginamąsias aukas ir jiems tarnaus. 26O 44 12 26O 44 12 216130 Kadangi jie tarnavo prie stabų ir suvedžiojo izraelitus, todėl Aš pakėliau savo ranką prieš juos, ir jie atsakys už savo kaltę. 26O 44 13 26O 44 13 216140 Jie nesiartins prie manęs tarnauti man kaip kunigai ir neprisiartins prie mano šventų daiktų Šventų švenčiausiojoje. Jie kentės gėdą už savo bjaurius darbus. 26O 44 14 26O 44 14 216150 Aš padarysiu juos namų prižiūrėtojais ir patarnautojais. 26O 44 15 26O 44 15 216160 Bet kunigai iš levitų, Cadoko sūnūs, kurie prižiūrėjo šventyklą, kai izraelitai klaidžiojo ir atitolo nuo manęs, artinsis prie manęs ir man tarnaus, stovės mano akivaizdoje ir aukos taukų bei kraujo. 26O 44 16 26O 44 16 216170 Jie eis į mano šventyklą, artės prie mano stalo ir tarnaus man. 26O 44 17 26O 44 17 216180 Įėję pro vartus į vidinį kiemą, jie vilkės drobiniais drabužiais. Jie nevilkės nieko vilnonio, tarnaudami vidinio kiemo vartuose ir už jų. 26O 44 18 26O 44 18 216190 Jie dėvės drobinius raiščius ant galvų bei vilkės drobines kelnes, nesusijuos, kad neprakaituotų. 26O 44 19 26O 44 19 216200 Prieš eidami į išorinį kiemą pas tautą, jie nusirengs drabužius, su kuriais tarnavo, paliks juos šventyklos kambariuose ir apsivilks kitais drabužiais, kad nepašventintų žmonių savo drabužiais. 26O 44 20 26O 44 20 216210 Jie neskus galvų ir neaugins ilgų plaukų, bet apsikirps galvos plaukus. 26O 44 21 26O 44 21 216220 Nė vienas kunigas negers vyno, prieš eidamas į vidinį kiemą. 26O 44 22 26O 44 22 216230 Jie neves našlės nė atleistos, tik mergaites iš Izraelio palikuonių. Tačiau kunigo našlę jie galės vesti. 26O 44 23 26O 44 23 216240 Jie mokys mano tautą atskirti, kas šventa ir nešventa, aiškins, kas švaru ir nešvaru. 26O 44 24 26O 44 24 216250 Kilus ginčui, jie bus teisėjais ir teis pagal mano nuostatus. Jie laikysis mano nuostatų ir įsakymų apie visas šventes ir švęs sabatus. 26O 44 25 26O 44 25 216260 Jie nesusiteps mirusiaisiais, artindamiesi prie jų, išskyrus tėvą ir motiną, sūnų ir dukrą, brolį ir netekėjusią seserį. 26O 44 26 26O 44 26 216270 Po apsivalymo jie paskaičiuos jam septynias dienas. 26O 44 27 26O 44 27 216280 Tą dieną, kai kunigas eis į vidinį kiemą tarnauti šventykloje, jis aukos auką už nuodėmę,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 44 28 26O 44 28 216290 Aš būsiu jų paveldėjimas, ir jūs neduosite jiems nuosavybės Izraelio krašte, nes Aš esu jų nuosavybė. 26O 44 29 26O 44 29 216300 Duonos aukos, aukos už nuodėmes ir kaltes, ir visa, kas pašvęsta Dievui, bus kunigų maistas. 26O 44 30 26O 44 30 216310 Visų vaisių pirmienos, visų atnašų ir dovanų dalis priklausys kunigams. Taip pat savo tešlos pirmienas duokite kunigams, kad palaiminimas pasiliktų jūsų namuose. 26O 44 31 26O 44 31 216320 Kritusių ar žvėrių sudraskytų paukščių bei gyvulių kunigai nevalgys’ ‘‘. 26O 45 1 26O 45 1 216330 ‘‘Kai, mesdami burtus, dalinsitės kraštą, pirmiausia paskirkite dalį to krašto kaip šventą auką Viešpačiui. Tas šventas žemės plotas turi būti dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dešimties tūkstančių nendrių pločio. 26O 45 2 26O 45 2 216340 Iš šito ploto šventyklai skirkite penkių šimtų nendrių ilgio ir tokio pat pločio keturkampį sklypą ir aplink jį palikite laisvą penkiasdešimties uolekčių pločio plotą. 26O 45 3 26O 45 3 216350 Atmatuokite dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dešimties tūkstančių nendrių pločio sklypą; jame stovės šventykla su Švenčiausiąja. 26O 45 4 26O 45 4 216360 Šventa krašto dalis priklausys kunigams, kurie tarnaus šventykloje ir artinsis prie Viešpaties; tai žemė jų namams ir šventyklai. 26O 45 5 26O 45 5 216370 Kitas sklypas dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dešimties tūkstančių nendrių pločio bus levitų nuosavybė: ten jie gyvens. 26O 45 6 26O 45 6 216380 Prie šventojo sklypo skirkite penkių tūkstančių nendrių pločio ir dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio sklypą miestui; jis priklausys visam Izraeliui. 26O 45 7 26O 45 7 216390 Kunigaikščiui skirkite žemės plotą abiejose pusėse, prie šventojo ploto ir prie miesto nuosavybės, vakarų ir rytų pusėje. To žemės ploto ilgis atitiks vienos Izraelio giminės žemės ploto ilgiui nuo vakarų iki rytų. 26O 45 8 26O 45 8 216400 Tai bus jo nuosavybė Izraelyje. Izraelio kunigaikščiai nebeišnaudos daugiau mano tautos, o kraštas priklausys Izraelio giminėms’‘. 26O 45 9 26O 45 9 216410 Taip sako Viešpats Dievas: ‘‘Izraelio kunigaikščiai, užtenka smurto ir priespaudos! Vykdykite teismą ir teisingumą, neatimkite iš mano tautos jos nuosavybės. 26O 45 10 26O 45 10 216420 Jūs turite naudoti teisingas svarstykles, teisingą efą ir teisingą batą. 26O 45 11 26O 45 11 216430 Efa ir batas turi būti to paties dydžio. Bate arba efoje turi tilpti dešimta dalis homero; homeras bus jūsų saikų matas. 26O 45 12 26O 45 12 216440 Šekelio svoris turi būti dvidešimt gerų. Dvidešimt šekelių, dvidešimt penki šekeliai ir penkiolika šekelių tesudaro vieną miną. 26O 45 13 26O 45 13 216450 Jūs turite duoti tokias dovanas: šeštą dalį efos nuo kiekvieno kviečių homero ir šeštą dalį efos nuo kiekvieno miežių homero. 26O 45 14 26O 45 14 216460 Nurodymas dėl aliejaus: duokite dešimtą dalį bato nuo kiekvieno homero; homerą sudaro dešimt batų. 26O 45 15 26O 45 15 216470 Izraelis duos iš dviejų šimtų avių bandos vieną avį. Tai yra duonos, deginamosioms ir padėkos aukoms jiems sutaikinti,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 45 16 26O 45 16 216480 Visa tauta privalo duoti tai Izraelio kunigaikščiui. 26O 45 17 26O 45 17 216490 Kunigaikščio pareiga yra parūpinti: deginamąją, duonos ir geriamąją auką šventėms, jauno mėnulio dienoms, sabatams, taip pat aukas už nuodėmę, padėkos ir sutaikinimo aukas’‘. 26O 45 18 26O 45 18 216500 Taip sako Viešpats Dievas: ‘‘Pirmo mėnesio pirmą dieną imk iš bandos sveiką jauną veršį ir apvalyk šventyklą. 26O 45 19 26O 45 19 216510 Kunigas aukos už nuodėmę krauju pateps šventyklos durų staktas, keturis aukuro išsikišimo kampus ir vidinio kiemo vartų staktas. 26O 45 20 26O 45 20 216520 Taip padaryk ir mėnesio septintą dieną dėl tų, kurie nusikalto nežinodami arba klysdami. Taip apvaloma šventykla. 26O 45 21 26O 45 21 216530 Pirmo mėnesio keturioliktą dieną švęskite Paschą. Švęskite septynias dienas ir valgykite neraugintą duoną. 26O 45 22 26O 45 22 216540 Tą dieną kunigaikštis parūpins už save ir už visą tautą jauną veršį aukai už nuodėmę. 26O 45 23 26O 45 23 216550 Kunigaikštis kiekvieną šventės dieną duos deginamajai aukai Viešpačiui septynis sveikus jaunus veršius ir septynis avinus ir kas dieną po ožį aukai už nuodėmę. 26O 45 24 26O 45 24 216560 Jis taip pat parūpins duonos aukai po vieną efą miltų prie kiekvieno veršio ir avino bei po vieną hiną aliejaus prie kiekvienos efos. 26O 45 25 26O 45 25 216570 Septinto mėnesio penkioliktą dieną, šventės metu, jis turi septynias dienas parūpinti tą patį: auką už nuodėmę, deginamąją auką, duonos auką bei aliejaus’‘. 26O 46 1 26O 46 1 216580 Taip sako Viešpats Dievas: ‘‘Vidinio kiemo vartai rytų pusėje bus uždaryti šešias darbo dienas, bet sabato ir jauno mėnulio dieną jie bus atidaryti. 26O 46 2 26O 46 2 216590 Kunigaikštis įeis pro išorinių vartų prieangį ir sustos prie vartų. Kunigas aukos jo deginamąją ir padėkos auką. Jis, pagarbinęs prie vartų, išeis, bet vartai liks atdari iki vakaro. 26O 46 3 26O 46 3 216600 Tauta taip pat pagarbins prie vartų įėjimo sabatais ir jauno mėnulio dienomis Viešpaties akivaizdoje. 26O 46 4 26O 46 4 216610 Kunigaikščio deginamoji auka sabato dieną turi būti šeši sveiki ėriukai ir vienas sveikas avinas. 26O 46 5 26O 46 5 216620 Duonos auka bus viena efa miltų prie avino, o prie ėriukų­kiek jis galės duoti, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos. 26O 46 6 26O 46 6 216630 Jauno mėnulio dieną jis aukos sveiką jauną veršį, šešis ėriukus ir vieną aviną. 26O 46 7 26O 46 7 216640 Jo duonos auka bus po vieną efą miltų prie veršio ir avino, o prie ėriukų­kiek jis duos savo ranka, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos. 26O 46 8 26O 46 8 216650 Kunigaikštis įeis pro vartų prieangį ir tuo pačiu keliu išeis. 26O 46 9 26O 46 9 216660 Kai tauta švenčių metu ateis pagarbinti Viešpaties, tada atėję pro šiaurinius vartus turi išeiti pro pietų pusės vartus, įėję pro pietų pusės vartus turi išeiti pro šiaurinius vartus. Niekas teneišeina pro tuos pačius vartus, pro kuriuos įėjo, bet pro vartus priešingoje pusėje. 26O 46 10 26O 46 10 216670 Kunigaikštis turi būti su jais­ įeiti, kai jie įeina, ir išeiti, kai jie išeina. 26O 46 11 26O 46 11 216680 Švenčių ir iškilmių dieną duonos auka turi būti efa miltų prie kiekvieno veršio ir avino, o prie ėriukų­kiek jis gali duoti, ir vienas hinas aliejaus prie kiekvienos efos. 26O 46 12 26O 46 12 216690 Jei kunigaikštis laisva valia aukos Viešpačiui deginamąją ar padėkos auką, jam bus atidaryti vartai rytų pusėje. Jis įeis ir aukos deginamąją ir padėkos auką kaip per sabatą. Jam išėjus, vartus uždarys. 26O 46 13 26O 46 13 216700 Kiekvieną dieną jis turi parūpinti deginamajai aukai Viešpačiui sveiką metinį avinėlį ir jį aukoti kiekvieną rytą. 26O 46 14 26O 46 14 216710 Jis turi parūpinti kiekvieną rytą duonos aukai šeštą dalį efos miltų ir trečdalį hino aliejaus ir juos sumaišyti. Tai bus duonos auka Viešpačiui. Toks yra amžinas įstatymas apie aukas. 26O 46 15 26O 46 15 216720 Avinėlis, duonos auka ir aliejus bus nuolatinė deginamoji auka kiekvieną rytą’‘. 26O 46 16 26O 46 16 216730 Taip sako Viešpats Dievas: ‘‘Jei kunigaikštis vienam savo sūnų duos dalį iš savo paveldo, tai ji bus jo sūnaus paveldėta nuosavybė. 26O 46 17 26O 46 17 216740 Jei jis dovanos savo tarnui dalį iš savo paveldo, tai priklausys tarnui iki laisvės metų, o po to sugrįš kunigaikščiui. Tik kunigaikščio sūnums priklausys paveldas. 26O 46 18 26O 46 18 216750 Kunigaikštis neturi teisės atimti iš žmonių jų paveldo arba prievarta juos pašalinti iš jų nuosavybės. Jo sūnūs paveldės tik tėvo nuosavybę, kad niekas iš mano tautos nebūtų nuvarytas nuo savo nuosavybės’‘. 26O 46 19 26O 46 19 216760 Jis įvedė mane pro įėjimą šalia vartų į šventyklos kambarius, skirtus kunigams šiaurės pusėje. Vakarų pusėje, pačiame gale pamačiau vietą. 26O 46 20 26O 46 20 216770 Tada jis tarė: ‘‘Šioje vietoje kunigai virs aukas už nuodėmes bei kaltes ir keps duonos auką, kad neišneštų jų į išorinį kiemą ir nepašventintų žmonių’‘. 26O 46 21 26O 46 21 216780 Po to jis išvedė mane į išorinį kiemą ir vedė į visus keturis kiemo kampus. Kiekviename kiemo kampe buvo po kiemą, 26O 46 22 26O 46 22 216790 keturiasdešimties uolekčių ilgio ir trisdešimties uolekčių pločio. Visi keturi buvo vienodo dydžio 26O 46 23 26O 46 23 216800 ir apvesti mūrine siena, o po siena buvo židiniai. 26O 46 24 26O 46 24 216810 Tada jis tarė: ‘‘Tai virtuvės, kuriose šventyklos tarnai virs tautos aukas’‘. 26O 47 1 26O 47 1 216820 Jis atvedė mane atgal prie namų durų, ir štai vanduo tekėjo iš po namų slenksčio rytų pusėje, nes jų priekis buvo rytų pusėje. Vanduo tekėjo iš po namo sienos dešinėje pusėje, į pietus nuo aukuro. 26O 47 2 26O 47 2 216830 Po to jis išvedė mane pro šiaurės vartus ir nuvedė prie išorinių vartų rytų pusėje. Dešinėje pusėje tekėjo vanduo. 26O 47 3 26O 47 3 216840 Vyras laikė rankoje matuojamąją virvę ir, eidamas rytų link, atmatavo tūkstantį uolekčių. Jis įvedė mane į vandenį, kuris siekė man iki kulkšnių. 26O 47 4 26O 47 4 216850 Jis vėl atmatavo tūkstantį uolekčių ir vedė mane per vandenį. Dabar vanduo man siekė iki kelių. Dar kartą atmatavęs tūkstantį uolekčių, vėl vedė mane per vandenį. Vanduo man buvo iki juosmens. 26O 47 5 26O 47 5 216860 Jis ketvirtą kartą atmatavo tūkstantį uolekčių. Čia jau buvo gili upė, kurios nebegalėjau perbristi. Buvo taip gilu, kad reikėjo plaukti. 26O 47 6 26O 47 6 216870 Jis klausė manęs: ‘‘Žmogaus sūnau, ar tu matei?’‘ Tada jis išvedė mane į upės krantą. 26O 47 7 26O 47 7 216880 Grįžęs mačiau labai daug medžių abiejuose upės krantuose. 26O 47 8 26O 47 8 216890 Jis man sakė: ‘‘Šitas vanduo teka į rytus, pasieks slėnį ir įtekės į jūrą. Įtekėjęs į jūrą, jis išgydys jos vandenis. 26O 47 9 26O 47 9 216900 Kur šios upės vanduo įtekės, bus gausu žuvies ir kitų vandens gyvių. Vandenys bus išgydyti ir visa atgis, kai įtekės upės vanduo. 26O 47 10 26O 47 10 216910 Nuo En Gedžio iki En Eglaimų stovės žvejai ir džiovins tinklus. Čia bus taip gausu įvairių rūšių žuvies, kaip Didžiojoje jūroje. 26O 47 11 26O 47 11 216920 Balose ir pelkėse vanduo nepasikeis, jis liks sūrus. 26O 47 12 26O 47 12 216930 Abiejuose upės krantuose augs vaisiniai medžiai. Jų lapai nenuvys, medžiai neš vaisius visą laiką, kiekvieną mėnesį, nes vanduo iš šventyklos juos drėkins. Jų vaisius vartos maistui, o lapus vaistams’‘. 26O 47 13 26O 47 13 216940 Taip sako Viešpats Dievas: ‘‘Kraštą paveldės dvylika Izraelio giminių. Jis bus padalintas, o Juozapas gaus dvi dalis. 26O 47 14 26O 47 14 216950 Jūs paveldėsite kraštą lygiomis dalimis. Aš prisiekiau jį duoti jūsų tėvams, ir jis bus jūsų nuosavybė. 26O 47 15 26O 47 15 216960 Krašto ribos šiaurėje bus nuo Didžiosios jūros Hetlono link iki Cedado, 26O 47 16 26O 47 16 216970 Hamato, Berotajo ir Sibraimų, kuris yra tarp Damasko ir Hamato, ir iki Hacer Tikono prie Haurano. 26O 47 17 26O 47 17 216980 Riba nuo jūros bus Hacar Enonas, Damasko riba ir į šiaurę iki Hamato ribos. Tai bus šiaurinė riba. 26O 47 18 26O 47 18 216990 Rytuose riba eis tarp Haurano ir Damasko, tarp Gileado ir Izraelio, Jordano upe iki Rytų jūros. Tai bus rytinė riba. 26O 47 19 26O 47 19 217000 Pietuose riba eis nuo Tamaros iki Kadešo kivirčų vandens, toliau Egipto upeliu iki Didžiosios jūros. Tai bus pietinė riba. 26O 47 20 26O 47 20 217010 Vakarinė riba bus Didžioji jūra iki Hamato. Tai bus vakarinė riba. 26O 47 21 26O 47 21 217020 Jūs padalinsite šį kraštą Izraelio giminėms. 26O 47 22 26O 47 22 217030 Paveldą paskirstysite, mesdami burtus sau ir tarp jūsų gyvenantiems ateiviams, kuriems gimė vaikų, gyvenant tarp jūsų. Jie bus kaip ir gimę Izraelyje, ir jiems burtų keliu paskirsite nuosavybę tarp Izraelio giminių. 26O 47 23 26O 47 23 217040 Kurioje giminėje gyvens ateivis, ten duosite jam nuosavybę,­sako Viešpats Dievas’‘. 26O 48 1 26O 48 1 217050 ‘‘Šie yra giminių vardai. Nuo šiaurės einant Hetlono keliu link Hamato, Hacar Enonas, šiaurinė Damasko riba iki pat Hamato, bus Dano dalis nuo rytų iki vakarų. 26O 48 2 26O 48 2 217060 Šalia Dano, nuo rytų iki vakarų, bus Ašero dalis. 26O 48 3 26O 48 3 217070 Šalia Ašero, nuo rytų iki vakarų, bus Neftalio dalis. 26O 48 4 26O 48 4 217080 Šalia Neftalio, nuo rytų iki vakarų, bus Manaso dalis. 26O 48 5 26O 48 5 217090 Šalia Manaso, nuo rytų iki vakarų, bus Efraimo dalis. 26O 48 6 26O 48 6 217100 Šalia Efraimo, nuo rytų iki vakarų, bus Rubeno dalis. 26O 48 7 26O 48 7 217110 Šalia Rubeno, nuo rytų iki vakarų, bus Judo dalis. 26O 48 8 26O 48 8 217120 Šalia Judo, nuo rytų iki vakarų, atskirkite dvidešimt penkių tūkstančių nendrių pločio ir tokio pat ilgio, kaip vienos giminės dalis, plotą šventyklai. 26O 48 9 26O 48 9 217130 Viešpačiui atskirsite dalį dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dešimt tūkstančių nendrių pločio. 26O 48 10 26O 48 10 217140 Kunigams priklausys dvidešimt penki tūkstančiai nendrių į šiaurę, dešimt tūkstančių į vakarus, dešimt tūkstančių į rytus ir dvidešimt penki tūkstančiai į pietus; Viešpaties šventykla bus viduryje. 26O 48 11 26O 48 11 217150 Ši dalis priklausys pasišventinusiems kunigams, Cadoko sūnums, kurie man ištikimai tarnavo, kai izraelitai ir levitai buvo nuklydę. 26O 48 12 26O 48 12 217160 Jiems priklausanti krašto dalis, esanti šalia levitų dalies, bus labai šventa. 26O 48 13 26O 48 13 217170 Levitai šalia kunigų dalies gaus dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dešimties tūkstančių nendrių pločio žemę. Visas plotas bus dvidešimt penkių tūkstančių ilgio ir dešimties tūkstančių pločio. 26O 48 14 26O 48 14 217180 Jie neturės teisės to ploto nei parduoti, nei iškeisti. Taip pat krašto pirmavaisių negalės perleisti į kitų rankas, nes tai yra pašvęsta Viešpačiui. 26O 48 15 26O 48 15 217190 Likęs penkių tūkstančių nedrių pločio ir dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio plotas priklausys miestui namams statyti ir ganykloms. Miestas bus jo viduryje. 26O 48 16 26O 48 16 217200 Žemės plotas bus keturkampis, keturių tūkstančių penkių šimtų nendrių ilgio ir keturių tūkstančių penkių šimtų nendrių pločio. 26O 48 17 26O 48 17 217210 Miesto priemiesčiai bus dviejų šimtų penkiasdešimties nendrių šiaurėje, dviejų šimtų penkiasdešimties nendrių pietuose, dviejų šimtų penkiasdešimties nendrių rytuose ir dviejų šimtų penkiasdešimties nendrių vakaruose. 26O 48 18 26O 48 18 217220 Likusio žemės ploto, esančio prie šventojo sklypo, dešimties tūkstančių nendrių ilgio rytuose ir dešimties tūkstančių nendrių vakaruose, derlius bus maistas tiems, kurie dirba mieste. 26O 48 19 26O 48 19 217230 Miesto darbininkai bus iš visų Izraelio giminių. 26O 48 20 26O 48 20 217240 Visas išskirtas plotas bus keturkampis, dvidešimt penkių tūkstančių nendrių ilgio ir dvidešimt penkių tūkstančių nendrių pločio­tai bus šventoji dalis ir miesto nuosavybė. 26O 48 21 26O 48 21 217250 Likusi dalis abiejose šventojo ploto ir miesto nuosavybės pusėse, būtent dvidešimt penki tūkstančiai nendrių rytų ir dvidešimt penki tūkstančiai nendrių vakarų pusėje, priklausys kunigaikščiui. Šventykla ir šventasis plotas bus jo viduryje. 26O 48 22 26O 48 22 217260 Dalis tarp levitų ir miesto nuosavybės bei Judo dalies ir Benjamino dalies priklausys kunigaikščiui. 26O 48 23 26O 48 23 217270 Likusių giminių žemės: nuo rytų iki vakarų bus Benjamino dalis. 26O 48 24 26O 48 24 217280 Šalia Benjamino, nuo rytų iki vakarų, bus Simeono dalis. 26O 48 25 26O 48 25 217290 Šalia Simeono, nuo rytų iki vakarų, bus Isacharo dalis. 26O 48 26 26O 48 26 217300 Šalia Isacharo, nuo rytų iki vakarų, bus Zabulono dalis. 26O 48 27 26O 48 27 217310 Šalia Zabulono, nuo rytų iki vakarų, bus Gado dalis. 26O 48 28 26O 48 28 217320 Gado dalies pietų siena eis nuo Tamaros iki Kadešo kivirčų vandens, toliau Egipto upeliu iki Didžiosios jūros. 26O 48 29 26O 48 29 217330 Tai kraštas, kurį padalysite, mesdami burtus Izraelio giminėms,­sako Viešpats Dievas.­ 26O 48 30 26O 48 30 217340 Tai yra išėjimai iš miesto. Šiaurės pusėje atmatuosite keturis tūkstančius penkis šimtus nendrių. 26O 48 31 26O 48 31 217350 Miesto vartai bus vadinami Izraelio giminių vardais. Trejų vartų šiaurės pusėje vardai: Rubeno vartai, Judo vartai ir Levio vartai. 26O 48 32 26O 48 32 217360 Rytų pusėje atmatuosite keturis tūkstančius penkis šimtus nendrių. Trejų vartų vardai: Juozapo vartai, Benjamino vartai ir Dano vartai. 26O 48 33 26O 48 33 217370 Pietų pusėje atmatuosite keturis tūkstančius penkis šimtus nendrių. Trejų vartų vardai: Simeono vartai, Isacharo vartai ir Zabulono vartai. 26O 48 34 26O 48 34 217380 Vakarų pusė yra keturių tūkstančių penkių šimtų nendrių ir turi trejus vartus: Gado vartus, Ašero vartus ir Neftalio vartus. 26O 48 35 26O 48 35 217390 Aplinkui miestą bus aštuoniolika tūkstančių nedrių. Nuo tos dienos miesto vardas bus ‘Viešpats čia’ ‘‘. 27O 1 1 27O 1 1 217400 Trečiaisiais Judo karaliaus Jehojakimo viešpatavimo metais Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo prieš Jeruzalę ir apgulė ją. 27O 1 2 27O 1 2 217410 Viešpats atidavė į jo rankas Judo karalių Jehojakimą ir Dievo namų indų dalį. Jis nugabeno juos į Šinaro šalį ir indus nunešė į savo dievo turtų namus. 27O 1 3 27O 1 3 217420 Karalius įsakė Ašpenazui, savo rūmų eunuchų viršininkui, parinkti keletą izraelitų iš karaliaus giminės ir kilmingųjų tarpo: 27O 1 4 27O 1 4 217430 jaunuolius be jokios ydos, gražius, galinčius mokytis visokios išminties, suprantančius, protingus ir sugebančius tarnauti karaliaus rūmuose, ir juos išmokyti chaldėjų raštų ir kalbos. 27O 1 5 27O 1 5 217440 Karalius paskyrė jiems kasdienį maisto davinį iš karaliaus valgių ir vyno, kurį jis pats gėrė. Juos mokė trejus metus, kad jie galėtų būti prie karaliaus tam laikui pasibaigus. 27O 1 6 27O 1 6 217450 Tarp jų buvo iš Judo vaikų Danielius, Hananija, Mišaelis ir Azarija. 27O 1 7 27O 1 7 217460 Eunuchų viršininkas davė jiems naujus vardus: Danieliui­Beltšacaro, Hananijai­Šadracho, Mišaeliui­Mešacho ir Azarijai­Abed Nego. 27O 1 8 27O 1 8 217470 Bet Danielius nusprendė savo širdyje nesusitepti karaliaus valgiais nė jo geriamu vynu. Jis prašė eunuchų viršininko, kad leistų jam nesusitepti. 27O 1 9 27O 1 9 217480 Dievas suteikė Danieliui malonę ir palankumą eunuchų viršininko akyse. 27O 1 10 27O 1 10 217490 Eunuchų viršininkas tarė Danieliui: ‘‘Aš bijau savo valdovo karaliaus, kuris jums paskyrė maistą ir gėrimą. Jei jis pamatys jus, atrodančius blogiau negu kiti jūsų amžiaus jaunuoliai, mano galva dėl jūsų atsidurs pavojuje’‘. 27O 1 11 27O 1 11 217500 Tada Danielius sakė prievaizdui, kurį eunuchų viršininkas buvo paskyręs Danieliui, Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai prižiūrėti: 27O 1 12 27O 1 12 217510 ‘‘Bandyk savo tarnus dešimt dienų, duodamas mums daržovių valgyti ir vandens gerti. 27O 1 13 27O 1 13 217520 Po to palygink mūsų veidus su jaunuolių, valgiusių karaliaus valgius. Ir kaip tau atrodys, taip daryk su savo tarnais’‘. 27O 1 14 27O 1 14 217530 Jis sutiko patenkinti šitą prašymą ir bandė juos dešimt dienų. 27O 1 15 27O 1 15 217540 Dešimčiai dienų praėjus, jų veidai atrodė gražesni ir jų kūnai buvo sveikesni negu visų jaunuolių, valgiusių karaliaus valgius. 27O 1 16 27O 1 16 217550 Prievaizdas paimdavo jiems skirtą valgį ir vyną ir duodavo jiems daržovių. 27O 1 17 27O 1 17 217560 Dievas davė šitiems keturiems jaunuoliams išminties bei pažinimo; be to, Danielius suprasdavo visus regėjimus ir sapnus. 27O 1 18 27O 1 18 217570 Praėjus karaliaus skirtam laikui, eunuchų viršininkas atvedė juos pas Nebukadnecarą. 27O 1 19 27O 1 19 217580 Karalius kalbėjosi su visais, ir tarp jų nebuvo nė vieno tokio kaip Danielius, Hananija, Mišaelis ir Azarija. Todėl jie pasiliko prie karaliaus. 27O 1 20 27O 1 20 217590 Visur, kur reikėdavo išminties ir supratimo, karalius, paklausęs juos, matydavo, kad jie dešimt kartų pranašesni už visus žynius ir astrologus jo karalystėje. 27O 1 21 27O 1 21 217600 Danielius pasiliko tarnyboje iki pirmųjų karaliaus Kyro metų. 27O 2 1 27O 2 1 217610 Antraisiais Nebukadnecaro viešpatavimo metais Nebukadnecaras sapnavo sapną, kuris taip sujaudino jo dvasią, kad jis negalėjo miegoti. 27O 2 2 27O 2 2 217620 Tuomet karalius įsakė sušaukti žynius, astrologus, burtininkus ir chaldėjus, kad jie išaiškintų karaliui jo sapną. Jie atėjo ir stojo karaliaus akivaizdoje. 27O 2 3 27O 2 3 217630 Karalius jiems tarė: ‘‘Sapnavau sapną, kuris sujaudino mano dvasią; ir aš noriu jį žinoti’‘. 27O 2 4 27O 2 4 217640 Chaldėjai atsakė karaliui: ‘‘Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime’‘. 27O 2 5 27O 2 5 217650 Karalius kalbėjo chaldėjams: ‘‘Aš jau nusprendžiau: jei nepasakysite mano sapno ir jo neišaiškinsite, liepsiu sukapoti jus į gabalus ir paversti griuvėsiais jūsų namus. 27O 2 6 27O 2 6 217660 Jei pasakysite sapną ir jį išaiškinsite, gausite iš manęs atpildą, dovanų ir didelę garbę! Pasakykite sapną ir jo išaiškinimą!’‘ 27O 2 7 27O 2 7 217670 Jie antrą kartą atsakė: ‘‘Karalius tepasako sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime!’‘ 27O 2 8 27O 2 8 217680 Karalius atsakė: ‘‘Aš aiškiai suprantu, kad norite laimėti laiko, nes žinote, kad aš jau nusprendžiau. 27O 2 9 27O 2 9 217690 Jei nepasakysite sapno, nepakeisiu sprendimo. Suprantu, kad norite man duoti melagingą ir klaidingą aiškinimą, laukdami, kol laikai pasikeis. Pasakykite sapną, tada žinosiu, kad galite jį ir išaiškinti!’‘ 27O 2 10 27O 2 10 217700 Chaldėjai atsakė karaliui: ‘‘Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų įvykdyti karaliaus reikalavimą. Joks karalius, viešpats ar valdovas nėra nieko panašaus reikalavęs iš bet kokio astrologo, žynio ar chaldėjo. 27O 2 11 27O 2 11 217710 Dalykas, kurio karalius reikalauja, yra sunkus ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį pasakyti karaliui. Tik dievai tą gali padaryti, bet jie negyvena tarp žmonių’‘. 27O 2 12 27O 2 12 217720 Karalius labai užsirūstino dėl to ir įsakė sunaikinti visus Babilono išminčius. 27O 2 13 27O 2 13 217730 Kai karalius įsakė išžudyti išminčius, jie ieškojo nužudyti Danielių bei jo draugus. 27O 2 14 27O 2 14 217740 Tada Danielius išmintingai ir atsargiai kreipėsi į Arjochą, karaliaus sargybos viršininką, kuriam buvo pavesta išžudyti išminčius Babilone. 27O 2 15 27O 2 15 217750 Jis kreipėsi į Arjochą: ‘‘Kodėl toks griežtas karaliaus potvarkis?’‘ Arjochas paaiškino Danieliui. 27O 2 16 27O 2 16 217760 Tuomet Danielius įėjo ir prašė karaliaus laiko, kad galėtų jam jo sapną išaiškinti. 27O 2 17 27O 2 17 217770 Sugrįžęs į savo namus, Danielius pranešė visa tai savo draugams Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai, 27O 2 18 27O 2 18 217780 kad jie prašytų dangaus Dievo pasigailėjimo dėl šitos paslapties, kad Danielius ir jo draugai nepražūtų su kitais Babilono išminčiais. 27O 2 19 27O 2 19 217790 Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas: 27O 2 20 27O 2 20 217800 ‘‘Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia! 27O 2 21 27O 2 21 217810 Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo. 27O 2 22 27O 2 22 217820 Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį. 27O 2 23 27O 2 23 217830 Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme­atidengei karaliaus paslaptį’‘. 27O 2 24 27O 2 24 217840 Po to Danielius nuėjo pas Arjochą, kuriam karalius buvo pavedęs išžudyti Babilono išminčius, ir jam tarė: ‘‘Nežudyk Babilono išminčių! Vesk mane pas karalių, aš pasakysiu jam išaiškinimą’‘. 27O 2 25 27O 2 25 217850 Arjochas skubiai nuvedė Danielių pas karalių ir jam pranešė: ‘‘Radau vyrą iš Judo tremtinių, kuris gali pasakyti karaliui išaiškinimą’‘. 27O 2 26 27O 2 26 217860 Karalius tarė Danieliui, kurio vardas buvo Beltšacaras: ‘‘Ar tu gali pasakyti, ką sapnavau, ir tą sapną man išaiškinti?’‘ 27O 2 27 27O 2 27 217870 Danielius atsakė karaliui: ‘‘Išminčiai, žyniai, ženklų aiškintojai ir astrologai negali atskleisti karaliui paslapties, kurią karalius siekia sužinoti. 27O 2 28 27O 2 28 217880 Tačiau danguje yra Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir šiuo sapnu praneša karaliui Nabuchodonosarui, kas įvyks paskutinėmis dienomis. Tavo sapnas ir regėjimai buvo tokie: 27O 2 29 27O 2 29 217890 tu, karaliau, gulėdamas lovoje galvojai, kas įvyks po to, o Tas, kuris atskleidžia paslaptis, parodė tau, kas įvyks. 27O 2 30 27O 2 30 217900 Man šita paslaptis apreikšta ne todėl, kad esu už kitus išminčius pranašesnis, bet kad sapno išaiškinimas būtų žinomas tau, karaliau, ir tu pažintum savo širdies mintis. 27O 2 31 27O 2 31 217910 Tu, karaliau, regėjai didelę statulą; jos spindesys buvo nepaprastas, ji stovėjo prieš tave, jos išvaizda buvo baisi. 27O 2 32 27O 2 32 217920 Statulos galva buvo iš gryno aukso, krūtinė ir rankos­iš sidabro, juosmuo ir strėnos­iš vario, 27O 2 33 27O 2 33 217930 blauzdos­iš geležies, kojos­iš geležies ir iš molio. 27O 2 34 27O 2 34 217940 Tau bežiūrint į ją, atlūžęs be žmogaus rankų pagalbos akmuo smogė į statulos kojas ir sutrupino jas. 27O 2 35 27O 2 35 217950 Subyrėjo geležis, molis, varis, sidabras ir auksas­viskas tapo lyg pelai klojime rudenį. Juos išnešiojo vėjas, nepalikęs jokio pėdsako. O akmuo, kuris smogė į statulą, tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę. 27O 2 36 27O 2 36 217960 Toks buvo sapnas. Dabar išaiškinsiu jį karaliui. 27O 2 37 27O 2 37 217970 Tu, karaliau, esi karalių karalius, nes dangaus Dievas suteikė tau karalystę, galybę bei garbę. 27O 2 38 27O 2 38 217980 Visur gyvenančius žmones, laukinius žvėris ir padangės paukščius atidavė į tavo rankas ir padarė tave visa ko valdovu. Tu esi auksinė galva. 27O 2 39 27O 2 39 217990 Po tavęs iškils kita karalystė, silpnesnė už tavo; trečioji karalystė, varinė, viešpataus visai žemei. 27O 2 40 27O 2 40 218000 Ketvirtoji karalystė bus stipri kaip geležis. Kaip geležis sudaužo ir sutrupina viską, taip ši karalystė sutrupins visas kitas. 27O 2 41 27O 2 41 218010 Kaip sapne regėjai, kad statulos kojos ir jų pirštai buvo dalinai iš molio ir dalinai iš geležies, taip ketvirtoji karalystė bus pasidalinusi, tačiau geležies stiprumo bus joje, nes tu matei geležį, sumaišytą su moliu. 27O 2 42 27O 2 42 218020 Kadangi kojų pirštai buvo iš geležies ir molio, tai karalystė bus dalinai stipri ir dalinai trapi. 27O 2 43 27O 2 43 218030 O kadangi regėjai geležį, maišytą su moliu, tai reiškia, kad jie susimaišys per žmogaus sėklą, tačiau nesusijungs, kaip geležis nesusijungia su moliu. 27O 2 44 27O 2 44 218040 Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius, 27O 2 45 27O 2 45 218050 kaip tu matei nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūžusį akmenį, kuris sutrupino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas’‘. 27O 2 46 27O 2 46 218060 Tada karalius Nebukadnecaras parpuolė veidu į žemę, pagarbino Danielių ir įsakė aukas bei smilkalus jam aukoti. 27O 2 47 27O 2 47 218070 Karalius Danieliui tarė: ‘‘Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!’‘ 27O 2 48 27O 2 48 218080 Tada karalius išaukštino Danielių, davė jam daug brangių dovanų ir paskyrė jį Babilono srities valdovu ir visų Babilono išminčių vyriausiuoju valdytoju. 27O 2 49 27O 2 49 218090 Danieliaus prašomas, karalius paskyrė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą reikalų tvarkytojais Babilono sričiai, o Danielius pasiliko karaliaus rūmuose. 27O 3 1 27O 3 1 218100 Karalius Nebukadnecaras padirbdino auksinę statulą šešiasdešimties uolekčių aukščio ir šešių uolekčių pločio ir ją pastatydino Dūros lygumoje, Babilono krašte. 27O 3 2 27O 3 2 218110 Po to karalius Nebukadnecaras sukvietė kunigaikščius, valdovus, valdytojus, patarėjus, iždininkus, teisėjus, pareigūnus ir visus sričių valdininkus į statulos pašventinimo iškilmes. 27O 3 3 27O 3 3 218120 Kunigaikščiai, valdovai, valdytojai, patarėjai, iždininkai, teisėjai, pareigūnai ir visi sričių valdininkai susirinko į statulos, kurią karalius Nebukadnecaras buvo pastatydinęs, pašventinimo iškilmes. Jie sustojo ties statula, 27O 3 4 27O 3 4 218130 ir šauklys garsiai skelbė: ‘‘Jums, visų kalbų tautoms ir giminėms, įsakoma: 27O 3 5 27O 3 5 218140 kai tik išgirsite rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio, trimitų ir visokių muzikos instrumentų garsą, turite parpulti ir pagarbinti auksinę statulą, kurią pastatydino karalius Nebukadnecaras. 27O 3 6 27O 3 6 218150 Kas neparpuls ir nepagarbins jos, tuojau bus įmestas į liepsnojančią krosnį!’‘ 27O 3 7 27O 3 7 218160 Visų kalbų tautos ir giminės, išgirdusios rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio ir visokių instrumentų garsą, parpuolė ir pagarbino karaliaus Nebukadnecaro pastatytą auksinę statulą. 27O 3 8 27O 3 8 218170 Tuo metu priėję kai kurie chaldėjai apkaltino žydus. 27O 3 9 27O 3 9 218180 Jie sakė karaliui Nebukadnecarui: ‘‘Karaliau, gyvuok amžinai! 27O 3 10 27O 3 10 218190 Tu, karaliau, išleidai įsakymą, kad kiekvienas, išgirdęs rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio, trimitų ir visokių muzikos instrumentų garsą, turi pulti žemėn ir pagarbinti auksinę statulą, 27O 3 11 27O 3 11 218200 o kas neparpuls ir nepagarbins jos, bus įmestas į liepsnojančią krosnį. 27O 3 12 27O 3 12 218210 Štai, karaliau, žydai, kuriuos paskyrei Babilono srities reikalų tvarkytojais­Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas­nevykdė tavo įsakymo. Jie netarnauja tavo dievams ir nepagarbino auksinės statulos, kurią pastatydinai’‘. 27O 3 13 27O 3 13 218220 Nebukadnecaras, supykęs ir užsirūstinęs, įsakė atvesti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą. Kai tuos vyrus atvedė pas karalių, 27O 3 14 27O 3 14 218230 Nebukadnecaras klausė: ‘‘Ar tai tiesa, Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, kad mano dievams netarnaujate ir pastatydintos auksinės statulos nepagarbinote? 27O 3 15 27O 3 15 218240 Dabar pasiruoškite, kai tik išgirsite rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio bei trimitų ir visokių muzikos instrumentų garsą, parpulti ir pagarbinti statulą, kurią pastatydinau. O jei nepagarbinsite, tuojau būsite įmesti į liepsnojančią krosnį. Ir koks Dievas išgelbės jus iš mano rankos?’‘ 27O 3 16 27O 3 16 218250 Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas atsakė: ‘‘Mums nėra reikalo atsakyti į klausimą. 27O 3 17 27O 3 17 218260 Jeigu taip padarysi, tai mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus iš liepsnojančios krosnies ir Jis išgelbės mus iš tavo rankos! 27O 3 18 27O 3 18 218270 O jei ne, tai tebūna tau žinoma, karaliau, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią pastatydinai, negarbinsime!’‘ 27O 3 19 27O 3 19 218280 Nebukadnecaras be galo supyko, jo veido išraiška pasikeitė. Jis įsakė pakūrenti krosnį septynis kartus karščiau, kaip yra įprasta. 27O 3 20 27O 3 20 218290 Patiems stipriausiems savo kariuomenės vyrams liepė surišti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą ir juos įmesti į liepsnojančią krosnį. 27O 3 21 27O 3 21 218300 Tuojau tie vyrai su visa apranga: su apsiaustais, kelnėmis, kepurėmis bei kitais drabužiais buvo surišti ir įmesti į liepsnojančią krosnį. 27O 3 22 27O 3 22 218310 Kadangi karaliaus griežtu įsakymu krosnis buvo nepaprastai pakūrenta, vyrus, kurie įmetė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą, užmušė ugnies liepsna, 27O 3 23 27O 3 23 218320 o Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas įkrito surišti į liepsnas. 27O 3 24 27O 3 24 218330 Karalius Nebukadnecaras nustebęs skubiai atsikėlė ir klausė savo patarėjų: ‘‘Ar ne tris vyrus įmetėme surištus į ugnį?’‘ Jie atsakė karaliui: ‘‘Tikrai taip, karaliau!’‘ 27O 3 25 27O 3 25 218340 Jis tarė: ‘‘Aš matau keturis laisvus vyrus, vaikščiojančius ugnyje! Jiems ugnis nekenkia, o ketvirtasis atrodo kaip Dievo sūnus!’‘ 27O 3 26 27O 3 26 218350 Nebukadnecaras, priėjęs prie degančios krosnies angos, tarė: ‘‘Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, aukščiausiojo Dievo tarnai, išeikite!’‘ Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas išėjo iš krosnies. 27O 3 27 27O 3 27 218360 Susirinkę kunigaikščiai, valdovai, valdytojai ir karaliaus patarėjai matė, kad ugnis neturėjo galios jų kūnams. Jų galvos plaukai nebuvo apsvilę, nė apsiaustai apdegę, net dūmų kvapo nesijautė. 27O 3 28 27O 3 28 218370 Karalius Nebukadnecaras tarė: ‘‘Palaimintas Šadracho, Mešacho ir Abed Nego Dievas, kuris atsiuntė angelą ir išgelbėjo savo tarnus, pasitikėjusius Juo. Jie sulaužė karaliaus įsakymą ir atidavė savo kūnus, kad netarnautų ir negarbintų kito dievo, išskyrus savąjį Dievą. 27O 3 29 27O 3 29 218380 Tad išleidžiu įsakymą, kad kiekvienas, nepaisant iš kokios tautos ir giminės jis bebūtų, bus sukapotas į gabalus ir jo namai paversti griuvėsiais, jei nepagarbiai kalbės apie Šadracho, Mešacho ir Abed Nego Dievą. Nes nėra jokio kito dievo, kuris taip galėtų išgelbėti!’‘ 27O 3 30 27O 3 30 218390 Po to karalius išaukštino Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą Babilono krašte. 27O 4 1 27O 4 1 218400 Karalius Nebukadnecaras sakė visų kalbų tautoms ir giminėms, kurios gyvena visoje žemėje: ‘‘Ramybė tepadaugėja jums. 27O 4 2 27O 4 2 218410 Manau, gerai yra paskelbti ženklus ir stebuklus, kuriuos aukščiausiasis Dievas man padarė. 27O 4 3 27O 4 3 218420 Jo ženklai­didingi! Jo stebuklai­galingi! Jo karalystė­amžina ir Jo valdžia­nesibaigianti! 27O 4 4 27O 4 4 218430 Aš, Nebukadnecaras, gyvenau ramiai ir laimingai savo rūmuose. 27O 4 5 27O 4 5 218440 Aš sapnavau sapną, kuris nugąsdino mane, o mintys bei regėjimai, gulint lovoje, baugino mane. 27O 4 6 27O 4 6 218450 Tad įsakiau atvesti pas mane visus Babilono išminčius, kad jie man tą sapną išaiškintų. 27O 4 7 27O 4 7 218460 Atėjo ženklų aiškintojai, žyniai, chaldėjai ir astrologai. Aš pasakiau jiems sapną, tačiau jie negalėjo man jo išaiškinti. 27O 4 8 27O 4 8 218470 Pagaliau atėjo Danielius, kuris pagal mano dievo vardą vadinamas Beltšacaru, turįs šventųjų dievų dvasią. Aš pasakiau jam sapną: 27O 4 9 27O 4 9 218480 ‘Beltšacarai, vyriausias išminčiau! Aš žinau, kad tavyje yra šventųjų dievų dvasia ir jokia paslaptis tau nėra per sunki. Pasiklausyk mano sapno, kurį sapnavau, ir išaiškink jį! 27O 4 10 27O 4 10 218490 Savo lovoje gulėdamas, sapnavau labai aukštą medį žemės viduryje. 27O 4 11 27O 4 11 218500 Tas medis išaugo stiprus ir toks didelis, kad jo viršūnė siekė dangų ir jis buvo matomas visoje žemėje. 27O 4 12 27O 4 12 218510 Jo lapai buvo gražūs ir vaisių taip gausu, kad maisto ant jo užteko visiems. Jo pavėsyje ilsėjosi laukiniai žvėrys, šakose gyveno padangės paukščiai, jo vaisiais maitinosi visi kūnai. 27O 4 13 27O 4 13 218520 Man lovoje gulint, štai šventas sargas nusileido iš dangaus. 27O 4 14 27O 4 14 218530 Jis garsiai šaukė: ‘Nukirskite medį, nukapokite jo šakas! Nukratykite lapus ir išbarstykite vaisius! Žvėrys tebėga iš jo pavėsio ir paukščiai iš jo šakų! 27O 4 15 27O 4 15 218540 Tačiau kelmą palikite žemėje, surakintą geležimi ir variu. Jis tebūna dangaus rasa vilgomas, jo dalis tebūna su žvėrimis lauko žolėje. 27O 4 16 27O 4 16 218550 Tebūna pakeista jo žmogiška širdis, ir tebus jam duota žvėries širdis. Taip praeis septyni laikai! 27O 4 17 27O 4 17 218560 Sargų nutarimu taip nuspręsta, šventųjų įsakymu patvarkyta, kad gyvieji žinotų, jog Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam Jis nori, patį žemiausią tarp žmonių paskirdamas valdovu’. 27O 4 18 27O 4 18 218570 Tai sapnas, kurį aš, karalius Nebukadnecaras, sapnavau. O tu, Beltšacarai, paskelbk išaiškinimą, nes visi mano karalystės išminčiai nepajėgia jo išaiškinti. Bet tu gali, nes šventųjų dievų dvasia yra tavyje!’ 27O 4 19 27O 4 19 218580 Danielius, vadinamas Beltšacaru, kurį laiką stovėjo apstulbęs, ir jo mintys jaudino jį. Karalius tarė jam: ‘Beltšacarai, sapnas ir jo aiškinimas tenesukelia tau nerimo’. Beltšacaras atsakė: ‘Mano valdove! Sapnas tebūna tiems, kurie tavęs nekenčia, ir jo aiškinimas tavo priešams! 27O 4 20 27O 4 20 218590 Medis, kurį regėjai, kuris išaugo toks didelis ir stiprus, kad jo viršūnė siekė dangų ir buvo matomas visoje žemėje, 27O 4 21 27O 4 21 218600 kurio lapai buvo gražūs ir vaisių taip gausu, kad jų užteko visiems, kurio pavėsyje gyveno laukų žvėrys, o šakose­padangių paukščiai, 27O 4 22 27O 4 22 218610 esi tu, karaliau. Tu išaugai ir sustiprėjai, tavo didybė pasiekė dangų ir valdžia žemės pakraščius. 27O 4 23 27O 4 23 218620 Kadangi, karaliau, matei šventą sargą, nusileidžiantį iš dangaus ir sakantį: ‘Nukirskite medį ir sunaikinkite jį, bet kelmą, surakintą geležimi ir variu, palikite žemėje, tarp lauko žolės. Jis tebūna dangaus rasa vilgomas ir su lauko žvėrimis tebūna jo dalis, kol praeis septyni laikai’, 27O 4 24 27O 4 24 218630 tai toks aiškinimas, karaliau, ir toks Aukščiausiojo nutarimas, kuris ištiks mano valdovą karalių. 27O 4 25 27O 4 25 218640 Tave pašalins iš žmonių, su lauko žvėrimis tu gyvensi, tave maitins žole kaip jautį ir dangaus rasa vilgys tave. Taip septyni laikai praeis, kol pažinsi, kad Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją, kam Jis nori. 27O 4 26 27O 4 26 218650 Paliktas medžio kelmas reiškia, kad karalystė bus tau grąžinta, kai pažinsi, kad viešpatauja dangus. 27O 4 27 27O 4 27 218660 Tad, karaliau, priimk mano patarimą, pakeisk savo nuodėmes teisumu ir savo nusikaltimus pasigailėjimu beturčiams. Taip elgdamasis, gal savo gyvenimą pratęsi’. 27O 4 28 27O 4 28 218670 Visa tai atsitiko karaliui Nebukadnecarui. 27O 4 29 27O 4 29 218680 Praėjus dvylikai mėnesių, vaikščiodamas karaliaus rūmuose Babilone, 27O 4 30 27O 4 30 218690 karalius kalbėjo: ‘Ar tai nėra didysis Babilonas, kurį aš pastačiau savo didžia galia ir padariau jį karaliaus būstine savo didybės garbei?’ 27O 4 31 27O 4 31 218700 Karaliui dar tebekalbant, pasigirdo balsas iš dangaus: ‘Tau, karaliau Nebukadnecarai, sakoma: karalystė ir valdžia iš tavęs atimta. 27O 4 32 27O 4 32 218710 Iš žmonių tave pašalins, su lauko žvėrimis gyvensi, ėsi žolę kaip jautis, kol septyni laikai praeis, kol pažinsi, kad Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam Jis nori!’ 27O 4 33 27O 4 33 218720 Tą pačią valandą žodis išsipildė: Nebukadnecaras buvo pašalintas iš žmonių, jis ėdė žolę kaip jautis, jo kūną vilgė rasa, jo plaukai užaugo kaip erelių plunksnos ir nagai­kaip paukščių. 27O 4 34 27O 4 34 218730 Paskirtam laikui praėjus, aš, Nebukadnecaras, pakėliau akis į dangų, ir mano protas sugrįžo. Aš šlovinau Aukščiausiąjį, gyriau ir garbinau Tą, kuris amžinai gyvena, nes Jo valdžia yra amžina ir Jo karalystė nesibaigia. 27O 4 35 27O 4 35 218740 Visi žemės gyventojai yra niekas. Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti Jo ranką ir Jam sakyti: ‘Ką darai?’ 27O 4 36 27O 4 36 218750 Tuo pačiu metu man sugrįžo protas. Savo karalystės šlovei atgavau garbę ir spindesį. Mano patarėjai bei kunigaikščiai ieškojo manęs, ir aš vėl įsitvirtinau savo karalystėje, ir man buvo suteikta dar didesnė garbė. 27O 4 37 27O 4 37 218760 Dabar aš, Nebukadnecaras, giriu, aukštinu ir šlovinu dangaus Dievą, nes visi Jo darbai yra tiesa ir Jo keliai teisingi. Tuos, kurie elgiasi išdidžiai, Jis gali pažeminti’‘. 27O 5 1 27O 5 1 218770 Karalius Belšacaras iškėlė didelę puotą tūkstančiui savo didžiūnų ir jų akivaizdoje gėrė vyną. 27O 5 2 27O 5 2 218780 Belšacaras, paragavęs vyno, įsakė atnešti auksinius ir sidabrinius indus, kuriuos jo tėvas Nebukadnecaras buvo atgabenęs iš Jeruzalės šventyklos, kad iš jų gertų karalius, jo kunigaikščiai, žmonos ir sugulovės. 27O 5 3 27O 5 3 218790 Tada atnešė auksinius ir sidabrinius indus, kurie buvo atgabenti iš Jeruzalės šventyklos, Dievo namų. Iš jų gėrė karalius, jo kunigaikščiai, žmonos ir sugulovės. 27O 5 4 27O 5 4 218800 Jie gėrė vyną ir gyrė savo auksinius, sidabrinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus. 27O 5 5 27O 5 5 218810 Tą pačią valandą pasirodė žmogaus rankos pirštai ir rašė ties žvakide ant karaliaus rūmų sienos. Karalius matė rašančią ranką. 27O 5 6 27O 5 6 218820 Jo veidas pasikeitė, jį apėmė neramios mintys, sąnariai suglebo ir keliai drebėjo. 27O 5 7 27O 5 7 218830 Karalius, garsiai šaukdamas, liepė atvesti žynius, chaldėjus ir astrologus. Jiems susirinkus, karalius kalbėjo Babilono išminčiams: ‘‘Kas perskaitys šitą raštą ir man jį išaiškins, tas bus apvilktas purpuru, jam bus užkabinta auksinė grandinė ir jis bus paskelbtas trečiu valdovu karalystėje!’‘ 27O 5 8 27O 5 8 218840 Tačiau visi išminčiai negalėjo nei rašto perskaityti, nei jo išaiškinti karaliui. 27O 5 9 27O 5 9 218850 Tuomet karalius Belšacaras labai sunerimo, jo veidas pabalo, o didžiūnai buvo apstulbę. 27O 5 10 27O 5 10 218860 Išgirdusi karaliaus ir didžiūnų žodžius, karalienė įėjo į puotos salę, ir tarė: ‘‘Karaliau, gyvuok per amžius! Teneapima tavęs neramios mintys ir tavo veidas tenepasikeičia! 27O 5 11 27O 5 11 218870 Tavo karalystėje yra vyras, kuris turi šventųjų dievų dvasią. Tavo tėvo dienomis šviesa, supratimas ir išmintis, panaši į dievų išmintį, buvo jame. Karalius Nebukadnecaras, tavo tėvas, paskyrė jį ženklų aiškintojų, žynių, chaldėjų ir astrologų viršininku, 27O 5 12 27O 5 12 218880 kadangi jis turėjo nepaprastą dvasią, supratimą ir protą, galintį išaiškinti sapnus, atspėti mįsles ir atidengti paslaptis. Tai Danielius, kuriam karalius davė Beltšacaro vardą. Taigi pašauk Danielių, ir jis tau išaiškins’‘. 27O 5 13 27O 5 13 218890 Kai Danielių atvedė pas karalių, karalius tarė: ‘‘Ar tu tas Danielius iš Judo tremtinių, kuriuos karalius, mano tėvas, atvedė iš Judėjos? 27O 5 14 27O 5 14 218900 Aš girdėjau apie tave, kad šventųjų dievų dvasia yra tavyje ir taip pat šviesa, supratimas bei nepaprasta išmintis. 27O 5 15 27O 5 15 218910 Buvo pakviesti išminčiai ir žyniai, kad perskaitytų šitą raštą ir jį išaiškintų, bet jie nesugebėjo išaiškinti tų žodžių prasmės. 27O 5 16 27O 5 16 218920 Aš girdėjau apie tave, kad tu gali išaiškinti paslaptis. Jei perskaitysi raštą ir pasakysi jo reikšmę, būsi apvilktas purpuru, gausi auksinę grandinę ir būsi trečias valdovas karalystėje!’‘ 27O 5 17 27O 5 17 218930 Danielius atsakė karaliui: ‘‘Dovanos telieka pas tave arba duok jas kitam! Tačiau aš perskaitysiu raštą karaliui ir jį išaiškinsiu. 27O 5 18 27O 5 18 218940 O karaliau! Aukščiausiasis Dievas davė tavo tėvui Nebukadnecarui karalystę, didybę, garbę ir šlovę. 27O 5 19 27O 5 19 218950 Dėl didybės, kuri jam buvo duota, visų kalbų tautos ir giminės drebėjo ir bijojo jo. Ką norėjo, jis nužudė, ką norėjo, paliko gyvą; ką norėjo, jis išaukštino, ką norėjo, pažemino. 27O 5 20 27O 5 20 218960 O kai jo širdis pasiaukštino ir dvasia sukietėjo nuo išdidumo, jis buvo nustumtas nuo karališko sosto ir neteko savo šlovės. 27O 5 21 27O 5 21 218970 Iš žmonių jis buvo pašalintas, jo širdis pasidarė kaip žvėries, su laukiniais asilais jis gyveno, valgė žolę kaip jautis, jo kūną vilgė dangaus rasa, kol jis pažino, kad aukščiausiasis Dievas viešpatauja žmonių karalystėje ir paskiria valdovu tą, kurį Jis nori. 27O 5 22 27O 5 22 218980 O tu, jo sūnau Belšacarai, nenusižeminai širdimi, nors visa tai žinojai. 27O 5 23 27O 5 23 218990 Tu pasipūtei prieš dangaus Viešpatį, įsakei atnešti Jo namų indus ir tu bei tavo didžiūnai, tavo žmonos ir sugulovės gėrė iš jų vyną, ir tu gyrei sidabrinius, auksinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei suprasti. O Dievo, kurio rankoje yra tavo gyvybė ir kurio žinioje yra visi tavo keliai, tu nešlovinai. 27O 5 24 27O 5 24 219000 Todėl Jis siuntė ranką, ir šitas raštas buvo užrašytas. 27O 5 25 27O 5 25 219010 Štai kas parašyta: ‘Mene, mene, tekel, uparsin’. 27O 5 26 27O 5 26 219020 Tokia jų reikšmė: ‘Mene’­Dievas suskaičiavo tavo karalystės dienas ir jas užbaigė; 27O 5 27 27O 5 27 219030 ‘Tekel’­esi pasvertas svarstyklėmis ir rastas per lengvas; 27O 5 28 27O 5 28 219040 ‘Peres’­tavo karalystė padalyta ir atiduota medams ir persams!’‘ 27O 5 29 27O 5 29 219050 Belšacaras įsakė apvilkti Danielių purpuru, užkabinti auksinę grandinę ir paskelbė, kad jis bus trečias valdovas karalystėje. 27O 5 30 27O 5 30 219060 Tą pačią naktį karalius Belšacaras, chaldėjų karalius, buvo nužudytas, 27O 5 31 27O 5 31 219070 ir Darijus, medas, pradėjo valdyti, būdamas šešiasdešimt dvejų metų. 27O 6 1 27O 6 1 219080 Darijus nusprendė paskirti karalystėje šimtą dvidešimt vietininkų, kurie būtų paskirstyti po visą karalystę, 27O 6 2 27O 6 2 219090 ir tris jų valdovus, tarp kurių buvo Danielius. Vietininkai turėjo jiems atsiskaityti, kad nebūtų padaryta žalos karalystei. 27O 6 3 27O 6 3 219100 Danielius buvo pranašesnis už visus valdovus ir vietininkus, nes nepaprasta dvasia buvo jame. Karalius galvojo paskirti jį visos karalystės valdovu. 27O 6 4 27O 6 4 219110 Valdovai ir vietininkai ieškojo priežasties Danielių apkaltinti karalystės reikaluose, bet jie nerado jokios priežasties nė kaltės, nes jis buvo ištikimas. Jokio apsileidimo nė kaltės nebuvo surasta jame. 27O 6 5 27O 6 5 219120 Tie vyrai kalbėjo: ‘‘Mes nerasime jokios priežasties apkaltinti Danielių, nebent kuo nors iš jo Dievo įstatymo’‘. 27O 6 6 27O 6 6 219130 Valdovai ir vietininkai, susirinkę pas karalių, tarė: ‘‘Karaliau Darijau, gyvuok per amžius! 27O 6 7 27O 6 7 219140 Visi karalystės vietininkai, valdovai, kunigaikščiai, patarėjai ir valdytojai susitarė prašyti karaliaus išleisti nutarimą ir jį patvirtinti, kad kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų prašys ko nors iš bet kokio dievo ar žmogaus, o ne iš tavęs, karaliau, būtų įmestas į liūtų duobę! 27O 6 8 27O 6 8 219150 Karaliau, išleisk nutarimą ir pasirašyk jį, kad jis nebūtų pakeistas ar atšauktas pagal medų ir persų įstatymą’‘. 27O 6 9 27O 6 9 219160 Karalius Darijus išleido nutarimą ir pasirašė. 27O 6 10 27O 6 10 219170 Kai Danielius sužinojo, kad toks nutarimas pasirašytas, parėjo į savo namus. Aukštutiniame kambaryje langai buvo atidengti į Jeruzalės pusę ir tris kartus per dieną jis atsiklaupęs melsdavosi ir dėkodavo savo Dievui, kaip ir anksčiau darydavo. 27O 6 11 27O 6 11 219180 Tada šitie vyrai susirinko ir rado Danielių, besimeldžiantį ir beprašantį savo Dievą. 27O 6 12 27O 6 12 219190 Atėję pas karalių, jie sakė: ‘‘Ar nepaskelbei raštu nutarimo, kad kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų ko nors prašys iš bet kokio dievo ar žmogaus, o ne iš tavęs, karaliau, būtų įmestas į liūtų duobę?’‘ Karalius atsakė: ‘‘Tas nutarimas yra tvirtas kaip medų ir persų įstatymas, kuris yra neatšaukiamas!’‘ 27O 6 13 27O 6 13 219200 Jie atsiliepė ir tarė: ‘‘Danielius, vienas iš Judo tremtinių, nepaiso tavęs, karaliau, nė tavo nutarimo, kurį pasirašei. Jis tris kartus per dieną meldžiasi!’‘ 27O 6 14 27O 6 14 219210 Karaliui jų žodžiai labai nepatiko. Jis nusprendė išgelbėti Danielių ir ligi saulės laidos stengėsi jį išvaduoti. 27O 6 15 27O 6 15 219220 Tuomet tie vyrai, vėl nuėję pas karalių, tarė jam: ‘‘Karaliau, žinok, jog pagal medų ir persų įstatymą kiekvienas sprendimas ir nutarimas, patvirtintas karaliaus, yra nepakeičiamas!’‘ 27O 6 16 27O 6 16 219230 Tada karalius įsakė atvesti Danielių ir įmesti jį į liūtų duobę. Ir karalius tarė Danieliui: ‘‘Tavo Dievas, kuriam nepaliaudamas tarnauji, išgelbės tave!’‘ 27O 6 17 27O 6 17 219240 Buvo atgabentas akmuo ir užristas ant duobės angos. Karalius jį užantspaudavo savo ir didžiūnų žiedais, kad nuosprendis Danieliui nebūtų pakeistas. 27O 6 18 27O 6 18 219250 Po to karalius grįžo į savo rūmus ir praleido naktį pasninkaudamas. Jis nepasikvietė muzikantų ir nemiegojo visą naktį. 27O 6 19 27O 6 19 219260 Auštant karalius atsikėlė ir nuskubėjo prie liūtų duobės. 27O 6 20 27O 6 20 219270 Artėdamas prie duobės, jis šaukė verksmingu balsu: ‘‘Danieliau! Gyvojo Dievo tarne! Ar tavo Dievas, kuriam nepaliaudamas tarnauji, galėjo tave išgelbėti iš liūtų?’‘ 27O 6 21 27O 6 21 219280 Danielius atsiliepė: ‘‘Karaliau, gyvuok per amžius! 27O 6 22 27O 6 22 219290 Mano Dievas atsiuntė angelą, kuris užčiaupė liūtų nasrus, ir jie nesužeidė manęs, nes Jo akivaizdoje buvau nekaltas. Taip pat ir tau, karaliau, nepadariau jokio nusikaltimo’‘. 27O 6 23 27O 6 23 219300 Karalius labai apsidžiaugė ir įsakė ištraukti Danielių iš duobės. Danielių ištraukus iš duobės, nebuvo rasta ant jo jokio sužeidimo, nes jis tikėjo savo Dievu. 27O 6 24 27O 6 24 219310 Karalius įsakė atvesti anuos vyrus, kurie įskundė Danielių, ir įmesti į liūtų duobę juos, jų vaikus ir žmonas. Dar nepasiekę duobės dugno, jie buvo liūtų pačiupti ir jų kaulai buvo sutriuškinti. 27O 6 25 27O 6 25 219320 Po to karalius Darijus parašė visų kalbų tautoms ir giminėms, kurios gyveno visoje žemėje: ‘‘Ramybė tepadaugėja jums! 27O 6 26 27O 6 26 219330 Aš išleidžiu nutarimą, kad visose mano karalystės valdose žmonės gerbtų ir bijotų Danieliaus Dievo, nes Jis yra gyvas Dievas, pasiliekąs per amžius. Jo karalystė nesunaikinama ir valdžia amžina! 27O 6 27 27O 6 27 219340 Jis gelbsti ir išlaisvina, daro ženklus bei stebuklus danguje ir žemėje. Jis išgelbėjo Danielių iš liūtų nasrų!’‘ 27O 6 28 27O 6 28 219350 Danieliui sekėsi Darijaus ir Kyro, perso, karaliavimo metu. 27O 7 1 27O 7 1 219360 Pirmaisiais Babilono karaliaus Belšacaro metais Danielius, gulėdamas lovoje, sapnavo sapną ir matė regėjimą. Jis užrašė tą sapną: 27O 7 2 27O 7 2 219370 ‘‘Aš, Danielius, naktį mačiau regėjimą. Keturi dangaus vėjai sujudino Didžiąją jūrą. 27O 7 3 27O 7 3 219380 Iš jūros išėjo keturi dideli žvėrys, kurie skyrėsi vienas nuo kito. 27O 7 4 27O 7 4 219390 Pirmasis buvo lyg liūtas su erelio sparnais. Mačiau, kaip jo sparnus išplėšė, jį pakėlė nuo žemės ir pastatė ant kojų lyg žmogų ir jam buvo duota žmogaus širdis. 27O 7 5 27O 7 5 219400 Antrasis žvėris buvo panašus į lokį. Vienu šonu pasikėlęs, jis laikė tris šonkaulius nasruose tarp savo dantų. Jam sakė: ‘Kelkis! Ėsk daug mėsos!’ 27O 7 6 27O 7 6 219410 Po to regėjau kitą žvėrį lyg leopardą, kuris turėjo keturis paukščio sparnus ant nugaros ir keturias galvas. Ir jam buvo duota valdžia. 27O 7 7 27O 7 7 219420 Po to nakties regėjime mačiau ketvirtą žvėrį: baisų, siaubingą ir nepaprastai stiprų, kuris turėjo didelius geležinius dantis. Jis ėdė, triuškino, mindė kojomis. Jis skyrėsi nuo pirmiau matytų žvėrių ir turėjo dešimt ragų. 27O 7 8 27O 7 8 219430 Aš stebėjau ragus, ir štai kitas, mažas ragas išaugo tarp jų. Trys iš pirmųjų ragų buvo išrauti. Rage buvo akys ir burna lyg žmogaus, kuri išdidžiai kalbėjo. 27O 7 9 27O 7 9 219440 Man bežiūrint, buvo pastatyti sostai ir atsisėdo Amžinasis, kurio drabužiai buvo balti kaip sniegas ir galvos plaukai kaip gryna vilna. Jo sostas­kaip ugnies liepsna, jo ratai­kaip liepsnojanti ugnis. 27O 7 10 27O 7 10 219450 Ugnies srovė tryško iš Jo akivaizdos. Tūkstančių tūkstančiai Jam tarnavo, miriadų miriadai stovėjo Jo akivaizdoje. Teismas atsisėdo, ir knyga buvo atskleista. 27O 7 11 27O 7 11 219460 Aš mačiau, kad už išdidžius žodžius, kuriuos kalbėjo ragas, žvėris buvo užmuštas, o jo kūnas sunaikintas ir įmestas į ugnį. 27O 7 12 27O 7 12 219470 Likusiems žvėrims buvo atimta valdžia, bet jiems buvo leista gyventi iki skirto laiko. 27O 7 13 27O 7 13 219480 Aš mačiau nakties regėjime dangaus debesimis ateinantį tarsi žmogaus sūnų. Jis buvo privestas prie Amžinojo. 27O 7 14 27O 7 14 219490 Jam buvo duota valdžia, šlovė ir karalystė, kad visų kalbų tautos ir giminės jam tarnautų. Jo valdžia­amžina valdžia, kuri nesibaigs, ir jo karalystė­nesunaikinama! 27O 7 15 27O 7 15 219500 Aš, Danielius, sunerimau savo dvasioje, savo kūno viduje, ir mano regėjimas gąsdino mane. 27O 7 16 27O 7 16 219510 Priėjau prie vieno iš ten stovinčių ir paklausiau jo, ką iš tiesų visa tai reiškia. Jis atsakė ir išaiškino regėjimą. 27O 7 17 27O 7 17 219520 ‘Šitie keturi dideli žvėrys yra keturi karaliai, kurie iškils žemėje. 27O 7 18 27O 7 18 219530 Tačiau Aukščiausiojo šventieji gaus karalystę ir valdys tą karalystę amžinai ir per amžių amžius!’ 27O 7 19 27O 7 19 219540 Tada aš norėjau sužinoti tiesą apie ketvirtąjį žvėrį, kuris skyrėsi nuo jų visų: nepaprastai baisus, geležiniais dantimis ir variniais nagais, kuris ėdė, triuškino ir, kas liko, sumindė kojomis. 27O 7 20 27O 7 20 219550 Ir apie dešimt ragų ant galvos ir dar vieną, kuriam išaugus, trys ragai iškrito. Ragas turėjo akis bei burną, kalbančią išdidžiai, ir atrodė didesnis už kitus. 27O 7 21 27O 7 21 219560 Aš mačiau tą ragą, kariaujantį su šventaisiais ir juos nugalintį, 27O 7 22 27O 7 22 219570 kol atėjo Amžinasis ir savo sprendimu atidavė karalystę Aukščiausiojo šventiesiems. 27O 7 23 27O 7 23 219580 Jis taip kalbėjo: ‘Ketvirtasis žvėris­tai ketvirta karalystė žemėje, kuri skirsis nuo visų karalysčių. Ji ris visą žemę, ją sumindžios ir sutriuškins. 27O 7 24 27O 7 24 219590 Dešimt ragų reiškia dešimt karalių, kilusių iš jos. Vėliau iškils dar vienas, kuris skirsis nuo kitų ir pašalins tris karalius. 27O 7 25 27O 7 25 219600 Jis kalbės išdidžiai prieš Aukščiausiąjį ir vargins Aukščiausiojo šventuosius, sumanys pakeisti laikus ir įstatymą. Jie bus atiduoti į jo rankas vienam laikui, dviem laikams ir pusei laiko. 27O 7 26 27O 7 26 219610 Po to teismas atims iš jo valdžią, jo karalystę sužlugdys ir sunaikins. 27O 7 27 27O 7 27 219620 O karalystė, valdžia ir viso pasaulio karalysčių didybė bus atiduota Aukščiausiojo šventųjų tautai. Jo karalystė bus amžina, visos valdžios Jam tarnaus ir Jo klausys’. 27O 7 28 27O 7 28 219630 Tai buvo kalbos pabaiga. Mane, Danielių, labai jaudino mano mintys, mano veidas pasikeitė, bet tą kalbą aš laikiau savo širdyje’‘. 27O 8 1 27O 8 1 219640 Trečiaisiais karaliaus Belšacaro karaliavimo metais aš, Danielius, mačiau antrą regėjimą. 27O 8 2 27O 8 2 219650 Kai mačiau regėjimą, aš buvau Sūzų rūmuose, Elamo krašte, ir mačiau regėjimą, kaip aš stovėjau prie Ulajo upės. 27O 8 3 27O 8 3 219660 Pakėlęs akis, pamačiau aviną, stovintį ant upės kranto. Jis turėjo du ragus. Abu ragai buvo aukšti, bet vienas iš jų aukštesnis už kitą, ir aukštesnysis išaugo vėliau. 27O 8 4 27O 8 4 219670 Aš mačiau tą aviną, badantį ragais į vakarus, šiaurę ir pietus. Joks žvėris negalėjo atsilaikyti prieš jį ir nė vienas negalėjo išsigelbėti iš jo. Jis darė, kas jam patiko, ir tapo galingas. 27O 8 5 27O 8 5 219680 Man bežiūrint, ožys atėjo iš vakarų, neliesdamas žemės paviršiaus. Tas ožys turėjo didelį ragą tarpuakyje. 27O 8 6 27O 8 6 219690 Priėjęs prie dviragio avino, kurį mačiau stovintį prie upės, puolė jį, apimtas didelio įtūžio. 27O 8 7 27O 8 7 219700 Aš mačiau, kaip jis užpuolė aviną, labai įtūžęs, smogė jam ir nulaužė jam abu ragus. Avinas neturėjo jėgų atsilaikyti prieš jį. Parbloškęs aviną ant žemės, sutrypė jį, ir nebuvo nė vieno, kuris išgelbėtų aviną iš jo. 27O 8 8 27O 8 8 219710 Ožys tapo labai galingas. Jam sustiprėjus, nulūžo didysis ragas ir jo vietoje išaugo keturi ragai keturiomis dangaus vėjų kryptimis. 27O 8 9 27O 8 9 219720 Iš vieno iš jų išdygo mažas ragas ir išaugo labai didelis, nukreiptas pietų, rytų ir gražiosios žemės link. 27O 8 10 27O 8 10 219730 Jis pasiekė dangaus kareiviją, numetė žemėn kai kuriuos iš jų, net dalį žvaigždžių, ir juos sumindžiojo. 27O 8 11 27O 8 11 219740 Jis aukštinosi iki kareivijų Kunigaikščio, pašalino kasdienę auką ir išniekino Jo šventyklą. 27O 8 12 27O 8 12 219750 Už nusikaltimus jam buvo perduota kareivijos ir kasdieninė auka. Jis numetė žemėn tiesą ir jam sekėsi, ką jis darė. 27O 8 13 27O 8 13 219760 Aš girdėjau vieną šventąjį sakant kitam, kuris klausė: ‘‘Ar ilgai tęsis šitas regėjimas apie kasdieninę auką, pasibaisėtinus nusikaltimus, šventyklos ir kareivijų mindžiojimą?’‘ 27O 8 14 27O 8 14 219770 Jis man sakė: ‘‘Du tūkstančius tris šimtus vakarų ir rytų. Po to šventykla vėl bus apvalyta’‘. 27O 8 15 27O 8 15 219780 Kai aš, Danielius, mačiau tą regėjimą ir stengiausi jį suprasti, štai čia, prie manęs, stovėjo tarsi vyras. 27O 8 16 27O 8 16 219790 Aš išgirdau nuo Ulajo upės žmogaus balsą: ‘‘Gabrieliau, išaiškink jam regėjimą’‘. 27O 8 17 27O 8 17 219800 Jam atėjus prie manęs, aš išsigandau ir parpuoliau veidu žemėn. O jis tarė: ‘‘Žmogaus sūnau, suprask, kad tas regėjimas apie laikų pabaigą’‘. 27O 8 18 27O 8 18 219810 Jam bekalbant, aš gulėjau be jausmų ant žemės. Jis palietė mane, pastatė ant kojų 27O 8 19 27O 8 19 219820 ir tarė: ‘‘Aš tau atskleisiu, kas atsitiks rūstybės dienų pabaigoje, nes galas ateis skirtu metu. 27O 8 20 27O 8 20 219830 Dviragis avinas, kurį matei, yra medų ir persų karaliai. 27O 8 21 27O 8 21 219840 Gauruotasis ožys yra Graikijos karalius. Didysis ragas jo tarpuakyje­tai pirmasis karalius. 27O 8 22 27O 8 22 219850 Jam nulūžus, išaugo keturi ragai, tai reiškia keturias karalystes, kilusias iš jo tautos, bet nepasiekusias jo galybės. 27O 8 23 27O 8 23 219860 Jų karaliavimui baigiantis, kai piktadariai bus pripildę savo saiką, iškils akiplėša ir klastingas karalius. 27O 8 24 27O 8 24 219870 Jis bus galingas, bet ne savo jėga, ir įvykdys baisių nusikaltimų. Ką darys, jam seksis, jis sunaikins galinguosius ir šventųjų tautą. 27O 8 25 27O 8 25 219880 Jo planai bus klastingi ir jam seksis. Jis didžiuosis savo širdyje ir taikos metu daugelį sunaikins. Jis pakils prieš kunigaikščių Kunigaikštį, bet bus sunaikintas be žmogaus rankos. 27O 8 26 27O 8 26 219890 Regėjimas, kuriame kalbama apie vakarus ir rytus, yra tikras. Tu paslėpk tą regėjimą, nes jis išsipildys tolimoje ateityje’‘. 27O 8 27 27O 8 27 219900 Aš, Danielius, labai nusilpau ir kelias dienas sirgau. Po to sustiprėjęs tvarkiau karaliaus reikalus. Buvau sunerimęs dėl regėjimo, bet niekas jo nesuprato. 27O 9 1 27O 9 1 219910 Darijaus, Ahasvero sūnaus, kilusio iš medų palikuonių, kuris tapo chaldėjų karaliumi, 27O 9 2 27O 9 2 219920 pirmaisiais karaliavimo metais aš, Danielius, supratau pagal knygas metų skaičių, apie kurį Viešpaties žodis buvo duotas pranašui Jeremijui, kad Jeruzalė bus apleista septyniasdešimt metų. 27O 9 3 27O 9 3 219930 Aš nukreipiau savo veidą į Viešpatį Dievą malda ir maldavimais su pasninku, ašutine ir pelenuose. 27O 9 4 27O 9 4 219940 Meldžiau Viešpatį, savo Dievą: ‘‘Viešpatie, didis ir baimę keliantis Dieve! Tu laikaisi sandoros ir esi gailestingas tiems, kurie Tave myli ir laikosi Tavo įsakymų. 27O 9 5 27O 9 5 219950 Mes nusidėjome ir nusikaltome, nedorai elgėmės, maištavome, atmetėme Tavo potvarkius ir nuostatus. 27O 9 6 27O 9 6 219960 Mes neklausėme Tavo tarnų pranašų, kurie kalbėjo Tavo vardu mūsų karaliams, kunigaikščiams, tėvams ir visai tautai. 27O 9 7 27O 9 7 219970 Tu, Viešpatie, esi teisus, o mums­Judo ir Jeruzalės gyventojams ir visiems izraelitams visose šalyse, po kurias juos išsklaidei dėl jų nusikaltimų­gėda, kaip šiandien matome. 27O 9 8 27O 9 8 219980 Viešpatie, mums, mūsų karaliams, kunigaikščiams ir mūsų tėvams gėda, nes mes nusidėjome Tau. 27O 9 9 27O 9 9 219990 Viešpatie, mūsų Dieve, Tu esi gailestingas ir atlaidus, nors mes sukilome prieš Tave. 27O 9 10 27O 9 10 220000 Mes nepaklusome Viešpaties, savo Dievo balsui, kad elgtumėmės pagal Jo įsakymus, kuriuos Jis mums davė per savo tarnus pranašus. 27O 9 11 27O 9 11 220010 Visas Izraelis sulaužė Tavo įstatymą ir nusisuko, kad neklausytų Tavo balso. Tada išsiliejo ant mūsų Tavo prakeikimas, kaip parašyta Dievo tarno Mozės įstatyme, nes mes Jam nusikaltome. 27O 9 12 27O 9 12 220020 Jis įvykdė savo žodį, pasakytą prieš mus ir mūsų teisėjus, kad Jis užleis didelę nelaimę. Nes niekur po dangumi nėra to buvę, kas įvyko Jeruzalėje. 27O 9 13 27O 9 13 220030 Kaip parašyta Mozės įstatyme, visos tos nelaimės užgriuvo mus. Bet mes nemaldavome Viešpaties, savo Dievo, kad galėtume nusigręžti nuo savo nedorybių ir suprasti Tavo tiesą. 27O 9 14 27O 9 14 220040 Todėl Viešpats budėjo prie nelaimės, kad ją mums užvestų. Viešpats, mūsų Dievas, yra teisus visuose savo darbuose, nes mes nepaklusome Jo balsui. 27O 9 15 27O 9 15 220050 Viešpatie, mūsų Dieve, kuris galinga ranka išvedei savo tautą iš Egipto krašto ir padarei savo vardą žinomą iki šios dienos, mes nusidėjome ir nedorai elgėmės. 27O 9 16 27O 9 16 220060 Viešpatie, dėl Tavo teisumo tenusigręžia Tavo rūstybė nuo Jeruzalės, Tavo šventojo kalno. Nes dėl mūsų nuodėmių ir mūsų tėvų nedorybių Jeruzalė ir Tavo tauta tapo panieka visiems, aplink mus gyvenantiems. 27O 9 17 27O 9 17 220070 Dabar, mūsų Dieve, išklausyk savo tarno maldą bei maldavimą, leisk savo veidui nušvisti virš sugriautos savo šventyklos. 27O 9 18 27O 9 18 220080 Mano Dieve, palenk savo ausį ir išgirsk, atverk akis ir pažvelk į mūsų dykvietes ir į miestą, kuris pavadintas Tavo vardu. Mes maldaujame ne dėl savo teisumo, bet dėl didelio Tavo gailestingumo. 27O 9 19 27O 9 19 220090 Viešpatie, išgirsk! Viešpatie, atleisk! Viešpatie, išklausyk ir veik! Nedelsk dėl savęs paties, mano Dieve. Juk Tavo vardu pavadintas Tavo miestas ir Tavo tauta’‘. 27O 9 20 27O 9 20 220100 Kai aš meldžiausi ir išpažinau savo bei Izraelio tautos nuodėmę, maldaudamas Viešpatį dėl mano Dievo šventojo kalno, 27O 9 21 27O 9 21 220110 man dar besimeldžiant, vakarinės aukos metu, greitai atskridęs, prie manęs prisilietė Gabrielius, kurį anksčiau buvau matęs regėjime. 27O 9 22 27O 9 22 220120 Jis pamokė mane, kalbėjo man ir tarė: ‘‘Danieliau, aš atėjau duoti tau nuovokos bei supratimo. 27O 9 23 27O 9 23 220130 Tavo maldos pradžioje buvo duotas paliepimas ir aš atėjau tau pranešti, nes tu labai mylimas. Įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą. 27O 9 24 27O 9 24 220140 Septyniasdešimt savaičių skirta tavo tautai ir tavo šventam miestui, kad užbaigtų nusikaltimą, padarytų galą nuodėmėms, atliktų sutaikinimą už nedorybes, įvestų amžiną teisumą, užantspauduotų regėjimus bei pranašystes bei pateptų patį švenčiausiąjį. 27O 9 25 27O 9 25 220150 Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės. Ji bus atstatyta su aikštėmis ir sienomis, nors ir sunkiu metu. 27O 9 26 27O 9 26 220160 Praėjus šešiasdešimt dviem savaitėm, pateptasis bus nužudytas, bet ne dėl savęs. Vieno kunigaikščio pulkai sunaikins miestą ir šventyklą. Tada ateis galas lyg potvynis ir iki karo pabaigos bus baisių sunaikinimų. 27O 9 27 27O 9 27 220170 Jis sudarys sandorą su daugeliu vienai savaitei. Savaitės viduryje sustabdys aukų aukojimą ir ištuštins šventyklą, kad galėtų pripildyti ją bjaurysčių, kol sunaikintojui ateis numatytas galas’‘. 27O 10 1 27O 10 1 220180 Trečiaisiais Persijos karaliaus Kyro metais Danieliui, vadinamam Beltšacaru, buvo suteiktas apreiškimas. Tai buvo teisingas apreiškimas, bet jam skirtas laikas buvo toli. Jis suprato apreiškimą ir suvokė regėjimą. 27O 10 2 27O 10 2 220190 Tuomet aš, Danielius, gedėjau tris savaites. 27O 10 3 27O 10 3 220200 Skanios duonos nevalgiau, mėsos ir vyno neėmiau į burną ir nesitepiau, kol praėjo trys savaitės. 27O 10 4 27O 10 4 220210 Pirmo mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną stovėjau ant didelės Hidekelio upės kranto. 27O 10 5 27O 10 5 220220 Pakėlęs akis, pamačiau ten stovintį vyrą, apsivilkusį drobiniais ir susijuosusį grynu Ufazo auksu. 27O 10 6 27O 10 6 220230 Jo kūnas buvo kaip berilis, veidas­kaip žaibas, akys­kaip fakelai, rankos ir kojos­kaip žėrintis varis, o žodžių garsas­kaip didelės minios triukšmas. 27O 10 7 27O 10 7 220240 Aš, Danielius, vienas temačiau tą regėjimą. Vyrai, kurie buvo su manimi, nematė jo, bet didelė baimė apėmė juos ir jie pasislėpė. 27O 10 8 27O 10 8 220250 Aš likau vienas. Kai pamačiau šitą didingą regėjimą, manyje neliko jėgų. Mano veidas persikreipė, aš netekau jėgų. 27O 10 9 27O 10 9 220260 Išgirdau žodžių garsą ir kritau be jausmų veidu į žemę. 27O 10 10 27O 10 10 220270 Ranka palietė mane ir pastatė mane ant kelių ir delnų. 27O 10 11 27O 10 11 220280 Jis man tarė: ‘‘Danieliau, didžiai mylimas vyre! Suprask žodžius, kuriuos tau kalbėsiu, ir stovėk, nes esu siųstas pas tave!’‘ Jam kalbant, aš atsistojau drebėdamas. 27O 10 12 27O 10 12 220290 Jis toliau kalbėjo: ‘‘Danieliau, nebijok! Nuo pirmos dienos, kai nusprendei širdyje suprasti ir nusižeminti savo Dievo akivaizdoje, tavo žodžiai buvo išgirsti, ir aš atėjau dėl tavo žodžių. 27O 10 13 27O 10 13 220300 Persų karalystės kunigaikštis priešinosi man dvidešimt vieną dieną. Bet štai Mykolas, vienas iš vyresniųjų kunigaikščių, atėjo man į pagalbą. Aš palikau jį ten, prie Persijos karalių, 27O 10 14 27O 10 14 220310 ir atėjau tau paaiškinti, kas atsitiks tavo tautai paskutinėmis dienomis, nes šitas regėjimas yra tolimai ateičiai’‘. 27O 10 15 27O 10 15 220320 Jam taip kalbant su manimi, aš nuleidau akis ir negalėjau kalbėti. 27O 10 16 27O 10 16 220330 Štai kažkas, panašus į žmogaus sūnų, palietė mano lūpas. Tada aš kalbėjau stovinčiam prieš mane: ‘‘Mano viešpatie! Regėjimo metu mane apėmė skausmai ir aš netekau jėgų. 27O 10 17 27O 10 17 220340 Kaipgi aš, viešpaties tarnas, galėčiau kalbėti su savo viešpačiu? Manyje nebėra jėgų ir aš neatgaunu kvapo’‘. 27O 10 18 27O 10 18 220350 Tada mane vėl palietė ir sustiprino tas pats žmogaus pavidalas. 27O 10 19 27O 10 19 220360 Jis tarė: ‘‘Nebijok, didžiai mylimas vyre! Ramybė tau! Būk stiprus. Taip, būk stiprus!’‘ Jam kalbant su manimi, aš buvau sustiprintas ir tariau: ‘‘Tekalba mano viešpats, nes tu mane sustiprinai!’‘ 27O 10 20 27O 10 20 220370 Jis atsakė: ‘‘Ar žinai, kodėl atėjau pas tave? Dabar vėl grįšiu kovoti su persų kunigaikščiu ir, kai išeisiu, ateis Graikijos kunigaikštis. 27O 10 21 27O 10 21 220380 Aš tau paskelbsiu, kas parašyta tiesos knygoje. Nėra nė vieno, kuris man padėtų prieš juos, tik Mykolas, jūsų kunigaikštis’‘. 27O 11 1 27O 11 1 220390 ‘‘Nuo pirmųjų Darijaus, medo, viešpatavimo metų stiprinau jį ir jam padėjau. 27O 11 2 27O 11 2 220400 Dabar paskelbsiu tau tiesą. Dar trys karaliai iškils Persijoje ir ketvirtasis, kuris bus turtingiausias iš jų. Jis, sustiprėjęs ir praturtėjęs, sukels visus prieš Graikiją. 27O 11 3 27O 11 3 220410 Tuomet iškils galingas karalius, kurio valdžia bus didelė, ir jis darys, ką panorėjęs. 27O 11 4 27O 11 4 220420 Pačioje galybėje jo karalystė subyrės ir bus padalinta į keturias dalis, bet ne jo palikuonims. Tos karalystės nebus tokios galingos, nes jo karalystė bus sunaikinta ir ją valdys svetimi. 27O 11 5 27O 11 5 220430 Tada pietų karalius sustiprės, vienas iš jo kunigaikščių taps galingesnis net už jį ir jo valdžia bus didelė. 27O 11 6 27O 11 6 220440 Keleriems metams praėjus, jie susijungs. Pietų karaliaus duktė išeis pas šiaurės karalių padaryti sutarties, bet neišsilaikys nei ji, nei jos palikuonis. Ji, jos palyda, vaikas ir vyras bus išduoti. 27O 11 7 27O 11 7 220450 Tuo metu iš jos šaknų iškils atžala, ateis su kariuomene, kariaus prieš šiaurės karalių, įsiverš į jo tvirtovę ir ją užims. 27O 11 8 27O 11 8 220460 Jų dievus, kunigaikščius, brangius indus, sidabrą ir auksą jis išgabens kaip grobį į Egiptą. Jo karalystė išliks ilgiau negu šiaurės karaliaus. 27O 11 9 27O 11 9 220470 Vėliau šiaurės karalius užpuls pietų karalių ir įsiverš į jo kraštą, bet turės sugrįšti į savo kraštą. 27O 11 10 27O 11 10 220480 Jo sūnūs ateis, surinkę didžiulę kariuomenę, vienas užlies kraštą ir prasiverš iki pietų karaliaus tvirtovės. 27O 11 11 27O 11 11 220490 Tada pietų karalius supykęs kariaus prieš šiaurės karalių ir sunaikins jo didžiulę kariuomenę. 27O 11 12 27O 11 12 220500 Nugalėjęs daugybę, jis didžiuosis. Jis išžudys dešimtis tūkstančių, bet dėl to netaps stipresnis. 27O 11 13 27O 11 13 220510 Keleriems metams praėjus, šiaurės karalius sugrįš, surinkęs dar didesnę kariuomenę ir su daugybe turtų. 27O 11 14 27O 11 14 220520 Tuo metu ir kitos tautos pakils prieš pietų karalių, ir tavo tautos maištingieji kelsis, norėdami įvykdyti pranašystę, bet jie nelaimės. 27O 11 15 27O 11 15 220530 Šiaurės karalius atėjęs supils pylimą ir paims sutvirtintą miestą. Pietų karalius neatsilaikys, jo rinktinė kariuomenė bus sunaikinta. 27O 11 16 27O 11 16 220540 Atėjęs prieš jį, elgsis, kaip norės, ir niekas nepajėgs jo sulaikyti. Jis užims visą šlovingąjį kraštą, ir anas nukentės nuo jo rankos. 27O 11 17 27O 11 17 220550 Jis sumanys užimti pietų karalystę, sudarys su ja sutartį, išleisdamas už jo vieną savo dukterų, kad tą karalystę sunaikintų, bet jam nepavyks to sumanymo įgyvendinti. 27O 11 18 27O 11 18 220560 Tada jis nukreips veidą į pajūrį, užims didelę jo dalį, bet vienas jo kunigaikštis padarys galą jo patyčioms, ir tos patyčios atsigręš prieš jį patį. 27O 11 19 27O 11 19 220570 Tada jis gręšis eiti į savo šalies tvirtoves, bet suklups, kris ir jo nebebus. 27O 11 20 27O 11 20 220580 Jo įpėdinis siųs mokesčių rinkėją į šlovingąją karalystę, bet po kurio laiko jis bus užmuštas, ne iš pykčio ir ne kovoje. 27O 11 21 27O 11 21 220590 Po jo karaliaus vietą užims niekšas, kuriam karališka garbė nebus suteikta. Bet jis įeis taikiai ir apgaule pasiglemš karališką valdžią. 27O 11 22 27O 11 22 220600 Jo priešininkai bus šluote nušluoti ir sutriuškinti jo akivaizdoje, taip pat ir sandoros kunigaikštis. 27O 11 23 27O 11 23 220610 Sandora, padaryta su juo, bus klastinga ir bevertė. Su grupele žmonių jis taps galingas. 27O 11 24 27O 11 24 220620 Taikiai jis įeis į turtingąsias krašto sritis ir darys, ko nedarė nei jo tėvai, nei jo tėvų tėvai. Karo grobį ir gėrybes jis dalins saviesiems ir sumanys užimti tvirtoves, tačiau tik trumpam laikui. 27O 11 25 27O 11 25 220630 Įsidrąsinęs sutelks didelę kariuomenę eiti prieš pietų karalių. Pietų karalius išeis į karą su labai didele ir galinga kariuomene, bet neįstengs šiaurės karaliui pasipriešinti, nes prieš jį bus surengta klasta: 27O 11 26 27O 11 26 220640 kurie valgo prie jo stalo, pražudys jį, jo kariuomenė bus išsklaidyta ir labai daug kris užmuštų. 27O 11 27 27O 11 27 220650 Abiejų karalių širdys bus klastingos, ir jie meluos vienas kitam prie vieno stalo, bet nesėkmingai, nes dar nėra atėjęs skirtas laikas. 27O 11 28 27O 11 28 220660 Jis sugrįš į savo kraštą su gausiu grobiu, bet jo širdis yra prieš šventąją sandorą. Tai įvykdęs, jis sugrįš į savo kraštą. 27O 11 29 27O 11 29 220670 Skirtu metu jis vėl eis į pietus, bet antrą kartą nebebus taip, kaip pirmą. 27O 11 30 27O 11 30 220680 Prieš jį atplauks laivai iš Kitimų. Jis pasitrauks išsigandęs ir bus įtūžęs prieš šventąją sandorą. Jis įvykdys savo ketinimus ir susitars su tais, kurie sulaužė šventąją sandorą. 27O 11 31 27O 11 31 220690 Ginklai bus jo pusėje ir jie suteps galybės šventyklą, pašalins kasdienę auką ir toje vietoje pastatys sunaikinimo pabaisą. 27O 11 32 27O 11 32 220700 Neištikimus sandorai jis suklaidins klastingomis kalbomis, bet žmonės, kurie pažįsta savo Dievą, bus stiprūs ir veiks. 27O 11 33 27O 11 33 220710 Tautos išminčiai mokys žmones, nors kurį laiką jie bus naikinami kardu, liepsna, įkalinimu ir apiplėšimu. 27O 11 34 27O 11 34 220720 Naikinami jie susilauks mažai pagalbos, nes daugelis prisidės prie jų tik veidmainiaudami. 27O 11 35 27O 11 35 220730 Kai kurie išminčiai žus, kad kiti būtų ištirti, išbandyti ir apvalyti iki skirto laiko, nes dar ne laikų pabaiga. 27O 11 36 27O 11 36 220740 Karalius elgsis, kaip norės, didžiuosis prieš dievus ir išdidžiai kalbės prieš dievų Dievą. Jam seksis, kol rūstybė bus įvykdyta, nes kas nuspręsta, tai bus padaryta. 27O 11 37 27O 11 37 220750 Nei savo tėvų dievų, nei moterų mylimojo, nei jokio kito dievo jis negerbs, bet didžiuosis prieš visus. 27O 11 38 27O 11 38 220760 Tik tvirtovių dievą jis pagerbs, dievą, kurio nepažino jo tėvai. Jis pagerbs jį auksu, sidabru, brangiais akmenimis ir brangenybėmis. 27O 11 39 27O 11 39 220770 Jis parūpins tvirtovėms svetimų dievų. Kas jį pripažins, tam jis suteiks daug garbės, padarys valdovu ir atpildui dalins žemę. 27O 11 40 27O 11 40 220780 Paskutiniaisiais laikais su juo kariaus pietų karalius. Kaip audra įsiverš į kraštą šiaurės karalius su kovos vežimais, raiteliais bei laivais, kaip tvanas užlies kraštus ir užims juos. 27O 11 41 27O 11 41 220790 Jis įeis į šlovingąjį kraštą, dešimtys tūkstančių žus. Bet edomitai, moabitai ir didžioji dalis amonitų išsigelbės iš jo rankos. 27O 11 42 27O 11 42 220800 Jis išties ranką prieš kitus kraštus, ir Egipto šalis neišsigelbės. 27O 11 43 27O 11 43 220810 Jis užvaldys Egipto aukso ir sidabro lobius bei brangenybes, libiai ir etiopai seks paskui jį. 27O 11 44 27O 11 44 220820 Žinios iš šiaurės ir rytų nugąsdins jį. Labai įtūžęs, jis išeis, kad naikintų ir pražudytų daugelį. 27O 11 45 27O 11 45 220830 Jis pastatys savo karališką palapinę tarp jūros ir šlovingo šventojo kalno. Ten jis prieis galą, ir nė vienas nepadės jam’‘. 27O 12 1 27O 12 1 220840 ‘‘Tuo laiku pakils Mykolas, didysis kunigaikštis, kuris gina tavo tautiečius. Tada ateis tokie sunkūs laikai, kokių nebuvo nuo tautos atsiradimo. Tada tavo tauta bus išgelbėta­kiekvienas, kuris bus įrašytas knygoje. 27O 12 2 27O 12 2 220850 Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieni­amžinam gyvenimui, kiti­amžinai paniekai ir gėdai. 27O 12 3 27O 12 3 220860 Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą­kaip žvaigždės per amžių amžius. 27O 12 4 27O 12 4 220870 O tu, Danieliau, paslėpk tuos žodžius ir užantspauduok knygą iki skirto laiko. Daugelis ją perskaitys ir įgaus pažinimo’‘. 27O 12 5 27O 12 5 220880 Aš, Danielius, žiūrėjau ir mačiau stovinčius kitus du: vienas­šitame upės krante, o kitas­anapus upės. 27O 12 6 27O 12 6 220890 Tada vienas klausė drobiniais apsivilkusį, stovintį ant upės vandenų: ‘‘Ar toli tų nuostabių įvykių galas?’‘ 27O 12 7 27O 12 7 220900 Išgirdau drobiniais apsivilkusį, stovintį ant upės vandenų, kalbant. Jis pakėlė savo dešinę ir kairę į dangų ir prisiekė amžinai Gyvuoju, tardamas: ‘‘Užtruks vieną laiką, du laikus ir pusę laiko; kai pasibaigs šventosios tautos galios naikinimas, tada visa bus įvykdyta’‘. 27O 12 8 27O 12 8 220910 Aš tai girdėjau, bet nesupratau ir klausiau: ‘‘Mano Viešpatie, koks bus šių dalykų galas?’‘ 27O 12 9 27O 12 9 220920 Jis atsakė: ‘‘Danieliau, eik savo keliu, nes tie žodžiai yra paslėpti ir užantspauduoti iki laikų pabaigos. 27O 12 10 27O 12 10 220930 Daugelis bus apvalyti, išbalinti ir išmėginti. Nedorėliai elgsis nedorai ir to nesupras, bet išmintingieji supras. 27O 12 11 27O 12 11 220940 Nuo to laiko, kai kasdienę auką pašalins ir pastatys sunaikinimo pabaisą, praeis tūkstantis du šimtai devyniasdešimt dienų. 27O 12 12 27O 12 12 220950 Palaimintas, kuris laukia ir ištveria tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkias dienas. 27O 12 13 27O 12 13 220960 Bet tu eik savo keliu iki galo, nes tu užmigsi ir atsikelsi atsiimti savo dalies dienų pabaigoje’‘. 28O 1 1 28O 1 1 220970 Viešpaties žodis buvo suteiktas Beerio sūnui Ozėjui Judo karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis ir Jehoašo sūnaus Jeroboamo, Izraelio karaliaus, dienomis. 28O 1 2 28O 1 2 220980 Viešpaties žodžių Ozėjui pradžia. Viešpats tarė: ‘‘Eik, imk sau žmoną paleistuvę ir susilauk iš jos paleistuvių vaikų, nes kraštas padarė didelę paleistuvystę, atitoldamas nuo Viešpaties’‘. 28O 1 3 28O 1 3 220990 Jis vedė Gomerą, Diblaimo dukterį. Ji pastojo ir pagimdė sūnų. 28O 1 4 28O 1 4 221000 Viešpats tarė pranašui: ‘‘Tebūna jo vardas Jezreelis, nes netrukus nubausiu Jehuvo namus dėl Jezreelyje pralieto kraujo ir padarysiu galą Izraelio karalystei. 28O 1 5 28O 1 5 221010 Tą dieną sulaužysiu Izraelio lanką Jezreelio slėnyje’‘. 28O 1 6 28O 1 6 221020 Gomera vėl pastojo ir pagimdė dukterį. Viešpats tarė jam: ‘‘Jos vardas tebūna Lo Ruhama, nes Aš daugiau nebepasigailėsiu Izraelio namų ir jiems nebeatleisiu. 28O 1 7 28O 1 7 221030 Bet Aš pasigailėsiu Judo namų ir išgelbėsiu juos Viešpatyje, jų Dieve, ne lankais, kardais, karu, žirgais ar raiteliais’‘. 28O 1 8 28O 1 8 221040 Gomera, nustojusi maitinti Lo Ruhamą, pastojo ir pagimdė sūnų. 28O 1 9 28O 1 9 221050 Viešpats tarė: ‘‘Vadink jį Lo Amiu, nes jūs ne mano tauta ir Aš nebūsiu jūsų Dievas. 28O 1 10 28O 1 10 221060 Bet Izraelio palikuonių bus kaip jūros smilčių, kurių negalima išmatuoti ar suskaičiuoti. Ir toje vietoje, kur jiems buvo pasakyta: ‘Jūs ne mano tauta’, juos vadins gyvojo Dievo vaikais. 28O 1 11 28O 1 11 221070 Judo ir Izraelio vaikai susirinks, paskirs sau vieną vadą ir išeis iš krašto. Didi bus Jezrahelio diena’‘. 28O 2 1 28O 2 1 221080 ‘‘Vadinkite savo brolius ‘Mano tauta’ ir savo seseris ‘Ta, kurios pagailėjo’. 28O 2 2 28O 2 2 221090 Darykite teismą savo motinai, teiskite ją, nes ji ne mano žmona ir Aš ne jos vyras! Teatsisako ji paleistuvystės ir svetimavimo, 28O 2 3 28O 2 3 221100 kad nenurengčiau jos nuogai ir nepastatyčiau tokios, kokia ji buvo tą dieną, kai gimė, kad nepadaryčiau jos panašios į dykumą, į išdžiūvusią žemę, ir nenumarinčiau jos troškuliu. 28O 2 4 28O 2 4 221110 Nepasigailėsiu ir jos vaikų, nes jie paleistuvystės vaikai. 28O 2 5 28O 2 5 221120 Jų motina elgėsi begėdiškai. Ji sakė: ‘Aš seksiu savo meilužius, duodančius man duonos, vandens, vilnų, linų, aliejaus ir gėrimų’. 28O 2 6 28O 2 6 221130 Aš užtversiu jos kelią erškėčiais, pastatysiu sieną, kad ji neberastų savo takų. 28O 2 7 28O 2 7 221140 Ji bėgs paskui savo meilužius, bet jų nepavys, ji ieškos jų, bet nesuras. Tada ji sakys: ‘Grįšiu pas savo pirmąjį vyrą, nes pas Jį man buvo geriau negu dabar’. 28O 2 8 28O 2 8 221150 Ji nesuprato, kad Aš jai daviau javų, vyno, aliejaus ir parūpinau daug sidabro bei aukso, kurį ji panaudojo Baalui! 28O 2 9 28O 2 9 221160 Todėl Aš sugrįšiu ir atimsiu iš jos javus jų metu, vyną jo metu ir vilnas bei linus, kuriais ji dengė savo kūną. 28O 2 10 28O 2 10 221170 Dabar Aš atidengsiu jos gėdą meilužių akyse, ir niekas jos neišgelbės iš mano rankos. 28O 2 11 28O 2 11 221180 Padarysiu galą jos džiaugsmui, puotoms, sabatams, jauno mėnulio ir metinėms šventėms. 28O 2 12 28O 2 12 221190 Aš sunaikinsiu jos vynmedžius ir figmedžius, apie kuriuos ji kalbėjo: ‘Tai mano meilužių duotas užmokestis’. Aš tuos sodus paversiu mišku, juose ganysis laukiniai žvėrys. 28O 2 13 28O 2 13 221200 Bausiu ją dėl švenčių Baalams, nes ji smilkydavo jiems, dabindavosi auskarais ir papuošalais, sekdavo paskui meilužius, o mane pamiršdavo’‘,­sako Viešpats. 28O 2 14 28O 2 14 221210 ‘‘Aš ją viliosiu, išvesiu į dykumą ir paguosiu ją. 28O 2 15 28O 2 15 221220 Aš ten jai duosiu vynuogynus ir Achoro slėnį­vilties vartus. Ji giedos ten kaip jaunystėje, kaip išėjusi iš Egipto krašto. 28O 2 16 28O 2 16 221230 Tą dieną,­sako Viešpats,­tu vadinsi mane savo vyru, ir nebevadinsi savo šeimininku. 28O 2 17 28O 2 17 221240 Aš pašalinsiu Baalų vardus iš jos burnos, ir ji nebeminės jų. 28O 2 18 28O 2 18 221250 Tuomet padarysiu sandorą su lauko žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais; karą, lanką ir kardą pašalinsiu iš krašto ir leisiu jiems saugiai gyventi. 28O 2 19 28O 2 19 221260 Aš susižadėsiu su tavimi amžiams, susižadėsiu teisume ir teisingume, malonėje ir gailestingume. 28O 2 20 28O 2 20 221270 Susižadėsiu su tavimi ištikimybėje, ir tu pažinsi Viešpatį. 28O 2 21 28O 2 21 221280 Tą dieną Aš išgirsiu,­sako Viešpats.­Aš išgirsiu dangus ir jie išgirs žemę. 28O 2 22 28O 2 22 221290 Žemė išgirs javus, vyną ir aliejų, ir šie išgirs Jezrahelį. 28O 2 23 28O 2 23 221300 Aš ją pasėsiu sau tame krašte, pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta ir sakysiu ne savo tautai: ‘Tu mano tauta’, o jie atsakys: ‘Tu mano Dievas’ ‘‘. 28O 3 1 28O 3 1 221310 Viešpats sakė Ozėjui: ‘‘Eik ir mylėk turinčią meilužį moterį, svetimautoją, kaip Viešpats myli izraelitus, nors jie ieško kitų dievų ir mėgsta džiovintas vynuoges’‘. 28O 3 2 28O 3 2 221320 Aš ją nusipirkau už penkiolika sidabrinių ir pusantro homero miežių 28O 3 3 28O 3 3 221330 ir sakiau jai: ‘‘Pasiliksi pas mane daug dienų, nepaleistuvausi ir neturėsi vyro, ir aš pasiliksiu prie tavęs’‘. 28O 3 4 28O 3 4 221340 Izraelitai ilgai bus be karaliaus ir be kunigaikščio, be aukos ir be aukuro, be efodo ir be terafimo. 28O 3 5 28O 3 5 221350 Galiausiai jie sugrįš ir ieškos Viešpaties ir savo karaliaus Dovydo. Jie pagarbiai artinsis prie Viešpaties ir Jo gerumo. 28O 4 1 28O 4 1 221360 Izraelitai, klausykite Viešpaties žodžio. Viešpats kaltina krašto gyventojus, nes nėra šalyje tiesos, gailestingumo nė Dievo pažinimo. 28O 4 2 28O 4 2 221370 ‘‘Šmeižtas, melagystė, žmogžudystė, vagystė ir svetimavimas įsigalėjo krašte, vienas kraujo praliejimas po kito. 28O 4 3 28O 4 3 221380 Todėl žemė liūdės, visa, kas gyvena joje, nusilps, net laukiniai žvėrys, padangių paukščiai ir jūros žuvys pražus. 28O 4 4 28O 4 4 221390 Niekas tegul nesiginčija ir tenekaltina kitų, nes tavo tauta yra kaip besiginčijantys su kunigu. 28O 4 5 28O 4 5 221400 Todėl tu krisi dienos metu, ir pranašai kris su tavimi kaip naktį, ir Aš sunaikinsiu jūsų motiną. 28O 4 6 28O 4 6 221410 Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos! Kadangi tu atmetei pažinimą, tai ir Aš tave atmesiu, kad nebebūtum mano kunigu. Kadangi pamiršai savo Dievo įstatymą, tai ir Aš pamiršiu tavo vaikus. 28O 4 7 28O 4 7 221420 Kuo labiau jų daugėjo, tuo daugiau jie nuodėmiavo. Aš jų šlovę pakeisiu į gėdą. 28O 4 8 28O 4 8 221430 Jie minta mano tautos nuodėme ir trokšta jos nusikaltimo. 28O 4 9 28O 4 9 221440 Tautai ir kunigams bus tas pats­ Aš bausiu juos už jų kelius, užmokėsiu jiems už jų darbus. 28O 4 10 28O 4 10 221450 Jie valgys, bet nepasisotins, paleistuvaus, bet jų nepadaugės, nes jie užmiršo Viešpatį. 28O 4 11 28O 4 11 221460 Paleistuvystės, senas vynas ir jaunas vynas užvaldė jų širdis. 28O 4 12 28O 4 12 221470 Mano tauta klausia medžio gabalo ir laukia atsakymo iš lazdos. Paleistuvystės dvasia juos suklaidino, ir paleistuvaudami jie paliko Dievą. 28O 4 13 28O 4 13 221480 Kalnų viršūnėse ir ant kalvų, malonioje ąžuolų, topolių ir terebintų pavėsyje, jie aukoja aukas ir degina smilkalus. Todėl jūsų dukterys paleistuvauja ir sužadėtinės svetimauja. 28O 4 14 28O 4 14 221490 Aš nebausiu jūsų dukterų už paleistuvavimą nė sužadėtinių už neištikimybę, nes jūs patys paleistuvaujate ir aukojate su kekšėmis. Tauta, neturinti Dievo pažinimo, pražus. 28O 4 15 28O 4 15 221500 Tu, Izraeli, jau paleistuvauji, tenenusikalsta bent Judas! Neikite į Gilgalą, nekeliaukite į Bet Aveną ir neprisiekite, sakydami: ‘Kaip Viešpats gyvas!’ 28O 4 16 28O 4 16 221510 Jei Izraelis užsispyręs kaip užsispyrusi karvė, argi Viešpats ganys juos kaip avinėlį plačioje ganykloje? 28O 4 17 28O 4 17 221520 Efraimas prisirišo prie stabų­ palik jį! 28O 4 18 28O 4 18 221530 Jie girtuokliauja ir paleistuvauja, jų valdytojai gėdą pamėgo labiau negu garbę. 28O 4 19 28O 4 19 221540 Vėjas apsupo juos savo sparnais, ir jie gėdysis savo aukų’‘. 28O 5 1 28O 5 1 221550 ‘‘Kunigai, išgirskite, Izraelio namai, įsidėmėkite, ir jūs, karaliaus namai, klausykite, nes jūs būsite nuteisti, kadangi tapote spąstais Micpoje ir ištiestu tinklu Tabore. 28O 5 2 28O 5 2 221560 Maištininkai įgudę žudyti, tačiau Aš juos visus nubausiu. 28O 5 3 28O 5 3 221570 Aš pažįstu Efraimą, ir Izraelis nepaslėptas nuo manęs. Tu, Efraimai, paleistuvauji ir tu, Izraeli, esi susitepęs. 28O 5 4 28O 5 4 221580 Jų darbai neleidžia jiems sugrįžti pas savo Dievą. Paleistuvystės dvasia yra juose ir Viešpaties jie nepažino. 28O 5 5 28O 5 5 221590 Izraelio išdidumas liudija prieš jį patį. Todėl Efraimas ir Izraelis kris dėl savo kaltės, Judas kris su jais. 28O 5 6 28O 5 6 221600 Su avių ir galvijų bandomis jie eis ieškoti Viešpaties, bet neras­ Jis pasitraukė nuo jų. 28O 5 7 28O 5 7 221610 Jie buvo neištikimi Viešpačiui, gimdė svetimus vaikus. Vienas mėnuo praris juos su jų dalimis. 28O 5 8 28O 5 8 221620 Pūskite ragą Gibėjoje, trimituokite Ramoje. Šaukite Bet Avene, gąsdinkite Benjaminą! 28O 5 9 28O 5 9 221630 Efraimas virs dykuma bausmės dieną. Tą paskelbsiu visoms Izraelio giminėms. 28O 5 10 28O 5 10 221640 Judo kunigaikščiai tapo kaip perkeliantieji ribą, todėl Aš išliesiu ant jų savo rūstybę kaip vandenį. 28O 5 11 28O 5 11 221650 Efraimas prispaustas ir palaužtas teismo, nes sekė tuštybę. 28O 5 12 28O 5 12 221660 Aš būsiu lyg kandis Efraimui, lyg kirminas Judo namams. 28O 5 13 28O 5 13 221670 Efraimas matė savo ligą, ir Judas­savo žaizdą. Tada kreipėsi Efraimas į Asiriją, siuntė pas didį karalių. Bet jis negali jūsų pagydyti nė žaizdos pašalinti. 28O 5 14 28O 5 14 221680 Aš esu lyg liūtas Efraimui, lyg jaunas liūtas Judui. Aš, Aš sudraskysiu ir nueisiu, nusinešiu, ir niekas neišgelbės. 28O 5 15 28O 5 15 221690 Aš pasitrauksiu, kol jie pripažins savo kaltę ir ieškos mano veido. Savo varge jie anksti ieškos manęs’‘. 28O 6 1 28O 6 1 221700 Eikime, sugrįžkime pas Viešpatį: Jis mus sudraskė­Jis ir pagydys; Jis sumušė­Jis ir aptvarstys. 28O 6 2 28O 6 2 221710 Jis atgaivins mus po dviejų dienų, trečią dieną pakels, kad gyventume Jo akivaizdoje. 28O 6 3 28O 6 3 221720 Stenkimės pažinti Viešpatį. Kaip aušra Jis pasirodys ir ateis pas mus kaip lietus, kaip vėlyvas ir ankstyvas lietus į žemę. 28O 6 4 28O 6 4 221730 ‘‘Ką darysiu tau, Efraimai? Ką darysiu tau, Judai? Jūsų gerumas kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri greitai išnyksta. 28O 6 5 28O 6 5 221740 Aš tašiau juos per pranašus, žudžiau savo burnos žodžiais. Tavo teismai yra kaip nušvintanti šviesa. 28O 6 6 28O 6 6 221750 Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau, negu deginamųjų aukų. 28O 6 7 28O 6 7 221760 Jie kaip žmonės sulaužė sandorą, buvo man neištikimi. 28O 6 8 28O 6 8 221770 Gileadas yra piktadarių miestas, suteptas krauju. 28O 6 9 28O 6 9 221780 Kaip tykojanti plėšikų gauja­tokie yra kunigai, kurie žudo einančius į Sichemą ir elgiasi bjauriai. 28O 6 10 28O 6 10 221790 Izraelio namuose mačiau baisių dalykų: ten paleistuvauja Efraimas, susitepęs Izraelis. 28O 6 11 28O 6 11 221800 Tau, Judai, taip pat paruošta pjūtis, kai parvesiu savo tautos ištremtuosius’‘. 28O 7 1 28O 7 1 221810 ‘‘Kai norėjau pagydyti Izraelį, paaiškėjo Efraimo kaltė ir Samarijos nedorybės. Jie apgaudinėja, vagys įsilaužia į namus, plėšikų gaujos plėšia gatvėse. 28O 7 2 28O 7 2 221820 Jie nepagalvoja, kad Aš prisimenu jų nedorybes! Dabar jų darbai apsupo juos, jie visi yra mano akivaizdoje. 28O 7 3 28O 7 3 221830 Jų nedorybėmis džiaugiasi karalius, jų apgaulėmis­kunigaikščiai. 28O 7 4 28O 7 4 221840 Jie visi yra svetimautojai kaip pakūrenta krosnis, kurios nebereikia kurstyti nuo tešlos įmaišymo iki iškilimo. 28O 7 5 28O 7 5 221850 Karaliaus dieną kunigaikščiai susirgo nuo vyno, jis ištiesė ranką akiplėšoms. 28O 7 6 28O 7 6 221860 Jų širdys paruoštos kaip krosnis­kepėjas miega naktį, o rytą ugnis įsiliepsnoja. 28O 7 7 28O 7 7 221870 Jie visi, įkaitę kaip krosnis, prarijo savo teisėjus. Visi jų karaliai krito, bet nė vienas tarp jų nesišaukia manęs. 28O 7 8 28O 7 8 221880 Efraimas maišosi su tautomis! Jis yra lyg neapverstas paplotis. 28O 7 9 28O 7 9 221890 Svetimšaliai suėdė jo jėgą, bet jis to nepastebėjo; plaukai jam pražilo, bet jis to nežinojo. 28O 7 10 28O 7 10 221900 Izraelio išdidumas liudija prieš jį patį. Bet jie vis dėlto nesugrįžta pas Viešpatį, savo Dievą, ir neieško Jo. 28O 7 11 28O 7 11 221910 Efraimas elgiasi kaip kvailas balandis: tai šaukiasi Egipto, tai bėga į Asiriją. 28O 7 12 28O 7 12 221920 Jiems einant, Aš ištiesiu tinklą­kaip padangių paukščius juos pagausiu; bausiu juos, kaip esu jiems sakęs. 28O 7 13 28O 7 13 221930 Vargas jiems, nes jie pasitraukė nuo manęs! Sunaikinimas jiems, nes jie sukilo prieš mane! Aš išpirkau juos, bet jie kalbėjo melą. 28O 7 14 28O 7 14 221940 Jie nesišaukė manęs nuoširdžiai, kai dejavo savo guoliuose. Dėl javų ir vyno jie susirinko, bet prieš mane maištavo. 28O 7 15 28O 7 15 221950 Nors Aš juos mokiau ir stiprinau, tačiau jie piktu man atlygindavo. 28O 7 16 28O 7 16 221960 Jie kreipėsi, bet ne į Aukščiausiąjį, jie kaip netikras ginklas. Jų kunigaikščiai žus nuo kardo dėl jų akiplėšiškumo, Egipto žemė tyčiosis iš jų’‘. 28O 8 1 28O 8 1 221970 ‘‘Pūskite trimitą! Erelis leidžiasi ant Viešpaties namų, nes jie sulaužė mano sandorą ir pažeidė įstatymą. 28O 8 2 28O 8 2 221980 Izraelis šauksis manęs: ‘Mano Dieve! Mes pažįstame Tave’. 28O 8 3 28O 8 3 221990 Izraelis atmetė tai, kas gera, priešas persekios jį! 28O 8 4 28O 8 4 222000 Jie išsirinko karalius be manęs ir paskyrė kunigaikščius be mano žinios. Iš sidabro ir aukso jie pasidirbdino stabų sau patiems sunaikinti. 28O 8 5 28O 8 5 222010 Samarija, tavo veršis atmetė tave. Mano rūstybė dega prieš tave, ar ilgai dar Izraelis neapsivalys? 28O 8 6 28O 8 6 222020 Amatininkas padirbo jį, todėl jis ne dievas. Samarijos veršis bus paverstas dulkėmis. 28O 8 7 28O 8 7 222030 Kas sėja vėją, pjaus audrą. Tuščios varpos neneš grūdų, o jei ir neštų, svetimieji juos surytų. 28O 8 8 28O 8 8 222040 Izraelis prarytas. Dabar jis bus tarp pagonių kaip nenaudingas indas. 28O 8 9 28O 8 9 222050 Jis išėjo į Asiriją kaip vienišas laukinis asilas. Efraimas pasisamdė meilužių. 28O 8 10 28O 8 10 222060 Nors jie samdo svetimšalius, tačiau Aš juos greitai išsklaidysiu, jie nebeturės nei karaliaus, nei kunigaikščių. 28O 8 11 28O 8 11 222070 Efraimas pasistatė daugybę aukurų, jie padėjo jam nusikalsti. 28O 8 12 28O 8 12 222080 Aš surašiau jam didžius dalykus savo įstatyme, bet jis palaikė juos svetimais. 28O 8 13 28O 8 13 222090 Jie aukoja aukas ir valgo mėsą, bet Viešpačiui jos nepatinka. Viešpats atsimins jų kaltes ir baus juos už nuodėmes­jie grįš į Egiptą. 28O 8 14 28O 8 14 222100 Izraelis užmiršo savo Kūrėją ir statosi šventyklas, o Judas­sutvirtintus miestus. Bet Aš siųsiu ugnį į jų miestus, sudeginsiu jų rūmus’‘. 28O 9 1 28O 9 1 222110 Izraeli, nesidžiauk, nedžiūgauk kaip tautos! Tu paleistuvaudamas palikai savo Dievą, pamėgai užmokestį kiekviename klojime. 28O 9 2 28O 9 2 222120 Klojimas ir vynuogių spaustuvas jų nemaitins, ir šviežias vynas jiems nepadės. 28O 9 3 28O 9 3 222130 Jie neliks Viešpaties krašte: Efraimas grįš į Egiptą ir Asirijoje valgys nešvarų maistą. 28O 9 4 28O 9 4 222140 Jie neaukos Viešpačiui geriamųjų aukų, ir kitos jų aukos Jam nepatiks. Jų aukos bus kaip gedinčiųjų duona; visi, kurie jų valgys, susiteps, nes jų duona tinka tik pasisotinti, bet į Viešpaties namus ji nepateks. 28O 9 5 28O 9 5 222150 Ką jūs darysite iškilmių dienomis ir Viešpaties šventės dieną? 28O 9 6 28O 9 6 222160 Kas išliks po sunaikinimo, išeis į Egiptą, Nofe jie bus palaidoti. Jų sidabras apaugs piktžolėmis, ir jų palapinėse augs erškėčiai. 28O 9 7 28O 9 7 222170 Priartėjo aplankymo dienos ir atsiskaitymo metas. Izraelis tai žino! Pranašas­kvailys, dvasinis žmogus­beprotis! Tai dėl tavo kalčių daugybės, dėl didelės neapykantos. 28O 9 8 28O 9 8 222180 Efraimo sargas yra su mano Dievu. Bet pranašas­žabangai visuose jo keliuose, neapykanta Dievo namuose. 28O 9 9 28O 9 9 222190 Žmonės sugedo kaip Gibėjos dienomis. Jis atsimins jų kaltę, baus juos už jų nuodėmes. 28O 9 10 28O 9 10 222200 Man Izraelis buvo kaip vynuogės dykumoje, jūsų tėvai kaip ankstyvi figmedžio vaisiai. O jie nuėjo pas Baal Peorą, pasišventė gėdai ir tapo pasibjaurėtini kaip ir tie, kuriuos jie pamilo. 28O 9 11 28O 9 11 222210 Efraimo šlovė nuskrido kaip paukštis­nebėra nei nėštumo, nei gimdymo, nei pradėjimo. 28O 9 12 28O 9 12 222220 Jeigu jie užaugintų vaikus, Aš iš jų atimsiu juos. Vargas jiems, kai nuo jų pasitrauksiu! 28O 9 13 28O 9 13 222230 Efraimas mano akyse buvo kaip Tyras, pasodintas geroje vietoje. Tačiau jis atiduos savo vaikus žudikui. 28O 9 14 28O 9 14 222240 Viešpatie, duok jiems, ką esi numatęs duoti! Duok jiems nevaisingas įsčias ir tuščias krūtis. 28O 9 15 28O 9 15 222250 Visa jų nedorybė pasirodė Gilgaloje, ten Aš pradėjau jų nebekęsti. Dėl jų piktų darbų pašalinsiu juos iš savo namų, daugiau jų nebemylėsiu, visi jų kunigaikščiai­maištininkai. 28O 9 16 28O 9 16 222260 Efraimas nubaustas­jų šaknis padžiūvusi, jie nebeneš vaisiaus. Jei ir pagimdytų, nužudysiu jų mylimą įsčių vaisių. 28O 9 17 28O 9 17 222270 Dievas atmes juos, nes jie neklausė Jo. Jie taps klajūnais tarp tautų. 28O 10 1 28O 10 1 222280 Izraelis yra vešlus vynmedis, nešantis vaisių sau. Kuo daugiau jis nešė vaisiaus, tuo daugiau statė aukurų. Kuo labiau turtėjo kraštas, tuo gražesnius darė atvaizdus. 28O 10 2 28O 10 2 222290 Jų širdis pasidalinusi! Dabar jie atkentės už savo kaltes. Viešpats sulaužys jų aukurus ir sunaikins atvaizdus. 28O 10 3 28O 10 3 222300 Dabar jie sako: ‘‘Mes neturime karaliaus, nes nebijome Viešpaties. O ką gali padaryti mums karalius?’‘ 28O 10 4 28O 10 4 222310 Jie tuščiai kalba ir klastingai prisiekia, darydami sutartis. Todėl ateis jiems teismas lyg nuodingos piktžolės, kurios užauga lauko vagose. 28O 10 5 28O 10 5 222320 Dėl Bet Aveno veršio drebės Samarijos gyventojai. Dėl jo tauta liūdės ir jo kunigai, kurie anksčiau juo džiaugėsi, dejuos, nes šlovės nebeliko. 28O 10 6 28O 10 6 222330 Jis bus nugabentas Asirijon kaip duoklė didžiajam karaliui. Tada bus gėda Efraimui ir Izraelis gėdinsis dėl savo sumanymo. 28O 10 7 28O 10 7 222340 Samarijos karalius pradings kaip puta nuo vandens paviršiaus. 28O 10 8 28O 10 8 222350 Aveno aukštumos­Izraelio nuodėmė­bus sunaikintos. Erškėčiai ir usnys augs ant jų aukurų. Jie sakys kalnams ir kalvoms: ‘‘Griūkite ant mūsų ir apdenkite mus!’‘ 28O 10 9 28O 10 9 222360 Izraeli, tu nuodėmiauji nuo Gibėjos dienų. Ten jie pasiliko, mūšis Gibėjoje prieš nedorybės vaikus neužklupo jų. 28O 10 10 28O 10 10 222370 Aš juos nubausiu. Tautos kariaus prieš juos, jie bus nubausti už dvigubą savo nusikaltimą. 28O 10 11 28O 10 11 222380 Efraimas­telyčia, išmokyta kulti javus. Aš uždėjau jungą ant jos gražaus kaklo. Aš atsisėsiu ant Efraimo, Judas ars, o Jokūbas akės. 28O 10 12 28O 10 12 222390 Sėkite sau teisumą, pjaukite gailestingumą. Plėškite dirvoną, nes laikas ieškoti Viešpaties, kad Jis ateitų ir išlietų ant jūsų teisumą. 28O 10 13 28O 10 13 222400 Jūs arėte nedorybę, pjovėte neteisybę ir valgėte melo vaisius. Kadangi pasitikėjote savo keliais, karžygių daugybe, 28O 10 14 28O 10 14 222410 kils karas prieš tavo tautą ir visos tvirtovės bus sunaikintos, kaip Šalmanas sunaikino Bet Arbelį kovos metu: motinos buvo sutraiškytos drauge su vaikais. 28O 10 15 28O 10 15 222420 Taip atsitiks tau, Beteli, dėl tavo nedorybių. Rytą pražus Izraelio karalius. 28O 11 1 28O 11 1 222430 ‘‘Kai Izraelis buvo jaunas, mylėjau jį ir iš Egipto pašaukiau savo sūnų. 28O 11 2 28O 11 2 222440 Kuo labiau juos šaukiau, tuo toliau jie traukėsi nuo manęs. Jie aukodavo Baalams ir smilkydavo drožiniams. 28O 11 3 28O 11 3 222450 Aš mokiau Efraimą vaikščioti, paėmęs už rankos, bet jie nesuprato, kad Aš juos išgelbėjau. 28O 11 4 28O 11 4 222460 Žmonių virvėmis ir meilės raiščiais traukiau juos. Aš buvau kaip tas, kuris nuima jungą nuo kaklo ir maitina juos. 28O 11 5 28O 11 5 222470 Jis negrįš į Egiptą, bet Asirijos karalius valdys jį, nes jis nenorėjo sugrįžti. 28O 11 6 28O 11 6 222480 Kardas siaus jo miestuose, sunaikins užkaiščius ir praris juos dėl jų sprendimų. 28O 11 7 28O 11 7 222490 Mano tauta linkusi nuklysti nuo manęs. Nors juos kvietė pas Aukščiausiąjį, nė vienas Jo neaukština. 28O 11 8 28O 11 8 222500 Kaipgi paliksiu tave, Efraimai, kaip atstumsiu tave, Izraeli? Ar galiu tau padaryti kaip Admai, ar galiu su tavimi pasielgti kaip su Ceboimais? Mano širdis suminkštėjo, jaučiu tau gailestį. 28O 11 9 28O 11 9 222510 Aš nesielgsiu pagal savo rūstybės užsidegimą ir nesunaikinsiu Efraimo. Aš esu Dievas, ne žmogus. Šventasis tarp jūsų, Aš neateisiu naikinti. 28O 11 10 28O 11 10 222520 Jie seks Viešpatį, o Jis riaumos kaip liūtas. Kai Jis riaumos, sūnūs grįš drebėdami iš vakarų. 28O 11 11 28O 11 11 222530 Jie atskubės kaip paukščiai iš Egipto, kaip balandžiai iš Asūro. Aš sugrąžinsiu juos į jų namus,­ sako Viešpats,­ 28O 11 12 28O 11 12 222540 Efraimas apsupo mane melu, o Izraelio namai­apgaule. Bet Judas dar tebėra su Dievu ir lieka ištikimas Šventajam’‘. 28O 12 1 28O 12 1 222550 Efraimas gano vėją ir vejasi rytų vėją, kasdien daugina melus ir sunaikinimą. Jie tariasi su Asirija ir gabena aliejų į Egiptą. 28O 12 2 28O 12 2 222560 Viešpats nepatenkintas Judu. Jis nubaus Jokūbą už jo kelius, pagal jo darbus atmokės jam. 28O 12 3 28O 12 3 222570 Dar negimęs, jis laikė už kulnies savo brolį, o subrendęs grūmėsi su Dievu. 28O 12 4 28O 12 4 222580 Jis kovojo su angelu ir nugalėjo. Jis verkė ir maldavo jį. Betelyje Jis jį surado ir ten Jis kalbėjo su mumis. 28O 12 5 28O 12 5 222590 Tai Viešpats, kareivijų Dievas. Viešpats­Jo vardas. 28O 12 6 28O 12 6 222600 Gręžkis į savo Dievą, laikykis gailestingumo bei teisybės ir nuolat lauk Dievo! 28O 12 7 28O 12 7 222610 Kanaanietis laiko rankoje neteisingas svarstykles, jis mėgsta skriausti. 28O 12 8 28O 12 8 222620 Efraimas sakė: ‘‘Aš pralobau, praturtėjau, daug ką įsigijau ir niekuo nenusikaltau’‘. 28O 12 9 28O 12 9 222630 ‘‘Aš esu Viešpats, tavo Dievas nuo dienų Egipto krašte; Aš dar kartą apgyvendinsiu tave palapinėse kaip iškilmingos šventės metu. 28O 12 10 28O 12 10 222640 Aš kalbėjau per pranašus, per regėjimus ir palyginimais’‘. 28O 12 11 28O 12 11 222650 Jie Gileade nusikalto ir tapo tuštybe; Gilgaloje aukojo jaučius, todėl jų aukurai pavirs akmenų krūvomis. 28O 12 12 28O 12 12 222660 Jokūbas pabėgo į Siriją, Izraelis tarnavo už žmoną ir ganė bandą, kad ją gautų. 28O 12 13 28O 12 13 222670 Per pranašą Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto ir per pranašą saugojo jį. 28O 12 14 28O 12 14 222680 Efraimas labai supykdė Viešpatį, todėl Jis paliks jo kraują ant jo ir jo panieką Viešpats sugrąžins jam. 28O 13 1 28O 13 1 222690 Kai Efraimas kalbėjo drebėdamas, jis iškilo Izraelyje, o kai nusikalto Baalu­mirė. 28O 13 2 28O 13 2 222700 Dabar jie nusideda dar labiau: lieja sidabrinius atvaizdus, stabus pagal savo sugebėjimus. Tai yra amatininkų darbas. Jie ragina: ‘‘Žmonės, kurie aukoja, tebučiuoja veršius!’‘ 28O 13 3 28O 13 3 222710 Todėl jie bus kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri anksti pranyksta, kaip pelai, nupučiami nuo klojimo, arba dūmai iš kamino. 28O 13 4 28O 13 4 222720 ‘‘Aš esu Viešpats, tavo Dievas nuo dienų Egipto krašte. Tu nepažinsi kito dievo, tik mane, nes be manęs nėra gelbėtojo. 28O 13 5 28O 13 5 222730 Aš pažinau tave dykumoje, išdžiūvusioje žemėje. 28O 13 6 28O 13 6 222740 Kai jie prasigyveno ir pasisotino, jų širdis išpuiko, jie pamiršo mane. 28O 13 7 28O 13 7 222750 Aš būsiu jiems kaip liūtas, kaip šalia kelio tykojantis leopardas. 28O 13 8 28O 13 8 222760 Aš juos užpulsiu kaip lokė, netekusi jauniklių, ir draskysiu jų krūtines. Ten surysiu juos kaip liūtas, sudraskysiu kaip laukiniai žvėrys. 28O 13 9 28O 13 9 222770 Izraeli, tu sunaikinai save, nes tik manyje tavo pagalba. 28O 13 10 28O 13 10 222780 Kur yra tavo karalius, kuris tave išgelbėtų? Kur tavo teisėjai, apie kuriuos sakei: ‘Duok man karalių ir kunigaikščių’? 28O 13 11 28O 13 11 222790 Aš tau daviau karalių supykęs ir atėmiau jį užsirūstinęs. 28O 13 12 28O 13 12 222800 Efraimo kaltė surišta, jo nuodėmė paslėpta. 28O 13 13 28O 13 13 222810 Jis yra lyg neišmintingas sūnus­atėjus laikui gimti, jis neturėtų laukti. 28O 13 14 28O 13 14 222820 Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. Mirtie, Aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, Aš būsiu tavo sunaikinimas. Gailestis bus paslėptas nuo mano akių. 28O 13 15 28O 13 15 222830 Nors jis klestės tarp savo brolių, pakils Viešpaties vėjas iš rytų, iš dykumos, išdžiovins versmes ir šaltinius, išplėš turtus ir visus brangius indus. 28O 13 16 28O 13 16 222840 Samarija kentės už tai, kad maištavo prieš savo Dievą. Jie žus nuo kardo, jos kūdikius sutraiškys, nėščias moteris perskros’‘. 28O 14 1 28O 14 1 222850 ‘‘Izraeli, sugrįžk pas Viešpatį, savo Dievą, nes tu suklupai dėl savo kaltės. 28O 14 2 28O 14 2 222860 Pripažinkite kaltę ir gręžkitės į Viešpatį, sakydami: ‘Pašalink mūsų kaltes ir priimk mus maloningai, tai aukosime Tau savo lūpų aukas. 28O 14 3 28O 14 3 222870 Asirija neišgelbės mūsų, nebejosime ant žirgų ir nebesakysime savo rankų darbams: ‘Tu mūsų dievas’. Tik Tu, Viešpatie, pasigaili našlaičių’. 28O 14 4 28O 14 4 222880 Aš išgydysiu jų paklydimą, gera valia juos mylėsiu, nes mano rūstybė nusigręžė nuo jų. 28O 14 5 28O 14 5 222890 Aš būsiu kaip rasa Izraeliui, jis žydės kaip lelija ir išleis šaknis kaip Libano kedras. 28O 14 6 28O 14 6 222900 Jis išsikeros, išleis atžalas, bus gražus kaip alyvmedis ir kvepės kaip Libanas. 28O 14 7 28O 14 7 222910 Gyvenusieji jo pavėsyje sugrįš, atsigaus kaip javai, žydės lyg vynmedis; jų kvapas bus kaip Libano vyno. 28O 14 8 28O 14 8 222920 Efraimai, ką Aš turiu bendro su stabais? Aš išklausiau ir pastebėjau tave! Aš esu kaip žaliuojantis kiparisas, iš manęs sulauksi savo vaisiaus. 28O 14 9 28O 14 9 222930 Išmintingas tai supras, sumanus tai žinos! Viešpaties keliai teisingi, ir teisieji vaikščioja jais, o nusidėjėliai suklumpa’‘. 29O 1 1 29O 1 1 222940 Viešpaties žodis buvo suteiktas Joeliui, Petuelio sūnui. 29O 1 2 29O 1 2 222950 Pasiklausykite, vyresnieji, išgirskite savo ausimis, visi krašto gyventojai! Ar taip buvo jūsų ar jūsų tėvų dienomis? 29O 1 3 29O 1 3 222960 Pasakykite tai savo vaikams, jie tepapasakoja savo vaikams, o anie­kitai kartai. 29O 1 4 29O 1 4 222970 Ką paliko vikšrai, nuėdė skėriai; kas paliko nuo skėrių, suėdė vabalai; kas liko nuo vabalų, sunaikino amaras. 29O 1 5 29O 1 5 222980 Girtuokliai, pabuskite. Verkite ir dejuokite visi, kurie geriate vyną, nes jo nebebus jums. 29O 1 6 29O 1 6 222990 Tauta užpuolė mano kraštą, galinga ir gausi tauta. Jos dantys yra kaip liūto, krūminiai kaip galingo liūto. 29O 1 7 29O 1 7 223000 Ji nusiaubė mano vynuogyną, sunaikino figmedžius, nuėdė jų lapus bei nugraužė žievę; jų šakos liko baltos. 29O 1 8 29O 1 8 223010 Raudok apsisiautusi ašutine kaip mergaitė dėl savo jaunystės vyro. 29O 1 9 29O 1 9 223020 Duonos aukos ir geriamosios aukos dingo iš Viešpaties namų, gedi kunigai, Viešpaties tarnai. 29O 1 10 29O 1 10 223030 Laukai sunaikinti, dirvos liūdi. Sunaikinti javai, vyno nebėra, aliejus išseko. 29O 1 11 29O 1 11 223040 Vynininkai, susigėskite, žemdirbiai, dejuokite netekę kviečių ir miežių, nes laukų derlius žuvo. 29O 1 12 29O 1 12 223050 Vynmedis nudžiūvo, figmedis nuvyto. Granatmedis, palmė, obelis ir visi laukų medžiai nudžiūvo. Todėl ir džiaugsmas dingo tarp žmonių. 29O 1 13 29O 1 13 223060 Kunigai, apsisiauskite ašutine ir liūdėkite! Aukuro tarnai, verkite ir raudokite! Mano Dievo tarnai, apsisiautę ašutine, gulėkite per naktį ir raudokite, nes nebėra duonos aukų ir geriamųjų aukų jūsų Dievo namuose. 29O 1 14 29O 1 14 223070 Paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, sukvieskite vyresniuosius ir visus krašto gyventojus į Viešpaties, jūsų Dievo, namus ir šaukitės Viešpaties. 29O 1 15 29O 1 15 223080 Viešpaties diena arti! Kaip sunaikinimas ji ateis nuo Visagalio. 29O 1 16 29O 1 16 223090 Maistas atimtas, mums matant, džiaugsmas bei džiūgavimas išnyko iš Dievo namų. 29O 1 17 29O 1 17 223100 Pasėti grūdai žemėje sudžiūvo, sandėliai tušti, klojimai nenaudojami, nes javų nėra. 29O 1 18 29O 1 18 223110 Vargsta gyvuliai! Nerimsta galvijų bandos, nes nebėra joms ganyklų, kenčia ir avys. 29O 1 19 29O 1 19 223120 Tavęs, Viešpatie, šauksiuosi, nes ugnis sunaikino pievas ir ganyklas, liepsna nusvilino visus laukų medžius. 29O 1 20 29O 1 20 223130 Net laukiniai žvėrys šaukiasi Tavęs, nes išdžiūvo visi upeliai ir ugnis nuėdė pievas bei ganyklas. 29O 2 1 29O 2 1 223140 Trimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti. 29O 2 2 29O 2 2 223150 Tamsi, niūri ir debesuota diena. Kaip ryto migla apgaubia kalnų viršūnes, taip galinga ir didelė tauta ateina. Tokios nebuvo iki šiol ir nebebus per kartų kartas. 29O 2 3 29O 2 3 223160 Jų priekyje­visa ryjanti ugnis, užpakalyje­siaučianti liepsna. Kraštas prieš juos kaip Edeno sodas, jiems praėjus­tuščia dykuma; niekas neišsigelbės nuo jų. 29O 2 4 29O 2 4 223170 Jie atrodo kaip žirgai ir puls kaip kariuomenės raiteliai. 29O 2 5 29O 2 5 223180 Jų garsas lyg kovos vežimų, riedančių kalnų viršūnėmis, kaip ūžimas liepsnos, ryjančios ražienas, kaip kariuomenės, kuri išsirikiavusi kovai. 29O 2 6 29O 2 6 223190 Prieš juos drebės tautos, visų veidai pabals. 29O 2 7 29O 2 7 223200 Jie bėgs kaip karžygiai, lips sienomis kaip kariai; kiekvienas eis savo keliu, nesuardydamas gretų. 29O 2 8 29O 2 8 223210 Jie nesistumdys, bet eis kiekvienas savo taku. Jie kris ant kardo, bet nesusižeis. 29O 2 9 29O 2 9 223220 Jie lakstys po miestą, bėgs sienomis, lips į namus, lįs pro langus kaip vagys. 29O 2 10 29O 2 10 223230 Prieš juos drebės žemė ir svyruos dangus, saulė ir mėnulis aptems, žvaigždės nebespindės. 29O 2 11 29O 2 11 223240 Viešpats pakels balsą priešais savo kariuomenę. Jo pulkai yra labai gausūs, ir stiprus tas, kuris vykdo Jo žodį. Viešpaties diena yra didi ir labai baisi, kas galės ją iškęsti? 29O 2 12 29O 2 12 223250 ‘‘Todėl dabar,­sako Viešpats,­ gręžkitės į mane visa širdimi, pasninkaudami, verkdami ir dejuodami’‘. 29O 2 13 29O 2 13 223260 Persiplėškite savo širdis, ne rūbus! Gręžkitės į Viešpatį, savo Dievą, nes Jis yra maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras bei susilaikantis nuo bausmės. 29O 2 14 29O 2 14 223270 Kas žino, gal Jis sugrįš, pasigailės ir paliks palaiminimą­duonos auką ir geriamąją auką Viešpačiui, jūsų Dievui? 29O 2 15 29O 2 15 223280 Trimituokite Sione, paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, 29O 2 16 29O 2 16 223290 sukvieskite tautą ir vyresniuosius, atgabenkite vaikus ir žindomus kūdikius. Jaunavedžiai teišeina iš savo kambarių. 29O 2 17 29O 2 17 223300 Tarp prieangio ir aukuro tegul rauda kunigai, Viešpaties tarnai, sakydami: ‘‘Viešpatie, pasigailėk savo tautos, neatiduok savo paveldo pagonių paniekai ir pajuokai! Kodėl tautos turėtų sakyti: ‘Kur yra jų Dievas’?’‘ 29O 2 18 29O 2 18 223310 Tada Viešpatį apims pavydas dėl savo krašto ir Jis pasigailės savo tautos. 29O 2 19 29O 2 19 223320 Viešpats atsakys ir tars savo tautai: ‘‘Štai Aš duosiu jums javų, vyno ir aliejaus, ir jūs būsite sotūs; Aš nebeleisiu tautoms jūsų niekinti. 29O 2 20 29O 2 20 223330 Atėjusį iš šiaurės pašalinsiu toli nuo jūsų ir nusviesiu jį į tuščią dykumą, jo veidas bus į Rytų jūrą ir užpakalinė dalis­į Vakarų jūrą. Nuo jo smarvė pakils ir bjaurus kvapas, nes jis baisių dalykų padarė’‘. 29O 2 21 29O 2 21 223340 Nebijok, žeme, džiaukis ir džiūgauk, nes Viešpats padarys didelių dalykų. 29O 2 22 29O 2 22 223350 Laukiniai žvėrys, nebijokite! Ganyklos vėl žaliuoja, medžiai neša vaisių, figmedis ir vynmedis duoda derlių. 29O 2 23 29O 2 23 223360 Siono vaikai, džiaukitės Viešpačiu, savo Dievu. Jis ištikimai duodavo jums ankstyvą lietų ir Jis siųs jums lietų, ankstyvąjį ir vėlyvąjį lietų, kaip ir anksčiau. 29O 2 24 29O 2 24 223370 Klojimai bus pilni javų ir statinės sklidinos vyno ir aliejaus. 29O 2 25 29O 2 25 223380 ‘‘Aš atlyginsiu jums už metus, kuriuos sunaikino vikšrai, skėriai, vabalai ir amaras­mano didžioji kariuomenė, kurią siunčiau prieš jus. 29O 2 26 29O 2 26 223390 Jūs gausiai valgysite ir būsite sotūs, ir girsite Viešpaties, savo Dievo, vardą, kuris padarė jums nuostabių dalykų. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius. 29O 2 27 29O 2 27 223400 Jūs žinosite, kad Aš esu Izraelyje, Aš, Viešpats, jūsų Dievas, ir nėra kito. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius. 29O 2 28 29O 2 28 223410 Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus. 29O 2 29 29O 2 29 223420 Taip pat ant vergų ir vergių tomis dienomis išliesiu savo dvasios. 29O 2 30 29O 2 30 223430 Aš danguje ir žemėje parodysiu stebuklų­kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų. 29O 2 31 29O 2 31 223440 Saulė pavirs tamsa ir mėnulis­ krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. 29O 2 32 29O 2 32 223450 Tada kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip Viešpats sakė, likučiui, kurį Jis pašauks’‘. 29O 3 1 29O 3 1 223460 ‘‘Tuo metu, kai parvesiu Judo ir Jeruzalės ištremtuosius, 29O 3 2 29O 3 2 223470 Aš surinksiu visas tautas ir atvesiu jas į Juozapato slėnį. Ten juos teisiu dėl mano tautos ir mano paveldo Izraelio, kurį jos buvo išsklaidžiusios ir pasidalinusios mano žemę. 29O 3 3 29O 3 3 223480 Jie metė burtus dėl mano tautos, už paleistuvę atidavė berniuką, už vyną pardavė mergaitę ir girtuokliavo. 29O 3 4 29O 3 4 223490 Ką jūs turite bendro su manimi, Tyre, Sidone ir visi filistinų kraštai? Ar jūs norite man atlyginti už mano darbus ir man atkeršyti? Aš greitai ir lengvai sugrąžinsiu jūsų kerštą ant jūsų pačių galvų. 29O 3 5 29O 3 5 223500 Jūs paėmėte mano sidabrą bei auksą ir mano brangenybes nugabenote į savo šventyklas. 29O 3 6 29O 3 6 223510 Jūs pardavėte Judo ir Jeruzalės gyventojus graikams, išvarėte juos toli iš jų krašto. 29O 3 7 29O 3 7 223520 Aš pakelsiu juos toje vietoje, kurion jūs juos pardavėte, ir sugrąžinsiu jūsų kerštą ant jūsų pačių galvų. 29O 3 8 29O 3 8 223530 Aš atiduosiu jūsų sūnus ir dukteris Judo vaikams, o jie parduos juos šebiečiams, toli gyvenančiai tautai, nes taip pasakė Viešpats’‘. 29O 3 9 29O 3 9 223540 Paskelbkite tai tautoms, pasiruoškite karui, žadinkite karžygius! Kariai tegul ateina artyn. 29O 3 10 29O 3 10 223550 Perkaldinkite savo žagres į kardus ir pjautuvus į ietis. Silpnasis tesako: ‘‘Aš stiprus’‘. 29O 3 11 29O 3 11 223560 Skubiai susirinkusios, ateikite, aplinkinės tautos! Viešpatie, ten atvesk savo karžygius! 29O 3 12 29O 3 12 223570 ‘‘Tepakyla ir tesusirenka tautos į Juozapato slėnį: ten Aš teisiu jas. 29O 3 13 29O 3 13 223580 Imkite pjautuvą, nes atėjo pjūties metas. Spaustuvas pilnas, ateikite ir minkite. Indai bus sklidini, nes jų nedorybė didelė’‘. 29O 3 14 29O 3 14 223590 Minių minios sprendimo slėnyje! Viešpaties diena priartėjo. 29O 3 15 29O 3 15 223600 Saulė ir mėnulis aptems, žvaigždės neteks spindesio. 29O 3 16 29O 3 16 223610 Viešpats suriaumos iš Siono, Jo balsas pasigirs iš Jeruzalės, dangus ir žemė sudrebės. Viešpats yra savo tautos viltis ir Izraelio vaikų stiprybė. 29O 3 17 29O 3 17 223620 ‘‘Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris gyvena Sione, savo šventame kalne. Jeruzalė bus šventa, svetimieji nebemindžios jos. 29O 3 18 29O 3 18 223630 Tą dieną iš kalnų lašės saldus vynas, iš kalvų tekės pienas. Judo upės bus pilnos vandens, iš Viešpaties namų tekės šaltinis ir drėkins Šitimo slėnį. 29O 3 19 29O 3 19 223640 Egiptas taps dykyne, Edomas virs tuščia dykuma, nes jie žiauriai praliejo nekaltą Judo vaikų kraują. 29O 3 20 29O 3 20 223650 Judas gyvens per amžius ir Jeruzalė per kartų kartas. 29O 3 21 29O 3 21 223660 Aš apvalysiu jų kraują, kurio dar neapvaliau, nes Viešpats gyvena Sione!’‘ 30O 1 1 30O 1 1 223670 Amoso, avių ganytojo iš Tekojos, žodžiai. Jis matė regėjimą apie Izraelį Judo karaliaus Uzijo ir Izraelio karaliaus Jeroboamo, Jehoašo sūnaus, dienomis, dveji metai prieš žemės drebėjimą. 30O 1 2 30O 1 2 223680 Jis tarė: ‘‘Viešpats suriaumos iš Siono, Jo balsas pasigirs iš Jeruzalės. Piemenų buveinės gedės ir Karmelio viršūnė nudžius’‘. 30O 1 3 30O 1 3 223690 Taip sako Viešpats: ‘‘Dėl trijų ar keturių Damasko nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie kūlė Gileadą geležiniais velenais. 30O 1 4 30O 1 4 223700 Aš pasiųsiu ugnį į Hazaelio namus, ir ji sudegins Ben Hadado rūmus. 30O 1 5 30O 1 5 223710 Sulaužysiu Damasko užkaiščius, išnaikinsiu gyventojus Aveno lygumoje bei laikantį skeptrą iš Bet Edeno namų. Sirai pateks Kyro nelaisvėn’‘. 30O 1 6 30O 1 6 223720 Taip sako Viešpats: ‘‘Dėl trijų ar keturių Gazos nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie išvedė visus į nelaisvę ir juos atidavė Edomui. 30O 1 7 30O 1 7 223730 Aš pasiųsiu ugnį į Gazos sienas, ir ji sudegins jos rūmus. 30O 1 8 30O 1 8 223740 Išnaikinsiu gyventojus Ašdode, laikantį skeptrą Aškalone, pakelsiu ranką prieš Ekroną ir pražudysiu filistinų likutį’‘. 30O 1 9 30O 1 9 223750 Taip sako Viešpats: ‘‘Dėl trijų ar keturių Tyro nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie atidavė visus belaisvius Edomui ir nesilaikė broliškos sandoros. 30O 1 10 30O 1 10 223760 Aš pasiųsiu ugnį į Tyro sienas, ir ji sudegins jo rūmus’‘. 30O 1 11 30O 1 11 223770 Taip sako Viešpats: ‘‘Dėl trijų ar keturių Edomo nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jis kardu persekiojo savo brolį, nepasigailėjo jo, žiauriai siautėjo ir nuolat puldinėjo. 30O 1 12 30O 1 12 223780 Aš pasiųsiu ugnį į Temaną, ir ji sudegins Bocros rūmus’‘. 30O 1 13 30O 1 13 223790 Taip sako Viešpats: ‘‘Dėl trijų ar keturių amonitų nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie perskrodė Gileado nėščias moteris, norėdami išplėsti savo krašto ribas. 30O 1 14 30O 1 14 223800 Aš uždegsiu ugnį Rabos sienose, ir ji sudegins jos rūmus tarp klyksmų mūšio dieną ir su viesulu audros metu. 30O 1 15 30O 1 15 223810 Jos karalius ir jo kunigaikščiai eis į nelaisvę’‘. 30O 2 1 30O 2 1 223820 Taip sako Viešpats: ‘‘Dėl trijų ar keturių Moabo nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jis sudegino Edomo karaliaus kaulus. 30O 2 2 30O 2 2 223830 Aš pasiųsiu ugnį į Moabą, ir ji sudegins Kerijotų rūmus, ir Moabas mirs sąmyšyje, tarp šauksmų, skardenant trimitui. 30O 2 3 30O 2 3 223840 Aš sunaikinsiu jo teisėją ir nužudysiu visus jo kunigaikščius’‘. 30O 2 4 30O 2 4 223850 Taip sako Viešpats: ‘‘Dėl trijų ar keturių Judo nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie paniekino Viešpaties įstatymą ir nesilaikė Jo įsakymų. Juos suklaidino jų pačių melai, kuriais sekė jų tėvai. 30O 2 5 30O 2 5 223860 Aš pasiųsiu ugnį į Judą, ir ji sudegins Jeruzalės rūmus’‘. 30O 2 6 30O 2 6 223870 Taip sako Viešpats: ‘‘Dėl trijų ar keturių Izraelio nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie parduoda teisųjį už sidabrą, beturtį už sandalų porą. 30O 2 7 30O 2 7 223880 Jie sutrypia silpnuosius ir iškreipia romiųjų kelią. Tėvas ir sūnus eina pas tą pačią moterį ir suteršia mano šventą vardą. 30O 2 8 30O 2 8 223890 Jie išsitiesia ant rūbų, paimtų už užstatą prie kiekvieno aukuro, geria pasmerktųjų vyną savo dievo namuose. 30O 2 9 30O 2 9 223900 Juk Aš išnaikinau dėl jūsų amoritus, nors jie buvo aukšti kaip kedrai ir stiprūs kaip ąžuolai. Aš sunaikinau jų vaisius virš žemės ir šaknis žemėje. 30O 2 10 30O 2 10 223910 Aš jus išvedžiau iš Egipto krašto, vedžiojau dykumoje keturiasdešimt metų ir leidau užimti amoritų kraštą. 30O 2 11 30O 2 11 223920 Iš jūsų sūnų Aš prikėliau pranašų ir iš jūsų jaunikaičių­nazarėnų. Ar ne taip, Izraelio vaikai?­ sako Viešpats.­ 30O 2 12 30O 2 12 223930 Bet jūs girdėte nazarėnus vynu ir pranašams įsakėte: ‘Nepranašaukite!’ 30O 2 13 30O 2 13 223940 Aš prislėgsiu jus, kaip slegiamas vežimas, kai būna pilnas javų. 30O 2 14 30O 2 14 223950 Tada greitasis nepaspruks, stipriajam nepadės jo jėga, karžygys neišsigelbės, 30O 2 15 30O 2 15 223960 lankininkas neišsilaikys, greitakojis neišbėgs ir raitelis neišsigelbės. 30O 2 16 30O 2 16 223970 Net drąsiausias karžygys bėgs, viską palikęs, tą dieną,­sako Viešpats’‘. 30O 3 1 30O 3 1 223980 Izraelitai, klausykite šito žodžio, kurį Viešpats kalbėjo prieš jus: ‘‘Klausyk, visa gimine, kurią išvedžiau iš Egipto krašto. 30O 3 2 30O 3 2 223990 Tik jus Aš išsirinkau iš visų žemės giminių. Todėl bausiu jus už visus jūsų nusikaltimus’‘. 30O 3 3 30O 3 3 224000 Argi gali dviese eiti kartu, jei nėra susitarę? 30O 3 4 30O 3 4 224010 Argi liūtas riaumoja tankumyne, neturėdamas grobio? Argi jauniklis liūtas urzgia savo guolyje, nieko nesugavęs? 30O 3 5 30O 3 5 224020 Argi paukštis įkliūna į spąstus, jei juose nėra masalo? Argi spąstai pašoka, nieko nepagavę? 30O 3 6 30O 3 6 224030 Argi, išgirdę trimitą mieste, žmonės nenusigąsta? Argi įvyksta nelaimė mieste, Viešpačiui jos neleidus? 30O 3 7 30O 3 7 224040 Tikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neapreiškęs savo paslapties savo tarnams, pranašams. 30O 3 8 30O 3 8 224050 Liūtui riaumojant, kas nebijotų? Viešpačiui Dievui kalbant, kas nepranašautų? 30O 3 9 30O 3 9 224060 Skelbkite Ašdodo rūmuose ir Egipto krašto rūmuose, sakydami: ‘‘Susirinkite ant Samarijos kalnų, stebėkite didelius sąmyšius ir priespaudą joje. 30O 3 10 30O 3 10 224070 Jie nežino, kaip teisingai elgtis,­sako Viešpats,­jie kaupia smurtą ir skriaudą savo rūmuose’‘. 30O 3 11 30O 3 11 224080 Todėl Viešpats Dievas sako: ‘‘Priešas aplink tavo šalį, jis sutryps tavo galybę ir apiplėš rūmus’‘. 30O 3 12 30O 3 12 224090 Taip sako Viešpats: ‘‘Kaip piemuo išplėšia iš liūto nasrų porą kojų ar ausies gabalą, taip bus išgelbėti izraelitai, kurie sėdi Samarijoje, guolio kampe, ir guli Damasko pataluose. 30O 3 13 30O 3 13 224100 Klausykite ir paliudykite tai Jokūbo namuose,­sako Viešpats Dievas, kareivijų Dievas.­ 30O 3 14 30O 3 14 224110 Tą dieną aplankysiu Izraelį dėl jo nusikaltimų, sunaikinsiu Betelio aukurus; aukuro ragai bus nudaužyti ir nukris ant žemės. 30O 3 15 30O 3 15 224120 Taip pat sunaikinsiu žiemos namus ir vasaros namus, pranyks dramblio kaulo rūmai ir didžiųjų pastatų neliks’‘. 30O 4 1 30O 4 1 224130 Išgirskite šitą žodį, Bašano karvės, esančios Samarijos kalnyne, kurios spaudžiate vargšus, skriaudžiate neturtėlius ir sakote savo valdovams: ‘‘Atneškite, ir mes gersime!’‘ 30O 4 2 30O 4 2 224140 Viešpats Dievas prisiekė savo šventumu: ‘‘Štai ateis jums dienos, kai jus ištrauks kabliais ir jūsų palikuonis kaip žuvis ant kabliuko. 30O 4 3 30O 4 3 224150 Jūs išeisite pro spragas, kiekviena tiesiausiu keliu, ir būsite išmestos Harmone,­sako Viešpats’‘. 30O 4 4 30O 4 4 224160 ‘‘Eikite į Betelį ir į Gilgalą ir ten nusikalskite! Aukokite rytais aukas, kas trečią dieną neškite dešimtines. 30O 4 5 30O 4 5 224170 Aukokite raugintos duonos padėkos auką, skelbkite laisvos valios aukas! Juk tai jums patinka, izraelitai’‘,­sako Viešpats Dievas. 30O 4 6 30O 4 6 224180 ‘‘Aš daviau jums švarius dantis visuose jūsų miestuose ir duonos stoką visose vietovėse. Tačiau jūs nesugrįžote pas mane’‘,­sako Viešpats. 30O 4 7 30O 4 7 224190 ‘‘Aš nedaviau jums lietaus likus trims mėnesiams iki pjūties. Aš leidau lyti viename mieste, o kitame sulaikiau lietų. Vietomis palijo, o ten kur nelijo, viskas išdžiūvo. 30O 4 8 30O 4 8 224200 Du ar trys miestai ėjo į vieną miestą atsigerti vandens, bet troškulio nenumalšino. Tačiau jūs nesugrįžote pas mane’‘,­sako Viešpats. 30O 4 9 30O 4 9 224210 ‘‘Aš naikinau sausra ir pelėsiais jūsų laukų derlių, išdžiovinau sodus ir vynuogynus, figmedžius ir alyvmedžius nuėdė skėriai. Tačiau jūs nesugrįžote pas mane’‘,­sako Viešpats. 30O 4 10 30O 4 10 224220 ‘‘Aš siunčiau jums marą kaip Egipte, išžudžiau kardu jūsų jaunuolius, žirgus atidaviau kaip grobį. Jūsų stovyklų smarvė pasiekė jūsų nosis, tačiau jūs nesugrįžote pas mane’‘,­sako Viešpats. 30O 4 11 30O 4 11 224230 ‘‘Aš naikinau jus kaip Sodomą ir Gomorą, ir jūs tapote kaip nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies. Tačiau jūs nesugrįžote pas mane,­ sako Viešpats.­ 30O 4 12 30O 4 12 224240 Izraeli, Aš taip su tavimi pasielgsiu, todėl pasiruošk sutikti savo Dievą!’‘ 30O 4 13 30O 4 13 224250 Nes štai Tas, kuris sukūrė kalnus bei sutvėrė vėją, kuris apreiškia žmogui savo mintis. Jis aušrą paverčia tamsa ir kalnų viršūnės yra po Jo kojomis. Viešpats, kareivijų Dievas, yra Jo vardas. 30O 5 1 30O 5 1 224260 Izraelio namai, išgirskite žodį, raudą, kuria į jus kreipiuosi: 30O 5 2 30O 5 2 224270 ‘‘Parblokštas nebeatsikelia išrinktasis Izraelis, guli apleistas ant žemės, niekas jo nepakelia’‘. 30O 5 3 30O 5 3 224280 Taip sako Viešpats Dievas Izraelio namams: ‘‘Mieste, kuris išeidavo su tūkstančiu, išliks šimtas, ir kuris išeidavo su šimtu, išliks dešimt’‘. 30O 5 4 30O 5 4 224290 Taip sako Viešpats Izraelio namams: ‘‘Ieškokite manęs, tai gyvensite. 30O 5 5 30O 5 5 224300 Neieškokite Betelio, neikite į Gilgalą, nekeliaukite į Beer Šebą! Gilgala tikrai pateks į nelaisvę ir Betelis pavirs nieku’‘. 30O 5 6 30O 5 6 224310 Ieškokite Viešpaties, tai gyvensite, kad Jis neužsidegtų kaip ugnis Juozapo namuose ir neprarytų jų. Nebūtų Betelyje kam ją užgesinti. 30O 5 7 30O 5 7 224320 Jūs, kurie teisingumą pakeičiate kartybe ir teisumą sutrypiate kojomis. 30O 5 8 30O 5 8 224330 Ieškokite To, kuris padarė Sietyno bei Oriono žvaigždynus, kuris naktį paverčia rytu ir dieną­tamsia naktimi, kuris pašaukia jūros vandenį ir jį išlieja ant žemės lietumi. Viešpats yra Jo vardas. 30O 5 9 30O 5 9 224340 Jis leidžia sunaikinti stiprųjį ir sugriauti jo tvirtovę. 30O 5 10 30O 5 10 224350 Jie nekenčia to, kuris apkaltina vartuose ir nemėgsta to, kuris kalba tiesą. 30O 5 11 30O 5 11 224360 Jūs mindote silpnąjį ir imate iš jo mokesčius kviečiais. Jūs pasistatėte namus iš tašytų akmenų, tačiau negyvensite juose; užsiveisėte puikių vynuogynų, tačiau negersite jų vyno. 30O 5 12 30O 5 12 224370 Aš žinau, kiek daug yra jūsų nusikaltimų bei nuodėmių. Jūs persekiojate nekaltąjį, imate kyšius, iškraipote vargšo bylą vartuose. 30O 5 13 30O 5 13 224380 Išmintingasis tyli tuo metu, nes tai blogas metas. 30O 5 14 30O 5 14 224390 Ieškokite gera, o ne pikta, kad išliktumėte gyvi. Tada Viešpats, kareivijų Dievas, bus su jumis, kaip jūs sakote. 30O 5 15 30O 5 15 224400 Nekęskite pikta ir mylėkite gera. Įtvirtinkite teisingumą vartuose. Gal tada Viešpats, kareivijų Dievas, bus maloningas Juozapo likučiui? 30O 5 16 30O 5 16 224410 Taip sako Viešpats, kareivijų Dievas: ‘‘Visose aikštėse ir gatvėse dejuos ir sakys: ‘Vargas, vargas!’ Žemdirbius šauks gedėti, o patyrusias raudotojas­dejuoti. 30O 5 17 30O 5 17 224420 Kai praeisiu tarp jūsų, visuose vynuogynuose bus girdima rauda,­sako Viešpats’‘. 30O 5 18 30O 5 18 224430 Vargas tiems, kurie laukia Viešpaties dienos! Kam ji jums? Viešpaties dieną bus tamsa, o ne šviesa. 30O 5 19 30O 5 19 224440 Kaip žmogus, kuris, bėgdamas nuo liūto, sutiktų lokį arba, įėjęs į namus ir ranka atsirėmęs į sieną, būtų įgeltas gyvatės. 30O 5 20 30O 5 20 224450 Tamsi bus Viešpaties diena­ne šviesi. Labai tamsi, be jokios šviesos. 30O 5 21 30O 5 21 224460 ‘‘Aš nekenčiu ir paniekinu jūsų šventes, nemėgstu jūsų iškilmių kvapo. 30O 5 22 30O 5 22 224470 Nors jūs aukojate deginamąsias ir duonos aukas, Aš jų nepriimsiu. Aš nepažvelgsiu į jūsų riebias padėkos aukas. 30O 5 23 30O 5 23 224480 Šalin nuo manęs su savo giesmių triukšmu, nenoriu klausyti jūsų arfų skambinimo. 30O 5 24 30O 5 24 224490 Teisingumas tegu teka kaip vandenys, o teisumas­kaip galinga srovė! 30O 5 25 30O 5 25 224500 Izraelio namai, ar jūs aukojote atnašas ir aukas dykumoje per keturiasdešimt metų? 30O 5 26 30O 5 26 224510 Jūs nešiojote Sikuto, savo karaliaus, ir Kijūno, žvaigždžių dievo, atvaizdus. 30O 5 27 30O 5 27 224520 Todėl ištremsiu jus anapus Damasko’‘,­sako Viešpats, kurio vardas­kareivijų Dievas. 30O 6 1 30O 6 1 224530 Vargas tiems, kurie nerūpestingai gyvena Sione ir pasitiki Samarijos kalnu, kurie vadinami tautų pažiba, pas kuriuos susirinko Izraelio namai. 30O 6 2 30O 6 2 224540 Eikite į Kalnę ir pasižiūrėkite; iš ten į didįjį miestą Hamatą, o po to nusileiskite į filistinų Gatą. Ar jūs geresni už šitas karalystes, ar jūsų kraštas didesnis už jų kraštus? 30O 6 3 30O 6 3 224550 Jūs nenorite galvoti apie nelaimės dieną, tačiau priartinate smurto viešpatavimą! 30O 6 4 30O 6 4 224560 Jūs gulite dramblio kaulo lovose ir išsitiesiate pataluose, valgote ėriukus iš bandos ir veršius iš gardo. 30O 6 5 30O 6 5 224570 Jūs dainuojate, pritariant arfoms, ir kuriate muzikos kūrinius, lygindamiesi su Dovydu. 30O 6 6 30O 6 6 224580 Jūs geriate vyną iš taurių ir tepatės geriausiu aliejumi, bet nesisielojate dėl Juozapo nelaimių. 30O 6 7 30O 6 7 224590 Todėl jie pirmieji eis į nelaisvę ir pasibaigs tų, kurie gulėjo išsitiesę, lėbavimas. 30O 6 8 30O 6 8 224600 Viešpats Dievas prisiekė savimi: ‘‘Aš bjauriuosi Jokūbo puikybe, nekenčiu jo rūmų ir atiduosiu miestą priešams su viskuo, kas jame yra’‘. 30O 6 9 30O 6 9 224610 Ir jei liks dešimt žmonių vienuose namuose, jie mirs! 30O 6 10 30O 6 10 224620 Paims juos giminaitis ar tas, kuris degina kūnus, ir išneš lavonus iš namų, ir sakys likusiam namuose: ‘‘Ar dar yra gyvų su tavimi?’‘, tas atsakys: ‘‘Nėra!’‘ Ir jis sakys: ‘‘Tylėk! Negalima minėti Viešpaties vardo’‘. 30O 6 11 30O 6 11 224630 Viešpats įsakys paversti didžiuosius namus griuvėsiais, o mažuosius sudaužyti į šipulius. 30O 6 12 30O 6 12 224640 Argi žirgai bėga uolomis? Argi jas aria jaučiais? Tačiau jūs pavertėte teisingumą nuodais ir teisumo vaisių­kartėliu. 30O 6 13 30O 6 13 224650 ‘‘Vargas tiems, kurie džiaugiasi niekais ir sako: ‘Ar ne savo jėgomis tapome galingi?’ 30O 6 14 30O 6 14 224660 Izraelio namai, Aš sukelsiu prieš jus tautą, kuri pavergs jus nuo Hamato iki dykumos upelio’‘,­sako Viešpats, kareivijų Dievas. 30O 7 1 30O 7 1 224670 Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: karaliaus pievas nušienavus, pradėjus želti vėlyvai žolei, Jis pasiuntė skėrių pulkus. 30O 7 2 30O 7 2 224680 Kai jie visiškai nuėdė žolę krašte, aš sakiau: ‘‘Viešpatie Dieve, meldžiu, atleisk! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas’‘. 30O 7 3 30O 7 3 224690 Viešpats gailėjosi dėl to. ‘‘Taip neįvyks’‘,­tarė Viešpats. 30O 7 4 30O 7 4 224700 Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: Jis bausmei pašaukė ugnies liepsną, ta prarijo didžiąją gelmę ir buvo bepraryjanti kraštą. 30O 7 5 30O 7 5 224710 Tada tariau: ‘‘Viešpatie Dieve, meldžiu, liaukis! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas’‘. 30O 7 6 30O 7 6 224720 Viešpats gailėjosi dėl to. ‘‘Taip irgi neįvyks’‘,­tarė Viešpats Dievas. 30O 7 7 30O 7 7 224730 Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: Viešpats stovėjo ant mūrinės sienos ir laikė rankoje svambalą. 30O 7 8 30O 7 8 224740 Viešpats klausė manęs: ‘‘Amosai, ką matai?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Svambalą’‘. Tada Viešpats tarė: ‘‘Aš dedu svambalą prie tavo tautos, Izraelio namų; daugiau nebepasigailėsiu jų. 30O 7 9 30O 7 9 224750 Izaoko aukštumos ir Izraelio šventyklos bus sunaikintos. Aš pakelsiu kardą prieš Jeroboamo namus’‘. 30O 7 10 30O 7 10 224760 Tada Betelio kunigas Amacija pasiuntė Izraelio karaliui Jeroboamui tokią žinią: ‘‘Amosas ruošia prieš tave sąmokslą Izraelyje, kraštas nebegali pakelti jo kalbų, 30O 7 11 30O 7 11 224770 nes Amosas sako: ‘Jeroboamas mirs nuo kardo, o Izraelis eis į nelaisvę, toli nuo savo krašto’ ‘‘. 30O 7 12 30O 7 12 224780 Po to Amacija tarė Amosui: ‘‘Regėtojau, bėk į Judo šalį, valgyk ten duoną ir pranašauk. 30O 7 13 30O 7 13 224790 Bet Betelyje daugiau nebepranašauk, nes čia yra karaliaus šventykla ir karališki namai’‘. 30O 7 14 30O 7 14 224800 Amosas atsakė Amacijai: ‘‘Aš ne pranašas ir ne pranašo sūnus. Aš esu piemuo ir auginu šilkmedžius. 30O 7 15 30O 7 15 224810 Tačiau Viešpats, paėmęs mane nuo bandos, tarė: ‘Eik, pranašauk mano tautai, Izraeliui!’ 30O 7 16 30O 7 16 224820 Dabar klausyk Viešpaties žodžio. Tu sakai: ‘Nepranašauk prieš Izraelį ir nekalbėk prieš Izaoko namus!’ 30O 7 17 30O 7 17 224830 Todėl taip sako Viešpats: ‘Tavo žmona paleistuvaus mieste, sūnūs ir dukterys žus nuo kardo, tavo žemę išdalins, o tu pats mirsi pagonių krašte. Izraelis tikrai bus išvarytas į nelaisvę iš savo krašto’ ‘‘. 30O 8 1 30O 8 1 224840 Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: štai pintinė prinokusių vaisių. 30O 8 2 30O 8 2 224850 Jis klausė: ‘‘Amosai, ką matai?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Pintinę prinokusių vaisų’‘. Tada Viešpats tarė man: ‘‘Atėjo galas mano tautai, Izraeliui; daugiau jos nebepasigailėsiu. 30O 8 3 30O 8 3 224860 Giesmės šventykloje virs raudojimu,­sako Viešpats Dievas.­Bus gausu lavonų, juos išmes tylėdami’‘. 30O 8 4 30O 8 4 224870 Klausykite, kurie praryjate beturtį ir pražudote krašto vargšus, 30O 8 5 30O 8 5 224880 sakydami: ‘‘Kada baigsis jaunas mėnulis ir galėsime parduoti javus? Kada baigsis sabatas ir galėsime pasiūlyti kviečius? Kada galėsime sumažinti saiką, padidinti svorį ir apgaudinėti neteisingomis svarstyklėmis? 30O 8 6 30O 8 6 224890 Mes pirksime vargšą už sidabrą, beturtį už porą sandalų, pelus parduosime kviečių vietoje’‘. 30O 8 7 30O 8 7 224900 Viešpats prisiekė Jokūbo pasididžiavimu: ‘‘Niekados nepamiršiu jų darbų!’‘ 30O 8 8 30O 8 8 224910 Ar dėl to neturėtų sudrebėti žemė ir liūdėti visi jos gyventojai? Ji pakils, patvins ir vėl atslūgs kaip Egipto upė. 30O 8 9 30O 8 9 224920 Viešpats Dievas sako: ‘‘Ir atsitiks tą dieną, kad saulė nusileis vidudienį ir šviesi diena taps naktimi. 30O 8 10 30O 8 10 224930 Aš paversiu jūsų iškilmes į gedulą, giesmes į raudas. Užvilksiu visiems ašutines, plikai nuskusiu galvas, padarysiu jus lyg gedinčius vienintelio sūnaus. Jūsų galas bus karti diena. 30O 8 11 30O 8 11 224940 Ateina dienos,­sako Viešpats,­ kai Aš siųsiu badą šaliai: ne duonos badą ir ne vandens troškulį, bet Viešpaties žodžio. 30O 8 12 30O 8 12 224950 Tada jie klajos nuo jūros iki jūros ir lakstys nuo šiaurės iki rytų, ieškodami Viešpaties žodžio, bet neras. 30O 8 13 30O 8 13 224960 Tą dieną alps iš troškulio gražios mergaitės ir jaunuoliai, 30O 8 14 30O 8 14 224970 kurie prisiekia Samarijos nuodėme ir sako: ‘Tikrai gyvas dievas Dano mieste ir išgelbėtojas Beer Šeboje!’ Jie kris ir nebeatsikels’‘. 30O 9 1 30O 9 1 224980 Mačiau Viešpatį, stovintį prie aukuro, ir Jis tarė: ‘‘Trenk į durų staktas, kad net pamatai drebėtų. Tekrinta tai ant žmonių galvų. Aš likusius nužudysiu kardu­niekas nepabėgs ir neišsigelbės. 30O 9 2 30O 9 2 224990 Jeigu jie nužengtų į mirusiųjų buveinę, iš ten mano ranka juos paimtų. Jeigu jie užkoptų į dangų, iš ten juos išmesčiau. 30O 9 3 30O 9 3 225000 Jeigu jie pasislėptų Karmelio viršūnėje, suieškojęs juos iš ten paimčiau. Jeigu jie pasislėptų nuo mano akių jūros dugne, įsakyčiau gyvatei juos įgelti. 30O 9 4 30O 9 4 225010 Jeigu jie išeitų į nelaisvę priešakyje savo priešų, įsakyčiau kardui juos išžudyti. Aš nukreipsiu į juos savo akis nelaimei, o ne gerovei’‘. 30O 9 5 30O 9 5 225020 Kai Viešpats, kareivijų Dievas, palies žemę, ji siūbuos ir visi jos gyventojai gedės. Viskas pakils ir atslūgs kaip Egipto upė. 30O 9 6 30O 9 6 225030 Jis pastatė danguje savo sostą, žemė yra jo papėdė. Jis pašaukia jūros vandenis ir juos išlieja ant žemės paviršiaus. Viešpats yra Jo vardas. 30O 9 7 30O 9 7 225040 ‘‘Ar jūs, Izraelio vaikai, nesate kaip Etiopijos gyventojai?­sako Viešpats.­Ar neatvedžiau Izraelio iš Egipto, filistinų iš Kaftoro ir sirų iš Kyro? 30O 9 8 30O 9 8 225050 Viešpaties Dievo akys nukreiptos į nuodėmingą karalystę. Aš ją sunaikinsiu nuo žemės paviršiaus, tačiau Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu’‘,­sako Viešpats. 30O 9 9 30O 9 9 225060 ‘‘Aš įsakysiu išsklaidyti izraelitus tarp visų tautų, kad jie būtų išsijoti kaip rėčiu, tačiau ir mažiausias grūdas nenukris žemėn. 30O 9 10 30O 9 10 225070 Žus nuo kardo visi tautos nusidėjėliai, kurie sako: ‘Nelaimė mūsų neužklups ir nepasieks!’ 30O 9 11 30O 9 11 225080 Tada atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę ir užtaisysiu jos plyšius. Pakelsiu jos griuvėsius kaip ir seniau. 30O 9 12 30O 9 12 225090 Jie paveldės Edomo likutį ir visas tautas, kurios mano vardu vadinamos’‘,­sako Viešpats, kuris tai įvykdys. 30O 9 13 30O 9 13 225100 ‘‘Ateis diena,­sako Viešpats,­ kai artojas pasivys pjovėją ir vynuogių mynėjas­sėjėją. Kalnai lašės saldžiu vynu, visose kalvose jis tekės. 30O 9 14 30O 9 14 225110 Aš parvesiu savo tautos Izraelio ištremtuosius; jie atstatys sugriautus miestus ir gyvens juose, augins vynuogynus ir gers jų vyną, sodins sodus ir valgys jų vaisių. 30O 9 15 30O 9 15 225120 Aš įsodinsiu juos jų žemėje, ir niekas nebeišraus jų iš krašto, kurį jiems daviau’‘,­sako Viešpats, tavo Dievas. 31O 1 1 31O 1 1 225130 Abdijo regėjimas. Taip sako Viešpats Dievas apie Edomą: (Girdėjome žinią iš Viešpaties, pasiuntinys pasiųstas į tautas, ragina: ‘‘Pakilkime, eikime prieš jį į karą!’‘) 31O 1 2 31O 1 2 225140 ‘‘Aš padariau tave mažą tarp tautų, tu būsi labai niekinamas. 31O 1 3 31O 1 3 225150 Tavo širdies išdidumas apgavo tave, kuris gyveni uolose, kurio buveinė yra aukštai kalnuose. Tu galvoji: ‘Kas gali nustumti mane?’ 31O 1 4 31O 1 4 225160 Nors pakiltum aukštai kaip erelis ir sukrautum sau lizdą tarp žvaigždžių, ir iš ten nustumsiu tave!­sako Viešpats.­ 31O 1 5 31O 1 5 225170 Jei vagys ir plėšikai įsilaužtų pas tave nakčia, argi jie nepaimtų, kiek jiems užtenka? Taip, tu nukentėsi! Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave, argi jie nepaliktų kelių uogų? 31O 1 6 31O 1 6 225180 Kaip buvo apiplėštas Ezavas, iškasti jo paslėpti lobiai! 31O 1 7 31O 1 7 225190 Tavo sąjungininkai nustūmė tave iki sienos. Tie, kurie taikoje su tavimi, apgavo ir nugalėjo tave. Kurie valgė tavo duoną, spendė tau pinkles. Nėra jame supratimo. 31O 1 8 31O 1 8 225200 Tą dieną,­sako Viešpats,­Aš išnaikinsiu Edomo išminčius ir protinguosius Ezavo kalne. 31O 1 9 31O 1 9 225210 Temane, išsigąs tavo karžygiai, kad visi Ezavo kalne galėtų būti išžudyti. 31O 1 10 31O 1 10 225220 Už tavo broliui Jokūbui padarytą smurtą būsi sunaikintas amžiams. 31O 1 11 31O 1 11 225230 Tada, kai svetimieji plėšė Jokūbo turtus, veržėsi pro miesto vartus, metė burtą dėl Jeruzalės, tu stovėjai su jais ir buvai kaip vienas iš jų! 31O 1 12 31O 1 12 225240 Tau nederėjo gėrėtis tavo brolio nelaime, džiaugtis Judo vaikų sunaikinimu ir išdidžiai kalbėti jų sielvarto dieną. 31O 1 13 31O 1 13 225250 Tau nederėjo įeiti pro mano tautos vartus ir gėrėtis jų kentėjimu bei tiesti rankas į jų turtą jų žuvimo dieną. 31O 1 14 31O 1 14 225260 Tau nederėjo stovėti kryžkelėse ir naikinti pabėgėlius bei išduoti tuos, kurie ištrūko priespaudos metu! 31O 1 15 31O 1 15 225270 Juk Viešpaties diena arti visoms tautoms. Kaip tu darei, taip tau darys­tavo atlygis grįš tau pačiam. 31O 1 16 31O 1 16 225280 Kaip jūs gėrėte mano šventame kalne, taip visos tautos gers nuolatos ir jos pražus lyg nebuvusios. 31O 1 17 31O 1 17 225290 Bet Siono kalne bus išgelbėjimas ir šventumas. Tada Jokūbo namai užvaldys savo nuosavybę. 31O 1 18 31O 1 18 225300 Jokūbo namai bus ugnis, Juozapo namai­liepsna, o Ezavo namai­ražienos. Jie padegs ir sudegins juos, ir niekas iš Ezavo namų nepabėgs,­sako Viešpats.­ 31O 1 19 31O 1 19 225310 Tada pietiečiai užvaldys Ezavo kalnyną, o lygumų gyventojai­filistinus. Jie užvaldys Efraimo kalnus ir Samarijos laukus, o Benjaminas­Gileadą. 31O 1 20 31O 1 20 225320 Izraelitai, sugrįžę iš tremties, užvaldys kanaaniečių kraštą iki Sareptos. Jeruzalės tremtiniai, kurie yra Sefarade, užvaldys pietų miestus. 31O 1 21 31O 1 21 225330 Išgelbėtojai ateis į Siono kalną teisti Ezavo kalno. Ir Viešpačiui priklausys karalystė’‘. 32O 1 1 32O 1 1 225340 Viešpats tarė Amitajo sūnui Jonai: 32O 1 2 32O 1 2 225350 ‘‘Eik į Ninevę, didį miestą, ir šauk prieš jį, nes jų nedorybės pasiekė mane’‘. 32O 1 3 32O 1 3 225360 Jona pakilo, kad bėgtų nuo Viešpaties į Taršišą. Jis pasiekė Jopę, kur rado laivą, plaukiantį į Taršišą, sumokėjo už kelionę ir, įsėdęs į jį, su kitais plaukė į Taršišą nuo Viešpaties akivaizdos. 32O 1 4 32O 1 4 225370 Viešpats pasiuntė smarkų vėją. Kilo didelė audra jūroje, ir laivui grėsė pavojus sudužti. 32O 1 5 32O 1 5 225380 Jūrininkai išsigando, ir kiekvienas šaukėsi savo dievo. Jie išmetė laive esantį krovinį į jūrą, kad laivas palengvėtų. Tuo metu Jona buvo nusileidęs į laivo vidų ir kietai miegojo. 32O 1 6 32O 1 6 225390 Kapitonas atėjo pas jį ir klausė: ‘‘Kaip tu gali miegoti? Kelkis, šaukis savo Dievo! Gal Jis prisimins mus ir mes nežūsime?’‘ 32O 1 7 32O 1 7 225400 Po to jie kalbėjosi: ‘‘Eikime, meskime burtą, kuris iš mūsų kaltas dėl šitos nelaimės’‘. Jie metė burtą, ir burtas krito Jonai. 32O 1 8 32O 1 8 225410 Tada jie klausė jį: ‘‘Pasakyk, dėl ko mums šita nelaimė? Kuo tu užsiimi? Iš kur keliauji? Iš kokio krašto ir iš kurios tautos esi?’‘ 32O 1 9 32O 1 9 225420 Jis jiems atsakė: ‘‘Aš esu hebrajas, garbinu Viešpatį, dangaus Dievą, kuris sukūrė jūrą ir sausumą’‘. 32O 1 10 32O 1 10 225430 Tie vyrai labai išsigando ir klausė jo: ‘‘Kodėl taip padarei?’‘ Jie žinojo, kad jis bėgo nuo Viešpaties, nes jis jiems tai buvo papasakojęs. 32O 1 11 32O 1 11 225440 Tada jie sakė jam: ‘‘Ką turime daryti su tavimi, kad jūra mums nurimtų?’‘ Nes jūra siautė vis smarkiau. 32O 1 12 32O 1 12 225450 Jis jiems atsakė: ‘‘Imkite mane ir meskite į jūrą! Tada jūra jums nurims; nes aš žinau, kad dėl manęs kilo ši baisi audra’‘. 32O 1 13 32O 1 13 225460 Vyrai yrėsi visomis jėgomis, kad grįžtų prie kranto, bet neįstengė, nes jūra nesiliovė siautusi. 32O 1 14 32O 1 14 225470 Jie šaukėsi Viešpaties: ‘‘Maldaujame Tave, Viešpatie, neleisk mums žūti dėl šito žmogaus, nepriskaityk mums nekalto kraujo, nes Tu, Viešpatie, darai, ką nori’‘. 32O 1 15 32O 1 15 225480 Tada jie paėmė Joną ir išmetė jį į jūrą. Jūra nurimo. 32O 1 16 32O 1 16 225490 Tie vyrai labai išsigando Viešpaties, aukojo Viešpačiui aukas ir davė įžadus. 32O 1 17 32O 1 17 225500 Viešpats paruošė didelę žuvį Jonai praryti. Jis išbuvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis. 32O 2 1 32O 2 1 225510 Tada Jona iš žuvies pilvo meldėsi Viešpačiui, savo Dievui: 32O 2 2 32O 2 2 225520 ‘‘Aš šaukiausi Viešpaties savo varguose, ir Jis išklausė mane. Kai iš mirusiųjų buveinės pilvo šaukiau, Tu išgirdai mano balsą. 32O 2 3 32O 2 3 225530 Tu įmetei mane į gelmę, į jūrų širdį. Vandenys apsupo mane, visos Tavo bangos ir vilnys ritosi per mane. 32O 2 4 32O 2 4 225540 Tada galvojau: ‘Esu atstumtas nuo Tavęs, nebepamatysiu Tavo šventyklos!’ 32O 2 5 32O 2 5 225550 Vandenys apsupo mane ir grėsė mano gyvybei, gelmės apgaubė mane, jūros žolės vyniojosi apie mano galvą. 32O 2 6 32O 2 6 225560 Aš nugrimzdau į jūros gelmes, žemė uždarė mane savo skląsčiais. Bet Tu, Viešpatie, mano Dieve, išvedei mane gyvą iš gelmės. 32O 2 7 32O 2 7 225570 Mano sielai alpstant, prisiminiau Viešpatį ir mano malda pasiekė Tave Tavo šventykloje. 32O 2 8 32O 2 8 225580 Apgaulingų tuštybių garbintojai apleidžia savo Gailestingąjį. 32O 2 9 32O 2 9 225590 Bet aš, garsiai dėkodamas, atnešiu Tau auką; ką pažadėjau­ištesėsiu. Išgelbėjimas ateina iš Viešpaties!’‘ 32O 2 10 32O 2 10 225600 Viešpats įsakė, ir žuvis išspjovė Joną ant kranto. 32O 3 1 32O 3 1 225610 Viešpats tarė Jonai antrą kartą: 32O 3 2 32O 3 2 225620 ‘‘Eik į Ninevę, didį miestą, ir skelbk jiems, ką tau liepiau’‘. 32O 3 3 32O 3 3 225630 Jona pakluso Viešpaties žodžiui ir ėjo į Ninevę, kuri buvo labai didelis miestas­reikėjo trijų dienų jį pereiti. 32O 3 4 32O 3 4 225640 Jona ėjo per miestą vieną dieną. Jis skelbė: ‘‘Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta’‘. 32O 3 5 32O 3 5 225650 Ninevės žmonės patikėjo Dievu ir paskelbė pasninką ir nuo mažiausio iki didžiausio apsisiautė ašutinėmis. 32O 3 6 32O 3 6 225660 Kai ta žinia pasiekė Ninevės karalių, jis pakilo iš savo sosto, nusivilko savo drabužius, apsisiautė ašutine ir atsisėdo pelenuose. 32O 3 7 32O 3 7 225670 Ir jis išleido Ninevėje tokį įsakymą: ‘‘Karalius ir jo didžiūnai skelbia: žmonės ir gyvuliai, galvijai ir avys privalo pasninkauti. Teneragauja jie nei maisto, nei vandens. 32O 3 8 32O 3 8 225680 Žmonės ir gyvuliai turi apsidengti ašutinėmis ir garsiai šauktis Dievo, atsisakyti piktų kelių ir smurto. 32O 3 9 32O 3 9 225690 Kas žino, gal Dievas pasigailės mūsų, atsileis Jo rūstybė ir mes nepražūsime?’‘ 32O 3 10 32O 3 10 225700 Dievas, pamatęs, kad jie atsisakė savo piktų kelių, gailėjosi jų ir neįvykdė to, ką buvo jiems sakęs. 32O 4 1 32O 4 1 225710 Jonai tai labai nepatiko, ir jis supyko. 32O 4 2 32O 4 2 225720 Jona meldėsi: ‘‘Ak, Viešpatie, argi aš taip nesakiau, kai dar buvau savo krašte? Dėl to aš ir norėjau bėgti į Taršišą, žinodamas, kad esi maloningas Dievas, gailestingas, lėtas pykti, didžiai geras ir susilaikantis nuo bausmės. 32O 4 3 32O 4 3 225730 Todėl, Viešpatie, meldžiu, paimk mano gyvybę, nes man yra geriau mirti negu gyventi’‘. 32O 4 4 32O 4 4 225740 Viešpats klausė: ‘‘Ar manai, kad teisingai pyksti?’‘ 32O 4 5 32O 4 5 225750 Jona išėjo iš miesto ir atsisėdo rytų pusėje. Jis, pasistatęs ten stoginę, sėdėjo jos pavėsyje ir laukė, kas atsitiks miestui. 32O 4 6 32O 4 6 225760 Viešpats Dievas išaugino augalą, kad jo šešėlis dengtų Jonos galvą ir išvaduotų iš sielvarto. Jona labai džiaugėsi augalu. 32O 4 7 32O 4 7 225770 Bet kitą dieną, aušrai brėkštant, Dievas paruošė kirmėlę, kuri pakando augalą, ir tas nudžiūvo. 32O 4 8 32O 4 8 225780 Saulei patekėjus, Dievas paruošė svilinantį rytų vėją. Saulė spigino Jonos galvą, jis alpo ir geidė sau mirties, sakydamas: ‘‘Geriau man mirti negu gyventi!’‘ 32O 4 9 32O 4 9 225790 Ir Dievas tarė Jonai: ‘‘Ar tu teisingai pyksti dėl augalo?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taip, teisingai pykstu, netgi iki mirties’‘. 32O 4 10 32O 4 10 225800 Tada Viešpats tarė: ‘‘Tau gaila augalo, dėl kurio tu nei vargai, nei jo auginai. Jis per vieną naktį užaugo ir per vieną naktį pražuvo. 32O 4 11 32O 4 11 225810 Argi Aš turėčiau nesigailėti Ninevės, šio didelio miesto, kuriame gyvena daugiau negu šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, kurie nemoka atskirti dešinės nuo kairės, ir, be to, daug gyvulių?’‘ 33O 1 1 33O 1 1 225820 Viešpaties žodis, atėjęs Michėjui iš Morešeto Judo karalių Joatamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis apie Samariją ir Jeruzalę. 33O 1 2 33O 1 2 225830 Klausykite, visos tautos, įsidėmėk, žeme ir visa, kas joje yra. Viešpats Dievas tebūna liudytojas prieš jus iš savo šventyklos. 33O 1 3 33O 1 3 225840 Štai Viešpats leidžiasi iš savo vietos ir žengs žemės aukštumomis. 33O 1 4 33O 1 4 225850 Kalnai po Juo tirps ir slėniai lydysis lyg vaškas nuo ugnies, lyg vandenys, tekantys nuo skardžio. 33O 1 5 33O 1 5 225860 Visa tai dėl Jokūbo nusikaltimo ir Izraelio nuodėmių. Kas yra Jokūbo nusikaltimas? Ar ne Samarija? Kur yra Judo namų aukštumos? Ar ne Jeruzalėje? 33O 1 6 33O 1 6 225870 ‘‘Aš paversiu Samariją griuvėsių krūva, padarysiu ją vynuogynų lauku, nuritinsiu jos akmenis į slėnį ir atidengsiu jos pamatus. 33O 1 7 33O 1 7 225880 Visi jos drožiniai bus sudaužyti ir sudeginti, visi stabai sunaikinti. Jie buvo įgyti iš paleistuvių užmokesčio ir jie vėl taps paleistuvių užmokesčiu’‘. 33O 1 8 33O 1 8 225890 Aš raudosiu ir dejuosiu, vaikščiosiu basas ir nuogas, kauksiu kaip šakalai, dejuosiu lyg pelėdos, 33O 1 9 33O 1 9 225900 nes jos žaizda nepagydoma, ji pasiekė Judą, palietė mano tautos vartus­Jeruzalę. 33O 1 10 33O 1 10 225910 Neskelbkite Gate, neverkite garsiai! Bet Leafroje voliokitės dulkėse! 33O 1 11 33O 1 11 225920 Išeikite visi, Šafyro gyventojai, gėdingai apnuoginti! Caanano gyventojai, pasilikite mieste, neišeikite! Bet Ecelyje raudos visi, netekę savo vietos. 33O 1 12 33O 1 12 225930 Ko gero gali laukti Maroto gyventojai? Juk nelaimė atėjo nuo Viešpaties ir pasiekė Jeruzalės vartus. 33O 1 13 33O 1 13 225940 Lachišo miesto gyventojai, kinkykite žirgus ir bėkite! Jūs buvote Siono dukteriai nuodėmės pradžia, nes jumyse atrasti Izraelio nusikaltimai. 33O 1 14 33O 1 14 225950 Todėl jūs duosite dovanas Morešet Gatui. Achzibo namai taps apgaule Izraelio karaliams. 33O 1 15 33O 1 15 225960 Marešos gyventojai, jums atvesiu paveldėtoją, jis nueis iki Adulamo­Izraelio šlovės. 33O 1 16 33O 1 16 225970 Nusikirpk ir nusiskusk plaukus, liūdėdamas savo mylimų vaikų, tapk plikas kaip erelis, nes jie išvesti iš tavęs į nelaisvę. 33O 2 1 33O 2 1 225980 Vargas tiems, kurie planuoja neteisybes ir piktybę gulėdami lovose, kad jas įvykdytų rytui išaušus, nes jie turi tam galios. 33O 2 2 33O 2 2 225990 Jie užsigeidžia laukų­ir pagrobia juos, namų­ir atima juos. Jie apiplėšia žmogų ir jo namus, savininką ir jo nuosavybę. 33O 2 3 33O 2 3 226000 Todėl Viešpats taip sako: ‘‘Ruošiu šitai giminei nelaimę ir jos nenusimesite nuo savo sprandų, ir nevaikščiosite, iškėlę galvas, nes laikas bus piktas’‘. 33O 2 4 33O 2 4 226010 Tada sakys apie jus patarlę ir užtrauks graudulingą raudą: ‘‘Mes esame visiškai sunaikinti, mūsų tautos nuosavybė atiteko svetimiems. Jis atima žemę, išdalina mūsų laukus kitiems’‘. 33O 2 5 33O 2 5 226020 Todėl tu neturėsi nė vieno, kuris, mesdamas burtą, matuotų tau dalį Viešpaties bendruomenėje. 33O 2 6 33O 2 6 226030 Jie šaukia pranašams: ‘‘Nepranašaukite mums taip! To niekad nebus!’‘ 33O 2 7 33O 2 7 226040 Jūs, vadinami Jokūbo namais! Argi Viešpaties dvasia apribota? Argi tokie Jo darbai? Argi mano žodžiai nėra geri tiems, kurie elgiasi teisingai? 33O 2 8 33O 2 8 226050 Tie, kurie buvo mano tauta, pakilo kaip priešai! Jūs nutraukiate apsiaustą nuo ramiai einančių keliu, visai negalvojančių apie karą. 33O 2 9 33O 2 9 226060 Mano tautos moteris išvarėte iš jų gražių namų, iš jų vaikų amžiams atėmėte mano šlovę. 33O 2 10 33O 2 10 226070 Išeikite, nes ši šalis nėra poilsio vieta. Ji buvo sutepta, todėl ji bus žiauriai sunaikinta. 33O 2 11 33O 2 11 226080 Jei kas meluotų ir pataikautų, kalbėdamas apie vyną ir stiprius gėrimus, tas būtų priimtinas pranašas šitiems žmonėms! 33O 2 12 33O 2 12 226090 Aš surinksiu tave, Jokūbai, visą Izraelio likutį, surinksiu kaip avis garde, kaip bandą ganykloje, ir girdėsis žmonių minios klegėjimas. 33O 2 13 33O 2 13 226100 Pralaužėjas eis priekyje jų, jie prasilauš ir išeis pro vartus; jų karalius eis pirma jų, o Viešpats visų priekyje. 33O 3 1 33O 3 1 226110 Aš tariau: ‘‘Klausykite jūs, Jokūbo vadai, Izraelio namų kunigaikščiai! Ar ne jūsų reikalas žinoti, kas teisinga? 33O 3 2 33O 3 2 226120 Tačiau jūs nekenčiate gero, o mylite pikta; nulupate odą nuo mano žmonių ir mėsą nuo jų kaulų. 33O 3 3 33O 3 3 226130 Jūs ėdate mano tautos kūną, nulupate jiems odą, sulaužote jų kaulus, sukapojate į gabalus kaip puodui, kaip mėsą katilui’‘. 33O 3 4 33O 3 4 226140 Tada jie šauksis Viešpaties, bet Jis neatsakys jiems. Jis paslėps savo veidą nuo jų, nes jie elgėsi piktai. 33O 3 5 33O 3 5 226150 Taip sako Viešpats apie pranašus, kurie suvedžioja mano tautą: ‘‘Jei jie turi ką kramtyti dantimis, jie šaukia: ‘Taika!’, o tiems, kurie jiems nieko neduoda, jie skelbia karą. 33O 3 6 33O 3 6 226160 Todėl jums užeis naktis, kad neturėtumėte regėjimų, ir tamsa, kad negalėtumėte burti. Saulė nusileis pranašams, jų dienos aptems. 33O 3 7 33O 3 7 226170 Tada regėtojai bus sugėdinti ir būrėjai užsičiaups, nes nebus atsakymo iš Dievo’‘. 33O 3 8 33O 3 8 226180 Tačiau aš esu pilnas jėgos iš Viešpaties dvasios, teisybės bei drąsos skelbti Jokūbui jo nusikaltimą ir Izraeliui jo nuodėmę. 33O 3 9 33O 3 9 226190 Klausykite, Jokūbo namų vadai, Izraelio namų kunigaikščiai, kurie paminate teisingumą ir iškraipote tiesą, 33O 3 10 33O 3 10 226200 kurie statote Sioną krauju ir Jeruzalę neteisybe! 33O 3 11 33O 3 11 226210 Jos vadai teisia už kyšius, kunigai moko už atlyginimą, pranašai pranašauja už pinigus, tačiau jie remiasi Viešpačiu, sakydami: ‘‘Argi Viešpaties nėra tarp mūsų? Nelaimė mūsų neužklups!’‘ 33O 3 12 33O 3 12 226220 Dėl jūsų kaltės Sionas bus ariamas laukas, Jeruzalė pavirs griuvėsiais, o šventyklos kalnas apaugs mišku. 33O 4 1 33O 4 1 226230 Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas tvirtai stovės kaip aukščiausias kalnas. Jis iškils aukščiau nei kalvos, tautos plauks į jį. 33O 4 2 33O 4 2 226240 Daug tautų ateis ir sakys: ‘‘Ateikite, eikime visi į Viešpaties kalną ir į Jokūbo Dievo namus, kad Jis mus mokytų savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais!’‘ Iš Siono išeis įstatymas, o Viešpaties žodis­iš Jeruzalės. 33O 4 3 33O 4 3 226250 Jis teis daugelį tautų, sudraus toli esančias galingas tautas. Tada jos perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. Tauta nebekels kardo prieš tautą ir jie nebesimokys kariauti. 33O 4 4 33O 4 4 226260 Kiekvienas saugiai sėdės po savo vynmedžiu ir po savo figmedžiu, niekieno negąsdinamas, nes kareivijų Viešpats taip kalbėjo. 33O 4 5 33O 4 5 226270 Nes visos tautos vaikšto kiekviena savo dievo vardu, tačiau mes vaikščiosime Viešpaties, savo Dievo, vardu visados ir per amžius. 33O 4 6 33O 4 6 226280 ‘‘Tuomet,­sako Viešpats,­Aš surinksiu iš tremties raišuosius, išblaškytuosius ir tuos, kuriuos varginau. 33O 4 7 33O 4 7 226290 Aš padarysiu raišuosius likučiu, toli išsklaidytuosius­galinga tauta. Viešpats bus jų karalius Siono kalne per amžius. 33O 4 8 33O 4 8 226300 Tu, kaimenės bokšte, Siono dukters tvirtove, tau bus sugrąžinta ankstesnė valdžia, Jeruzalės dukrai sugrįš karalystė!’‘ 33O 4 9 33O 4 9 226310 Kodėl dabar taip garsiai šauki? Ar neturi karaliaus? Ar žuvo tavo patarėjas? Skausmai suėmė tave lyg gimdyvę. 33O 4 10 33O 4 10 226320 Raitykis ir dejuok iš skausmo kaip gimdyvė, Siono dukra! Tu turėsi palikti miestą ir gyventi atvirame lauke, tu nueisi iki Babilono. Ten tu būsi išgelbėta, nes Viešpats išpirks tave iš priešo rankos. 33O 4 11 33O 4 11 226330 Susirinkusios prieš tave tautos sako: ‘‘Ji tebūna išniekinta, tepasigėri Sionu mūsų akys!’‘ 33O 4 12 33O 4 12 226340 Bet jos nežino Viešpaties minčių ir nesupranta Jo sprendimų. Jis jas surinks kaip pėdus į klojimą. 33O 4 13 33O 4 13 226350 Siono dukra, pakilk ir kulk. Aš padarysiu tavo ragą geležinį, o kanopas varines. Tu sudaužysi daug tautų, pašvęsi Viešpačiui, viso pasaulio valdovui, jų grobį ir jų turtus. 33O 5 1 33O 5 1 226360 Dabar surink kariuomenę, kad kariautų su priešu, kuris apgulė mus. Priešas trenks į veidą Izraelio teisėjui! 33O 5 2 33O 5 2 226370 O tu, Efrata­Betliejau, nors esi mažas tarp Judo miestų, bet iš tavęs kils Tas, kuris bus valdovu Izraelyje. Jo kilmė siekia pradžios laikus, amžinybės dienas. 33O 5 3 33O 5 3 226380 Jis juos atiduos į vergiją, kol gimdančioji pagimdys. Tada Jo brolių likutis sugrįš į Izraelį. 33O 5 4 33O 5 4 226390 Jis stovės ir ganys juos Viešpaties galia ir Viešpaties, savo Dievo, vardo didybe. Jie saugiai gyvens, nes Jis bus didis iki žemės pakraščių. 33O 5 5 33O 5 5 226400 Jis bus taika. Kai asirai įžengs į mūsų kraštą, mes pastatysime prieš juos septynis ganytojus ir aštuonis kunigaikščius. 33O 5 6 33O 5 6 226410 Jie nuniokos Asirijos ir Nimrodo kraštą kardu. Taip Jis išlaisvins mus, asirams įsiveržus į mūsų kraštą. 33O 5 7 33O 5 7 226420 Jokūbo likutis tarp daugelio tautų bus kaip rasa, kuri ateina iš Viešpaties, kaip lietus augalams, kuris nieko nelauks iš žmonių ir nedės vilčių į žmonių sūnus. 33O 5 8 33O 5 8 226430 Jokūbo likutis tarp tautų bus kaip liūtas tarp laukinių žvėrių, kaip jauniklis liūtas avių bandose, kuris įsibrovęs mindo, drasko, ir nėra galinčio išgelbėti. 33O 5 9 33O 5 9 226440 Tu pakelsi savo ranką prieš prispaudėjus, ir visi tavo priešai žus! 33O 5 10 33O 5 10 226450 ‘‘Tą dieną,­sako Viešpats,­Aš išnaikinsiu tavo žirgus, sudaužysiu kovos vežimus; 33O 5 11 33O 5 11 226460 sunaikinsiu miestus krašte ir sugriausiu tvirtoves; 33O 5 12 33O 5 12 226470 išnaikinsiu burtininkus tavo krašte, ir nebebus tavyje žynių. 33O 5 13 33O 5 13 226480 Aš išnaikinsiu jūsų drožinius ir statulas, kad nebegarbintumėte savo rankų darbų; 33O 5 14 33O 5 14 226490 išrausiu giraites tavo krašte ir nusiaubsiu miestus. 33O 5 15 33O 5 15 226500 Užsirūstinęs ir įtūžęs atkeršysiu tautoms, kurios neklausė manęs’‘. 33O 6 1 33O 6 1 226510 Klausykite, ką sako Viešpats: ‘‘Susirinkite, bylinėkitės kalnų akivaizdoje, kalvos tegirdi jūsų balsą!’‘ 33O 6 2 33O 6 2 226520 Girdėkite, kalnai, Viešpaties bylą, jūs, tvirtieji žemės pamatai, Viešpaties bylą su Jo tauta­Izraeliu: 33O 6 3 33O 6 3 226530 ‘‘Mano tauta, ką tau padariau ir kuo apsunkinau? Paliudyk prieš mane. 33O 6 4 33O 6 4 226540 Aš juk išvedžiau tave iš Egipto šalies, iš jos vergijos išpirkau tave; pasiunčiau Mozę, Aaroną ir Mirjamą išlaisvinti tave. 33O 6 5 33O 6 5 226550 Mano tauta, atsimink, ką buvo sumanęs Balakas, Moabo karalius, ir ką jam atsakė Balaamas, Beoro sūnus. Pagalvok, kas vyko nuo Šitimų iki Gilgalo, kad pažintum Viešpaties teisumą’‘. 33O 6 6 33O 6 6 226560 Su kuo man ateiti pas Viešpatį, nusilenkti aukštybių Dievui? Ar ateiti su metinių veršių deginamosiomis aukomis? 33O 6 7 33O 6 7 226570 Ar Viešpats priims tūkstančius avinų ir daugybę aliejaus? O gal man atiduoti savo pirmagimį už nusikaltimus, savo kūno vaisių už savo nuodėmę? 33O 6 8 33O 6 8 226580 Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu. 33O 6 9 33O 6 9 226590 Viešpaties balsas šaukia miestui (išmintinga yra bijotis Tavo vardo): ‘‘Klausykite skeptro ir To, kuris jį paskyrė! 33O 6 10 33O 6 10 226600 Ar dar tebėra nedorėlio namuose nedorybės turtai ir pasibjaurėtinai sumažintas saikas? 33O 6 11 33O 6 11 226610 Ar laikyti nekaltais tuos, kurie naudoja neteisingas svarstykles ir apgaulingus svarsčius? 33O 6 12 33O 6 12 226620 Turtuoliai pilni smurto, gyventojai kalba melą ir apgaulę. 33O 6 13 33O 6 13 226630 Taigi ir Aš tave, Izraeli, bausiu dėl tavo nuodėmių! 33O 6 14 33O 6 14 226640 Tu valgysi, bet nepasisotinsi­ liksi alkanas. Ką sutaupysi, to neturėsi, o jei ką išsaugosi­karai sunaikins. 33O 6 15 33O 6 15 226650 Tu sėsi, bet nepjausi; spausi alyvas, bet nesitepsi aliejumi; spausi vynuoges, bet negersi vyno. 33O 6 16 33O 6 16 226660 Jūs vykdote Omrio ir Ahabo nuostatus ir elgiatės pagal jų patarimus. Todėl sunaikinsiu tave, o tavo gyventojai taps pajuoka. Jūs kentėsite mano tautos paniekinimą’‘. 33O 7 1 33O 7 1 226670 Vargas man, kaip nuskynus vasaros vaisius, kaip nurinkus vynuogių likučius: nėra jokios kekės pavalgyti nė nunokusių figų, kurias taip mėgstu! 33O 7 2 33O 7 2 226680 Dingo geri žmonės krašte, nebėra dorų žmonių. Jie visi tykoja kraujo, spendžia pinkles broliui. 33O 7 3 33O 7 3 226690 Jų rankos yra stropios piktam. Kunigaikštis ir teisėjas reikalauja dovanų, o turtuolis reiškia savo nedorus norus. Taip jie iškraipo teisingumą. 33O 7 4 33O 7 4 226700 Jų geriausias yra kaip usnis, o doriausias kaip erškėčių tvora. Sąmyšio diena artėja, pranašų žodžiai pildosi. 33O 7 5 33O 7 5 226710 Netikėkite artimu, nepasitikėkite draugu! Saugokis net tos, kuri guli prie tavo šono. 33O 7 6 33O 7 6 226720 Sūnus niekina tėvą, duktė sukyla prieš motiną, marti prieš anytą; žmogaus priešai yra jo paties namiškiai. 33O 7 7 33O 7 7 226730 O aš ieškosiu Viešpaties, lauksiu savo išgelbėjimo Dievo! Mano Dievas išklausys mane. 33O 7 8 33O 7 8 226740 Nesidžiauk, mano prieše! Nors suklupau­atsikelsiu, nors sėdžiu tamsoje­Viešpats yra mano šviesa. 33O 7 9 33O 7 9 226750 Viešpaties rūstybę kęsiu, nes Jam nusidėjau. Jis išspręs mano bylą ir bus man teisingas­Jis išves mane į šviesą ir aš matysiu Jo teisumą. 33O 7 10 33O 7 10 226760 Mano priešai tai matys ir bus sugėdinti. Jie kalbėjo: ‘‘Kur yra Viešpats, tavo Dievas?’‘ Aš matysiu juos sutryptus gatvių purve. 33O 7 11 33O 7 11 226770 Ateina dienos tavo sienoms atstatyti, dienos tavo riboms praplėsti. 33O 7 12 33O 7 12 226780 Tą dieną ateis pas tave iš visur: nuo Asūro iki Egipto, nuo Tyro iki Eufrato, nuo jūros iki jūros ir nuo kalno iki kalno. 33O 7 13 33O 7 13 226790 Tačiau kraštas virs dykyne dėl jo gyventojų, dėl jų darbų vaisiaus. 33O 7 14 33O 7 14 226800 Ganyk savo tautą, savo paveldo avis, kurios vienišos gyvena Karmelio miške. Tegul jos ganosi Bašano ir Gileado vešliuose laukuose kaip senomis dienomis. 33O 7 15 33O 7 15 226810 Parodysiu jums nuostabių dalykų, kaip jums išeinant iš Egipto krašto. 33O 7 16 33O 7 16 226820 Tautos, tai matydamos, susigės dėl savo jėgos: nebenorės nei girdėti, nei kalbėti. 33O 7 17 33O 7 17 226830 Jos ris dulkes kaip gyvatės, kaip žemės kirmėlės išlįs iš savo skylių. Jos bijos Viešpaties, mūsų Dievo, ir drebės dėl Tavęs. 33O 7 18 33O 7 18 226840 Kur yra toks Dievas kaip Tu, kuris atleidžia kaltę savo išrinktosios tautos likučiui? Jis nerūstauja per amžius, nes Jam patinka gailestingumas. 33O 7 19 33O 7 19 226850 Jis pasigailės mūsų, sunaikins nusikaltimus ir paskandins jūros gelmėse visas mūsų nuodėmes. 33O 7 20 33O 7 20 226860 Tu parodysi ištikimybę Jokūbui ir gailestingumą Abraomui, kaip su priesaika pažadėjai mūsų tėvams senomis dienomis. 34O 1 1 34O 1 1 226870 Sprendimas apie Ninevę. Nahumo iš Elkošo regėjimo knyga. 34O 1 2 34O 1 2 226880 Dievas pavydus ir Viešpats keršija. Viešpats keršija ir atlygina savo priešams. 34O 1 3 34O 1 3 226890 Viešpats yra lėtas pykti ir didis savo galia, Viešpats baudžia nusikaltėlį. Jis eina viesule ir audroje, debesys yra Jo kojų dulkės. 34O 1 4 34O 1 4 226900 Jis sudraudžia jūrą, padaro ją sausuma ir visas upes išdžiovina. Sunyksta Bašanas bei Karmelis ir Libano žiedas nuvysta. 34O 1 5 34O 1 5 226910 Kalnai svyruoja prieš Jį, kalvos tirpsta. Žemė ir visa, kas joje gyvena, dreba Jo akivaizdoje. 34O 1 6 34O 1 6 226920 Kas gali atsilaikyti prieš Jo pyktį ir kas gali ištverti Jo rūstybės įkarštį? Jo rūstybė išsilieja kaip ugnis, Jis išvarto uolas. 34O 1 7 34O 1 7 226930 Viešpats yra geras, tvirtovė nelaimės metu. Jis pažįsta tuos, kurie Juo pasitiki. 34O 1 8 34O 1 8 226940 Bet kaip galingas tvanas Jis sunaikins šią vietą, tamsa persekios Jo priešus. 34O 1 9 34O 1 9 226950 Kodėl jūs priešinatės Viešpačiui? Jis visiškai sunaikins jus, ir nelaimė nebepasikartos. 34O 1 10 34O 1 10 226960 Jie susipynę kaip erškėčiai, girti kaip girtuokliai, jie sudegs kaip sausos ražienos! 34O 1 11 34O 1 11 226970 Iš tavęs išėjo tas, kuris planuoja pikta prieš Viešpatį­nedoras patarėjas. 34O 1 12 34O 1 12 226980 Taip sako Viešpats: ‘‘Nors jie tvirti ir gausūs, jie sunyks ir pradings. Nors varginau tave, bet daugiau tavęs nebevarginsiu. 34O 1 13 34O 1 13 226990 Dabar sulaužysiu jos jungą, nuimsiu nuo tavęs pančius ir sutraukysiu juos’‘. 34O 1 14 34O 1 14 227000 Viešpats sako apie tave: ‘‘Tavo vardas nebebus minimas! Aš tavo šventyklų dievus­drožtus ir lietus­sunaikinsiu, o tau paruošiu kapą, nes netekai garbės’‘. 34O 1 15 34O 1 15 227010 Štai kalnuose kojos nešančio gerą žinią, skelbiančio taiką. Judai, džiūgauk ir švęsk! Ištesėk pažadus, nes tavyje nebevaikščios nedorėlis, jis visiškai sunaikintas! 34O 2 1 34O 2 1 227020 Tas, kuris daužo į gabalus, ateina prieš tave. Budėk, stebėk kelią, pasiruošk, sukaupk visas jėgas! 34O 2 2 34O 2 2 227030 Viešpats atgaivina Jokūbo ir Izraelio didybę, nors priešai juos nusiaubė ir jų vynmedžių šakeles sulaužė. 34O 2 3 34O 2 3 227040 Priešų skydai raudoni, karių apranga skaisčiai raudonos spalvos. Kovos vežimai žibės kaip liepsna, svyruos iečių miškas. 34O 2 4 34O 2 4 227050 Kovos vežimai lėks gatvėmis ir aikštėmis tarsi žaibas. 34O 2 5 34O 2 5 227060 Jis šauks savo drąsiuosius, jie skubės klupdami, veršis prie sienos, bet apgultis jau bus paruošta. 34O 2 6 34O 2 6 227070 Upių vartai bus atidaryti, rūmai užimami. 34O 2 7 34O 2 7 227080 Karalienė bus vedama į nelaisvę, o jos tarnaitės dejuos kaip balandžiai ir mušis į krūtinę. 34O 2 8 34O 2 8 227090 Ninevė yra tvenkinys, iš kurio ištekės vanduo. Jis šauks: ‘‘Sustokite, sustokite!’‘, bet niekas nekreips dėmesio. 34O 2 9 34O 2 9 227100 Plėškite sidabrą, plėškite auksą! Čia turtų daugybė, nėra jiems galo! 34O 2 10 34O 2 10 227110 Ji tuščia, išplėšta ir sunaikinta. Širdis alpsta, keliai dreba, visų veidai iš baimės pabalę. 34O 2 11 34O 2 11 227120 Kur liūto buveinė, kur jaunų liūtų ola, kur liūtukai, kurie nepažino baimės? 34O 2 12 34O 2 12 227130 Liūtas plėšė ir smaugė savo jaunikliams ir liūtėms, jis grobiu pripildė olas ir landas. 34O 2 13 34O 2 13 227140 ‘‘Aš esu prieš tave,­sako kareivijų Viešpats.­Aš sudeginsiu tavo kovos vežimus, tavo jaunuolius sunaikins kardas. Tu neteksi grobio, niekas nebegirdės tavo pasiuntinių balso’‘. 34O 3 1 34O 3 1 227150 Vargas kruvinam miestui; jis pilnas klastos ir smurto, o plėšimai jame nesiliauja! 34O 3 2 34O 3 2 227160 Botagų pliaukšėjimas ir ratų bildesys! Šuoliais lekia žirgai, darda kovos vežimai! 34O 3 3 34O 3 3 227170 Raitelis pakelia švytintį kardą ir blykčiojančią ietį. Daugybė užmuštų, krūvos negyvų, begalės lavonų! Jie klupinėja, eidami per lavonus. 34O 3 4 34O 3 4 227180 Tai dėl daugybės paleistuvysčių ir žavingų kerėtojų, kurios apraizgė tautas ir gimines savo kerais. 34O 3 5 34O 3 5 227190 ‘‘Štai Aš esu prieš tave,­sako kareivijų Viešpats.­Aš pastatysiu tave nuogą prieš tautas ir karalystes; 34O 3 6 34O 3 6 227200 apdrabstysiu tave purvais, išniekinsiu ir padarysiu tave gėdos stulpu. 34O 3 7 34O 3 7 227210 Kiekvienas, kuris tave matys, pasitrauks nuo tavęs, sakydamas: ‘Ninevė sunaikinta! Kas ją apraudos? Kas ją nuramins?’ ‘‘ 34O 3 8 34O 3 8 227220 Ar tu geresnė už No Amono miestą, kuris buvo tarp upių, apsuptas vandenų? 34O 3 9 34O 3 9 227230 Jo stiprybė buvo Etiopija ir Egiptas, tavo pagalbininkai­Putas ir Libija. 34O 3 10 34O 3 10 227240 O vis dėlto jis buvo ištremtas, pateko nelaisvėn. Jo vaikai buvo sutraiškyti gatvių kampuose, dėl jo garbingųjų metė burtą, visi didžiūnai buvo sukaustyti grandinėmis. 34O 3 11 34O 3 11 227250 Tu irgi būsi nugirdyta ir paniekinta ieškosi prieglaudos. 34O 3 12 34O 3 12 227260 Visos tavo tvirtovės yra lyg figmedžiai su ankstyvosiomis figomis; medžius papurčius, jos krinta į valgančiojo burną. 34O 3 13 34O 3 13 227270 Tavo tauta kaip moterys: krašto vartai bus plačiai priešams atverti, ugnis suės tavo užkaiščius. 34O 3 14 34O 3 14 227280 Turėk vandens atsargų tvirtovėje. Mink molį, gamink plytų tvirtovei sustiprinti! 34O 3 15 34O 3 15 227290 Ugnis ten praris tave, kardas naikins tave kaip skėriai, nors jūsų pačių būtų daug kaip skėrių ir vikšrų. 34O 3 16 34O 3 16 227300 Nors tavo pirklių yra tiek, kiek dangaus žvaigždžių, jie kaip skėrių vikšrai išsiners ir nuskris! 34O 3 17 34O 3 17 227310 Tavo valdininkai ir vadai yra kaip skėrių būrys, kuris guli, o saulei patekėjus, nulekia, ir niekas nežino, kur jis yra. 34O 3 18 34O 3 18 227320 Asirijos karaliau, tavo ganytojai snaudžia ir kilmingieji miega, tauta išsklaidyta kalnuose, nėra kas ją surenka. 34O 3 19 34O 3 19 227330 Tavo žlugimas nesustabdomas, žaizda mirtina. Visi, išgirdę šią žinią apie tave, ploja rankomis, nes tavo nedorybė palietė visus. 35O 1 1 35O 1 1 227340 Regėjimas, kurį matė pranašas Habakukas. 35O 1 2 35O 1 2 227350 Viešpatie, kaip ilgai aš šauksiu, o Tu neišklausysi, šauksiu apie smurtą, o Tu negelbėsi! 35O 1 3 35O 1 3 227360 Kodėl man leidi patirti nedorybę ir vargą? Priespauda ir smurtas prieš mane, visur kyla vaidai ir barniai. 35O 1 4 35O 1 4 227370 Įstatymas nusilpo, į teisingumą nekreipiama dėmesio, nedorėlis apsuka teisųjį, teisme sprendimas iškraipomas! 35O 1 5 35O 1 5 227380 ‘‘Dairykitės tarp tautų ir įsidėmėkite, didžiai stebėkitės, nes jūsų dienomis darysiu darbą, kuriuo jūs netikėtumėte, jei jums kas apie tai pasakotų. 35O 1 6 35O 1 6 227390 Aš sukelsiu chaldėjus, kurie siekia užimti jiems nepriklausančias žemes, kitų gyvenvietes. 35O 1 7 35O 1 7 227400 Tai žiauri ir baisi tauta, jie patys nusprendžia, kas teisu ir garbinga. 35O 1 8 35O 1 8 227410 Jų žirgai greitesni už leopardus. Jie plėšresni negu stepių vilkai. Raiteliai išsiskleidžia, jie atjoja iš toli, jie skrenda kaip erelis prie grobio. 35O 1 9 35O 1 9 227420 Jie visi siekia smurto, jų veidai kaip rytų vėjas, jie ima belaisvius kaip smėlio smiltis. 35O 1 10 35O 1 10 227430 Jie tyčiojasi iš karalių, šaiposi iš kunigaikščių. Jie juokiasi iš tvirtovių, supylę pylimus, jie jas paima. 35O 1 11 35O 1 11 227440 Jie traukia tolyn kaip vėjas, viską nualina. Jiems jėga­jų dievas’‘. 35O 1 12 35O 1 12 227450 Argi Tu nesi amžinasis Viešpats, mano Dievas, mano Šventasis? Mes nemirsime! Viešpatie, Tu juos paskyrei teismui, galingasis Dieve, Tu juos paruošei bausmei. 35O 1 13 35O 1 13 227460 Tavo akys tyros, jos negali matyti pikto, negali žiūrėti į neteisybę. Kodėl ramiai stebi piktadarius ir tyli, kai nedorėlis praryja teisesnį už save? 35O 1 14 35O 1 14 227470 Tu padarei žmones kaip jūros žuvis, kaip kirmėles, kurios neturi valdovo. 35O 1 15 35O 1 15 227480 Jie iškelia juos meškere, ištraukia savo tinklu, surenka bradiniu; todėl jie patenkinti džiaugiasi. 35O 1 16 35O 1 16 227490 Jie aukoja tinklui ir smilko bradiniui, nes jų dėka grobis gausus ir maistas geras. 35O 1 17 35O 1 17 227500 Argi jie nuolat tuštins tinklus ir žudys tautas be pasigailėjimo? 35O 2 1 35O 2 1 227510 Aš stovėsiu sargyboje, pakilsiu į bokštą ir stebėsiu, ką Viešpats man kalbės ir ką man atsakyti, kai esu baramas. 35O 2 2 35O 2 2 227520 Viešpats atsakydamas man tarė: ‘‘Užrašyk regėjimą aiškiai ant plokščių, kad jį galėtų perskaityti prabėgantis. 35O 2 3 35O 2 3 227530 Regėjimas yra skirtam laikui, bet galiausiai jis kalbės ir nemeluos. Jei jis uždelstų­lauk, nes jis tikrai išsipildys ir nevėluos. 35O 2 4 35O 2 4 227540 Pasipūtėlio siela nėra dora, bet teisusis gyvens savo tikėjimu. 35O 2 5 35O 2 5 227550 Kaip vynas yra apgaulingas, taip išdidus žmogus­besotis. Jo gerklė kaip mirusiųjų buveinė, nepasotinama kaip mirtis, jis pavergia tautas ir gimines. 35O 2 6 35O 2 6 227560 Ar ne jie dainuos pašaipias dainas ir sugalvos patarlių apie jį: ‘Vargas tam, kuris daugina tai, kas ne jo. Kaip ilgai tai tęsis? Tu apkrauni save užstatų daugybe’. 35O 2 7 35O 2 7 227570 Ar nepabus ir nepakils tie, kurie apiplėš tave, ar neprivers tavęs drebėti? Tada tu tapsi jiems grobiu. 35O 2 8 35O 2 8 227580 Kadangi tu apiplėšei daug tautų, dabar tave apiplėš visos likusios tautos­dėl pralieto kraujo ir padaryto smurto miestams ir visiems jų gyventojams. 35O 2 9 35O 2 9 227590 Vargas tam, kuris godžiai siekia neteisingo pelno savo namams, kad susuktų lizdą aukštybėje, kad apsisaugotų nuo nelaimės! 35O 2 10 35O 2 10 227600 Tu atnešei gėdą savo namams, naikindamas tautas, pats praradai gyvybę! 35O 2 11 35O 2 11 227610 Akmuo iš sienos šauks, o medinės sijos jam atsakys: 35O 2 12 35O 2 12 227620 ‘Vargas tam, kuris stato miestą krauju ir tvirtovę neteisybe’. 35O 2 13 35O 2 13 227630 Tai ne kareivijų Viešpaties valia, kad tautos dirbtų ugniai ir giminės vargtų veltui. 35O 2 14 35O 2 14 227640 Žemė bus pilna Viešpaties šlovės pažinimo kaip jūra pilna vandens. 35O 2 15 35O 2 15 227650 Vargas tam, kuris pila savo artimui, ragindamas jį gerti, ir taip jį nugirdo, kad galėtų matyti jo nuogumą. 35O 2 16 35O 2 16 227660 Tu prisipildei gėda vietoj garbės. Dabar gerk ir tu ir atidenk savo gėdą. Viešpats siunčia tau gėdos ir pažeminimo taurę. 35O 2 17 35O 2 17 227670 Tave užgrius Libanui padarytas smurtas ir gyvulių grobimas gąsdins tave dėl žmonių kraujo ir kraštui, miestams bei visiems jų gyventojams padaryto smurto. 35O 2 18 35O 2 18 227680 Kokia nauda iš drožinio, kurį drožėjas padarė? Ar iš lieto atvaizdo, melų mokytojo, kuriuo jo gamintojas pasitiki, darydamas nebylius stabus? 35O 2 19 35O 2 19 227690 Vargas tam, kuris sako medžiui: ‘Pabusk!’, nebyliam akmeniui: ‘Pajudėk!’ Tiesa, jis aptrauktas auksu ir sidabru, tačiau jame nėra kvapo. 35O 2 20 35O 2 20 227700 Bet Viešpats yra savo šventykloje, tenutyla visas pasaulis prieš Jį!’‘ 35O 3 1 35O 3 1 227710 Pranašo Habakuko malda: 35O 3 2 35O 3 2 227720 ‘‘Viešpatie, girdėjau tavo kalbą ir nusigandau. Atnaujink ir apreikšk savo darbą metuose, savo rūstybėje prisimink gailestingumą. 35O 3 3 35O 3 3 227730 Dievas atėjo iš Temano, Šventasis­nuo Parano kalno. Jo šlovė uždengė dangų ir žemė buvo pilna Jo gyriaus. 35O 3 4 35O 3 4 227740 Spinduliuojančioje šviesoje Jis pasirodė. Iš Jo rankų tvieskė šviesos spinduliai­Jo galybė. 35O 3 5 35O 3 5 227750 Pirma Jo ėjo maras, degančios anglys po Jo kojomis. 35O 3 6 35O 3 6 227760 Jis sustojo ir išmatavo žemę. Jis pažvelgė­išsigando tautos, susvyravo amžinieji kalnai, nusilenkė kalvos. Jo keliai amžini. 35O 3 7 35O 3 7 227770 Aš mačiau Kušano palapines nelaimėje, Midjano krašto palapinių uždangos siūbavo. 35O 3 8 35O 3 8 227780 Viešpatie, ar upės sukėlė Tavo kerštą, ar jūra sužadino įtūžį, ar srovės uždegė Tavo rūstybę, kad Tu važiavai žirgais ir išgelbėjimo vežimais? 35O 3 9 35O 3 9 227790 Tavo lankas buvo apnuogintas, kaip buvai prisiekęs tautoms. Tu išraižei žemę upėmis. 35O 3 10 35O 3 10 227800 Tave pamatę sudrebėjo kalnai, liejosi vanduo, gelmės balsas pasigirdo, ir ji kėlė rankas į aukštybes. 35O 3 11 35O 3 11 227810 Saulė ir mėnulis sustojo, kai pasipylė Tavo šviečiančios strėlės ir suspindo ietys. 35O 3 12 35O 3 12 227820 Įtūžęs Tu ėjai per žemę, užsirūstinęs trypei tautas. 35O 3 13 35O 3 13 227830 Tu išėjai gelbėti savo tautos, gelbėti savo pateptojo, sutrupinai nedorėlių namų galvą, apnuoginai juos nuo pamatų iki kaklo. 35O 3 14 35O 3 14 227840 Tu pervėrei jo strėlėmis jo karius, kai jie kaip audra ėjo išblaškyti manęs, džiūgaudami, kad galės slaptoje praryti vargšą. 35O 3 15 35O 3 15 227850 Tu su savo žirgais perėjai jūrą galingų vandenų paviršiumi. 35O 3 16 35O 3 16 227860 Man tai girdint, drebėjo mano kūnas, virpėjo lūpos. Skausmas palietė kaulus, buvau labai sukrėstas. Aš ramus laukiu bausmės tiems, kurie užpuolė mano tautą. 35O 3 17 35O 3 17 227870 Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių, nors laukai neduotų derliaus, garduose dingtų avys ir ožkos ir nebūtų gyvulių tvartuose, 35O 3 18 35O 3 18 227880 tačiau aš džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu! 35O 3 19 35O 3 19 227890 Viešpats Dievas yra mano stiprybė. Jis padarys mano kojas kaip elnių ir leis man pasiekti aukštumas’‘. Choro vadovui. Styginiais instrumentais. 36O 1 1 36O 1 1 227900 Viešpaties žodis buvo suteiktas Sofonijui, sūnui Kušio, sūnaus Gedelijos, sūnaus Amarijos, sūnaus Ezekijo, viešpataujant Judo karaliui Jozijui, Amono sūnui. 36O 1 2 36O 1 2 227910 ‘‘Aš pašalinsiu visa nuo žemės paviršiaus,­sako Viešpats,­ 36O 1 3 36O 1 3 227920 pašalinsiu žmones, gyvulius, padangių paukščius, jūros žuvis, suklupimo akmenis ir nedorėlius. 36O 1 4 36O 1 4 227930 Aš pakelsiu savo ranką prieš Judą ir Jeruzalės gyventojus, išnaikinsiu Baalio likučius ir kartu su juo stabų kunigus; 36O 1 5 36O 1 5 227940 ir tuos, kurie ant stogų garbina dangaus kareiviją, ir tuos, kurie, garbindami Viešpatį, prisiekia Melechu, 36O 1 6 36O 1 6 227950 ir tuos, kurie, nusisukę nuo Viešpaties, neieško Jo, net nesiteirauja apie Jį’‘. 36O 1 7 36O 1 7 227960 Nutilkite Viešpaties akivaizdoje. Viešpaties diena arti. Viešpats paruošė auką, pakvietė svečius. 36O 1 8 36O 1 8 227970 ‘‘Aukojimo dieną Aš nubausiu kunigaikščius, karaliaus vaikus ir visus, kurie dėvi svetimšalių drabužius. 36O 1 9 36O 1 9 227980 Tą dieną nubausiu visus, kurie šoka per slenkstį, smurtu ir apgaule pripildo savo valdovo namus. 36O 1 10 36O 1 10 227990 Tą dieną,­sako Viešpats,­pagalbos šauksmas sklis nuo Žuvų vartų, raudojimas iš antrojo kvartalo ir baisus klyksmas nuo kalvų! 36O 1 11 36O 1 11 228000 Raudokite, apsuptieji, nes sunaikinti visi prekybininkai, pražuvo sidabro keitėjai. 36O 1 12 36O 1 12 228010 Aš su žibintais ieškosiu po Jeruzalę ir nubausiu tuos, kurie sėdi ant savo mielių, o širdyje mano: ‘Viešpats nedarys nei gera, nei pikta’. 36O 1 13 36O 1 13 228020 Jų turtas bus išplėštas ir namai liks tušti. Jie pasistatys namus, bet negyvens juose, užveis vynuogynų, bet negers jų vyno. 36O 1 14 36O 1 14 228030 Viešpaties didžioji diena skubiai artėja. Jau girdimas Viešpaties dienos balsas. Tada graudžiai verks net karžygiai! 36O 1 15 36O 1 15 228040 Ta diena­rūstybės diena, diena vargo ir suspaudimo, diena nelaimės ir sunaikinimo, diena tamsos ir sutemų, diena debesų ir miglos, 36O 1 16 36O 1 16 228050 diena trimito ir kovos šauksmo prieš sutvirtintus miestus ir aukštus bokštus. 36O 1 17 36O 1 17 228060 Aš varginsiu žmones, jie vaikščios kaip akli, nes nusidėjo Viešpačiui, jų kraujas bus pralietas kaip dulkės, jų kūnai bus išmesti kaip mėšlas’‘. 36O 1 18 36O 1 18 228070 Nei sidabras, nei auksas neišgelbės jų Viešpaties rūstybės dieną, Jo pavydas lyg ugnis sunaikins visą kraštą ir jo gyventojus. 36O 2 1 36O 2 1 228080 Susirinkite, taip, susirinkite, nemėgstama tauta, 36O 2 2 36O 2 2 228090 kol dar nepriimtas sprendimas­ diena praeis kaip pelai,­kol neužgriuvo Viešpaties baisioji rūstybė, kol neatėjo Viešpaties rūstybės diena! 36O 2 3 36O 2 3 228100 Visi krašto romieji, kurie vykdote Jo įsakymus, ieškokite Viešpaties, ieškokite teisumo, ieškokite nuolankumo! Gal išvengsite Viešpaties rūstybės? 36O 2 4 36O 2 4 228110 Gaza taps negyvenama vieta, o Aškelonas­dykuma. Ašdodo gyventojai bus vidudienį išvaryti, Ekronas išrautas su šaknimis. 36O 2 5 36O 2 5 228120 Vargas jums, pajūrio gyventojai, keretų tauta! Viešpaties žodis prieš jus: ‘‘Kanaane, filistinų šalie, Aš sunaikinsiu tave, liksi be gyventojų’‘. 36O 2 6 36O 2 6 228130 Pajūrio kraštas taps avių ganyklomis ir gardais. 36O 2 7 36O 2 7 228140 Pajūris atiteks Judo namų likučiui: prie jūros jie ganys bandas, o vakare ilsėsis Aškelone. Viešpats, jų Dievas, aplankys juos ir parves jų ištremtuosius. 36O 2 8 36O 2 8 228150 ‘‘Aš girdėjau moabitų plūdimą ir amonitų piktžodžiavimą, kai jie plūdo mano tautą ir didžiavosi prieš jos kraštą. 36O 2 9 36O 2 9 228160 Todėl, kaip Aš gyvas,­sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas,­Moabas taps Sodoma ir Amonas­Gomora, piktžolių laukais bei druskos duobėmis ir tyrais per amžius. Mano tautos likutis juos apiplėš ir pasisavins jų kraštą’‘. 36O 2 10 36O 2 10 228170 Jie bus nubausti už išdidumą ir kareivijų Viešpaties tautos plūdimą. 36O 2 11 36O 2 11 228180 Baisus bus jiems Viešpats. Jis sunaikins visus jų krašto dievus, tada garbins Jį visos pagonių salos. 36O 2 12 36O 2 12 228190 Jūs, etiopai, taip pat būsite žudomi mano kardu. 36O 2 13 36O 2 13 228200 Jis išties savo ranką į šiaurę ir sunaikins Asiriją, pavers Ninevę dykyne: 36O 2 14 36O 2 14 228210 ji bus ganykla bandoms ir poilsio vieta visiems žvėrims. Vanagai ir apuokai nakvos ant kolonų, jų balsai girdėsis languose. Slenksčiai bus nuniokoti, kedro lentos bus nuplėštos. 36O 2 15 36O 2 15 228220 Džiūgavęs miestas, kuris taip saugiai gyveno, galvodamas: ‘‘Aš ir niekas kitas!’‘ Kuo jis pavirto? Dykyne, gyvulių ganykla. Kiekvienas praeidamas švilps ir mos ranka. 36O 3 1 36O 3 1 228230 Vargas maištingam, suteptam ir pilnam smurto miestui! 36O 3 2 36O 3 2 228240 Jis nepakluso balsui, nepriėmė pamokymų, nepasitikėjo Viešpačiu, nesiartino prie savo Dievo. 36O 3 3 36O 3 3 228250 Jo kunigaikščiai yra riaumojantys liūtai, teisėjai­stepių vilkai, kurie nieko nepalieka kitam. 36O 3 4 36O 3 4 228260 Jo pranašai lengvabūdžiai ir neištikimi, jo kunigai suteršė šventyklą ir laužo įstatymą. 36O 3 5 36O 3 5 228270 Teisus Viešpats yra jame, Jis nedaro neteisybės, kas rytą ištikimai apreiškia savo teisingumą. Tačiau neteisieji nepažįsta gėdos. 36O 3 6 36O 3 6 228280 ‘‘Aš išnaikinau tautas. Jų bokštai sugriauti, jų gatvės tuščios, niekas jomis nebevaikščioja. Jų miestai nusiaubti, be gyventojų. 36O 3 7 36O 3 7 228290 Aš tariau: ‘Tu, Jeruzale, bijosi manęs ir priimsi mano pamokymą’, kad nesunaikinčiau jų, kaip grasinau. Tačiau jie vis labiau nusikalto. 36O 3 8 36O 3 8 228300 Laukite manęs,­sako Viešpats,­laukite tos dienos, kai pakilsiu plėšti. Aš nusprendžiau surinkti tautas, sutelkti karalystes, išlieti ant jų savo rūstybę. Mano pavydo ugnis sunaikins visą žemę. 36O 3 9 36O 3 9 228310 Tada Aš duosiu tautoms tyrą kalbą, kad jos visos galėtų šauktis Viešpaties ir vieningai Jam tarnauti. 36O 3 10 36O 3 10 228320 Iš anapus Etiopijos upių ateis mano išsklaidytieji ir atneš man aukų. 36O 3 11 36O 3 11 228330 Tuomet nebereikės tau gėdytis savo darbų, kuriais maištavai prieš mane. Aš pašalinsiu tavyje pasipūtėlius, tu nebesididžiuosi mano šventajame kalne. 36O 3 12 36O 3 12 228340 Aš paliksiu tavyje nuolankius ir nusižeminusius, kurie pasitikės Viešpaties vardu. 36O 3 13 36O 3 13 228350 Izraelio likutis elgsis teisingai, vengs melo ir klastos. Jie gyvens ramiai ir be baimės’‘. 36O 3 14 36O 3 14 228360 Giedok garsiai, Siono dukra! Šauk, Izraeli! Linksminkis ir džiūgauk visa širdimi, Jeruzalės dukra! 36O 3 15 36O 3 15 228370 Viešpats panaikino tavo nuosprendį, pašalino tavo priešus. Viešpats, Izraelio Karalius, yra su tavimi­tu nebematysi pikta. 36O 3 16 36O 3 16 228380 Tą dieną sakys Jeruzalei: ‘‘Nebijok!’‘, ir Sionui: ‘‘Nenuleisk rankų!’‘ 36O 3 17 36O 3 17 228390 Viešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas. Jis išgelbės, Jis džiaugsis tavimi, atgaivins tave savo meile ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas. 36O 3 18 36O 3 18 228400 ‘‘Aš pašalinsiu nelaimes ir panieką, 36O 3 19 36O 3 19 228410 saugosiu tave nuo prispaudėjų, padėsiu raišam, surinksiu išsklaidytuosius, jų gėdą paversiu garbe. 36O 3 20 36O 3 20 228420 Tada, surinkęs jus, parvesiu namo. Aš jus išaukštinsiu ir suteiksiu jums vardą visose žemės tautose, kai parvesiu jūsų ištremtuosius, jums patiems matant’‘,­sako Viešpats. 37O 1 1 37O 1 1 228430 Antraisiais karaliaus Darijaus metais, šešto mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo per pranašą Agėją Salatielio sūnui Zorobabeliui, Judo valdytojui, ir Jehocadako sūnui Jozuei, vyriausiajam kunigui, sakydamas: 37O 1 2 37O 1 2 228440 ‘‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Žmonės kalba, kad dar neatėjo laikas atstatyti Viešpaties namus’ ‘‘. 37O 1 3 37O 1 3 228450 Tada Viešpats kalbėjo per pranašą Agėją: 37O 1 4 37O 1 4 228460 ‘‘Ar laikas jums gyventi lentomis apmuštuose namuose, kai šventykla tebeguli griuvėsiuose? 37O 1 5 37O 1 5 228470 Todėl dabar taip sako kareivijų Viešpats: ‘Apsvarstykite savo kelius! 37O 1 6 37O 1 6 228480 Jūs daug pasėjate, bet mažai pjaunate; valgote, bet nepasisotinate; geriate, bet troškulio nenumalšinate. Jūs apsirengiate, bet nesušylate; o kas dirba už algą, deda ją į kiaurą maišą’. 37O 1 7 37O 1 7 228490 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Apsvarstykite savo kelius! 37O 1 8 37O 1 8 228500 Eikite į kalnus, parsigabenkite medžių ir statykite namus. Aš juos pamėgsiu ir būsiu pašlovintas. 37O 1 9 37O 1 9 228510 Jūs tikėjotės daug, o gavote mažai; parsigabenote į namus, o Aš sunaikinau. Kodėl?­sako kareivijų Viešpats.­Dėl to, kad mano namai guli griuvėsiuose, o jūs skubate statyti savo namus. 37O 1 10 37O 1 10 228520 Todėl dangus sulaikė rasą, o žemė neduoda derliaus. 37O 1 11 37O 1 11 228530 Aš pašaukiau sausrą lygumoms ir kalnams, javams, vynui, aliejui ir viskam, kas auga laukuose, gyvuliams bei žmonėms ir jų visiems darbams’ ‘‘. 37O 1 12 37O 1 12 228540 Tada Salatielio sūnus Zorobabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė, vyriausiasis kunigas, ir visas tautos likutis pakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir pranašo Agėjo žodžiams, kai Viešpats, jų Dievas, jį siuntė. Ir tauta bijojo Viešpaties. 37O 1 13 37O 1 13 228550 Agėjas, Viešpaties pasiuntinys, skelbė tautai Viešpaties žodžius: ‘‘Aš esu su jumis,­sako Viešpats’‘. 37O 1 14 37O 1 14 228560 Viešpats pažadino Salatielio sūnaus Zorobabelio, Judo valdytojo, Jehocadako sūnaus Jozuės, vyriausiojo kunigo, ir tautos likučio dvasią. Jie atėjo ir ėmėsi darbo prie kareivijų Viešpaties, savo Dievo, namų 37O 1 15 37O 1 15 228570 šešto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, antrais karaliaus Darijaus metais. 37O 2 1 37O 2 1 228580 Septinto mėnesio dvidešimt pirmą dieną Viešpats vėl kalbėjo per pranašą Agėją: 37O 2 2 37O 2 2 228590 ‘‘Sakyk Salatielio sūnui Zorobabeliui, Judo valdytojui, ir Jehocadako sūnui Jozuei, vyriausiajam kunigui, bei tautos likučiui: 37O 2 3 37O 2 3 228600 ‘Kas iš jūsų matė šiuos namus pirmykštėje šlovėje? Kaip jie jums dabar atrodo? Ar jie neatrodo jums mažos vertės? 37O 2 4 37O 2 4 228610 Bet būk drąsus, Zorobabeli,­sako Viešpats.­Būk drąsus, Jozue, Jehocadako sūnau, vyriausiasis kunige! Būkite drąsūs, visi krašto žmonės! Dirbkite! Aš esu su jumis,­sako kareivijų Viešpats.­ 37O 2 5 37O 2 5 228620 Kaip jums pažadėjau išeinant iš Egipto, taip ir dabar mano dvasia yra tarp jūsų. Nebijokite!’ 37O 2 6 37O 2 6 228630 Nes taip sako kareivijų Viešpats: ‘Netrukus Aš dar kartą sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą. 37O 2 7 37O 2 7 228640 Aš supurtysiu visas tautas ir visų tautų laukiamasis ateis. Ir Aš pripildysiu šiuos namus šlove,­sako kareivijų Viešpats’. 37O 2 8 37O 2 8 228650 ‘Mano yra sidabras ir mano­ auksas’,­sako kareivijų Viešpats. 37O 2 9 37O 2 9 228660 ‘Šitų paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų. Šioje vietoje Aš suteiksiu ramybę savo tautai’,­sako kareivijų Viešpats’‘. 37O 2 10 37O 2 10 228670 Antraisiais Darijaus metais, devinto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Agėjui: 37O 2 11 37O 2 11 228680 ‘‘Pasiklausk kunigų apie įstatymą, sakydamas: 37O 2 12 37O 2 12 228690 ‘Jei kas neša pašvęstą mėsą savo drabužio skverne ir skvernu paliečia duoną, viralą, vyną, aliejų ar bet kokį valgį, ar tas maistas tampa šventu?’ ‘‘ Kunigai atsakė: ‘‘Ne’‘. 37O 2 13 37O 2 13 228700 Agėjas vėl klausė: ‘‘Jei kas susitepęs lavonu, paliečia ką nors iš tų dalykų, ar tai tampa sutepta?’‘ Kunigai atsakė: ‘‘Taip’‘. 37O 2 14 37O 2 14 228710 Tada Agėjas tarė: ‘‘Tokia yra ši tauta ir šie žmonės mano akivaizdoje,­sako Viešpats.­Ir tokie yra jų visi darbai, ir tai, ką jie aukoja, yra sutepta. 37O 2 15 37O 2 15 228720 Dabar stebėkite, kas vyko iki šios dienos, kai dar nebuvo padėtas akmuo Viešpaties šventykloje. 37O 2 16 37O 2 16 228730 Jūs ateidavote prie dvidešimties saikų javų krūvos, o atrasdavote tik dešimt. Priėję prie spaustuvo pasisemti penkiasdešimt saikų, terasdavote dvidešimt. 37O 2 17 37O 2 17 228740 Aš naikinau jūsų darbą sausra, pelėsiais ir kruša, bet jūs negrįžote pas mane,­sako Viešpats.­ 37O 2 18 37O 2 18 228750 Dabar stebėkite nuo šios dienos, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos, kai buvo padėtas Viešpaties šventyklos pamatas. 37O 2 19 37O 2 19 228760 Ar dar yra sėklos aruode? Vynmedis, figmedis, granatmedis ir alyvmedis dar neneša vaisiaus. Nuo šios dienos Aš jus laiminsiu!’‘ 37O 2 20 37O 2 20 228770 Viešpats vėl kalbėjo Agėjui dvidešimt ketvirtą mėnesio dieną: 37O 2 21 37O 2 21 228780 ‘‘Sakyk Zorobabeliui, Judo valdytojui: ‘Aš supurtysiu dangų ir žemę, 37O 2 22 37O 2 22 228790 nuversiu karalysčių sostus ir sunaikinsiu pagonių karalysčių galybę. Aš apversiu kovos vežimus ir tuos, kurie juose sėdi, žirgai ir raiteliai kris nuo kardo. 37O 2 23 37O 2 23 228800 Tą dieną paimsiu tave, Zorobabeli, Salatielio sūnau, mano tarne, ir padarysiu tave antspaudo žiedu, nes Aš tave išsirinkau,­sako kareivijų Viešpats’ ‘‘. 38O 1 1 38O 1 1 228810 Antraisiais Darijaus metais, aštuntą mėnesį, Viešpats kalbėjo Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui, sakydamas: 38O 1 2 38O 1 2 228820 ‘‘Viešpats buvo labai užsirūstinęs ant jūsų tėvų. 38O 1 3 38O 1 3 228830 Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Gręžkitės į mane, tai Aš gręšiuosi į jus. 38O 1 4 38O 1 4 228840 Nebūkite kaip jūsų tėvai, kuriems prieš tai buvę pranašai skelbė: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Nusisukite nuo savo piktų kelių ir darbų!’ Bet jie neklausė ir nekreipė dėmesio,­sako Viešpats.­ 38O 1 5 38O 1 5 228850 Jūsų tėvų nebėra ir pranašai negyvena per amžius, 38O 1 6 38O 1 6 228860 bet mano žodžiai ir nuostatai, kuriuos buvau paskelbęs savo tarnams pranašams, pasivijo jūsų tėvus. Jie sugrįžo ir sakė: ‘Kaip kareivijų Viešpats sumanė mums padaryti pagal mūsų kelius ir darbus, taip Jis ir pasielgė’ ‘‘. 38O 1 7 38O 1 7 228870 Antraisiais Darijaus metais, vienuolikto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui. 38O 1 8 38O 1 8 228880 Naktį aš regėjau vyrą. Jis sėdėjo ant sarto žirgo, kuris stovėjo tarp mirtų dauboje; už jo buvo sartų, margų ir baltų žirgų. 38O 1 9 38O 1 9 228890 Aš paklausiau: ‘‘Kas jie, mano viešpatie?’‘ Angelas, kuris kalbėjo su manimi, atsakė: ‘‘Aš tau paaiškinsiu’‘. 38O 1 10 38O 1 10 228900 Vyras, kuris stovėjo tarp mirtų, tarė: ‘‘Viešpats siuntė juos apvaikščioti žemę’‘. 38O 1 11 38O 1 11 228910 Jie atsakė Viešpaties angelui, stovinčiam tarp mirtų: ‘‘Mes apvaikščiojome žemę­visur ramybė ir taika’‘. 38O 1 12 38O 1 12 228920 Viešpaties angelas klausė: ‘‘Kareivijų Viešpatie, kiek dar laiko nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, prieš kuriuos rūstinaisi septyniasdešimt metų?’‘ 38O 1 13 38O 1 13 228930 Viešpats gerais ir paguodžiančiais žodžiais atsakė su manimi kalbančiam angelui. 38O 1 14 38O 1 14 228940 Angelas, kuris kalbėjo su manimi, tarė: ‘‘Skelbk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Mano pavydas dėl Jeruzalės ir Siono yra didelis. 38O 1 15 38O 1 15 228950 Ir Aš labai supykęs ant tautų, kurios jaučiasi saugios. Kai Aš buvau truputį supykęs, jos padidino jūsų vargus’. 38O 1 16 38O 1 16 228960 Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš pasigailėsiu Jeruzalės, mano šventykla bus statoma joje. 38O 1 17 38O 1 17 228970 Mano miestai bus perpildyti gėrybių. Viešpats paguos Sioną, vėl išsirinks Jeruzalę’ ‘‘. 38O 1 18 38O 1 18 228980 Pakėlęs akis, pamačiau: štai buvo keturi ragai! 38O 1 19 38O 1 19 228990 Aš klausiau angelą, kuris su manimi kalbėjo: ‘‘Ką reiškia šitie ragai?’‘ Jis atsakė: ‘‘Šitie ragai išsklaidė Izraelį, Judą ir Jeruzalę’‘. 38O 1 20 38O 1 20 229000 Po to Viešpats parodė man keturis kalvius. 38O 1 21 38O 1 21 229010 Aš klausiau: ‘‘Ką šitie darys?’‘ Jis atsakė: ‘‘Ragai išsklaidė Judą taip, kad niekas nebegalėjo pakelti galvos. O šitie atėjo numušti ragus toms tautoms, kurios pakėlė ragus prieš Judo žemę, kad ją išsklaidytų’‘. 38O 2 1 38O 2 1 229020 Pakėlęs akis, pamačiau vyrą, kuris laikė rankoje matavimo virvę. 38O 2 2 38O 2 2 229030 Aš paklausiau: ‘‘Kur tu eini?’‘ Jis man atsakė: ‘‘Matuoti Jeruzalės, kad sužinočiau jos plotį ir ilgį’‘. 38O 2 3 38O 2 3 229040 Angelas, kalbėjęs su manimi, išėjo priekin, o kitas angelas atėjo priešais jį. 38O 2 4 38O 2 4 229050 Jis tarė anam: ‘‘Bėk, pranešk šiam jaunuoliui, kad Jeruzalėje bus gyvenama ir už miesto sienų dėl daugybės žmonių ir gyvulių’‘. 38O 2 5 38O 2 5 229060 ‘‘Aš,­sako Viešpats,­būsiu jai ugnies siena ir būsiu šlovė joje. 38O 2 6 38O 2 6 229070 Bėkite iš šiaurės krašto,­sako Viešpats,­nes Aš jus išsklaidžiau į visas keturias puses,­sako Viešpats.­ 38O 2 7 38O 2 7 229080 Gelbėkis, Sione, gyvenantis su Babilono dukterimi!’‘ 38O 2 8 38O 2 8 229090 Taip sako kareivijų Viešpats, kurio šlovė siuntė mane pas tautas, kurios plėšė jus: ‘‘Kas paliečia jus, paliečia mano akies vyzdį! 38O 2 9 38O 2 9 229100 Aš pakelsiu ranką prieš juos, ir jie taps savo tarnų grobiu. Tada jūs žinosite, kad kareivijų Viešpats siuntė mane. 38O 2 10 38O 2 10 229110 Džiūgauk ir būk linksma, Siono dukra, nes Aš ateinu ir gyvensiu tavyje,­sako Viešpats.­ 38O 2 11 38O 2 11 229120 Tuomet daug tautų prisijungs prie Viešpaties ir taps mano tauta. Aš gyvensiu tavyje ir tu žinosi, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas tave. 38O 2 12 38O 2 12 229130 Viešpats vėl valdys Judą, kaip savo paveldą šventame krašte, ir Jeruzalė vėl taps išrinktuoju miestu. 38O 2 13 38O 2 13 229140 Tenutyla kiekvienas kūnas Viešpaties akivaizdoje, nes Jis pakilo iš savo šventos buveinės’‘. 38O 3 1 38O 3 1 229150 Jis man parodė vyriausiąjį kunigą Jozuę, stovintį prie Viešpaties angelo. Šėtonas stovėjo jo dešinėje, kad jam pasipriešintų. 38O 3 2 38O 3 2 229160 Viešpats tarė šėtonui: ‘‘Viešpats, kuris išsirinko Jeruzalę, tesudraudžia tave, šėtone! Argi šitas ne nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies?’‘ 38O 3 3 38O 3 3 229170 Jozuė stovėjo prie angelo, apsivilkęs nešvariais drabužiais. 38O 3 4 38O 3 4 229180 Angelas sakė stovintiems prie jo: ‘‘Nuvilkite nuo jo nešvarius drabužius!’‘ O jam jis tarė: ‘‘Štai aš pašalinau tavo kaltę, dabar aprengiu tave puošniais rūbais!’‘ 38O 3 5 38O 3 5 229190 Jis liepė: ‘‘Uždėkite jam ant galvos švarią mitrą!’‘ Jie uždėjo jam mitrą ir apvilko rūbais. Viešpaties angelas stovėjo šalia. 38O 3 6 38O 3 6 229200 Viešpaties angelas kalbėjo Jozuei: 38O 3 7 38O 3 7 229210 ‘‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Jei vaikščiosi mano keliais ir atliksi tarnystę, tada teisi mano namus ir prižiūrėsi mano kiemus. Aš suteiksiu tau vietą tarp tų, kurie čia stovi. 38O 3 8 38O 3 8 229220 Klausykis, Jozue, vyriausiasis kunige, tu ir tavo draugai, žymūs žmonės, kurie sėdi su tavimi. Aš atvesiu savo tarną­Atžalą. 38O 3 9 38O 3 9 229230 Štai akmenį padėjau Jozuės akivaizdoje. Tame akmenyje yra septynios akys. Aš įrėšiu jame įrašą,­sako kareivijų Viešpats,­ir pašalinsiu šito krašto kaltę per vieną dieną. 38O 3 10 38O 3 10 229240 Tą dieną,­sako kareivijų Viešpats,­jūs kviesite vienas kitą po vynmedžiu ir figmedžiu’ ‘‘. 38O 4 1 38O 4 1 229250 Angelas, kuris kalbėjo su manimi, vėl sugrįžo ir žadino mane, kaip žmogus žadinamas iš miego. 38O 4 2 38O 4 2 229260 Jis klausė: ‘‘Ką matai?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Matau auksinę žvakidę, aliejaus indą jos viršuje ir septynias lempas su septyniais vamzdeliais. 38O 4 3 38O 4 3 229270 Prie jos yra du alyvmedžiai: vienas aliejaus indo dešinėje, o kitas kairėje’‘. 38O 4 4 38O 4 4 229280 Aš klausiau angelo, kuris kalbėjo su manimi: ‘‘Kas tai yra, mano viešpatie?’‘ 38O 4 5 38O 4 5 229290 Angelas atsakė: ‘‘Ar nežinai, kas tai yra?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Ne, mano viešpatie’‘. 38O 4 6 38O 4 6 229300 Jis tarė: ‘‘Tai yra Viešpaties žodis Zorobabeliui: ‘Ne galybe ir ne jėga, bet mano dvasia,­sako kareivijų Viešpats’ ‘‘. 38O 4 7 38O 4 7 229310 Kas esi, didis kalne? Zorobabelio akivaizdoje tu pavirsi lyguma! Jis padės paskutinį akmenį, skambant džiaugsmo šūksniams: ‘‘Malonė, malonė jam’‘. 38O 4 8 38O 4 8 229320 Viešpats kalbėjo man: 38O 4 9 38O 4 9 229330 ‘‘Zorobabelio rankos padėjo pamatus šiems namams, ir jo rankos užbaigs juos. Tada žinosi, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas jus. 38O 4 10 38O 4 10 229340 Kurie paniekino mažą pradžią, džiaugsis, matydami paskutinį akmenį Zorobabelio rankoje. Septynios lempos yra septynios Viešpaties akys, kurios viską stebi žemėje’‘. 38O 4 11 38O 4 11 229350 Aš klausiau angelą: ‘‘Kas yra šitie du alyvmedžiai žvakidės dešinėje ir kairėje?’‘ 38O 4 12 38O 4 12 229360 Aš antrą kartą klausiau jį. ‘‘Kas yra tos dvi alyvmedžių šakelės prie auksinių vamzdelių, kuriais teka aliejus?’‘ 38O 4 13 38O 4 13 229370 Jis klausė manęs: ‘‘Ar nežinai, kas tai yra?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Ne, mano viešpatie’‘. 38O 4 14 38O 4 14 229380 Jis tarė: ‘‘Šie du yra pateptieji, kurie stovi prie visos žemės Viešpaties’‘. 38O 5 1 38O 5 1 229390 Aš pakėliau akis ir regėjau skrendantį raštų ritinį. 38O 5 2 38O 5 2 229400 Angelas klausė: ‘‘Ką matai?’‘ Aš atsakiau: ‘‘Matau skrendantį ritinį dvidešimties uolekčių ilgio ir dešimties pločio’‘. 38O 5 3 38O 5 3 229410 Angelas aiškino: ‘‘Tai prakeikimas, einantis per visą žemę. Kiekvienas vagis ir melagingai prisiekiantis bus teisiamas pagal tai, kaip ten parašyta. 38O 5 4 38O 5 4 229420 ‘Aš jį pasiunčiau,­sako kareivijų Viešpats,­į vagies namus ir į melagingai prisiekiančio mano vardu namus, kad juos sunaikintų iš pamatų’ ‘‘. 38O 5 5 38O 5 5 229430 Po to angelas, kuris kalbėjo su manimi, išėjo priekin ir man tarė: ‘‘Pakelk savo akis ir pažiūrėk, ką matai’‘. 38O 5 6 38O 5 6 229440 Aš klausiau: ‘‘Kas tai yra?’‘ Angelas atsakė: ‘‘Tai indas, kuris vaizduoja viso krašto nuodėmę’‘. 38O 5 7 38O 5 7 229450 Švininis dangtis pakilo, ir štai inde sėdėjo moteris. 38O 5 8 38O 5 8 229460 Angelas tarė: ‘‘Tai nedorybė’‘. Jis ją įstūmė atgal į indą ir uždengė. 38O 5 9 38O 5 9 229470 Pakėlęs akis, pamačiau dvi moteris. Vėjas buvo jų sparnuose, kurie buvo panašūs į gandro sparnus. Jos pakėlė indą aukštyn. 38O 5 10 38O 5 10 229480 Aš klausiau angelo: ‘‘Kur jos neša indą?’‘ 38O 5 11 38O 5 11 229490 Jis atsakė: ‘‘Šinaro krašte jam bus pastatyti namai. Ten jis bus padėtas ant savo pamato’‘. 38O 6 1 38O 6 1 229500 Pakėlęs akis, pamačiau iš dviejų kalnų tarpo išvažiuojančius keturis vežimus. Tie kalnai buvo variniai. 38O 6 2 38O 6 2 229510 Pirmojo kovos vežimo žirgai buvo sarti, antrojo vežimo­juodi, 38O 6 3 38O 6 3 229520 trečiojo­balti, o ketvirtojo­ kerši ir bėri. 38O 6 4 38O 6 4 229530 Aš klausiau angelo: ‘‘Kas tai yra, mano viešpatie?’‘ 38O 6 5 38O 6 5 229540 Angelas man atsakė: ‘‘Tai keturios dangaus dvasios. Jos buvo visos žemės Viešpaties akivaizdoje ir dabar išvažiuoja. 38O 6 6 38O 6 6 229550 Juodi žirgai eis į šiaurės šalį, ir balti eis paskui juos. Kerši žirgai eis į pietų šalį’‘. 38O 6 7 38O 6 7 229560 Bėri žirgai nerimavo, norėjo išvažinėti visą žemę. Angelas jiems sakė: ‘‘Eikite ir važinėkite po žemę!’‘ Jie padarė tai. 38O 6 8 38O 6 8 229570 Dabar jis tarė man: ‘‘Kurie išvažiavo į šiaurės kraštą, nuramino mano dvasią toje šalyje’‘. 38O 6 9 38O 6 9 229580 Ir Viešpats tarė man: 38O 6 10 38O 6 10 229590 ‘‘Paimk iš tremtinių, sugrįžusių iš Babilono­Heldajo, Tobijos bei Jedajos­aukso bei sidabro ir eik su juo tą pačią dieną į Sofonijos sūnaus Jozijo namus. 38O 6 11 38O 6 11 229600 Padirbdink iš to sidabro ir aukso karūną ir, uždėjęs ją ant Jehocadako sūnaus Jozuės, vyriausiojo kunigo, galvos, 38O 6 12 38O 6 12 229610 sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Štai vyras, kurio vardas Atžala. Jis išaugs iš savo vietos ir pastatys Viešpaties šventyklą. 38O 6 13 38O 6 13 229620 Jis garbingai sėdės soste ir valdys kraštą. Bus ir kunigas savo soste, ir jie abu taikiai sutars’. 38O 6 14 38O 6 14 229630 Karūna bus padėta Viešpaties šventykloje Helemo, Tobijos, Jedajos ir Sofonijo sūnaus Heno atminimui. 38O 6 15 38O 6 15 229640 Iš tolimų kraštų atėję žmonės padės statyti Viešpaties šventyklą. Tada žinosite, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas jus. Tai įvyks, jei uoliai klausysite Viešpaties, savo Dievo’‘. 38O 7 1 38O 7 1 229650 Ketvirtaisiais karaliaus Darijaus metais, devinto mėnesio ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo Zacharijui, 38O 7 2 38O 7 2 229660 kai Betelio gyventojai siuntė Sarecerą ir Regem Melechą su jų žmonėmis melstis Viešpačiui 38O 7 3 38O 7 3 229670 ir kareivijų Viešpaties kunigų bei pranašų paklausti: ‘‘Ar man pasninkauti ir verkti penktąjį mėnesį, kaip tai dariau daugelį metų?’‘ 38O 7 4 38O 7 4 229680 Kareivijų Viešpats atsakė man: 38O 7 5 38O 7 5 229690 ‘‘Sakyk viso krašto žmonėms ir kunigams: ‘Kai pasninkavote ir gedėjote penktąjį ir septintąjį mėnesį per šituos septyniasdešimt metų, ar jūs man pasninkavote? 38O 7 6 38O 7 6 229700 O kai valgote ir geriate, ar ne sau valgote ir geriate?’ 38O 7 7 38O 7 7 229710 Argi ne tokius pat žodžius Viešpats skelbė per ankstesniuosius pranašus, kai Jeruzalė buvo dar nesunaikinta ir jos aplinkiniai miestai, pietų kraštas ir žemuma tebebuvo apgyventa?’‘ 38O 7 8 38O 7 8 229720 Viešpats kalbėjo Zacharijui: 38O 7 9 38O 7 9 229730 ‘‘Taip kalbėjo kareivijų Viešpats: ‘Teiskite teisingai ir būkite pasigailintys bei užjaučiantys vienas kitą! 38O 7 10 38O 7 10 229740 Neskriauskite našlių ir našlaičių, ateivių ir beturčių. Nemąstykite pikta savo širdyse prieš savo brolį’. 38O 7 11 38O 7 11 229750 Bet jie nepaisė to, atkakliai priešinosi ir užsikimšo ausis, kad negirdėtų. 38O 7 12 38O 7 12 229760 Jie sukietino savo širdį kaip akmenį, kad negirdėtų įstatymo ir žodžių, kuriuos kareivijų Viešpats siuntė savo dvasia per ankstesniuosius pranašus. Todėl išsiliejo kareivijų Viešpaties rūstybė. 38O 7 13 38O 7 13 229770 Jis šaukė, bet jie neatsiliepė. ‘Todėl ir Aš neatsiliepiau jiems šaukiant,­sako kareivijų Viešpats.­ 38O 7 14 38O 7 14 229780 Aš išblaškiau juos po visas tautas, kurių jie nepažino. Kraštas, kurį jie paliko, virto dykuma­niekas nebekeliaudavo per jį. Jie pavertė tą puikų kraštą dykuma’ ‘‘. 38O 8 1 38O 8 1 229790 Kareivijų Viešpats kalbėjo: 38O 8 2 38O 8 2 229800 ‘‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Didelis mano pavydas dėl Siono, labai užsirūstinęs pavydžiu dėl jo’. 38O 8 3 38O 8 3 229810 Taip sako Viešpats: ‘Aš sugrįžau į Sioną ir gyvensiu Jeruzalėje. Jeruzalė bus vadinama tiesos miestu, o kareivijų Viešpaties kalnas­šventu kalnu’. 38O 8 4 38O 8 4 229820 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Seneliai ir senelės sėdės Jeruzalės gatvėse su lazda rankoje dėl senatvės. 38O 8 5 38O 8 5 229830 Miesto aikštės bus pilnos žaidžiančių berniukų ir mergaičių’. 38O 8 6 38O 8 6 229840 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Jei šiomis dienomis tautos likučiui tai atrodo neįmanomas dalykas, ar ir man tai neįmanoma?­sako kareivijų Viešpats’. 38O 8 7 38O 8 7 229850 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Aš išgelbėsiu savo tautą ir parvesiu ją iš rytų ir vakarų. 38O 8 8 38O 8 8 229860 Jie gyvens Jeruzalėje ir bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas tiesoje ir teisume’. 38O 8 9 38O 8 9 229870 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Tesustiprėja jūsų rankos, kurie girdite šiomis dienomis žodžius pranašų, buvusių tą dieną, kai dėjo pamatus kareivijų Viešpaties šventyklai. 38O 8 10 38O 8 10 229880 Iki tol žmogus negaudavo atlyginimo nei už savo darbą, nei už gyvulį. Priešai užpuldinėjo įeinančius ir išeinančius miesto gyventojus, nes Aš sukėliau žmones vieną prieš kitą. 38O 8 11 38O 8 11 229890 Bet dabar Aš nebesielgsiu su tautos likučiu kaip iki šiol,­sako kareivijų Viešpats.­ 38O 8 12 38O 8 12 229900 Pasėliai klestės, vynmedis neš vaisių, laukai duos derlių ir dangus­rasą. Visa tai Aš duosiu šitos tautos likučiui. 38O 8 13 38O 8 13 229910 Judo ir Izraelio namai, jūs buvote prakeikimu tautose. Dabar jus išgelbėsiu ir jūs būsite palaiminimu. Nebijokite! Stiprios tebūna jūsų rankos!’ 38O 8 14 38O 8 14 229920 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Kaip Aš nusprendžiau bausti jus, kai jūsų tėvai užrūstino mane, ir negailėjau jūsų, 38O 8 15 38O 8 15 229930 taip dabar Aš nusprendžiau daryti gera Jeruzalei ir Judo namams. Tad nebijokite! 38O 8 16 38O 8 16 229940 Štai ką turite daryti: kalbėkite tiesą vienas kitam ir teisingai teiskite. 38O 8 17 38O 8 17 229950 Neplanuokite pikto vienas prieš kitą savo širdyje! Venkite klastingos priesaikos, nes viso to nekenčiu!­sako Viešpats’ ‘‘. 38O 8 18 38O 8 18 229960 Viešpats kalbėjo man, sakydamas: 38O 8 19 38O 8 19 229970 ‘‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Ketvirto, penkto, septinto ir dešimto mėnesio pasninkų dienos bus Judo gyventojų džiaugsmas, linksmybė ir iškilmingos šventės, tik mylėkite tiesą ir taiką!’ 38O 8 20 38O 8 20 229980 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Ateis tautos ir daugelio miestų gyventojai. 38O 8 21 38O 8 21 229990 Vieno miesto gyventojai kalbės kito miesto gyventojams: ‘Eikime drauge melstis Viešpačiui ir ieškoti kareivijų Viešpaties’. 38O 8 22 38O 8 22 230000 Daug tautų ir giminių ateis Jeruzalėn ieškoti kareivijų Viešpaties ir melstis Viešpačiui’. 38O 8 23 38O 8 23 230010 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Tuomet dešimt vyrų iš įvairių tautų atėję įsikibs žydui už skverno ir sakys: ‘Mes eisime su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas’ ‘‘. 38O 9 1 38O 9 1 230020 Viešpaties žodis Hadracho kraštui ir Damasko miestui. Viešpačiui priklauso Sirijos miestai ir visos Izraelio giminės. 38O 9 2 38O 9 2 230030 Taip pat Hamatas, kuris ribojasi su Hadrachu, Tyras ir Sidonas, nors jie ir labai išmintingi. 38O 9 3 38O 9 3 230040 Tyras pasistatė tvirtovę ir surinko sidabro kaip dulkių ir aukso kaip gatvių purvo. 38O 9 4 38O 9 4 230050 Štai Viešpats padarys jį beturtį, jo galia žus jūroje, o jis pats­ugnies liepsnose. 38O 9 5 38O 9 5 230060 Aškelonas, tai matydamas, nusigąs; taip pat Gaza ir Ekronas didžiai sielvartaus, nes niekais nuėjo jų viltis. Gazos karalius žus, Aškelonas bus nebegyvenamas. 38O 9 6 38O 9 6 230070 Įvairių tautybių žmonės gyvens Ašdode. Aš sunaikinsiu filistinų išdidumą. 38O 9 7 38O 9 7 230080 Aš atimsiu kraują iš jo burnos ir bjaurystę nuo jo dantų. Išlikę priklausys mūsų Dievui ir bus kaip Judo gyventojai, Ekronas­kaip jebusiečiai. 38O 9 8 38O 9 8 230090 Aš stovėsiu kaip sargybinis savo tautos namuose, kad niekas jų nepultų ir nenaikintų. Prispaudėjas nebeateis, nes dabar Aš pats saugosiu juos. 38O 9 9 38O 9 9 230100 Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave. Jis teisus ir atneša išgelbėjimą, nuolankus ir joja ant asilo, ant asilės jauniklio. 38O 9 10 38O 9 10 230110 Aš sunaikinsiu Efraimo kovos vežimus ir Jeruzalės žirgus, jos kovos lanką sulaužysiu. Jis skelbs taiką pagonims ir viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių. 38O 9 11 38O 9 11 230120 Dėl padarytos su tavimi kraujo sandoros Aš išleisiu tavo kalinius iš duobės, kurioje nėra vandens. 38O 9 12 38O 9 12 230130 Kaliniai, pasitikėkite ir sugrįžkite į tvirtovę! Dabar skelbiu, kad Aš jums atlyginsiu dvigubai. 38O 9 13 38O 9 13 230140 Aš naudosiu Judą kaip lanką, Efraimą kaip strėlę. Sione, Aš pakelsiu tavo sūnus prieš Graikiją ir padarysiu tave karžygio kardu. 38O 9 14 38O 9 14 230150 Viešpats bus virš jų ir šaudys strėlėmis kaip žaibais. Viešpats Dievas trimituodamas ateis su viesulais iš pietų. 38O 9 15 38O 9 15 230160 Kareivijų Viešpats juos gins, jie ris ir naikins mėtyklių akmenimis. Jie gers ir bus triukšmingi kaip nuo vyno, jie bus pilni kaip indai, kaip aukuro ragai. 38O 9 16 38O 9 16 230170 Tą dieną Viešpats, jų Dievas, juos išgelbės ir ganys kaip savo kaimenę. Jie bus kaip brangakmeniai karūnoje ir spindės virš Jo krašto. 38O 9 17 38O 9 17 230180 Koks didis Jo gerumas ir grožis. Javai pradžiugins jaunuolius ir jaunas vynas mergaites. 38O 10 1 38O 10 1 230190 Melskite Viešpatį lietaus, atėjus vėlyvo lietaus metui! Viešpats surinks debesis ir duos gausų lietų, palaistys visus laukų augalus. 38O 10 2 38O 10 2 230200 Stabai kalba tuštybes, būrėjai skelbia melą, tuščių sapnų aiškinimą. Jų paguoda yra bevertė. Todėl jie klaidžiojo kaip avys ir skurdo, nes neturėjo ganytojo. 38O 10 3 38O 10 3 230210 ‘‘Prieš ganytojus užsidegė mano rūstybė, Aš nubaudžiau ožius. Kareivijų Viešpats aplankė savo kaimenę, Judo namus, ir padarė juos tarsi gerą kovos žirgą. 38O 10 4 38O 10 4 230220 Iš jų kils kertinis akmuo, palapinės stulpas, kovos lankas, galingi vadai. 38O 10 5 38O 10 5 230230 Jie bus karžygių tauta: sutryps kovoje priešą kaip gatvių purvą, nes Viešpats bus su jais ir išdidūs raiteliai bus sugėdinti. 38O 10 6 38O 10 6 230240 Aš sustiprinsiu Judo namus, išgelbėsiu Juozapą. Pasigailėsiu jų ir parvesiu juos iš tremties. Jie bus tokie, lyg niekada nebūčiau jų atmetęs. Aš esu Viešpats, jų Dievas, ir išklausysiu juos. 38O 10 7 38O 10 7 230250 Efraimai bus lyg karžygiai, jie džiūgaus kaip nuo vyno. Jų vaikai, tai matydami, džiaugsis ir dėkos Viešpačiui. 38O 10 8 38O 10 8 230260 Aš juos surinksiu, nes išpirkau juos. Jie bus gausūs, kaip buvo anksčiau. 38O 10 9 38O 10 9 230270 Aš juos išsklaidysiu tarp tautų. Tolimose šalyse jie neužmirš manęs, gyvens su savo vaikais ir sugrįš. 38O 10 10 38O 10 10 230280 Aš parvesiu juos iš Egipto krašto, surinksiu iš Asirijos. Į Gileado ir Libano kraštą juos atvesiu, nes jiems savame krašte bus ankšta. 38O 10 11 38O 10 11 230290 Jie pereis per vargų jūrą. Aš sulaikysiu jūros bangas, išdžiovinsiu upės gelmes. Asirijos išdidumas bus pažemintas ir Egipto skeptras pašalintas. 38O 10 12 38O 10 12 230300 Aš sustiprinsiu juos Viešpatyje ir jie vaikščios Jo vardu’‘,­sako Viešpats. 38O 11 1 38O 11 1 230310 Libane, atidaryk savo vartus, ir ugnis tesuėda tavo kedrus! 38O 11 2 38O 11 2 230320 Verk, kiparise, nes kedras krito, didingi medžiai sunaikinti! Verkite Bašano ąžuolai, nes iškirsta neįžengiamoji giria! 38O 11 3 38O 11 3 230330 Klausyk­piemenų šauksmas! Sunaikintas jų išdidumas. Klausyk! Tai jaunų liūtų riaumojimas, nes sunaikinta Jordano didybė. 38O 11 4 38O 11 4 230340 Viešpats, mano Dievas, man kalbėjo: ‘‘Ganyk pjovimui skirtas avis. 38O 11 5 38O 11 5 230350 Pirkliai nesigailėdami pjauna jas. Pirkliai džiaugiasi, nes pralobo. Jų ganytojai taip pat nesigaili jų. 38O 11 6 38O 11 6 230360 Aš irgi nebesigailėsiu krašto gyventojų. Aš pats atiduosiu kiekvieną į jo valdovo rankas; jie naikins šalį, o Aš jų negelbėsiu’‘. 38O 11 7 38O 11 7 230370 Taip aš pradėjau ganyti pjovimui skirtas avis. Aš paėmiau dvi lazdeles: vieną pavadinau Malone, o kitą­Sąjunga. 38O 11 8 38O 11 8 230380 Per vieną mėnesį aš atleidau tris piemenis. Mano siela bjaurėjosi jais ir jie bjaurėjosi manimi. 38O 11 9 38O 11 9 230390 Tada tariau: ‘‘Nebeganysiu jūsų. Kuri miršta, temiršta, kuri pražūva, tepražūva, o kurios išlieka, tegul ėda viena kitą!’‘ 38O 11 10 38O 11 10 230400 Aš ėmiau lazdą Malonę ir ją sulaužiau, kad panaikinčiau savo sandorą su visomis tautomis. 38O 11 11 38O 11 11 230410 Tą pačią dieną ji buvo panaikinta. Avių pirkliai, kurie stebėjo mane, suprato, kad tai buvo Viešpaties žodis. 38O 11 12 38O 11 12 230420 Aš jiems tariau: ‘‘Jei jums atrodo teisinga, užmokėkite man, o jei ne­nemokėkite!’‘ Jie pasvėrė mano užmokestį­trisdešimt sidabrinių. 38O 11 13 38O 11 13 230430 Viešpats tarė man: ‘‘Mesk juos į šventyklos iždą, tą aukštą kainą, kuria jie mane įvertino!’‘ Aš įmečiau tuos trisdešimt sidabrinių į šventyklos iždą. 38O 11 14 38O 11 14 230440 Po to sulaužiau antrąją lazdą Sąjungą ir tuo nutraukiau brolystę tarp Judo ir Izraelio. 38O 11 15 38O 11 15 230450 Viešpats tarė man: ‘‘Imk dar kartą kvailo ganytojo reikmenis. 38O 11 16 38O 11 16 230460 Aš paskiriu krašte ganytoją, kuris paklydusia nesirūpins, žūstančios neieškos, sužeistos negydys ir sveikos neganys, tik ės riebiųjų mėsą ir jų nagus nuplėš. 38O 11 17 38O 11 17 230470 Vargas blogam ganytojui, kuris palieka avis! Kardas jo rankai ir dešinei akiai. Jo ranka nudžius ir dešinioji akis apaks!’‘ 38O 12 1 38O 12 1 230480 Viešpaties žodis apie Izraelį. Taip sako Viešpats, kuris sukūrė dangų, žemę ir sutvėrė žmoguje jo dvasią: 38O 12 2 38O 12 2 230490 ‘‘Aš padarysiu Jeruzalę svaiginančia taure visoms aplinkinėms tautoms, ir taip pat Judui per Jeruzalės apgulimą. 38O 12 3 38O 12 3 230500 Tą dieną Jeruzalę padarysiu sunkiu akmeniu. Visos tautos, norinčios jį pakelti, susižeis. Visos žemės tautos susirinks prieš ją. 38O 12 4 38O 12 4 230510 Aš pabaidysiu visus žirgus, jų raiteliai bus apimti baimės. Bet Judą stebėsiu atviromis akimis, kai tuo metu visų tautų žirgai bus apakinti. 38O 12 5 38O 12 5 230520 Tada Judo kunigaikščiai sakys: ‘Jeruzalės gyventojai semiasi stiprybės iš kareivijų Viešpaties­jų Dievo!’ 38O 12 6 38O 12 6 230530 Judo kunigaikščius padarysiu kaip ugnį malkose ir kaip degantį deglą javų pėduose; jie praris visas aplinkines tautas dešinėje ir kairėje. Jeruzalė vėl bus apgyvendinta savo vietoje,­sako Viešpats’‘. 38O 12 7 38O 12 7 230540 Viešpats pirma išgelbės Judo palapines, kad Dovydo namai ir Jeruzalės gyventojai per daug nesiaukštintų prieš Judą. 38O 12 8 38O 12 8 230550 Tuomet Viešpats apgins Jeruzalės gyventojus, silpniausias iš jų taps kaip Dovydas, o Dovydo namai­kaip Dievas, lyg Viešpaties angelas priešais juos. 38O 12 9 38O 12 9 230560 Aš sunaikinsiu tautas, sukilusias prieš Jeruzalę, 38O 12 10 38O 12 10 230570 o Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams išliesiu malonės ir maldos dvasią. Jie žvelgs į mane, kurį jie perdūrė, apraudos, kaip aprauda vienintelį sūnų, ir liūdės, kaip liūdi, netekę pirmagimio. 38O 12 11 38O 12 11 230580 Tą dieną Jeruzalėje bus toks didelis gedulas, koks jis buvo prie Hadad Rimono, Megido lygumoje. 38O 12 12 38O 12 12 230590 Visas kraštas liūdės, kiekviena šeima atskirai: Dovydo namų šeima ir jų moterys, Natano namų šeima ir jų moterys, 38O 12 13 38O 12 13 230600 Levio namų šeima ir jų moterys, Šimio namų šeima ir jų moterys 38O 12 14 38O 12 14 230610 ir visų likusių namų šeimos ir jų moterys. 38O 13 1 38O 13 1 230620 Tą dieną atsivers šaltinis Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams nuplauti nuodėmę ir nešvarą. 38O 13 2 38O 13 2 230630 Viešpats sako: ‘‘Aš išnaikinsiu krašte stabų vardus, ir jų daugiau neminės. Pranašus ir netyras dvasias pašalinsiu iš šalies. 38O 13 3 38O 13 3 230640 Jei kas dar pasirodys kaip pranašas, jo tėvas ir motina jam tars: ‘Tu mirsi, nes kalbėjai melą Viešpaties vardu’. Jo paties gimdytojai jį perdurs, jam pranašaujant. 38O 13 4 38O 13 4 230650 Pranašai gėdysis savo regėjimų ir nebevilkės šiurkštaus apsiausto pranašaudami ir apgaudinėdami. 38O 13 5 38O 13 5 230660 Kiekvienas sakys: ‘Aš ne pranašas, aš žemdirbys nuo pat savo jaunystės!’ 38O 13 6 38O 13 6 230670 Ir jei kas klaus: ‘Ką reiškia šitie randai tavo nugaroje?’, jis atsakys: ‘Mane sumušė mano artimieji’. 38O 13 7 38O 13 7 230680 Karde, pakilk prieš mano ganytoją, mano artimiausią!­sako kareivijų Viešpats.­Aš ištiksiu ganytoją, ir avys išsisklaidys. Aš atgręšiu ranką prieš mažuosius. 38O 13 8 38O 13 8 230690 Visame krašte,­sako Viešpats,­ du trečdaliai bus sunaikinti ir žus, tik trečdalis išliks. 38O 13 9 38O 13 9 230700 Ir tą trečdalį vesiu per ugnį; valysiu ir gryninsiu juos kaip sidabrą ir auksą. Jie šauksis mano vardo, ir Aš juos išklausysiu. Aš sakysiu: ‘Tai mano tauta’, o jie atsakys: ‘Viešpats yra mūsų Dievas’ ‘‘. 38O 14 1 38O 14 1 230710 Viešpaties diena ateina, ir tavo grobis bus išdalintas tavo viduryje. 38O 14 2 38O 14 2 230720 Visos tautos bus sušauktos kovai prieš Jeruzalę. Miestas kris, namai bus apiplėšti, moterys išprievartautos. Pusė miesto gyventojų bus išvesti nelaisvėn, o kita pusė liks mieste. 38O 14 3 38O 14 3 230730 Tada Viešpats kariaus prieš anas tautas, kaip kariavo mūšio dieną. 38O 14 4 38O 14 4 230740 Tą dieną Jis stovės Alyvų kalne, kuris yra į rytus nuo Jeruzalės. Alyvų kalnas perskils į dvi dalis­iš rytų į vakarus, ir pasidarys labai didelis slėnis. Viena kalno pusė nuslinks į šiaurę, o kita­į pietus. 38O 14 5 38O 14 5 230750 Jūs bėgsite į kalnų slėnį, kuris sieks iki Acalo. Jūs bėgsite, kaip bėgote nuo žemės drebėjimo Judo karaliaus Uzijo dienomis. Tada ateis Viešpats, mano Dievas, ir visi šventieji su Juo. 38O 14 6 38O 14 6 230760 Tuomet visi šviesuliai užges. 38O 14 7 38O 14 7 230770 Bus viena diena, kurią žino Viešpats­ne diena ir ne naktis, ir vakare bus šviesu. 38O 14 8 38O 14 8 230780 Tą dieną gyvieji vandenys tekės iš Jeruzalės dviem kryptim: viena į Rytų, kita į Vakarų jūrą; taip bus vasarą ir žiemą. 38O 14 9 38O 14 9 230790 Viešpats karaliaus visai žemei. Bus vienas Viešpats ir Jo vardas bus vienas. 38O 14 10 38O 14 10 230800 Visa šalis nuo Gebos iki Rimono, esančio į pietus nuo Jeruzalės, taps lyguma. Miestas, nuo Benjamino vartų iki Kertinių vartų ir nuo Hananelio bokšto iki karaliaus vyno spaustuvų, bus apgyventas. 38O 14 11 38O 14 11 230810 Prakeikimo nebebus ir Jeruzalėje visi saugiai gyvens. 38O 14 12 38O 14 12 230820 Maras, kurį Viešpats siųs visoms tautoms, kariaujančioms prieš Jeruzalę, bus baisus. Jų kūnai pradės pūti dar jiems stovint ant savo kojų, akys­akiduobėse, o jų liežuviai­burnose. 38O 14 13 38O 14 13 230830 Tuomet žmonėse bus toks didelis sąmyšis nuo Viešpaties, kad pakels ranką artimas prieš artimą. 38O 14 14 38O 14 14 230840 Net Judas kariaus prieš Jeruzalę. Visų aplinkinių tautų turtai bus surinkti: auksas, sidabras ir drabužiai. 38O 14 15 38O 14 15 230850 Toks pat maras kankins žirgus, mulus, kupranugarius, asilus ir visus kitus gyvulius, kurie bus kariaujančiųjų stovyklose. 38O 14 16 38O 14 16 230860 Tie, kurie liks iš kariavusių prieš Jeruzalę, kas metai eis pagarbinti Karalių, kareivijų Viešpatį ir švęsti Palapinių šventę. 38O 14 17 38O 14 17 230870 Jei kuri žemės giminė neateis į Jeruzalę pagarbinti Karaliaus, kareivijų Viešpaties, tai pas juos nebus lietaus. 38O 14 18 38O 14 18 230880 Jei neateis Egipto giminė, juos ištiks tas pats maras, kurį Viešpats siųs pagonims, neateinantiems švęsti Palapinių šventės. 38O 14 19 38O 14 19 230890 Tai bus bausmė Egiptui ir visoms tautoms, kurios neateis į Palapinių šventę. 38O 14 20 38O 14 20 230900 Tuomet ant žirgų varpelių bus užrašyta: ‘‘Pašvęstas Viešpačiui’‘. Puodai Viešpaties namuose bus kaip aukojimo taurės prie aukuro. 38O 14 21 38O 14 21 230910 Kiekvienas puodas Jeruzalėje ir Jude bus pašvęstas kareivijų Viešpačiui. Visi aukotojai galės ateiti, paimti bet kurį iš jų ir jame virti. Tomis dienomis nebebus kanaaniečio kareivijų Viešpaties namuose. 39O 1 1 39O 1 1 230920 Viešpats kalbėjo Izraeliui per Malachiją. 39O 1 2 39O 1 2 230930 ‘‘Aš pamilau jus,­sako Viešpats.­O jūs sakote: ‘Kaip gi Tu mus pamilai?’ Argi Ezavas nebuvo Jokūbo brolis?­sako Viešpats.­ Bet Aš pamilau Jokūbą, 39O 1 3 39O 1 3 230940 o Ezavo nekenčiau. Aš paverčiau jo kalnus dykyne, o jo paveldėtą žemę atidaviau dykumų šakalams. 39O 1 4 39O 1 4 230950 Kadangi Edomas sako: ‘Mus sunaikino, bet mes atstatysime miestus’, tai kareivijų Viešpats sako: ‘Jie testato, o Aš juos vėl griausiu. Juos vadins nedorybės kraštu, tauta, kurios Viešpats neapkenčia. 39O 1 5 39O 1 5 230960 Jūsų akys tai matys, ir jūs sakysite: ‘Galingas yra Viešpats net už Izraelio sienų!’ ‘‘ 39O 1 6 39O 1 6 230970 ‘‘Sūnus gerbia tėvą, o tarnas­ savo šeimininką. Jei Aš tėvas, kur derama man pagarba? O jei Aš šeimininkas, kur mano baimė?­ sako kareivijų Viešpats jums, kunigai, kurie niekinate mano vardą.­Jūs klausiate: ‘Kaip mes niekiname Tavo vardą?’ 39O 1 7 39O 1 7 230980 Aukodami ant mano aukuro suteptą maistą! Jūs klausiate: ‘Kaip mes sutepame jį?’ Negerbdami Viešpaties stalo. 39O 1 8 39O 1 8 230990 Jei aukojate aklą, raišą ar ligotą gyvulį, ar tai nėra blogai? Įteik tokį savo valdovui! Ar jam patiks, ar jis maloniai tave priims?’‘­sako kareivijų Viešpats. 39O 1 9 39O 1 9 231000 ‘‘Taip jūs norite permaldauti Dievą, kad Jis būtų jums malonus! Jei tokią dovaną duodate, ar Jis priims jus?’‘­sako kareivijų Viešpats. 39O 1 10 39O 1 10 231010 ‘‘Verčiau uždarykite duris ir nekurkite mano aukuro veltui. Aš nemėgstu jūsų ir nepriimsiu aukos iš jūsų rankos. 39O 1 11 39O 1 11 231020 Nuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo didis yra mano vardas tautose, ir visur smilkoma bei aukojama tyra auka mano vardui’‘,­sako kareivijų Viešpats. 39O 1 12 39O 1 12 231030 ‘‘Bet jūs sutepate jas, sakydami: ‘Viešpaties stalas yra suterštas ir ant jo padėta auka neverta pagarbos’. 39O 1 13 39O 1 13 231040 Ir kai sakote: ‘Koks vargas!’, tuo jūs supykinate mane,­sako kareivijų Viešpats.­Jei nešate luošą ir ligotą auką, ar Aš turiu tai priimti iš jūsų?’‘­sako Viešpats. 39O 1 14 39O 1 14 231050 ‘‘Prakeiktas apgavikas, kuris turi bandoje sveiką patiną ir jį pažada, tačiau aukoja Viešpačiui sužalotą! Aš esu didis Karalius,­sako kareivijų Viešpats,­ir mano vardo bijosi tautos’‘. 39O 2 1 39O 2 1 231060 Kunigai, jums skirtas šitas įspėjimas. 39O 2 2 39O 2 2 231070 ‘‘Jei neklausysite, nesidėsite į širdį ir nešlovinsite mano vardo, Aš siųsiu jums prakeikimą. Aš jau prakeikiau jus, nes jūs nesidedate to į širdį. 39O 2 3 39O 2 3 231080 Aš sudrausiu jūsų palikuonis, drėbsiu jūsų aukų mėšlą jums į veidą ir jus pačius pašalinsiu. 39O 2 4 39O 2 4 231090 Tada žinosite, jog Aš daviau jums šį įspėjimą, laikydamasis sandoros su Levio palikuonimis. 39O 2 5 39O 2 5 231100 Mano sandora su juo buvo gyvenimas ir ramybė, kad manęs bijotų ir gerbtų mano vardą. 39O 2 6 39O 2 6 231110 Tiesos įstatymas buvo jo burnoje, netiesos nebuvo jo lūpose. Jis su manimi vaikščiojo ramybėje ir tiesoje ir daugelį nukreipė nuo nuodėmės. 39O 2 7 39O 2 7 231120 Kunigo lūpos turėtų teikti žinių ir iš jo burnos bus ieškoma įstatymo, nes jis yra kareivijų Viešpaties pasiuntinys. 39O 2 8 39O 2 8 231130 Bet jūs palikote tą kelią, suklaidinote daugelį savo mokymu, sulaužėte Levio sandorą,­sako kareivijų Viešpats.­ 39O 2 9 39O 2 9 231140 Todėl ir Aš jus paniekinsiu ir menkaverčius padarysiu visos tautos akivaizdoje, nes nesilaikėte mano kelių ir buvote šališki įstatymo reikaluose’‘. 39O 2 10 39O 2 10 231150 Argi visi nesame vieno tėvo vaikai? Argi ne tas pats Dievas mus sutvėrė? Kodėl klastingai elgiamės vienas su kitu ir laužome savo tėvų sandorą? 39O 2 11 39O 2 11 231160 Neištikimai ir bjauriai elgėsi Judas, Izraelis ir Jeruzalė. Jie išniekino Viešpaties šventyklą, kurią Jis mylėjo, vesdami svetimų dievų dukteris. 39O 2 12 39O 2 12 231170 Viešpats sunaikins tuos žmones iš Jokūbo palapinių, kurie taip daro, nors jie aukoja kareivijų Viešpačiui! 39O 2 13 39O 2 13 231180 Viešpaties aukurą jūs užliejote ašaromis, verksmais ir dejavimais, nes Jis nebežiūri į jūsų aukas ir nebepriima jų iš jūsų rankų. 39O 2 14 39O 2 14 231190 Jūs klausiate: ‘‘Kodėl?’‘ Todėl, kad Viešpats yra liudytojas tarp tavęs ir tavo jaunystės žmonos, kuriai tu buvai neištikimas, nors ji yra tavo draugė ir sandoros žmona. 39O 2 15 39O 2 15 231200 Argi jūs nebuvote padaryti vienas kūnas ir viena dvasia? Kodėl vienas? Jis nori matyti gerą sėklą. Todėl saugokite savo dvasias ir būkite ištikimi savo žmonoms. 39O 2 16 39O 2 16 231210 ‘‘Aš nekenčiu skyrybų, nekenčiu smurtu sutepto drabužio’‘,­sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas. 39O 2 17 39O 2 17 231220 Jūs nuvarginote Viešpatį savo žodžiais. Jūs sakote: ‘‘Kaip mes Jį nuvarginome?’‘ Sakydami: ‘‘Piktadarys yra geras Viešpaties akyse, tokie Jam patinka’‘, arba: ‘‘Kur yra teisingasis Dievas?’‘ 39O 3 1 39O 3 1 231230 ‘‘Aš siunčiu savo pasiuntinį paruošti kelią pirma manęs. Viešpats, kurio jūs laukiate, ateis netikėtai į savo šventyklą. Štai Jis ateina, sandoros pasiuntinys, kuris jums patinka’‘,­sako kareivijų Viešpats. 39O 3 2 39O 3 2 231240 Kas išsilaikys tą dieną ir kas ištvers, Jam pasirodžius? Jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. 39O 3 3 39O 3 3 231250 Jis ateis kaip sidabro ir aukso lydytojas ir apvalys Levio palikuonis, išgrynins juos kaip auksą ir sidabrą, kad aukotų Viešpačiui teisumo auką. 39O 3 4 39O 3 4 231260 Tada Viešpačiui patiks Judo ir Jeruzalės aukos kaip praeityje. 39O 3 5 39O 3 5 231270 ‘‘Aš ateisiu jūsų teisti ir nedelsdamas pasmerksiu žynius, svetimautojus, melagingai prisiekiančius, nusukančius samdinių algą, skriaudžiančius našles bei našlaičius, laužančius ateivių teises ir manęs nebijančius. 39O 3 6 39O 3 6 231280 Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu, todėl jūs, Jokūbo vaikai, nebuvote sunaikinti. 39O 3 7 39O 3 7 231290 Jūs jau nuo savo tėvų dienų palikote mano nuostatus ir jų nesilaikėte. Sugrįžkite pas mane, tai Aš sugrįšiu pas jus. Jūs sakote: ‘Kaip mums sugrįžti?’ 39O 3 8 39O 3 8 231300 Ar gali žmogus apiplėšti Dievą? Tačiau jūs apiplėšėte mane. Jūs sakote: ‘Kaip mes apiplėšėme Tave?’ Dešimtinėmis ir aukomis! 39O 3 9 39O 3 9 231310 Prakeikimas krinta ant jūsų, kadangi jūs, visa tauta, apiplėšėte mane. 39O 3 10 39O 3 10 231320 Atneškite visas dešimtines į sandėlius, kad būtų maisto mano namuose, ir tuo išmėginkite mane,­sako kareivijų Viešpats.­Ar Aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų? 39O 3 11 39O 3 11 231330 Ar nesudrausiu kenkėjo, kad jis nesunaikintų jūsų laukų derliaus ir vynmedis neliktų be vaisių?­ sako kareivijų Viešpats.­ 39O 3 12 39O 3 12 231340 Tada visos tautos vadins jus palaimintais, nes būsite graži šalis,­ sako kareivijų Viešpats.­ 39O 3 13 39O 3 13 231350 Įžūlios yra jūsų kalbos prieš mane, tačiau jūs sakote: ‘Ką gi sakėme prieš Tave?’ 39O 3 14 39O 3 14 231360 Jūs sakėte: ‘Jokios naudos iš tarnavimo Dievui. Kas iš to, kad laikėmės Jo nuostatų ir vaikščiojome nuleidę galvas Viešpaties akivaizdoje? 39O 3 15 39O 3 15 231370 Dabar mes vadiname laimingais išdidžiuosius. Jiems sekasi, nors jie elgiasi nedorai. Jie gundo Dievą, bet nebaudžiami’ ‘‘. 39O 3 16 39O 3 16 231380 Dievo bijantys kalbėjosi vienas su kitu. Viešpats stebėjo ir klausė. Buvo parašyta Jo akivaizdoje atminimo knyga apie tuos, kurie bijo Viešpaties ir gerbia Jo vardą. 39O 3 17 39O 3 17 231390 ‘‘Jie bus mano,­sako kareivijų Viešpats.­Tą dieną Aš padarysiu juos savo brangenybėmis. Aš jų gailėsiuos, kaip gailisi žmogus savo sūnaus, kuris jam tarnauja. 39O 3 18 39O 3 18 231400 Tada jūs matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp to, kuris tarnauja Dievui, ir to, kuris Jam netarnauja’‘. 39O 4 1 39O 4 1 231410 ‘‘Štai ateina diena, deganti kaip krosnis, kurioje visi išdidieji ir visi nedorėliai sudegs kaip ražienos,­sako kareivijų Viešpats.­Jiems neliks nei šaknies, nei šakos. 39O 4 2 39O 4 2 231420 Bet jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo saulė su išgydymu po jos sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai. 39O 4 3 39O 4 3 231430 Jūs mindžiosite nedorėlius, ir jie bus pelenai po jūsų kojomis tą dieną, kai Aš tai padarysiu,­sako kareivijų Viešpats.­ 39O 4 4 39O 4 4 231440 Atsiminkite mano tarno Mozės įstatymą, kurį daviau Horebe visam Izraeliui, jo nuostatus ir potvarkius. 39O 4 5 39O 4 5 231450 Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. 39O 4 6 39O 4 6 231460 Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu’‘. 40N 1 1 40N 1 1 231470 Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo Sūnaus, kilmės knyga. 40N 1 2 40N 1 2 231480 Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. 40N 1 3 40N 1 3 231490 Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. 40N 1 4 40N 1 4 231500 Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. 40N 1 5 40N 1 5 231510 Salmonui gimė Boozas iš Rahabos, Boozui gimė Jobedas iš Rūtos, Jobedui gimė Jesė. 40N 1 6 40N 1 6 231520 Jesei gimė karalius Dovydas. Dovydui gimė Saliamonas iš Ūrijos žmonos. 40N 1 7 40N 1 7 231530 Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abija, Abijai gimė Asa. 40N 1 8 40N 1 8 231540 Asai gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. 40N 1 9 40N 1 9 231550 Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. 40N 1 10 40N 1 10 231560 Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. 40N 1 11 40N 1 11 231570 Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais. 40N 1 12 40N 1 12 231580 Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis. 40N 1 13 40N 1 13 231590 Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. 40N 1 14 40N 1 14 231600 Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. 40N 1 15 40N 1 15 231610 Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas. 40N 1 16 40N 1 16 231620 Jokūbui gimė Juozapas­vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi. 40N 1 17 40N 1 17 231630 Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų. 40N 1 18 40N 1 18 231640 Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios. 40N 1 19 40N 1 19 231650 Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. 40N 1 20 40N 1 20 231660 Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: ‘‘Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. 40N 1 21 40N 1 21 231670 Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių’‘. 40N 1 22 40N 1 22 231680 Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą: 40N 1 23 40N 1 23 231690 ‘‘Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu’‘, tai reiškia: ‘‘Dievas su mumis’‘. 40N 1 24 40N 1 24 231700 Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelas jam įsakė, ir parsivedė žmoną pas save. 40N 1 25 40N 1 25 231710 Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi. 40N 2 1 40N 2 1 231720 Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo: 40N 2 2 40N 2 2 231730 ‘‘Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome pagarbinti Jį’‘. 40N 2 3 40N 2 3 231740 Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. 40N 2 4 40N 2 4 231750 Jis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto žinovus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Kristus. 40N 2 5 40N 2 5 231760 Tie jam atsakė: ‘‘Judėjos Betliejuje, nes taip pranašo parašyta: 40N 2 6 40N 2 6 231770 ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi mažiausias tarp Judo valdovų, nes iš tavęs išeis Valdovas, kuris ganys mano tautą­ Izraelį’ ‘‘. 40N 2 7 40N 2 7 231780 Tada Erodas, slapta pasikvietęs išminčius, sužinojo iš jų apie žvaigždės pasirodymo metą 40N 2 8 40N 2 8 231790 ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: ‘‘Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs Jį pagarbinčiau’‘. 40N 2 9 40N 2 9 231800 Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė Rytuose, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. 40N 2 10 40N 2 10 231810 Išvydę žvaigždę, jie labai džiaugėsi. 40N 2 11 40N 2 11 231820 Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. 40N 2 12 40N 2 12 231830 Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą. 40N 2 13 40N 2 13 231840 Jiems iškeliavus, štai pasirodė Juozapui sapne Viešpaties angelas ir tarė: ‘‘Kelkis, imk kūdikį, Jo motiną ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas Jį nužudyti’‘. 40N 2 14 40N 2 14 231850 Atsikėlęs Juozapas paėmė kūdikį ir Jo motiną ir pasitraukė į Egiptą. 40N 2 15 40N 2 15 231860 Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų, kas Viešpaties buvo pasakyta per pranašą: ‘‘Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų’‘. 40N 2 16 40N 2 16 231870 Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apgavo, baisiai įniršo ir pasiuntė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėse visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių. 40N 2 17 40N 2 17 231880 Tada išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Jeremiją: 40N 2 18 40N 2 18 231890 ‘‘Ramoje pasigirdo šauksmas, raudos, aimanos ir garsios dejonės: tai Rachelė rauda savo vaikų; ir niekas jos nepaguos, nes jų nebėra’‘. 40N 2 19 40N 2 19 231900 Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodė per sapną Juozapui Egipte 40N 2 20 40N 2 20 231910 ir tarė: ‘‘Kelkis, imk kūdikį su Jo motina ir keliauk į Izraelio žemę, nes jau mirė tie, kurie ieškojo kūdikio gyvybės’‘. 40N 2 21 40N 2 21 231920 Tuomet Juozapas atsikėlė, paėmė kūdikį ir Jo motiną ir sugrįžo į Izraelio žemę. 40N 2 22 40N 2 22 231930 Bet, išgirdęs, jog Archelajas valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį 40N 2 23 40N 2 23 231940 ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų, kas buvo pranašų pasakyta: ‘‘Jį vadins Nazariečiu’‘. 40N 3 1 40N 3 1 231950 Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas ir pamokslavo Judėjos dykumoje, 40N 3 2 40N 3 2 231960 skelbdamas: ‘‘Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė’‘. 40N 3 3 40N 3 3 231970 O jis buvo tas, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: ‘‘Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’ ‘‘ 40N 3 4 40N 3 4 231980 Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi. 40N 3 5 40N 3 5 231990 Tuomet Jeruzalė, visa Judėja ir visa Pajordanė ėjo pas jį. 40N 3 6 40N 3 6 232000 Žmonės buvo jo krikštijami Jordano upėje ir išpažindavo savo nuodėmes. 40N 3 7 40N 3 7 232010 Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių pas jį krikštytis, jis jiems sakė: ‘‘Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo ateinančios rūstybės? 40N 3 8 40N 3 8 232020 Duokite vaisių, vertų atgailos! 40N 3 9 40N 3 9 232030 Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas­Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. 40N 3 10 40N 3 10 232040 Štai kirvis jau prie medžių šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį. 40N 3 11 40N 3 11 232050 Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs,­galingesnis už mane, aš nevertas net Jo sandalų nuauti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. 40N 3 12 40N 3 12 232060 Jo rankoje vėtyklė, ir Jis kruopščiai išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi’‘. 40N 3 13 40N 3 13 232070 Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. 40N 3 14 40N 3 14 232080 Jonas Jį atkalbinėjo: ‘‘Aš turėčiau būti Tavo pakrikštytas, o Tu ateini pas mane!’‘ 40N 3 15 40N 3 15 232090 Bet Jėzus jam atsakė: ‘‘Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera įvykdyti visą teisumą’‘. Tada Jonas sutiko. 40N 3 16 40N 3 16 232100 Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Ir štai Jam atsivėrė dangus, ir Jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant Jo. 40N 3 17 40N 3 17 232110 Ir štai balsas iš dangaus prabilo: ‘‘Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi’‘. 40N 4 1 40N 4 1 232120 Tuomet Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas. 40N 4 2 40N 4 2 232130 Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, Jis buvo alkanas. 40N 4 3 40N 4 3 232140 Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: ‘‘Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona’‘. 40N 4 4 40N 4 4 232150 Bet Jėzus atsakė: ‘‘Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų’ ‘‘. 40N 4 5 40N 4 5 232160 Tada velnias paėmė Jį į šventąjį miestą, pastatė ant šventyklos šelmens 40N 4 6 40N 4 6 232170 ir tarė Jam: ‘‘Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti Tave, ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ ‘‘. 40N 4 7 40N 4 7 232180 Jėzus jam atsakė: ‘‘Taip pat parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’ ‘‘. 40N 4 8 40N 4 8 232190 Velnias vėl paėmė Jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų šlovę, 40N 4 9 40N 4 9 232200 tarė Jam: ‘‘Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane’‘. 40N 4 10 40N 4 10 232210 Tada Jėzus jam atsakė: ‘‘Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’ ‘‘ 40N 4 11 40N 4 11 232220 Tuomet velnias nuo Jo atsitraukė, ir štai angelai prisiartino ir Jam tarnavo. 40N 4 12 40N 4 12 232230 Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. 40N 4 13 40N 4 13 232240 Jis paliko Nazaretą ir apsigyveno Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys, 40N 4 14 40N 4 14 232250 kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją: 40N 4 15 40N 4 15 232260 ‘‘Zabulono ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano­pagonių Galilėja! 40N 4 16 40N 4 16 232270 Tamsybėje sėdinti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems mirties šalyje ir šešėlyje užtekėjo šviesa’‘. 40N 4 17 40N 4 17 232280 Nuo to laiko Jėzus pradėjo pamokslauti, skelbdamas: ‘‘Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė!’‘ 40N 4 18 40N 4 18 232290 Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius­ Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų­metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai. 40N 4 19 40N 4 19 232300 Jis tarė jiems: ‘‘Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais’‘. 40N 4 20 40N 4 20 232310 Tuodu tuojau paliko tinklus ir nusekė paskui Jį. 40N 4 21 40N 4 21 232320 Paėjęs toliau, Jis pamatė kitus du brolius­Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jėzus juos pašaukė, 40N 4 22 40N 4 22 232330 ir tie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nusekė paskui Jį. 40N 4 23 40N 4 23 232340 Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, pamokslaudamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias. 40N 4 24 40N 4 24 232350 Garsas apie Jį pasklido visoje Sirijoje. Žmonės nešė pas Jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus, demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus,­ir Jis išgydydavo juos. 40N 4 25 40N 4 25 232360 Paskui Jį sekė didelės minios žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės. 40N 5 1 40N 5 1 232370 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo priėjo mokiniai. 40N 5 2 40N 5 2 232380 Atvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti: 40N 5 3 40N 5 3 232390 ‘‘Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė. 40N 5 4 40N 5 4 232400 Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti. 40N 5 5 40N 5 5 232410 Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę. 40N 5 6 40N 5 6 232420 Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti. 40N 5 7 40N 5 7 232430 Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. 40N 5 8 40N 5 8 232440 Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą. 40N 5 9 40N 5 9 232450 Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais. 40N 5 10 40N 5 10 232460 Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė. 40N 5 11 40N 5 11 232470 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja. 40N 5 12 40N 5 12 232480 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus’‘. 40N 5 13 40N 5 13 232490 ‘‘Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. 40N 5 14 40N 5 14 232500 Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno. 40N 5 15 40N 5 15 232510 Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. 40N 5 16 40N 5 16 232520 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje’‘. 40N 5 17 40N 5 17 232530 ‘‘Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. 40N 5 18 40N 5 18 232540 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys. 40N 5 19 40N 5 19 232550 Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. 40N 5 20 40N 5 20 232560 Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo,­neįeisite į dangaus karalystę’‘. 40N 5 21 40N 5 21 232570 ‘‘Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’; o kas nužudo, turės atsakyti teisme. 40N 5 22 40N 5 22 232580 O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: ‘Beproti’, tas smerktinas į pragaro ugnį. 40N 5 23 40N 5 23 232590 Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, 40N 5 24 40N 5 24 232600 palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną. 40N 5 25 40N 5 25 232610 Greitai susitark su savo kaltintoju, dar kelyje į teismą, kad kaltintojas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas­teismo vykdytojui ir kad nepakliūtum į kalėjimą. 40N 5 26 40N 5 26 232620 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi iki paskutinio skatiko’‘. 40N 5 27 40N 5 27 232630 ‘‘Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’ 40N 5 28 40N 5 28 232640 O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. 40N 5 29 40N 5 29 232650 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. 40N 5 30 40N 5 30 232660 Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą’‘. 40N 5 31 40N 5 31 232670 ‘‘Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’. 40N 5 32 40N 5 32 232680 O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną,­jei ne ištvirkavimo atveju,­skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda­svetimauja’‘. 40N 5 33 40N 5 33 232690 ‘‘Taip pat girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Neprisiek melagingai, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas’. 40N 5 34 40N 5 34 232700 O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis­ Dievo sostas, 40N 5 35 40N 5 35 232710 nei žeme, nes ji­Jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji­didžiojo Karaliaus miestas. 40N 5 36 40N 5 36 232720 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 40N 5 37 40N 5 37 232730 Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto’‘. 40N 5 38 40N 5 38 232740 ‘‘Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’. 40N 5 39 40N 5 39 232750 O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40N 5 40 40N 5 40 232760 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą. 40N 5 41 40N 5 41 232770 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. 40N 5 42 40N 5 42 232780 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk. 40N 5 43 40N 5 43 232790 Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo. 40N 5 44 40N 5 44 232800 O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus, 40N 5 45 40N 5 45 232810 kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. 40N 5 46 40N 5 46 232820 Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai? 40N 5 47 40N 5 47 232830 Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai? 40N 5 48 40N 5 48 232840 Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas’‘. 40N 6 1 40N 6 1 232850 ‘‘Žiūrėkite, jog nedarytumėte savo gailestingumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris danguje. 40N 6 2 40N 6 2 232860 Todėl, duodamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. 40N 6 3 40N 6 3 232870 Kai aukoji, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, 40N 6 4 40N 6 4 232880 kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai’‘. 40N 6 5 40N 6 5 232890 ‘‘Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. 40N 6 6 40N 6 6 232900 Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai. 40N 6 7 40N 6 7 232910 Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. 40N 6 8 40N 6 8 232920 Nebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant Jo. 40N 6 9 40N 6 9 232930 Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, 40N 6 10 40N 6 10 232940 teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. 40N 6 11 40N 6 11 232950 Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien 40N 6 12 40N 6 12 232960 ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. 40N 6 13 40N 6 13 232970 Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen’. 40N 6 14 40N 6 14 232980 Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums, 40N 6 15 40N 6 15 232990 o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų’‘. 40N 6 16 40N 6 16 233000 ‘‘Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. 40N 6 17 40N 6 17 233010 O tu, kai pasninkauji, pasitepk galvą ir nusiprausk veidą, 40N 6 18 40N 6 18 233020 kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai’‘. 40N 6 19 40N 6 19 233030 ‘‘Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. 40N 6 20 40N 6 20 233040 Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, 40N 6 21 40N 6 21 233050 nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis’‘. 40N 6 22 40N 6 22 233060 ‘‘Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus. 40N 6 23 40N 6 23 233070 O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Taigi, jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia baisi toji tamsa!’‘ 40N 6 24 40N 6 24 233080 ‘‘Niekas negali tarnauti dviems šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai’‘. 40N 6 25 40N 6 25 233090 ‘‘Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? 40N 6 26 40N 6 26 233100 Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? 40N 6 27 40N 6 27 233110 O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio? 40N 6 28 40N 6 28 233120 Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, 40N 6 29 40N 6 29 233130 bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų. 40N 6 30 40N 6 30 233140 Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? 40N 6 31 40N 6 31 233150 Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ 40N 6 32 40N 6 32 233160 Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. 40N 6 33 40N 6 33 233170 Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. 40N 6 34 40N 6 34 233180 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo’‘. 40N 7 1 40N 7 1 233190 ‘‘Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. 40N 7 2 40N 7 2 233200 Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. 40N 7 3 40N 7 3 233210 Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje? 40N 7 4 40N 7 4 233220 Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, kai tavo akyje rąstas?! 40N 7 5 40N 7 5 233230 Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies’‘. 40N 7 6 40N 7 6 233240 ‘‘Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų’‘. 40N 7 7 40N 7 7 233250 ‘‘Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. 40N 7 8 40N 7 8 233260 Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. 40N 7 9 40N 7 9 233270 Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! 40N 7 10 40N 7 10 233280 Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi duotų jam gyvatę? 40N 7 11 40N 7 11 233290 Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo. 40N 7 12 40N 7 12 233300 Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai’‘. 40N 7 13 40N 7 13 233310 ‘‘Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. 40N 7 14 40N 7 14 233320 O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa’‘. 40N 7 15 40N 7 15 233330 ‘‘Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. 40N 7 16 40N 7 16 233340 Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! 40N 7 17 40N 7 17 233350 Juk kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis­blogus. 40N 7 18 40N 7 18 233360 Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas­gerų. 40N 7 19 40N 7 19 233370 Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, nukertamas ir įmetamas į ugnį. 40N 7 20 40N 7 20 233380 Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių’‘. 40N 7 21 40N 7 21 233390 ‘‘Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje. 40N 7 22 40N 7 22 233400 Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’ 40N 7 23 40N 7 23 233410 Tada Aš jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’ 40N 7 24 40N 7 24 233420 Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. 40N 7 25 40N 7 25 233430 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 40N 7 26 40N 7 26 233440 Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. 40N 7 27 40N 7 27 233450 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus’‘. 40N 7 28 40N 7 28 233460 Kai Jėzus baigė šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu, 40N 7 29 40N 7 29 233470 nes Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai. 40N 8 1 40N 8 1 233480 Kai Jėzus leidosi nuo kalno, Jį sekė didelės minios. 40N 8 2 40N 8 2 233490 Ir štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė: ‘‘Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų’‘. 40N 8 3 40N 8 3 233500 Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: ‘‘Noriu, būk švarus!’‘ Ir tuojau raupsai išnyko. 40N 8 4 40N 8 4 233510 Jėzus pasakė jam: ‘‘Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti’‘. 40N 8 5 40N 8 5 233520 Jėzui sugrįžus į Kafarnaumą, prie Jo priėjo šimtininkas, maldaudamas: 40N 8 6 40N 8 6 233530 ‘‘Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi’‘. 40N 8 7 40N 8 7 233540 Jėzus jam tarė: ‘‘Einu ir išgydysiu jį’‘. 40N 8 8 40N 8 8 233550 Šimtininkas atsakė: ‘‘Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. 40N 8 9 40N 8 9 233560 Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Sakau vienam: ‘Eik!’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’, ir jis daro’‘. 40N 8 10 40N 8 10 233570 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: ‘‘Iš tiesų sakau jums: net Izraelyje neradau tokio tikėjimo! 40N 8 11 40N 8 11 233580 Todėl sakau jums: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. 40N 8 12 40N 8 12 233590 O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’‘. 40N 8 13 40N 8 13 233600 Šimtininkui Jėzus tarė: ‘‘Eik, ir tebūnie tau, kaip tikėjai!’‘ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo. 40N 8 14 40N 8 14 233610 Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią. 40N 8 15 40N 8 15 233620 Jis palietė jos ranką, ir karštis praėjo. Toji atsikėlė ir patarnavo jiems. 40N 8 16 40N 8 16 233630 Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demonų apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius, 40N 8 17 40N 8 17 233640 kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją: ‘‘Jis pasiėmė mūsų negalias ir nešė mūsų ligas’‘. 40N 8 18 40N 8 18 233650 Matydamas aplinkui didžiulę minią, Jėzus įsakė irtis į kitą krantą. 40N 8 19 40N 8 19 233660 Tuomet priėjo vienas Rašto žinovas ir tarė Jam: ‘‘Mokytojau, aš seksiu paskui Tave, kur tik Tu eisi!’‘ 40N 8 20 40N 8 20 233670 Jėzus jam atsakė: ‘‘Lapės turi urvus, padangių paukščiai­lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti’‘. 40N 8 21 40N 8 21 233680 Kitas Jo mokinys prašė: ‘‘Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti’‘. 40N 8 22 40N 8 22 233690 Bet Jėzus atsakė: ‘‘Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius’‘. 40N 8 23 40N 8 23 233700 Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui Jį. 40N 8 24 40N 8 24 233710 Ir štai ežere pakilo smarki audra, ir bangos liejo valtį. O Jis miegojo. 40N 8 25 40N 8 25 233720 Mokiniai pripuolę ėmė Jį žadinti, šaukdami: ‘‘Viešpatie, gelbėk mus, žūvame!’‘ 40N 8 26 40N 8 26 233730 Jis jiems tarė: ‘‘Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai?’‘ Paskui Jis atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu. 40N 8 27 40N 8 27 233740 Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: ‘‘Kas Jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras Jo klauso?’‘ 40N 8 28 40N 8 28 233750 Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gergeziečių krašte, Jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu. 40N 8 29 40N 8 29 233760 Ir štai jiedu ėmė šaukti: ‘‘Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau, Dievo Sūnau?! Atėjai pirma laiko mūsų kankinti?’‘ 40N 8 30 40N 8 30 233770 Toli nuo jų ganėsi didelė banda kiaulių. 40N 8 31 40N 8 31 233780 Demonai prašė: ‘‘Jeigu mus išvarysi, tai leisk sueiti kiaulių bandon’‘. 40N 8 32 40N 8 32 233790 Ir Jis jiems tarė: ‘‘Eikite!’‘ Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa banda metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė vandenyje. 40N 8 33 40N 8 33 233800 Piemenys pabėgo ir, pasiekę miestą, viską išpasakojo, taip pat ir apie apsėstuosius. 40N 8 34 40N 8 34 233810 Tada visas miestas išėjo pasitikti Jėzaus ir, Jį pamatę, maldavo pasišalinti iš jų krašto. 40N 9 1 40N 9 1 233820 Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą. 40N 9 2 40N 9 2 233830 Ir štai Jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant gulto. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: ‘‘Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!’‘ 40N 9 3 40N 9 3 233840 Kai kurie Rašto žinovai ėmė murmėti: ‘‘Jis piktžodžiauja!’‘ 40N 9 4 40N 9 4 233850 Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: ‘‘Kam piktai mąstote savo širdyje? 40N 9 5 40N 9 5 233860 Kas gi lengviau­ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos!’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’? 40N 9 6 40N 9 6 233870 Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes,­čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį:­Kelkis, pasiimk savo gultą ir eik namo!’‘ 40N 9 7 40N 9 7 233880 Šis atsikėlė ir nuėjo į savo namus. 40N 9 8 40N 9 8 233890 Visa tai pamačiusios, minios stebėjosi ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms. 40N 9 9 40N 9 9 233900 Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: ‘‘Sek paskui mane!’‘ Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį. 40N 9 10 40N 9 10 233910 Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jo ir Jo mokinių. 40N 9 11 40N 9 11 233920 Fariziejai, tai išvydę, sakė Jo mokiniams: ‘‘Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?’‘ 40N 9 12 40N 9 12 233930 Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: ‘‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. 40N 9 13 40N 9 13 233940 Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’. Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai’‘. 40N 9 14 40N 9 14 233950 Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: ‘‘Kodėl mes ir fariziejai daug pasninkaujame, o Tavo mokiniai nepasninkauja?’‘ 40N 9 15 40N 9 15 233960 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Bet ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus. 40N 9 16 40N 9 16 233970 Niekas sudėvėto drabužio nelopo naujo audinio lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir pasidaro dar didesnė skylė. 40N 9 17 40N 9 17 233980 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko’‘. 40N 9 18 40N 9 18 233990 Jam taip bekalbant, prisiartino vienas vyresnysis, pagarbino Jį ir tarė: ‘‘Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis’‘. 40N 9 19 40N 9 19 234000 Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais. 40N 9 20 40N 9 20 234010 Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė Jo apsiausto apvadą. 40N 9 21 40N 9 21 234020 Mat ji pati sau kalbėjo: ‘‘Jei tik palytėsiu Jo drabužį­išgysiu’‘. 40N 9 22 40N 9 22 234030 Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: ‘‘Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave’‘. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo. 40N 9 23 40N 9 23 234040 Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei šurmuliuojančią minią, 40N 9 24 40N 9 24 234050 Jėzus paliepė: ‘‘Pasitraukite, nes mergaitė ne mirus, o miega’‘. Jie tik šaipėsi iš Jo. 40N 9 25 40N 9 25 234060 Kai minia buvo išvaryta, Jis įėjo vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė. 40N 9 26 40N 9 26 234070 Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą. 40N 9 27 40N 9 27 234080 Jėzui išeinant, du neregiai sekė paskui Jį ir šaukė: ‘‘Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!’‘ 40N 9 28 40N 9 28 234090 Kai Jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas Jį. Jėzus paklausė: ‘‘Ar tikite, kad Aš galiu tai padaryti?’‘ Šie atsakė: ‘‘Taip, Viešpatie!’‘ 40N 9 29 40N 9 29 234100 Tada Jis palietė jų akis ir tarė: ‘‘Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą’‘. 40N 9 30 40N 9 30 234110 Ir jų akys atsivėrė. Jėzus griežtai jiems įsakė: ‘‘Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!’‘ 40N 9 31 40N 9 31 234120 Tačiau tie išėję išgarsino Jį po visą tą kraštą. 40N 9 32 40N 9 32 234130 Jiems išėjus, štai atvedė pas Jį demono apsėstą nebylį. 40N 9 33 40N 9 33 234140 Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: ‘‘Dar niekad Izraelyje nebuvo tokių dalykų’‘. 40N 9 34 40N 9 34 234150 O fariziejai kalbėjo: ‘‘Jis išvaro demonus jų valdovo jėga’‘. 40N 9 35 40N 9 35 234160 Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas jų sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias. 40N 9 36 40N 9 36 234170 Matydamas minias, Jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg avys be piemens. 40N 9 37 40N 9 37 234180 Tuomet Jis tarė savo mokiniams: ‘‘Pjūtis didelė, o darbininkų maža. 40N 9 38 40N 9 38 234190 Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį’‘. 40N 10 1 40N 10 1 234200 Pasišaukęs dvylika savo mokinių, Jis suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visas ligas bei negalias. 40N 10 2 40N 10 2 234210 Dvylikos apaštalų vardai: pirmasis Simonas, vadinamas Petru, ir jo brolis Andriejus; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas; 40N 10 3 40N 10 3 234220 Pilypas ir Baltramiejus; Tomas ir muitininkas Matas; Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Lebėjus, vadinamas Tadu; 40N 10 4 40N 10 4 234230 Simonas Kananietis ir Judas Iskarijotas, kuris išdavė Jėzų. 40N 10 5 40N 10 5 234240 Šiuos dvylika Jėzus išsiuntė, įsakydamas jiems: ‘‘Nepasukite keliu pas pagonis ir neužeikite į samariečių miestą, 40N 10 6 40N 10 6 234250 bet verčiau eikite pas pražuvusias Izraelio namų avis. 40N 10 7 40N 10 7 234260 Keliaudami skelbkite: ‘Prisiartino dangaus karalystė!’ 40N 10 8 40N 10 8 234270 Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusius, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite! 40N 10 9 40N 10 9 234280 Neimkite nei aukso, nei sidabro, nei variokų į savo juostas; 40N 10 10 40N 10 10 234290 nei kelionmaišio, nei dviejų tunikų, nei sandalų, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio. 40N 10 11 40N 10 11 234300 Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite vertą žmogų ir apsistokite pas jį, kol išvyksite. 40N 10 12 40N 10 12 234310 Įeidami į namus, pasveikinkite juos. 40N 10 13 40N 10 13 234320 Ir jeigu namai bus verti, teateinie jiems jūsų ramybė. O jeigu nebus verti­jūsų ramybė tesugrįžta jums. 40N 10 14 40N 10 14 234330 Jei kas jūsų nepriimtų ir neklausytų jūsų žodžių, tai, išėję iš tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų. 40N 10 15 40N 10 15 234340 Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną negu tokiam miestui’‘. 40N 10 16 40N 10 16 234350 ‘‘Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai. 40N 10 17 40N 10 17 234360 Saugokitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks savo sinagogose. 40N 10 18 40N 10 18 234370 Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdytojus ir karalius liudyti jiems ir pagonims. 40N 10 19 40N 10 19 234380 Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. 40N 10 20 40N 10 20 234390 Nes ne jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse. 40N 10 21 40N 10 21 234400 Brolis išduos mirti brolį ir tėvas­sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. 40N 10 22 40N 10 22 234410 Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. 40N 10 23 40N 10 23 234420 Kai jus persekios viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite išvaikščioję Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus. 40N 10 24 40N 10 24 234430 Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką. 40N 10 25 40N 10 25 234440 Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui. Jei namų šeimininką jie praminė Belzebulu, tai ką bekalbėti apie namiškius!’‘ 40N 10 26 40N 10 26 234450 ‘‘Taigi nebijokite jų. Nes nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. 40N 10 27 40N 10 27 234460 Ką jums kalbu tamsoje, sakykite šviesoje, ir ką šnibždu į ausį, skelbkite nuo stogų. 40N 10 28 40N 10 28 234470 Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. 40N 10 29 40N 10 29 234480 Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. 40N 10 30 40N 10 30 234490 O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. 40N 10 31 40N 10 31 234500 Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių. 40N 10 32 40N 10 32 234510 Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. 40N 10 33 40N 10 33 234520 O kas išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir Aš jo išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje’‘. 40N 10 34 40N 10 34 234530 ‘‘Nemanykite, jog Aš atėjau atnešti žemėn ramybės. Atėjau atnešti ne ramybės, o kalavijo. 40N 10 35 40N 10 35 234540 Atėjau sukiršinti ‘sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. 40N 10 36 40N 10 36 234550 Žmogaus namiškiai taps jam priešais’. 40N 10 37 40N 10 37 234560 Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane­nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane­nevertas manęs. 40N 10 38 40N 10 38 234570 Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas nevertas manęs. 40N 10 39 40N 10 39 234580 Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs­atras ją. 40N 10 40 40N 10 40 234590 Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima Tą, kuris mane siuntė. 40N 10 41 40N 10 41 234600 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį. 40N 10 42 40N 10 42 234610 Ir kas paduos bent taurę šalto vandens vienam iš šitų mažųjų dėl to, kad jis yra mokinys,­iš tiesų sakau jums,­tas nepraras savo atlygio’‘. 40N 11 1 40N 11 1 234620 Baigęs nurodymus dvylikai savo mokinių, Jėzus iškeliavo toliau mokyti ir pamokslauti kituose miestuose. 40N 11 2 40N 11 2 234630 Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė du savo mokinius 40N 11 3 40N 11 3 234640 Jo paklausti: ‘‘Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?’‘ 40N 11 4 40N 11 4 234650 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Eikite ir pasakykite Jonui, ką girdite ir matote: 40N 11 5 40N 11 5 234660 aklieji praregi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Evangelija. 40N 11 6 40N 11 6 234670 Ir palaimintas, kas nepasipiktina manimi’‘. 40N 11 7 40N 11 7 234680 Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: ‘‘Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? 40N 11 8 40N 11 8 234690 Ko gi išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena karaliaus rūmuose. 40N 11 9 40N 11 9 234700 Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau negu pranašo! 40N 11 10 40N 11 10 234710 Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties prieš Tave kelią’. 40N 11 11 40N 11 11 234720 Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nepakilo didesnis už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį. 40N 11 12 40N 11 12 234730 Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima. 40N 11 13 40N 11 13 234740 Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono 40N 11 14 40N 11 14 234750 ir, jeigu norite priimti, tai jis ir yra Elijas, kuris turi ateiti. 40N 11 15 40N 11 15 234760 Kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘ 40N 11 16 40N 11 16 234770 ‘‘Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: 40N 11 17 40N 11 17 234780 ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neraudojote’. 40N 11 18 40N 11 18 234790 Atėjo Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie sako: ‘Jis demono apsėstas’. 40N 11 19 40N 11 19 234800 Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Bet išmintį pateisina jos vaikai’‘. 40N 11 20 40N 11 20 234810 Tada Jis pradėjo priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas Jo stebuklų, kad jie neatgailavo: 40N 11 21 40N 11 21 234820 ‘‘Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę su ašutine bei pelenuose. 40N 11 22 40N 11 22 234830 Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums! 40N 11 23 40N 11 23 234840 Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos. 40N 11 24 40N 11 24 234850 Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau’‘. 40N 11 25 40N 11 25 234860 Anuo metu Jėzus kalbėjo: ‘‘Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. 40N 11 26 40N 11 26 234870 Taip, Tėve, nes Tau taip patiko. 40N 11 27 40N 11 27 234880 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti. 40N 11 28 40N 11 28 234890 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. 40N 11 29 40N 11 29 234900 Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. 40N 11 30 40N 11 30 234910 Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva’‘. 40N 12 1 40N 12 1 234920 Anuo metu sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad skynė varpas ir valgė. 40N 12 2 40N 12 2 234930 Tai pamatę, fariziejai Jam sakė: ‘‘Žiūrėk, Tavo mokiniai daro, kas per sabatą draudžiama’‘. 40N 12 3 40N 12 3 234940 Jis jiems atsakė: ‘‘Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami išalkę? 40N 12 4 40N 12 4 234950 Kaip jie įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. 40N 12 5 40N 12 5 234960 Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog per sabatą kunigai šventykloje pažeidžia sabatą ir nenusikalsta? 40N 12 6 40N 12 6 234970 Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! 40N 12 7 40N 12 7 234980 Jei būtumėte supratę, ką reiškia ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltų. 40N 12 8 40N 12 8 234990 Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats’‘. 40N 12 9 40N 12 9 235000 Iš ten išėjęs, Jis atėjo į jų sinagogą. 40N 12 10 40N 12 10 235010 Ir štai ten buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti): ‘‘Ar leistina sabato dieną gydyti?’‘ 40N 12 11 40N 12 11 235020 Jis jiems atsakė: ‘‘Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per sabatą įkris į duobę, nestvers ir neištrauks? 40N 12 12 40N 12 12 235030 O kaip daug brangesnis už avį žmogus! Todėl leistina daryti gera sabato dieną’‘. 40N 12 13 40N 12 13 235040 Tada Jis tarė žmogui: ‘‘Ištiesk ranką!’‘ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. 40N 12 14 40N 12 14 235050 Tuomet išėję fariziejai tarėsi, kaip Jėzų pražudyti. 40N 12 15 40N 12 15 235060 Tai sužinojęs, Jėzus pasitraukė iš ten. Didelės minios sekė paskui Jį, ir Jis visus išgydė, 40N 12 16 40N 12 16 235070 bet įspėjo, kad Jo negarsintų. 40N 12 17 40N 12 17 235080 Kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją: 40N 12 18 40N 12 18 235090 ‘‘Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš duosiu Jam savo Dvasią, ir Jis skelbs pagonims teisingumą. 40N 12 19 40N 12 19 235100 Jis nesiginčys, nešauks, ir niekas gatvėje negirdės Jo balso. 40N 12 20 40N 12 20 235110 Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio, kol nenuves teisingumo į pergalę; 40N 12 21 40N 12 21 235120 o Jo vardas teiks viltį pagonims!’‘ 40N 12 22 40N 12 22 235130 Tuomet atvedė pas Jį demono apsėstąjį, kuris buvo aklas ir nebylys. Jėzus išgydė jį, ir šis prakalbo ir praregėjo. 40N 12 23 40N 12 23 235140 Ištisos minios netvėrė iš nuostabos ir klausinėjo: ‘‘Ar nebus šitas Dovydo Sūnus?!’‘ 40N 12 24 40N 12 24 235150 Tai išgirdę, fariziejai sakė: ‘‘Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo jėga’‘. 40N 12 25 40N 12 25 235160 Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: ‘‘Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ir namas neišsilaikys. 40N 12 26 40N 12 26 235170 Jeigu tad šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tada galėtų išsilaikyti jo karalystė? 40N 12 27 40N 12 27 235180 Ir jeigu Aš išvarau demonus Belzebulo jėga, tai kieno jėga išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai. 40N 12 28 40N 12 28 235190 Bet jeigu Aš išvarau demonus Dievo Dvasia, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. 40N 12 29 40N 12 29 235200 Argi gali kas nors įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno? Tik tada jis apiplėš jo namus. 40N 12 30 40N 12 30 235210 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto’‘. 40N 12 31 40N 12 31 235220 ‘‘Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus jiems atleistas. 40N 12 32 40N 12 32 235230 Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame amžiuje. 40N 12 33 40N 12 33 235240 Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą, arba sakykite medį esant blogą ir jo vaisių blogą, nes medis pažįstamas iš vaisių. 40N 12 34 40N 12 34 235250 Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis. 40N 12 35 40N 12 35 235260 Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga. 40N 12 36 40N 12 36 235270 Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį. 40N 12 37 40N 12 37 235280 Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas’‘. 40N 12 38 40N 12 38 235290 Tada kai kurie Rašto žinovai ir fariziejai sakė: ‘‘Mokytojau, norime, kad parodytum ženklą’‘. 40N 12 39 40N 12 39 235300 Jis jiems atsakė: ‘‘Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas. 40N 12 40 40N 12 40 235310 Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis banginio pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje. 40N 12 41 40N 12 41 235320 Ninevės žmonės teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atgailavo, išgirdę Jonos pamokslą, o štai čia daugiau negu Jona. 40N 12 42 40N 12 42 235330 Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas’‘. 40N 12 43 40N 12 43 235340 ‘‘Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. 40N 12 44 40N 12 44 235350 Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus. 40N 12 45 40N 12 45 235360 Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai’‘. 40N 12 46 40N 12 46 235370 Jam tebekalbant minioms, štai Jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su Juo pasikalbėti. 40N 12 47 40N 12 47 235380 Tada kažkas pranešė Jam: ‘‘Štai Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavim pasikalbėti’‘. 40N 12 48 40N 12 48 235390 Jis atsakė pranešusiam: ‘‘Kas yra mano motina ir kas yra mano broliai?’‘ 40N 12 49 40N 12 49 235400 Ir, ištiesęs ranką į savo mokinius, tarė: ‘‘Štai mano motina ir mano broliai! 40N 12 50 40N 12 50 235410 Kiekvienas, kas vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra mano brolis, ir sesuo, ir motina’‘. 40N 13 1 40N 13 1 235420 Tą dieną, išėjęs iš namų, Jėzus atsisėdo ant ežero kranto. 40N 13 2 40N 13 2 235430 Prie Jo susirinko didžiulė minia; todėl Jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o žmonės stovėjo pakrantėje. 40N 13 3 40N 13 3 235440 Jis daug jiems kalbėjo palyginimais: ‘‘Štai sėjėjas išėjo sėti. 40N 13 4 40N 13 4 235450 Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. 40N 13 5 40N 13 5 235460 Kiti nukrito uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. 40N 13 6 40N 13 6 235470 Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. 40N 13 7 40N 13 7 235480 Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. 40N 13 8 40N 13 8 235490 Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. 40N 13 9 40N 13 9 235500 Kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘ 40N 13 10 40N 13 10 235510 Priėję mokiniai paklausė Jo: ‘‘Kodėl jiems kalbi palyginimais?’‘ 40N 13 11 40N 13 11 235520 Jėzus atsakė: ‘‘Jums duota pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neduota. 40N 13 12 40N 13 12 235530 Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. 40N 13 13 40N 13 13 235540 Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. 40N 13 14 40N 13 14 235550 Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: ‘Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. 40N 13 15 40N 13 15 235560 Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’. 40N 13 16 40N 13 16 235570 Bet palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. 40N 13 17 40N 13 17 235580 Iš tiesų sakau jums: daugelis pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir girdėti, ką jūs girdite, bet neišgirdo’‘. 40N 13 18 40N 13 18 235590 ‘‘Tad pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. 40N 13 19 40N 13 19 235600 Pas kiekvieną, kuris girdi karalystės žodį ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta jo širdyje. Tai yra pasėlis prie kelio. 40N 13 20 40N 13 20 235610 Pasėlis uolėtoje vietoje­tai tas, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. 40N 13 21 40N 13 21 235620 Tačiau jis be šaknų­nepastovus žmogus. Kilus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jis tuoj pat pasipiktina. 40N 13 22 40N 13 22 235630 Pasėlis tarp erškėčių­tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turtų apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas. 40N 13 23 40N 13 23 235640 O pasėlis geroje žemėje­tas, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir neša vaisių: kas duoda šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą’‘. 40N 13 24 40N 13 24 235650 Jis pateikė jiems kitą palyginimą: ‘‘Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo dirvoje gerą sėklą. 40N 13 25 40N 13 25 235660 Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo. 40N 13 26 40N 13 26 235670 Kai želmuo paūgėjo ir subrandino vaisių, pasirodė ir raugės. 40N 13 27 40N 13 27 235680 Šeimininko tarnai atėję klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ 40N 13 28 40N 13 28 235690 Jis atsakė: ‘Tai padarė priešas’. Tarnai pasiūlė: ‘Jei nori, eisime ir jas išravėsime’. 40N 13 29 40N 13 29 235700 Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. 40N 13 30 40N 13 30 235710 Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’ ‘‘. 40N 13 31 40N 13 31 235720 Jis pateikė jiems dar vieną palyginimą: ‘‘Dangaus karalystė yra kaip garstyčios grūdelis, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. 40N 13 32 40N 13 32 235730 Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs būna didesnis už visus augalus ir tampa medeliu; net padangių paukščiai atskridę susisuka lizdus jo šakose’‘. 40N 13 33 40N 13 33 235740 Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: ‘‘Dangaus karalystė yra kaip raugas, kurį moteris įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo’‘. 40N 13 34 40N 13 34 235750 Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų Jis jiems nekalbėjo, 40N 13 35 40N 13 35 235760 kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: ‘‘Aš atversiu savo burną palyginimais, skelbsiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus’‘. 40N 13 36 40N 13 36 235770 Paleidęs minias, Jėzus parėjo namo. Prie Jo priėjo mokiniai ir prašė: ‘‘Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje’‘. 40N 13 37 40N 13 37 235780 Jis jiems atsakė: ‘‘Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. 40N 13 38 40N 13 38 235790 Dirva­tai pasaulis. Gera sėkla­karalystės vaikai, o raugės­ piktojo vaikai. 40N 13 39 40N 13 39 235800 Jas pasėjęs priešas­velnias. Pjūtis­pasaulio pabaiga, o pjovėjai­ angelai. 40N 13 40 40N 13 40 235810 Taigi, kaip surenkamos ir sudeginamos ugnyje raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. 40N 13 41 40N 13 41 235820 Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš Jo karalystės visus papiktinimus bei piktadarius 40N 13 42 40N 13 42 235830 ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. 40N 13 43 40N 13 43 235840 Tada teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘ 40N 13 44 40N 13 44 235850 ‘‘Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs jį, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą. 40N 13 45 40N 13 45 235860 Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gerų perlų. 40N 13 46 40N 13 46 235870 Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį’‘. 40N 13 47 40N 13 47 235880 ‘‘Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su jūron metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. 40N 13 48 40N 13 48 235890 Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta. 40N 13 49 40N 13 49 235900 Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų 40N 13 50 40N 13 50 235910 ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’‘. 40N 13 51 40N 13 51 235920 Jėzus paklausė jų: ‘‘Ar supratote visa tai?’‘ Jie atsakė: ‘‘Taip, Viešpatie’‘. 40N 13 52 40N 13 52 235930 Tada Jis jiems tarė: ‘‘Todėl kiekvienas Rašto žinovas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų’‘. 40N 13 53 40N 13 53 235940 Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš ten. 40N 13 54 40N 13 54 235950 Jis parėjo į savo tėviškę ir mokė žmones jų sinagogoje taip, kad jie stebėjosi ir klausinėjo: ‘‘Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklingi darbai? 40N 13 55 40N 13 55 235960 Argi Jis ne dailidės sūnus?! Argi Jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Jozė, Simonas ir Judas argi ne Jo broliai? 40N 13 56 40N 13 56 235970 Ir Jo seserys­argi jos ne visos yra pas mus? Iš kur Jam visa tai?’‘ 40N 13 57 40N 13 57 235980 Ir jie ėmė piktintis Juo. O Jėzus jiems atsakė: ‘‘Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose’‘. 40N 13 58 40N 13 58 235990 Ir Jis ten nedarė daug stebuklų dėl jų netikėjimo. 40N 14 1 40N 14 1 236000 Anuo metu garsas apie Jėzų pasiekė tetrarchą Erodą, 40N 14 2 40N 14 2 236010 ir jis savo tarnams pasakė: ‘‘Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos’‘. 40N 14 3 40N 14 3 236020 Mat Erodas buvo suėmęs Joną, sukaustęs jį ir įmetęs į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados. 40N 14 4 40N 14 4 236030 Nes Jonas jam sakė: ‘‘Tau nevalia jos turėti’‘. 40N 14 5 40N 14 5 236040 Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, nes jie laikė jį pranašu. 40N 14 6 40N 14 6 236050 Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui. 40N 14 7 40N 14 7 236060 Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys. 40N 14 8 40N 14 8 236070 O ši, savo motinos primokyta, tarė: ‘‘Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą’‘. 40N 14 9 40N 14 9 236080 Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir svečių įsakė duoti. 40N 14 10 40N 14 10 236090 Jis pasiuntė nukirsti kalėjime Jonui galvą. 40N 14 11 40N 14 11 236100 Jo galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai. 40N 14 12 40N 14 12 236110 Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir nuėję pranešė Jėzui. 40N 14 13 40N 14 13 236120 Tai išgirdęs, Jėzus valtimi nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui. 40N 14 14 40N 14 14 236130 Išlipęs Jėzus pamatė daugybę žmonių. Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius. 40N 14 15 40N 14 15 236140 Atėjus vakarui, priėjo mokiniai ir tarė: ‘‘Čia dykvietė, ir jau vėlus metas. Paleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto’‘. 40N 14 16 40N 14 16 236150 Bet Jėzus jiems atsakė: ‘‘Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti’‘. 40N 14 17 40N 14 17 236160 Jie atsiliepė: ‘‘Mes čia turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis’‘. 40N 14 18 40N 14 18 236170 Jis tarė: ‘‘Atneškite juos man’‘. 40N 14 19 40N 14 19 236180 Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus mokiniams, o tie dalijo žmonėms. 40N 14 20 40N 14 20 236190 Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių. 40N 14 21 40N 14 21 236200 O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų. 40N 14 22 40N 14 22 236210 Tuojau pat Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią. 40N 14 23 40N 14 23 236220 Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas. 40N 14 24 40N 14 24 236230 Tuo tarpu valtis jau buvo ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. 40N 14 25 40N 14 25 236240 Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. 40N 14 26 40N 14 26 236250 Pamatę Jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: ‘‘Tai šmėkla!’‘ 40N 14 27 40N 14 27 236260 Jėzus tuojau juos prakalbino: ‘‘Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!’‘ 40N 14 28 40N 14 28 236270 Petras atsiliepė: ‘‘Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu’‘. 40N 14 29 40N 14 29 236280 Jis atsakė: ‘‘Ateik!’‘ Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų. 40N 14 30 40N 14 30 236290 Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: ‘‘Viešpatie, gelbėk mane!’‘ 40N 14 31 40N 14 31 236300 Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: ‘‘Mažatiki, ko suabejojai?’‘ 40N 14 32 40N 14 32 236310 Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. 40N 14 33 40N 14 33 236320 Tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino Jį, sakydami: ‘‘Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!’‘ 40N 14 34 40N 14 34 236330 Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete. 40N 14 35 40N 14 35 236340 Pažinę Jį, tos vietos gyventojai pasiuntė į visas to krašto apylinkes ir sugabeno pas Jį visus sergančius. 40N 14 36 40N 14 36 236350 Jie maldavo Jį leisti palytėti nors Jo apsiausto apvadą. Ir kurie tik palietė­tapo visiškai sveiki. 40N 15 1 40N 15 1 236360 Tuomet prie Jėzaus priėjo Rašto žinovų ir fariziejų iš Jeruzalės ir klausė: 40N 15 2 40N 15 2 236370 ‘‘Kodėl Tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Jie, prieš valgydami duoną, nesiplauna rankų’‘. 40N 15 3 40N 15 3 236380 Jis, atsakydamas jiems, tarė: ‘‘O kodėl ir jūs laužote Dievo įsakymą savo tradicija?! 40N 15 4 40N 15 4 236390 Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’ 40N 15 5 40N 15 5 236400 O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:­Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui­ 40N 15 6 40N 15 6 236410 tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį. 40N 15 7 40N 15 7 236420 Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas: 40N 15 8 40N 15 8 236430 ‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs. 40N 15 9 40N 15 9 236440 Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’ ‘‘. 40N 15 10 40N 15 10 236450 Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: ‘‘Klausykite ir supraskite! 40N 15 11 40N 15 11 236460 Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų’‘. 40N 15 12 40N 15 12 236470 Tada priėję Jo mokiniai pranešė: ‘‘Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?’‘ 40N 15 13 40N 15 13 236480 Jis atsakė: ‘‘Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. 40N 15 14 40N 15 14 236490 Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris’‘. 40N 15 15 40N 15 15 236500 Tuomet Petras paprašė Jo: ‘‘Išaiškink mums tą palyginimą’‘. 40N 15 16 40N 15 16 236510 Jėzus atsakė: ‘‘Ar ir jūs dar nesuprantate?! 40N 15 17 40N 15 17 236520 Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? 40N 15 18 40N 15 18 236530 O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. 40N 15 19 40N 15 19 236540 Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai. 40N 15 20 40N 15 20 236550 Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia’‘. 40N 15 21 40N 15 21 236560 Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. 40N 15 22 40N 15 22 236570 Ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: ‘‘Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!’‘ 40N 15 23 40N 15 23 236580 Bet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: ‘‘Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!’‘ 40N 15 24 40N 15 24 236590 Bet Jis atsakė: ‘‘Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis’‘. 40N 15 25 40N 15 25 236600 Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: ‘‘Viešpatie, padėk man!’‘ 40N 15 26 40N 15 26 236610 Jis atsakė: ‘‘Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams’‘. 40N 15 27 40N 15 27 236620 O ji atsiliepė: ‘‘Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo’‘. 40N 15 28 40N 15 28 236630 Tada Jėzus jai tarė: ‘‘O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori’‘. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. 40N 15 29 40N 15 29 236640 Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo. 40N 15 30 40N 15 30 236650 Prie Jo susirinko didžiulės minios, kurios atsigabeno su savimi luošų, aklų, nebylių, raišų ir daugelį kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o Jis pagydė juos. 40N 15 31 40N 15 31 236660 Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius išgijusius, raišius vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir jie šlovino Izraelio Dievą. 40N 15 32 40N 15 32 236670 Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė: ‘‘Gaila man minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nepaleisiu jų alkanų, kad nenusilptų kelyje’‘. 40N 15 33 40N 15 33 236680 Mokiniai Jam atsakė: ‘‘Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti tokią didelę minią?’‘ 40N 15 34 40N 15 34 236690 Jėzus paklausė jų: ‘‘Kiek turite duonos?’‘ Jie atsakė: ‘‘Septynis kepalus ir kelias žuveles’‘. 40N 15 35 40N 15 35 236700 Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės. 40N 15 36 40N 15 36 236710 Tada paėmė septynis duonos kepalus ir žuvis, padėkojo, sulaužė ir davė savo mokiniams, o mokiniai miniai. 40N 15 37 40N 15 37 236720 Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko septynias pilnas pintines likusių trupinių. 40N 15 38 40N 15 38 236730 O valgytojų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų. 40N 15 39 40N 15 39 236740 Paleidęs minią, Jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį. 40N 16 1 40N 16 1 236750 Atėjo fariziejų ir sadukiejų ir mėgindami prašė Jį parodyti jiems ženklą iš dangaus. 40N 16 2 40N 16 2 236760 Jis jiems atsakė: ‘‘Atėjus vakarui, jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas’, 40N 16 3 40N 16 3 236770 ir rytmetį: ‘Šiandien bus lietaus, nes rausta apsiniaukęs dangus’. Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti dangaus veidą, o laiko ženklų­ ne. 40N 16 4 40N 16 4 236780 Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, tačiau jai nebus duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas’‘. Ir, palikęs juos, nuėjo šalin. 40N 16 5 40N 16 5 236790 Keldamiesi į kitą ežero pusę, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos. 40N 16 6 40N 16 6 236800 Jėzus jiems tarė: ‘‘Būkite atidūs ir saugokitės fariziejų bei sadukiejų raugo’‘. 40N 16 7 40N 16 7 236810 O jie tarpusavy svarstė: ‘‘Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos’‘. 40N 16 8 40N 16 8 236820 Tai supratęs, Jėzus tarė: ‘‘Mažatikiai! Kodėl svarstote, kad nepasiėmėte duonos? 40N 16 9 40N 16 9 236830 Argi dar nesuprantate? Ar neprisimenate penkių kepalų penkiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių? 40N 16 10 40N 16 10 236840 Arba septynių kepalų keturiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?! 40N 16 11 40N 16 11 236850 Tad kaip nesuprantate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!’‘ 40N 16 12 40N 16 12 236860 Tada jie suprato, kad Jis liepė saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo. 40N 16 13 40N 16 13 236870 Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė savo mokinius: ‘‘Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?’‘ 40N 16 14 40N 16 14 236880 Jie atsakė: ‘‘Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų’‘. 40N 16 15 40N 16 15 236890 Jis vėl paklausė: ‘‘O kuo jūs mane laikote?’‘ 40N 16 16 40N 16 16 236900 Tada Simonas Petras atsakė: ‘‘Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus’‘. 40N 16 17 40N 16 17 236910 Jėzus jam atsakė: ‘‘Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. 40N 16 18 40N 16 18 236920 Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 40N 16 19 40N 16 19 236930 Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje’‘. 40N 16 20 40N 16 20 236940 Tada Jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad Jis yra Jėzus­Kristus. 40N 16 21 40N 16 21 236950 Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad Jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. 40N 16 22 40N 16 22 236960 Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė drausti: ‘‘Jokiu būdu, Viešpatie, Tau neturi taip atsitikti!’‘ 40N 16 23 40N 16 23 236970 Bet Jis atsisukęs pasakė Petrui: ‘‘Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių’‘. 40N 16 24 40N 16 24 236980 Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: ‘‘Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. 40N 16 25 40N 16 25 236990 Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. 40N 16 26 40N 16 26 237000 Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą? 40N 16 27 40N 16 27 237010 Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus. 40N 16 28 40N 16 28 237020 Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį savo karalystėje’‘. 40N 17 1 40N 17 1 237030 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. 40N 17 2 40N 17 2 237040 Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas švietė kaip saulė, o Jo drabužiai tapo balti kaip šviesa. 40N 17 3 40N 17 3 237050 Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo. 40N 17 4 40N 17 4 237060 Tada Petras kreipėsi į Jėzų: ‘‘Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, mes pastatysime čia tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui’‘. 40N 17 5 40N 17 5 237070 Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: ‘‘Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi. Jo klausykite!’‘ 40N 17 6 40N 17 6 237080 Tai išgirdę, mokiniai puolė veidais į žemę ir labai išsigando. 40N 17 7 40N 17 7 237090 Tuomet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: ‘‘Kelkitės, nebijokite!’‘ 40N 17 8 40N 17 8 237100 Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. 40N 17 9 40N 17 9 237110 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: ‘‘Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių’‘. 40N 17 10 40N 17 10 237120 Tada Jo mokiniai Jį paklausė: ‘‘Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?’‘ 40N 17 11 40N 17 11 237130 Jėzus atsakė: ‘‘Iš tiesų Elijas turi ateiti pirma ir viską atstatyti. 40N 17 12 40N 17 12 237140 Bet Aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus’‘. 40N 17 13 40N 17 13 237150 Tuomet mokiniai suprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Joną Krikštytoją. 40N 17 14 40N 17 14 237160 Jiems atėjus prie minios, priėjo vienas vyras ir puolė prieš Jį ant kelių, sakydamas: 40N 17 15 40N 17 15 237170 ‘‘Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi: dažnai įpuola į ugnį ir į vandenį. 40N 17 16 40N 17 16 237180 Aš atvedžiau jį pas Tavo mokinius, bet jie nepajėgė išgydyti’‘. 40N 17 17 40N 17 17 237190 Tada Jėzus atsakė: ‘‘O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane’‘. 40N 17 18 40N 17 18 237200 Jėzus sudraudė demoną, šis išėjo iš berniuko, ir tą pačią akimirką jis pasveiko. 40N 17 19 40N 17 19 237210 Tuomet mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir klausė: ‘‘Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?’‘ 40N 17 20 40N 17 20 237220 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo. 40N 17 21 40N 17 21 237230 O šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku’‘. 40N 17 22 40N 17 22 237240 Būdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: ‘‘Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, 40N 17 23 40N 17 23 237250 ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels’‘. Tada jie labai nuliūdo. 40N 17 24 40N 17 24 237260 Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: ‘‘Ar jūsų Mokytojas nemoka didrachmos?’‘ 40N 17 25 40N 17 25 237270 Jis atsakė: ‘‘Taip!’‘ Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: ‘‘Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?’‘ 40N 17 26 40N 17 26 237280 Petras Jam atsakė: ‘‘Iš svetimųjų’‘. Jėzus jam tarė: ‘‘Taigi vaikai laisvi. 40N 17 27 40N 17 27 237290 Tačiau, kad jų nepapiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk ją ir atiduok jiems už mane ir už save’‘. 40N 18 1 40N 18 1 237300 Tuo metu prie Jėzaus priėjo mokiniai ir paklausė: ‘‘Kas yra didžiausias dangaus karalystėje?’‘ 40N 18 2 40N 18 2 237310 Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų 40N 18 3 40N 18 3 237320 ir tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę. 40N 18 4 40N 18 4 237330 Taigi kiekvienas, kas nusižemins kaip šis vaikelis, bus didžiausias dangaus karalystėje’‘. 40N 18 5 40N 18 5 237340 ‘‘Kas priima tokį vaikelį mano vardu, tas mane priima. 40N 18 6 40N 18 6 237350 O kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje. 40N 18 7 40N 18 7 237360 Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina. 40N 18 8 40N 18 8 237370 Jei tavo ranka ar koja traukia tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar luošam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ir kojom būti įmestam į amžiną ugnį. 40N 18 9 40N 18 9 237380 Ir jeigu tavo akis traukia tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu su abiem akim būti įmestam į pragaro ugnį. 40N 18 10 40N 18 10 237390 Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet mato mano dangiškojo Tėvo veidą’‘. 40N 18 11 40N 18 11 237400 ‘‘Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę. 40N 18 12 40N 18 12 237410 Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių ir neitų į kalnus ieškoti nuklydusios? 40N 18 13 40N 18 13 237420 Ir jei surastų­iš tiesų sakau jums­jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios. 40N 18 14 40N 18 14 237430 Taip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių’‘. 40N 18 15 40N 18 15 237440 ‘‘Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį. 40N 18 16 40N 18 16 237450 O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad ‘dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis’. 40N 18 17 40N 18 17 237460 Jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas. 40N 18 18 40N 18 18 237470 Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje’‘. 40N 18 19 40N 18 19 237480 ‘‘Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. 40N 18 20 40N 18 20 237490 Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų’‘. 40N 18 21 40N 18 21 237500 Tuomet Petras priėjo ir paklausė: ‘‘Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?’‘ 40N 18 22 40N 18 22 237510 Jėzus jam atsakė: ‘‘Aš nesakau tau iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių’‘. 40N 18 23 40N 18 23 237520 ‘‘Todėl su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. 40N 18 24 40N 18 24 237530 Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. 40N 18 25 40N 18 25 237540 Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti skolą, valdovas įsakė parduoti jį, jo žmoną ir vaikus bei visą jo nuosavybę, kad būtų sumokėta skola. 40N 18 26 40N 18 26 237550 Tada parpuolęs tarnas jį pagarbino ir tarė: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską tau sumokėsiu’. 40N 18 27 40N 18 27 237560 Pasigailėjęs to tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. 40N 18 28 40N 18 28 237570 Vos išėjęs, tas tarnas sutiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’ 40N 18 29 40N 18 29 237580 Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską sumokėsiu’. 40N 18 30 40N 18 30 237590 Bet tas nesutiko, ėmė ir įmetė jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. 40N 18 31 40N 18 31 237600 Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas įvyko. 40N 18 32 40N 18 32 237610 Tada, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą tavo skolą aš tau dovanojau, nes labai manęs prašei. 40N 18 33 40N 18 33 237620 Argi neturėjai ir tu pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’ 40N 18 34 40N 18 34 237630 Užsirūstinęs valdovas atidavė jį kankintojams, iki jis sumokės visą skolą. 40N 18 35 40N 18 35 237640 Taip ir mano dangiškasis Tėvas pasielgs su jumis, jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų’‘. 40N 19 1 40N 19 1 237650 Baigęs tai kalbėti, Jėzus pasitraukė iš Galilėjos ir atėjo į Judėjos sritį, anapus Jordano. 40N 19 2 40N 19 2 237660 Paskui Jį sekė didelės minios žmonių, ir Jis ten juos išgydė. 40N 19 3 40N 19 3 237670 Fariziejai taip pat atėjo pas Jį ir, mėgindami Jį, klausė: ‘‘Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti savo žmoną?’‘ 40N 19 4 40N 19 4 237680 Jis atsakė: ‘‘Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’, 40N 19 5 40N 19 5 237690 ir pasakė: ‘Todėl žmogus paliks tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu’. 40N 19 6 40N 19 6 237700 Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria’‘. 40N 19 7 40N 19 7 237710 Tada jie paklausė Jo: ‘‘O kodėl Mozė įsakė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?’‘ 40N 19 8 40N 19 8 237720 Jis atsakė: ‘‘Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo, bet pradžioje taip nebuvo. 40N 19 9 40N 19 9 237730 Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną,­jei ne dėl ištvirkavimo,­ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja’‘. 40N 19 10 40N 19 10 237740 Jo mokiniai pasakė Jam: ‘‘Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai geriau nevesti’‘. 40N 19 11 40N 19 11 237750 Jis jiems atsakė: ‘‘Ne visi gali išmanyti tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota. 40N 19 12 40N 19 12 237760 Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano’‘. 40N 19 13 40N 19 13 237770 Tuomet atvedė pas Jį vaikučių, kad Jis uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų, o mokiniai draudė jiems. 40N 19 14 40N 19 14 237780 Bet Jėzus tarė: ‘‘Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė’‘. 40N 19 15 40N 19 15 237790 Ir, uždėjęs ant jų rankas, Jis iš ten išėjo. 40N 19 16 40N 19 16 237800 Ir štai vienas, prie Jo priėjęs, klausė: ‘‘Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?’‘ 40N 19 17 40N 19 17 237810 Jis jam atsakė: ‘‘Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų’‘. 40N 19 18 40N 19 18 237820 Tas paklausė Jo: ‘‘Kokių?’‘ Jėzus atsakė: ‘‘Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk; 40N 19 19 40N 19 19 237830 gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį’‘. 40N 19 20 40N 19 20 237840 Jaunuolis Jam tarė: ‘‘Viso to laikausi nuo savo jaunystės. Ko dar man trūksta?’‘ 40N 19 21 40N 19 21 237850 Jėzus atsakė: ‘‘Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane’‘. 40N 19 22 40N 19 22 237860 Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasitraukė, nes turėjo daug turto. 40N 19 23 40N 19 23 237870 Tada Jėzus tarė savo mokiniams: ‘‘Iš tiesų sakau jums: turtingas sunkiai įeis į dangaus karalystę. 40N 19 24 40N 19 24 237880 Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę’‘. 40N 19 25 40N 19 25 237890 Tai išgirdę, Jo mokiniai labai nustebo ir klausė: ‘‘Kas tada gali būti išgelbėtas?’‘ 40N 19 26 40N 19 26 237900 Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: ‘‘Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma’‘. 40N 19 27 40N 19 27 237910 Tada Petras Jį paklausė: ‘‘Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave. Kas mums bus už tai?’‘ 40N 19 28 40N 19 28 237920 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. 40N 19 29 40N 19 29 237930 Ir kiekvienas, kas paliko namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar laukus dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą. 40N 19 30 40N 19 30 237940 Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai­pirmi’‘. 40N 20 1 40N 20 1 237950 ‘‘Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. 40N 20 2 40N 20 2 237960 Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. 40N 20 3 40N 20 3 237970 Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. 40N 20 4 40N 20 4 237980 Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo. 40N 20 5 40N 20 5 237990 Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. 40N 20 6 40N 20 6 238000 Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus stovinčius be darbo ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’ 40N 20 7 40N 20 7 238010 Jie atsakė: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir, kas bus teisinga, jūs gausite’. 40N 20 8 40N 20 8 238020 Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepė ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!’ 40N 20 9 40N 20 9 238030 Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą kiekvienas gavo po denarą. 40N 20 10 40N 20 10 238040 Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. 40N 20 11 40N 20 11 238050 Paėmę jie murmėjo prieš šeimininką, 40N 20 12 40N 20 12 238060 sakydami: ‘Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’. 40N 20 13 40N 20 13 238070 Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? 40N 20 14 40N 20 14 238080 Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. 40N 20 15 40N 20 15 238090 Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’ 40N 20 16 40N 20 16 238100 Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji­paskutiniai; nes daug yra pašauktų, bet maža išrinktų’‘. 40N 20 17 40N 20 17 238110 Išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: 40N 20 18 40N 20 18 238120 ‘‘Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti, 40N 20 19 40N 20 19 238130 atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, ir trečią dieną Jis prisikels’‘. 40N 20 20 40N 20 20 238140 Tada prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pagarbinusi Jį, ėmė kažko prašyti. 40N 20 21 40N 20 21 238150 Jis paklausė jos: ‘‘Ko nori?’‘ Toji atsakė: ‘‘Leisk, kad šitie abu mano sūnūs Tavo karalystėje sėdėtų vienas Tavo dešinėje, o kitas kairėje’‘. 40N 20 22 40N 20 22 238160 Jėzus atsakė: ‘‘Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš gersiu, ir būti krikštijami krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?’‘ Jie atsakė: ‘‘Galime’‘. 40N 20 23 40N 20 23 238170 Tuomet Jis tarė: ‘‘Mano taurę, tiesa, gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, būsite pakrikštyti, bet vietą mano dešinėje ar kairėje ne Aš duodu; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paruošta’‘. 40N 20 24 40N 20 24 238180 Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant dviejų brolių. 40N 20 25 40N 20 25 238190 O Jėzus, pasikvietęs juos pas save, tarė: ‘‘Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo. 40N 20 26 40N 20 26 238200 Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas, 40N 20 27 40N 20 27 238210 ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. 40N 20 28 40N 20 28 238220 Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį’‘. 40N 20 29 40N 20 29 238230 Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jį sekė didelė minia. 40N 20 30 40N 20 30 238240 Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinantį Jėzų, jie ėmė šaukti: ‘‘Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!’‘ 40N 20 31 40N 20 31 238250 Minia draudė juos, kad tylėtų, bet anie dar garsiau šaukė: ‘‘Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!’‘ 40N 20 32 40N 20 32 238260 Jėzus sustojo, pašaukė juos ir paklausė: ‘‘Ko norite, kad jums padaryčiau?’‘ 40N 20 33 40N 20 33 238270 Neregiai Jam atsakė: ‘‘Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys’‘. 40N 20 34 40N 20 34 238280 Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui Jį. 40N 21 1 40N 21 1 238290 Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, 40N 21 2 40N 21 2 238300 liepdamas: ‘‘Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. 40N 21 3 40N 21 3 238310 O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis’‘. 40N 21 4 40N 21 4 238320 Tai įvyko, kad išsipildytų, kas per pranašą buvo pasakyta: 40N 21 5 40N 21 5 238330 ‘‘Sakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius, romus, ir joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio’‘. 40N 21 6 40N 21 6 238340 Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzus jiems įsakė. 40N 21 7 40N 21 7 238350 Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, ir Jis užsėdo ant viršaus. 40N 21 8 40N 21 8 238360 Didžiulė minia tiesė drabužius ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. 40N 21 9 40N 21 9 238370 Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: ‘‘Osana Dovydo Sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!’‘ 40N 21 10 40N 21 10 238380 Jam įėjus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: ‘‘Kas yra šitas?’‘ 40N 21 11 40N 21 11 238390 O minios kalbėjo: ‘‘Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto’‘. 40N 21 12 40N 21 12 238400 Įėjęs į Dievo šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus 40N 21 13 40N 21 13 238410 ir tarė jiems: ‘‘Parašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne!’ ‘‘ 40N 21 14 40N 21 14 238420 Šventykloje prie Jo susirinko aklų ir luošų, ir Jis išgydė juos. 40N 21 15 40N 21 15 238430 O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai, pamatę stebuklus, kuriuos Jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: ‘‘Osana Dovydo Sūnui!’‘, įpyko 40N 21 16 40N 21 16 238440 ir sakė Jam: ‘‘Ar girdi, ką jie sako?’‘ Jėzus atsiliepė: ‘‘Girdžiu. Argi niekada neskaitėte: ‘Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių’?’‘ 40N 21 17 40N 21 17 238450 Ir, palikęs juos, Jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo. 40N 21 18 40N 21 18 238460 Rytą, grįždamas į miestą, Jis išalko. 40N 21 19 40N 21 19 238470 Pamatęs pakelėje figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė jam: ‘‘Tegul per amžius ant tavęs neaugs vaisiai!’‘ Ir figmedis kaipmat nudžiūvo. 40N 21 20 40N 21 20 238480 Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: ‘‘Kaip tas figmedis taip greit nudžiūvo?!’‘ 40N 21 21 40N 21 21 238490 Jėzus atsakė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, jūs ne tik padarysite taip su figmedžiu, bet ir jei pasakysite šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’, taip įvyks. 40N 21 22 40N 21 22 238500 Ir visa, ko tik prašysite maldoje tikėdami,­gausite’‘. 40N 21 23 40N 21 23 238510 Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, priėjo prie Jo aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų, kurie klausė: ‘‘Kokią teisę turi taip daryti? Ir kas Tau davė šitą valdžią?’‘ 40N 21 24 40N 21 24 238520 Jėzus atsakė: ‘‘Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir Aš pasakysiu, kokia valdžia tai darau. 40N 21 25 40N 21 25 238530 Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?’‘ Jie samprotavo tarpusavy: ‘‘Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ 40N 21 26 40N 21 26 238540 O pasakyti­iš žmonių, baisu prieš minią, nes visi laiko Joną pranašu’‘. 40N 21 27 40N 21 27 238550 Todėl jie atsakė Jėzui: ‘‘Mes nežinome’‘. Tada Jis tarė: ‘‘Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau’‘. 40N 21 28 40N 21 28 238560 ‘‘Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą, priėjęs prie pirmojo, tarė: ‘Sūnau, eik ir padirbėk šiandien mano vynuogyne’. 40N 21 29 40N 21 29 238570 Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo. 40N 21 30 40N 21 30 238580 Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, bet nenuėjo. 40N 21 31 40N 21 31 238590 Kuris iš jų įvykdė tėvo valią?’‘ Jie atsakė: ‘‘Pirmasis’‘. Tada Jėzus jiems tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir paleistuvės pirma jūsų eina į Dievo karalystę. 40N 21 32 40N 21 32 238600 Nes Jonas atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir paleistuvės juo tikėjo. Bet jūs, tai matydami, nė vėliau neatgailavote ir netikėjote juo’‘. 40N 21 33 40N 21 33 238610 ‘‘Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo vienas šeimininkas, kuris pasodino vynuogyną, aptvėrė jį tvora, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į tolimą šalį. 40N 21 34 40N 21 34 238620 Atėjus vaisių metui, jis nusiuntė savo tarnus pas vynininkus atsiimti savo vaisių. 40N 21 35 40N 21 35 238630 Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, kitą nužudė, o trečią užmėtė akmenimis. 40N 21 36 40N 21 36 238640 Jis vėl nusiuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. 40N 21 37 40N 21 37 238650 Galiausiai jis išsiuntė pas juos savo sūnų, sakydamas: ‘Jie gerbs mano sūnų’. 40N 21 38 40N 21 38 238660 Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘Tai paveldėtojas! Eime, užmuškime jį ir pagrobkime palikimą’. 40N 21 39 40N 21 39 238670 Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. 40N 21 40 40N 21 40 238680 Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?’‘ 40N 21 41 40N 21 41 238690 Jie atsakė Jam: ‘‘Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių’‘. 40N 21 42 40N 21 42 238700 Jėzus jiems tarė: ‘‘Ar niekada neskaitėte Raštuose: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse’. 40N 21 43 40N 21 43 238710 Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir duota tautai, kuri neš jos vaisių. 40N 21 44 40N 21 44 238720 Kas kris ant to akmens, tas suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins’‘. 40N 21 45 40N 21 45 238730 Išgirdę Jo palyginimus, aukštieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jis kalbėjo apie juos. 40N 21 46 40N 21 46 238740 Jie stengėsi Jį suimti, tačiau bijojo minios, nes ji laikė Jį pranašu. 40N 22 1 40N 22 1 238750 Jėzus vėl kalbėjo palyginimais: 40N 22 2 40N 22 2 238760 ‘‘Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. 40N 22 3 40N 22 3 238770 Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti. 40N 22 4 40N 22 4 238780 Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’ 40N 22 5 40N 22 5 238790 Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti, 40N 22 6 40N 22 6 238800 o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. 40N 22 7 40N 22 7 238810 Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. 40N 22 8 40N 22 8 238820 Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. 40N 22 9 40N 22 9 238830 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’. 40N 22 10 40N 22 10 238840 Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių. 40N 22 11 40N 22 11 238850 Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu. 40N 22 12 40N 22 12 238860 Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. 40N 22 13 40N 22 13 238870 Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’. 40N 22 14 40N 22 14 238880 Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų’‘. 40N 22 15 40N 22 15 238890 Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jį sugauti kalboje. 40N 22 16 40N 22 16 238900 Jie nusiuntė pas Jį savo mokinių kartu su erodininkais, kurie klausė: ‘‘Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesus, mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa, ir niekam nepataikauji, nes neatsižvelgi į asmenis. 40N 22 17 40N 22 17 238910 Tad pasakyk mums, kaip manai: reikia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?’‘ 40N 22 18 40N 22 18 238920 Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: ‘‘Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? 40N 22 19 40N 22 19 238930 Parodykite man mokesčių pinigą!’‘ Jie padavė Jam denarą. 40N 22 20 40N 22 20 238940 Jis paklausė: ‘‘Kieno čia atvaizdas ir įrašas?’‘ 40N 22 21 40N 22 21 238950 Jie atsakė: ‘‘Ciesoriaus’‘. Tuomet Jėzus jiems tarė: ‘‘Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo­Dievui’‘. 40N 22 22 40N 22 22 238960 Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę Jį, nuėjo. 40N 22 23 40N 22 23 238970 Tą pačią dieną atėjo pas Jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė: 40N 22 24 40N 22 24 238980 ‘‘Mokytojau, Mozė yra pasakęs: ‘Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių’. 40N 22 25 40N 22 25 238990 Štai pas mus buvo septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko žmoną savo broliui. 40N 22 26 40N 22 26 239000 Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo. 40N 22 27 40N 22 27 239010 Po jų visų numirė ir ta moteris. 40N 22 28 40N 22 28 239020 Tad kurio iš septynių ji bus žmona prisikėlime? Juk visi yra ją turėję’‘. 40N 22 29 40N 22 29 239030 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo jėgos. 40N 22 30 40N 22 30 239040 Prisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje. 40N 22 31 40N 22 31 239050 O apie mirusiųjų prisikėlimą ar neskaitėte, kas jums Dievo pasakyta: 40N 22 32 40N 22 32 239060 ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas’. Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų!’‘ 40N 22 33 40N 22 33 239070 Tai girdėdama, minia stebėjosi Jo mokymu. 40N 22 34 40N 22 34 239080 Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus nutildė sadukiejus, susirinko kartu, 40N 22 35 40N 22 35 239090 ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas Jį, paklausė: 40N 22 36 40N 22 36 239100 ‘‘Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?’‘ 40N 22 37 40N 22 37 239110 Jėzus jam atsakė: ‘‘ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu’. 40N 22 38 40N 22 38 239120 Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas. 40N 22 39 40N 22 39 239130 Antrasis­panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’. 40N 22 40 40N 22 40 239140 Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai’‘. 40N 22 41 40N 22 41 239150 Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė: 40N 22 42 40N 22 42 239160 ‘‘Ką jūs manote apie Kristų? Kieno Jis Sūnus?’‘ Jie atsakė: ‘‘Dovydo’‘. 40N 22 43 40N 22 43 239170 Jis tarė jiems: ‘‘O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina Jį Viešpačiu, sakydamas: 40N 22 44 40N 22 44 239180 ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’. 40N 22 45 40N 22 45 239190 Jei tad Dovydas vadina Jį Viešpačiu, kaipgi tada Jis gali būti jo Sūnus?’‘ 40N 22 46 40N 22 46 239200 Ir nė vienas negalėjo Jam atsakyti nė žodžio, ir niekas nedrįso nuo tos dienos Jį klausinėti. 40N 23 1 40N 23 1 239210 Tuomet Jėzus ėmė kalbėti minioms ir savo mokiniams: 40N 23 2 40N 23 2 239220 ‘‘Į Mozės krasę atsisėdo Rašto žinovai ir fariziejai. 40N 23 3 40N 23 3 239230 Todėl visko, ko jie liepia jums laikytis, laikykitės ir vykdykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. 40N 23 4 40N 23 4 239240 Jie riša sunkias, nepanešamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. 40N 23 5 40N 23 5 239250 Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus. 40N 23 6 40N 23 6 239260 Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, 40N 23 7 40N 23 7 239270 mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės juos vadintų ‘Rabi, Rabi’. 40N 23 8 40N 23 8 239280 Bet jūs nesivadinkite ‘Rabi’, nes vienas yra jūsų Mokytojas­Kristus, o jūs visi esate broliai. 40N 23 9 40N 23 9 239290 Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje. 40N 23 10 40N 23 10 239300 Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas­ Kristus. 40N 23 11 40N 23 11 239310 Kas iš jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas. 40N 23 12 40N 23 12 239320 Ir kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas. 40N 23 13 40N 23 13 239330 Bet vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei į ją einantiems neleidžiate įeiti. 40N 23 14 40N 23 14 239340 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs suryjate našlių namus ir dedatės kalbą ilgas maldas, todėl gausite dar didesnį pasmerkimą. 40N 23 15 40N 23 15 239350 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, ir kai jis tokiu tampa, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius. 40N 23 16 40N 23 16 239360 Vargas jums, aklieji vadai, kurie sakote: ‘Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja’. 40N 23 17 40N 23 17 239370 Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis­auksas ar šventykla, kuri pašventina auksą? 40N 23 18 40N 23 18 239380 Arba vėl sakote: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įsipareigoja’. 40N 23 19 40N 23 19 239390 Kvaili ir akli! Kas gi didesnis­ atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą? 40N 23 20 40N 23 20 239400 Todėl, kas prisiekia aukuru, prisiekia juo ir viskuo, kas ant jo padėta, 40N 23 21 40N 23 21 239410 o kas prisiekia šventykla, prisiekia ja ir Tuo, kuris joje gyvena. 40N 23 22 40N 23 22 239420 Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir Tuo, kuris jame sėdi. 40N 23 23 40N 23 23 239430 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau,­teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai turite daryti ir ano nepalikti! 40N 23 24 40N 23 24 239440 Akli vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį. 40N 23 25 40N 23 25 239450 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesusilaikymo. 40N 23 26 40N 23 26 239460 Aklas fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės ir dubens vidų, kad būtų švari ir išorė! 40N 23 27 40N 23 27 239470 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų. 40N 23 28 40N 23 28 239480 Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo. 40N 23 29 40N 23 29 239490 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų kapus 40N 23 30 40N 23 30 239500 ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’. 40N 23 31 40N 23 31 239510 Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai. 40N 23 32 40N 23 32 239520 Pripildykite tad savo tėvų saiką! 40N 23 33 40N 23 33 239530 Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?! 40N 23 34 40N 23 34 239540 Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto žinovų. Vienus iš jų užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite savo sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto, 40N 23 35 40N 23 35 239550 kad ant jūsų kristų visas teisus kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį nužudėte tarp šventyklos ir aukuro. 40N 23 36 40N 23 36 239560 Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą’‘. 40N 23 37 40N 23 37 239570 ‘‘Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! 40N 23 38 40N 23 38 239580 Štai jūsų namai jums paliekami tušti. 40N 23 39 40N 23 39 239590 Ir sakau jums: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’ ‘‘ 40N 24 1 40N 24 1 239600 Išėjęs iš šventyklos, Jėzus ėjo tolyn. Priėjo Jo mokiniai, rodydami Jam šventyklos pastatus. 40N 24 2 40N 24 2 239610 O Jis jiems tarė: ‘‘Ar matote visa tai? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta!’‘ 40N 24 3 40N 24 3 239620 Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: ‘‘Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?’‘ 40N 24 4 40N 24 4 239630 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų. 40N 24 5 40N 24 5 239640 Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu Kristus!’, ir daugelį suklaidins. 40N 24 6 40N 24 6 239650 Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas. 40N 24 7 40N 24 7 239660 Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų. 40N 24 8 40N 24 8 239670 Tačiau visa tai­gimdymo skausmų pradžia. 40N 24 9 40N 24 9 239680 Tada jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo. 40N 24 10 40N 24 10 239690 Daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir vieni kitų nekęs. 40N 24 11 40N 24 11 239700 Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. 40N 24 12 40N 24 12 239710 Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals. 40N 24 13 40N 24 13 239720 Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas. 40N 24 14 40N 24 14 239730 Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas’‘. 40N 24 15 40N 24 15 239740 ‘‘Todėl, kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią šventoje vietoje (kas skaito, teišmano), 40N 24 16 40N 24 16 239750 tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, 40N 24 17 40N 24 17 239760 kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti ko nors iš savo namų, 40N 24 18 40N 24 18 239770 o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 40N 24 19 40N 24 19 239780 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! 40N 24 20 40N 24 20 239790 Bet melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per sabatą. 40N 24 21 40N 24 21 239800 Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. 40N 24 22 40N 24 22 239810 Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos. 40N 24 23 40N 24 23 239820 Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’,­netikėkite, 40N 24 24 40N 24 24 239830 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. 40N 24 25 40N 24 25 239840 Štai Aš jums iš anksto tai pasakiau!’‘ 40N 24 26 40N 24 26 239850 ‘‘Todėl, jeigu jums sakytų: ‘Štai Jis dykumoje!’, neikite, ‘Štai Jis kambariuose!’, netikėkite. 40N 24 27 40N 24 27 239860 Kaip žaibas tvyksteli iš rytų ir nušvinta iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas. 40N 24 28 40N 24 28 239870 Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai. 40N 24 29 40N 24 29 239880 Tuoj pat po tų suspaudimo dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus jėgos bus sudrebintos. 40N 24 30 40N 24 30 239890 Tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos žemės giminės raudos ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su galybe ir didžia šlove. 40N 24 31 40N 24 31 239900 Jis pasiųs savo angelus su skardžiais trimitų garsais, ir jie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito. 40N 24 32 40N 24 32 239910 Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artėja vasara. 40N 24 33 40N 24 33 239920 Taip pat, visa šita išvydę, žinokite, jog tai arti, prie durų. 40N 24 34 40N 24 34 239930 Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks. 40N 24 35 40N 24 35 239940 Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis. 40N 24 36 40N 24 36 239950 Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik mano Tėvas’‘. 40N 24 37 40N 24 37 239960 ‘‘Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. 40N 24 38 40N 24 38 239970 Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą, 40N 24 39 40N 24 39 239980 nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. 40N 24 40 40N 24 40 239990 Tada du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 40N 24 41 40N 24 41 240000 Dvi mals girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. 40N 24 42 40N 24 42 240010 Todėl budėkite, nes nežinote, kurią valandą ateis jūsų Viešpats. 40N 24 43 40N 24 43 240020 Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. 40N 24 44 40N 24 44 240030 Todėl ir jūs būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote’‘. 40N 24 45 40N 24 45 240040 ‘‘Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku? 40N 24 46 40N 24 46 240050 Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. 40N 24 47 40N 24 47 240060 Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų. 40N 24 48 40N 24 48 240070 Bet jei blogas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, 40N 24 49 40N 24 49 240080 ir pradėtų mušti savo tarnybos draugus, valgyti ir gerti su girtuokliais,­ 40N 24 50 40N 24 50 240090 to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nemano. 40N 24 51 40N 24 51 240100 Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’‘. 40N 25 1 40N 25 1 240110 ‘‘Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. 40N 25 2 40N 25 2 240120 Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos. 40N 25 3 40N 25 3 240130 Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus. 40N 25 4 40N 25 4 240140 Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir aliejaus. 40N 25 5 40N 25 5 240150 Jaunikiui vėluojant, visos pradėjo snausti ir užmigo. 40N 25 6 40N 25 6 240160 Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!’ 40N 25 7 40N 25 7 240170 Tada visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. 40N 25 8 40N 25 8 240180 Kvailosios prašė protingųjų: ‘Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta!’ 40N 25 9 40N 25 9 240190 Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau eikite pas pardavėjus ir nusipirkite’. 40N 25 10 40N 25 10 240200 Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. 40N 25 11 40N 25 11 240210 Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašyti: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk mums!’ 40N 25 12 40N 25 12 240220 O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’ 40N 25 13 40N 25 13 240230 Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis’‘. 40N 25 14 40N 25 14 240240 ‘‘Bus taip, kaip atsitiko žmogui, kuris, iškeliaudamas į tolimą šalį, pasišaukė savo tarnus ir patikėjo jiems savo turtą. 40N 25 15 40N 25 15 240250 Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną­kiekvienam pagal jo gabumus­ir tuojau iškeliavo. 40N 25 16 40N 25 16 240260 Tas, kuris gavo penkis talentus, nuėjęs ėmė su jais verstis ir pelnė kitus penkis. 40N 25 17 40N 25 17 240270 Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. 40N 25 18 40N 25 18 240280 O kuris gavo vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus. 40N 25 19 40N 25 19 240290 Praėjus nemaža laiko, tų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. 40N 25 20 40N 25 20 240300 Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’. 40N 25 21 40N 25 21 240310 Jo šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ 40N 25 22 40N 25 22 240320 Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du’. 40N 25 23 40N 25 23 240330 Jo šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ 40N 25 24 40N 25 24 240340 Priėjęs tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu­žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei. 40N 25 25 40N 25 25 240350 Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, turėk, kas tavo’. 40N 25 26 40N 25 26 240360 Jo šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau. 40N 25 27 40N 25 27 240370 Taigi privalėjai duoti mano pinigus pinigų keitėjams, o sugrįžęs būčiau atsiėmęs, kas mano, su palūkanomis. 40N 25 28 40N 25 28 240380 Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. 40N 25 29 40N 25 29 240390 Nes kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. 40N 25 30 40N 25 30 240400 Šitą niekam tikusį tarną išmeskite laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’ ‘‘. 40N 25 31 40N 25 31 240410 ‘‘Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi šventi angelai, tada Jis atsisės savo šlovės soste. 40N 25 32 40N 25 32 240420 Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. 40N 25 33 40N 25 33 240430 Avis Jis pastatys dešinėje, o ožius­kairėje. 40N 25 34 40N 25 34 240440 Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! 40N 25 35 40N 25 35 240450 Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte, 40N 25 36 40N 25 36 240460 buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane’. 40N 25 37 40N 25 37 240470 Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme? 40N 25 38 40N 25 38 240480 Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme? 40N 25 39 40N 25 39 240490 Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ 40N 25 40 40N 25 40 240500 Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’. 40N 25 41 40N 25 41 240510 Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams! 40N 25 42 40N 25 42 240520 Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, 40N 25 43 40N 25 43 240530 buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte’. 40N 25 44 40N 25 44 240540 Tada jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome?’ 40N 25 45 40N 25 45 240550 Tada Jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte’. 40N 25 46 40N 25 46 240560 Ir šitie eis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą’‘. 40N 26 1 40N 26 1 240570 Baigęs visa tai kalbėti, Jėzus tarė savo mokiniams: 40N 26 2 40N 26 2 240580 ‘‘Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Pascha, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti’‘. 40N 26 3 40N 26 3 240590 Tuomet aukštieji kunigai, Rašto žinovai bei tautos vyresnieji susirinko į vyriausiojo kunigo Kajafo rūmus 40N 26 4 40N 26 4 240600 ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir Jį nužudyti. 40N 26 5 40N 26 5 240610 Bet jie sakė: ‘‘Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio’‘. 40N 26 6 40N 26 6 240620 Kai Jėzus buvo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, 40N 26 7 40N 26 7 240630 atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus kvapiojo aliejaus indu ir Jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos. 40N 26 8 40N 26 8 240640 Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: ‘‘Kam toks eikvojimas? 40N 26 9 40N 26 9 240650 Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams’‘. 40N 26 10 40N 26 10 240660 Tai sužinojęs, Jėzus tarė: ‘‘Kam skaudinate moterį? Ji man padarė gerą darbą! 40N 26 11 40N 26 11 240670 Vargšų jūs visuomet turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite. 40N 26 12 40N 26 12 240680 Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms. 40N 26 13 40N 26 13 240690 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė’‘. 40N 26 14 40N 26 14 240700 Tada vienas iš dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus 40N 26 15 40N 26 15 240710 ir tarė: ‘‘Ką man duosite, jeigu Jį jums išduosiu?’‘ Tie suderėjo su juo trisdešimt sidabrinių. 40N 26 16 40N 26 16 240720 Ir nuo to laiko jis ieškojo progos išduoti Jį. 40N 26 17 40N 26 17 240730 Pirmąją Neraugintos duonos dieną mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: ‘‘Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?’‘ 40N 26 18 40N 26 18 240740 Jis atsakė: ‘‘Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas arti. Pas tave švęsiu Paschą su savo mokiniais’ ‘‘. 40N 26 19 40N 26 19 240750 Mokiniai padarė, kaip Jėzus nurodė, ir paruošė Paschą. 40N 26 20 40N 26 20 240760 Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika sėdosi prie stalo. 40N 26 21 40N 26 21 240770 Jiems bevalgant, Jėzus tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos’‘. 40N 26 22 40N 26 22 240780 Jie labai nuliūdo ir kiekvienas klausė Jo: ‘‘Nejaugi aš, Viešpatie?’‘ 40N 26 23 40N 26 23 240790 Jis atsakė: ‘‘Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje. 40N 26 24 40N 26 24 240800 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti’‘. 40N 26 25 40N 26 25 240810 Jo išdavėjas Judas paklausė: ‘‘Nejaugi aš, Rabi?!’‘ Jis atsakė: ‘‘Tu pasakei’‘. 40N 26 26 40N 26 26 240820 Kai jie valgė, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: ‘‘Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas’‘. 40N 26 27 40N 26 27 240830 Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: ‘‘Gerkite iš jos visi, 40N 26 28 40N 26 28 240840 nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. 40N 26 29 40N 26 29 240850 Ir sakau jums: nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje’‘. 40N 26 30 40N 26 30 240860 Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną. 40N 26 31 40N 26 31 240870 Tada Jėzus jiems kalbėjo: ‘‘Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir kaimenės avys išsisklaidys’. 40N 26 32 40N 26 32 240880 Bet kai prisikelsiu, Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją’‘. 40N 26 33 40N 26 33 240890 Petras atsiliepė: ‘‘Jei net visi Tavimi pasipiktins, aš niekuomet nepasipiktinsiu!’‘ 40N 26 34 40N 26 34 240900 Jėzus jam tarė: ‘‘Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi’‘. 40N 26 35 40N 26 35 240910 Bet Petras tvirtino: ‘‘Jei man reikėtų net mirti kartu su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu!’‘ Taip kalbėjo ir visi mokiniai. 40N 26 36 40N 26 36 240920 Tuomet Jėzus su jais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: ‘‘Pasėdėkite čia, kol Aš ten nuėjęs melsiuos’‘. 40N 26 37 40N 26 37 240930 Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti. 40N 26 38 40N 26 38 240940 Tada tarė jiems: ‘‘Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi’‘. 40N 26 39 40N 26 39 240950 Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: ‘‘Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!’‘ 40N 26 40 40N 26 40 240960 Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: ‘‘Nepajėgėte nė vienos valandos pabudėti su manimi? 40N 26 41 40N 26 41 240970 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas’‘. 40N 26 42 40N 26 42 240980 Ir vėl nuėjęs antrą kartą, meldėsi: ‘‘Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie Tavo valia!’‘ 40N 26 43 40N 26 43 240990 Sugrįžęs vėl rado juos miegančius, nes jų akys buvo apsunkusios. 40N 26 44 40N 26 44 241000 Tada, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais. 40N 26 45 40N 26 45 241010 Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: ‘‘Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, ir Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas. 40N 26 46 40N 26 46 241020 Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat’‘. 40N 26 47 40N 26 47 241030 Dar Jam tebekalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš dvylikos, o su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų. 40N 26 48 40N 26 48 241040 Jo išdavėjas nurodė jiems ženklą, sakydamas: ‘‘Kurį pabučiuosiu, tai Tas! Suimkite Jį!’‘ 40N 26 49 40N 26 49 241050 Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus, tarė: ‘‘Sveikas, Rabi!’‘, ir pabučiavo Jį. 40N 26 50 40N 26 50 241060 O Jėzus jam tarė: ‘‘Bičiuli, ko atėjai?’‘ Tada jie priėjo, čiupo Jėzų rankomis ir suėmė. 40N 26 51 40N 26 51 241070 Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį. 40N 26 52 40N 26 52 241080 Tuomet Jėzus jam tarė: ‘‘Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus. 40N 26 53 40N 26 53 241090 O gal manai, jog negaliu paprašyti savo Tėvą ir Jis bematant neatsiųstų man daugiau kaip dvylika legionų angelų? 40N 26 54 40N 26 54 241100 Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!’‘ 40N 26 55 40N 26 55 241110 Tą valandą Jėzus tarė miniai: ‘‘Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti mane. Aš kasdien sėdėjau šventykloje su jumis ir mokiau, ir manęs nesuėmėte. 40N 26 56 40N 26 56 241120 Bet viskas šitaip įvyko, kad išsipildytų pranašų Raštai’‘. Tada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo. 40N 26 57 40N 26 57 241130 Tie, kurie suėmė Jėzų, nuvedė Jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto žinovai ir vyresnieji. 40N 26 58 40N 26 58 241140 O Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo ir įėjęs atsisėdo su tarnais pasižiūrėti, kaip viskas baigsis. 40N 26 59 40N 26 59 241150 Tuo tarpu aukštieji kunigai, vyresnieji ir visas sinedrionas ieškojo melagingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų Jį nuteisti mirti, 40N 26 60 40N 26 60 241160 tačiau nerado, nors buvo išėję į priekį daug melagingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du 40N 26 61 40N 26 61 241170 ir tarė: ‘‘Šitas sakė: ‘Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti’ ‘‘. 40N 26 62 40N 26 62 241180 Tada atsistojo vyriausiasis kunigas ir paklausė Jėzų: ‘‘Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!’‘ 40N 26 63 40N 26 63 241190 Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: ‘‘Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!’‘ 40N 26 64 40N 26 64 241200 Jėzus atsakė: ‘‘Taip yra, kaip sakai. Bet Aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!’‘ 40N 26 65 40N 26 65 241210 Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: ‘‘Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote Jo piktžodžiavimą. 40N 26 66 40N 26 66 241220 Kaip jums atrodo?’‘ Jie atsakė: ‘‘Vertas mirties!’‘ 40N 26 67 40N 26 67 241230 Tada jie ėmė spjaudyti Jam į veidą ir daužyti Jį kumščiais. Kiti mušė Jį per veidą, 40N 26 68 40N 26 68 241240 sakydami: ‘‘Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?’‘ 40N 26 69 40N 26 69 241250 Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: ‘‘Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu’‘. 40N 26 70 40N 26 70 241260 Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: ‘‘Aš nežinau, ką tu sakai’‘. 40N 26 71 40N 26 71 241270 Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: ‘‘Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu’‘. 40N 26 72 40N 26 72 241280 Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: ‘‘Aš nepažįstu to žmogaus!’‘ 40N 26 73 40N 26 73 241290 Po kiek laiko priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: ‘‘Tikrai tu vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda’‘. 40N 26 74 40N 26 74 241300 Tada jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: ‘‘Aš nepažįstu to žmogaus!’‘ Ir tuojau pragydo gaidys. 40N 26 75 40N 26 75 241310 Petras prisiminė Jėzaus žodžius: ‘‘Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi’‘. Jis išėjo laukan ir karčiai verkė. 40N 27 1 40N 27 1 241320 Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji nusprendė, kad Jėzus turi būti nužudytas. 40N 27 2 40N 27 2 241330 Surišę nuvedė ir atidavė Jį valdytojui Poncijui Pilotui. 40N 27 3 40N 27 3 241340 Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių, 40N 27 4 40N 27 4 241350 sakydamas: ‘‘Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują’‘. Tie atsakė: ‘‘Kas mums darbo? Tu žinokis!’‘ 40N 27 5 40N 27 5 241360 Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė. 40N 27 6 40N 27 6 241370 Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: ‘‘Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują’‘. 40N 27 7 40N 27 7 241380 Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti. 40N 27 8 40N 27 8 241390 Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva. 40N 27 9 40N 27 9 241400 Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: ‘‘Ir paėmė trisdešimt sidabrinių­įkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų,­ 40N 27 10 40N 27 10 241410 ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs’‘. 40N 27 11 40N 27 11 241420 O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: ‘‘Ar Tu esi žydų karalius?’‘ Jėzus atsakė: ‘‘Taip yra, kaip sakai’‘. 40N 27 12 40N 27 12 241430 Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė. 40N 27 13 40N 27 13 241440 Tada Pilotas klausė: ‘‘Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?’‘ 40N 27 14 40N 27 14 241450 Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją. 40N 27 15 40N 27 15 241460 Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo. 40N 27 16 40N 27 16 241470 Tuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vardu Barabą. 40N 27 17 40N 27 17 241480 Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: ‘‘Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?’‘ 40N 27 18 40N 27 18 241490 Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo. 40N 27 19 40N 27 19 241500 Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: ‘‘Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau’‘. 40N 27 20 40N 27 20 241510 Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų. 40N 27 21 40N 27 21 241520 Tada valdytojas jiems tarė: ‘‘Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?’‘ Jie šaukė: ‘‘Barabą!’‘ 40N 27 22 40N 27 22 241530 Pilotas paklausė: ‘‘Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?’‘ Jie visi rėkė: ‘‘Nukryžiuok Jį!’‘ 40N 27 23 40N 27 23 241540 Jis klausė: ‘‘Ką bloga Jis padarė?’‘ Bet jie dar garsiau šaukė: ‘‘Nukryžiuok Jį!’‘ 40N 27 24 40N 27 24 241550 Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: ‘‘Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!’‘ 40N 27 25 40N 27 25 241560 Visi žmonės šaukė: ‘‘Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!’‘ 40N 27 26 40N 27 26 241570 Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti. 40N 27 27 40N 27 27 241580 Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą. 40N 27 28 40N 27 28 241590 Jie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu. 40N 27 29 40N 27 29 241600 Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: ‘‘Sveikas, žydų karaliau!’‘ 40N 27 30 40N 27 30 241610 Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą. 40N 27 31 40N 27 31 241620 Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti. 40N 27 32 40N 27 32 241630 Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė nešti Jėzaus kryžių. 40N 27 33 40N 27 33 241640 Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: ‘‘Kaukolės vieta’‘), 40N 27 34 40N 27 34 241650 davė Jam gerti rūgštaus vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus paragavęs negėrė. 40N 27 35 40N 27 35 241660 Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: ‘‘Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą’‘. 40N 27 36 40N 27 36 241670 Ir ten pat susėdę, saugojo Jį. 40N 27 37 40N 27 37 241680 Viršum Jo galvos jie prisegė užrašytą Jo kaltinimą: ‘‘Šitas yra Jėzus, žydų karalius’‘. 40N 27 38 40N 27 38 241690 Kartu su Juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės. 40N 27 39 40N 27 39 241700 Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas 40N 27 40 40N 27 40 241710 ir sakydami: ‘‘Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; išgelbėk save! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!’‘ 40N 27 41 40N 27 41 241720 Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto žinovais ir vyresniaisiais, kalbėdami: 40N 27 42 40N 27 42 241730 ‘‘Kitus išgelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes Juo tikėsime. 40N 27 43 40N 27 43 241740 Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja Tas dabar Jį, jeigu Jam Jo reikia, nes Jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’ ‘‘. 40N 27 44 40N 27 44 241750 Taip pat Jį užgauliojo ir kartu nukryžiuoti plėšikai. 40N 27 45 40N 27 45 241760 Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. 40N 27 46 40N 27 46 241770 O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: ‘‘Elí, Elí, lemá sabachtáni?’‘, tai reiškia: ‘‘Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!’‘ 40N 27 47 40N 27 47 241780 Kai kurie iš ten stovėjusiųjų, tai išgirdę, sakė: ‘‘Jis šaukiasi Elijo’‘. 40N 27 48 40N 27 48 241790 Ir tuoj vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją rūgštaus vyno, užmovė ant nendrės ir padavė Jam gerti. 40N 27 49 40N 27 49 241800 Kiti kalbėjo: ‘‘Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas Jo išgelbėti’‘. 40N 27 50 40N 27 50 241810 Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią. 40N 27 51 40N 27 51 241820 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. 40N 27 52 40N 27 52 241830 Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė. 40N 27 53 40N 27 53 241840 Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė. 40N 27 54 40N 27 54 241850 Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: ‘‘Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!’‘ 40N 27 55 40N 27 55 241860 Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos sekė paskui Jėzų nuo Galilėjos, Jam tarnaudamos. 40N 27 56 40N 27 56 241870 Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina. 40N 27 57 40N 27 57 241880 Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu. 40N 27 58 40N 27 58 241890 Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti. 40N 27 59 40N 27 59 241900 Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę 40N 27 60 40N 27 60 241910 ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo. 40N 27 61 40N 27 61 241920 Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą. 40N 27 62 40N 27 62 241930 Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai 40N 27 63 40N 27 63 241940 ir kalbėjo: ‘‘Valdove, mes prisimename, jog tas suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų prisikelsiu’. 40N 27 64 40N 27 64 241950 Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais nakčia atėję Jo mokiniai nepavogtų Jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją’‘. 40N 27 65 40N 27 65 241960 Pilotas jiems atsakė: ‘‘Štai jums sargyba­eikite ir saugokite, kaip išmanote’‘. 40N 27 66 40N 27 66 241970 Jie nuėjo, pastatė prie kapo sargybą ir paženklino antspaudu akmenį. 40N 28 1 40N 28 1 241980 Sabatui pasibaigus, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija atėjo pažiūrėti kapo. 40N 28 2 40N 28 2 241990 Ir štai kilo smarkus žemės drebėjimas, nes Viešpaties angelas, nužengęs iš dangaus, atėjo, nurito akmenį nuo angos, ir atsisėdo ant jo. 40N 28 3 40N 28 3 242000 Jo išvaizda buvo tarsi žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. 40N 28 4 40N 28 4 242010 Išsigandę jo, sargybiniai ėmė drebėti ir sustingo lyg negyvi. 40N 28 5 40N 28 5 242020 O angelas tarė moterims: ‘‘Nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. 40N 28 6 40N 28 6 242030 Jo čia nėra! Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Viešpats gulėjo. 40N 28 7 40N 28 7 242040 Ir skubiai duokite žinią Jo mokiniams: ‘Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai Jį pamatysite’. Štai aš jums tai pasakiau’‘. 40N 28 8 40N 28 8 242050 Jos skubiai paliko kapą, apimtos išgąsčio bei didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams. 40N 28 9 40N 28 9 242060 Joms beeinant pranešti Jo mokiniams, štai Jėzus sutiko jas ir tarė: ‘‘Sveikos!’‘ Jos priėjo, apkabino Jo kojas ir pagarbino Jį. 40N 28 10 40N 28 10 242070 Jėzus joms tarė: ‘‘Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys’‘. 40N 28 11 40N 28 11 242080 Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas įvyko. 40N 28 12 40N 28 12 242090 Tie susitiko su vyresniaisiais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų 40N 28 13 40N 28 13 242100 ir primokė: ‘‘Sakykite, kad, jums bemiegant, Jo mokiniai atėję naktį Jį pavogė. 40N 28 14 40N 28 14 242110 O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį įtikinsime ir apsaugosime jus nuo nemalonumų’‘. 40N 28 15 40N 28 15 242120 Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Šis žodis yra pasklidęs tarp žydų iki šios dienos. 40N 28 16 40N 28 16 242130 Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. 40N 28 17 40N 28 17 242140 Jį pamatę, jie pagarbino Jį, tačiau kai kurie abejojo. 40N 28 18 40N 28 18 242150 Tuomet priėjęs Jėzus jiems pasakė: ‘‘Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. 40N 28 19 40N 28 19 242160 Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, 40N 28 20 40N 28 20 242170 mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen’‘. 41N 1 1 41N 1 1 242180 Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios naujienos pradžia, 41N 1 2 41N 1 2 242190 kaip pranašų parašyta: ‘‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią. 41N 1 3 41N 1 3 242200 Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’ ‘‘ 41N 1 4 41N 1 4 242210 Jonas pasirodė dykumoje, krikštijo ir skelbė atgailos krikštą nuodėmėms atleisti. 41N 1 5 41N 1 5 242220 Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo savo nuodėmes ir visi buvo krikštijami Jordano upėje. 41N 1 6 41N 1 6 242230 Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi. 41N 1 7 41N 1 7 242240 Jis skelbė: ‘‘Po manęs ateina galingesnis už mane­aš nevertas nusilenkęs atrišti Jo sandalų dirželio. 41N 1 8 41N 1 8 242250 Aš jus krikštijau vandeniu, o Jis krikštys jus Šventąja Dvasia’‘. 41N 1 9 41N 1 9 242260 Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas pakrikštijo Jį Jordane. 41N 1 10 41N 1 10 242270 Vos tik išbridęs iš vandens, Jis pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią tarsi balandį, nusileidžiančią ant Jo. 41N 1 11 41N 1 11 242280 Ir iš dangaus pasigirdo balsas: ‘‘Tu esi mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi’‘. 41N 1 12 41N 1 12 242290 Ir tuojau Dvasia Jį nuvedė į dykumą. 41N 1 13 41N 1 13 242300 Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai Jam tarnavo. 41N 1 14 41N 1 14 242310 Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus atėjo į Galilėją ir skelbė Dievo karalystės Evangeliją: 41N 1 15 41N 1 15 242320 ‘‘Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija!’‘ 41N 1 16 41N 1 16 242330 Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai. 41N 1 17 41N 1 17 242340 Jėzus jiems tarė: ‘‘Sekite paskui mane, ir Aš jus padarysiu žmonių žvejais’‘. 41N 1 18 41N 1 18 242350 Ir tuojau, palikę tinklus, jie nusekė paskui Jį. 41N 1 19 41N 1 19 242360 Paėjęs truputį toliau, Jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. 41N 1 20 41N 1 20 242370 Tuoj pat Jis pašaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų valtyje su samdiniais, jie nusekė paskui Jį. 41N 1 21 41N 1 21 242380 Jie atėjo į Kafarnaumą, ir iškart, sabato dieną, Jis nuėjo į sinagogą ir ėmė mokyti. 41N 1 22 41N 1 22 242390 Žmonės stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai. 41N 1 23 41N 1 23 242400 Jų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko: 41N 1 24 41N 1 24 242410 ‘‘Palik mus! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu esi: Dievo Šventasis!’‘ 41N 1 25 41N 1 25 242420 Jėzus sudraudė jį: ‘‘Nutilk ir išeik iš jo!’‘ 41N 1 26 41N 1 26 242430 Tada netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo. 41N 1 27 41N 1 27 242440 Visi apstulbo ir klausinėjo vienas kitą: ‘‘Kas tai? Koks čia naujas mokymas? Jis įsakinėja su valdžia net netyrosioms dvasioms, ir tos Jam paklūsta!’‘ 41N 1 28 41N 1 28 242450 Garsas apie Jį kaipmat pasklido po visą Galilėjos kraštą. 41N 1 29 41N 1 29 242460 Išėję iš sinagogos, jie su Jokūbu ir Jonu atėjo į Simono ir Andriejaus namus. 41N 1 30 41N 1 30 242470 Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai Jam pasakė. 41N 1 31 41N 1 31 242480 Jis priėjęs paėmė ją už rankos ir pakėlė; karštis tučtuojau paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti. 41N 1 32 41N 1 32 242490 Vakare, saulei nusileidus, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius. 41N 1 33 41N 1 33 242500 Visas miestas buvo susirinkęs prie durų. 41N 1 34 41N 1 34 242510 Jis pagydė daug sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų ir neleido demonams kalbėti, nes jie pažino Jį. 41N 1 35 41N 1 35 242520 Anksti rytą, gerokai prieš aušrą, Jėzus atsikėlęs nuėjo į nuošalią vietą ir ten meldėsi. 41N 1 36 41N 1 36 242530 Simonas ir buvę su juo nusekė iš paskos 41N 1 37 41N 1 37 242540 ir, suradę Jį, pasakė: ‘‘Visi Tavęs ieško’‘. 41N 1 38 41N 1 38 242550 Jis atsakė: ‘‘Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten pamokslaučiau, nes tam esu atėjęs’‘. 41N 1 39 41N 1 39 242560 Ir Jis pamokslavo jų sinagogose po visą Galilėją ir išvarinėjo demonus. 41N 1 40 41N 1 40 242570 Pas Jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: ‘‘Jeigu nori, gali mane padaryti švarų’‘. 41N 1 41 41N 1 41 242580 Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: ‘‘Noriu, būk švarus!’‘ 41N 1 42 41N 1 42 242590 Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus. 41N 1 43 41N 1 43 242600 Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir griežtai įspėjo: 41N 1 44 41N 1 44 242610 ‘‘Žiūrėk, kad niekam nieko nepasakotum! Eik, pasirodyk kunigui ir aukok už apvalymą Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti’‘. 41N 1 45 41N 1 45 242620 Bet šis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti tą įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas Jį. 41N 2 1 41N 2 1 242630 Po kelių dienų Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą. Žmonės, išgirdę Jį esant namuose, 41N 2 2 41N 2 2 242640 nedelsiant susirinko, ir taip gausiai, jog nė prie durų nebeliko vietos. O Jis skelbė jiems žodį. 41N 2 3 41N 2 3 242650 Tada keturi vyrai atnešė pas Jį paralyžiuotą žmogų. 41N 2 4 41N 2 4 242660 Negalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie praplėšė stogą namo, kur Jis buvo, ir, padarę skylę, nuleido žemyn neštuvus, ant kurių gulėjo paralyžiuotasis. 41N 2 5 41N 2 5 242670 Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: ‘‘Sūnau, atleidžiamos tau tavo nuodėmės!’‘ 41N 2 6 41N 2 6 242680 Tenai sėdėjo keletas Rašto žinovų ir svarstė savo širdyse: 41N 2 7 41N 2 7 242690 ‘‘Kodėl Jis taip piktžodžiauja? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!’‘ 41N 2 8 41N 2 8 242700 Jėzus, iš karto savo dvasia supratęs jų mintis, tarė: ‘‘Kam taip svarstote savo širdyse? 41N 2 9 41N 2 9 242710 Kas lengviau­ar pasakyti paralyžiuotam: ‘Tau atleidžiamos nuodėmės’, ar liepti: ‘Kelkis, imk neštuvus ir vaikščiok’? 41N 2 10 41N 2 10 242720 Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turintį valdžią atleisti žemėje nuodėmes,­čia Jis tarė paralyžiuotajam,­ 41N 2 11 41N 2 11 242730 sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!’‘ 41N 2 12 41N 2 12 242740 Šis tuojau atsikėlė ir, visiems matant, pasiėmęs neštuvus, išėjo. Visi stebėjosi ir garbino Dievą, sakydami: ‘‘Tokių dalykų mes niekad nesame matę’‘. 41N 2 13 41N 2 13 242750 Jėzus vėl nuėjo į paežerę. Didelė minia rinkosi prie Jo, ir Jis juos mokė. 41N 2 14 41N 2 14 242760 Praeidamas Jis pamatė Levį, Alfiejaus sūnų, sėdintį muitinėje, ir tarė jam: ‘‘Sek paskui mane!’‘ Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį. 41N 2 15 41N 2 15 242770 Kai Jėzus Levio namuose valgė, drauge prie stalo su Jėzumi ir mokiniais sėdėjo daug muitininkų bei nusidėjėlių, nes tokių buvo daug ir jie sekė paskui Jį. 41N 2 16 41N 2 16 242780 Rašto žinovai ir fariziejai, išvydę Jį valgantį su muitininkais ir nusidėjėliais, klausė Jo mokinių: ‘‘Kodėl Jis valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?’‘ 41N 2 17 41N 2 17 242790 Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: ‘‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai’‘. 41N 2 18 41N 2 18 242800 Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Jie atėję klausė Jėzų: ‘‘Kodėl Jono ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o Tavieji ne?’‘ 41N 2 19 41N 2 19 242810 Jėzus atsakė: ‘‘Argi gali vestuvininkai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savim jaunikį, jie negali pasninkauti. 41N 2 20 41N 2 20 242820 Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus. 41N 2 21 41N 2 21 242830 Niekas nesiuva lopo iš naujo audinio ant sudėvėto drabužio; antraip naujasis atplėštų nuo senojo gabalą, ir pasidarytų dar didesnė skylė. 41N 2 22 41N 2 22 242840 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui būtini nauji vynmaišiai!’‘ 41N 2 23 41N 2 23 242850 Sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir Jo mokiniai eidami skabė varpas. 41N 2 24 41N 2 24 242860 Fariziejai Jam sakė: ‘‘Žiūrėk, kodėl jie daro per sabatą tai, kas draudžiama?’‘ 41N 2 25 41N 2 25 242870 Jėzus atsakė: ‘‘Nejaugi niekad neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę? 41N 2 26 41N 2 26 242880 Prie vyriausiojo kunigo Abjataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos ir davė savo palydovams, nors niekam neleistina jos valgyti, tik kunigams’‘. 41N 2 27 41N 2 27 242890 Ir pridūrė: ‘‘Sabatas padarytas žmogui, o ne žmogus sabatui; 41N 2 28 41N 2 28 242900 taigi Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats’‘. 41N 3 1 41N 3 1 242910 Jis vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. 41N 3 2 41N 3 2 242920 Jie stebėjo Jį, ar Jis gydys šį sabato dieną, kad galėtų Jėzų apkaltinti. 41N 3 3 41N 3 3 242930 Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: ‘‘Stok į vidurį!’‘ 41N 3 4 41N 3 4 242940 O juos paklausė: ‘‘Ar sabato dieną leistina daryti gera, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?’‘ Bet anie tylėjo. 41N 3 5 41N 3 5 242950 Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: ‘‘Ištiesk ranką!’‘ Šis ištiesė, ir ranka tapo sveika kaip ir kita. 41N 3 6 41N 3 6 242960 Išėję fariziejai tuojau pradėjo tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti. 41N 3 7 41N 3 7 242970 O Jėzus su savo mokiniais pasitraukė prie ežero. Jį sekė didelė minia iš Galilėjos. Ir iš Judėjos, 41N 3 8 41N 3 8 242980 Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie Jo didelius darbus. 41N 3 9 41N 3 9 242990 Jėzus liepė mokiniams laikyti Jam paruoštą nedidelę valtį, kad minia Jo nesuspaustų. 41N 3 10 41N 3 10 243000 Mat Jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, kuriuos kankino ligos, veržėsi prie Jo, norėdami Jį paliesti. 41N 3 11 41N 3 11 243010 Taip pat netyrosios dvasios, vos tik Jį pamačiusios, parpuldavo priešais Jį ir šaukdavo: ‘‘Tu esi Dievo Sūnus!’‘ 41N 3 12 41N 3 12 243020 Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad Jo negarsintų. 41N 3 13 41N 3 13 243030 Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas Jį. 41N 3 14 41N 3 14 243040 Jis paskyrė dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų siųsti juos pamokslauti 41N 3 15 41N 3 15 243050 ir jie turėtų valdžią gydyti ligas ir išvarinėti demonus: 41N 3 16 41N 3 16 243060 Simoną, pavadinęs jį Petru; 41N 3 17 41N 3 17 243070 Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadinęs Boanerges, tai yra ‘‘griaustinio vaikai’‘); 41N 3 18 41N 3 18 243080 Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananietį 41N 3 19 41N 3 19 243090 ir Judą Iskarijotą, kuris Jį ir išdavė. Ir jie grįžo namo. 41N 3 20 41N 3 20 243100 Vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. 41N 3 21 41N 3 21 243110 Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti Jo, sakydami, kad Jis išėjęs iš proto. 41N 3 22 41N 3 22 243120 Atvykę iš Jeruzalės Rašto žinovai sakė: ‘‘Jis turi Belzebulą’‘, ir: ‘‘Demonų kunigaikščio jėga Jis išvaro demonus’‘. 41N 3 23 41N 3 23 243130 O Jėzus, pasivadinęs juos, kalbėjo palyginimais: ‘‘Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? 41N 3 24 41N 3 24 243140 Jei karalystė suskilusi, tokia karalystė negali išsilaikyti. 41N 3 25 41N 3 25 243150 Ir jei namai suskilę, tokie namai negali išsilaikyti. 41N 3 26 41N 3 26 243160 Ir jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis negali išsilaikyti ir žlunga. 41N 3 27 41N 3 27 243170 Niekas negali įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada jis apiplėš jo namus. 41N 3 28 41N 3 28 243180 Iš tiesų sakau jums: bus atleistos žmonių vaikams visos nuodėmės ir piktžodžiavimai, kaip jie bepiktžodžiautų; 41N 3 29 41N 3 29 243190 bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam niekada nebus atleista, ir jis amžiams bus pasmerktas’‘. 41N 3 30 41N 3 30 243200 Mat jie sakė: ‘‘Jis turi netyrąją dvasią’‘. 41N 3 31 41N 3 31 243210 Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, prašė Jį pakviesti. 41N 3 32 41N 3 32 243220 Aplink Jį sėdėjo minia, kai Jam pranešė: ‘‘Štai Tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško Tavęs’‘. 41N 3 33 41N 3 33 243230 O Jis atsakė: ‘‘Kas yra mano motina ir mano broliai?’‘ 41N 3 34 41N 3 34 243240 Ir, apžvelgęs aplinkui sėdinčius, tarė: ‘‘Štai mano motina ir mano broliai! 41N 3 35 41N 3 35 243250 Kas vykdo Dievo valią, tas mano brolis, ir sesuo, ir motina’‘. 41N 4 1 41N 4 1 243260 Jis vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie Jo susirinko didžiausia minia, kad Jis net įlipo į valtį ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko ant kranto palei ežerą. 41N 4 2 41N 4 2 243270 Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas sakė: 41N 4 3 41N 4 3 243280 ‘‘Paklausykite! Štai sėjėjas išėjo sėti. 41N 4 4 41N 4 4 243290 Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę padangių paukščiai juos sulesė. 41N 4 5 41N 4 5 243300 Kiti nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo nedaug žemės, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. 41N 4 6 41N 4 6 243310 Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. 41N 4 7 41N 4 7 243320 Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus. 41N 4 8 41N 4 8 243330 Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni trisdešimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, treti šimteriopą’‘. 41N 4 9 41N 4 9 243340 Jis pasakė jiems: ‘‘Kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘ 41N 4 10 41N 4 10 243350 Kai Jėzus pasiliko vienas, aplink Jį esantys kartu su dvylika paklausė apie palyginimą. 41N 4 11 41N 4 11 243360 Jis atsakė: ‘‘Jums duota suprasti Dievo karalystės paslaptis, o pašaliniams viskas sakoma palyginimais, 41N 4 12 41N 4 12 243370 kad jie ‘regėti regėtų, bet nematytų, girdėti girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nuodėmės nebūtų jiems atleistos’ ‘‘. 41N 4 13 41N 4 13 243380 Ir Jis paklausė: ‘‘Nejaugi nesuprantate šito palyginimo? Tai kaip suprasite visus kitus palyginimus? 41N 4 14 41N 4 14 243390 Sėjėjas sėja žodį. 41N 4 15 41N 4 15 243400 Palei kelią sėjamas žodis­tai tie, kuriems vos išgirdus, tuoj pat ateina šėtonas ir išplėšia jų širdyse pasėtąjį žodį. 41N 4 16 41N 4 16 243410 Panašiai ir su tais, kurie pasėti uolėtoje dirvoje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima. 41N 4 17 41N 4 17 243420 Bet jie neturi savyje šaknų ir išsilaiko neilgai. Ištikus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jie tuoj pat pasipiktina. 41N 4 18 41N 4 18 243430 Kiti sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį, 41N 4 19 41N 4 19 243440 bet pasaulio rūpesčiai, turtų apgaulė ir sukilę geismai kitiems dalykams nusmelkia žodį ir jis tampa nevaisingas. 41N 4 20 41N 4 20 243450 Geroje žemėje pasėta sėkla­tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: kas trisdešimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas šimteriopą’‘. 41N 4 21 41N 4 21 243460 Jis kalbėjo jiems: ‘‘Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą? 41N 4 22 41N 4 22 243470 Juk nėra nieko paslėpta, kas nebūtų apreikšta, ir nieko paslaptyje laikomo, kas neišeitų aikštėn. 41N 4 23 41N 4 23 243480 Jei kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘ 41N 4 24 41N 4 24 243490 Jis sakė jiems: ‘‘Įsidėmėkite, ką girdite: kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta, ir jums, kurie girdite, bus dar pridėta. 41N 4 25 41N 4 25 243500 Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi’‘. 41N 4 26 41N 4 26 243510 Jis kalbėjo: ‘‘Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, beriančiu dirvon sėklą. 41N 4 27 41N 4 27 243520 Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam nežinant kaip. 41N 4 28 41N 4 28 243530 Juk žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. 41N 4 29 41N 4 29 243540 Derliui prinokus, žmogus tuojau ima pjautuvą, nes pjūtis atėjo’‘. 41N 4 30 41N 4 30 243550 Jėzus dar sakė: ‘‘Su kuo galima palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? 41N 4 31 41N 4 31 243560 Ji kaip garstyčios grūdelis, kuris sėjamas dirvon. Jis yra mažiausias iš visų sėklų žemėje, 41N 4 32 41N 4 32 243570 bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visus augalus ir išleidžia plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai’‘. 41N 4 33 41N 4 33 243580 Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė jiems žodį, kiek jie sugebėjo suprasti. 41N 4 34 41N 4 34 243590 Be palyginimų Jis jiems nekalbėdavo, bet kai pasilikdavo vienas su savo mokiniais, viską jiems išaiškindavo. 41N 4 35 41N 4 35 243600 Tą pačią dieną, atėjus vakarui, Jis tarė mokiniams: ‘‘Irkimės į aną pusę!’‘ 41N 4 36 41N 4 36 243610 Atleidę žmones, jie Jį pasiėmė, nes Jis tebebuvo valtyje. Kartu plaukė ir kitos mažos valtys. 41N 4 37 41N 4 37 243620 Pakilo didžiulė vėtra ir bangos daužėsi į valtį taip, kad ją jau sėmė. 41N 4 38 41N 4 38 243630 Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino Jį, šaukdami: ‘‘Mokytojau, Tau nerūpi, kad mes žūvame?!’‘ 41N 4 39 41N 4 39 243640 Pabudęs Jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: ‘‘Nutilk, nusiramink!’‘ Tuojau pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. 41N 4 40 41N 4 40 243650 Jis tarė jiems: ‘‘Kodėl jūs tokie bailūs? Ar vis dar neturite tikėjimo?’‘ 41N 4 41 41N 4 41 243660 Juos apėmė didelė baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: ‘‘Kas gi Jis toks? Net vėjas ir ežeras Jo klauso!’‘ 41N 5 1 41N 5 1 243670 Jie priplaukė ežero krantą gadariečių krašte. 41N 5 2 41N 5 2 243680 Jam išlipus iš valties, tuojau prieš Jį iš kapinių atbėgo vyras, turintis netyrąją dvasią. 41N 5 3 41N 5 3 243690 Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti. 41N 5 4 41N 5 4 243700 Nors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sutrupindavo grandines, nutraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti. 41N 5 5 41N 5 5 243710 Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kalnus ir kapines, klykdamas ir daužydamas save akmenimis. 41N 5 6 41N 5 6 243720 Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jį 41N 5 7 41N 5 7 243730 ir ėmė garsiai šaukti: ‘‘Ko Tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!’‘ 41N 5 8 41N 5 8 243740 Jėzus mat buvo paliepęs: ‘‘Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!’‘ 41N 5 9 41N 5 9 243750 Jėzus dar paklausė: ‘‘O kaip tu vadiniesi?’‘ Ji atsakė: ‘‘Mano vardas­Legionas, nes mūsų daug’‘. 41N 5 10 41N 5 10 243760 Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto. 41N 5 11 41N 5 11 243770 Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė kiaulių banda. 41N 5 12 41N 5 12 243780 Visi demonai maldavo Jį, sakydami: ‘‘Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!’‘ 41N 5 13 41N 5 13 243790 Jėzus iškart jiems leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė. 41N 5 14 41N 5 14 243800 Tie, kurie jas ganė, išbėgiojo ir pranešė apie įvykį mieste ir kaimuose. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko. 41N 5 15 41N 5 15 243810 Atėję prie Jėzaus, pamatė sėdintį demonų apsėstąjį­tą, kuriame buvo Legionas,­apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė. 41N 5 16 41N 5 16 243820 Mačiusieji papasakojo jiems, kas nutiko su apsėstuoju, ir apie kiaules. 41N 5 17 41N 5 17 243830 Tada žmonės ėmė Jėzų maldauti, kad Jis pasišalintų iš jų krašto. 41N 5 18 41N 5 18 243840 Jėzui lipant į valtį, buvęs demonų apsėstasis prašė leisti pasilikti su Juo, 41N 5 19 41N 5 19 243850 bet Jėzus nesutiko ir pasakė: ‘‘Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių didžių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo’‘. 41N 5 20 41N 5 20 243860 Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kokių didžių dalykų Jėzus jam padarė, ir visi stebėjosi. 41N 5 21 41N 5 21 243870 Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, prie Jo susirinko didžiulė minia, ir Jis buvo paežerėje. 41N 5 22 41N 5 22 243880 Štai ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jayras, ir, pamatęs Jį, puola Jam po kojų, 41N 5 23 41N 5 23 243890 karštai maldaudamas: ‘‘Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų’‘. 41N 5 24 41N 5 24 243900 Jėzus nuėjo su juo. Paskui Jį sekė didžiulė minia ir Jį spauste spaudė. 41N 5 25 41N 5 25 243910 Ten buvo viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu. 41N 5 26 41N 5 26 243920 Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet ėjo vis blogyn. 41N 5 27 41N 5 27 243930 Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto. 41N 5 28 41N 5 28 243940 Mat ji kalbėjo: ‘‘Jeigu paliesiu bent Jo drabužį­išgysiu!’‘ 41N 5 29 41N 5 29 243950 Tuojau kraujas nustojo jai plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi nuo savo ligos. 41N 5 30 41N 5 30 243960 Ir Jėzus iš karto pajuto, kad iš Jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: ‘‘Kas prisilietė prie mano apsiausto?’‘ 41N 5 31 41N 5 31 243970 Jo mokiniai Jam atsakė: ‘‘Matai, kaip minia Tave spaudžia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’ ‘‘ 41N 5 32 41N 5 32 243980 Bet Jis dairėsi tos, kuri taip buvo padariusi. 41N 5 33 41N 5 33 243990 Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš Jį, papasakojo visą tiesą. 41N 5 34 41N 5 34 244000 O Jis tarė jai: ‘‘Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave, eik rami ir būk sveika nuo savo ligos’‘. 41N 5 35 41N 5 35 244010 Jam dar tebekalbant, atėjo sinagogos vyresniojo žmonės ir pranešė: ‘‘Tavo duktė numirė, kam dar vargini Mokytoją?’‘ 41N 5 36 41N 5 36 244020 Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus tarė sinagogos vyresniajam: ‘‘Nebijok, vien tik tikėk!’‘ 41N 5 37 41N 5 37 244030 Ir Jis niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną. 41N 5 38 41N 5 38 244040 Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus, Jėzus pamatė sujudimą ir garsiai verkiančius bei raudančius. 41N 5 39 41N 5 39 244050 Įžengęs vidun, Jis tarė: ‘‘Kam tas triukšmas ir verksmas?! Vaikas nėra miręs, o miega’‘. 41N 5 40 41N 5 40 244060 Žmonės šaipėsi iš Jo. Tada, išvaręs juos visus, Jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo. 41N 5 41 41N 5 41 244070 Paėmęs mergaitę už rankos, pasakė jai: ‘‘Talitį kum’‘; išvertus reiškia: ‘‘Mergaite, sakau tau, kelkis!’‘ 41N 5 42 41N 5 42 244080 Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Jie nustėro iš nuostabos. 41N 5 43 41N 5 43 244090 Jis griežtai įsakė, kad niekas to nežinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti. 41N 6 1 41N 6 1 244100 Išvykęs iš ten, Jis, mokinių lydimas, parkeliavo į savo tėviškę. 41N 6 2 41N 6 2 244110 Atėjus sabatui, Jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi: ‘‘Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam suteikta, kad net tokie stebuklai daromi Jo rankomis? 41N 6 3 41N 6 3 244120 Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi Jo seserys negyvena čia, pas mus?!’‘ Ir jie piktinosi Juo. 41N 6 4 41N 6 4 244130 O Jėzus jiems tarė: ‘‘Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose’‘. 41N 6 5 41N 6 5 244140 Ir Jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė. 41N 6 6 41N 6 6 244150 Ir Jis stebėjosi jų netikėjimu. Jis ėjo per apylinkės kaimus ir mokė. 41N 6 7 41N 6 7 244160 Jėzus pasišaukė pas save dvylika, ėmė juos siuntinėti po du ir davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms. 41N 6 8 41N 6 8 244170 Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę­nei krepšio, nei duonos, nei pinigų dirže,­ 41N 6 9 41N 6 9 244180 tik apsiauti sandalais, bet neapsivilkti dviejų tunikų. 41N 6 10 41N 6 10 244190 Ir sakė jiems: ‘‘Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kol išvyksite. 41N 6 11 41N 6 11 244200 Jei kurioje vietoje jūsų nepriimtų ir nesiklausytų, išeidami iš ten nusikratykite dulkes nuo kojų, kaip liudijimą prieš juos’‘. 41N 6 12 41N 6 12 244210 Jie išėjo ir skelbė atgailą, 41N 6 13 41N 6 13 244220 išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė. 41N 6 14 41N 6 14 244230 Karalius Erodas išgirdęs,­nes Jėzaus vardas tapo plačiai žinomas,­kalbėjo: ‘‘Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos’‘. 41N 6 15 41N 6 15 244240 Kiti tvirtino: ‘‘Jis­Elijas!’‘ Dar kiti sakė: ‘‘Jis pranašas, kaip ir kiti pranašai’‘. 41N 6 16 41N 6 16 244250 Tai išgirdęs, Erodas sakė: ‘‘Tai Jonas, kuriam aš nukirsdinau galvą,­jis prisikėlė!’‘ 41N 6 17 41N 6 17 244260 Pats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs. 41N 6 18 41N 6 18 244270 Jonas mat sakė Erodui: ‘‘Nevalia tau gyventi su brolio žmona’‘. 41N 6 19 41N 6 19 244280 Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo, 41N 6 20 41N 6 20 244290 nes Erodas bijojo Jono, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis daug ką darydavo ir mielai jo klausydavosi. 41N 6 21 41N 6 21 244300 Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems. 41N 6 22 41N 6 22 244310 Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: ‘‘Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu’‘. 41N 6 23 41N 6 23 244320 Ir jis prisiekė: ‘‘Ko tik prašysi, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!’‘ 41N 6 24 41N 6 24 244330 Tada ji nuėjusi paklausė savo motiną: ‘‘Ko man prašyti?’‘ O ši tarė: ‘‘Jono Krikštytojo galvos!’‘ 41N 6 25 41N 6 25 244340 Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, paprašė: ‘‘Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą’‘. 41N 6 26 41N 6 26 244350 Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl priesaikos ir svečių nesiryžo jai atsakyti. 41N 6 27 41N 6 27 244360 Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto jam kalėjime galvą 41N 6 28 41N 6 28 244370 ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai. 41N 6 29 41N 6 29 244380 Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, paėmė jo kūną ir palaidojo kape. 41N 6 30 41N 6 30 244390 Apaštalai susirinko pas Jėzų ir papasakojo Jam viską, ką buvo nuveikę ir ko mokę. 41N 6 31 41N 6 31 244400 O Jis tarė jiems: ‘‘Eikite vieni į nuošalią vietą ir truputį pailsėkite’‘. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo laiko nė pavalgyti. 41N 6 32 41N 6 32 244410 Ir jie išplaukė valtimi į negyvenamą vietą. 41N 6 33 41N 6 33 244420 Bet žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis pažino Jį. Iš visų miestų subėgo ten pėsti, pralenkdami mokinius, ir susirinko pas Jį. 41N 6 34 41N 6 34 244430 Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir Jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens; ir pradėjo juos mokyti daugelio dalykų. 41N 6 35 41N 6 35 244440 Dienai baigiantis, priėjo prie Jo mokiniai ir kalbėjo: ‘‘Čia dykvietė, ir jau vėlyvas laikas. 41N 6 36 41N 6 36 244450 Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius kiemus bei kaimus, nusipirktų duonos, nes jie neturi ko valgyti’‘. 41N 6 37 41N 6 37 244460 Bet Jėzus tarė: ‘‘Jūs duokite jiems valgyti’‘. Mokiniai tada klausia: ‘‘Ar mums eiti ir nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?’‘ 41N 6 38 41N 6 38 244470 Jis sako: ‘‘Kiek turite kepalų? Eikite ir pažiūrėkite’‘. Patikrinę jie atsakė: ‘‘Penkis ir dvi žuvis’‘. 41N 6 39 41N 6 39 244480 Jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios žolės. 41N 6 40 41N 6 40 244490 Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių. 41N 6 41 41N 6 41 244500 Jėzus paėmė penkis kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė duoną ir davė savo mokiniams, kad padalintų žmonėms. Taip pat Jis padalino visiems tas dvi žuvis. 41N 6 42 41N 6 42 244510 Ir visi valgė ir pasisotino. 41N 6 43 41N 6 43 244520 Jie pririnko dvylika pilnų pintinių duonos trupinių ir žuvies likučių. 41N 6 44 41N 6 44 244530 O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų. 41N 6 45 41N 6 45 244540 Tuojau Jis privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol Jis paleisiąs žmones. 41N 6 46 41N 6 46 244550 Juos paleidęs, Jis nuėjo į kalną melstis. 41N 6 47 41N 6 47 244560 Atėjus vakarui, valtis buvo ežero viduryje, o Jis vienas sausumoje. 41N 6 48 41N 6 48 244570 Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami,­nes vėjas buvo jiems priešingas,­apie ketvirtą nakties sargybą Jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį. 41N 6 49 41N 6 49 244580 Šie, pamatę Jį einantį ežeru, pamanė, jog tai šmėkla, ir pradėjo šaukti. 41N 6 50 41N 6 50 244590 Mat visi Jį matė ir išsigando. Bet Jis tuojau juos prakalbino: ‘‘Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!’‘ 41N 6 51 41N 6 51 244600 Tada Jis įlipo pas juos į valtį, ir vėjas liovėsi. Mokiniai buvo didžiai apstulbinti ir be galo stebėjosi, 41N 6 52 41N 6 52 244610 nes nebuvo supratę duonos stebuklo, kadangi jų širdis tebebuvo užkietėjusi. 41N 6 53 41N 6 53 244620 Persiyrę per ežerą, jie pasiekė Genezareto kraštą ir čia lipo į krantą. 41N 6 54 41N 6 54 244630 Jiems išlipus iš valties, žmonės tuojau pažino Jį, 41N 6 55 41N 6 55 244640 apibėgo visą apylinkę ir pradėjo gabenti neštuvais ligonius ten, kur girdėjo Jį esant. 41N 6 56 41N 6 56 244650 Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar kiemus, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo Jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir visi, kas tik Jį paliesdavo, išgydavo. 41N 7 1 41N 7 1 244660 Pas Jį susirinko fariziejų ir keli Rašto žinovai, atvykę iš Jeruzalės. 41N 7 2 41N 7 2 244670 Jie, pamatę kai kuriuos Jo mokinius valgant duoną suterštomis (tai yra neplautomis) rankomis, pradėjo priekaištauti. 41N 7 3 41N 7 3 244680 Mat fariziejai ir visi žydai, laikydamiesi prosenių tradicijos, valgo tik nusiplovę rankas. 41N 7 4 41N 7 4 244690 Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra daug kitų nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami tradicija, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. 41N 7 5 41N 7 5 244700 Taigi fariziejai ir Rašto žinovai Jį klausė: ‘‘Kodėl Tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo duoną neplautomis rankomis?’‘ 41N 7 6 41N 7 6 244710 Jis jiems atsakė: ‘‘Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs. 41N 7 7 41N 7 7 244720 Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’. 41N 7 8 41N 7 8 244730 Palikdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų­ puodelių ir taurių plovimo, ir daug kitų panašių dalykų darote’‘. 41N 7 9 41N 7 9 244740 Ir Jis pridūrė: ‘‘Puikiai jūs paverčiate niekais Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas! 41N 7 10 41N 7 10 244750 Antai Mozė įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta’. 41N 7 11 41N 7 11 244760 O jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie Korbįn (tai yra: dovana Dievui),­ 41N 7 12 41N 7 12 244770 tada jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai, 41N 7 13 41N 7 13 244780 savo perduodama tradicija Dievo žodį darydami negaliojantį. Ir daug panašių dalykų darote’‘. 41N 7 14 41N 7 14 244790 Sušaukęs visus žmones, Jėzus kalbėjo: ‘‘Paklausykite manęs visi ir supraskite: 41N 7 15 41N 7 15 244800 nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina. 41N 7 16 41N 7 16 244810 Kas turi ausis klausyti­teklauso’‘. 41N 7 17 41N 7 17 244820 Kai sugrįžo nuo minios į namus, Jo mokiniai paklausė apie palyginimą. 41N 7 18 41N 7 18 244830 Jis jiems sako: ‘‘Nejaugi ir jūs nesuprantate? Argi neaišku jums, kad visa, kas patenka į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, 41N 7 19 41N 7 19 244840 nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan, ir taip išvalomas visas maistas?’‘ 41N 7 20 41N 7 20 244850 Ir Jis pasakė: ‘‘Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina. 41N 7 21 41N 7 21 244860 Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, 41N 7 22 41N 7 22 244870 godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė. 41N 7 23 41N 7 23 244880 Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų’‘. 41N 7 24 41N 7 24 244890 Išvykęs iš ten, Jis nukeliavo į Tyro ir Sidono sritis. Užėjęs į vienus namus, Jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet Jam nepavyko to nuslėpti. 41N 7 25 41N 7 25 244900 Išgirdus apie Jį, moteris, kurios duktė turėjo netyrąją dvasią, atėjo ir puolė Jam po kojų. 41N 7 26 41N 7 26 244910 Moteris buvo graikė, kilimo sirofinikietė. Ji maldavo, kad Jis išvarytų iš jos dukrelės demoną. 41N 7 27 41N 7 27 244920 Jėzus jai tarė: ‘‘Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams’‘. 41N 7 28 41N 7 28 244930 Moteris tarė: ‘‘Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius’‘. 41N 7 29 41N 7 29 244940 Tada Jis tarė: ‘‘Dėl šitų žodžių eik namo,­demonas jau išėjęs iš tavo dukters’‘. 41N 7 30 41N 7 30 244950 Parėjusi namo, ji rado dukrelę gulinčią patale ir demoną išėjusį. 41N 7 31 41N 7 31 244960 Palikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. 41N 7 32 41N 7 32 244970 Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką. 41N 7 33 41N 7 33 244980 Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, 41N 7 34 41N 7 34 244990 pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: ‘‘Efatį!’‘, tai yra: ‘‘Atsiverk!’‘ 41N 7 35 41N 7 35 245000 Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. 41N 7 36 41N 7 36 245010 Jėzus jiems įsakė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis draudė, tuo jie plačiau Jį garsino. 41N 7 37 41N 7 37 245020 Žmonės labai stebėjosi ir kalbėjo: ‘‘Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba!’‘ 41N 8 1 41N 8 1 245030 Anomis dienomis, susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokinius, tarė: 41N 8 2 41N 8 2 245040 ‘‘Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės yra su manimi ir neturi ko valgyti. 41N 8 3 41N 8 3 245050 Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli’‘. 41N 8 4 41N 8 4 245060 Mokiniai Jam atsakė: ‘‘Iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?’‘ 41N 8 5 41N 8 5 245070 Jėzus paklausė: ‘‘Kiek kepalų turite?’‘ Jie atsakė: ‘‘Septynis’‘. 41N 8 6 41N 8 6 245080 Tada Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalus, palaimino, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. 41N 8 7 41N 8 7 245090 Jie dar turėjo kelias žuveles. Jis palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. 41N 8 8 41N 8 8 245100 Žmonės pavalgė iki soties, ir jie surinko dar septynias pintines likučių. 41N 8 9 41N 8 9 245110 O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius. Jėzus paleido juos 41N 8 10 41N 8 10 245120 ir tuojau, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį. 41N 8 11 41N 8 11 245130 Čia priėjo fariziejų ir pradėjo su Juo ginčytis. Mėgindami Jį, jie reikalavo ženklo iš dangaus. 41N 8 12 41N 8 12 245140 Atsidusęs iš dvasios gilumos, Jis tarė: ‘‘Ir kam šita karta reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai kartai nebus duota!’‘ 41N 8 13 41N 8 13 245150 Ir, palikęs juos, Jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą. 41N 8 14 41N 8 14 245160 Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalą. 41N 8 15 41N 8 15 245170 Jėzus juos įspėjo: ‘‘Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo’‘. 41N 8 16 41N 8 16 245180 Jie svarstė tarpusavy, sakydami: ‘‘Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos’‘. 41N 8 17 41N 8 17 245190 Tai supratęs, Jėzus tarė: ‘‘Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios? 41N 8 18 41N 8 18 245200 Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate, 41N 8 19 41N 8 19 245210 jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?’‘ Jie atsakė: ‘‘Dvylika’‘. 41N 8 20 41N 8 20 245220 ‘‘O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?’‘ Jie atsakė: ‘‘Septynias’‘. 41N 8 21 41N 8 21 245230 Tada Jis tarė: ‘‘Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!’‘ 41N 8 22 41N 8 22 245240 Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti. 41N 8 23 41N 8 23 245250 Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: ‘‘Ar ką nors matai?’‘ 41N 8 24 41N 8 24 245260 Šis apsižvalgęs tarė: ‘‘Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius’‘. 41N 8 25 41N 8 25 245270 Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė. 41N 8 26 41N 8 26 245280 Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: ‘‘Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!’‘ 41N 8 27 41N 8 27 245290 Jėzus su savo mokiniais išėjo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: ‘‘Kuo mane žmonės laiko?’‘ 41N 8 28 41N 8 28 245300 Jie atsakė: ‘‘Vieni­Jonu Krikštytoju, kiti­Eliju, treti­vienu iš pranašų’‘. 41N 8 29 41N 8 29 245310 Tada Jis paklausė: ‘‘O jūs kuo mane laikote?’‘ Petras Jam atsakė: ‘‘Tu esi Kristus’‘. 41N 8 30 41N 8 30 245320 Tada Jėzus griežtai įsakė niekam apie Jį nekalbėti. 41N 8 31 41N 8 31 245330 Jis pradėjo juos mokyti, jog Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, būti vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikelti. 41N 8 32 41N 8 32 245340 Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė Jį drausti. 41N 8 33 41N 8 33 245350 Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir sudraudė Petrą: ‘‘Eik šalin, šėtone, nes tu mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių!’‘ 41N 8 34 41N 8 34 245360 Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: ‘‘Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. 41N 8 35 41N 8 35 245370 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės. 41N 8 36 41N 8 36 245380 Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? 41N 8 37 41N 8 37 245390 Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?! 41N 8 38 41N 8 38 245400 Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais’‘. 41N 9 1 41N 9 1 245410 Jis jiems kalbėjo: ‘‘Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę, ateinančią su galybe’‘. 41N 9 2 41N 9 2 245420 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai į aukštą kalną. Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. 41N 9 3 41N 9 3 245430 Jo drabužiai pradėjo spindėti tarsi sniegas, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. 41N 9 4 41N 9 4 245440 Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, ir jie kalbėjosi su Jėzumi. 41N 9 5 41N 9 5 245450 Petras tarė Jėzui: ‘‘Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui’‘. 41N 9 6 41N 9 6 245460 Jis nežinojo, ką sakyti, nes jie buvo labai persigandę. 41N 9 7 41N 9 7 245470 Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: ‘‘Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Jo klausykite!’‘ 41N 9 8 41N 9 8 245480 Ir tuojau apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų. 41N 9 9 41N 9 9 245490 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie matė, kol Žmogaus Sūnus neprisikels iš numirusių. 41N 9 10 41N 9 10 245500 Jie įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia ‘‘prisikelti iš numirusių’‘. 41N 9 11 41N 9 11 245510 Jie klausė Jį: ‘‘Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?’‘ 41N 9 12 41N 9 12 245520 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Tikrai, Elijas ateina pirmas ir viską atstato. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog Jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas? 41N 9 13 41N 9 13 245530 Todėl sakau jums: Elijas buvo atėjęs, ir jie pasielgė su juo kaip norėjo­taip, kaip apie jį parašyta’‘. 41N 9 14 41N 9 14 245540 Sugrįžęs pas mokinius, Jis pamatė apie juos susirinkusią didelę minią ir besiginčijančius su jais Rašto žinovus. 41N 9 15 41N 9 15 245550 Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo, ir visi bėgo Jį pasveikinti. 41N 9 16 41N 9 16 245560 Jis paklausė Rašto žinovų: ‘‘Apie ką ginčijatės su jais?’‘ 41N 9 17 41N 9 17 245570 Vienas iš minios Jam atsakė: ‘‘Mokytojau, aš atvedžiau pas Tave savo sūnų, kuris turi nebylę dvasią. 41N 9 18 41N 9 18 245580 Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau Tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie nepajėgė’‘. 41N 9 19 41N 9 19 245590 Tada Jėzus tarė: ‘‘O netikinti karta! Kiek dar man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane!’‘ 41N 9 20 41N 9 20 245600 Jie atvedė. Vos Jį pamačiusi, dvasia pradėjo tąsyti berniuką; šis parpuolė ant žemės ir apsiputojęs raičiojosi. 41N 9 21 41N 9 21 245610 Jėzus paklausė tėvą: ‘‘Ar seniai jam taip darosi?’‘ Šis atsakė: ‘‘Nuo pat vaikystės. 41N 9 22 41N 9 22 245620 Dvasia dažnai įstumdavo jį į vandenį ir į ugnį, norėdama nužudyti. Bet, jei ką gali padaryti, pasigailėk mūsų ir padėk mums!’‘ 41N 9 23 41N 9 23 245630 Jėzus jam atsakė: ‘‘Jei gali tikėti, viskas įmanoma tikinčiam!’‘ 41N 9 24 41N 9 24 245640 Tučtuojau vaiko tėvas verkdamas sušuko: ‘‘Tikiu, Viešpatie! Padėk mano netikėjimui!’‘ 41N 9 25 41N 9 25 245650 Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, sakydamas jai: ‘‘Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!’‘ 41N 9 26 41N 9 26 245660 Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O jis liko tarsi negyvas, ir daugelis sakė: ‘‘Jis mirė’‘. 41N 9 27 41N 9 27 245670 Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir šis atsistojo. 41N 9 28 41N 9 28 245680 Kai Jis sugrįžo namo, mokiniai, pasilikę su Juo vieni, klausė: ‘‘Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?’‘ 41N 9 29 41N 9 29 245690 Jis atsakė: ‘‘Ta veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda ir pasninku’‘. 41N 9 30 41N 9 30 245700 Iš ten išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. 41N 9 31 41N 9 31 245710 Mokydamas savo mokinius, Jis sakė jiems: ‘‘Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys Jį. Nužudytas Jis po trijų dienų prisikels’‘. 41N 9 32 41N 9 32 245720 Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet bijojo Jį klausti. 41N 9 33 41N 9 33 245730 Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie Jėzus juos paklausė: ‘‘Apie ką kalbėjotės kelyje?’‘ 41N 9 34 41N 9 34 245740 Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. 41N 9 35 41N 9 35 245750 Atsisėdęs Jis pasišaukė dvylika ir tarė: ‘‘Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!’‘ 41N 9 36 41N 9 36 245760 Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė jiems: 41N 9 37 41N 9 37 245770 ‘‘Kas priima tokį vaiką mano vardu, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet Tą, kuris mane siuntė’‘. 41N 9 38 41N 9 38 245780 Jonas Jam tarė: ‘‘Mokytojau, mes matėme vieną, kuris nevaikščioja su mumis, bet Tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis mūsų neseka’‘. 41N 9 39 41N 9 39 245790 Jėzus atsakė: ‘‘Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. 41N 9 40 41N 9 40 245800 Kas ne prieš mus, tas už mus. 41N 9 41 41N 9 41 245810 Kas duos jums atsigerti taurę vandens mano vardu dėl to, kad priklausote Kristui, iš tiesų sakau jums, tas nepraras savo atlygio’‘. 41N 9 42 41N 9 42 245820 ‘‘Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manimi, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą. 41N 9 43 41N 9 43 245830 Jei tavo ranka traukia tave nusidėti,­nukirsk ją! Tau geriau sužalotam įeiti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį, 41N 9 44 41N 9 44 245840 kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’. 41N 9 45 41N 9 45 245850 Ir jei tavo koja traukia tave į nuodėmę, nukirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą, į negęstančią ugnį, 41N 9 46 41N 9 46 245860 kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’. 41N 9 47 41N 9 47 245870 Ir jei tavo akis traukia tave nusidėti,­išlupk ją, nes geriau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą, 41N 9 48 41N 9 48 245880 kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’. 41N 9 49 41N 9 49 245890 Kiekvienas bus pasūdytas ugnimi, ir kiekviena auka bus druska pasūdyta. 41N 9 50 41N 9 50 245900 Druska­geras daiktas, bet jeigu ji netektų sūrumo, kuo ją pasūdyti? Turėkite savyje druskos ir taikiai gyvenkite tarpusavy’‘. 41N 10 1 41N 10 1 245910 Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Žmonių būriai vėl susirinko pas Jį, ir Jis vėl mokė, kaip buvo pratęs. 41N 10 2 41N 10 2 245920 Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną. 41N 10 3 41N 10 3 245930 Jis jiems atsakė: ‘‘O ką jums įsakė Mozė?’‘ 41N 10 4 41N 10 4 245940 Jie tarė: ‘‘Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti’‘. 41N 10 5 41N 10 5 245950 Tuomet Jėzus pasakė: ‘‘Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. 41N 10 6 41N 10 6 245960 O nuo sutvėrimo pradžios Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’. 41N 10 7 41N 10 7 245970 ‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona, 41N 10 8 41N 10 8 245980 ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. 41N 10 9 41N 10 9 245990 Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria’‘. 41N 10 10 41N 10 10 246000 Namie mokiniai vėl klausė Jį apie tai. 41N 10 11 41N 10 11 246010 Jis atsakė: ‘‘Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. 41N 10 12 41N 10 12 246020 Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja’‘. 41N 10 13 41N 10 13 246030 Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. 41N 10 14 41N 10 14 246040 Tai pamatęs, Jėzus pyktelėjo ir tarė jiems: ‘‘Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. 41N 10 15 41N 10 15 246050 Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas,­niekaip neįeis į ją’‘. 41N 10 16 41N 10 16 246060 Ir Jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas. 41N 10 17 41N 10 17 246070 Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: ‘‘Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?’‘ 41N 10 18 41N 10 18 246080 Jėzus jam tarė: ‘‘Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. 41N 10 19 41N 10 19 246090 Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ‘‘. 41N 10 20 41N 10 20 246100 Tas atsakė: ‘‘Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės’‘. 41N 10 21 41N 10 21 246110 Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: ‘‘Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane’‘. 41N 10 22 41N 10 22 246120 Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto. 41N 10 23 41N 10 23 246130 Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: ‘‘Kaip sunkiai turtingi įeis į Dievo karalystę!’‘ 41N 10 24 41N 10 24 246140 Mokiniai buvo priblokšti Jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: ‘‘Vaikeliai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę! 41N 10 25 41N 10 25 246150 Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę’‘. 41N 10 26 41N 10 26 246160 Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: ‘‘Kas tada gali būti išgelbėtas?’‘ 41N 10 27 41N 10 27 246170 Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: ‘‘Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui viskas įmanoma’‘. 41N 10 28 41N 10 28 246180 Tada Petras sakė Jam: ‘‘Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave!’‘ 41N 10 29 41N 10 29 246190 Jėzus tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl Evangelijos 41N 10 30 41N 10 30 246200 ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiuje­amžinojo gyvenimo. 41N 10 31 41N 10 31 246210 Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai­pirmi’‘. 41N 10 32 41N 10 32 246220 Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus ėjo priekyje, o mokiniai stebėjosi. Sekdami iš paskos, jie nuogąstavo. Vėl pasišaukęs dvylika, pradėjo jiems sakyti, kas Jo laukia: 41N 10 33 41N 10 33 246230 ‘‘Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti ir atiduos pagonims, 41N 10 34 41N 10 34 246240 tie tyčiosis iš Jo, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, ir trečią dieną Jis prisikels’‘. 41N 10 35 41N 10 35 246250 Prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipėsi: ‘‘Mokytojau, mes norime, kad padarytum mums viską, ko tik prašysime’‘. 41N 10 36 41N 10 36 246260 Jis atsakė: ‘‘Ko norite, kad jums padaryčiau?’‘ 41N 10 37 41N 10 37 246270 Jie tarė: ‘‘Leisk mums sėdėti vienam Tavo dešinėje, kitam­kairėje, Tavo šlovėje!’‘ 41N 10 38 41N 10 38 246280 Jėzus atsakė: ‘‘Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš geriu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?’‘ 41N 10 39 41N 10 39 246290 Jie sakė: ‘‘Galime’‘. Jėzus jiems tarė: ‘‘Tiesa, taurę, kurią Aš geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, jūs irgi būsite pakrikštyti. 41N 10 40 41N 10 40 246300 Bet vietą savo dešinėje ar kairėje ne Aš duodu,­tai bus tiems, kuriems paskirta’‘. 41N 10 41 41N 10 41 246310 Tai išgirdę, kiti dešimt labai supyko ant Jokūbo ir Jono. 41N 10 42 41N 10 42 246320 O Jėzus, pasikvietęs juos, tarė: ‘‘Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi pagonių valdovais, viešpatauja jiems, ir jų didieji juos valdo. 41N 10 43 41N 10 43 246330 Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, bus jūsų tarnas, 41N 10 44 41N 10 44 246340 ir kas nori tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas. 41N 10 45 41N 10 45 246350 Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį’‘. 41N 10 46 41N 10 46 246360 Jie atėjo į Jerichą. O iškeliaujant Jam su mokiniais ir gausia minia iš Jericho, neregys Bartimiejus, Timiejaus sūnus, sėdėjo šalikelėje elgetaudamas. 41N 10 47 41N 10 47 246370 Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: ‘‘Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!’‘ 41N 10 48 41N 10 48 246380 Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: ‘‘Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!’‘ 41N 10 49 41N 10 49 246390 Jėzus sustojo ir tarė: ‘‘Pašaukite jį’‘. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: ‘‘Pasitikėk! Kelkis, Jis tave šaukia’‘. 41N 10 50 41N 10 50 246400 Tas, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir atėjo prie Jėzaus. 41N 10 51 41N 10 51 246410 Jėzus jo paklausė: ‘‘Ko nori, kad tau padaryčiau?’‘ Neregys atsakė: ‘‘Rabuni, kad praregėčiau!’‘ 41N 10 52 41N 10 52 246420 Tada Jėzus jam tarė: ‘‘Eik, tavo tikėjimas išgydė tave’‘. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu. 41N 11 1 41N 11 1 246430 Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius, 41N 11 2 41N 11 2 246440 liepdamas: ‘‘Eikite į priešais esantį kaimą ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite’‘. 41N 11 3 41N 11 3 246450 Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’, ir iš karto jį paleis. 41N 11 4 41N 11 4 246460 Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį. 41N 11 5 41N 11 5 246470 Kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: ‘‘Ką darote, kam atrišate asilaitį?’‘ 41N 11 6 41N 11 6 246480 O jie atsakė taip, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis. 41N 11 7 41N 11 7 246490 Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėdo ant jo. 41N 11 8 41N 11 8 246500 Daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. 41N 11 9 41N 11 9 246510 Iš priekio ir iš paskos einantys šaukė: ‘‘Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! 41N 11 10 41N 11 10 246520 Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, ateinanti Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!’‘ 41N 11 11 41N 11 11 246530 Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs,­ kadangi buvo jau vakaro valanda,­Jis su dvylika išėjo į Betaniją. 41N 11 12 41N 11 12 246540 Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus išalko. 41N 11 13 41N 11 13 246550 Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, Jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, Jis nerado nieko, tiktai lapus, nes dar nebuvo figų metas. 41N 11 14 41N 11 14 246560 Atsakydamas Jėzus tarė medžiui: ‘‘Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!’‘ Jo mokiniai tai girdėjo. 41N 11 15 41N 11 15 246570 Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus 41N 11 16 41N 11 16 246580 ir neleido nešti prekių per šventyklą. 41N 11 17 41N 11 17 246590 Jis mokė, sakydamas jiems: ‘‘Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’? O jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ ‘‘. 41N 11 18 41N 11 18 246600 Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai tarėsi, kaip Jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo didžiai nustebinti Jo mokymo. 41N 11 19 41N 11 19 246610 Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto. 41N 11 20 41N 11 20 246620 Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų. 41N 11 21 41N 11 21 246630 Prisiminęs Petras tarė Jėzui: ‘‘Rabi, žiūrėk! Figmedis, kurį prakeikei, nudžiūvo!’‘ 41N 11 22 41N 11 22 246640 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: ‘‘Turėkite tikėjimą Dievu! 41N 11 23 41N 11 23 246650 Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako,­jis turės, ką besakytų. 41N 11 24 41N 11 24 246660 Todėl sakau jums: ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite. 41N 11 25 41N 11 25 246670 Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus. 41N 11 26 41N 11 26 246680 Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų’‘. 41N 11 27 41N 11 27 246690 Jie vėl sugrįžo į Jeruzalę. Jam vaikščiojant po šventyklą, prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų 41N 11 28 41N 11 28 246700 ir klausė: ‘‘Kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė valdžią tai daryti?’‘ 41N 11 29 41N 11 29 246710 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir Aš jums pasakysiu, kokia valdžia tai darau. 41N 11 30 41N 11 30 246720 Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!’‘ 41N 11 31 41N 11 31 246730 Jie samprotavo tarpusavy: ‘‘Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ 41N 11 32 41N 11 32 246740 O jei pasakysime­iš žmonių...’‘ Jie bijojo minios, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. 41N 11 33 41N 11 33 246750 Todėl jie atsakė Jėzui: ‘‘Mes nežinome’‘. Tada Jėzus tarė: ‘‘Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau’‘. 41N 12 1 41N 12 1 246760 Jėzus pradėjo kalbėti jiems palyginimais: ‘‘Vienas žmogus pasodino vynuogyną, aptvėrė jį tvora, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į tolimą šalį. 41N 12 2 41N 12 2 246770 Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną atsiimti iš vynininkų savo vaisių. 41N 12 3 41N 12 3 246780 Tie pačiupo jį, sumušė ir paleido tuščiomis. 41N 12 4 41N 12 4 246790 Tada jis vėl nusiuntė pas juos kitą tarną, o tie, apmėtę akmenimis, sužeidė jį į galvą ir išniekinę paleido. 41N 12 5 41N 12 5 246800 Jis pasiuntė dar vieną, bet tą jie nužudė; ir dar daugelį kitų tarnų, kurių vienus jie primušė, kitus nužudė. 41N 12 6 41N 12 6 246810 Dar vieną turėjo­mylimąjį sūnų. Jį nusiuntė pas juos paskutinį, sakydamas sau: ‘Jie gerbs mano sūnų’. 41N 12 7 41N 12 7 246820 Bet vynininkai tarėsi: ‘Tai paveldėtojas. Eikime, užmuškime jį, ir jo palikimas bus mūsų’. 41N 12 8 41N 12 8 246830 Nutvėrę nužudė jį ir išmetė laukan iš vynuogyno. 41N 12 9 41N 12 9 246840 Ką tada darys vynuogyno šeimininkas? Jis ateis, nužudys vynininkus ir atiduos vynuogyną kitiems. 41N 12 10 41N 12 10 246850 Ar neskaitėte, kas parašyta Raštuose: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. 41N 12 11 41N 12 11 246860 Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse’?’‘ 41N 12 12 41N 12 12 246870 Anie norėjo Jį suimti, tačiau bijojo minios. Mat suprato, kad palyginimas buvo jiems taikomas. Tad, palikę Jį, pasitraukė. 41N 12 13 41N 12 13 246880 Tada jie siunčia pas Jėzų fariziejų ir erodininkų sugauti Jo kalboje. 41N 12 14 41N 12 14 246890 Šitie atėję sako Jam: ‘‘Mokytojau, žinome, jog Tu esi tiesus ir niekam nepataikauji. Tu neatsižvelgi į asmenis ir mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa. Ar reikia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne? 41N 12 15 41N 12 15 246900 Mokėti ar nemokėti?’‘ Žinodamas jų veidmainystę, Jis tarė: ‘‘Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą’‘. 41N 12 16 41N 12 16 246910 Jie padavė. Jis jų klausia: ‘‘Kieno čia atvaizdas ir įrašas?’‘ Jie atsakė: ‘‘Ciesoriaus’‘. 41N 12 17 41N 12 17 246920 Tuomet Jėzus jiems tarė: ‘‘Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo­Dievui’‘. Ir jie labai Juo stebėjosi. 41N 12 18 41N 12 18 246930 Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia: 41N 12 19 41N 12 19 246940 ‘‘Mokytojau, Mozė mums parašė: ‘Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaikų, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių’. 41N 12 20 41N 12 20 246950 Ir štai buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų. 41N 12 21 41N 12 21 246960 Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip atsitiko ir su trečiuoju, 41N 12 22 41N 12 22 246970 ir visi septyni nepaliko vaikų. Po jų visų numirė ir ta moteris. 41N 12 23 41N 12 23 246980 Taigi prisikėlime, kai jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji buvo visų septynių žmona’‘. 41N 12 24 41N 12 24 246990 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Argi ne todėl klystate, kad nepažįstate nei Raštų, nei Dievo jėgos? 41N 12 25 41N 12 25 247000 Kai prisikels iš numirusiųjų, jie nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje. 41N 12 26 41N 12 26 247010 O kad mirusieji keliasi,­ar neskaitėte Mozės knygoje, kaip Mozei Dievas pasakė iš krūmo: ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas!’? 41N 12 27 41N 12 27 247020 Jis nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų Dievas. Taigi jūs labai klystate’‘. 41N 12 28 41N 12 28 247030 Vienas iš Rašto žinovų, girdėjęs juos besiginčijant ir supratęs, kaip puikiai Jėzus jiems atsakinėjo, priėjo ir paklausė Jį: ‘‘Koks yra visų pirmasis įsakymas?’‘ 41N 12 29 41N 12 29 247040 Jėzus jam atsakė: ‘‘Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli,­Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; 41N 12 30 41N 12 30 247050 tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis’,­tai pirmasis įsakymas. 41N 12 31 41N 12 31 247060 Antrasis panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu’‘. 41N 12 32 41N 12 32 247070 Tada Rašto žinovas Jam atsakė: ‘‘Gerai, Mokytojau, Tu tiesą pasakei: yra vienas Dievas ir nėra kito, tik Jis; 41N 12 33 41N 12 33 247080 o mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti savo artimą kaip save patį yra daugiau negu visos deginamosios atnašos ir aukos’‘. 41N 12 34 41N 12 34 247090 Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: ‘‘Tu netoli nuo Dievo karalystės!’‘ Ir niekas daugiau nebedrįso Jo klausti. 41N 12 35 41N 12 35 247100 Mokydamas šventykloje, Jėzus kalbėjo: ‘‘Kaip Rašto žinovai gali sakyti, jog Kristus yra Dovydo Sūnus? 41N 12 36 41N 12 36 247110 Juk pats Dovydas Šventąja Dvasia pasakė: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’. 41N 12 37 41N 12 37 247120 Pats Dovydas vadina jį Viešpačiu, tai kaip Jis gali būti jo Sūnus?’‘ Didelė minia džiugiai Jo klausėsi. 41N 12 38 41N 12 38 247130 Mokydamas Jis kalbėjo: ‘‘Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais ir būti sveikinami aikštėse, 41N 12 39 41N 12 39 247140 užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbingas vietas pokyliuose. 41N 12 40 41N 12 40 247150 Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą’‘. 41N 12 41 41N 12 41 247160 Atsisėdęs ties iždine, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į ją pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. 41N 12 42 41N 12 42 247170 Atėjo viena beturtė našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. 41N 12 43 41N 12 43 247180 Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė jiems: ‘‘Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į iždinę. 41N 12 44 41N 12 44 247190 Visi aukojo iš savo pertekliaus, o ji iš savo nepritekliaus įmetė visa, ką turėjo, visą savo pragyvenimą’‘. 41N 13 1 41N 13 1 247200 Jam išeinant iš šventyklos, vienas iš mokinių Jam sako: ‘‘Mokytojau, pažvelk, kokie akmenys ir kokie pastatai!’‘ 41N 13 2 41N 13 2 247210 Jėzus jam atsakė: ‘‘Matai šituos didžiulius pastatus? Čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta’‘. 41N 13 3 41N 13 3 247220 Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priešais šventyklą, Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus atskirai nuo kitų klausė Jį: 41N 13 4 41N 13 4 247230 ‘‘Pasakyk mums, kada tai įvyks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?’‘ 41N 13 5 41N 13 5 247240 Jėzus, jiems atsakydamas, pradėjo kalbėti: ‘‘Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų. 41N 13 6 41N 13 6 247250 Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Tai Aš’, ir daugelį suklaidins. 41N 13 7 41N 13 7 247260 Išgirdę apie karus ir karų gandus, neišsigąskite. Tai turi įvykti, bet dar ne galas. 41N 13 8 41N 13 8 247270 Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus žemės drebėjimų, bus badmečių ir neramumų. Tai gimdymo skausmų pradžia. 41N 13 9 41N 13 9 247280 Jūs saugokitės, nes atidavinės jus teismams, plaks sinagogose, ir jūs turėsite dėl manęs stoti prieš valdytojus ir karalius jiems liudyti. 41N 13 10 41N 13 10 247290 Ir Evangelija pirmiau turės būti paskelbta visoms tautoms. 41N 13 11 41N 13 11 247300 Kai suėmę jus ves, nesirūpinkite ir negalvokite iš anksto, ką kalbėsite. Kalbėkite tai, kas tą valandą bus jums duota, nes kalbėsite ne jūs, o Šventoji Dvasia. 41N 13 12 41N 13 12 247310 Brolis išduos nužudyti brolį, o tėvas­savo vaiką. Vaikai pakels ranką prieš savo gimdytojus ir juos žudys. 41N 13 13 41N 13 13 247320 Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas’‘. 41N 13 14 41N 13 14 247330 ‘‘Kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią ten, kur jos neturi būti (kas skaito­teišmano), tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus; 41N 13 15 41N 13 15 247340 kas bus ant stogo, tenelipa žemyn į namus ir tegul neina ko nors pasiimti iš savo namų; 41N 13 16 41N 13 16 247350 o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 41N 13 17 41N 13 17 247360 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! 41N 13 18 41N 13 18 247370 Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą! 41N 13 19 41N 13 19 247380 Tomis dienomis bus toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiol, ir daugiau nebebus. 41N 13 20 41N 13 20 247390 Ir, jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, Jis sutrumpino tas dienas. 41N 13 21 41N 13 21 247400 Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’,­netikėkite, 41N 13 22 41N 13 22 247410 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. 41N 13 23 41N 13 23 247420 Todėl būkite atidūs; štai Aš jums iš anksto visa tai pasakiau’‘. 41N 13 24 41N 13 24 247430 ‘‘Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, 41N 13 25 41N 13 25 247440 dangaus žvaigždės kris ir dangaus jėgos bus sudrebintos. 41N 13 26 41N 13 26 247450 Tada jie pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia jėga ir šlove. 41N 13 27 41N 13 27 247460 Jis pasiųs savo angelus, ir tie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių. 41N 13 28 41N 13 28 247470 Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, žinote, jog artėja vasara. 41N 13 29 41N 13 29 247480 Taip pat jūs, išvydę visa tai dedantis, žinokite, jog Jis jau arti, prie durų. 41N 13 30 41N 13 30 247490 Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks. 41N 13 31 41N 13 31 247500 Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. 41N 13 32 41N 13 32 247510 Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei angelai danguje, nei Sūnus, tik Tėvas’‘. 41N 13 33 41N 13 33 247520 ‘‘Žiūrėkite, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada ateis laikas! 41N 13 34 41N 13 34 247530 Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo toli, paliko namus, suteikė tarnams valdžią, kiekvienam paskyrė darbą, o durininkui įsakė budėti. 41N 13 35 41N 13 35 247540 Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidžiui giedant, ar rytmety, 41N 13 36 41N 13 36 247550 kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių. 41N 13 37 41N 13 37 247560 Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!’‘ 41N 14 1 41N 14 1 247570 Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos. Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo klasta suimti Jėzų ir nužudyti. 41N 14 2 41N 14 2 247580 Bet jie sakė: ‘‘Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio’‘. 41N 14 3 41N 14 3 247590 Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint prie stalo, atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus gryno nardo tepalo indu. Sudaužiusi indą, ji išpylė tepalą Jam ant galvos. 41N 14 4 41N 14 4 247600 Kai kurie ten esantys pasipiktino ir kalbėjo vienas kitam: ‘‘Kam toks tepalo eikvojimas? 41N 14 5 41N 14 5 247610 Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!’‘ Ir jie murmėjo prieš tą moterį. 41N 14 6 41N 14 6 247620 Bet Jėzus atsiliepė: ‘‘Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą. 41N 14 7 41N 14 7 247630 Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite. 41N 14 8 41N 14 8 247640 Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms. 41N 14 9 41N 14 9 247650 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė’‘. 41N 14 10 41N 14 10 247660 Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus išduoti Jėzų. 41N 14 11 41N 14 11 247670 Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti. 41N 14 12 41N 14 12 247680 Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada pjaunamas Paschos avinėlis, mokiniai klausė Jėzų: ‘‘Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?’‘ 41N 14 13 41N 14 13 247690 Jis pasiunčia du mokinius, tardamas: ‘‘Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį 41N 14 14 41N 14 14 247700 ir, kur jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: kur yra svečių kambarys, kuriame su savo mokiniais galėčiau valgyti Paschą?’ 41N 14 15 41N 14 15 247710 Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite mums’‘. 41N 14 16 41N 14 16 247720 Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą. 41N 14 17 41N 14 17 247730 Vakare Jis atėjo su dvylika. 41N 14 18 41N 14 18 247740 Jiems sėdint už stalo ir valgant, Jėzus tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane’‘. 41N 14 19 41N 14 19 247750 Jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: ‘‘Nejaugi aš?’‘, ‘‘Nejaugi aš?’‘ 41N 14 20 41N 14 20 247760 O Jis jiems tarė: ‘‘Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje. 41N 14 21 41N 14 21 247770 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti’‘. 41N 14 22 41N 14 22 247780 Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: ‘‘Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!’‘ 41N 14 23 41N 14 23 247790 Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. 41N 14 24 41N 14 24 247800 Jis jiems tarė: ‘‘Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. 41N 14 25 41N 14 25 247810 Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje’‘. 41N 14 26 41N 14 26 247820 Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną. 41N 14 27 41N 14 27 247830 Jėzus jiems tarė: ‘‘Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys’. 41N 14 28 41N 14 28 247840 Bet prisikėlęs Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją’‘. 41N 14 29 41N 14 29 247850 Petras atsiliepė: ‘‘Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!’‘ 41N 14 30 41N 14 30 247860 Jėzus jam atsakė: ‘‘Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi’‘. 41N 14 31 41N 14 31 247870 Bet Petras dar atkakliau tvirtino: ‘‘Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu’‘. Tą patį kalbėjo ir visi kiti. 41N 14 32 41N 14 32 247880 Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: ‘‘Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi’‘. 41N 14 33 41N 14 33 247890 Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti. 41N 14 34 41N 14 34 247900 Jis jiems sakė: ‘‘Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!’‘ 41N 14 35 41N 14 35 247910 Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda. 41N 14 36 41N 14 36 247920 Jis sakė: ‘‘Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu’‘. 41N 14 37 41N 14 37 247930 Po to grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: ‘‘Simonai, tu miegi? Nepajėgei nė vienos valandos pabudėti? 41N 14 38 41N 14 38 247940 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas’‘. 41N 14 39 41N 14 39 247950 Jis vėl nuėjo ir meldėsi tais pačiais žodžiais. 41N 14 40 41N 14 40 247960 Sugrįžęs Jis vėl rado juos miegančius­jų akys buvo apsunkusios, ir jie nežinojo, ką atsakyti. 41N 14 41 41N 14 41 247970 Jis atėjo trečią kartą ir tarė jiems: ‘‘Vis dar tebemiegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas. 41N 14 42 41N 14 42 247980 Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat’‘. 41N 14 43 41N 14 43 247990 Ir tuojau, dar Jam tebekalbant, pasirodė vienas iš dvylikos­Judas, o kartu su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų, Rašto žinovų ir vyresniųjų. 41N 14 44 41N 14 44 248000 Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: ‘‘Kurį pabučiuosiu, tai Tas. Suimkite Jį ir veskite saugodami!’‘ 41N 14 45 41N 14 45 248010 Atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: ‘‘Rabi!’‘, ir pabučiavo Jį. 41N 14 46 41N 14 46 248020 O kiti čiupo Jėzų rankomis ir suėmė. 41N 14 47 41N 14 47 248030 Vienas iš ten stovinčiųjų, išsitraukęs kalaviją, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam ausį. 41N 14 48 41N 14 48 248040 O Jėzus jiems tarė: ‘‘Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs. 41N 14 49 41N 14 49 248050 Aš kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau turi išsipildyti Raštai’‘. 41N 14 50 41N 14 50 248060 Tada visi paliko Jį ir pabėgo. 41N 14 51 41N 14 51 248070 Vienas jaunuolis sekė Jį iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį, 41N 14 52 41N 14 52 248080 bet šis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo. 41N 14 53 41N 14 53 248090 Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Rašto žinovai. 41N 14 54 41N 14 54 248100 Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies. 41N 14 55 41N 14 55 248110 Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado. 41N 14 56 41N 14 56 248120 Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo. 41N 14 57 41N 14 57 248130 Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami: 41N 14 58 41N 14 58 248140 ‘‘Mes girdėjome Jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’ ‘‘. 41N 14 59 41N 14 59 248150 Bet ir šie kaltinimai nesutapo. 41N 14 60 41N 14 60 248160 Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: ‘‘Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?’‘ 41N 14 61 41N 14 61 248170 Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: ‘‘Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!’‘ 41N 14 62 41N 14 62 248180 Ir Jėzus pasakė: ‘‘Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse’‘. 41N 14 63 41N 14 63 248190 Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: ‘‘Kam dar mums liudytojai? 41N 14 64 41N 14 64 248200 Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?’‘ Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties. 41N 14 65 41N 14 65 248210 Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: ‘‘Pranašauk!’‘ O tarnai daužė Jį per veidą. 41N 14 66 41N 14 66 248220 Petrui esant žemai, kieme, atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė 41N 14 67 41N 14 67 248230 ir, pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: ‘‘Ir tu buvai su šituo Nazariečiu Jėzumi’‘. 41N 14 68 41N 14 68 248240 Bet Petras išsigynė, sakydamas: ‘‘Nei žinau, nei suprantu, ką sakai’‘. Jis išėjo į prieškiemį, ir pragydo gaidys. 41N 14 69 41N 14 69 248250 Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplink stovėjusiems: ‘‘Šitas yra iš jų!’‘ 41N 14 70 41N 14 70 248260 Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau šalia stovintieji sakė Petrui: ‘‘Tu tikrai vienas iš jų, juk tu irgi galilėjietis, ir tarmė tavo tokia’‘. 41N 14 71 41N 14 71 248270 Tada jis pradėjo keiktis ir prisiekinėti: ‘‘Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!’‘ 41N 14 72 41N 14 72 248280 Gaidys pragydo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam sakė Jėzus: ‘‘Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi’‘. Tai prisiminęs, jis pravirko. 41N 15 1 41N 15 1 248290 Tuojau iš ryto aukštieji kunigai pasitarė su vyresniaisiais ir Rašto žinovais bei visu sinedrionu ir, surišę Jėzų, jie Jį nuvedė ir perdavė Pilotui. 41N 15 2 41N 15 2 248300 Pilotas paklausė Jį: ‘‘Ar Tu esi žydų karalius?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taip yra, kaip sakai’‘. 41N 15 3 41N 15 3 248310 Aukštieji kunigai Jį daug kuo kaltino, bet Jis nieko neatsakinėjo. 41N 15 4 41N 15 4 248320 Pilotas vėl klausė Jį: ‘‘Tu nieko neatsakai? Žiūrėk, kiek daug kaltinimų jie Tau pateikia’‘. 41N 15 5 41N 15 5 248330 Tačiau Jėzus nieko nebeatsakinėjo, ir Pilotas labai stebėjosi. 41N 15 6 41N 15 6 248340 Per šventes jis paleisdavo vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo. 41N 15 7 41N 15 7 248350 Tada buvo vienas kalinys, vardu Barabas, suimtas kartu su maištininkais, kurie maišto metu nužudė žmogų. 41N 15 8 41N 15 8 248360 Susirinkusi minia, garsiai šaukdama, pradėjo prašyti to, ką Pilotas visuomet darydavo. 41N 15 9 41N 15 9 248370 Pilotas paklausė: ‘‘Ar norite, kad jums paleisčiau žydų karalių?’‘ 41N 15 10 41N 15 10 248380 Nes jis žinojo, kad aukštieji kunigai Jį įskundė iš pavydo. 41N 15 11 41N 15 11 248390 Tačiau aukštieji kunigai sukurstė minią reikalauti, kad geriau paleistų Barabą. 41N 15 12 41N 15 12 248400 Tada Pilotas vėl kreipėsi į juos: ‘‘O kaip jūs norite, kad aš pasielgčiau su Tuo, kurį vadinate žydų karaliumi?’‘ 41N 15 13 41N 15 13 248410 Tie šaukė: ‘‘Nukryžiuok Jį!’‘ 41N 15 14 41N 15 14 248420 Pilotas jų klausė: ‘‘Ką bloga Jis padarė?’‘ Tada jie pradėjo dar garsiau rėkti: ‘‘Nukryžiuok Jį!’‘ 41N 15 15 41N 15 15 248430 Norėdamas įtikti miniai, Pilotas paleido Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti. 41N 15 16 41N 15 16 248440 Kareiviai nusivedė Jį į rūmų kiemą, tai yra pretorijų, ir ten sušaukė visą kuopą. 41N 15 17 41N 15 17 248450 Jie apvilko Jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo Jam erškėčių vainiką 41N 15 18 41N 15 18 248460 ir pradėjo Jį sveikinti: ‘‘Sveikas, žydų karaliau!’‘ 41N 15 19 41N 15 19 248470 Jie daužė Jam per galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami garbino Jį. 41N 15 20 41N 15 20 248480 Pasityčioję nuvilko Jam purpurinį apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išvedė nukryžiuoti. 41N 15 21 41N 15 21 248490 Jie privertė vieną grįžtantį iš lauko praeivį­Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą,­nešti Jo kryžių. 41N 15 22 41N 15 22 248500 Ir jie nuvedė Jį į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: ‘‘Kaukolės vieta’‘. 41N 15 23 41N 15 23 248510 Ten davė Jam mira atmiešto vyno, bet Jis negėrė. 41N 15 24 41N 15 24 248520 Nukryžiavę Jį, jie pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kas kuriam turi tekti. 41N 15 25 41N 15 25 248530 Buvo trečia valanda, kai Jį nukryžiavo. 41N 15 26 41N 15 26 248540 Taip pat buvo užrašytas Jo kaltinimas: ‘‘Žydų karalius’‘. 41N 15 27 41N 15 27 248550 Kartu su Juo nukryžiavo du plėšikus: vieną dešinėje, kitą kairėje. 41N 15 28 41N 15 28 248560 Taip išsipildė Rašto žodis: ‘‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’‘. 41N 15 29 41N 15 29 248570 Einantys pro šalį plūdo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: ‘‘Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas ją atstatai. 41N 15 30 41N 15 30 248580 Išgelbėk save, nuženk nuo kryžiaus!’‘ 41N 15 31 41N 15 31 248590 Panašiai tyčiojosi ir aukštieji kunigai su Rašto žinovais, kalbėdami tarp savęs: ‘‘Kitus gelbėdavo, o savęs negali išgelbėti. 41N 15 32 41N 15 32 248600 Tegul Kristus, Izraelio karalius, dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume’‘. Kartu nukryžiuotieji irgi užgauliojo Jį. 41N 15 33 41N 15 33 248610 Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos. 41N 15 34 41N 15 34 248620 Devintą valandą Jėzus garsiu balsu sušuko: ‘‘Elojí, Elojí, lemá sabachtáni?’‘ Tai reiškia: ‘‘Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!’‘ 41N 15 35 41N 15 35 248630 Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: ‘‘Žiūrėk, Jis šaukiasi Elijo’‘. 41N 15 36 41N 15 36 248640 Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę rūgštaus vyno, užmovė ją ant nendrės ir davė Jam gerti, sakydamas: ‘‘Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas Jo nuimti’‘. 41N 15 37 41N 15 37 248650 Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią. 41N 15 38 41N 15 38 248660 Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios. 41N 15 39 41N 15 39 248670 Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: ‘‘Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!’‘ 41N 15 40 41N 15 40 248680 Ten taip pat buvo moterų, kurios žiūrėjo iš toli; tarp jų ir Marija Magdalietė, Marija­Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina­ir Salomė. 41N 15 41 41N 15 41 248690 Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos Jį lydėjo ir Jam tarnavo. Ten buvo ir daug kitų moterų, kartu su Juo atvykusių į Jeruzalę. 41N 15 42 41N 15 42 248700 Vakarui atėjus, kadangi buvo Prisirengimas,­sabato išvakarės,­ 41N 15 43 41N 15 43 248710 atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. 41N 15 44 41N 15 44 248720 Pilotas nustebo, argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs. 41N 15 45 41N 15 45 248730 Sužinojęs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną. 41N 15 46 41N 15 46 248740 Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė Jį kape, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu. 41N 15 47 41N 15 47 248750 Marija Magdalena ir Marija, Jozės motina, matė, kur Jis buvo palaidotas. 41N 16 1 41N 16 1 248760 Sabatui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nupirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. 41N 16 2 41N 16 2 248770 Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, saulei tekant, jos atėjo prie kapo 41N 16 3 41N 16 3 248780 ir kalbėjosi tarp savęs: ‘‘Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?’‘ 41N 16 4 41N 16 4 248790 Bet pažvelgusios pamatė, kad akmuo nuristas. O jis buvo labai didelis. 41N 16 5 41N 16 5 248800 Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį ilgais baltais drabužiais ir nustėro. 41N 16 6 41N 16 6 248810 Jis joms tarė: ‘‘Neišsigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazariečio. Jis prisikėlė, Jo čia nebėra. Štai vieta, kur Jį buvo paguldę. 41N 16 7 41N 16 7 248820 Eikite, pasakykite Jo mokiniams ir Petrui: Jis eina pirma jūsų į Galilėją. Ten Jį pamatysite, kaip Jis yra jums sakęs’‘. 41N 16 8 41N 16 8 248830 Jos skubiai išėjo ir nubėgo nuo kapo, nes drebėjo ir buvo apstulbusios. Persigandusios jos niekam nieko nesakė. 41N 16 9 41N 16 9 248840 Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalenai, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus. 41N 16 10 41N 16 10 248850 Ji nuėjusi pranešė Jo bičiuliams, kurie liūdėjo ir verkė. 41N 16 11 41N 16 11 248860 Tie, išgirdę, kad Jis gyvas ir kad ji pati Jį mačiusi, netikėjo. 41N 16 12 41N 16 12 248870 Po to Jis pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu. 41N 16 13 41N 16 13 248880 Ir šitie sugrįžę pranešė visiems kitiems, bet ir jais anie netikėjo. 41N 16 14 41N 16 14 248890 Pagaliau Jėzus pasirodė visiems vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo. Jis barė juos už jų netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę Jį prisikėlusį. 41N 16 15 41N 16 15 248900 Jis tarė jiems: ‘‘Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. 41N 16 16 41N 16 16 248910 Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. 41N 16 17 41N 16 17 248920 Ir kurie tikės, tuos lydės šie ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, 41N 16 18 41N 16 18 248930 ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks’‘. 41N 16 19 41N 16 19 248940 Baigęs jiems kalbėti, Viešpats buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. 41N 16 20 41N 16 20 248950 O jie ėjo ir visur pamokslavo, Viešpačiui drauge veikiant ir patvirtinant žodį lydinčiais stebuklais. Amen. 42N 1 1 42N 1 1 248960 Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius, 42N 1 2 42N 1 2 248970 kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai, 42N 1 3 42N 1 3 248980 tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą, 42N 1 4 42N 1 4 248990 kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas. 42N 1 5 42N 1 5 249000 Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių. 42N 1 6 42N 1 6 249010 Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus. 42N 1 7 42N 1 7 249020 Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus. 42N 1 8 42N 1 8 249030 Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį, 42N 1 9 42N 1 9 249040 kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus. 42N 1 10 42N 1 10 249050 Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia. 42N 1 11 42N 1 11 249060 Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje. 42N 1 12 42N 1 12 249070 Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė. 42N 1 13 42N 1 13 249080 Bet angelas jam tarė: ‘‘Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu. 42N 1 14 42N 1 14 249090 Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, 42N 1 15 42N 1 15 249100 nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios, 42N 1 16 42N 1 16 249110 ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą. 42N 1 17 42N 1 17 249120 Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą’‘. 42N 1 18 42N 1 18 249130 Tada Zacharijas atsakė angelui: ‘‘Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna’‘. 42N 1 19 42N 1 19 249140 Angelas jam atsakė: ‘‘Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią. 42N 1 20 42N 1 20 249150 Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu’‘. 42N 1 21 42N 1 21 249160 Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje. 42N 1 22 42N 1 22 249170 Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys. 42N 1 23 42N 1 23 249180 Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo. 42N 1 24 42N 1 24 249190 Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama: 42N 1 25 42N 1 25 249200 ‘‘Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse’‘. 42N 1 26 42N 1 26 249210 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą 42N 1 27 42N 1 27 249220 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. 42N 1 28 42N 1 28 249230 Atėjęs pas ją, angelas tarė: ‘‘Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!’‘ 42N 1 29 42N 1 29 249240 Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia. 42N 1 30 42N 1 30 249250 O angelas jai tarė: ‘‘Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! 42N 1 31 42N 1 31 249260 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. 42N 1 32 42N 1 32 249270 Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą; 42N 1 33 42N 1 33 249280 Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo’‘. 42N 1 34 42N 1 34 249290 Marija paklausė angelą: ‘‘Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?’‘ 42N 1 35 42N 1 35 249300 Angelas jai atsakė, tardamas: ‘‘Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. 42N 1 36 42N 1 36 249310 Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai, 42N 1 37 42N 1 37 249320 nes Dievui nėra negalimų dalykų’‘. 42N 1 38 42N 1 38 249330 Tada Marija atsakė: ‘‘Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį’‘. Ir angelas nuo jos pasitraukė. 42N 1 39 42N 1 39 249340 Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. 42N 1 40 42N 1 40 249350 Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą. 42N 1 41 42N 1 41 249360 Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios. 42N 1 42 42N 1 42 249370 Ji balsiai sušuko ir tarė: ‘‘Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! 42N 1 43 42N 1 43 249380 Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! 42N 1 44 42N 1 44 249390 Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. 42N 1 45 42N 1 45 249400 Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta’‘. 42N 1 46 42N 1 46 249410 O Marija prabilo: ‘‘Mano siela šlovina Viešpatį, 42N 1 47 42N 1 47 249420 ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, 42N 1 48 42N 1 48 249430 nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, 42N 1 49 42N 1 49 249440 nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas! 42N 1 50 42N 1 50 249450 Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi. 42N 1 51 42N 1 51 249460 Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones. 42N 1 52 42N 1 52 249470 Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius. 42N 1 53 42N 1 53 249480 Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido. 42N 1 54 42N 1 54 249490 Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą, 42N 1 55 42N 1 55 249500 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams­Abraomui ir jo palikuonims per amžius’‘. 42N 1 56 42N 1 56 249510 Marija išbuvo su Elžbieta apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus. 42N 1 57 42N 1 57 249520 Elžbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. 42N 1 58 42N 1 58 249530 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja. 42N 1 59 42N 1 59 249540 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu­Zachariju. 42N 1 60 42N 1 60 249550 Atsakydama jo motina tarė: ‘‘O, ne! Jis vadinsis Jonas’‘. 42N 1 61 42N 1 61 249560 Jie jai sakė: ‘‘Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo’‘. 42N 1 62 42N 1 62 249570 Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį. 42N 1 63 42N 1 63 249580 Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: ‘‘Jo vardas­Jonas’‘. Ir visi stebėjosi. 42N 1 64 42N 1 64 249590 Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis kalbėjo, šlovindamas Dievą. 42N 1 65 42N 1 65 249600 Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius. 42N 1 66 42N 1 66 249610 Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: ‘‘Kas gi bus iš to vaiko?’‘ Ir Viešpaties ranka buvo su juo. 42N 1 67 42N 1 67 249620 Kūdikio tėvas Zacharijas tapo pilnas Šventosios Dvasios ir pranašavo: 42N 1 68 42N 1 68 249630 ‘‘Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą. 42N 1 69 42N 1 69 249640 Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose, 42N 1 70 42N 1 70 249650 kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis, 42N 1 71 42N 1 71 249660 jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia, 42N 1 72 42N 1 72 249670 tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą, 42N 1 73 42N 1 73 249680 priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums, 42N 1 74 42N 1 74 249690 išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti 42N 1 75 42N 1 75 249700 per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse.­ 42N 1 76 42N 1 76 249710 O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti; 42N 1 77 42N 1 77 249720 tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą 42N 1 78 42N 1 78 249730 ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių, 42N 1 79 42N 1 79 249740 kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią’‘. 42N 1 80 42N 1 80 249750 Kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos. 42N 2 1 42N 2 1 249760 Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. 42N 2 2 42N 2 2 249770 Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. 42N 2 3 42N 2 3 249780 Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. 42N 2 4 42N 2 4 249790 Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. 42N 2 5 42N 2 5 249800 Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. 42N 2 6 42N 2 6 249810 Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų, 42N 2 7 42N 2 7 249820 suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. 42N 2 8 42N 2 8 249830 Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą. 42N 2 9 42N 2 9 249840 Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando, 42N 2 10 42N 2 10 249850 bet angelas jiems tarė: ‘‘Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. 42N 2 11 42N 2 11 249860 Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats­Kristus. 42N 2 12 42N 2 12 249870 Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose’‘. 42N 2 13 42N 2 13 249880 Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: 42N 2 14 42N 2 14 249890 ‘‘Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!’‘ 42N 2 15 42N 2 15 249900 Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: ‘‘Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė’‘. 42N 2 16 42N 2 16 249910 Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. 42N 2 17 42N 2 17 249920 Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. 42N 2 18 42N 2 18 249930 Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. 42N 2 19 42N 2 19 249940 Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin. 42N 2 20 42N 2 20 249950 Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta. 42N 2 21 42N 2 21 249960 Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti vaikelį, Jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas nurodė dar prieš Jo pradėjimą įsčiose. 42N 2 22 42N 2 22 249970 Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui,­ 42N 2 23 42N 2 23 249980 kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: ‘‘Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui’‘,­ 42N 2 24 42N 2 24 249990 ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: ‘‘Porą purplelių arba du balandžiukus’‘. 42N 2 25 42N 2 25 250000 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo. 42N 2 26 42N 2 26 250010 Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų. 42N 2 27 42N 2 27 250020 Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja, 42N 2 28 42N 2 28 250030 Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė: 42N 2 29 42N 2 29 250040 ‘‘Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti, 42N 2 30 42N 2 30 250050 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, 42N 2 31 42N 2 31 250060 kurį paruošei visų tautų akivaizdoje: 42N 2 32 42N 2 32 250070 šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę’‘. 42N 2 33 42N 2 33 250080 Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama. 42N 2 34 42N 2 34 250090 Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: ‘‘Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,­ 42N 2 35 42N 2 35 250100 ir tavo pačios sielą pervers kalavijas,­kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys’‘. 42N 2 36 42N 2 36 250110 Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, 42N 2 37 42N 2 37 250120 o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo nuo šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. 42N 2 38 42N 2 38 250130 Ir ji, tuo pačiu metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo. 42N 2 39 42N 2 39 250140 Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. 42N 2 40 42N 2 40 250150 Vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo. 42N 2 41 42N 2 41 250160 Jo tėvai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Paschos. 42N 2 42 42N 2 42 250170 Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. 42N 2 43 42N 2 43 250180 Pasibaigus šventės dienoms ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet Juozapas ir Jo motina to nepastebėjo. 42N 2 44 42N 2 44 250190 Manydami Jį esant keleivių būryje, jie, nuėję dienos kelią, pradėjo ieškoti Jo tarp giminių ir pažįstamų. 42N 2 45 42N 2 45 250200 Nesuradę grįžo Jo beieškodami į Jeruzalę. 42N 2 46 42N 2 46 250210 Pagaliau po trijų dienų rado Jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. 42N 2 47 42N 2 47 250220 Visi, kurie Jį girdėjo, stebėjosi Jo išmanymu ir atsakymais. 42N 2 48 42N 2 48 250230 Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: ‘‘Vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs’‘. 42N 2 49 42N 2 49 250240 Jis atsakė: ‘‘Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?’‘ 42N 2 50 42N 2 50 250250 Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių. 42N 2 51 42N 2 51 250260 Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus tuos žodžius savo širdyje. 42N 2 52 42N 2 52 250270 O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse. 42N 3 1 42N 3 1 250280 Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui­Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui­Abilenės tetrarchu, 42N 3 2 42N 3 2 250290 prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, buvo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje. 42N 3 3 42N 3 3 250300 Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atgailos krikštą nuodėmėms atleisti, 42N 3 4 42N 3 4 250310 kaip parašyta pranašo Izaijo žodžių knygoje: ‘‘Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus! 42N 3 5 42N 3 5 250320 Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis­nulygintas. Kreivi keliai tetampa tiesūs, o duobėti­išlyginti. 42N 3 6 42N 3 6 250330 Ir kiekvienas kūnas išvys Dievo išgelbėjimą’ ‘‘. 42N 3 7 42N 3 7 250340 Ateinančioms pas jį krikštytis minioms Jonas sakė: ‘‘Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo besiartinančios rūstybės? 42N 3 8 42N 3 8 250350 Duokite vaisių, vertų atgailos! Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas­Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. 42N 3 9 42N 3 9 250360 Štai kirvis jau prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį’‘. 42N 3 10 42N 3 10 250370 Minios jį klausė: ‘‘Ką gi mums daryti?!’‘ 42N 3 11 42N 3 11 250380 Jis joms atsakė: ‘‘Kas turi dvi tunikas, tepasidalina su neturinčiu, ir kas turi maisto, tegul taip pat daro’‘. 42N 3 12 42N 3 12 250390 Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: ‘‘Mokytojau, ką mums daryti?’‘ 42N 3 13 42N 3 13 250400 Jis sakė jiems: ‘‘Nereikalaukite daugiau, kaip jums nustatyta’‘. 42N 3 14 42N 3 14 250410 Taip pat ir kariai klausė: ‘‘Ką mums daryti?’‘ Jis jiems atsakė: ‘‘Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga’‘. 42N 3 15 42N 3 15 250420 Žmonėms esant apimtiems lūkesčio ir visiems mąstant širdyse apie Joną, ar kartais jis ne Kristus, 42N 3 16 42N 3 16 250430 Jonas visiems kalbėjo: ‘‘Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti sandalų dirželio. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. 42N 3 17 42N 3 17 250440 Jo rankoje vėtyklė: Jis kruopščiai išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi’‘. 42N 3 18 42N 3 18 250450 Ir dar daug kitų paraginimų jis davė tautai, skelbdamas Gerąją naujieną. 42N 3 19 42N 3 19 250460 Tetrarchas Erodas, Jono baramas dėl Erodiados, savo brolio žmonos, ir dėl visų piktadarybių, kurias buvo padaręs, 42N 3 20 42N 3 20 250470 pridėjo prie jų dar ir tai, kad uždarė Joną į kalėjimą. 42N 3 21 42N 3 21 250480 Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pakrikštytas meldėsi, atsivėrė dangus, 42N 3 22 42N 3 22 250490 ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant Jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: ‘‘Tu mano mylimasis Sūnus, Tavimi Aš gėriuosi’‘. 42N 3 23 42N 3 23 250500 Jėzui buvo apie trisdešimt metų, kai Jis pradėjo veikti. Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, Helio, 42N 3 24 42N 3 24 250510 Matato, Levio, Melchio, Janajo, Juozapo, 42N 3 25 42N 3 25 250520 Matatijo, Amoso, Naumo, Heslio, Nagajo, 42N 3 26 42N 3 26 250530 Maato, Matatijo, Semeino, Josecho, Jodos, 42N 3 27 42N 3 27 250540 Joanano, Resos, Zorobabelio, Salatielio, Nerio, 42N 3 28 42N 3 28 250550 Melchio, Adijo, Kosamo, Elmadamo, Ero, 42N 3 29 42N 3 29 250560 Jėzaus, Eliezero, Jorimo, Matato, Levio, 42N 3 30 42N 3 30 250570 Simeono, Judo, Juozapo, Jonamo, Eliakimo, 42N 3 31 42N 3 31 250580 Melėjo, Menos, Matatos, Natano, Dovydo, 42N 3 32 42N 3 32 250590 Jesės, Jobedo, Boozo, Salmono, Naasono, 42N 3 33 42N 3 33 250600 Aminadabo, Aramo, Esromo, Faro, Judo, 42N 3 34 42N 3 34 250610 Jokūbo, Izaoko, Abraomo, Taros, Nachoro, 42N 3 35 42N 3 35 250620 Serucho, Ragaujo, Faleko, Ebero, Salos, 42N 3 36 42N 3 36 250630 Kainamo, Arfaksado, Semo, Nojaus, Lamecho, 42N 3 37 42N 3 37 250640 Matūzalio, Henocho, Jareto, Maleleelio, Kainamo, 42N 3 38 42N 3 38 250650 Eno, Seto, Adomo, Dievo. 42N 4 1 42N 4 1 250660 Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia Jį nuvedė į dykumą 42N 4 2 42N 4 2 250670 keturiasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. 42N 4 3 42N 4 3 250680 Tada velnias Jam tarė: ‘‘Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šitas akmuo pavirstų duona’‘. 42N 4 4 42N 4 4 250690 Jėzus jam atsakė: ‘‘Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu’ ‘‘. 42N 4 5 42N 4 5 250700 Tada velnias, užvedęs Jį į aukštą kalną, viena akimirka parodė Jam visas pasaulio karalystes. 42N 4 6 42N 4 6 250710 Velnias Jam tarė: ‘‘Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu. 42N 4 7 42N 4 7 250720 Todėl, jei parpuolęs pagarbinsi mane, visa bus Tavo’‘. 42N 4 8 42N 4 8 250730 O Jėzus jam atsakė: ‘‘Eik šalin nuo manęs, šėtone! Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’ ‘‘ 42N 4 9 42N 4 9 250740 Velnias nusivedė Jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: ‘‘Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, 42N 4 10 42N 4 10 250750 nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams saugoti Tave, 42N 4 11 42N 4 11 250760 ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ ‘‘. 42N 4 12 42N 4 12 250770 Jėzus jam atsakė: ‘‘Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo!’ ‘‘ 42N 4 13 42N 4 13 250780 Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko. 42N 4 14 42N 4 14 250790 Su Dvasios jėga Jėzus grįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie Jį garsas. 42N 4 15 42N 4 15 250800 Jis mokė jų sinagogose, visų gerbiamas. 42N 4 16 42N 4 16 250810 Jis atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Sabato dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. 42N 4 17 42N 4 17 250820 Jam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta: 42N 4 18 42N 4 18 250830 ‘‘Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems­regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų 42N 4 19 42N 4 19 250840 ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų’‘. 42N 4 20 42N 4 20 250850 Suvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį. 42N 4 21 42N 4 21 250860 Ir Jis pradėjo jiems kalbėti: ‘‘Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai’‘. 42N 4 22 42N 4 22 250870 Visi Jam pritarė ir stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš Jo lūpų. Ir jie sakė: ‘‘Argi Jis ne Juozapo sūnus?!’‘ 42N 4 23 42N 4 23 250880 O Jėzus jiems atsakė: ‘‘Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’­padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume’‘. 42N 4 24 42N 4 24 250890 Ir Jis tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. 42N 4 25 42N 4 25 250900 Bet sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. 42N 4 26 42N 4 26 250910 Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidono mieste, Sareptoje. 42N 4 27 42N 4 27 250920 Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas iš jų nebuvo išgydytas, tik siras Naamanas’‘. 42N 4 28 42N 4 28 250930 Visi, kurie buvo sinagogoje, tai išgirdę, labai užsirūstino; 42N 4 29 42N 4 29 250940 pakilę išvarė Jį iš miesto, iki šlaito to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti Jį žemyn. 42N 4 30 42N 4 30 250950 Bet Jėzus, praėjęs tarp jų, pasišalino. 42N 4 31 42N 4 31 250960 Jis nuėjo į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną sabatą mokė žmones. 42N 4 32 42N 4 32 250970 Jie labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su valdžia. 42N 4 33 42N 4 33 250980 Sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo netyrą demonišką dvasią. Jis pradėjo garsiai šaukti: 42N 4 34 42N 4 34 250990 ‘‘Šalin! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu: Dievo Šventasis!’‘ 42N 4 35 42N 4 35 251000 Jėzus sudraudė jį: ‘‘Nutilk ir išeik iš jo!’‘ Nubloškęs žmogų į vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs. 42N 4 36 42N 4 36 251010 Visi nustėro ir kalbėjosi: ‘‘Kas tai per žodis: Jis su valdžia ir jėga įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!’‘ 42N 4 37 42N 4 37 251020 Garsas apie Jį plito visose aplinkinėse vietovėse. 42N 4 38 42N 4 38 251030 Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir jie prašė jai pagalbos. 42N 4 39 42N 4 39 251040 Atsistojęs prie jos galvūgalio, Jis sudraudė karštligę, ir toji dingo. Ji iškart atsikėlė ir jiems patarnavo. 42N 4 40 42N 4 40 251050 Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus, o Jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas. 42N 4 41 42N 4 41 251060 Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: ‘‘Tu Dievo Sūnus!’‘ Bet Jis drausdavo juos, neleisdamas jiems kalbėti, nes jie žinojo Jį esant Kristų. 42N 4 42 42N 4 42 251070 Dienai išaušus, Jis išėjęs pasitraukė į negyvenamą vietą. Minios Jo ieškojo ir, atėjusios pas Jį, bandė sulaikyti Jį, kad jų nepaliktų. 42N 4 43 42N 4 43 251080 Jis jiems tarė: ‘‘Ir kitiems miestams turiu skelbti Gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam esu siųstas’‘. 42N 4 44 42N 4 44 251090 Ir Jis pamokslavo Galilėjos sinagogose. 42N 5 1 42N 5 1 251100 Kartą, kai minios veržėsi prie Jo klausytis Dievo žodžio, Jis stovėjo prie Genezareto ežero 42N 5 2 42N 5 2 251110 ir pamatė dvi valtis, stovinčias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. 42N 5 3 42N 5 3 251120 Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, Jis paprašė truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties. 42N 5 4 42N 5 4 251130 Baigęs kalbėti, Jis tarė Simonui: ‘‘Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui’‘. 42N 5 5 42N 5 5 251140 Simonas Jam atsakė: ‘‘Mokytojau, visą naktį vargę, mes nieko nesugavome, bet dėl Tavo žodžio užmesiu tinklą’‘. 42N 5 6 42N 5 6 251150 Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net jų tinklas pradėjo trūkinėti. 42N 5 7 42N 5 7 251160 Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tie atplaukė ir pripildė žuvų abi valtis, kad jos beveik skendo. 42N 5 8 42N 5 8 251170 Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui po kojų, sakydamas: ‘‘Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš­nusidėjėlis!’‘ 42N 5 9 42N 5 9 251180 Mat jį ir visus draugus apėmė nuostaba dėl to valksmo žuvų, kurias jie sugavo; 42N 5 10 42N 5 10 251190 taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: ‘‘Nebijok! Nuo šiol žmones žvejosi’‘. 42N 5 11 42N 5 11 251200 Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nusekė paskui Jį. 42N 5 12 42N 5 12 251210 Jam esant viename mieste, atėjo vyras, visas raupsuotas. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė ant žemės ir maldavo: ‘‘Viešpatie, jei nori, gali mane apvalyti!’‘ 42N 5 13 42N 5 13 251220 Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: ‘‘Noriu, būk švarus!’‘ Ir iškart raupsai pranyko. 42N 5 14 42N 5 14 251230 Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: ‘‘Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta, jiems paliudyti’‘. 42N 5 15 42N 5 15 251240 Tačiau garsas apie Jį sklido vis plačiau, ir didelės minios rinkdavosi Jo pasiklausyti bei pagyti nuo savo ligų. 42N 5 16 42N 5 16 251250 O Jis pasitraukdavo į dykvietes melstis. 42N 5 17 42N 5 17 251260 Vieną dieną, kai Jis mokė žmones, ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų, susirinkusių iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų bei Jeruzalės. Ir ten buvo Viešpaties jėga, kad gydytų žmones. 42N 5 18 42N 5 18 251270 Štai vyrai neštuvais atnešė paralyžiuotą žmogų. Jie bandė jį įnešti į vidų ir paguldyti priešais Jėzų. 42N 5 19 42N 5 19 251280 Nerasdami pro kur įnešti dėl žmonių gausybės, jie užlipo ant stogo ir, praardę jį, nuleido ligonį kartu su neštuvais žemyn ties Jėzumi. 42N 5 20 42N 5 20 251290 Matydamas jų tikėjimą, Jis tarė: ‘‘Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!’‘ 42N 5 21 42N 5 21 251300 Tada Rašto žinovai ir fariziejai pradėjo svarstyti: ‘‘Kas per vienas šitas piktžodžiaujantis? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?’‘ 42N 5 22 42N 5 22 251310 Jėzus, supratęs jų mintis, prabilo: ‘‘Kodėl taip svarstote savo širdyse? 42N 5 23 42N 5 23 251320 Kas lengviau­ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės tau atleistos’, ar pasakyti: ‘Kelkis ir vaikščiok’? 42N 5 24 42N 5 24 251330 O kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje valdžią atleisti nuodėmes,­čia Jis tarė paralyžiuotajam,­sakau tau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo!’‘ 42N 5 25 42N 5 25 251340 Tas tuojau atsikėlė jų akivaizdoje, pasiėmė neštuvus ir, šlovindamas Dievą, nuėjo namo. 42N 5 26 42N 5 26 251350 Visi didžiai stebėjosi ir šlovino Dievą. Apimti baimės, jie kalbėjo: ‘‘Šiandien matėme stebinančių dalykų!’‘ 42N 5 27 42N 5 27 251360 Po to išėjęs Jis pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį muitinėje, ir jam tarė: ‘‘Sek paskui mane!’‘ 42N 5 28 42N 5 28 251370 Tas atsikėlė ir, viską palikęs, nusekė paskui Jį. 42N 5 29 42N 5 29 251380 Levis savo namuose iškėlė Jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko gausus būrys muitininkų ir kitų svečių. 42N 5 30 42N 5 30 251390 Rašto žinovai ir fariziejai murmėjo ir prikaišiojo Jėzaus mokiniams: ‘‘Kodėl jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?’‘ 42N 5 31 42N 5 31 251400 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. 42N 5 32 42N 5 32 251410 Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai’‘. 42N 5 33 42N 5 33 251420 Tada jie sakė Jam: ‘‘Kodėl Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir meldžiasi, taip pat ir fariziejų mokiniai, o Tavieji valgo ir geria?’‘ 42N 5 34 42N 5 34 251430 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Argi galite versti pasninkauti vestuvininkus, kol su jais yra jaunikis? 42N 5 35 42N 5 35 251440 Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus’‘. 42N 5 36 42N 5 36 251450 Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: ‘‘Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Nes ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo. 42N 5 37 42N 5 37 251460 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų. 42N 5 38 42N 5 38 251470 Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius, ir tada abeji išsilaiko. 42N 5 39 42N 5 39 251480 Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’ ‘‘ 42N 6 1 42N 6 1 251490 Vieną sabatą, Jam einant per javų lauką, mokiniai skabė varpas ir, ištrynę tarp delnų, valgė. 42N 6 2 42N 6 2 251500 Kai kurie iš fariziejų jiems tarė: ‘‘Kodėl darote, kas per sabatą draudžiama?!’‘ 42N 6 3 42N 6 3 251510 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Nejaugi neskaitėte, ką darė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai? 42N 6 4 42N 6 4 251520 Kaip jis įėjo į Dievo namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydai, nors jos niekam neleistina valgyti, tik kunigams!’‘ 42N 6 5 42N 6 5 251530 Ir Jis pridūrė: ‘‘Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats’‘. 42N 6 6 42N 6 6 251540 Kitą sabatą Jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi. 42N 6 7 42N 6 7 251550 Rašto žinovai ir fariziejai stebėjo, ar Jis gydys per sabatą, kad rastų kuo Jį apkaltinti. 42N 6 8 42N 6 8 251560 Bet Jis, žinodamas jų mintis, tarė vyrui su padžiūvusia ranka: ‘‘Kelkis ir stok į vidurį’‘. Tas atsistojo. 42N 6 9 42N 6 9 251570 Tada Jėzus jiems pasakė: ‘‘Aš klausiu jūsų: ar per sabatą leistina gera daryti ar bloga? Gelbėti gyvybę ar pražudyti?’‘ 42N 6 10 42N 6 10 251580 Ir, apžvelgęs visus aplinkui, tarė tam žmogui: ‘‘Ištiesk savo ranką!’‘ Tas taip padarė, ir jo ranka tapo sveika kaip ir kita. 42N 6 11 42N 6 11 251590 O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką galėtų Jėzui padaryti. 42N 6 12 42N 6 12 251600 Tomis dienomis Jis užkopė į kalną melstis ir ten praleido visą naktį, melsdamasis Dievui. 42N 6 13 42N 6 13 251610 Išaušus rytui, Jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, kuriuos ir pavadino apaštalais: 42N 6 14 42N 6 14 251620 Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą, Joną, Pilypą ir Baltramiejų, 42N 6 15 42N 6 15 251630 Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, 42N 6 16 42N 6 16 251640 Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, kuris tapo išdaviku. 42N 6 17 42N 6 17 251650 Nusileidęs su jais žemyn, sustojo lygumoje. Ten buvo daugybė Jo mokinių ir didelės minios žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko Jo pasiklausyti ir pagyti nuo savo ligų. 42N 6 18 42N 6 18 251660 Buvo pagydomi kankinamieji netyrųjų dvasių. 42N 6 19 42N 6 19 251670 Visa minia stengėsi Jį paliesti, nes iš Jo ėjo jėga ir visus gydė. 42N 6 20 42N 6 20 251680 Tada, pakėlęs akis į savo mokinius, Jis prabilo: ‘‘Palaiminti jūs, vargšai, nes jūsų yra Dievo karalystė. 42N 6 21 42N 6 21 251690 Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės. 42N 6 22 42N 6 22 251700 Palaiminti jūs, kai žmonės jūsų nekęs, kai jus atskirs, šmeiš ir atmes jūsų vardą kaip blogą dėl Žmogaus Sūnaus. 42N 6 23 42N 6 23 251710 Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes štai jūsų atlygis didelis danguje. Taip jų protėviai darė pranašams. 42N 6 24 42N 6 24 251720 Bet vargas jums, turtingieji, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą! 42N 6 25 42N 6 25 251730 Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani! Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite! 42N 6 26 42N 6 26 251740 Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai taip gyrė netikrus pranašus!’‘ 42N 6 27 42N 6 27 251750 ‘‘Bet jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. 42N 6 28 42N 6 28 251760 Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus. 42N 6 29 42N 6 29 251770 Kas trenkia tau per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, atiduok jam ir tuniką. 42N 6 30 42N 6 30 251780 Duok kiekvienam, kuris prašo, ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo atėmė. 42N 6 31 42N 6 31 251790 Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems. 42N 6 32 42N 6 32 251800 Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. 42N 6 33 42N 6 33 251810 Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. 42N 6 34 42N 6 34 251820 Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. 42N 6 35 42N 6 35 251830 Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai; nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems. 42N 6 36 42N 6 36 251840 Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas. 42N 6 37 42N 6 37 251850 Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. 42N 6 38 42N 6 38 251860 Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta’‘. 42N 6 39 42N 6 39 251870 Jis pasakė jiems palyginimą: ‘‘Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?! 42N 6 40 42N 6 40 251880 Mokinys nėra viršesnis už savo mokytoją: kiekvienas mokinys, jei gerai išlavintas, bus kaip jo mokytojas. 42N 6 41 42N 6 41 251890 Kodėl matai krislą brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje? 42N 6 42 42N 6 42 251900 Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’,­pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada matysi, kaip iš brolio akies išimti krislelį. 42N 6 43 42N 6 43 251910 Nėra gero medžio, kuris duotų blogus vaisius, ir nėra blogo, kuris duotų gerus vaisius. 42N 6 44 42N 6 44 251920 Kiekvienas medis pažįstamas iš jo vaisių. Nuo erškėčių niekas nerenka figų, o nuo gervuogių krūmo neskina vynuogių. 42N 6 45 42N 6 45 251930 Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia bloga. Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis’‘. 42N 6 46 42N 6 46 251940 ‘‘Kodėl vadinate mane: ‘Viešpatie, Viešpatie’, o nedarote, ką sakau? 42N 6 47 42N 6 47 251950 Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo,­Aš parodysiu jums, į ką jis panašus. 42N 6 48 42N 6 48 251960 Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo pastatytas ant uolos. 42N 6 49 42N 6 49 251970 O kas klausosi, bet nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis kaipmat sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus’‘. 42N 7 1 42N 7 1 251980 Baigęs visus savo pamokymus klausytojams, Jėzus sugrįžo į Kafarnaumą. 42N 7 2 42N 7 2 251990 Vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties. 42N 7 3 42N 7 3 252000 Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas Jį kelis žydų vyresniuosius, prašydamas Jį ateiti ir išgydyti tarną. 42N 7 4 42N 7 4 252010 Atėję pas Jėzų, jie karštai prašė, sakydami: ‘‘Jis vertas, kad jam tai padarytum, 42N 7 5 42N 7 5 252020 nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą’‘. 42N 7 6 42N 7 6 252030 Jėzus nuėjo su jais. Kai Jis buvo netoli namų, šimtininkas atsiuntė savo draugus, kad Jam pasakytų: ‘‘Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu. 42N 7 7 42N 7 7 252040 Taip pat savęs nelaikau vertu ateiti pas Tave. Bet tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. 42N 7 8 42N 7 8 252050 Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau kuriam iš jų: ‘Eik’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čia’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai’, ir jis daro’‘. 42N 7 9 42N 7 9 252060 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi juo ir, atsigręžęs į Jį lydinčią minią, tarė: ‘‘Sakau jums—net Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo!’‘ 42N 7 10 42N 7 10 252070 Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį. 42N 7 11 42N 7 11 252080 Po to Jėzus ėjo į miestą, vardu Nainą. Kartu su Juo keliavo daugelis Jo mokinių ir gausi minia. 42N 7 12 42N 7 12 252090 Kai Jis prisiartino prie miesto vartų, štai nešė numirėlį­vienintelį motinos sūnų, o ji buvo našlė. Kartu su ja ėjo didelė miesto minia. 42N 7 13 42N 7 13 252100 Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir Jis tarė: ‘‘Neverk!’‘ 42N 7 14 42N 7 14 252110 Priėjęs Jis palietė neštuvus. Nešėjai sustojo, ir Jis pasakė: ‘‘Jaunuoli, sakau tau: kelkis!’‘ 42N 7 15 42N 7 15 252120 Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai. 42N 7 16 42N 7 16 252130 Visus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: ‘‘Didis pranašas iškilo tarp mūsų’‘, ir: ‘‘Dievas aplankė savo tautą’‘. 42N 7 17 42N 7 17 252140 Ta žinia apie Jį pasklido po visą Judėją ir visą apylinkę. 42N 7 18 42N 7 18 252150 Visa tai pranešė Jonui jo mokiniai. 42N 7 19 42N 7 19 252160 Tada Jonas, pasišaukęs du savo mokinius, siuntė juos pas Jėzų paklausti: ‘‘Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?’‘ 42N 7 20 42N 7 20 252170 Atėję pas Jį, tie vyrai tarė: ‘‘Jonas Krikštytojas mus siuntė pas Tave, klausdamas: ‘Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?’ ‘‘ 42N 7 21 42N 7 21 252180 Kaip tik tuo metu Jis pagydė daugelį nuo ligų bei negalių ir nuo piktųjų dvasių, daugeliui aklųjų dovanojo regėjimą. 42N 7 22 42N 7 22 252190 Tad atsakydamas, Jis tarė jiems: ‘‘Nuėję praneškite Jonui, ką matėte ir girdėjote: aklieji regi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Geroji naujiena. 42N 7 23 42N 7 23 252200 Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi’‘. 42N 7 24 42N 7 24 252210 Jono pasiuntiniams nuėjus, Jis pradėjo kalbėti minioms apie Joną: ‘‘Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? 42N 7 25 42N 7 25 252220 Ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Antai tie, kurie ištaigingai vilki ir prabangiai gyvena, yra karaliaus rūmuose. 42N 7 26 42N 7 26 252230 Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir daug daugiau negu pranašo. 42N 7 27 42N 7 27 252240 Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią’. 42N 7 28 42N 7 28 252250 Sakau jums: tarp gimusių iš moters nebuvo didesnio pranašo už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias Dievo karalystėje didesnis už jį. 42N 7 29 42N 7 29 252260 Jį išgirdusi, visa tauta, taip pat ir muitininkai, pripažino Dievo teisingumą, nes leidosi krikštijami Jono krikštu. 42N 7 30 42N 7 30 252270 Tik fariziejai ir Įstatymo mokytojai atstūmė, ką Dievas jiems buvo sumanęs, nesiduodami Jono krikštijami’‘. 42N 7 31 42N 7 31 252280 ‘‘Su kuo galėčiau palyginti šios kartos žmones? Į ką jie panašūs? 42N 7 32 42N 7 32 252290 Jie panašūs į vaikus, kurie, susėdę turgavietėje, vieni kitiems šaukia: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote; mes giedojome raudas, o jūs neverkėte’. 42N 7 33 42N 7 33 252300 Buvo atėjęs Jonas Krikštytojas. Jis nevalgė duonos ir negėrė vyno, tai jūs sakėte: ‘Jis demono apsėstas’. 42N 7 34 42N 7 34 252310 Atėjo Žmogaus Sūnus; Jis valgo ir geria, tai jūs vėl sakote: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. 42N 7 35 42N 7 35 252320 Bet išmintį pateisina visi jos vaikai’‘. 42N 7 36 42N 7 36 252330 Vienas fariziejus pakvietė Jėzų kartu valgyti. Atėjęs į fariziejaus namus, Jis sėdo prie stalo. 42N 7 37 42N 7 37 252340 Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, sužinojusi, kad Jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo 42N 7 38 42N 7 38 252350 ir, verkdama priėjusi iš užpakalio prie Jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo Jo kojas ir tepė jas tepalu. 42N 7 39 42N 7 39 252360 Tai matydamas, fariziejus, kuris Jėzų pasikvietė, samprotavo: ‘‘Jeigu šitas būtų pranašas, Jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri Jį liečia, nes ji­nusidėjėlė!’‘ 42N 7 40 42N 7 40 252370 O Jėzus tarė: ‘‘Simonai, turiu tau ką pasakyti’‘. Tas atsiliepė: ‘‘Sakyk, Mokytojau!’‘ 42N 7 41 42N 7 41 252380 ‘‘Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas­penkiasdešimt. 42N 7 42 42N 7 42 252390 Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Kuris labiau jį mylės?’‘ 42N 7 43 42N 7 43 252400 Simonas atsakė: ‘‘Manau, jog tas, kuriam daugiau dovanota’‘. Jėzus tarė: ‘‘Teisingai nusprendei’‘. 42N 7 44 42N 7 44 252410 Ir, atsisukęs į moterį, Jis tarė Simonui: ‘‘Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji laistė jas ašaromis ir šluostė savo plaukais. 42N 7 45 42N 7 45 252420 Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi mano kojų. 42N 7 46 42N 7 46 252430 Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas. 42N 7 47 42N 7 47 252440 Todėl sakau tau: jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli’‘. 42N 7 48 42N 7 48 252450 Jis tarė jai: ‘‘Tavo nuodėmės atleistos’‘. 42N 7 49 42N 7 49 252460 Esantieji kartu su Juo už stalo ėmė svarstyti: ‘‘Kas gi Jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!’‘ 42N 7 50 42N 7 50 252470 O Jis tarė moteriai: ‘‘Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami’‘. 42N 8 1 42N 8 1 252480 Po to Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, pamokslaudamas ir skelbdamas Dievo karalystės Gerąją naujieną. Su Juo buvo dvylika 42N 8 2 42N 8 2 252490 ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų: Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai, 42N 8 3 42N 8 3 252500 Erodo prievaizdo Chūzo žmona Joana, Zuzana ir daug kitų, kurios jiems tarnavo savo turtu. 42N 8 4 42N 8 4 252510 Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms iš visų miestų skubant pas Jį, Jis kalbėjo palyginimu: 42N 8 5 42N 8 5 252520 ‘‘Sėjėjas išėjo sėti savo sėklos. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, buvo sumindžioti, ir padangių paukščiai juos sulesė. 42N 8 6 42N 8 6 252530 Kiti nukrito ant uolos, ir išdygę nudžiūvo, nes trūko drėgmės. 42N 8 7 42N 8 7 252540 Kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, nusmelkė juos. 42N 8 8 42N 8 8 252550 O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių’‘. Tai papasakojęs, Jis sušuko: ‘‘Kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘ 42N 8 9 42N 8 9 252560 Jo mokiniai paklausė: ‘‘Ką reiškia šis palyginimas?’‘ 42N 8 10 42N 8 10 252570 Jis atsakė: ‘‘Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad ‘žiūrėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų’ ‘‘. 42N 8 11 42N 8 11 252580 ‘‘Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis. 42N 8 12 42N 8 12 252590 Palei kelią­tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. 42N 8 13 42N 8 13 252600 Ant uolos­tai tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie kurį laiką tiki, o gundymo metu atkrinta. 42N 8 14 42N 8 14 252610 Sėkla, kritusi tarp erškėčių,­tai tie, kurie išgirdo, bet, toliau eidami, buvo nusmelkti rūpesčių, turtų bei gyvenimo malonumų ir neduoda subrendusio vaisiaus. 42N 8 15 42N 8 15 252620 Nukritusi į gerą žemę sėkla­tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu’‘. 42N 8 16 42N 8 16 252630 ‘‘Nė vienas, uždegęs žiburį, neapvožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą. 42N 8 17 42N 8 17 252640 Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn. 42N 8 18 42N 8 18 252650 Tad žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs’‘. 42N 8 19 42N 8 19 252660 Pas Jėzų atėjo motina ir Jo broliai, bet negalėjo prieiti prie Jo per minią. 42N 8 20 42N 8 20 252670 Jam pranešė: ‘‘Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavimi pasimatyti’‘. 42N 8 21 42N 8 21 252680 O Jis atsakė: ‘‘Mano motina ir mano broliai­tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo’‘. 42N 8 22 42N 8 22 252690 Vieną dieną Jėzus su mokiniais įlipo į valtį ir pasakė: ‘‘Irkimės anapus ežero!’‘ Ir jie išplaukė. 42N 8 23 42N 8 23 252700 Jiems beplaukiant, Jėzus užmigo. Ežere kilo audra. Bangos pradėjo semti valtį, ir jie atsidūrė pavojuje. 42N 8 24 42N 8 24 252710 Tuomet pripuolę jie ėmė žadinti Jį, šaukdami: ‘‘Mokytojau, Mokytojau, mes žūvame!’‘ Atsikėlęs Jis sudraudė vėją ir bangas. Jos nurimo, ir stojo tyla. 42N 8 25 42N 8 25 252720 O Jėzus paklausė juos: ‘‘Kur jūsų tikėjimas?’‘ Jie išsigandę ir nustebę kalbėjosi tarpusavy: ‘‘Kas Jis toks, kad įsakinėja net vėjams ir vandeniui, ir tie Jo klauso?!’‘ 42N 8 26 42N 8 26 252730 Jie atplaukė į gadariečių kraštą, kuris yra priešingame Galilėjai krante. 42N 8 27 42N 8 27 252740 Kai tik Jėzus išlipo į krantą, Jį pasitiko iš miesto atbėgęs vyras, kuris jau ilgą laiką turėjo demonų. Jis nedėvėjo drabužių ir negyveno namuose, bet laikėsi kapinėse. 42N 8 28 42N 8 28 252750 Pamatęs Jėzų, jis suriko, parpuolė prieš Jį ir ėmė garsiai šaukti: ‘‘Ko nori iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau?! Maldauju, nekankink manęs!’‘ 42N 8 29 42N 8 29 252760 Mat Jėzus buvo įsakęs netyrajai dvasiai išeiti iš to žmogaus. Dvasia dažnai jį sugriebdavo ir, nors jį saugodavo surakintą grandinėmis, supančiotomis kojomis, jis sutraukydavo pančius ir demonas jį varydavo į dykumą. 42N 8 30 42N 8 30 252770 Jėzus jo paklausė: ‘‘Kuo tu vardu?’‘ Šis atsakė: ‘‘Legionas’‘. Mat į jį buvo įėję daug demonų. 42N 8 31 42N 8 31 252780 Jie maldavo Jėzų, kad Jis neįsakytų jiems eiti į bedugnę. 42N 8 32 42N 8 32 252790 Tenai kalne ganėsi didelė banda kiaulių. Demonai prašė leisti sueiti į jas. Jėzus leido. 42N 8 33 42N 8 33 252800 Tada demonai, išėję iš žmogaus, apniko kiaules. Banda tuojau metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė. 42N 8 34 42N 8 34 252810 Pamatę, kas nutiko, piemenys pabėgo ir pranešė apie tai mieste bei kaimuose. 42N 8 35 42N 8 35 252820 Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko, ir, atėję prie Jėzaus, rado žmogų, iš kurio buvo išėję demonai, sėdintį prie Jėzaus kojų apsirengusį ir sveiko proto. Ir jie išsigando. 42N 8 36 42N 8 36 252830 Tie, kurie matė, papasakojo, kaip buvo išgydytas demonų apsėstasis. 42N 8 37 42N 8 37 252840 Tada visa gadariečių krašto minia ėmė prašyti, kad Jėzus pasitrauktų nuo jų, nes juos buvo apėmusi didelė baimė. Jis įsėdo į valtį ir grįžo atgal. 42N 8 38 42N 8 38 252850 Vyras, iš kurio buvo išėję demonai, prašėsi paliekamas pas Jėzų. Tačiau Jis atleido jį ir paliepė: 42N 8 39 42N 8 39 252860 ‘‘Grįžk namo ir papasakok, kokių didžių dalykų tau padarė Dievas’‘. Tuomet jis nuėjo ir skelbė po visą miestą, ką Jėzus jam buvo padaręs. 42N 8 40 42N 8 40 252870 Grįžtantį Jėzų pasitiko minia, nes visi Jo laukė. 42N 8 41 42N 8 41 252880 Ir štai atėjo vyras, vardu Jayras, sinagogos vyresnysis. Jis puolė Jėzui po kojų, maldaudamas ateiti į jo namus. 42N 8 42 42N 8 42 252890 Mat jo vienintelė, dvylikametė dukrelė buvo bemirštanti. Jėzus ėjo iš visų pusių spaudžiamas minios. 42N 8 43 42N 8 43 252900 Viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu ir išleidusi gydytojams visus savo išteklius,­ bet jos nė vienas negalėjo pagydyti,­ 42N 8 44 42N 8 44 252910 prisiartino iš užpakalio ir prisilietė Jo drabužio apvado. Ir bematant kraujas liovėsi plūdęs. 42N 8 45 42N 8 45 252920 Jėzus paklausė: ‘‘Kas mane palietė?’‘ Visiems besiginant, Petras ir šalia jo esantys tarė: ‘‘Mokytojau, minia Tave spaudžia ir stumia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’ ‘‘ 42N 8 46 42N 8 46 252930 Bet Jėzus atsakė: ‘‘Mane kažkas palietė, nes Aš pajutau, kad iš manęs išėjo jėga’‘. 42N 8 47 42N 8 47 252940 Moteris, matydama, kad neliko nepastebėta, drebėdama prisiartino, parpuolė Jam po kojų ir visų žmonių akivaizdoje papasakojo, kodėl prisilietė ir kaip tuojau pasveiko. 42N 8 48 42N 8 48 252950 Tuomet Jėzus jai tarė: ‘‘Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave. Eik rami!’‘ 42N 8 49 42N 8 49 252960 Jam tebekalbant, atėjo kažkas iš sinagogos vyresniojo namų ir tam pranešė: ‘‘Tavo duktė numirė. Nebevargink Mokytojo’‘. 42N 8 50 42N 8 50 252970 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: ‘‘Nebijok, tik tikėk, ir ji bus išgelbėta’‘. 42N 8 51 42N 8 51 252980 Atėjęs į namus, Jis neleido su savimi įeiti niekam, tik Petrui, Jonui, Jokūbui ir mergaitės tėvui bei motinai. 42N 8 52 42N 8 52 252990 Visi verkė ir apraudojo ją. Bet Jis tarė: ‘‘Neverkite! Mergaitė nemirė, o tik miega’‘. 42N 8 53 42N 8 53 253000 Jie šaipėsi iš Jo, žinodami, kad ji mirusi. 42N 8 54 42N 8 54 253010 Bet Jėzus juos visus išvarė, ir, paėmęs ją už rankos, sušuko: ‘‘Mergaite, kelkis!’‘ 42N 8 55 42N 8 55 253020 Jos dvasia sugrįžo, ir ji tuojau atsikėlė. Jėzus liepė duoti jai valgyti. 42N 8 56 42N 8 56 253030 Jos tėvai be galo stebėjosi, o Jis įsakė niekam nesakyti, kas buvo įvykę. 42N 9 1 42N 9 1 253040 Sukvietęs dvylika savo mokinių, Jėzus davė jiems jėgą ir valdžią prieš visus demonus ir gydyti ligoms. 42N 9 2 42N 9 2 253050 Po to išsiuntė juos skelbti Dievo karalystės ir gydyti ligonių. 42N 9 3 42N 9 3 253060 Jis pasakė jiems: ‘‘Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. Neturėkite nė dviejų tunikų. 42N 9 4 42N 9 4 253070 Į kuriuos tik namus įeisite, tenai pasilikite ir iš ten toliau keliaukite. 42N 9 5 42N 9 5 253080 O kur žmonės jūsų nepriims, išeidami iš to miesto, nusikratykite nuo kojų dulkes kaip liudijimą prieš juos’‘. 42N 9 6 42N 9 6 253090 Išėję jie traukė per aplinkinius kaimus, visur skelbdami Evangeliją bei gydydami. 42N 9 7 42N 9 7 253100 Tetrarchas Erodas išgirdo apie visus tuos įvykius ir suglumo, nes vieni sakė, kad Jonas prisikėlęs iš numirusių, 42N 9 8 42N 9 8 253110 kiti­kad pasirodęs Elijas, dar kiti­kad prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų. 42N 9 9 42N 9 9 253120 Erodas sakė: ‘‘Jonui aš nukirsdinau galvą; o kas yra šitas, apie kurį girdžiu pasakojant tokius dalykus?!’‘ Ir jis labai norėjo Jėzų pamatyti. 42N 9 10 42N 9 10 253130 Sugrįžę apaštalai pasakojo Jėzui, ką buvo nuveikę. Pasiėmęs juos, Jis pasitraukė nuošaliai į dykvietę, netoli miesto, vadinamo Betsaida. 42N 9 11 42N 9 11 253140 Minios, tai sužinojusios, nusekė paskui Jį. Jis priėmė žmones, kalbėjo jiems apie Dievo karalystę ir išgydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. 42N 9 12 42N 9 12 253150 Diena slinko vakarop. Priėję dvylika tarė Jam: ‘‘Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei kiemus, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykvietėje’‘. 42N 9 13 42N 9 13 253160 Bet Jėzus tarė: ‘‘Jūs duokite jiems valgyti’‘. Jie atsakė: ‘‘Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visiems šitiems žmonėms’‘. 42N 9 14 42N 9 14 253170 O ten buvo apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: ‘‘Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt’‘. 42N 9 15 42N 9 15 253180 Jie taip padarė ir visus susodino. 42N 9 16 42N 9 16 253190 Tada, paėmęs penkis kepalus ir dvi žuvis, Jis pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, kad padalintų miniai. 42N 9 17 42N 9 17 253200 Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių trupinių. 42N 9 18 42N 9 18 253210 Kartą, kai Jis nuošaliai meldėsi ir su Juo buvo mokiniai, Jis paklausė juos: ‘‘Kuo mane žmonės laiko?’‘ 42N 9 19 42N 9 19 253220 Jie atsakė: ‘‘Vieni­Jonu Krikštytoju, kiti­Eliju, dar kiti sako, prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų’‘. 42N 9 20 42N 9 20 253230 Tada Jis paklausė: ‘‘O jūs kuo mane laikote?’‘ Petras atsakė: ‘‘Dievo Pateptuoju’‘. 42N 9 21 42N 9 21 253240 Jis griežtai įspėjo juos, įsakė niekam to nepasakoti 42N 9 22 42N 9 22 253250 ir pasakė: ‘‘Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti. Jis bus vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels’‘. 42N 9 23 42N 9 23 253260 O visiems Jis kalbėjo: ‘‘Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi. 42N 9 24 42N 9 24 253270 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės. 42N 9 25 42N 9 25 253280 Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų? 42N 9 26 42N 9 26 253290 Jei kas gėdysis manęs ir mano žodžių, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai ateis su savąja, Tėvo ir šventųjų angelų šlove. 42N 9 27 42N 9 27 253300 Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčiųjų neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę’‘. 42N 9 28 42N 9 28 253310 Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių, Jis pasiėmė Petrą, Joną bei Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. 42N 9 29 42N 9 29 253320 Jam besimeldžiant, Jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė balti ir spindintys. 42N 9 30 42N 9 30 253330 Ir štai du vyrai kalbėjosi su Juo. Tai buvo Mozė ir Elijas, 42N 9 31 42N 9 31 253340 kurie, pasirodę šlovėje, kalbėjo apie Jo gyvenimo pabaigą, būsiančią Jeruzalėje. 42N 9 32 42N 9 32 253350 O Petrą ir jo draugus buvo apėmęs miegas. Pabudę jie pamatė Jo šlovę ir stovinčius šalia Jo du vyrus. 42N 9 33 42N 9 33 253360 Tiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: ‘‘Mokytojau, gera mums čia būti! Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei ir trečią Elijui’‘. Jis nežinojo, ką kalbąs. 42N 9 34 42N 9 34 253370 Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jie nusigando, kai paniro į debesį. 42N 9 35 42N 9 35 253380 O iš debesies pasigirdo balsas: ‘‘Šitas yra mano mylimasis Sūnus, Jo klausykite!’‘ 42N 9 36 42N 9 36 253390 Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nieko nesakė apie tai, ką buvo matę. 42N 9 37 42N 9 37 253400 Kitą dieną, jiems nusileidus nuo kalno, Jėzų pasitiko didelė minia. 42N 9 38 42N 9 38 253410 Ir štai vienas vyras iš minios ėmė šaukti: ‘‘Mokytojau, meldžiu, pažvelk į mano sūnų, jis mano vienturtis. 42N 9 39 42N 9 39 253420 Kai dvasia jį pačiumpa, jis staiga pradeda rėkti, o dvasia tąso jį, jog tas net putoja. Ji tik vargais negalais atstoja, smarkiai jį apdaužiusi. 42N 9 40 42N 9 40 253430 Aš prašiau Tavo mokinius išvaryti ją, bet jie nepajėgė’‘. 42N 9 41 42N 9 41 253440 Jėzus atsakydamas tarė: ‘‘O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis pasilikti ir jus kęsti? Atvesk čia savo sūnų’‘. 42N 9 42 42N 9 42 253450 Dar jam besiartinant, demonas parbloškė jį ant žemės ir ėmė tąsyti. Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, išgydė berniuką ir atidavė jį tėvui. 42N 9 43 42N 9 43 253460 Ir visi buvo pritrenkti Dievo didybės. Visiems stebintis tuo, ką Jėzus darė, Jis prabilo į mokinius: 42N 9 44 42N 9 44 253470 ‘‘Gerai įsidėmėkite šituos žodžius: Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas’‘. 42N 9 45 42N 9 45 253480 Bet jie nesuprato šitų žodžių; tai liko jiems paslėpta ir jie nesuvokė jų. O jie bijojo klausti Jėzų apie tuos žodžius. 42N 9 46 42N 9 46 253490 Tarp mokinių kilo ginčas, kuris iš jų didžiausias. 42N 9 47 42N 9 47 253500 Suprasdamas jų širdies mintis, Jėzus pasišaukė vaiką, pasistatė šalia savęs 42N 9 48 42N 9 48 253510 ir tarė jiems: ‘‘Kas priima šį vaiką mano vardu, mane priima, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė. Kas tarp jūsų mažiausias, tas bus didžiausias’‘. 42N 9 49 42N 9 49 253520 Tada atsiliepė Jonas: ‘‘Mokytojau, mes matėme vieną, Tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis’‘. 42N 9 50 42N 9 50 253530 Jėzus atsakė: ‘‘Nedrauskite! Kas ne prieš mus, tas už mus!’‘ 42N 9 51 42N 9 51 253540 Artėjant metui, kai Jėzus turėjo būti paimtas aukštyn, Jis ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę. 42N 9 52 42N 9 52 253550 Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną samariečių kaimą, kad paruoštų vietą Jam apsistoti. 42N 9 53 42N 9 53 253560 Bet tie nesutiko Jo priimti, nes Jis keliavo Jeruzalės link. 42N 9 54 42N 9 54 253570 Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: ‘‘Viešpatie, ar nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti, kaip ir Elijas padarė?’‘ 42N 9 55 42N 9 55 253580 Bet Jis atsigręžęs sudraudė juos: ‘‘Nežinote, kokios dvasios esate. 42N 9 56 42N 9 56 253590 Juk Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, bet išgelbėti’‘. Ir jie pasuko į kitą kaimą. 42N 9 57 42N 9 57 253600 Jiems einant keliu, vienas žmogus Jam pasakė: ‘‘Aš seksiu paskui Tave, kur tik Tu eisi, Viešpatie!’‘ 42N 9 58 42N 9 58 253610 Jėzus jam atsakė: ‘‘Lapės turi urvus, padangių paukščiai­lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti’‘. 42N 9 59 42N 9 59 253620 Kitam Jis tarė: ‘‘Sek paskui mane!’‘ Tas prašė: ‘‘Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti’‘. 42N 9 60 42N 9 60 253630 Jėzus jam atsakė: ‘‘Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo karalystę!’‘ 42N 9 61 42N 9 61 253640 Dar vienas tarė: ‘‘Aš seksiu paskui Tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su savo namiškiais’‘. 42N 9 62 42N 9 62 253650 Jėzus tam atsakė: ‘‘Nė vienas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei’‘. 42N 10 1 42N 10 1 253660 Po to Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt mokinių ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma Jo į visus miestus bei vietoves, kur Jis pats ketino vykti. 42N 10 2 42N 10 2 253670 Jis sakė jiems: ‘‘Pjūtis tikrai didelė, o darbininkų maža. Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. 42N 10 3 42N 10 3 253680 Eikite! Štai Aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. 42N 10 4 42N 10 4 253690 Nesineškite nei piniginės, nei krepšio, nei sandalų ir nieko kelyje nesveikinkite. 42N 10 5 42N 10 5 253700 Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ 42N 10 6 42N 10 6 253710 Ir jei ten bus ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne,­sugrįš pas jus. 42N 10 7 42N 10 7 253720 Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. 42N 10 8 42N 10 8 253730 Kai nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. 42N 10 9 42N 10 9 253740 Gydykite jame esančius ligonius ir sakykite jiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’ 42N 10 10 42N 10 10 253750 O kai užeisite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į gatves, sakykite: 42N 10 11 42N 10 11 253760 ‘Mes nusikratome prieš jus net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų. Tačiau vis tiek žinokite: Dievo karalystė prisiartino prie jūsų!’ 42N 10 12 42N 10 12 253770 Sakau jums: aną dieną Sodomai bus lengviau negu tam miestui. 42N 10 13 42N 10 13 253780 Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę, sėdėdami su ašutine ir pelenuose. 42N 10 14 42N 10 14 253790 Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums. 42N 10 15 42N 10 15 253800 Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro! 42N 10 16 42N 10 16 253810 Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina Tą, kuris mane siuntė’‘. 42N 10 17 42N 10 17 253820 Septyniasdešimt sugrįžo, su džiaugsmu kalbėdami: ‘‘Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl Tavo vardo’‘. 42N 10 18 42N 10 18 253830 O Jis jiems sakė: ‘‘Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. 42N 10 19 42N 10 19 253840 Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks. 42N 10 20 42N 10 20 253850 Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje’‘. 42N 10 21 42N 10 21 253860 Tą valandą Jėzus pradžiugo Dvasia ir tarė: ‘‘Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko. 42N 10 22 42N 10 22 253870 Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus nori apreikšti’‘. 42N 10 23 42N 10 23 253880 Atsigręžęs vien tik į mokinius, Jis tarė: ‘‘Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite. 42N 10 24 42N 10 24 253890 Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško pamatyti, ką jūs matote, bet nepamatė, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo’‘. 42N 10 25 42N 10 25 253900 Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jį, paklausė: ‘‘Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?’‘ 42N 10 26 42N 10 26 253910 Jis tarė: ‘‘O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?’‘ 42N 10 27 42N 10 27 253920 Tas atsakė: ‘‘ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį’ ‘‘. 42N 10 28 42N 10 28 253930 Jėzus jam tarė: ‘‘Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi’‘. 42N 10 29 42N 10 29 253940 Norėdamas pateisinti save, anas paklausė Jėzų: ‘‘O kas gi mano artimas?’‘ 42N 10 30 42N 10 30 253950 Jėzus atsakydamas tarė: ‘‘Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. 42N 10 31 42N 10 31 253960 Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas ir, pamatęs jį, praėjo kita kelio puse. 42N 10 32 42N 10 32 253970 Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį pamatė ir praėjo kita kelio puse. 42N 10 33 42N 10 33 253980 O vienas samarietis keliaudamas užtiko jį ir pasigailėjo. 42N 10 34 42N 10 34 253990 Priėjęs jis aprišo jo žaizdas, užpildamas aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. 42N 10 35 42N 10 35 254000 Kitą dieną iškeliaudamas jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu ką išleisi viršaus, sugrįžęs atsilyginsiu’. 42N 10 36 42N 10 36 254010 Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?’‘ 42N 10 37 42N 10 37 254020 Jis atsakė: ‘‘Tas, kuris jo pasigailėjo’‘. Jėzus jam tarė: ‘‘Eik ir tu taip daryk!’‘ 42N 10 38 42N 10 38 254030 Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį į savo namus. 42N 10 39 42N 10 39 254040 Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių. 42N 10 40 42N 10 40 254050 O Morta rūpinosi visokiu patarnavimu ir stabtelėjusi pasiskundė: ‘‘Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų’‘. 42N 10 41 42N 10 41 254060 Tačiau Viešpats atsakė: ‘‘Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, 42N 10 42 42N 10 42 254070 o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta’‘. 42N 11 1 42N 11 1 254080 Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus melstis, vienas iš Jo mokinių paprašė: ‘‘Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savo mokinius’‘. 42N 11 2 42N 11 2 254090 Jėzus tarė jiems: ‘‘Kai meldžiatės, sakykite: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. 42N 11 3 42N 11 3 254100 Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien 42N 11 4 42N 11 4 254110 ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto’ ‘‘. 42N 11 5 42N 11 5 254120 Jis kalbėjo jiems: ‘‘Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepalus duonos, 42N 11 6 42N 11 6 254130 nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir neturiu ko jam padėti ant stalo’. 42N 11 7 42N 11 7 254140 O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti’. 42N 11 8 42N 11 8 254150 Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl draugystės, tai dėl jo atkaklumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia. 42N 11 9 42N 11 9 254160 Tad ir Aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta. 42N 11 10 42N 11 10 254170 Nes kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. 42N 11 11 42N 11 11 254180 Kuris iš jūsų, būdamas tėvas, duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies­ duotų gyvatę? 42N 11 12 42N 11 12 254190 Arba prašančiam kiaušinio­ duotų skorpioną? 42N 11 13 42N 11 13 254200 Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo’‘. 42N 11 14 42N 11 14 254210 Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minios stebėjosi. 42N 11 15 42N 11 15 254220 Bet kai kurie iš jų sakė: ‘‘Jis išvaro demonus demonų valdovo Belzebulo jėga’‘. 42N 11 16 42N 11 16 254230 Kiti, mėgindami Jį, reikalavo ženklo iš dangaus. 42N 11 17 42N 11 17 254240 Bet Jėzus, žinodamas jų mintis, tarė jiems: ‘‘Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. 42N 11 18 42N 11 18 254250 Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė? O jūs sakote, kad Aš išvarau demonus Belzebulo jėga. 42N 11 19 42N 11 19 254260 Jeigu Aš išvarau juos Belzebulo jėga, tai kieno jėga išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai. 42N 11 20 42N 11 20 254270 Bet jei Aš išvarau demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. 42N 11 21 42N 11 21 254280 Kai apsiginklavęs galiūnas saugo savo namus, tada ir jo turtas apsaugotas. 42N 11 22 42N 11 22 254290 Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims visus jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį. 42N 11 23 42N 11 23 254300 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto’‘. 42N 11 24 42N 11 24 254310 ‘‘Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. 42N 11 25 42N 11 25 254320 Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus. 42N 11 26 42N 11 26 254330 Tuomet eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir tada tam žmogui darosi blogiau negu pirma’‘. 42N 11 27 42N 11 27 254340 Jėzui bekalbant, viena moteris iš minios Jam garsiai sušuko: ‘‘Palaimintos įsčios, kurios Tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!’‘ 42N 11 28 42N 11 28 254350 Jis atsiliepė: ‘‘Labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi’‘. 42N 11 29 42N 11 29 254360 Minioms gausėjant, Jis pradėjo kalbėti: ‘‘Ši karta yra pikta karta. Ji reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. 42N 11 30 42N 11 30 254370 Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šiai kartai. 42N 11 31 42N 11 31 254380 Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas. 42N 11 32 42N 11 32 254390 Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šita karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslą, o čia daugiau negu Jona’‘. 42N 11 33 42N 11 33 254400 ‘‘Niekas uždegto žiburio nededa į slėptuvę ar po indu, bet stato jį į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą. 42N 11 34 42N 11 34 254410 Kūno žiburys yra tavoji akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus. O jeigu tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. 42N 11 35 42N 11 35 254420 Todėl žiūrėk, kad tavoji šviesa nebūtų tamsa! 42N 11 36 42N 11 36 254430 Taigi, jei visas tavo kūnas pilnas šviesos ir neturi jokios tamsios dalies, jis bus visas šviesus, lyg žiburio spindulių apšviestas’‘. 42N 11 37 42N 11 37 254440 Jėzui tebekalbant, vienas fariziejus pasikvietė Jį pietų. Įėjęs į vidų, Jis atsisėdo prie stalo. 42N 11 38 42N 11 38 254450 Tai matydamas, fariziejus stebėjosi, kad Jis nenusiplovė rankų prieš valgydamas. 42N 11 39 42N 11 39 254460 O Viešpats jam tarė: ‘‘Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nedorybės. 42N 11 40 42N 11 40 254470 Neišmanėliai! Argi išorės Kūrėjas nesukūrė ir vidaus? 42N 11 41 42N 11 41 254480 Verčiau duokite gailestingumo auką iš to, ką turite, tai viskas bus jums nesutepta. 42N 11 42 42N 11 42 254490 Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o apleidžiate teisingumą ir Dievo meilę. Tai turite daryti ir ano nepalikti! 42N 11 43 42N 11 43 254500 Vargas jums, fariziejai! Jūs mėgstate pirmuosius krėslus sinagogose ir sveikinimus aikštėse. 42N 11 44 42N 11 44 254510 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja’‘. 42N 11 45 42N 11 45 254520 Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: ‘‘Mokytojau, taip kalbėdamas, Tu ir mus įžeidi’‘. 42N 11 46 42N 11 46 254530 Jis atsakė: ‘‘Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate. 42N 11 47 42N 11 47 254540 Vargas jums! Jūs statote pranašams antkapius, o jūsų tėvai juos žudė! 42N 11 48 42N 11 48 254550 Taigi jūs liudijate, kad pritariate savo tėvų darbams. Jie žudė, o jūs statote jiems antkapius. 42N 11 49 42N 11 49 254560 Todėl ir Dievo išmintis pasakė: ‘Aš siųsiu pas juos pranašų ir apaštalų, o jie vienus nužudys, kitus persekios, 42N 11 50 42N 11 50 254570 kad iš šitos kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, pralieto nuo pasaulio sutvėrimo, 42N 11 51 42N 11 51 254580 pradedant Abelio krauju iki kraujo Zacharijo, kuris buvo nužudytas tarp aukuro ir šventyklos!’ Taip! Aš sakau, jog bus pareikalauta jo iš šios kartos. 42N 11 52 42N 11 52 254590 Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs paėmėte pažinimo raktą, bet patys nėjote ir einantiems trukdėte’‘. 42N 11 53 42N 11 53 254600 Kai Jis jiems tai kalbėjo, Rašto žinovai bei fariziejai pradėjo smarkiai Jį pulti ir visaip kamantinėti, 42N 11 54 42N 11 54 254610 tikėdamiesi ką nors pagauti iš Jo lūpų, kad galėtų Jį apkaltinti. 42N 12 1 42N 12 1 254620 Tuo tarpu, kai susirinko nesuskaičiuojama minia, kad net vieni kitus trypė, Jėzus pradėjo kalbėti pirmiausia savo mokiniams: ‘‘Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės! 42N 12 2 42N 12 2 254630 Nėra nieko uždengto, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpto, kas nepasidarys žinoma. 42N 12 3 42N 12 3 254640 Todėl ką kalbėjote tamsoje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų. 42N 12 4 42N 12 4 254650 Sakau jums, savo draugams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau nieko padaryti. 42N 12 5 42N 12 5 254660 Aš parodysiu jums, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs, turi galią įmesti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite! 42N 12 6 42N 12 6 254670 Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas. 42N 12 7 42N 12 7 254680 O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių. 42N 12 8 42N 12 8 254690 Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje. 42N 12 9 42N 12 9 254700 O kas manęs išsigins žmonių akivaizdoje, to bus išsiginta Dievo angelų akivaizdoje. 42N 12 10 42N 12 10 254710 Kas tars žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas piktžodžiaus Šventajai Dvasiai, tam nebus atleista. 42N 12 11 42N 12 11 254720 Kai jie ves jus į sinagogas, pas valdininkus ar vyresnybes, nesirūpinkite, kaip ar ką atsakysite ir ką kalbėsite, 42N 12 12 42N 12 12 254730 nes Šventoji Dvasia tą pačią valandą pamokys jus, ką kalbėti’‘. 42N 12 13 42N 12 13 254740 Vienas iš minios Jam tarė: ‘‘Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą’‘. 42N 12 14 42N 12 14 254750 Jis atsakė: ‘‘Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?’‘ 42N 12 15 42N 12 15 254760 Jis pasakė jiems: ‘‘Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos’‘. 42N 12 16 42N 12 16 254770 Jis pasakė jiems palyginimą: ‘‘Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. 42N 12 17 42N 12 17 254780 Jis ėmė sau vienas svarstyti: ‘Ką man dabar daryti? Neturiu kur sukrauti derliaus’. 42N 12 18 42N 12 18 254790 Pagaliau jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. 42N 12 19 42N 12 19 254800 Tuomet sakysiu savo sielai: ‘Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!’ 42N 12 20 42N 12 20 254810 O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’ 42N 12 21 42N 12 21 254820 Taip yra tam, kuris krauna turtus sau, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą’‘. 42N 12 22 42N 12 22 254830 Tada Jėzus kalbėjo savo mokiniams: ‘‘Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nė kūnu, ką vilkėsite. 42N 12 23 42N 12 23 254840 Gyvybė svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį. 42N 12 24 42N 12 24 254850 Įsižiūrėkite į varnus. Jie nei sėja, nei pjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, ir Dievas juos maitina. Jūs nepalyginamai vertesni už paukščius! 42N 12 25 42N 12 25 254860 Kas gi iš jūsų galėtų savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio? 42N 12 26 42N 12 26 254870 Jei tad jūs nesugebate padaryti net mažmožio, tai kam rūpinatės kitais dalykais? 42N 12 27 42N 12 27 254880 Įsižiūrėkite, kaip auga lelijos. Jos nesidarbuoja ir neaudžia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. 42N 12 28 42N 12 28 254890 Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, šiandien žaliuojančią, o rytoj metamą į krosnį, tai dar labiau pasirūpins jumis, mažatikiai! 42N 12 29 42N 12 29 254900 Ir neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nesirūpinkite! 42N 12 30 42N 12 30 254910 Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia. 42N 12 31 42N 12 31 254920 Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta. 42N 12 32 42N 12 32 254930 Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę!’‘ 42N 12 33 42N 12 33 254940 ‘‘Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda. 42N 12 34 42N 12 34 254950 Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis’‘. 42N 12 35 42N 12 35 254960 ‘‘Tebūna jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti, 42N 12 36 42N 12 36 254970 ir būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. 42N 12 37 42N 12 37 254980 Palaiminti tie tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir priėjęs patarnaus jiems. 42N 12 38 42N 12 38 254990 Jeigu jis grįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, palaiminti tie tarnai! 42N 12 39 42N 12 39 255000 Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, budėtų ir neleistų jam įsilaužti į savo namus. 42N 12 40 42N 12 40 255010 Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nesitikėsite’‘. 42N 12 41 42N 12 41 255020 Tada Petras paklausė: ‘‘Viešpatie, ar šį palyginimą sakai tik mums, ar visiems?’‘ 42N 12 42 42N 12 42 255030 Viešpats atsakė: ‘‘Kas yra tas ištikimas ir sumanus ūkvedys, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku duoti jiems skirtą maisto dalį? 42N 12 43 42N 12 43 255040 Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. 42N 12 44 42N 12 44 255050 Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų. 42N 12 45 42N 12 45 255060 Bet jeigu anas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir imtų mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, 42N 12 46 42N 12 46 255070 tai to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nesitiki. Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais. 42N 12 47 42N 12 47 255080 Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nėra pasiruošęs ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. 42N 12 48 42N 12 48 255090 O kuris nežino ir baustinai elgiasi, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota’‘. 42N 12 49 42N 12 49 255100 ‘‘Aš atėjau uždegti žemėje ugnies ir taip noriu, kad ji jau liepsnotų! 42N 12 50 42N 12 50 255110 Bet Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir kaip esu slegiamas, kol tai išsipildys!’‘ 42N 12 51 42N 12 51 255120 ‘‘Gal manote, kad atėjau atnešti žemėn ramybės? Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantaikos. 42N 12 52 42N 12 52 255130 Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. 42N 12 53 42N 12 53 255140 Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą’‘. 42N 12 54 42N 12 54 255150 Jėzus pasakė ir minioms: ‘‘Matydami debesį, kylantį vakaruose, tuoj pat sakote: ‘Ateina lietus’, ir taip atsitinka. 42N 12 55 42N 12 55 255160 Pučiant pietų vėjui, tvirtinate: ‘Bus karšta’, ir taip būna. 42N 12 56 42N 12 56 255170 Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti žemės ir dangaus veidą, tai kodėl gi neatpažįstate šio laiko? 42N 12 57 42N 12 57 255180 Kodėl patys nenusprendžiate, kas teisu? 42N 12 58 42N 12 58 255190 Kai eini su kaltintoju pas valdininką, pasistenk dar kelyje su juo susitarti, kad jis tavęs nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą. 42N 12 59 42N 12 59 255200 Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko’‘. 42N 13 1 42N 13 1 255210 Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jam apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišė su jų aukomis. 42N 13 2 42N 13 2 255220 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: ‘‘Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo? 42N 13 3 42N 13 3 255230 Ne, sakau jums! Bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite. 42N 13 4 42N 13 4 255240 Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus? 42N 13 5 42N 13 5 255250 Ne, sakau jums, bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite’‘. 42N 13 6 42N 13 6 255260 Jis pasakė palyginimą: ‘‘Žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jo vaisių, bet nerado. 42N 13 7 42N 13 7 255270 Ir tarė sodininkui: ‘Jau treji metai, kai ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’ 42N 13 8 42N 13 8 255280 Anas jam atsakė: ‘Šeimininke, palik dar jį šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. 42N 13 9 42N 13 9 255290 Jei jis duos vaisių, gerai. O jei ne, tai iškirsk jį!’ ‘‘ 42N 13 10 42N 13 10 255300 Sabato dieną Jėzus mokė vienoje sinagogoje. 42N 13 11 42N 13 11 255310 Čia buvo moteris, aštuoniolika metų turinti ligos dvasią. Ji buvo sutraukta ir visiškai negalėjo išsitiesti. 42N 13 12 42N 13 12 255320 Jėzus, pamatęs ją, pasišaukė ir tarė: ‘‘Moterie, esi išvaduota iš savo ligos!’‘ 42N 13 13 42N 13 13 255330 Jis uždėjo ant jos rankas, toji bematant atsitiesė ir ėmė garbinti Dievą. 42N 13 14 42N 13 14 255340 Tada sinagogos vyresnysis, supykęs, kad Jėzus išgydė ją sabato dieną, pasakė miniai: ‘‘Dirbamos yra šešios dienos. Ateikite jomis ir gydykitės, o ne per sabatą!’‘ 42N 13 15 42N 13 15 255350 Viešpats jam atsakė: ‘‘Veidmainy! Argi kas iš jūsų neatriša per sabatą nuo ėdžių savo jaučio ar asilo ir nenuveda pagirdyti? 42N 13 16 42N 13 16 255360 Argi šios Abraomo dukters, kurią šėtonas laikė surišęs jau aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš pančių sabato dieną?’‘ 42N 13 17 42N 13 17 255370 Kai Jis tai kalbėjo, visi Jo priešininkai liko sugėdinti, o minia džiaugėsi visais šlovingais Jo atliktais darbais. 42N 13 18 42N 13 18 255380 Jis tarė: ‘‘Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo ją palyginsiu? 42N 13 19 42N 13 19 255390 Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Ji išaugo į aukštą medelį ir padangių paukščiai susisuko lizdus jo šakose’‘. 42N 13 20 42N 13 20 255400 Jis vėl tarė: ‘‘Su kuo palyginsiu Dievo karalystę? 42N 13 21 42N 13 21 255410 Ji panaši į raugą, kurį ėmusi moteris įmaišė į tris saikus miltų, ir nuo jo viskas įrūgo’‘. 42N 13 22 42N 13 22 255420 Jėzus ėjo mokydamas per miestelius bei kaimus ir keliavo į Jeruzalę. 42N 13 23 42N 13 23 255430 Kažkas paklausė Jį: ‘‘Viešpatie, ar maža bus išgelbėtųjų?’‘ Jis atsakė jiems: 42N 13 24 42N 13 24 255440 ‘‘Stenkitės įeiti pro siaurus vartus. Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs. 42N 13 25 42N 13 25 255450 Kai namų Šeimininkas atsikels ir užrakins duris, jūs, stovėdami lauke, pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, Viešpatie, atidaryk mums!’ O Jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’. 42N 13 26 42N 13 26 255460 Tada imsite sakyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme Tavo akivaizdoje, Tu mokei mūsų gatvėse’. 42N 13 27 42N 13 27 255470 O Jis tars: ‘Sakau jums, Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’ 42N 13 28 42N 13 28 255480 Ten bus verksmo ir dantų griežimo, kai pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus Dievo karalystėje, o patys būsite išmesti laukan. 42N 13 29 42N 13 29 255490 Ir ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. 42N 13 30 42N 13 30 255500 Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai’‘. 42N 13 31 42N 13 31 255510 Tą pačią dieną atėjo keli fariziejai ir pasakė Jėzui: ‘‘Eik iš čia, pasišalink, nes Erodas nori Tave nužudyti’‘. 42N 13 32 42N 13 32 255520 Jis jiems atsakė: ‘‘Eikite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai Aš išvarinėju demonus ir gydau šiandien, tai darysiu ir rytoj, o trečią dieną būsiu viską atlikęs. 42N 13 33 42N 13 33 255530 Bet šiandien ir rytoj, ir poryt turiu keliauti, nes negali taip būti, kad pranašas žūtų ne Jeruzalėje’ ‘‘. 42N 13 34 42N 13 34 255540 ‘‘Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus kaip višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! 42N 13 35 42N 13 35 255550 Štai jūsų namai paliekami jums tušti. Iš tiesų sakau jums: jūs manęs nebematysite, kol ateis laikas, kada tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’ ‘‘ 42N 14 1 42N 14 1 255560 Kartą sabato dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo Jį. 42N 14 2 42N 14 2 255570 Ir štai Jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus. 42N 14 3 42N 14 3 255580 Jėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: ‘‘Leistina per sabatą gydyti ar ne?’‘ 42N 14 4 42N 14 4 255590 Tie tylėjo. Tada Jis ėmė, išgydė jį ir paleido. 42N 14 5 42N 14 5 255600 O jiems pasakė: ‘‘Jei kurio iš jūsų asilas ar jautis įkristų į šulinį, argi tučtuojau neištrauktų jo per sabatą?’‘ 42N 14 6 42N 14 6 255610 Ir jie nesugebėjo Jam į tai atsakyti. 42N 14 7 42N 14 7 255620 Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, Jis pasakė jiems palyginimą: 42N 14 8 42N 14 8 255630 ‘‘Kai kas nors tave pakvies į vestuves, nesėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave, 42N 14 9 42N 14 9 255640 ir atėjęs tas, kuris tave ir jį pakvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tada sugėdintas turėsi sėstis į paskutinę vietą. 42N 14 10 42N 14 10 255650 Kai būsi pakviestas, eik ir sėskis paskutinėje vietoje, kad tas, kuris tave pakvietė, atėjęs galėtų pasakyti: ‘Bičiuli, persėsk aukščiau!’ Tada tau bus garbė visų prie stalo sėdinčiųjų akivaizdoje. 42N 14 11 42N 14 11 255660 Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas’‘. 42N 14 12 42N 14 12 255670 Pakvietusiam Jį vaišių Jėzus irgi pasakė: ‘‘Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepakviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. 42N 14 13 42N 14 13 255680 Rengdamas vaišes, geriau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, 42N 14 14 42N 14 14 255690 tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti. Tuomet tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime’‘. 42N 14 15 42N 14 15 255700 Tai išgirdęs, vienas iš sėdinčiųjų prie stalo tarė Jam: ‘‘Palaimintas, kas valgys duoną Dievo karalystėje!’‘ 42N 14 16 42N 14 16 255710 Tada Jėzus jam pasakė: ‘‘Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. 42N 14 17 42N 14 17 255720 Atėjus puotos metui, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’. 42N 14 18 42N 14 18 255730 Tada jie visi kaip vienas pradėjo atsiprašinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau mane pateisinti’. 42N 14 19 42N 14 19 255740 Kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane pateisinti’. 42N 14 20 42N 14 20 255750 Trečias tarė: ‘Vedžiau žmoną, todėl negaliu ateiti’. 42N 14 21 42N 14 21 255760 Tarnas sugrįžęs viską papasakojo šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto gatves ir skersgatvius ir vesk čia vargšus, paliegėlius, luošus ir aklus’. 42N 14 22 42N 14 22 255770 Tarnas vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip liepei,­padaryta, bet dar yra vietos’. 42N 14 23 42N 14 23 255780 Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni. 42N 14 24 42N 14 24 255790 Sakau jums,­nė vienas iš anų pakviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’ ‘‘. 42N 14 25 42N 14 25 255800 Kartu su Juo ėjo didelės minios. Atsigręžęs Jis tarė žmonėms: 42N 14 26 42N 14 26 255810 ‘‘Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės,­negali būti mano mokinys. 42N 14 27 42N 14 27 255820 Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. 42N 14 28 42N 14 28 255830 Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti? 42N 14 29 42N 14 29 255840 Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo, 42N 14 30 42N 14 30 255850 sakydami: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’. 42N 14 31 42N 14 31 255860 Arba koks karalius, traukdamas į karą prieš kitą karalių, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris ateina prieš jį su dvidešimčia tūkstančių?! 42N 14 32 42N 14 32 255870 Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. 42N 14 33 42N 14 33 255880 Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys’‘. 42N 14 34 42N 14 34 255890 ‘‘Druska­geras daiktas. Bet jeigu druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti? 42N 14 35 42N 14 35 255900 Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui; ją išmeta laukan. Kas turi ausis klausyti­teklauso!’‘ 42N 15 1 42N 15 1 255910 Prie Jėzaus artindavosi visi muitininkai ir nusidėjėliai Jo pasiklausyti. 42N 15 2 42N 15 2 255920 Fariziejai ir Rašto žinovai murmėjo, sakydami: ‘‘Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo’‘. 42N 15 3 42N 15 3 255930 Tada Jis pasakė jiems palyginimą: 42N 15 4 42N 15 4 255940 ‘‘Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kol suranda? 42N 15 5 42N 15 5 255950 Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių 42N 15 6 42N 15 6 255960 ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi, radau savo avį, kuri buvo pražuvusi!’ 42N 15 7 42N 15 7 255970 Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos. 42N 15 8 42N 15 8 255980 Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kol suranda? 42N 15 9 42N 15 9 255990 Radusi susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi’. 42N 15 10 42N 15 10 256000 Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio’‘. 42N 15 11 42N 15 11 256010 Jis kalbėjo toliau: ‘‘Vienas žmogus turėjo du sūnus. 42N 15 12 42N 15 12 256020 Kartą jaunesnysis tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą. 42N 15 13 42N 15 13 256030 Praėjus kelioms dienoms, jaunesnysis sūnus, pasiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, iššvaistė savo turtą. 42N 15 14 42N 15 14 256040 Kai viską išleido, toje šalyje kilo didelis badas, ir jis pradėjo stokoti. 42N 15 15 42N 15 15 256050 Tada apsistojo pas vieną tos šalies gyventoją. Tas jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti. 42N 15 16 42N 15 16 256060 Jis geidė prikimšti pilvą bent ankštimis, kurias ėdė kiaulės, bet ir tų niekas jam neduodavo. 42N 15 17 42N 15 17 256070 Tada susiprotėjęs jis tarė: ‘Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado! 42N 15 18 42N 15 18 256080 Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau. 42N 15 19 42N 15 19 256090 Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!’ 42N 15 20 42N 15 20 256100 Jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą. Jam dar toli esant, tėvas jį pamatė ir, apimtas gailesčio, pribėgo, puolė ant kaklo ir meiliai pabučiavo. 42N 15 21 42N 15 21 256110 O sūnus jam tarė: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau, nebesu vertas vadintis tavo sūnumi’. 42N 15 22 42N 15 22 256120 Bet tėvas įsakė savo tarnams: ‘Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas! 42N 15 23 42N 15 23 256130 Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Valgysim ir linksminsimės! 42N 15 24 42N 15 24 256140 Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado’. Ir jie pradėjo linksmintis. 42N 15 25 42N 15 25 256150 O vyresnysis jo sūnus buvo laukuose. Kai grįždamas prisiartino prie namų, išgirdo muziką ir šokius. 42N 15 26 42N 15 26 256160 Pasišaukęs vieną iš tarnų, jis paklausė, kas čia dedasi. 42N 15 27 42N 15 27 256170 Tas jam atsakė: ‘Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas papjovė nupenėtą veršį, nes sulaukė jo sveiko’. 42N 15 28 42N 15 28 256180 Tada šis supyko ir nenorėjo eiti vidun. Tėvas išėjęs ėmė jį kviesti. 42N 15 29 42N 15 29 256190 O jis atsakė tėvui: ‘Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nedavei nė ožiuko pasilinksminti su draugais. 42N 15 30 42N 15 30 256200 Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavo turtą su kekšėmis, tu tuojau papjovei jam nupenėtą veršį’. 42N 15 31 42N 15 31 256210 Tėvas atsakė: ‘Sūnau, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. 42N 15 32 42N 15 32 256220 Bet reikėjo džiaugtis ir linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado!’ ‘‘ 42N 16 1 42N 16 1 256230 Jėzus kalbėjo ir savo mokiniams: ‘‘Buvo vienas turtingas žmogus ir turėjo ūkvedį. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą. 42N 16 2 42N 16 2 256240 Tuomet, pasišaukęs jį, šeimininkas pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant? Duok savo ūkvedžiavimo apyskaitą, nes daugiau nebegalėsi būti ūkvedžiu’. 42N 16 3 42N 16 3 256250 O ūkvedys tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs ūkvedžiavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti­gėda. 42N 16 4 42N 16 4 256260 Žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’. 42N 16 5 42N 16 5 256270 Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek esi skolingas mano šeimininkui?’ 42N 16 6 42N 16 6 256280 Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt’. 42N 16 7 42N 16 7 256290 Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’. 42N 16 8 42N 16 8 256300 Šeimininkas pagyrė neteisųjį ūkvedį, kad jis gudriai pasielgė. Šio pasaulio vaikai sumanesni tarp savųjų negu šviesos vaikai’‘. 42N 16 9 42N 16 9 256310 ‘‘Ir Aš jums sakau: darykitės bičiulių neteisiosios Mamonos dėka, kad, jūsų galui atėjus, jie priimtų jus į amžinuosius namus. 42N 16 10 42N 16 10 256320 Kas ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir dideliame, o kas neteisingas mažame, tas neteisingas ir dideliame. 42N 16 11 42N 16 11 256330 Jei nebuvote ištikimi, tvarkydami neteisiąją Mamoną, tai kas jums patikės tikruosius turtus? 42N 16 12 42N 16 12 256340 Ir jeigu nebuvote ištikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų? 42N 16 13 42N 16 13 256350 Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno prisiriš, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai’‘. 42N 16 14 42N 16 14 256360 Visa tai girdėjo mėgstantys pinigus fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus. 42N 16 15 42N 16 15 256370 O Jis jiems pasakė: ‘‘Jūs žmonių akyse dedatės teisūs, bet Dievas mato jūsų širdis. Nes tai, kas žmonėse aukštinama, Dievo akyse bjauru’‘. 42N 16 16 42N 16 16 256380 ‘‘Įstatymas ir pranašai­iki Jono; nuo tada skelbiama Dievo karalystė, ir kiekvienas į ją veržiasi. 42N 16 17 42N 16 17 256390 Greičiau dangus ir žemė praeis, negu iš Įstatymo iškris bent vienas brūkšnelis. 42N 16 18 42N 16 18 256400 Kiekvienas, kuris atleidžia žmoną ir veda kitą­svetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat svetimauja’‘. 42N 16 19 42N 16 19 256410 ‘‘Gyveno vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai linksminosi. 42N 16 20 42N 16 20 256420 O prie jo vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. 42N 16 21 42N 16 21 256430 Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunys atbėgę laižydavo jo votis. 42N 16 22 42N 16 22 256440 Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas. 42N 16 23 42N 16 23 256450 Kentėdamas pragare, jis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. 42N 16 24 42N 16 24 256460 Jis ėmė šaukti: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje piršto galą, atvėsintų man liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje’. 42N 16 25 42N 16 25 256470 Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius­tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. 42N 16 26 42N 16 26 256480 Be to, mus nuo jūsų skiria milžiniška praraja, ir niekas iš čia panorėjęs negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’. 42N 16 27 42N 16 27 256490 Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus, 42N 16 28 42N 16 28 256500 nes aš turiu penkis brolius. Teįspėja juos, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’. 42N 16 29 42N 16 29 256510 Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų klauso!’ 42N 16 30 42N 16 30 256520 O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atgailautų!’ 42N 16 31 42N 16 31 256530 Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’ ‘‘. 42N 17 1 42N 17 1 256540 Jėzus kalbėjo savo mokiniams: ‘‘Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina. 42N 17 2 42N 17 2 256550 Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių. 42N 17 3 42N 17 3 256560 Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam. 42N 17 4 42N 17 4 256570 Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’,­atleisk jam’‘. 42N 17 5 42N 17 5 256580 Apaštalai tarė Viešpačiui: ‘‘Sustiprink mūsų tikėjimą’‘. 42N 17 6 42N 17 6 256590 O Viešpats atsakė: ‘‘Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’,­ir jis paklausytų jūsų’‘. 42N 17 7 42N 17 7 256600 ‘‘Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: ‘Tuojau sėsk prie stalo’? 42N 17 8 42N 17 8 256610 Argi nesakys jam: ‘Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi’? 42N 17 9 42N 17 9 256620 Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau. 42N 17 10 42N 17 10 256630 Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’ ‘‘. 42N 17 11 42N 17 11 256640 Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. 42N 17 12 42N 17 12 256650 Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu 42N 17 13 42N 17 13 256660 ir garsiai šaukė: ‘‘Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!’‘ 42N 17 14 42N 17 14 256670 Pamatęs juos, Jis tarė: ‘‘Eikite, pasirodykite kunigams!’‘ Ir beeidami jie pasveiko. 42N 17 15 42N 17 15 256680 Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą. 42N 17 16 42N 17 16 256690 Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. 42N 17 17 42N 17 17 256700 Jėzus paklausė: ‘‘Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni? 42N 17 18 42N 17 18 256710 Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?’‘ 42N 17 19 42N 17 19 256720 Ir tarė jam: ‘‘Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave’‘. 42N 17 20 42N 17 20 256730 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: ‘‘Dievo karalystė neateina regimai. 42N 17 21 42N 17 21 256740 Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų’‘. 42N 17 22 42N 17 22 256750 Ir Jis tarė mokiniams: ‘‘Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. 42N 17 23 42N 17 23 256760 Jums sakys: ‘Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!’­Nesekite jais ir neikite paskui juos. 42N 17 24 42N 17 24 256770 Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus. 42N 17 25 42N 17 25 256780 Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas. 42N 17 26 42N 17 26 256790 Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. 42N 17 27 42N 17 27 256800 Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino. 42N 17 28 42N 17 28 256810 Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė. 42N 17 29 42N 17 29 256820 O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino. 42N 17 30 42N 17 30 256830 Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus. 42N 17 31 42N 17 31 256840 Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. 42N 17 32 42N 17 32 256850 Prisiminkite Loto žmoną! 42N 17 33 42N 17 33 256860 Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją. 42N 17 34 42N 17 34 256870 Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 42N 17 35 42N 17 35 256880 Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta. 42N 17 36 42N 17 36 256890 Du bus lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas’‘. 42N 17 37 42N 17 37 256900 Tada jie atsiliepė: ‘‘O kurgi, Viešpatie?’‘ Jis atsakė: ‘‘Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai’‘. 42N 18 1 42N 18 1 256910 Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto, 42N 18 2 42N 18 2 256920 tardamas: ‘‘Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių. 42N 18 3 42N 18 3 256930 Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo mano priešininko!’ 42N 18 4 42N 18 4 256940 Jis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, 42N 18 5 42N 18 5 256950 vis dėlto, kai šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų’ ‘‘. 42N 18 6 42N 18 6 256960 Ir Viešpats tarė: ‘‘Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas. 42N 18 7 42N 18 7 256970 Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti? 42N 18 8 42N 18 8 256980 Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?’‘ 42N 18 9 42N 18 9 256990 Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: 42N 18 10 42N 18 10 257000 ‘‘Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas­fariziejus, o kitas­muitininkas. 42N 18 11 42N 18 11 257010 Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės­plėšikai, sukčiai, svetimautojai­arba kaip šis va muitininkas. 42N 18 12 42N 18 12 257020 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’. 42N 18 13 42N 18 13 257030 O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’ 42N 18 14 42N 18 14 257040 Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas’‘. 42N 18 15 42N 18 15 257050 Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai matydami, draudė. 42N 18 16 42N 18 16 257060 Bet Jėzus, pasišaukęs vaikučius, tarė: ‘‘Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė. 42N 18 17 42N 18 17 257070 Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip kūdikis, niekaip neįeis į ją!’‘ 42N 18 18 42N 18 18 257080 Vienas valdininkas Jį paklausė: ‘‘Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?’‘ 42N 18 19 42N 18 19 257090 Jėzus jam atsakė: ‘‘Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. 42N 18 20 42N 18 20 257100 Įsakymus žinai: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ‘‘. 42N 18 21 42N 18 21 257110 Tas atsakė: ‘‘Viso šito laikausi nuo savo jaunystės’‘. 42N 18 22 42N 18 22 257120 Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: ‘‘Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!’‘ 42N 18 23 42N 18 23 257130 Tai išgirdęs, jis nusiminė, nes buvo labai turtingas. 42N 18 24 42N 18 24 257140 Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus prabilo: ‘‘Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo karalystę! 42N 18 25 42N 18 25 257150 Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę!’‘ 42N 18 26 42N 18 26 257160 Girdėjusieji tai paklausė: ‘‘Kas tada gali būti išgelbėtas?’‘ 42N 18 27 42N 18 27 257170 Jis atsakė: ‘‘Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui’‘. 42N 18 28 42N 18 28 257180 Tada Petras tarė: ‘‘Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave’‘. 42N 18 29 42N 18 29 257190 Jėzus atsakė jiems: ‘‘Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystės 42N 18 30 42N 18 30 257200 ir kuris jau šiuo metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyje­amžinojo gyvenimo’‘. 42N 18 31 42N 18 31 257210 Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: ‘‘Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų. 42N 18 32 42N 18 32 257220 Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. 42N 18 33 42N 18 33 257230 Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels’‘. 42N 18 34 42N 18 34 257240 Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma. 42N 18 35 42N 18 35 257250 Jam artinantis prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta. 42N 18 36 42N 18 36 257260 Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų. 42N 18 37 42N 18 37 257270 Jam atsakė, kad praeinąs Jėzus iš Nazareto. 42N 18 38 42N 18 38 257280 Tada jis ėmė šaukti: ‘‘Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!’‘ 42N 18 39 42N 18 39 257290 Ėję priekyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: ‘‘Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!’‘ 42N 18 40 42N 18 40 257300 Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo: 42N 18 41 42N 18 41 257310 ‘‘Ko nori, kad tau padaryčiau?’‘ 42N 18 42 42N 18 42 257320 Šis atsakė: ‘‘Viešpatie, kad praregėčiau!’‘ Jėzus tarė: ‘‘Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave’‘. 42N 18 43 42N 18 43 257330 Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą. 42N 19 1 42N 19 1 257340 Atvykęs Jėzus ėjo per Jerichą. 42N 19 2 42N 19 2 257350 Ir štai žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis, 42N 19 3 42N 19 3 257360 troško pamatyti Jėzų, kas Jis esąs, bet negalėjo per minią, nes buvo žemo ūgio. 42N 19 4 42N 19 4 257370 Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų Jį pamatyti, nes Jis turėjo ten praeiti. 42N 19 5 42N 19 5 257380 Kai Jėzus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: ‘‘Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose’‘. 42N 19 6 42N 19 6 257390 Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė Jį. 42N 19 7 42N 19 7 257400 Tai matydami, visi murmėjo: ‘‘Pas nusidėjėlį užėjo į svečius!’‘ 42N 19 8 42N 19 8 257410 O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: ‘‘Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai’‘. 42N 19 9 42N 19 9 257420 Jėzus tarė: ‘‘Šiandien į šiuos namus atėjo išgelbėjimas, nes ir jis yra Abraomo sūnus. 42N 19 10 42N 19 10 257430 Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę’‘. 42N 19 11 42N 19 11 257440 Jiems klausantis, Jis tęsė ir pasakė palyginimą. Mat Jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog tuojau pat turi pasirodyti Dievo karalystė. 42N 19 12 42N 19 12 257450 Tad Jis kalbėjo: ‘‘Vienas aukštos kilmės žmogus iškeliavo į tolimą šalį, kad gautų karalystę ir sugrįžtų. 42N 19 13 42N 19 13 257460 Pasišaukęs dešimt savo tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’. 42N 19 14 42N 19 14 257470 Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų’. 42N 19 15 42N 19 15 257480 Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo. 42N 19 16 42N 19 16 257490 Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina pelnė dešimt minų’. 42N 19 17 42N 19 17 257500 Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei ištikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimtį miestų’. 42N 19 18 42N 19 18 257510 Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina pelnė penkias minas’. 42N 19 19 42N 19 19 257520 Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’. 42N 19 20 42N 19 20 257530 Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą. 42N 19 21 42N 19 21 257540 Aš bijojau tavęs, nes esi griežtas žmogus: imi tai, ko nepadėjai, ir pjauni tai, ko nepasėjai’. 42N 19 22 42N 19 22 257550 Jis atsiliepė: ‘Tavo paties žodžiais teisiu tave, netikęs tarne. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau. 42N 19 23 42N 19 23 257560 Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’ 42N 19 24 42N 19 24 257570 Šalia stovėjusiems jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’. 42N 19 25 42N 19 25 257580 Tie atsakė: ‘Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!’ 42N 19 26 42N 19 26 257590 Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi. 42N 19 27 42N 19 27 257600 O tuos mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čia ir nužudykite mano akyse!’ ‘‘ 42N 19 28 42N 19 28 257610 Tai pasakęs, Jėzus visų priešakyje nukreipė žingsnius į Jeruzalę. 42N 19 29 42N 19 29 257620 Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, prie vadinamojo Alyvų kalno, Jis pasiuntė du mokinius, 42N 19 30 42N 19 30 257630 sakydamas jiems: ‘‘Eikite į priešais esantį kaimą ir įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. 42N 19 31 42N 19 31 257640 O jeigu kas klaustų: ‘Kodėl jį atrišate?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’ ‘‘. 42N 19 32 42N 19 32 257650 Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo pasakyta. 42N 19 33 42N 19 33 257660 Atrišant asilaitį, savininkai klausė: ‘‘Kodėl atrišate asilaitį?’‘ 42N 19 34 42N 19 34 257670 Tie atsakė: ‘‘Jo reikia Viešpačiui’‘. 42N 19 35 42N 19 35 257680 Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus. 42N 19 36 42N 19 36 257690 Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio savo drabužius. 42N 19 37 42N 19 37 257700 Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir garsiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję. 42N 19 38 42N 19 38 257710 Jie šaukė: ‘‘ ‘Palaimintas karalius, kuris ateina Viešpaties vardu!’ Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!’‘ 42N 19 39 42N 19 39 257720 Kai kurie fariziejai iš minios Jam sakė: ‘‘Mokytojau, sudrausk savo mokinius!’‘ 42N 19 40 42N 19 40 257730 Jis jiems atsakė: ‘‘Sakau jums, jei šie tylės­akmenys šauks!’‘ 42N 19 41 42N 19 41 257740 Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė dėl jo ir sakė: 42N 19 42 42N 19 42 257750 ‘‘O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių. 42N 19 43 42N 19 43 257760 Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; 42N 19 44 42N 19 44 257770 jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto’‘. 42N 19 45 42N 19 45 257780 Įėjęs į šventyklą, Jis pradėjo varyti laukan parduodančius ir perkančius. 42N 19 46 42N 19 46 257790 Jis sakė jiems: ‘‘Parašyta: ‘Mano namai yra maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ ‘‘. 42N 19 47 42N 19 47 257800 Ir Jis kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai bei tautos vyresnieji troško Jį pražudyti, 42N 19 48 42N 19 48 257810 tačiau neišmanė, ką galėtų padaryti, nes visi žmonės apgulę Jį klausėsi. 42N 20 1 42N 20 1 257820 Vieną iš tų dienų Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant Evangeliją, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų su vyresniaisiais 42N 20 2 42N 20 2 257830 ir klausė Jį: ‘‘Pasakyk mums, kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė šitą valdžią?’‘ 42N 20 3 42N 20 3 257840 Jis jiems tarė: ‘‘Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, ir atsakykite man: 42N 20 4 42N 20 4 257850 ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?’‘ 42N 20 5 42N 20 5 257860 Jie svarstė tarpusavyje: ‘‘Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ 42N 20 6 42N 20 6 257870 O jei sakysime­iš žmonių, visa minia užmėtys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas’‘. 42N 20 7 42N 20 7 257880 Ir jie atsakė, kad nežino iš kur. 42N 20 8 42N 20 8 257890 Tada Jėzus jiems tarė: ‘‘Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau’‘. 42N 20 9 42N 20 9 257900 Jis pradėjo pasakoti žmonėms tokį palyginimą: ‘‘Vienas žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį vynininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur. 42N 20 10 42N 20 10 257910 Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną, kad tie jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau vynininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis. 42N 20 11 42N 20 11 257920 Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą jie sumušė, išjuokė ir paleido jį tuščiomis. 42N 20 12 42N 20 12 257930 Tuomet jis pasiuntė dar trečią, bet jie ir šitą sužeidę išvarė. 42N 20 13 42N 20 13 257940 Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, gal pamatę jie gerbs jį?’ 42N 20 14 42N 20 14 257950 Bet, išvydę sūnų, vynininkai ėmė tartis tarpusavyje: ‘Tai paveldėtojas. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’. 42N 20 15 42N 20 15 257960 Jie išmetė jį iš vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas? 42N 20 16 42N 20 16 257970 Jis ateis ir išžudys tuos vynininkus, o vynuogyną atiduos kitiems’‘. Tai girdėjusieji tarė: ‘‘Tenebūna šitaip!’‘ 42N 20 17 42N 20 17 257980 Bet Jėzus, pažvelgęs į juos, paklausė: ‘‘O ką reiškia Rašto posakis: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?’ 42N 20 18 42N 20 18 257990 Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins’‘. 42N 20 19 42N 20 19 258000 Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai norėjo dar tą pačią valandą Jį suimti, bet bijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas. 42N 20 20 42N 20 20 258010 Jie patys atidžiai Jėzų stebėjo ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį Jo žodį, galėtų Jį atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti. 42N 20 21 42N 20 21 258020 Taigi jie klausė Jį: ‘‘Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa. 42N 20 22 42N 20 22 258030 Ar reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?’‘ 42N 20 23 42N 20 23 258040 Suprasdamas jų klastą, Jis tarė jiems: ‘‘Kodėl spendžiate man pinkles? 42N 20 24 42N 20 24 258050 Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?’‘ Jie atsakė: ‘‘Ciesoriaus’‘. 42N 20 25 42N 20 25 258060 Tada Jis jiems tarė: ‘‘Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo­Dievui’‘. 42N 20 26 42N 20 26 258070 Taip jie nesugebėjo žmonių akivaizdoje sugauti Jo kalboje. Stebėdamiesi Jo atsakymu, jie nutilo. 42N 20 27 42N 20 27 258080 Pas Jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė: 42N 20 28 42N 20 28 258090 ‘‘Mokytojau, Mozė mums parašė: jei kieno brolis, turėdamas žmoną, mirtų bevaikis, tada jo brolis tegul veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių. 42N 20 29 42N 20 29 258100 Taigi buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. 42N 20 30 42N 20 30 258110 Ją vedė antrasis ir taip pat mirė bevaikis. 42N 20 31 42N 20 31 258120 Paskui ją vedė trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir jie mirė, nepalikdami vaikų. 42N 20 32 42N 20 32 258130 Po jų visų numirė ir ta moteris. 42N 20 33 42N 20 33 258140 Kurio gi žmona ji bus prisikėlime? Juk ji buvo visų septynių žmona!’‘ 42N 20 34 42N 20 34 258150 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Šio pasaulio vaikai veda ir teka, 42N 20 35 42N 20 35 258160 o kurie pasirodys verti pasiekti aną pasaulį ir mirusiųjų prisikėlimą, tie neves ir netekės. 42N 20 36 42N 20 36 258170 Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai. 42N 20 37 42N 20 37 258180 O kad mirusieji prisikels, nurodė ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina ‘Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu’. 42N 20 38 42N 20 38 258190 Taigi Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi Jam gyvena’‘. 42N 20 39 42N 20 39 258200 Tada kai kurie Rašto žinovai atsiliepė: ‘‘Mokytojau, Tu gerai pasakei!’‘ 42N 20 40 42N 20 40 258210 Ir daugiau jie nedrįso nieko Jo klausti. 42N 20 41 42N 20 41 258220 Jis paklausė jų: ‘‘Kodėl sakoma, jog Kristus esąs Dovydo Sūnus? 42N 20 42 42N 20 42 258230 Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, 42N 20 43 42N 20 43 258240 kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’. 42N 20 44 42N 20 44 258250 Taigi Dovydas vadina Jį Viešpačiu,­kaip tada Jis gali būti jo Sūnus?’‘ 42N 20 45 42N 20 45 258260 Visiems žmonėms girdint, Jėzus tarė savo mokiniams: 42N 20 46 42N 20 46 258270 ‘‘Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose bei garbės vietas pokyliuose. 42N 20 47 42N 20 47 258280 Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą’‘. 42N 21 1 42N 21 1 258290 Pažvelgęs Jis pamatė turtinguosius, dedančius savo dovanas į iždinę. 42N 21 2 42N 21 2 258300 Jis pamatė ir vieną beturtę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius. 42N 21 3 42N 21 3 258310 Ir Jis tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums, ši beturtė našlė įmetė daugiau už visus. 42N 21 4 42N 21 4 258320 Nes anie visi iš savo pertekliaus aukojo dovanų Dievui, o ji iš savo nepritekliaus įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui’‘. 42N 21 5 42N 21 5 258330 Kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: 42N 21 6 42N 21 6 258340 ‘‘Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta’‘. 42N 21 7 42N 21 7 258350 Jie paklausė: ‘‘Mokytojau, kada tai įvyks? Ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?’‘ 42N 21 8 42N 21 8 258360 Jis pasakė: ‘‘Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis mano vardu, ir sakys: ‘Tai Aš!’ ir: ‘Atėjo metas!’ Neikite paskui juos! 42N 21 9 42N 21 9 258370 O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite, nes visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas’‘. 42N 21 10 42N 21 10 258380 Ir dar jiems sakė: ‘‘Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. 42N 21 11 42N 21 11 258390 Įvairiose vietose bus didelių žemės drebėjimų, badmečių, marų, bus baisių įvykių ir didelių ženklų iš dangaus. 42N 21 12 42N 21 12 258400 Bet prieš tai jie pakels prieš jus rankas ir dėl mano vardo jus persekios, tempdami į sinagogas ir kalėjimus, ves pas karalius ir valdytojus. 42N 21 13 42N 21 13 258410 Tai bus jums proga liudyti. 42N 21 14 42N 21 14 258420 Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės, 42N 21 15 42N 21 15 258430 nes Aš jums duosiu tokios iškalbos ir išminties, kad nė vienas jūsų priešininkas negalės nei atsispirti, nei prieštarauti. 42N 21 16 42N 21 16 258440 Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos iš jūsų jie žudys. 42N 21 17 42N 21 17 258450 Būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. 42N 21 18 42N 21 18 258460 Tačiau nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris. 42N 21 19 42N 21 19 258470 Savo ištverme išlaikykite savo sielas’‘. 42N 21 20 42N 21 20 258480 ‘‘Kai pamatysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos sunaikinimas. 42N 21 21 42N 21 21 258490 Tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste­teišeina iš jo, kas apylinkėse­tenegrįžta. 42N 21 22 42N 21 22 258500 Nes tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų visa, kas parašyta. 42N 21 23 42N 21 23 258510 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Nes baisi nelaimė ir rūstybė ištiks šitą tautą. 42N 21 24 42N 21 24 258520 Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į visas tautas, o Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai’‘. 42N 21 25 42N 21 25 258530 ‘‘Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje blaškysis sielvarto slegiamos tautos, jūrai baisiai šniokščiant ir šėlstant. 42N 21 26 42N 21 26 258540 Žmonės sustings iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sudrebintos. 42N 21 27 42N 21 27 258550 Tada jie išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su jėga ir didžia šlove. 42N 21 28 42N 21 28 258560 Kai tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes artėja jūsų atpirkimas’‘. 42N 21 29 42N 21 29 258570 Ir Jis jiems pasakė palyginimą: ‘‘Stebėkite figmedį bei visus kitus medžius. 42N 21 30 42N 21 30 258580 Kai jie ima sprogti, jūs patys matote ir žinote, kad vasara jau arti. 42N 21 31 42N 21 31 258590 Taip pat pamatę visa tai vykstant, žinokite, kad arti yra Dievo karalystė. 42N 21 32 42N 21 32 258600 Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks. 42N 21 33 42N 21 33 258610 Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. 42N 21 34 42N 21 34 258620 Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. 42N 21 35 42N 21 35 258630 It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. 42N 21 36 42N 21 36 258640 Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad būtumėt palaikyti vertais išvengti visko, kas įvyks, ir stoti prieš Žmogaus Sūnų’‘. 42N 21 37 42N 21 37 258650 Taip Jėzus dienomis mokydavo šventykloje, o naktis praleisdavo vadinamajame Alyvų kalne. 42N 21 38 42N 21 38 258660 Ir nuo ankstyvo ryto visi žmonės rinkdavosi Jo pasiklausyti šventykloje. 42N 22 1 42N 22 1 258670 Artėjo Neraugintos duonos šventė, vadinama Pascha. 42N 22 2 42N 22 2 258680 Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, nes bijojo žmonių. 42N 22 3 42N 22 3 258690 O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš dvylikos. 42N 22 4 42N 22 4 258700 Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip Jį išduoti. 42N 22 5 42N 22 5 258710 Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų. 42N 22 6 42N 22 6 258720 Judas pažadėjo ir ieškojo progos išduoti jiems Jėzų, miniai nematant. 42N 22 7 42N 22 7 258730 Atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Paschos avinėlį. 42N 22 8 42N 22 8 258740 Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: ‘‘Eikite ir paruoškite mums valgyti Paschą’‘. 42N 22 9 42N 22 9 258750 Jie paklausė: ‘‘Kur nori, kad paruoštume?’‘ 42N 22 10 42N 22 10 258760 Jis atsakė: ‘‘Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis įeis, 42N 22 11 42N 22 11 258770 ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur svečių kambarys, kuriame galėčiau su mokiniais valgyti Paschą?’ 42N 22 12 42N 22 12 258780 Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite’‘. 42N 22 13 42N 22 13 258790 Nuėję jie rado viską, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą. 42N 22 14 42N 22 14 258800 Atėjus metui, Jis sėdo prie stalo, ir dvylika apaštalų drauge su Juo. 42N 22 15 42N 22 15 258810 Ir Jis tarė jiems: ‘‘Trokšte troškau valgyti su jumis šią Paschą prieš kentėdamas. 42N 22 16 42N 22 16 258820 Sakau jums, nuo šiol daugiau jos nebevalgysiu, kol ji išsipildys Dievo karalystėje’‘. 42N 22 17 42N 22 17 258830 Paėmęs taurę, Jis padėkojo ir tarė: ‘‘Imkite ir dalykitės. 42N 22 18 42N 22 18 258840 Sakau jums: Aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus, kol ateis Dievo karalystė’‘. 42N 22 19 42N 22 19 258850 Ir, paėmęs duoną, Jis padėkojo, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: ‘‘Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui’‘. 42N 22 20 42N 22 20 258860 Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: ‘‘Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas. 42N 22 21 42N 22 21 258870 Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo. 42N 22 22 42N 22 22 258880 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip Jam paskirta, bet vargas tam žmogui, kuris Jį išduoda!’‘ 42N 22 23 42N 22 23 258890 Tada jie pradėjo klausinėti vienas kito, kas gi iš jų yra tas, kuris tai padarys. 42N 22 24 42N 22 24 258900 Tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų turėtų būti laikomas didžiausiu. 42N 22 25 42N 22 25 258910 Bet Jėzus jiems pasakė: ‘‘Pagonių karaliai viešpatauja jiems ir tie, kurie juos valdo, vadinami geradariais. 42N 22 26 42N 22 26 258920 Jūs taip nedarykite. Kas didžiausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o vadovaujantis tebūnie kaip tarnas. 42N 22 27 42N 22 27 258930 Katras yra didesnis­kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi? O Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja. 42N 22 28 42N 22 28 258940 Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, 42N 22 29 42N 22 29 258950 todėl Aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra skyręs Tėvas, 42N 22 30 42N 22 30 258960 kad mano karalystėje jūs valgytumėte ir gertumėte už mano stalo ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių’‘. 42N 22 31 42N 22 31 258970 Ir Viešpats tarė: ‘‘Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius. 42N 22 32 42N 22 32 258980 Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!’‘ 42N 22 33 42N 22 33 258990 Petras atsiliepė: ‘‘Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!’‘ 42N 22 34 42N 22 34 259000 Bet Jėzus atsakė: ‘‘Sakau tau, Petrai: dar šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris kartus išsiginsi, kad mane pažįsti’‘. 42N 22 35 42N 22 35 259010 Jis paklausė juos: ‘‘Ar jums ko nors trūko, kai buvau jus išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be sandalų?’‘ Jie atsakė: ‘‘Nieko’‘. 42N 22 36 42N 22 36 259020 Tada Jis jiems tarė: ‘‘Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka. 42N 22 37 42N 22 37 259030 Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą’‘. 42N 22 38 42N 22 38 259040 Jie tarė: ‘‘Viešpatie, štai čia du kalavijai!’‘ Jis atsakė: ‘‘Gana!’‘ 42N 22 39 42N 22 39 259050 Išėjęs iš ten, Jis, kaip buvo pratęs, pasuko į Alyvų kalną. Paskui Jį nuėjo ir mokiniai. 42N 22 40 42N 22 40 259060 Atėjus į vietą, Jis tarė jiems: ‘‘Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!’‘ 42N 22 41 42N 22 41 259070 Ir Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis: 42N 22 42 42N 22 42 259080 ‘‘Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!’‘ 42N 22 43 42N 22 43 259090 Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino. 42N 22 44 42N 22 44 259100 Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn. 42N 22 45 42N 22 45 259110 Atsikėlęs po maldos, Jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš sielvarto užmigusius. 42N 22 46 42N 22 46 259120 Jis tarė jiems: ‘‘Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!’‘ 42N 22 47 42N 22 47 259130 Jam dar tebekalbant, štai pasirodė minia, o priekyje­vienas iš dvylikos, vadinamas Judu. Jis priėjo prie Jėzaus Jo pabučiuoti. 42N 22 48 42N 22 48 259140 Jėzus jam tarė: ‘‘Judai, pabučiavimu išduodi Žmogaus Sūnų?’‘ 42N 22 49 42N 22 49 259150 Esantieji su Juo, matydami, kas bus, paklausė: ‘‘Viešpatie, gal mums kirsti kalaviju?’‘ 42N 22 50 42N 22 50 259160 Vienas iš jų smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. 42N 22 51 42N 22 51 259170 Bet Jėzus sudraudė: ‘‘Liaukitės! Užteks!’‘ Ir palietęs tarno ausį, išgydė jį. 42N 22 52 42N 22 52 259180 Atėjusiems aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir vyresniesiems Jis pasakė: ‘‘Kaip prieš plėšiką išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais. 42N 22 53 42N 22 53 259190 Kai buvau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Bet ši valanda jūsų, tamsos valdžia’‘. 42N 22 54 42N 22 54 259200 Suėmę Jėzų, jie nusivedė Jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo namus. Petras sekė iš tolo. 42N 22 55 42N 22 55 259210 Susikūrę ugnį kiemo viduryje, jie susėdo. Petras atsisėdo kartu. 42N 22 56 42N 22 56 259220 Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir tarė: ‘‘Ir šitas buvo kartu su Juo’‘. 42N 22 57 42N 22 57 259230 Bet jis išsigynė, sakydamas: ‘‘Moterie, nepažįstu Jo!’‘ 42N 22 58 42N 22 58 259240 Truputį vėliau kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: ‘‘Ir tu esi iš jų’‘. Petras atsakė: ‘‘Ne, žmogau, nesu!’‘ 42N 22 59 42N 22 59 259250 Maždaug po valandos dar vienas ėmė tvirtinti, sakydamas: ‘‘Tikrai šitas buvo su Juo! Juk jis galilėjietis!’‘ 42N 22 60 42N 22 60 259260 Petras atsakė: ‘‘Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai’‘. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys. 42N 22 61 42N 22 61 259270 Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip Jis buvo jam pasakęs: ‘‘Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi’‘. 42N 22 62 42N 22 62 259280 Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko. 42N 22 63 42N 22 63 259290 Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš Jo ir mušė. 42N 22 64 42N 22 64 259300 Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą ir klausinėjo: ‘‘Pranašauk, kas Tave užgavo!’‘ 42N 22 65 42N 22 65 259310 Ir visaip kitaip jam piktžodžiavo. 42N 22 66 42N 22 66 259320 Rytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai. Jie atvedė Jėzų į savo sinedrioną ir sakė: 42N 22 67 42N 22 67 259330 ‘‘Jei Tu Kristus, tai prisipažink mums!’‘ Jėzus atsiliepė: ‘‘Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek netikėsite, 42N 22 68 42N 22 68 259340 o jei paklausiu, man neatsakysite ir nepaleisite. 42N 22 69 42N 22 69 259350 Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje’‘. 42N 22 70 42N 22 70 259360 Tuomet jie visi klausė: ‘‘Tai Tu esi Dievo Sūnus?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taip yra kaip sakote: Aš Esu!’‘ 42N 22 71 42N 22 71 259370 Tada jie tarė: ‘‘Kam dar mums liudijimas?! Juk mes girdėjome iš Jo paties lūpų!’‘ 42N 23 1 42N 23 1 259380 Visas jų būrys pakilo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą. 42N 23 2 42N 23 2 259390 Ten jie ėmė Jį kaltinti, sakydami: ‘‘Mes nustatėme, kad šitas kiršina tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius, tvirtindamas esąs Kristus ir karalius’‘. 42N 23 3 42N 23 3 259400 Pilotas Jį paklausė: ‘‘Ar Tu esi žydų karalius?’‘ Jėzus atsakė: ‘‘Taip yra, kaip sakai’‘. 42N 23 4 42N 23 4 259410 Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: ‘‘Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės’‘. 42N 23 5 42N 23 5 259420 Bet jie visi atkakliai tvirtino: ‘‘Jis kursto tautą, mokydamas visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia’‘. 42N 23 6 42N 23 6 259430 Pilotas, išgirdęs minint Galilėją, paklausė, ar tas žmogus galilėjietis. 42N 23 7 42N 23 7 259440 Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė Jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje. 42N 23 8 42N 23 8 259450 Erodas, išvydęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau anksčiau troško Jį pamatyti, nes buvo daug apie Jį girdėjęs, ir tikėjosi išvysiąs Jį darant kokį nors stebuklą. 42N 23 9 42N 23 9 259460 Jis pateikė Jėzui daug klausimų, bet Jis jam neatsakinėjo. 42N 23 10 42N 23 10 259470 Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto žinovai apstoję be paliovos Jį kaltino. 42N 23 11 42N 23 11 259480 Tada Erodas su savo kariais Jėzų paniekino ir išjuokė. Po to aprengė Jį šviesiu drabužiu ir pasiuntė atgal Pilotui. 42N 23 12 42N 23 12 259490 Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi. 42N 23 13 42N 23 13 259500 Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, vyresniuosius ir minią, 42N 23 14 42N 23 14 259510 pasakė jiems: ‘‘Jūs atvedėte man šitą žmogų, kaltindami Jį tautos kurstymu. Bet aš, Jį apklausęs jūsų akivaizdoje, neradau nė vienos Jam primetamos kaltės; 42N 23 15 42N 23 15 259520 taip pat ir Erodas, nes aš buvau nusiuntęs jus pas jį. Taigi Jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. 42N 23 16 42N 23 16 259530 Aš tad Jį nuplakdinsiu ir paleisiu’‘. 42N 23 17 42N 23 17 259540 Mat per šventę Pilotas turėjo paleisti jiems vieną kalinį. 42N 23 18 42N 23 18 259550 Tada jie visi kartu ėmė šaukti: ‘‘Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!’‘ 42N 23 19 42N 23 19 259560 Barabas buvo pasodintas į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę. 42N 23 20 42N 23 20 259570 Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas vėl kreipėsi į juos, 42N 23 21 42N 23 21 259580 bet jie nesiliovė šaukę: ‘‘Nukryžiuok Jį! Nukryžiuok!’‘ 42N 23 22 42N 23 22 259590 Jis trečią kartą prabilo į juos: ‘‘Ką bloga Jis padarė? Aš Jame nerandu nieko, už ką vertėtų bausti mirtimi. Taigi nuplakdinsiu Jį ir paleisiu’‘. 42N 23 23 42N 23 23 259600 Tačiau jie, garsiai šaukdami, nesiliovė reikalauti, kad Jis būtų nukryžiuotas, ir jų bei aukštųjų kunigų šauksmas paėmė viršų. 42N 23 24 42N 23 24 259610 Tuomet Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. 42N 23 25 42N 23 25 259620 Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai. 42N 23 26 42N 23 26 259630 Vesdami Jį, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų. 42N 23 27 42N 23 27 259640 Jį lydėjo didelė minia ir daug moterų, kurios raudojo ir aimanavo dėl Jo. 42N 23 28 42N 23 28 259650 Atsigręžęs į jas, Jėzus tarė: ‘‘Jeruzalės dukros! Verkite ne dėl manęs, bet dėl savęs ir savo vaikų! 42N 23 29 42N 23 29 259660 Nes štai ateina dienos, kai sakys: ‘Palaimintos nevaisingosios! Palaimintos įsčios, kurios negimdė, ir krūtys, kurios nežindė!’ 42N 23 30 42N 23 30 259670 Tada sakys kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’ 42N 23 31 42N 23 31 259680 Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sauso?’‘ 42N 23 32 42N 23 32 259690 Kartu su Juo buvo vedami žudyti du nusikaltėliai. 42N 23 33 42N 23 33 259700 Atėję į vietą, kuri vadinasi ‘‘Kaukolė’‘, jie nukryžiavo Jį ir du piktadarius­vieną iš dešinės, antrą iš kairės. 42N 23 34 42N 23 34 259710 Jėzus tarė: ‘‘Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro’‘. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius. 42N 23 35 42N 23 35 259720 Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Vyresnieji kartu su kitais šaipydamiesi kalbėjo: ‘‘Kitus išgelbėdavo­tegul pats išsigelbsti, jei Jis­ Kristus, Dievo išrinktasis!’‘ 42N 23 36 42N 23 36 259730 Iš Jo tyčiojosi ir kareiviai, prieidami, paduodami Jam rūgštaus vyno 42N 23 37 42N 23 37 259740 ir sakydami: ‘‘Jei Tu žydų karalius­išgelbėk save!’‘ 42N 23 38 42N 23 38 259750 Viršum Jo buvo užrašas graikų, lotynų ir hebrajų kalbomis: ‘‘Šitas yra žydų karalius’‘. 42N 23 39 42N 23 39 259760 Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių piktžodžiavo Jam: ‘‘Jei Tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!’‘ 42N 23 40 42N 23 40 259770 Antrasis sudraudė jį: ‘‘Ir Dievo tu nebijai, pats būdamas taip pat nuteistas! 42N 23 41 42N 23 41 259780 Mudu teisingai gavome, ko verti mūsų darbai, o šitas nieko blogo nepadarė’‘. 42N 23 42 42N 23 42 259790 Ir jis tarė Jėzui: ‘‘Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę’‘. 42N 23 43 42N 23 43 259800 Jėzus jam atsakė: ‘‘Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje’‘. 42N 23 44 42N 23 44 259810 Buvo apie šeštą valandą, kai visoje šalyje pasidarė tamsu, ir taip buvo iki devintos valandos. 42N 23 45 42N 23 45 259820 Saulė užtemo, ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau. 42N 23 46 42N 23 46 259830 Jėzus garsiu balsu sušuko: ‘‘Tėve, ‘į Tavo rankas pavedu savo dvasią’ ‘‘. Ir tai pasakęs, atidavė dvasią. 42N 23 47 42N 23 47 259840 Šimtininkas, matydamas, kas įvyko, ėmė garbinti Dievą ir tarė: ‘‘Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!’‘ 42N 23 48 42N 23 48 259850 Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę. 42N 23 49 42N 23 49 259860 Visi Jėzaus pažįstami ir moterys, Jį atlydėjusios iš Galilėjos, stovėjo atokiau ir viską matė. 42N 23 50 42N 23 50 259870 Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus, 42N 23 51 42N 23 51 259880 kilęs iš žydų miesto Arimatėjos. Jis nesutiko su tarybos sprendimu ir poelgiu. Jis irgi laukė Dievo karalystės. 42N 23 52 42N 23 52 259890 Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. 42N 23 53 42N 23 53 259900 Nuėmęs Jį nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kape, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. 42N 23 54 42N 23 54 259910 Tai buvo Prisirengimo diena, jau beprasidedant sabatui. 42N 23 55 42N 23 55 259920 Moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, atsekė iš paskos, stebėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas Jo kūnas. 42N 23 56 42N 23 56 259930 Sugrįžusios jos paruošė kvepalų ir tepalų, o per sabatą ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas. 42N 24 1 42N 24 1 259940 Pirmąją savaitės dieną, vos brėkštant, jos atėjo prie kapo, nešdamos paruoštus tepalus. 42N 24 2 42N 24 2 259950 Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, 42N 24 3 42N 24 3 259960 o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno. 42N 24 4 42N 24 4 259970 Moterys apstulbo ir nežinojo, ką daryti. Ir štai prie jų atsirado du vyrai spindinčiais drabužiais. 42N 24 5 42N 24 5 259980 Jos išsigando ir nuleido akis, o tie vyrai tarė: ‘‘Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? 42N 24 6 42N 24 6 259990 Nėra Jo čia, Jis prisikėlė! Atsiminkite, ką Jis jums sakė, būdamas dar Galilėjoje: 42N 24 7 42N 24 7 260000 ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’ ‘‘ 42N 24 8 42N 24 8 260010 Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius 42N 24 9 42N 24 9 260020 ir, sugrįžusios nuo kapo, viską pranešė vienuolikai ir visiems kitiems. 42N 24 10 42N 24 10 260030 Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir kitos su jomis, kurios papasakojo tai apaštalams. 42N 24 11 42N 24 11 260040 Jų žodžiai jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis nepatikėjo. 42N 24 12 42N 24 12 260050 Vis dėlto Petras pakilęs nubėgo prie kapo ir pasilenkęs pamatė tiktai drobules. Jis grįžo atgal, labai stebėdamasis tuo, kas atsitiko. 42N 24 13 42N 24 13 260060 Ir štai du iš jų tą pačią dieną keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. 42N 24 14 42N 24 14 260070 Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. 42N 24 15 42N 24 15 260080 Jiems taip besikalbant ir besvarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. 42N 24 16 42N 24 16 260090 Jų akys buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino. 42N 24 17 42N 24 17 260100 O Jis paklausė jų: ‘‘Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?’‘ 42N 24 18 42N 24 18 260110 Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jam: ‘‘Nejaugi Tu esi vienintelis ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis dienomis atsitiko?’‘ 42N 24 19 42N 24 19 260120 Jėzus paklausė: ‘‘O kas gi?’‘ Jie tarė Jam: ‘‘Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. 42N 24 20 42N 24 20 260130 Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį pasmerkė mirti ir nukryžiavo. 42N 24 21 42N 24 21 260140 O mes vylėmės, kad Jis yra Tas, kuris atpirks Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. 42N 24 22 42N 24 22 260150 Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus labai nustebino. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo 42N 24 23 42N 24 23 260160 ir nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios angelus, kurie sakę Jį esant gyvą. 42N 24 24 42N 24 24 260170 Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė’‘. 42N 24 25 42N 24 25 260180 Tada Jis jiems tarė: ‘‘O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! 42N 24 26 42N 24 26 260190 Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?’‘ 42N 24 27 42N 24 27 260200 Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta. 42N 24 28 42N 24 28 260210 Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi einąs toliau. 42N 24 29 42N 24 29 260220 Bet jie sulaikė Jį, sakydami: ‘‘Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi’‘. Jis užsuko ir pasiliko su jais. 42N 24 30 42N 24 30 260230 Atsisėdęs su jais prie stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems. 42N 24 31 42N 24 31 260240 Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet Jis pranyko jiems iš akių. 42N 24 32 42N 24 32 260250 O jie kalbėjo: ‘‘Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?’‘ 42N 24 33 42N 24 33 260260 Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius vienuolika ir kitus su jais, 42N 24 34 42N 24 34 260270 kurie tvirtino: ‘‘Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui!’‘ 42N 24 35 42N 24 35 260280 O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai Jis laužė duoną. 42N 24 36 42N 24 36 260290 Jiems apie tai bekalbant, Jis pats atsirado tarp jų ir tarė: ‘‘Ramybė jums!’‘ 42N 24 37 42N 24 37 260300 Sutrikę ir išsigandę, jie tarėsi matą dvasią. 42N 24 38 42N 24 38 260310 O Jis paklausė: ‘‘Ko taip sutrikote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės? 42N 24 39 42N 24 39 260320 Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint’‘. 42N 24 40 42N 24 40 260330 Tai taręs, Jis parodė jiems rankas ir kojas. 42N 24 41 42N 24 41 260340 Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: ‘‘Ar turite čia ko nors valgyti?’‘ 42N 24 42 42N 24 42 260350 Jie padavė Jam gabalą keptos žuvies ir korį medaus. 42N 24 43 42N 24 43 260360 Jis paėmė ir valgė jų akyse. 42N 24 44 42N 24 44 260370 Paskui Jėzus jiems tarė: ‘‘Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse’‘. 42N 24 45 42N 24 45 260380 Tada Jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, 42N 24 46 42N 24 46 260390 ir pasakė: ‘‘Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių 42N 24 47 42N 24 47 260400 ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas. 42N 24 48 42N 24 48 260410 Jūs esate šių dalykų liudytojai. 42N 24 49 42N 24 49 260420 Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių’‘. 42N 24 50 42N 24 50 260430 Jėzus nusivedė juos iki Betanijos ir, iškėlęs rankas, palaimino juos. 42N 24 51 42N 24 51 260440 Laimindamas Jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų. 42N 24 52 42N 24 52 260450 Jie pagarbino Jį ir, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę. 42N 24 53 42N 24 53 260460 Jie nuolat buvo šventykloje ir šlovino bei laimino Dievą. Amen. 43N 1 1 43N 1 1 260470 Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. 43N 1 2 43N 1 2 260480 Jis pradžioje buvo pas Dievą. 43N 1 3 43N 1 3 260490 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. 43N 1 4 43N 1 4 260500 Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa. 43N 1 5 43N 1 5 260510 Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. 43N 1 6 43N 1 6 260520 Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. 43N 1 7 43N 1 7 260530 Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų apie šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. 43N 1 8 43N 1 8 260540 Jis nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą. 43N 1 9 43N 1 9 260550 Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį. 43N 1 10 43N 1 10 260560 Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino. 43N 1 11 43N 1 11 260570 Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė. 43N 1 12 43N 1 12 260580 Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais­ tiems, kurie tiki Jo vardą, 43N 1 13 43N 1 13 260590 kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę. 43N 1 14 43N 1 14 260600 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę­šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos. 43N 1 15 43N 1 15 260610 Jonas apie Jį liudija ir šaukia: ‘‘Čia Tas, apie kurį kalbėjau: Tas, kuris eina paskui mane, pirmesnis už mane yra, nes Jis buvo anksčiau už mane’‘. 43N 1 16 43N 1 16 260620 Ir iš Jo pilnatvės mes visi gavome malonę po malonės. 43N 1 17 43N 1 17 260630 Nes Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų. 43N 1 18 43N 1 18 260640 Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė. 43N 1 19 43N 1 19 260650 Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: ‘‘Kas tu esi?’‘ 43N 1 20 43N 1 20 260660 Jis išpažino ir neišsigynė. Jis išpažino: ‘‘Aš nesu Kristus!’‘ 43N 1 21 43N 1 21 260670 Jie klausė: ‘‘Tai kas gi? Gal Elijas?’‘ Jis atsakė: ‘‘Ne!’‘­’‘Tai gal tu pranašas?’‘ Jis atsakė: ‘‘Ne!’‘ 43N 1 22 43N 1 22 260680 Tada jie tęsė: ‘‘Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?’‘ 43N 1 23 43N 1 23 260690 Jis tarė: ‘‘Aš­‘dykumoje šaukiančiojo balsas: Ištiesinkite Viešpačiui kelią!’, kaip yra pasakęs pranašas Izaijas’‘. 43N 1 24 43N 1 24 260700 Atsiųstieji buvo iš fariziejų. 43N 1 25 43N 1 25 260710 Jie dar jį paklausė: ‘‘Tai kodėl krikštiji, jei nesi nei Kristus, nei Elijas, nei pranašas?’‘ 43N 1 26 43N 1 26 260720 Jonas jiems atsakė: ‘‘Aš krikštiju vandeniu,­bet tarp jūsų stovi Tas, kurio jūs nepažįstate. 43N 1 27 43N 1 27 260730 Jis yra Tas, kuris po manęs ateina, kuris pirmesnis už mane yra. Jam aš nevertas atrišti sandalų dirželio’‘. 43N 1 28 43N 1 28 260740 Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo. 43N 1 29 43N 1 29 260750 Kitą dieną Jonas, matydamas pas jį ateinantį Jėzų, prabilo: ‘‘Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! 43N 1 30 43N 1 30 260760 Čia Tas, apie kurį pasakiau: po manęs ateina vyras, kuris pirmesnis už mane yra, nes anksčiau už mane buvo. 43N 1 31 43N 1 31 260770 Aš Jo nepažinojau, bet tam, kad Jis būtų apreikštas Izraeliui, atėjau krikštyti vandeniu’‘. 43N 1 32 43N 1 32 260780 Jonas paliudijo, sakydamas: ‘‘Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir Ji pasiliko ant Jo. 43N 1 33 43N 1 33 260790 Aš Jo nepažinojau, bet Tas, kuris mane siuntė krikštyti vandeniu, man pasakė: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, bus Tas, kuris krikštys Šventąja Dvasia’. 43N 1 34 43N 1 34 260800 Ir aš mačiau, ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus’‘. 43N 1 35 43N 1 35 260810 Kitą dieną vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. 43N 1 36 43N 1 36 260820 Išvydęs einantį Jėzų, jis tarė: ‘‘Štai Dievo Avinėlis!’‘ 43N 1 37 43N 1 37 260830 Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nusekė paskui Jėzų. 43N 1 38 43N 1 38 260840 Jėzus, atsigręžęs ir pamatęs juos sekančius, paklausė: ‘‘Ko ieškote?’‘ Jie atsakė: ‘‘Rabi (tai reiškia: ‘‘Mokytojau’‘), kur gyveni?’‘ 43N 1 39 43N 1 39 260850 Jis jiems tarė: ‘‘Ateikite ir pamatysite’‘. Jie nuėjo, pamatė, kur Jis gyvena, ir tą dieną praleido pas Jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. 43N 1 40 43N 1 40 260860 Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nusekė paskui Jėzų, buvo Simono Petro brolis Andriejus. 43N 1 41 43N 1 41 260870 Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: ‘‘Radome Mesiją!’‘ (išvertus tai reiškia: ‘‘Kristų’‘). 43N 1 42 43N 1 42 260880 Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: ‘‘Tu esi Simonas, Jonos sūnus, o vadinsies Kefas’‘ (išvertus tai reiškia: ‘‘Akmuo’‘). 43N 1 43 43N 1 43 260890 Kitą dieną Jėzus panoro vykti į Galilėją. Jis sutiko Pilypą ir tarė jam: ‘‘Sek paskui mane!’‘ 43N 1 44 43N 1 44 260900 Pilypas buvo iš Betsaidos­Andriejaus ir Petro miesto. 43N 1 45 43N 1 45 260910 Pilypas sutiko Natanaelį ir sako jam: ‘‘Radome Tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai­ Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų’‘. 43N 1 46 43N 1 46 260920 Natanaelis jam tarė: ‘‘Ar iš Nazareto gali būti kas gero?’‘ Pilypas atsakė: ‘‘Ateik ir pažiūrėk!’‘ 43N 1 47 43N 1 47 260930 Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: ‘‘Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!’‘ 43N 1 48 43N 1 48 260940 O Natanaelis Jam sako: ‘‘Iš kur mane pažįsti?’‘ Jėzus atsakė: ‘‘Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave’‘. 43N 1 49 43N 1 49 260950 Natanaelis sušuko: ‘‘Rabi, Tu Dievo Sūnus, Tu Izraelio karalius!’‘ 43N 1 50 43N 1 50 260960 Jėzus atsakė: ‘‘Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Pamatysi dar didesnių dalykų’‘. 43N 1 51 43N 1 51 260970 Ir pridūrė: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus’‘. 43N 2 1 43N 2 1 260980 Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. 43N 2 2 43N 2 2 260990 Į vestuves buvo pakviestas ir Jėzus, ir Jo mokiniai. 43N 2 3 43N 2 3 261000 Pritrūkus vyno, Jėzaus motina Jam sako: ‘‘Jie nebeturi vyno’‘. 43N 2 4 43N 2 4 261010 Jėzus jai atsakė: ‘‘O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda’‘. 43N 2 5 43N 2 5 261020 Jo motina tarė tarnams: ‘‘Darykite, ką tik Jis jums lieps’‘. 43N 2 6 43N 2 6 261030 Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos. 43N 2 7 43N 2 7 261040 Jėzus jiems liepė: ‘‘Pripilkite indus vandens’‘. Jie pripylė sklidinus. 43N 2 8 43N 2 8 261050 Tada Jis sakė: ‘‘Dabar semkite ir neškite stalo prižiūrėtojui’‘. Tie nunešė. 43N 2 9 43N 2 9 261060 Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (bet tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prižiūrėtojas pasišaukė jaunikį 43N 2 10 43N 2 10 261070 ir tarė jam: ‘‘Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiol’‘. 43N 2 11 43N 2 11 261080 Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip Jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo Jį. 43N 2 12 43N 2 12 261090 Paskui Jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas. 43N 2 13 43N 2 13 261100 Artėjant žydų Paschai, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 43N 2 14 43N 2 14 261110 Šventykloje Jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, karveliais ir prisėdusių pinigų keitėjų. 43N 2 15 43N 2 15 261120 Susukęs iš virvučių rimbą, Jis išvijo juos visus iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus ir išvartė stalus. 43N 2 16 43N 2 16 261130 Karvelių pardavėjams Jis sakė: ‘‘Pasiimkite visa tai iš čia ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!’‘ 43N 2 17 43N 2 17 261140 Ir Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: ‘‘Uolumas dėl Tavo namų sugrauš mane’‘. 43N 2 18 43N 2 18 261150 Tada žydai kreipėsi į Jį, sakydami: ‘‘Kokį ženklą mums parodysi, jog turi teisę taip daryti?’‘ 43N 2 19 43N 2 19 261160 Jėzus atsakė: ‘‘Sugriaukite šitą šventyklą, ir per tris dienas Aš ją atstatysiu!’‘ 43N 2 20 43N 2 20 261170 Tada žydai sakė: ‘‘Keturiasdešimt šešerius metus šventyklą statė, o Tu atstatysi ją per tris dienas?!’‘ 43N 2 21 43N 2 21 261180 Bet Jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą. 43N 2 22 43N 2 22 261190 Todėl, Jam prisikėlus iš numirusių, Jo mokiniai prisiminė Jį apie tai kalbėjus ir jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytu žodžiu. 43N 2 23 43N 2 23 261200 Per Paschos šventę, Jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo Jo vardą, matydami Jo daromus ženklus. 43N 2 24 43N 2 24 261210 Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. 43N 2 25 43N 2 25 261220 Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų, nes Jis pats žinojo, kas yra žmoguje. 43N 3 1 43N 3 1 261230 Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis. 43N 3 2 43N 3 2 261240 Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: ‘‘Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo’‘. 43N 3 3 43N 3 3 261250 Jėzus jam atsakė: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės’‘. 43N 3 4 43N 3 4 261260 Nikodemas paklausė: ‘‘Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?’‘ 43N 3 5 43N 3 5 261270 Jėzus atsakė: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę. 43N 3 6 43N 3 6 261280 Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia. 43N 3 7 43N 3 7 261290 Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo. 43N 3 8 43N 3 8 261300 Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios’‘. 43N 3 9 43N 3 9 261310 Nikodemas atsiliepė: ‘‘Kaip tai gali būti?’‘ 43N 3 10 43N 3 10 261320 Jėzus jam atsakė: ‘‘Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti? 43N 3 11 43N 3 11 261330 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo. 43N 3 12 43N 3 12 261340 Jei netikite man kalbant apie žemiškuosius dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius? 43N 3 13 43N 3 13 261350 Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Tas, kuris nužengė iš dangaus,­Žmogaus Sūnus, esantis danguje. 43N 3 14 43N 3 14 261360 Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus, 43N 3 15 43N 3 15 261370 kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą’‘. 43N 3 16 43N 3 16 261380 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. 43N 3 17 43N 3 17 261390 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. 43N 3 18 43N 3 18 261400 Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo. 43N 3 19 43N 3 19 261410 O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. 43N 3 20 43N 3 20 261420 Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti. 43N 3 21 43N 3 21 261430 O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad pasirodytų, jog jo darbai atlikti Dieve. 43N 3 22 43N 3 22 261440 Paskui Jėzus su savo mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštijo. 43N 3 23 43N 3 23 261450 Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten ateidavo ir buvo krikštijami. 43N 3 24 43N 3 24 261460 Tada Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą. 43N 3 25 43N 3 25 261470 Tarp Jono mokinių ir vieno žydo kilo ginčas dėl apsivalymo. 43N 3 26 43N 3 26 261480 Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: ‘‘Rabi, Tas kuris buvo su tavimi anapus Jordano, apie kurį tu paliudijai,­štai Jis krikštija, ir visi eina pas Jį’‘. 43N 3 27 43N 3 27 261490 Jonas atsakė: ‘‘Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam neduota iš dangaus. 43N 3 28 43N 3 28 261500 Jūs patys galite man paliudyti, jog sakiau: aš ne Kristus! Aš siųstas būti tik Jo pirmtaku. 43N 3 29 43N 3 29 261510 Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir jį girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Todėl šiam mano džiaugsmui jau nieko netrūksta. 43N 3 30 43N 3 30 261520 Jis turi augti, o aš­mažėti’‘. 43N 3 31 43N 3 31 261530 Kas iš aukštybių ateina, Tas už visus viršesnis, o kas iš žemės,­ žemiškas yra ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, Tas už visus viršesnis. 43N 3 32 43N 3 32 261540 Jis liudija, ką matė ir girdėjo, tik niekas Jo liudijimo nepriima. 43N 3 33 43N 3 33 261550 O kas Jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus, 43N 3 34 43N 3 34 261560 juk ką Dievas yra siuntęs, Tas kalba Dievo žodžius, nes Dievas teikia Dvasią be saiko. 43N 3 35 43N 3 35 261570 Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas. 43N 3 36 43N 3 36 261580 Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi­gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė. 43N 4 1 43N 4 1 261590 Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius labiau auga negu Jono ir Jis gausiau krikštija 43N 4 2 43N 4 2 261600 (nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai), 43N 4 3 43N 4 3 261610 paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją. 43N 4 4 43N 4 4 261620 Jam reikėjo eiti per Samariją. 43N 4 5 43N 4 5 261630 Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. 43N 4 6 43N 4 6 261640 Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą. 43N 4 7 43N 4 7 261650 Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: ‘‘Duok man gerti’‘. 43N 4 8 43N 4 8 261660 (Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) 43N 4 9 43N 4 9 261670 Samarietė atsakė: ‘‘Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?’‘ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) 43N 4 10 43N 4 10 261680 Jėzus jai tarė: ‘‘Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!’‘ 43N 4 11 43N 4 11 261690 Moteris atsiliepė: ‘‘Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens? 43N 4 12 43N 4 12 261700 Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?’‘ 43N 4 13 43N 4 13 261710 Jėzus atsakė: ‘‘Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. 43N 4 14 43N 4 14 261720 O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą’‘. 43N 4 15 43N 4 15 261730 Tada moteris Jam tarė: ‘‘Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau jo semtis čionai’‘. 43N 4 16 43N 4 16 261740 Jėzus atsiliepė: ‘‘Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia’‘. 43N 4 17 43N 4 17 261750 Moteris atsakė: ‘‘Aš neturiu vyro’‘. Jėzus jai tarė: ‘‘Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, 43N 4 18 43N 4 18 261760 nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei’‘. 43N 4 19 43N 4 19 261770 Moteris atsiliepė: ‘‘Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas. 43N 4 20 43N 4 20 261780 Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti’‘. 43N 4 21 43N 4 21 261790 Jėzus atsakė: ‘‘Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje. 43N 4 22 43N 4 22 261800 Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas­iš žydų. 43N 4 23 43N 4 23 261810 Bet ateina valanda,­jau dabar ji yra,­kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško. 43N 4 24 43N 4 24 261820 Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje’‘. 43N 4 25 43N 4 25 261830 Moteris Jam sako: ‘‘Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs’‘. 43N 4 26 43N 4 26 261840 Jėzus jai tarė: ‘‘Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!’‘ 43N 4 27 43N 4 27 261850 Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: ‘‘Ko iš jos nori?’‘ arba: ‘‘Apie ką su ja kalbi?’‘ 43N 4 28 43N 4 28 261860 O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: 43N 4 29 43N 4 29 261870 ‘‘Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?’‘ 43N 4 30 43N 4 30 261880 Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį. 43N 4 31 43N 4 31 261890 Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: ‘‘Rabi, valgyk!’‘ 43N 4 32 43N 4 32 261900 O Jis jiems tarė: ‘‘Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote’‘. 43N 4 33 43N 4 33 261910 Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: ‘‘Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?’‘ 43N 4 34 43N 4 34 261920 Bet Jėzus tarė: ‘‘Mano maistas­vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą. 43N 4 35 43N 4 35 261930 Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus­jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai. 43N 4 36 43N 4 36 261940 Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas. 43N 4 37 43N 4 37 261950 Čia teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’. 43N 4 38 43N 4 38 261960 Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą’‘. 43N 4 39 43N 4 39 261970 Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: ‘‘Jis man pasakė viską, ką esu padariusi’‘. 43N 4 40 43N 4 40 261980 Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas. 43N 4 41 43N 4 41 261990 Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių. 43N 4 42 43N 4 42 262000 O moteriai jie pasakė: ‘‘Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas’‘. 43N 4 43 43N 4 43 262010 Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją. 43N 4 44 43N 4 44 262020 Pats Jėzus buvo paliudijęs: ‘‘Pranašas negerbiamas savo tėviškėje’‘. 43N 4 45 43N 4 45 262030 Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę. 43N 4 46 43N 4 46 262040 Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. 43N 4 47 43N 4 47 262050 Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties. 43N 4 48 43N 4 48 262060 Tuomet Jėzus jam atsakė: ‘‘Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite’‘. 43N 4 49 43N 4 49 262070 Karaliaus valdininkas prašė: ‘‘Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė’‘. 43N 4 50 43N 4 50 262080 Jėzus jam tarė: ‘‘Eik, tavo sūnus gyvas!’‘ Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo. 43N 4 51 43N 4 51 262090 Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: ‘‘Tavo vaikas gyvas’‘. 43N 4 52 43N 4 52 262100 Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: ‘‘Vakar septintą valandą dingo jam karštis’‘. 43N 4 53 43N 4 53 262110 Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: ‘‘Tavo sūnus gyvas’‘. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai. 43N 4 54 43N 4 54 262120 Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją. 43N 5 1 43N 5 1 262130 Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 43N 5 2 43N 5 2 262140 Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betezda, turinti penkias stogines. 43N 5 3 43N 5 3 262150 Jose gulėdavo daugybė ligonių­ aklų, luošų, paralyžiuotų, kurie laukė vandens sujudant. 43N 5 4 43N 5 4 262160 Mat kartkartėmis maudyklėn nusileisdavo angelas ir sujudindavo vandenį. Kas, vandeniui pajudėjus, pirmas įlipdavo į tvenkinį, pagydavo, kad ir kokia liga sirgdavo. 43N 5 5 43N 5 5 262170 Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. 43N 5 6 43N 5 6 262180 Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: ‘‘Ar nori pasveikti?’‘ 43N 5 7 43N 5 7 262190 Ligonis Jam atsakė: ‘‘Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats einu, kitas įlipa greičiau už mane’‘. 43N 5 8 43N 5 8 262200 Jėzus jam tarė: ‘‘Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok!’‘ 43N 5 9 43N 5 9 262210 Žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. O toji diena buvo sabatas. 43N 5 10 43N 5 10 262220 Todėl žydai sakė išgydytajam: ‘‘Šiandien sabatas, tau negalima nešti gulto’‘. 43N 5 11 43N 5 11 262230 Jis jiems atsakė: ‘‘Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok!’ ‘‘ 43N 5 12 43N 5 12 262240 Jie klausinėjo: ‘‘O kas Tas žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok’?’‘ 43N 5 13 43N 5 13 262250 Išgydytasis nežinojo, kas Jis, kadangi Jėzus pasitraukė, miniai susirinkus toje vietoje. 43N 5 14 43N 5 14 262260 Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: ‘‘Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų tau kas blogesnio!’‘ 43N 5 15 43N 5 15 262270 Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus. 43N 5 16 43N 5 16 262280 Žydai dėl to persekiojo Jėzų ir norėjo Jį nužudyti, kad Jis taip darė per sabatą. 43N 5 17 43N 5 17 262290 O Jėzus jiems atsakė: ‘‘Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, ir Aš darbuojuosi’‘. 43N 5 18 43N 5 18 262300 Dėl to žydai dar labiau ieškojo progos Jį nužudyti, nes Jis ne tik laužė sabatą, bet ir vadino Dievą savo Tėvu, lygindamas save su Dievu. 43N 5 19 43N 5 19 262310 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus. 43N 5 20 43N 5 20 262320 Nes Tėvas myli Sūnų ir rodo Jam visa, ką pats daro. Ir Jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės. 43N 5 21 43N 5 21 262330 Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam nori. 43N 5 22 43N 5 22 262340 Ir Tėvas nieko neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui, 43N 5 23 43N 5 23 262350 kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia Jį siuntusio Tėvo. 43N 5 24 43N 5 24 262360 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą. 43N 5 25 43N 5 25 262370 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateina valanda,­ir dabar jau yra,­ kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs, tie atgis. 43N 5 26 43N 5 26 262380 Nes kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje, 43N 5 27 43N 5 27 262390 ir taip pat suteikė Jam valdžią teisti, nes Jis­Žmogaus Sūnus. 43N 5 28 43N 5 28 262400 Nesistebėkite tuo, nes ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą. 43N 5 29 43N 5 29 262410 Ir tie, kurie darė gera, išeis gyvenimo prisikėlimui, o kurie darė bloga­teismo prisikėlimui. 43N 5 30 43N 5 30 262420 Iš savęs Aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes Aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė’‘. 43N 5 31 43N 5 31 262430 ‘‘Jei Aš pats apie save liudiju, mano liudijimas nėra tikras. 43N 5 32 43N 5 32 262440 Bet apie mane liudija kitas, ir Aš žinau, kad Jo liudijimas, kuriuo Jis liudija apie mane, yra tikras. 43N 5 33 43N 5 33 262450 Jūs buvote nusiuntę pas Joną, ir jis paliudijo tiesą. 43N 5 34 43N 5 34 262460 Aš neieškau žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad būtumėte išgelbėti. 43N 5 35 43N 5 35 262470 Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti. 43N 5 36 43N 5 36 262480 O Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas,­patys darbai, kuriuos Aš darau,­liudija apie mane, kad mane siuntė Tėvas. 43N 5 37 43N 5 37 262490 Ir mane pasiuntęs Tėvas pats paliudijo apie mane. Bet jūs niekad nesate girdėję Jo balso, nei regėję Jo pavidalo, 43N 5 38 43N 5 38 262500 ir neturite Jo žodžio, jumyse pasiliekančio, nes netikite Tuo, kurį Jis siuntė. 43N 5 39 43N 5 39 262510 Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane, 43N 5 40 43N 5 40 262520 bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą’‘. 43N 5 41 43N 5 41 262530 ‘‘Šlovės iš žmonių Aš nepriimu. 43N 5 42 43N 5 42 262540 Aš žinau, kad neturite savyje Dievo meilės. 43N 5 43 43N 5 43 262550 Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savo vardu, tą jūs priimtumėte. 43N 5 44 43N 5 44 262560 Kaipgi jūs galite tikėti, jeigu vienas iš kito priimate šlovę, o tos šlovės, kuri iš vieno Dievo ateina, neieškote? 43N 5 45 43N 5 45 262570 Nemanykite, kad Aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. 43N 5 46 43N 5 46 262580 Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. 43N 5 47 43N 5 47 262590 Bet jeigu jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!’‘ 43N 6 1 43N 6 1 262600 Paskui Jėzus nuvyko į kitą pusę Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. 43N 6 2 43N 6 2 262610 Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos Jis darė ligoniams. 43N 6 3 43N 6 3 262620 Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo su savo mokiniais. 43N 6 4 43N 6 4 262630 Artėjo žydų šventė Pascha. 43N 6 5 43N 6 5 262640 Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia didelė minia pas Jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: ‘‘Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?’‘ 43N 6 6 43N 6 6 262650 Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. 43N 6 7 43N 6 7 262660 Pilypas Jam atsakė: ‘‘Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį’‘. 43N 6 8 43N 6 8 262670 Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, Jam pasakė: 43N 6 9 43N 6 9 262680 ‘‘Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!’‘ 43N 6 10 43N 6 10 262690 Jėzus tarė: ‘‘Susodinkite žmones!’‘ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. 43N 6 11 43N 6 11 262700 Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo. 43N 6 12 43N 6 12 262710 Kai žmonės pasisotino, Jis pasakė savo mokiniams: ‘‘Surinkite trupinius, kad niekas nepražūtų’‘. 43N 6 13 43N 6 13 262720 Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalų pripylė dvylika pintinių trupinių, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. 43N 6 14 43N 6 14 262730 Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: ‘‘Jis tikrai yra Tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį’‘. 43N 6 15 43N 6 15 262740 O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti Jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną. 43N 6 16 43N 6 16 262750 Atėjus vakarui, Jo mokiniai nusileido prie ežero, 43N 6 17 43N 6 17 262760 sulipo į valtį ir išplaukė į kitą pusę ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos. 43N 6 18 43N 6 18 262770 Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas. 43N 6 19 43N 6 19 262780 Nusiyrę apie dvidešimt penkias­trisdešimt stadijų, jie pamatė Jėzų, einantį ežeru ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando. 43N 6 20 43N 6 20 262790 O Jis jiems tarė: ‘‘Tai Aš, nebijokite!’‘ 43N 6 21 43N 6 21 262800 Jie norėjo Jį paimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi. 43N 6 22 43N 6 22 262810 Kitą dieną minia, buvusi anoje pusėje, pamatė, kad ten nebuvo kitos valties, tik ta, į kurią įlipo Jo mokiniai. O Jėzus su jais neįlipo, ir šie išplaukė vieni. 43N 6 23 43N 6 23 262820 Iš Tiberiados atplaukė kitų valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos, Viešpačiui padėkojus. 43N 6 24 43N 6 24 262830 Pamatę, kad čia nėra nei Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. 43N 6 25 43N 6 25 262840 Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: ‘‘Rabi, kada čia atvykai?’‘ 43N 6 26 43N 6 26 262850 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties. 43N 6 27 43N 6 27 262860 Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas­Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs’‘. 43N 6 28 43N 6 28 262870 Jie paklausė: ‘‘Ką mums daryti, kad vykdytume Dievo darbus?’‘ 43N 6 29 43N 6 29 262880 Jėzus atsakė: ‘‘Tai yra Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė’‘. 43N 6 30 43N 6 30 262890 Tada jie klausė: ‘‘Kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir Tave įtikėtume? Ką nuveiksi? 43N 6 31 43N 6 31 262900 Mūsų tėvai dykumoje valgė maną, kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus’ ‘‘. 43N 6 32 43N 6 32 262910 Tuomet Jėzus jiems tarė: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. 43N 6 33 43N 6 33 262920 Nes Dievo duona yra Tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę’‘. 43N 6 34 43N 6 34 262930 Tada jie tarė Jam: ‘‘Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!’‘ 43N 6 35 43N 6 35 262940 Jėzus atsakė: ‘‘Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. 43N 6 36 43N 6 36 262950 Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite. 43N 6 37 43N 6 37 262960 Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk, 43N 6 38 43N 6 38 262970 nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė. 43N 6 39 43N 6 39 262980 O mane siuntusio Tėvo valia,­ kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. 43N 6 40 43N 6 40 262990 Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną’‘. 43N 6 41 43N 6 41 263000 Tada žydai ėmė murmėti prieš Jį dėl to, kad Jis pasakė: ‘‘Aš duona, nužengusi iš dangaus’‘. 43N 6 42 43N 6 42 263010 Jie sakė: ‘‘Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Tad kodėl Jis sako: ‘Aš nužengiau iš dangaus’?’‘ 43N 6 43 43N 6 43 263020 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Nemurmėkite tarpusavyje! 43N 6 44 43N 6 44 263030 Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną. 43N 6 45 43N 6 45 263040 Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’. Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. 43N 6 46 43N 6 46 263050 Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai Tas, kuris iš Dievo yra, Jis matė Tėvą. 43N 6 47 43N 6 47 263060 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki mane, tas turi amžinąjį gyvenimą. 43N 6 48 43N 6 48 263070 Aš esu gyvenimo duona. 43N 6 49 43N 6 49 263080 Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. 43N 6 50 43N 6 50 263090 O ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų. 43N 6 51 43N 6 51 263100 Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos­gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę’‘. 43N 6 52 43N 6 52 263110 Tada žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: ‘‘Kaip Jis gali duoti mums valgyti savo kūną?!’‘ 43N 6 53 43N 6 53 263120 O Jėzus jiems kalbėjo: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! 43N 6 54 43N 6 54 263130 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. 43N 6 55 43N 6 55 263140 Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. 43N 6 56 43N 6 56 263150 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame. 43N 6 57 43N 6 57 263160 Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. 43N 6 58 43N 6 58 263170 Štai duona, nužengusi iš dangaus,­ne taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė. Kas valgo šią duoną­gyvens per amžius’‘. 43N 6 59 43N 6 59 263180 Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume. 43N 6 60 43N 6 60 263190 Tai išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: ‘‘Kieti šie žodžiai, kas gali jų klausytis!’‘ 43N 6 61 43N 6 61 263200 Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: ‘‘Jus tai piktina? 43N 6 62 43N 6 62 263210 O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?! 43N 6 63 43N 6 63 263220 Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas. 43N 6 64 43N 6 64 263230 Bet kai kurie iš jūsų netiki’‘. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos. 43N 6 65 43N 6 65 263240 Ir Jis sakė: ‘‘Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo’‘. 43N 6 66 43N 6 66 263250 Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo. 43N 6 67 43N 6 67 263260 Tada Jėzus paklausė dvylika: ‘‘Gal ir jūs norite pasitraukti?’‘ 43N 6 68 43N 6 68 263270 Simonas Petras atsakė: ‘‘Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. 43N 6 69 43N 6 69 263280 Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus’‘. 43N 6 70 43N 6 70 263290 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Argi Aš neišsirinkau jūsų, dvylikos? Tačiau tarp jūsų vienas yra velnias’‘. 43N 6 71 43N 6 71 263300 Jis kalbėjo apie Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, vienas iš dvylikos, turėjo Jį išduoti. 43N 7 1 43N 7 1 263310 Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai ieškojo progos Jį nužudyti. 43N 7 2 43N 7 2 263320 Artėjo žydų Palapinių šventė. 43N 7 3 43N 7 3 263330 Jo broliai Jam kalbėjo: ‘‘Keliauk iš čia į Judėją, kad ir Tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus darai. 43N 7 4 43N 7 4 263340 Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, parodyk save pasauliui’‘. 43N 7 5 43N 7 5 263350 (Mat netgi Jo broliai Juo netikėjo.) 43N 7 6 43N 7 6 263360 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas. 43N 7 7 43N 7 7 263370 Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes Aš liudiju, kad jo darbai pikti. 43N 7 8 43N 7 8 263380 Jūs eikite į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano laikas dar neatėjo’‘. 43N 7 9 43N 7 9 263390 Tai jiems pasakęs, Jis pasiliko Galilėjoje. 43N 7 10 43N 7 10 263400 Bet kai Jo broliai iškeliavo į šventę, tada ir Jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis. 43N 7 11 43N 7 11 263410 Tuo tarpu iškilmėse žydai Jo ieškojo, klausinėdami: ‘‘O kur Tas?’‘ 43N 7 12 43N 7 12 263420 Apie Jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: ‘‘Jis geras!’‘ Kiti neigė: ‘‘Visai ne. Jis tik klaidina žmones’‘. 43N 7 13 43N 7 13 263430 Tačiau nė vienas apie Jį viešai nekalbėjo, nes bijojo žydų. 43N 7 14 43N 7 14 263440 Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. 43N 7 15 43N 7 15 263450 Žydai stebėjosi ir sakė: ‘‘Iš kur Jis žino raštą, visai nesimokęs?’‘ 43N 7 16 43N 7 16 263460 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Mano mokslas ne iš manęs, bet iš To, kuris mane siuntė. 43N 7 17 43N 7 17 263470 Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs. 43N 7 18 43N 7 18 263480 Kas iš savęs kalba, ieško sau šlovės. O kuris ieško Jo siuntėjo šlovės, Tas teisus, ir nėra Jame neteisybės’‘. 43N 7 19 43N 7 19 263490 ‘‘Argi Mozė nedavė jums Įstatymo? Tačiau niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?’‘ 43N 7 20 43N 7 20 263500 Žmonės atsiliepė: ‘‘Tu turi demoną! Kas gi nori tave nužudyti?’‘ 43N 7 21 43N 7 21 263510 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote. 43N 7 22 43N 7 22 263520 Mozė jums davė apipjaustymą,­ nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių,­ir jūs apipjaustote žmogų per sabatą. 43N 7 23 43N 7 23 263530 Jei žmogus apipjaustomas sabato dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad Aš visą žmogų pagydžiau per sabatą? 43N 7 24 43N 7 24 263540 Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai’‘. 43N 7 25 43N 7 25 263550 Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: ‘‘Ar tik ne šitą nori nužudyti? 43N 7 26 43N 7 26 263560 Štai Jis viešai kalba, ir niekas Jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog Jis iš tiesų Kristus? 43N 7 27 43N 7 27 263570 Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur Jis’‘. 43N 7 28 43N 7 28 263580 Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, šaukė: ‘‘Jūs pažįstate mane ir žinote, iš kur Aš. Ne pats nuo savęs Aš atėjau, bet teisingas yra Tas, kuris mane siuntė, o jūs Jo nepažįstate. 43N 7 29 43N 7 29 263590 Aš Jį pažįstu, nes Aš esu iš Jo, ir Jis mane pasiuntė’‘. 43N 7 30 43N 7 30 263600 Tada jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda. 43N 7 31 43N 7 31 263610 Bet daugelis iš minios įtikėjo Jį ir kalbėjo: ‘‘Argi atėjęs Kristus padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?’‘ 43N 7 32 43N 7 32 263620 Fariziejai išgirdo žmones šitaip kalbant apie Jį, ir aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius Jį suimti. 43N 7 33 43N 7 33 263630 Tuomet Jėzus jiems pasakė: ‘‘Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas Tą, kuris mane siuntė. 43N 7 34 43N 7 34 263640 Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’‘. 43N 7 35 43N 7 35 263650 Tuomet žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: ‘‘Kurgi Jis žada keliauti, kad mes negalėsime Jo rasti? Gal Jis rengiasi išvykti pas išsisklaidžiusius tarp graikų ir mokyti graikus? 43N 7 36 43N 7 36 263660 Ką reiškia tie Jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?’‘ 43N 7 37 43N 7 37 263670 Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: ‘‘Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! 43N 7 38 43N 7 38 263680 Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės’‘. 43N 7 39 43N 7 39 263690 Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas. 43N 7 40 43N 7 40 263700 Išgirdę tuos žodžius, daugelis iš minios sakė: ‘‘Jis iš tiesų pranašas!’‘ 43N 7 41 43N 7 41 263710 Kiti tvirtino: ‘‘Jis Kristus!’‘ Dar kiti prieštaravo: ‘‘Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos? 43N 7 42 43N 7 42 263720 Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur kilo Dovydas?’‘ 43N 7 43 43N 7 43 263730 Taigi minioje dėl Jo kilo nesutarimas. 43N 7 44 43N 7 44 263740 Kai kurie norėjo Jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos. 43N 7 45 43N 7 45 263750 Sargybiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: ‘‘Kodėl Jo neatvedėte?’‘ 43N 7 46 43N 7 46 263760 Sargybiniai atsakė: ‘‘Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šis!’‘ 43N 7 47 43N 7 47 263770 Fariziejai atsakė: ‘‘Gal ir jūs jau suvedžioti? 43N 7 48 43N 7 48 263780 Ar tiki Jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? 43N 7 49 43N 7 49 263790 O ta minia, nežinanti Įstatymo,­prakeikta’‘. 43N 7 50 43N 7 50 263800 Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia: 43N 7 51 43N 7 51 263810 ‘‘Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?’‘ 43N 7 52 43N 7 52 263820 Jie jam tarė: ‘‘Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos’‘. 43N 7 53 43N 7 53 263830 Ir taip išsiskirstė kiekvienas po namus. 43N 8 1 43N 8 1 263840 Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. 43N 8 2 43N 8 2 263850 Anksti rytą Jis vėl atėjo į šventyklą. Visi žmonės rinkosi prie Jo, ir Jis atsisėdęs juos mokė. 43N 8 3 43N 8 3 263860 Rašto žinovai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje 43N 8 4 43N 8 4 263870 ir kreipėsi į Jį: ‘‘Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant. 43N 8 5 43N 8 5 263880 Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?’‘ 43N 8 6 43N 8 6 263890 Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės. 43N 8 7 43N 8 7 263900 Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: ‘‘Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį’‘. 43N 8 8 43N 8 8 263910 Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. 43N 8 9 43N 8 9 263920 Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo. 43N 8 10 43N 8 10 263930 Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: ‘‘Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?’‘ 43N 8 11 43N 8 11 263940 Ji atsiliepė: ‘‘Niekas, Viešpatie’‘. Jėzus jai tarė: ‘‘Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk’‘. 43N 8 12 43N 8 12 263950 Jėzus vėl prabilo: ‘‘Aš­pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą’‘. 43N 8 13 43N 8 13 263960 Tada fariziejai Jam pasakė: ‘‘Tu pats apie save liudiji,­tavo liudijimas netikras’‘. 43N 8 14 43N 8 14 263970 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu. 43N 8 15 43N 8 15 263980 Jūs teisiate pagal kūną, Aš neteisiu nė vieno. 43N 8 16 43N 8 16 263990 O jeigu Aš ir teisiu­mano teismas teisingas, nes Aš ne vienas, bet esu Aš ir mane siuntęs Tėvas. 43N 8 17 43N 8 17 264000 Ir jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų asmenų liudijimas tikras. 43N 8 18 43N 8 18 264010 Aš liudiju pats apie save, ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas’‘. 43N 8 19 43N 8 19 264020 Jie paklausė: ‘‘Kur yra Tavo Tėvas?’‘ Jėzus atsakė: ‘‘Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą’‘. 43N 8 20 43N 8 20 264030 Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas Jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda. 43N 8 21 43N 8 21 264040 Jėzus vėl jiems kalbėjo: ‘‘Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’‘. 43N 8 22 43N 8 22 264050 Tada žydai ėmė kalbėti: ‘‘Nejaugi Jis nusižudys, kad sako: ‘Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’?’‘ 43N 8 23 43N 8 23 264060 Jis atsakė: ‘‘Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs­iš šio pasaulio, o Aš­ne iš šio pasaulio. 43N 8 24 43N 8 24 264070 Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu,­mirsite savo nuodėmėse’‘. 43N 8 25 43N 8 25 264080 Tada jie klausė: ‘‘Kas Tu esi?’‘ Jėzus atsakė: ‘‘Tas, ką nuo pradžios jums sakiau. 43N 8 26 43N 8 26 264090 Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau’‘. 43N 8 27 43N 8 27 264100 Jie nesuprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Tėvą. 43N 8 28 43N 8 28 264110 O Jėzus tęsė: ‘‘Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė. 43N 8 29 43N 8 29 264120 Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka’‘. 43N 8 30 43N 8 30 264130 Jam tai kalbant, daugelis įtikėjo Jį. 43N 8 31 43N 8 31 264140 Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: ‘‘Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; 43N 8 32 43N 8 32 264150 ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus’‘. 43N 8 33 43N 8 33 264160 Jie Jam atsakė: ‘‘Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?’‘ 43N 8 34 43N 8 34 264170 Jėzus jiems tarė: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. 43N 8 35 43N 8 35 264180 Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai. 43N 8 36 43N 8 36 264190 Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi. 43N 8 37 43N 8 37 264200 Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos. 43N 8 38 43N 8 38 264210 Aš kalbu, ką esu matęs pas savo Tėvą. O jūs darote, ką matėte pas savo tėvą’‘. 43N 8 39 43N 8 39 264220 Jie atsiliepė: ‘‘Mūsų tėvas Abraomas!’‘ Jėzus jiems tarė: ‘‘Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus. 43N 8 40 43N 8 40 264230 Bet dabar jūs norite nužudyti mane­žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė! 43N 8 41 43N 8 41 264240 Jūs darote savo tėvo darbus’‘. Jie atsakė: ‘‘Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą­Dievą’‘. 43N 8 42 43N 8 42 264250 Jėzus kalbėjo jiems toliau: ‘‘Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes Aš iš Dievo išėjau ir čia atėjau. Aš ne pats nuo savęs atėjau, bet Jis mane siuntė. 43N 8 43 43N 8 43 264260 Kodėl gi nesuprantate, ką jums sakau? Todėl, kad negalite mano žodžių klausyti. 43N 8 44 43N 8 44 264270 Jūsų tėvas­velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas. 43N 8 45 43N 8 45 264280 O kadangi Aš kalbu tiesą, jūs netikite manimi. 43N 8 46 43N 8 46 264290 Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi? 43N 8 47 43N 8 47 264300 Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo’‘. 43N 8 48 43N 8 48 264310 Tuomet žydai atsiliepė: ‘‘Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?’‘ 43N 8 49 43N 8 49 264320 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Nėra manyje demono. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs negerbiate manęs. 43N 8 50 43N 8 50 264330 Aš neieškau sau šlovės: yra, kas ieško ir teisia. 43N 8 51 43N 8 51 264340 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, nematys mirties per amžius’‘. 43N 8 52 43N 8 52 264350 Žydai Jam pasakė: ‘‘Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’. 43N 8 53 43N 8 53 264360 Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo Tu dediesi?’‘ 43N 8 54 43N 8 54 264370 Jėzus atsakė: ‘‘Jei Aš save šlovinčiau, mano šlovė būtų niekai. Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’. 43N 8 55 43N 8 55 264380 Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs­melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio. 43N 8 56 43N 8 56 264390 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi’‘. 43N 8 57 43N 8 57 264400 Tada žydai Jam sakė: ‘‘Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!’‘ 43N 8 58 43N 8 58 264410 Jėzus jiems tarė: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!’‘ 43N 8 59 43N 8 59 264420 Tada jie griebėsi akmenų, norėdami mesti į Jį, bet Jėzus pasislėpė ir, praeidamas pro juos, išėjo iš šventyklos ir nuėjo tolyn. 43N 9 1 43N 9 1 264430 Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. 43N 9 2 43N 9 2 264440 Jo mokiniai paklausė: ‘‘Rabi, kas nusidėjo,­jis pats ar jo tėvai,­ kad gimė aklas?’‘ 43N 9 3 43N 9 3 264450 Jėzus atsakė: ‘‘Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet dėl to, kad jame apsireikštų Dievo darbai. 43N 9 4 43N 9 4 264460 Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti. 43N 9 5 43N 9 5 264470 Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!’‘ 43N 9 6 43N 9 6 264480 Tai taręs, Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis 43N 9 7 43N 9 7 264490 ir tarė jam: ‘‘Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje’‘. (Išvertus ‘‘Siloamas’‘ reiškia: ‘‘Pasiųstasis’‘.) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. 43N 9 8 43N 9 8 264500 Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį aklą, klausė: ‘‘Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?’‘ 43N 9 9 43N 9 9 264510 Vieni sakė: ‘‘Tai jis’‘. Kiti: ‘‘Ne, tik panašus į jį’‘. O jis atsakė: ‘‘Tai aš’‘. 43N 9 10 43N 9 10 264520 Tada jie klausė jį: ‘‘Kaip atsivėrė tau akys?’‘ 43N 9 11 43N 9 11 264530 Jis atsakė: ‘‘Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiprausk’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau’‘. 43N 9 12 43N 9 12 264540 Tada jie paklausė: ‘‘Kur Jis?’‘ Šis atsakė: ‘‘Nežinau’‘. 43N 9 13 43N 9 13 264550 Jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. 43N 9 14 43N 9 14 264560 O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo sabatas. 43N 9 15 43N 9 15 264570 Fariziejai jį iš naujo paklausė, kaip jis praregėjęs. Tas jiems paaiškino: ‘‘Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiprausiau, ir dabar regiu’‘. 43N 9 16 43N 9 16 264580 Kai kurie fariziejai kalbėjo: ‘‘Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko sabato’‘. O kiti sakė: ‘‘Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!’‘ Ir jie tarp savęs nesutarė. 43N 9 17 43N 9 17 264590 Tuomet jie vėl paklausė buvusį neregį: ‘‘O ką tu pasakysi apie žmogų, atvėrusį tau akis?’‘ Šis atsakė: ‘‘Jis pranašas’‘. 43N 9 18 43N 9 18 264600 Bet žydai netikėjo, kad jis buvo aklas ir praregėjo, kol pašaukė praregėjusiojo tėvus 43N 9 19 43N 9 19 264610 ir paklausė jų: ‘‘Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?’‘ 43N 9 20 43N 9 20 264620 Jo tėvai jiems atsakė: ‘‘Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas. 43N 9 21 43N 9 21 264630 O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save’‘. 43N 9 22 43N 9 22 264640 Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos. 43N 9 23 43N 9 23 264650 Todėl jo tėvai pasakė: ‘‘Jis suaugęs, klauskite jį patį’‘. 43N 9 24 43N 9 24 264660 Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė jam: ‘‘Šlovink Dievą! Mes žinome, kad Tas žmogus nusidėjėlis’‘. 43N 9 25 43N 9 25 264670 Jis atsiliepė: ‘‘Ar Jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu’‘. 43N 9 26 43N 9 26 264680 Jie vėl klausė: ‘‘Ką Jis tau darė? Kaip Jis tau atvėrė akis?’‘ 43N 9 27 43N 9 27 264690 Šis atsakė: ‘‘Aš jau sakiau jums, tik jūs neklausėte. Ar dar kartą norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti Jo mokiniais?’‘ 43N 9 28 43N 9 28 264700 Tada jie išplūdo jį ir pasakė: ‘‘Tu esi Jo mokinys, o mes­Mozės mokiniai. 43N 9 29 43N 9 29 264710 Mes žinome, kad Mozei Dievas kalbėjo, o iš kur šitas, nežinome’‘. 43N 9 30 43N 9 30 264720 Žmogus jiems atsakė: ‘‘Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis! 43N 9 31 43N 9 31 264730 Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valią­tą Jis išklauso. 43N 9 32 43N 9 32 264740 Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! 43N 9 33 43N 9 33 264750 Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti’‘. 43N 9 34 43N 9 34 264760 Jie atsakė jam: ‘‘Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!’‘ Ir išvarė jį lauk. 43N 9 35 43N 9 35 264770 Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: ‘‘Ar tiki Dievo Sūnų?’‘ 43N 9 36 43N 9 36 264780 Šis atsakė: ‘‘O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?’‘ 43N 9 37 43N 9 37 264790 Jėzus jam tarė: ‘‘Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba’‘. 43N 9 38 43N 9 38 264800 Tada jis sušuko: ‘‘Tikiu, Viešpatie!’‘, ir pagarbino Jį. 43N 9 39 43N 9 39 264810 O Jėzus pasakė: ‘‘Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo,­kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų’‘. 43N 9 40 43N 9 40 264820 Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: ‘‘Tai gal ir mes akli?’‘ 43N 9 41 43N 9 41 264830 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime!’­Todėl jūsų nuodėmė pasilieka’‘. 43N 10 1 43N 10 1 264840 ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. 43N 10 2 43N 10 2 264850 O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas. 43N 10 3 43N 10 3 264860 Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda. 43N 10 4 43N 10 4 264870 Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. 43N 10 5 43N 10 5 264880 O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso’‘. 43N 10 6 43N 10 6 264890 Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia. 43N 10 7 43N 10 7 264900 Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš­avių vartai. 43N 10 8 43N 10 8 264910 Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė. 43N 10 9 43N 10 9 264920 Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras. 43N 10 10 43N 10 10 264930 Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,­kad apsčiai jo turėtų. 43N 10 11 43N 10 11 264940 Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę. 43N 10 12 43N 10 12 264950 O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido. 43N 10 13 43N 10 13 264960 Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi. 43N 10 14 43N 10 14 264970 Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane. 43N 10 15 43N 10 15 264980 Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę. 43N 10 16 43N 10 16 264990 Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas. 43N 10 17 43N 10 17 265000 Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau. 43N 10 18 43N 10 18 265010 Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo’‘. 43N 10 19 43N 10 19 265020 Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių. 43N 10 20 43N 10 20 265030 Daugelis iš jų sakė: ‘‘Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?’‘ 43N 10 21 43N 10 21 265040 Kiti tvirtino: ‘‘Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!’‘ 43N 10 22 43N 10 22 265050 Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema. 43N 10 23 43N 10 23 265060 Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę. 43N 10 24 43N 10 24 265070 Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: ‘‘Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!’‘ 43N 10 25 43N 10 25 265080 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane. 43N 10 26 43N 10 26 265090 Bet jūs netikite, nes jūs­ne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau. 43N 10 27 43N 10 27 265100 Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. 43N 10 28 43N 10 28 265110 Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. 43N 10 29 43N 10 29 265120 Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos. 43N 10 30 43N 10 30 265130 Aš ir Tėvas esame viena’‘. 43N 10 31 43N 10 31 265140 Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti. 43N 10 32 43N 10 32 265150 O Jėzus paklausė jų: ‘‘Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?’‘ 43N 10 33 43N 10 33 265160 Žydai Jam atsakė: ‘‘Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu’‘. 43N 10 34 43N 10 34 265170 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’? 43N 10 35 43N 10 35 265180 Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas), 43N 10 36 43N 10 36 265190 kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’? 43N 10 37 43N 10 37 265200 Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų,­ netikėkite manimi! 43N 10 38 43N 10 38 265210 O jeigu darau ir manimi netikite,­tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame’‘. 43N 10 39 43N 10 39 265220 Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų. 43N 10 40 43N 10 40 265230 Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten. 43N 10 41 43N 10 41 265240 Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: ‘‘Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė’‘. 43N 10 42 43N 10 42 265250 Ir daugelis tenai Jį įtikėjo. 43N 11 1 43N 11 1 265260 Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta. 43N 11 2 43N 11 2 265270 Marija buvo ta pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė savo plaukais Jo kojas. Jos brolis Lozorius sirgo. 43N 11 3 43N 11 3 265280 Todėl seserys nusiuntė Jam žinią: ‘‘Viešpatie! Tas, kurį Tu myli, serga!’‘ 43N 11 4 43N 11 4 265290 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: ‘‘Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad per ją būtų pašlovintas Dievo Sūnus’‘. 43N 11 5 43N 11 5 265300 Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių. 43N 11 6 43N 11 6 265310 Taigi išgirdęs, kad tasai serga, Jis dar dvi dienas užtruko ten, kur buvo. 43N 11 7 43N 11 7 265320 Po to pasakė mokiniams: ‘‘Eikime vėl į Judėją!’‘ 43N 11 8 43N 11 8 265330 Mokiniai Jam atsakė: ‘‘Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmėtyti Tave akmenimis, o Tu vėl ten eini?’‘ 43N 11 9 43N 11 9 265340 Jėzus tarė: ‘‘Argi ne dvylika valandų turi diena? Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą. 43N 11 10 43N 11 10 265350 O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jame nėra šviesos’‘. 43N 11 11 43N 11 11 265360 Tai pasakęs, pridūrė: ‘‘Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš einu jo pažadinti’‘. 43N 11 12 43N 11 12 265370 Jo mokiniai atsiliepė: ‘‘Viešpatie, jeigu jis miega, pasveiks’‘. 43N 11 13 43N 11 13 265380 Tačiau Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad Jis kalba apie poilsio miegą. 43N 11 14 43N 11 14 265390 Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: ‘‘Lozorius mirė. 43N 11 15 43N 11 15 265400 Ir Aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau,­dėl jūsų, kad tikėtumėte. Tad eikime pas jį’‘. 43N 11 16 43N 11 16 265410 Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: ‘‘Eikime ir mes numirti su Juo!’‘ 43N 11 17 43N 11 17 265420 Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kape. 43N 11 18 43N 11 18 265430 O Betanija buvo arti Jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu. 43N 11 19 43N 11 19 265440 Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio. 43N 11 20 43N 11 20 265450 Morta, išgirdusi ateinant Jėzų, išėjo Jo pasitikti. Marija sėdėjo namie. 43N 11 21 43N 11 21 265460 Morta tarė Jėzui: ‘‘Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. 43N 11 22 43N 11 22 265470 Bet ir dabar žinau: ko tik prašysi Dievo, Dievas Tau duos’‘. 43N 11 23 43N 11 23 265480 Jėzus jai pasakė: ‘‘Tavo brolis prisikels!’‘ 43N 11 24 43N 11 24 265490 Morta atsiliepė: ‘‘Aš žinau, jog jis prisikels prisikėlime, paskutinę dieną’‘. 43N 11 25 43N 11 25 265500 Jėzus jai tarė: ‘‘Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas. 43N 11 26 43N 11 26 265510 Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius. Ar tai tiki?’‘ 43N 11 27 43N 11 27 265520 Ji atsakė: ‘‘Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog Tu esi Kristus, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį’‘. 43N 11 28 43N 11 28 265530 Tai pasakiusi, ji nuėjo ir slapčiomis pašaukė savo seserį Mariją, jai pranešdama: ‘‘Mokytojas atėjo ir šaukia tave’‘. 43N 11 29 43N 11 29 265540 Išgirdusi ši greitai pakilo ir nuėjo pas Jį. 43N 11 30 43N 11 30 265550 Jėzus dar nebuvo įėjęs į kaimą, bet tebebuvo toje vietoje, kur Jį pasitiko Morta. 43N 11 31 43N 11 31 265560 Kai žydai, buvę su ja namuose ir ją guodę, pamatė ją skubiai keliantis ir išeinant, nusekė paskui, sakydami: ‘‘Ji eina prie kapo’‘. 43N 11 32 43N 11 32 265570 Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir Jį pamačiusi, puolė Jam po kojų, sakydama: ‘‘Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs’‘. 43N 11 33 43N 11 33 265580 Jėzus, pamatęs ją ir kartu atėjusius žydus verkiančius, sudejavo dvasioje ir susijaudinęs 43N 11 34 43N 11 34 265590 paklausė: ‘‘Kur jį paguldėte?’‘ Jie atsakė: ‘‘Viešpatie, eik ir pažiūrėk’‘. 43N 11 35 43N 11 35 265600 Jėzus pravirko. 43N 11 36 43N 11 36 265610 Tada žydai ėmė kalbėti: ‘‘Štai kaip Jis jį mylėjo!’‘ 43N 11 37 43N 11 37 265620 O kiti sakė: ‘‘Argi Tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?’‘ 43N 11 38 43N 11 38 265630 Ir vėl dejuodamas Jėzus atėjo prie kapo. Tai buvo ola, užrista akmeniu. 43N 11 39 43N 11 39 265640 Jėzus tarė: ‘‘Nuriskite akmenį!’‘ Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: ‘‘Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kai jis miręs’‘. 43N 11 40 43N 11 40 265650 Jėzus jai tarė: ‘‘Argi nesakiau tau, kad jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!’‘ 43N 11 41 43N 11 41 265660 Jie nurito akmenį nuo ten, kur gulėjo numirėlis. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: ‘‘Tėve, dėkoju Tau, kad mane išgirdai. 43N 11 42 43N 11 42 265670 Aš žinojau, kad visada mane girdi. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie tikėtų, jog Tu esi mane siuntęs’‘. 43N 11 43 43N 11 43 265680 Tai pasakęs, Jis galingu balsu sušuko: ‘‘Lozoriau, išeik!’‘ 43N 11 44 43N 11 44 265690 Ir numirėlis išėjo. Jo rankos ir kojos buvo apvyniotos laidojimo aprišalais, veidas aprištas drobule. Jėzus jiems liepė: ‘‘Atvyniokite jį ir leiskite jam eiti’‘. 43N 11 45 43N 11 45 265700 Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo Jį. 43N 11 46 43N 11 46 265710 Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs. 43N 11 47 43N 11 47 265720 Tada aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė sinedrioną ir svarstė: ‘‘Ką darysime? Šitas žmogus daro daug ženklų. 43N 11 48 43N 11 48 265730 Jei taip Jį paliksime, visi įtikės Jį; ateis romėnai ir užims mūsų vietą bei tautą’‘. 43N 11 49 43N 11 49 265740 Vienas iš jų­Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas­jiems tarė: ‘‘Jūs nieko neišmanote 43N 11 50 43N 11 50 265750 ir nepagalvojate, jog mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų’‘. 43N 11 51 43N 11 51 265760 Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą, 43N 11 52 43N 11 52 265770 ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į viena išsklaidytuosius Dievo vaikus. 43N 11 53 43N 11 53 265780 Nuo tos dienos jie buvo nusprendę Jį nužudyti. 43N 11 54 43N 11 54 265790 Todėl Jėzus nebevaikščiojo viešai tarp žydų, bet pasitraukė iš ten į vietovę netoli dykumos, į miestelį, vadinamą Efraimu, ir ten apsistojo kartu su savo mokiniais. 43N 11 55 43N 11 55 265800 Artinosi žydų Pascha. Daugelis iš viso krašto prieš Paschą atėjo į Jeruzalę apsivalyti. 43N 11 56 43N 11 56 265810 Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje, kalbėjosi: ‘‘Kaip jūs manote? Nejaugi Jis nebeateis į šventę?’‘ 43N 11 57 43N 11 57 265820 Mat aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad žinantys praneštų, kur Jis esąs, kad galėtų Jį suimti. 43N 12 1 43N 12 1 265830 Šešioms dienoms belikus iki Paschos, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. 43N 12 2 43N 12 2 265840 Ten iškėlė Jam vaišes. Morta patarnavo, o Lozorius kartu su kitais sėdėjo prie stalo su Jėzumi. 43N 12 3 43N 12 3 265850 Paėmusi svarą labai brangaus tepalo iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namuose pasklido tepalo kvapas. 43N 12 4 43N 12 4 265860 Vienas iš Jo mokinių, Simono sūnus Judas Iskarijotas, kuris turėjo Jį išduoti, pasakė: 43N 12 5 43N 12 5 265870 ‘‘Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir neatiduoda vargšams?’‘ 43N 12 6 43N 12 6 265880 Jis taip sakė ne todėl, kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas kasą, grobstė įplaukas. 43N 12 7 43N 12 7 265890 O Jėzus tarė: ‘‘Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai. 43N 12 8 43N 12 8 265900 Vargšų jūs visada turėsite su savimi, o mane ne visuomet turėsite’‘. 43N 12 9 43N 12 9 265910 Daug žydų sužinojo Jėzų ten esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių. 43N 12 10 43N 12 10 265920 O aukštieji kunigai nusprendė nužudyti ir Lozorių, 43N 12 11 43N 12 11 265930 nes daugybė žydų per jį pasitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų. 43N 12 12 43N 12 12 265940 Kitą dieną gausi minia, susirinkusi į šventę, sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę. 43N 12 13 43N 12 13 265950 Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo Jo pasitikti, šaukdami: ‘‘Osana! Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu­Izraelio karalius!’‘ 43N 12 14 43N 12 14 265960 Jėzus, radęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta: 43N 12 15 43N 12 15 265970 ‘‘Nebijok, Siono dukra: štai atvyksta tavo karalius, sėdėdamas ant asilaičio!’‘ 43N 12 16 43N 12 16 265980 Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie Jį parašyta ir jie buvo Jam tai padarę. 43N 12 17 43N 12 17 265990 Taigi dabar liudijo minia, buvusi su Juo, kai Jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė iš numirusių. 43N 12 18 43N 12 18 266000 Žmonės todėl ir išėjo Jo pasitikti, kad buvo girdėję Jį padarius tą ženklą. 43N 12 19 43N 12 19 266010 O fariziejai kalbėjo vieni kitiems: ‘‘Žiūrėkite, jūs nieko negalite padaryti. Štai visas pasaulis nuėjo paskui Jį!’‘ 43N 12 20 43N 12 20 266020 Tarp atėjusių per šventes pagarbinti buvo ir graikų. 43N 12 21 43N 12 21 266030 Jie priėjo prie Pilypo, kilusio iš Galilėjos miesto Betsaidos, ir paprašė: ‘‘Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų’‘. 43N 12 22 43N 12 22 266040 Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui. Paskui Andriejus ir Pilypas pranešė Jėzui. 43N 12 23 43N 12 23 266050 O Jėzus jiems tarė: ‘‘Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus. 43N 12 24 43N 12 24 266060 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas nekris į žemę ir nenumirs, jis pasiliks vienas, o jei numirs, jis duos gausių vaisių. 43N 12 25 43N 12 25 266070 Kas myli savo gyvybę, ją praras, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui. 43N 12 26 43N 12 26 266080 Kas man tarnauja, tegul seka paskui mane; ir kur Aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnauja, tą pagerbs mano Tėvas. 43N 12 27 43N 12 27 266090 Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką Aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą. 43N 12 28 43N 12 28 266100 Tėve, pašlovink savo vardą!’‘ Tada iš dangaus pasigirdo balsas: ‘‘Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!’‘ 43N 12 29 43N 12 29 266110 Aplink stovinti minia, tai išgirdusi, sakė griaustinį sugriaudus. Kai kurie tvirtino: ‘‘Angelas Jam kalbėjo’‘. 43N 12 30 43N 12 30 266120 O Jėzus atsakė: ‘‘Ne dėl manęs, o dėl jūsų pasigirdo šitas balsas. 43N 12 31 43N 12 31 266130 Dabar teisiamas šitas pasaulis. Dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan. 43N 12 32 43N 12 32 266140 O Aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs’‘. 43N 12 33 43N 12 33 266150 Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Jam reikės mirti. 43N 12 34 43N 12 34 266160 O žmonės Jam sakė: ‘‘Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Kristus pasilieka per amžius. Kodėl Tu sakai, kad Žmogaus Sūnus turės būti iškeltas aukštyn? Kas gi tas Žmogaus Sūnus?’‘ 43N 12 35 43N 12 35 266170 Jėzus jiems tarė: ‘‘Dar trumpą laiką šviesa bus su jumis. Vaikščiokite, kol turite šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas vaikščioja tamsoje, tas nežino, kur eina. 43N 12 36 43N 12 36 266180 Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais’‘. Tai pasakęs, Jėzus pasišalino ir pasislėpė nuo jų. 43N 12 37 43N 12 37 266190 Nors Jis jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, jie Juo netikėjo,­ 43N 12 38 43N 12 38 266200 kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: ‘‘Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė?’‘ 43N 12 39 43N 12 39 266210 Jie neįstengė tikėti, nes vėl, anot Izaijo: 43N 12 40 43N 12 40 266220 ‘‘Jis apakino jų akis ir sukietino jų širdį, kad nematytų akimis ir nesuvoktų širdimi, ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’‘. 43N 12 41 43N 12 41 266230 Izaijas tai pasakė, regėdamas Jo šlovę ir kalbėdamas apie Jį. 43N 12 42 43N 12 42 266240 Vis dėlto daugelis įtikėjo Jėzų net iš vyresnybės, tačiau dėl fariziejų Jo neišpažino, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos, 43N 12 43 43N 12 43 266250 nes žmonių šlovę jie brangino labiau už Dievo šlovę. 43N 12 44 43N 12 44 266260 O Jėzus šaukė: ‘‘Kas mane tiki, tiki ne mane, bet Tą, kuris mane siuntė. 43N 12 45 43N 12 45 266270 Ir kas mane mato, mato Tą, kuris mane siuntė. 43N 12 46 43N 12 46 266280 Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsoje. 43N 12 47 43N 12 47 266290 Jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, Aš jo neteisiu, nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti pasaulį. 43N 12 48 43N 12 48 266300 Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną. 43N 12 49 43N 12 49 266310 Nes Aš kalbėjau ne iš savęs,­Tėvas, kuris mane siuntė, įsakė man, ką turiu sakyti ir ką skelbti. 43N 12 50 43N 12 50 266320 Aš žinau, kad Jo įsakymas yra amžinasis gyvenimas. Tad ką Aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man sakęs’‘. 43N 13 1 43N 13 1 266330 Prieš Paschos šventę Jėzus, žinodamas, kad atėjo Jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo. 43N 13 2 43N 13 2 266340 Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį, 43N 13 3 43N 13 3 266350 žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą, 43N 13 4 43N 13 4 266360 Jėzus pakilo nuo stalo, nusivilko viršutinius drabužius ir persijuosė rankšluosčiu. 43N 13 5 43N 13 5 266370 Po to įpylė vandens į praustuvą ir ėmė plauti mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs. 43N 13 6 43N 13 6 266380 Taip Jis priėjo prie Simono Petro. Šis Jam tarė: ‘‘Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?’‘ 43N 13 7 43N 13 7 266390 Jėzus jam atsakė: ‘‘Tu dabar nesupranti, ką Aš darau, bet vėliau suprasi’‘. 43N 13 8 43N 13 8 266400 Petras atsiliepė: ‘‘Tu neplausi man kojų per amžius!’‘ Jėzus jam atsakė: ‘‘Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi’‘. 43N 13 9 43N 13 9 266410 Tada Simonas Petras sušuko: ‘‘Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!’‘ 43N 13 10 43N 13 10 266420 Jėzus jam atsakė: ‘‘Kas nuplautas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi’‘. 43N 13 11 43N 13 11 266430 Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: ‘‘Jūs ne visi švarūs’‘. 43N 13 12 43N 13 12 266440 Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir atsisėdęs paklausė: ‘‘Ar supratote, ką jums padariau? 43N 13 13 43N 13 13 266450 Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai sakote, nes Aš Tas esu. 43N 13 14 43N 13 14 266460 Jei tad Aš­Viešpats ir Mokytojas­nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti. 43N 13 15 43N 13 15 266470 Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau. 43N 13 16 43N 13 16 266480 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją. 43N 13 17 43N 13 17 266490 Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi. 43N 13 18 43N 13 18 266500 Ne apie jus visus tai sakau. Aš žinau, ką išsirinkau, bet turi išsipildyti Raštas: ‘Tas, kuris valgo su manimi duoną, pakėlė virš manęs savo kulną’. 43N 13 19 43N 13 19 266510 Sakau jums dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu. 43N 13 20 43N 13 20 266520 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė’‘. 43N 13 21 43N 13 21 266530 Tai pasakęs, Jėzus, sukrėstas dvasioje, tarė: ‘‘Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!’‘ 43N 13 22 43N 13 22 266540 Tada mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, nesusivokdami, apie kurį Jis taip pasakė. 43N 13 23 43N 13 23 266550 Vienas iš Jo mokinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. 43N 13 24 43N 13 24 266560 Simonas Petras pamojo jam, kad šis paklaustų, apie kurį Jis kalba. 43N 13 25 43N 13 25 266570 Tasai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: ‘‘Kas jis, Viešpatie?’‘ 43N 13 26 43N 13 26 266580 Jėzus atsiliepė: ‘‘Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį duonos’‘. Ir, pamirkęs duoną, Jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui. 43N 13 27 43N 13 27 266590 Ir po šio kąsnio įėjo į jį šėtonas. Tada Jėzus jam pasakė: ‘‘Ką darai, daryk greičiau!’‘ 43N 13 28 43N 13 28 266600 Bet nė vienas iš esančių prie stalo nesuprato, kodėl Jis jam taip pasakė. 43N 13 29 43N 13 29 266610 Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie manė, jog Jėzus jam liepė: ‘‘Nupirk, ko mums reikia šventei’‘, arba kad jis duotų ką nors vargšams. 43N 13 30 43N 13 30 266620 Taigi, paėmęs duonos kąsnį, anas tuojau išėjo. Buvo naktis. 43N 13 31 43N 13 31 266630 Jam išėjus, Jėzus prabilo: ‘‘Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas Jame. 43N 13 32 43N 13 32 266640 O jeigu Dievas pašlovintas Jame, tai Dievas pašlovins Jį savyje,­bematant Jį pašlovins’‘. 43N 13 33 43N 13 33 266650 ‘‘Vaikeliai, Aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką žydams pasakiau: kur Aš einu, jūs negalite nueiti. 43N 13 34 43N 13 34 266660 Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą. 43N 13 35 43N 13 35 266670 Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus’‘. 43N 13 36 43N 13 36 266680 Simonas Petras Jį paklausė: ‘‘Viešpatie, kur Tu eini?’‘ Jėzus atsakė: ‘‘Kur Aš einu, tu dabar negali paskui mane sekti, bet vėliau nuseksi mane’‘. 43N 13 37 43N 13 37 266690 Petras vėl klausė: ‘‘Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar paskui Tave sekti? Aš savo gyvybę už Tave guldysiu!’‘ 43N 13 38 43N 13 38 266700 Jėzus atsakė: ‘‘Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!’‘ 43N 14 1 43N 14 1 266710 ‘‘Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą­tikėkite ir mane! 43N 14 2 43N 14 2 266720 Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti. 43N 14 3 43N 14 3 266730 Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš. 43N 14 4 43N 14 4 266740 Kur Aš einu, jūs žinote, ir kelią jūs žinote’‘. 43N 14 5 43N 14 5 266750 Tomas Jam sako: ‘‘Viešpatie, mes nežinome, kur Tu eini, tai kaip žinosime kelią?’‘ 43N 14 6 43N 14 6 266760 Jėzus jam sako: ‘‘Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. 43N 14 7 43N 14 7 266770 Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau nuo šiol Jį pažįstate ir esate Jį matę’‘. 43N 14 8 43N 14 8 266780 Pilypas Jam sako: ‘‘Viešpatie, parodyk mums Tėvą, ir bus mums gana’‘. 43N 14 9 43N 14 9 266790 Jėzus jam taria: ‘‘Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą! Tad kaip gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’? 43N 14 10 43N 14 10 266800 Nejaugi tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu; Tėvas, esantis manyje­Jis daro darbus. 43N 14 11 43N 14 11 266810 Tikėkite manimi, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje, arba tikėkite mane dėl pačių darbų! 43N 14 12 43N 14 12 266820 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą. 43N 14 13 43N 14 13 266830 Ir ko tik prašysite mano vardu, Aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje. 43N 14 14 43N 14 14 266840 Ko tik prašysite mano vardu, Aš padarysiu. 43N 14 15 43N 14 15 266850 Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų. 43N 14 16 43N 14 16 266860 Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kad Jis liktų su jumis per amžius. 43N 14 17 43N 14 17 266870 Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse. 43N 14 18 43N 14 18 266880 Nepaliksiu jūsų našlaičiais­ ateisiu pas jus. 43N 14 19 43N 14 19 266890 Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes Aš gyvenu ir jūs gyvensite. 43N 14 20 43N 14 20 266900 Tą dieną jūs suprasite, kad Aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir Aš jumyse. 43N 14 21 43N 14 21 266910 Kas žino mano įsakymus ir jų laikosi, tas myli mane. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir Aš jį mylėsiu ir pats jam apsireikšiu’‘. 43N 14 22 43N 14 22 266920 Judas­ne Iskarijotas­paklausė: ‘‘Viešpatie, kas atsitiko, jog ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?’‘ 43N 14 23 43N 14 23 266930 Jėzus jam atsakė: ‘‘Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. 43N 14 24 43N 14 24 266940 Kas manęs nemyli, mano žodžių nesilaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris mane siuntė. 43N 14 25 43N 14 25 266950 Aš jums tai pasakiau, būdamas su jumis, 43N 14 26 43N 14 26 266960 o Guodėjas­Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs,­ mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau. 43N 14 27 43N 14 27 266970 Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta. 43N 14 28 43N 14 28 266980 Jūs girdėjote, kaip Aš pasakiau: ‘Aš išeinu ir vėl sugrįšiu pas jus!’ Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad pasakiau: ‘Einu pas Tėvą’, nes mano Tėvas už mane didesnis. 43N 14 29 43N 14 29 266990 Ir dabar, prieš įvykstant, jums tai pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai įvyks. 43N 14 30 43N 14 30 267000 Jau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis, ir manyje jis neturi nieko. 43N 14 31 43N 14 31 267010 Bet pasaulis turi pažinti, jog Aš myliu Tėvą ir darau taip, kaip Jis man įsakė.­Kelkitės, eikime iš čia!’‘ 43N 15 1 43N 15 1 267020 ‘‘Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas­vynininkas. 43N 15 2 43N 15 2 267030 Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus. 43N 15 3 43N 15 3 267040 Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. 43N 15 4 43N 15 4 267050 Pasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje,­taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje. 43N 15 5 43N 15 5 267060 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti. 43N 15 6 43N 15 6 267070 Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. 43N 15 7 43N 15 7 267080 Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse,­jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota. 43N 15 8 43N 15 8 267090 Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai. 43N 15 9 43N 15 9 267100 Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje! 43N 15 10 43N 15 10 267110 Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje. 43N 15 11 43N 15 11 267120 Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. 43N 15 12 43N 15 12 267130 Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus pamilau. 43N 15 13 43N 15 13 267140 Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda. 43N 15 14 43N 15 14 267150 Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau. 43N 15 15 43N 15 15 267160 Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau. 43N 15 16 43N 15 16 267170 Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų,­kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų. 43N 15 17 43N 15 17 267180 Aš jums tai įsakau: mylėkite vienas kitą!’‘ 43N 15 18 43N 15 18 267190 ‘‘Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų. 43N 15 19 43N 15 19 267200 Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs­ne pasaulio, bet Aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia. 43N 15 20 43N 15 20 267210 Atsiminkite žodžius, kuriuos jums sakiau: ‘Tarnas ne didesnis už savo šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų. 43N 15 21 43N 15 21 267220 Bet visa tai jums darys dėl mano vardo, nes jie nepažįsta To, kuris mane siuntė. 43N 15 22 43N 15 22 267230 Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės. 43N 15 23 43N 15 23 267240 Kas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo. 43N 15 24 43N 15 24 267250 Jeigu nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių niekas kitas nedarė, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie matė, ir nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo. 43N 15 25 43N 15 25 267260 Bet kad išsipildytų užrašytas Įstatyme žodis: ‘Jie manęs nekentė be priežasties’. 43N 15 26 43N 15 26 267270 Kai ateis Guodėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo,­Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo,­Jis liudys apie mane. 43N 15 27 43N 15 27 267280 Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi buvote’‘. 43N 16 1 43N 16 1 267290 ‘‘Aš jums tai pasakiau, kad nepasipiktintumėte. 43N 16 2 43N 16 2 267300 Jie šalins jus iš sinagogų, ir ateina valanda, kada tie, kurie jus žudys, tarsis tarnaują Dievui. 43N 16 3 43N 16 3 267310 Jie jums tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta. 43N 16 4 43N 16 4 267320 Aš jums visa tai kalbėjau, kad tai valandai atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs. Aš jums to nesakiau iš pradžių, nes buvau su jumis. 43N 16 5 43N 16 5 267330 O dabar einu pas Tą, kuris mane siuntė, ir niekas iš jūsų neklausia: ‘Kur Tu eini?’ 43N 16 6 43N 16 6 267340 Kadangi jums tai pasakiau, liūdesys jūsų širdis užliejo. 43N 16 7 43N 16 7 267350 Bet sakau jums tiesą: jums geriau, kad Aš išeinu, nes jei neišeičiau, pas jus neateitų Guodėjas. O nuėjęs Jį jums atsiųsiu. 43N 16 8 43N 16 8 267360 Atėjęs Jis įtikins pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo. 43N 16 9 43N 16 9 267370 Dėl nuodėmės,­kad netiki manimi. 43N 16 10 43N 16 10 267380 Dėl teisumo,­kad Aš pas savo Tėvą einu, ir jūs manęs daugiau nebematysite. 43N 16 11 43N 16 11 267390 Dėl teismo,­kad šio pasaulio kunigaikštis yra nuteistas. 43N 16 12 43N 16 12 267400 Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar negalite pakelti. 43N 16 13 43N 16 13 267410 Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti. 43N 16 14 43N 16 14 267420 Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. 43N 16 15 43N 16 15 267430 Visa, ką turi Tėvas, yra mano, todėl Aš pasakiau, kad Ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. 43N 16 16 43N 16 16 267440 Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite, nes Aš pas Tėvą einu’‘. 43N 16 17 43N 16 17 267450 Tada kai kurie mokiniai ėmė vienas kitą klausinėti: ‘‘Ką reiškia Jo pasakyti žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite’ ir: ‘Aš pas Tėvą einu’?’‘ 43N 16 18 43N 16 18 267460 Tad jie klausinėjo: ‘‘Ką reiškia ‘valandėlė’? Mums neaišku, ką Jis kalba’‘. 43N 16 19 43N 16 19 267470 Supratęs, kad jie norėjo Jį klausti, Jėzus tarė: ‘‘Klausinėjate vieni kitus dėl mano žodžių: ‘Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite’? 43N 16 20 43N 16 20 267480 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiaugsis. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu. 43N 16 21 43N 16 21 267490 Gimdydama moteris būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus. 43N 16 22 43N 16 22 267500 Taip ir jūs dabar nuliūdę, bet Aš vėl jus pamatysiu; ir jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims. 43N 16 23 43N 16 23 267510 Tą dieną jūs manęs nieko neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos. 43N 16 24 43N 16 24 267520 Iki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. 43N 16 25 43N 16 25 267530 Aš jums kalbėjau palyginimais, bet ateina valanda, kada nebekalbėsiu jums palyginimais, bet atvirai apie Tėvą jums skelbsiu. 43N 16 26 43N 16 26 267540 Tą dieną jūs prašysite mano vardu, ir Aš nesakau, kad Aš prašysiu Tėvą už jus,­ 43N 16 27 43N 16 27 267550 juk pats Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote, jog Aš esu iš Dievo išėjęs. 43N 16 28 43N 16 28 267560 Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir einu pas Tėvą’‘. 43N 16 29 43N 16 29 267570 Mokiniai tarė: ‘‘Štai dabar Tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų. 43N 16 30 43N 16 30 267580 Mes dabar suprantame, kad Tu viską žinai ir nereikia, kad kas Tave klausinėtų. Todėl tikime, kad Tu esi išėjęs iš Dievo’‘. 43N 16 31 43N 16 31 267590 Jėzus jiems atsakė: ‘‘Dabar tikite? 43N 16 32 43N 16 32 267600 Štai ateina valanda,­ir jau atėjo,­kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau Aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas. 43N 16 33 43N 16 33 267610 Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!’‘ 43N 17 1 43N 17 1 267620 Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: ‘‘Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave; 43N 17 2 43N 17 2 267630 nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą. 43N 17 3 43N 17 3 267640 Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų. 43N 17 4 43N 17 4 267650 Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. 43N 17 5 43N 17 5 267660 Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą. 43N 17 6 43N 17 6 267670 Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo Tavo, ir Tu juos davei man, ir jie laikėsi Tavojo žodžio. 43N 17 7 43N 17 7 267680 Dabar jie suprato, kad visa, ką man davei, yra iš Tavęs. 43N 17 8 43N 17 8 267690 Nes Tavo man duotus žodžius Aš perdaviau jiems, ir jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad iš Tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad mane siuntei. 43N 17 9 43N 17 9 267700 Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo! 43N 17 10 43N 17 10 267710 Ir visa, kas mano, yra Tavo, o kas Tavo, yra mano, ir Aš pašlovintas juose. 43N 17 11 43N 17 11 267720 Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu­tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes. 43N 17 12 43N 17 12 267730 Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas. 43N 17 13 43N 17 13 267740 Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą. 43N 17 14 43N 17 14 267750 Aš jiems daviau Tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio. 43N 17 15 43N 17 15 267760 Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto. 43N 17 16 43N 17 16 267770 Jie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio. 43N 17 17 43N 17 17 267780 Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa. 43N 17 18 43N 17 18 267790 Kaip Tu mane siuntei į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį. 43N 17 19 43N 17 19 267800 Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa. 43N 17 20 43N 17 20 267810 Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,­ 43N 17 21 43N 17 21 267820 kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei. 43N 17 22 43N 17 22 267830 Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: 43N 17 23 43N 17 23 267840 Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane. 43N 17 24 43N 17 24 267850 Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą. 43N 17 25 43N 17 25 267860 Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei. 43N 17 26 43N 17 26 267870 Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose’‘. 43N 18 1 43N 18 1 267880 Baigęs kalbėti, Jėzus su savo mokiniais nuėjo anapus Kedrono upelio, kur buvo sodas. Jis ir mokiniai įėjo į sodą. 43N 18 2 43N 18 2 267890 Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus ir Jo mokiniai dažnai ten rinkdavosi. 43N 18 3 43N 18 3 267900 Taigi Judas, gavęs kareivių būrį ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnų, atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais. 43N 18 4 43N 18 4 267910 Tuomet Jėzus, žinodamas visa, kas Jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: ‘‘Ko ieškote?’‘ 43N 18 5 43N 18 5 267920 Jie atsakė: ‘‘Jėzaus iš Nazareto!’‘ Jėzus tarė jiems: ‘‘Tai Aš’‘. Jo išdavėjas Judas irgi stovėjo tarp jų. 43N 18 6 43N 18 6 267930 Kai Jėzus ištarė: ‘‘Tai Aš’‘, jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės. 43N 18 7 43N 18 7 267940 O Jis vėl juos klausė: ‘‘Ko ieškote?’‘ Jie atsakė: ‘‘Jėzaus iš Nazareto’‘. 43N 18 8 43N 18 8 267950 Jėzus atsiliepė: ‘‘Jau jums sakiau, kad tai Aš. Jei tad manęs ieškote, leiskite šitiem pasišalinti’‘,­ 43N 18 9 43N 18 9 267960 kad išsipildytų Jo pasakyti žodžiai: ‘‘Iš tų, kuriuos man davei, nepražudžiau nė vieno’‘. 43N 18 10 43N 18 10 267970 Tuomet Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus. 43N 18 11 43N 18 11 267980 Jėzus pasakė Petrui: ‘‘Kišk kalaviją į makštį! Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?’‘ 43N 18 12 43N 18 12 267990 Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo 43N 18 13 43N 18 13 268000 ir nuvedė pirmiausia pas Aną. Mat jis buvo tų metų vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis. 43N 18 14 43N 18 14 268010 Tai tas pats Kajafas, kuris buvo žydams pataręs: ‘‘Geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą’‘. 43N 18 15 43N 18 15 268020 Paskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokinys. Tas mokinys buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu ir įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo kiemą. 43N 18 16 43N 18 16 268030 O Petras liko stovėti lauke prie vartų. Tada anas mokinys, kuris buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu, išėjo laukan, pasikalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą vidun. 43N 18 17 43N 18 17 268040 Tarnaitė durininkė tarė Petrui: ‘‘Ar tik ir tu nebūsi vienas iš to žmogaus mokinių?’‘ Šis atsakė: ‘‘Ne!’‘ 43N 18 18 43N 18 18 268050 Ten stoviniavo samdiniai ir tarnai, dėl šalčio susikūrę ugnį, ir šildėsi. Prie jų atsistojo Petras ir taip pat šildėsi. 43N 18 19 43N 18 19 268060 Vyriausiasis kunigas paklausė Jėzų apie Jo mokinius bei Jo mokymą. 43N 18 20 43N 18 20 268070 Jėzus jam atsakė: ‘‘Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visada mokiau sinagogoje ir šventykloje, kur visuomet susirenka žydai, ir nieko nekalbėjau slapčia. 43N 18 21 43N 18 21 268080 Kodėl tad mane klausi? Klausk tų, kurie girdėjo, ką jiems kalbėjau. Jie žino, ką Aš sakiau’‘. 43N 18 22 43N 18 22 268090 Jam tai pasakius, vienas iš ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą, tardamas: ‘‘Šitaip atsakai vyriausiajam kunigui?!’‘ 43N 18 23 43N 18 23 268100 Jėzus jam tarė: ‘‘Jei kalbėjau negerai, pasakyk, kas negerai, o jei gerai,­kodėl mane muši?’‘ 43N 18 24 43N 18 24 268110 Tada Anas pasiuntė Jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą. 43N 18 25 43N 18 25 268120 Simonas Petras tebestovėjo ir šildėsi. Aplinkiniai paklausė jį: ‘‘Ar tik nebūsi vienas iš Jo mokinių?’‘ Tas išsigynė: ‘‘Ne!’‘ 43N 18 26 43N 18 26 268130 Vienas iš vyriausiojo kunigo tarnų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, pasakė: ‘‘Argi aš nemačiau tavęs sode kartu su Juo?’‘ 43N 18 27 43N 18 27 268140 Petras ir vėl išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys. 43N 18 28 43N 18 28 268150 Iš Kajafo rūmų jie nuvedė Jėzų į pretorijų. Buvo ankstyvas rytas. Jie patys nėjo į pretorijų, kad nesusiteptų ir galėtų valgyti Paschą. 43N 18 29 43N 18 29 268160 Todėl Pilotas išėjo laukan pas juos ir paklausė: ‘‘Kuo kaltinate šitą žmogų?’‘ 43N 18 30 43N 18 30 268170 Jie atsakė: ‘‘Jeigu Jis nebūtų piktadarys, nebūtume tau Jo atvedę’‘. 43N 18 31 43N 18 31 268180 Pilotas jiems tarė: ‘‘Pasiimkite Jį ir teiskite pagal savo Įstatymą’‘. Žydai jam atsakė: ‘‘Mums neleista nieko bausti mirtimi’‘,­ 43N 18 32 43N 18 32 268190 kad išsipildytų Jėzaus žodžiai, kuriais Jis nurodė, kokia mirtimi Jam reikės mirti. 43N 18 33 43N 18 33 268200 Tada Pilotas vėl įėjo į pretorijų, pasišaukė Jėzų ir paklausė: ‘‘Ar Tu esi žydų karalius?’‘ 43N 18 34 43N 18 34 268210 Jėzus jam atsakė: ‘‘Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?’‘ 43N 18 35 43N 18 35 268220 Pilotas tarė: ‘‘Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man Tave atvedė. Ką padarei?’‘ 43N 18 36 43N 18 36 268230 Jėzus atsakė: ‘‘Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia’‘. 43N 18 37 43N 18 37 268240 Tada Pilotas Jį paklausė: ‘‘Vadinasi, Tu esi karalius?’‘ Jėzus atsakė: ‘‘Taip yra, kaip sakai: Aš esu karalius. Aš tam gimiau ir atėjau į šį pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kas laikosi tiesos, klauso mano balso’‘. 43N 18 38 43N 18 38 268250 Pilotas Jo paklausė: ‘‘O kas yra tiesa?!’‘ Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: ‘‘Aš nerandu Jame jokios kaltės. 43N 18 39 43N 18 39 268260 Yra jūsų paprotys, kad per Paschą aš paleisčiau vieną suimtąjį. Tad ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?’‘ 43N 18 40 43N 18 40 268270 Tada jie vėl visi ėmė šaukti: ‘‘Ne šitą, bet Barabą!’‘ O Barabas buvo plėšikas. 43N 19 1 43N 19 1 268280 Tuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų. 43N 19 2 43N 19 2 268290 Kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo Jam ant galvos, apsiautė Jį purpurine skraiste 43N 19 3 43N 19 3 268300 ir sakė: ‘‘Sveikas, žydų karaliau!’‘ Ir daužė Jam per veidą. 43N 19 4 43N 19 4 268310 O Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: ‘‘Štai išvedu Jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu Jame jokios kaltės’‘. 43N 19 5 43N 19 5 268320 Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: ‘‘Štai žmogus!’‘ 43N 19 6 43N 19 6 268330 Jį pamatę, aukštieji kunigai ir tarnai pradėjo šaukti: ‘‘Nukryžiuok Jį, nukryžiuok!’‘ Pilotas jiems sako: ‘‘Jūs imkite Jį ir nukryžiuokite! Aš nerandu Jame jokios kaltės’‘. 43N 19 7 43N 19 7 268340 Žydai jam atsakė: ‘‘Mes turime Įstatymą, ir pagal mūsų Įstatymą Jis turi mirti, nes laikė save Dievo Sūnumi’‘. 43N 19 8 43N 19 8 268350 Išgirdęs tuos žodžius, Pilotas dar labiau nusigando. 43N 19 9 43N 19 9 268360 Jis vėl nuėjo į pretorijų ir klausė Jėzų: ‘‘Iš kur Tu?’‘ Bet Jėzus jam neatsakė. 43N 19 10 43N 19 10 268370 Tada Pilotas Jam tarė: ‘‘Tu nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią Tave nukryžiuoti ir turiu valdžią Tave paleisti?’‘ 43N 19 11 43N 19 11 268380 Jėzus atsakė: ‘‘Tu neturėtum prieš mane jokios valdžios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl tam, kuris mane tau įdavė, didesnė nuodėmė’‘. 43N 19 12 43N 19 12 268390 Nuo tol Pilotas stengėsi Jį paleisti, bet žydai šaukė: ‘‘Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, kalba prieš ciesorių’‘. 43N 19 13 43N 19 13 268400 Tai išgirdęs, Pilotas išvedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teisėjo krasę, kuri stovėjo vietoje, vadinamoje ‘‘Akmeninis grindinys’‘, hebrajiškai Gabata. 43N 19 14 43N 19 14 268410 Buvo diena prieš Paschą, apie šeštą valandą. Jis tarė žydams: ‘‘Štai jūsų karalius!’‘ 43N 19 15 43N 19 15 268420 Bet tie šaukė: ‘‘Šalin, šalin! Nukryžiuok Jį!’‘ Pilotas paklausė: ‘‘Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?’‘ Aukštieji kunigai atsakė: ‘‘Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių’‘. 43N 19 16 43N 19 16 268430 Tada Pilotas atidavė jiems Jį nukryžiuoti. Jie pasiėmė Jėzų ir išsivedė. 43N 19 17 43N 19 17 268440 Nešdamas savo kryžių, Jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, hebrajiškai Golgotą. 43N 19 18 43N 19 18 268450 Tenai jie Jį nukryžiavo; kartu su Juo ir kitus du, vienoje ir antroje pusėje, o Jėzų viduryje. 43N 19 19 43N 19 19 268460 Pilotas parašė užrašą ir prikalė ant kryžiaus. Buvo parašyta: ‘‘Jėzus Nazarietis, žydų karalius’‘. 43N 19 20 43N 19 20 268470 Šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzų nukryžiavo, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, graikiškai ir lotyniškai. 43N 19 21 43N 19 21 268480 Žydų aukštieji kunigai sakė Pilotui: ‘‘Nerašyk: ‘Žydų karalius’, bet: ‘Šitas sakė: Aš esu žydų karalius’ ‘‘. 43N 19 22 43N 19 22 268490 Pilotas atsakė: ‘‘Ką parašiau, parašiau!’‘ 43N 19 23 43N 19 23 268500 Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė Jo drabužius ir pasidalino juos į keturias dalis­kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką. Ji buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta. 43N 19 24 43N 19 24 268510 Todėl jie tarėsi: ‘‘Neplėšykime jos, bet meskime burtą, kuriam ji atiteks’‘,­kad išsipildytų Raštas: ‘‘Jie pasidalijo mano drabužius tarp savęs ir dėl mano apdaro metė burtą’‘. Šitaip kareiviai ir padarė. 43N 19 25 43N 19 25 268520 Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, Jo motinos sesuo, Marija—Kleopo žmona, ir Marija Magdalietė. 43N 19 26 43N 19 26 268530 Pamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: ‘‘Moterie, štai tavo sūnus!’‘ 43N 19 27 43N 19 27 268540 Paskui tarė mokiniui: ‘‘Štai tavo motina!’‘ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save. 43N 19 28 43N 19 28 268550 Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta,­kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: ‘‘Trokštu!’‘ 43N 19 29 43N 19 29 268560 Tenai stovėjo indas, pilnas rūgštaus vyno. Jie pakėlė ant yzopo šakelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie Jo lūpų. 43N 19 30 43N 19 30 268570 Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: ‘‘Atlikta!’‘ Ir, nuleidęs galvą, Jis atidavė dvasią. 43N 19 31 43N 19 31 268580 Kad kūnai neliktų ant kryžiaus per sabatą,­nes tas sabatas buvo didi diena,­žydai Prisirengimo dieną prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. 43N 19 32 43N 19 32 268590 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti. 43N 19 33 43N 19 33 268600 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad Jis jau miręs, jie nebelaužė Jam blauzdų, 43N 19 34 43N 19 34 268610 tik vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. 43N 19 35 43N 19 35 268620 Tai matęs paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte. 43N 19 36 43N 19 36 268630 Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: ‘‘Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas’‘. 43N 19 37 43N 19 37 268640 Ir vėl kitoje vietoje Raštas sako: ‘‘Jie žiūrės į Tą, kurį perdūrė’‘. 43N 19 38 43N 19 38 268650 Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė Jėzaus kūną. 43N 19 39 43N 19 39 268660 Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris anksčiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsivežė apie šimtą svarų miros ir alavijo mišinio. 43N 19 40 43N 19 40 268670 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys. 43N 19 41 43N 19 41 268680 Toje vietoje, kur Jį nukryžiavo, buvo sodas ir sode naujas kapas, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. 43N 19 42 43N 19 42 268690 Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Prisirengimo diena, o kapas arti. 43N 20 1 43N 20 1 268700 Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo prie kapo ir pamatė, kad akmuo nuo kapo nuristas. 43N 20 2 43N 20 2 268710 Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: ‘‘Paėmė Viešpatį iš kapo, ir nežinome, kur Jį padėjo’‘. 43N 20 3 43N 20 3 268720 Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. 43N 20 4 43N 20 4 268730 Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapą. 43N 20 5 43N 20 5 268740 Pasilenkęs jis pamatė numestas drobules, tačiau į vidų nėjo. 43N 20 6 43N 20 6 268750 Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir pamatė numestas drobules 43N 20 7 43N 20 7 268760 ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. 43N 20 8 43N 20 8 268770 Tada įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. 43N 20 9 43N 20 9 268780 Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad Jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. 43N 20 10 43N 20 10 268790 Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo. 43N 20 11 43N 20 11 268800 O Marija stovėjo lauke prie kapo ir verkė. Verkdama ji pasilenkė, pažvelgė į kapo vidų 43N 20 12 43N 20 12 268810 ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius­vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje­ten, kur būta Jėzaus kūno. 43N 20 13 43N 20 13 268820 Jie paklausė ją: ‘‘Moterie, ko verki?’‘ Ji atsakė: ‘‘Paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur Jį padėjo’‘. 43N 20 14 43N 20 14 268830 Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus. 43N 20 15 43N 20 15 268840 Jėzus jai tarė: ‘‘Moterie, ko verki? Ko ieškai?’‘ Ji, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: ‘‘Gerbiamasis, jei tamsta Jį išnešei, pasakyk man, kur Jį padėjai. Aš Jį pasiimsiu’‘. 43N 20 16 43N 20 16 268850 Jėzus jai sako: ‘‘Marija!’‘ Ji atsigręžė ir sušuko: ‘‘Rabuni!’‘ (Tai reiškia: ‘‘Mokytojau’‘). 43N 20 17 43N 20 17 268860 Jėzus jai tarė: ‘‘Neliesk manęs! Aš dar neįžengiau pas savo Tėvą. Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’ ‘‘. 43N 20 18 43N 20 18 268870 Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką Jis jai sakęs. 43N 20 19 43N 20 19 268880 Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: ‘‘Ramybė jums!’‘ 43N 20 20 43N 20 20 268890 Tai pasakęs, Jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. 43N 20 21 43N 20 21 268900 Jėzus vėl tarė: ‘‘Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu’‘. 43N 20 22 43N 20 22 268910 Tai pasakęs, Jis kvėpė į juos ir tarė: ‘‘Priimkite Šventąją Dvasią. 43N 20 23 43N 20 23 268920 Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,­sulaikytos’‘. 43N 20 24 43N 20 24 268930 Vieno iš dvylikos­Tomo, vadinamo Dvyniu,­nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo. 43N 20 25 43N 20 25 268940 Tad kiti mokiniai jam kalbėjo: ‘‘Mes matėme Viešpatį!’‘ O jis atsakė: ‘‘Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono­netikėsiu’‘. 43N 20 26 43N 20 26 268950 Po aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: ‘‘Ramybė jums!’‘ 43N 20 27 43N 20 27 268960 Paskui kreipėsi į Tomą: ‘‘Įleisk čia pirštą ir pažiūrėk į mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; nebūk netikintis­būk tikintis’‘. 43N 20 28 43N 20 28 268970 Tomas atsakė Jam: ‘‘Mano Viešpats ir mano Dievas!’‘ 43N 20 29 43N 20 29 268980 Jėzus jam tarė: ‘‘Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!’‘ 43N 20 30 43N 20 30 268990 Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. 43N 20 31 43N 20 31 269000 O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą. 43N 21 1 43N 21 1 269010 Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip. 43N 21 2 43N 21 2 269020 Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti Jėzaus mokiniai. 43N 21 3 43N 21 3 269030 Simonas Petras jiems sako: ‘‘Einu žvejoti’‘. Jie pasisiūlė: ‘‘Ir mes einame su tavimi’‘. Nuėję jie tuojau sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo. 43N 21 4 43N 21 4 269040 Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Bet mokiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus. 43N 21 5 43N 21 5 269050 O Jėzus jiems tarė: ‘‘Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?’‘ Jie atsakė: ‘‘Ne’‘. 43N 21 6 43N 21 6 269060 Tada Jis pasakė: ‘‘Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite’‘. Jie užmetė ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. 43N 21 7 43N 21 7 269070 Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: ‘‘Tai Viešpats!’‘ Išgirdęs, jog tai Viešpats, Simonas Petras persijuosė drabužį,­mat buvo neapsirengęs,­ir šoko į ežerą. 43N 21 8 43N 21 8 269080 Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto­maždaug už dviejų šimtų mastų­ir atitempė tinklą su žuvimis. 43N 21 9 43N 21 9 269090 Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos. 43N 21 10 43N 21 10 269100 Jėzus jiems tarė: ‘‘Atneškite ką tik pagautų žuvų’‘. 43N 21 11 43N 21 11 269110 Simonas Petras nuėjo ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo. 43N 21 12 43N 21 12 269120 Jėzus tarė: ‘‘Eikite šen pusryčių!’‘ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: ‘‘Kas Tu esi?’‘, nes jie žinojo, jog tai Viešpats. 43N 21 13 43N 21 13 269130 Jėzus priėjo, paėmė duonos ir davė jiems, taip pat ir žuvies. 43N 21 14 43N 21 14 269140 Tai jau trečią kartą pasirodė savo mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių. 43N 21 15 43N 21 15 269150 Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: ‘‘Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu’‘. Jėzus jam tarė: ‘‘Ganyk mano avinėlius’‘. 43N 21 16 43N 21 16 269160 Ir antrą kartą Jėzus paklausė: ‘‘Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu’‘. Jėzus jam pasakė: ‘‘Ganyk mano avis’‘. 43N 21 17 43N 21 17 269170 Jėzus paklausė trečią kartą: ‘‘Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?’‘ Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: ‘‘Ar myli mane?’‘, ir atsakė: ‘‘Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu’‘. Jėzus jam tarė: ‘‘Ganyk mano avis. 43N 21 18 43N 21 18 269180 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori’‘. 43N 21 19 43N 21 19 269190 Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: ‘‘Sek paskui mane!’‘ 43N 21 20 43N 21 20 269200 Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: ‘‘Viešpatie, kas Tave išduos?’‘ 43N 21 21 43N 21 21 269210 Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: ‘‘Viešpatie, o kas bus šitam?’‘ 43N 21 22 43N 21 22 269220 Jėzus atsakė: ‘‘Jei Aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!’‘ 43N 21 23 43N 21 23 269230 Todėl pasklido šis žodis tarp brolių, jog tas mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus nesakė, kad Jis nemirs, tik: ‘‘Jei noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?’‘ 43N 21 24 43N 21 24 269240 Tai ir yra tas mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras. 43N 21 25 43N 21 25 269250 Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, kad visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen. 44N 1 1 44N 1 1 269260 Pirmoje knygoje, Teofiliau, aš parašiau apie viską, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti 44N 1 2 44N 1 2 269270 iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų. 44N 1 3 44N 1 3 269280 Po savo kančios Jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir kalbėdamas apie Dievo karalystę. 44N 1 4 44N 1 4 269290 Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado,­’‘apie kurį,­pasakė Jis,­esate girdėję iš manęs; 44N 1 5 44N 1 5 269300 nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia’‘. 44N 1 6 44N 1 6 269310 Susirinkusieji paklausė Jį: ‘‘Viešpatie, gal Tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?’‘ 44N 1 7 44N 1 7 269320 Jis jiems tarė: ‘‘Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia. 44N 1 8 44N 1 8 269330 Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių’‘. 44N 1 9 44N 1 9 269340 Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių. 44N 1 10 44N 1 10 269350 Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais 44N 1 11 44N 1 11 269360 ir tarė: ‘‘Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų’‘. 44N 1 12 44N 1 12 269370 Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, esančio netoli Jeruzalės, tokiu atstumu, koks leidžiamas nueiti per sabatą. 44N 1 13 44N 1 13 269380 Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję,­Petras ir Jokūbas, Jonas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis. 44N 1 14 44N 1 14 269390 Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai ir prašymui kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei Jo broliais. 44N 1 15 44N 1 15 269400 Vieną dieną, atsistojęs tarp brolių,­ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų,­Petras tarė: 44N 1 16 44N 1 16 269410 ‘‘Vyrai broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašiškai išsakė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu. 44N 1 17 44N 1 17 269420 Jis juk buvo priskaitytas prie mūsų ir turėjo dalį šioje tarnystėje. 44N 1 18 44N 1 18 269430 Bet jis nedorybės kaina įsigijo sklypą, paskui stačia galva puolė žemyn, perplyšo pusiau, ir visi jo viduriai išvirto. 44N 1 19 44N 1 19 269440 Tai pasidarė žinoma visiems Jeruzalės gyventojams, ir anas sklypas jų kalba buvo pavadintas Hakeldamachu,­tai reiškia: ‘Kraujo sklypas’. 44N 1 20 44N 1 20 269450 Nes Psalmių knygoje parašyta: ‘Jo kiemas tepavirsta dykviete, ir tegul niekas ten nebegyvena’, ir: ‘Tegul kitas perima jo tarnystę’. 44N 1 21 44N 1 21 269460 Taigi vienam iš vyrų, kurie drauge su mumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvo tarp mūsų, 44N 1 22 44N 1 22 269470 pradedant Jono krikštu ir baigiant ta diena, kai Jis buvo paimtas iš mūsų aukštyn, reikia kartu su mumis tapti Jo prisikėlimo liudytoju’‘. 44N 1 23 44N 1 23 269480 Ir jie išskyrė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justas, ir Motiejų. 44N 1 24 44N 1 24 269490 Po to meldėsi, sakydami: ‘‘Tu, Viešpatie, kuris pažįsti visų širdis, parodyk, kurį iš šių dviejų pasirenki, 44N 1 25 44N 1 25 269500 kad gautų dalį šioje tarnystėje ir apaštalystėje, nuo kurios nuklydo Judas, nueidamas į savąją vietą’‘. 44N 1 26 44N 1 26 269510 Tada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskaičiuotas prie vienuolikos apaštalų. 44N 2 1 44N 2 1 269520 Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje. 44N 2 2 44N 2 2 269530 Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. 44N 2 3 44N 2 3 269540 Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. 44N 2 4 44N 2 4 269550 Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. 44N 2 5 44N 2 5 269560 Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų tautų po dangumi. 44N 2 6 44N 2 6 269570 Kilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie buvo priblokšti, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. 44N 2 7 44N 2 7 269580 Lyg nesavi ir nustebę, jie vienas kitam kalbėjo: ‘‘Argi štai šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? 44N 2 8 44N 2 8 269590 Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?! 44N 2 9 44N 2 9 269600 Mes, partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, 44N 2 10 44N 2 10 269610 Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romiečiai, žydai ir prozelitai, 44N 2 11 44N 2 11 269620 kretiečiai ir arabai,­girdime juos skelbiant didingus Dievo darbus mūsų kalbomis’‘. 44N 2 12 44N 2 12 269630 Visi labai stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: ‘‘Ką tai reiškia?’‘ 44N 2 13 44N 2 13 269640 O kiti šaipydamiesi kalbėjo: ‘‘Jie prisigėrė jauno vyno’‘. 44N 2 14 44N 2 14 269650 Tada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo į juos: ‘‘Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma,­įsidėmėkite mano žodžius! 44N 2 15 44N 2 15 269660 Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę,­juk dabar vos trečia dienos valanda,­ 44N 2 16 44N 2 16 269670 bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį: 44N 2 17 44N 2 17 269680 ‘Paskutinėmis dienomis,­sako Dievas,­Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus. 44N 2 18 44N 2 18 269690 Ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis Aš išliesiu savo Dvasios, ir jie pranašaus. 44N 2 19 44N 2 19 269700 Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų. 44N 2 20 44N 2 20 269710 Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis­krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai. 44N 2 21 44N 2 21 269720 Ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas’. 44N 2 22 44N 2 22 269730 Izraelio vyrai! Klausykite šitų žodžių: Jėzų iš Nazareto­vyrą, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per Jį nuveikė Dievas tarp jūsų,­kaip ir patys žinote,­ 44N 2 23 44N 2 23 269740 Jį, išankstiniu Dievo sprendimu bei numatymu atiduotą, jūs piktadarių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus. 44N 2 24 44N 2 24 269750 Dievas Jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties skausmų, nes buvo neįmanoma, kad Jis liktų jos galioje. 44N 2 25 44N 2 25 269760 Juk Dovydas apie Jį sako: ‘Aš visuomet matau Viešpatį priešais save. Jis mano dešinėje, kad Aš nesusvyruočiau. 44N 2 26 44N 2 26 269770 Todėl džiūgavo mano širdis, krykštavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis viltyje, 44N 2 27 44N 2 27 269780 nes Tu nepaliksi mano sielos pragare ir neduosi savo Šventajam matyti supuvimo. 44N 2 28 44N 2 28 269790 Tu man atvėrei gyvenimo kelius ir pripildysi mane džiaugsmu prieš savo veidą’. 44N 2 29 44N 2 29 269800 Vyrai broliai! Noriu jums drąsiai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas tebėra pas mus iki šios dienos. 44N 2 30 44N 2 30 269810 Būdamas pranašas ir žinodamas, jog Dievas jam prisiekdamas pažadėjo, kad iš jo palikuonių pagal kūną pakils Kristus užimti jo sosto, 44N 2 31 44N 2 31 269820 Dovydas tai numatė ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, kad ‘Jo siela neliks pragare ir Jo kūnas nematys supuvimo’. 44N 2 32 44N 2 32 269830 Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai. 44N 2 33 44N 2 33 269840 Dievo dešinės išaukštintas, Jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir išliejo tai, ką dabar matote ir girdite. 44N 2 34 44N 2 34 269850 Juk Dovydas neįžengė į dangų. Jis pats kalba: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, 44N 2 35 44N 2 35 269860 kol Aš patiesiu Tavo priešus, tarsi pakojį po Tavo kojų’. 44N 2 36 44N 2 36 269870 Tad tvirtai žinokite, visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Kristumi tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote’‘. 44N 2 37 44N 2 37 269880 Tie žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus apaštalus: ‘‘Ką mums daryti, vyrai broliai?’‘ 44N 2 38 44N 2 38 269890 Petras jiems tarė: ‘‘Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną. 44N 2 39 44N 2 39 269900 Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas’‘. 44N 2 40 44N 2 40 269910 Dar daugeliu kitų žodžių jis liudijo ir ragino juos, sakydamas: ‘‘Gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos!’‘ 44N 2 41 44N 2 41 269920 Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų. 44N 2 42 44N 2 42 269930 Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų. 44N 2 43 44N 2 43 269940 Baimė apėmė kiekvieną, nes per apaštalus vyko daug stebuklų ir ženklų. 44N 2 44 44N 2 44 269950 Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra. 44N 2 45 44N 2 45 269960 Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo. 44N 2 46 44N 2 46 269970 Jie kasdien vieningai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, vaišindavosi su džiugia ir tauria širdimi, 44N 2 47 44N 2 47 269980 šlovindami Dievą, ir turėjo malonę visų žmonių akyse. O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais. 44N 3 1 44N 3 1 269990 Kartą Petras ir Jonas devintą maldos valandą ėjo drauge į šventyklą. 44N 3 2 44N 3 2 270000 Ten buvo nešamas ir vienas žmogus, luošas nuo motinos įsčių. Jį kasdien sodindavo prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais, kad prašytų išmaldos iš ateinančių į šventyklą. 44N 3 3 44N 3 3 270010 Pastebėjęs beįeinančius į šventyklą Petrą ir Joną, jis paprašė išmaldos. 44N 3 4 44N 3 4 270020 Petras, įdėmiai pažvelgęs į jį drauge su Jonu, tarė: 44N 3 5 44N 3 5 270030 ‘‘Pažiūrėk į mudu’‘. Jis pažvelgė į juos, tikėdamasis ką nors iš jų gauti. 44N 3 6 44N 3 6 270040 Bet Petras pasakė: ‘‘Sidabro nei aukso neturiu, bet ką turiu, tą duodu. Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu kelkis ir vaikščiok!’‘ 44N 3 7 44N 3 7 270050 Ir, paėmęs už dešinės rankos, pakėlė jį. Jo pėdos ir keliai bematant sustiprėjo. 44N 3 8 44N 3 8 270060 Jis pašokęs atsistojo, pradėjo vaikščioti ir kartu su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas šlovino Dievą. 44N 3 9 44N 3 9 270070 Visi žmonės pamatė jį vaikščiojant ir šlovinant Dievą. 44N 3 10 44N 3 10 270080 Jie pažino, kad tai tas pats, kuris sėdėdavo elgetaudamas prie Gražiųjų vartų. Visi nustėro ir nustebo dėl to, kas buvo jam atsitikę. 44N 3 11 44N 3 11 270090 Kadangi išgydytas luošys laikėsi Petro ir Jono, prie jų į vadinamąją Saliamono stoginę didžiai nustebinti susibėgo visi žmonės. 44N 3 12 44N 3 12 270100 Tai matydamas, Petras kreipėsi į žmones: ‘‘Izraelio vyrai! Ko stebitės tuo ir ko taip žiūrite į mudu, tarsi mes savo jėga ar savo šventumu būtume padarę, kad šis vaikščiotų?! 44N 3 13 44N 3 13 270110 Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų tėvų Dievas, pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsižadėjote Piloto akivaizdoje, kai tas buvo nusprendęs Jį paleisti. 44N 3 14 44N 3 14 270120 Jūs išsižadėjote Šventojo ir Teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį. 44N 3 15 44N 3 15 270130 Jūs nužudėte gyvybės Kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai. 44N 3 16 44N 3 16 270140 Jėzaus vardas­dėl tikėjimo Jo vardu­tvirtą padarė tą, kurį jūs matote ir pažįstate. Iš Jėzaus kylantis tikėjimas suteikė jam visišką sveikatą jūsų visų akyse. 44N 3 17 44N 3 17 270150 O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinojimo, kaip ir jūsų vadai. 44N 3 18 44N 3 18 270160 Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų savo pranašų lūpomis, būtent, kad Kristus kentėsiąs. 44N 3 19 44N 3 19 270170 Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų panaikintos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų atgaivos laikai 44N 3 20 44N 3 20 270180 ir Jis atsiųstų jums iš anksto paskelbtąjį Jėzų Kristų. 44N 3 21 44N 3 21 270190 Jį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė visų savo šventųjų pranašų lūpomis. 44N 3 22 44N 3 22 270200 Juk Mozė tėvams pasakė: ‘Viešpats, mūsų Dievas, iš jūsų brolių pažadins jums Pranašą kaip mane. Klausykite Jo visame kame, ką tik Jis jums sakys. 44N 3 23 44N 3 23 270210 O kiekviena siela, kuri to Pranašo neklausys, bus išnaikinta iš tautos’. 44N 3 24 44N 3 24 270220 Ir visi pranašai, kurie tik kalbėjo nuo Samuelio laikų, vienas po kito skelbė šias dienas. 44N 3 25 44N 3 25 270230 Jūs esate vaikai pranašų ir tos sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų tėvais, tardamas Abraomui: ‘Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės’. 44N 3 26 44N 3 26 270240 Dievas pirmiausia jums prikėlęs pasiuntė savo tarną Jėzų, kad Jis atneštų jums palaiminimą, nukreipdamas kiekvieną nuo jo nusikaltimų’‘. 44N 4 1 44N 4 1 270250 Jiems dar kalbant miniai, prie jų priėjo kunigų, šventyklos apsaugos viršininkas ir sadukiejų, 44N 4 2 44N 4 2 270260 kurie buvo labai pasipiktinę, kad apaštalai mokė žmones ir skelbė mirusiųjų prisikėlimą Jėzuje. 44N 4 3 44N 4 3 270270 Jie suėmė juos ir įkalino iki kitos dienos, nes jau buvo vakaras. 44N 4 4 44N 4 4 270280 Bet daugelis, girdėjusių žodį, įtikėjo, ir tikinčiųjų skaičius padidėjo maždaug iki penkių tūkstančių. 44N 4 5 44N 4 5 270290 Rytojaus dieną Jeruzalėje susirinko tautos vadovai, vyresnieji ir Rašto žinovai, 44N 4 6 44N 4 6 270300 taip pat vyriausiasis kunigas Anas, Kajafas, Jonas, Aleksandras ir kiti vyriausiojo kunigo giminės. 44N 4 7 44N 4 7 270310 Pasistatę apaštalus viduryje, jie paklausė: ‘‘Kokia jėga ar kieno vardu jūs tai padarėte?’‘ 44N 4 8 44N 4 8 270320 Tada Petras, kupinas Šventosios Dvasios, jiems atsakė: ‘‘Tautos vadovai ir Izraelio vyresnieji! 44N 4 9 44N 4 9 270330 Jeigu dėl gero darbo ligotam žmogui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas, 44N 4 10 44N 4 10 270340 tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Jo dėka šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas. 44N 4 11 44N 4 11 270350 Jėzus yra ‘akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu’. 44N 4 12 44N 4 12 270360 Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti’‘. 44N 4 13 44N 4 13 270370 Matydami Petro ir Jono drąsą ir patyrę, kad tai nemokyti, paprasti žmonės, jie labai stebėjosi; be to, atpažino juos buvus kartu su Jėzumi. 44N 4 14 44N 4 14 270380 Bet, matydami stovintį su jais pagydytąjį, jie neturėjo ką pasakyti prieš. 44N 4 15 44N 4 15 270390 Tada liepė jiems išeiti iš sinedriono ir ėmė tartis: 44N 4 16 44N 4 16 270400 ‘‘Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams žinomas jų padarytas akivaizdus stebuklas, ir mes to negalime nuneigti. 44N 4 17 44N 4 17 270410 Bet kad dalykas neišplistų žmonėse, griežtai uždrauskime, kad jie nė vienam žmogui daugiau nekalbėtų tuo vardu’‘. 44N 4 18 44N 4 18 270420 Ir vėl juos pasišaukę, įsakė jiems išvis neskelbti ir nemokyti Jėzaus vardu. 44N 4 19 44N 4 19 270430 Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: ‘‘Spręskite patys, ar teisinga Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo! 44N 4 20 44N 4 20 270440 Juk mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome’‘. 44N 4 21 44N 4 21 270450 Prigrasinę jie paleido juos, nerasdami už ką bausti,­dėl žmonių, nes visi garbino Dievą už tai, kas buvo įvykę. 44N 4 22 44N 4 22 270460 Vyras, kuris patyrė tą išgydymo stebuklą, buvo daugiau nei keturiasdešimties metų. 44N 4 23 44N 4 23 270470 Paleisti jie atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems sakė aukštieji kunigai ir vyresnieji. 44N 4 24 44N 4 24 270480 Išklausę visi vieningai pakėlė balsus į Dievą ir sakė: ‘‘Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. 44N 4 25 44N 4 25 270490 Tu kalbėjai savo tarno Dovydo lūpomis: ‘Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia? 44N 4 26 44N 4 26 270500 Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir Jo Kristų’. 44N 4 27 44N 4 27 270510 Prieš Tavo šventąjį Sūnų Jėzų, kurį Tu patepei, iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio tauta, 44N 4 28 44N 4 28 270520 kad įvykdytų, ką Tavo ranka ir sprendimas iš anksto buvo nulėmę įvykti. 44N 4 29 44N 4 29 270530 O dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo žodį, 44N 4 30 44N 4 30 270540 ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu’‘. 44N 4 31 44N 4 31 270550 Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir drąsiai skelbė Dievo žodį. 44N 4 32 44N 4 32 270560 Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra. 44N 4 33 44N 4 33 270570 Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir gausi malonė buvo su jais visais. 44N 4 34 44N 4 34 270580 Tarp jų nebuvo stokojančių, nes visi, kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, o už tai gautus pinigus atnešdavo 44N 4 35 44N 4 35 270590 ir sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo. 44N 4 36 44N 4 36 270600 Jozė, apaštalų pramintas Barnabu (išvertus tai reiškia: ‘‘Paguodos sūnus’‘), levitas, kilęs iš Kipro, 44N 4 37 44N 4 37 270610 pardavęs savo žemės sklypą, atnešė pinigus ir padėjo apaštalams po kojų. 44N 5 1 44N 5 1 270620 O vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė nuosavybę 44N 5 2 44N 5 2 270630 ir, žmonai pritariant, pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį atnešė ir padėjo prie apaštalų kojų. 44N 5 3 44N 5 3 270640 Petras paklausė: ‘‘Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų? 44N 5 4 44N 5 4 270650 Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!’‘ 44N 5 5 44N 5 5 270660 Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas krito ant žemės ir mirė. Didelė baimė apėmė visus tai girdėjusius. 44N 5 6 44N 5 6 270670 Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo jį marškomis, išnešė ir palaidojo. 44N 5 7 44N 5 7 270680 Po kokių trijų valandų atėjo jo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę. 44N 5 8 44N 5 8 270690 Petras ją paklausė: ‘‘Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?’‘ ‘‘Taip, už tiek’‘,­atsakė ji. 44N 5 9 44N 5 9 270700 Tada Petras jai tarė: ‘‘Kodėl susitarėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš’‘. 44N 5 10 44N 5 10 270710 Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro. 44N 5 11 44N 5 11 270720 Didelė baimė apėmė visą bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo. 44N 5 12 44N 5 12 270730 Per apaštalų rankas žmonėse vyko daug ženklų ir stebuklų. Visi jie vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje. 44N 5 13 44N 5 13 270740 Iš kitų nė vienas neišdrįsdavo prie jų prisidėti. Žmonės juos labai gerbė. 44N 5 14 44N 5 14 270750 Ir vis labiau augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį. 44N 5 15 44N 5 15 270760 Net į gatves nešdavo ligonius ir guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų. 44N 5 16 44N 5 16 270770 Taip pat ir iš aplinkinių miestų daugybė žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių kankinamus, ir visi jie būdavo pagydomi. 44N 5 17 44N 5 17 270780 Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų partijos. Degdami pavydu, 44N 5 18 44N 5 18 270790 jie suėmė apaštalus ir įmetė juos į viešą kalėjimą. 44N 5 19 44N 5 19 270800 Bet Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė: 44N 5 20 44N 5 20 270810 ‘‘Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius’‘. 44N 5 21 44N 5 21 270820 Tai išgirdę, jie auštant nuėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai sukvietė sinedrioną bei visą Izraelio tautos vyresniųjų tarybą ir nusiuntė į kalėjimą tarnus atvesti apaštalų. 44N 5 22 44N 5 22 270830 Bet tarnai nuėję nerado jų kalėjime ir sugrįžę pranešė: 44N 5 23 44N 5 23 270840 ‘‘Kalėjimą radome saugiai užrakintą ir sargybinius stovinčius prie vartų. Bet atidarę nieko viduje neradome!’‘ 44N 5 24 44N 5 24 270850 Išgirdę tokį pranešimą, vyriausiasis kunigas, šventyklos apsaugos viršininkas ir aukštieji kunigai suglumo, nesuprasdami, ką tai galėtų reikšti. 44N 5 25 44N 5 25 270860 Tuomet kažkas atėjęs pranešė: ‘‘Tie vyrai, kuriuos buvote uždarę kalėjime, stovi šventykloje ir moko žmones’‘. 44N 5 26 44N 5 26 270870 Tada viršininkas su tarnais nuėjo ir atsivedė juos be prievartos, nes bijojo žmonių, kad neužmėtytų akmenimis. 44N 5 27 44N 5 27 270880 Taigi atsivedę apaštalus, pastatė juos sinedrione. Vyriausiasis kunigas jiems tarė: 44N 5 28 44N 5 28 270890 ‘‘Argi mes jums drauste neuždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte Jeruzalę savo mokymu ir dar norite ant mūsų užtraukti to žmogaus kraują’‘. 44N 5 29 44N 5 29 270900 Petras ir apaštalai atsakė: ‘‘Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių. 44N 5 30 44N 5 30 270910 Mūsų tėvų Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio. 44N 5 31 44N 5 31 270920 Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Karalių ir Išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atgailą ir nuodėmių atleidimą. 44N 5 32 44N 5 32 270930 Mes esame Jo ir tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie Jam paklūsta’‘. 44N 5 33 44N 5 33 270940 Girdėdami šituos žodžius, jie baisiai įtūžo ir ketino juos užmušti. 44N 5 34 44N 5 34 270950 Tuomet sinedrione pakilo vienas fariziejus, vardu Gamalielis, visos tautos gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis įsakė trumpam išvesti apaštalus 44N 5 35 44N 5 35 270960 ir tarė susirinkusiems: ‘‘Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis. 44N 5 36 44N 5 36 270970 Juk prieš kiek laiko buvo iškilęs Teudas, kuris laikė save kažkuo nepaprastu. Prie jo prisidėjo apie keturis šimtus vyrų, bet jis buvo užmuštas, visi šalininkai išsisklaidė ir nuėjo niekais. 44N 5 37 44N 5 37 270980 Po jo, gyventojų surašymo dienomis, atsirado Judas Galilėjietis ir patraukė nemažai žmonių paskui save. Jis taip pat žuvo, o visi jo sekėjai buvo išblaškyti. 44N 5 38 44N 5 38 270990 Todėl dabar jums sakau: palikite šituos žmones ramybėje ir paleiskite juos. Jei šis sumanymas ir ši veikla iš žmonių,­jie žlugs savaime, 44N 5 39 44N 5 39 271000 o jeigu tai iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų sunaikinti. Žiūrėkite, kad nepasirodytumėte kovojantys prieš Dievą!’‘ Jie paklausė jo patarimo. 44N 5 40 44N 5 40 271010 Pasišaukę apaštalus, nuplakdino juos, uždraudė kalbėti Jėzaus vardu ir paleido. 44N 5 41 44N 5 41 271020 O tie ėjo iš sinedriono džiaugdamiesi, kad buvo palaikyti vertais dėl Jėzaus vardo iškęsti paniekinimą. 44N 5 42 44N 5 42 271030 Kiekvieną dieną šventykloje ir po namus jie nesiliovė mokyti bei skelbti Jėzų Kristumi. 44N 6 1 44N 6 1 271040 Tomis dienomis, mokinių skaičiui augant, tarp graikiškai kalbančiųjų kilo nepasitenkinimas vietiniais žydais, nes kasdieniniame aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės. 44N 6 2 44N 6 2 271050 Tuomet dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir tarė: ‘‘Nedera mums palikus Dievo žodį tarnauti prie stalų. 44N 6 3 44N 6 3 271060 Todėl, broliai, išsirinkite iš savųjų septynis vyrus, turinčius gerą vardą, kupinus Šventosios Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui, 44N 6 4 44N 6 4 271070 o patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnavimui’‘. 44N 6 5 44N 6 5 271080 Šis pasiūlymas patiko visam susirinkimui, ir jie išsirinko Steponą, vyrą pilną tikėjimo ir Šventosios Dvasios, Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną ir Mikalojų, prozelitą iš Antiochijos. 44N 6 6 44N 6 6 271090 Juos pastatė prieš apaštalus, o šie melsdamiesi uždėjo ant jų rankas. 44N 6 7 44N 6 7 271100 Dievo žodis klestėjo, ir mokinių skaičius Jeruzalėje smarkiai augo. Ir didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui. 44N 6 8 44N 6 8 271110 Steponas, pilnas tikėjimo ir jėgos, darė žmonėse didžių stebuklų ir ženklų. 44N 6 9 44N 6 9 271120 Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos, iš kirėniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos ir ėmė ginčytis su Steponu. 44N 6 10 44N 6 10 271130 Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo. 44N 6 11 44N 6 11 271140 Tada jie papirko keletą vyrų, kad tie sakytų: ‘‘Mes girdėjome jį piktžodžiaujant Mozei ir Dievui’‘. 44N 6 12 44N 6 12 271150 Taip jie sukurstė minią, vyresniuosius bei Rašto žinovus, užpuolę sučiupo jį ir nusivedė į sinedrioną. 44N 6 13 44N 6 13 271160 Ten pastatė melagingus liudytojus, kurie tvirtino: ‘‘Šitas žmogus nesiliauja kalbėjęs prieš šventąją vietą ir Įstatymą. 44N 6 14 44N 6 14 271170 Mes girdėjome jį sakant, kad Jėzus iš Nazareto išgriaus šią vietą ir pakeis Mozės perduotus mums papročius’‘. 44N 6 15 44N 6 15 271180 Visi sėdintys sinedrione įsmeigė į jį akis ir matė jo veidą tarytum angelo veidą. 44N 7 1 44N 7 1 271190 Vyriausiasis kunigas paklausė: ‘‘Ar tikrai taip yra?’‘ 44N 7 2 44N 7 2 271200 O Steponas prabilo: ‘‘Vyrai broliai ir tėvai, paklausykite! Šlovės Dievas apsireiškė mūsų tėvui Abraomui Mesopotamijoje, kai jis dar nebuvo persikėlęs į Charaną, 44N 7 3 44N 7 3 271210 ir pasakė jam: ‘Išeik iš savo krašto, nuo savo giminių, ir keliauk į šalį, kurią tau parodysiu’. 44N 7 4 44N 7 4 271220 Tada jis paliko chaldėjų kraštą ir apsigyveno Charane. Iš ten, jo tėvui mirus, Dievas atvedė jį į šitą šalį, kurioje jūs dabar gyvenate. 44N 7 5 44N 7 5 271230 Bet čia jam nedavė paveldėti nė pėdos žemės, tik pažadėjo ją atiduoti jo ir jo palikuonių nuosavybėn, nors jis dar buvo bevaikis. 44N 7 6 44N 7 6 271240 Dievas pasakė, kad jo palikuonys gyvens kaip ateiviai svetimoje žemėje ir keturis šimtus metų bus pavergti ir skriaudžiami. 44N 7 7 44N 7 7 271250 ‘Tačiau,­tarė Dievas,­Aš nuteisiu tautą, kuriai jie vergaus; tada jie išeis ir tarnaus man šitoje vietoje’. 44N 7 8 44N 7 8 271260 Ir tuomet Jis davė jam apipjaustymo sandorą. Tada Abraomui gimė Izaokas, kurį jis apipjaustė aštuntąją dieną. Izaokui gimė Jokūbas, o Jokūbui gimė dvylika patriarchų. 44N 7 9 44N 7 9 271270 Šie patriarchai iš pavydo pardavė Juozapą į Egiptą. Bet Dievas buvo su juo, 44N 7 10 44N 7 10 271280 išgelbėjo Juozapą iš visų jo vargų ir suteikė jam malonės bei išminties Egipto karaliaus­faraono akivaizdoje. Tas jį paskyrė Egipto ir visų savo namų valdytoju. 44N 7 11 44N 7 11 271290 Tuomet visą Egipto žemę ir Kanaaną ištiko badas bei didis vargas, ir mūsų tėvai negalėjo rasti sau maisto. 44N 7 12 44N 7 12 271300 Išgirdęs, kad Egipte yra javų, Jokūbas išsiuntė ten mūsų tėvus pirmą kartą, 44N 7 13 44N 7 13 271310 o antrą kartą Juozapas leidosi savo brolių atpažįstamas, ir faraonas sužinojo apie Juozapo giminę. 44N 7 14 44N 7 14 271320 Tada Juozapas pasiuntė pakviesti savo tėvo Jokūbo ir visų giminaičių­septyniasdešimt penkių sielų. 44N 7 15 44N 7 15 271330 Šitaip Jokūbas iškeliavo į Egiptą. Ten mirė jis ir mūsų tėvai. 44N 7 16 44N 7 16 271340 Juos pargabeno į Sichemą ir palaidojo kape, kurį Abraomas už pinigus buvo nupirkęs iš sichemiečio Emoro sūnų. 44N 7 17 44N 7 17 271350 Artėjant metui pažado, dėl kurio Dievas buvo prisiekęs Abraomui, tauta išaugo ir išsiplėtė Egipte, 44N 7 18 44N 7 18 271360 kol pakilo kitas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą. 44N 7 19 44N 7 19 271370 Jis klastingai elgėsi su mūsų gimine, versdamas mūsų tėvus išmesti savo kūdikius, kad jie neliktų gyvi. 44N 7 20 44N 7 20 271380 Tuo metu gimė Mozė, kuris buvo mielas Dievui. Tris mėnesius jis buvo maitinamas savo tėvo namuose, 44N 7 21 44N 7 21 271390 o kai buvo išmestas, jį pasiėmė faraono duktė ir augino kaip savo pačios sūnų. 44N 7 22 44N 7 22 271400 Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais. 44N 7 23 44N 7 23 271410 Kai jam sukako keturiasdešimt metų, jo širdyje kilo troškimas aplankyti savo brolius, Izraelio vaikus. 44N 7 24 44N 7 24 271420 Pamatęs vieną iš jų skriaudžiamą, stojo ginti jo ir keršydamas užmušė egiptietį. 44N 7 25 44N 7 25 271430 Mozė tikėjosi, kad jo broliai suprasią, jog Dievas jo ranka suteiks jiems išgelbėjimą, bet jie šito nesuprato. 44N 7 26 44N 7 26 271440 Kitą dieną jis priėjo prie besimušančių tautiečių ir mėgino juos sutaikinti, sakydamas: ‘Vyrai, jūs esate broliai! Kodėl skriaudžiate vienas kitą?’ 44N 7 27 44N 7 27 271450 Bet tasai, kuris skriaudė artimą, atstūmė jį, sakydamas: ‘Kas tave paskyrė mūsų valdovu ir teisėju? 44N 7 28 44N 7 28 271460 Gal nori ir mane nužudyti, kaip vakar nužudei egiptietį?’ 44N 7 29 44N 7 29 271470 Tai išgirdęs, Mozė pabėgo ir buvo ateivis Madiano krašte, kur jam gimė du sūnūs. 44N 7 30 44N 7 30 271480 Po keturiasdešimties metų Sinajaus kalno dykumoje jam pasirodė angelas degančio erškėčių krūmo liepsnose. 44N 7 31 44N 7 31 271490 Tai pamatęs, Mozė labai nusistebėjo reginiu. Kai jis artinosi, norėdamas geriau įsižiūrėti, jam pasigirdo Viešpaties balsas: 44N 7 32 44N 7 32 271500 ‘Aš esu tavo tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’. Tada Mozė ėmė drebėti ir nebedrįso toliau žiūrėti. 44N 7 33 44N 7 33 271510 O Viešpats jam tarė: ‘Nusiauk apavą nuo kojų, nes ta vieta, kur tu stovi, yra šventa žemė. 44N 7 34 44N 7 34 271520 Aš regėte regėjau savo tautos priespaudą Egipte, išgirdau jos dejones ir nužengiau jos išvaduoti. Tad ateik čia, Aš pasiųsiu tave į Egiptą’. 44N 7 35 44N 7 35 271530 Tą Mozę, kurio jie atsižadėjo, sakydami: ‘Kas tave paskyrė valdovu ir teisėju?’, Dievas pasiuntė kaip vadovą ir gelbėtoją ranka angelo, kuris pasirodė jam erškėčių krūme. 44N 7 36 44N 7 36 271540 Jis išvedė juos, darydamas stebuklus ir ženklus Egipto žemėje, prie Raudonosios jūros ir per keturiasdešimt metų dykumoje. 44N 7 37 44N 7 37 271550 Tai šis Mozė pasakė Izraelio vaikams: ‘Dievas pažadins jums iš jūsų brolių Pranašą, panašiai kaip mane’. 44N 7 38 44N 7 38 271560 Tai jis susirinkimo dieną dykumoje tarpininkavo tarp angelo, kalbėjusio jam Sinajaus kalne, ir mūsų tėvų. Ten jis gavo mums skirtuosius gyvenimo žodžius. 44N 7 39 44N 7 39 271570 Jam mūsų tėvai nenorėjo paklusti, atstūmė jį ir savo širdis nukreipė į Egiptą. 44N 7 40 44N 7 40 271580 Jie tarė Aaronui: ‘Padaryk mums dievų, kurie žygiuotų mūsų priekyje, nes mes nežinome, kas nutiko tam Mozei, kuris išvedė mus iš Egipto žemės’. 44N 7 41 44N 7 41 271590 Taip anomis dienomis jie pasidirbo veršį, atnašavo stabui auką ir džiaugėsi savo rankų darbu. 44N 7 42 44N 7 42 271600 Tada Dievas nusigręžė nuo jų ir paliko juos garbinti dangaus kariauną, kaip parašyta pranašų knygoje: ‘Ar jūs, Izraelio namai, man atnešėte aukų bei atnašų, keturiasdešimt metų būdami dykumoje? 44N 7 43 44N 7 43 271610 Jūs pasiėmėte Molocho palapinę ir dievo Refano žvaigždę­stabus, kuriuos pasidirbote garbinti. Todėl ištremsiu jus anapus Babilono’. 44N 7 44 44N 7 44 271620 Mūsų tėvai dykumoje turėjo Liudijimo palapinę, kaip įsakė Tas, kuris kalbėjo Mozei, kad padarytų ją pagal regėtą jos vaizdą. 44N 7 45 44N 7 45 271630 Mūsų tėvai su Jozue pasiėmė ją ir atsigabeno į žemes pagonių, kuriuos Dievas išvijo nuo mūsų tėvų akių. Taip pasiliko iki Dovydo dienų. 44N 7 46 44N 7 46 271640 Šis susilaukė Dievo akyse malonės ir meldė, kad rastų buveinę Jokūbo Dievui. 44N 7 47 44N 7 47 271650 Ir Saliamonas pastatė Jam namus. 44N 7 48 44N 7 48 271660 Bet Aukščiausiasis negyvena rankų darbo šventyklose, kaip sako ir pranašas: 44N 7 49 44N 7 49 271670 ‘Dangus­mano sostas, o žemė­pakojis po mano kojomis. Kokius gi namus man statysite?­ klausia Viešpats,­ar kokia mano poilsio vieta? 44N 7 50 44N 7 50 271680 Argi ne mano ranka visa tai padarė?’ 44N 7 51 44N 7 51 271690 Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų tėvai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. 44N 7 52 44N 7 52 271700 Kurio iš pranašų nepersekiojo jūsų tėvai? Jie užmušė iš anksto skelbusius Teisiojo atėjimą. Jo išdavėjais ir žudikais dabar esate jūs. 44N 7 53 44N 7 53 271710 Jūs, kurie gavote Įstatymą, paskelbtą per angelus, bet jo nesilaikėte’‘. 44N 7 54 44N 7 54 271720 Tie žodžiai jiems draskė širdį, ir jie griežė ant jo dantimis. 44N 7 55 44N 7 55 271730 O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. 44N 7 56 44N 7 56 271740 Jis tarė: ‘‘Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje’‘. 44N 7 57 44N 7 57 271750 Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį, 44N 7 58 44N 7 58 271760 išsitempė už miesto ir užmėtė akmenimis. Liudytojai padėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Sauliaus. 44N 7 59 44N 7 59 271770 Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: ‘‘Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!’‘ 44N 7 60 44N 7 60 271780 Pagaliau suklupęs jis galingu balsu sušuko: ‘‘Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!’‘ Ir, tai ištaręs, užmigo. 44N 8 1 44N 8 1 271790 Saulius pritarė Stepono nužudymui. Tomis dienomis prasidėjo didelis Jeruzalės bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė po Judėjos ir Samarijos apylinkes. 44N 8 2 44N 8 2 271800 Dievobaimingi vyrai palaidojo Steponą ir labai jį apraudojo. 44N 8 3 44N 8 3 271810 O Saulius niokojo bažnyčią, naršydamas po namus, tempdamas iš jų vyrus ir moteris ir siųsdamas juos į kalėjimą. 44N 8 4 44N 8 4 271820 Tuo tarpu išblaškytieji keliaudami skelbė žodį. 44N 8 5 44N 8 5 271830 Pilypas, nuvykęs į Samarijos miestą, ėmė skelbti gyventojams Kristų. 44N 8 6 44N 8 6 271840 Minios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, girdėdamos ir matydamos, kokius jis darė stebuklus. 44N 8 7 44N 8 7 271850 Iš daugelio apsėstųjų, baisiai šaukdamos, išeidavo netyrosios dvasios, išgydavo daug paralyžiuotųjų ir luošų. 44N 8 8 44N 8 8 271860 Ir didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą. 44N 8 9 44N 8 9 271870 Mieste buvo vienas vyras, vardu Simonas, kuris nuo seno užsiiminėjo magija, stebindamas Samarijos gyventojus ir sakydamas esąs nepaprastas. 44N 8 10 44N 8 10 271880 Visi­nuo mažo iki didelio­jį gerbė ir sakė: ‘‘Jis yra didelė Dievo jėga’‘. 44N 8 11 44N 8 11 271890 Gerbė jį todėl, kad ilgą laiką šis stebino juos savo kerais. 44N 8 12 44N 8 12 271900 Bet patikėję Pilypu, kuris skelbė Dievo karalystę ir Jėzaus Kristaus vardą, ėmė krikštytis vyrai ir moterys. 44N 8 13 44N 8 13 271910 Ir pats Simonas įtikėjo ir pasikrikštijęs nesitraukė nuo Pilypo. Jis buvo apstulbintas, matydamas daromus ženklus ir stebuklus. 44N 8 14 44N 8 14 271920 Apaštalai Jeruzalėje, išgirdę, jog Samarija priėmė Dievo žodį, nusiuntė ten Petrą ir Joną, 44N 8 15 44N 8 15 271930 kurie atvykę ėmė melstis už samariečius, kad jie priimtų Šventąją Dvasią. 44N 8 16 44N 8 16 271940 Mat Ji dar nebuvo nė vienam jų nužengusi, ir jie tebuvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu. 44N 8 17 44N 8 17 271950 Tuomet apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią. 44N 8 18 44N 8 18 271960 Pamatęs, kad apaštalų rankų uždėjimu teikiama Šventoji Dvasia, Simonas pasiūlė jiems pinigų, 44N 8 19 44N 8 19 271970 sakydamas: ‘‘Duokite ir man tą jėgą, kad, kam tik uždėsiu rankas, gautų Šventąją Dvasią’‘. 44N 8 20 44N 8 20 271980 Bet Petras jam tarė: ‘‘Kad tu pražūtum kartu su savo pinigais, jei sumanei už pinigus gauti Dievo dovaną! 44N 8 21 44N 8 21 271990 Šiame dalyke tu negali turėti nė mažiausios dalies, nes tavo širdis neteisi prieš Dievą. 44N 8 22 44N 8 22 272000 Taigi atgailauk dėl šio savo nedorumo ir melsk Dievą­gal Jis atleis tavo širdies sumanymą. 44N 8 23 44N 8 23 272010 Matau, tu pilnas karčios tulžies ir esi nedorybės pančiuose’‘. 44N 8 24 44N 8 24 272020 Simonas atsakė: ‘‘Melskite už mane Viešpatį, kad manęs neištiktų tai, ką jūs sakėte’‘. 44N 8 25 44N 8 25 272030 O jie, paliudiję ir apsakę Viešpaties žodį, pasuko atgal į Jeruzalę, skelbdami Evangeliją daugelyje Samarijos kaimų. 44N 8 26 44N 8 26 272040 Viešpaties angelas prabilo į Pilypą, sakydamas: ‘‘Kelkis ir eik pietų link ant kelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias’‘. 44N 8 27 44N 8 27 272050 Jis pakilo ir iškeliavo. Ir štai važiuoja etiopas eunuchas, aukštas Etiopijos karalienės Kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pagarbinti, 44N 8 28 44N 8 28 272060 o dabar keliavo namo ir, sėdėdamas savo vežime, skaitė pranašą Izaiją. 44N 8 29 44N 8 29 272070 Dvasia pasakė Pilypui: ‘‘Prieik ir laikykis greta šito vežimo’‘. 44N 8 30 44N 8 30 272080 Pribėgęs Pilypas išgirdo jį skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: ‘‘Ar supranti, ką skaitai?’‘ 44N 8 31 44N 8 31 272090 Šis atsiliepė: ‘‘Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!’‘ Ir jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia. 44N 8 32 44N 8 32 272100 Rašto vieta, kurią jis skaitė, buvo ši: ‘‘Tarsi avį vedė Jį į pjovyklą, ir kaip ėriukas, kuris tyli kerpamas, Jis neatvėrė savo lūpų. 44N 8 33 44N 8 33 272110 Jis buvo pažemintas ir neteisingai nuteistas. Kas apsakys Jo giminę, jeigu Jo gyvenimas žemėje buvo nutrauktas?!’‘ 44N 8 34 44N 8 34 272120 Eunuchas paklausė Pilypą: ‘‘Prašom paaiškinti, apie ką čia pranašas kalba? Apie save ar apie ką kitą?’‘ 44N 8 35 44N 8 35 272130 Atvėręs lūpas ir pradėjęs nuo tos Rašto vietos, Pilypas jam paskelbė Gerąją naujieną apie Jėzų. 44N 8 36 44N 8 36 272140 Keliaudami toliau, jie privažiavo vandenį. ‘‘Štai vanduo,­tarė eunuchas,­kas gi kliudo man pasikrikštyti?’‘ 44N 8 37 44N 8 37 272150 Pilypas tarė: ‘‘Jei tiki iš visos širdies, tai galima’‘. Tas atsakė: ‘‘Tikiu, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus’‘. 44N 8 38 44N 8 38 272160 Jis liepė sustabdyti vežimą, ir jie abu­Pilypas ir eunuchas­išlipę įbrido į vandenį, ir Pilypas jį pakrikštijo. 44N 8 39 44N 8 39 272170 Išėjus iš vandens, Viešpaties Dvasia pagavo Pilypą. Eunuchas daugiau jo nebematė, tik džiūgaudamas traukė savo keliu. 44N 8 40 44N 8 40 272180 O Pilypas atsidūrė Azote; iš ten keliaudamas skelbė Evangeliją visuose miestuose ir taip atvyko į Cezarėją. 44N 9 1 44N 9 1 272190 Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą 44N 9 2 44N 9 2 272200 ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to Kelio sekėjus, vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę. 44N 9 3 44N 9 3 272210 Kai keliaudamas priartėjo prie Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. 44N 9 4 44N 9 4 272220 Jis krito ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: ‘‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?’‘ 44N 9 5 44N 9 5 272230 Jis tarė: ‘‘Kas Tu esi, Viešpatie?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Sunku tau spyriotis prieš akstiną! 44N 9 6 44N 9 6 272240 Kelkis, eik į miestą, ir tau bus pasakyta, ką turi daryti’‘. 44N 9 7 44N 9 7 272250 Su juo keliavę vyrai stovėjo be žado: jie girdėjo balsą, tačiau nieko nematė. 44N 9 8 44N 9 8 272260 Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Laikydami už rankos, jie nuvedė jį į Damaską. 44N 9 9 44N 9 9 272270 Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė. 44N 9 10 44N 9 10 272280 Damaske buvo vienas mokinys, vardu Ananijas. Viešpats tarė jam regėjime: ‘‘Ananijau!’‘ Šis atsakė: ‘‘Štai aš, Viešpatie’‘. 44N 9 11 44N 9 11 272290 Viešpats tęsė: ‘‘Kelkis, eik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio, vardu Sauliaus. Štai, jis meldžiasi 44N 9 12 44N 9 12 272300 ir regėjime pamatė vyrą, vardu Ananiją, ateinantį ir uždedantį ant jo rankas, kad praregėtų’‘. 44N 9 13 44N 9 13 272310 Ananijas atsakė: ‘‘Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tą vyrą, kiek daug pikto jis yra padaręs Tavo šventiesiems Jeruzalėje. 44N 9 14 44N 9 14 272320 Ir čia jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus suiminėti visus, kurie šaukiasi Tavo vardo’‘. 44N 9 15 44N 9 15 272330 Bet Viešpats jam tarė: ‘‘Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams ir Izraelio vaikams. 44N 9 16 44N 9 16 272340 Aš jam parodysiu, kiek daug jis turės iškentėti dėl mano vardo’‘. 44N 9 17 44N 9 17 272350 Ananijas nuėjo į tuos namus, uždėjo ant jo rankas ir tarė: ‘‘Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau pasirodė kelyje, kai keliavai, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios’‘. 44N 9 18 44N 9 18 272360 Ir bematant jam nuo akių lyg žvynai nukrito. Jis kaipmat atgavo regėjimą ir buvo pakrikštytas. 44N 9 19 44N 9 19 272370 Paskui užvalgęs sustiprėjo. Pabuvęs kelias dienas su Damasko mokiniais, 44N 9 20 44N 9 20 272380 Saulius bematant pradėjo pamokslauti sinagogose, kad Kristus yra Dievo Sūnus. 44N 9 21 44N 9 21 272390 Visi, kurie tai girdėjo, be galo stebėjosi ir klausinėjo: ‘‘Ar čia ne tas pats, kuris Jeruzalėje persekiojo visus, kurie šaukiasi šito vardo?! Argi jis nėra čia atvykęs jų suimti ir gabenti pas aukštuosius kunigus?!’‘ 44N 9 22 44N 9 22 272400 O Saulius vis labiau stiprėjo ir kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, įrodinėdamas, kad Jėzus yra Kristus. 44N 9 23 44N 9 23 272410 Praslinkus nemažai laiko, žydai nutarė jį nužudyti. 44N 9 24 44N 9 24 272420 Tačiau Saulius sužinojo apie jų sąmokslą. Dieną ir naktį jie tykojo prie vartų, norėdami jį užmušti, 44N 9 25 44N 9 25 272430 bet mokiniai nakčia nuleido jį per sieną ant virvių pintinėje. 44N 9 26 44N 9 26 272440 Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo bijojo, netikėdami jį esant mokinį. 44N 9 27 44N 9 27 272450 Bet Barnabas, pasiėmęs jį, nusivedė pas apaštalus ir jiems papasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Viešpatį ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis drąsiai pamokslavęs Jėzaus vardu. 44N 9 28 44N 9 28 272460 Taip jis liko su jais Jeruzalėje ir drąsiai kalbėjo Viešpaties Jėzaus vardu. 44N 9 29 44N 9 29 272470 Jis kalbėdavosi ir ginčydavosi su helenistais, o tie kėsinosi jį nužudyti. 44N 9 30 44N 9 30 272480 Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą. 44N 9 31 44N 9 31 272490 Tuo tarpu bažnyčios visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe, statydinosi ir augo, gyvendamos su Viešpaties baime ir guodžiamos Šventosios Dvasios. 44N 9 32 44N 9 32 272500 Kartą Petras, lankydamas jas visas, atėjo pas šventuosius, gyvenančius Lydoje. 44N 9 33 44N 9 33 272510 Ten jis užtiko žmogų, vardu Enėją, kuris paralyžiuotas jau aštuoneri metai gulėjo patale. 44N 9 34 44N 9 34 272520 Petras jam tarė: ‘‘Enėjau, Jėzus Kristus išgydo tave. Kelkis ir užklok savo patalą!’‘ Šis bematant atsikėlė. 44N 9 35 44N 9 35 272530 Visi Lydos ir Sarono gyventojai pamatė jį ir atsivertė į Viešpatį. 44N 9 36 44N 9 36 272540 Jopėje gyveno viena mokinė, vardu Tabita, išvertus Dorkadė. Ji garsėjo gerais darbais ir gailestingumo aukomis. 44N 9 37 44N 9 37 272550 Tomis dienomis ji susirgo ir mirė. Ją nuprausė ir paguldė aukštutiniame kambaryje. 44N 9 38 44N 9 38 272560 Kadangi Lyda netoli Jopės, mokiniai, išgirdę ten esant Petrą, pasiuntė pas jį du vyrus, prašydami, kad jis nedelsdamas pas juos atvyktų. 44N 9 39 44N 9 39 272570 Petras pakilęs iškeliavo su jais. Kai tik atėjo, jį nuvedė į aukštutinį kambarį. Ten jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė. 44N 9 40 44N 9 40 272580 Petras liepė visiems išeiti. Atsiklaupęs pasimeldė ir, atsisukęs į lavoną, tarė: ‘‘Tabita, kelkis!’‘ Ši atmerkė akis ir, išvydusi Petrą, atsisėdo. 44N 9 41 44N 9 41 272590 Jis ištiesė jai ranką ir ją pakėlė. Tada, pašaukęs vidun šventuosius ir našles, parodė jiems ją gyvą. 44N 9 42 44N 9 42 272600 Žinia apie tai pasklido visoje Jopėje, ir daugelis įtikėjo Viešpatį. 44N 9 43 44N 9 43 272610 Jis dar ilgesnį laiką pasiliko Jopėje pas vieną odininką, vardu Simoną. 44N 10 1 44N 10 1 272620 Cezarėjoje gyveno vyras, vardu Kornelijus, vadinamosios italų kohortos šimtininkas. 44N 10 2 44N 10 2 272630 Jis buvo dievotas ir drauge su savo namiškiais bijojo Dievo, gausiai šelpdavo žmones ir nuolat melsdavosi Dievui. 44N 10 3 44N 10 3 272640 Kartą, apie devintą valandą, jis regėjime aiškiai išvydo pas jį ateinantį Dievo angelą, kuris jam tarė: ‘‘Kornelijau!’‘ 44N 10 4 44N 10 4 272650 Tas, pažvelgęs į jį, išsigando ir paklausė: ‘‘Kas yra, viešpatie?’‘ Šis jam atsakė: ‘‘Tavo maldos ir gailestingumo aukos pakilo Dievo akivaizdon, ir Jis tave prisiminė. 44N 10 5 44N 10 5 272660 Dabar siųsk vyrus į Jopę ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru. 44N 10 6 44N 10 6 272670 Jis svečiuojasi pas vieną odininką, Simoną, kurio namai stovi prie jūros. Petras pasakys tau, ką turi daryti’‘. 44N 10 7 44N 10 7 272680 Kai su juo kalbėjęs angelas pasitraukė, Kornelijus pasišaukė du tarnus ir vieną pamaldų kareivį iš nuolat šalia esančių valdinių 44N 10 8 44N 10 8 272690 ir, viską jiems išaiškinęs, išsiuntė į Jopę. 44N 10 9 44N 10 9 272700 Rytojaus dieną, kai šitie keliaudami artinosi prie miesto, Petras užlipo ant plokščiastogio melstis. Buvo apie šeštą valandą. 44N 10 10 44N 10 10 272710 Jis pasijuto labai išalkęs ir norėjo užkąsti. Kol jam ruošė valgį, jį ištiko dvasios pagava. 44N 10 11 44N 10 11 272720 Jis išvydo atsivėrusį dangų, iš kurio jam leidosi žemyn kažkoks padėklas, lyg didelė marška, pririšta už keturių kampų ir nuleidžiama žemėn. 44N 10 12 44N 10 12 272730 Jame buvo įvairiausių žemės keturkojų, laukinių žvėrių, roplių ir padangės paukščių. 44N 10 13 44N 10 13 272740 Ir jam pasigirdo balsas: ‘‘Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!’‘ 44N 10 14 44N 10 14 272750 Bet Petras atsakė: ‘‘Jokiu būdu, Viešpatie! Aš niekuomet nesu valgęs nieko sutepto ar nešvaraus’‘. 44N 10 15 44N 10 15 272760 Balsas antrą kartą tarė: ‘‘Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!’‘ 44N 10 16 44N 10 16 272770 Taip pasikartojo tris kartus, ir tuojau padėklas vėl pakilo į dangų. 44N 10 17 44N 10 17 272780 Petrui tebesvarstant, ką galėtų reikšti matytas regėjimas, štai Kornelijaus pasiuntiniai, išklausinėję, kur Simono namai, sustojo prie vartų. 44N 10 18 44N 10 18 272790 Jie sušukę paklausė: ‘‘Ar čia vieši Simonas, vadinamas Petru?’‘ 44N 10 19 44N 10 19 272800 Petrui, vis tebemąstančiam apie regėjimą, Dvasia tarė: ‘‘Štai trys vyrai ieško tavęs. 44N 10 20 44N 10 20 272810 Kelkis, lipk žemyn ir keliauk su jais nė kiek nedvejodamas, nes Aš juos atsiunčiau’‘. 44N 10 21 44N 10 21 272820 Taigi Petras nulipo žemyn pas Kornelijaus siųstus vyrus ir tarė: ‘‘Štai aš, kurio ieškote. Su kokiu reikalu atėjote?’‘ 44N 10 22 44N 10 22 272830 Tie atsakė: ‘‘Šimtininkas Kornelijus, teisus ir dievobaimingas vyras, turintis gerą vardą visoje žydų tautoje, gavo iš šventojo angelo nurodymą pakviesti tave į savo namus ir išklausyti tavo žodžių’‘. 44N 10 23 44N 10 23 272840 Tada Petras paprašė juos į vidų ir svetingai priėmė. Kitą rytą iškeliavo su jais. Jį lydėjo keli broliai iš Jopės. 44N 10 24 44N 10 24 272850 Rytojaus dieną jie atvyko į Cezarėją. Kornelijus jų laukė, susikvietęs savo gimines ir artimiausius draugus. 44N 10 25 44N 10 25 272860 Įeinantį Petrą Kornelijus pasitiko ir, puldamas po kojų, išreiškė jam pagarbą. 44N 10 26 44N 10 26 272870 Bet Petras pakėlė Kornelijų, tardamas: ‘‘Kelkis! Juk ir aš esu žmogus!’‘ 44N 10 27 44N 10 27 272880 Paskui, kalbėdamasis su juo, įėjo vidun ir, radęs daug susirinkusių, 44N 10 28 44N 10 28 272890 prabilo: ‘‘Jūs žinote, kad žydui nevalia bendrauti ar užeiti pas svetimtautį. Bet Dievas parodė man, jog negalima jokio žmogaus laikyti suteptu ar netyru. 44N 10 29 44N 10 29 272900 Štai kodėl pakviestas aš nesipriešindamas atvykau. Taigi klausiu dabar, kokiu reikalu mane pakvietėte?’‘ 44N 10 30 44N 10 30 272910 Kornelijus atsakė: ‘‘Kaip tik dabar sukanka lygiai keturios dienos, kai aš savo namuose pasninkavau ir meldžiausi devintą valandą. Ir štai prieš mane stojo spindinčiais drabužiais vyras 44N 10 31 44N 10 31 272920 ir prabilo: ‘Kornelijau, tavo maldos išklausytos, ir Dievas prisiminė tavo gailestingumo aukas. 44N 10 32 44N 10 32 272930 Tad siųsk pasiuntinius į Jopę ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru. Jis yra apsistojęs odininko Simono namuose prie jūros. Atėjęs jis tau viską pasakys’. 44N 10 33 44N 10 33 272940 Taigi aš iš karto pasiunčiau pas tave, o tu gerai padarei, čia atvykdamas. Dabar mes visi esame susirinkę Dievo akivaizdoje, kad išgirstume visa, ką Dievas tau pavedė’‘. 44N 10 34 44N 10 34 272950 Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: ‘‘Iš tiesų dabar suprantu, kad Dievas neatsižvelgia į asmenis. 44N 10 35 44N 10 35 272960 Jam priimtinas kiekvienos tautos žmogus, kuris Jo bijo ir teisiai gyvena. 44N 10 36 44N 10 36 272970 Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Jėzų Kristų paskelbė taikos Evangeliją. Jis yra visų Viešpats. 44N 10 37 44N 10 37 272980 Jūs žinote, kas yra įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos, po Jono skelbtojo krikšto,­ 44N 10 38 44N 10 38 272990 kaip Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto, ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su Juo. 44N 10 39 44N 10 39 273000 Mes esame liudytojai visko, ką Jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė, pakabindami ant medžio. 44N 10 40 44N 10 40 273010 Tačiau trečią dieną Dievas Jį prikėlė ir leido Jam pasirodyti, 44N 10 41 44N 10 41 273020 beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto išrinktiems liudytojams, būtent mums, kurie su Juo valgėme ir gėrėme, Jam prisikėlus iš numirusių. 44N 10 42 44N 10 42 273030 Jis mums įsakė skelbti žmonėms ir liudyti, kad Jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. 44N 10 43 44N 10 43 273040 Apie Jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, gauna Jo vardu nuodėmių atleidimą’‘. 44N 10 44 44N 10 44 273050 Petrui dar tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. 44N 10 45 44N 10 45 273060 Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana. 44N 10 46 44N 10 46 273070 Jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir aukštinant Dievą. 44N 10 47 44N 10 47 273080 Tuomet Petras tarė: ‘‘Ar kas galėtų uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniu­šiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?’‘ 44N 10 48 44N 10 48 273090 Ir jis liepė juos pakrikštyti Viešpaties vardu. Po to jie prašė jį pasilikti dar kelias dienas. 44N 11 1 44N 11 1 273100 Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį. 44N 11 2 44N 11 2 273110 Todėl, kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė ginčytis su juo, sakydami: 44N 11 3 44N 11 3 273120 ‘‘Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!’‘ 44N 11 4 44N 11 4 273130 Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti: 44N 11 5 44N 11 5 273140 ‘‘Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir Dvasios pagavoje mačiau regėjimą. Kažkoks indas, tarsi didžiulė marška, už keturių kampų leidžiama iš dangaus, nusileido prie manęs. 44N 11 6 44N 11 6 273150 Atidžiai įsižiūrėjęs, pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės paukščių. 44N 11 7 44N 11 7 273160 Ir išgirdau balsą, kuris man sakė: ‘Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!’ 44N 11 8 44N 11 8 273170 Aš atsakiau: ‘Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekada suteptas ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje’. 44N 11 9 44N 11 9 273180 Bet balsas iš dangaus prabilo antrą kartą: ‘Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!’ 44N 11 10 44N 11 10 273190 Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų. 44N 11 11 44N 11 11 273200 Ir štai prie namų, kuriuose aš buvau, tuojau atėjo trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos. 44N 11 12 44N 11 12 273210 Dvasia man pasakė nė kiek nedvejojant keliauti su jais. Su manimi ėjo ir šitie šeši broliai, ir mes kartu atvykome į vieno vyro namus. 44N 11 13 44N 11 13 273220 Jis mums papasakojo savo namuose regėjęs stovintį angelą, kuris jam liepė: ‘Nusiųsk į Jopę žmones ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru. 44N 11 14 44N 11 14 273230 Jis pasakys tau žodžius, kuriais išsigelbėsi tu ir visi tavo namai’. 44N 11 15 44N 11 15 273240 Kai pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip ir pradžioje ant mūsų. 44N 11 16 44N 11 16 273250 Tada prisiminiau Viešpaties žodžius: ‘Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia’. 44N 11 17 44N 11 17 273260 Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad galėčiau trukdyti Dievui?!’‘ 44N 11 18 44N 11 18 273270 Tai išgirdę, jie nusiramino ir šlovino Dievą, sakydami: ‘‘Vadinasi, Dievas ir pagonims suteikė atgailą, kad jie gyventų’‘. 44N 11 19 44N 11 19 273280 Išblaškytieji persekiojimo, kuris buvo kilęs dėl Stepono, nukeliavo į Finikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie pamokslavo žodį vien tik žydams. 44N 11 20 44N 11 20 273290 Kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami Viešpatį Jėzų. 44N 11 21 44N 11 21 273300 Viešpaties ranka buvo su jais: didelis žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį. 44N 11 22 44N 11 22 273310 Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją. 44N 11 23 44N 11 23 273320 Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir visus ragino ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu. 44N 11 24 44N 11 24 273330 Mat jis buvo geras vyras, pilnas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Ir Viešpačiui prisidėjo didelis būrys. 44N 11 25 44N 11 25 273340 Tada Barnabas nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus 44N 11 26 44N 11 26 273350 ir, radęs jį, atsivedė į Antiochiją. Jiedu ištisus metus darbavosi bažnyčioje ir mokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius ‘‘krikščionimis’‘. 44N 11 27 44N 11 27 273360 Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų. 44N 11 28 44N 11 28 273370 Vienas iš jų, vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, kuris ištiksiąs visą pasaulį. Ir badas atėjo, Klaudijui valdant. 44N 11 29 44N 11 29 273380 Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą Jeruzalės broliams. 44N 11 30 44N 11 30 273390 Jie taip ir padarė, per Barnabą bei Saulių nusiųsdami tai vyresniesiems. 44N 12 1 44N 12 1 273400 Tuo metu karalius Erodas pakėlė ranką prieš kai kuriuos bažnyčios žmones. 44N 12 2 44N 12 2 273410 Jis nukirsdino kalaviju Jokūbą, Jono brolį. 44N 12 3 44N 12 3 273420 Pamatęs, kad tai patinka žydams, įsakė suimti ir Petrą. Buvo Neraugintos duonos dienos. 44N 12 4 44N 12 4 273430 Suėmęs jį, įmesdino į kalėjimą ir pavedė saugoti keturgubai sargybai po keturis kareivius, o po Paschos ketino išvesti jį prieš minią. 44N 12 5 44N 12 5 273440 Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bažnyčia nepaliaujamai meldėsi už jį Dievui. 44N 12 6 44N 12 6 273450 Paskutinę naktį prieš Erodui išvedant Petrą, tas, supančiotas dviem grandinėmis, miegojo tarp dviejų kareivių. Prie durų kalėjimą saugojo sargybiniai. 44N 12 7 44N 12 7 273460 Ir štai ten atsirado Viešpaties angelas, ir kamerą nutvieskė šviesa. Jis sudavė Petrui į šoną ir žadindamas tarė: ‘‘Kelkis greičiau!’‘ Ir nukrito jam grandinės nuo rankų. 44N 12 8 44N 12 8 273470 Angelas kalbėjo toliau: ‘‘Susijuosk ir apsiauk sandalus!’‘ Jis taip ir padarė. Angelas tęsė: ‘‘Užsimesk apsiaustą ir eik paskui mane!’‘ 44N 12 9 44N 12 9 273480 Petras išėjo ir sekė paskui jį, nesuvokdamas, kad angelo veiksmai tikri, nes jis tarėsi matąs regėjimą. 44N 12 10 44N 12 10 273490 Praėję pro pirmą ir antrą sargybą, jie prisiartino prie geležinių vartų į miestą, kurie savaime atsidarė. Išėję pro juos, jie leidosi tolyn viena gatve. Staiga šalia ėjęs angelas nuo jo pasitraukė. 44N 12 11 44N 12 11 273500 Petras atsipeikėjęs tarė: ‘‘Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir nuo viso to, ko tikėjosi žydų minia’‘. 44N 12 12 44N 12 12 273510 Tai supratęs, jis atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kuriuose daug susirinkusiųjų meldėsi. 44N 12 13 44N 12 13 273520 Petrui beldžiantis į vartų duris, tarnaitė, vardu Rodė, atėjo paklausti, kas ten. 44N 12 14 44N 12 14 273530 Pažinusi Petro balsą, ji iš džiaugsmo pamiršo atidaryti vartus, bet nubėgo vidun ir pranešė, jog Petras stovįs už vartų. 44N 12 15 44N 12 15 273540 Jie jai sakė: ‘‘Tu pakvaišai!’‘ Bet ji tvirtino savo. Tada jie tarė: ‘‘Tai jo angelas’‘. 44N 12 16 44N 12 16 273550 Tuo tarpu Petras toliau beldė. Atidarę jie pamatė Petrą ir nustėro. 44N 12 17 44N 12 17 273560 Ranka davęs ženklą laikytis tyliai, jis jiems papasakojo, kaip Viešpats išvedė jį iš kalėjimo. Jis dar pridūrė: ‘‘Praneškite apie tai Jokūbui ir kitiems broliams’‘. Ir išėjęs jis nuėjo į kitą vietą. 44N 12 18 44N 12 18 273570 Išaušus dienai tarp kareivių kilo nemenkas sąmyšis dėl to, kas galėję nutikti Petrui. 44N 12 19 44N 12 19 273580 Erodas, paieškojęs jo ir neradęs, ištardė sargybinius ir įsakė nubausti juos mirtimi. Po to iš Judėjos nuvyko į Cezarėją ir ten pasiliko. 44N 12 20 44N 12 20 273590 Erodas nirto ant Tyro ir Sidono gyventojų. Bet jie susitarę atvyko pas jį ir, palenkę savo pusėn karaliaus rūmininką Blastą, prašė taikos, nes jų kraštas maitinosi iš karaliaus. 44N 12 21 44N 12 21 273600 Nustatytą dieną Erodas, apsivilkęs karališkais drabužiais, atsisėdo į sostą ir sakė jiems prakalbą. 44N 12 22 44N 12 22 273610 Liaudis ėmė šaukti: ‘‘Tai dievo, ne žmogaus balsas!’‘ 44N 12 23 44N 12 23 273620 Ir beregint jį ištiko Viešpaties angelas, kad neatidavė Dievui garbės. Ir jis mirė, kirminų suėstas. 44N 12 24 44N 12 24 273630 O Viešpaties žodis augo ir plito. 44N 12 25 44N 12 25 273640 Barnabas ir Saulius, atlikę savo uždavinį ir paėmę su savimi Joną, vadinamą Morkumi, sugrįžo iš Jeruzalės. 44N 13 1 44N 13 1 273650 Antiochijos bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simeonas, pravarde Juodasis, Lucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius. 44N 13 2 44N 13 2 273660 Kartą, kai jie tarnavo Viešpačiui ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: ‘‘Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam Aš juos pašaukiau’‘. 44N 13 3 44N 13 3 273670 Tuomet jie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido. 44N 13 4 44N 13 4 273680 Šventosios Dvasios pasiųsti, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą. 44N 13 5 44N 13 5 273690 Atvykę į Salaminą, jie pamokslavo Dievo žodį žydų sinagogose. Jiems talkino Jonas. 44N 13 6 44N 13 6 273700 Perėję visą salą iki Pafo, jie susitiko vieną magą, netikrą pranašą žydą, vardu Barjėzų, 44N 13 7 44N 13 7 273710 kuris buvo su prokonsulu Sergijumi Pauliumi, išmintingu vyru. Šis, pasikvietęs Barnabą ir Saulių, norėjo pasiklausyti Dievo žodžio. 44N 13 8 44N 13 8 273720 Bet Elimas­magas (toks šito žodžio vertimas)­jiems priešinosi, stengdamasis atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo. 44N 13 9 44N 13 9 273730 Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, Šventosios Dvasios kupinas, įdėmiai pažvelgė į jį 44N 13 10 44N 13 10 273740 ir tarė: ‘‘Ak tu, visokių klastų bei piktybių pilnas velnio vaike! Tu, teisumo prieše! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių? 44N 13 11 44N 13 11 273750 Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės’‘. Ir tučtuojau užgulė jį migla ir tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink, ieškodamas, kas jam ištiestų ranką. 44N 13 12 44N 13 12 273760 Tai pamatęs, prokonsulas įtikėjo, apstulbintas Viešpaties mokslo. 44N 13 13 44N 13 13 273770 Išplaukę iš Pafo, Paulius ir jo palydovai atvyko į Pergę, Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę. 44N 13 14 44N 13 14 273780 O jie, išvykę iš Pergės, atkeliavo į Pisidijos Antiochiją. Sabato dieną nuėjo į sinagogą ir ten susėdo. 44N 13 15 44N 13 15 273790 Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: ‘‘Vyrai broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams, tarkite!’‘ 44N 13 16 44N 13 16 273800 Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo: ‘‘Izraelio vyrai ir Dievo bijantys žmonės, paklausykite! 44N 13 17 44N 13 17 273810 Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų tėvus, išaukštino juos, gyvenančius kaip ateivius Egipto šalyje, ir iškelta ranka išvedė juos iš Egipto. 44N 13 18 44N 13 18 273820 Apie keturiasdešimt metų Jis pakentė jų elgesį dykumoje, 44N 13 19 44N 13 19 273830 paskui, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, išdalino jiems anų žemę. 44N 13 20 44N 13 20 273840 Po to per keturis šimtus penkiasdešimt metų davė teisėjus iki pranašo Samuelio. 44N 13 21 44N 13 21 273850 Tuo laiku jie ėmė prašyti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų. 44N 13 22 44N 13 22 273860 Pašalinęs jį, Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį liudydamas pasakė: ‘Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus’. 44N 13 23 44N 13 23 273870 Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas iškėlė Izraeliui Gelbėtoją Jėzų. 44N 13 24 44N 13 24 273880 Prieš Jam ateinant, Jonas skelbė atgailos krikštą visai Izraelio tautai. 44N 13 25 44N 13 25 273890 Baigdamas gyvenimo kelią, Jonas pasakė: ‘Kuo jūs mane laikote? Aš nesu Jis. Bet štai po manęs ateina Tas, kuriam aš nevertas atrišti kojų apavo’. 44N 13 26 44N 13 26 273900 Vyrai broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys Dievo bijantys žmonės! Tai jums atsiųstas šis išgelbėjimo žodis. 44N 13 27 44N 13 27 273910 Nes Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnieji nepažino Jo ir pasmerkdami įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną sabatą. 44N 13 28 44N 13 28 273920 Nors nerado Jame jokios mirties vertos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kad Jis būtų nužudytas. 44N 13 29 44N 13 29 273930 Išpildę visa, kas buvo apie Jį parašyta, nuėmė Jį nuo medžio ir paguldė į kapą. 44N 13 30 44N 13 30 273940 Bet Dievas Jį prikėlė iš numirusių. 44N 13 31 44N 13 31 273950 Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo su Juo atėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Jie yra Jo liudytojai žmonėms. 44N 13 32 44N 13 32 273960 Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną: tėvams duotąjį pažadą 44N 13 33 44N 13 33 273970 Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: ‘Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš pagimdžiau Tave!’ 44N 13 34 44N 13 34 273980 O kad Jį prikėlė iš numirusių ir kad Jis neturėjo supūti, Dievas buvo taip nusakęs: ‘Aš ištesėsiu šventus bei tikrus pažadus Dovydui’. 44N 13 35 44N 13 35 273990 Todėl ir kitoje vietoje sakoma: ‘Tu neleisi savo Šventajam matyti supuvimo’. 44N 13 36 44N 13 36 274000 Juk Dovydas, patarnavęs savajai kartai pagal Dievo valią, užmigo, buvo palaidotas prie savo tėvų ir supuvo. 44N 13 37 44N 13 37 274010 O Tas, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo. 44N 13 38 44N 13 38 274020 Taigi tebūnie jums žinoma, vyrai broliai, kad per Jį jums skelbiamas nuodėmių atleidimas. 44N 13 39 44N 13 39 274030 Ir kiekvienas, kuris tiki, išteisinamas Juo nuo viso to, nuo ko nepajėgė jūsų išteisinti Mozės Įstatymas. 44N 13 40 44N 13 40 274040 Tad saugokitės, kad jums nepritaptų, kas pasakyta Pranašuose: 44N 13 41 44N 13 41 274050 ‘Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir pranykite! Nes Aš darau darbą jūsų dienomis, darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos’ ‘‘. 44N 13 42 44N 13 42 274060 Žydams išeinant iš sinagogos, pagonys prašė, kad ir kitą sabatą būtų kalbama apie tuos dalykus. 44N 13 43 44N 13 43 274070 Sinagogos susirinkimui pasibaigus, daugelis žydų ir pamaldžių prozelitų sekė Paulių ir Barnabą, kurie, kalbėdami jiems, įtikinėjo pasilikti Dievo malonėje. 44N 13 44 44N 13 44 274080 Kitą sabatą beveik visas miestas susirinko pasiklausyti Dievo žodžio. 44N 13 45 44N 13 45 274090 Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti tam, ką kalbėjo Paulius. 44N 13 46 44N 13 46 274100 Bet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: ‘‘Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis. Bet kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai štai mes kreipiamės į pagonis. 44N 13 47 44N 13 47 274110 Nes taip mums liepė Viešpats: ‘Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad būtumei išgelbėjimu iki pat žemės pakraščių’ ‘‘. 44N 13 48 44N 13 48 274120 Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi skirtieji amžinajam gyvenimui. 44N 13 49 44N 13 49 274130 Ir Viešpaties žodis pasklido po visą kraštą. 44N 13 50 44N 13 50 274140 Bet žydai, sukurstę pamaldžias bei gerbiamas moteris ir įtakingus miesto piliečius, sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių. 44N 13 51 44N 13 51 274150 O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų. 44N 13 52 44N 13 52 274160 Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios. 44N 14 1 44N 14 1 274170 Taip pat atsitiko ir Ikonijuje: jie nuėjo į žydų sinagogą ir kalbėjo taip, kad įtikėjo didelė minia žydų ir graikų. 44N 14 2 44N 14 2 274180 Bet tikėjimui nepaklusę žydai sukurstė pagonis prieš brolius. 44N 14 3 44N 14 3 274190 Tačiau jie ten išbuvo daug laiko ir drąsiai kalbėjo Viešpatyje, kuris liudijo savo malonės žodžius ir per jų rankas darė ženklus ir stebuklus. 44N 14 4 44N 14 4 274200 Miesto gyventojai suskilo: vieni buvo už žydus, kiti už apaštalus. 44N 14 5 44N 14 5 274210 Kai pagonys ir žydai su savo vyresnybe susiruošė juos išniekinti ir užmėtyti akmenimis, 44N 14 6 44N 14 6 274220 jie sužinoję pabėgo į Likaonijos miestus Listrą ir Derbę bei jų apylinkes. 44N 14 7 44N 14 7 274230 Ten jie skelbė Evangeliją. 44N 14 8 44N 14 8 274240 Listroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo pat gimimo, niekada nė žingsnio nežengęs. 44N 14 9 44N 14 9 274250 Jis klausėsi Pauliaus kalbant, o šis įdėmiai pažvelgė į jį ir, pamatęs jį turint tikėjimą, kad būtų pagydytas, 44N 14 10 44N 14 10 274260 garsiu balsu pasakė: ‘‘Atsistok tiesiai ant savo kojų!’‘ Tas pašoko ir ėmė vaikščioti. 44N 14 11 44N 14 11 274270 Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: ‘‘Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!’‘ 44N 14 12 44N 14 12 274280 Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių­Hermiu, nes jis vadovavo kalbai. 44N 14 13 44N 14 13 274290 Priešais jų miestą esančios Dzeuso šventyklos kunigas atvarė prie vartų jaučių su vainikais ir norėjo kartu su minia juos paaukoti. 44N 14 14 44N 14 14 274300 Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius perplėšė savo drabužius ir puolė į minią, 44N 14 15 44N 14 15 274310 šaukdami: ‘‘Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys žmonės kaip ir jūs. Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, ‘kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra’. 44N 14 16 44N 14 16 274320 Praėjusiais amžiais Jis leido eiti visoms tautoms savais keliais. 44N 14 17 44N 14 17 274330 Tačiau Jis nepaliko savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, pripildydamas mūsų širdis maisto ir džiaugsmo’‘. 44N 14 18 44N 14 18 274340 Tai dėstydami, jiedu šiaip ne taip sulaikė minią, kad jiems neaukotų. 44N 14 19 44N 14 19 274350 Bet iš Antiochijos ir Ikonijaus atvyko žydai ir, perkalbėję žmones, užmėtė Paulių akmenimis ir išvilko už miesto, palaikę jį mirusiu. 44N 14 20 44N 14 20 274360 Susirinkus aplink jį mokiniams, jis atsikėlė ir parėjo į miestą. O rytojaus dieną kartu su Barnabu iškeliavo į Derbę. 44N 14 21 44N 14 21 274370 Šitame mieste jie skelbė Evangeliją ir išmokė daugelį. Paskui grįžo atgal į Listrą, Ikonijų ir Antiochiją. 44N 14 22 44N 14 22 274380 Ten jie stiprino mokinių sielas, ragino juos pasilikti tikėjime ir sakė: ‘‘Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę’‘. 44N 14 23 44N 14 23 274390 Kiekvienoje bažnyčioje su malda ir pasninku, uždėdami rankas, jie paskyrė jiems vyresniuosius ir pavedė juos Viešpačiui, kurį šie buvo įtikėję. 44N 14 24 44N 14 24 274400 Apkeliavę Pisidiją, jie atvyko į Pamfiliją. 44N 14 25 44N 14 25 274410 Paskelbę žodį Pergėje, leidosi žemyn į Ataliją. 44N 14 26 44N 14 26 274420 Iš ten išplaukė į Antiochiją, kur buvo pavesti Dievo malonei, kad nuveiktų darbą, kurį dabar pabaigė. 44N 14 27 44N 14 27 274430 Sugrįžę jie sušaukė bažnyčią ir papasakojo, kokius darbus nuveikęs Dievas per juos ir kaip atvėręs pagonims tikėjimo vartus. 44N 14 28 44N 14 28 274440 Ir jie išbuvo su mokiniais netrumpą laiką. 44N 15 1 44N 15 1 274450 Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: ‘‘Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti’‘. 44N 15 2 44N 15 2 274460 Kilo nemažas vaidas ir ginčas tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš anų nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius. 44N 15 3 44N 15 3 274470 Bažnyčios aprūpinti, jie iškeliavo per Finikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė didelį džiaugsmą visiems broliams. 44N 15 4 44N 15 4 274480 Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas kartu su jais nuveikė. 44N 15 5 44N 15 5 274490 Tuomet pakilo kai kurie įtikėjusieji iš fariziejų partijos ir tarė: ‘‘Juos reikia apipjaustyti ir įsakyti, kad laikytųsi Mozės Įstatymo’‘. 44N 15 6 44N 15 6 274500 Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti. 44N 15 7 44N 15 7 274510 Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: ‘‘Vyrai broliai, jūs žinote, kad Dievas jau nuo senų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir įtikėtų. 44N 15 8 44N 15 8 274520 Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums. 44N 15 9 44N 15 9 274530 Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis. 44N 15 10 44N 15 10 274540 Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti? 44N 15 11 44N 15 11 274550 Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie’‘. 44N 15 12 44N 15 12 274560 Tada visas susirinkimas nutilo ir ėmė klausytis Barnabo bei Pauliaus pasakojimo, kokių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė tarp pagonių. 44N 15 13 44N 15 13 274570 Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: ‘‘Vyrai broliai, paklausykite manęs! 44N 15 14 44N 15 14 274580 Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones. 44N 15 15 44N 15 15 274590 Čia dera pranašų žodžiai, kaip parašyta: 44N 15 16 44N 15 16 274600 ‘Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu, 44N 15 17 44N 15 17 274610 kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas,­sako Viešpats, visa tai darantis’. 44N 15 18 44N 15 18 274620 Nuo amžių Dievui žinomi visi Jo darbai. 44N 15 19 44N 15 19 274630 Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti, 44N 15 20 44N 15 20 274640 o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo. 44N 15 21 44N 15 21 274650 Juk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas sabatą yra skaitomas sinagogose’‘. 44N 15 22 44N 15 22 274660 Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu: Judą, vadinamą Barsabu, ir Silą, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių. 44N 15 23 44N 15 23 274670 Jiems įteikė tokį raštą: ‘‘Apaštalai, vyresnieji ir broliai siunčia sveikinimą broliams, kilusiems iš pagonių Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje. 44N 15 24 44N 15 24 274680 Sužinoję, kad kai kurie iš mūsų nuvykę savo kalbomis sukėlė jums nerimo ir sujaukė jūsų sielas, liepdami apsipjaustyti ir laikytis Įstatymo, 44N 15 25 44N 15 25 274690 mes susirinkę vieningai nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi, 44N 15 26 44N 15 26 274700 kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas. 44N 15 27 44N 15 27 274710 Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš žodžiu. 44N 15 28 44N 15 28 274720 Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: 44N 15 29 44N 15 29 274730 susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!’‘ 44N 15 30 44N 15 30 274740 Išsiųstieji, atvykę į Antiochiją, sukvietė bendruomenę ir įteikė laišką. 44N 15 31 44N 15 31 274750 Skaitydami šie džiaugėsi paguoda. 44N 15 32 44N 15 32 274760 Judas ir Silas, būdami pranašai, gausiais žodžiais skatino ir stiprino brolius. 44N 15 33 44N 15 33 274770 Pabuvę ten kurį laiką, jie buvo brolių išleisti ramybėje pas apaštalus. 44N 15 34 44N 15 34 274780 Bet Silas nusprendė ten pasilikti. 44N 15 35 44N 15 35 274790 Paulius su Barnabu taip pat pasiliko Antiochijoje, kartu su daugeliu kitų mokydami ir pamokslaudami Viešpaties žodį. 44N 15 36 44N 15 36 274800 Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: ‘‘Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur skelbėme Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi’‘. 44N 15 37 44N 15 37 274810 Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi, 44N 15 38 44N 15 38 274820 bet Paulius manė būsiant geriau neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais. 44N 15 39 44N 15 39 274830 Kilo toks smarkus ginčas, kad jie vienas nuo kito atsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą, 44N 15 40 44N 15 40 274840 o Paulius, pasirinkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei. 44N 15 41 44N 15 41 274850 Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bažnyčias. 44N 16 1 44N 16 1 274860 Paulius atkeliavo į Derbę ir Listrą. Ir štai ten buvo vienas mokinys, vardu Timotiejus, kurio motina buvo įtikėjusi žydė, o tėvas­graikas. 44N 16 2 44N 16 2 274870 Apie jį gerai liudijo Listros ir Ikonijaus broliai. 44N 16 3 44N 16 3 274880 Paulius panorėjo jį pasiimti su savimi. Jis apipjaustydino jį dėl žydų, gyvenančių tame krašte. Mat visi žinojo jo tėvą esant graiką. 44N 16 4 44N 16 4 274890 Keliaudami per miestus, jie liepdavo tikintiesiems laikytis Jeruzalės apaštalų bei vyresniųjų priimtų nutarimų. 44N 16 5 44N 16 5 274900 Taip bažnyčios stiprėjo tikėjimu ir kasdien augo skaičiumi. 44N 16 6 44N 16 6 274910 Jiems perėjus Frygiją ir Galatijos šalį, Šventoji Dvasia draudė jiems skelbti žodį Azijoje. 44N 16 7 44N 16 7 274920 Atvykę iki Myzijos, jie mėgino eiti į Bitiniją, tačiau Dvasia jų neleido. 44N 16 8 44N 16 8 274930 Perėję Myziją, jie nuėjo į Troadę. 44N 16 9 44N 16 9 274940 Čia Paulius naktį turėjo regėjimą: jam pasirodė makedonietis, kuris maldavo: ‘‘Ateik į Makedoniją ir padėk mums!’‘ 44N 16 10 44N 16 10 274950 Po šio regėjimo mes nedelsdami pasistengėme išvykti į Makedoniją, įsitikinę, kad Viešpats mus pašaukė skelbti jiems Evangeliją. 44N 16 11 44N 16 11 274960 Išplaukę iš Troadės, leidomės tiesiog į Samotrakę ir rytojaus dieną į Neapolį. 44N 16 12 44N 16 12 274970 Iš čia atvykome į Filipus­pirmąjį šios Makedonijos dalies ir kolonijos miestą. Šiame mieste užtrukome kelias dienas. 44N 16 13 44N 16 13 274980 Sabato dieną išėjome už miesto prie upės, kur pagal paprotį buvo maldos vieta, ir atsisėdę kalbėjome susirinkusioms moterims. 44N 16 14 44N 16 14 274990 Viena dievobaiminga moteris, vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš Tiatyrų miesto, klausėsi, ir Viešpats atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius. 44N 16 15 44N 16 15 275000 Kai ji su savo namiškiais buvo pakrikštyta, ėmė mūsų prašyti: ‘‘Jei mane laikote Viešpaties tikinčiąja, ateikite ir pasilikite mano namuose’‘. Ji tiesiog mus privertė. 44N 16 16 44N 16 16 275010 Kartą, einančius į maldos vietą, mus pasitiko viena tarnaitė, turinti spėjimo dvasią. Spėdama ji daug uždirbdavo savo šeimininkams. 44N 16 17 44N 16 17 275020 Ji ėmė sekti paskui Paulių bei mus, šaukdama: ‘‘Šitie vyrai yra aukščiausiojo Dievo tarnai ir skelbia mums išgelbėjimo kelią’‘. 44N 16 18 44N 16 18 275030 Taip ji darė daugelį dienų. Nebeapsikęsdamas Paulius atsigręžė ir paliepė dvasiai: ‘‘Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau iš jos išeiti!’‘ Ir dvasia tučtuojau išėjo. 44N 16 19 44N 16 19 275040 Šeimininkai, pamatę, kad jų pasipelnymo viltys žlugo, sugriebė Paulių bei Silą ir nutempė į miesto aikštę pas vyresnybę. 44N 16 20 44N 16 20 275050 Nuvedę pas pretorius, jie tarė: ‘‘Šitie žmonės mūsų mieste kelia sąmyšį. Jie yra žydai 44N 16 21 44N 16 21 275060 ir skelbia papročius, kurių mums, romėnams, nevalia nei priimti, nei laikytis’‘. 44N 16 22 44N 16 22 275070 Prieš juos sukilo ir minia. Pretoriai nuplėšė nuo jų drabužius ir įsakė juos mušti lazdomis. 44N 16 23 44N 16 23 275080 Davę daug kirčių, įmetė juos į kalėjimą, įsakydami kalėjimo prižiūrėtojui rūpestingai saugoti. 44N 16 24 44N 16 24 275090 Gavęs tokį įsakymą, kalėjimo prižiūrėtojas įgrūdo juos į vidinę kamerą, o jų kojas įtvėrė į šiekštą. 44N 16 25 44N 16 25 275100 Apie vidurnaktį Paulius ir Silas meldėsi ir giedojo Dievui himnus. Kiti kaliniai jų klausėsi. 44N 16 26 44N 16 26 275110 Staiga kilo toks stiprus žemės drebėjimas, jog kalėjimo pamatai susvyravo. Bematant atsivėrė visos durys, ir visiems nukrito pančiai. 44N 16 27 44N 16 27 275120 Kalėjimo prižiūrėtojas nubudo ir, pamatęs atviras kalėjimo duris, išsitraukė kalaviją norėdamas nusižudyti: jis pamanė, kad kaliniai pabėgo. 44N 16 28 44N 16 28 275130 Bet Paulius garsiai sušuko: ‘‘Nedaryk sau pikto! Mes visi esame čia’‘. 44N 16 29 44N 16 29 275140 Paprašęs šviesos, jis šoko vidun ir, visas drebėdamas, puolė Pauliui ir Silui po kojų. 44N 16 30 44N 16 30 275150 Po to išvedė juos laukan ir paklausė: ‘‘Gerbiamieji, ką turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas?’‘ 44N 16 31 44N 16 31 275160 Jie atsakė: ‘‘Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas tu ir tavo namai’‘. 44N 16 32 44N 16 32 275170 Ir jie skelbė Viešpaties žodį jam ir jo namiškiams. 44N 16 33 44N 16 33 275180 Tą pačią nakties valandą jis pasiėmė juos, nuplovė jų žaizdas ir nedelsiant kartu su visais saviškiais buvo pakrikštytas. 44N 16 34 44N 16 34 275190 Nusivedęs į savo namus, jis padengė jiems stalą ir su visais namiškiais džiūgavo, įtikėjęs Dievą. 44N 16 35 44N 16 35 275200 Dienai išaušus, pretoriai pasiuntė liktorius pranešti kalėjimo viršininkui: ‘‘Paleisk tuos žmones!’‘ 44N 16 36 44N 16 36 275210 Tas perdavė tuos žodžius Pauliui: ‘‘Pretoriai liepia jus paleisti. Galite eiti ir ramiai keliauti’‘. 44N 16 37 44N 16 37 275220 Bet Paulius jiems atsakė: ‘‘Mus, Romos piliečius, nenuteistus viešai mušė ir įmetė į kalėjimą, o dabar nori slapta paleisti?! Šito nebus! Tegul patys ateina ir išveda!’‘ 44N 16 38 44N 16 38 275230 Liktoriai perdavė pretoriams šį atsakymą. Išgirdę, kad tai Romos piliečiai, pretoriai išsigando. 44N 16 39 44N 16 39 275240 Jie atėjo, atsiprašė ir išsivedę prašė, kad paliktų miestą. 44N 16 40 44N 16 40 275250 Išėję iš kalėjimo, Paulius ir Silas užsuko pas Lidiją, pasimatė su broliais, padrąsino juos ir iškeliavo toliau. 44N 17 1 44N 17 1 275260 Perėję Amfipolį ir Apoloniją, jie atvyko į Tesaloniką, kur buvo žydų sinagoga. 44N 17 2 44N 17 2 275270 Pagal savo įprotį Paulius užėjo pas juos ir tris sabatus aiškinosi su jais Raštus, 44N 17 3 44N 17 3 275280 dėstydamas ir įrodinėdamas, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių ir kad: ‘‘Kristus­tai Jėzus, kurį aš jums skelbiu’‘. 44N 17 4 44N 17 4 275290 Kai kurie iš jų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo, taip pat daugybė pamaldžių graikų ir nemaža aukštos kilmės moterų. 44N 17 5 44N 17 5 275300 Bet neįtikėję žydai, apimti pavydo, surinko iš gatvės piktų žmonių, sukurstė minią ir sukėlė mieste sąmyšį. Jie užpuolė Jasono namus ir ėmė ten ieškoti Pauliaus ir Silo, norėdami išvesti juos prieš minią. 44N 17 6 44N 17 6 275310 Jų neradę, nusitempė Jasoną ir kelis brolius pas miesto vadovus, šaukdami: ‘‘Tie žmonės, kurie verčia visą pasaulį aukštyn kojom, atvyko ir čia, 44N 17 7 44N 17 7 275320 o Jasonas juos priglaudė. Visi šitie laužo ciesoriaus įsakymus, tvirtindami, jog esąs kitas karalius, būtent Jėzus’‘. 44N 17 8 44N 17 8 275330 Taip jie sukėlė nerimo jų klausiusiai miniai ir miesto vadovams. 44N 17 9 44N 17 9 275340 Šie, gavę iš Jasono ir kitų užstatą, paleido juos. 44N 17 10 44N 17 10 275350 Broliai tuojau pat, nakčia, išsiuntė Paulių ir Silą į Berėją. Ten atvykę, jie užėjo į žydų sinagogą. 44N 17 11 44N 17 11 275360 Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų. 44N 17 12 44N 17 12 275370 Daugelis iš jų įtikėjo, taip pat nemažai kilmingų graikų moterų ir vyrų. 44N 17 13 44N 17 13 275380 Sužinoję, kad Paulius jau Berėjoje skelbia Dievo žodį, Tesalonikos žydai atskubėjo ir čia drumsti ir kurstyti žmonių. 44N 17 14 44N 17 14 275390 Tada broliai skubiai išsiuntė Paulių prie jūros, o Silas ir Timotiejus pasiliko ten. 44N 17 15 44N 17 15 275400 Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiau atvyktų pas jį, grįžo atgal. 44N 17 16 44N 17 16 275410 Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu. 44N 17 17 44N 17 17 275420 Jis aiškinosi sinagogoje su žydais ir pamaldžiaisiais, o aikštėje kasdien su tais, kurie ten būdavo. 44N 17 18 44N 17 18 275430 Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: ‘‘Ką šis plepys nori pasakyti?’‘ O kiti: ‘‘Atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas’‘. Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą. 44N 17 19 44N 17 19 275440 Jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir tarė jam: ‘‘Ar galėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu skelbi? 44N 17 20 44N 17 20 275450 Nes tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi norėtume sužinoti, kas tai būtų’‘. 44N 17 21 44N 17 21 275460 Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja. 44N 17 22 44N 17 22 275470 Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: ‘‘Atėnų vyrai, matau, kad jūs visais atžvilgiais labai religingi. 44N 17 23 44N 17 23 275480 Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui’. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu. 44N 17 24 44N 17 24 275490 Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose 44N 17 25 44N 17 25 275500 ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. 44N 17 26 44N 17 26 275510 Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas, 44N 17 27 44N 17 27 275520 kad žmonės ieškotų Viešpaties ir tartum apgraibomis Jį atrastų, nors Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų. 44N 17 28 44N 17 28 275530 Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš Jo’. 44N 17 29 44N 17 29 275540 Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą žmogaus sumanymų ir sugebėjimų dėka. 44N 17 30 44N 17 30 275550 Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti, 44N 17 31 44N 17 31 275560 nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių’‘. 44N 17 32 44N 17 32 275570 Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: ‘‘Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą’‘. 44N 17 33 44N 17 33 275580 Šitaip Paulius paliko jų būrį. 44N 17 34 44N 17 34 275590 Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionizas, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai. 44N 18 1 44N 18 1 275600 Po viso šito Paulius iškeliavo iš Atėnų ir nuvyko į Korintą. 44N 18 2 44N 18 2 275610 Čia jis sutiko vieną iš Ponto kilusį žydą, vardu Akvilą, su žmona Priscile, neseniai atsikėlusius iš Italijos. Mat Klaudijus buvo išleidęs įsakymą visiems žydams išsikraustyti iš Romos. Jis nuėjo pas juos 44N 18 3 44N 18 3 275620 ir, kadangi mokėjo bendrą amatą, pasiliko ten ir dirbo. Jie vertėsi palapinių audimu. 44N 18 4 44N 18 4 275630 Kiekvieną sabatą Paulius kalbėdavo sinagogoje, įtikinėdamas žydus ir graikus. 44N 18 5 44N 18 5 275640 Atvykus iš Makedonijos Silui ir Timotiejui, Paulius buvo Dvasios paragintas ir liudijo žydams, kad Jėzus yra Kristus. 44N 18 6 44N 18 6 275650 Bet jiems prieštaraujant ir piktžodžiaujant, jis nusipurtė drabužius ir tarė: ‘‘Jūsų kraujas tekrinta ant jūsų pačių galvų! Aš nekaltas ir nuo šiol eisiu pas pagonis’‘. 44N 18 7 44N 18 7 275660 Ir, pasitraukęs iš ten, persikėlė į vieno dievobaimingo vyro, vardu Ticijaus Justo, namus, buvusius šalia sinagogos. 44N 18 8 44N 18 8 275670 Sinagogos vyresnysis Krispas su visais savo namiškiais įtikėjo Viešpatį. Ir daugelis korintiečių klausydamiesi įtikėjo ir buvo pakrikštyti. 44N 18 9 44N 18 9 275680 Naktį Viešpats regėjime prabilo Pauliui: ‘‘Nebijok! Kalbėk ir netylėk! 44N 18 10 44N 18 10 275690 Aš esu su tavimi ir niekas nesikėsins tau kenkti, nes šiame mieste daugel žmonių­manieji’‘. 44N 18 11 44N 18 11 275700 Ir jis ten pasiliko metus ir šešis mėnesius, mokydamas juos Dievo žodžio. 44N 18 12 44N 18 12 275710 Galionui būnant Achajos prokonsulu, žydai visi kaip vienas sukilo prieš Paulių, nusitempė jį į teismo vietą 44N 18 13 44N 18 13 275720 ir pareiškė: ‘‘Šitas įtikinėja žmones garbinti Dievą Įstatymui priešingu būdu’‘. 44N 18 14 44N 18 14 275730 Pauliui rengiantis prabilti, Galionas tarė žydams: ‘‘Jei tai būtų koks nusikaltimas ar piktas darbas, tuomet, žydų vyrai, būtų dėl ko jus išklausyti. 44N 18 15 44N 18 15 275740 Bet kai kyla ginčas apie mokymą, vardus bei jūsų Įstatymą, spręskite patys; tokių dalykų teisėjas būti nenoriu’‘. 44N 18 16 44N 18 16 275750 Ir pavarė juos nuo teismo krasės. 44N 18 17 44N 18 17 275760 Tada visi graikai užpuolė sinagogos vyresnįjį Sosteną ir sumušė jį prie teismo krasės. Galionas į tai nekreipė dėmesio. 44N 18 18 44N 18 18 275770 Paulius, išbuvęs Korinte dar netrumpą laiką, atsisveikino su broliais ir kartu su Priscile bei Akvilu išplaukė į Siriją. Kenchrėjoje jis nusiskuto galvą, nes padarė įžadą. 44N 18 19 44N 18 19 275780 Atvykęs į Efezą, jis paliko juos, o pats nuėjęs į sinagogą, ėmė kalbėtis su žydais. 44N 18 20 44N 18 20 275790 Jie prašė jį pasilikti ilgesnį laiką, bet jis nesutiko 44N 18 21 44N 18 21 275800 ir atsisveikindamas tarė: ‘‘Aš būtinai turiu praleisti ateinančią šventę Jeruzalėje. Jei Dievas panorės, vėl atvyksiu pas jus’‘. Ir iškeliavo iš Efezo. 44N 18 22 44N 18 22 275810 Atplaukęs į Cezarėją, jis patraukė aukštyn, pasveikino bažnyčią ir išvyko į Antiochiją. 44N 18 23 44N 18 23 275820 Pabuvęs ten kiek laiko, vėl leidosi į kelionę ir ėjo per Galatijos kraštą bei Frygiją, stiprindamas visus mokinius. 44N 18 24 44N 18 24 275830 Vienas žydas, vardu Apolas, kilęs iš Aleksandrijos, iškalbingas ir puikiai išmanantis Raštus vyras, atvyko į Efezą. 44N 18 25 44N 18 25 275840 Jis buvo pamokytas Viešpaties kelio ir, degdamas dvasia, kalbėjo ir uoliai mokė apie Viešpatį, nors tepažinojo Jono krikštą. 44N 18 26 44N 18 26 275850 Jis ėmė drąsiai skelbti sinagogoje. Išgirdę jį, Priscilė ir Akvilas pasikvietė pas save ir nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią. 44N 18 27 44N 18 27 275860 Kai jis panoro vykti į Achają, broliai parašė mokiniams, ragindami jį priimti. Nuvykęs tenai, jis buvo labai naudingas per malonę įtikėjusiesiems. 44N 18 28 44N 18 28 275870 Mat jis viešumoje smarkiai sukirsdavo žydus, iš Raštų įrodydamas Jėzų esant Kristų. 44N 19 1 44N 19 1 275880 Apolui būnant Korinte, Paulius, perėjęs aukštutines sritis, atvyko į Efezą. Užtikęs ten kelis mokinius, 44N 19 2 44N 19 2 275890 paklausė: ‘‘Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?’‘ Jie atsakė: ‘‘Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia’‘. 44N 19 3 44N 19 3 275900 Jis klausė toliau: ‘‘Kokiu tad krikštu jūs buvote pakrikštyti?’‘ Jie atsakė: ‘‘Jono krikštu’‘. 44N 19 4 44N 19 4 275910 Tada Paulius tarė: ‘‘Jonas krikštijo atgailos krikštu, ragindamas žmones tikėti Tą, kuris ateis po jo, būtent Kristų Jėzų’‘. 44N 19 5 44N 19 5 275920 Tai išgirdę, jie buvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu. 44N 19 6 44N 19 6 275930 Kai Paulius jiems uždėjo rankas, ant jų nužengė Šventoji Dvasia ir jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti. 44N 19 7 44N 19 7 275940 Iš viso jų buvo apie dvylika vyrų. 44N 19 8 44N 19 8 275950 Paulius nuėjo į sinagogą ir ten per tris mėnesius drąsiai kalbėjo, įtikinėdamas ir aiškindamas apie Dievo karalystę. 44N 19 9 44N 19 9 275960 Kai kurie užkietėjo ir netikėjo, piktžodžiaudami tam Keliui daugumos akyse, tad Paulius pasitraukė nuo jų, atskyrė mokinius ir kasdien juos mokė Tirano mokykloje. 44N 19 10 44N 19 10 275970 Tai truko dvejus metus, ir visi Azijos gyventojai, tiek žydai, tiek graikai, išgirdo Viešpaties Jėzaus žodį. 44N 19 11 44N 19 11 275980 Pauliaus rankomis Dievas darė ypatingų stebuklų. 44N 19 12 44N 19 12 275990 Žmonės net dėdavo ligoniams jo kūną lietusias skepetėles bei prijuostes, ir nuo jų pasitraukdavo ligos, išeidavo piktosios dvasios. 44N 19 13 44N 19 13 276000 Panašiai ir kai kurie keliaujantys žydų egzorcistai mėgino turėjusiems piktųjų dvasių prišaukti Viešpaties Jėzaus vardą, sakydami: ‘‘Mes jus saikdiname Jėzaus vardu, kurį skelbia Paulius’‘. 44N 19 14 44N 19 14 276010 Taip darė vieno žydų vyresniojo kunigo Skėvo septyni sūnūs. 44N 19 15 44N 19 15 276020 Bet piktoji dvasia jiems atsakė: ‘‘Pažįstu Jėzų ir žinau Paulių. O kas jūs esate?’‘ 44N 19 16 44N 19 16 276030 Ir žmogus, turįs piktąją dvasią, užpuolė juos ir nugalėjo su tokia jėga, kad jie nuogi ir sužaloti išbėgo iš anų namų. 44N 19 17 44N 19 17 276040 Apie tai sužinojo visi žydai ir graikai, gyvenantys Efeze. Visus apėmė baimė, o Viešpaties Jėzaus vardas buvo išaukštintas. 44N 19 18 44N 19 18 276050 Daug įtikėjusiųjų atėję išpažindavo ir pasisakydavo, ką buvo darę. 44N 19 19 44N 19 19 276060 Daugelis, užsiiminėjusių magija, sunešė savo knygas ir visų akyse sudegino. Apskaičiuota, kad jos buvo vertos penkiasdešimties tūkstančių sidabro drachmų. 44N 19 20 44N 19 20 276070 Šitaip galingai Viešpaties žodis plito ir ėmė viršų. 44N 19 21 44N 19 21 276080 Atlikęs tuos darbus, Paulius dvasioje nusprendė keliauti per Makedoniją ir Achają į Jeruzalę. ‘‘Pabuvęs ten,­sakė jis,­turiu pamatyti ir Romą’‘. 44N 19 22 44N 19 22 276090 Jis nusiuntė į Makedoniją du savo pagalbininkus, Timotiejų ir Erastą, o pats kurį laiką pasiliko Azijoje. 44N 19 23 44N 19 23 276100 Tuo metu kilo nemažas sąmyšis dėl Kelio. 44N 19 24 44N 19 24 276110 Vienas sidabrakalys, vardu Demetrijas, gaminęs sidabrines Artemidės šventyklos miniatiūras ir duodavęs gerai uždirbti amatininkams, 44N 19 25 44N 19 25 276120 susivadino juos bei kitus to amato darbininkus ir kalbėjo: ‘‘Vyrai, jūs žinote, kad šiuo amatu remiasi mūsų gerovė. 44N 19 26 44N 19 26 276130 Bet jūs matote ir girdite, kad tas Paulius ne tik Efeze, bet ir beveik visoje Azijoje įtikino ir nukreipė į šalį daug žmonių, tvirtindamas, esą tai ne dievai, kurie pagaminami žmonių rankomis. 44N 19 27 44N 19 27 276140 Gresia pavojus, kad ne tik nusmuks mūsų amatas, bet kad bus paniekinta didžiosios deivės Artemidės šventykla ir žlugs didybė tos, kurią garbina visa Azija ir visas pasaulis’‘. 44N 19 28 44N 19 28 276150 Tai išgirdę, jie labai įniršo ir ėmė šaukti: ‘‘Didi efeziečių Artemidė!’‘ 44N 19 29 44N 19 29 276160 Sąmyšis apėmė visą miestą, ir jie, pagriebę Pauliaus palydovus, makedoniečius Gajų ir Aristarchą, visi kaip vienas pasileido bėgti į teatrą. 44N 19 30 44N 19 30 276170 Pauliui panorus įsimaišyti į minią, mokiniai jo neleido. 44N 19 31 44N 19 31 276180 Taip pat ir keli jo bičiuliai, Azijos valdininkai, per kitus prašė, kad jis neitų į teatrą. 44N 19 32 44N 19 32 276190 O ten vieni rėkavo vienaip, kiti­kitaip. Susirinkimas buvo toks pakrikęs, jog daugumas net nežinojo, kuriam galui susirinkta. 44N 19 33 44N 19 33 276200 Iš minios ištempė Aleksandrą, kurį žydai stūmė į priekį. Aleksandras, pamojęs ranka, norėjo pasiaiškinti miniai. 44N 19 34 44N 19 34 276210 Bet, pažinę jį esant žydą, visi vienu balsu ėmė rėkti ir kokias dvi valandas šūkavo: ‘‘Didi efeziečių Artemidė!’‘ 44N 19 35 44N 19 35 276220 Galiausiai miesto raštininkas, nuraminęs minią, pasakė: ‘‘Efezo vyrai! Kur rasi žmogų, kuris nežinotų, jog efeziečių miestas garbina didžiąją deivę Artemidę ir iš dangaus nukritusią jos statulą?! 44N 19 36 44N 19 36 276230 Šito niekas negali paneigti. Taigi nusiraminkite ir nieko galvotrūkčiais nedarykite. 44N 19 37 44N 19 37 276240 Jūs atitempėte čionai šiuos vyrus, kurie nėra nei šventyklos vagys, nei piktžodžiautojai mūsų deivei. 44N 19 38 44N 19 38 276250 Jei Demetrijas ir jo bendrai amatininkai turi prieš ką nors skundą, tai tam yra teismo dienos ir prokonsulai, tegul sau bylinėjasi. 44N 19 39 44N 19 39 276260 O jeigu jūs turite kokį kitą apsvarstytiną reikalą, tai jį bus galima išspręsti teisėtame susirinkime. 44N 19 40 44N 19 40 276270 Šiaip jau yra pavojus būti apkaltintiems maištu dėl to, kas šiandien čia dėjosi, nes nėra jokio pagrindo, kuriuo galėtume pateisinti šį sambrūzdį’‘. Tai pasakęs, jis paleido susirinkimą. 44N 19 41 44N 19 40 276270 Šiaip jau yra pavojus būti apkaltintiems maištu dėl to, kas šiandien čia dėjosi, nes nėra jokio pagrindo, kuriuo galėtume pateisinti šį sambrūzdį’‘. Tai pasakęs, jis paleido susirinkimą. 44N 20 1 44N 20 1 276280 Sąmyšiui pasibaigus, Paulius susikvietė mokinius ir atsisveikinęs iškeliavo į Makedoniją. 44N 20 2 44N 20 2 276290 Keliaudamas per anuos kraštus ir skatindamas mokinius gausiais žodžiais, jis atvyko į Graikiją, 44N 20 3 44N 20 3 276300 kur pasiliko tris mėnesius. Kai jam besirengiant plaukti į Siriją žydai ėmė ruošti prieš jį sąmokslą, jis nutarė grįžti atgal per Makedoniją. 44N 20 4 44N 20 4 276310 Iki Azijos jį lydėjo Sopatras iš Berėjos, Aristarchas ir Sekundas iš Tesalonikos, Gajus iš Derbės ir Timotiejus, Tichikas ir Trofimas iš Azijos. 44N 20 5 44N 20 5 276320 Šie iškeliavo pirmiau ir laukė mūsų Troadėje. 44N 20 6 44N 20 6 276330 Po Neraugintos duonos dienų mes išplaukėme iš Filipų ir per penkias dienas atvykome pas juos į Troadę; ten išbuvome septynias dienas. 44N 20 7 44N 20 7 276340 Pirmą savaitės dieną, mokiniams susirinkus laužyti duonos, Paulius mokė juos ir, kadangi žadėjo rytojaus dieną iškeliauti, tai užtęsė savo kalbą iki vidurnakčio. 44N 20 8 44N 20 8 276350 Aukštutiniame kambaryje, kur jie buvo susirinkę, degė daug žibintų. 44N 20 9 44N 20 9 276360 Vienas jaunuolis, vardu Eutichas, sėdėjęs ant lango, giliai įmigo ir, Pauliui ilgiau bedėstant, miego įveiktas, iš trečio aukšto nukrito žemėn. Kai jį pakėlė, jis buvo nebegyvas. 44N 20 10 44N 20 10 276370 Nulipęs žemyn, Paulius pasilenkė ir, apglėbęs jį, tarė: ‘‘Nekelkite triukšmo, gyvybė tebėra jame’‘. 44N 20 11 44N 20 11 276380 Vėl užlipęs aukštyn, jis laužė ir valgė duoną. Dar ilgai jis kalbėjo, lig pat aušros, ir tada iškeliavo. 44N 20 12 44N 20 12 276390 O jaunuolį atvedė gyvą, ir tai buvo nemaža paguoda. 44N 20 13 44N 20 13 276400 Mes, nuėję ir įsėdę į laivą, išplaukėme į Asą, kur ketinome paimti Paulių, nes jis buvo taip patvarkęs, pats norėdamas ten nuvykti pėsčias. 44N 20 14 44N 20 14 276410 Kai jis susitiko su mumis Ase, paėmę jį, nuplaukėme į Mitilėnę. 44N 20 15 44N 20 15 276420 Iš ten plaukdami toliau, kitą dieną atsidūrėme priešais Chiją. Rytojaus dieną pasiekėme Samą ir, pabuvę Trogilione, dar po dienos atvykome į Miletą. 44N 20 16 44N 20 16 276430 Kad netektų gaišti Azijoje, Paulius nutarė aplenkti Efezą, nes jis skubėjo, norėdamas, jei įmanoma, Sekminių dieną būti Jeruzalėje. 44N 20 17 44N 20 17 276440 Iš Mileto jis pasiuntė į Efezą pakviesti bažnyčios vyresniųjų. 44N 20 18 44N 20 18 276450 Kai jie pas jį atvyko, Paulius prabilo: ‘‘Jūs žinote, kaip nuo pirmosios dienos, kurią įžengiau į Aziją, visą laiką pas jus elgiausi, 44N 20 19 44N 20 19 276460 tarnaudamas Viešpačiui su visu nusižeminimu, ašaromis ir išbandymais, kurie ištiko mane dėl žydų pinklių. 44N 20 20 44N 20 20 276470 Kaip nieko nenutylėjau, kas naudinga, bet kalbėjau ir mokiau jus tiek viešumoje, tiek po namus, 44N 20 21 44N 20 21 276480 liudydamas žydams ir graikams apie atgailą prieš Dievą ir tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi. 44N 20 22 44N 20 22 276490 Ir štai dabar aš, dvasios kalinys, keliauju į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks, 44N 20 23 44N 20 23 276500 tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man liudija, sakydama, kad manęs laukia pančiai ir suspaudimai. 44N 20 24 44N 20 24 276510 Bet tai man nesvarbu, ir aš nebranginu savo gyvybės. Svarbu, kad tik su džiaugsmu baigčiau savo bėgimą ir tarnavimą, kurį gavau iš Viešpaties Jėzaus: liudyti Dievo malonės Evangeliją. 44N 20 25 44N 20 25 276520 Ir štai dabar aš žinau, kad jūs visi, su kuriais buvau skelbdamas Dievo karalystę, daugiau nebematysite mano veido. 44N 20 26 44N 20 26 276530 Todėl šiandien jums liudiju, jog esu švarus nuo visų kraujo. 44N 20 27 44N 20 27 276540 Aš nevengiau jums paskelbti visų Dievo nutarimų. 44N 20 28 44N 20 28 276550 Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytumėte Dievo bažnyčią, kurią Jis įsigijo savo krauju. 44N 20 29 44N 20 29 276560 Nes aš žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. 44N 20 30 44N 20 30 276570 Net iš jūsų atsiras tokių, kurie kreivomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius. 44N 20 31 44N 20 31 276580 Todėl budėkite ir nepamirškite, kad aš per trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjau kiekvieną. 44N 20 32 44N 20 32 276590 O dabar, broliai, pavedu jus Dievui ir Jo malonės žodžiui, kuris turi galią jus išugdyti ir duoti jums paveldėjimą tarp visų pašventintųjų. 44N 20 33 44N 20 33 276600 Nė iš vieno negeidžiau nei sidabro, nei aukso, nei drabužio. 44N 20 34 44N 20 34 276610 Jūs žinote, kad mano ir buvusiųjų su manimi reikalams tarnavo šitos va mano rankos. 44N 20 35 44N 20 35 276620 Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Labiau palaiminta duoti negu imti’ ‘‘. 44N 20 36 44N 20 36 276630 Tai pasakęs, jis atsiklaupė ir kartu su visais pasimeldė. 44N 20 37 44N 20 37 276640 Visi pradėjo graudžiai verkti ir, puldami Pauliui ant kaklo, jį bučiavo. 44N 20 38 44N 20 38 276650 Jie ypač nuliūdo dėl žodžių, kad daugiau nebematysią jo veido. Po to jie palydėjo jį į laivą. 44N 21 1 44N 21 1 276660 Išsiplėšę iš jų glėbio, išplaukėme ir tiesiu keliu atvykome į Kosą, o kitą dieną į Rodą ir iš ten į Patarą. 44N 21 2 44N 21 2 276670 Radę laivą, plaukiantį į Finikiją, įlipome ir išplaukėme. 44N 21 3 44N 21 3 276680 Išvydę artėjant Kiprą, palikome jį kairėje ir leidomės link Sirijos, kur išlipome Tyre. Ten laivas turėjo iškrauti savo krovinius. 44N 21 4 44N 21 4 276690 Suradę mokinių, išbuvome su jais septynias dienas. Dvasios paskatinti, jie sakė Pauliui nevykti į Jeruzalę. 44N 21 5 44N 21 5 276700 Praėjus toms dienoms, mes išėjome ir leidomės į kelionę, o jie visi kartu su žmonomis ir vaikais palydėjo mus iki miesto ribos. Pajūryje suklaupę visi pasimeldėme. 44N 21 6 44N 21 6 276710 Vieni su kitais atsisveikinę, sulipome į laivą, o jie sugrįžo namo. 44N 21 7 44N 21 7 276720 Keliaudami toliau iš Tyro atplaukėme į Ptolemaidę. Ten pasveikinome brolius ir pasilikome pas juos vienai dienai. 44N 21 8 44N 21 8 276730 Kitą dieną Paulius ir mes, buvę su juo, vėl iškeliavome ir atvykome į Cezarėją. Ten nuėjome į evangelisto Pilypo, vieno iš septynių, namus ir pas jį pasilikome. 44N 21 9 44N 21 9 276740 Jis turėjo keturias netekėjusias dukteris, kurios pranašaudavo. 44N 21 10 44N 21 10 276750 Mums bebūnant ten daugiau dienų, iš Judėjos atėjo vienas pranašas, vardu Agabas. 44N 21 11 44N 21 11 276760 Atėjęs pas mus, jis paėmė Pauliaus juostą ir, susirišęs ja rankas ir kojas, tarė: ‘‘Taip sako Šventoji Dvasia: ‘Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, taip Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas’ ‘‘. 44N 21 12 44N 21 12 276770 Tai išgirdę, ir mes, ir tenykščiai prašėme, kad jis neitų į Jeruzalę. 44N 21 13 44N 21 13 276780 Bet Paulius atsakė: ‘‘Kodėl raudate ir draskote man širdį? Aš pasirengęs Jeruzalėje dėl Viešpaties Jėzaus ne tik būti supančiotas, bet ir numirti!’‘ 44N 21 14 44N 21 14 276790 Jam nesiduodant perkalbamam, mes nurimome ir tarėme: ‘‘Tebūnie Viešpaties valia!’‘ 44N 21 15 44N 21 15 276800 Po tų dienų, susiruošę į kelią, išvykome į Jeruzalę. 44N 21 16 44N 21 16 276810 Mus lydėjo kai kurie mokiniai iš Cezarėjos ir nuvedė apsistoti pas vieną kiprietį, seną mokinį Mnasoną. 44N 21 17 44N 21 17 276820 Kai atvykome į Jeruzalę, broliai mus džiaugsmingai priėmė. 44N 21 18 44N 21 18 276830 Kitą dieną Paulius kartu su mumis nuėjo pas Jokūbą, kur buvo susirinkę visi vyresnieji. 44N 21 19 44N 21 19 276840 Juos pasveikinęs, jis smulkiai išdėstė visa, ką Dievas padarė pagonijoje per jo tarnystę. 44N 21 20 44N 21 20 276850 Jie išklausę šlovino Viešpatį ir tarė Pauliui: ‘‘Tu matai, broli, kiek daug tūkstančių žydų tapo tikinčiaisiais, ir jie visi uoliai laikosi Įstatymo. 44N 21 21 44N 21 21 276860 Bet jiems prikalbėta apie tave, kad tu mokai visus žydus, gyvenančius tarp pagonių, atsižadėti Mozės, sakydamas, jog jiems nereikia apipjaustyti vaikų nei laikytis papročių. 44N 21 22 44N 21 22 276870 Ką daryti? Jie būtinai susirinks, išgirdę, kad esi atvykęs. 44N 21 23 44N 21 23 276880 Todėl padaryk, kaip tau sakome. Pas mus yra keturi vyrai, padarę įžadą. 44N 21 24 44N 21 24 276890 Pasiimk juos, apsivalyk kartu su jais ir prisiimk jų išlaidas, kad jie galėtų nusikirpti plaukus. Tada visi pamatys, jog gandai apie tave nieko verti ir tu nenukrypdamas laikaisi Įstatymo. 44N 21 25 44N 21 25 276900 O dėl tikinčiųjų iš pagonių, tai mes išsiuntėme nurodymus, kad jie saugotųsi to, kas paaukota stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo’‘. 44N 21 26 44N 21 26 276910 Tada Paulius pasiėmė tuos vyrus ir kitą dieną su jais apsivalęs įėjo į šventyklą. Ten jis nurodė apsivalymo dienų pabaigą, kada už kiekvieną iš jų turės būti paaukota auka. 44N 21 27 44N 21 27 276920 Toms septynioms dienoms baigiantis, žydai iš Azijos, pastebėję Paulių šventykloje, sukurstė visą minią ir, nutvėrę jį, 44N 21 28 44N 21 28 276930 ėmė šaukti: ‘‘Izraelio vyrai, padėkite! Šitas žmogus visur visus moko prieš tautą, Įstatymą ir šią vietą. Jis net atsivedė šventyklon graikus ir suteršė šią šventą vietą’‘. 44N 21 29 44N 21 29 276940 Mat jie prieš tai matė su juo mieste Trofimą iš Efezo ir manė, kad Paulius jį atsivedęs į šventyklą. 44N 21 30 44N 21 30 276950 Sujudo visas miestas, subėgo žmonės, nutvėrė Paulių ir ištempė jį iš šventyklos. Durys bematant buvo uždarytos. 44N 21 31 44N 21 31 276960 Jiems ketinant jį užmušti, įgulos viršininkui­tribūnui buvo duota žinia, kad visoje Jeruzalėje kyla sąmyšis. 44N 21 32 44N 21 32 276970 Jis nedelsdamas su kareiviais ir šimtininkais atskubėjo ten. Jie, pamatę tribūną ir kareivius, liovėsi mušę Paulių. 44N 21 33 44N 21 33 276980 Prisiartinęs tribūnas suėmė Paulių ir įsakė surišti dviem grandinėmis. Paskui paklausė, kas jis esąs ir ką padaręs. 44N 21 34 44N 21 34 276990 Tuo tarpu iš minios šaukė tai šį, tai tą. Negalėdamas dėl triukšmo nieko tikro apie jį sužinoti, tribūnas įsakė nuvesti Paulių į kareivines. 44N 21 35 44N 21 35 277000 Atėjus prie laiptų, dėl minios įsisiautėjimo kareiviams teko jį nešte nešti. 44N 21 36 44N 21 36 277010 Nes žmonių minia sekė iš paskos, šaukdama: ‘‘Mirtis jam!’‘ 44N 21 37 44N 21 37 277020 Vedamas į kareivines, Paulius kreipėsi į tribūną: ‘‘Ar galiu tau šį tą pasakyti?’‘ Šis atsiliepė: ‘‘Tu moki graikiškai? 44N 21 38 44N 21 38 277030 Tai tu­ne anas egiptietis, kuris neseniai sukėlė sąmyšį ir išsivedė į dykumą keturis tūkstančius vyrų žudikų?’‘ 44N 21 39 44N 21 39 277040 Paulius atsakė: ‘‘Aš esu žydas iš Kilikijos Tarso, taigi žymaus miesto pilietis. Prašau tavęs, leisk man prabilti žmonėms’‘. 44N 21 40 44N 21 40 277050 Tribūnas sutiko. Paulius atsistojo ant laiptų ir pamojo ranka miniai. Visiems nutilus, jis prabilo hebrajų kalba: 44N 22 1 44N 22 1 277060 ‘‘Vyrai broliai ir tėvai! Paklausykite, ką dabar pasakysiu sau apginti’‘. 44N 22 2 44N 22 2 277070 Išgirdę jį kreipiantis į juos hebrajiškai, jie dar labiau nurimo. O jis kalbėjo toliau: 44N 22 3 44N 22 3 277080 ‘‘Aš esu žydas, gimęs Tarse, Kilikijoje, bet išauklėtas šitame mieste, prie Gamalielio kojų, tobulai išmokytas pagal mūsų protėvių Įstatymą, ir buvau ypatingai uolus dėl Dievo, kaip ir jūs visi šiandien. 44N 22 4 44N 22 4 277090 Todėl iki mirties persekiojau šį Kelią, pančiodamas ir mesdamas į kalėjimą vyrus ir moteris. 44N 22 5 44N 22 5 277100 Tai gali paliudyti ir vyriausiasis kunigas, ir visa vyresniųjų taryba. Iš jų buvau gavęs laiškus broliams ir keliavau į Damaską, kad tenykščius surištus atgabenčiau į Jeruzalę nubausti. 44N 22 6 44N 22 6 277110 Man keliaujant ir artinantis prie Damasko, apie vidurdienį staiga mane apšvietė ryški šviesa iš dangaus. 44N 22 7 44N 22 7 277120 Aš kritau ant žemės ir išgirdau balsą, man sakantį: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?’ 44N 22 8 44N 22 8 277130 Aš paklausiau: ‘Kas Tu esi, Viešpatie?’ Jis man atsakė: ‘Aš esu Jėzus iš Nazareto, kurį tu persekioji’. 44N 22 9 44N 22 9 277140 Buvusieji su manimi matė šviesą ir išsigando, bet negirdėjo man kalbančiojo balso. 44N 22 10 44N 22 10 277150 Aš dar paklausiau: ‘Ką man daryti, Viešpatie?’ O Viešpats man tarė: ‘Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti’. 44N 22 11 44N 22 11 277160 Kadangi tos šviesos šlovės apakintas nieko nebemačiau, palydovų už rankos vedamas pasiekiau Damaską. 44N 22 12 44N 22 12 277170 Toksai Ananijas, Įstatymo požiūriu dievotas vyras, apie kurį gerai liudijo visi aplinkiniai žydai, 44N 22 13 44N 22 13 277180 atėjęs stojo prieš mane ir tarė: ‘Broli Sauliau, praregėk!’ Ir tą pačią akimirką aš jį pamačiau. 44N 22 14 44N 22 14 277190 O jis kalbėjo: ‘Mūsų protėvių Dievas išsirinko tave, kad pažintum Jo valią, išvystum Teisųjį ir išgirstum balsą iš Jo lūpų, 44N 22 15 44N 22 15 277200 nes tu būsi Jo liudytojas visiems žmonėms, skelbdamas, ką girdėjai ir regėjai. 44N 22 16 44N 22 16 277210 Tad ko lauki? Kelkis, pasikrikštyk ir nusiplauk nuodėmes, šaukdamasis Viešpaties vardo!’ 44N 22 17 44N 22 17 277220 Vėliau, sugrįžęs į Jeruzalę ir melsdamasis šventykloje, patyriau Dvasios pagavą 44N 22 18 44N 22 18 277230 ir išvydau Jėzų. Jis pasakė: ‘Skubiai pasitrauk iš Jeruzalės, nes jie nepriims tavo liudijimo apie mane’. 44N 22 19 44N 22 19 277240 Aš atsiliepiau: ‘Viešpatie, juk jie žino, kad Tavo tikinčiuosius iš visų sinagogų mesdavau į kalėjimą ir plakdavau. 44N 22 20 44N 22 20 277250 O kai buvo pralietas tavo liudytojo Stepono kraujas, aš ten stovėjau pritardamas jo nužudymui ir saugodamas žudikų drabužius’. 44N 22 21 44N 22 21 277260 Bet Jis tarė man: ‘Eik, nes Aš siųsiu tave toli, pas pagonis’ ‘‘. 44N 22 22 44N 22 22 277270 Jie klausėsi jo iki šitų žodžių, o čia ėmė garsiai šaukti: ‘‘Nušluoti nuo žemės jį! Tokiam nevalia gyventi!’‘ 44N 22 23 44N 22 23 277280 Jie klykė, mosavo drabužiais ir svaidė į orą smėlį. 44N 22 24 44N 22 24 277290 Tribūnas įsakė nuvesti Paulių į kareivines ir liepė tardyti plakant, kad išsiaiškintų, kodėl žmonės prieš jį taip rėkė. 44N 22 25 44N 22 25 277300 Kai jau buvo pririštas diržais, Paulius kreipėsi į šalia stovintį šimtininką: ‘‘Ar jums leista plakti Romos pilietį, ir dar nenuteistą?’‘ 44N 22 26 44N 22 26 277310 Tai išgirdęs, šimtininkas priėjo prie tribūno ir pasakė: ‘‘Žiūrėk, ką darai! Tas žmogus yra Romos pilietis’‘. 44N 22 27 44N 22 27 277320 Tribūnas atėjęs paklausė: ‘‘Pasakyk man, ar tu Romos pilietis?’‘ Paulius atsakė: ‘‘Taip’‘. 44N 22 28 44N 22 28 277330 Tribūnas tarė: ‘‘Aš šitą pilietybę įsigijau už didelius pinigus’‘. Paulius atsiliepė: ‘‘O aš turiu ją nuo gimimo’‘. 44N 22 29 44N 22 29 277340 Bematant pasitraukė nuo jo tie, kurie turėjo jį tardyti. Tribūnas išsigando, sužinojęs, kad Paulius yra Romos pilietis, ir kad jį surišo. 44N 22 30 44N 22 30 277350 Rytojaus dieną, norėdamas tiksliau išsiaiškinti, kuo jis žydų kaltinamas, tribūnas išlaisvino jį iš grandinių, liepė sušaukti aukštuosius kunigus bei visą sinedrioną ir, atvedęs Paulių, pastatė jų akivaizdoje. 44N 23 1 44N 23 1 277360 Skvarbiu žvilgsniu permetęs sinedrioną, Paulius prabilo: ‘‘Vyrai broliai! Iki šios dienos elgiausi Dievo akivaizdoje visiškai gryna sąžine’‘. 44N 23 2 44N 23 2 277370 Bet vyriausiasis kunigas Ananijas įsakė šalia stovintiesiems smogti jam per burną. 44N 23 3 44N 23 3 277380 Tuomet Paulius jam tarė: ‘‘Tau smogs Dievas, tu, pabaltinta siena! Tu čia sėdi, kad mane teistum pagal Įstatymą, o liepi mane mušti prieš Įstatymą?’‘ 44N 23 4 44N 23 4 277390 Šalia esantys tarė: ‘‘Tu keiki vyriausiąjį Dievo kunigą?!’‘ 44N 23 5 44N 23 5 277400 Paulius atsiliepė: ‘‘Broliai, aš nežinojau, kad jis vyriausiasis kunigas. Juk parašyta: ‘Nepiktžodžiauk savo tautos vadovui’ ‘‘. 44N 23 6 44N 23 6 277410 Supratęs, kad viena dalis buvo sadukiejai, o kita­fariziejai, Paulius sušuko sinedrionui: ‘‘Vyrai broliai, aš fariziejus, fariziejaus sūnus, ir esu teisiamas už mirusiųjų prisikėlimo viltį!’‘ 44N 23 7 44N 23 7 277420 Jam tai pasakius, tarp fariziejų ir sadukiejų kilo barnis, ir susirinkimas suskilo. 44N 23 8 44N 23 8 277430 Mat sadukiejai sako, kad nėra nei prisikėlimo, nei angelų, nei dvasios, o fariziejai tuos dalykus pripažįsta. 44N 23 9 44N 23 9 277440 Todėl kilo didelis triukšmas. Atsistoję fariziejų pusės Rašto žinovai griežtai prieštaravo, sakydami: ‘‘Mes nerandame nieko blogo šitame žmoguje. O jeigu jam kalbėjo dvasia arba angelas, nesipriešinkime Dievui!’‘ 44N 23 10 44N 23 10 277450 Įsisiautėjus smarkiam ginčui, tribūnas, bijodamas, kad jie nesudraskytų Pauliaus, įsakė kareivių daliniui nusileisti žemyn, išplėšti Paulių iš jų ir nuvesti į kareivines. 44N 23 11 44N 23 11 277460 Kitą naktį šalia jo stojo Viešpats ir tarė: ‘‘Būk drąsus, Pauliau! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip turėsi liudyti ir Romoje’‘. 44N 23 12 44N 23 12 277470 Dieną slaptai susirinko žydų būrys ir prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol nužudys Paulių. 44N 23 13 44N 23 13 277480 Tokią sankalbą padarė daugiau negu keturiasdešimt žmonių. 44N 23 14 44N 23 14 277490 Jie nuėjo pas aukštuosius kunigus bei vyresniuosius ir pasakė: ‘‘Mes siekte prisiekėme nieko neragauti, kol nužudysime Paulių. 44N 23 15 44N 23 15 277500 Todėl dabar jūs kartu su sinedrionu prašykite tribūną, kad jis pristatytų jį jums rytoj, lyg norėtumėte tiksliau ištirti jo bylą. Tuo tarpu mes būsime pasiruošę užmušti jį kelyje’‘. 44N 23 16 44N 23 16 277510 Apie šį suokalbį nugirdo Pauliaus sesers sūnus. Jis atėjo į kareivines ir pranešė Pauliui. 44N 23 17 44N 23 17 277520 Tada Paulius, pasivadinęs vieną šimtininką, paprašė: ‘‘Nuvesk šį jaunuolį pas tribūną. Jis turi jam kai ką pranešti’‘. 44N 23 18 44N 23 18 277530 Tas, paėmęs jį, nuvedė pas tribūną ir paaiškino: ‘‘Kalinys Paulius pasišaukė mane ir paprašė, kad atvesčiau pas tave šitą jaunuolį. Jis turįs tau kai ką pasakyti’‘. 44N 23 19 44N 23 19 277540 Tribūnas, paėmęs jį už rankos, pasivedė į šalį ir paklausė: ‘‘Ką turi man pranešti?’‘ 44N 23 20 44N 23 20 277550 Tas atsakė: ‘‘Žydai susitarė prašyti tave, kad rytoj nuvestum Paulių į sinedrioną, neva norėdami tiksliau ištirti jo bylą. 44N 23 21 44N 23 21 277560 Netikėk jais! Nes jo tyko daugiau negu keturiasdešimt vyrų, kurie prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol jį nužudys. Jie jau dabar pasiruošę ir laukia tavo sutikimo’‘. 44N 23 22 44N 23 22 277570 Tribūnas atleido jaunuolį ir griežtai įsakė: ‘‘Niekam nesakyk, kad tu man tai pranešei’‘. 44N 23 23 44N 23 23 277580 Pasišaukęs du šimtininkus, tribūnas pasakė: ‘‘Nuo trečios valandos nakties laikykite parengtyje žygiuoti į Cezarėją du šimtus kareivių, septyniasdešimt raitelių ir du šimtus ietininkų. 44N 23 24 44N 23 24 277590 Parūpinkite ir arklių, kad raitą Paulių saugiai nugabentų pas valdytoją Feliksą’‘. 44N 23 25 44N 23 25 277600 Ir jis parašė tokio turinio laišką: 44N 23 26 44N 23 26 277610 ‘‘Klaudijus Lisijas kilniausiajam valdytojui Feliksui siunčia sveikinimą. 44N 23 27 44N 23 27 277620 Šitą vyrą žydai buvo nutvėrę ir norėjo nužudyti. Aš, atėjęs su kareiviais, jį išgelbėjau, sužinojęs esant Romos pilietį. 44N 23 28 44N 23 28 277630 Norėdamas patirti jo apkaltinimo priežastį, nuvedžiau jį į jų sinedrioną. 44N 23 29 44N 23 29 277640 Radau, kad jis kaltinamas dėl jų Įstatymo klausimų, o ne dėl kokio nusikaltimo, baustino mirtimi ar kalėjimu. 44N 23 30 44N 23 30 277650 Kadangi man buvo pranešta apie žydų ruošiamą pasikėsinimą į šį vyrą, tai nedelsdamas siunčiu jį pas tave, nurodęs ir kaltintojams, kad jie tau pateiktų prieš jį turimus kaltinimus. Lik sveikas’‘. 44N 23 31 44N 23 31 277660 Kareiviai, vykdydami įsakymą, paėmė ir nugabeno nakčia Paulių į Antipatridę. 44N 23 32 44N 23 32 277670 Rytojaus dieną jie pasiuntė su juo raitelius, o patys sugrįžo į kareivines. 44N 23 33 44N 23 33 277680 Anie, atvykę į Cezarėją, įteikė valdytojui laišką ir pristatė Paulių. 44N 23 34 44N 23 34 277690 Perskaitęs laišką, jis pasiteiravo, iš kokios provincijos tas esąs. Sužinojęs, kad iš Kilikijos, 44N 23 35 44N 23 35 277700 jis pasakė: ‘‘Aš tave išklausysiu, kai atvyks tavo kaltintojai’‘. Ir liepė jį saugoti Erodo pretorijuje. 44N 24 1 44N 24 1 277710 Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas su vyresniaisiais ir oratoriumi Tertulu. Jie pateikė valdytojui kaltinimus prieš Paulių. 44N 24 2 44N 24 2 277720 Kai pastarasis buvo iškviestas, Tertulas pradėjo savo kaltinamąją kalbą: ‘‘Tavo rūpesčiu turėdami tikrą taiką ir didelę gerovę šitoje tautoje, 44N 24 3 44N 24 3 277730 mes, prakilnusis Feliksai, visuomet ir visur tai pripažįstame su didžiu dėkingumu. 44N 24 4 44N 24 4 277740 Nenorėdamas tavęs ilgiau gaišinti, prašau tave trumpai mūsų paklausyti su savo įprastu maloningumu. 44N 24 5 44N 24 5 277750 Mes nustatėme šį žmogų esant tarsi marą. Jis kursto maištą viso pasaulio žydijoje ir yra nazariečių sektos vadeiva. 44N 24 6 44N 24 6 277760 Jis net mėgino išniekinti šventyklą. Štai kodėl jį suėmėme ir norėjome nuteisti pagal savąjį Įstatymą. 44N 24 7 44N 24 7 277770 Bet tribūnas Lisijas su didele prievarta išplėšė jį iš mūsų rankų 44N 24 8 44N 24 8 277780 ir liepė jo kaltintojams atvykti pas tave. Apie tai, kuo jį kaltiname, pats galėsi viską sužinoti, jį išklausinėjęs’‘. 44N 24 9 44N 24 9 277790 Tiems žodžiams pritarė žydai, tvirtindami, kad taip esą iš tikrųjų. 44N 24 10 44N 24 10 277800 Valdytojui davus ženklą, Paulius atsakė: ‘‘Žinodamas tave jau daug metų esant šios tautos teisėju, drąsiai ginsiu savo bylą. 44N 24 11 44N 24 11 277810 Tau nesunku nustatyti, jog praėjo ne daugiau kaip dvylika dienų, kai atvykau į Jeruzalę pagarbinti. 44N 24 12 44N 24 12 277820 Ir niekas manęs nematė su kuo nors besiginčijant šventykloje nei suburiant minią sinagogose ar mieste. 44N 24 13 44N 24 13 277830 Jie negali įrodyti to, kuo dabar mane kaltina. 44N 24 14 44N 24 14 277840 Bet aš tau išpažįstu, jog tarnauju savo tėvų Dievui pagal Kelią, jų vadinamą sekta, tikėdamas visa, kas parašyta Įstatyme ir Pranašuose, 44N 24 15 44N 24 15 277850 ir turiu viltį Dieve, kurią jie patys irgi pripažįsta, jog bus prisikėlimas iš numirusių­tiek teisiųjų, tiek neteisiųjų. 44N 24 16 44N 24 16 277860 Todėl stengiuosi visuomet turėti tyrą sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones. 44N 24 17 44N 24 17 277870 Aš po daugelio metų atkeliavau savo tautai atiduoti gailestingumo dovanų ir aukų. 44N 24 18 44N 24 18 277880 Todėl kai kurie Azijos žydai rado mane apsivaliusį šventykloje be jokios minios ir be jokio triukšmo. 44N 24 19 44N 24 19 277890 Tai jiems reikėtų čia būti ir, jei ką turi prieš mane, kaltinti tavo akyse. 44N 24 20 44N 24 20 277900 Pagaliau tegul ir šitie pasako, kokį nusikaltimą jie man įrodė, kai stovėjau prieš sinedrioną? 44N 24 21 44N 24 21 277910 Nebent tik žodžius, kuriuos šaukiau, stovėdamas tarp jų: ‘Šiandien jūs mane teisiate už mirusiųjų prisikėlimą!’ ‘‘ 44N 24 22 44N 24 22 277920 Feliksas, gerai nusimanydamas apie tą Kelią, tai išklausęs, atidėjo skundo svarstymą, sakydamas: ‘‘Kai atvyks tribūnas Lisijas, tuomet ir išaiškinsiu jūsų klausimą’‘. 44N 24 23 44N 24 23 277930 Jis davė nurodymą šimtininkui saugoti Paulių, tačiau daryti jam lengvatų ir niekam iš jo žmonių nedrausti jam patarnauti ar pas jį ateiti. 44N 24 24 44N 24 24 277940 Po kelių dienų Feliksas atėjo su savo žmona Druzila, kuri buvo žydė. Jis liepė pakviesti Paulių ir išklausė jo apie tikėjimą Kristumi. 44N 24 25 44N 24 25 277950 Pauliui dėstant apie teisumą, susilaikymą ir būsimąjį teismą, Feliksas išsigando ir tarė: ‘‘Šiam kartui užtenka. Gali eiti. Kai turėsiu laiko, tave pasišauksiu’‘. 44N 24 26 44N 24 26 277960 Be to, jis tikėjosi, kad Paulius duos jam pinigų, jog jį išleistų, todėl dažniau jį kviesdavosi ir su juo kalbėdavosi. 44N 24 27 44N 24 27 277970 Prabėgus dvejiems metams, Feliksą pakeitė įpėdinis Porcijus Festas. Norėdamas padaryti žydams malonumą, Feliksas paliko Paulių kalėjime. 44N 25 1 44N 25 1 277980 Atvykęs į provinciją, Festas po trijų dienų nukeliavo iš Cezarėjos į Jeruzalę. 44N 25 2 44N 25 2 277990 Ten į jį kreipėsi vyriausiasis kunigas ir žydų didikai, kaltindami Paulių, įkalbinėjo 44N 25 3 44N 25 3 278000 ir prašė malonės atsiųsti jį į Jeruzalę, klastingai galvodami kelyje jį nužudyti. 44N 25 4 44N 25 4 278010 Bet Festas atsakė, kad Paulius turįs būti saugomas Cezarėjoje. Be to, jis pats ketinąs netrukus ten grįžti. 44N 25 5 44N 25 5 278020 ‘‘Tegul jūsų įgaliotiniai,­tęsė jis,­keliauja kartu ir, jei tas vyras kuo nors nusikaltęs, tekaltina jį’‘. 44N 25 6 44N 25 6 278030 Pabuvęs tarp jų daugiau kaip dešimt dienų, jis sugrįžo į Cezarėją. Kitą dieną, atsisėdęs į teismo krasę, liepė atvesti Paulių. 44N 25 7 44N 25 7 278040 Vos tik pasirodžiusį apstojo jį iš Jeruzalės atvykę žydai, primesdami daug sunkių kaltinimų, kurių neįstengė įrodyti. 44N 25 8 44N 25 8 278050 Paulius gynėsi: ‘‘Aš nieku nenusikaltęs nei žydų Įstatymui, nei šventyklai, nei ciesoriui’‘. 44N 25 9 44N 25 9 278060 Norėdamas parodyti palankumą žydams, Festas paklausė Paulių: ‘‘Ar nori keliauti į Jeruzalę ir ten mano akivaizdoje būti teisiamas dėl šių dalykų?’‘ 44N 25 10 44N 25 10 278070 Paulius atsakė: ‘‘Aš stoviu prieš ciesoriaus teismą ir ten privalau būti teisiamas. Žydams aš nepadariau nieko pikto, kaip tu pats puikiai žinai. 44N 25 11 44N 25 11 278080 Jei esu nusikaltęs ir padaręs ką nors verta mirties, neatsisakau mirti. Bet jeigu jų metami kaltinimai nepagrįsti, niekas negali jiems manęs išduoti. Aš šaukiuosi ciesoriaus!’‘ 44N 25 12 44N 25 12 278090 Tada Festas, pasitaręs su savo taryba, paskelbė: ‘‘Šaukiesi ciesoriaus­eisi pas ciesorių!’‘ 44N 25 13 44N 25 13 278100 Praslinkus kelioms dienoms, karalius Agripa ir Berenikė atvyko į Cezarėją Festo pasveikinti. 44N 25 14 44N 25 14 278110 Jiems ten būnant nemažai dienų, Festas supažindino karalių su Pauliaus byla ir papasakojo: ‘‘Feliksas paliko įkalintą vieną vyrą. 44N 25 15 44N 25 15 278120 Kai buvau Jeruzalėje, aukštieji kunigai ir žydų vyresnieji kreipėsi į mane, kaltindami jį ir reikalaudami pasmerkti. 44N 25 16 44N 25 16 278130 Aš jiems atsakiau, kad romėnai neturi papročio pasmerkti kokį nors žmogų, nedavę kaltinamajam galimybės stoti savo kaltintojų akivaizdoje ir gintis nuo kaltinimų. 44N 25 17 44N 25 17 278140 Jiems čia atvykus, aš nedelsdamas rytojaus dieną atsisėdau į teismo krasę ir liepiau atvesti tą vyrą. 44N 25 18 44N 25 18 278150 Prieš jį atsistoję kaltintojai nenurodė jokio nusikaltimo, kokio buvau tikėjęsis. 44N 25 19 44N 25 19 278160 Jie vien tik ginčijosi ir jam prikaišiojo dėl kai kurių savo religijos klausimų ir dėl kažkokio mirusio Jėzaus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą. 44N 25 20 44N 25 20 278170 Dvejodamas, kaip išspręsti tokius klausimus, paklausiau, ar jis nenorėtų vykti į Jeruzalę ir ten būti dėl šito teisiamas. 44N 25 21 44N 25 21 278180 Bet Paulius pareikalavo, kad jo byla būtų perduota Augusto žiniai. Todėl įsakiau jį toliau kalinti, kol išsiųsiu pas ciesorių’‘. 44N 25 22 44N 25 22 278190 Agripa tarė Festui: ‘‘Aš ir pats norėčiau pasiklausyti to žmogaus’‘. Anas atsakė: ‘‘Galėsi rytoj pasiklausyti’‘. 44N 25 23 44N 25 23 278200 Rytojaus dieną, kai Agripa ir Berenikė atėjo su didele iškilme ir įžengė į salę kartu su tribūnais ir miesto didžiūnais, Festui įsakius, buvo atvestas Paulius. 44N 25 24 44N 25 24 278210 Festas prabilo: ‘‘Karaliau Agripa ir visi čia esantys vyrai! Jūs matote žmogų, dėl kurio visa daugybė žydų kreipėsi į mane Jeruzalėje ir čia, šaukdami, kad jo negalima palikti gyvo. 44N 25 25 44N 25 25 278220 Bet aš nustačiau, kad jis nėra padaręs nieko, kas būtų baustina mirtimi. Jam šaukiantis Augusto, nusprendžiau jį ten pasiųsti. 44N 25 26 44N 25 26 278230 Tačiau nežinau nieko tikro, ką turėčiau parašyti valdovui. Todėl iškviečiau jį jūsų akivaizdon, ypač tavo, karaliau Agripa, kad, jį apklausęs, žinočiau, ką turiu parašyti. 44N 25 27 44N 25 27 278240 Mat, man rodos, neprotinga siųsti kalinį, nenurodant kaltinimų’‘. 44N 26 1 44N 26 1 278250 Tada Agripa tarė Pauliui: ‘‘Tau leidžiama paaiškinti savo bylą’‘. Paulius, pamojęs ranka, pradėjo gynimosi kalbą: 44N 26 2 44N 26 2 278260 ‘‘Karaliau Agripa! Esu laimingas, galėdamas šiandien tavo akivaizdoje gintis nuo viso to, kuo esu žydų kaltinamas, 44N 26 3 44N 26 3 278270 juo labiau, kad tau žinomi visi žydų papročiai ir ginčijami klausimai. Todėl prašau kantriai manęs išklausyti. 44N 26 4 44N 26 4 278280 Visi žydai žino apie mano gyvenimą nuo jaunystės, kuris nuo pradžių prabėgo mano tautoje, Jeruzalėje. 44N 26 5 44N 26 5 278290 Jie pažįsta mane nuo seno ir, jei norėtų, galėtų paliudyti, kad aš, būdamas fariziejus, gyvenau, laikydamasis griežčiausios mūsų religijos krypties. 44N 26 6 44N 26 6 278300 Dabar aš čia stoviu ir esu teisiamas už tai, kad viliuosi pažadu, kurį Dievas yra davęs mūsų tėvams. 44N 26 7 44N 26 7 278310 Jo išsipildant tikisi sulaukti mūsų dvylika giminių, uoliai tarnaudamos Dievui dieną ir naktį. Dėl šitos vilties, karaliau Agripa, aš ir esu žydų kaltinamas. 44N 26 8 44N 26 8 278320 Kodėl jums atrodo neįtikėtina, kad Dievas prikelia numirusius? 44N 26 9 44N 26 9 278330 Tiesa, ir aš maniau, kad privalau visais būdais kovoti su Jėzaus Nazariečio vardu. 44N 26 10 44N 26 10 278340 Aš taip ir dariau Jeruzalėje. Gavęs iš aukštųjų kunigų įgaliojimus, daugybę šventųjų uždariau į kalėjimus, o kai jie buvo žudomi, pritardavau. 44N 26 11 44N 26 11 278350 Visose sinagogose dažnai juos bausdavau, versdavau piktžodžiauti ir, be saiko prieš juos įtūžęs, persekiojau net svetimuose miestuose. 44N 26 12 44N 26 12 278360 Tais pačiais tikslais keliavau į Damaską, turėdamas aukštųjų kunigų įgaliojimus ir leidimą. 44N 26 13 44N 26 13 278370 Kelyje vidurdienį, karaliau, aš staiga išvydau, kaip mane ir keliavusius su manimi apšvietė šviesa iš dangaus, skaistesnė už saulę. 44N 26 14 44N 26 14 278380 Mes visi parpuolėme žemėn, ir aš išgirdau balsą, kuris man sakė hebrajiškai: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Sunku tau spyriotis prieš akstiną!’ 44N 26 15 44N 26 15 278390 Aš paklausiau: ‘Kas Tu esi, Viešpatie?’ Jis atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. 44N 26 16 44N 26 16 278400 Kelkis ir stokis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu. 44N 26 17 44N 26 17 278410 Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių ir pagonių, pas kuriuos tave dabar siunčiu, 44N 26 18 44N 26 18 278420 kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono valdžios­į Dievą ir, tikėdami mane, gautų nuodėmių atleidimą bei paveldėjimą su pašventintaisiais’. 44N 26 19 44N 26 19 278430 Todėl, karaliau Agripa, nebuvau nepaklusnus dangiškam regėjimui 44N 26 20 44N 26 20 278440 ir iš pradžių Damaske ir Jeruzalėje, o paskui visame Judėjos krašte ir pagonijoje skelbiau, kad žmonės atgailautų, gręžtųsi į Dievą ir imtųsi atgailos vertų darbų. 44N 26 21 44N 26 21 278450 Už tai žydai sugriebė mane šventykloje ir mėgino užmušti. 44N 26 22 44N 26 22 278460 Bet, Dievui padedant, iki šios dienos tebeliudiju mažam ir dideliam, neskelbdamas nieko viršaus, o tik tai, ką skelbė įvyksiant pranašai ir Mozė, 44N 26 23 44N 26 23 278470 būtent, kad Kristus kentės, jog pirmutinis prisikels iš numirusių ir paskelbs šviesą tautai ir pagonims’‘. 44N 26 24 44N 26 24 278480 Jam tai kalbant, Festas garsiai sušuko: ‘‘Pauliau, tu iš galvos kraustaisi! Iš didelio rašto išėjai iš krašto’‘. 44N 26 25 44N 26 25 278490 Paulius atsiliepė: ‘‘Ne, nesikraustau iš galvos, prakilnusis Festai, bet skelbiu tiesos ir sveiko proto žodžius. 44N 26 26 44N 26 26 278500 Šiuos dalykus žino karalius, kuriam taip atvirai kalbu. Esu tikras, kad iš viso to jam nieko nėra nežinomo, nes šitai dėjosi ne kur nors užkampyje. 44N 26 27 44N 26 27 278510 Karaliau Agripa, ar tiki pranašais? Žinau, kad tiki’‘. 44N 26 28 44N 26 28 278520 Agripa atsakė: ‘‘Ko gero įtikinsi mane krikščionimi tapti...’‘ 44N 26 29 44N 26 29 278530 Paulius tarė: ‘‘Meldžiu Dievą, kad ar per trumpą, ar per ilgą laiką ne tik tu, bet ir visi, šiandien girdėję mane kalbant, taptų tokie, kaip aš, tik be šitų pančių!’‘ 44N 26 30 44N 26 30 278540 Jam tai pasakius, pakilo karalius, valdytojas, Berenikė ir visi sėdėję su jais. 44N 26 31 44N 26 31 278550 Išeidami jie tarpusavyje kalbėjosi: ‘‘Šitas žmogus nepadarė nieko baustino mirtimi ar kalėjimu’‘. 44N 26 32 44N 26 32 278560 Agripa Festui pareiškė: ‘‘Būtų galima paleisti šitą žmogų, jeigu jis nebūtų šaukęsis ciesoriaus’‘. 44N 27 1 44N 27 1 278570 Kai buvo nuspręsta, kad mes turime išplaukti į Italiją, Paulių ir kelis kitus kalinius perdavė Augusto kohortos šimtininkui Julijui. 44N 27 2 44N 27 2 278580 Mes įlipome į Adramitijos laivą, kuris turėjo plaukti Azijos pakrantėmis, ir leidomės į kelionę. Su mumis buvo makedonietis Aristarchas iš Tesalonikos. 44N 27 3 44N 27 3 278590 Kitą dieną atplaukėme į Sidoną. Julijus kilniai elgėsi su Pauliumi ir leido jam aplankyti bičiulius, kad galėtų pasidžiaugti jų globa. 44N 27 4 44N 27 4 278600 Išvykę iš ten, plaukėme Kipro užuovėja, nes pūtė priešingi vėjai. 44N 27 5 44N 27 5 278610 Perplaukę jūrą ties Kilikija ir Pamfilija, atvykome į Lykijos miestą Myrą. 44N 27 6 44N 27 6 278620 Tenai šimtininkas surado Aleksandrijos laivą, kuris plaukė į Italiją, ir persodino mus į jį. 44N 27 7 44N 27 7 278630 Daug dienų plaukėme palengva ir vargais negalais atsiradome ties Knidu. Kadangi vėjas kliudė, plaukėme Kretos priedangoje, link Salmonės. 44N 27 8 44N 27 8 278640 Šiaip ne taip ją aplenkę, atvykome į vietovę, kuri vadinosi Dailioji Prieplauka, netoli Lasėjos miesto. 44N 27 9 44N 27 9 278650 Prabėgo daug laiko, ir laivyba tapo pavojinga, nes jau buvo pasibaigęs rudens pasninko metas. Paulius juos įspėjo, 44N 27 10 44N 27 10 278660 sakydamas: ‘‘Vyrai, numatau, jog šis plaukimas bus grėsmingas ir pražūtingas ne tik kroviniams bei laivui, bet ir mūsų gyvybėms’‘. 44N 27 11 44N 27 11 278670 Tačiau šimtininkas labiau tikėjo vairininku ir laivo savininku negu tuo, ką kalbėjo Paulius. 44N 27 12 44N 27 12 278680 Kadangi uostas buvo netinkamas žiemoti, dauguma nusprendė iš ten plaukti toliau, kaip nors pasiekti Feniksą, Kretos uostą, atvirą į pietvakarius ir šiaurės vakarus, ir ten žiemoti. 44N 27 13 44N 27 13 278690 Kai ėmė pūsti lengvas pietų vėjas, jie tikėjosi įvykdyti savo sumanymą ir, pakėlę inkarą, leidosi pirmyn palei Kretos krantus. 44N 27 14 44N 27 14 278700 Bet netrukus nuo salos pusės pakilo viesulas, vadinamas Šiauriaryčiu. 44N 27 15 44N 27 15 278710 Jis pagavo laivą, nepajėgusį jam priešintis, ir mes turėjome jį leisti pavėjui. 44N 27 16 44N 27 16 278720 Kai mus nešė pro salelę, vardu Klaudą, mes tik vargais negalais išsaugojome gelbėjimo valtį. 44N 27 17 44N 27 17 278730 Kai ji buvo užkelta, jūreiviai ėmė stiprinti laivą­apjuosė jį virvėmis. Bijodami pakliūti ant Sirtės seklumų, jie nuleido bures ir taip plaukė toliau. 44N 27 18 44N 27 18 278740 Mus baisiai vargino audra. Todėl rytojaus dieną teko išmesti į jūrą dalį krovinio. 44N 27 19 44N 27 19 278750 Trečią dieną savo rankomis išmetėme kai kuriuos laivo įrengimus. 44N 27 20 44N 27 20 278760 Ilgą laiką nematydami nei saulės, nei žvaigždžių, smarkios audros blaškomi, galiausiai praradome bet kokią viltį išsigelbėti. 44N 27 21 44N 27 21 278770 Žmonės jau ilgą laiką nieko nevalgė. Paulius, atsistojęs tarp jų, tarė: ‘‘Vyrai! Reikėjo paklausyti manęs ir neplaukti nuo Kretos į jūrą. Būtų išvengta šių pavojų ir nuostolių. 44N 27 22 44N 27 22 278780 Tačiau ir dabar raginu laikytis drąsiai. Niekas iš jūsų nežus, vien tik laivas. 44N 27 23 44N 27 23 278790 Šią naktį mane aplankė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju, 44N 27 24 44N 27 24 278800 ir pasakė: ‘Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Ir štai Dievas tau dovanoja visus, plaukiančius su tavimi’. 44N 27 25 44N 27 25 278810 Tad, vyrai, drąsiau! Aš tikiu Dievu, kad taip ir įvyks, kaip man pasakyta. 44N 27 26 44N 27 26 278820 Mus išmes į kokią nors salą’‘. 44N 27 27 44N 27 27 278830 Kai buvome svaidomi Adrijos jūroje keturioliktą naktį, apie vidurnaktį jūreiviams pasirodė, kad artėjame prie kažkokios sausumos. 44N 27 28 44N 27 28 278840 Jie išmetė grimzlę ir nustatė dvidešimties sieksnių gylį; po kiek laiko išmatavo dar kartą ir berado penkiolika. 44N 27 29 44N 27 29 278850 Bijodami užšokti ant povandeninių uolų, jie išmetė iš paskuigalio keturis inkarus ir laukė aušros. 44N 27 30 44N 27 30 278860 Jūreiviai mėgino pabėgti iš laivo. Jie nuleido į jūrą gelbėjimo valtį, neva norėdami išmesti inkarus laivo priešakyje. 44N 27 31 44N 27 31 278870 Paulius tarė šimtininkui ir kareiviams: ‘‘Jeigu šitie nepasiliks laive, jūs neišsigelbėsite’‘. 44N 27 32 44N 27 32 278880 Tada kareiviai nukapojo valties virves ir leido jai nukristi į jūrą. 44N 27 33 44N 27 33 278890 Prieš rytą Paulius paragino visus valgyti, sakydamas: ‘‘Šiandien jau keturiolikta diena, kai jūs laukiate nevalgę, nieko burnoje neturėję. 44N 27 34 44N 27 34 278900 Todėl aš jus prašau valgyti. To reikia jūsų išsigelbėjimui. Nė vienam iš jūsų nenukris nė plaukas nuo galvos!’‘ 44N 27 35 44N 27 35 278910 Tai pasakęs, jis paėmė duonos, visų akivaizdoje padėkojo Dievui, sulaužė ir pradėjo valgyti. 44N 27 36 44N 27 36 278920 Tada visi pralinksmėjo ir ėmėsi valgio. 44N 27 37 44N 27 37 278930 Laive iš viso buvome du šimtai septyniasdešimt šeši žmonės. 44N 27 38 44N 27 38 278940 Pavalgę jie palengvino laivą, išmesdami jūron javus. 44N 27 39 44N 27 39 278950 Rytui išaušus, jūreiviai negalėjo pažinti žemės, tiktai pastebėjo nedidelę įlanką lėkštais krantais, į kurią, jei bus įmanoma, jie nutarė pasukti laivą. 44N 27 40 44N 27 40 278960 Nupjovė inkarus, paliko juos jūroje, atleido vairo diržus ir, iškėlę prieš vėją priekinę burę, leidosi į krantą. 44N 27 41 44N 27 41 278970 Atsidūrę prie seklumos, jie užšokdino ant jos laivą. Priekis liko tvirtai įsmigęs, o paskuigalis ėmė irti nuo smarkios bangų mūšos. 44N 27 42 44N 27 42 278980 Kareiviai sumanė išžudyti kalinius, kad kuris išplaukęs nepaspruktų. 44N 27 43 44N 27 43 278990 Bet šimtininkas, gelbėdamas Paulių, sutrukdė jų sumanymą. Jis įsakė, kad mokantys plaukti pirmi šoktų į jūrą ir plauktų į krantą, 44N 27 44 44N 27 44 279000 o kiti tai padarytų kas ant lentų, kas ant laivo nuolaužų. Šitaip visi išsigelbėjo ir pasiekė žemę. 44N 28 1 44N 28 1 279010 Išsigelbėję jie sužinojo, kad sala vadinasi Melitė. 44N 28 2 44N 28 2 279020 Barbarai su mumis elgėsi labai draugiškai. Užkūrė ugnį ir pakvietė mus visus prie jos, nes lijo ir buvo šalta. 44N 28 3 44N 28 3 279030 Paulius pririnko glėbį sausų šakų ir metė į ugnį. Čia nuo kaitros iš laužo iššoko gyvatė ir įsikirto jam į ranką. 44N 28 4 44N 28 4 279040 Pamatę prie rankos prikibusią gyvatę, barbarai ėmė vienas kitam kalbėti: ‘‘Tas žmogus tikriausiai žmogžudys: išsigelbėjo iš jūros, o keršto deivė vis tiek neduoda jam gyventi’‘. 44N 28 5 44N 28 5 279050 Tačiau jis nupurtė šliužą į ugnį, nepatirdamas nieko blogo. 44N 28 6 44N 28 6 279060 Barbarai laukė, kada jis ištins ar staiga kris negyvas. Laukę nesulaukę ir pamatę, kad jam nesidaro nieko blogo, jie pakeitė nuomonę ir ėmė kalbėti, jog jis esąs dievas. 44N 28 7 44N 28 7 279070 Netoli tos vietos buvo vyriausiojo salos valdininko, vardu Publijus, valdos. Jis mus priėmė ir tris dienas bičiuliškai globojo. 44N 28 8 44N 28 8 279080 Tuo metu Publijaus tėvas susirgo karštine ir viduriavimu. Paulius užėjo pas jį, pasimeldė, uždėjęs ant jo rankas, ir išgydė. 44N 28 9 44N 28 9 279090 Po šito įvykio ir kiti salos gyventojai, turėję ligų, ėjo pas Paulių ir buvo pagydomi. 44N 28 10 44N 28 10 279100 Už tai jie mus didžiai gerbė, o išvykstant aprūpino viskuo, ko mums reikėjo. 44N 28 11 44N 28 11 279110 Po trijų mėnesių mes išplaukėme žiemojusiu saloje Aleksandrijos laivu, kuris turėjo Dvynių ženklą. 44N 28 12 44N 28 12 279120 Atplaukę į Sirakūzus, prastovėjome tris dienas. 44N 28 13 44N 28 13 279130 Iš ten plaukdami, esant nepalankiam vėjui, pasiekėme Regijų ir dar po dienos, ėmus pūsti pietų vėjui, kitą dieną atvykome į Puteolus. 44N 28 14 44N 28 14 279140 Ten susitikome su broliais; jie pakvietė mus septynioms dienoms paviešėti. Taip mes atvykome į Romą. 44N 28 15 44N 28 15 279150 Tenykščiai broliai, išgirdę apie mus, atėjo pasitikti iki Apijaus aikštės ir Trijų tavernų. Juos išvydęs, Paulius dėkojo Dievui ir įgavo naujo pasitikėjimo. 44N 28 16 44N 28 16 279160 Kai atvykome į Romą, šimtininkas perdavė kalinius sargybos viršininkui, o Pauliui buvo leista apsigyventi vienam su saugojančiu jį kareiviu. 44N 28 17 44N 28 17 279170 Po trijų dienų Paulius pakvietė pas save žydų vadovus. Jiems susirinkus, jis prabilo: ‘‘Vyrai broliai! Nors aš nieku nesu nusikaltęs nei tautai, nei mūsų tėvų papročiams, buvau Jeruzalėje suimtas ir atiduotas į romėnų rankas. 44N 28 18 44N 28 18 279180 Tie ištardę, norėjo mane paleisti, nes nerado jokio mirties verto nusižengimo. 44N 28 19 44N 28 19 279190 Kadangi žydai prieštaravo, turėjau šauktis ciesoriaus, tiktai ne tam, kad apkaltinčiau savo tautą. 44N 28 20 44N 28 20 279200 Dėl šios priežasties ir pakviečiau jus, kad su jumis pasimatyčiau ir pasikalbėčiau; nes dėl Izraelio vilties esu surakintas šita grandine!’‘ 44N 28 21 44N 28 21 279210 Jie atsakė jam: ‘‘Mes nesame gavę apie tave iš Judėjos laiškų, ir nė vienas iš atvykusių brolių nepranešė ir nekalbėjo nieko blogo apie tave. 44N 28 22 44N 28 22 279220 Vis dėlto norėtume išgirsti tavo pažiūras. Mat apie šitą sektą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama’‘. 44N 28 23 44N 28 23 279230 Paskyrę jam dieną, jie gausiai susirinko pas jį svečių kambaryje. Nuo ryto iki vakaro jis aiškino jiems ir liudijo apie Dievo karalystę, įrodinėdamas jiems Jėzų iš Mozės Įstatymo ir Pranašų. 44N 28 24 44N 28 24 279240 Vieni jo žodžiais patikėjo, kiti ne. 44N 28 25 44N 28 25 279250 Nesutardami tarpusavyje, jie ėmė skirstytis, o Paulius tepasakė jiems viena: ‘‘Teisingai Šventoji Dvasia yra mūsų tėvams pasakiusi per pranašą Izaiją: 44N 28 26 44N 28 26 279260 ‘Eik pas šitą tautą ir sakyk: girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. 44N 28 27 44N 28 27 279270 Šitų žmonių širdis aptuko, jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’. 44N 28 28 44N 28 28 279280 Tebūnie tad jums žinoma: šis Dievo išgelbėjimas yra pasiųstas pagonims, ir jie išgirs’‘. 44N 28 29 44N 28 29 279290 Jam tai pasakius, žydai išėjo, smarkiai ginčydamiesi tarpusavyje. 44N 28 30 44N 28 30 279300 Paulius gyveno savo išsinuomotame name ištisus dvejus metus ir priiminėdavo visus, kurie pas jį ateidavo. 44N 28 31 44N 28 31 279310 Jis skelbė Dievo karalystę ir labai drąsiai, netrukdomas mokė apie Viešpatį Jėzų Kristų. 45N 1 1 45N 1 1 279320 Paulius, Jėzaus Kristaus tarnas, pašauktas apaštalu, išrinktas skelbti Dievo Evangeliją, 45N 1 2 45N 1 2 279330 kurią Jis iš anksto pažadėjo per savo pranašus Šventuosiuose Raštuose, 45N 1 3 45N 1 3 279340 apie Jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo palikuonių, 45N 1 4 45N 1 4 279350 šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi,­Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. 45N 1 5 45N 1 5 279360 Per Jį gavome malonę ir apaštalystę, kad Jo vardu padarytume klusnias tikėjimui visas tautas, 45N 1 6 45N 1 6 279370 iš kurių ir jūs esate Jėzaus Kristaus pašaukti. 45N 1 7 45N 1 7 279380 Visiems Dievo numylėtiesiems, esantiems Romoje, pašauktiesiems šventiesiems: tebūna jums malonė bei ramybė nuo mūsų Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! 45N 1 8 45N 1 8 279390 Pirmiausia dėkoju savo Dievui per Jėzų Kristų už jus visus, nes visame pasaulyje kalbama apie jūsų tikėjimą. 45N 1 9 45N 1 9 279400 Man liudytojas Dievas, kuriam tarnauju dvasia, skelbdamas Jo Sūnaus Evangeliją, jog be paliovos jus prisimenu savo maldose, 45N 1 10 45N 1 10 279410 prašydamas, kad Dievo valia man pavyktų kaip nors atvykti pas jus. 45N 1 11 45N 1 11 279420 Trokštu jus pamatyti, kad galėčiau perduoti šiek tiek dvasinių dovanų jums sustiprinti, 45N 1 12 45N 1 12 279430 tai yra drauge pasiguosti bendru jūsų ir mano tikėjimu. 45N 1 13 45N 1 13 279440 Noriu, broliai, kad žinotumėte, jog ne kartą ketinau atvykti pas jus,­bet iki šiol vis pasitaikydavo kliūčių,­kad ir tarp jūsų turėčiau šiek tiek vaisių kaip ir tarp kitų pagonių. 45N 1 14 45N 1 14 279450 Juk aš skolingas graikams ir barbarams, mokytiems ir nemokytiems. 45N 1 15 45N 1 15 279460 Štai kodėl mano širdį traukia ir jums Romoje skelbti Evangeliją. 45N 1 16 45N 1 16 279470 Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui. 45N 1 17 45N 1 17 279480 Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: ‘‘Teisusis gyvens tikėjimu’‘. 45N 1 18 45N 1 18 279490 Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu. 45N 1 19 45N 1 19 279500 Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. 45N 1 20 45N 1 20 279510 Jo neregimosios ypatybės­Jo amžinoji galybė ir dievystė­nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami. 45N 1 21 45N 1 21 279520 Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo. 45N 1 22 45N 1 22 279530 Vadindami save išmintingais, tapo kvaili. 45N 1 23 45N 1 23 279540 Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus. 45N 1 24 45N 1 24 279550 Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus. 45N 1 25 45N 1 25 279560 Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen! 45N 1 26 45N 1 26 279570 Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. 45N 1 27 45N 1 27 279580 Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą. 45N 1 28 45N 1 28 279590 Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. 45N 1 29 45N 1 29 279600 Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų. 45N 1 30 45N 1 30 279610 Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų, 45N 1 31 45N 1 31 279620 neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi. 45N 1 32 45N 1 32 279630 Nors jie žino teisingą Dievo nuosprendį, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius. 45N 2 1 45N 2 1 279640 Esi nepateisinamas, kas bebūtum, žmogau, kuris teisi kitą. Juk teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi. 45N 2 2 45N 2 2 279650 Mes žinome, kad Dievas teisingai teis tuos, kurie tokius nusikaltimus daro. 45N 2 3 45N 2 3 279660 Nejaugi manai, žmogau, pats taip darydamas ir teisdamas taip darančius, išvengsiąs Dievo teismo?! 45N 2 4 45N 2 4 279670 Kaip drįsti niekinti Jo gerumo, pakantumo ir kantrumo turtus? Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina tave atgailauti? 45N 2 5 45N 2 5 279680 Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apsireiškimo dienai. 45N 2 6 45N 2 6 279690 Jis kiekvienam atmokės pagal jo darbus: 45N 2 7 45N 2 7 279700 tiems, kurie, ištvermingai darydami gera, ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo,­amžinuoju gyvenimu, 45N 2 8 45N 2 8 279710 o išpuikėliams, kurie nepaklūsta tiesai, bet yra pasidavę neteisumui,­pykčiu ir rūstybe. 45N 2 9 45N 2 9 279720 Sielvartas ir suspaudimas sielai kiekvieno žmogaus, kuris daro bloga, pirma žydo, paskui graiko. 45N 2 10 45N 2 10 279730 Ir šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui. 45N 2 11 45N 2 11 279740 Juk Dievas nėra šališkas. 45N 2 12 45N 2 12 279750 Visi, kurie nusidėjo, neturėdami įstatymo, pražus be įstatymo, o visi, kurie nusidėjo, turėdami įstatymą, bus nuteisti pagal įstatymą. 45N 2 13 45N 2 13 279760 Ne įstatymo klausytojai teisūs Dievo akyse, bet įstatymo vykdytojai bus išteisinti. 45N 2 14 45N 2 14 279770 Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie­neturintys įstatymo­patys sau yra įstatymas. 45N 2 15 45N 2 15 279780 Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą. 45N 2 16 45N 2 16 279790 Aną dieną Dievas per Jėzų Kristų teis žmonių slėpinius, kaip sako mano skelbiama Evangelija. 45N 2 17 45N 2 17 279800 Štai tu vadiniesi žydas, pasikliauji įstatymu ir giriesi Dievu. 45N 2 18 45N 2 18 279810 Tu žinai Jo valią ir, įstatymo pamokytas, išmanai, kas geriau. 45N 2 19 45N 2 19 279820 Įsitikinęs, kad esi aklųjų vadovas, šviesa tamsoje esantiems, 45N 2 20 45N 2 20 279830 neišmanančių mokytojas, kūdikių auklėtojas, turįs įstatyme išreikštą pažinimą ir tiesą. 45N 2 21 45N 2 21 279840 Tai kodėl tu, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs? Kodėl, liepdamas nevogti, pats vagi? 45N 2 22 45N 2 22 279850 Sakydamas nesvetimauti, pats svetimauji? Bjaurėdamasis stabais, pats apiplėši šventyklas? 45N 2 23 45N 2 23 279860 Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą? 45N 2 24 45N 2 24 279870 Juk parašyta: ‘‘Dėl jūsų piktžodžiauja Dievo vardui pagonys’‘. 45N 2 25 45N 2 25 279880 Apipjaustymas, tiesa, naudingas, jei vykdai įstatymą. O jeigu esi įstatymo laužytojas, tavo apipjaustymas tampa neapipjaustymu. 45N 2 26 45N 2 26 279890 Taigi, kai neapipjaustytas žmogus laikosi įstatymo reikalavimų, ar jo neapipjaustymas nebus įskaitytas apipjaustymu? 45N 2 27 45N 2 27 279900 Ar nuo gimimo neapipjaustytas kūne, bet vykdantis įstatymą nepasmerks tavęs, kuris laužai įstatymą, turėdamas jo raidę ir apipjaustymą? 45N 2 28 45N 2 28 279910 Ne tas yra žydas, kuris išoriškai laikomas žydu, ir ne tas apipjaustymas, kuris išoriškai atliktas kūne. 45N 2 29 45N 2 29 279920 Bet tas yra žydas, kuris toks viduje, ir tada yra apipjaustymas, kai širdis apipjaustyta dvasioje, o ne pagal raidę. Tokiam ir šlovė ne iš žmonių, bet iš Dievo. 45N 3 1 45N 3 1 279930 Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo? 45N 3 2 45N 3 2 279940 Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis. 45N 3 3 45N 3 3 279950 Jei kai kurie tapo netikintys,­negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę? 45N 3 4 45N 3 4 279960 Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus­melagis, kaip parašyta: ‘‘Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas’‘. 45N 3 5 45N 3 5 279970 Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,­ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta. 45N 3 6 45N 3 6 279980 Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį? 45N 3 7 45N 3 7 279990 Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį? 45N 3 8 45N 3 8 280000 Tai gal ‘‘darykime bloga, kad išeitų gera’‘,­kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai. 45N 3 9 45N 3 9 280010 Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys­visi yra nuodėmės valdžioje, 45N 3 10 45N 3 10 280020 kaip parašyta: ‘‘Nėra teisaus, nėra nė vieno. 45N 3 11 45N 3 11 280030 Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. 45N 3 12 45N 3 12 280040 Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno! 45N 3 13 45N 3 13 280050 Jų gerklė­atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose. 45N 3 14 45N 3 14 280060 Jų burna pilna keiksmų ir kartumo, 45N 3 15 45N 3 15 280070 jų kojos eiklios kraujo pralieti, 45N 3 16 45N 3 16 280080 jų keliuose griuvimas ir vargas. 45N 3 17 45N 3 17 280090 Jie nepažino taikos kelio, 45N 3 18 45N 3 18 280100 ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė’‘. 45N 3 19 45N 3 19 280110 Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą, 45N 3 20 45N 3 20 280120 nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę. 45N 3 21 45N 3 21 280130 Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai,­ 45N 3 22 45N 3 22 280140 Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo, 45N 3 23 45N 3 23 280150 nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės, 45N 3 24 45N 3 24 280160 o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje. 45N 3 25 45N 3 25 280170 Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau, 45N 3 26 45N 3 26 280180 ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų. 45N 3 27 45N 3 27 280190 Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu. 45N 3 28 45N 3 28 280200 Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų. 45N 3 29 45N 3 29 280210 Argi Dievas­tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių, 45N 3 30 45N 3 30 280220 nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus. 45N 3 31 45N 3 31 280230 O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname. 45N 4 1 45N 4 1 280240 O ką pasakysime gavus Abraomą­mūsų protėvį pagal kūną? 45N 4 2 45N 4 2 280250 Jei Abraomas būtų buvęs išteisintas darbais, jis turėtų kuo pasigirti, tik ne prieš Dievą. 45N 4 3 45N 4 3 280260 Bet ką sako Raštas? ‘‘Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu’‘. 45N 4 4 45N 4 4 280270 Tam, kuris dirba, atlyginimas nelaikomas malone, bet skola. 45N 4 5 45N 4 5 280280 O tam, kuris nedirba, bet tiki Tuo, kuris išteisina bedievį, jo tikėjimas įskaitomas jam teisumu. 45N 4 6 45N 4 6 280290 Taip ir Dovydas skelbia palaiminimą žmogui, kuriam Dievas be darbų įskaito teisumą: 45N 4 7 45N 4 7 280300 ‘‘Palaiminti, kurių nusikaltimai atleisti, kurių nuodėmės uždengtos; 45N 4 8 45N 4 8 280310 palaimintas žmogus, kuriam Viešpats nuodėmės neįskaito!’‘ 45N 4 9 45N 4 9 280320 Ar šis palaiminimas taikomas tik apipjaustytiesiems, ar taip pat ir neapipjaustytiesiems? Mes sakėme, kad Abraomui tikėjimas buvo įskaitytas teisumu. 45N 4 10 45N 4 10 280330 Kokiu būdu? Jam esant apipjaustytam ar neapipjaustytam? Ne po apipjaustymo, bet prieš apipjaustymą. 45N 4 11 45N 4 11 280340 Jis gavo apipjaustymo žymę kaip antspaudą tikėjimo teisumo, kurį turėjo, būdamas dar neapipjaustytas. Taip jis tapo tėvu visiems tikintiesiems iš neapipjaustytųjų, kad ir jiems būtų įskaitytas teisumas, 45N 4 12 45N 4 12 280350 ir apipjaustymo tėvu tiems, kurie ne tik apipjaustyti, bet ir vaikšto mūsų tėvo Abraomo tikėjimo pėdomis, kurį jis turėjo, būdamas dar neapipjaustytas. 45N 4 13 45N 4 13 280360 Ne įstatymu rėmėsi Abraomui arba jo palikuonims duotas pažadas, kad paveldės pasaulį, bet tikėjimo teisumu. 45N 4 14 45N 4 14 280370 Jei paveldėtojai būtų tie, kurie remiasi įstatymu, tai tikėjimas būtų tuščias, o pažadas netektų vertės. 45N 4 15 45N 4 15 280380 Juk įstatymą lydi baudžianti rūstybė, o kur nėra įstatymo, ten nėra ir nusižengimo. 45N 4 16 45N 4 16 280390 Taigi paveldėjimas priklauso nuo tikėjimo, kad būtų iš malonės ir pažadas būtų tikras visiems palikuonims, ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi tikėjimą Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas, 45N 4 17 45N 4 17 280400 kaip parašyta: ‘‘Aš padariau tave daugelio tautų tėvu’‘;­tėvas prieš Dievą, kuriuo jis tikėjo, kuris atgaivina mirusius, ir tai, ko nėra, vadina taip, lyg būtų. 45N 4 18 45N 4 18 280410 Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi ir taip tapo daugelio tautų tėvu, kaip jam buvo pasakyta: ‘‘Tokie bus tavo palikuonys’‘. 45N 4 19 45N 4 19 280420 Jis nepavargo tikėti ir nelaikė savo kūno apmirusiu (nors jam buvo apie šimtą metų) ir Saros įsčių apmirusiomis. 45N 4 20 45N 4 20 280430 Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet buvo tvirtas tikėjime, teikdamas Dievui šlovę 45N 4 21 45N 4 21 280440 ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog, ką Jis pažadėjo, įstengs ir įvykdyti. 45N 4 22 45N 4 22 280450 Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu. 45N 4 23 45N 4 23 280460 Tačiau ne vien apie jį parašyta, kad ‘‘buvo įskaityta’‘, 45N 4 24 45N 4 24 280470 bet ir apie mus,­nes turės būti įskaityta ir mums, jei tikime Tą, kuris prikėlė iš numirusių Jėzų, mūsų Viešpatį, 45N 4 25 45N 4 25 280480 paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums išteisinti. 45N 5 1 45N 5 1 280490 Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, 45N 5 2 45N 5 2 280500 per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir džiaugiamės Dievo šlovės viltimi. 45N 5 3 45N 5 3 280510 Ir ne vien tuo. Mes taip pat džiaugiamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę, 45N 5 4 45N 5 4 280520 ištvermė­patirtį, patirtis­viltį. 45N 5 5 45N 5 5 280530 O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota. 45N 5 6 45N 5 6 280540 Mums dar esant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius. 45N 5 7 45N 5 7 280550 Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi mirti už geradarį. 45N 5 8 45N 5 8 280560 O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. 45N 5 9 45N 5 9 280570 Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, mes būsime per Jį išgelbėti nuo rūstybės. 45N 5 10 45N 5 10 280580 Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis, tai tuo labiau mus išgelbės Jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti. 45N 5 11 45N 5 11 280590 Negana to,­mes džiaugiamės Dieve per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuriuo esame sutaikyti. 45N 5 12 45N 5 12 280600 Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo. 45N 5 13 45N 5 13 280610 Nuodėmė buvo pasaulyje ir iki įstatymo, bet, nesant įstatymo, nuodėmė neįskaitoma. 45N 5 14 45N 5 14 280620 Vis dėlto nuo Adomo iki Mozės viešpatavo mirtis net tiems, kurie nebuvo padarę nuodėmių, panašių į nusikaltimą Adomo, kuris buvo Būsimojo provaizdis. 45N 5 15 45N 5 15 280630 Bet su dovana yra ne taip kaip su kalte. Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirė daugelis, tai tuo labiau Dievo malonė ir malonės dovana per vieną Žmogų, Jėzų Kristų, gausiai atiteko daugybei. 45N 5 16 45N 5 16 280640 Ne taip yra su dovana kaip su vieno žmogaus nusikaltimu. Juk teismas vieno nusikaltimą pasmerkė, bet laisva dovana iš daugybės nusikaltimų atvedė į išteisinimą. 45N 5 17 45N 5 17 280650 Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų. 45N 5 18 45N 5 18 280660 Todėl kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė teismą ir pasmerkimą, taip vieno Žmogaus teisumas visiems pelnė išteisinimą, kad gyventų. 45N 5 19 45N 5 19 280670 Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs. 45N 5 20 45N 5 20 280680 Be to, įstatymas įsiterpė, kad nusikaltimas dar labiau padidėtų. Bet kur buvo apstu nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė, 45N 5 21 45N 5 21 280690 kad kaip nuodėmė viešpatavo mirtimi, taip malonė viešpatautų teisumu amžinajam gyvenimui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. 45N 6 1 45N 6 1 280700 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė? 45N 6 2 45N 6 2 280710 Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje? 45N 6 3 45N 6 3 280720 Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje? 45N 6 4 45N 6 4 280730 Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą. 45N 6 5 45N 6 5 280740 Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo, 45N 6 6 45N 6 6 280750 žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei. 45N 6 7 45N 6 7 280760 Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės. 45N 6 8 45N 6 8 280770 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su Juo. 45N 6 9 45N 6 9 280780 Žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios. 45N 6 10 45N 6 10 280790 Kad Jis mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena­gyvena Dievui. 45N 6 11 45N 6 11 280800 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. 45N 6 12 45N 6 12 280810 Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams. 45N 6 13 45N 6 13 280820 Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jam­kaip teisumo ginklus. 45N 6 14 45N 6 14 280830 Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje. 45N 6 15 45N 6 15 280840 Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu! 45N 6 16 45N 6 16 280850 Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą. 45N 6 17 45N 6 17 280860 Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti; 45N 6 18 45N 6 18 280870 ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais. 45N 6 19 45N 6 19 280880 Kalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi. 45N 6 20 45N 6 20 280890 Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo. 45N 6 21 45N 6 21 280900 Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas­mirtis. 45N 6 22 45N 6 22 280910 O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių­šventumą, ir kaip baigtį­amžinąjį gyvenimą. 45N 6 23 45N 6 23 280920 Atpildas už nuodėmę­mirtis, o Dievo dovana­amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. 45N 7 1 45N 7 1 280930 Ar nežinote, broliai,­aš kalbu žinantiems įstatymą,­kad įstatymas galioja žmogui, kol jis gyvas? 45N 7 2 45N 7 2 280940 Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo surišta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo, rišusio ją su vyru. 45N 7 3 45N 7 3 280950 Ji vadinsis svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, bus žmona kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo ir, ištekėdama už kito, nebėra svetimautoja. 45N 7 4 45N 7 4 280960 Taip ir jūs, mano broliai, per Kristaus kūną esate mirę įstatymui, kad priklausytumėte kitam­ prikeltam iš numirusių­ir kad mes neštume vaisių Dievui. 45N 7 5 45N 7 5 280970 Kol gyvenome pagal kūną, mumyse veikė įstatymo pažadintos nuodėmingos aistros, ir mes nešėme vaisių mirčiai. 45N 7 6 45N 7 6 280980 Bet dabar, numirę įstatymui, kuriuo buvome surišti, esame išlaisvinti iš jo, kad tarnautume nauja dvasia, o ne pasenusia raide. 45N 7 7 45N 7 7 280990 Ką tad pasakysime? Gal įstatymas yra nuodėmė? Jokiu būdu! Bet aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei nebūtų įstatymo. Nebūčiau suvokęs geismo, jei įstatymas nebūtų pasakęs: ‘‘Negeisk!’‘ 45N 7 8 45N 7 8 281000 Bet nuodėmė, per įsakymus gavusi progą, pažadino manyje visokius geismus, o be įstatymo nuodėmė negyva. 45N 7 9 45N 7 9 281010 Kadaise be įstatymo aš buvau gyvas. Bet, atėjus įsakymui, atgijo nuodėmė, ir aš numiriau. 45N 7 10 45N 7 10 281020 Taip man paaiškėjo, kad įsakymas, skirtas gyvenimui, nuvedė mane į mirtį. 45N 7 11 45N 7 11 281030 Nes įsakymo paskatinta nuodėmė mane suvedžiojo ir juo mane nužudė. 45N 7 12 45N 7 12 281040 Todėl įstatymas šventas; įsakymas taip pat šventas, ir teisingas, ir geras. 45N 7 13 45N 7 13 281050 Vadinasi, geras dalykas tapo man mirtimi? Jokiu būdu! Bet nuodėmė pasirodė nuodėme tuo, kad atnešė man mirtį, pasinaudodama geru dalyku,­kad per įsakymą nuodėmė taptų be galo nuodėminga. 45N 7 14 45N 7 14 281060 Nes mes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmei. 45N 7 15 45N 7 15 281070 Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu. 45N 7 16 45N 7 16 281080 O jei darau tai, ko nenoriu, tada sutinku, kad įstatymas geras. 45N 7 17 45N 7 17 281090 Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė. 45N 7 18 45N 7 18 281100 Aš juk žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, nėra jokio gėrio. Gero trokšti sugebu, o padaryti­ ne. 45N 7 19 45N 7 19 281110 Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. 45N 7 20 45N 7 20 281120 O jeigu darau, ko nenoriu, tada nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė. 45N 7 21 45N 7 21 281130 Taigi aš randu tokį įstatymą: kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga. 45N 7 22 45N 7 22 281140 Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu. 45N 7 23 45N 7 23 281150 Bet savo nariuose matau kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu, ir paverčiantį mane belaisviu nuodėmės įstatymo, kuris yra mano nariuose. 45N 7 24 45N 7 24 281160 Vargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno! 45N 7 25 45N 7 25 281170 Bet ačiū Dievui­per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, o kūnu­nuodėmės įstatymui. 45N 8 1 45N 8 1 281180 Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią. 45N 8 2 45N 8 2 281190 Nes gyvenimo Kristuje Jėzuje Dvasios įstatymas išlaisvino mane iš nuodėmės ir mirties įstatymo. 45N 8 3 45N 8 3 281200 Ko įstatymas nepajėgė, būdamas silpnas dėl kūno, tai įvykdė Dievas. Jis atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu kaip auką už nuodėmę ir pasmerkė nuodėmę kūne, 45N 8 4 45N 8 4 281210 kad įstatymo teisumas išsipildytų mumyse, gyvenančiuose ne pagal kūną, bet pagal Dvasią. 45N 8 5 45N 8 5 281220 Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie gyvena pagal Dvasią­dvasiškai. 45N 8 6 45N 8 6 281230 Kūniškas mąstymas­tai mirtis, o dvasiškas­gyvenimas ir ramybė. 45N 8 7 45N 8 7 281240 Kūniškas mąstymas priešiškas Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti. 45N 8 8 45N 8 8 281250 Ir todėl gyvenantys pagal kūną negali patikti Dievui. 45N 8 9 45N 8 9 281260 Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo. 45N 8 10 45N 8 10 281270 Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas yra miręs dėl nuodėmės, bet dvasia­gyva dėl teisumo. 45N 8 11 45N 8 11 281280 Jei jumyse gyvena Dvasia To, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis­prikėlęs iš numirusių Kristų­atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. 45N 8 12 45N 8 12 281290 Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. 45N 8 13 45N 8 13 281300 Jei jūs gyvenate pagal kūną­ mirsite. Bet jei dvasia marinate kūniškus darbus­gyvensite. 45N 8 14 45N 8 14 281310 Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. 45N 8 15 45N 8 15 281320 Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: ‘‘Aba, Tėve!’‘ 45N 8 16 45N 8 16 281330 Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. 45N 8 17 45N 8 17 281340 O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai, jeigu tik su Juo kenčiame, kad su Juo būtume pašlovinti. 45N 8 18 45N 8 18 281350 Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta. 45N 8 19 45N 8 19 281360 Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs. 45N 8 20 45N 8 20 281370 Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei,­ne savo noru, bet pavergėjo valia,­su viltimi, 45N 8 21 45N 8 21 281380 kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę. 45N 8 22 45N 8 22 281390 Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol dejuoja ir tebėra gimdymo skausmuose. 45N 8 23 45N 8 23 281400 Ir ne tik ji, bet ir mes patys, turintys pirmuosius Dvasios vaisius,­ir mes dejuojame, kantriai laukdami įsūnijimo, mūsų kūno atpirkimo. 45N 8 24 45N 8 24 281410 Šia viltimi mes esame išgelbėti, bet regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? 45N 8 25 45N 8 25 281420 Bet jei viliamės to, ko nematome, tada laukiame ištvermingai. 45N 8 26 45N 8 26 281430 Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomom dejonėm. 45N 8 27 45N 8 27 281440 Širdžių Tyrėjas žino Dvasios mintis, nes Ji užtaria šventuosius pagal Dievo valią. 45N 8 28 45N 8 28 281450 Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems. 45N 8 29 45N 8 29 281460 O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių. 45N 8 30 45N 8 30 281470 O kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir išteisino; kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino. 45N 8 31 45N 8 31 281480 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! 45N 8 32 45N 8 32 281490 Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus,­kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo? 45N 8 33 45N 8 33 281500 Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! 45N 8 34 45N 8 34 281510 Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus. 45N 8 35 45N 8 35 281520 Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? 45N 8 36 45N 8 36 281530 Parašyta: ‘‘Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui’‘. 45N 8 37 45N 8 37 281540 Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo. 45N 8 38 45N 8 38 281550 Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, 45N 8 39 45N 8 39 281560 nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. 45N 9 1 45N 9 1 281570 Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju,­tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje, 45N 9 2 45N 9 2 281580 kad man labai sunku ir nuolat liūdi mano širdis. 45N 9 3 45N 9 3 281590 Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną, 45N 9 4 45N 9 4 281600 kurie yra izraelitai, turintys įsūnystę, šlovę, sandoras, įstatymą, tarnavimą Dievui ir pažadus. 45N 9 5 45N 9 5 281610 Iš jų­tėvai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus­visiems viešpataujantis Dievas, palaimintas per amžius. Amen! 45N 9 6 45N 9 6 281620 Netiesa, kad gali neišsipildyti Dievo žodis. Ne visi, kilę iš Izraelio, priklauso Izraeliui. 45N 9 7 45N 9 7 281630 Ir ne visi Abraomo palikuonys yra jo vaikai, bet kaip pasakyta: ‘‘Iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys’‘. 45N 9 8 45N 9 8 281640 Tai reiškia, kad ne vaikai pagal kūną yra Dievo vaikai, bet vaikai pagal pažadą laikomi palikuonimis. 45N 9 9 45N 9 9 281650 O pažado žodis toks: ‘‘Apie tą laiką Aš ateisiu, ir Sara turės sūnų’‘. 45N 9 10 45N 9 10 281660 Ir ne tik tai, bet taip pat ir Rebekai, pradėjusiai iš vieno, mūsų tėvo Izaoko 45N 9 11 45N 9 11 281670 (dar jos dvyniams negimus ir jiems dar nepadarius nei gero, nei blogo,­kad Dievo nutarimas įvyktų pagal pasirinkimą, ne dėl darbų, bet šaukiančiojo valia), 45N 9 12 45N 9 12 281680 buvo pasakyta: ‘‘Vyresnysis tarnaus jaunesniajam’‘, 45N 9 13 45N 9 13 281690 kaip ir parašyta: ‘‘Jokūbą pamilau, o Ezavo nekenčiau’‘. 45N 9 14 45N 9 14 281700 Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro? Jokiu būdu! 45N 9 15 45N 9 15 281710 Jis Mozei kalba: ‘‘Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti’‘. 45N 9 16 45N 9 16 281720 Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo gailestingojo Dievo. 45N 9 17 45N 9 17 281730 Juk Raštas faraonui sako: ‘‘Aš iškėliau tave, kad parodyčiau savo jėgą tau ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje’‘. 45N 9 18 45N 9 18 281740 Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina. 45N 9 19 45N 9 19 281750 Gal man pasakysi: ‘‘O už ką tada Jis kaltina? Kas gi galėtų atsispirti Jo valiai?’‘ 45N 9 20 45N 9 20 281760 Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, tu toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui? Argi dirbinys klausia meistro: ‘‘Kodėl mane tokį padarei?’‘ 45N 9 21 45N 9 21 281770 Ar puodžius neturi galios moliui, kad iš to paties minkalo pagamintų vieną indą garbingam panaudojimui, o kitą negarbingam? 45N 9 22 45N 9 22 281780 O jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir apreikšti savo jėgą, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus, 45N 9 23 45N 9 23 281790 kad apreikštų ir savo šlovės turtus gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė šlovei,­ 45N 9 24 45N 9 24 281800 ir mus pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių? 45N 9 25 45N 9 25 281810 Jis kalba per Ozėją: ‘‘Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą­mylima. 45N 9 26 45N 9 26 281820 Ir toje vietoje, kur jiems buvo sakyta: ‘Jūs ne manoji tauta’, ten jie bus vadinami gyvojo Dievo vaikais’‘. 45N 9 27 45N 9 27 281830 O Izaijas šaukia apie Izraelį: ‘‘Nors Izraelio vaikų skaičius būtų kaip jūros smiltys, tik likutis bus išgelbėtas. 45N 9 28 45N 9 28 281840 Nes Jis pabaigs darbą, greitai įvykdydamas teisumą, skubiai Viešpats atliks darbą žemėje’‘. 45N 9 29 45N 9 29 281850 Izaijas nusakė iš anksto: ‘‘Jei kareivijų Viešpats nebūtų mums palikuonių palikęs, būtume tapę kaip Sodoma, būtume į Gomorą panašūs’‘. 45N 9 30 45N 9 30 281860 Tai ką gi pasakysime? Kad pagonys, kurie neieškojo teisumo, gavo teisumą, būtent teisumą iš tikėjimo. 45N 9 31 45N 9 31 281870 O Izraelis, ieškojęs teisumo įstatyme, nepasiekė teisumo įstatymo. 45N 9 32 45N 9 32 281880 Kodėl? Todėl, kad ieškojo jo ne tikėjimu, bet įstatymo darbais. Jie užkliuvo už suklupimo akmens, 45N 9 33 45N 9 33 281890 kaip parašyta: ‘‘Štai dedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas Juo tiki, nebus sugėdintas’‘. 45N 10 1 45N 10 1 281900 Broliai, mano širdies troškimas ir malda Dievui yra už Izraelį,­kad jie išsigelbėtų. 45N 10 2 45N 10 2 281910 Aš jiems liudiju, kad jie turi uolumo Dievui, tačiau be pažinimo. 45N 10 3 45N 10 3 281920 Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui. 45N 10 4 45N 10 4 281930 Nes įstatymo pabaiga­Kristus, išteisinimui kiekvieno, kuris tiki. 45N 10 5 45N 10 5 281940 Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: ‘‘Jį vykdydamas žmogus juo gyvens’‘. 45N 10 6 45N 10 6 281950 Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: ‘‘Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’­tai yra Kristaus atsivesti; 45N 10 7 45N 10 7 281960 arba: ‘Kas nusileis į bedugnę?’­ tai yra Kristaus iš numirusių susigrąžinti’‘. 45N 10 8 45N 10 8 281970 Bet ką jis sako?­’‘Arti tavęs yra žodis­tavo burnoje ir tavo širdyje’‘,­tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis. 45N 10 9 45N 10 9 281980 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. 45N 10 10 45N 10 10 281990 Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas. 45N 10 11 45N 10 11 282000 Raštas juk sako: ‘‘Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas’‘. 45N 10 12 45N 10 12 282010 Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi, 45N 10 13 45N 10 13 282020 juk ‘‘kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas’‘. 45N 10 14 45N 10 14 282030 Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo? 45N 10 15 45N 10 15 282040 Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? Kaip parašyta: ‘‘Kokios puikios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!’‘ 45N 10 16 45N 10 16 282050 Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: ‘‘Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?’‘ 45N 10 17 45N 10 17 282060 Taigi tikėjimas­iš klausymo, klausymas­iš Dievo žodžio. 45N 10 18 45N 10 18 282070 Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! ‘‘Po visą žemę pasklido jų garsas, ir jų žodžiai­iki pasaulio pakraščių’‘. 45N 10 19 45N 10 19 282080 Klausiu toliau: ar Izraelis nežinojo? Bet Mozė pirmas sako: ‘‘Aš sukelsiu jums pavydą per netautą, sukelsiu pyktį per neišmanančią tautą’‘. 45N 10 20 45N 10 20 282090 Izaijas labai drąsiai sako: ‘‘Mane atrado tie, kurie manęs neieškojo, apsireiškiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo’‘. 45N 10 21 45N 10 21 282100 Bet Izraeliui sako: ‘‘Ištisą dieną Aš laikiau ištiesęs savo rankas į neklusnią ir prieštaraujančią tautą’‘. 45N 11 1 45N 11 1 282110 Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino giminės. 45N 11 2 45N 11 2 282120 Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Izraeliu: 45N 11 3 45N 11 3 282130 ‘‘Viešpatie, jie išžudė Tavo pranašus, išgriovė Tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės’‘. 45N 11 4 45N 11 4 282140 O kaip skamba Dievo atsakymas? ‘‘Aš pasilaikiau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį’‘. 45N 11 5 45N 11 5 282150 Ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis. 45N 11 6 45N 11 6 282160 Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas. 45N 11 7 45N 11 7 282170 Tai ką gi? Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti, 45N 11 8 45N 11 8 282180 kaip parašyta: ‘‘Dievas jiems siuntė snaudulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos’‘. 45N 11 9 45N 11 9 282190 Ir Dovydas sako: ‘‘Jų stalas tepavirsta jiems spąstais, žabangais, suklupimo akmeniu ir atpildu. 45N 11 10 45N 11 10 282200 Tegul aptemsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą’‘. 45N 11 11 45N 11 11 282210 Tad aš klausiu: negi izraelitai taip suklupo, kad pargriūtų? Jokiu būdu! Tik per jų suklupimą pagonims atėjo išgelbėjimas, kad juos paimtų pavydas. 45N 11 12 45N 11 12 282220 Bet jeigu jų suklupimas yra pasauliui praturtinimas ir jų sumažėjimas­pagonims praturtinimas, tai ką duos jų visuma? 45N 11 13 45N 11 13 282230 Jums, pagonims, sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš gerbiu savo tarnavimą: 45N 11 14 45N 11 14 282240 gal kaip nors man pavyks sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti. 45N 11 15 45N 11 15 282250 Jeigu jų atmetimas reiškia pasauliui sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą iš numirusių? 45N 11 16 45N 11 16 282260 Jei pirmieji vaisiai šventi, tai šventa ir visuma. Jei šaknis šventa, tai ir šakos. 45N 11 17 45N 11 17 282270 Jeigu kai kurios šakos buvo nulaužtos, o tu­laukinis alyvmedis­esi tarp jų įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio syvų dalininku, 45N 11 18 45N 11 18 282280 tai nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave. 45N 11 19 45N 11 19 282290 Gal pasakysi: ‘‘Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas?’‘ 45N 11 20 45N 11 20 282300 Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu stovi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok! 45N 11 21 45N 11 21 282310 Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs. 45N 11 22 45N 11 22 282320 Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems­griežtumas, o tau­gerumas, jei pasiliksi Jo gerume, kitaip­ir tu būsi iškirstas! 45N 11 23 45N 11 23 282330 Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl juos priskiepyti. 45N 11 24 45N 11 24 282340 Tad jeigu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai juo labiau jie­ tikrosios šakos­bus priskiepyti savajame alyvmedyje. 45N 11 25 45N 11 25 282350 Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties,­kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma, 45N 11 26 45N 11 26 282360 o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: ‘‘Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo. 45N 11 27 45N 11 27 282370 Tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes’‘. 45N 11 28 45N 11 28 282380 Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet pagal išrinkimą jie numylėtiniai dėl savųjų tėvų. 45N 11 29 45N 11 29 282390 Juk Dievo dovanos ir pašaukimas­neatšaukiami. 45N 11 30 45N 11 30 282400 Kaip jūs kadaise netikėjote Dievu, o dabar per jų netikėjimą patyrėte gailestingumą, 45N 11 31 45N 11 31 282410 taip ir jie dabar netiki, kad dėl jums suteikto pasigailėjimo ir jie susilauktų gailestingumo. 45N 11 32 45N 11 32 282420 Dievas juos visus uždarė netikėjime, kad visų pasigailėtų. 45N 11 33 45N 11 33 282430 O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai! 45N 11 34 45N 11 34 282440 ‘‘Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?’‘ 45N 11 35 45N 11 35 282450 ‘‘Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?’‘ 45N 11 36 45N 11 36 282460 Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen. 45N 12 1 45N 12 1 282470 gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką,­tai jūsų sąmoningas tarnavimas. 45N 12 2 45N 12 2 282480 Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia. 45N 12 3 45N 12 3 282490 Iš man suteiktos malonės raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, pagal kiekvienam Dievo duotąjį tikėjimo saiką. 45N 12 4 45N 12 4 282500 Juk kaip viename kūne turime daug narių, bet ne visi nariai atlieka tą patį uždavinį, 45N 12 5 45N 12 5 282510 taip ir mūsų daugybė yra vienas kūnas Kristuje, o pavieniui­vieni kitų nariai. 45N 12 6 45N 12 6 282520 Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. Jei kas turi pranašavimą, tepranašauja pagal tikėjimo saiką; 45N 12 7 45N 12 7 282530 jei kas turi tarnavimą­tetarnauja; kas mokymą­temoko; 45N 12 8 45N 12 8 282540 kas skatinimą­teskatina; kas duoda­tedaro tai iš atviros širdies; kas vadovauja­tevadovauja uoliai; kas daro gailestingumo darbus­tedaro tai su džiaugsmu. 45N 12 9 45N 12 9 282550 Meilė tebūna neveidmainiška. Venkite pikto, laikykitės gero. 45N 12 10 45N 12 10 282560 Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile; pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save. 45N 12 11 45N 12 11 282570 Uolumu nebūkite tingūs; būkite liepsnojančios dvasios, tarnaukite Viešpačiui. 45N 12 12 45N 12 12 282580 Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose, nepaliaujamai melskitės. 45N 12 13 45N 12 13 282590 Dalinkitės šventųjų poreikiais, puoselėkite svetingumą. 45N 12 14 45N 12 14 282600 Laiminkite savo persekiotojus, laiminkite, o ne keikite. 45N 12 15 45N 12 15 282610 Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais. 45N 12 16 45N 12 16 282620 Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse. 45N 12 17 45N 12 17 282630 Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akyse. 45N 12 18 45N 12 18 282640 Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis. 45N 12 19 45N 12 19 282650 Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai rūstybei, nes parašyta: ‘‘Mano kerštas, Aš atmokėsiu’‘,­sako Viešpats. 45N 12 20 45N 12 20 282660 Todėl, jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu sukrausi žarijas ant jo galvos. 45N 12 21 45N 12 21 282670 Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu. 45N 13 1 45N 13 1 282680 Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Esančios valdžios yra Dievo nustatytos. 45N 13 2 45N 13 2 282690 Todėl kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo tvarkai. Kurie priešinasi, užsitraukia sau teismą. 45N 13 3 45N 13 3 282700 Nes valdininkų bijoma ne gera darant, o bloga. Nori nebijoti valdžios? Daryk gera, ir susilauksi iš jos pagyrimo. 45N 13 4 45N 13 4 282710 Juk valdininkas yra Dievo tarnas tavo labui. Bet jei darai bloga­bijok, nes jis ne veltui nešioja kardą. Jis yra Dievo tarnas ir baudžia, įvykdydamas rūstybę darantiems pikta. 45N 13 5 45N 13 5 282720 Todėl reikia paklusti ne tik dėl rūstybės, bet ir dėl sąžinės. 45N 13 6 45N 13 6 282730 Juk todėl ir mokesčius mokate, nes anie yra Dievo tarnai, nuolatos užsiimantys tais dalykais. 45N 13 7 45N 13 7 282740 Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį­mokestį, kam muitą­muitą, kam baimę­baimę, kam pagarbą­pagarbą. 45N 13 8 45N 13 8 282750 Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą. 45N 13 9 45N 13 9 282760 Juk įsakymai: ‘‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, neteisingai neliudyk, negeisk’‘ ir kiti, yra sutraukti į šį posakį: ‘‘Mylėk savo artimą kaip save patį’‘. 45N 13 10 45N 13 10 282770 Meilė nedaro blogo artimui. Todėl meilė­įstatymo išpildymas. 45N 13 11 45N 13 11 282780 Taip elkitės, suprasdami, koks dabar laikas. Išmušė valanda mums pabusti iš miego. Dabar mūsų išgelbėjimas arčiau negu tada, kai įtikėjome. 45N 13 12 45N 13 12 282790 Naktis nuslinko, diena prisiartino. Todėl nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! 45N 13 13 45N 13 13 282800 Kaip dieną, elkimės dorai: nepasiduokime apsirijimui ir girtavimui, gašlavimui ir paleistuvavimui, vaidams ir pavydui, 45N 13 14 45N 13 14 282810 bet apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir netenkinkite kūno geidulių. 45N 14 1 45N 14 1 282820 Silpno tikėjimo žmogų priimkite, bet venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių. 45N 14 2 45N 14 2 282830 Vienas įsitikinęs, kad galima viską valgyti, o silpnas valgo tik daržoves. 45N 14 3 45N 14 3 282840 Kuris valgo, teneniekina nevalgančio, o kuris nevalgo, teneteisia valgančio, nes Dievas jį priėmė. 45N 14 4 45N 14 4 282850 Kas tu toks, kad drįsti teisti kito tarną?! Ar jis stovi, ar krenta­tai savajam Viešpačiui. Bet jis stovės, nes Dievas turi galią jį išlaikyti. 45N 14 5 45N 14 5 282860 Vienas išskiria vieną dieną iš kitų dienų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą. 45N 14 6 45N 14 6 282870 Tas, kuris išskiria dieną, daro tai Viešpačiui, ir tas, kuris neišskiria dienos, nesilaiko jos Viešpačiui. Tas, kuris valgo­valgo Viešpačiui, nes jis dėkoja Dievui, o tas, kuris nevalgo­nevalgo Viešpačiui ir dėkoja Dievui. 45N 14 7 45N 14 7 282880 Nė vienas iš mūsų negyvena sau ir nė vienas sau nemiršta. 45N 14 8 45N 14 8 282890 Jei mes gyvename, gyvename Viešpačiui, ir jeigu mirštame, Viešpačiui mirštame. Todėl, ar mes gyvename, ar mirštame,­ esame Viešpaties. 45N 14 9 45N 14 9 282900 Nes dėl to Kristus ir mirė, ir prisikėlė, ir atgijo, kad būtų ir mirusiųjų, ir gyvųjų Viešpats. 45N 14 10 45N 14 10 282910 Tai kodėl gi tu teisi savo brolį? Arba kodėl niekini savo brolį? Juk mes visi stosime prieš Kristaus teismo krasę. 45N 14 11 45N 14 11 282920 Parašyta: ‘‘Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­prieš mane suklups kiekvienas kelis, ir kiekvienos lūpos išpažins Dievą’‘. 45N 14 12 45N 14 12 282930 Taigi kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save. 45N 14 13 45N 14 13 282940 Tad liaukimės teisti vieni kitus. Verčiau nuspręskime neduoti broliui akstino nupulti ar pasipiktinti. 45N 14 14 45N 14 14 282950 Žinau ir esu įsitikinęs Viešpatyje Jėzuje, kad nieko nėra savaime netyro. Bet tam, kas mano esant netyrų dalykų, tam jie netyri. 45N 14 15 45N 14 15 282960 Jei tavo brolis įsižeidžia dėl maisto, tu jau nebesielgi iš meilės. Savo maistu nežlugdyk to, už kurį mirė Kristus! 45N 14 16 45N 14 16 282970 Jūsų gėris tegul nebūna akstinas piktžodžiauti. 45N 14 17 45N 14 17 282980 Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. 45N 14 18 45N 14 18 282990 Kas taip Kristui tarnauja, tas priimtinas Dievui ir vertas žmonių pritarimo. 45N 14 19 45N 14 19 283000 Tad siekime to, kas atneša ramybę ir pasitarnauja tarpusavio ugdymui. 45N 14 20 45N 14 20 283010 Negriauk Dievo darbo dėl maisto! Nors viskas tyra, bet yra bloga žmogui, kuris valgo kitų papiktinimui. 45N 14 21 45N 14 21 283020 Gera yra nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas tavo brolį piktina, žeidžia ar silpnina. 45N 14 22 45N 14 22 283030 Turi tikėjimą? Turėk jį sau, prieš Dievą. Laimingas tas, kuris nesmerkia savęs už tai, ką pasirenka. 45N 14 23 45N 14 23 283040 O kas valgo abejodamas, tas smerktinas, nes valgo ne iš įsitikinimo. Visa, kas daroma ne iš įsitikinimo, yra nuodėmė. 45N 15 1 45N 15 1 283050 Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes ir ne sau pataikauti. 45N 15 2 45N 15 2 283060 Kiekvienas iš mūsų tebūna malonus artimui jo labui ir pažangai. 45N 15 3 45N 15 3 283070 Nes ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet, kaip parašyta: ‘‘Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs’‘. 45N 15 4 45N 15 4 283080 O visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį. 45N 15 5 45N 15 5 283090 Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu, 45N 15 6 45N 15 6 283100 kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą. 45N 15 7 45N 15 7 283110 Todėl priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė į Dievo šlovę. 45N 15 8 45N 15 8 283120 Aš sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo tiesos, kad patvirtintų tėvams suteiktus pažadus 45N 15 9 45N 15 9 283130 ir kad pagonys šlovintų Dievą už Jo gailestingumą, kaip parašyta: ‘‘Todėl išpažinsiu Tave tarp pagonių, Tavo vardui giedosiu’‘. 45N 15 10 45N 15 10 283140 Ir vėl sakoma: ‘‘Džiaukitės, pagonys, kartu su Jo tauta’‘. 45N 15 11 45N 15 11 283150 Ir dar: ‘‘Girkite Viešpatį, visi pagonys, šlovinkite Jį visos tautos’‘. 45N 15 12 45N 15 12 283160 Ir Izaijas vėl sako: ‘‘Bus Jesės šaknis, Tas, kuris pakils valdyti pagonių, ir Juo vilsis pagonys’‘. 45N 15 13 45N 15 13 283170 Tegul vilties Dievas pripildo jus dideliu džiaugsmu ir tikėjimo ramybe, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties. 45N 15 14 45N 15 14 283180 Aš, mano broliai, esu įsitikinęs, kad jūs esate kupini gerumo, pilni visokio pažinimo ir galite vieni kitus perspėti. 45N 15 15 45N 15 15 283190 Parašiau jums, broliai, kai kur kiek per drąsiai, norėdamas jums priminti, kad dėl Dievo man suteiktos malonės 45N 15 16 45N 15 16 283200 turiu būti pagonims Jėzaus Kristaus tarnas ir skelbti Dievo Evangeliją, kad pagonių auka taptų priimtina, Šventosios Dvasios pašventinta. 45N 15 17 45N 15 17 283210 Taigi Kristuje Jėzuje aš galiu pasigirti Dievo darbais. 45N 15 18 45N 15 18 283220 Juk nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų per mane nuveikęs, kad pagonys paklustų žodžiu ir darbu; 45N 15 19 45N 15 19 283230 galingais ženklais ir stebuklais, Dievo Dvasios jėga nuo Jeruzalės ir aplinkui, iki Ilyrijos, aš iki galo paskelbiau Kristaus Evangeliją. 45N 15 20 45N 15 20 283240 Be to, kad nestatyčiau ant svetimų pamatų, aš stengiausi skelbti Evangeliją ne ten, kur Kristaus vardas jau pagarsintas, 45N 15 21 45N 15 21 283250 bet, kaip parašyta: ‘‘Pamatys tie, kuriems nebuvo apie Jį skelbta, ir supras tie, kurie nebuvo girdėję’‘. 45N 15 22 45N 15 22 283260 Todėl aš ir buvau daug kartų sutrukdytas pas jus atvykti. 45N 15 23 45N 15 23 283270 Bet dabar, neturėdamas vietos šiuose kraštuose ir daugel metų trokšdamas atvykti pas jus, 45N 15 24 45N 15 24 283280 aš apsilankysiu, kai keliausiu į Ispaniją. Turiu vilties, keliaudamas pro šalį, išvysti jus ir tikiuosi, kad jūs palydėsite mane, prieš tai nors kiek pasimėgavusį bendravimu su jumis. 45N 15 25 45N 15 25 283290 Bet dabar vykstu į Jeruzalę šventiesiems patarnauti. 45N 15 26 45N 15 26 283300 Mat Makedonijai ir Achajai buvo malonu padaryti rinkliavą Jeruzalės šventųjų beturčiams. 45N 15 27 45N 15 27 283310 Joms tai labai patiko, ir iš tikro jos yra jų skolininkės. Jeigu pagonys tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai jų pareiga­patarnauti medžiaginėmis gėrybėmis. 45N 15 28 45N 15 28 283320 Taigi, baigęs šį reikalą ir jiems saugiai atidavęs, kas surinkta, keliausiu pro jus į Ispaniją. 45N 15 29 45N 15 29 283330 Ir aš esu tikras, kad atvyksiu pas jus Kristaus Evangelijos palaiminimo pilnatvėje. 45N 15 30 45N 15 30 283340 Todėl maldauju jus, broliai, dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Dvasios meilės, kad jūs kartu su manimi kovotumėte už mane maldose Dievui, 45N 15 31 45N 15 31 283350 kad būčiau išgelbėtas nuo netikinčiųjų Judėjoje, kad mano paslauga Jeruzalei būtų priimtina šventiesiems, 45N 15 32 45N 15 32 283360 ir kad pagal Dievo valią atvykčiau pas jus su džiaugsmu ir atsigaivinčiau drauge su jumis. 45N 15 33 45N 15 33 283370 Ramybės Dievas tebūnie su jumis visais! Amen. 45N 16 1 45N 16 1 283380 Pavedu jums mūsų sesę Febę, kuri yra Kenchrėjos bažnyčios tarnautoja; 45N 16 2 45N 16 2 283390 priimkite ją Viešpatyje, kaip pridera šventiesiems, ir padėkite jai, prireikus jūsų paramos, nes ir ji yra padėjusi daug kam ir man pačiam. 45N 16 3 45N 16 3 283400 Sveikinkite Priscilę ir Akvilą, mano bendradarbius Kristuje Jėzuje, 45N 16 4 45N 16 4 283410 kurie guldė galvas, gelbėdami mano gyvybę. Jiems dėkoju ne aš vienas, bet ir visos pagonių bažnyčios. 45N 16 5 45N 16 5 283420 Taip pat pasveikinkite bažnyčią, kuri yra jų namuose. Sveikinkite mano mylimąjį Epenetą­pirmąjį vaisių Kristui Azijoje. 45N 16 6 45N 16 6 283430 Sveikinkite Mariją, kuri daug darbavosi dėl mūsų. 45N 16 7 45N 16 7 283440 Sveikinkite Androniką ir Juniją, mano tautiečius, kalėjusius su manimi; jie žymūs tarp apaštalų ir anksčiau už mane yra Kristuje. 45N 16 8 45N 16 8 283450 Sveikinkite mano mylimąjį Viešpatyje Ampliatą. 45N 16 9 45N 16 9 283460 Sveikinkite mūsų bendradarbį Kristuje Urboną ir mano mylimąjį Stachį. 45N 16 10 45N 16 10 283470 Sveikinkite Apelį, išbandytą Kristuje. Sveikinkite tuos, kurie iš Aristobulo namų. 45N 16 11 45N 16 11 283480 Sveikinkite mano tautietį Erodioną. Sveikinkite tuos iš Narcizo šeimynos, kurie yra Viešpatyje. 45N 16 12 45N 16 12 283490 Sveikinkite Trifeną ir Trifosą, besidarbuojančias Viešpatyje. Sveikinkite mieląją Persidę, kuri daug darbavosi Viešpatyje. 45N 16 13 45N 16 13 283500 Sveikinkite išrinktąjį Viešpatyje Rufą, taip pat ir jo bei mano motiną. 45N 16 14 45N 16 14 283510 Sveikinkite Asinkritą, Flegontą, Hermį, Patrobą, Hermą ir su jais esančius brolius. 45N 16 15 45N 16 15 283520 Sveikinkite Filologą ir Juliją, Nerėją ir jo seserį, Olimpą ir visus šventuosius, kurie yra su jais. 45N 16 16 45N 16 16 283530 Sveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu. Jus sveikina visos Kristaus bažnyčios. 45N 16 17 45N 16 17 283540 Prašau jus, broliai, įsidėmėti tuos, kurie kelia susiskaldymus bei papiktinimus, prieštaraudami mokymui, kurio jūs išmokote. Venkite jų! 45N 16 18 45N 16 18 283550 Tokie žmonės netarnauja mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, bet savo pilvui. Saldžiomis ir pataikūniškomis kalbomis jie apgaudinėja paprastųjų širdis. 45N 16 19 45N 16 19 283560 Jūsų klusnumas žinomas visur. Todėl džiaugiuosi jumis, ir linkiu, kad būtumėte išmintingi gėriui ir neišmanūs blogiui. 45N 16 20 45N 16 20 283570 O ramybės Dievas sutryps šėtoną po jūsų kojomis greitu laiku. Mūsų Viešpaties Jėzaus malonė tebūnie su jumis! Amen. 45N 16 21 45N 16 21 283580 Jus sveikina mano bendradarbis Timotiejus ir mano tautiečiai Liucijus, Jasonas ir Sosipatras. 45N 16 22 45N 16 22 283590 Aš, Tercijus, šio laiško surašytojas, sveikinu jus Viešpatyje. 45N 16 23 45N 16 23 283600 Jus sveikina Gajus, mano ir visos bažnyčios šeimininkas. Jus sveikina Erastas, miesto iždininkas, ir mano brolis Kvartas. 45N 16 24 45N 16 24 283610 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūnie su jumis visais. Amen. 45N 16 25 45N 16 25 283620 Tam, kuris gali jus sustiprinti pagal mano Evangeliją ir Jėzaus Kristaus skelbimą, pagal apreiškimo paslaptį, nutylėtą nuo pasaulio pradžios, 45N 16 26 45N 16 26 283630 bet dabar atskleistą ir pranašų raštais amžinojo Dievo įsakymu paskelbtą visoms tautoms, kad jos paklustų tikėjimui,­ 45N 16 27 45N 16 27 283640 vienam išmintingajam Dievui per Jėzų Kristų šlovė per amžius! Amen. 46N 1 1 46N 1 1 283650 Paulius, Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Sostenas­ 46N 1 2 46N 1 2 283660 Dievo bažnyčiai Korinte, pašventintiems Kristuje Jėzuje, pašauktiesiems šventiesiems su visais, kurie šaukiasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo kiekvienoje vietoje pas jus ir pas mus. 46N 1 3 46N 1 3 283670 Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! 46N 1 4 46N 1 4 283680 Aš nuolat dėkoju dėl jūsų Dievui už Dievo malonę, suteiktą jums per Jėzų Kristų, 46N 1 5 46N 1 5 283690 kad per Jį praturtėjote viskuo­ visokiu žodžiu ir visokiu pažinimu,­ 46N 1 6 46N 1 6 283700 ir Kristaus liudijimas jumyse tapo tvirtas. 46N 1 7 46N 1 7 283710 Todėl jums nestinga jokios dovanos laukiant, kada apsireikš mūsų Viešpats Jėzus Kristus, 46N 1 8 46N 1 8 283720 kuris ir sutvirtins jus iki galo, kad būtumėte nekalti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dieną. 46N 1 9 46N 1 9 283730 Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendravimą. 46N 1 10 46N 1 10 283740 Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip kalbėtumėte ir nebūtų tarp jūsų susiskaldymų, bet kad būtumėte tobulai suvienyti vienos minties ir vieno sprendimo. 46N 1 11 46N 1 11 283750 Mat Chlojės namiškiai pranešė man apie jus, mano broliai, kad tarp jūsų esama kivirčų. 46N 1 12 46N 1 12 283760 Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie sako: ‘‘Aš esu Pauliaus’‘, ‘‘aš­Apolo’‘, ‘‘aš­Kefo’‘, ‘‘o aš­Kristaus’‘. 46N 1 13 46N 1 13 283770 Argi Kristus padalytas? Argi Paulius buvo už jus nukryžiuotas? Argi vardan Pauliaus buvote pakrikštyti? 46N 1 14 46N 1 14 283780 Ačiū Dievui, kad pas jus nieko daugiau nekrikštijau, išskyrus Krispą ir Gajų, 46N 1 15 46N 1 15 283790 kad niekas nesakytų, jog aš krikštiju savo paties vardu. 46N 1 16 46N 1 16 283800 Tiesa, pakrikštijau taip pat Stepono namus, o daugiau nežinau, ar ką pakrikštijau. 46N 1 17 46N 1 17 283810 Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti,­ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius netaptų bereikšmis. 46N 1 18 46N 1 18 283820 Mat žodis apie kryžių tiems, kurie žūsta, yra kvailystė, bet mums, išgelbėtiems, jis yra Dievo jėga. 46N 1 19 46N 1 19 283830 Nes parašyta: ‘‘Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą’‘. 46N 1 20 46N 1 20 283840 Kur išminčius? Kur Rašto žinovas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė šio pasaulio išminties kvailyste? 46N 1 21 46N 1 21 283850 Kadangi pasaulis išmintimi nepažino Dievo pagal Jo išmintį, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. 46N 1 22 46N 1 22 283860 Žydai reikalauja ženklų, graikai ieško išminties, 46N 1 23 46N 1 23 283870 bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims­kvailystė. 46N 1 24 46N 1 24 283880 Bet pašauktiesiems­tiek žydams, tiek graikams­skelbiame Kristų­Dievo jėgą ir Dievo išmintį. 46N 1 25 46N 1 25 283890 Dievo kvailystė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė stipresnė už žmones. 46N 1 26 46N 1 26 283900 Juk jūs matote savo pašaukimą, broliai,­nedaug tarp jūsų kūno atžvilgiu išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. 46N 1 27 46N 1 27 283910 Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga. 46N 1 28 46N 1 28 283920 Ir kas pasaulyje žemos kilmės, kas paniekinta, kas yra niekas, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažkuo,­ 46N 1 29 46N 1 29 283930 kad joks kūnas nesigirtų prieš Dievą. 46N 1 30 46N 1 30 283940 Jo dėka jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo išmintimi iš Dievo, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu, 46N 1 31 46N 1 31 283950 kad, kaip parašyta: ‘‘Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu’‘. 46N 2 1 46N 2 1 283960 Ir aš, broliai, kai pas jus lankiausi, atėjau ne su gražbyliavimu ar išmintimi skelbti jums Dievo liudijimo. 46N 2 2 46N 2 2 283970 Nes aš nusprendžiau tarp jūsų nežinoti nieko, išskyrus Jėzų Kristų, ir Tą nukryžiuotą. 46N 2 3 46N 2 3 283980 Aš buvau pas jus silpnas, išsigandęs ir labai drebėjau. 46N 2 4 46N 2 4 283990 Mano kalba ir skelbimas pasižymėjo ne įtikinančiais žmogiškos išminties žodžiais, bet Dvasios ir jėgos parodymu, 46N 2 5 46N 2 5 284000 kad ir jūsų tikėjimas remtųsi ne žmogiška išmintimi, bet Dievo jėga. 46N 2 6 46N 2 6 284010 Tiesa, tarp subrendusiųjų mes skelbiame išmintį, tačiau tai išmintis ne šio pasaulio ir ne šio pasaulio valdovų, kurie pranyks. 46N 2 7 46N 2 7 284020 Mes skelbiame paslaptingą ir paslėptą Dievo išmintį, kurią Dievas nuo amžių paskyrė mums išaukštinti, 46N 2 8 46N 2 8 284030 kurios nepažino jokie šio pasaulio valdovai, nes, jei būtų pažinę, nebūtų šlovės Viešpaties nukryžiavę. 46N 2 9 46N 2 9 284040 Bet skelbiame, kaip parašyta: ‘‘Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli’‘. 46N 2 10 46N 2 10 284050 Dievas mums tai apreiškė per savo Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes. 46N 2 11 46N 2 11 284060 Kas iš žmonių žino, kas yra žmogaus, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip pat niekas nežino, kas yra Dievo, tik Dievo Dvasia. 46N 2 12 46N 2 12 284070 O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet Dvasią iš Dievo, kad suvoktume, kas mums Dievo dovanota. 46N 2 13 46N 2 13 284080 Apie tai ir kalbame ne žodžiais, kurių moko žmogiškoji išmintis, bet tais, kurių moko Šventoji Dvasia,­dvasinius dalykus gretindami su dvasiniais. 46N 2 14 46N 2 14 284090 Bet sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama. 46N 2 15 46N 2 15 284100 O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį. 46N 2 16 46N 2 16 284110 ‘‘Kas gi suvokė Viešpaties mintį, kad galėtų Jį pamokyti?’‘ O mes turime Kristaus protą. 46N 3 1 46N 3 1 284120 Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje. 46N 3 2 46N 3 2 284130 Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite, 46N 3 3 46N 3 3 284140 nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai,­argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai? 46N 3 4 46N 3 4 284150 Kol vienas sako: ‘‘Aš­Pauliaus’‘, kitas: ‘‘Aš­Apolo’‘,­argi nesate kūniški? 46N 3 5 46N 3 5 284160 Kas yra Paulius? Kas yra Apolas? Tarnai, kurių dėka įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpats kiekvienam skyrė. 46N 3 6 46N 3 6 284170 Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino. 46N 3 7 46N 3 7 284180 Todėl nieko nereiškia nei sodintojas, nei laistytojas, bet Dievas­augintojas. 46N 3 8 46N 3 8 284190 Kas sodina ir kas laisto, yra viena, ir kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą. 46N 3 9 46N 3 9 284200 Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs­Dievo dirva, Dievo statinys. 46N 3 10 46N 3 10 284210 Pagal Dievo man suteiktą malonę aš, kaip išmintingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato ant jo. Tegul kiekvienas žiūri, kaip stato. 46N 3 11 46N 3 11 284220 Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. 46N 3 12 46N 3 12 284230 Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų,­ 46N 3 13 46N 3 13 284240 kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. 46N 3 14 46N 3 14 284250 Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį. 46N 3 15 46N 3 15 284260 O kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį. 46N 3 16 46N 3 16 284270 Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse? 46N 3 17 46N 3 17 284280 Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla­tai jūs! 46N 3 18 46N 3 18 284290 Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas tarp jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas. 46N 3 19 46N 3 19 284300 Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė, nes parašyta: ‘‘Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje’‘. 46N 3 20 46N 3 20 284310 Ir vėl: ‘‘Viešpats žino išminčių mintis, kad jos tuščios’‘. 46N 3 21 46N 3 21 284320 Tad niekas tenesididžiuoja žmonėmis! Nes viskas yra jūsų: 46N 3 22 46N 3 22 284330 ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis,­viskas yra jūsų, 46N 3 23 46N 3 23 284340 bet jūs patys­Kristaus, o Kristus­Dievo. 46N 4 1 46N 4 1 284350 Tegul kiekvienas laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo paslapčių tvarkytojais. 46N 4 2 46N 4 2 284360 O iš tvarkytojų reikalaujama, kad būtų ištikimi. 46N 4 3 46N 4 3 284370 Man mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Ir aš pats savęs neteisiu. 46N 4 4 46N 4 4 284380 Nors nematau nieko netinkamo savyje, bet tuo dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats. 46N 4 5 46N 4 5 284390 Todėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo. 46N 4 6 46N 4 6 284400 Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pasimokytumėte negalvoti daugiau negu parašyta ir kad nepasipūstumėte vienas prieš kitą. 46N 4 7 46N 4 7 284410 Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs? 46N 4 8 46N 4 8 284420 Jūs jau esate sotūs, jau turtingi, jau pradėjote be mūsų karaliauti! O, kad jūs iš tikrųjų karaliautumėte, kad ir mes galėtume kartu karaliauti! 46N 4 9 46N 4 9 284430 Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskutiniąją vietą, tarsi mirčiai pasmerktiems. Mes tapome reginys pasauliui, angelams ir žmonėms. 46N 4 10 46N 4 10 284440 Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekinami. 46N 4 11 46N 4 11 284450 Iki šios valandos alkstame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, be pastogės 46N 4 12 46N 4 12 284460 ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami­laiminame, persekiojami­kenčiame, 46N 4 13 46N 4 13 284470 piktžodžiaujami­maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis. 46N 4 14 46N 4 14 284480 Tai rašau, ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus vaikus. 46N 4 15 46N 4 15 284490 Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet neturėsite daug tėvų, nes Evangelija aš pagimdžiau jus Kristuje Jėzuje. 46N 4 16 46N 4 16 284500 Todėl raginu jus: būkite mano sekėjai! 46N 4 17 46N 4 17 284510 Tuo tikslu ir pasiunčiau pas jus Timotiejų, kuris yra mano mylimas sūnus ir ištikimas Viešpatyje. Jis jums primins mano kelius Kristuje, kaip aš mokau visur, kiekvienoje bažnyčioje. 46N 4 18 46N 4 18 284520 Kai kurie pasipūtė, tartum neketinčiau pas jus atvykti. 46N 4 19 46N 4 19 284530 Jei Viešpats panorės, veikiai atvyksiu pas jus ir patikrinsiu ne pasipūtusių kalbas, bet jėgą. 46N 4 20 46N 4 20 284540 Nes Dievo karalystė yra ne kalboje, bet jėgoje. 46N 4 21 46N 4 21 284550 Ko norite? Ar kad ateičiau pas jus su lazda, ar su meile ir romumo dvasia? 46N 5 1 46N 5 1 284560 Tenka girdėti apie ištvirkimą tarp jūsų ir net apie tokį ištvirkimą, kokio nesigirdi net pas pagonis: būtent kažkas gyvena su savo tėvo žmona! 46N 5 2 46N 5 2 284570 Ir jūs dar esate pasipūtę! Užuot nuliūdę ir tai padariusį išmetę ir savo tarpo?! 46N 5 3 46N 5 3 284580 Aš, nebūdamas pas jus kūnu, tačiau būdamas dvasia, jau nuteisiau tą nusikaltimą padariusį, lyg būdamas tarp jūsų. 46N 5 4 46N 5 4 284590 Jums susirinkus mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, dalyvaujant mano dvasiai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus jėga 46N 5 5 46N 5 5 284600 atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties Jėzaus dieną. 46N 5 6 46N 5 6 284610 Jūsų gyrimasis niekam tikęs. Argi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą maišymą? 46N 5 7 46N 5 7 284620 Todėl išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate nerauginti, nes jau paskerstas mūsų Paschos Avinėlis, Kristus. 46N 5 8 46N 5 8 284630 Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nusikaltimo raugu, bet su nerauginta tyrumo ir tiesos duona. 46N 5 9 46N 5 9 284640 Jums rašiau savo laiške, kad nebendrautumėte su ištvirkėliais. 46N 5 10 46N 5 10 284650 Suprantama, ne su visais šio pasaulio ištvirkėliais, gobšais, plėšikais ar stabmeldžiais, nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio. 46N 5 11 46N 5 11 284660 Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu net nevalgykite kartu. 46N 5 12 46N 5 12 284670 Kam man teisti svetimus? Argi ir jūs ne savuosius teisiate? 46N 5 13 46N 5 13 284680 Tuos, kurie ne mūsiškiai, Dievas teis. Todėl ‘‘pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo’‘. 46N 6 1 46N 6 1 284690 Kaip kai kurie iš jūsų, turėdami ginčų, drįsta bylinėtis vieni su kitais pas neteisiuosius, o ne pas šventuosius? 46N 6 2 46N 6 2 284700 Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį? O jeigu teisite pasaulį, tai nejaugi esate neverti išspręsti menkų bylų? 46N 6 3 46N 6 3 284710 Ar nežinote, kad mes teisime angelus, tad juo labiau­kasdieninius dalykus? 46N 6 4 46N 6 4 284720 Taigi, kai turite bylų kasdieniais reikalais, negi savo teisėjais paskirsite neturinčius balso bažnyčioje? 46N 6 5 46N 6 5 284730 Tai sakau, norėdamas jus sugėdinti. Nejaugi pas jus nėra nė vieno išmintingo, kuris sugebėtų išspręsti tarp brolių iškilusią bylą? 46N 6 6 46N 6 6 284740 Bet brolis bylinėjasi su broliu ir tai daro pas netikinčius. 46N 6 7 46N 6 7 284750 Ir iš viso jums didelis pažeminimas, kad tarpusavyje bylinėjatės. Ar ne geriau pakęsti skriaudą? Ar ne geriau pakęsti apgaulę? 46N 6 8 46N 6 8 284760 Deja, jūs patys skriaudžiate ir apgaudinėjate, ir dar brolius! 46N 6 9 46N 6 9 284770 Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai, 46N 6 10 46N 6 10 284780 nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės. 46N 6 11 46N 6 11 284790 Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia. 46N 6 12 46N 6 12 284800 Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet aš nesiduosiu niekieno pavergiamas! 46N 6 13 46N 6 13 284810 Valgis yra pilvui ir pilvas­valgiui, bet Dievas sunaikins ir vieną, ir kitą. Tačiau kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats­kūnui. 46N 6 14 46N 6 14 284820 Kaip Dievas prikėlė Viešpatį­prikels ir mus savo jėga. 46N 6 15 46N 6 15 284830 Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos paleistuvės nariais? Jokiu būdu! 46N 6 16 46N 6 16 284840 Ar nežinote, kad tas, kuris susijungia su paleistuve, tampa vienas kūnas su ja? Nes ‘‘du taps,­sako Raštas,­vienu kūnu’‘. 46N 6 17 46N 6 17 284850 Taip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su Juo. 46N 6 18 46N 6 18 284860 Saugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui. 46N 6 19 46N 6 19 284870 Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? 46N 6 20 46N 6 20 284880 Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo. 46N 7 1 46N 7 1 284890 Atsakau į jūsų laišką. Gerai daro vyras, neliesdamas moters. 46N 7 2 46N 7 2 284900 Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas teturi sau žmoną ir kiekviena sau vyrą. 46N 7 3 46N 7 3 284910 Vyras teatlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. 46N 7 4 46N 7 4 284920 Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. 46N 7 5 46N 7 5 284930 Nesitraukite vienas nuo kito, nebent abiems susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai, paskui vėl būkite drauge, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu. 46N 7 6 46N 7 6 284940 Tai sakau leisdamas, o ne įsakydamas. 46N 7 7 46N 7 7 284950 Norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas tokią, kitas kitokią. 46N 7 8 46N 7 8 284960 Nesusituokusiems ir našlėms sakau: jie gerai darys, pasilikdami tokie kaip aš. 46N 7 9 46N 7 9 284970 Bet, jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Geriau tuoktis negu degti. 46N 7 10 46N 7 10 284980 Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro, 46N 7 11 46N 7 11 284990 o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru;­ taip pat ir vyras tenepalieka žmonos. 46N 7 12 46N 7 12 285000 Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tenesiskiria su ja. 46N 7 13 46N 7 13 285010 Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tenesiskiria su juo. 46N 7 14 46N 7 14 285020 Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama vyru. Kitaip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi. 46N 7 15 46N 7 15 285030 Bet, jei netikintis nori skirtis, tesiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas mus pašaukė ramybei. 46N 7 16 46N 7 16 285040 Iš kur žinai, žmona, kad išgelbėsi vyrą? Arba iš kur tau žinoma, vyre, kad išgelbėsi žmoną? 46N 7 17 46N 7 17 285050 Todėl, kaip Viešpats kuriam paskyrė, kokį Dievas kurį pašaukė, to jis ir toliau tesilaiko. Taip aš mokau visose bažnyčiose. 46N 7 18 46N 7 18 285060 Jei kas buvo pašauktas apipjaustytas, tenesistengia nuslėpti apipjaustymo. Jei buvo pašauktas neapipjaustytas, tenedaro apipjaustymo. 46N 7 19 46N 7 19 285070 Apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas yra niekas, tik Dievo įsakymų laikymasis yra viskas. 46N 7 20 46N 7 20 285080 Kiekvienas tepasilieka toks, koks buvo pašauktas. 46N 7 21 46N 7 21 285090 Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesijaudink dėl to, bet jei gali tapti laisvas, pasinaudok proga. 46N 7 22 46N 7 22 285100 Viešpatyje pašauktas vergas yra Jo išlaisvintas. Panašiai ir pašauktas laisvasis yra Kristaus vergas. 46N 7 23 46N 7 23 285110 Jūs esate nupirkti už didelę kainą, todėl nepasidarykite žmonių vergais. 46N 7 24 46N 7 24 285120 Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą. 46N 7 25 46N 7 25 285130 Dėl nesusituokusių neturiu Viešpaties įsakymo, bet duodu savo patarimą kaip tas, kuris iš Viešpaties gailestingumo vertas pasitikėjimo. 46N 7 26 46N 7 26 285140 Taigi manau, jog yra gerai, atsižvelgiant į šių laikų suspaudimus­gerai žmogui būti tokiam. 46N 7 27 46N 7 27 285150 Jei esi susietas su žmona, neieškok skyrybų. Likai be žmonos­ neieškok žmonos. 46N 7 28 46N 7 28 285160 Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų. 46N 7 29 46N 7 29 285170 Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, 46N 7 30 46N 7 30 285180 ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, 46N 7 31 46N 7 31 285190 ir kurie naudojasi šiuo pasauliu,­tarsi nesinaudotų. Nes šio pasaulio pavidalas praeina. 46N 7 32 46N 7 32 285200 Norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais­stengiasi patikti Viešpačiui. 46N 7 33 46N 7 33 285210 O susituokęs rūpinasi pasaulio reikalais­stengiasi patikti žmonai. 46N 7 34 46N 7 34 285220 Yra skirtumas tarp žmonos ir mergaitės. Netekėjusi moteris rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais­kaip patikti vyrui. 46N 7 35 46N 7 35 285230 Tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet dėl to, kad tai yra tinkama ir kad jūs neblaškomi galėtumėte atsiduoti Viešpačiui. 46N 7 36 46N 7 36 285240 Jei kas mano būsiant jam negarbinga, kad jo mergaitė liks senmergė, ir jei taip reikia, tedaro kaip nori,­nenusidės,­tegul jie susituokia. 46N 7 37 46N 7 37 285250 Bet jei kas savo širdyje yra tvirtai apsisprendęs, ne iš prievartos, bet būdamas savo valios šeimininkas, ir savo širdyje nutaręs išsaugoti savo mergaitę, tas gerai padarys. 46N 7 38 46N 7 38 285260 Taigi, kas išleidžia savo mergaitę, gerai daro, o kas neišleidžia savo mergaitės, geriau daro. 46N 7 39 46N 7 39 285270 Žmona surišta įstatymu, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, tik Viešpatyje. 46N 7 40 46N 7 40 285280 Bet, mano nuomone, ji bus laimingesnė netekėdama. Manau, kad ir aš turiu Dievo Dvasią. 46N 8 1 46N 8 1 285290 Dėl aukų stabams mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo. 46N 8 2 46N 8 2 285300 Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti. 46N 8 3 46N 8 3 285310 Bet kas myli Dievą, tas yra Jo pažintas. 46N 8 4 46N 8 4 285320 Taigi dėl stabams paaukotų dalykų valgymo mes žinome, kad stabas pasaulyje yra niekas ir kad nėra jokių kitų dievų, kaip tik vienas Dievas. 46N 8 5 46N 8 5 285330 Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje,­daug tų dievų ir daug viešpačių,­ 46N 8 6 46N 8 6 285340 tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir Jam esame mes, ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes per Jį. 46N 8 7 46N 8 7 285350 Bet ne visi turi tokį pažinimą. Kai kurie su sąžine, pripažįstančia stabus, iki šiol valgo maistą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa. 46N 8 8 46N 8 8 285360 Maistas nepriartina mūsų prie Dievo. Kai valgome, nieko nelaimime, ir kai nevalgome, nieko neprarandame. 46N 8 9 46N 8 9 285370 Bet žiūrėkite, kad ši jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems. 46N 8 10 46N 8 10 285380 Antai, jei kas pamatytų tave, turintį pažinimą ir valgantį stabų šventykloje, argi silpno žmogaus sąžinė nebus paskatinta valgyti stabams paaukoto maisto? 46N 8 11 46N 8 11 285390 Ar dėl tavo pažinimo nežus silpnas brolis, už kurį mirė Kristus? 46N 8 12 46N 8 12 285400 Šitaip nusidėdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, nusidedate Kristui. 46N 8 13 46N 8 13 285410 Todėl jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad nepapiktinčiau savo brolio. 46N 9 1 46N 9 1 285420 Ar aš ne apaštalas? Ar aš ne laisvas? Ar nesu regėjęs Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties? Ar jūs ne mano darbo vaisius Viešpatyje? 46N 9 2 46N 9 2 285430 Jei kitiems ir nesu apaštalas, tai jums, be abejo, esu, nes mano apaštalystės antspaudas esate jūs Viešpatyje. 46N 9 3 46N 9 3 285440 Štai mano pasiteisinimas prieš tuos, kurie mane kaltina. 46N 9 4 46N 9 4 285450 Argi mes neturime teisės valgyti ir gerti? 46N 9 5 46N 9 5 285460 Ar neturime teisės vaikščioti kartu su seserimi, žmona, kaip kiti apaštalai ir Viešpaties broliai bei Kefas? 46N 9 6 46N 9 6 285470 O gal tik aš ir Barnabas neturime teisės nedirbti? 46N 9 7 46N 9 7 285480 Kas gi tarnauja kariuomenėje už savo paties pinigus? Kas sodina vynuogyną ir nevalgo jo vaisių? Arba kas gano bandą ir negeria bandos pieno? 46N 9 8 46N 9 8 285490 Ar aš tai sakau vien kaip žmogus? Argi to paties nesako ir Įstatymas? 46N 9 9 46N 9 9 285500 Mozės Įstatyme parašyta: ‘‘Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui!’‘ Bet ar Dievui terūpi jaučiai? 46N 9 10 46N 9 10 285510 O gal Jis iš tiesų taiko tai mums? Juk dėl mūsų parašyta, kad artojas artų su viltimi ir kūlėjas kultų su viltimi, jog gaus savo dalį. 46N 9 11 46N 9 11 285520 Jei mes jums pasėjome dvasinių gėrybių, tai ar didelis dalykas, kad pjausime pas jus medžiaginių? 46N 9 12 46N 9 12 285530 Jei kiti turi teisių į jus, tai ar ne juo labiau mes? Vis dėlto mes nesinaudojome savo teise, bet viską pakeliame, kad tik Kristaus Evangelijai nedarytume kliūčių. 46N 9 13 46N 9 13 285540 Ar nežinote, kad tie, kurie tarnauja šventykloje, valgo iš šventyklos pajamų ir kad aukuro tarnai gauna dalį aukų? 46N 9 14 46N 9 14 285550 Taip ir Viešpats patvarkė, kad Evangelijos skelbėjai gyventų iš Evangelijos. 46N 9 15 46N 9 15 285560 Bet aš nesinaudojau šiomis teisėmis. Ir tai rašau ne tam, kad sau pritaikyčiau. Man geriau mirti, negu leisti, kad kas atimtų iš manęs šį pasigyrimą. 46N 9 16 46N 9 16 285570 Jeigu skelbiu Evangeliją, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina pareiga, ir vargas man, jei Evangelijos neskelbčiau! 46N 9 17 46N 9 17 285580 Jeigu tai darau savo valia, turiu atlygį; bet jei darau ne savo valia, tai atlieku man patikėtą tarnavimą. 46N 9 18 46N 9 18 285590 Koks tada mano atlygis? Ogi kad, skelbdamas Kristaus Evangeliją, pateikiu ją veltui ir nesinaudoju savo teise, kurią man duoda Evangelijos skelbimas. 46N 9 19 46N 9 19 285600 Būdamas nuo nieko nepriklausomas, pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. 46N 9 20 46N 9 20 285610 Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau besilaikančiu įstatymo, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. 46N 9 21 46N 9 21 285620 Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo,­ pats būdamas ne be Dievo įstatymo, bet surištas Kristaus įstatymu,­kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo. 46N 9 22 46N 9 22 285630 Silpniesiems pasidariau kaip silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip kai kuriuos išgelbėčiau. 46N 9 23 46N 9 23 285640 Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas. 46N 9 24 46N 9 24 285650 Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte! 46N 9 25 46N 9 25 285660 Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes­nevystantį. 46N 9 26 46N 9 26 285670 Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, 46N 9 27 46N 9 27 285680 bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas. 46N 10 1 46N 10 1 285690 Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai,­visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą. 46N 10 2 46N 10 2 285700 Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje; 46N 10 3 46N 10 3 285710 visi valgė tą patį dvasinį maistą 46N 10 4 46N 10 4 285720 ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. 46N 10 5 46N 10 5 285730 Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir ‘‘jų kūnai liko gulėti dykumoje’‘. 46N 10 6 46N 10 6 285740 Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. 46N 10 7 46N 10 7 285750 Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų,­kaip parašyta: ‘‘Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti’‘. 46N 10 8 46N 10 8 285760 Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. 46N 10 9 46N 10 9 285770 Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių. 46N 10 10 46N 10 10 285780 Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. 46N 10 11 46N 10 11 285790 Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje. 46N 10 12 46N 10 12 285800 Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų. 46N 10 13 46N 10 13 285810 Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti. 46N 10 14 46N 10 14 285820 Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės! 46N 10 15 46N 10 15 285830 Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau. 46N 10 16 46N 10 16 285840 Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? 46N 10 17 46N 10 17 285850 Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona. 46N 10 18 46N 10 18 285860 Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai? 46N 10 19 46N 10 19 285870 Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams? 46N 10 20 46N 10 20 285880 Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai. 46N 10 21 46N 10 21 285890 Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo. 46N 10 22 46N 10 22 285900 Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni? 46N 10 23 46N 10 23 285910 Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo! 46N 10 24 46N 10 24 285920 Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam. 46N 10 25 46N 10 25 285930 Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami. 46N 10 26 46N 10 26 285940 Juk ‘‘Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna’‘. 46N 10 27 46N 10 27 285950 Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami. 46N 10 28 46N 10 28 285960 Bet jei kas jums pasakytų: ‘‘Tai auka stabams’‘, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės,­juk ‘‘Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna’‘. 46N 10 29 46N 10 29 285970 Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės? 46N 10 30 46N 10 30 285980 Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju? 46N 10 31 46N 10 31 285990 Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei. 46N 10 32 46N 10 32 286000 Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios, 46N 10 33 46N 10 33 286010 kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti. 46N 11 1 46N 11 1 286020 Sekite manimi, kaip ir aš seku Kristumi. 46N 11 2 46N 11 2 286030 Aš jus giriu, kad visame kame prisimenate mane ir laikotės nurodymų, kuriuos jums daviau. 46N 11 3 46N 11 3 286040 Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva­vyras, o Kristaus galva­Dievas. 46N 11 4 46N 11 4 286050 Kiekvienas vyras, kuris meldžiasi ar pranašauja apdengta galva, paniekina savo galvą. 46N 11 5 46N 11 5 286060 Ir kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapdengta galva, paniekina savo galvą: tai tas pats, kaip būti nuskustai. 46N 11 6 46N 11 6 286070 Jei moteris neapsigaubia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, teapsigaubia. 46N 11 7 46N 11 7 286080 Vyrui nereikia gaubti galvos, nes jis yra Dievo atvaizdas ir šlovė. O moteris yra vyro šlovė. 46N 11 8 46N 11 8 286090 Juk ne vyras iš moters, bet moteris iš vyro, 46N 11 9 46N 11 9 286100 taip pat ne vyras buvo sukurtas moteriai, o moteris vyrui. 46N 11 10 46N 11 10 286110 Todėl moteris privalo turėti ant galvos pavaldumo ženklą dėl angelų. 46N 11 11 46N 11 11 286120 Bet Viešpatyje nei vyras be moters, nei moteris be vyro. 46N 11 12 46N 11 12 286130 Kaip moteris iš vyro, taip vyras per moterį, bet visa­iš Dievo. 46N 11 13 46N 11 13 286140 Spręskite patys: argi tinka moteriai melstis Dievui neapsigaubusiai? 46N 11 14 46N 11 14 286150 Argi pati prigimtis jūsų nemoko, jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus? 46N 11 15 46N 11 15 286160 Tuo tarpu moteriai garbė turėti ilgus plaukus. Nes plaukai jai duoti kaip dangalas. 46N 11 16 46N 11 16 286170 Bet jei kas norėtų ginčytis,­težino, jog nei mes, nei Dievo bažnyčios neturime tokio papročio. 46N 11 17 46N 11 17 286180 Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga. 46N 11 18 46N 11 18 286190 Pirmiausia man teko girdėti, kad, kai jūs susirenkate bažnyčioje, tarp jūsų būna susiskaldymų, ir iš dalies aš tuo tikiu. 46N 11 19 46N 11 19 286200 Juk pas jus turi būti atskalų, kad išaiškėtų tie, kurie yra patikimi. 46N 11 20 46N 11 20 286210 Jūs susirenkate kartu, bet ne Viešpaties vakarienės valgyti, 46N 11 21 46N 11 21 286220 nes kiekvienas paskuba suvalgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria. 46N 11 22 46N 11 22 286230 Argi neturite savo namų valgyti ir gerti? O gal norite paniekinti Dievo bažnyčią ir sugėdinti stokojančius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už tai nepagirsiu. 46N 11 23 46N 11 23 286240 Aš tai gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną 46N 11 24 46N 11 24 286250 ir padėkojęs sulaužė ir tarė: ‘‘Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui’‘. 46N 11 25 46N 11 25 286260 Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: ‘‘Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui’‘. 46N 11 26 46N 11 26 286270 Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate šitą taurę, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol Jis ateis. 46N 11 27 46N 11 27 286280 Todėl kas nevertai valgo tos duonos ir geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas prieš Viešpaties kūną ir kraują. 46N 11 28 46N 11 28 286290 Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. 46N 11 29 46N 11 29 286300 Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą. 46N 11 30 46N 11 30 286310 Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių. 46N 11 31 46N 11 31 286320 Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami. 46N 11 32 46N 11 32 286330 Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu. 46N 11 33 46N 11 33 286340 Todėl, mano broliai, kai susirenkate valgyti, palaukite vieni kitų. 46N 11 34 46N 11 34 286350 O jeigu kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimui. Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs. 46N 12 1 46N 12 1 286360 Aš nenoriu, broliai, kad jūs neišmanytumėte apie dvasines dovanas. 46N 12 2 46N 12 2 286370 Jūs žinote, kad, kai buvote pagonys, ėjote prie nebylių stabų kaip vedami. 46N 12 3 46N 12 3 286380 Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasia, neprakeikia Jėzaus. Ir nė vienas negali sakyti, kad Jėzus yra Viešpats, kaip tik Šventąja Dvasia. 46N 12 4 46N 12 4 286390 Yra skirtingų dovanų, tačiau ta pati Dvasia. 46N 12 5 46N 12 5 286400 Yra skirtingų tarnavimų, tačiau tas pats Viešpats. 46N 12 6 46N 12 6 286410 Ir yra skirtingi veiksmai, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame. 46N 12 7 46N 12 7 286420 Bet kiekvienam suteikiamas Dvasios pasireiškimas bendram labui. 46N 12 8 46N 12 8 286430 Vienam Dvasia suteikiamas išminties žodis, kitam ta pačia Dvasia­pažinimo žodis, 46N 12 9 46N 12 9 286440 kitam­tikėjimas ta pačia Dvasia, kitam­išgydymų dovanos ta pačia Dvasia, 46N 12 10 46N 12 10 286450 kitam­stebuklų darymas, kitam­pranašavimas, kitam­dvasių atpažinimas, kitam­skirtingos kalbos, kitam­kalbų aiškinimas. 46N 12 11 46N 12 11 286460 Bet visa tai daro viena ir ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip Jai patinka. 46N 12 12 46N 12 12 286470 Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, o visi to vieno kūno nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. 46N 12 13 46N 12 13 286480 Nes viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną kūną,­žydai ar graikai, vergai ar laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia. 46N 12 14 46N 12 14 286490 Juk kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio. 46N 12 15 46N 12 15 286500 Jei koja sakytų: ‘‘Kadangi nesu ranka, todėl nepriklausau kūnui’‘, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? 46N 12 16 46N 12 16 286510 O jeigu ausis sakytų: ‘‘Kadangi nesu akis, todėl nepriklausau kūnui’‘, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? 46N 12 17 46N 12 17 286520 Jeigu visas kūnas būtų akis, tai kur būtų klausa? Jeigu visas kūnas būtų klausa, tai kur būtų uoslė? 46N 12 18 46N 12 18 286530 Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną iš jų, kaip panorėjo. 46N 12 19 46N 12 19 286540 Ir jei visi būtų vienas narys, kur beliktų kūnas? 46N 12 20 46N 12 20 286550 Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. 46N 12 21 46N 12 21 286560 Akis negali pasakyti rankai: ‘‘Man tavęs nereikia’‘, ar galva kojoms: ‘‘Man jūsų nereikia’‘. 46N 12 22 46N 12 22 286570 Priešingai, tie kūno nariai, kurie atrodo silpnesni, yra būtini. 46N 12 23 46N 12 23 286580 Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame didesne pagarba, ir mūsų gėdingi nariai gaubiami didesnio padorumo, 46N 12 24 46N 12 24 286590 kurio nereikia mūsų padoriesiems nariams. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems kūno nariams, kurie jos stokojo, 46N 12 25 46N 12 25 286600 kad kūne nebūtų susiskaldymų, bet patys nariai rūpintųsi vieni kitais. 46N 12 26 46N 12 26 286610 Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Ir jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai. 46N 12 27 46N 12 27 286620 Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui­nariai. 46N 12 28 46N 12 28 286630 Ir šiuos Dievas paskyrė bažnyčioje: pirma­apaštalais, antra­pranašais, trečia­mokytojais; po to­ stebuklai, paskui­išgydymų dovanos, visokia pagalba, vadovavimai, įvairios kalbos. 46N 12 29 46N 12 29 286640 Ar visi apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi stebukladariai? 46N 12 30 46N 12 30 286650 Ar visi turi išgydymų dovanas? Ar visi kalba kalbomis? Ar visi aiškina? 46N 12 31 46N 12 31 286660 Taigi karštai trokškite aukštesniųjų dovanų! Ir visgi rodau jums dar pranašesnį kelią. 46N 13 1 46N 13 1 286670 Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai. 46N 13 2 46N 13 2 286680 Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas. 46N 13 3 46N 13 3 286690 Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės,­man nėra iš to jokios naudos. 46N 13 4 46N 13 4 286700 Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. 46N 13 5 46N 13 5 286710 Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, 46N 13 6 46N 13 6 286720 nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; 46N 13 7 46N 13 7 286730 visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. 46N 13 8 46N 13 8 286740 Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas, 46N 13 9 46N 13 9 286750 nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies. 46N 13 10 46N 13 10 286760 Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs. 46N 13 11 46N 13 11 286770 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška. 46N 13 12 46N 13 12 286780 Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada­veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas. 46N 13 13 46N 13 13 286790 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė­šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė. 46N 14 1 46N 14 1 286800 Siekite meilės ir trokškite dvasinių dovanų, ypač, kad pranašautumėte. 46N 14 2 46N 14 2 286810 Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; niekas jo nesupranta, nes jis dvasioje kalba paslaptis. 46N 14 3 46N 14 3 286820 Bet kas pranašauja, tas kalba žmonių ugdymui, paraginimui ir paguodai. 46N 14 4 46N 14 4 286830 Kas kalba kalbomis, pats save ugdo, o kas pranašauja­ugdo bažnyčią. 46N 14 5 46N 14 5 286840 Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte, nes kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, kad būtų ugdoma bažnyčia. 46N 14 6 46N 14 6 286850 Bet dabar, broliai, jei ateičiau pas jus, kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu neskelbčiau jums apreiškimo, pažinimo, pranašystės ar mokymo? 46N 14 7 46N 14 7 286860 Taip pat ir negyvi daiktai, skleidžiantys garsus, ar tai būtų fleita, ar kanklės, jei neduotų skirtingų garsų, iš ko pažintume, kas grojama ar skambinama? 46N 14 8 46N 14 8 286870 Ir jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas ruoštųsi į mūšį? 46N 14 9 46N 14 9 286880 Tas pat ir su jumis. Jei kalbėsite nesuprantamus žodžius, kaip bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams! 46N 14 10 46N 14 10 286890 Kas žino, kiek daug yra įvairių kalbų pasaulyje, bet nė viena iš jų nėra bereikšmė. 46N 14 11 46N 14 11 286900 Todėl jei nesuprantu kalbos prasmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas bus man svetimšalis. 46N 14 12 46N 14 12 286910 Taigi ir jūs, karštai trokštantys dvasinių dovanų, siekite jų bažnyčios ugdymui, kad gausiai jų turėtumėte. 46N 14 13 46N 14 13 286920 Todėl, kas kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų aiškinti. 46N 14 14 46N 14 14 286930 Nes jei meldžiuosi kalbomis, meldžiasi mano dvasia, bet protas lieka bevaisis. 46N 14 15 46N 14 15 286940 Ką gi tada daryti? Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu. 46N 14 16 46N 14 16 286950 Be to, jei tu laimini dvasia, kaip neišmanantis pasakys tavo padėkai ‘‘amen’‘, nesuprasdamas, ką tu kalbi? 46N 14 17 46N 14 17 286960 Juk tu gražiai dėkoji, tačiau kitas nėra ugdomas. 46N 14 18 46N 14 18 286970 Dėkui mano Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus, 46N 14 19 46N 14 19 286980 vis dėlto bažnyčioje geriau pasakysiu penkis žodžius savo protu, kad pamokyčiau ir kitus, negu tūkstančius žodžių kalbomis. 46N 14 20 46N 14 20 286990 Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau blogybe būkite kūdikiai, bet išmanymu­subrendę. 46N 14 21 46N 14 21 287000 Įstatyme parašyta: ‘‘Svetimomis kalbomis ir svetimųjų lūpomis Aš kalbėsiu šiai tautai, bet ir tada jie nepaklausys manęs’‘,­sako Viešpats. 46N 14 22 46N 14 22 287010 Todėl kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašavimas­ne netikintiems, bet tikintiems. 46N 14 23 46N 14 23 287020 Juk jei susirinktų visa bažnyčia ir visi imtų kalbėti kalbomis, ir įeitų neišmanantys ar netikintys,­argi jie nesakytų, kad jūs išėję iš proto? 46N 14 24 46N 14 24 287030 Bet jeigu visi pranašautų ir įeitų netikintis ar neišmanantis, jis būtų visų apkaltintas ir visų atpažintas. 46N 14 25 46N 14 25 287040 Jo širdies paslaptys būtų atskleistos, ir jis, puolęs veidu žemėn, pagarbintų Dievą ir išpažintų: ‘‘Dievas iš tiesų yra tarp jūsų!’‘ 46N 14 26 46N 14 26 287050 Tad kaip bus, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas turi giesmę ar pamokymą, ar kalbą, ar apreiškimą, ar aiškinimą. Tegul viskas tarnauja ugdymui. 46N 14 27 46N 14 27 287060 Jei kalba kas kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, paeiliui, o vienas tegul aiškina. 46N 14 28 46N 14 28 287070 Bet jeigu nėra aiškintojo, tegul tas bažnyčioje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui. 46N 14 29 46N 14 29 287080 Ir pranašai tekalba du ar trys, o kiti teapsvarsto. 46N 14 30 46N 14 30 287090 Bet jei kitam šalia sėdinčiam kas nors apreiškiama, pirmasis tenutyla. 46N 14 31 46N 14 31 287100 Nes jūs visi galite vienas po kito pranašauti, kad visi pasimokytų ir visi būtų paguosti. 46N 14 32 46N 14 32 287110 Pranašų dvasios yra paklusnios pranašams, 46N 14 33 46N 14 33 287120 nes Dievas nėra sumaišties, bet ramybės Dievas,­kaip ir visose šventųjų bažnyčiose. 46N 14 34 46N 14 34 287130 Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti, jos turi būti klusnios, kaip sako ir įstatymas. 46N 14 35 46N 14 35 287140 Ir jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyro, nes moterims gėdinga bažnyčioje kalbėti. 46N 14 36 46N 14 36 287150 Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? Ar tik jus vienus pasiekė? 46N 14 37 46N 14 37 287160 Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai. 46N 14 38 46N 14 38 287170 Bet jei kas neišmano, tegul neišmano. 46N 14 39 46N 14 39 287180 Todėl, broliai, karštai trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis. 46N 14 40 46N 14 40 287190 Tebūnie viskas daroma padoriai ir tvarkingai. 46N 15 1 46N 15 1 287200 Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kurioje stovite, 46N 15 2 46N 15 2 287210 ir kuria esate išgelbėti,­jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui. 46N 15 3 46N 15 3 287220 Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; 46N 15 4 46N 15 4 287230 ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus; 46N 15 5 46N 15 5 287240 ir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai. 46N 15 6 46N 15 6 287250 Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiol, o kai kurie yra užmigę. 46N 15 7 46N 15 7 287260 Po to Jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. 46N 15 8 46N 15 8 287270 O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, Jis pasirodė ir man. 46N 15 9 46N 15 9 287280 Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo bažnyčią. 46N 15 10 46N 15 10 287290 Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė man neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su manimi. 46N 15 11 46N 15 11 287300 Taigi ar aš, ar jie,­taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote. 46N 15 12 46N 15 12 287310 Jeigu apie Kristų skelbiama, kad Jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaip kai kurie iš jūsų sako, kad nėra mirusiųjų prisikėlimo?! 46N 15 13 46N 15 13 287320 Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai Kristus nebuvo prikeltas. 46N 15 14 46N 15 14 287330 O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. 46N 15 15 46N 15 15 287340 Ir mes tada liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome apie Dievą, kad Jis prikėlė Kristų, kurio Jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji neprisikelia. 46N 15 16 46N 15 16 287350 Nes jei mirusieji neprisikelia, tada ir Kristus nebuvo prikeltas. 46N 15 17 46N 15 17 287360 O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias; jūs dar tebesate savo nuodėmėse. 46N 15 18 46N 15 18 287370 Tuomet ir užmigusieji Kristuje yra žuvę. 46N 15 19 46N 15 19 287380 Ir jei vien tik šiame gyvenime mes viliamės Kristumi, tai mes esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių. 46N 15 20 46N 15 20 287390 Bet dabar Kristus yra prikeltas iš numirusių­pirmasis iš užmigusiųjų. 46N 15 21 46N 15 21 287400 Kaip per žmogų­mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. 46N 15 22 46N 15 22 287410 Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, 46N 15 23 46N 15 23 287420 tačiau kiekvienas pagal savo eilę: Kristus­pirmasis, vėliau­priklausantys Kristui Jo atėjimo metu. 46N 15 24 46N 15 24 287430 Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas. 46N 15 25 46N 15 25 287440 Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis. 46N 15 26 46N 15 26 287450 Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. 46N 15 27 46N 15 27 287460 Nes ‘‘Jis visa paklojo Jam po kojų’‘. Bet kai Jis sako, kad visa paklota, tai savaime suprantama, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo. 46N 15 28 46N 15 28 287470 Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame kame. 46N 15 29 46N 15 29 287480 Kita vertus, ką darys tie, kuriuos krikštija už mirusiuosius? Jei iš viso mirusieji neprisikels, tai kam gi jie krikštijami už mirusiuosius? 46N 15 30 46N 15 30 287490 Ir kodėl ir mes kas valandą esame pavojuje? 46N 15 31 46N 15 31 287500 Prisiekiu savo pasididžiavimu­ jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, jog aš kasdien mirštu! 46N 15 32 46N 15 32 287510 Jei grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji neprisikels, tai ‘‘valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime’‘. 46N 15 33 46N 15 33 287520 Neapsirikite: ‘‘Blogos draugijos gadina gerus papročius!’‘ 46N 15 34 46N 15 34 287530 Pabuskite teisumui ir nenuodėmiaukite, nes kai kurie iš jūsų nepažįsta Dievo. Tai sakau jūsų gėdai. 46N 15 35 46N 15 35 287540 Bet gal kas paklaus: ‘‘Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?’‘ 46N 15 36 46N 15 36 287550 Kvaily! Ką tu pasėji, neatgyja, jei prieš tai nenumiršta. 46N 15 37 46N 15 37 287560 Ir ką besėtum, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakysime, kviečių ar kitokių javų. 46N 15 38 46N 15 38 287570 Tuo tarpu Dievas duoda jam kūną tokį, koks Jam patinka, ir kiekvienai sėklai jos kūną. 46N 15 39 46N 15 39 287580 Ne visi kūnai yra vienodi. Vienoks žmonių kūnas, kitoks gyvulių, kitoks žuvų ir kitoks paukščių. 46N 15 40 46N 15 40 287590 Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienokia dangaus kūnų šlovė ir kitokia žemės kūnų. 46N 15 41 46N 15 41 287600 Vienokia yra saulės šlovė, kitokia šlovė mėnulio ir dar kitokia šlovė žvaigždžių. Ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove. 46N 15 42 46N 15 42 287610 Taip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendantis kūnas, prikeliamas negendantis. 46N 15 43 46N 15 43 287620 Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas. Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas. 46N 15 44 46N 15 44 287630 Sėjamas sielinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Yra sielinis kūnas ir yra dvasinis kūnas. 46N 15 45 46N 15 45 287640 Taip ir parašyta: ‘‘Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva siela’‘; paskutinysis Adomas­gyvybę teikiančia dvasia. 46N 15 46 46N 15 46 287650 Bet ne dvasinis pirmiau, o sielinis, ir tik po to dvasinis. 46N 15 47 46N 15 47 287660 Pirmasis žmogus­iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus­Viešpats iš dangaus. 46N 15 48 46N 15 48 287670 Koks buvo žemiškasis, tokie yra ir žemiškieji, o koks yra dangiškasis, tokie yra ir dangiškieji. 46N 15 49 46N 15 49 287680 Ir kaip nešiojame žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo atvaizdą. 46N 15 50 46N 15 50 287690 Bet aš jums, broliai, sakau, kad kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda. 46N 15 51 46N 15 51 287700 Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti,­ 46N 15 52 46N 15 52 287710 staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti. 46N 15 53 46N 15 53 287720 Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamybe, ir šis marus apsivilkti nemarybe. 46N 15 54 46N 15 54 287730 Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marusis apsivilks nemarybe, tada išsipildys užrašytas žodis: ‘‘Pergalė prarijo mirtį! 46N 15 55 46N 15 55 287740 Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?’‘ 46N 15 56 46N 15 56 287750 Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga­įstatymas. 46N 15 57 46N 15 57 287760 Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! 46N 15 58 46N 15 58 287770 Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje. 46N 16 1 46N 16 1 287780 Su rinkliava šventiesiems darykite taip, kaip nurodžiau Galatijos bažnyčioms. 46N 16 2 46N 16 2 287790 Pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda pagal tai, kiek turi, kad rinkliavos neprasidėtų man atvykus. 46N 16 3 46N 16 3 287800 Atvykęs pasiųsiu į Jeruzalę žmones, kuriuos jūs nutarsite esant tinkamus, kad jie su palydimaisiais laiškais nugabentų jūsų dovaną. 46N 16 4 46N 16 4 287810 Jei pasirodytų tinkama ir man keliauti, tai jie vyks kartu su manimi. 46N 16 5 46N 16 5 287820 Atvyksiu pas jus, perėjęs Makedoniją. Mat per Makedoniją eisiu, 46N 16 6 46N 16 6 287830 o pas jus, galimas daiktas, pabūsiu arba ir peržiemosiu, kad jūs mane palydėtumėte, kai vyksiu toliau. 46N 16 7 46N 16 7 287840 Nenoriu dabar su jumis susitikti prabėgomis. Tikiuosi, jei Viešpats leis, kurį laiką pasilikti pas jus. 46N 16 8 46N 16 8 287850 Bet Efeze išbūsiu iki Sekminių. 46N 16 9 46N 16 9 287860 Mat man yra atvertos plačios durys našiam darbui, ir priešininkų daug. 46N 16 10 46N 16 10 287870 Ir jeigu atvyks Timotiejus, žiūrėkite, kad jis gyventų pas jus be baimės, nes jis dirba Viešpaties darbą kaip ir aš. 46N 16 11 46N 16 11 287880 Taigi tegul niekas jo neniekina. Išlydėkite jį su ramybe, kad atvyktų pas mane, nes laukiu jo su broliais. 46N 16 12 46N 16 12 287890 O dėl brolio Apolo, tai aš didžiai troškau, kad jis su broliais keliautų pas jus, bet jis niekaip nenori šiuo metu. Bet atvyks, radęs tinkamą laiką. 46N 16 13 46N 16 13 287900 Budėkite, tvirtai stovėkite tikėjime, elkitės vyriškai, būkite stiprūs! 46N 16 14 46N 16 14 287910 Viską, ką darote, darykite su meile. 46N 16 15 46N 16 15 287920 Prašau jūsų, broliai (jūs pažįstate Stepono namus: jie yra Achajos pirmatikiai ir atsidavę tarnauti šventiesiems), 46N 16 16 46N 16 16 287930 kad jūs taip pat paklustumėt tokiems žmonėms ir visiems, kurie mums padeda ir su mumis dirba. 46N 16 17 46N 16 17 287940 Aš džiaugiuosi Stepono, Fortunato ir Achaiko apsilankymu. Jie man atstojo jus, 46N 16 18 46N 16 18 287950 atgaivino mano ir jūsų dvasią. Todėl pripažinkite tokius žmones! 46N 16 19 46N 16 19 287960 Jus sveikina Azijos bažnyčios. Karštai sveikina Viešpatyje Akvilas ir Priscilė kartu su bažnyčia, kuri jų namuose. 46N 16 20 46N 16 20 287970 Jus sveikina visi broliai. Pasveikinkite vienas kitą šventu pabučiavimu. 46N 16 21 46N 16 21 287980 Sveikinu jus savo, Pauliaus, ranka. 46N 16 22 46N 16 22 287990 Jei kas nemyli Viešpaties Jėzaus Kristaus, tebūna prakeiktas! Mūsų Viešpatie, ateik! 46N 16 23 46N 16 23 288000 Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis. 46N 16 24 46N 16 24 288010 Mano meilė jums visiems Kristuje Jėzuje. Amen. 47N 1 1 47N 1 1 288020 Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus­Dievo bažnyčiai Korinte ir visiems šventiesiems, gyvenantiems visoje Achajoje. 47N 1 2 47N 1 2 288030 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! 47N 1 3 47N 1 3 288040 Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, 47N 1 4 47N 1 4 288050 kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami. 47N 1 5 47N 1 5 288060 Kaip gausėja mumyse Kristaus kentėjimai, taip gausėja per Kristų ir mūsų paguoda. 47N 1 6 47N 1 6 288070 Jeigu patiriam sielvartą, tai jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris padeda iškęsti tokius pačius kentėjimus, kokius mes kenčiame; o jeigu mes guodžiami, tai jūsų nusiraminimui ir išgelbėjimui. 47N 1 7 47N 1 7 288080 Ir mūsų viltis jumis tvirta, nes žinome, kad, būdami kentėjimų dalininkai, būsite ir paguodos dalininkai. 47N 1 8 47N 1 8 288090 Mes nenorime, broliai, palikti jus nežinioje apie Azijoje mus ištikusią negandą. Mes buvome prislėgti daugiau nei mūsų jėgos leidžia­taip, kad nebesitikėjome išliksią gyvi. 47N 1 9 47N 1 9 288100 Bet patys savyje patyrėme mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius. 47N 1 10 47N 1 10 288110 Jis išgelbėjo mus iš mirties nasrų ir tebegelbsti. Juo mes pasitikime, kad Jis mus gelbės toliau, 47N 1 11 47N 1 11 288120 jums padedant malda už mus, kad daugelis dėl mūsų dėkotų už dovaną, per daugelį suteiktą mums. 47N 1 12 47N 1 12 288130 Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu,­ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone. 47N 1 13 47N 1 13 288140 Nerašome jums nieko kito, kaip tik tai, ką jūs skaitote ir suprantate. Tikiuosi, kad ir iki galo suprasite, 47N 1 14 47N 1 14 288150 kaip iš dalies jau mus supratote, kad mes esame jūsų pasigyrimas, kaip ir jūs mūsų­Viešpaties Jėzaus dieną. 47N 1 15 47N 1 15 288160 Tokio pasitikėjimo kupinas, aš norėjau anksčiau pas jus atvykti, kad antrąkart gautumėt malonę, 47N 1 16 47N 1 16 288170 ir pro jus keliauti į Makedoniją, o iš Makedonijos vėl grįžti pas jus, kad jūs mane išlydėtumėte į Judėją. 47N 1 17 47N 1 17 288180 Ar taip manydamas, elgiausi lengvabūdiškai? O gal mano sumanymai buvo pagal kūną, kad mano ‘‘taip, taip’‘ yra ir ‘‘ne, ne’‘? 47N 1 18 47N 1 18 288190 Bet kaip Dievas ištikimas, mūsų žodis jums nebuvo ‘‘taip’‘ ir ‘‘ne’‘. 47N 1 19 47N 1 19 288200 Nes Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, kurį jums paskelbėme aš, Silvanas ir Timotiejus, nebuvo ‘‘taip’‘ ir ‘‘ne’‘, bet Jame buvo ‘‘taip’‘. 47N 1 20 47N 1 20 288210 Nes visi Dievo pažadai Jame yra ‘‘taip’‘ ir Jame ‘‘amen’‘ Dievo šlovei per mus. 47N 1 21 47N 1 21 288220 Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas, 47N 1 22 47N 1 22 288230 kuris ir užantspaudavo mus ir davė kaip užstatą Dvasią į mūsų širdis. 47N 1 23 47N 1 23 288240 Šaukiuosi Dievą liudytoju savo sielai, kad jūsų gailėdamas aš neatvykau į Korintą. 47N 1 24 47N 1 24 288250 Mes juk neviešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjimu jūs stovite tvirtai. 47N 2 1 47N 2 1 288260 Taigi aš nusprendžiau, kad neatvyksiu pas jus vėl su liūdesiu. 47N 2 2 47N 2 2 288270 O jei aš jus liūdinu, tai kas gi mane pralinksmins, jeigu ne mano nuliūdintasis? 47N 2 3 47N 2 3 288280 Aš tai parašiau, kad atvykęs neturėčiau liūdėti dėl tų, kuriais derėtų džiaugtis, pasitikėdamas jumis visais, kad mano džiaugsmas yra ir visų jūsų džiaugsmas. 47N 2 4 47N 2 4 288290 Nes aš jums rašiau iš didelio skausmo ir širdies sielvarto, su gausiomis ašaromis, ne tam, kad jus nuliūdinčiau, bet kad pažintumėte meilę, kurios taip apsčiai jums turiu. 47N 2 5 47N 2 5 288300 Bet jeigu kas nuliūdino, tai nuliūdino ne mane, bet,—kad neperdėčiau,—bent iš dalies­jus visus. 47N 2 6 47N 2 6 288310 Tokiam žmogui pakanka daugumos paskirtos bausmės. 47N 2 7 47N 2 7 288320 Net atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad jo neapimtų pernelyg didelis liūdesys. 47N 2 8 47N 2 8 288330 Todėl aš prašau jus parodyti jam meilę. 47N 2 9 47N 2 9 288340 Nes tuo tikslu jums ir parašiau,­ kad patikrinčiau, ar jūs visais atžvilgiais esate klusnūs. 47N 2 10 47N 2 10 288350 Kam jūs atleidžiate, tam atleidžiu ir aš; nes, jei kam atleidau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje, 47N 2 11 47N 2 11 288360 kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai. 47N 2 12 47N 2 12 288370 Kai atvykau į Troadę skelbti Kristaus Evangelijos, durys man buvo Viešpaties atvertos, 47N 2 13 47N 2 13 288380 bet aš neturėjau savo dvasioje ramybės, kadangi nesutikau savo brolio Tito; tad atsisveikinęs iškeliavau į Makedoniją. 47N 2 14 47N 2 14 288390 Dėkui Dievui, kuris visada veda mus Kristuje triumfo eisenoje ir per mus kiekvienoje vietoje skleidžia mielą Jo pažinimo kvapą. 47N 2 15 47N 2 15 288400 Juk mes esame Kristaus malonus kvapas Dievui tarp išgelbėtų ir tarp žūstančių. 47N 2 16 47N 2 16 288410 Vieniems­mirties kvapas mirčiai, kitiems­gyvenimo kvapas gyvenimui. O kas gi yra tam tinkamas? 47N 2 17 47N 2 17 288420 Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje. 47N 3 1 47N 3 1 288430 Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų? 47N 3 2 47N 3 2 288440 Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas. 47N 3 3 47N 3 3 288450 Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse. 47N 3 4 47N 3 4 288460 Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų. 47N 3 5 47N 3 5 288470 Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, 47N 3 6 47N 3 6 288480 kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais­ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę. 47N 3 7 47N 3 7 288490 Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyse, buvo toks šlovingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti, 47N 3 8 47N 3 8 288500 tai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas? 47N 3 9 47N 3 9 288510 Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas. 47N 3 10 47N 3 10 288520 Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove. 47N 3 11 47N 3 11 288530 Jeigu praeinantis dalykas buvo šlovingas, tai kur kas šlovingesnis pasiliekantis. 47N 3 12 47N 3 12 288540 Taigi, turėdami tokią viltį, mes kalbame labai tiesiai ir drąsiai, 47N 3 13 47N 3 13 288550 ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina. 47N 3 14 47N 3 14 288560 Bet jų protai buvo apakinti. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje. 47N 3 15 47N 3 15 288570 Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdį. 47N 3 16 47N 3 16 288580 Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas. 47N 3 17 47N 3 17 288590 Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė. 47N 3 18 47N 3 18 288600 Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia. 47N 4 1 47N 4 1 288610 Todėl, suprasdami, kad turime šį tarnavimą iš gailestingumo, mes nepailstame. 47N 4 2 47N 4 2 288620 Atsisakę slaptų begėdysčių, nesileidžiame į gudravimus ir nekraipome Dievo žodžio, bet, atskleisdami tiesą, prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje. 47N 4 3 47N 4 3 288630 O jeigu Evangelija yra paslėpta, tai ji paslėpta žūstantiems, 47N 4 4 47N 4 4 288640 kuriems šio amžiaus dievas apakino protus; netikintiems, kad jiems nesušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovės Evangelijos šviesa. 47N 4 5 47N 4 5 288650 Mes ne save pačius skelbiame, bet Kristų Jėzų kaip Viešpatį, o mes­jūsų tarnai dėl Jėzaus. 47N 4 6 47N 4 6 288660 Nes tai Dievas, kuris įsakė iš tamsos nušvisti šviesai, sušvito mūsų širdyse, kad suteiktų mums Dievo šlovės pažinimo šviesą Kristaus veide. 47N 4 7 47N 4 7 288670 Bet šitą turtą mes laikome moliniuose induose, kad būtų aišku, jog visa viršijanti jėgos apstybė iš Dievo, o ne iš mūsų. 47N 4 8 47N 4 8 288680 Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę; 47N 4 9 47N 4 9 288690 persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę. 47N 4 10 47N 4 10 288700 Visada nešiojame savo kūne Viešpaties Jėzaus mirtį, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne. 47N 4 11 47N 4 11 288710 Nes mes, gyvieji, dėl Jėzaus nuolat atiduodami mirčiai, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų mirtingame kūne. 47N 4 12 47N 4 12 288720 Taigi mumyse veikia mirtis, o jumyse gyvybė. 47N 4 13 47N 4 13 288730 Turėdami tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: ‘‘Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau’‘, mes irgi tikime ir todėl kalbame, 47N 4 14 47N 4 14 288740 žinodami, kad Tas, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels per Jėzų ir pastatys kartu su jumis. 47N 4 15 47N 4 15 288750 Nes viskas yra dėl jūsų, kad per daugelį pagausėjusi malonė pagausintų dėkojimą Dievo šlovei. 47N 4 16 47N 4 16 288760 Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina. 47N 4 17 47N 4 17 288770 Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę. 47N 4 18 47N 4 18 288780 Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima­amžina. 47N 5 1 47N 5 1 288790 Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei, suirus, turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus amžinus namus danguje. 47N 5 2 47N 5 2 288800 Todėl mes dejuojame, karštai trokšdami apsivilkti savo buveinę iš dangaus, 47N 5 3 47N 5 3 288810 nes aprengti nebūsime nuogi. 47N 5 4 47N 5 4 288820 Juk mes, esantys šioje palapinėje, dejuojame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta. 47N 5 5 47N 5 5 288830 Tam mus paruošęs yra Dievas, kuris davė mums Dvasią kaip užstatą. 47N 5 6 47N 5 6 288840 Todėl mes visada užtikrinti, žinodami, kad, kol gyvename namuose­kūne, mes nesame su Viešpačiu,— 47N 5 7 47N 5 7 288850 mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu,— 47N 5 8 47N 5 8 288860 tačiau esame užtikrinti ir norėtume verčiau palikti kūną ir būti kartu su Viešpačiu. 47N 5 9 47N 5 9 288870 Todėl mes siekiame,­tiek nebūdami, tiek būdami su Juo,­Jam patikti. 47N 5 10 47N 5 10 288880 Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė­gera ar bloga. 47N 5 11 47N 5 11 288890 Todėl, pažindami Viešpaties baimę, mes stengiamės įtikinti žmones. Dievui mes esame atviri, tikiuosi, kad esame atviri ir jūsų sąžinėms. 47N 5 12 47N 5 12 288900 Neprisistatome jums iš naujo, bet duodame progą pasigirti mumis, kad turėtumėte, ką sakyti žmonėms, besigiriantiems savo išore, o ne širdimi. 47N 5 13 47N 5 13 288910 Jei mes išprotėję­tai Dievui; jei esame sveiko proto­tai dėl jūsų. 47N 5 14 47N 5 14 288920 Nes Kristaus meilė valdo mus, įsitikinusius, kad jei vienas mirė už visus, tai ir visi yra mirę. 47N 5 15 47N 5 15 288930 O Jis mirė už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet Tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė. 47N 5 16 47N 5 16 288940 Todėl nuo šiol mes nė vieno nebepažįstame pagal kūną. Jei mes ir pažinome Kristų pagal kūną, tai dabar taip Jo nebepažįstame. 47N 5 17 47N 5 17 288950 Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena­ praėjo, štai visa tapo nauja. 47N 5 18 47N 5 18 288960 O visa tai iš Dievo, kuris per Jėzų Kristų sutaikino mus su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnavimą. 47N 5 19 47N 5 19 288970 Tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį. 47N 5 20 47N 5 20 288980 Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi pats Dievas prašytų per mus. Kristaus vardu maldaujame: ‘‘Susitaikinkite su Dievu!’‘ 47N 5 21 47N 5 21 288990 Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu. 47N 6 1 47N 6 1 289000 Būdami Jo bendradarbiai, jūsų taip pat prašome, kad nepriimtumėte Dievo malonės veltui! 47N 6 2 47N 6 2 289010 Nes Jis sako: ‘‘Aš išklausiau tave priimtinu metu ir išgelbėjimo dieną Aš padėjau tau’‘. Štai dabar yra priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena! 47N 6 3 47N 6 3 289020 Mes niekuo neduodame akstino pasipiktinti, kad mūsų tarnavimas nebūtų peiktinas. 47N 6 4 47N 6 4 289030 Bet visame kame pasirodome Dievo tarnai: su didele kantrybe, skausmuose, sunkumuose, suspaudimuose, 47N 6 5 47N 6 5 289040 plakimuose, įkalinimuose, sąmyšiuose, darbuose, budėjimuose, pasninkuose; 47N 6 6 47N 6 6 289050 tyrumu, pažinimu, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmainiška meile, 47N 6 7 47N 6 7 289060 tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir kairės; 47N 6 8 47N 6 8 289070 gerbiami ir negerbiami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais, 47N 6 9 47N 6 9 289080 nepažįstamais ir gerai žinomais, laikomi mirštančiais­bet štai mes gyvi; esame baudžiami, bet nenužudomi, 47N 6 10 47N 6 10 289090 mus liūdina, bet mes visada džiaugiamės, esame skurdžiai, bet daugelį praturtiname, neturime nieko­ir valdome viską. 47N 6 11 47N 6 11 289100 O korintiečiai! Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, mūsų širdis plačiai atverta. 47N 6 12 47N 6 12 289110 Ne mumyse jums ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse. 47N 6 13 47N 6 13 289120 Tad atsimokėkite tuo pačiu,­ kalbu kaip vaikams,­ir taip pat atsiverkite. 47N 6 14 47N 6 14 289130 Nevilkite svetimo jungo su netikinčiais. Kas gi bendro tarp teisumo ir nusikaltimo? Ir kas bendro tarp šviesos ir tamsos? 47N 6 15 47N 6 15 289140 Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru? Arba kokia dalis tikinčio su netikinčiu? 47N 6 16 47N 6 16 289150 Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: ‘‘Aš gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų; būsiu jų Dievas, ir jie bus manoji tauta’‘. 47N 6 17 47N 6 17 289160 Todėl: ‘‘Išeikite iš jų ir atsiskirkite,­sako Viešpats,­ir nelieskite to, kas netyra, ir Aš jus priimsiu 47N 6 18 47N 6 18 289170 ir būsiu jums Tėvas, o jūs būsite mano sūnūs ir dukterys,­sako visagalis Viešpats’‘. 47N 7 1 47N 7 1 289180 Taigi, mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, tobulindami šventumą Dievo baimėje. 47N 7 2 47N 7 2 289190 Priimkite mus. Mes nė vieno nenuskriaudėme, nė vienam nepakenkėm, nė vieno neapgavome. 47N 7 3 47N 7 3 289200 Tai sakau, ne norėdamas jus smerkti. Nes jau esu sakęs, jog esate mūsų širdyse, kad kartu mirtume ir kartu gyventume. 47N 7 4 47N 7 4 289210 Aš labai pasitikiu jumis ir labai jumis didžiuojuosi. Esu kupinas paguodos ir džiaugsmo visuose mūsų sunkumuose. 47N 7 5 47N 7 5 289220 Kai atvykome į Makedoniją, mūsų kūnui neteko patirti nė kiek ramybės; mes buvome visokeriopai varginami: iš išorės­kovos, viduje­baimė. 47N 7 6 47N 7 6 289230 Bet Dievas, pažemintųjų guodėjas, paguodė mus Tito atvykimu. 47N 7 7 47N 7 7 289240 Ir ne vien jo atvykimu, bet ir ta paguoda, kuria jis buvo paguostas pas jus. Jis pranešė mums apie jūsų karštą troškimą, dejones, jūsų uolumą man. Taigi aš pradžiugau dar labiau. 47N 7 8 47N 7 8 289250 Todėl jeigu nuliūdinau jus laišku, tai šito nesigailiu, nors ir apgailestavau. Nes matau, kad tas laiškas jus nuliūdino, bet tik kuriam laikui. 47N 7 9 47N 7 9 289260 Dabar aš džiaugiuosi, žinoma, ne todėl, kad jums teko nuliūsti, bet kad jūsų nuliūdimas atvedė jus į atgailą. Jūs buvote nuliūdę dievišku liūdesiu, todėl iš mūsų pusės nebuvo jums jokios skriaudos. 47N 7 10 47N 7 10 289270 Dieviškas liūdesys gimdo atgailą išgelbėjimui, dėl kurio nereikia gailėtis; o pasaulio liūdesys gimdo mirtį. 47N 7 11 47N 7 11 289280 Ir štai kaip tik tas dieviškas nuliūdimas pagimdė jumyse tokį susirūpinimą, tokį teisinimąsi, apmaudą, baimę, tokį stiprų troškimą, uolumą, tokį atpildą! Jūs visais atžvilgiais pasirodėte švarūs šiame reikale. 47N 7 12 47N 7 12 289290 Todėl, jeigu jums parašiau, tai ne dėl įžeidėjo ir ne dėl įžeistojo, bet kad jums paaiškėtų mūsų rūpestis jumis Dievo akivaizdoje. 47N 7 13 47N 7 13 289300 Todėl mes pasiguodėme jūsų paguoda ir dar labiau nudžiugome dėl Tito džiaugsmo, nes jo dvasia buvo jūsų visų atgaivinta. 47N 7 14 47N 7 14 289310 Taigi nelikau sugėdintas, kad jam buvau pasigyręs jumis, bet kaip ir viską jums teisingai kalbėjome, taip ir mūsų pasigyrimas Titui pasirodė teisingas. 47N 7 15 47N 7 15 289320 Ir jo širdis dar labiau prisirišusi prie jūsų, nes jis prisimena jūsų paklusnumą ir kaip priėmėte jį su baime ir drebėdami. 47N 7 16 47N 7 16 289330 Todėl džiaugiuosi, kad visais atžvilgiais galiu jumis pasitikėti. 47N 8 1 47N 8 1 289340 Be to, pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos bažnyčioms. 47N 8 2 47N 8 2 289350 Nors dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų gilus skurdas išsiliejo ypatingo dosnumo turtais. 47N 8 3 47N 8 3 289360 Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir viršydami išgales, savo noru, 47N 8 4 47N 8 4 289370 prašyte prašė mus, kad mes priimtume dovaną ir jų dalyvavimą tarnavime šventiesiems. 47N 8 5 47N 8 5 289380 Ir ne tik taip, kaip mes tikėjomės, bet visų pirma atsidavė Viešpačiui, o paskui Dievo valia ir mums. 47N 8 6 47N 8 6 289390 Todėl mes paprašėme Titą, kad taip, kaip pradėjo, taip ir baigtų pas jus šią malonę. 47N 8 7 47N 8 7 289400 Tad, būdami visa ko pertekę­tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir meilės mums,­ būkite pertekę ir šios malonės. 47N 8 8 47N 8 8 289410 Tai sakau ne įsakydamas, bet norėdamas kitų uolumu patikrinti jūsų meilės nuoširdumą. 47N 8 9 47N 8 9 289420 Nes jūs pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę, jog Jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargšu, kad jūs per Jo neturtą taptumėte turtingi. 47N 8 10 47N 8 10 289430 Ir čia aš duodu patarimą, nes tai naudinga jums, kurie ne tik pradėjote daryti tai anksčiau, bet ir troškote jau nuo pernai. 47N 8 11 47N 8 11 289440 Taigi dabar pabaikite šį darbą, kad jūsų nuovokus troškimas būtų įvykdytas iš to, ką turite. 47N 8 12 47N 8 12 289450 Nes jei yra sąmoningas noras, jis priimtinas pagal tai, ką žmogus turi, o ne pagal tai, ko neturi. 47N 8 13 47N 8 13 289460 Aš nenoriu, kad kitiems tektų lengvatos, o jums naštos, 47N 8 14 47N 8 14 289470 bet kad būtų lygybė: kad šiuo metu jūsų perteklius patenkintų jų nepriteklių, o vėliau jų perteklius taip pat patenkintų jūsų nepriteklių ir būtų lygybė, 47N 8 15 47N 8 15 289480 kaip parašyta: ‘‘Kas daug surinko, neturėjo atliekamo, o kas mažai­nekentėjo nepritekliaus’‘. 47N 8 16 47N 8 16 289490 Dėkui Dievui, įdėjusiam į Tito širdį tą patį uolų rūpestį jumis. 47N 8 17 47N 8 17 289500 Jis ne tik paklausė mano raginimo, bet, būdamas labai uolus, nuvyko pas jus savo noru. 47N 8 18 47N 8 18 289510 Kartu su juo pasiuntėme brolį, giriamą dėl Evangelijos skelbimo visose bažnyčiose. 47N 8 19 47N 8 19 289520 Dar daugiau, jis yra bažnyčių paskirtas mūsų kelionių palydovu šiai malonei, kurią mes vykdome paties Viešpaties šlovei ir jūsų paslaugumui parodyti, 47N 8 20 47N 8 20 289530 sergėdamiesi, kad niekas mūsų nekaltintų dėl šios gausos, kurią mes tvarkome. 47N 8 21 47N 8 21 289540 Mes rūpinamės tuo, kas gerbtina ne tik Viešpaties, bet ir žmonių akyse. 47N 8 22 47N 8 22 289550 Taigi su jais pasiuntėme savo brolį, kurio uolumą daugel kartų įvairiai esame patikrinę ir kuris dabar yra dar uolesnis labai jumis pasitikėdamas. 47N 8 23 47N 8 23 289560 Titas‰tai mano bendražygis ir jūsų pagalbininkas, o tie mūsų broliai‰bažnyčių pasiuntiniai, Kristaus šlovė. 47N 8 24 47N 8 24 289570 Todėl jų ir visų bažnyčių akyse įrodykite savo meilę ir mūsų pasigyrimą jumis. 47N 9 1 47N 9 1 289580 Apie tarnavimą šventiesiems man nebereikia jums rašyti: 47N 9 2 47N 9 2 289590 aš žinau jūsų pasiryžimą ir giruosi jumis makedoniečiams, sakydamas, kad Achaja pasiruošusi nuo pereitų metų. Ir jūsų uolumas yra daugelį paskatinęs. 47N 9 3 47N 9 3 289600 O brolius siunčiu tam, kad mano pasigyrimas jumis nepasirodytų šiuo atveju tuščias ir kad jūs, kaip sakiau, būtumėte pasiruošę. 47N 9 4 47N 9 4 289610 Kad, jei kartais makedoniečiai atvyktų kartu su manimi ir rastų jus nepasiruošusius, mes (nekalbant apie jus) nebūtume sugėdinti dėl tokio tvirto pasigyrimo. 47N 9 5 47N 9 5 289620 Todėl maniau esant reikalinga paprašyti brolius iš anksto nuvykti pas jus ir pasirūpinti, kad anksčiau viešai paskelbtas palaiminimas būtų paruoštas ir kad liudytų jūsų dosnumą, o ne godumą. 47N 9 6 47N 9 6 289630 Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus. 47N 9 7 47N 9 7 289640 Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją. 47N 9 8 47N 9 8 289650 O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėme aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui, 47N 9 9 47N 9 9 289660 kaip parašyta: ‘‘Jis pažėrė, Jis davė vargšams; Jo teisumas išlieka per amžius’‘. 47N 9 10 47N 9 10 289670 Tas, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, padaugins jūsų pasėtą sėklą ir subrandins jūsų teisumo vaisius. 47N 9 11 47N 9 11 289680 O jūs ir taip esate visokeriopai turtingi ir dosnūs, dėl ko mes ir dėkojame Dievui. 47N 9 12 47N 9 12 289690 Nes šis tarnavimas ne tik patenkina šventųjų poreikius, bet ir gausina daugelio dėkojimus Dievui. 47N 9 13 47N 9 13 289700 Patyrę tokias paslaugas, jie šlovins Dievą už jūsų paklusnumą išpažįstamai Kristaus Evangelijai ir už jūsų dosnų pasidalijimą su jais ir visais kitais. 47N 9 14 47N 9 14 289710 Jie melsis už jus ir ilgėsis jūsų dėl visa pranokstančios Dievo malonės jumyse. 47N 9 15 47N 9 15 289720 Ačiū Dievui už neapsakomą Jo dovaną! 47N 10 1 47N 10 1 289730 Aš pats, Paulius, jus maldauju Kristaus romumu ir švelnumu­aš, kuris ‘‘akyse su jumis esu toks nusižeminęs, o už akių toks drąsus’‘. 47N 10 2 47N 10 2 289740 Aš jus maldauju, kad atvykęs neturėčiau pasirodyti smarkuoliu, pasiryžusiu griežtai sudrausti kai kuriuos, manančius, jog mes elgėmės pagal kūną. 47N 10 3 47N 10 3 289750 Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną. 47N 10 4 47N 10 4 289760 Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves. 47N 10 5 47N 10 5 289770 Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui, 47N 10 6 47N 10 6 289780 esame pasiruošę nubausti kiekvieną neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas. 47N 10 7 47N 10 7 289790 Negi viską vertinate pagal išorę? Jei kas pasitiki, kad yra Kristaus, tegul pamąsto dar kartą: kaip jis Kristaus, taip ir mes. 47N 10 8 47N 10 8 289800 O jei panorėčiau daugiau pasigirti ta valdžia, kurią Viešpats mums suteikė jūsų ugdymui, o ne griovimui, tai nebūtų man gėdos. 47N 10 9 47N 10 9 289810 Beje, nenorėčiau pasirodyti bauginąs jus laiškais. 47N 10 10 47N 10 10 289820 Nes ‘‘jo laiškai,­sako,­yra svarūs ir stiprūs, bet kūno išvaizda menka ir iškalba prasta’‘. 47N 10 11 47N 10 11 289830 Kas taip mano, teįsidėmi, jog kokie esame iš tolo laiško žodžiais, tokie būsime ir vietoje darbais. 47N 10 12 47N 10 12 289840 Mes nedrįstame savęs išskirti ar lyginti su kai kuriais žmonėmis, kurie patys save giria. Juk jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, elgiasi neprotingai. 47N 10 13 47N 10 13 289850 Mes nesigiriame be saiko, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė ir kurios siekia net ligi jūsų. 47N 10 14 47N 10 14 289860 Mes nepersistengiame,­tarytum nebūtume pasiekę jūsų,­nes Kristaus Evangelija pasiekėme ir jus. 47N 10 15 47N 10 15 289870 Nesigiriame be saiko svetimo darbo vaisiais, bet turime viltį, jūsų tikėjimui augant, su jumis peraugti ligšiolines ribas, 47N 10 16 47N 10 16 289880 kad galėtume skelbti Evangeliją už jūsų ribų ir nesigirti kito atliktu darbu svetimoje srityje. 47N 10 17 47N 10 17 289890 ‘‘Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu!’‘ 47N 10 18 47N 10 18 289900 Ne tas pagirtinas, kuris pats save giria, bet tas, kurį Viešpats pagiria. 47N 11 1 47N 11 1 289910 O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate. 47N 11 2 47N 11 2 289920 Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę. 47N 11 3 47N 11 3 289930 Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje. 47N 11 4 47N 11 4 289940 Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate. 47N 11 5 47N 11 5 289950 Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus. 47N 11 6 47N 11 6 289960 Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais. 47N 11 7 47N 11 7 289970 Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką? 47N 11 8 47N 11 8 289980 Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums. 47N 11 9 47N 11 9 289990 O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta bet kuria prasme. 47N 11 10 47N 11 10 290000 Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims. 47N 11 11 47N 11 11 290010 Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino! 47N 11 12 47N 11 12 290020 Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie kaip ir mes. 47N 11 13 47N 11 13 290030 Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais. 47N 11 14 47N 11 14 290040 Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. 47N 11 15 47N 11 15 290050 Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus. 47N 11 16 47N 11 16 290060 Kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti. 47N 11 17 47N 11 17 290070 Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti. 47N 11 18 47N 11 18 290080 Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš. 47N 11 19 47N 11 19 290090 Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius. 47N 11 20 47N 11 20 290100 Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą. 47N 11 21 47N 11 21 290110 Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus,­tai sakau iš kvailumo,­ aš drąsus taip pat. 47N 11 22 47N 11 22 290120 Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš. 47N 11 23 47N 11 23 290130 Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje. 47N 11 24 47N 11 24 290140 Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio. 47N 11 25 47N 11 25 290150 Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje. 47N 11 26 47N 11 26 290160 Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių. 47N 11 27 47N 11 27 290170 Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą. 47N 11 28 47N 11 28 290180 Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis. 47N 11 29 47N 11 29 290190 Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu? 47N 11 30 47N 11 30 290200 Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu. 47N 11 31 47N 11 31 290210 Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju. 47N 11 32 47N 11 32 290220 Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti, 47N 11 33 47N 11 33 290230 bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų. 47N 12 1 47N 12 1 290240 Jei reikia girtis (nors iš to jokios naudos), eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų. 47N 12 2 47N 12 2 290250 Pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų,­ar kūne, ar be kūno­nežinau, Dievas žino,­buvo paimtas iki trečiojo dangaus. 47N 12 3 47N 12 3 290260 Ir žinau, kad šitas žmogus,­ar kūne, ar be kūno­nežinau, Dievas žino,­ 47N 12 4 47N 12 4 290270 buvo paimtas į rojų ir girdėjo neišreiškiamus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti. 47N 12 5 47N 12 5 290280 Tokiu pasigirsiu, o ne savimi, nebent savo negaliomis. 47N 12 6 47N 12 6 290290 Jei norėčiau girtis, nebūčiau kvailys, nes kalbėčiau tiesą. Bet susilaikau, kad kas nors apie mane nepagalvotų daugiau negu tai, ką manyje mato ar iš manęs girdi. 47N 12 7 47N 12 7 290300 Ir kad perdėm neišpuikčiau dėl gausybės apreiškimų, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau. 47N 12 8 47N 12 8 290310 Dėl to tris kartus meldžiau Viešpatį, kad tai nuo manęs atitrauktų. 47N 12 9 47N 12 9 290320 Bet Viešpats man pasakė: ‘‘Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume’‘. Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs. 47N 12 10 47N 12 10 290330 Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas. 47N 12 11 47N 12 11 290340 Jūsų verčiamas, tapau kvailiu besigirdamas. Iš tikro tai jūs turėtumėte mane girti, nes aš ne prastesnis už pačius didžiausius apaštalus, nors esu niekas. 47N 12 12 47N 12 12 290350 Iš tiesų jūsų akyse pasitvirtino apaštalo ženklai: visokeriopa kantrybė, ženklai, stebuklai ir galingi darbai. 47N 12 13 47N 12 13 290360 Tad ko jums trūksta palyginti su kitomis bažnyčiomis? Vien to, kad nebuvau jums našta. Atleiskite man šitą nusikaltimą! 47N 12 14 47N 12 14 290370 Esu pasiruošęs trečią kartą atvykti pas jus, tačiau neapsunkinsiu jūsų. Ieškau ne to, kas jūsų, bet jūsų pačių. Juk ne vaikai privalo krauti turtą tėvams, bet tėvai vaikams. 47N 12 15 47N 12 15 290380 Todėl mielai išleisiu tai, kas mano, ir dar save pridėsiu jūsų sielų labui; nors, kuo daugiau jus myliu, tuo mažiau esu mylimas. 47N 12 16 47N 12 16 290390 Tebūnie ir taip,­sakysite,­aš jūsų neapsunkinau, bet, būdamas gudrus, klasta jus pagavau. 47N 12 17 47N 12 17 290400 Bet ar kaip nors išnaudojau jus per kurį savo pasiuntinį? 47N 12 18 47N 12 18 290410 Paprašiau Titą keliauti ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Ar Titas jus išnaudojo? Ar mes veikėme ne ta pačia dvasia? Ar nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis? 47N 12 19 47N 12 19 290420 Vėl jūs manote, kad prieš jus teisinamės. Mes kalbame prieš Dievą Kristuje: viską darome, mylimieji, jūsų ugdymui. 47N 12 20 47N 12 20 290430 Mat bijau, kad atvykęs nerasčiau jūsų tokių, kokių nenoriu, ir kad pats nebūčiau toks, kokio jūs nenorite; kad nebūtų nesantaikos, pavydo, piktumo, barnių, šmeižtų, apkalbų, pasididžiavimo, netvarkos, 47N 12 21 47N 12 21 290440 kad, kai vėl atvyksiu, Dievas nepažemintų manęs prieš jus ir man netektų liūdėti dėl daugelio, kurie pirmiau buvo nusidėję ir dar neatgailavo dėl padarytų netyrumo, ištvirkavimo ir gašlumo darbų. 47N 13 1 47N 13 1 290450 Jau trečią kartą keliauju pas jus. ‘‘Dviejų ar trijų liudytojų lūpomis bus patvirtintas kiekvienas žodis’‘. 47N 13 2 47N 13 2 290460 Jau sakiau anksčiau ir sakau, kaip ir antrąkart lankydamasis pas jus, ir, būdamas atstu, dabar rašau tiems, kurie anksčiau nusidėjo, ir visiems kitiems,­jeigu atvyksiu vėl, būsiu negailestingas. 47N 13 3 47N 13 3 290470 Jūs reikalaujate įrodymo, kad manyje kalba Kristus, o Jis nėra silpnas prieš jus, bet galingas jumyse. 47N 13 4 47N 13 4 290480 Nors Jis buvo nukryžiuotas dėl silpnumo, bet dabar gyvas Dievo jėga. Nors mes irgi silpni Jame, bet jums gyvensime su Juo Dievo galybe. 47N 13 5 47N 13 5 290490 Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini? 47N 13 6 47N 13 6 290500 Bet turiu vilties, kad jūs suprasite, jog mes nesame atmestini. 47N 13 7 47N 13 7 290510 Aš meldžiu Dievą, kad jūs nedarytumėte nieko blogo,­ne tam, kad pasirodytume tinkami, bet kad jūs darytumėte gera, o mes būtume tartum atmestini. 47N 13 8 47N 13 8 290520 Juk nieko negalime daryti prieš tiesą, bet tik už tiesą. 47N 13 9 47N 13 9 290530 Mes džiaugiamės, kai esame silpni, o jūs stiprūs. Ir taip pat norime jūsų tobulumo. 47N 13 10 47N 13 10 290540 Todėl, būdamas toli, tai rašau, kad atvykęs neturėčiau griežtai elgtis, naudodamas valdžią, kurią man Viešpats suteikė tam, kad ugdyčiau, o ne kad griaučiau. 47N 13 11 47N 13 11 290550 Galiausiai, broliai, likite sveiki. Būkite tobuli, džiaukitės paguoda, būkite vienos minties, gyvenkite taikiai, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis. 47N 13 12 47N 13 12 290560 Pasveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu. 47N 13 13 47N 13 13 290570 Jus sveikina visi šventieji. Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendravimas tebūna su jumis visais! Amen. 48N 1 1 48N 1 1 290580 Paulius, apaštalas ne iš žmonių ir ne per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Jį prikėlusį iš numirusių Dievą Tėvą, 48N 1 2 48N 1 2 290590 ir kartu su manimi esantys broliai­Galatijos bažnyčioms. 48N 1 3 48N 1 3 290600 Malonė ir ramybė jums nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, 48N 1 4 48N 1 4 290610 kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad išgelbėtų mus nuo dabartinio blogo amžiaus pagal mūsų Dievo ir Tėvo valią, 48N 1 5 48N 1 5 290620 kuriam šlovė per amžių amžius! Amen. 48N 1 6 48N 1 6 290630 Stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetate prie kitokios evangelijos, 48N 1 7 48N 1 7 290640 kuri, tarp kitko, nėra kitokia, o yra tik jus klaidinantys žmonės, norintys iškreipti Kristaus Evangeliją. 48N 1 8 48N 1 8 290650 Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme,­tebūnie prakeiktas! 48N 1 9 48N 1 9 290660 Kaip anksčiau sakėme, taip ir dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę,­tebūnie prakeiktas! 48N 1 10 48N 1 10 290670 Ar aš ieškau žmonių palankumo, ar Dievo? Gal stengiuosi patikti žmonėms? Jei dar norėčiau patikti žmonėms, nebūčiau Kristaus tarnas. 48N 1 11 48N 1 11 290680 Aš sakau jums, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių, 48N 1 12 48N 1 12 290690 nes negavau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu. 48N 1 13 48N 1 13 290700 Jūs, be abejo, girdėjote, kaip kadaise aš elgiausi, išpažindamas judaizmą, kaip be saiko persekiojau Dievo bažnyčią ir grioviau ją. 48N 1 14 48N 1 14 290710 Žydų religija buvau pralenkęs daugelį bendraamžių savo tautiečių, būdamas itin uolus dėl savo tėvų tradicijų. 48N 1 15 48N 1 15 290720 Bet kai Dievas, kuris mane išskyrė dar esantį motinos įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo 48N 1 16 48N 1 16 290730 apreikšti manyje savo Sūnų, kad skelbčiau Jį pagonims, neskubėjau tartis su kūnu ir krauju 48N 1 17 48N 1 17 290740 ir nenuvykau į Jeruzalę pas pirmiau už mane buvusius apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir po to vėl grįžau į Damaską. 48N 1 18 48N 1 18 290750 Po trejų metų nukeliavau į Jeruzalę pasimatyti su Kefu ir pasilikau pas jį penkiolika dienų. 48N 1 19 48N 1 19 290760 Kitų apaštalų man neteko matyti, tiktai Viešpaties brolį Jokūbą. 48N 1 20 48N 1 20 290770 Ką jums rašau, tvirtinu Dievo akivaizdoje, jog nemeluoju. 48N 1 21 48N 1 21 290780 Po to išvykau į Sirijos ir Kilikijos sritis. 48N 1 22 48N 1 22 290790 Iš veido aš buvau nepažįstamas Judėjos bažnyčioms, kurios Kristuje. 48N 1 23 48N 1 23 290800 Jos buvo tik girdėję: tas, kuris mus kitados persekiojo, dabar skelbia tikėjimą, kurį kadaise griovė. 48N 1 24 48N 1 24 290810 Ir jos šlovino Dievą dėl manęs. 48N 2 1 48N 2 1 290820 Paskui, po keturiolikos metų, vėl nuvykau į Jeruzalę kartu su Barnabu, pasiėmęs ir Titą. 48N 2 2 48N 2 2 290830 Nuvykau, apreiškimo paskatintas, ir jiems išdėsčiau Evangeliją, kurią skelbiu pagonims, atskirai išsiaiškindamas su įžymesniais asmenimis, kad kartais nebėgčiau ar nebūčiau bėgęs veltui. 48N 2 3 48N 2 3 290840 Jie nevertė apsipjaustyti nė mano palydovo Tito, kuris buvo graikas. 48N 2 4 48N 2 4 290850 Tačiau netikriems broliams, paslapčia įslinkusiems iššnipinėti mūsų laisvę, kurią turime Kristuje Jėzuje, ir norėjusiems mus pavergti,­ 48N 2 5 48N 2 5 290860 jiems nė valandėlei nepasidavėme, kad Evangelijos tiesa pasiliktų su jumis. 48N 2 6 48N 2 6 290870 O dėl tariamai įžymesniųjų asmenų,­kas jie bebuvo, man nesvarbu, nes Dievas nėra žmonėms šališkas,­man įžymesnieji asmenys nieko nepridėjo. 48N 2 7 48N 2 7 290880 Atvirkščiai, pamatę, jog man patikėta skelbti Evangeliją neapipjaustytiesiems kaip Petrui apipjaustytiesiems 48N 2 8 48N 2 8 290890 (nes Tas, kuris veikė su Petru jam apaštalaujant apipjaustytiesiems, veikė taip pat su manimi tarp pagonių) 48N 2 9 48N 2 9 290900 ir pastebėję man suteiktą malonę, Jokūbas, Kefas ir Jonas, kurie laikomi šulais, padavė man ir Barnabui dešines draugystės ženklan, kad eitume pas pagonis, o jie pas apipjaustytuosius; 48N 2 10 48N 2 10 290910 tik mes turėjome prisiminti vargšus,­o aš ir stengiausi tai daryti. 48N 2 11 48N 2 11 290920 Kai Petras atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis nusižengė. 48N 2 12 48N 2 12 290930 Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgydavo su pagonimis; bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir vengė jų, bijodamas apipjaustytųjų. 48N 2 13 48N 2 13 290940 Kartu su juo veidmainiavo ir kiti žydai, netgi Barnabas pasidavė veidmainystei. 48N 2 14 48N 2 14 290950 Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, pasakiau Petrui visų akivaizdoje: ‘‘Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis gyventi taip, kaip žydai?’‘ 48N 2 15 48N 2 15 290960 Nors iš prigimties esame žydai ir ne pagonių kilmės nusidėjėliai, 48N 2 16 48N 2 16 290970 žinome, jog žmogus neišteisinamas įstatymo darbais, bet tikėjimu į Jėzų Kristų. Mes įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume išteisinti Kristaus tikėjimu, o ne įstatymo darbais; nes įstatymo darbais nebus išteisintas nė vienas žmogus. 48N 2 17 48N 2 17 290980 Bet, ieškant mums išteisinimo per Kristų, paaiškėja, kad mes patys esame nusidėjėliai. Ar Kristus dėl to yra nuodėmės tarnas? Jokiu būdu! 48N 2 18 48N 2 18 290990 Nes jeigu aš vėl atstatau, ką buvau išgriovęs, tai tampu nusikaltėliu. 48N 2 19 48N 2 19 291000 Aš per įstatymą numiriau įstatymui, kad gyvenčiau Dievui. 48N 2 20 48N 2 20 291010 Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane. 48N 2 21 48N 2 21 291020 Neatstumiu Dievo malonės, nes jei teisumas įgyjamas įstatymu, tuomet Kristus mirė veltui. 48N 3 1 48N 3 1 291030 O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi pas jus nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai? 48N 3 2 48N 3 2 291040 Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar klausydami tikėjimo? 48N 3 3 48N 3 3 291050 Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu? 48N 3 4 48N 3 4 291060 Ar tiek daug iškentėjote veltui? Jei iš tiesų būtų veltui! 48N 3 5 48N 3 5 291070 Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro per įstatymo darbus, ar dėl tikėjimo klausymo? 48N 3 6 48N 3 6 291080 Taip ‘‘Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu’‘. 48N 3 7 48N 3 7 291090 Todėl supraskite, kad Abraomo sūnūs yra tie, kurie tiki. 48N 3 8 48N 3 8 291100 Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu išteisins pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui Evangeliją: ‘‘Tavyje bus palaimintos visos tautos’‘. 48N 3 9 48N 3 9 291110 Taip tikintys susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu. 48N 3 10 48N 3 10 291120 Visi, kurie remiasi įstatymo darbais, yra prakeikimo galioje, nes parašyta: ‘‘Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo’‘. 48N 3 11 48N 3 11 291130 Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes ‘‘teisusis gyvens tikėjimu’‘. 48N 3 12 48N 3 12 291140 O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet ‘‘kas juos vykdo, tas gyvens jais’‘. 48N 3 13 48N 3 13 291150 Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: ‘‘Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio’‘,­ 48N 3 14 48N 3 14 291160 kad Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią. 48N 3 15 48N 3 15 291170 Broliai, kalbu, kaip įprasta žmonėms: net žmogaus testamento, kuris patvirtintas, niekas neatmeta ir nepapildo. 48N 3 16 48N 3 16 291180 Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis nesako ‘‘ir palikuonims’‘, ne daugeliui, bet kaip apie vieną: ‘‘ir tavo palikuoniui’‘, kuris yra Kristus. 48N 3 17 48N 3 17 291190 Noriu pasakyti, kad Dievo Kristuje anksčiau patvirtinto testamento negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti negaliojančiu. 48N 3 18 48N 3 18 291200 Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai jau nebe iš pažado, o Dievas davė tai Abraomui pažadu. 48N 3 19 48N 3 19 291210 Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo perduotas per angelus, tarpininko ranka. 48N 3 20 48N 3 20 291220 Tarpininkas neatstovauja vienai pusei, bet Dievas yra vienas. 48N 3 21 48N 3 21 291230 Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis suteikti gyvenimą, tai iš tikrųjų teisumas būtų iš įstatymo. 48N 3 22 48N 3 22 291240 Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi tektų tiems, kurie tiki. 48N 3 23 48N 3 23 291250 Prieš ateinant tikėjimui, buvome įstatymo įkalinti, kad lauktume apsireiškiant tikėjimo. 48N 3 24 48N 3 24 291260 Todėl įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad būtume tikėjimu išteisinti. 48N 3 25 48N 3 25 291270 Bet, tikėjimui atėjus, jau nesame auklėtojo globoje. 48N 3 26 48N 3 26 291280 Juk jūs visi esate Dievo sūnūs per tikėjimą Jėzumi Kristumi. 48N 3 27 48N 3 27 291290 Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. 48N 3 28 48N 3 28 291300 Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje! 48N 3 29 48N 3 29 291310 O jeigu esate Kristaus, tai esate Abraomo palikuonys ir paveldėtojai pagal pažadą. 48N 4 1 48N 4 1 291320 Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas; 48N 4 2 48N 4 2 291330 jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. 48N 4 3 48N 4 3 291340 Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims. 48N 4 4 48N 4 4 291350 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, 48N 4 5 48N 4 5 291360 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę. 48N 4 6 48N 4 6 291370 O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: ‘‘Aba, Tėve!’‘ 48N 4 7 48N 4 7 291380 Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų. 48N 4 8 48N 4 8 291390 Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai. 48N 4 9 48N 4 9 291400 Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti,­ kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?! 48N 4 10 48N 4 10 291410 Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų. 48N 4 11 48N 4 11 291420 Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui. 48N 4 12 48N 4 12 291430 Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs. 48N 4 13 48N 4 13 291440 Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu. 48N 4 14 48N 4 14 291450 Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų. 48N 4 15 48N 4 15 291460 Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man. 48N 4 16 48N 4 16 291470 Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą? 48N 4 17 48N 4 17 291480 Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų. 48N 4 18 48N 4 18 291490 Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus. 48N 4 19 48N 4 19 291500 Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus! 48N 4 20 48N 4 20 291510 Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti. 48N 4 21 48N 4 21 291520 Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo? 48N 4 22 48N 4 22 291530 Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios. 48N 4 23 48N 4 23 291540 Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios­pagal pažadą. 48N 4 24 48N 4 24 291550 Tai pasakyta perkeltine prasme: jos­tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei,­tai Hagara. 48N 4 25 48N 4 25 291560 Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais. 48N 4 26 48N 4 26 291570 Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina, 48N 4 27 48N 4 27 291580 nes parašyta: ‘‘Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą’‘. 48N 4 28 48N 4 28 291590 Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas. 48N 4 29 48N 4 29 291600 Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar. 48N 4 30 48N 4 30 291610 O ką gi sako Raštas?­’‘Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi’‘. 48N 4 31 48N 4 31 291620 Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios. 48N 5 1 48N 5 1 291630 Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą! 48N 5 2 48N 5 2 291640 Štai aš, Paulius, sakau jums: jeigu būsite apipjaustyti, Kristus nebebus jums niekuo naudingas. 48N 5 3 48N 5 3 291650 Pakartotinai įspėju kiekvieną, kuris tampa apipjaustytas: jis yra įpareigotas vykdyti visą įstatymą. 48N 5 4 48N 5 4 291660 Jūs, ieškantys išteisinimo įstatyme, atsiskyrėte nuo Kristaus, praradote malonę. 48N 5 5 48N 5 5 291670 O mes per Dvasią karštai laukiame ir viliamės tikėjimo teisumo. 48N 5 6 48N 5 6 291680 Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet tikėjimas, veikiantis meile. 48N 5 7 48N 5 7 291690 Jūs taip gražiai bėgote! Kas gi jums sukliudė paklusti tiesai? 48N 5 8 48N 5 8 291700 Ne Tas, kuris jus pašaukė, šitaip įtikino. 48N 5 9 48N 5 9 291710 Truputis raugo įraugina visą maišymą. 48N 5 10 48N 5 10 291720 Pasitikiu jumis Viešpatyje, kad nemąstysite kitaip; o jūsų drumstėjas, kas jis bebūtų, susilauks pasmerkimo. 48N 5 11 48N 5 11 291730 Jei aš, broliai, iki šiol skelbiu apipjaustymą, tai kodėl gi esu persekiojamas? Juk tada kryžiaus papiktinimas būtų pašalintas. 48N 5 12 48N 5 12 291740 O kad jūsų drumstėjai ir nusipjautų! 48N 5 13 48N 5 13 291750 Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems. 48N 5 14 48N 5 14 291760 Juk visas įstatymas išsipildo viename žodyje: ‘‘Mylėk savo artimą kaip save patį’‘. 48N 5 15 48N 5 15 291770 Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir ėdate, saugokitės, kad nebūtumėte vienas kito praryti! 48N 5 16 48N 5 16 291780 Sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų. 48N 5 17 48N 5 17 291790 Nes kūnas geidžia priešingo Dvasiai, o Dvasia­kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl negalite daryti visko, ko norėtumėte. 48N 5 18 48N 5 18 291800 Bet jei jūs Dvasios vedami, nebesate įstatymo valdžioje. 48N 5 19 48N 5 19 291810 Kūno darbai aiškūs­tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, 48N 5 20 48N 5 20 291820 stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, 48N 5 21 48N 5 21 291830 pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės. 48N 5 22 48N 5 22 291840 Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, 48N 5 23 48N 5 23 291850 romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. 48N 5 24 48N 5 24 291860 Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais. 48N 5 25 48N 5 25 291870 Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią. 48N 5 26 48N 5 26 291880 Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems. 48N 6 1 48N 6 1 291890 Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasioje, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėt sugundyti. 48N 6 2 48N 6 2 291900 Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą. 48N 6 3 48N 6 3 291910 O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja. 48N 6 4 48N 6 4 291920 Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam, 48N 6 5 48N 6 5 291930 nes kiekvienas neš savo naštą. 48N 6 6 48N 6 6 291940 Kas mokomas žodžio, tegul dalijasi visais gerais dalykais su mokytoju. 48N 6 7 48N 6 7 291950 Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus. 48N 6 8 48N 6 8 291960 Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus supuvimą, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą. 48N 6 9 48N 6 9 291970 Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime! 48N 6 10 48N 6 10 291980 Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams. 48N 6 11 48N 6 11 291990 Žiūrėkite, kokiomis didelėmis raidėmis jums parašiau savo ranka. 48N 6 12 48N 6 12 292000 Visi, kurie nori pasirodyti geri kūnu, verčia jus apsipjaustyti, kad tik jiems netektų kęsti persekiojimų dėl Kristaus kryžiaus. 48N 6 13 48N 6 13 292010 Bet net ir patys apipjaustyti nesilaiko įstatymo, o tenori jūsų apipjaustymo, kad galėtų pasigirti jumis. 48N 6 14 48N 6 14 292020 Aš nieku nesigirsiu, tik mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, kuriuo pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš pasauliui. 48N 6 15 48N 6 15 292030 Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet naujas kūrinys. 48N 6 16 48N 6 16 292040 Visiems, kurie laikysis šios taisyklės, teateinie ramybė ir pasigailėjimas; taip pat ir Dievo Izraeliui! 48N 6 17 48N 6 17 292050 Nuo šiol tegul niekas manęs nebevargina, nes savo kūne nešioju Viešpaties Jėzaus žymes. 48N 6 18 48N 6 18 292060 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna, broliai, su jūsų dvasia! Amen. 49N 1 1 49N 1 1 292070 Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas, šventiesiems, gyvenantiems Efeze, ir ištikimiesiems Kristuje Jėzuje. 49N 1 2 49N 1 2 292080 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! 49N 1 3 49N 1 3 292090 Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje visais dvasiniais palaiminimais danguje, 49N 1 4 49N 1 4 292100 mus išrinkdamas Jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti meile Jo akivaizdoje. 49N 1 5 49N 1 5 292110 Geros valios nutarimu Jis iš anksto paskyrė mus įsūnyti per Jėzų Kristų 49N 1 6 49N 1 6 292120 Jo malonės šlovės gyriui, kuria padarė mus priimtinus Mylimajame. 49N 1 7 49N 1 7 292130 Jame turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą pagal turtus Jo malonės, 49N 1 8 49N 1 8 292140 kurią Jis dosniai suteikė mums su visa išmintimi ir supratimu, 49N 1 9 49N 1 9 292150 paskelbdamas mums savo valios paslaptį pagal savo palankumą, kaip nusprendė savyje, 49N 1 10 49N 1 10 292160 kad, laikų pilnatvei atėjus, galėtų suvienyti Kristuje visa, kas yra tiek danguje, tiek ir žemėje. 49N 1 11 49N 1 11 292170 Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, 49N 1 12 49N 1 12 292180 kad pasitarnautume Jo šlovės gyriui mes, kurie nuo seno turėjome viltį Kristuje. 49N 1 13 49N 1 13 292190 Jame ir jūs, išgirdę tiesos žodį­ jūsų išgelbėjimo Evangeliją­ir įtikėję Juo, esate užantspauduoti pažadėtąja Šventąja Dvasia, 49N 1 14 49N 1 14 292200 kuri yra mūsų paveldėjimo užstatas iki nuosavybės atpirkimo Jo šlovės gyriui. 49N 1 15 49N 1 15 292210 Todėl ir aš, išgirdęs apie jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų meilę visiems šventiesiems, 49N 1 16 49N 1 16 292220 nesiliauju dėkojęs už jus, prisimindamas jus savo maldose, 49N 1 17 49N 1 17 292230 kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui 49N 1 18 49N 1 18 292240 ir apšviestų jūsų širdies akis, kad pažintumėte, kokia yra Jo pašaukimo viltis, kokie Jo palikimo šlovės turtai šventuosiuose 49N 1 19 49N 1 19 292250 ir kokia beribė Jo jėgos didybė mums, kurie tikime, veikiant jo galingai jėgai. 49N 1 20 49N 1 20 292260 Ja Jis veikė Kristuje, prikeldamas Jį iš numirusių ir pasodindamas savo dešinėje danguose, 49N 1 21 49N 1 21 292270 aukščiau už kiekvieną kunigaikštystę, valdžią, jėgą, viešpatystę ir už kiekvieną vardą, tariamą ne tik šiame amžiuje, bet ir būsimajame, 49N 1 22 49N 1 22 292280 ir visa paklojo po Jo kojomis, o Jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva bažnyčios, 49N 1 23 49N 1 23 292290 kuri yra Jo kūnas, pilnatvė To, kuris visa visame pripildo. 49N 2 1 49N 2 1 292300 Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, 49N 2 2 49N 2 2 292310 kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose. 49N 2 3 49N 2 3 292320 Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti. 49N 2 4 49N 2 4 292330 Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo, 49N 2 5 49N 2 5 292340 mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi,­malone jūs esate išgelbėti,­ 49N 2 6 49N 2 6 292350 kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, 49N 2 7 49N 2 7 292360 kad ateinančiais amžiais savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje. 49N 2 8 49N 2 8 292370 Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų­tai Dievo dovana, 49N 2 9 49N 2 9 292380 ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų. 49N 2 10 49N 2 10 292390 Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti. 49N 2 11 49N 2 11 292400 Todėl atsiminkite, kad jūs kadaise buvote kūnu pagonys, kuriuos vadino neapipjaustytais vadinamieji apipjaustytieji, apipjaustyti kūne rankomis. 49N 2 12 49N 2 12 292410 Tuo metu jūs buvote be Kristaus, atskirti nuo Izraelio bendruomenės, svetimi pažado sandoroms, be vilties ir be Dievo pasaulyje. 49N 2 13 49N 2 13 292420 Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, per Kristaus kraują tapote artimi. 49N 2 14 49N 2 14 292430 Nes mūsų sutaikinimas yra Jis, iš abejų padaręs viena ir sugriovęs mus skyrusią sieną, 49N 2 15 49N 2 15 292440 savo kūnu panaikinęs priešybę­ įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais,­kad iš dviejų sutvertų savyje naują žmogų ir atneštų taiką. 49N 2 16 49N 2 16 292450 Jis viename kūne abejus sutaikino su Dievu per kryžių, kuriuo ir sugriovė priešiškumą. 49N 2 17 49N 2 17 292460 Atėjęs Jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, 49N 2 18 49N 2 18 292470 nes per Jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo viena Dvasia. 49N 2 19 49N 2 19 292480 Todėl jūs jau nebesate pašaliniai nei svetimšaliai, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, 49N 2 20 49N 2 20 292490 pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų, 49N 2 21 49N 2 21 292500 ant kurio darniai auga visas pastatas į šventą šventyklą Viešpatyje, 49N 2 22 49N 2 22 292510 ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje. 49N 3 1 49N 3 1 292520 Todėl aš, Paulius, esu Kristaus Jėzaus kalinys dėl jūsų­ pagonių. 49N 3 2 49N 3 2 292530 Jūs esate girdėję apie Dievo malonės tvarkymą, man suteiktą jūsų labui. 49N 3 3 49N 3 3 292540 Apreiškimu man buvo atskleista paslaptis, kaip aš ką tik trumpai aprašiau. 49N 3 4 49N 3 4 292550 Skaitydami galite įsitikinti, kad suvokiu Kristaus paslaptį, 49N 3 5 49N 3 5 292560 kuri ankstesnėms žmonių kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista Jo šventiesiems apaštalams ir pranašams: 49N 3 6 49N 3 6 292570 pagonys yra bendrapaveldėtojai, priklauso vienam kūnui ir yra pažado dalininkai Kristuje per Evangeliją, 49N 3 7 49N 3 7 292580 kurios tarnu tapau pagal Dievo malonės dovaną, kuri man buvo duota Jo jėgos veikimu. 49N 3 8 49N 3 8 292590 Man, visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus 49N 3 9 49N 3 9 292600 ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti šita paslaptis, nuo amžių uždengta Dieve­viską sukūrusiame per Jėzų Kristų,­ 49N 3 10 49N 3 10 292610 kad dabar per bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje visokeriopa Dievo išmintis. 49N 3 11 49N 3 11 292620 Tai atitinka amžinąjį nutarimą, padarytą Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje, 49N 3 12 49N 3 12 292630 kuriame mes turime drąsą ir užtikrintą priėjimą per tikėjimą Juo. 49N 3 13 49N 3 13 292640 Todėl prašau nenusiminti dėl mano vargų jūsų dėlei, nes jie yra jūsų šlovė. 49N 3 14 49N 3 14 292650 Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, 49N 3 15 49N 3 15 292660 iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą, 49N 3 16 49N 3 16 292670 kad iš savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje, 49N 3 17 49N 3 17 292680 kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, 49N 3 18 49N 3 18 292690 galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis, 49N 3 19 49N 3 19 292700 ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnatvės. 49N 3 20 49N 3 20 292710 O Tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame, 49N 3 21 49N 3 21 292720 Jam tebūna šlovė bažnyčioje Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen. 49N 4 1 49N 4 1 292730 Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. 49N 4 2 49N 4 2 292740 Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje, 49N 4 3 49N 4 3 292750 siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais. 49N 4 4 49N 4 4 292760 Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti vienai pašaukimo vilčiai. 49N 4 5 49N 4 5 292770 Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. 49N 4 6 49N 4 6 292780 Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose. 49N 4 7 49N 4 7 292790 Bet kiekvienam iš mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos saiką. 49N 4 8 49N 4 8 292800 Todėl sakoma: ‘‘Pakilęs aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų’‘. 49N 4 9 49N 4 9 292810 Ką reiškia ‘‘Jis pakilo’‘, jeigu ne tai, kad Jis pirma ir nusileido į žemesniąsias žemės vietas. 49N 4 10 49N 4 10 292820 Tas, kuris nužengė, yra ir Tas, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa užpildytų. 49N 4 11 49N 4 11 292830 Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, 49N 4 12 49N 4 12 292840 kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui, 49N 4 13 49N 4 13 292850 kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko, 49N 4 14 49N 4 14 292860 kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą, 49N 4 15 49N 4 15 292870 bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame kame į Jį, kuris yra galva­Kristus. 49N 4 16 49N 4 16 292880 Iš Jo visas kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairių raiščių, pagal savo saiką veikiant kiekvienai daliai, auga, kad ugdytų save meilėje. 49N 4 17 49N 4 17 292890 Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto tuštybės. 49N 4 18 49N 4 18 292900 Jų protas aptemęs, jie atskirti nuo Dievo gyvenimo dėl savo neišmanymo bei širdies užkietėjimo. 49N 4 19 49N 4 19 292910 Jie sustabarėję, pasidavę gašlumui, nepasotinamai daro visus nešvarius darbus. 49N 4 20 49N 4 20 292920 Bet jūs ne taip pažinote Kristų! 49N 4 21 49N 4 21 292930 Juk iš Jo girdėjote ir Jame išmokote,­nes tiesa yra Jėzuje,­ 49N 4 22 49N 4 22 292940 kad privalu atsižadėti senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, 49N 4 23 49N 4 23 292950 atsinaujinti savo proto dvasioje 49N 4 24 49N 4 24 292960 ir apsirengti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume. 49N 4 25 49N 4 25 292970 Tad, atmetę melą, ‘‘kiekvienas tekalba tiesą savo artimui’‘, nes esame vieni kitų nariai. 49N 4 26 49N 4 26 292980 ‘‘Rūstaukite ir nenusidėkite’‘. Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! 49N 4 27 49N 4 27 292990 Ir neduokite vietos velniui. 49N 4 28 49N 4 28 293000 Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia, bet dirba, darydamas savo rankomis gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam. 49N 4 29 49N 4 29 293010 Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams. 49N 4 30 49N 4 30 293020 Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai. 49N 4 31 49N 4 31 293030 Tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis. 49N 4 32 49N 4 32 293040 Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums. 49N 5 1 49N 5 1 293050 Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai, 49N 5 2 49N 5 2 293060 ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui. 49N 5 3 49N 5 3 293070 Todėl ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godumas tenebūna net minimi pas jus, kaip pridera šventiesiems; 49N 5 4 49N 5 4 293080 taip pat nešvankumas, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka, verčiau tebūna dėkojimas. 49N 5 5 49N 5 5 293090 Nes jūs žinote, kad joks ištvirkėlis, netyras ar gobšas, kuris yra stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės. 49N 5 6 49N 5 6 293100 Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus. 49N 5 7 49N 5 7 293110 Todėl nebūkite jų bendrai! 49N 5 8 49N 5 8 293120 Juk kadaise buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Elkitės kaip šviesos vaikai,­ 49N 5 9 49N 5 9 293130 nes Dvasios vaisius reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa,­ 49N 5 10 49N 5 10 293140 ištirdami, kas patinka Viešpačiui. 49N 5 11 49N 5 11 293150 Ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos. 49N 5 12 49N 5 12 293160 Nes ką jie slapčia daro, gėda net sakyti. 49N 5 13 49N 5 13 293170 Bet viskas, kas atskleidžiama, tampa šviesos apšviesta, o kas tik apšviesta, yra šviesa. 49N 5 14 49N 5 14 293180 Todėl sakoma: ‘‘Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus’‘. 49N 5 15 49N 5 15 293190 Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip išmintingi, 49N 5 16 49N 5 16 293200 branginantys laiką, nes dienos yra piktos. 49N 5 17 49N 5 17 293210 Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia. 49N 5 18 49N 5 18 293220 Ir nepasigerkite vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios, 49N 5 19 49N 5 19 293230 kalbėdami vieni kitiems psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir šlovindami savo širdyse Viešpatį, 49N 5 20 49N 5 20 293240 visada ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, 49N 5 21 49N 5 21 293250 paklusdami vieni kitiems Dievo baimėje. 49N 5 22 49N 5 22 293260 Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams lyg Viešpačiui, 49N 5 23 49N 5 23 293270 nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva bažnyčios,­Jis kūno gelbėtojas. 49N 5 24 49N 5 24 293280 Todėl kaip bažnyčia paklūsta Kristui, taip ir žmonos visame kame teklauso savo vyrų. 49N 5 25 49N 5 25 293290 Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, 49N 5 26 49N 5 26 293300 kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, 49N 5 27 49N 5 27 293310 kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. 49N 5 28 49N 5 28 293320 Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį. 49N 5 29 49N 5 29 293330 Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus bažnyčią. 49N 5 30 49N 5 30 293340 Mes gi esame Jo kūno nariai, iš Jo kūno ir kaulų. 49N 5 31 49N 5 31 293350 ‘‘Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu’‘. 49N 5 32 49N 5 32 293360 Tai didelė paslaptis,­aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir bažnyčią. 49N 5 33 49N 5 33 293370 Taigi kiekvienas iš jūsų tegul myli savo žmoną taip, kaip save patį, o žmona tegerbia savo vyrą. 49N 6 1 49N 6 1 293380 Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga. 49N 6 2 49N 6 2 293390 ‘‘Gerbk savo tėvą ir motiną’‘,­ tai pirmasis įsakymas su pažadu: 49N 6 3 49N 6 3 293400 ‘‘Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje’‘. 49N 6 4 49N 6 4 293410 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje. 49N 6 5 49N 6 5 293420 Jūs, vergai, klausykite savo žemiškųjų šeimininkų su baime ir drebėjimu, nuoširdžiai kaip Kristaus, 49N 6 6 49N 6 6 293430 ne dėl akių tarnaudami, lyg žmonėms įtinkantys, bet kaip Kristaus vergai, iš širdies vykdantys Dievo valią. 49N 6 7 49N 6 7 293440 Noriai tarnaukite kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, 49N 6 8 49N 6 8 293450 žinodami, jog kiekvienas, tiek vergas, tiek laisvasis, jei daro ką gera, gaus atlyginimą iš Viešpaties. 49N 6 9 49N 6 9 293460 Ir jūs, šeimininkai, tą patį darykite jiems. Liaukitės grasinę, žinodami, kad ir jiems, ir jums yra Viešpats danguje ir Jis nedaro skirtumo tarp asmenų. 49N 6 10 49N 6 10 293470 Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga. 49N 6 11 49N 6 11 293480 Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. 49N 6 12 49N 6 12 293490 Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. 49N 6 13 49N 6 13 293500 Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti. 49N 6 14 49N 6 14 293510 Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais 49N 6 15 49N 6 15 293520 ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją. 49N 6 16 49N 6 16 293530 O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles. 49N 6 17 49N 6 17 293540 Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį, 49N 6 18 49N 6 18 293550 visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymu. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius 49N 6 19 49N 6 19 293560 ir mane, kad, man atvėrus lūpas, būtų duotas žodis drąsiai atskleisti Evangelijos paslaptį, 49N 6 20 49N 6 20 293570 kurios pasiuntinys esu ir būdamas kalinys,­kad turėčiau drąsos kalbėti taip, kaip privalau kalbėti. 49N 6 21 49N 6 21 293580 Kad ir jūs sužinotumėte, kaip man einasi ir ką veikiu, visa papasakos jums Tichikas, mylimas brolis ir ištikimas tarnas Viešpatyje. 49N 6 22 49N 6 22 293590 Aš tam jį ir pasiunčiau, kad jūs sužinotumėte apie mus ir kad jis paguostų jūsų širdis. 49N 6 23 49N 6 23 293600 Broliams ramybė ir meilė su tikėjimu nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus. 49N 6 24 49N 6 24 293610 Malonė visiems, kurie nuoširdžiai myli mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Amen. 50N 1 1 50N 1 1 293620 Paulius ir Timotiejus, Jėzaus Kristaus tarnai, visiems šventiesiems Kristuje Jėzuje, gyvenantiems Filipuose, kartu su vyskupais ir diakonais. 50N 1 2 50N 1 2 293630 Malonė jums ir ramybė nuo mūsų Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! 50N 1 3 50N 1 3 293640 Aš dėkoju savo Dievui, kada tik jus prisimenu, 50N 1 4 50N 1 4 293650 visada kiekvienoje savo maldoje su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas, 50N 1 5 50N 1 5 293660 už jūsų dalyvavimą skelbiant Evangeliją nuo pirmosios dienos iki šiandien. 50N 1 6 50N 1 6 293670 Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos. 50N 1 7 50N 1 7 293680 Šitaip manyti apie jus visus teisinga, nes turiu savo širdyje jus, kurie, tiek man esant surakintam, tiek ginant ir įtvirtinant Evangeliją, visi tebesate mano malonės dalininkai. 50N 1 8 50N 1 8 293690 Dievas man liudytojas, kaip aš jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu. 50N 1 9 50N 1 9 293700 Ir meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu įžvalgumu, 50N 1 10 50N 1 10 293710 kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas tobuliau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto iki Kristaus dienos, 50N 1 11 50N 1 11 293720 pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo šlovei ir gyriui. 50N 1 12 50N 1 12 293730 Broliai, aš noriu, kad jūs žinotumėte, jog mano būklė pasitarnavo Evangelijos plitimui. 50N 1 13 50N 1 13 293740 Mat mano kalinimas dėl Kristaus išgarsėjo visame pretorijuje ir tarp visų kitų, 50N 1 14 50N 1 14 293750 ir daugumas brolių Viešpatyje, mano pančių paakinti, imasi daug drąsiau, be baimės skelbti žodį. 50N 1 15 50N 1 15 293760 Beje, kai kurie skelbia Kristų iš pavydo ir rungtyniaudami, kiti gera valia; 50N 1 16 50N 1 16 293770 anie skelbia Kristų varžydamiesi, ne iš gryno nusistatymo, tardamiesi pasunkinsią mano pančius, 50N 1 17 50N 1 17 293780 o šitie iš meilės, suprasdami, kad aš paskirtas ginti Evangelijos. 50N 1 18 50N 1 18 293790 Tesižinai! Kad visokiais būdais, apsimetant ar iš tikrųjų, yra skelbiamas Kristus,­štai kuo džiaugiuosi ir toliau džiaugsiuos! 50N 1 19 50N 1 19 293800 Nes aš žinau, kad tai pasitarnaus mano išlaisvinimui dėl jūsų maldos ir Jėzaus Kristaus Dvasios pagalbos. 50N 1 20 50N 1 20 293810 Aš karštai laukiu ir turiu viltį, jog niekuo neliksiu sugėdintas, bet kaip visada, taip ir dabar Kristus bus viešai išaukštintas mano kūne­ar gyvenimu, ar mirtimi. 50N 1 21 50N 1 21 293820 Man gyvenimas­tai Kristus, o mirtis­tai laimėjimas. 50N 1 22 50N 1 22 293830 Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galiu vaisingai pasidarbuoti, tuomet nebežinau, ką pasirinkti. 50N 1 23 50N 1 23 293840 Mane traukia ir viena, ir kita, nors verčiau man iškeliauti ir būti su Kristumi, nes tai visų geriausia. 50N 1 24 50N 1 24 293850 O mano pasilikimas kūne reikalingesnis jums. 50N 1 25 50N 1 25 293860 Taip įsitikinęs, aš žinau, jog liksiu ir būsiu su jumis visais jūsų pažangai ir tikėjimo džiaugsmui, 50N 1 26 50N 1 26 293870 kad jūs dar labiau galėtumėte pasigirti manimi Jėzuje Kristuje, kai aš vėl atvyksiu pas jus. 50N 1 27 50N 1 27 293880 Tiktai jūsų elgesys tebūna vertas Kristaus Evangelijos, kad atvykęs matyčiau, o jei neatvyksiu­išgirsčiau, kad gyvenate vienoje dvasioje, viena siela kartu kovojate už Evangelijos tikėjimą 50N 1 28 50N 1 28 293890 ir niekuo nesiduodate priešininkų išgąsdinami. Jiems tai žlugimo ženklas, o jums­išgelbėjimo, ir jis Dievo duotas. 50N 1 29 50N 1 29 293900 Nes jums duota dėl Kristaus ne tik Jį tikėti, bet ir dėl Jo kentėti, 50N 1 30 50N 1 30 293910 kovojant tokią pat kovą, kokią matėte mane kovojant ir apie kokią dabar girdite, jog aš kovoju. 50N 2 1 50N 2 1 293920 Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo, 50N 2 2 50N 2 2 293930 tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo. 50N 2 3 50N 2 3 293940 Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save 50N 2 4 50N 2 4 293950 ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų. 50N 2 5 50N 2 5 293960 Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus, 50N 2 6 50N 2 6 293970 kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, 50N 2 7 50N 2 7 293980 bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. 50N 2 8 50N 2 8 293990 Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. 50N 2 9 50N 2 9 294000 Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų, 50N 2 10 50N 2 10 294010 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme 50N 2 11 50N 2 11 294020 ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats. 50N 2 12 50N 2 12 294030 Taigi, mano mylimieji, kaip visada paklusdavote, kai būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp jūsų,—atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami, 50N 2 13 50N 2 13 294040 nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo. 50N 2 14 50N 2 14 294050 Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų, 50N 2 15 50N 2 15 294060 kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje. 50N 2 16 50N 2 16 294070 Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio, kad Kristaus dieną galėčiau pasigirti ne veltui bėgęs ir ne veltui dirbęs. 50N 2 17 50N 2 17 294080 O jei aš atnašaujamas ant jūsų tikėjimo aukos ir tarnavimo, esu linksmas ir džiaugiuosi kartu su jumis visais. 50N 2 18 50N 2 18 294090 Taip pat ir jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi. 50N 2 19 50N 2 19 294100 Aš turiu Viešpatyje Jėzuje viltį netrukus pasiųsti pas jus Timotiejų, kad būčiau paguostas, sužinojęs, kaip jums sekasi. 50N 2 20 50N 2 20 294110 Mat aš neturiu nė vieno kito tokio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi. 50N 2 21 50N 2 21 294120 Visi kiti ieško ne Jėzaus Kristaus, bet savo naudos. 50N 2 22 50N 2 22 294130 O apie jo ištikimybę jūs žinote, nes skelbiant Evangeliją jis man tarnavo kaip sūnus tėvui. 50N 2 23 50N 2 23 294140 Taigi, kai tik paaiškės mano byla, viliuosi tučtuojau jį pasiųsti. 50N 2 24 50N 2 24 294150 Be to, turiu Viešpatyje viltį ir pats netrukus atvykti pas jus. 50N 2 25 50N 2 25 294160 Aš dar nusprendžiau siųsti pas jus Epafroditą, mano brolį, bendradarbį ir kovų draugą, o jūsų pasiuntinį ir pagalbininką mano reikmėse. 50N 2 26 50N 2 26 294170 Jis labai jūsų išsiilgo ir sielojosi, kad jūs išgirdote apie jo ligą. 50N 2 27 50N 2 27 294180 Tikrai jis sirgo ir buvo arti mirties, tačiau Dievas jo pasigailėjo, ir ne vien tik jo, bet ir manęs, kad manęs neužgriūtų sielvartas po sielvarto. 50N 2 28 50N 2 28 294190 Taigi aš jį skubiai siunčiu, kad, jį pamatę, pradžiugtumėte ir aš taip pat neliūdėčiau. 50N 2 29 50N 2 29 294200 Tad priimkite jį Viešpatyje su tikru džiaugsmu ir gerbkite tokius žmones, 50N 2 30 50N 2 30 294210 nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, nebrangindamas savo gyvybės, kad užpildytų spragą jūsų patarnavime man. 50N 3 1 50N 3 1 294220 Pagaliau, mano broliai, džiaukitės Viešpatyje! Man rašyti vis tą patį nesunku, o jums tai pastiprinimas. 50N 3 2 50N 3 2 294230 Saugokitės šunų, saugokitės piktų darbininkų, saugokitės apsipjaustėlių! 50N 3 3 50N 3 3 294240 Nes apipjaustymas esame mes, kurie garbinam Dievą Dvasia, giriamės Kristumi Jėzumi ir pasitikime ne kūnu. 50N 3 4 50N 3 4 294250 Nors aš galėčiau pasitikėti ir kūnu! Jei kas nors mano galįs pasitikėti kūnu, tai aš juo labiau; 50N 3 5 50N 3 5 294260 aštuntą dieną apipjaustytas, iš Izraelio tautos, Benjamino giminės, žydas iš žydų, įstatymu­fariziejus, 50N 3 6 50N 3 6 294270 uolumu­bažnyčios persekiotojas, įstatymo teisumu­nepeiktinas. 50N 3 7 50N 3 7 294280 Bet tai, kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. 50N 3 8 50N 3 8 294290 O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau Kristų 50N 3 9 50N 3 9 294300 ir būčiau atrastas Jame, nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą tikėjimu, 50N 3 10 50N 3 10 294310 kad pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose, suaugčiau su Jo mirtimi, 50N 3 11 50N 3 11 294320 kad pasiekčiau prisikėlimą iš numirusių. 50N 3 12 50N 3 12 294330 Nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas. 50N 3 13 50N 3 13 294340 Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje, 50N 3 14 50N 3 14 294350 veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje. 50N 3 15 50N 3 15 294360 Taigi visi, kurie esame subrendę, taip mąstykime. O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, tai Dievas jums ir tai apreikš. 50N 3 16 50N 3 16 294370 Kiek bebūtumėme pasiekę, vadovaukimės ta pačia taisykle ir taip mąstykime. 50N 3 17 50N 3 17 294380 Broliai, būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal pavyzdį, kurį matote mumyse. 50N 3 18 50N 3 18 294390 Daugelis­apie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar net su ašaromis kalbu­elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai. 50N 3 19 50N 3 19 294400 Jų galas­pražūtis, jų dievas­ pilvas ir jų garbė—gėda. Jie temąsto apie žemiškus dalykus. 50N 3 20 50N 3 20 294410 Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, 50N 3 21 50N 3 21 294420 kuris pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau. 50N 4 1 50N 4 1 294430 Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano džiaugsme ir mano vainike,­tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji! 50N 4 2 50N 4 2 294440 Aš raginu Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje. 50N 4 3 50N 4 3 294450 Taip pat raginu tave, tikrasis bendradarbi, padėk toms moterims, kurios darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai gyvenimo knygoje. 50N 4 4 50N 4 4 294460 Džiaukitės Viešpatyje visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės! 50N 4 5 50N 4 5 294470 Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! 50N 4 6 50N 4 6 294480 Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. 50N 4 7 50N 4 7 294490 Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje. 50N 4 8 50N 4 8 294500 Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama,­apie visa, kas dora ir šlovinga. 50N 4 9 50N 4 9 294510 Darykite, ką tik iš manęs išmokote, ką gavote, ką girdėjote ir matėte manyje, ir ramybės Dievas bus su jumis. 50N 4 10 50N 4 10 294520 Labai nudžiugau Viešpatyje, kad pagaliau vėl pražydo jūsų rūpinimasis manimi. Jūs ir seniau rūpindavotės, bet stigo progų tai parodyti. 50N 4 11 50N 4 11 294530 Kalbu tai ne todėl, kad stokoju, nes išmokau būti patenkintas savo būkle. 50N 4 12 50N 4 12 294540 Esu patyręs ir skurdą, ir perteklių. Visa ko esu ragavęs: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis. 50N 4 13 50N 4 13 294550 Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina. 50N 4 14 50N 4 14 294560 Vis dėlto jūs gerai padarėte, dalyvaudami mano varge. 50N 4 15 50N 4 15 294570 Jūs, filipiečiai, taip pat žinote: kai, pradėjęs skelbti Evangeliją, išvykau iš Makedonijos, jokia bažnyčia neužmezgė su manimi davimo ir gavimo santykių, tik jūs vieni. 50N 4 16 50N 4 16 294580 Jūs mano reikalams pasiuntėte aukų vieną ir kitą kartą į Tesaloniką. 50N 4 17 50N 4 17 294590 Aš netrokštu dovanos, bet trokštu vaisiaus, kuris augtų jūsų sąskaiton. 50N 4 18 50N 4 18 294600 Aš esu visko gavęs ir turiu su pertekliumi. Esu visiškai aprūpintas, per Epafroditą gavęs iš jūsų kvapią dovaną, Dievui priimtiną ir patinkančią auką. 50N 4 19 50N 4 19 294610 O mano Dievas patenkins visas jūsų reikmes iš savo šlovės turtų Kristuje Jėzuje. 50N 4 20 50N 4 20 294620 Mūsų Dievui ir Tėvui šlovė per amžių amžius! Amen. 50N 4 21 50N 4 21 294630 Sveikinkite kiekvieną šventąjį Kristuje Jėzuje. Jus sveikina su manimi esantys broliai. 50N 4 22 50N 4 22 294640 Jus sveikina visi šventieji, o ypač iš ciesoriaus namiškių. 50N 4 23 50N 4 23 294650 Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis visais! Amen. 51N 1 1 51N 1 1 294660 Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus,­ 51N 1 2 51N 1 2 294670 šventiesiems ir ištikimiesiems broliams Kristuje, gyvenantiems Kolosuose: malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus! 51N 1 3 51N 1 3 294680 Nuolat melsdamiesi už jus, dėkojame Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, 51N 1 4 51N 1 4 294690 nes girdime apie jūsų tikėjimą Kristumi Jėzumi ir jūsų meilę visiems šventiesiems 51N 1 5 51N 1 5 294700 dėl vilties, kuri jums paruošta danguje. Apie ją jūs esate girdėję Evangelijos tiesos žodyje, 51N 1 6 51N 1 6 294710 kuris pasiekė jus ir panašiai kaip visame pasaulyje, taip ir pas jus neša vaisių ir auga nuo tos dienos, kada išgirdote ir pažinote Dievo malonę tiesoje. 51N 1 7 51N 1 7 294720 To jūs išmokote iš mūsų mylimojo bendradarbio Epafro, kuris jums yra ištikimas Kristaus tarnas. 51N 1 8 51N 1 8 294730 Jis ir davė žinią mums apie jūsų meilę Dvasioje. 51N 1 9 51N 1 9 294740 Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, 51N 1 10 51N 1 10 294750 kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir Jam tobulai patiktumėte, nešdami vaisių gerais darbais ir augdami Dievo pažinimu; 51N 1 11 51N 1 11 294760 kad, sustiprinti visokeriopa jėga iš Jo šlovės galios didžiai kantrybei ir ištvermei, su džiaugsmu 51N 1 12 51N 1 12 294770 dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, 51N 1 13 51N 1 13 294780 kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. 51N 1 14 51N 1 14 294790 Jame mes turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą. 51N 1 15 51N 1 15 294800 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis, 51N 1 16 51N 1 16 294810 nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios,­visa sutverta per Jį ir Jam. 51N 1 17 51N 1 17 294820 Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi. 51N 1 18 51N 1 18 294830 Ir Jis yra kūno­bažnyčios galva. Jis­pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę. 51N 1 19 51N 1 19 294840 Nes Tėvui patiko Jame apgyvendinti visą pilnatvę 51N 1 20 51N 1 20 294850 ir per Jį visa sutaikinti su savimi, darant Jo kryžiaus krauju taiką,­per Jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje. 51N 1 21 51N 1 21 294860 Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški savo protuose piktais darbais, Dievas dabar sutaikino 51N 1 22 51N 1 22 294870 mirtimi Jo žemiškajame kūne, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti, 51N 1 23 51N 1 23 294880 jei tik pasiliekate tikėjime įsitvirtinę bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau. 51N 1 24 51N 1 24 294890 Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl Jo kūno­bažnyčios. 51N 1 25 51N 1 25 294900 Jos tarnu aš tapau Dievo patvarkymu, kuris duotas man dėl jūsų, kad išpildyčiau Dievo žodį, 51N 1 26 51N 1 26 294910 tą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Jo šventiesiems. 51N 1 27 51N 1 27 294920 Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties šlovės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse­šlovės viltis. 51N 1 28 51N 1 28 294930 Mes Jį skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir mokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje. 51N 1 29 51N 1 29 294940 Dėl to aš ir darbuojuos, grumdamasis Jo suteikta jėga, kuri galingai veikia manyje. 51N 2 1 51N 2 1 294950 Tad noriu, kad jūs žinotumėte, kaip įnirtingai kovoju už jus, už laodikiečius ir visus, kurie nėra matę mano kūno veido, 51N 2 2 51N 2 2 294960 kad būtų paguostos visų širdys, kad, meile suvienyti, visi pasiektų pažinimo pilnatvės turtus ir pažintų paslaptį Dievo—Tėvo ir Kristaus, 51N 2 3 51N 2 3 294970 kuriame slypi visi išminties ir pažinimo turtai. 51N 2 4 51N 2 4 294980 Jums tai sakau, kad niekas jūsų nesuvedžiotų įtikinančia kalba. 51N 2 5 51N 2 5 294990 Nors kūnu esu toli nuo jūsų, tačiau dvasia su jumis ir džiaugiuosi, matydamas jūsų tvarką ir jūsų tikėjimo Kristumi tvirtumą. 51N 2 6 51N 2 6 295000 Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Jėzų Kristų, taip ir gyvenkite Jame, 51N 2 7 51N 2 7 295010 įsišakniję bei statydindamiesi Jame ir įsitvirtinę tikėjime, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo. 51N 2 8 51N 2 8 295020 Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų filosofija ir tuščia apgaule, kuri remiasi žmonių tradicijomis ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi. 51N 2 9 51N 2 9 295030 Jame kūniškai gyvena visa Dievybės pilnatvė, 51N 2 10 51N 2 10 295040 ir jūs esate tobuli Jame, kuris yra kiekvienos kunigaikštystės ir valdžios galva. 51N 2 11 51N 2 11 295050 Jame jūs taip pat esate apipjaustyti ne rankomis atliktu apipjaustymu, bet kūno nuodėmių, kūniškumo nusirengimu­Kristaus apipjaustymu. 51N 2 12 51N 2 12 295060 Su Juo palaidoti krikšte, kuriame jūs buvote ir prikelti, tikėdami jėga Dievo, prikėlusio Jį iš numirusių. 51N 2 13 51N 2 13 295070 Ir jus, mirusius nusikaltimais ir jūsų kūno neapipjaustymu, Jis atgaivino kartu su Juo, atleisdamas visus nusikaltimus. 51N 2 14 51N 2 14 295080 Jis ištrynė skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, raštą, kuris buvo prieš mus, ir panaikino jį, prikaldamas prie kryžiaus. 51N 2 15 51N 2 15 295090 Jis nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus. 51N 2 16 51N 2 16 295100 Taigi niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo, dėl švenčių, jauno mėnulio ar sabato dienų. 51N 2 17 51N 2 17 295110 Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis, o kūnas yra Kristaus. 51N 2 18 51N 2 18 295120 Niekas teneatima jūsų atlygio, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, pasinėręs į tai, ko nėra matęs, be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais, 51N 2 19 51N 2 19 295130 nesijungdamas su Galva, iš kurios visas kūnas, sąnariais ir raiščiais aprūpinamas bei jungiamas vienybėn, auga Dievo teikiamu ūgiu. 51N 2 20 51N 2 20 295140 Jei su Kristumi mirėte pasaulio pradmenims, tai kodėl gi, tarsi tebegyvendami pasaulyje, pasiduodate nuostatoms 51N 2 21 51N 2 21 295150 (‘‘Neliesk! Neragauk! Neimk!’‘­ 51N 2 22 51N 2 22 295160 visa tai vartojama dingsta.) pagal žmonių priesakus bei doktrinas? 51N 2 23 51N 2 23 295170 Tiesa, tai atrodo išmintingai dėl susikurto pamaldumo, tariamo nusižeminimo ir kūno varginimo, tačiau neturi jokios vertės ir pasotina kūniškumą. 51N 3 1 51N 3 1 295180 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. 51N 3 2 51N 3 2 295190 Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje. 51N 3 3 51N 3 3 295200 Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve. 51N 3 4 51N 3 4 295210 Kai pasirodys Kristus­mūsų gyvenimas, tada su Juo ir jūs pasirodysite šlovėje. 51N 3 5 51N 3 5 295220 Todėl marinkite tuos savo narius, kurie yra žemėje: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė. 51N 3 6 51N 3 6 295230 Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė neklusnumo vaikams. 51N 3 7 51N 3 7 295240 Jūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami tarp jų. 51N 3 8 51N 3 8 295250 Bet dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. 51N 3 9 51N 3 9 295260 Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais 51N 3 10 51N 3 10 295270 ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė. 51N 3 11 51N 3 11 295280 Čia jau nebėra nei graiko, nei žydo, nei apipjaustyto, nei neapipjaustyto, nei barbaro, nei skito, nei vergo, nei laisvojo, bet visa ir visuose­Kristus. 51N 3 12 51N 3 12 295290 Todėl, kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme. 51N 3 13 51N 3 13 295300 Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Kristus atleido, taip ir jūs atleiskite. 51N 3 14 51N 3 14 295310 O virš viso šito apsivilkite meile, kuri yra tobulumo raištis. 51N 3 15 51N 3 15 295320 Jūsų širdyse teviešpatauja Dievo ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Ir būkite dėkingi. 51N 3 16 51N 3 16 295330 Kristaus žodis tegul tarpsta jumyse. Mokykite ir įspėkite vieni kitus visokeriopa išmintimi, su dėkinga širdimi giedokite Viešpačiui psalmes, himnus ir dvasines giesmes. 51N 3 17 51N 3 17 295340 Ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per Jį dėkodami Dievui Tėvui. 51N 3 18 51N 3 18 295350 Jūs, žmonos, būkite atsidavusios savo vyrams, kaip dera Viešpatyje. 51N 3 19 51N 3 19 295360 O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs. 51N 3 20 51N 3 20 295370 Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes tai patinka Viešpačiui. 51N 3 21 51N 3 21 295380 O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs. 51N 3 22 51N 3 22 295390 Jūs, vergai, visame kame pakluskite savo šeimininkams pagal kūną, ne dėl akių tarnaudami, kaip žmonėms patikti norėdami, bet iš tyros širdies, bijodami Dievo. 51N 3 23 51N 3 23 295400 Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, 51N 3 24 51N 3 24 295410 žinodami, kad iš Viešpaties gausite palikimą kaip atlyginimą,­ nes jūs tarnaujate Viešpačiui Kristui. 51N 3 25 51N 3 25 295420 O kas daro neteisybę, susilauks atlygio už tai, ką padarė, ir nebus žiūrima asmens. 51N 4 1 51N 4 1 295430 O jūs, šeimininkai, duokite vergams, kas teisinga ir kas dera, atsimindami, kad ir jūs turite Šeimininką danguje. 51N 4 2 51N 4 2 295440 Nuolat melskitės, budėdami ir dėkodami; 51N 4 3 51N 4 3 295450 melskitės taip pat ir už mus, kad Dievas mums atvertų žodžio duris skelbti Kristaus paslaptį, dėl kurios aš surakintas, 51N 4 4 51N 4 4 295460 kad sugebėčiau ją atskleisti taip, kaip privalau ją skelbti. 51N 4 5 51N 4 5 295470 Elkitės protingai su pašaliniais, išnaudodami laiką. 51N 4 6 51N 4 6 295480 Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad sugebėtumėte kiekvienam atsakyti. 51N 4 7 51N 4 7 295490 Apie mano reikalus jums viską praneš Tichikas, mylimas brolis, ištikimas tarnas ir bendradarbis Viešpatyje. 51N 4 8 51N 4 8 295500 Aš tam jį ir siunčiu, kad sužinotų, kaip jums sekasi, ir paguostų jūsų širdis. 51N 4 9 51N 4 9 295510 Jis su Onesimu, ištikimu ir mylimu broliu, kuris yra iš jūsų, papasakos jums visa, kas čia dedasi. 51N 4 10 51N 4 10 295520 Jus sveikina mano kalėjimo draugas Aristarchas ir Barnabo pusbrolis Morkus­dėl jo jau gavote nurodymų; jei jis atvyks pas jus, priimkite jį. 51N 4 11 51N 4 11 295530 Dar jus sveikina Jėzus, vadinamas Justu. Iš apipjaustytųjų jie yra vieninteliai mano bendradarbiai dėl Dievo karalystės, tapę mano paguoda. 51N 4 12 51N 4 12 295540 Jus sveikina jūsiškis Epafras, Kristaus tarnas, kuris visada grumiasi už jus maldose, kad jūs būtumėt tobuli ir visiškai įsitikinę, kas yra Dievo valia. 51N 4 13 51N 4 13 295550 Aš galiu paliudyti, kad jis labai uolus dėl jūsų, laodikiečių ir hierapoliečių. 51N 4 14 51N 4 14 295560 Sveikina jus mylimasis gydytojas Lukas ir Demas. 51N 4 15 51N 4 15 295570 Pasveikinkite brolius Laodikėjoje ir Nimfą bei bažnyčią, kuri jo namuose. 51N 4 16 51N 4 16 295580 Kai šitas laiškas bus perskaitytas pas jus, pasirūpinkite, kad jis būtų perskaitytas ir laodikiečių bažnyčioje, o jūs perskaitykite laišką, kuris ateis iš Laodikėjos. 51N 4 17 51N 4 17 295590 Taip pat pasakykite Archipui: ‘‘Žiūrėk, kad vykdytum tarnavimą, kurį gavai Viešpatyje!’‘ 51N 4 18 51N 4 18 295600 Sveikinimas, parašytas mano, Pauliaus, ranka. Prisiminkite mano pančius. Malonė su jumis! Amen. 52N 1 1 52N 1 1 295610 Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bažnyčiai Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! 52N 1 2 52N 1 2 295620 Mes visada dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, 52N 1 3 52N 1 3 295630 nuolat minėdami jūsų tikėjimo darbus, meilės triūsą bei vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje, 52N 1 4 52N 1 4 295640 žinodami, Dievo numylėtieji broliai, jūsų išrinkimą. 52N 1 5 52N 1 5 295650 Nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Jūs žinote, kaip mes pas jus elgėmės jūsų labui. 52N 1 6 52N 1 6 295660 Ir jūs pasidarėte mūsų ir Viešpaties pasekėjai, priėmę žodį didžiame suspaudime su Šventosios Dvasios džiaugsmu, 52N 1 7 52N 1 7 295670 ir taip jūs tapote pavyzdžiu visiems Makedonijos bei Achajos tikintiesiems. 52N 1 8 52N 1 8 295680 Mat iš jūsų Viešpaties žodis nuskambėjo ne tik Makedonijoje bei Achajoje, bet jūsų tikėjimas Dievu pasklido visur, ir mums jau nebereikia nieko kalbėti. 52N 1 9 52N 1 9 295690 Jie patys pasakoja apie mūsų atvykimą pas jus, ir kaip jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo tarnauti gyvajam bei tikrajam Dievui 52N 1 10 52N 1 10 295700 ir laukti iš dangaus Jo Sūnaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių,­Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės. 52N 2 1 52N 2 1 295710 Jūs patys, broliai, žinote, kad mūsų apsilankymas pas jus nebuvo veltui. 52N 2 2 52N 2 2 295720 Prieš tai, kaip patys žinote, nukentėję ir paniekinti Filipuose, buvome drąsūs Dieve ir skelbėme jums Evangeliją esant dideliam pasipriešinimui. 52N 2 3 52N 2 3 295730 Juk mūsų skelbimas plaukia ne iš klaidos, nei iš netyro nusistatymo, nei iš klastingumo. 52N 2 4 52N 2 4 295740 Dievo pripažinti tinkami, kad mums būtų patikėta Evangelija, ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne žmonėms, bet Dievui, kuris tiria mūsų širdis. 52N 2 5 52N 2 5 295750 Kaip žinote, niekada nepasižymėjome pataikaujančiomis kalbomis ir paslėptu godumu,­Dievas yra liudytojas,­ 52N 2 6 52N 2 6 295760 niekada neieškojome žmonių garbės, nei tarp jūsų, nei kitur. Būdami Kristaus apaštalai, galėjome būti jums našta, 52N 2 7 52N 2 7 295770 vis dėlto pas jus buvome švelnūs, tarsi maitinanti motina, globojanti savo kūdikius. 52N 2 8 52N 2 8 295780 Taip jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums brangūs. 52N 2 9 52N 2 9 295790 Jūs, broliai, atsimenate mūsų triūsą ir pastangas: dirbdami per dienas ir naktis, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, skelbėme jums Dievo Evangeliją. 52N 2 10 52N 2 10 295800 Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis, įtikėjusiais. 52N 2 11 52N 2 11 295810 Jūs žinote, kaip kiekvieną iš jūsų raginome, kalbinome, maldavome, tarsi tėvas savo vaikus, 52N 2 12 52N 2 12 295820 kad elgtumėtės kaip dera prieš Dievą, kuris jus šaukia į savo karalystę ir šlovę. 52N 2 13 52N 2 13 295830 Todėl ir mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę Dievo žodį, kurį girdėjote iš mūsų, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet, kas jis iš tikro yra,­kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikinčiuosiuose. 52N 2 14 52N 2 14 295840 Jūs, broliai, tapote sekėjais Dievo bažnyčių Kristuje Jėzuje, kurios yra Judėjoje. Jūs tą patį iškentėjote nuo savo tautiečių, kaip ir jos nuo žydų, 52N 2 15 52N 2 15 295850 kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir savo pranašus ir persekiojo mus. Jie nepatinka Dievui ir yra priešiški visiems žmonėms, 52N 2 16 52N 2 16 295860 nes draudžia mums skelbti Evangeliją pagonims, kad šie būtų išgelbėti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir jiems artinasi galutinė Dievo rūstybė. 52N 2 17 52N 2 17 295870 O mes, broliai, kuriam laikui atskirti nuo jūsų,­žinoma, tik kūnu, ne širdimi,­be galo pasiilgę, labai troškome išvysti jūsų veidus. 52N 2 18 52N 2 18 295880 Todėl ruošėmės atvykti pas jus,­bent jau aš, Paulius, ruošiausi kartą ir kitą,­tačiau mums sutrukdė šėtonas. 52N 2 19 52N 2 19 295890 Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasigyrimo vainikas? Argi ne jūs prieš mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Jo atėjimo metu? 52N 2 20 52N 2 20 295900 Taip, jūs esate mūsų šlovė ir džiaugsmas! 52N 3 1 52N 3 1 295910 Todėl, ilgiau nebeiškęsdami, nutarėme vieni pasilikti Atėnuose 52N 3 2 52N 3 2 295920 ir pasiuntėme Timotiejų, savo brolį, Dievo tarną ir bendradarbį Kristaus Evangelijoje, kad sustiprintų jus ir padrąsintų jus tikėjime, 52N 3 3 52N 3 3 295930 kad nė vienas nesvyruotų šiuose suspaudimuose, nes jūs patys žinote, kad tam esame skirti. 52N 3 4 52N 3 4 295940 Dar būdami tarp jūsų, iš anksto sakėme, kad turėsime kentėti priespaudą, ir, kaip žinote, taip ir įvyko. 52N 3 5 52N 3 5 295950 Todėl, ilgiau nebeiškęsdamas, pasiunčiau pasiuntinį, norėdamas sužinoti apie jūsų tikėjimą, ar kartais jūsų nesugundė gundytojas ir ar nėra niekais pavirtęs mūsų triūsas. 52N 3 6 52N 3 6 295960 Dabar Timotiejus iš jūsų grįžo pas mus ir atnešė gerą žinią apie jūsų tikėjimą ir jūsų meilę: kad jūs nuolat mus maloniai prisimenate ir karštai trokštate mus pamatyti kaip ir mes jus. 52N 3 7 52N 3 7 295970 Taigi, broliai, jūs savo tikėjimu paguodėte mus visuose mūsų suspaudimuose ir negandose. 52N 3 8 52N 3 8 295980 Dabar mes tikrai gyvuojame, nes jūs tvirtai stovite Viešpatyje. 52N 3 9 52N 3 9 295990 Ir kaip atsidėkosime Dievui už jus, už visus džiaugsmus, kuriuos dėl jūsų patiriame savo Dievo akivaizdoje? 52N 3 10 52N 3 10 296000 Dieną ir naktį be saiko meldžiamės, kad išvystume jūsų veidus ir galėtume papildyti, ko dar stinga jūsų tikėjimui. 52N 3 11 52N 3 11 296010 Jis pats­mūsų Dievas ir Tėvas­ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus tenutiesia mums kelią pas jus. 52N 3 12 52N 3 12 296020 Viešpats teaugina jus ir gausiai tepraturtina meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime,­ 52N 3 13 52N 3 13 296030 tesustiprina jūsų širdis ir padaro nepeiktinas šventume prieš Dievą, mūsų Tėvą, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir visų Jo šventųjų atėjimo metu. 52N 4 1 52N 4 1 296040 Pagaliau, broliai, prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui­taip ir elkitės, darydami vis daugiau pažangos! 52N 4 2 52N 4 2 296050 Jūs juk žinote, kokių nurodymų jums davėme Viešpaties Jėzaus vardu. 52N 4 3 52N 4 3 296060 Nes tokia Dievo valia­jūsų šventėjimas; kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimo 52N 4 4 52N 4 4 296070 ir kiekvienas iš jūsų mokėtų saugoti savąjį indą šventume ir pagarboje, 52N 4 5 52N 4 5 296080 o ne aistringame geiduly, kaip pagonys, kurie nepažįsta Dievo; 52N 4 6 52N 4 6 296090 kad nė vienas neperžengtų ribų ir šituo dalyku neapgaudinėtų savo brolio, nes Dievas už visa tai keršija, kaip jau esame įspėję ir patvirtinę. 52N 4 7 52N 4 7 296100 Dievas nepašaukė mūsų nedorybei, bet šventumui. 52N 4 8 52N 4 8 296110 Todėl, kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris ir davė mums savo Šventąją Dvasią. 52N 4 9 52N 4 9 296120 Apie brolišką meilę nebereikia jums rašyti, nes jūs patys esate Dievo išmokyti mylėti vienas kitą, 52N 4 10 52N 4 10 296130 ir jūs taip darote visiems broliams visoje Makedonijoje. Mes tik raginame jus, broliai, daryti vis daugiau pažangos, 52N 4 11 52N 4 11 296140 stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir dirbti savo rankomis, kaip jums įsakėme. 52N 4 12 52N 4 12 296150 Taip jūs deramai elgsitės pašalinių akyse ir jums nieko netrūks. 52N 4 13 52N 4 13 296160 Aš nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties. 52N 4 14 52N 4 14 296170 Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo. 52N 4 15 52N 4 15 296180 Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. 52N 4 16 52N 4 16 296190 Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, 52N 4 17 52N 4 17 296200 paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. 52N 4 18 52N 4 18 296210 Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais. 52N 5 1 52N 5 1 296220 Dėl valandos ir laiko, broliai, nėra reikalo jums rašyti. 52N 5 2 52N 5 2 296230 Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. 52N 5 3 52N 5 3 296240 Kai žmonės kalbės: ‘‘Ramybė ir saugumas’‘, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks. 52N 5 4 52N 5 4 296250 Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis. 52N 5 5 52N 5 5 296260 Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai. 52N 5 6 52N 5 6 296270 Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs! 52N 5 7 52N 5 7 296280 Mat kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, pasigeria naktį. 52N 5 8 52N 5 8 296290 O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir apsirengę tikėjimo bei meilės šarvus ir užsidėję išgelbėjimo vilties šalmą. 52N 5 9 52N 5 9 296300 Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, 52N 5 10 52N 5 10 296310 kuris mirė už mus, kad mes ar budėdami, ar miegodami gyventume kartu su Juo. 52N 5 11 52N 5 11 296320 Todėl guoskite ir statydinkite vieni kitus, ką jūs ir darote. 52N 5 12 52N 5 12 296330 Prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų, vadovauja jums Viešpatyje ir teikia jums pamokymų. 52N 5 13 52N 5 13 296340 Be galo branginkite juos, mylėdami dėl jų darbo! Taikiai sugyvenkite tarpusavyje! 52N 5 14 52N 5 14 296350 Raginame jus, broliai: įspėkite nedrausminguosius, padrąsinkite liūdinčiuosius, palaikykite silpnuosius, būkite kantrūs su visais! 52N 5 15 52N 5 15 296360 Žiūrėkite, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visada siekite daryti gera vieni kitiems ir visiems. 52N 5 16 52N 5 16 296370 Visada džiaukitės, 52N 5 17 52N 5 17 296380 be paliovos melskitės! 52N 5 18 52N 5 18 296390 Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje. 52N 5 19 52N 5 19 296400 Negesinkite Dvasios! 52N 5 20 52N 5 20 296410 Neniekinkite pranašavimų! 52N 5 21 52N 5 21 296420 Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės! 52N 5 22 52N 5 22 296430 Susilaikykite nuo visokio blogio! 52N 5 23 52N 5 23 296440 Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko jūsų dvasią, sielą ir kūną nepeiktiną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui. 52N 5 24 52N 5 24 296450 Ištikimas yra Tas, kuris jus šaukia, Jis ir įvykdys! 52N 5 25 52N 5 25 296460 Broliai, melskitės už mus! 52N 5 26 52N 5 26 296470 Sveikinkite visus brolius šventu pabučiavimu. 52N 5 27 52N 5 27 296480 Saikdinu jus Viešpačiu, kad šis laiškas būtų perskaitytas visiems šventiesiems broliams. 52N 5 28 52N 5 28 296490 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis! Amen. 53N 1 1 53N 1 1 296500 Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bažnyčiai Dieve, mūsų Tėve, ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. 53N 1 2 53N 1 2 296510 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! 53N 1 3 53N 1 3 296520 Mes jaučiame pareigą visada dėkoti, broliai, už jus Dievui, ir tai teisinga, nes jūsų tikėjimas smarkiai auga ir jūsų visų meilė vienas kitam vis didėja. 53N 1 4 53N 1 4 296530 Todėl mes ir giriamės jumis Dievo bažnyčiose­jūsų kantrybe bei tikėjimu visuose jūsų persekiojimuose ir sunkumuose, kuriuos jums tenka pakelti. 53N 1 5 53N 1 5 296540 O tai ir yra teisingo Dievo teismo požymis: jūs turite tapti verti Dievo karalystės, dėl kurios ir kenčiate. 53N 1 6 53N 1 6 296550 Teisinga iš Dievo pusės atmokėti jūsų prispaudėjams priespauda, 53N 1 7 53N 1 7 296560 o jums, prispaustiesiems,­poilsiu drauge su mumis, kai iš dangaus apsireikš Viešpats Jėzus su savo galingais angelais. 53N 1 8 53N 1 8 296570 Liepsnojančioje ugnyje Jis atkeršys tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai. 53N 1 9 53N 1 9 296580 Jie bus nubausti amžina pražūtimi ir atskirti nuo Viešpaties veido ir nuo Jo galybės šlovės 53N 1 10 53N 1 10 296590 tą dieną, kada Jis ateis, kad būtų pašlovintas savo šventuosiuose ir keliantis susižavėjimą visuose, kurie įtikėjo. Jūs irgi patikėjote mūsų liudijimu. 53N 1 11 53N 1 11 296600 Todėl mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus šio pašaukimo ir parodytų visą savo gerumą ir palankumą bei galingus tikėjimo darbus, 53N 1 12 53N 1 12 296610 kad mūsų Viešpaties Jėzaus vardas būtų pašlovintas jumyse, o jūs Jame, pagal mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę. 53N 2 1 53N 2 1 296620 Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo pas Jį: 53N 2 2 53N 2 2 296630 nesiduokite taip greitai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasia, ar žodžiu, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Kristaus diena jau atėjo. 53N 2 3 53N 2 3 296640 Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! Pirmiau turi ateiti atkritimas ir būti apreikštas nuodėmės žmogus, pražūties sūnus, 53N 2 4 53N 2 4 296650 prieštarautojas, kuris išaukština save prieš visa, kas vadinama Dievu ar garbinama, ir pats sėdasi kaip Dievas Dievo šventykloje, rodydamas save esant Dievu. 53N 2 5 53N 2 5 296660 Ar neprisimenate, jog aš tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų? 53N 2 6 53N 2 6 296670 Jūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis būtų apreikštas savo metu. 53N 2 7 53N 2 7 296680 Nedorybės paslaptis jau veikia, kol bus patrauktas tas, kas jį sulaiko. 53N 2 8 53N 2 8 296690 Tada pasirodys nedorėlis, kurį Viešpats sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo atėjimo spindesiu. 53N 2 9 53N 2 9 296700 Ano nedorėlio atėjimą, šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklai 53N 2 10 53N 2 10 296710 ir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išgelbėjimui. 53N 2 11 53N 2 11 296720 Todėl Dievas jiems pasiųs stiprų paklydimą, kad jie tikėtų melu 53N 2 12 53N 2 12 296730 ir būtų nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisumą. 53N 2 13 53N 2 13 296740 Mes jaučiame pareigą visada dėkoti Dievui už jus, Viešpaties numylėti broliai, kad Dievas jus nuo pradžios išsirinko išgelbėjimui per Dvasios pašventinimą ir tiesos tikėjimą, 53N 2 14 53N 2 14 296750 kuriam Jis pašaukė jus per mūsų Evangeliją, kad įgytumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus šlovę. 53N 2 15 53N 2 15 296760 Todėl, broliai, tvirtai stovėkite ir laikykitės nurodymų, kurių išmokote iš mūsų žodžių ar laiško. 53N 2 16 53N 2 16 296770 O pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, kuris pamilo mus ir iš malonės suteikė mums amžiną paguodą ir gerą viltį, 53N 2 17 53N 2 17 296780 tepaguodžia jūsų širdis ir tesustiprina kiekviename gerame žodyje ir darbe. 53N 3 1 53N 3 1 296790 Pagaliau, broliai, melskitės už mus, kad Viešpaties žodis skintųsi kelią ir būtų pašlovintas, kaip ir pas jus, 53N 3 2 53N 3 2 296800 ir kad mes būtume išgelbėti nuo netikusių ir nedorų žmonių, nes ne visi turi tikėjimą. 53N 3 3 53N 3 3 296810 O Viešpats ištikimas; Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto. 53N 3 4 53N 3 4 296820 Mes pasitikime jumis Viešpatyje, kad vykdote ir vykdysite, ką jums įsakome. 53N 3 5 53N 3 5 296830 Viešpats telenkia jūsų širdis į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę. 53N 3 6 53N 3 6 296840 Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu įsakome jums, broliai, šalintis kiekvieno brolio, kuris tinginiauja ir nesilaiko tradicijos, gautos iš mūsų. 53N 3 7 53N 3 7 296850 Jūs patys žinote, kaip reikia sekti mumis. Mes gi pas jus netinginiavome 53N 3 8 53N 3 8 296860 ir nevalgėme kieno nors duonos dykai, bet, sunkiai triūsdami, darbavomės dieną ir naktį, kad tik neapsunkintume nė vieno iš jūsų; 53N 3 9 53N 3 9 296870 ir ne todėl, kad neturime teisės, bet norime būti jums pavyzdžiu, kad sektumėte mumis. 53N 3 10 53N 3 10 296880 Dar būdami pas jus, mes įsakėme: ‘‘Kas nenori dirbti­tenevalgo!’‘ 53N 3 11 53N 3 11 296890 Nes mes girdime, kad kai kurie pas jus tinginiauja, nieko nedirba, tik kišasi į svetimus reikalus. 53N 3 12 53N 3 12 296900 Tokiems įsakome ir juos raginame per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną. 53N 3 13 53N 3 13 296910 O jūs, broliai, nepailskite darę gera! 53N 3 14 53N 3 14 296920 O kas nepaklustų mūsų laiško žodžiams, tokį įsidėmėkite ir nebendraukite su juo, kad susigėstų. 53N 3 15 53N 3 15 296930 Nelaikykite jo priešu, bet įspėkite kaip brolį. 53N 3 16 53N 3 16 296940 Patsai ramybės Viešpats tegul teikia jums ramybę visada ir visais būdais. Viešpats su jumis visais! 53N 3 17 53N 3 17 296950 Šis sveikinimas prirašytas mano, Pauliaus, ranka. Tai ženklas kiekviename laiške: taip aš rašau. 53N 3 18 53N 3 18 296960 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis visais! Amen. 54N 1 1 54N 1 1 296970 Paulius, Jėzaus Kristaus apaštalas, Dievo, mūsų Gelbėtojo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, mūsų vilties, paliepimu,­ 54N 1 2 54N 1 2 296980 Timotiejui, tikram sūnui tikėjime: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties! 54N 1 3 54N 1 3 296990 Dar keliaudamas į Makedoniją, aš prašiau tave pasilikti Efeze, kad įsakytum kai kuriems, jog jie nemokytų kitaip, 54N 1 4 54N 1 4 297000 nekreiptų dėmesio į pasakas ir į begalines giminystės eiles, kurios veikiau sukelia ginčus negu dievišką ugdymą, esantį tikėjime. 54N 1 5 54N 1 5 297010 Įsakymo tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo. 54N 1 6 54N 1 6 297020 Kai kurie, nuklydę nuo šių dalykų, paskendo tuščiuose plepaluose. 54N 1 7 54N 1 7 297030 Jie norėtų būti įstatymo mokytojais, bet nesupranta nei ką kalba, nei ką tvirtina. 54N 1 8 54N 1 8 297040 O mes žinome, jog įstatymas geras, jeigu kas teisingai juo naudojasi, 54N 1 9 54N 1 9 297050 suprasdamas, kad įstatymas nėra skirtas teisiajam, bet nusikaltėliams ir neklusniems, bedieviams ir nusidėjėliams, nešventiems ir šventvagiškiems, tėvažudžiams ir motinžudžiams, žmogžudžiams, 54N 1 10 54N 1 10 297060 paleistuviams, homoseksualistams, vergų pirkliams, melagiams, priesaikos laužytojams ir viskam, kas priešinga sveikam mokymui 54N 1 11 54N 1 11 297070 pagal palaimintojo Dievo šlovingąją Evangeliją, kuri man yra patikėta. 54N 1 12 54N 1 12 297080 Aš dėkoju mūsų Viešpačiui Kristui Jėzui, kuris įgalino mane, nes palaikė mane ištikimu, paskirdamas tarnavimui, 54N 1 13 54N 1 13 297090 nors anksčiau buvau piktžodžiautojas, persekiotojas ir akiplėša. Manęs buvo pasigailėta, nes taip elgiausi dėl neišmanymo ir netikėjimo. 54N 1 14 54N 1 14 297100 Bet mūsų Viešpaties malonė išsiliejo be saiko su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje. 54N 1 15 54N 1 15 297110 Tikras žodis ir vertas visiško pritarimo, kad Kristus Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš. 54N 1 16 54N 1 16 297120 Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie Jį įtikės amžinajam gyvenimui. 54N 1 17 54N 1 17 297130 Amžių Karaliui, nemirtingajam, neregimajam, vieninteliam išmintingajam Dievui tebūna garbė ir šlovė per amžių amžius! Amen. 54N 1 18 54N 1 18 297140 Šį įsakymą perduodu tau, sūnau Timotiejau, pagal ankstesnes pranašystes apie tave, kad, jomis remdamasis, kovotum gerą kovą, 54N 1 19 54N 1 19 297150 turėdamas tikėjimą ir gerą sąžinę. Jos atsižadėjus, kai kurių tikėjimo laivas sudužo. 54N 1 20 54N 1 20 297160 Iš jų yra Himenėjas ir Aleksandras, kuriuos atidaviau šėtonui, kad jie pasimokytų nebepiktžodžiauti. 54N 2 1 54N 2 1 297170 Taigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones, 54N 2 2 54N 2 2 297180 už karalius bei visus valdininkus, kad tyliai ir ramiai gyventume visokeriopai dievotą ir kilnų gyvenimą. 54N 2 3 54N 2 3 297190 Tai gera ir priimtina akyse Dievo, mūsų Gelbėtojo, 54N 2 4 54N 2 4 297200 kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą. 54N 2 5 54N 2 5 297210 Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas­ žmogus Kristus Jėzus, 54N 2 6 54N 2 6 297220 kuris atidavė save kaip išpirką už visus, kad būtų paliudytas reikiamu metu. 54N 2 7 54N 2 7 297230 Tam aš esu paskirtas pamokslininkas ir apaštalas,­sakau tiesą Kristuje, nemeluoju,­tikėjimo ir tiesos mokytojas pagonims. 54N 2 8 54N 2 8 297240 Taigi trokštu, kad vyrai melstųsi visur, keldami aukštyn šventas rankas, be pykčio ir abejonių. 54N 2 9 54N 2 9 297250 Taip pat, kad moterys puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, 54N 2 10 54N 2 10 297260 bet,­kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu,­ gerais darbais. 54N 2 11 54N 2 11 297270 Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu. 54N 2 12 54N 2 12 297280 Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui,­ji tesilaiko tyliai. 54N 2 13 54N 2 13 297290 Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui­Ieva. 54N 2 14 54N 2 14 297300 Ir ne Adomas buvo apgautas, o moteris buvo apgauta ir nusidėjo. 54N 2 15 54N 2 15 297310 Bet ji bus išgelbėta, gimdydama vaikus,­jeigu jie išlaikys tikėjimą, meilę, šventumą ir susilaikymą. 54N 3 1 54N 3 1 297320 Štai tikras žodis: jei kas siekia vyskupauti, trokšta gero darbo. 54N 3 2 54N 3 2 297330 O vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras, santūrus, protingas, padorus, svetingas, sugebantis mokyti; 54N 3 3 54N 3 3 297340 ne girtuoklis, ne kivirčius, ne geidžiantis nešvaraus pelno, bet švelnus, nemėgstantis vaidytis, negodus pinigų, 54N 3 4 54N 3 4 297350 geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus. 54N 3 5 54N 3 5 297360 Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis rūpinsis Dievo bažnyčia? 54N 3 6 54N 3 6 297370 Vyskupas neturi būti naujatikis, kad nepasididžiuotų ir nepakliūtų į pasmerkimą kaip velnias. 54N 3 7 54N 3 7 297380 Be to, jam privalu turėti gerą liudijimą tarp pašalinių, kad nebūtų jam priekaištaujama ir neįkliūtų į velnio pinkles. 54N 3 8 54N 3 8 297390 Taip pat ir diakonai privalo būti garbingi, ne dviliežuviai, ne besaikiai vyno gėrėjai, ne geidžiantys nešvaraus pelno, 54N 3 9 54N 3 9 297400 saugantys tikėjimo paslaptį tyroje sąžinėje. 54N 3 10 54N 3 10 297410 Ir pirmiausia jie turi būti išbandyti, o paskui, jei pasirodys esą be kaltės, tegul diakonauja. 54N 3 11 54N 3 11 297420 Jų žmonos taip pat privalo būti garbingos, ne šmeižikės, santūrios ir ištikimos visame kame. 54N 3 12 54N 3 12 297430 Diakonai tebūna vienos žmonos vyrai, gerai prižiūrintys vaikus ir savo pačių namus. 54N 3 13 54N 3 13 297440 Gerai diakonaujantys įgyja garbingą laipsnį ir didelę tikėjimo drąsą Kristuje Jėzuje. 54N 3 14 54N 3 14 297450 Aš tau rašau apie šiuos dalykus, nors tikiuosi greit atvykti pas tave. 54N 3 15 54N 3 15 297460 Bet jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo bažnyčia, tiesos ramstis ir pamatas. 54N 3 16 54N 3 16 297470 Ir neginčijamai yra didelė dievotumo paslaptis: Dievas buvo apreikštas kūne, išteisintas Dvasioje, matomas angelų, paskelbtas pagonims, įtikėtas pasaulyje ir paimtas į šlovę. 54N 4 1 54N 4 1 297480 Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams, 54N 4 2 54N 4 2 297490 veidmainingiems melo skelbėjams, turintiems sudegintą sąžinę, 54N 4 3 54N 4 3 297500 draudžiantiems tuoktis, liepiantiems susilaikyti nuo maisto, kurį sukūrė Dievas, kad jį su padėka priimtų tikintieji ir pažinusieji tiesą. 54N 4 4 54N 4 4 297510 Kiekvienas gi Dievo kūrinys yra geras, ir niekas neatmestina, jei priimama su padėka, 54N 4 5 54N 4 5 297520 nes tai pašventinama Dievo žodžiu ir malda. 54N 4 6 54N 4 6 297530 Jeigu šitaip aiškinsi broliams, būsi geras Jėzaus Kristaus tarnas, besimaitinantis tikėjimo žodžiais ir geru mokymu, kuriuo tu rūpestingai pasekei. 54N 4 7 54N 4 7 297540 Bedieviškų ir bobiškų pasakų venk, o ugdykis dievotumą. 54N 4 8 54N 4 8 297550 Kūno lavinimas nedaug naudos duoda, o dievotumas viskam naudingas; jis turi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadą. 54N 4 9 54N 4 9 297560 Šis žodis yra tikras, vertas visiško pritarimo. 54N 4 10 54N 4 10 297570 Mes todėl ir triūsiame bei kenčiame panieką, nes pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas. 54N 4 11 54N 4 11 297580 Taip įsakinėk ir mokyk! 54N 4 12 54N 4 12 297590 Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, dvasia, tikėjimu, skaistumu. 54N 4 13 54N 4 13 297600 Kol atvyksiu, užsiiminėk skaitymu, raginimu, mokymu. 54N 4 14 54N 4 14 297610 Neapleisk tavyje esančios dovanos, kuri tau buvo suteikta per pranašystę su vyresniųjų rankų uždėjimu. 54N 4 15 54N 4 15 297620 Mąstyk apie šituos dalykus, atsidėk jiems visiškai, kad tavo pažanga būtų visiems akivaizdi. 54N 4 16 54N 4 16 297630 Žiūrėk savęs ir mokymo, būk pastovus tame. Taip išgelbėsi save ir savo klausytojus. 54N 5 1 54N 5 1 297640 Senesnio žmogaus aštriai nebark, bet ragink kaip tėvą, o jaunesniuosius­kaip brolius, 54N 5 2 54N 5 2 297650 vyresnio amžiaus moteris­kaip motinas, o jaunesnes­kaip seseris, laikydamasis visiško skaistumo. 54N 5 3 54N 5 3 297660 Gerbk našles, kurios yra tikros našlės. 54N 5 4 54N 5 4 297670 Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, tegul šie pirmiausia išmoksta rūpintis savo namiškiais ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai patinka Dievui. 54N 5 5 54N 5 5 297680 Tikra našlė, palikusi viena, pasitiki Dievu, maldauja ir meldžiasi dieną ir naktį. 54N 5 6 54N 5 6 297690 Bet našlė, gyvenanti malonumais, dar gyva būdama, yra mirusi. 54N 5 7 54N 5 7 297700 Todėl tai įsakyk, kad jos būtų be priekaišto. 54N 5 8 54N 5 8 297710 Jeigu kas neaprūpina savųjų, ir ypač savo namiškių, tas yra paneigęs tikėjimą ir blogesnis už netikintį! 54N 5 9 54N 5 9 297720 Į našlių sąrašą įtrauk tokią našlę, kuriai ne mažiau kaip šešiasdešimt metų, kuri buvo žmona vieno vyro, 54N 5 10 54N 5 10 297730 jeigu ji pasižymėjo gerais darbais, jei išauklėjo vaikus, jei buvo svetinga, jei plaudavo šventiesiems kojas, jei pagelbėdavo vargstantiems, jei stengdavosi dirbti visokį gerą darbą. 54N 5 11 54N 5 11 297740 Jaunesnių našlių nepriimk. Pasiduodamos gašlumui, o ne Kristui, jos nori ištekėti 54N 5 12 54N 5 12 297750 ir yra smerktinos, nes pameta ankstesnį tikėjimą. 54N 5 13 54N 5 13 297760 Be to, jos išmoksta dykinėti, landžiodamos iš namų į namus, ir ne tik dykinėti, bet plepėti, kištis į svetimus reikalus bei kalbėti, kas nedera. 54N 5 14 54N 5 14 297770 Taigi norėčiau, kad jaunesnės ištekėtų, augintų vaikus, šeimininkautų ir neduotų priešininkui jokios progos apkalboms. 54N 5 15 54N 5 15 297780 Nes kai kurios jau nuklydo paskui šėtoną. 54N 5 16 54N 5 16 297790 Jei kuris tikintis vyras ar moteris turi pas save našlių, tegul jas aprūpina, kad bažnyčia nebūtų apsunkinama ir įstengtų padėti tikrosioms našlėms. 54N 5 17 54N 5 17 297800 Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi vertais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie dirba, skelbdami žodį ir mokydami. 54N 5 18 54N 5 18 297810 Juk Raštas sako: ‘‘Neužrišk kuliančiam jaučiui nasrų’‘, ir: ‘‘Darbininkas vertas savo užmokesčio’‘. 54N 5 19 54N 5 19 297820 Skundo prieš vyresnįjį nepriimk, nebent liudytų du ar trys liudytojai. 54N 5 20 54N 5 20 297830 Nuodėmiaujančius bark visų akivaizdoje, kad ir kiti bijotų. 54N 5 21 54N 5 21 297840 Aš įsakau tau Dievo, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje, kad laikytumeis šitų nurodymų be išankstinio nusistatymo ir neatsižvelgdamas į asmenis. 54N 5 22 54N 5 22 297850 Skubotai niekam neuždėk rankų ir neprisidėk prie svetimų nuodėmių; išsilaikyk tyras. 54N 5 23 54N 5 23 297860 Negerk vien gryno vandens, bet vartok truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų. 54N 5 24 54N 5 24 297870 Kai kurių žmonių nuodėmės matomos iki teismo, o kai kurių paaiškėja tik vėliau. 54N 5 25 54N 5 25 297880 Taip pat ir geri darbai visiems matomi, o jei pasitaiko kitaip, jų vis tiek negalima paslėpti. 54N 6 1 54N 6 1 297890 Vergai, esantys po jungu, telaiko savo šeimininkus vertais visokeriopos pagarbos, kad nebūtų piktžodžiaujama Dievo vardui ir mokymui. 54N 6 2 54N 6 2 297900 O tie, kurie turi tikinčius šeimininkus, tegul jų neniekina, kadangi jie yra broliai; geriau tegul jiems dar uoliau tarnauja, nes, gaunantys naudą, yra tikintys ir mylimi. Taip mokyk ir taip ragink! 54N 6 3 54N 6 3 297910 Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei dievotumo mokymu, 54N 6 4 54N 6 4 297920 tas yra išdidus, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių atsiranda pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai 54N 6 5 54N 6 5 297930 ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog dievotumas esąs pasipelnymas. Šalinkis tokių. 54N 6 6 54N 6 6 297940 Žinoma, dievotumas yra didelis pasipelnymas, kai jį lydi pasitenkinimas. 54N 6 7 54N 6 7 297950 Juk nieko neatsinešėme į pasaulį ir, aišku, nieko neišsinešime. 54N 6 8 54N 6 8 297960 Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti. 54N 6 9 54N 6 9 297970 Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei į daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje. 54N 6 10 54N 6 10 297980 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų. 54N 6 11 54N 6 11 297990 Bet tu, Dievo žmogau, bėk nuo tų dalykų ir vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, kantrumą, romumą. 54N 6 12 54N 6 12 298000 Kovok gerą tikėjimo kovą, laikykis amžinojo gyvenimo, kuriam esi pašauktas ir išpažinai gerą išpažinimą daugelio liudytojų akyse. 54N 6 13 54N 6 13 298010 Aš prašau tavęs prieš Dievą, kuris viskam teikia gyvybę, ir prieš Kristų Jėzų, kuris prie Poncijaus Piloto pateikė gerą išpažinimą, 54N 6 14 54N 6 14 298020 kad išlaikytum šį įsakymą be dėmės ir be priekaišto iki mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pasirodymo. 54N 6 15 54N 6 15 298030 Jį savo laiku apreikš palaimintasis vienintelis Valdovas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, 54N 6 16 54N 6 16 298040 vienintelis Nemirtingasis, gyvenantis neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti. Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen. 54N 6 17 54N 6 17 298050 Šio amžiaus turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į netikrus turtus, bet į gyvąjį Dievą, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui. 54N 6 18 54N 6 18 298060 Tegul jie daro gera, turtėja gerais darbais, būna dosnūs, dalijasi su kitais. 54N 6 19 54N 6 19 298070 Taip jie pasidės gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą. 54N 6 20 54N 6 20 298080 O Timotiejau, saugok tai, kas tau patikėta, vengdamas netinkamo tuščiažodžiavimo ir tariamojo pažinimo prieštaravimų, 54N 6 21 54N 6 21 298090 nes kai kurie, jam atsidavę, nuklydo nuo tikėjimo. Malonė tebūna su jumis! Amen. 55N 1 1 55N 1 1 298100 Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas pagal gyvenimo pažadą Kristuje Jėzuje,— 55N 1 2 55N 1 2 298110 mylimam sūnui Timotiejui: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties! 55N 1 3 55N 1 3 298120 Dėkoju Dievui, kuriam tarnauju kaip ir mano protėviai su tyra sąžine, be paliovos tave prisimindamas savo maldose dieną ir naktį. 55N 1 4 55N 1 4 298130 Menu tavo ašaras ir trokštu tave matyti, kad būčiau kupinas džiaugsmo. 55N 1 5 55N 1 5 298140 Aš vis prisimenu tavo neveidmainišką tikėjimą, kuris pirma gyveno tavo senelėje Loidėje, tavo motinoje Eunikėje ir, esu įsitikinęs, gyvena ir tavyje. 55N 1 6 55N 1 6 298150 Todėl tau primenu, kad vėl uždegtum Dievo dovaną, esančią tavyje mano rankų uždėjimu. 55N 1 7 55N 1 7 298160 Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią. 55N 1 8 55N 1 8 298170 Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, Jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk dėl Evangelijos jėga Dievo, 55N 1 9 55N 1 9 298180 kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus, 55N 1 10 55N 1 10 298190 o dabar apreikšta, pasirodžius mūsų Gelbėtojui Jėzui Kristui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija; 55N 1 11 55N 1 11 298200 jai aš esu paskirtas pamokslininku, apaštalu ir pagonių mokytoju. 55N 1 12 55N 1 12 298210 Dėl šios priežasties aš ir kenčiu, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau. 55N 1 13 55N 1 13 298220 Sau pavyzdžiu laikyk sveikus žodžius, kuriuos girdėjai iš manęs tikėjime ir meilėje Kristuje Jėzuje. 55N 1 14 55N 1 14 298230 Saugok tą gera, kas tau patikėta, Šventąja Dvasia, kuri gyvena mumyse. 55N 1 15 55N 1 15 298240 Tu žinai, kad nuo manęs nusigręžė visi, kurie yra Azijoje, tarp jų Figelas ir Hermogenas. 55N 1 16 55N 1 16 298250 Viešpats tebūna gailestingas Onesiforo namams, nes jis dažnai mane atgaivindavo ir nesigėdijo mano pančių, 55N 1 17 55N 1 17 298260 bet, atvykęs į Romą, labai uoliai manęs ieškojo ir surado. 55N 1 18 55N 1 18 298270 Viešpats tesuteikia jam aną dieną rasti Viešpaties pasigailėjimą. Be to, tu gerai žinai, kiek daug jis yra tarnavęs man Efeze. 55N 2 1 55N 2 1 298280 Taigi tu, mano sūnau, būk stiprus malone, kuri yra Kristuje Jėzuje, 55N 2 2 55N 2 2 298290 ir, ką iš manęs girdėjai prie daugelio liudytojų, patikėk ištikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti. 55N 2 3 55N 2 3 298300 Iškęsk sunkumus kaip geras Kristaus Jėzaus karys. 55N 2 4 55N 2 4 298310 Nė vienas kareivis neįsivelia į gyvenimo reikalus, norėdamas patikti jį pašaukusiam. 55N 2 5 55N 2 5 298320 Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. 55N 2 6 55N 2 6 298330 Sunkiai dirbantis žemdirbys turi pirmas pasiimti vaisių. 55N 2 7 55N 2 7 298340 Suprask, ką sakau; Viešpats teduoda tau išmanymo apie visus dalykus. 55N 2 8 55N 2 8 298350 Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo palikuonių, kaip skelbiama mano Evangelijoje, 55N 2 9 55N 2 9 298360 dėl kurios aš kenčiu ir net esu surakintas lyg piktadarys. Bet Dievo žodis nesurakinamas! 55N 2 10 55N 2 10 298370 Todėl aš visa pakenčiu dėl išrinktųjų, kad ir jie įgytų išgelbėjimą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove. 55N 2 11 55N 2 11 298380 Štai patikimas žodis: jei mes su Juo mirėme, su Juo ir gyvensime. 55N 2 12 55N 2 12 298390 Jei kenčiame, su Juo ir valdysime. Jeigu mes Jo išsižadėsime, ir Jis mūsų išsižadės. 55N 2 13 55N 2 13 298400 Jeigu esame neištikimi, Jis lieka ištikimas, nes savęs Jis negali išsižadėti. 55N 2 14 55N 2 14 298410 Primink tai, liepdamas Viešpaties akivaizdoje, kad nekovotų žodžiais, nes iš to jokios naudos, vien tik žala klausytojams. 55N 2 15 55N 2 15 298420 Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį. 55N 2 16 55N 2 16 298430 Venk bedieviškų ir tuščių tauškalų, kurie vis giliau ves į bedievystę. 55N 2 17 55N 2 17 298440 Jų kalba, tarsi gangrena, vis plis. Tokie yra Himenėjas ir Filetas, 55N 2 18 55N 2 18 298450 kurie nuklydo nuo tiesos, tvirtindami, kad prisikėlimas jau įvykęs, ir tuo griaudami kai kurių tikėjimą. 55N 2 19 55N 2 19 298460 Bet tvirtai stovi Dievo pamatas, turintis tokį antspaudą: ‘‘Viešpats pažįsta savuosius’‘ ir: ‘‘Tepasitraukia nuo neteisybės kiekvienas, kuris šaukiasi Kristaus vardo’‘. 55N 2 20 55N 2 20 298470 O dideliuose namuose yra ne tik auksinių ir sidabrinių indų, bet ir medinių bei molinių. Vieni tarnauja garbingiems reikalams, kiti­negarbingiems. 55N 2 21 55N 2 21 298480 Jeigu kas apsivalys nuo minėtų dalykų, bus indas, skirtas garbei, pašventintas, tinkamas Šeimininkui, pasiruošęs kiekvienam geram darbui. 55N 2 22 55N 2 22 298490 Bėk nuo jaunystės geidulių ir siek teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš tyros širdies šaukiasi Viešpaties. 55N 2 23 55N 2 23 298500 O kvailų ir nemokšiškų ginčų venk, žinodamas, kad jie sukelia kovas. 55N 2 24 55N 2 24 298510 Viešpaties tarnas neturi kivirčytis, bet būti malonus su visais, gabus pamokyti, kantrus, 55N 2 25 55N 2 25 298520 romiai aiškinti prieštaraujantiems,­rasi Dievas duos jiems atgailauti, kad pažintų tiesą 55N 2 26 55N 2 26 298530 ir atsipeikėtų nuo pinklių velnio, kuris pavergęs juos savo valiai. 55N 3 1 55N 3 1 298540 Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, 55N 3 2 55N 3 2 298550 nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi, 55N 3 3 55N 3 3 298560 nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera, 55N 3 4 55N 3 4 298570 išdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą, 55N 3 5 55N 3 5 298580 turintys dievotumo išvaizdą, bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių! 55N 3 6 55N 3 6 298590 Iš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir pavergia silpnas moterėles, pilnas nuodėmių, geidulių vedžiojamas, 55N 3 7 55N 3 7 298600 nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pasiekti tiesos pažinimo. 55N 3 8 55N 3 8 298610 Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir jie priešinasi tiesai. Tai žmonės sugedusio proto, netikusio tikėjimo. 55N 3 9 55N 3 9 298620 Bet jie toli nenužengs, nes jų kvailumas, kaip ir anų, bus visiems regimas. 55N 3 10 55N 3 10 298630 Bet tu stropiai pasekei mano mokymu, gyvenimo būdu, tikslu, tikėjimu, ištverme, meile, kantrybe, 55N 3 11 55N 3 11 298640 persekiojimais, sunkumais, kurie mane ištiko Antiochijoje, Ikonijuje, Listroje. O kokių tik persekiojimų man neteko iškęsti! Bet iš visų išgelbėjo mane Viešpats. 55N 3 12 55N 3 12 298650 Taip ir visi, kurie trokšta dievotai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami. 55N 3 13 55N 3 13 298660 Pikti žmonės ir suvedžiotojai eis blogyn, klaidindami ir klysdami. 55N 3 14 55N 3 14 298670 O tu pasilik prie to, ką išmokai ir įtikėjai, žinodamas, iš ko išmokai. 55N 3 15 55N 3 15 298680 Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje. 55N 3 16 55N 3 16 298690 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, 55N 3 17 55N 3 17 298700 kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui. 55N 4 1 55N 4 1 298710 Aš primygtinai prašau prieš Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, Jam ir Jo karalystei atėjus: 55N 4 2 55N 4 2 298720 skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžia ištverme ir pamokymu. 55N 4 3 55N 4 3 298730 Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojus, kad tie dūzgentų ausyse; 55N 4 4 55N 4 4 298740 jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms. 55N 4 5 55N 4 5 298750 Bet tu būk visame kame apdairus, iškęsk sunkumus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnavimą. 55N 4 6 55N 4 6 298760 Nes aš jau atnašaujamas, ir mano iškeliavimo laikas jau čia pat. 55N 4 7 55N 4 7 298770 Aš kovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. 55N 4 8 55N 4 8 298780 Nuo šiol manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man duos Viešpats, teisingasis Teisėjas,­ir ne tik man, bet ir visiems, kurie pamilo Jo pasirodymą. 55N 4 9 55N 4 9 298790 Pasistenk greitai atvykti pas mane, 55N 4 10 55N 4 10 298800 nes Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane ir iškeliavo į Tesaloniką, Krescentas­į Galatiją, Titas­į Dalmatiją. 55N 4 11 55N 4 11 298810 Vienas Lukas tėra su manimi. Pasiimk ir atvesk su savimi Morkų, jis man naudingas tarnavimui. 55N 4 12 55N 4 12 298820 Tichiką pasiunčiau į Efezą. 55N 4 13 55N 4 13 298830 Atvykdamas atgabenk apsiaustą, kurį palikau Troadėje pas Karpą, taip pat ir knygas, ypač pergamentus. 55N 4 14 55N 4 14 298840 Kalvis Aleksandras man padarė daug bloga, Viešpats jam teatmoka pagal jo darbus. 55N 4 15 55N 4 15 298850 Ir tu saugokis jo, nes jis labai priešinosi mūsų žodžiams. 55N 4 16 55N 4 16 298860 Mano pirmajame apsigynime nė vieno nebuvo su manimi, visi mane paliko. Tenebus jiems tai palaikyta nusikaltimu! 55N 4 17 55N 4 17 298870 Bet Viešpats stovėjo su manimi ir sustiprino mane, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir išgirstų visi pagonys; aš buvau išgelbėtas iš liūto nasrų. 55N 4 18 55N 4 18 298880 Ir Viešpats išgelbės mane iš visų piktų kėslų ir išsaugos savo dangiškajai karalystei. Jam šlovė per amžių amžius! Amen. 55N 4 19 55N 4 19 298890 Pasveikink Priską, Akvilą ir Onesiforo namiškius. 55N 4 20 55N 4 20 298900 Erastas pasiliko Korinte, o Trofimą palikau Milete sergantį. 55N 4 21 55N 4 21 298910 Pasistenk atvykti dar prieš žiemą! Tave sveikina Eubulas, Pudentas, Linas ir Klaudija bei visi broliai. 55N 4 22 55N 4 22 298920 Viešpats Jėzus Kristus tebūna su tavo dvasia! Malonė teesie su jumis! Amen. 56N 1 1 56N 1 1 298930 Paulius, Dievo tarnas ir Jėzaus Kristaus apaštalas, pagal Dievo išrinktųjų tikėjimą bei dievotumą atitinkantį tiesos pažinimą 56N 1 2 56N 1 2 298940 su viltimi amžinojo gyvenimo, kurį nemeluojantis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus, 56N 1 3 56N 1 3 298950 o nustatytam metui atėjus, apreiškė savo žodį skelbimu, kuris man patikėtas Dievo, mūsų Gelbėtojo, įsakymu,­ 56N 1 4 56N 1 4 298960 Titui, tikram sūnui bendrame tikėjime: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Gelbėtojo Viešpaties Jėzaus Kristaus! 56N 1 5 56N 1 5 298970 Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekviename mieste vyresniuosius, kaip esu įsakęs: 56N 1 6 56N 1 6 298980 jei kas yra be priekaištų, vienos žmonos vyras, turįs ištikimus vaikus, kurie nekaltinami palaidu gyvenimu ar neklusnumu. 56N 1 7 56N 1 7 298990 Nes vyskupas, kaip Dievo ūkvedys, turi būti be priekaištų: ne savavaliautojas, ne karštakošis, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne geidžiantis nešvaraus pelno, 56N 1 8 56N 1 8 299000 bet svetingas, trokštantis gero, blaiviai mąstantis, teisingas, šventas, susivaldantis, 56N 1 9 56N 1 9 299010 tvirtai besilaikantis patikimo žodžio kaip buvo išmokytas, kad sveiku mokymu sugebėtų ir paraginti, ir įtikinti prieštaraujančius. 56N 1 10 56N 1 10 299020 Nes daug yra neklusnių, tuščiakalbių ir apgavikų, ypač iš apipjaustytųjų. 56N 1 11 56N 1 11 299030 Juos reikia užčiaupti, nes jie apverčia aukštyn kojomis ištisas šeimynas, mokydami, kas nedera, dėl nesąžiningo pelno. 56N 1 12 56N 1 12 299040 Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: ‘‘Kretiečiai visada melagiai, pikti žvėrys, tingūs pilvai’‘. 56N 1 13 56N 1 13 299050 Šis liudijimas teisingas. Todėl sudrausk juos griežtai, kad būtų sveiki tikėjimu, 56N 1 14 56N 1 14 299060 nekreipdami dėmesio į žydų pasakas ir į žmonių priesakus, nukreipiančius nuo tiesos. 56N 1 15 56N 1 15 299070 Tyriems viskas tyra, o susitepusiems ir netikintiems nieko nėra tyro, net ir jų protas bei sąžinė suteršti. 56N 1 16 56N 1 16 299080 Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais Jį neigia; jie pasibjaurėtini, nepaklusnūs, netikę jokiam geram darbui. 56N 2 1 56N 2 1 299090 Kalbėk, kas sutinka su sveiku mokymu: 56N 2 2 56N 2 2 299100 kad pagyvenę vyrai būtų blaivūs, rimti, santūrūs, sveiki tikėjimu, meile, kantrybe. 56N 2 3 56N 2 3 299110 Taip pat, kad pagyvenusios moterys elgtųsi garbingai, nebūtų apkalbinėtojos, besaikės vyno gėrėjos, mokytų gero, 56N 2 4 56N 2 4 299120 skatintų jaunąsias mylėti savo vyrus ir vaikus, 56N 2 5 56N 2 5 299130 būti santūrias, tyras, rūpestingas šeimininkes, geras, klusnias savo vyrams,­kad nebūtų šmeižiamas Dievo žodis. 56N 2 6 56N 2 6 299140 Taip pat jaunuosius ragink, kad būtų santūrūs. 56N 2 7 56N 2 7 299150 Pats visais atžvilgiais rodyk gerų darbų pavyzdį: mokymo grynumą, garbingumą, nepažeidžiamumą, 56N 2 8 56N 2 8 299160 sveiką ir nepriekaištingą kalbą, kad priešininkas liktų sugėdintas, neturėdamas apie tave pasakyti nieko blogo. 56N 2 9 56N 2 9 299170 Ragink, kad vergai būtų klusnūs savo šeimininkams, stengtųsi visame kame jiems įtikti ir neprieštarautų, 56N 2 10 56N 2 10 299180 kad nevogtų, bet rodytų visokeriopą gerą ištikimybę, kad visu kuo puoštų Dievo, mūsų Gelbėtojo, mokymą. 56N 2 11 56N 2 11 299190 Nes gelbstinti Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms 56N 2 12 56N 2 12 299200 ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio geidulių, santūriai, teisiai ir pamaldžiai gyventume šiame amžiuje, 56N 2 13 56N 2 13 299210 laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės pasirodymo. 56N 2 14 56N 2 14 299220 Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visų nedorybių ir nuskaistintų sau ypatingą tautą, uolią geriems darbams. 56N 2 15 56N 2 15 299230 Taip kalbėk, ragink, drausk su visa valdžia. Niekas tenedrįsta tavęs niekinti! 56N 3 1 56N 3 1 299240 Primink jiems, kad būtų paklusnūs valdytojams ir valdžioms, kad būtų pasiruošę kiekvienam geram darbui, 56N 3 2 56N 3 2 299250 niekam nepiktžodžiautų, nesikivirčytų, būtų nuosaikūs, visiems žmonėms rodytų visokeriopą romumą. 56N 3 3 56N 3 3 299260 Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, apgauti, vergaujantys įvairiems geiduliams ir malonumams, gyvenome pilni pykčio ir pavydo, neapkenčiami ir nekenčiantys vieni kitų. 56N 3 4 56N 3 4 299270 Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Gelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms, 56N 3 5 56N 3 5 299280 Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu. 56N 3 6 56N 3 6 299290 Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, 56N 3 7 56N 3 7 299300 kad, išteisinti Jo malone, viltimi taptume amžinojo gyvenimo paveldėtojais. 56N 3 8 56N 3 8 299310 Tai patikimas žodis. Ir aš noriu, kad tu nuolatos pabrėžtum šiuos dalykus, kad patikėjusieji Dievu rūpintųsi paremti gerus darbus. Tai gera ir naudinga žmonėms. 56N 3 9 56N 3 9 299320 Venk kvailų ginčų, kilmės sąrašų, nesutarimų ir vaidų dėl įstatymo,­visa tai nenaudinga ir tuščia. 56N 3 10 56N 3 10 299330 Atskalūno, vieną kitą kartą įspėjęs, šalinkis, 56N 3 11 56N 3 11 299340 žinodamas, jog jis iškrypęs ir nuodėmiauja, savo paties nuosprendžiu pasmerktas. 56N 3 12 56N 3 12 299350 Kai nusiųsiu pas tave Artemą ar Tichiką, paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį; mat nutariau ten žiemoti. 56N 3 13 56N 3 13 299360 Teisininką Zeną ir Apolą išleisk į kelionę gerai aprūpintus, kad jiems nieko netrūktų. 56N 3 14 56N 3 14 299370 Tesimoko ir mūsiškiai remti gerus darbus būtiniems reikalams patenkinti, kad neliktų bevaisiai. 56N 3 15 56N 3 15 299380 Tave sveikina visi esantys su manimi. Pasveikink tuos, kurie myli mus tikėjime. Malonė su jumis visais! Amen. 57N 1 1 57N 1 1 299390 Paulius, Kristaus Jėzaus kalinys, ir brolis Timotiejus mūsų mylimajam bendradarbiui Filemonui, 57N 1 2 57N 1 2 299400 mylimai seseriai Apfijai, mūsų bendražygiui Archipui ir tavo namuose esančiai bažnyčiai: 57N 1 3 57N 1 3 299410 malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! 57N 1 4 57N 1 4 299420 Aš dėkoju Dievui, visada prisimindamas tave savo maldose, 57N 1 5 57N 1 5 299430 nes girdžiu apie tavo tikėjimą ir meilę Viešpačiui Jėzui ir visiems šventiesiems. 57N 1 6 57N 1 6 299440 Meldžiu, kad tavo dalyvavimas tikėjime taptų veiksmingas per pažinimą visokio gėrio, esančio mumyse Kristuje Jėzuje. 57N 1 7 57N 1 7 299450 Mes turime didelį džiaugsmą ir paguodą iš tavo meilės, nes tu, broli, atgaivinai šventųjų širdis. 57N 1 8 57N 1 8 299460 Nors galiu labai drąsiai Kristuje tau įsakyti, kas tinka, 57N 1 9 57N 1 9 299470 bet verčiau prašau vardan meilės toks, koks esu: aš, Paulius, senyvas žmogus, o šiuo metu ir Jėzaus Kristaus kalinys, 57N 1 10 57N 1 10 299480 prašau tave už savo vaiką,­už Onesimą, kurio tėvu tapau, būdamas surakintas. 57N 1 11 57N 1 11 299490 Seniau jis buvo tau nenaudingas, o dabar ir tau, ir man naudingas. 57N 1 12 57N 1 12 299500 Siunčiu jį atgal. Todėl priimk jį kaip mano paties širdį. 57N 1 13 57N 1 13 299510 Norėjau jį pasilaikyti, kad jis tavo vietoje man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos, 57N 1 14 57N 1 14 299520 tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tartum iš prievartos. 57N 1 15 57N 1 15 299530 Galbūt jis tam ir buvo laikinai atskirtas, kad galėtum jį priimti amžinai, 57N 1 16 57N 1 16 299540 jau ne kaip vergą, o daugiau­ kaip mylimą brolį, ypatingą man, o juo labiau tau, ir pagal kūną, ir Viešpatyje. 57N 1 17 57N 1 17 299550 Tad jeigu laikai mane draugu, priimk jį kaip mane. 57N 1 18 57N 1 18 299560 O jeigu jis yra tau padaręs skriaudą ar turi skolos,­įrašyk tai į mano sąskaitą. 57N 1 19 57N 1 19 299570 Aš, Paulius, rašau savo ranka: atlyginsiu,­neminint, jog man ir pats save esi skolingas. 57N 1 20 57N 1 20 299580 Taip, broli, norėčiau pasinaudoti tavimi Viešpatyje: atgaivink mano širdį Viešpatyje! 57N 1 21 57N 1 21 299590 Rašau tau, pasitikėdamas tavo klusnumu ir žinodamas, jog padarysi daugiau, negu prašau. 57N 1 22 57N 1 22 299600 Tad kartu paruošk man ir svečių kambarį, nes turiu vilties, jog jūsų maldų dėka būsiu jums dovanotas. 57N 1 23 57N 1 23 299610 Tave sveikina Epafras, mano kalėjimo bičiulis Kristuje Jėzuje, 57N 1 24 57N 1 24 299620 mano bendradarbiai Morkus, Aristarchas, Demas, Lukas. 57N 1 25 57N 1 25 299630 Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jūsų dvasia! Amen. 58N 1 1 58N 1 1 299640 Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus, 58N 1 2 58N 1 2 299650 o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. 58N 1 3 58N 1 3 299660 Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse, 58N 1 4 58N 1 4 299670 tapdamas tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą. 58N 1 5 58N 1 5 299680 Kuriam gi angelų kada nors Jis yra pasakęs: ‘‘Tu esi mano Sūnus, šiandien pagimdžiau Tave’‘?! Ir vėl: ‘‘Aš Jam būsiu Tėvas, o Jis bus man Sūnus’‘. 58N 1 6 58N 1 6 299690 Ir vėl, įvesdamas Pirmagimį į pasaulį, Jis sako: ‘‘Tepagarbina Jį visi Dievo angelai’‘. 58N 1 7 58N 1 7 299700 O apie angelus sako: ‘‘Jis daro savo angelus vėjais ir savo tarnus­ugnies liepsnomis’‘. 58N 1 8 58N 1 8 299710 O Sūnui: ‘‘Tavo sostas, Dieve, amžių amžiams, ir teisingumo skeptras yra tavo karalystės skeptras. 58N 1 9 58N 1 9 299720 Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavo Dievas, džiaugsmo aliejumi gausiau negu Tavo bičiulius’‘. 58N 1 10 58N 1 10 299730 Ir: ‘‘Iš pradžių Tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei, ir dangūs­ Tavo rankų darbas. 58N 1 11 58N 1 11 299740 Jie pražus, o Tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis, 58N 1 12 58N 1 12 299750 ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs’‘. 58N 1 13 58N 1 13 299760 O kuriam iš angelų Jis yra kada sakęs: ‘‘Sėskis mano dešinėje, kol Aš patiesiu Tavo priešus, kaip pakojį po Tavo kojomis’‘? 58N 1 14 58N 1 14 299770 Argi jie visi nėra tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išgelbėjimą? 58N 2 1 58N 2 1 299780 Todėl turime būti labai dėmesingi tam, ką girdėjome, kad nepraplauktume pro šalį. 58N 2 2 58N 2 2 299790 Nes jei per angelus paskelbtas žodis buvo tvirtas ir kiekvienas nusižengimas bei neklusnumas susilaukdavo teisėto atlygio, 58N 2 3 58N 2 3 299800 tai kaipgi pabėgsime mes, nepaisydami tokio didžio išgelbėjimo? Jis, prasidėjęs Viešpaties skelbimu, buvo mums patvirtintas tų, kurie Jį girdėjo, 58N 2 4 58N 2 4 299810 Dievui liudijant ženklais ir stebuklais, visokiais galingais darbais ir Šventosios Dvasios dovanomis, paskirstytomis Jo valia. 58N 2 5 58N 2 5 299820 Ne angelams Jis pajungė ateities pasaulį, apie kurį kalbame. 58N 2 6 58N 2 6 299830 Bet kažkas kažkur paliudijo, sakydamas: ‘‘Kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ar žmogaus sūnus, kad juo rūpiniesi? 58N 2 7 58N 2 7 299840 Padarei jį trumpam laikui žemesnį už angelus, šlove ir garbe jį apvainikavai ir pastatei jį virš savo rankų darbų, 58N 2 8 58N 2 8 299850 visa paklojai po jo kojomis’‘. Jeigu jau visa paklojo, tai nepaliko nieko, kas nebūtų jam paklota. Vis dėlto dabar mes dar nematome, jog visa jam paklota. 58N 2 9 58N 2 9 299860 Bet matome Tą, trumpam laikui padarytą žemesnį už angelus­Jėzų, už mirties kentėjimus apvainikuotą šlove ir garbe. Reikėjo, kad Dievo malone už kiekvieną Jis paragautų mirties. 58N 2 10 58N 2 10 299870 Nes Tam, dėl kurio ir iš kurio yra viskas, priderėjo, vedant daugybę vaikų į garbę, kentėjimais ištobulinti jų išgelbėjimo Vadovą. 58N 2 11 58N 2 11 299880 Juk šventintojas ir šventinamieji­visi kyla iš vieno. Todėl Jis nesigėdija juos vadinti broliais, 58N 2 12 58N 2 12 299890 sakydamas: ‘‘Aš paskelbsiu Tavo vardą savo broliams, vidury susirinkimo Tave šlovinsiu giesme’‘. 58N 2 13 58N 2 13 299900 Ir vėl: ‘‘Aš Juo pasitikėsiu’‘. Ir vėl: ‘‘Štai Aš ir mano vaikai, kuriuos man davė Dievas’‘. 58N 2 14 58N 2 14 299910 Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jis lygiomis juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties jėgą, tai yra velnią, 58N 2 15 58N 2 15 299920 ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją. 58N 2 16 58N 2 16 299930 Iš tiesų Jam rūpėjo ne angelai, o Abraomo palikuonys. 58N 2 17 58N 2 17 299940 Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes. 58N 2 18 58N 2 18 299950 Pats iškentęs gundymus, Jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi. 58N 3 1 58N 3 1 299960 Todėl, šventieji broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, įsižiūrėkite mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų, 58N 3 2 58N 3 2 299970 kuris buvo ištikimas Jį paskyrusiam, kaip ir Mozė visuose Jo namuose. 58N 3 3 58N 3 3 299980 Juk Jis yra pripažintas vertu didesnės šlovės už Mozę, kaip didesnės pagarbos vertas statytojas už namą. 58N 3 4 58N 3 4 299990 Mat kiekvienas namas kažkieno pastatytas, o viską pastatęs yra Dievas. 58N 3 5 58N 3 5 300000 Ir Mozė buvo ištikimas visuose Jo namuose kaip tarnas, kad paliudytų tai, kas ateity turėjo būti pasakyta. 58N 3 6 58N 3 6 300010 O Kristus kaip Sūnus viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei pasitikėjimą ir tvirtą vilties pasigyrimą išsaugosime iki galo. 58N 3 7 58N 3 7 300020 Todėl, kaip Šventoji Dvasia sako: ‘‘Jei šiandien išgirsite Jo balsą, 58N 3 8 58N 3 8 300030 neužkietinkite savo širdžių, kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje, 58N 3 9 58N 3 9 300040 kur jūsų tėvai gundė mane, mėgino ir matė mano darbus per keturiasdešimt metų. 58N 3 10 58N 3 10 300050 Todėl Aš užpykau ant tos kartos ir pasakiau: ‘Visada jie klysta savo širdyje ir nepažino mano kelių’. 58N 3 11 58N 3 11 300060 Taigi Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ ‘‘ 58N 3 12 58N 3 12 300070 Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo. 58N 3 13 58N 3 13 300080 Verčiau raginkite vieni kitus kasdien,­kol dar sakoma ‘‘šiandien’‘,­kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta. 58N 3 14 58N 3 14 300090 Juk mes esame tapę Kristaus dalininkais,­jei tik išlaikysime tvirtą pradinį pasitikėjimą iki galo, 58N 3 15 58N 3 15 300100 kol yra sakoma: ‘‘Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių kaip per maištą’‘. 58N 3 16 58N 3 16 300110 Kas gi buvo tie, kurie išgirdę maištavo? Ar ne visi Mozės išvestieji iš Egipto? 58N 3 17 58N 3 17 300120 Ant ko Jis buvo užpykęs per keturiasdešimt metų? Ar ne ant nusidėjusių, kurių lavonai krito dykumoje? 58N 3 18 58N 3 18 300130 O kam prisiekė, jog neįeis į Jo poilsį, jei ne tiems, kurie nepakluso? 58N 3 19 58N 3 19 300140 Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo. 58N 4 1 58N 4 1 300150 Todėl, kol tebegalioja pažadas įeiti į Jo poilsį, bijokime, kad kuris nors iš jūsų nepasirodytų pavėlavęs. 58N 4 2 58N 4 2 300160 Mums, kaip ir jiems, buvo paskelbta Evangelija. Bet išgirstas žodis neišėjo jiems į naudą, nes nebuvo sujungtas su girdėjusiųjų tikėjimu. 58N 4 3 58N 4 3 300170 O mes, įtikėjusieji, einame į tą poilsį, kaip Jo pasakyta: ‘‘Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį’ ‘‘, nors darbai buvo užbaigti nuo pasaulio sutvėrimo. 58N 4 4 58N 4 4 300180 Jis vienoje vietoje pasakė apie septintąją dieną: ‘‘Septintąją dieną Dievas ilsėjosi po visų savo darbų’‘. 58N 4 5 58N 4 5 300190 Ir vėl anoje vietoje: ‘‘Jie neįeis į mano poilsį’‘. 58N 4 6 58N 4 6 300200 Kadangi kai kuriems belieka įeiti, o tie, kuriems pirma buvo paskelbta Evangelija, neįėjo dėl neklusnumo, 58N 4 7 58N 4 7 300210 Jis vėl nustato tam tikrą dieną, po tiek daug laiko, kartodamas Dovydo lūpomis,­’‘šiandien’‘,­kaip ir buvo pasakyta: ‘‘Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių’‘. 58N 4 8 58N 4 8 300220 Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į poilsį, Dievas nebūtų po to kalbėjęs apie kitą dieną. 58N 4 9 58N 4 9 300230 Taigi sabato poilsis tebepasilieka Dievo tautai, 58N 4 10 58N 4 10 300240 nes, kas įeina į Jo poilsį, taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų. 58N 4 11 58N 4 11 300250 Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas ano neklusnumo pavyzdžiu. 58N 4 12 58N 4 12 300260 Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus. 58N 4 13 58N 4 13 300270 Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą. 58N 4 14 58N 4 14 300280 Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, tvirtai laikykimės mūsų išpažinimo. 58N 4 15 58N 4 15 300290 Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. 58N 4 16 58N 4 16 300300 Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu. 58N 5 1 58N 5 1 300310 Kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad aukotų dovanas ir aukas už nuodėmes. 58N 5 2 58N 5 2 300320 Jis sugeba užjausti nežinančius ir klystančius, nes ir pats yra apgaubtas silpnumo 58N 5 3 58N 5 3 300330 ir dėl to turi aukoti aukas­tiek už tautos, tiek ir už savo nuodėmes. 58N 5 4 58N 5 4 300340 Ir niekas pats nepasiima tos garbės, vien tik tas, kuris Dievo pašauktas kaip Aaronas. 58N 5 5 58N 5 5 300350 Taip pat ir Kristus ne pats sau suteikė šlovę tapti vyriausiuoju Kunigu, bet Tas, kuris Jam pasakė: ‘‘Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš Tave pagimdžiau’‘. 58N 5 6 58N 5 6 300360 Ir kitoje vietoje sako: ‘‘Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu’‘. 58N 5 7 58N 5 7 300370 Jis savo kūno dienomis siuntė maldas bei prašymus su garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo. 58N 5 8 58N 5 8 300380 Nors būdamas Sūnus, Jis per savo kentėjimus išmoko paklusnumo 58N 5 9 58N 5 9 300390 ir ištobulintas tapo amžinojo išgelbėjimo priežastimi visiems, kurie Jam paklūsta, 58N 5 10 58N 5 10 300400 Dievo pavadintas vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu. 58N 5 11 58N 5 11 300410 Apie tai mums reikėtų daug kalbėti, bet sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti. 58N 5 12 58N 5 12 300420 Ir nors, žiūrint laiko, jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų Dievo žodžio pagrindų. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio. 58N 5 13 58N 5 13 300430 Juk kiekvienas, maitinamas pienu, dar nepatyręs teisumo žodyje, nes tebėra kūdikis. 58N 5 14 58N 5 14 300440 Tik subrendusiems dera stiprus maistas­tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo. 58N 6 1 58N 6 1 300450 Todėl, palikę pradinį Kristaus mokymą, veržkimės prie tobulumo, užuot vėl dėję pamatus iš atsivertimo nuo negyvų darbų, iš tikėjimo Dievu, 58N 6 2 58N 6 2 300460 iš mokymo apie krikštus, rankų uždėjimo, mirusiųjų prikėlimo ir amžinybės teismo. 58N 6 3 58N 6 3 300470 Jei Dievas leis, ir tai padarysime. 58N 6 4 58N 6 4 300480 Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangiškos dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais, 58N 6 5 58N 6 5 300490 paragavo gerojo Dievo žodžio bei ateinančio amžiaus jėgų 58N 6 6 58N 6 6 300500 ir atpuolė, tų nebeįmanoma vėl grąžinti naujai atgailai, nes jie kryžiuoja sau Dievo Sūnų ir išstato Jį viešai paniekai. 58N 6 7 58N 6 7 300510 Jeigu žemė sugeria dažną lietų ir iš jos želia želmenys, naudingi tiems, kurie ją dirba, tai ji susilaukia Dievo palaiminimo, 58N 6 8 58N 6 8 300520 bet jeigu ji teželdo erškėčius bei usnis, tai ji niekam tikusi, greitai bus prakeikta ir galiausiai sudeginta. 58N 6 9 58N 6 9 300530 Nors taip kalbame, bet jums, mylimieji, tikimės geresnių, vedančių į išgelbėjimą dalykų. 58N 6 10 58N 6 10 300540 Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilės triūsą, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems. 58N 6 11 58N 6 11 300550 Todėl trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą,­ 58N 6 12 58N 6 12 300560 kad neaptingtumėte, bet būtumėte sekėjai tų, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus. 58N 6 13 58N 6 13 300570 Kai Dievas davė Abraomui pažadą, neturėdamas kuo aukštesniu prisiekti, prisiekė savimi, 58N 6 14 58N 6 14 300580 sakydamas: ‘‘Iš tiesų, Aš laiminte palaiminsiu tave, dauginte padauginsiu tave’‘. 58N 6 15 58N 6 15 300590 Ir Abraomas, kantriai laukdamas, gavo, kas buvo pažadėta. 58N 6 16 58N 6 16 300600 Žmonės prisiekia aukštesniais dalykais ir kiekvieno ginčo pabaigoje patvirtinimui imasi priesaikos. 58N 6 17 58N 6 17 300610 Todėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios nekintamumą, pridėjo priesaiką. 58N 6 18 58N 6 18 300620 Tad du nekintami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje. 58N 6 19 58N 6 19 300630 Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun, 58N 6 20 58N 6 20 300640 kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus, tapęs amžiams vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu. 58N 7 1 58N 7 1 300650 Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo, sumušęs karalius, ir palaimino jį. 58N 7 2 58N 7 2 300660 Abraomas atidavė jam nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius,­ 58N 7 3 58N 7 3 300670 be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas visam laikui. 58N 7 4 58N 7 4 300680 Pažvelkite, koks didis tas, kuriam ir patriarchas Abraomas davė dešimtinę nuo karo grobio! 58N 7 5 58N 7 5 300690 Beje, ir Levio sūnūs, kurie gauna kunigystę, pagal įstatymą turi įsakymą imti dešimtines iš žmonių, tai yra imti iš savo brolių, nors ir jie kilę iš Abraomo strėnų. 58N 7 6 58N 7 6 300700 O tas, kuris nėra kilęs iš jų, ėmė dešimtinę iš Abraomo ir palaimino tą, kuris turėjo pažadus. 58N 7 7 58N 7 7 300710 Be jokių abejonių, visada žemesnį laimina aukštesnis. 58N 7 8 58N 7 8 300720 Čia dešimtines ima mirtingi žmonės, o tenai­tas, apie kurį paliudyta, jog jis gyvena. 58N 7 9 58N 7 9 300730 Ir, taip sakant, per Abraomą ir Levis mokėjo dešimtines, pats būdamas dešimtinių ėmėjas. 58N 7 10 58N 7 10 300740 Žinoma, jis dar tebebuvo strėnose tėvo, kai šį pasitiko Melchizedekas. 58N 7 11 58N 7 11 300750 Jeigu tobulumas būtų buvęs pasiekiamas levitų kunigystės dėka,­o tauta jos pagrindu buvo gavusi įstatymą,­tai kam dar būtų reikėję iškilti kitam kunigui Melchizedeko būdu ir nesivadinti kunigu Aarono būdu? 58N 7 12 58N 7 12 300760 Juk, besikeičiant kunigystei, keičiasi ir įstatymas. 58N 7 13 58N 7 13 300770 O tas, apie kurį tai sakoma, priklausė kitai giminei, iš kurios niekas netarnavo aukurui. 58N 7 14 58N 7 14 300780 Juk aišku, kad mūsų Viešpats kilo iš Judo giminės, apie kurią Mozė nieko nėra kalbėjęs dėl kunigystės. 58N 7 15 58N 7 15 300790 Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką, 58N 7 16 58N 7 16 300800 tapęs kunigu ne kūniško įstatymo įsakymu, bet nesibaigiančio gyvenimo jėga. 58N 7 17 58N 7 17 300810 Juk Jis liudija: ‘‘Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu’‘. 58N 7 18 58N 7 18 300820 Šitaip atšaukiamas ankstyvesnis įsakymas dėl savo silpnumo ir bergždumo,­ 58N 7 19 58N 7 19 300830 įstatymas juk nieko nepadarė tobulo,­ir įvedama tvirtesnė viltis, kuria priartėjame prie Dievo. 58N 7 20 58N 7 20 300840 Juo labiau, kad tai neįvyko be priesaikos, 58N 7 21 58N 7 21 300850 mat anie tapdavo kunigais be priesaikos, o šis su priesaika To, kuris Jam pasakė: ‘‘Viešpats prisiekė, ir Jis nesigailės: ‘Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu’ ‘‘. 58N 7 22 58N 7 22 300860 Taigi Jėzus yra tapęs geresnės Sandoros garantu. 58N 7 23 58N 7 23 300870 Anų kunigų buvo daug, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. 58N 7 24 58N 7 24 300880 O kadangi šis išlieka per amžius, Jis turi neatšaukiamą kunigystę. 58N 7 25 58N 7 25 300890 Todėl Jis ir gali visada išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo, nes Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. 58N 7 26 58N 7 26 300900 Mums ir priderėjo turėti tokį vyriausiąjį Kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangų. 58N 7 27 58N 7 27 300910 Jam nereikia, kaip tiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes Jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. 58N 7 28 58N 7 28 300920 Įstatymas skiria vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o priesaikos žodis, duotas po įstatymo, paskyrė amžiams ištobulintą Sūnų. 58N 8 1 58N 8 1 300930 Bet iš to, ką sakome, svarbiausia yra štai kas: mes turime tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris danguje atsisėdo Didybės sosto dešinėje 58N 8 2 58N 8 2 300940 ir tarnauja šventykloje bei tikroje palapinėje, kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats. 58N 8 3 58N 8 3 300950 Kiekvienas vyriausiasis kunigas skiriamas aukoti dovanas ir aukas, tad ir šis privalo turėti, ką aukoti. 58N 8 4 58N 8 4 300960 Jeigu Jis būtų žemėje, Jis nebūtų kunigas, nes čia yra kunigai, kurie pagal įstatymą aukoja dovanas. 58N 8 5 58N 8 5 300970 Jie tarnauja dangiškųjų dalykų paveikslui ir šešėliui, panašiai kaip buvo pamokytas Mozė, kai rengėsi statyti palapinę: ‘‘Žiūrėk,­sako Jis,­kad visa padarytum pagal tą pavyzdį, kuris tau buvo parodytas ant kalno’‘. 58N 8 6 58N 8 6 300980 Bet dabar Jis gavo juo prakilnesnį tarnavimą, juo tobulesnės, geresniais pažadais besiremiančios Sandoros tarpininkas yra. 58N 8 7 58N 8 7 300990 Jeigu ta pirmoji Sandora būtų buvusi be trūkumų, nebūtų reikėję ieškoti vietos antrajai. 58N 8 8 58N 8 8 301000 Jis sakė, peikdamas juos: ‘‘Štai ateina dienos,­sako Viešpats,­ kai Aš su Izraelio namais ir Judo namais sudarysiu naują Sandorą. 58N 8 9 58N 8 9 301010 Ne tokią Sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmiau juos už rankos, norėdamas išvesti iš Egipto žemės. Jie neišsaugojo mano Sandoros, ir Aš juos apleidau,­sako Viešpats.­ 58N 8 10 58N 8 10 301020 Štai kokia bus Sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, praslinkus anoms dienoms,­sako Viešpats:­Aš duosiu savo įstatymus jų protams ir juos įrašysiu jų širdyse, ir būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta. 58N 8 11 58N 8 11 301030 Ir nė vienas nebemokys savo artimo nei savo brolio, sakydamas: ‘Pažink Viešpatį!’, nes visi mane pažins nuo mažiausio iki didžiausio. 58N 8 12 58N 8 12 301040 Aš būsiu gailestingas dėl jų neteisumo ir jų nuodėmių bei nedorybių daugiau nebeprisiminsiu’‘. 58N 8 13 58N 8 13 301050 Sakydamas ‘‘naują Sandorą’‘, Jis nurodė, kad pirmoji yra pasenusi. O kas pasensta ir nukaršta, to greit nebeliks. 58N 9 1 58N 9 1 301060 Tiesa, ir pirmoji Sandora turėjo tarnavimo Dievui potvarkius ir žemišką šventyklą. 58N 9 2 58N 9 2 301070 Buvo įrengta palapinė: priešakinė dalis, kur buvo žvakidė, stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi Šventoji. 58N 9 3 58N 9 3 301080 Už antrosios uždangos buvo palapinės dalis, vadinama Šventų švenčiausioji. 58N 9 4 58N 9 4 301090 Ten stovėjo auksinis smilkytuvas ir iš visų šonų auksu apmušta Sandoros skrynia, kurioje buvo auksinis ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir Sandoros plokštės. 58N 9 5 58N 9 5 301100 Viršum jos buvo šlovės cherubai, kurie gaubė sutaikinimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti. 58N 9 6 58N 9 6 301110 Esant tokiai sąrangai, į priekinę palapinės dalį visada eina kunigai atlikti apeigų, 58N 9 7 58N 9 7 301120 o į antrąją­kartą per metus vienas tik vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį aukoja už save ir už tautos nuodėmes, padarytas dėl nežinojimo. 58N 9 8 58N 9 8 301130 Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į Šventų švenčiausiąją dar nėra atviras, kol tebestovi pirmoji palapinė, 58N 9 9 58N 9 9 301140 kuri yra dabartinio laikotarpio atvaizdas. Joje aukojamos dovanos ir aukos, kurios negali padaryti aukotojo sąžinėje tobulo, 58N 9 10 58N 9 10 301150 bet apima tik valgius, gėrimus, įvairius apiplovimus ir kūniškus potvarkius, galiojančius iki atnaujinimo. 58N 9 11 58N 9 11 301160 Bet Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių vyriausiasis Kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę palapinę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, 58N 9 12 58N 9 12 301170 taip pat ne ožių ar veršių krauju, o savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į Švenčiausiąją ir įvykdė amžinąjį atpirkimą. 58N 9 13 58N 9 13 301180 Jeigu jaučių bei ožių kraujas ir telyčios pelenai per apšlakstymą pašventina susitepusius, kad kūnas būtų švarus, 58N 9 14 58N 9 14 301190 tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip auką be dėmės Dievui, nuvalys jūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad tarnautumėte gyvajam Dievui. 58N 9 15 58N 9 15 301200 Ir todėl Jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai pirmojoje Sandoroje padarytiems nusikaltimams atpirkti, pašauktieji gautų amžinojo palikimo pažadą. 58N 9 16 58N 9 16 301210 Kur tik yra testamentas, ten būtina įrodyti testatoriaus mirtį. 58N 9 17 58N 9 17 301220 Testamentas įgyja galią, mirus jo sudarytojui, o jam tebesant gyvam, testamentas negalioja. 58N 9 18 58N 9 18 301230 Štai kodėl ir pirmoji Sandora nebuvo patvirtinta be kraujo. 58N 9 19 58N 9 19 301240 Paskelbęs visai tautai visus įstatymo nuostatus, Mozė, paėmęs veršių bei ožių kraujo su vandeniu ir purpurinės vilnos su yzopu, apšlakstė pačią knygą ir visą tautą, 58N 9 20 58N 9 20 301250 sakydamas: ‘‘Tai yra kraujas Sandoros, kurią įsakė jums Dievas!’‘ 58N 9 21 58N 9 21 301260 Jis taip pat apšlakstė krauju palapinę ir visus tarnavimo indus. 58N 9 22 58N 9 22 301270 Taip pat beveik viskas pagal įstatymą apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo. 58N 9 23 58N 9 23 301280 Todėl dangiškųjų dalykų atvaizdai turėjo būti šitaip apvalomi, o patys dangaus dalykai­geresnėmis aukomis negu šitos. 58N 9 24 58N 9 24 301290 Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą­tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad dabar pasirodytų už mus Dievo akivaizdoje. 58N 9 25 58N 9 25 301300 Ir ne tam, kad pakartotinai aukotų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į Švenčiausiąją su svetimu krauju,­ 58N 9 26 58N 9 26 301310 tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sutvėrimo. Bet dabar Jis vieną kartą pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę. 58N 9 27 58N 9 27 301320 Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to­teismas, 58N 9 28 58N 9 28 301330 taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad pasiimtų daugelio nuodėmes, antrą kartą pasirodys be nuodėmės Jo laukiančiųjų išgelbėjimui. 58N 10 1 58N 10 1 301340 Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, padaryti tobulus tuos, kurie artinasi. 58N 10 2 58N 10 2 301350 Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių? 58N 10 3 58N 10 3 301360 Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes. 58N 10 4 58N 10 4 301370 Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes. 58N 10 5 58N 10 5 301380 Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis sako: ‘‘Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną. 58N 10 6 58N 10 6 301390 Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes. 58N 10 7 58N 10 7 301400 Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve, valios!’ ‘‘ 58N 10 8 58N 10 8 301410 Anksčiau pasakęs: ‘‘Aukų ir atnašų, deginamųjų atnašų ir atnašų už nuodėmes Tu nenorėjai ir nemėgai’‘,­jos aukojamos pagal Įstatymą,­ 58N 10 9 58N 10 9 301420 paskui paskelbė: ‘‘Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios’‘. Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kita. 58N 10 10 58N 10 10 301430 Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams. 58N 10 11 58N 10 11 301440 Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių. 58N 10 12 58N 10 12 301450 O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, 58N 10 13 58N 10 13 301460 nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų. 58N 10 14 58N 10 14 301470 Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius. 58N 10 15 58N 10 15 301480 Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi: 58N 10 16 58N 10 16 301490 ‘‘Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms,­sako Viešpats:­Aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir juos įrašysiu jų mintyse, 58N 10 17 58N 10 17 301500 ir jų nuodėmių bei jų nedorybių daugiau nebeprisiminsiu’‘. 58N 10 18 58N 10 18 301510 O kur jos atleistos, ten nebereikia atnašos už nuodėmę. 58N 10 19 58N 10 19 301520 Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo 58N 10 20 58N 10 20 301530 nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną, 58N 10 21 58N 10 21 301540 ir turėdami didį Kunigą Dievo namams, 58N 10 22 58N 10 22 301550 artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! 58N 10 23 58N 10 23 301560 Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris pažadėjo. 58N 10 24 58N 10 24 301570 Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. 58N 10 25 58N 10 25 301580 Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną. 58N 10 26 58N 10 26 301590 Jeigu, pasiekę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes, 58N 10 27 58N 10 27 301600 bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus. 58N 10 28 58N 10 28 301610 Jei kas atstumia Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus. 58N 10 29 58N 10 29 301620 Tik pagalvokite: kaip dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypė kojomis Dievo Sūnų, nešventu palaikė Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidė malonės Dvasią! 58N 10 30 58N 10 30 301630 Juk pažįstame Tą, kuris pasakė: ‘‘Mano kerštas, Aš atsilyginsiu,­ sako Viešpats’‘. Ir vėl: ‘‘Viešpats teis savo tautą’‘. 58N 10 31 58N 10 31 301640 Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas! 58N 10 32 58N 10 32 301650 Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didelę kentėjimų kovą, 58N 10 33 58N 10 33 301660 tiek patys išstatyti viešam reginiui su paniekinimais ir smurtu, tiek būdami dalininkai tų, su kuriais buvo taip elgiamasi. 58N 10 34 58N 10 34 301670 Jūs užjautėte mane, kalinį, ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite danguje geresnį ir išliekantį turtą. 58N 10 35 58N 10 35 301680 Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! 58N 10 36 58N 10 36 301690 Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta. 58N 10 37 58N 10 37 301700 Nes ‘‘dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis Tas, kuris turi ateiti, ir neužtruks. 58N 10 38 58N 10 38 301710 Bet teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis atsitrauktų, mano siela juo nebesigėrės’‘. 58N 10 39 58N 10 39 301720 Tačiau mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą. 58N 11 1 58N 11 1 301730 Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome. 58N 11 2 58N 11 2 301740 Per jį protėviai gavo gerą liudijimą. 58N 11 3 58N 11 3 301750 Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima. 58N 11 4 58N 11 4 301760 Tikėjimu Abelis aukojo geresnę auką negu Kainas ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, Dievui paliudijus apie jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba. 58N 11 5 58N 11 5 301770 Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad nematytų mirties, ir ‘‘jo neberado, nes Dievas jį perkėlė’‘. Mat prieš perkeliamas, jis gavo liudijimą, kad patikęs Dievui. 58N 11 6 58N 11 6 301780 O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina. 58N 11 7 58N 11 7 301790 Tikėjimu Nojus, Dievo perspėtas apie tuo metu dar nematomus dalykus, būdamas dievobaimingas, pastatė arką savo šeimai išgelbėti; tikėjimu jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą. 58N 11 8 58N 11 8 301800 Tikėjimu Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. 58N 11 9 58N 11 9 301810 Tikėjimu jis apsigyveno pažado žemėje, tarytum svetimoje, gyvendamas palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado bendrapaveldėtojais. 58N 11 10 58N 11 10 301820 Mat jis laukė miesto su pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas yra Dievas. 58N 11 11 58N 11 11 301830 Tikėjimu ir pati Sara­nevaisinga ir nebe to amžiaus­gavo galios pastoti ir pagimdė vaiką, nes ji laikė ištikimu Tą, kuris pažadėjo. 58N 11 12 58N 11 12 301840 Todėl iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys. 58N 11 13 58N 11 13 301850 Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet iš tolo juos regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė juos, išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai. 58N 11 14 58N 11 14 301860 Kurie taip kalba, parodo, kad ieško tėvynės. 58N 11 15 58N 11 15 301870 Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. 58N 11 16 58N 11 16 301880 Bet dabar jie siekė geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievas nesigėdija vadintis jų Dievu: juk Jis paruošė jiems Miestą! 58N 11 17 58N 11 17 301890 Tikėjimu Abraomas aukojo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis, kuris buvo gavęs pažadą, aukojo savo viengimį sūnų, 58N 11 18 58N 11 18 301900 apie kurį buvo pasakyta: ‘‘Iš Izaoko bus pašaukti tavo palikuonys’‘. 58N 11 19 58N 11 19 301910 Jis suprato, kad Dievas gali prikelti net iš mirties, ir atgavo sūnų tarytum iš numirusių. 58N 11 20 58N 11 20 301920 Tikėjimu Izaokas palaimino ateičiai Jokūbą ir Ezavą. 58N 11 21 58N 11 21 301930 Tikėjimu Jokūbas mirties valandą palaimino kiekvieną Juozapo sūnų ir pagarbino, atsirėmęs į savo lazdos drūtgalį. 58N 11 22 58N 11 22 301940 Tikėjimu merdintis Juozapas priminė apie Izraelio vaikų iškeliavimą ir davė nurodymų dėl savo palaikų. 58N 11 23 58N 11 23 301950 Tikėjimu Mozė tris mėnesius buvo tėvų paslėptas, nes jie matė, koks kūdikis dailus, ir neišsigando karaliaus įsakymo. 58N 11 24 58N 11 24 301960 Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. 58N 11 25 58N 11 25 301970 Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti sunkumus negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais. 58N 11 26 58N 11 26 301980 Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį. 58N 11 27 58N 11 27 301990 Tikėjimu jis paliko Egiptą, neišsigandęs karaliaus rūstybės, nes liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį. 58N 11 28 58N 11 28 302000 Tikėjimu jis įsteigė Paschą ir apšlakstymą krauju, kad naikintojas nepaliestų jų pirmagimių. 58N 11 29 58N 11 29 302010 Tikėjimu jie perėjo per Raudonąją jūrą tartum per sausumą, o tai daryti mėginantys egiptiečiai prigėrė. 58N 11 30 58N 11 30 302020 Tikėjimu buvo sugriauti Jericho mūrai po septynių dienų žygiavimo aplinkui. 58N 11 31 58N 11 31 302030 Tikėjimu paleistuvė Rahaba nepražuvo kartu su neklusniaisiais; mat ji taikingai buvo priėmusi žvalgus. 58N 11 32 58N 11 32 302040 Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus, 58N 11 33 58N 11 33 302050 kurie tikėjimu nugalėjo karalystes, vykdė teisumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, 58N 11 34 58N 11 34 302060 užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, sustiprėjo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. 58N 11 35 58N 11 35 302070 Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti buvo kankinami ir atsisakė išlaisvinimo, kad gautų prakilnesnį prisikėlimą. 58N 11 36 58N 11 36 302080 Dar kiti iškentė patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. 58N 11 37 58N 11 37 302090 Jie buvo akmenimis užmušami, pjaustomi pusiau, gundomi, kardu žudomi, klajojo prisidengę avių ir ožkų kailiais, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. 58N 11 38 58N 11 38 302100 Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, klajojo dykumose ir kalnuose, slapstėsi olose ir žemės plyšiuose. 58N 11 39 58N 11 39 302110 Ir jie visi, per tikėjimą gavę gerą liudijimą, negavo to, kas buvo pažadėta, 58N 11 40 58N 11 40 302120 nes Dievas geresnius dalykus buvo numatęs mums, kad jie ne be mūsų pasiektų tobulumą. 58N 12 1 58N 12 1 302130 Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, 58N 12 2 58N 12 2 302140 žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. 58N 12 3 58N 12 3 302150 Apsvarstykite, kaip Jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešiškumą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte savo sielomis! 58N 12 4 58N 12 4 302160 Jums dar neteko priešintis iki kraujų, kovojant su nuodėme. 58N 12 5 58N 12 5 302170 Jūs pamiršote paraginimą, kuris sako jums kaip sūnums: ‘‘Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo baramas: 58N 12 6 58N 12 6 302180 nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima’‘. 58N 12 7 58N 12 7 302190 Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? 58N 12 8 58N 12 8 302200 Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. 58N 12 9 58N 12 9 302210 Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume? 58N 12 10 58N 12 10 302220 Juk anie savo nuožiūra mus drausmino neilgą laiką, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume Jo šventumo dalininkais. 58N 12 11 58N 12 11 302230 Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams. 58N 12 12 58N 12 12 302240 Todėl pakelkite nuleistas rankas, sustiprinkite linkstančius kelius 58N 12 13 58N 12 13 302250 ir ištiesinkite takus po savo kojomis, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų. 58N 12 14 58N 12 14 302260 Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties. 58N 12 15 58N 12 15 302270 Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį; 58N 12 16 58N 12 16 302280 kad neatsirastų ištvirkėlių ir bedievių kaip Ezavas, už valgio kąsnį pardavęs pirmagimio teises. 58N 12 17 58N 12 17 302290 Jūs žinote, kad jis ir paskui, norėdamas paveldėti palaiminimą, buvo atmestas, nes nerado progos atgailai, nors su ašaromis jos ieškojo. 58N 12 18 58N 12 18 302300 Jūs prisiartinote ne prie apčiuopiamo ir liepsnojančio ugnimi kalno ar prie tamsos, ar ūkanų, ar viesulo, 58N 12 19 58N 12 19 302310 ar trimito skardenimo, ar žodžių skambesio, kurį išgirdę žmonės meldė, kad daugiau nebūtų ištarta nė žodžio. 58N 12 20 58N 12 20 302320 Mat jie negalėjo pakelti įsakymo: ‘‘Net jeigu gyvulys paliestų kalną, jis privalo būti užmuštas akmenimis arba nušautas strėle’‘. 58N 12 21 58N 12 21 302330 Anas reginys buvo toks baisus, jog Mozė pasakė: ‘‘Labai išsigandau ir visas drebu!’‘ 58N 12 22 58N 12 22 302340 Bet jūs prisiartinote prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangiškosios Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelų 58N 12 23 58N 12 23 302350 ir šventiško susirinkimo, prie danguje įrašytųjų pirmagimių bažnyčios, prie visų Teisėjo Dievo, prie ištobulintų teisiųjų dvasių 58N 12 24 58N 12 24 302360 ir prie Naujosios Sandoros Tarpininko Jėzaus bei prie apšlakstymo kraujo, kuris kalba apie geresnius dalykus negu Abelio kraujas. 58N 12 25 58N 12 25 302370 Žiūrėkite, kad neatstumtumėte kalbančiojo, nes jeigu anie neištrūko, kai atmetė Tą, kuris žemėje davė įspėjimų, tai juo labiau neištrūksime mes, nusigręžę nuo To, kuris kalba iš dangaus. 58N 12 26 58N 12 26 302380 Jo balsas anuomet drebino žemę, o dabar Jis pažadėjo, sakydamas: ‘‘Aš dar kartą sudrebinsiu ne tik žemę, bet ir dangų!’‘ 58N 12 27 58N 12 27 302390 Žodžiai ‘‘dar kartą’‘ rodo, kad iš sutvertųjų dalykų bus pašalinti sudrebinamieji, kad pasiliktų tai, kas nesudrebinama. 58N 12 28 58N 12 28 302400 Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime, 58N 12 29 58N 12 29 302410 nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis. 58N 13 1 58N 13 1 302420 Teišsilaiko broliška meilė. 58N 13 2 58N 13 2 302430 Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, priėmė viešnagėn angelus. 58N 13 3 58N 13 3 302440 Prisiminkite kalinius, tarsi kartu būdami įkalinti, prisiminkite tuos, su kuriais piktai elgiamasi, nes patys tebesate kūne. 58N 13 4 58N 13 4 302450 Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas. 58N 13 5 58N 13 5 302460 Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: ‘‘Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu’‘. 58N 13 6 58N 13 6 302470 Todėl galime su pasitikėjimu tarti: ‘‘Viešpats mano padėjėjas­aš nebijosiu! Ką gali padaryti man žmogus?’‘ 58N 13 7 58N 13 7 302480 Atsiminkite savo vadovus, kurie jums skelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu. 58N 13 8 58N 13 8 302490 Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. 58N 13 9 58N 13 9 302500 Nesiduokite suklaidinami įvairių ir svetimų mokslų, nes gera, kai širdis sustiprinama malone, o ne valgiais, kurie nedavė naudos tiems, kurie jų laikėsi. 58N 13 10 58N 13 10 302510 Mes turime aukurą, nuo kurio valgyti neturi teisės tie, kurie tarnauja palapinei. 58N 13 11 58N 13 11 302520 Juk kūnai gyvulių, kurių kraujas vyriausiojo kunigo įnešamas į šventyklą už nuodėmes, sudeginami už stovyklos. 58N 13 12 58N 13 12 302530 Todėl ir Jėzus, norėdamas savo krauju pašventinti tautą, kentėjo už vartų. 58N 13 13 58N 13 13 302540 Taigi išeikime pas Jį už stovyklos, nešdami Jo paniekinimą. 58N 13 14 58N 13 14 302550 Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome būsimojo. 58N 13 15 58N 13 15 302560 Todėl per Jį visada aukokime Dievui šlovinimo auką, tai yra Jo vardą garbinančių lūpų vaisių. 58N 13 16 58N 13 16 302570 Nepamirškite daryti gera ir dalintis su kitais, nes tokios aukos patinka Dievui. 58N 13 17 58N 13 17 302580 Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; jie tai tedaro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga. 58N 13 18 58N 13 18 302590 Melskite už mus, nes esame įsitikinę turį gerą sąžinę ir norį visame kame dorai elgtis. 58N 13 19 58N 13 19 302600 Itin prašau melsti, kad būčiau greičiau jums sugrąžintas. 58N 13 20 58N 13 20 302610 Ramybės Dievas, amžinosios Sandoros krauju išvedęs iš numirusių didįjį avių Ganytoją­mūsų Viešpatį Jėzų, 58N 13 21 58N 13 21 302620 teištobulina jus kiekvienam geram darbui, kad vykdytumėte Jo valią, Jam veikiant jumyse, kas Jo akims patinka per Jėzų Kristų. Jam šlovė per amžių amžius! Amen. 58N 13 22 58N 13 22 302630 Aš maldauju jus, broliai, kantriai priimkite šį paraginimo žodį: juk parašiau jums trumpai. 58N 13 23 58N 13 23 302640 Žinokite, kad mūsų brolis Timotiejus yra išleistas laisvėn. Jei jis greitai atvyks, ir aš su juo drauge pamatysiu jus. 58N 13 24 58N 13 24 302650 Sveikinkite visus savo vadovus ir visus šventuosius. Jus sveikina broliai iš Italijos. 58N 13 25 58N 13 25 302660 Malonė teesie su jumis visais! Amen. 59N 1 1 59N 1 1 302670 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai pasklidusių giminių. 59N 1 2 59N 1 2 302680 Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. 59N 1 3 59N 1 3 302690 Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę, 59N 1 4 59N 1 4 302700 o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte. 59N 1 5 59N 1 5 302710 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. 59N 1 6 59N 1 6 302720 Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo. 59N 1 7 59N 1 7 302730 Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties,­ 59N 1 8 59N 1 8 302740 toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus. 59N 1 9 59N 1 9 302750 Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu, 59N 1 10 59N 1 10 302760 o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė. 59N 1 11 59N 1 11 302770 Juk pakyla saulė, jos kaitra išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožis pranyksta. Taip ir turtuolis sunyks savo keliuose. 59N 1 12 59N 1 12 302780 Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems. 59N 1 13 59N 1 13 302790 Nė vienas gundomas tenesako: ‘‘Esu Dievo gundomas’‘. Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo. 59N 1 14 59N 1 14 302800 Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas. 59N 1 15 59N 1 15 302810 Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį. 59N 1 16 59N 1 16 302820 Neapsigaukite, mano mylimi broliai! 59N 1 17 59N 1 17 302830 Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi. 59N 1 18 59N 1 18 302840 Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai. 59N 1 19 59N 1 19 302850 Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti. 59N 1 20 59N 1 20 302860 Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo. 59N 1 21 59N 1 21 302870 Todėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. 59N 1 22 59N 1 22 302880 Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. 59N 1 23 59N 1 23 302890 Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje. 59N 1 24 59N 1 24 302900 Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. 59N 1 25 59N 1 25 302910 Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose. 59N 1 26 59N 1 26 302920 Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias. 59N 1 27 59N 1 27 302930 Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu. 59N 2 1 59N 2 1 302940 Mano broliai, turėkite mūsų Jėzaus Kristaus, šlovės Viešpaties, tikėjimą, neatsižvelgdami į asmenis. 59N 2 2 59N 2 2 302950 Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus su auksiniu žiedu, puikiais drabužiais, taip pat įžengia beturtis apskurusiu apdaru. 59N 2 3 59N 2 3 302960 Jūs žiūrite į tą, kuris puikiai apsirengęs, ir sakote: ‘‘Atsisėsk čia į gerą vietą’‘, o beturčiui tariate: ‘‘Stovėk ten’‘, arba: ‘‘Sėskis prie mano kojų’‘. 59N 2 4 59N 2 4 302970 Argi jūs nesate šališki, argi netampate piktais sumetimais besivadovaujantys teisėjai? 59N 2 5 59N 2 5 302980 Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą Jį mylintiems? 59N 2 6 59N 2 6 302990 O jūs paniekinote beturtį! Argi ne turtuoliai jus spaudžia, ar ne jie tampo jus po teismus? 59N 2 7 59N 2 7 303000 Ar ne jie niekina tą kilnų vardą, kuriuo jūs vadinatės? 59N 2 8 59N 2 8 303010 Jeigu tik įvykdote karališkąjį įstatymą, kaip sako Raštas: ‘‘Mylėk savo artimą kaip save patį’‘, jūs gerai darote; 59N 2 9 59N 2 9 303020 bet, jeigu atsižvelgiate į asmenis, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai. 59N 2 10 59N 2 10 303030 Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas kaltas dėl visų. 59N 2 11 59N 2 11 303040 Juk Tas, kuris pasakė: ‘‘Nesvetimauk!’‘, taip pat pasakė ir: ‘‘Nežudyk’‘. Tad jeigu tu nesvetimauji, bet žudai,­vis tiek esi įstatymo laužytojas. 59N 2 12 59N 2 12 303050 Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvės įstatymą. 59N 2 13 59N 2 13 303060 Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą. 59N 2 14 59N 2 14 303070 Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas? 59N 2 15 59N 2 15 303080 Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, 59N 2 16 59N 2 16 303090 ir kas nors iš jūsų jiems tartų: ‘‘Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite’‘, o neduotų, ko reikia jų kūnui,­kokia iš to nauda? 59N 2 17 59N 2 17 303100 Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. 59N 2 18 59N 2 18 303110 Bet kažkas pasakys: ‘‘Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus’‘. Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą. 59N 2 19 59N 2 19 303120 Tu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Ir demonai tiki ir dreba! 59N 2 20 59N 2 20 303130 Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų miręs? 59N 2 21 59N 2 21 303140 Argi ne darbais buvo išteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro? 59N 2 22 59N 2 22 303150 Ar matai, kad tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbais tikėjimas buvo atbaigtas? 59N 2 23 59N 2 23 303160 Taip išsipildė Rašto žodžiai: ‘‘Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu’‘, o jis buvo pramintas Dievo draugu. 59N 2 24 59N 2 24 303170 Jūs matote, kad žmogus išteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu. 59N 2 25 59N 2 25 303180 Taip pat ir paleistuvė Rahaba: argi ji ne darbais buvo išteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido? 59N 2 26 59N 2 26 303190 Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas. 59N 3 1 59N 3 1 303200 Mano broliai, ne visi būkite mokytojais. Žinokite, kad mūsų laukia griežtesnis teismas. 59N 3 2 59N 3 2 303210 Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną. 59N 3 3 59N 3 3 303220 Jei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome visą jų kūną. 59N 3 4 59N 3 4 303230 Štai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų varomi, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas. 59N 3 5 59N 3 5 303240 Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią; 59N 3 6 59N 3 6 303250 ir liežuvis yra ugnis­nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas. 59N 3 7 59N 3 7 303260 Kiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė buvo sutramdyta ir yra sutramdoma žmogaus prigimties jėga. 59N 3 8 59N 3 8 303270 O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų. 59N 3 9 59N 3 9 303280 Juo laiminame mūsų Dievą Tėvą ir juo keikiame žmones, kurie sutverti pagal Dievo atvaizdą. 59N 3 10 59N 3 10 303290 Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti! 59N 3 11 59N 3 11 303300 Nejaugi šaltinis iš tos pačios versmės lieja saldų ir kartų vandenį? 59N 3 12 59N 3 12 303310 Argi gali, mano broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir šaltinis negali duoti sūraus vandens ir saldaus. 59N 3 13 59N 3 13 303320 Kas tarp jūsų išmintingas ir sumanus? Teparodo geru elgesiu savo darbus su išmintingu romumu. 59N 3 14 59N 3 14 303330 Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai. 59N 3 15 59N 3 15 303340 Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiška, sielinė ir demoniška. 59N 3 16 59N 3 16 303350 Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs pikti darbai. 59N 3 17 59N 3 17 303360 Bet išmintis, kilusi iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, švelni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, bešališka ir neveidmainiška. 59N 3 18 59N 3 18 303370 O teisumo vaisius su ramybe sėjamas tų, kurie neša ramybę. 59N 4 1 59N 4 1 303380 Iš kur tarp jūsų atsiranda karai ir kivirčai? Ar ne iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų nariuose? 59N 4 2 59N 4 2 303390 Geidžiate ir neturite; žudote ir pavydite­ir negalite pasiekti; kovojate ir kariaujate; neturite, nes neprašote. 59N 4 3 59N 4 3 303400 Jūs prašote ir negaunate, nes blogo prašote­savo užgaidoms išleisti. 59N 4 4 59N 4 4 303410 Paleistuviai ir paleistuvės! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu. 59N 4 5 59N 4 5 303420 Gal manote, kad Raštas veltui sako: ‘‘Pavydžiai trokšta Dvasia, kuri gyvena mumyse’‘. 59N 4 6 59N 4 6 303430 Bet Jis duoda dar didesnę malonę, ir todėl sako: ‘‘Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę’‘. 59N 4 7 59N 4 7 303440 Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. 59N 4 8 59N 4 8 303450 Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys. 59N 4 9 59N 4 9 303460 Dejuokite, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas­liūdesiu. 59N 4 10 59N 4 10 303470 Nusižeminkite prieš Viešpatį, ir Jis jus išaukštins. 59N 4 11 59N 4 11 303480 Broliai, neapkalbinėkite vieni kitų! Kas apkalba ir teisia savo brolį, tas apkalba ir teisia įstatymą. O jeigu teisi įstatymą, vadinasi, nesi įstatymo vykdytojas, bet teisėjas. 59N 4 12 59N 4 12 303490 Yra vienas įstatymo leidėjas, kuris gali išgelbėti ir pražudyti. O kas gi tu toks, kuris teisi kitą? 59N 4 13 59N 4 13 303500 Nagi jūs, kurie sakote: ‘‘Šiandien arba rytoj keliausime į tą ir tą miestą, tenai išbūsime metus, versimės prekyba ir pasipelnysime’‘,­ 59N 4 14 59N 4 14 303510 jūs nežinote, kas atsitiks rytoj! Ir kas gi jūsų gyvybė? Garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta. 59N 4 15 59N 4 15 303520 Verčiau sakytumėte: ‘‘Jei Viešpats panorės, gyvensime ir darysime šį bei tą’‘. 59N 4 16 59N 4 16 303530 O dabar jūs giriatės iš savo pasipūtimo, ir kiekvienas toks gyrimasis yra blogas. 59N 4 17 59N 4 17 303540 Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda. 59N 5 1 59N 5 1 303550 Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jums artėjančių negandų! 59N 5 2 59N 5 2 303560 Jūsų turtai supuvę ir jūsų drabužiai kandžių sukapoti. 59N 5 3 59N 5 3 303570 Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs susikrovėte turtų paskutinėmis dienomis. 59N 5 4 59N 5 4 303580 Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, ir pjovėjų šauksmai pasiekė kareivijų Viešpaties ausis. 59N 5 5 59N 5 5 303590 Jūs gašliai gyvenote žemėje ir mėgavotės; jūs nupenėjote savo širdis tarsi skerdimo dienai. 59N 5 6 59N 5 6 303600 Jūs pasmerkėte ir nužudėte teisųjį: jis jums nesipriešina. 59N 5 7 59N 5 7 303610 Tad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Antai žemdirbys ilgai ir kantriai laukia brangaus žemės vaisiaus, kol šis gauna ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus. 59N 5 8 59N 5 8 303620 Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti. 59N 5 9 59N 5 9 303630 Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus, kad nebūtumėte teisiami. Štai teisėjas jau stovi prie durų. 59N 5 10 59N 5 10 303640 Imkite, broliai, kentėjimo ir ištvermės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu. 59N 5 11 59N 5 11 303650 Štai mes laikome palaimintais ištvėrusius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo. 59N 5 12 59N 5 12 303660 Bet pirmiausia, mano broliai, neprisiekite nei dangumi, nei žeme, nei kitokia priesaika. Tebūnie jūsų ‘‘taip’‘­ taip ir jūsų ‘‘ne’‘­ ne, kad nepakliūtumėte į teismą. 59N 5 13 59N 5 13 303670 Kenčia kas iš jūsų? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda psalmes. 59N 5 14 59N 5 14 303680 Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. 59N 5 15 59N 5 15 303690 Ir tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusidėjęs, jam bus atleista. 59N 5 16 59N 5 16 303700 Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Daug pajėgia veiksminga, karšta teisiojo malda. 59N 5 17 59N 5 17 303710 Elijas buvo toks pat žmogus kaip ir mes. Jis meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; 59N 5 18 59N 5 18 303720 ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė užaugino savo vaisių. 59N 5 19 59N 5 19 303730 Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų,­ 59N 5 20 59N 5 20 303740 težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš jo klystkelio, išgelbės sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių. 60N 1 1 60N 1 1 303750 Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas, ateiviams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje, 60N 1 2 60N 1 2 303760 išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventinimu, kad būtų klusnūs ir apšlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tepadaugėja jums malonė ir ramybė! 60N 1 3 60N 1 3 303770 Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai, 60N 1 4 60N 1 4 303780 nenykstančiam, nesuteptam ir nevystančiam palikimui, kuris paruoštas jums danguje. 60N 1 5 60N 1 5 303790 Dievo jėga per tikėjimą jūs esate saugomi išgelbėjimui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu laiku. 60N 1 6 60N 1 6 303800 Tuo džiaukitės, nors dabar, jei reikia, trumpai kenčiate įvairiuose išmėginimuose, 60N 1 7 60N 1 7 303810 kad jūsų išbandytas tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą, būtų pripažintas vertas gyriaus, garbės ir šlovės, kai apsireikš Jėzus Kristus. 60N 1 8 60N 1 8 303820 Jūs mylite Jį, nors ir nesate Jo matę; tikėdami Jį, nors ir neregėdami, džiaugiatės neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu, 60N 1 9 60N 1 9 303830 gaudami jūsų tikėjimo tikslą­ sielų išgelbėjimą. 60N 1 10 60N 1 10 303840 Šito išgelbėjimo ieškojo ir kruopščiai jį tyrinėjo pranašai, kurie pranašavo apie jums skirtąją malonę. 60N 1 11 60N 1 11 303850 Jie tyrinėjo, kurį ir kokį laiką skelbė juose esanti Kristaus Dvasia, iš anksto nurodžiusi Kristaus kentėjimus ir juos lydinčią šlovę. 60N 1 12 60N 1 12 303860 Jiems buvo apreikšta, kad jie ne sau, bet mums tarnavo tuo, kas dabar pranešta jums per tuos, kurie paskelbė Evangeliją Šventąja Dvasia, pasiųsta iš dangaus; į tai trokšta pažvelgti angelai. 60N 1 13 60N 1 13 303870 Todėl, susijuosę savo proto strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus. 60N 1 14 60N 1 14 303880 Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams, 60N 1 15 60N 1 15 303890 bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu, 60N 1 16 60N 1 16 303900 nes parašyta: ‘‘Būkite šventi, nes Aš esu šventas’‘. 60N 1 17 60N 1 17 303910 Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu, 60N 1 18 60N 1 18 303920 žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, 60N 1 19 60N 1 19 303930 bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės. 60N 1 20 60N 1 20 303940 Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais paskutiniais laikais jums, 60N 1 21 60N 1 21 303950 per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam šlovę, kad jūs tikėtumėte ir viltumėtės Dievu. 60N 1 22 60N 1 22 303960 Nuskaidrinę savo sielas Dvasia klusnumu tiesai dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš tyros širdies mylėkite vieni kitus. 60N 1 23 60N 1 23 303970 Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir amžinai pasiliekančiu Dievo žodžiu. 60N 1 24 60N 1 24 303980 Mat ‘‘kiekvienas kūnas­tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir jo žiedas nubyra, 60N 1 25 60N 1 25 303990 bet Viešpaties žodis išlieka per amžius’‘. Toks yra jums paskelbtas Evangelijos žodis. 60N 2 1 60N 2 1 304000 Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, 60N 2 2 60N 2 2 304010 lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui, 60N 2 3 60N 2 3 304020 jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas. 60N 2 4 60N 2 4 304030 Ženkite prie Jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus, 60N 2 5 60N 2 5 304040 ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. 60N 2 6 60N 2 6 304050 Todėl Rašte pasakyta: ‘‘Štai dedu Sione kertinį akmenį, rinktinį, brangų; ir kas tiki Jį, nebus sugėdintas’‘. 60N 2 7 60N 2 7 304060 Tad jums, kurie tikite, Jis yra brangus, o nepaklūstantiems ‘‘tas statytojų atmestas akmuo tapo kertiniu akmeniu, 60N 2 8 60N 2 8 304070 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola’‘. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti. 60N 2 9 60N 2 9 304080 O jūs esate ‘‘išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes’‘ To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. 60N 2 10 60N 2 10 304090 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. 60N 2 11 60N 2 11 304100 Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą. 60N 2 12 60N 2 12 304110 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai, už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną. 60N 2 13 60N 2 13 304120 Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, 60N 2 14 60N 2 14 304130 tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti geradarių. 60N 2 15 60N 2 15 304140 Mat tokia Dievo valia, kad, darydami gera, nutildytumėte neprotingų žmonių neišmanymą. 60N 2 16 60N 2 16 304150 Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. 60N 2 17 60N 2 17 304160 Gerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių. 60N 2 18 60N 2 18 304170 Tarnai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems ir švelniems, bet ir rūstiems. 60N 2 19 60N 2 19 304180 Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas. 60N 2 20 60N 2 20 304190 Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, Dievo akyse tai verta pagyrimo. 60N 2 21 60N 2 21 304200 Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis. 60N 2 22 60N 2 22 304210 Jis ‘‘nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos’‘. 60N 2 23 60N 2 23 304220 Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai. 60N 2 24 60N 2 24 304230 Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui. ‘‘Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti’‘. 60N 2 25 60N 2 25 304240 Jūs buvote tarsi klaidžiojančios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Sargą. 60N 3 1 60N 3 1 304250 Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti savo žmonų elgesiu, 60N 3 2 60N 3 2 304260 matydami jūsų gyvenimo skaistumą ir dievobaimingumą. 60N 3 3 60N 3 3 304270 Tegu puošia jus ne išorė­supinti plaukai, aukso papuošalai ar ištaigingi drabužiai,­ 60N 3 4 60N 3 4 304280 bet paslėptas širdies žmogus: nenykstančia, romia ir taikinga dvasia, kuri labai brangi Dievo akyse. 60N 3 5 60N 3 5 304290 Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve, būdamos klusnios savo vyrams. 60N 3 6 60N 3 6 304300 Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu. Jūs tapote jos dukterimis, darydamos gera ir nebijodamos jokių bauginimų. 60N 3 7 60N 3 7 304310 Ir jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos. 60N 3 8 60N 3 8 304320 Galiausiai visi būkite vienminčiai, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, draugiški. 60N 3 9 60N 3 9 304330 Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo. 60N 3 10 60N 3 10 304340 ‘‘Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų. 60N 3 11 60N 3 11 304350 Tegu jis nusigręžia nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją. 60N 3 12 60N 3 12 304360 Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas, bet Viešpaties veidas­prieš darančius pikta’‘. 60N 3 13 60N 3 13 304370 Kas gi jums pakenks, jei darysite gera? 60N 3 14 60N 3 14 304380 Bet jei jums ir tektų kentėti už teisumą,­jūs palaiminti! ‘‘Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite’‘. 60N 3 15 60N 3 15 304390 Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai, 60N 3 16 60N 3 16 304400 turėdami tyrą sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti. 60N 3 17 60N 3 17 304410 Geriau, jei tokia būtų Dievo valia, kentėti už gerus darbus negu už piktus. 60N 3 18 60N 3 18 304420 Ir Kristus vieną kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, bet atgaivintas Dvasia. 60N 3 19 60N 3 19 304430 Ja Jis nužengė žemyn ir skelbė kalėjime esančioms dvasioms, 60N 3 20 60N 3 20 304440 kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria nedaugelis, tai yra aštuonios sielos, buvo išgelbėtos vandeniu. 60N 3 21 60N 3 21 304450 Ir mus dabar gelbsti tų įvykių vaizdinys­krikštas. Jis nėra kūno nešvaros nuplovimas, bet grynos sąžinės atsakas Dievui per prisikėlimą Jėzaus Kristaus, 60N 3 22 60N 3 22 304460 kuris, įžengęs į dangų, yra Dievo dešinėje; Jam yra pavaldūs angelai, valdžios ir jėgos. 60N 4 1 60N 4 1 304470 Kadangi Kristus kentėjo kūnu už mus, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi,­nes kas kenčia kūnu, tas pametė nuodėmę, 60N 4 2 60N 4 2 304480 kad likusį laiką kūne gyventų nebe žmonių aistromis, o Dievo valia. 60N 4 3 60N 4 3 304490 Gana, kad praėjusį laiką buvome pasidavę pagonių valiai ir gyvenome gašliai, geidulingai, girtuokliavome, ūžavome, puotavome ir pasiduodavome bjaurioms stabmeldystėms. 60N 4 4 60N 4 4 304500 Todėl jiems stebėtina, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį ištvirkimo potvynį, ir jie piktžodžiauja. 60N 4 5 60N 4 5 304510 Jie turės duoti apyskaitą Tam, kuris pasiruošęs teisti gyvuosius ir mirusiuosius. 60N 4 6 60N 4 6 304520 Todėl buvo paskelbta Evangelija ir mirusiems, kad jie, nors ir nuteisti kūne kaip žmonės, gyventų dvasia kaip Dievas. 60N 4 7 60N 4 7 304530 Visų dalykų galas arti. Todėl būkite blaivūs ir budėkite maldose. 60N 4 8 60N 4 8 304540 Visų pirma karštai mylėkite vienas kitą, nes meilė uždengia gausybę nuodėmių. 60N 4 9 60N 4 9 304550 Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo. 60N 4 10 60N 4 10 304560 Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana. 60N 4 11 60N 4 11 304570 Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius; jei kas tarnauja, tegul tarnauja pagal Dievo teikiamus sugebėjimus, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų pašlovintas Dievas. Jam šlovė ir valdžia per amžių amžius! Amen. 60N 4 12 60N 4 12 304580 Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti. 60N 4 13 60N 4 13 304590 Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu. 60N 4 14 60N 4 14 304600 Jei jus užgaulioja dėl Jėzaus vardo,­jūs palaiminti, nes šlovės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų. Jų Ji keikiama, o jūsų­šlovinama. 60N 4 15 60N 4 15 304610 Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis, besikišąs į kitų reikalus. 60N 4 16 60N 4 16 304620 Bet jei kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tešlovina dėl to Dievą. 60N 4 17 60N 4 17 304630 Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?! 60N 4 18 60N 4 18 304640 Ir ‘‘jeigu teisusis vos ne vos išsigelbės, tai kur pasidės bedievis ir nusidėjėlis!’‘ 60N 4 19 60N 4 19 304650 Todėl tie, kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas Jam, ištikimajam Kūrėjui, darydami gera. 60N 5 1 60N 5 1 304660 Jūsų vyresniuosius raginu aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir dalyvis šlovės, kuri bus apreikšta: 60N 5 2 60N 5 2 304670 ganykite pas jus esančią Dievo kaimenę, prižiūrėdami ją ne iš prievartos, bet noriai, ne dėl nešvaraus pelno, bet uoliai, 60N 5 3 60N 5 3 304680 ne kaip viešpataujantys jums patikėtiems, bet būdami pavyzdžiu kaimenei. 60N 5 4 60N 5 4 304690 O kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį šlovės vainiką. 60N 5 5 60N 5 5 304700 Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi, paklusdami vieni kitiems, apsivilkite nuolankumu, nes ‘‘Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę’‘. 60N 5 6 60N 5 6 304710 Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad Jis išaukštintų jus metui atėjus. 60N 5 7 60N 5 7 304720 Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi. 60N 5 8 60N 5 8 304730 Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti. 60N 5 9 60N 5 9 304740 Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus patiria jūsų broliai pasaulyje. 60N 5 10 60N 5 10 304750 O visokeriopos malonės Dievas, pašaukęs mus į savo amžinąją šlovę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, sustiprins ir pastatys ant tvirto pagrindo. 60N 5 11 60N 5 11 304760 Jam šlovė ir valdžia per amžių amžius! Amen. 60N 5 12 60N 5 12 304770 Per Silvaną, ištikimąjį brolį,­tokiu jį laikau,­aš jums trumpai parašiau, ragindamas ir liudydamas, kad tai yra tikroji Dievo malonė, kurioje jūs stovite. 60N 5 13 60N 5 13 304780 Jus sveikina kartu išrinktoji Babilone ir mano sūnus Morkus. 60N 5 14 60N 5 14 304790 Sveikinkite vieni kitus meilės pabučiavimu! Ramybė jums visiems, kurie esate Kristuje Jėzuje! Amen. 61N 1 1 61N 1 1 304800 Simonas Petras, Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas, gavusiems su mumis lygiai brangų tikėjimą mūsų Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumu. 61N 1 2 61N 1 2 304810 Malonė ir ramybė tepadaugėja jums Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu. 61N 1 3 61N 1 3 304820 Jo dieviška jėga padovanojo mums viską, ko reikia gyvenimui ir dievotumui, per pažinimą To, kuris pašaukė mus šlove ir dorybe. 61N 1 4 61N 1 4 304830 Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais, ištrūkę iš sugedimo, kuris sklinda pasaulyje geiduliais. 61N 1 5 61N 1 5 304840 Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę—pažinimu, 61N 1 6 61N 1 6 304850 pažinimą­susivaldymu, susivaldymą­ištverme, ištvermę­maldingumu, 61N 1 7 61N 1 7 304860 maldingumą­brolybe, brolybę­ meile. 61N 1 8 61N 1 8 304870 Jei šie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime. 61N 1 9 61N 1 9 304880 O kam jų trūksta, tas aklas ir trumparegis, užmiršęs, kad yra apvalytas nuo savo senųjų nuodėmių. 61N 1 10 61N 1 10 304890 Todėl, broliai, dar uoliau stenkitės sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą. Tai darydami, jūs niekada nesuklupsite. 61N 1 11 61N 1 11 304900 Šitaip dar plačiau atsivers jums įėjimas į amžinąją mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystę. 61N 1 12 61N 1 12 304910 Todėl aš niekad nesiliausiu jums priminęs šiuos dalykus, nors jūs ir žinote juos ir esate sutvirtinti turimoje tiesoje. 61N 1 13 61N 1 13 304920 Manau, kad teisinga, kol esu šioje palapinėje, žadinti jus paraginimais. 61N 1 14 61N 1 14 304930 Žinau, kad greitai ateis mano palapinės nugriovimo metas, kaip ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus man apreiškė. 61N 1 15 61N 1 15 304940 Bet aš pasistengsiu, kad ir man iškeliavus, jūs kiekvienu metu galėtumėte tai prisiminti. 61N 1 16 61N 1 16 304950 Juk mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę Jo didybę liudytojai. 61N 1 17 61N 1 17 304960 Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš tobulybės šlovės nuskambėjo Jam balsas: ‘‘Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi’‘. 61N 1 18 61N 1 18 304970 Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su Juo ant šventojo kalno. 61N 1 19 61N 1 19 304980 Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė žvaigždė. 61N 1 20 61N 1 20 304990 Pirmiausia žinokite, kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama, 61N 1 21 61N 1 21 305000 nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės. 61N 2 1 61N 2 1 305010 Buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie paslapčia įves pražūtingų erezijų, išsigindami net juos atpirkusio Viešpaties, ir užsitrauks greitą žlugimą. 61N 2 2 61N 2 2 305020 Daugelis paseks jų pražūtingais keliais, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui. 61N 2 3 61N 2 3 305030 Iš godumo jie išnaudos jus suktais žodžiais. Bet nuo seno pasmerkimas jų laukia ir žuvimas nesnaudžia. 61N 2 4 61N 2 4 305040 Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet surišo juos tamsos raiščiais giliausiose pragaro gelmėse, kur laiko juos teismui. 61N 2 5 61N 2 5 305050 Jis nepagailėjo senojo pasaulio, tik išsaugojo teisumo šauklį Nojų ir dar septynetą, kai siuntė bedievių pasauliui tvaną. 61N 2 6 61N 2 6 305060 Paversdamas pelenais Sodomos ir Gomoros miestus, pasmerkė juos žlugti ir taip davė pavyzdį ateities bedieviams. 61N 2 7 61N 2 7 305070 Išgelbėjo teisųjį Lotą, varginamą nedorėlių palaido elgesio, 61N 2 8 61N 2 8 305080 nes tarp jų gyvenantis šis teisusis diena iš dienos vargino savo teisią sielą, matydamas ir girdėdamas nedorus darbus. 61N 2 9 61N 2 9 305090 Viešpats žino, kaip išgelbėti pamaldžiuosius nuo išbandymo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei, 61N 2 10 61N 2 10 305100 o ypač tuos, kurie pasiduoda nešvariems kūno geismams ir niekina viešpatystę. Įžūlūs ir savavaliai! Jie nesudreba, piktžodžiaudami šlovingiesiems, 61N 2 11 61N 2 11 305110 tuo tarpu angelai, aukštesni jėga ir galia, Viešpaties akivaizdoje neištaria jiems piktžodiško kaltinimo. 61N 2 12 61N 2 12 305120 Bet jie, kaip neprotingi gyvuliai, gimę sugavimui ir užmušimui, piktžodžiauja tam, ko nesupranta, ir pražus savo sugedime, 61N 2 13 61N 2 13 305130 gaudami atpildą už nusikaltimus. Jie laiko pramoga lėbauti dienos metu. Jie susitepę ir iškrypę, smarkaudami savo apgaulėmis vaišinasi su jumis. 61N 2 14 61N 2 14 305140 Jų akys kupinos svetimavimo, nepasotinamos nuodėmės. Jie suvedžioja svyruojančias sielas. Jų širdis išlavinta godumo. Jie prakeikimo vaikai. 61N 2 15 61N 2 15 305150 Palikę teisingą kelią, jie nuklydo ir pasuko Bosoro sūnaus Balaamo keliu, kuris pamėgo neteisumo atlygį, 61N 2 16 61N 2 16 305160 tačiau buvo subartas dėl savo nedorybės: nebylus asilas prabilo žmogaus balsu ir sutrukdė pranašo beprotystę. 61N 2 17 61N 2 17 305170 Jie yra šaltiniai be vandens, audros genami debesys; jiems skirta juodžiausia tamsybė per amžius. 61N 2 18 61N 2 18 305180 Skelbdami išpūstas ir tuščias kalbas, kūno geismais ir pasileidimu jie suvilioja tuos, kurie yra vos pasprukę nuo gyvenančių paklydime. 61N 2 19 61N 2 19 305190 Jie žada šiems laisvę, patys būdami sugedimo vergai: juk nugalėtasis tampa nugalėjusiojo vergu. 61N 2 20 61N 2 20 305200 Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma. 61N 2 21 61N 2 21 305210 Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto švento įsakymo. 61N 2 22 61N 2 22 305220 Jiems nutiko, kaip sako teisinga patarlė: ‘‘Šuo sugrįžta prie savo vėmalo’‘, ir: ‘‘Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne’‘. 61N 3 1 61N 3 1 305230 Mylimieji, tai jau antras laiškas, kurį jums rašau. Šiuose laiškuose žadinu jūsų tyras mintis prisiminimais, 61N 3 2 61N 3 2 305240 kad atsimintumėte šventųjų pranašų iš anksto paskelbtus žodžius ir mūsų­Viešpaties ir Gelbėtojo apaštalų­įsakymą. 61N 3 3 61N 3 3 305250 Pirmiausia žinokite, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, gyvenantys savo geiduliais 61N 3 4 61N 3 4 305260 ir kalbantys: ‘‘Kur Jo atėjimo pažadas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios’‘. 61N 3 5 61N 3 5 305270 Mat jiems, to norintiems, yra paslėpta, kad nuo seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu. 61N 3 6 61N 3 6 305280 Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu užtvindytas. 61N 3 7 61N 3 7 305290 O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu palaikomi ugniai, saugomi teismo dienai ir bedievių žmonių žuvimui. 61N 3 8 61N 3 8 305300 Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų­kaip viena diena. 61N 3 9 61N 3 9 305310 Viešpats nedelsia ištesėti savo pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su mumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. 61N 3 10 61N 3 10 305320 O Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį. Tada dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sutirps karštyje, ir žemė su savo kūriniais sudegs. 61N 3 11 61N 3 11 305330 Jeigu visa taip suirs, tai kaip reikėtų pasižymėti šventu elgesiu ir dievotumu jums, 61N 3 12 61N 3 12 305340 laukiantiems ir skubinantiems Dievo dienos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio! 61N 3 13 61N 3 13 305350 Tačiau mes pagal Jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas. 61N 3 14 61N 3 14 305360 Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad Jis rastų jus taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus. 61N 3 15 61N 3 15 305370 Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu, kaip jums parašė ir mūsų mylimas brolis Paulius pagal jam duotą išmintį; 61N 3 16 61N 3 16 305380 jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos neišmokyti ir svyruojantys iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai. 61N 3 17 61N 3 17 305390 Tad jūs, mylimieji, iš anksto tai žinodami, saugokitės, kad, nedorėlių paklydimo traukiami, nenupultumėte nuo savo stiprybės. 61N 3 18 61N 3 18 305400 Aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu. Jam šlovė dabar ir per amžius! Amen. 62N 1 1 62N 1 1 305410 Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką matėme ir mūsų rankos lietė,­tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. 62N 1 2 62N 1 2 305420 Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums šį amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. 62N 1 3 62N 1 3 305430 Ką matėme ir girdėjome, mes skelbiame jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. 62N 1 4 62N 1 4 305440 Ir tai rašome jums, kad jūsų džiaugsmas būtų tobulas. 62N 1 5 62N 1 5 305450 Tai yra žinia, kurią išgirdome iš Jo ir skelbiame jums, kad Dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsybės. 62N 1 6 62N 1 6 305460 Jei sakome, kad bendraujame su Juo, o vaikščiojame tamsoje,­ meluojame ir nevykdome tiesos. 62N 1 7 62N 1 7 305470 O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių. 62N 1 8 62N 1 8 305480 Jei sakome, kad neturime nuodėmės,­klaidiname patys save, ir nėra mumyse tiesos. 62N 1 9 62N 1 9 305490 Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių. 62N 1 10 62N 1 10 305500 Jei sakome, kad nesame nusidėję, darome Jį melagiu, ir nėra mumyse Jo žodžio. 62N 2 1 62N 2 1 305510 Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. 62N 2 2 62N 2 2 305520 Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio. 62N 2 3 62N 2 3 305530 Iš to mes patiriame, kad Jį pažįstame, jei laikomės Jo įsakymų. 62N 2 4 62N 2 4 305540 Kas sako: ‘‘Aš Jį pažįstu’‘, bet Jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos. 62N 2 5 62N 2 5 305550 O kas laikosi Jo žodžių, tame iš tiesų Dievo meilė tobula tapo. Iš to ir pažįstame, jog Jame esame. 62N 2 6 62N 2 6 305560 Kas sako esąs Jame, tas turi pats taip elgtis, kaip ir Jis elgėsi. 62N 2 7 62N 2 7 305570 Broliai, aš jums nerašau naujo įsakymo, bet seną įsakymą, kurį turėjote nuo pradžios. Senas įsakymas yra žodis, kurį girdėjote nuo pradžios. 62N 2 8 62N 2 8 305580 Ir vis dėlto rašau jums naują įsakymą, kuris tikras Jame ir jumyse, nes tamsa traukiasi, o tikroji šviesa jau šviečia. 62N 2 9 62N 2 9 305590 Kas sakosi esąs šviesoje, o savo brolio nekenčia, tas dar tebėra tamsoje. 62N 2 10 62N 2 10 305600 Kas myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje, ir jame nėra nieko piktinančio. 62N 2 11 62N 2 11 305610 O kas savo brolio nekenčia, tas yra tamsoje, vaikščioja tamsoje ir nežino, kur einąs, nes tamsa užgulė jam akis. 62N 2 12 62N 2 12 305620 Rašau jums, vaikeliai, nes dėl Jo vardo atleistos jums nuodėmės. 62N 2 13 62N 2 13 305630 Rašau jums, tėvai, nes pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Ir jums, jaunuoliai, rašau, nes nugalėjote piktąjį. Rašau jums, vaikeliai, nes pažinote Tėvą. 62N 2 14 62N 2 14 305640 Parašiau jums, tėvai, nes pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Parašiau jums, jaunuoliai, nes jūs stiprūs ir jumyse laikosi Dievo žodis, ir jūs nugalėjote piktąjį. 62N 2 15 62N 2 15 305650 Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, 62N 2 16 62N 2 16 305660 nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. 62N 2 17 62N 2 17 305670 Praeina pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius. 62N 2 18 62N 2 18 305680 Vaikeliai, tai paskutinė valanda. Kaip esate girdėję, kad ateis antikristas, tai jau dabar pasirodė daug antikristų. Iš to sprendžiame, jog tai paskutinė valanda. 62N 2 19 62N 2 19 305690 Jie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai. 62N 2 20 62N 2 20 305700 Bet jūs turite Šventojo patepimą ir žinote viską. 62N 2 21 62N 2 21 305710 Aš parašiau jums ne kaip nežinantiems tiesos, bet todėl, kad pažįstate ją, o iš tiesos negali kilti joks melas. 62N 2 22 62N 2 22 305720 Kas yra melagis, jeigu ne tas, kuris neigia, kad Jėzus yra Pateptasis? Tas yra antikristas, kuris neigia Tėvą ir Sūnų. 62N 2 23 62N 2 23 305730 Kiekvienas, kas neigia Sūnų, neturi ir Tėvo. Kas išpažįsta Sūnų, tas turi ir Tėvą. 62N 2 24 62N 2 24 305740 Todėl tepasilieka jumyse tai, ką girdėjote nuo pradžios. Jeigu tai, ką girdėjote nuo pradžios, pasilieka jumyse, tada ir jūs pasiliksite Sūnuje ir Tėve. 62N 2 25 62N 2 25 305750 Štai pažadas, kurį Jis pats mums davė,­amžinasis gyvenimas. 62N 2 26 62N 2 26 305760 Aš tai parašiau apie tuos, kurie jus klaidina. 62N 2 27 62N 2 27 305770 Bet patepimas, kurį iš Jo gavote, pasilieka jumyse, ir nereikia, kad jus kas nors mokytų, nes pats Jo patepimas moko jus visko, ir jis yra tiesa, o ne melas. Ir kadangi jis jus pamokė, jūs Jame pasiliksite. 62N 2 28 62N 2 28 305780 Taigi dabar, vaikeliai, pasilikite Jame, kad, kai Jis pasirodys, turėtumėte pasitikėjimą ir, kai Jis ateis, nebūtume prieš Jį sugėdinti. 62N 2 29 62N 2 29 305790 Jei žinote, kad Jis teisus, tai žinokite, kad kiekvienas, kuris vykdo teisumą, iš Jo yra gimęs. 62N 3 1 62N 3 1 305800 Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai­ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir Jo nepažino. 62N 3 2 62N 3 2 305810 Mylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra. 62N 3 3 62N 3 3 305820 Kiekvienas, kas turi Jame tokią viltį, skaistina pats save, nes ir Jis yra skaistus. 62N 3 4 62N 3 4 305830 Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo įstatymą. Nuodėmė­ tai įstatymo laužymas. 62N 3 5 62N 3 5 305840 Jūs žinote, jog Jis pasirodė, kad sunaikintų mūsų nuodėmes, ir Jame nėra nuodėmės. 62N 3 6 62N 3 6 305850 Kas pasilieka Jame, tas nenusideda. Kiekvienas nuodėmiaujantis Jo neregėjo ir nepažino. 62N 3 7 62N 3 7 305860 Vaikeliai! Tegul niekas jūsų nesuklaidina! Vykdantis teisumą yra teisus, kaip ir Jis teisus. 62N 3 8 62N 3 8 305870 Kas daro nuodėmę, tas iš velnio, nes velnias nuodėmiauja nuo pat pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad sugriautų velnio darbus. 62N 3 9 62N 3 9 305880 Kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės, nes jame laikosi Dievo sėkla. Jis negali nuodėmiauti, nes yra gimęs iš Dievo. 62N 3 10 62N 3 10 305890 Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai: tas, kuris nevykdo teisumo, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli. 62N 3 11 62N 3 11 305900 Tokia yra žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: mes turime mylėti vieni kitus. 62N 3 12 62N 3 12 305910 Ne kaip Kainas, kuris buvo iš piktojo ir nužudė savo brolį. Kodėl nužudė? Todėl, kad jo darbai buvo pikti, o brolio­teisūs. 62N 3 13 62N 3 13 305920 Nesistebėkite, broliai, jei pasaulis jūsų nekenčia. 62N 3 14 62N 3 14 305930 Mes žinome, jog iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli savo brolio, tas pasilieka mirtyje. 62N 3 15 62N 3 15 305940 Kiekvienas, kas nekenčia savo brolio, yra žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio. 62N 3 16 62N 3 16 305950 Mes iš to pažinome meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti savo gyvybę už brolius. 62N 3 17 62N 3 17 305960 Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį,­ kaip jame pasiliks Dievo meilė? 62N 3 18 62N 3 18 305970 Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa. 62N 3 19 62N 3 19 305980 Tuo mes pažįstame, jog esame iš tiesos, ir Jo akivaizdoje nuraminame savo širdį. 62N 3 20 62N 3 20 305990 Jei mūsų širdis mus smerkia, Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską. 62N 3 21 62N 3 21 306000 Mylimieji, jei mūsų širdis mūsų nesmerkia, pasitikime Dievu 62N 3 22 62N 3 22 306010 ir gauname iš Jo, ko tik prašome, nes laikomės Jo įsakymų ir darome, kas Jam patinka. 62N 3 23 62N 3 23 306020 O štai Jo įsakymas: kad tikėtume Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtume vieni kitus, kaip Jo įsakyta. 62N 3 24 62N 3 24 306030 Kas laikosi Jo įsakymų, pasilieka Jame ir Jis tame. O kad Jis mumyse pasilieka, žinome iš Dvasios, kurią Jis mums davė. 62N 4 1 62N 4 1 306040 Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų. 62N 4 2 62N 4 2 306050 Iš to pažinsite Dievo Dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjusį, yra iš Dievo, 62N 4 3 62N 4 3 306060 ir kiekviena dvasia, kuri neišpažįsta Jėzaus Kristaus kūne atėjusio, nėra iš Dievo. Tokia­iš antikristo, apie kurį girdėjote, kad jis ateisiąs. Jis jau dabar yra pasaulyje. 62N 4 4 62N 4 4 306070 Jūs esate iš Dievo, vaikeliai, ir nugalėjote juos, nes Tas, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje. 62N 4 5 62N 4 5 306080 Jie yra iš pasaulio, todėl kalba kaip iš pasaulio, ir pasaulis jų klauso. 62N 4 6 62N 4 6 306090 Mes esame iš Dievo. Kas pažįsta Dievą, tas mūsų klauso, o kas ne iš Dievo­mūsų neklauso. Iš to pažįstame tiesos Dvasią ir klaidos dvasią. 62N 4 7 62N 4 7 306100 Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. 62N 4 8 62N 4 8 306110 Kas nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė. 62N 4 9 62N 4 9 306120 O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad gyventume per Jį. 62N 4 10 62N 4 10 306130 Meilė­ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes. 62N 4 11 62N 4 11 306140 Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. 62N 4 12 62N 4 12 306150 Dievo niekas niekada nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tobula tampa. 62N 4 13 62N 4 13 306160 Iš to pažįstame, kad pasiliekame Jame ir Jis mumyse: Jis davė mums savo Dvasios. 62N 4 14 62N 4 14 306170 Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją. 62N 4 15 62N 4 15 306180 Kiekvienas, kas išpažįsta, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir tas Dieve pasilieka. 62N 4 16 62N 4 16 306190 Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas jame. 62N 4 17 62N 4 17 306200 Tuo meilė pasiekia mumyse tobulumą, kad galime turėti drąsų pasitikėjimą teismo dieną, nes koks Jis yra, tokie ir mes esame šiame pasaulyje. 62N 4 18 62N 4 18 306210 Meilėje nėra baimės, nes tobula meilė išveja baimę. Baimėje yra kančia, ir kas bijo, tas nėra tobulas meilėje. 62N 4 19 62N 4 19 306220 Mes mylime Jį, nes Jis mus pirmas pamilo. 62N 4 20 62N 4 20 306230 Jei kas sako: ‘‘Aš myliu Dievą’‘, o savo brolio nekenčia,­tas melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, kaip gali mylėti Dievą, kurio nemato? 62N 4 21 62N 4 21 306240 Mes turime tokį Jo įsakymą: kas myli Dievą, turi mylėti ir savo brolį. 62N 5 1 62N 5 1 306250 Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Pateptasis, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš Jo gimusį. 62N 5 2 62N 5 2 306260 Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir laikomės Jo įsakymų. 62N 5 3 62N 5 3 306270 Nes tai yra Dievo meilė­Jo įsakymus vykdyti. O Jo įsakymai nėra sunkūs. 62N 5 4 62N 5 4 306280 Juk, kas tik gimė iš Dievo, nugali pasaulį; ir štai pergalė, nugalinti pasaulį­mūsų tikėjimas! 62N 5 5 62N 5 5 306290 O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus? 62N 5 6 62N 5 6 306300 Jis yra Tas, kuris atėjo per vandenį ir kraują,­Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai liudija, nes Dvasia yra tiesa. 62N 5 7 62N 5 7 306310 Mat yra trys liudytojai danguje: Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia; ir šitie trys yra viena. 62N 5 8 62N 5 8 306320 Ir yra trys liudytojai žemėje: Dvasia, vanduo ir kraujas; ir šie trys sutaria kaip vienas. 62N 5 9 62N 5 9 306330 Jeigu priimame žmonių liudijimą, tai Dievo liudijimas didesnis. O Dievo liudijimas toks: Jis paliudijo apie savo Sūnų. 62N 5 10 62N 5 10 306340 Kas tiki Dievo Sūnų, tas turi liudijimą savyje. Kas netiki Dievu, tas Jį melagiu laiko, nes nepatikėjo liudijimu, kuriuo Dievas paliudijo apie savo Sūnų. 62N 5 11 62N 5 11 306350 O liudijimas toks: Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra Jo Sūnuje. 62N 5 12 62N 5 12 306360 Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo. 62N 5 13 62N 5 13 306370 Tai parašiau jums, tikintiems Dievo Sūnaus vardą, kad žinotumėte turį amžinąjį gyvenimą ir kad tikėtumėte Dievo Sūnaus vardą. 62N 5 14 62N 5 14 306380 Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus. 62N 5 15 62N 5 15 306390 O jeigu žinome, kad Jis girdi mus, ko tik prašome, tai ir žinome, kad turime tai, ko Jo prašėme. 62N 5 16 62N 5 16 306400 Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma. 62N 5 17 62N 5 17 306410 Kiekviena neteisybė yra nuodėmė, tačiau esama nuodėmės ne iki mirčiai. 62N 5 18 62N 5 18 306420 Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo, nenusideda. Kas gimęs iš Dievo, saugo save, ir piktasis jo nepaliečia. 62N 5 19 62N 5 19 306430 Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo. 62N 5 20 62N 5 20 306440 Ir mes žinome, kad Dievo Sūnus atėjo ir suteikė mums supratimo, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame­Jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šis yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas. 62N 5 21 62N 5 21 306450 Vaikeliai, saugokitės stabų! Amen. 63N 1 1 63N 1 1 306460 Vyresnysis išrinktajai poniai ir jos vaikams, kuriuos aš myliu tiesoje,­ir ne tik aš vienas, bet ir visi, kurie yra pažinę tiesą,­ 63N 1 2 63N 1 2 306470 dėlei tiesos, pasiliekančios mumyse ir būsiančios su mumis per amžius. 63N 1 3 63N 1 3 306480 Su jumis tebus malonė, gailestingumas, ramybė nuo Dievo Tėvo ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, tiesoje ir meilėje. 63N 1 4 63N 1 4 306490 Labai nudžiugau, radęs tavųjų vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo gautasis įsakymas. 63N 1 5 63N 1 5 306500 O dabar prašau tave, ponia,­ne kaip rašydamas naują įsakymą, bet kaip tą, kurį turėjome nuo pradžios,­kad mylėtume vieni kitus. 63N 1 6 63N 1 6 306510 O meilė­tai gyventi pagal Jo įsakymus. Toks ir yra įsakymas, kurį girdėjote nuo pradžios: kad gyventumėte pagal jį. 63N 1 7 63N 1 7 306520 Po pasaulį pasklido daug suvedžiotojų, kurie neišpažįsta Jėzaus Kristaus, atėjusio kūne. Toks yra apgavikas ir antikristas. 63N 1 8 63N 1 8 306530 Žiūrėkime savęs, kad neprarastume, ką esame nuveikę, bet kad gautume visą atlygį. 63N 1 9 63N 1 9 306540 Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokymo, neturi Dievo. Kas laikosi Kristaus mokymo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų. 63N 1 10 63N 1 10 306550 Jei kas ateina pas jus ir neatsineša šio mokymo, to nepriimkite į savo namus ir nesveikinkite, 63N 1 11 63N 1 11 306560 nes, kas jį sveikina, dalyvauja jo piktuose darbuose. 63N 1 12 63N 1 12 306570 Turėčiau dar daug ką jums parašyti, bet nenoriu to daryti ant papiruso ir rašalu. Aš tikiuosi pas jus atvykti ir pasikalbėti iš lūpų į lūpas, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas. 63N 1 13 63N 1 13 306580 Tave sveikina išrinktosios tavo sesers vaikai. Amen. 64N 1 1 64N 1 1 306590 Vyresnysis mylimajam Gajui, kurį myliu tiesoje. 64N 1 2 64N 1 2 306600 Mylimasis, aš meldžiu, kad tau visame kame gerai sektųsi, kad būtum sveikas,­taip, kaip gerai sekasi tavo sielai. 64N 1 3 64N 1 3 306610 Aš labai apsidžiaugiau, kai atvykę broliai paliudijo apie tavo tiesą, kaip tu vaikščioji tiesoje. 64N 1 4 64N 1 4 306620 Neturiu didesnio džiaugsmo, kaip girdėti, jog mano vaikai gyvena tiesoje. 64N 1 5 64N 1 5 306630 Mielasis, tu ištikimai elgiesi, pagelbėdamas broliams ir atvykstantiems iš kitur. 64N 1 6 64N 1 6 306640 Jie paliudijo bažnyčiai apie tavo meilę. Tu puikiai padarysi, išruošdamas juos į kelionę taip, kaip Dievui patinka, 64N 1 7 64N 1 7 306650 nes jie išvyko Jo vardo labui, nieko neimdami iš pagonių. 64N 1 8 64N 1 8 306660 Mes turime tokius priimti, kad taptume tiesos bendradarbiais. 64N 1 9 64N 1 9 306670 Aš parašiau bažnyčiai, bet mėgstantis jiems vadovauti Diotrefas nepriima mūsų. 64N 1 10 64N 1 10 306680 Todėl, jei atvyksiu, priminsiu jo darbus, kuriuos jis daro, skleisdamas apie mus piktas kalbas; maža to, nei pats nepriima brolių, nei kitiems, kurie norėtų priimti, neleidžia ir išmeta juos iš bažnyčios. 64N 1 11 64N 1 11 306690 Mielasis, nesek tuo, kas pikta, bet tuo, kas gera. Kuris daro gera, yra iš Dievo, o kuris pikta, nėra matęs Dievo. 64N 1 12 64N 1 12 306700 Apie Demetriją gerai liudija visi ir pati tiesa. Ir mes liudijame, o tu žinai, kad mūsų liudijimas tikras. 64N 1 13 64N 1 13 306710 Dar daug ką turėčiau tau parašyti, bet nenoriu rašyti rašalu ir plunksna. 64N 1 14 64N 1 14 306720 Tikiuosi greitai pamatyti tave ir pasikalbėti iš lūpų į lūpas. Ramybė tau! Sveikina tave bičiuliai. Sveikink draugus pavardžiui! 64N 1 15 64N 1 14 306720 Tikiuosi greitai pamatyti tave ir pasikalbėti iš lūpų į lūpas. Ramybė tau! Sveikina tave bičiuliai. Sveikink draugus pavardžiui! 65N 1 1 65N 1 1 306730 Judas, Jėzaus Kristaus tarnas, Jokūbo brolis, Dievo Tėvo pašventintiems ir Jėzuje Kristuje išsaugotiems pašauktiesiems: 65N 1 2 65N 1 2 306740 tepadaugėja jums gailestingumas, ramybė ir meilė! 65N 1 3 65N 1 3 306750 Mylimieji, labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį mūsų išgelbėjimą ir jaučiu reikalą rašyti jums raginimą, kad narsiai kovotumėte už tikėjimą, vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems. 65N 1 4 65N 1 4 306760 Mat vogčiomis įsiskverbė žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks pasmerkimas: jie bedieviai, iškreipia mūsų Dievo malonę į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų. 65N 1 5 65N 1 5 306770 Aš noriu jums priminti, nors jūs tai jau žinote, kad Viešpats, pirmiau išgelbėjęs tautą iš Egipto žemės, paskui pražudė tuos, kurie netikėjo. 65N 1 6 65N 1 6 306780 Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, Jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui. 65N 1 7 65N 1 7 306790 Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmę. 65N 1 8 65N 1 8 306800 Taip ir šitie sapnuotojai suteršia kūną, niekina viešpatystę, piktžodžiauja šlovingiesiems. 65N 1 9 65N 1 9 306810 Kai arkangelas Mykolas, besiginčydamas su velniu, varžėsi dėl Mozės kūno, jis neišdrįso mesti piktžodiško kaltinimo, bet pasakė: ‘‘Tesudraudžia tave Viešpats!’‘ 65N 1 10 65N 1 10 306820 Šitie šmeižia, ko neišmano, ir pažindami tik gyvuliškus instinktus, juose genda. 65N 1 11 65N 1 11 306830 Vargas jiems! Jie pasuko Kaino keliu, godžiai pasidavė Balaamo paklydimui dėl pelno, pražudė save Korės maištu. 65N 1 12 65N 1 12 306840 Jie kaip dėmės jūsų meilės pokyliuose, kai vaišinasi su jumis ir nesidrovėdami tunka. Jie­lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tarytum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti. 65N 1 13 65N 1 13 306850 Jie lyg šėlstančios jūros bangos, kurios spjaudo savo begėdystę, lyg žvaigždės klajoklės, kurioms per amžius skirta juodžiausia tamsybė. 65N 1 14 65N 1 14 306860 Apie juos pranašavo ir septintasis nuo Adomo, Henochas: ‘‘Štai atėjo Viešpats su miriadais savo šventųjų 65N 1 15 65N 1 15 306870 įvykdyti teismo visiems ir apkaltinti visų bedievių dėl visų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir dėl visų piktų žodžių, kuriuos prieš Jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai’‘. 65N 1 16 65N 1 16 306880 Jie visada murma, nepatenkinti savo dalia, gyvena geismais; jų lūpos kalba išpūstus žodžius, jie pataikauja žmonėms dėl savo naudos. 65N 1 17 65N 1 17 306890 O jūs, mylimieji, prisiminkite žodžius, kurie anksčiau buvo paskelbti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalų. 65N 1 18 65N 1 18 306900 Jie sakė jums, kad paskutiniais laikais atsiras šaipūnų, kurie gyvens savo bedieviškais geismais. 65N 1 19 65N 1 19 306910 Tai tie, kurie įneša susiskaldymą, sieliniai, neturintys Dvasios žmonės. 65N 1 20 65N 1 20 306920 Bet jūs, mylimieji, statydami save ant savo švenčiausiojo tikėjimo, melsdamiesi Šventojoje Dvasioje, 65N 1 21 65N 1 21 306930 išsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui. 65N 1 22 65N 1 22 306940 Vieniems, kurie abejoja, būkite gailestingi, 65N 1 23 65N 1 23 306950 kitus bijodami gelbėkite, traukdami iš ugnies, bodėdamiesi net jų kūnu suteršto drabužio. 65N 1 24 65N 1 24 306960 Tam, kuris gali išlaikyti jus nenupuolusius ir savo šlovės akivaizdon pastatyti nepriekaištingus su didžiausiu džiaugsmu, 65N 1 25 65N 1 25 306970 vieninteliam išmintingajam Dievui, mūsų Gelbėtojui, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų tebūna šlovė, didybė, galybė ir valdžia dabar ir per amžius! Amen. 66N 1 1 66N 1 1 306980 Jėzaus Kristaus apreiškimas, kurį Dievas Jam davė, kad Jis atskleistų savo tarnams, kas turi greitai įvykti. Per savo pasiųstą angelą Jis padarė jį žinomą savajam tarnui Jonui, 66N 1 2 66N 1 2 306990 kuris paliudijo Dievo žodį bei Jėzaus Kristaus liudijimą­visa, ką buvo matęs. 66N 1 3 66N 1 3 307000 Palaimintas, kas skaito bei klauso šios pranašystės žodžių ir laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti. 66N 1 4 66N 1 4 307010 Jonas septynioms Azijos bažnyčioms: malonė ir ramybė jums nuo To, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, ir nuo septynių dvasių, esančių prieš Jo sostą, 66N 1 5 66N 1 5 307020 ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, mirusiųjų Pirmagimio, žemės karalių Valdovo. Tam, kuris pamilo mus ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes, 66N 1 6 66N 1 6 307030 ir padarė iš mūsų karalystę bei kunigus savo Dievui ir Tėvui,­ Jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen. 66N 1 7 66N 1 7 307040 Štai Jis ateina su debesimis, ir išvys Jį kiekviena akis, net ir tie, kurie Jį perdūrė; ir dėl Jo raudos visos žemės giminės. Taip, amen! 66N 1 8 66N 1 8 307050 ‘‘Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga’‘,­sako Viešpats, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, Visagalis. 66N 1 9 66N 1 9 307060 Aš, Jonas, jūsų brolis ir sielvarto, karalystės ir Jėzaus Kristaus kantrybės bendrininkas, buvau saloje, vardu Patmas, dėl Dievo žodžio ir Jėzaus Kristaus liudijimo. 66N 1 10 66N 1 10 307070 Aš buvau Dvasioje Viešpaties dieną ir išgirdau už savo nugaros galingą balsą, tarsi trimitą, 66N 1 11 66N 1 11 307080 sakantį: ‘‘Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis. Ką matai, surašyk į knygą ir pasiųsk septynioms bažnyčioms Azijoje: į Efezą, į Smirną, į Pergamą, į Tiatyrus, į Sardus, į Filadelfiją ir į Laodikėją’‘. 66N 1 12 66N 1 12 307090 Tuomet aš atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbančio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus, 66N 1 13 66N 1 13 307100 o septynių žibintuvų viduryje­ panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį ilga mantija ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta. 66N 1 14 66N 1 14 307110 Jo galva ir plaukai buvo balti kaip balčiausia vilna ar sniegas, Jo akys tarsi ugnies liepsna, 66N 1 15 66N 1 15 307120 Jo kojos panašios į krosnyje įkaitintą skaistvarį, ir Jo balsas buvo tarytum daugybės vandenų šniokštimas. 66N 1 16 66N 1 16 307130 Dešinėje rankoje Jis laikė septynias žvaigždes, iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, o Jo veidas buvo tarytum saulė, spindinti visu skaistumu. 66N 1 17 66N 1 17 307140 Jį išvydęs, aš puoliau Jam po kojų tarsi negyvas. Bet Jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo: ‘‘Nebijok! Aš esu Pirmasis, ir Paskutinysis, 66N 1 18 66N 1 18 307150 ir Gyvasis. Aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžius. Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus. 66N 1 19 66N 1 19 307160 Tad užrašyk tai, ką regėjai, kas yra ir kas vėliau įvyks. 66N 1 20 66N 1 20 307170 Štai septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų paslaptis: septynios žvaigždės­tai septynių bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai, kuriuos matei,­tai septynios bažnyčios’‘. 66N 2 1 66N 2 1 307180 ‘‘Efezo bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris vaikščioja tarp septynių aukso žibintuvų. 66N 2 2 66N 2 2 307190 Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą ir tavo kantrybę. Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, bet tokie nėra, ir radai juos esant melagius. 66N 2 3 66N 2 3 307200 Tu ištvėrei, esi kantrus ir dėl mano vardo triūsei ir nepailsai. 66N 2 4 66N 2 4 307210 Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. 66N 2 5 66N 2 5 307220 Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atgailauk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne,­jei neatgailausi,­greitai ateisiu ir patrauksiu iš vietos tavo žibintuvą. 66N 2 6 66N 2 6 307230 Savo naudai tu turi, kad nekenti nikolaitų darbų, kurių ir Aš nekenčiu’. 66N 2 7 66N 2 7 307240 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojui Aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojaus viduryje’ ‘‘. 66N 2 8 66N 2 8 307250 ‘‘Smirnos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Pirmasis ir Paskutinysis, kuris buvo miręs ir vėl grįžo į gyvenimą. 66N 2 9 66N 2 9 307260 Aš žinau tavo darbus ir priespaudą, ir tavo skurdą,­o vis dėlto tu turtingas!­ir kaip tau piktžodžiauja tie, kurie sakosi esą žydai, bet nėra tokie, o tik šėtono sinagoga. 66N 2 10 66N 2 10 307270 Nebijok būsimųjų kentėjimų. Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką’. 66N 2 11 66N 2 11 307280 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojas nenukentės nuo antrosios mirties’ ‘‘. 66N 2 12 66N 2 12 307290 ‘‘Pergamo bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris turi aštrų dviašmenį kalaviją. 66N 2 13 66N 2 13 307300 Aš žinau tavo darbus ir kur tu gyveni: ten, kur šėtono sostas. Bet tu tvirtai laikaisi mano vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net tomis dienomis, kada pas jus,­kur gyvena šėtonas,­buvo nužudytas mano ištikimasis liudytojas Antipas. 66N 2 14 66N 2 14 307310 Vis dėlto turiu šį tą prieš tave: tu tenai turi besilaikančių Balaamo mokslo, kuris mokė Balaką suvedžioti Izraelio sūnus, kad šie valgytų stabams aukojamas aukas ir ištvirkautų. 66N 2 15 66N 2 15 307320 Ir tu taip pat turi besilaikančių nikolaitų mokslo, kurio Aš nekenčiu. 66N 2 16 66N 2 16 307330 Tad atgailauk! O jeigu ne, Aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju’. 66N 2 17 66N 2 17 307340 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojui Aš duosiu paslėptos manos ir baltą akmenėlį, o ant akmenėlio bus įrašytas naujas vardas, kurio niekas nežino, tiktai gavėjas’ ‘‘. 66N 2 18 66N 2 18 307350 ‘‘Tiatyrų bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Dievo Sūnus, kurio akys tarytum ugnies liepsna ir kurio kojos panašios į skaistvarį. 66N 2 19 66N 2 19 307360 Žinau tavo darbus, meilę, tikėjimą, tarnavimą, kantrybę ir kad tavo paskutinieji darbai didesni už pirmuosius. 66N 2 20 66N 2 20 307370 Bet Aš turiu šį tą prieš tave: tu leidi moteriškei Jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų stabams paaukotas aukas. 66N 2 21 66N 2 21 307380 Aš jai daviau laiko atgailauti dėl ištvirkavimo, bet ji neatgailavo. 66N 2 22 66N 2 22 307390 Štai Aš ją nublokšiu į ligos patalą, o ištvirkavusius su ja­į didelį sielvartą, jeigu jie neatgailaus dėl savo darbų. 66N 2 23 66N 2 23 307400 Jos vaikus išžudysiu, ir visos bažnyčios sužinos, kad Aš esu Tas, kuris ištiria protus ir širdis; Aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus. 66N 2 24 66N 2 24 307410 O jums ir kitiems tiatyriečiams, kurie nesilaiko ano mokslo, kurie, kaip sakosi, nėra pažinę šėtono gelmių, Aš sakau: neužkrausiu jums kitokios naštos, 66N 2 25 66N 2 25 307420 tiktai tvirtai laikykitės to, ką turite, iki ateisiu. 66N 2 26 66N 2 26 307430 Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, Aš ‘duosiu valdžią tautoms: 66N 2 27 66N 2 27 307440 jis valdys jas geležine lazda, ir jos bus sudaužytos tarsi moliniai indai’,­kaip ir Aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo;­ 66N 2 28 66N 2 28 307450 ir jam duosiu aušrinę žvaigždę’. 66N 2 29 66N 2 29 307460 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms!’‘ 66N 3 1 66N 3 1 307470 ‘‘Sardų bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris turi septynias Dievo Dvasias ir septynias žvaigždes. Aš žinau tavo darbus: tave vadina gyvu, o tu esi miręs. 66N 3 2 66N 3 2 307480 Budėk ir stiprink, kas dar yra ir merdi! Aš neradau tavo darbų, kurie būtų pabaigti Dievo akivaizdoje. 66N 3 3 66N 3 3 307490 Todėl prisimink, kaip priėmei ir išgirdai; laikykis to ir atgailauk! Jeigu nebudėsi, ateisiu kaip vagis, ir nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu. 66N 3 4 66N 3 4 307500 Vis dėlto tu Sarduose turi keletą vardų, kurie nesutepė savo drabužių. Jie vaikščios su manimi, apsirengę baltai, nes jie to verti. 66N 3 5 66N 3 5 307510 Nugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir Jo angelų akivaizdoje’. 66N 3 6 66N 3 6 307520 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms’‘. 66N 3 7 66N 3 7 307530 ‘‘Filadelfijos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai kalba Šventasis, Tikrasis, turintis Dovydo raktą,­Tas, kuris atidaro, ir niekas negali uždaryti, uždaro, ir niekas negali atidaryti. 66N 3 8 66N 3 8 307540 Aš žinau tavo darbus. Štai Aš atvėriau prieš tave duris, ir niekas nebegali jų uždaryti; nedaug turi jėgų, bet išsaugojai mano žodį ir neatsižadėjai mano vardo. 66N 3 9 66N 3 9 307550 Štai Aš tau duodu tuos iš šėtono sinagogos, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi padarysiu, kad jie ateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog Aš pamilau tave. 66N 3 10 66N 3 10 307560 Kadangi tu išlaikei mano kantrybės žodį, tai ir Aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės gyventojai. 66N 3 11 66N 3 11 307570 Štai Aš veikiai ateinu. Tvirtai laikyk, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko. 66N 3 12 66N 3 12 307580 Nugalėtoją Aš padarysiu ramsčiu savo Dievo šventykloje, ir jis jau nebeišeis laukan; užrašysiu ant jo savo Dievo vardą ir vardą savo Dievo miesto, naujosios Jeruzalės, nužengiančios iš dangaus nuo mano Dievo, ir savo naująjį vardą’. 66N 3 13 66N 3 13 307590 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms!’‘ 66N 3 14 66N 3 14 307600 ‘‘Laodikėjos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai skelbia Amen, ištikimasis ir tikrasis Liudytojas, Dievo kūrinijos pradžia. 66N 3 15 66N 3 15 307610 Žinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! 66N 3 16 66N 3 16 307620 Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos. 66N 3 17 66N 3 17 307630 Tu gi sakai: ‘Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia’,­o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas. 66N 3 18 66N 3 18 307640 Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum. 66N 3 19 66N 3 19 307650 Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad uolus ir atgailauk! 66N 3 20 66N 3 20 307660 Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi. 66N 3 21 66N 3 21 307670 Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo, Jo soste’. 66N 3 22 66N 3 22 307680 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms!’‘ 66N 4 1 66N 4 1 307690 Paskui aš pažiūrėjau, ir štai atvertos durys danguje, ir pirmasis balsas, kurį girdėjau gaudžiant tarsi trimitą, kalbėjo: ‘‘Užženk čionai, ir tau parodysiu, kas toliau turi įvykti’‘. 66N 4 2 66N 4 2 307700 Bematant mane ištiko Dvasios pagava. Ir štai danguje buvo sostas, o soste­Sėdintysis. 66N 4 3 66N 4 3 307710 Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius, o vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą. 66N 4 4 66N 4 4 307720 Aplinkui sostą regėjau dvidešimt keturis sostus ir tuose sostuose sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius baltais drabužiais, o jų galvas puošė aukso vainikai. 66N 4 5 66N 4 5 307730 Nuo sosto ėjo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai; septyni deglai liepsnojo prieš sostą, o tai yra septynios Dievo Dvasios. 66N 4 6 66N 4 6 307740 Prieš sostą tviskėjo tarsi stiklo jūra, panaši į krištolą; sosto viduryje ir aplinkui sostą buvo keturios būtybės, pilnos akių iš priekio ir iš užpakalio. 66N 4 7 66N 4 7 307750 Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tartum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį. 66N 4 8 66N 4 8 307760 Kiekviena iš keturių būtybių turėjo po šešis sparnus; aplinkui ir viduryje jos buvo pilnos akių. Ir be paliovos, dieną ir naktį, jos šaukė: ‘‘Šventas, šventas, šventas, Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina!’‘ 66N 4 9 66N 4 9 307770 Ir kiekvieną kartą, kai būtybės teikė Sėdinčiajam soste, Gyvenančiajam per amžių amžius, šlovę, pagarbą ir padėką, 66N 4 10 66N 4 10 307780 dvidešimt keturi vyresnieji parpuldavo prieš Sėdintįjį soste, pagarbindavo Gyvenantįjį per amžių amžius ir numesdavo savo vainikus priešais sostą, sakydami: 66N 4 11 66N 4 11 307790 ‘‘Vertas esi, o Viešpatie, priimti šlovę, pagarbą ir jėgą, nes Tu visa sutvėrei­Tavo valia visa yra ir buvo sutverta’‘. 66N 5 1 66N 5 1 307800 Ir aš mačiau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš viršaus, užantspauduotą septyniais antspaudais. 66N 5 2 66N 5 2 307810 Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį garsiu balsu: ‘‘Kas yra vertas atversti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?’‘ 66N 5 3 66N 5 3 307820 Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atversti knygos nei pažiūrėti į ją. 66N 5 4 66N 5 4 307830 Ir aš smarkiai verkiau, kad neatsirado verto atversti ir skaityti knygą ar pažiūrėti į ją. 66N 5 5 66N 5 5 307840 Tada vienas iš vyresniųjų man tarė: ‘‘Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala, kad atverstų knygą ir nuplėštų septynis jos antspaudus’‘. 66N 5 6 66N 5 6 307850 Aš pažvelgiau, ir štai sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje stovėjo Avinėlis, tarytum užmuštas, turintis septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo Dvasios, siųstos į visą žemę. 66N 5 7 66N 5 7 307860 Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės. 66N 5 8 66N 5 8 307870 Kai Jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, kas yra šventųjų maldos. 66N 5 9 66N 5 9 307880 Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: ‘‘Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. 66N 5 10 66N 5 10 307890 Ir iš mūsų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir mes viešpatausime žemėje’‘. 66N 5 11 66N 5 11 307900 Aš pažvelgiau ir išgirdau balsą daugybės angelų aplinkui sostą, būtybių ir vyresniųjų; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai. 66N 5 12 66N 5 12 307910 Jie skelbė skambiu balsu: ‘‘Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, priimti galybę, ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą’‘. 66N 5 13 66N 5 13 307920 Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: ‘‘Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas, ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!’‘ 66N 5 14 66N 5 14 307930 Keturios būtybės sakė: ‘‘Amen!’‘, o dvidešimt keturi vyresnieji puolė ant žemės ir pagarbino Gyvenantįjį per amžių amžius. 66N 6 1 66N 6 1 307940 Ir aš mačiau, kaip Avinėlis atplėšė pirmąjį iš antspaudų, ir išgirdau vieną iš keturių būtybių tartum griaustinio balsu šaukiant: ‘‘Ateik ir žiūrėk!’‘ 66N 6 2 66N 6 2 307950 Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis, turintis lanką. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų. 66N 6 3 66N 6 3 307960 Kai Jis atplėšė antrąjį antspaudą, aš išgirdau antrąją būtybę sakant: ‘‘Ateik ir žiūrėk!’‘ 66N 6 4 66N 6 4 307970 Ir pasirodė kitas žirgas, ugniaspalvis, ir jo raiteliui buvo duota atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni kitus žudytų; jam buvo duotas didelis kalavijas. 66N 6 5 66N 6 5 307980 Kai Avinėlis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę sakant: ‘‘Ateik ir žiūrėk!’‘ Aš pažiūrėjau, ir štai pasirodė juodas žirgas, o raitelis turėjo savo rankoje svarstykles. 66N 6 6 66N 6 6 307990 Ir aš girdėjau balsą keturių būtybių viduryje sakantį: ‘‘Kviečių saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk skriaudos!’‘ 66N 6 7 66N 6 7 308000 Kai atplėšė ketvirtąjį antspaudą, išgirdau ketvirtosios būtybės balsą sakant: ‘‘Ateik ir žiūrėk!’‘ 66N 6 8 66N 6 8 308010 Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė palšas žirgas, o jo raitelio vardas buvo Mirtis, ir paskui jį sekė Pragaras. Jiems buvo duota valdžia ketvirtadalyje žemės žudyti kardu, badu, mirtimi ir žemės žvėrimis. 66N 6 9 66N 6 9 308020 Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru sielas nužudytųjų dėl Dievo žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi. 66N 6 10 66N 6 10 308030 Jie šaukė garsiu balsu, sakydami: ‘‘Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?!’‘ 66N 6 11 66N 6 11 308040 Tada kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo pasakyta, kad dar truputį palūkėtų, kol skaičių papildys jų draugai ir broliai, kurie bus nužudyti kaip ir jie. 66N 6 12 66N 6 12 308050 Aš mačiau, kai Jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, mėnulis tapo lyg kraujas, 66N 6 13 66N 6 13 308060 o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum stipraus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius. 66N 6 14 66N 6 14 308070 Dangus nutolo tarsi suvyniojamas knygos rietimas, ir kiekvienas kalnas ir sala buvo išjudinti iš savo vietų. 66N 6 15 66N 6 15 308080 Ir tada žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir visi laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų. 66N 6 16 66N 6 16 308090 Jie šaukė kalnams ir uoloms: ‘‘Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės, 66N 6 17 66N 6 17 308100 nes atėjo didi Jo rūstybės diena, ir kas gali išstovėti?!’‘ 66N 7 1 66N 7 1 308110 Po to aš regėjau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose, laikančius keturis žemės vėjus, kad vėjas nepūstų nei žemėje, nei jūroje, nei į medžius. 66N 7 2 66N 7 2 308120 Ir išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį gyvojo Dievo antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kuriems buvo duota kenkti žemei ir jūrai: 66N 7 3 66N 7 3 308130 ‘‘Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!’‘ 66N 7 4 66N 7 4 308140 Ir aš išgirdau paženklintųjų skaičių: šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai paženklintųjų iš visų Izraelio vaikų giminių: 66N 7 5 66N 7 5 308150 Iš Judo giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų, iš Rubeno giminės dvylika tūkstančių, iš Gado giminės dvylika tūkstančių, 66N 7 6 66N 7 6 308160 iš Asero giminės dvylika tūkstančių, iš Neftalio giminės dvylika tūkstančių, iš Manaso giminės dvylika tūkstančių, 66N 7 7 66N 7 7 308170 iš Simeono giminės dvylika tūkstančių, iš Levio giminės dvylika tūkstančių, iš Isacharo giminės dvylika tūkstančių, 66N 7 8 66N 7 8 308180 iš Zabulono giminės dvylika tūkstančių, iš Juozapo giminės dvylika tūkstančių, iš Benjamino giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų. 66N 7 9 66N 7 9 308190 Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose. 66N 7 10 66N 7 10 308200 Jie šaukė skambiu balsu: ‘‘Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!’‘ 66N 7 11 66N 7 11 308210 Visi angelai, stovintys aplink sostą, vyresniuosius ir keturias būtybes, parpuolė prieš sostą veidais žemėn ir pagarbino Dievą, 66N 7 12 66N 7 12 308220 sakydami: ‘‘Amen! Palaiminimas, ir šlovė, ir išmintis, ir padėka, ir garbė, ir jėga, ir galybė mūsų Dievui per amžių amžius! Amen!’‘ 66N 7 13 66N 7 13 308230 Tuomet vienas iš vyresniųjų tarė man: ‘‘Kas tokie yra ir iš kur atėjo tie, apsivilkę baltais apsiaustais?’‘ 66N 7 14 66N 7 14 308240 Aš jam atsakiau: ‘‘Viešpatie, tu žinai’‘. Ir jis man tarė: ‘‘Jie atėjo iš didelio suspaudimo. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio kraujyje. 66N 7 15 66N 7 15 308250 Todėl jie yra prieš Dievo sostą ir tarnauja Jam dieną ir naktį Jo šventykloje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų savo palapinę. 66N 7 16 66N 7 16 308260 Jie daugiau nebealks ir nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra. 66N 7 17 66N 7 17 308270 Nes Avinėlis, kuris sosto viduryje, juos ganys ir vedžios prie gyvųjų vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių’‘. 66N 8 1 66N 8 1 308280 Kai Avinėlis atplėšė septintąjį antspaudą, danguje pusvalandžiui pasidarė tylu. 66N 8 2 66N 8 2 308290 Ir aš išvydau septynis angelus, stovinčius Dievo akivaizdoje, ir jiems buvo įteikti septyni trimitai. 66N 8 3 66N 8 3 308300 Atėjo dar vienas angelas ir atsistojo prie aukuro, laikydamas aukso smilkytuvą. Jam buvo duota daug smilkalų, kad jis aukotų juos su visų šventųjų maldomis ant auksinio aukuro priešais sostą. 66N 8 4 66N 8 4 308310 Ir pakilo smilkalų dūmai su šventųjų maldomis iš angelo rankų Dievo akivaizdon. 66N 8 5 66N 8 5 308320 Po to angelas paėmė smilkytuvą, pripildė jį aukuro ugnies ir sviedė į žemę. Sugriaudė griausmai, pakilo šauksmai, sublyksėjo žaibai, sudrebėjo žemė. 66N 8 6 66N 8 6 308330 Septyni angelai, turintys septynis trimitus, pasiruošė trimituoti. 66N 8 7 66N 8 7 308340 Sutrimitavo pirmasis angelas. Ir radosi kruša ir ugnis, sumišę su krauju, ir tai buvo numesta žemėn. Ir išdegė trečdalis medžių ir visa žaliuojanti žolė. 66N 8 8 66N 8 8 308350 Sutrimitavo antrasis angelas. Ir tarytum didžiulis kalnas, liepsnojantis ugnimi, buvo sviestas į jūrą, ir trečdalis jūros pavirto krauju. 66N 8 9 66N 8 9 308360 Trečdalis jūros padarų, turinčių gyvybę, išdvėsė, ir trečdalis laivų buvo sunaikinti. 66N 8 10 66N 8 10 308370 Ir sutrimitavo trečiasis angelas. Tada iš dangaus nukrito didelė žvaigždė, liepsnodama tarsi deglas, ir nukrito ant trečdalio upių ir ant vandens šaltinių. 66N 8 11 66N 8 11 308380 Žvaigždės vardas yra Metėlė. Ir pavirto trečdalis vandenų į metėlę, ir daugybė žmonių mirė nuo vandens, nes jis pasidarė kartus. 66N 8 12 66N 8 12 308390 Ir sutrimitavo ketvirtasis angelas. Tuomet buvo užgautas trečdalis saulės, trečdalis mėnulio ir trečdalis žvaigždžių taip, kad jų trečdalis užtemo. Diena bei naktis prarado trečdalį šviesumo. 66N 8 13 66N 8 13 308400 Aš regėjau ir girdėjau dangaus viduriu lekiantį angelą, kuris garsiu balsu skelbė: ‘‘Vargas, vargas, vargas žemės gyventojams nuo besirengiančių užtrimituoti kitų trijų angelų trimitų garsų!’‘ 66N 9 1 66N 9 1 308410 Ir sutrimitavo penktasis angelas. Aš išvydau žvaigždę, nukritusią iš dangaus žemėn. Jai buvo duotas raktas nuo bedugnės šulinio. 66N 9 2 66N 9 2 308420 Ji atidarė bedugnės šulinį, ir išsiveržė dūmai iš šulinio, tarytum iš milžiniškos krosnies. Ir aptemo saulė ir oras nuo šulinio dūmų, 66N 9 3 66N 9 3 308430 o iš dūmų pasipylė žemėn skėriai, kuriems buvo duota galia, kaip turi galią žemės skorpionai. 66N 9 4 66N 9 4 308440 Jiems buvo įsakyta nekenkti žemės žolei, nei jokiam žalumynui, nei jokiam medžiui, o vien tik žmonėms, kurie neturi savo kaktose Dievo antspaudo. 66N 9 5 66N 9 5 308450 Ir jiems buvo leista ne žudyti žmones, bet kankinti penkis mėnesius; jų kankinimas it kankinimas skorpiono, kai jis įgelia žmogų. 66N 9 6 66N 9 6 308460 Anomis dienomis žmonės ieškos mirties ir jos neras, trokš numirti, bet mirtis bėgs nuo jų. 66N 9 7 66N 9 7 308470 Skėrių išvaizda panaši į žirgų, parengtų kautynėms. Ant jų galvų tartum vainikai, panašūs į auksą, o jų veidai­tartum žmonių veidai; 66N 9 8 66N 9 8 308480 jie turėjo plaukus, panašius į moterų plaukus, o jų dantys buvo lyg liūtų dantys. 66N 9 9 66N 9 9 308490 Jie turėjo šarvus tarsi geležinius krūtinšarvius, o jų sparnų garsas buvo kaip bildesys daugybės vežimų ir arklių, bėgančių į mūšį. 66N 9 10 66N 9 10 308500 Jie turi uodegas, panašias į skorpionų, ir geluonis uodegose. Jie turi valdžią kenkti žmonėms per penkis mėnesius. 66N 9 11 66N 9 11 308510 Jie turi sau karalių, bedugnės angelą, kurio vardas hebrajiškai Abadonas, o graikiškai tas vardas Apolionas. 66N 9 12 66N 9 12 308520 Pirmoji neganda praėjo; štai iš paskos eina dar dvi negandos. 66N 9 13 66N 9 13 308530 Ir sutrimitavo šeštasis angelas. Aš išgirdau balsą nuo keturių ragų auksinio aukuro, stovinčio Dievo akivaizdoje. 66N 9 14 66N 9 14 308540 Jis sakė šeštajam angelui, turinčiam trimitą: ‘‘Paleisk keturis angelus, kurie yra surišti prie didžiosios Eufrato upės!’‘ 66N 9 15 66N 9 15 308550 Ir buvo atrišti keturi angelai, paruošti nustatytai valandai, dienai, mėnesiui ir metams išžudyti trečdalį žmonių. 66N 9 16 66N 9 16 308560 Jų kariuomenės skaičius,­aš išgirdau skaičių,­buvo du miriadai miriadų. 66N 9 17 66N 9 17 308570 Taigi aš mačiau regėjime žirgus ir raitelius su krūtinšarviais, ugniaspalviais, violetiniais ir geltonais; žirgų galvos atrodė kaip liūtų galvos, o iš jų nasrų veržėsi ugnis, dūmai ir siera. 66N 9 18 66N 9 18 308580 Trečdalis žmonių žuvo nuo šitų trijų piktenybių­nuo ugnies, dūmų ir sieros, besiveržiančių iš jų nasrų. 66N 9 19 66N 9 19 308590 Mat jų galia buvo jų nasruose ir jų uodegose. Jų uodegos panašios į gyvates ir turi galvas, kuriomis kenkia. 66N 9 20 66N 9 20 308600 Bet likusieji žmonės, kurie nebuvo šitų piktenybių išžudyti, neatgailavo dėl savo rankų darbų, kad nebegarbintų demonų ir auksinių, sidabrinių, žalvarinių, akmeninių ir medinių stabų, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei vaikščioti. 66N 9 21 66N 9 21 308610 Jie taip pat neatgailavo dėl savo žmogžudysčių, žyniavimų, ištvirkavimų ir vagysčių. 66N 10 1 66N 10 1 308620 Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojos­tarsi ugnies stulpai. 66N 10 2 66N 10 2 308630 Jis laikė rankoje išvyniotą knygelę. Ir Jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos, 66N 10 3 66N 10 3 308640 ir ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais. 66N 10 4 66N 10 4 308650 Septyniems griaustiniams prabilus savais balsais, puoliausi rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį man: ‘‘Užantspauduok, ką pasakė septyni griaustiniai, ir to nerašyk!’‘ 66N 10 5 66N 10 5 308660 O angelas, kurį mačiau stovint ant jūros ir ant sausumos, pakėlė savo ranką į dangų 66N 10 6 66N 10 6 308670 ir prisiekė Gyvenančiuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, bei jūrą ir visa, kas joje,­kad laiko daugiau nebebus, 66N 10 7 66N 10 7 308680 bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams. 66N 10 8 66N 10 8 308690 Tuomet balsas, kurį girdėjau iš dangaus, vėl ėmė kalbėti man ir tarė: ‘‘Eik, paimk atvyniotą knygelę iš angelo rankos, stovinčio ant jūros ir sausumos’‘. 66N 10 9 66N 10 9 308700 Aš nuėjau pas angelą ir paprašiau, kad duotų man knygelę. O jis man tarė: ‘‘Imk ir suvalgyk ją! Ji bus karti viduriuose, bet burnoje ji bus saldi kaip medus’‘. 66N 10 10 66N 10 10 308710 Ir aš paėmiau knygelę iš angelo rankos ir ją suvalgiau. Ji buvo mano burnoje saldi tarytum medus, bet kai prarijau, mano viduriuose ji apkarto. 66N 10 11 66N 10 11 308720 Ir jis pasakė man: ‘‘Tu turi vėl pranašauti apie daugelį žmonių, tautų, kalbų ir karalių’‘. 66N 11 1 66N 11 1 308730 Man buvo duotas nendrinis matas, panašus į lazdą, ir angelas pasakė: ‘‘Kelkis ir išmatuok Dievo šventyklą, aukurą ir tuos, kurie tenai garbina. 66N 11 2 66N 11 2 308740 O išorinį šventyklos kiemą praleisk, palik, nematuok jo, nes jis skirtas pagonims. Jie tryps šventąjį miestą keturiasdešimt du mėnesius. 66N 11 3 66N 11 3 308750 Aš duosiu galią savo dviem liudytojams, ir jie, apsivilkę ašutinėmis, pranašaus tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų’‘. 66N 11 4 66N 11 4 308760 Jie yra du alyvmedžiai ir du žibintuvai, stovintys žemės Dievo akivaizdoje. 66N 11 5 66N 11 5 308770 Ir jei kas panorės juos skriausti, iš jų burnos išsiverš ugnis ir praris jų priešininkus. Jei kas norės jiems kenkti, tas irgi taip žus. 66N 11 6 66N 11 6 308780 Jiedu turi valdžią užrakinti dangų, kad jų pranašavimo dienomis nelytų lietus, ir turi valdžią vandenis paversti krauju ir ištikti žemę bet kokia neganda, kada tik panorės. 66N 11 7 66N 11 7 308790 Kai jie baigs liudyti, žvėris, išlindęs iš bedugnės, kovos su jais, nugalės ir nužudys juos. 66N 11 8 66N 11 8 308800 Jų lavonai gulės gatvėje didžiojo miesto, kuris dvasine prasme vadinamas Sodoma ir Egiptu, kur ir mūsų Viešpats buvo nukryžiuotas. 66N 11 9 66N 11 9 308810 Tada įvairių tautų, genčių, kalbų ir giminių žmonės matys jų lavonus pusketvirtos dienos ir neleis jų lavonų palaidoti kapuose. 66N 11 10 66N 11 10 308820 Žemės gyventojai džiūgaus dėl jų ir linksminsis, ir siųs vieni kitiems dovanas, nes tiedu pranašai vargino žemės gyventojus. 66N 11 11 66N 11 11 308830 O po pusketvirtos dienos gyvybės dvasia nuo Dievo įžengė į juodu. Jie pašoko ant kojų, ir didžiulė baimė pagavo tuos, kurie į juos žiūrėjo. 66N 11 12 66N 11 12 308840 Ir jie išgirdo galingą balsą iš dangaus, kuris jiems šaukė: ‘‘Užženkite šen!’‘ Ir juodu užžengė į dangų debesyje, o jų priešai žiūrėjo į juodu. 66N 11 13 66N 11 13 308850 Tą pačią valandą kilo didelis žemės drebėjimas, ir dešimta dalis miesto sugriuvo. Nuo žemės drebėjimo žuvo septyni tūkstančiai žmonių, o likusieji, baimės apimti, atidavė šlovę dangaus Dievui. 66N 11 14 66N 11 14 308860 Antroji neganda praėjo. Štai greit artinasi trečioji neganda. 66N 11 15 66N 11 15 308870 Sutrimitavo septintasis angelas. Danguje pasigirdo galingi balsai, kurie skelbė: ‘‘Šio pasaulio karalystės tapo mūsų Viešpaties ir Jo Kristaus karalystėmis, ir Jis valdys per amžių amžius!’‘ 66N 11 16 66N 11 16 308880 O dvidešimt keturi vyresnieji, sėdintys savo sostuose Dievo akivaizdoje, parpuolė veidais žemėn ir garbino Dievą, 66N 11 17 66N 11 17 308890 sakydami: ‘‘Dėkojame Tau, o Viešpatie, visagalis Dieve, kuris esi ir kuris buvai, ir kuris ateini, kad pasiėmei savo didžiąją galią ir pradėjai viešpatauti. 66N 11 18 66N 11 18 308900 Tautos įširdo, ir atėjo Tavo rūstybė, metas teisti mirusius ir atlyginti Tavo tarnams, pranašams ir šventiesiems, ir visiems bijantiems Tavojo vardo, mažiems ir dideliems, ir metas sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę’‘. 66N 11 19 66N 11 19 308910 Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė Jo šventykloje Jo Sandoros skrynia. Ir radosi žaibai, balsai, griaustiniai, žemės drebėjimas ir didelė kruša. 66N 12 1 66N 12 1 308920 Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. 66N 12 2 66N 12 2 308930 Ji buvo nėščia ir šaukė, kentėdama sąrėmius bei gimdymo skausmus. 66N 12 3 66N 12 3 308940 Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai milžiniškas ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. 66N 12 4 66N 12 4 308950 Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas stojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų jos kūdikį. 66N 12 5 66N 12 5 308960 Ji pagimdė Sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Ir jos kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie Jo sosto. 66N 12 6 66N 12 6 308970 O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta vieta, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų. 66N 12 7 66N 12 7 308980 Ir kilo danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, 66N 12 8 66N 12 8 308990 bet jie nenugalėjo, ir nebeliko daugiau jiems vietos danguje. 66N 12 9 66N 12 9 309000 Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. 66N 12 10 66N 12 10 309010 Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: ‘‘Dabar atėjo mūsų Dievo išgelbėjimas, galybė, karalystė ir Jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį. 66N 12 11 66N 12 11 309020 Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės, net iki mirties. 66N 12 12 66N 12 12 309030 Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas gyvenantiems žemėje ir jūrai, nes pas jus numestas velnias, kupinas didelio įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko’‘. 66N 12 13 66N 12 13 309040 Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, ėmė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką. 66N 12 14 66N 12 14 309050 Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi nuo gyvatės į dykumą, į savo vietą, kur bus maitinama per laiką, laikus ir pusę laiko. 66N 12 15 66N 12 15 309060 Gyvatė išliejo iš savo nasrų paskui moterį vandenį lyg upę, kad nuplukdytų ją bangomis. 66N 12 16 66N 12 16 309070 Bet žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų. 66N 12 17 66N 12 17 309080 Ir slibinas įnirto prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą. 66N 12 18 66N 13 1 309090 Aš stovėjau ant jūros kranto. Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį, turintį septynias galvas ir dešimt ragų, o ant jo ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardas. 66N 13 1 66N 13 1 309090 Aš stovėjau ant jūros kranto. Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį, turintį septynias galvas ir dešimt ragų, o ant jo ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardas. 66N 13 2 66N 13 2 309100 Žvėris, kurį mačiau, buvo panašus į leopardą; jo kojos tarytum lokio kojos, o jo snukis­lyg liūto snukis. Slibinas davė jam savo jėgą, savo sostą ir didelę valdžią. 66N 13 3 66N 13 3 309110 Ir aš mačiau vieną iš jo galvų mirtinai sužeistą, tačiau jos mirštamoji žaizda užgijo. Ir visa žemė stebėdamasi nusekė paskui žvėrį. 66N 13 4 66N 13 4 309120 Žmonės garbino slibiną, kuris atidavė valdžią žvėriui. Jie garbino žvėrį, sakydami: ‘‘Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!’‘ 66N 13 5 66N 13 5 309130 Jam buvo duotas snukis kalbėti išdidžiai ir piktžodžiauti, ir duota valdžia taip daryti per keturiasdešimt du mėnesius. 66N 13 6 66N 13 6 309140 Ir jis atvėrė nasrus piktžodžiauti Dievui, piktžodžiauti Jo vardui, Jo buveinei ir dangaus gyventojams. 66N 13 7 66N 13 7 309150 Jam buvo duota kovoti su šventaisiais ir juos nugalėti. Jam buvo suteikta valdžia visoms gentims, kalboms ir tautoms. 66N 13 8 66N 13 8 309160 Ir jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai neįrašyti nuo pasaulio sutvėrimo nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje. 66N 13 9 66N 13 9 309170 Kas turi ausis, teklauso. 66N 13 10 66N 13 10 309180 Jei kas veda į nelaisvę, pats į nelaisvę eis. O kas žudo kalaviju, turės nuo kalavijo žūti. Čia šventųjų ištvermė ir tikėjimas! 66N 13 11 66N 13 11 309190 Ir aš pamačiau kitą žvėrį, ateinantį iš žemės. Jis turėjo du ragus, panašius į Avinėlio, ir kalbėjo kaip slibinas. 66N 13 12 66N 13 12 309200 Jis naudojasi visa pirmojo žvėries valdžia jo akivaizdoje ir verčia žemę bei jos gyventojus garbinti pirmąjį žvėrį, kurio mirštama žaizda užgijo. 66N 13 13 66N 13 13 309210 Jis daro didžius ženklus, netgi, žmonėms matant, nuleidžia ugnį iš dangaus į žemę. 66N 13 14 66N 13 14 309220 Jis suvedžioja žemės gyventojus tais ženklais, kuriuos jam buvo duota daryti žvėries akyse, sakydamas žemės gyventojams padaryti žvėries atvaizdą, kuris gavo žaizdą nuo kalavijo ir išgijo. 66N 13 15 66N 13 15 309230 Jam buvo duota suteikti žvėries atvaizdui dvasią, kad žvėries atvaizdas imtų kalbėti, ir padaryti taip, kad visi, kurie atsisakys garbinti žvėries atvaizdą, būtų nužudyti. 66N 13 16 66N 13 16 309240 Jis vertė visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargšus, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos, 66N 13 17 66N 13 17 309250 kad nė vienas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo ar žvėries vardo, ar jo vardo skaičiaus. 66N 13 18 66N 13 18 309260 Čia slypi išmintis! Kas turi išmanymą, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius; jo skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši. 66N 14 1 66N 14 1 309270 Ir aš išvydau: štai Avinėlis, bestovįs ant Siono kalno, o su Juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai, turintys Jo Tėvo vardą, įrašytą savo kaktose. 66N 14 2 66N 14 2 309280 Aš išgirdau iš dangaus garsą, tarsi daugybės vandenų šniokštimą ir tarsi galingo griaustinio dundėjimą. Garsas, kurį girdėjau, buvo tarytum arfininkų, skambinančių savo arfomis. 66N 14 3 66N 14 3 309290 Jie giedojo naują giesmę priešais sostą, keturias būtybes ir vyresniuosius, ir niekas negalėjo išmokti tos giesmės, išskyrus tuos šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius, atpirktus iš žemės. 66N 14 4 66N 14 4 309300 Tai tie, kurie nesusitepė su moterimis, nes jie mergelės. Tai tie, kurie lydi Avinėlį, kur tik Jis eina. Jie yra atpirkti iš žmonių, pirmieji vaisiai Dievui ir Avinėliui. 66N 14 5 66N 14 5 309310 Jų lūpose nerasta apgaulės; jie be dėmės prieš Dievo sostą. 66N 14 6 66N 14 6 309320 Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį amžinąją Evangeliją, kad ją paskelbtų žemės gyventojams, kiekvienai giminei, genčiai, kalbai ir tautai. 66N 14 7 66N 14 7 309330 Jis šaukė galingu balsu: ‘‘Bijokite Dievo ir atiduokite Jam šlovę, nes atėjo Jo teismo valanda; šlovinkite Tą, kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir vandens šaltinius!’‘ 66N 14 8 66N 14 8 309340 Paskui jį skrido antras angelas, kuris šaukė: ‘‘Krito, krito Babelė, didis miestas, kuris savo paleistuvystės įniršio vynu nugirdė visas tautas!’‘ 66N 14 9 66N 14 9 309350 Ir trečias angelas lydėjo juos, šaukdamas skardžiu balsu: ‘‘Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą bei priima ant savo kaktos ar rankos ženklą, 66N 14 10 66N 14 10 309360 tas gers Dievo įniršio vyno, įpilto ir neatmiešto Jo rūstybės taurėje, ir bus kankinamas ugnimi ir siera šventųjų angelų ir Avinėlio akivaizdoje. 66N 14 11 66N 14 11 309370 Jų kankinimo dūmai kils per amžių amžius, ir jie neturės atilsio nei dieną, nei naktį­tie, kurie garbina žvėrį bei jo atvaizdą ir ima jo vardo ženklą’‘. 66N 14 12 66N 14 12 309380 Čia pasirodo šventųjų ištvermė, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo. 66N 14 13 66N 14 13 309390 Ir aš išgirdau iš dangaus balsą, kuris man sakė: ‘‘Rašyk: ‘Nuo šiol palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip,­sako Dvasia,­ kad atilsėtų nuo savo vargų; ir jų darbai seka juos’ ‘‘. 66N 14 14 66N 14 14 309400 Ir aš regėjau: štai baltas debesis, o ant debesies sėdėjo panašus į Žmogaus Sūnų. Ant galvos Jis turėjo aukso vainiką, o rankoje­aštrų pjautuvą. 66N 14 15 66N 14 15 309410 Iš šventyklos išėjo dar vienas angelas, kuris šaukė galingu balsu sėdinčiajam ant debesies: ‘‘Paleisk darban savo pjautuvą ir pjauk; atėjo Tau valanda pjauti, nes žemės derlius prinoko’‘. 66N 14 16 66N 14 16 309420 Tuomet sėdintysis ant debesies nusviedė savo pjautuvą žemėn, ir žemės derlius buvo nupjautas. 66N 14 17 66N 14 17 309430 Dar kitas angelas išėjo iš dangaus šventyklos, taip pat turintis aštrų pjautuvą. 66N 14 18 66N 14 18 309440 Ir dar vienas angelas išėjo nuo aukuro, turintis valdžią ugniai. Jis stipriu balsu sušuko turinčiajam aštrų pjautuvą: ‘‘Paleisk darban savo aštrųjį pjautuvą ir nurink žemės vynmedžio kekes, nes uogos jau prinoko’‘. 66N 14 19 66N 14 19 309450 Tada angelas numetė savo pjautuvą žemėn, nuskynė žemės vynmedį ir supylė vynuoges į didįjį Dievo rūstybės spaustuvą. 66N 14 20 66N 14 20 309460 Spaustuvas buvo minamas už miesto, ir išsiveržė iš spaustuvo kraujas, pakildamas arkliams iki žąslų tūkstančio šešių šimtų stadijų atstumu. 66N 15 1 66N 15 1 309470 Ir aš pamačiau danguje dar vieną didį ir įspūdingą ženklą: septynis angelus, turinčius septynias paskutines negandas, nes jomis išsibaigia Dievo rūstybė. 66N 15 2 66N 15 2 309480 Aš išvydau tarsi stiklo jūrą, sumaišytą su ugnimi, ir nugalėjusiuosius žvėrį, jo atvaizdą, jo ženklą ir jo vardo skaičių, stovinčius su Dievo arfomis ant stiklo jūros. 66N 15 3 66N 15 3 309490 Jie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: ‘‘Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau! 66N 15 4 66N 15 4 309500 Kas gi nesibijotų Tavęs, Viešpatie, ir nešlovintų Tavojo vardo?! Juk Tu vienas šventas! Visos tautos ateis ir pagarbins Tave, nes apreikšti Tavo teisūs sprendimai’‘. 66N 15 5 66N 15 5 309510 Paskui aš regėjau: štai atsidarė Liudijimo palapinės šventykla danguje, 66N 15 6 66N 15 6 309520 ir išėjo iš šventyklos septyni angelai, turintys septynias negandas. Jie buvo apsivilkę tyra, spindinčia drobe ir persijuosę per krūtines aukso juostomis. 66N 15 7 66N 15 7 309530 Viena iš keturių būtybių padavė septyniems angelams septynis aukso dubenis, pilnus Gyvenančiojo per amžių amžius Dievo rūstybės. 66N 15 8 66N 15 8 309540 Šventykla prisipildė dūmų nuo Dievo šlovės ir galybės, ir niekas negalėjo įeiti šventyklon, kol nesibaigs septynių angelų septynios negandos. 66N 16 1 66N 16 1 309550 Ir išgirdau iš šventyklos galingą balsą, sakantį septyniems angelams: ‘‘Eikite ir išpilkite septynis Dievo rūstybės dubenis žemėn!’‘ 66N 16 2 66N 16 2 309560 Ir nuėjo pirmasis, ir išliejo savo dubenį žemėn. Ir apniko piktos ir skaudžios votys žmones, turinčius žvėries ženklą ir garbinančius jo atvaizdą. 66N 16 3 66N 16 3 309570 Antrasis angelas išpylė savo dubenį jūron; ji tapo lyg numirėlio kraujas, ir visi gyviai jūroje išgaišo. 66N 16 4 66N 16 4 309580 Trečiasis angelas išliejo savo dubenį į upes ir vandens šaltinius, ir jie pavirto krauju. 66N 16 5 66N 16 5 309590 Ir išgirdau vandenų angelą sakant: ‘‘Teisus Tu, o Viešpatie, kuris esi ir kuris buvai, šventas, kad taip teisi. 66N 16 6 66N 16 6 309600 Nes jie praliejo šventųjų ir pranašų kraują, todėl duodi jiems gerti kraują. Taip! Jie to verti!’‘ 66N 16 7 66N 16 7 309610 Aš dar išgirdau kitą, nuo aukuro sakant: ‘‘Taip, visagali Viešpatie Dieve, tavo nuosprendžiai tikri ir teisingi!’‘ 66N 16 8 66N 16 8 309620 Ketvirtasis angelas išpylė savo dubenį saulėn, ir jai buvo duota svilinti žmones ugnimi. 66N 16 9 66N 16 9 309630 Žmones degino baisi kaitra, o jie keikė vardą Dievo, kuris turi valdžią šitoms negandoms. Ir jie neatgailavo, kad atiduotų Jam šlovę. 66N 16 10 66N 16 10 309640 Penktasis angelas išpylė savo dubenį ant žvėries sosto, ir jo karalystė paskendo tamsoje, o žmonės krimto savo liežuvius iš skausmo. 66N 16 11 66N 16 11 309650 Jie piktžodžiavo dangaus Dievui dėl savo skausmų ir vočių, bet neatgailavo dėl savo darbų. 66N 16 12 66N 16 12 309660 Šeštasis angelas išliejo savo dubenį į didžiąją Eufrato upę, ir jos vanduo išdžiūvo, kad pasidarytų kelias karaliams iš rytų. 66N 16 13 66N 16 13 309670 Tada pamačiau iš slibino nasrų, iš žvėries snukio ir iš netikrojo pranašo burnos išeinant tris netyrąsias dvasias, tartum varles. 66N 16 14 66N 16 14 309680 O tai yra demonų dvasios, darančios ženklus; jos išeina pas žemės ir viso pasaulio karalius, kad juos suburtų didžiosios visagalio Dievo dienos kovai. 66N 16 15 66N 16 15 309690 ‘‘Štai Aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir saugo savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir jie nematytų jo gėdos!’‘ 66N 16 16 66N 16 16 309700 Ir jis subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas. 66N 16 17 66N 16 17 309710 Septintasis angelas išpylė savo dubenį į orą, ir nuskambėjo iš šventyklos, nuo sosto, galingas balsas: ‘‘Įvyko!’‘ 66N 16 18 66N 16 18 309720 Ir radosi žaibai, griaustiniai, garsai, ir kilo didžiulis žemės drebėjimas, kokio nebuvo, kiek žmogus gyvena žemėje,­toks smarkus, toks baisus žemės drebėjimas! 66N 16 19 66N 16 19 309730 Didysis miestas suskilo į tris dalis, ir tautų miestai sugriuvo. Ir Dievas atsiminė didžiąją Babelę, kad jai duotų savo rūstybės ir įniršio vyno taurę. 66N 16 20 66N 16 20 309740 Ir pabėgo visos salos, ir nebeliko kalnų. 66N 16 21 66N 16 21 309750 Ledo gabalai, talento svorio, krito iš dangaus ant žmonių. Žmonės keikė Dievą dėl ledų negandos, nes siaubinga buvo ši neganda. 66N 17 1 66N 17 1 309760 Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas: ‘‘Eikš, aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios ant daugybės vandenų. 66N 17 2 66N 17 2 309770 Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės gyventojai’‘. 66N 17 3 66N 17 3 309780 Ir jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, pilno piktžodžiavimo vardų, turinčio septynias galvas ir dešimt ragų. 66N 17 4 66N 17 4 309790 Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu, išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų. 66N 17 5 66N 17 5 309800 Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: ‘‘Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina’‘. 66N 17 6 66N 17 6 309810 Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo ir nuo Jėzaus liudytojų kraujo. Ją matydamas, aš stebėte stebėjausi. 66N 17 7 66N 17 7 309820 O angelas man tarė: ‘‘Ko stebiesi? Aš tau pasakysiu paslaptį moters ir ją nešančio žvėries, kuris turi septynias galvas ir dešimt ragų’‘. 66N 17 8 66N 17 8 309830 ‘‘Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi išlipti iš bedugnės, tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai, kurių vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio sutvėrimo, stebėsis, žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo nebėra, ir jis vėl pasirodys. 66N 17 9 66N 17 9 309840 Čia reikia proto, turinčio išmintį! Septynios galvos reiškia septynis kalnus, ant kurių sėdi moteris. 66N 17 10 66N 17 10 309850 Taip pat yra septyni karaliai; penki žlugo, vienas tebėra, o vienas dar neatėjo; kai jis ateis, turės trumpam pasilikti. 66N 17 11 66N 17 11 309860 O žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra,­tai aštuntasis, bet vienas iš septynių, ir jis eina į pražūtį. 66N 17 12 66N 17 12 309870 Tie dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių, kurie dar negavo karalystės, bet jie gaus valdžią kaip karaliai vienai valandai kartu su žvėrimi. 66N 17 13 66N 17 13 309880 Jie turi vieną tikslą ir savo jėgą bei valdžią atiduos žvėriui. 66N 17 14 66N 17 14 309890 Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji’‘. 66N 17 15 66N 17 15 309900 Angelas toliau man sako: ‘‘Vandenys, kuriuos regėjai, kur sėdi paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos. 66N 17 16 66N 17 16 309910 Tie dešimt ragų, kuriuos matei ant žvėries­jie ims nekęsti paleistuvės, apiplėš ją ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje. 66N 17 17 66N 17 17 309920 Nes Dievas įkvėpė jų širdis vykdyti Jo tikslą, vykdyti vieną tikslą,­kad jie atiduotų savo karalystę žvėriui, kol išsipildys Dievo žodžiai. 66N 17 18 66N 17 18 309930 Ta moteris, kurią regėjai, yra didysis miestas, valdantis žemės karalius’‘. 66N 18 1 66N 18 1 309940 Paskui aš išvydau kitą angelą, nužengiantį iš dangaus ir turintį didžią valdžią. Žemė nušvito nuo jo šlovės. 66N 18 2 66N 18 2 309950 O jis šaukė galingai, stipriu balsu: ‘‘Krito, krito didžioji Babelė! Ji pavirto demonų buveine, visų netyrųjų dvasių pastoge, visų nešvarių ir nekenčiamų paukščių narvu. 66N 18 3 66N 18 3 309960 Nuo jos ištvirkimo įniršio vyno buvo girtos visos tautos; žemės karaliai su ja ištvirkavo, o žemės pirkliai pralobo iš jos nežabotos prabangos’‘. 66N 18 4 66N 18 4 309970 Ir aš išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį: ‘‘Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir nepatirtumėte jos negandų! 66N 18 5 66N 18 5 309980 Nes jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktadarystes. 66N 18 6 66N 18 6 309990 Atmokėkite jai, kaip ji jums atlygino, ir atiduokite dvigubai pagal jos darbus. Dvigubai sumaišykite taurę, kurią ji jums maišė. 66N 18 7 66N 18 7 310000 Kiek ji puikavo ir lėbavo, tiek jai paruoškite kentėjimų ir nuliūdimo, nes ji savo širdyje kalba: ‘Aš sėdžiu kaip karalienė, nesu našlė ir liūdesio nematysiu’. 66N 18 8 66N 18 8 310010 Todėl vieną dieną ją apniks negandos: mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnyje, nes galingas yra Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją. 66N 18 9 66N 18 9 310020 Jos verks ir raudos žemės karaliai, kurie su ja ištvirkavo bei lėbavo, kai pamatys jos gaisro dūmus. 66N 18 10 66N 18 10 310030 Jie stovės iš tolo ir, jos kankinimų išgąsdinti, sakys: ‘Vargas, vargas, didysis mieste! Babele, galingasis mieste, per vieną valandą įvyko tavo teismas!’ 66N 18 11 66N 18 11 310040 Žemės pirkliai verks ir gedės jos, nes niekas jau nebepirks jų atplukdytų prekių: 66N 18 12 66N 18 12 310050 aukso, sidabro, brangakmenių, perlų, švelnios drobės, purpuro, šilko, škarlato, jokios kvapios medienos, jokių dramblio kaulo dirbinių, jokių brangmedžio rakandų, nei vario, geležies, marmuro, 66N 18 13 66N 18 13 310060 cinamono, kvapių augalų, miros, smilkalų, vyno, aliejaus, smulkių miltų, kviečių, galvijų, avių, arklių, vežimų, žmonių kūnų ir sielų. 66N 18 14 66N 18 14 310070 Vaisiai, kurių taip geidė tavo siela, nutolo nuo tavęs; visas puošnumas ir spindesys tau pražuvo, ir niekad jų neberasi. 66N 18 15 66N 18 15 310080 Tų daiktų pirkliai, iš jos pralobę, stovės iš tolo, išsigandę jos kankinimų, verks, gedės 66N 18 16 66N 18 16 310090 ir sakys: ‘Vargas, vargas didžiajam miestui, vilkėjusiam ploniausia drobe, purpuru, škarlatu, išsipuošusiam auksu, brangakmeniais ir perlais. 66N 18 17 66N 18 17 310100 Per vieną valandą niekais virto šitokie turtai!’ Visi laivų vairininkai, visi pakrančių laivininkai, visi jūreiviai ir visi, kurie jūroje darbuojasi, iš tolo sustoję 66N 18 18 66N 18 18 310110 ir, stebėdami jos gaisro dūmus, šaukė: ‘Kas galėtų lygintis su didžiuoju miestu?!’ 66N 18 19 66N 18 19 310120 Jie bėrė žemes ant galvų, šaukė, verkė ir aimanavo: ‘Vargas, vargas didžiajam miestui, iš kurio prabangos pralobo, kurie jūroje turėjo laivų. Per vieną valandą jis virto dykyne!’ 66N 18 20 66N 18 20 310130 Džiūgauk dėl jo, dangau, ir jūs, šventieji, ir apaštalai, ir pranašai, nes dėl jūsų Dievas nubaudė jį teismu!’‘ 66N 18 21 66N 18 21 310140 Tuomet vienas galingas angelas iškėlė akmenį, tarsi didelį girnakmenį, ir sviedė jį į jūrą, sakydamas: ‘‘Tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas, ir jo nebebus galima rasti. 66N 18 22 66N 18 22 310150 Nebesigirdės daugiau tavyje arfininkų, giesmininkų, vamzdininkų, trimitininkų balsų. Niekas neberas tavyje nė vieno jokio meno kūrėjo, ir nebesigirdės tavyje malūno dūzgimo. 66N 18 23 66N 18 23 310160 Tavyje nebešvies žiburio spindulys, niekas nebegirdės jaunikio ir nuotakos balso. Nes tavo pirkliai buvo tapę žemės didžiūnais, nes tavo burtais buvo suvedžiotos visos tautos 66N 18 24 66N 18 24 310170 ir tavyje buvo rastas pranašų ir šventųjų ir visų žemėje nužudytųjų kraujas’‘. 66N 19 1 66N 19 1 310180 Paskui aš girdėjau danguje galingą didžiulės minios balsą, skelbiantį: ‘‘Aleliuja! Išgelbėjimas, galybė, šlovė ir garbė priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, 66N 19 2 66N 19 2 310190 nes tikri ir teisingi Jo teismai! Jis nuteisė didžiąją paleistuvę, kuri suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis’‘. 66N 19 3 66N 19 3 310200 Ir dar kartą jie skelbė: ‘‘Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!’‘ 66N 19 4 66N 19 4 310210 Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: ‘‘Amen! Aleliuja!’‘ 66N 19 5 66N 19 5 310220 O nuo sosto nuskambėjo balsas: ‘‘Šlovinkite mūsų Dievą visi Jo tarnai ir tie, kurie bijote Jo: maži ir dideli!’‘ 66N 19 6 66N 19 6 310230 Ir išgirdau gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, sakantį: ‘‘Aleliuja! Užviešpatavo Viešpats Dievas, Visagalis. 66N 19 7 66N 19 7 310240 Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę! Nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė’‘. 66N 19 8 66N 19 8 310250 Jai buvo duota apsirengti spindinčia, tyra drobe, o ta drobė­tai šventųjų teisūs darbai. 66N 19 9 66N 19 9 310260 Ir angelas sako man: ‘‘Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’ ‘‘. Jis pridūrė: ‘‘Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!’‘ 66N 19 10 66N 19 10 310270 Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis pasakė: ‘‘Žiūrėk, kad to nedarytum! Aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie turi Jėzaus liudijimą. Dievą garbink! Nes Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia’‘. 66N 19 11 66N 19 11 310280 Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja. 66N 19 12 66N 19 12 310290 Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant Jo galvos daug diademų ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik Jis pats. 66N 19 13 66N 19 13 310300 Jis apsirengęs kraujyje pamirkytu drabužiu ir Jo vardas­Dievo žodis. 66N 19 14 66N 19 14 310310 Paskui Jį sekė dangaus kariaunos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais. 66N 19 15 66N 19 15 310320 Iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas. Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą. 66N 19 16 66N 19 16 310330 Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: ‘‘Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats’‘. 66N 19 17 66N 19 17 310340 Aš regėjau angelą, stovintį saulėje. Jis garsiai šaukė, kviesdamas visus paukščius, skrendančius dangaus viduriu: ‘‘Skriskite šen, į didžiojo Dievo pokylį, 66N 19 18 66N 19 18 310350 ir leskite kūnus karalių, karo vadų, galiūnų, žirgų, raitelių, visų laisvųjų ir vergų, mažų ir didelių!’‘ 66N 19 19 66N 19 19 310360 Ir išvydau žvėrį ir žemės karalius bei jų kariuomenes, susirinkusias kovoti su sėdinčiuoju ant žirgo ir Jo kariuomene. 66N 19 20 66N 19 20 310370 Žvėris buvo sugautas, o kartu su juo netikrasis pranašas, jo akyse daręs ženklus ir jais klaidinęs žmones, kurie buvo priėmę žvėries ženklą ir garbino jo atvaizdą. Jiedu gyvi buvo įmesti į ugnies ežerą, degantį siera. 66N 19 21 66N 19 21 310380 O visi kiti buvo užmušti kalaviju, einančiu iš raitelio burnos. Ir visi paukščiai prisilesė jų lavonų. 66N 20 1 66N 20 1 310390 Ir išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankoje bedugnės raktą ir didžiulę grandinę. 66N 20 2 66N 20 2 310400 Jis nutvėrė slibiną­senąją gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas,­ surišo jį tūkstančiui metų 66N 20 3 66N 20 3 310410 ir įmetė į bedungę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad nebegalėtų daugiau suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų. Po to jis turės būti atrištas trumpam laikui. 66N 20 4 66N 20 4 310420 Aš pamačiau sostus ir juose sėdinčiuosius, kuriems buvo pavesta teisti. Taip pat regėjau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio, kurie negarbino žvėries, nei jo atvaizdo, ir neėmė ženklo sau ant kaktos ar rankos. Jie atgijo ir viešpatavo su Kristumi tūkstantį metų. 66N 20 5 66N 20 5 310430 O visi kiti mirusieji neatgijo, iki pasibaigiant tūkstančiui metų. Šis yra pirmasis prisikėlimas. 66N 20 6 66N 20 6 310440 Palaimintas ir šventas, kas turi dalį pirmajame prisikėlime. Šitiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir valdys su Juo tūkstantį metų. 66N 20 7 66N 20 7 310450 Kai pasibaigs tūkstantis metų, šėtonas bus išleistas iš savo kalėjimo 66N 20 8 66N 20 8 310460 ir išeis suvedžioti tautų, gyvenančių keturiuose žemės kampuose, Gogo ir Magogo, ir surinkti jų kovai. Jų skaičius kaip pajūrio smiltys. 66N 20 9 66N 20 9 310470 Jie išėjo ant žemės platumos ir apsupo šventųjų stovyklą ir mylimąjį miestą. Ir nužengė ugnis iš dangaus nuo Dievo ir juos prarijo, 66N 20 10 66N 20 10 310480 o jų suvedžiotojas velnias buvo įmestas į ugnies ir sieros ežerą, kur jau yra žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius. 66N 20 11 66N 20 11 310490 Paskui mačiau didelį baltą sostą ir jame Sėdintįjį, nuo kurio veido pabėgo žemė ir dangus, ir nebeliko jiems vietos. 66N 20 12 66N 20 12 310500 Ir mačiau mirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais Dievą. Buvo atskleistos knygos. Ir buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus. 66N 20 13 66N 20 13 310510 Jūra atidavė savo mirusiuosius, o mirtis ir pragaras atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal savo darbus. 66N 20 14 66N 20 14 310520 Mirtis ir pragaras buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis. 66N 20 15 66N 20 15 310530 Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą. 66N 21 1 66N 21 1 310540 Ir aš pamačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė praėjo ir jūros daugiau nebebuvo. 66N 21 2 66N 21 2 310550 Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą­naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo pasiruošusi kaip nuotaka, pasipuošusi savo sužadėtiniui. 66N 21 3 66N 21 3 310560 Ir išgirdau galingą balsą, skambantį iš dangaus: ‘‘Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, ir pats Dievas, jų Dievas, bus su jais. 66N 21 4 66N 21 4 310570 Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau­praėjo’‘. 66N 21 5 66N 21 5 310580 Ir Sėdintysis soste tarė: ‘‘Štai Aš visa darau nauja!’‘ Jis pasakė man: ‘‘Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri’‘. 66N 21 6 66N 21 6 310590 Ir Jis man pasakė: ‘‘Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam Aš duosiu dovanai gerti iš gyvenimo vandens šaltinio. 66N 21 7 66N 21 7 310600 Nugalėtojas paveldės viską, ir Aš būsiu jo Dievas, o jis bus mano sūnus. 66N 21 8 66N 21 8 310610 Bet bailiams, netikintiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis’‘. 66N 21 9 66N 21 9 310620 Tada prie manęs priėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, pilnus septynių paskutinių negandų, ir pasakė man: ‘‘Eikš, aš tau parodysiu nuotaką, Avinėlio sužadėtinę’‘. 66N 21 10 66N 21 10 310630 Ir jis nunešė mane dvasioje ant didelio ir aukšto kalno, ir parodė man miestą, šventąją Jeruzalę, nusileidžiančią iš dangaus nuo Dievo, 66N 21 11 66N 21 11 310640 žėrinčią Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas. 66N 21 12 66N 21 12 310650 Ji apjuosta didele ir aukšta siena su dvylika vartų, o ant vartų dvylika angelų ir užrašyti dvylikos Izraelio giminių vardai. 66N 21 13 66N 21 13 310660 Nuo rytų pusės treji vartai, nuo šiaurės treji vartai, nuo pietų treji vartai ir nuo vakarų treji vartai. 66N 21 14 66N 21 14 310670 Miesto sienos turi dvylika pamatų, ant kurių dvylikos Avinėlio apaštalų vardai. 66N 21 15 66N 21 15 310680 Kalbantysis su manimi turėjo matą­auksinę nendrę išmatuoti miestui, jo vartams ir sienoms. 66N 21 16 66N 21 16 310690 Miestas išdėstytas keturkampiu: jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo miestą nendre ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo ilgis, plotis ir aukštis lygūs. 66N 21 17 66N 21 17 310700 Jis išmatavo jo sienas ir rado šimtą keturiasdešimt keturias uolektis žmonių mastu, tiek pat ir angelo mastu. 66N 21 18 66N 21 18 310710 Jo sienos sukrautos iš jaspio, o pats miestas iš gryno aukso, panašaus į vaiskų stiklą. 66N 21 19 66N 21 19 310720 Miesto sienų pamatai papuošti visokiais brangakmeniais. Pirmas pamatas yra jaspio, antras safyro, trečias chalcedono, ketvirtas smaragdo, 66N 21 20 66N 21 20 310730 penktas sardonikso, šeštas sardžio, septintas chrizolito, aštuntas berilio, devintas topazo, dešimtas chrizoprazo, vienuoliktas hiacinto, dvyliktas ametisto. 66N 21 21 66N 21 21 310740 Dvylika vartų­dvylika perlų, kiekvieni vartai iš vieno perlo. Ir miesto gatvės­grynas auksas, tarsi vaiskus stiklas. 66N 21 22 66N 21 22 310750 Bet jame nemačiau šventyklos, nes Viešpats, visagalis Dievas, ir Avinėlis yra jo šventykla. 66N 21 23 66N 21 23 310760 Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jame šviečia Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis. 66N 21 24 66N 21 24 310770 Ir išgelbėtos tautos vaikščios jo šviesoje, ir žemės karaliai atsineš į jį savo šlovę ir garbę. 66N 21 25 66N 21 25 310780 Jo vartai nebus uždaromi dieną,­nes tenai nebus nakties,­ 66N 21 26 66N 21 26 310790 ir į jį bus atnešta tautų šlovė ir garbė. 66N 21 27 66N 21 27 310800 Ir ten niekados nepateks, kas netyra, joks nešvankėlis ar melagis, o tiktai tie, kurie įrašyti Avinėlio gyvenimo knygoje. 66N 22 1 66N 22 1 310810 Jis parodė man tyrą gyvenimo vandens upę, tvaskančią tarsi krištolas, ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto. 66N 22 2 66N 22 2 310820 Viduryje miesto gatvės, abejose upės pusėse, augo gyvenimo medis, duodantis dvylika derlių, kiekvieną mėnesį vedantis vaisių, o to medžio lapai­tautoms gydyti. 66N 22 3 66N 22 3 310830 Ir nebus daugiau jokio prakeikimo. Mieste stovės Dievo ir Avinėlio sostas, ir Jo tarnai tarnaus Jam. 66N 22 4 66N 22 4 310840 Jie regės Jo veidą, ir jų kaktose bus Jo vardas. 66N 22 5 66N 22 5 310850 Ten nebebus nakties, jiems nereikės nei žiburio, nei saulės šviesos, nes Viešpats Dievas jiems švies, ir jie viešpataus per amžių amžius. 66N 22 6 66N 22 6 310860 Tuomet jis man pasakė: ‘‘Šie žodžiai patikimi ir tikri. Viešpats, šventų pranašų Dievas, atsiuntė savo angelą parodyti savo tarnams, kas turi įvykti netrukus’‘. 66N 22 7 66N 22 7 310870 ‘‘Štai Aš veikiai ateinu! Palaimintas, kas laikosi šios knygos pranašystės žodžių!’‘ 66N 22 8 66N 22 8 310880 Aš, Jonas, visa tai mačiau ir girdėjau. Išgirdęs ir pamatęs, puoliau po kojų angelui, kuris man visa tai parodė, norėdamas jį pagarbinti. 66N 22 9 66N 22 9 310890 Bet jis man pasakė: ‘‘Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir tavo broliai pranašai, ir visi, kurie laikosi šios knygos žodžių. Dievą garbink!’‘ 66N 22 10 66N 22 10 310900 Jis sako man: ‘‘Neužantspauduok pranašiškų šios knygos žodžių, nes laikas trumpas. 66N 22 11 66N 22 11 310910 Neteisusis toliau tesielgia neteisiai, kas susitepęs, ir toliau tebūna susitepęs, teisusis toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja’‘. 66N 22 12 66N 22 12 310920 ‘‘Štai Aš veikiai ateinu, ir mano atlygis su manimi, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo darbus. 66N 22 13 66N 22 13 310930 Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga, Pirmasis ir Paskutinysis’‘. 66N 22 14 66N 22 14 310940 ‘‘Palaiminti, kurie vykdo Jo įsakymus, kad įgytų teisę į gyvenimo medį ir galėtų įžengti pro vartus į miestą. 66N 22 15 66N 22 15 310950 O lauke lieka šunys, burtininkai, ištvirkėliai, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kurie mėgsta melą ir jį daro’‘. 66N 22 16 66N 22 16 310960 ‘‘Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą jums tai paliudyti apie bažnyčias. Aš esu Dovydo šaknis ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė!’‘ 66N 22 17 66N 22 17 310970 Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: ‘‘Ateik!’‘ Ir kas girdi, teatsiliepia: ‘‘Ateik!’‘ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvenimo vandens. 66N 22 18 66N 22 18 310980 Aš sakau kiekvienam, kuris girdi šios knygos pranašystės žodžius: ‘‘Jeigu kas prie jų ką pridės­Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje negandų. 66N 22 19 66N 22 19 310990 Ir jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių­ Dievas atims jo dalį iš gyvenimo knygos ir šventojo miesto, kurie aprašyti šitoje knygoje’‘. 66N 22 20 66N 22 20 311000 Tas, kuris šitai liudija, sako: ‘‘Taip, Aš veikiai ateinu!’‘ Amen. Taip, ateik, Viešpatie Jėzau! 66N 22 21 66N 22 21 311010 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė su jumis visais! Amen!